NOTARIATAS
PATVIRTINTA Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 4.1 2015 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 44 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymų pakeitimai numato, kad: 1. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti notarinės formos (Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2. Tais atvejais, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą (visą ar dalį pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokant nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu), bendrovės akcijų pasirašymo sutartis turi būti notarinės formos (Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 2 dalis); 3. Tais atvejais, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą, uždarosios akcinės bendro-
vės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 10 dalis). Pagal Aiškinamąjį raštą dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) papildymo įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų aukščiau 1 punkte nurodytu atveju CK pakeitimu siekiama užkirsti kelią sukčiavimo pobūdžio nusikalstamoms veikoms, dėl kurių nukenčia tiek privačių asmenų, tiek valstybės interesai. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudarant paprasta rašytine forma, akcijų perleidimo faktas fiksuojamas akcijų apskaitos dokumentuose. Tačiau už akcijų apskaitą yra atsakinga ir duomenis apie akcininkus Juridinių asmenų registro tvarkytojui perduoda pati bendrovė. Todėl mechanizmo, galinčio užtikrinti patikimos informacijos apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus kaupimą, nėra. Dėl šių priežasčių kontrolės ir teisėsaugos institucijos laiku negauna patikimos informacijos apie jų sudarymą, todėl dažnai nėra galimybių nustatyti, ar buvo sudaromi ir vykdomi realūs akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai, ar buvo siekiama sukurti fiktyvių įmonių grandinę, o pasitvirtinus šiai versijai – išaiškinti atsakingus asmenis. 2, 3 punktuose nurodytais atvejais, ABĮ pakeitimais buvo pašalintas egzistavęs prieštaravimas tarp ABĮ 44 straipsnio 2 dalies, pagal kurią akcijų pasirašy63
Konsultacijos
KONSULTACIJA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS AKCIJŲ PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES IR BENDROVĖS AKCIJŲ PASIRAŠYMO SUTARTIES SUDARYMO NOTARINE TVARKA
