NOTARIATAS
Bernhard Burkard Straipsniai
Šveicarijos notaras
Notaro vaidmuo užtikrinant pinigų plovimo prevenciją Šveicarijoje Dėkoju Jums už suteiktą galimybę trumpai papasakoti apie notaro vaidmenį, užtikrinant pinigų plovimo prevenciją Šveicarijoje. Taigi iš karto einu prie in medias res (pranešimo esmės – vert. past.) ir norėčiau priminti, kad mano pranešime bus aptariamas ne pinigų plovimas kaip reiškinys, bet pinigų plovimo prevencijos kontrolės sistema. Taip pat noriu paminėti, kad Šveicarijos politinė istorija rodo, jog ši šalis dažnai nesivadovauja tais pačiais dalykais, kuriais vadovaujamasi visame pasaulyje. Todėl kartais ji tampa netgi novatore. Tai yra susiję su garsiuoju šveicarišku kompromisu, t. y. šveicarų gebėjimu susitarti kompromiso būdu. Ilgame teisėkūros procese labai svarbios diskusijos, kritika ir apsikeitimas nuomonėmis. Nepritarimas vyriausybės teikiamiems pasiūlymams yra Šveicarijos demokratijos proceso dalis, nesukelianti vyriausybės krizės, balsavimo dėl pasitikėjimo ar jos atsistatydinimo. Kovai su pinigų plovimu Šveicarijoje greta baudžiamųjų ir administracinių įstatymų šiandien taikomas ir savitas privataus reglamentavimo metodas, kurį kai ku-
Pranešimą, perskaitytą 2013 m. lapkričio 8 d. Lietuvos notarų rūmų surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Notariatas – tai įrankis užtikrinant valstybės finansų saugumą“, adaptavo Sandra Venclovienė ir Laima Mikiparavičienė)
rie autoriai vadina ko-reguliavimu, o ne savireguliavimu, kaip buvo numatyta teisėkūros proceso pradžioje. Taigi kovai su pinigų plovimu Šveicarijoje buvo pasirinktas originalus metodas, t. y. pinigų plovimo prevenciją reguliuoja ne tik baudžiamoji ir administracinė teisė, bet ir nevalstybinės taisyklės. Šių taisyklių sukūrimą lėmė Šveicarijos kategoriškas atsisakymas įtvirtinti visuotinę prievolę pranešti apie bet kokį sandorį nuo tam tikros sumos. Tokį šveicarų pasipriešinimą paaiškina keletas priežasčių: pirma, tikrai svarbus yra istorinis kontekstas, nes beveik nuo 1990-ųjų pradžios didžioji dalis vidaus operacijų vis dar buvo atliekamos grynaisiais pinigais. Todėl atitinkamai neproporcingas atsiskaitymų grynaisiais pinigais (palyginti su mokėjimais pavedimu) atvejų, kuriuos nagrinėjo Federalinis komunikacijos biuras (angl. Federal Office of Communications), skaičius neatitiko Šveicarijos praktikos, pagal kurią klientų tapatybė turi būti identifikuota, o lėšų kilmė nustatyta. Antra, tokios prievolės nustatymas, be kita ko, nesiderintų su banko paslaptimi, įtvirtinta Federalinio bankų įstatymo 47 straipsnyje. Šveicarija yra viena pirmųjų, kuri ėmėsi identifikuoti klientų tapatybę, o tai yra viena iš pagrindinių kovos su pinigų plovimu priemonių. Vėliau Šveicarijos sprendimai paveikė ir pirmąsias tarptautines kovos su pinigų 63
