Filmų rekomendacijos: tikros istorijos

Dokumentinis kinas dabar – kaip niekad „ant bangos“. Vieną po kito vis didesnio atgarsio sulaukiančius šio žanro filmus „kepa“ net ir tokie didieji žaidėjai kaip „Netflix“. Kodėl tai šitaip patinka žiūrovams? Nes „tikros istorijos būna dar įdomesnės nei išgalvotos“, – sako Lietuvoje kasmet vykstančio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ žiūrovas.

O festivalis jau čia pat – spalio 8–30 d. jis vyks didmiesčių kino teatruose, mažųjų miestų bibliotekose ir, svarbiausia, kiekvieno žiūrovo namų ekrane – virtualioje kino salėje adresu www.nepatoguskinas.lt. Specialiai „Panelės“ skaitytojams „Nepatogus kinas“ rekomenduoja 7 filmus – neišgalvotas istorijas apie virtualią realybę, „Tinder“ pasimatymus, influencerių kasdienybę, nurautus parkūrininkus, nuotakos pagrobimą ir pokalbius mokyklos persirengimo kambaryje.

MES SUSIPAŽINOM VIRTUALIOJ REALYBĖJ

(We Met in Virtual Reality), rež. Joe Hunting

Ko gero, tai yra pirmasis filmas, nufilmuotas vien virtualioje realybėje.

Virtualios realybės pasaulyje tu gali virsti katinuku. Arba princese. Arba elfų kariu. Iš esmės – kuo tik nori. Ir čia susirinkusiems tai visai nejuokinga – jie į antrąjį savo gyvenimą žiūri labai rimtai. Tai jiems – kur kas daugiau nei žaidimas. Virtualybėje jie įveikia savo baimes, atranda naujus artimuosius ir perlipa ribas, kurios juos stabdo tikrovėje. Filmo kūrėjai dėl to nemojuoja pavojaus vėliava, o priešingai – šis filmas yra atviras ateičiai. VR revoliucija ateina, tad galvokime, kaip ją atverti visiems.

PANŲ GAUJA

(Girl Gang), rež. Susanne Regina Meures

Nuo klykiančių fanių iki darbo komandiruočių – štai kuo gyvena keturiolikmetė influencerė.

9 iš 10–ies paauglių svajoja tapti nuomonės formuotojais. Keturiolikmetei Leonie tai pavyko. Šiandien mergina veiklos turi tiek, kad abu tėvai dukros „Instagram“ pavertė savo pilno etato darbu. Tikrai smagu gauti nemokamų drabužių ir sportbačių. Bet, susikūrusi karjerą iš savo kasdienybės, Leonie pastatė save į bjaurią padėtį – užuot tiesiog buvusi paaugle, ji visuomet turi atrodyti, komentuoti, įkvėpti.

NOTHING COMPARES

(Nothing Compares), rež. Kathryn Ferguson

„Aš nenorėjau būti pop žvaigžde, aš tiesiog norėjau rėkti“. 90–ųjų ikona tapusios atlikėjos Sinead O’Connor mintys ir drąsa šiandien suskamba labiau nei bet kada.

NUČIUOŽĘ

(Off the Rails), rež. Peter Day

Paaugliai parkūrina, filmuoja ir tikisi internete susilaukti daug sekėjų. Triukai vis aštrėja. Kas nutiks greičiau – vaikinai taps viral ar nusisuks sprandus?

Plikai nusiskutusi moteris įžengia į sceną ir sausakimšame stadione pasigirsta kurtinantis nepatenkintos minios rėksmas. 90–aisiais Sinead O’Connor buvo viena prieštaringiausiai vertinamų ir labiausiai nesuprastų pop atlikėjų pasaulyje. Stiprus atlikėjos balsas ir dar stipresnė nuomonė – ji taip pranoko savo laiką, kad pasaulis jos iki šiol dar vis nepasivijo. Pritapti ir susitaikyti atsisakiusi jauna mergina nuolatos buvo stumiama į paraštes. Tai – neįtikėtina kovos už žmogaus teises istorija, kurią pasakoja pati Sinead O’Connor.

Bičiuliai Rikke ir Aidenas filmuoja savo parkūro triukus. Kas kartą stogai privalo būti vis aukštesni, o kritimas – vis didesnis. Vaikinai nuolat bendrauja su savo sekėjais ir tikisi iš šios veiklos uždirbti milijonus. Bet kol kas visus uždarbius tenka atiduoti policijai, mokant viešosios tvarkos pažeidimų baudas. Ilgainiui nerūpestingas šokinėjimas baigiasi trauma – abu vaikinai skirtingais būdais privalo išmokti ne vien bėgti nuo problemų, bet ir jas spręsti.

MIGLOS VAIKAI SVAIPERIAI ISTORIJOS IŠ DUŠO

(Children of the Mist), rež. Diem Ha Le

Vietnamo kalnų kaimeliuose vis dar grobiamos nuotakos. Vieną dieną Di tėvai grįžta namo – jų dukra dingo.

Vietnamo kalnuose gyvenančią paauglę Di, vadovaujantis senoviniu papročiu, bet kurią akimirką gali pagrobti ir ištekinti už jaunikio, kuriam mergina krito į akį. Režisierė Diem Ha Le trejus metus filmuoja Di, jos šeimą ir vietinius gyventojus, kol vieną dieną, prieš pat Naujuosius metus, švenčiamus pagal Mėnulio kalendorių, Di tėvai grįžta į tuščius namus – jų paauglė dukra dingo.

(Searchers), rež. Pacho Velez

Vienkartinis nuotykis, sielų ryšys ar drugeliai pilve: ko ieško šiandienos „Tinder“ svaiperiai?

„Tinder“ ir panašios platformos gerokai palengvino susipažinimą su naujais žmonėmis. Bet kartu jos iš esmės pakeitė tai, kaip mąstome apie savo porą. Nebeprivalome sutiktojo ar sutiktosios priimti su jo briaunomis bei įskilimais – jei norime, galime nusistatyti paiešką taip, kad sutiktume vien savo pačių kopijas. Ko ieškome dairydamiesi poros? Giminingos sielos? Panašių pomėgių lovoje? Kažko, kas netelpa į paskyras, kiek jose beprirašytume?

(Stories from the Shower), rež. Teresia Fant

Mokyklos persirengimo kambarys – neišvengiamas paauglystės etapas.

Prakaitas, trankymasis rankšluosčiais ir plaukų lakas: mokyklos persirengimo kambarys yra neišvengiama paauglystės dalis. Šiandieniniai paaugliai turi daugiau galimybių nei bet kada anksčiau išreikšti savo individualumą, bet retas gali pasigirti teigiamu požiūriu į savo kūną. „Istorijos iš dušo“ – tai įamžinti paauglių išgyvenimai ir apmąstymai iš persirengimo kambario.