Notaras mediacijoje: prielaidos, pagrindai ir vaidmuo
DOC. DR. VIGITA VĖBRAITĖ VU Teisės fakultetas
1
Valstybės žinios (2008), Nr. 87-3462.
2
OL, L 136, p.3.
3
TAR, 2017-07-12, Nr. 12053.
4
Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros koncepcija. TAR, 2015-09-17, Nr. 13939.
6
NOTARIATAS | NUMERIO TEMA
Nors vis dar tarp teisininkų yra kalbama, kad Lietuvoje mediacija yra naujas reiškinys, tačiau iš tikro apie šio instituto taikymo galimybes yra diskutuojama jau daugiau nei penkiolika metų. Pirmasis bandomasis teisminės mediacijos projektas Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme buvo pradėtas taikyti 2005 metais. 2008 metais buvo priimtas Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas1; Europos Sąjungos mastu 2008 m. priimta Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų2. Kaip žinia, 2016 metais priimti Notariato įstatymo pakeitimai, leidžiantys notarams būti mediatoriais. 2019 metais įsigaliojo nauja Mediacijos įstatymo redakcija3, o 2020 metais įsigaliojo minėto įstatymo skyrius, įtvirtinęs privalomąją mediaciją šeimos ginčams, kurie turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Taip pat nuo 2019 metų vis yra plečiamas mediacijos taikymas administraciniuose ginčuose. Yra pasisakyta, kad mediacijos instituto įtvirtinimas administraciniame procese yra taip pat tikslingas, kadangi taikant šį būdą mažinama konfrontacija tarp visuomenės, valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų4.
