NOTARIATAS
PATVIRTINTA 2014 m. vasario 13 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 4.4 (pakeista 2014 m. gegužės 29 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 3.4, 2014 m. liepos 10 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 13.2) Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų galiojimas Nuo 2014 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymu išdėstyta nauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio nuostata, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, Įstatymą išdėsčius nauja redakcija nebegalioja. Taigi, jei žemės sklypo perleidimo sutarties šalys pateikia notarui preliminarią sutartį dėl žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo, sandoris tvirtinamas pagal žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo metu galiojančias Įstatymo nuostatas. Tokiu atveju žemės sklypo įgijėjas, įgyjantis žemės ūkio paskirties žemę pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo ar kitu sandoriu, turi pildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją ir negali įsigyti žemės daugiau, nei žemės perleidimo sandorio sudarymo metu numa-
tytas maksimalus leidžiamas įsigyti žemės plotas, bei atitikti kitus įgijėjui keliamus reikalavimus. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, netaikomas, kai žemė įsigyjama valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, taip pat įsigyjant žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje ir tais atvejais, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytus atvejus, t. y. Laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalis)). Kai žemės sklypo pardavimo procedūra Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje numatytais atvejais baigiama pagal iki 2014 m. gegužės 1 d. galiojusias Įstatymo nuostatas, žemės sklypo pardavėjas turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos išduotą pažymą, kad žemės sklypas parduodamas pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, arba kad siūlomo parduoti žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės savininkas žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Pirkėjas turi užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, o pirkėjas ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų įgytos žemės 39
Konsultacijos
Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimų taikymo
