Meilė – klausimai atsakymai

Klausimus siųsk info@panele.lt

arba rašyk žinutę Panelės paskyroje Facebooke.

Sveiki, situacija labai įdomi. Turiu vaikiną, su kuriuo esu jau tris metus. Iš pradžių jaučiausi tikrai labai laiminga ir viskas buvo puiku. Prieš metus sutikau savo jaunystės simpatiją, vis susitikdavome lauke, pajaučiau, kad jis man vėl patinka. Bendravome žinutėmis, jis rašė, kad patinku jam. Po kiek laiko sužinojau, kad jis su kita, apie kurią man minėjo tik kaip apie draugę. Dabar mes bendraujame, bet labai ribotai, tačiau kartais, būdama su savo vaikinu, negaliu iš galvos išmesti to kito vaikino. Viskas labai painu... Nesusigaudau savo mintyse.

Jeigu būdama ilgalaikiuose santykiuose įsižiūrėjai kitą, vadinasi, jauti nepasitenkinimą partneriu. Kai kažko trūksta tame, kuris šalia, pradedame dairytis aplinkui. Pabėgti iš šio jausmų labirinto ir surasti teisingą kelią gali padėti paprastas, dažnai rekomenduojamas eksperimentas: pasiimk du popieriaus lapus, ant atskirų popieriaus lapų užrašyk abiejų savo mylimųjų teigiamas ir neigiamas, labiausiai tau patinkančias ir tas, kurių negali pakęsti, charakterio savybes. Į sąrašą įtrauk abejones, baimes, kurios siejamos su kiekvienu iš vaikinų. Jei būtina, apibūdink ir fizinę trauką. Svarbiausia – būk sąžininga ir atvira pati sau. Kai viską surašysi – palygink rezultatą, apsvarstyk, kurio vaikino vidinės savybės yra tinkamesnės, kokie fiziniai bruožai tave traukia ir kokių santykių trokšti.

MEILĖ –

klausimai atsakymai

Mano tėvai labai nenori, kad aš su kuo nors draugaučiau. Jie man visad sakė, kad draugauti galėsiu tik tada, kai studijuosiu, nes dabar man turi rūpėti tik kaip sėkmingai pabaigti mokslus. Atrodo, mokausi tikrai gerai, stengiuosi kiek galiu, esu pasiekusi gana daug… O apie vaikinus negaliu nė galvoti… Ką daryti?

Tavo tėvai labai kategoriški ir tai tau sukelia problemų. Vis dėlto, tokiu būdu jie nori tave apsaugoti ir tikrai nelinki tau nieko blogo. Siūlau ramiai pakalbėti su tėvais. Aišku, tai nebus lengva, bet paaiškink jiems, kad daugelis tavo draugių bendrauja su vaikinais ir tu nesupranti, kodėl tau tai draudžiama. Jeigu tėvai nori tave apsaugoti, tai patvirtink, kad jautiesi atsakinga už savo elgesį. Siek savarankiškumo ir laisvės. Tavo pastangos mokytis gerai yra sveikintinos, tačiau, visgi, turi siekti gerų rezultatų ne dėl to, kad tėvai to nori, o dėl to, kad tau tai svarbu ir patinka. Ieškok kompromiso ir nesiliauk tikėti, kad tėvai tave išgirs. Nepasiduok pykčiui, jeigu tai nenutiks iš pirmo karto. Veik ryžtingai.

Sveiki, draugavome su vaikinu pusę metų, ėjome į atskiras mokyklas, o nuo šių metų esame klasiokai. Nežinau kaip elgtis, kai matau jį su kitomis merginomis. Pati taip pat bendrauju su nemažai vaikinų, bet vis dairausi į jo pusę. Kartais atrodo, kad man jau neberūpi, bet vis širdį suskausta, kai matau jį su kita. Atrodo, kad jam visiškai tai nerūpi arba jis, kaip ir aš, užsidėjęs abejingumo kaukę. Nežinau kaip elgtis ir kaip kuo greičiau išmesti jį iš galvos, – o tai ypač sunku, kai matau jį kiekvieną dieną.

Iš tavo laiško galima suprasti, kad pasibaigus santykiams vaikinui vis dar jauti stiprius jausmus, tačiau jis jau pajudėjo pirmyn. Tiesa, nepamiršk, kad vaikinai yra tarsi iš kito pasaulio – kartais jie tiesiog per daug drovūs, kad parodytų savo tikruosius jausmus. Todėl, visų pirma, vertėtų išsiaiškinti, ar tavo jausmai tikrai tik vienpusiai. Psichologai pataria prisipažinti mylimajam ką jauti, nenutylėti jausmų. Jeigu pasikalbėjus su vaikinu sulauksi neigiamo atsakymo, turi keletą pasirinkimų, ką daryti toliau: stoti į kovą dėl meilės arba tiesiog pamiršti. Nors kovoti dėl mylimo vaikino meilės verta, nes kartais sunki kova atsiperka, vis dėlto, racionaliausia būtų vaikiną pamiršti, jei jis, iš tiesų, tau nieko nejaučia. Gyvenk toliau, atsakyk į kitų gerbėjų dėmesį, kuriuos buvai jau įrašiusi į „nedominančių“ sąrašą. Kas žino, gal jie kur kas geresni už tą, kuris į tave nekreipia dėmesio. Visas bėdas užmiršti padeda laimingi žmonės šalia, naujos pažintys ir tiek veiklos, kad neliktų laiko net pagalvoti apie buvusį. Tokiu būdu net nejausi, kaip mintys apie jį išgaruos iš tavo galvos.

Man labai patinka vienas vaikinas, kuris yra mano kaimynas. Labai dažnai būname kartu bendroje chebroje, tik aš nesuprantu, ar esu jam draugė, ar jo simpatija. Jis kaip ir rodo simpatijos ženklus, bet jie nėra aiškūs. Kažkada, kai buvome dviese, pasiūliau jam draugauti. Jis atsisakė, bet sakė, kad nori ir toliau bendrauti. Nežinau, ar tęsti bendravimą su juo ir ar kažko tikėtis? Man giliai širdy atrodo, kad aš jam patinku.

Kaip suprantu, jūs bendraujate toliau ir tai – tikrai geras ženklas. Tiesiog gal vaikinas mano, kad draugauti dar per anksti? Kartais mums patinka tik bičiuliškai draugauti. Nežinau, ar atsisakydamas su tavimi draugauti jis pasakė, kad tu jam esi tik draugė. Jeigu jis tai pasakė – tai jūsų romantiškos draugystės galimybės menkos. Atsakymas buvo tikriausiai padrikas, nes vaikinas pats dar neapsisprendęs, ar nori ryžtis su tavimi rimtiems santykiams. Reikėtų kantriai laukti ženklų iš jo pusės ir nespausti vaikino. Viskam ateina laikas. Žinoma, kai simpatijos nėra abipusės, mes natūraliai jaučiamės kažkiek nusivylę ir pasimetę. Neprarask pasitikėjimo savimi. Kartais tiesiog gera būti ir draugais... Apsižvalgyk aplink, nesusikoncentruok tik ties tuo vaikinu. Juk gal kur nors šalia vaikšto tavo tikroji meilė. Neprarask ryžto ir vilties, nesiliauk ieškoti naujų draugų, draugių.

Noriu gauti jūsų patarimą. Esu pavydi. Pavydžiu ne daiktų, ne pinigų, o tiesiog žmonių dėmesio. Ne visų dėmesio, o tik savo vaikino. Tas pavydas mane labai slegia. Labai pavydžiu, jog jis bendrauja su kitomis merginomis, turi kelias geras drauges, kad kartais parveža kolegę namo. Kaip kovoti su pavydu?

Pavydas ir pavyduliavimas – skirtingi jausmai. Ko gero, tai, ką jauti, yra pavyduliavimas. Visi mes pavyduliaujame, nes norime būti patys svarbiausi ir mylimiausi savo išrinktiesiems, bet netikime, kad yra taip, kaip jie mums tvirtina. Pavyduliauji tada, kai negali užimti visų jo minčių ir kai pajunti, kad jis turi ir kitų draugų, pažįstamų, savo paties fantazijų, jausmų, reikalų. Negali užvaldyti jo sielos 100 procentų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, net jeigu ir uždarytumei vaikiną į narvą. Pavyduliauti yra normalu, kai kurie psichologai teigia, kad net sveika, tačiau nenormalu bandyti atimti kito žmogaus valią ir laisvę. Būtina pasikalbėti pačiai su savimi, išsiaiškinti, kodėl kyla negatyvūs jausmai, o jei tai nepadeda – visuomet galima kreiptis į psichologą, kuris suteiks reikiamą pagalbą.