NOTARIATAS
Saulius Svaldenis Vilniaus 31-ojo notaro biuro notaras
Tėvystės pripažinimas notarine tvarka
28
2007 metais Lietuvoje gimė 32 300 naujagimių, iš jų 9400, arba 29,2 %, naujagimių gimė tėvams, neįregistravusiems santuokos (1). Šis gana didelis ne santuokoje gimusių vaikų skaičius lemia, kad notarinis veiksmas – pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimas – tampa vis aktualesnis. Todėl šiame straipsnyje bus nagrinėjami kai kurie tėvystės pripažinimo notarine tvarka ypatumai ir praktiniai aspektai. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 07 01 tėvų, nesančių santuokoje, pareiškimas dėl vaiko tėvystės pripažinimo buvo paduodamas tiesiogiai civilinės metrikacijos skyriui ir nebuvo notariškai tvirtinamas.
gali nebūti todėl, kad vaiko motina vaiko gimimą registravo nebūdama santuokoje ir tėvystė nebuvo pripažinta ar nustatyta. Tokie duomenys taip pat gali būti išbraukti iš vaiko gimimo įrašo remiantis teismo sprendimu, kai tėvystė nuginčijama. Jeigu buvo nuginčyta tėvystė, kuri buvo nustatyta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tai, pagal CK 3.141 straipsnio 3 dalį, naujas tėvystės pripažinimas pareiškimu negalimas. Tačiau kaip notarui nustatyti, kad yra tokia situacija, jei pareiškėjai nutylės apie ankstesnės tėvystės nuginčijimą, o vaiko gimimo liudijime nebebus įrašo apie vaiko tėvą?
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta nuostata, kad vaiko tėvu gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Ši nuostata, kad santuokoje gimusio vaiko tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis, buvo žinoma dar romėnų teisėje ir vadinama tėvystės prezumpcija. Ši prezumpcija galioja ne tik santuokos metu, bet ir 300 dienų po santuokos pabaigos. Šios taisyklės išimtis – jeigu vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos. Vaiko motinai, kuri yra susituokusi, vaiko kilmei nustatyti pakanka santuokos liudijimo ir nereikia pateikti jokių įrodymų, kad vaiko tėvas jos sutuoktinis. Kai vaikas gimsta motinai, kuri nėra sudariusi santuokos, gali iškilti vaiko tėvystės pripažinimo klausimas. Jeigu vaiko tėvas tėvystę pripažįsta savanoriškai ir yra kitos Civiliniame kodekse tėvystės pripažinimui numatytos sąlygos, vaiko tėvai gali kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo pareiškimo patvirtinimo. Pradinė tėvystės pripažinimo sąlyga – vaiko gimimas dar neregistruotas arba vaiko gimimo įraše nėra būtinų duomenų apie tėvą. Šių duomenų
Savanoriškam tėvystės pripažinimui nereikalaujama, kad vyras būtų biologiniu vaiko tėvu. Kaip nustatyta CK 3.141 straipsnio 1 dalyje, pakanka, kad asmuo laikytų save vaiko tėvu, t.y. notaras negali reikalauti tėvystės įrodymų ir pagrindinis kriterijus yra asmenų valia (vaiko tėvo ir motinos). Notaro užduotis ir yra nustatyti, ar asmuo laiko save vaiko tėvu, ar supranta tėvystės pripažinimo teisines pasekmes. Praktikoje yra buvę atvejų, kai asmuo pareiškė, jog jis „tiktai norintis duoti vaikui savo pavardę, o apie tėvo pareigas norėtų nieko nežinoti“. Bet šiuo atveju, kaip ir tam posakyje apie negalėjimą būti pusiau nėščia, pusiau tėvu būti irgi negalima: arba pripažįsti tėvystę, arba ne. Skirtumas tik tas, jog paaiškėjus, kad asmuo, laikęs save vaiko tėvu, nėra jo biologinis tėvas, tėvystė gali būti nuginčyta teismine tvarka. Vieno asmens, laikančio save tėvu, savanoriška valia pripažinti tėvystę dar nėra pakankamas pagrindas tėvystei pripažinti, nes CK reikalaujama, kad notaro patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo civilinės metrikacijos įstaigai būtų paduodamas kartu su vaiko motina (CK 3.142 straipsnio
