NOTARIATAS
Prof. habil. dr. Gintaras Švedas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas, Baudžiamosios justicijos katedros vedėjas
DĖL NOTARO ĮGALIOJIMŲ PASIBAIGIMO PAGRINDO Notariato įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja notaro įgaliojimų pasibaigimo pagrindus. Šiame straipsnyje nustatytas baigtinis notaro įgaliojimų pasibaigimo pagrindų sąrašas, tarp kurių kaip savarankiškas notaro įgaliojimų pasibaigimo pagrindas numatyta: „Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas“ (Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, šį įstatymų leidėjo nustatytą notaro įgaliojimų pasibaigimo pagrindą sudaro du alternatyvūs atvejai: 1) įsiteisėja teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas; 2) įsiteisėja teismo sprendimui, kuriuo notaras buvo nuteistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas. Antrosios alternatyvos atveju įstatymų leidėjas notaro įgaliojimų pasibaigimą imperatyviai susiejo su dviem privalomomis sąlygomis: 1) teismo sprendimo, kuriuo konstatuojama, jog notaras padarė kitą nusikalstamą veiką, įsiteisėjimu, ir 2) neišnykusiu teistumu. Aiškinantis šios alternatyvos turinį būtina atsakyti į tokius klausimus: a) kokios yra nusikalstamų veikų rūšys, b) kurios iš nusikalstamų veikų rūšių užtraukia teistumą, ir c) kokios yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, kurios užtraukia teistumą. 44
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 10 straipsnis nusikalstamas veikas skirsto į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, o BK 11 straipsnis numato, jog nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Remiantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, „turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės priimtas apkaltinamasis nuosprendis“. Taigi, tik nusikaltimo padarymas gali užtraukti teistumą. Tuo tarpu baudžiamojo nusižengimo padarymas neužtraukia teistumo, todėl veikos, priskiriamos šiai nusikalstamos veikos rūšiai, padarymas nesudarys analizuojamos notaro įgaliojimų pasibaigimo alternatyvos. Šiuo aspektu galima padaryti vienareikšmę išvadą, jog šioje notaro įgaliojimų pasibaigimo alternatyvoje minima „nusikalstama veika“ apima neatsargų nusikaltimą, nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, BK 97 straipsnio 3 dalis numato tas baudžia-
