Pravda #63

Ä…2010/12/+63 nr.

niekas neÄ—ra rimtas septyniolikos

ą2010/12 /+63 nr.

niekas neėra rimtas septyniolikos Redaktorė Elena Reimerytė Redakcija Kristupas Sabolius Tomas Ramanauskas Lina Plioplytė Asta Ostrovskaja Marius Stravinskas Marius Mozūraitis Amita Belaitė Milda Vyšniauskaitė Foto Reda Mickevičiūtė Marius Stravinskas Dominykas Bliznikas Domantė ir Simas Šūrikai Damian AhChing Rūta Jankauskaitė Andreasas Laszlo Konrath’as Lina Plioplytė Laurynas Komža Milda Vyšniauskaitė Lukas Kleizikas

+ 63 / pravda

Numerio naujokai „Vienas Du Dominykas Bliznikas „Proper Heat“ Ruošiant numerį konsultavo Justė Jonutytė Mindaugas Miškinis Vytauto Didžiojo gimanzijos devintokai

visas, išverstas į anglų kalbą.

Nuotraukoje - pirmas keturiolikmečio Kristijono Klimaičio kartas skutantis.

Fotografuota žurnalo redakcijoje, prie redaktorės stalo. Fotografavo draugas iš kiemo. www.pravda.lt Žurnalo namai

Dizainas Marga Pieva www.margapieva.com Pagelbėjo dizaineris Mindaugas

Leidžia UAB “Idėjų revoliucija” Savičiaus g. 13/2, LT01127, Vilnius

Reklama reklama@pravda.lt

www.dalykla.lt Kasdien daliname dovanas

Viršelis Niekas nėra rimtas septyniolikos. Tai prancūzų paauglių poezijos genijaus eilutė. Rimbaud ją parašė būdamas 16-os, eilėraštyje „Novelė“ 1870-aisiais. Štai jis

7eptyni Gyvenimo būdą rekonstruojantis naujienlaiškis

2

Muzikinis fonas pagal mėenesio temąa

1. Broken Social Scene - Anthems For A 17 Year Old Girl (5:45) 2. The Sex Pistols - Seventeen (2:02) 3. Think About Life - Sweet Sixteen (3:43) 4. Standard Fare - Fifteen (3:14) 5. M83 - Teen Angst (5:02) 6. The Gaslight Anthem - Songs for Teenagers (Fake Problems cover) (3:45) 7. Camera Obscura - Teenager (3:40) 8. Tiger Tones - Seventeen (4:33) 9. Keren Ann - Seventeen (2:25) 10. The Pains Of Being Pure At Heart - A Teenager In Love (3:22) 11. Teengirl Fantasy - Cheaters (6:30) 12. Bear In Heaven - Lovesick Teenagers (3:15) 13. Clubfeet - Teenage Suicide (4:01) 14. Teen Daze - Shine On You Crazy White Cap (4:08) 15. Janis Ian - At Seventeen (4:42) 3

pravda /+ 63

Skiltis

Žodžiai ir vaizdai Lina Plioplytė

„And it feels like I’m 17 again“ – Annie Lennox „Smells like teen spirit“ – Kurt Cobain Ne tik dainos kuriamos apie paauglystės metus. Tam keistam šešerių metų laikotarpiui skiriamos liaupsės ir atodūsiai, filmai ir romanai. Kažkodėl visi nori būti paaugliais…

Pripažinsim, būdamas paauglys tikrai gali daug keiktis, dar daugiau vemti, gali net privaryt į kelnes prisigėręs ir tau atleis.

Gali būti žiauriai spuoguotas ir viskas atseit su tavimi tvarkoje, gali nešnekėti su žmonėmis ir būsi suprastas, visi tik trukčios pečiais ir sakys: „Paauglystė“.

+ 63 / pravda

4

Skiltis

Pasidaryti tatuiruotę ar išmokti vairuoti mašiną žymiai smagiau, nes tada tai dar nelegalu, kaip ir bandyti patekti į šiaip neįdomų klubą. Paaugliams ir nusikaltimai atleidžiami, o į prasižengusį jauniklį visuomenė žiūri švelniau – užaugs, susipras, paauglys.

Mūsų televizija pilna paauglystės: nuo „Vedęs ir turi vaikų“, „My So Called Life“, „Dawson Creek“ ar „Beverly Hills“ iki net ir, mano nuomone, „Sekso ir miesto“ – visi išgyvena pirmą ar antrą paauglystę: čia bobos nesielgia „kaip joms pridera pagal amžių“ viešumoje šnekėdamos taip, kaip tik paaugliai sau leistų, „jaunatviškai“ įsimylėdamos ar apsirengdamos kaip tik maištaujantys paaugliai sugebėtų. Žavu! Naivu! Miela!

Jaunatviška! Daryti nesąmones – paauglių forté, nes „toks jau amžius“. Paauglystė – maišto sinonimas, nes tai amžius, kuomet esi hormonų verčiamas ir visuomenės skatinamas save atradinėti, į pasaulį žiūrėti ateivio akimis ir būti „nesusitupėjęs“.

Paaugliui privalu keistai elgtis, bet jei tau penkiolika, o tu dar nebandei apsivesti akių juodai – paauglystė dar neatėjo.

Dabar visas madas demonstruoja paaugliai, o grožio etalonas jau kelintus metus – kaip iš kelmo nutašytas bepapis dešimtokės kūnas… Bet čia sustosime ir

5

pažvelgsime į kitą medalio pusę. Kuris iš paauglių gali tų drabužių nusipirkti?

Kuri dešimtokė žino, kur su tuo kūnu dėtis ir kaip save mylėti? Mums patinka sudievinti paauglystę, nes ji nekalta, bet su bad-ass poskoniu, dar vaikiška, bet jau su kelnėse spurdančiu potencialu. Lengva įsivaizduoti, kaip kieta būtų išgyventi paauglystę dar kartą, bet ar lengva būti paaugliu pirmą kartą?

Tame bajeris, kad paauglystėje VISKAS vyksta pirmą kartą: spuogai, meilė, seksas, apsvaigimas, skaudanti širdis, hormonų pokyčiai, besikeičiantis kūnas, noras atrasti save ir pritapti (ar ne) prie pasaulio. Todėl kai suaugėlis žiūri į nelaimingą meilę išgyvenantį paauglį, tai jam atrodo naivu ir miela, nes suaugėlis šįkart jau žinotų, kaip save paguosti. Bet ar paaugliui smagu? Ar tikrai žavus tas pirmasis seksas? Suaugėliui paauglystė atrodo kaip tobulas metas, kuomet nereikėjo uždirbti, išsilaikyti, elgtis pagal suaugusiųjų taisykles ir galėjai maištauti prieš sistemą.

Paauglystės žavesys yra nostalgija, todėl Ryano McGinley nuogų liaunų šokinėjančių per fejerverkus paauglių fotografijos yra tokios populiarios. Paauglystė simbolizuoja laisvę, kuri prarandama vėliau, kai atsiduodi sistemai.

pravda /+ 63

Skiltis

Įdomiausia apskritai yra tai, kad „sėkminga“ ar populiari paauglystė neturi nieko bendro su sėkmingu gyvenimu.

Gražiausia klasės mergaitė, kuriai pavydėjom, nes prie jos lindo visi bernai, pirma apsikorė vaikais. Kiečiausias bendraklasis, nešiojantis kožą ir rūkantis už kampo, už penkių metų atrodė kaip statybininkas ir buvo visai neįdomus. Įsivaizduok „16 žvakių“ žvaigždes, kurios pradingo suaugusiųjų liūne, ir žymių tėvų vaikus (kokią nors Peaches Geldof ), kurie dūksta geltonosios spaudos puslapiuose, kol bręsta, o vėliau tampa beviltiškais realybės šou dalyviais. Tuomet gal tik gerai, kad paauglystė kažkada pasibaigia. Atrodo, kad anksti sudeginus visą paraką, ateity laukia pilkos lygumos. Tai gal įdomiausi yra tie, kurių paauglystė išsibarsto per visą gyvenimą?

O „Smells Like Teen Spirit“, vadinta kartos X (karta, užaugusi dvidešimtajame dešimtmetyje) himnu, su paaugliais susieta per juokingą atsitiktinumą: Katlheen Hannah (iš piktos merginų grupės „Bikini Kill“) užrašė ant sienos: „Kurtas smirdi kaip Teen Spirit“, ir šis, pagalvojęs, kad tai neblogai skamba, sugalvojo taip pavadinti dainą. Kurtas tuomet nežinojo, kad jis kvepėjo tuometinės merginos pigiu dezodorantu „Teen Spirit“.

+ 63 / pravda

6

7

pravda /+ 63

Skiltis

Kristupas Sabolius:

paaugliai ir idEjos Nėra nieko banalesnio nei adolescencija.

Mes visi ten buvome, kai kurie ten pasilikome iki šiol: revoliucija, libido spazmų tampomas kūnas, mėlynai nudažyti plaukai, auskarai trijuose speneliuose iš karto, draskomos auklėtojos akys ir, be abejo, paauglystės klasika tapęs ieškojimas „Kas aš esu?“ Konfliktas su savimi, štai kas eina pirma visų įmanomų maištų. Sugriauti mokyklas, išeiti iš namų, atkišti riebų vidurinį pirštą valstybei, kartais net sukrauti gatvėse barikadas – visa tai yra tik tikrojo susipriešinimo nuoviras. Pagrindinis paauglio priešas yra jis pats. „Save“ paauglys suvokia kaip primestą būklę. Ir ši esama padėtis yra klaida. „Aš“ esu klaida, kurią reikia ištaisyti. Todėl kai paauglys imasi veikti keisdamas pasaulį, jis iš tikrųjų nori pakeisti save.

Tikslų paauglystės negatyvą galime atrasti Oskaro Wilde’o knygoje, kuri klaidingai laikoma „ode jaunystei“. Nieko panašaus. „Dorijano Grėjaus portretas“ yra seniokiškas romanas, papasakotas nostalgijos

+ 63 / pravda

lūpomis – nostalgijos, kuri pagal apibrėžimą būdinga tik pernelyg brandžiam mąstymui.

Wilde’o tekste mėginama išlaikyti jaunystę: nutapytas portretas ima senti vietoje realaus personažo. Tragizmą sukelia kaita ir tėkmė, kitaip tariant – prarandamas laikas. Estetas Oskaras pasakoja svajoklišką metodą, kurio dėka būtų įmanoma ištrūkti iš pasikeitimo galios gniaužtų. Įsitvirtinimas jaunystėje sutampa su idealia laime. Beje, uostinėdamas liepžiedžių arbatą, panašiomis nuotaikomis gyveno ir garsusis Marcelio Prousto personažas.

O tikrasis paauglys nenori išlikti jaunystėje. Atvirkščiai – nepasitenkindamas savimi, labiau už viską jis nori pabėgti iš tos pereinamosios zonos, kuri vadinama nebranda. Kartais neproporcingai išstypę spuoguočiai net nusiteikia autodestrukcijai – heroinui, venų pjaustymams ir šuoliams nuo tilto – vien tik tam, kad pajudėtų iš esamo taško, kad tik taptų „kitais“. Slaptasis, nematomas, pasąmoninis paauglio troškimas yra būti brandžiu,

8

Skiltis

tačiau tai įgyvendinama tik paneigiant brandos autoritetą. Ir štai paradoksas – jaunystė maištauja, nes labiau už viską nori pasenti.

Tačiau nesakykite to paaugliui garsiai – jis vis vien nepatikės. Aklumas ir nesupratimas, neįsisąmonimas ir paklydimas yra būtinosios, o kartu ir žaviosios šio reikalo pusės. Kai kas net sako, kad paaugliai nemąsto. Tiksliau, mąsto, tačiau šleivai ir kreivai. Naivūs, dar gyvenimui nepasiruošę kvailučiai neturi instaliuotų schemų, kurios leidžia išspręsti komplikuotas situacijas. Todėl paaugliai be perstojo išradinėja dviračius ir su didžiausiu malonumu visiems apie tai pasakoja.

Ir būtent šis entuziazmas, šis užsidegimas yra tikrasis tyneidžerių koziris, nukertantis bet kokį racionalaus mąstymo tūzą.

Nėra aistringesnio padaro nei paauglys – įtikėtoje idėjoje jis įžvelgia galimybę pakeisti save, o „pakeisti save“, kaip jau supratote, yra svarbiausias dalykas.

Mojuodami garsiais, bet neišmintingais lozungais, prisirinkę žavių, bet paviršutiniškų idėjų, pabėgę iš pamokų gimnazistai liepsnojančiomis akimis traukia į pensiją.

Turbūt nėra geresnio autoriaus, kuris suprastų šiuos subtilius paradoksus nei Dostojevskis. „Jaunuolis“ yra romanas

9

apie ekvilibristinę paauglystę, t. y. būklę, kuri yra ir „jau ne“, ir „dar ne“. Romano centre matome Versilovo personažą, kurį Dostojevskis vadina „grobuonišku tipu“ („хищный тип“), ir kuris yra paauglio tėvas. Aktyvus Kristaus mokymo išpažinėjas, Versilovas elgiasi kaip treniruotas padugnė – atsisako nepatogios tėvystės už menkus pinigus „parduodamas“ savo nesantuokinį sūnų baudžiauninkui Makarui Dolgorukiui. Šitaip paauglys Arkadijus netenka tėvo pavardės ir dvarininko privilegijų. Romane jaunuolis „mokosi nihilizmo, sužino, kas gera, kas bloga“. Tarsi užkadrinis balsas pasakodamas savo istoriją, Arkadijus išduoda skaitytojui paslaptį – tai, kad jis „turi idėją“. „Mano idėja, – sako jis, – tapti Rothschildu, tapti tokiu turtingu kaip Rothschildas; ne šiaip turtingu, o būtent tokiu turtingu kaip Rothschildas.“ Jamesas Mayeris de Rothschildas buvo garsiosios bankininkų dinastijos pradininkas. Todėl idėjos turinys yra daugiau nei paprastas: Arkadijus tiesiog nori būti labai turtingas. Ir nors banalumo akordai skamba iš visų jėgų, akivaizdu, kad Dostojevskis sąmoningai nuskurdina jaunuolio idėjos turinį. Čia svarbiau ne tai, kad paliktas likimo valiai paauglys „turi kokią nors idėją“, bet tai, „kaip ją turi“.

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

10

Anot Arkadijaus, svarbūs tik du dalykai – „atkaklumas“ ir „nepertraukiamumas“. Šitaip įmanoma išlikti idealistu. Loginiai, moksliniai, filosofiniai ir etiniai argumentai yra šnipštas. Veikia jėgos faktorius. Argumentas turi būti pristatytas galingai, jis turi primesti savo valią, kuri būtų stipresnė nei paauglio atkaklumas. Įtikėjęs paauglys yra fanatikas ir fundamentalistas, bet kokia kaina siekiantis išpildyti savo viziją.

Arkadijus žavisi mirusiu benamiu elgeta, kurio drapanose buvo surasti beveik trys tūkstančiai rublių, ir pats praktikuoja asketišką gyvenimą tik tam, kad vėliau praturtėtų. Jaunuoliui nereikia pagrindimo iš šalies, o klausimas „Kodėl būti turtingu?“ skamba beprasmiškai. Tokia jo idėja, vadinasi, jai reikia besąlygiškai paklusti.

Tai, kad gyvenimas su idėja keičia viską iš esmės, galime išgirsti ir Versilovo lūpose.

Pastarasis, skirtingai nei jo sūnus, yra lankstus savo principų atžvilgiu. Tačiau žodžiai, kuriuos jis ištaria pokalbyje su kunigaikščiu Sokolskiu, vėliau tampa Arkadijaus suvokimo reziumė. Štai svarbi pašnekesio ištrauka: „– Jūs mėgstate vartoti žodžius: „kilni mintis“, „didi mintis“, „jungianti idėja“ ir taip toliau; aš norėčiau žinoti, ką būtent jūs suprantate žodžiu „didi mintis“?

– Iš tiesų nežinau, kaip jums į tai atsakyti, mano mielas kunigaikšti, – švelniai šyptelė-

11

jo Versilovas. – Jeigu aš prisipažinsiu jums, kad ir pats nemoku atsakyti, tai tatai bus teisingiau. Didi mintis – tai dažniausia jausmas, kuris kartais per daug ilgai lieka neapibrėžtas. Žinau tik tiek, kad tat visuomet buvo tai, iš ko išsivystydavo sveikas gyvenimas, tai yra ne protinis ir ne išgalvotas, bet, atvirkščiai, nuobodus ir linksmas; tad kilni idėja, iš kurios jis išsivysto, yra būtinai reikalinga, žinoma, visuomet apmaudui.

– Kodėl apmaudui?

– Todėl, kad gyventi su idėjom nuobodu, o be idėjų visuomet linksma.

Kunigaikštis nurijo piliulę.

– O kas gi yra tasai sveikas gyvenimas, jūsų nuomone? (Jis regimai pyko.)

– Taip pat nežinau, kunigaikšti; žinau tik tiek, kad turi būti kažkas baisiai paprasto, kuo kasdieniškiausio ir į akis krintančio kas dieną ir kas valandą, ir tiek paprasto, jog mes niekaip negalime patikėti, kad tai gali būti taip paprasta, ir, žinoma, praeiname pro šalį štai jau daugelį tūkstančių metų, to nepastebėdami ir nepažindami.“ Didi mintis yra neapibrėžtas jausmas, iš kurio išplaukia sveikas gyvenimas. Jeigu esate skaitę logikos vadovėlį, už tokį apibrėžimą Versilovui iš karto įkaltumėt kuolą. Tačiau jeigu kada nors buvote įtikėjęs paauglys, suprasite, apie ką eina kalba.

Antraip gyventi su idėjomis bus nuobodu, o be jų – visuomet linksma.

pravda /+ 63

Nepakeliama buities lengvybÄ—

+ 63 / pravda

12

Nepakeliama buities lengvybÄ—

13

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

14

Nepakeliama buities lengvybÄ—

15

pravda /+ 63

Nepakeliama buities lengvybÄ—

+ 63 / pravda

16

Nepakeliama buities lengvybÄ—

17

pravda /+ 63

PRAVDOS

+ 63 / pravda

18

NAUJOKAI „Vienasdu“ – septynių dizainerių komanda, kuri kuria viską.

Nuo plakatų pensininkų piketams iki nėriniuotų kelnaičių vyrams. Visa komanda slepia veidus ir dirba po viena draugystės vėliava. „Proper Heat“ – grupė, atsiradusi dėl trijų skirtingų skonių muzikantų poreikio turėti laisvalaikio užsiėmimą. Vos metų pradžioje susibėgę vyrai kūrė patys sau ir nepiešė jokių didelių tikslų. Tada jiems labai pasisekė ir juos pastebėjo įrašų kompanija. Rezultatas – jau laukiamas albumas bei pasirodymai užsieny.

Dominykas Bliznikas – gyvsidabris, šampanas ir chuliganas. neseniai fotografuoti pradėjęs nuoširdus vaikis iš rajono savo nuotraukomis demonstuoja nuogus draugus, Lazdynų miškus, namelius medy ir viską kas iš tikro vyksa jo akyse.

19

pravda /+ 63

„Pravdos“ naujokai 2010 mene

Vienasdu

+ 63 / pravda

20

„Pravdos“ naujokai 2010 mene

Penki bendrakursiai ir du – ne Visi susiję su VDA Turi studiją Fluxus ministerijoje Visų pirma yra draugai Kolektyvo taisyklės: 1. Viską daryti po „Vienasdu“ komandos vėliava ir neatskleisti paslapties, kas ką sukūrė.

2. Nedaugiažodžiauti apie kūrinius.

Kaip sugalvojote pavadinimą?

Pavadinimą sugalvojome labai greitai – vienas, du ir sugalvojome.

21

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

22

Kaip sugalvojote molbertą veidrodį?

Molbertą veidrodį sugalvojome žiūrėdami į namuose stovintį molbertą ir galvodami, kas yra autoportretas.

23

pravda /+ 63

Kaip sugalvojote rašiklius iš biuro popieriaus?

Rašiklius sugalvojome kūrybinių dirbtuvių akademijoje metu. Mąstėme, kaip galima antrą kartą panaudoti kalnus popieriaus, išmetamus kontorose.

+ 63 / pravda

24

25

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

26

Kaip sugalvojote pakabą su trimis kabliukais?

Vartėme įprastą pakabą rankose ir įžvelgėme, kad pakaba turi dar du galus, kuriuos galima išnaudoti.

27

pravda /+ 63

Kaip sugalvojote dangčiu uždengiamą stalą?

Dangčiu uždengiamą stalą sugalvojome ne iš karto. Pirmiausia galvojome apie netvarką interjere ir kaip ją galima suvaldyti.

+ 63 / pravda

28

29

pravda /+ 63

Kaip sugalvojote garažinį kamščiatraukį?

Kamščiatraukį sugalvojome gurkšnodami vyną. Pati idėja sena ir, tikim, daugelio išbandyta, tačiau kūrinio mintis – pateikime.

O pati idėja keista, bet labiausiai stebina lietuvius, nes pasirodo, kad kitur žmonės dažniau griebiasi šio metodo.

+ 63 / pravda

30

31

pravda /+ 63

Kaip sugalvojote transparantus pensininkams?

Transparantai pensininkams buvo bene pirmas mūsų sugalvotas dalykas. Tik užtrukome ieškodami pensininkų piketų. Laimė, atėjo laikai, kai jie susirenka labai dažnai. + 63 / pravda

32

33

pravda /+ 63

Kam reikalingi maišeliai su neegzistuojančiu Vilniaus metro planu? Šis darbas yra fikcija, kuri išpildo Vilniaus miesto svajonę.

+ 63 / pravda

34

Kaip sugalvojote vyriškas kelnaites?

Kilo noras apsitempti ką nors moteriško. Užkniso lytinė diferenciacija.

35

pravda /+ 63

Kaip sugalvojote kiniškus trofėjus?

Darbas atsirado ironizuojant išsigimėliškas tradicijas. + 63 / pravda

36

37

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

38

Kaip sugalvojote vizualinį kalambūrą „šūdas“?

Vizualinį kalambūrą „šūdas“ sugalvojome staigaus nušvitimo metu akademijos skaitykloje.

39

pravda /+ 63

„Pravdos“ naujokai 2010

MUZIKOS NAUJOKAI

PROPER HEAT Sudėtis: Karolis Ramoška Vitalijus Rodevičius Martin Virgin

+ 63 / pravda

40

Tekstas Elena Reimerytė Vaizdas Marius Stravinskas / Kostiumai Kristina Kruopenytė

Grupė susikūrė metų pradžioje. Iš prieš tai buvusio projekto „Martin Virgin & South eXpress“ vienas kitą pažinoję Martynas su Vitalijumi dairėsi vokalisto, rado iš pirmo karto – Karolį. Visko, tarp jų ir radijo laidų, vedėjas turi tokį charizmos užtaisą, kad galėtų varžytis su scenos senbuviais. Šiuo metu „Proper Heat“ yra pasirašiusi kontraktą albumui išleisti su Didžiosios Britanijos leidybos kompanija „Nang Records“. Jau šį mėnesį laukiamas pirmasis jų singlas „We Are Ready“, kuriame bus du „Proper Heat“ kūriniai, taip pat atlikėjo iš Japonijos – balearic muzikos dievaičio Maxo Essa – remiksas. Po to seks antrasis singlas, o tada ir albumas. Tačiau tai dar ne viskas, „Proper Heat“ jau yra padarę du remiksus indie muzikos kūrėjams iš Anglijos – grupei „Ecce“. Dar vieną remiksą, sulaukusį nemažai pagyrų, vyrukai sumeistravo labai populiariai Rusijos grupei „D Pulse“, abu jie jau yra išleisti tiek vinilo plokštelėje, tiek skaitmeniniame formate.

Planuose yra ir turai, grupe domisi įvairios atlikėjų agentūros tiek iš vakarų, tiek iš rytų. O Lietuvoje grupė koncertus renkasi labai atidžiai, į šį projektą vaikinai žiūri labiau kaip į hobį nei kaip į pinigų kalyklą, tad viską daro lėtai, kokybiškai, apgalvotai. Tai atsispindi ir jų muzikoje – išieškoti muzikiniai sprendimai, subtilios detalės... Vaikinai sako, kad niekada nekurs bukos, greitos „dešros“ masėms.

Paklausti, kuo yra panašūs, kad pritiko kurti grupę, vyrai atsako, kad greičiau yra skirtingi. Labai skirtingi, bet kiekvieno jų muzikos supratimas (džiazo scena vs. elektroninė muzika) ir patirtis sukuria vientisą ir savitą produktą, tai ir yra „Proper Heat“.

Paklausyk naujoko dabar 41

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

42

Naujokas fotografijoje 2011 Dominykas Bliznikas

Tekstas Elena Reimerytė Nuotraukos Dominyko Blizniko

Dominykas `iS LazdynU

Koks tavo baisiausias dribimas paauglystėje?

Penkiolikos gesindamas laužą užsidegiau iki pusės. Iš šono turbūt atrodė kietai, bet po to visą vasarą gulėjau ligoninėje ir važinėjau invalido vežimėlyje. Dabar turiu „gražiai“ įdegusias kojas.

43

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

44

Pameni kelionę greitąja?

Taip, kaip mane neša, o paskui neštuvus bėga verkianti mama. Važiuojant ji vis prašė neužmigti, bet negalėjau. Čia koks dešimtas kartas, kai ji iš darbo turėjo lėkti manęs gelbėti. Ši istorija turbūt baisiausia.

Ne, baisiausia buvo, kai susilaužiau abi rankas ir sisiodamas negalėjau neapšlapinti sienų, o norėdamas atsidaryt duris kviesdavausi kaimynus. Kitą kartą žaisdamas krepšinį 90 laipsnių kampu atsilenkiau pirštą, susiskaldžiau pėdos kauliuką ir daugybę kartų prasiskėliau galvą. Bet ypač liūdna buvo, kai po kojos lūžio turėjau mesti profesionalų futbolą.

Turėjai paauglišką darbą?

Ne, buvau baltarankis ir labai mėgau vasaras. Nesuprasdavau, kaip chebra gali dirbti. Vienintelis mano darbas – pagalba seneliui statant sodo namelį. Už tai gavau traškučių pakelį ir limonado.

Darei ką nors tikrai durno?

Sunku pasakyti, dabar viskas atrodo labai reikšminga ir reikalinga. Naktimis nulupinėdavom nuo mašinų ženkliukus, po to juo išsikeisdavom į salietrą ir gamindavom dūmų bombas. Taip padegėm liftą, pievą ir taksofoną.

Kada atsirado miestas?

Su draugais suradom nerealią vietą cen-

45

tre, kur nevaržomai galėjom svaigintis alkoholiu, spardyti kamuolį ir karštomis dienomis slėptis nuo saulės. Tą vietą pavadinom „KOCMOC’u“. Ten artimiau susipažinau su Arminu, kuris fotografavo juosta, kas man buvo visiškas kosmosas.

Jis mane ir inspiravo fotografuoti.

Kokios tavo nuotraukos?

Sunku save vertinti, gal tu parašyk. Mano nuotraukose dažniausiai matomi girti mano draugeliai. Kažko prašyti: „Davai tave pafotkinsiu“ neapsiverčia liežuvis.

Nors būtų įdomu. Dabar nuo ryto iki vakaro asistuoju vienoje foto studijoje, bet iki tol labai daug laiko praleisdavau su draugeliais darydamas visokiausius dalykus. Atsikeldavom ryte ir apeidavom rajono konteinerius, ieškodavom keistų daiktų. Sugalvodavom, kad rasim langą, bet rasdavom kokią seną sofą; tada rečiau, bet apeidavom „Humanas“, ten ieškodavom keistų drabužių. Viską nešdavomės į mišką, su pertraukomis, kol nueidavom labai toli. Užsikurdavom lauželį ir bandydavome įgyvendinti savo idėjas.

Didesnė dalis nuotraukų yra iš Lazdynų miško?

Taip, aplink Lazdynus daug miškų. Su savo kolega Boostu (Paulium Miliausku) vienos dvasinės kelionės po miškus metu radom namelį medyje su sofute ir tarzanke, kuria gan baisoka leistis. Tada susipažinom ir su viską savom rankom pastačiusiu vaiku. Per dešimt minučių tapome jo pravda /+ 63

+ 63 / pravda

46

47

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

48

draugais ir dabar esame įsipareigoję nupirkti petardų bei įrašyti kompiuterinių žaidimų.

Tokios pažintys įkvepia ir kartu sukelia nuostalgiją vaikystei, kai patys slapta pirkdavom petardas. Važiuodavom iki Vilkpėdės bazės ir laukdavom, kol išeis visi klientai. Reikdavo vos ne kodą pasakyti, kad gautume petardų. Nuo ten eidavome namo pėstute, nes nežinojom autobusų maršrutų. Pakeliui sutikdavom visokių asocialių chuliganų, kurie mėgindavo ką nors atimti, todėl tekdavo petardas slėpti apatiniuose.

Dar žaidi futbolą? Žaidžiu pankroko komandoje „FC VOVA“. Mes už futbolą rajonuose, gatvėse, klasėse, miške, ant stalo, į kalną, nuo kalno, kad tik laisvai spardyti kamuolį.

VIDEO FC VOVA Kas yra nuobodu?

Pinigai. Jie gadina žmones.

Dingsta saviraiška, D.I.Y. principas, atsiranda tingėjimas ir būni nuobodus gaidys.

49

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

50

51

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

52

53

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

54

55

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

56

57

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

58

59

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

60

61

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

62

63

pravda /+ 63

NUMERIO TEMA

+ 63 / pravda

64

- PAAUGLIAI Numerio tema – baisiai geriausi gyvenimo metai.

Tiesa ir oksimoronas vienoje raukšlėm ir randais nepadailintoje rankoje.

65

pravda /+ 63

Tekstas Marius Mozūraitis / Vaizdas Rūta Jankauskaitė

Keturiu paaugliu grupe

Groja tik gyvai

+ 63 / pravda

66

„Rubber Bullets“. Darotas ir Dailius groja gitarom, Tadas muša būgnus, o Saulius yra vokalistas. Įkūrė grupę keturiolikos.

Oficialiai turi 6 dainas, tačiau namie slepia dar kelias.

Visi pripažino dievinantys „AC/DC“, Ozzy Osbourne, „Guns N‘ Roses“, „Iron Maiden“. Taip pat lietuvišką roką, kuris skambėjo Sąjūdžio metais („BIX“, „Antis“, „Foje“...).

Susikūrė prieš dvejus metus Vilniuje.

Pasirodo, dėl to, kad jie tiesiog neturėjo ką veikti. Jiems tada dar buvo po keturiolika, o klaidžiodami po pirmųjų paauglystės dienų nežinomybę ir tiesmuką reivo jausmą suvokė, kad reikia muzikuoti. Kaip tarę, taip ir padarę jaunuoliai grojo muziką, kurią mėgo labiausiai: hard rock / heavy metal / blues-rock. Groja ir šiandien, ir net neketina kada nors baigti. „Pravdos“ skaitytojams jie pasiūlė dabar pat (patariame jutūbu) įsijungti šia dainą: „Guns N‘ Roses“ „Paradise City“.

Būdami paaugliai tapote muzikantais paaugliais. Kodėl taip sugalvojot?

Papasakokit apie savo pradžią.

Darotas: Prieš dvejus metus, kada dar nebuvome susibūrę groti kartu, iš esmės neturėjome jokių muzikos pagrindų. Jos nesupratom. Klausėmės tik.

67

Dailius: O idėja kilo, kai muzikos prekių parduotuvėje pamatėme instrumentus ir tai atrodė magiškai. Norėjom groti ir kuo greičiau.

Darotas: Tiesiog atrodė, kad būtų labai kieta sukurti grupę. Pirmą koncertą surengėme šeimos baliuje, kur atlikome tris kūrinius, o ant scenos jautėmės kaip kokie „AC/DC“.

Ką reiškia grupės pavadinimas?

Darotas: Rinkdamiesi pavadinimą norėjome, kad jis būtų nors truputį prasmingas.

Turbūt visi atsimena, kai prie Seimo rūmų buvo masinis piketas. Kilo riaušės. Policija su šautuvais stovėjo. Ramino demonstraciją. Šaudė. Kuo? Guminėmis kulkomis!

Tadas: Kadangi grojame roką, mums reikėjo pakankamai efektingo pavadinimo. „Rubber Bullets“ buvo kaip tik. Tačiau sunkus rokas dažnam rėžia ausį.

Kaip atrodo, ar išvis reikia tokios muzikos?

Choru: Būtinai reikia!

Saulius: Mūsų grojama muzika, arba plačiau – rokas, yra ant bangos. Jis patiria gana didelį renesansą. Esame labai teisingame laikotarpyje.

Darotas: Beje, mes stengiamės muzikuoti gyvai. Ne todėl, kad nenorėtume įsirašyti – dabar to dar nereikia, tiesiog toks mūsų grupės modelis. Grojame live ir tai yra mūsų pliusas.

pravda /+ 63

Fotografas Andreasas Laszlo Konrath’as

+ 63 / pravda

68

69

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

70

Anglų vaikėzas iš Bruklino. Fotografas Andreasas jį sutiko gatvėje ir paprašė sustoti kadrui. Pirmą Joe nuotrauką jis padarę dar 2005-aisiais, berniukui buvo penkiolika. Paskutinė nuotrauka padaryta 2008-aisiais.

Joe yra rimtas skinas, jam labai svarbi savita stilistika ir mada. Bet niekada nepainiokite jo kultūros su neonacių skinų. Vaikis neturi nieko bendra su rasistais skustagalviais, jis nedėvi nieko, kas siųstų agresyvius pareiškimus kitų atžvilgiu. Tarkim, rožinių batraiščių, kas reikštų, kad nekenti gėjų.

Pačiame Brukline yra lenkų skinų, kurie yra tikri neonaciai. Jie nešioja svastikas, o kartu ir nemažai elementų, kuriuos dėvi pats Joe. Tačiau dalis subkultūros madų atėjo iš praktinės pusės.

Fotografas Andreasas praleido nemažai laiko trindamasis su Joe. Vaikis jam pasirodė suaugęs ne pagal metus. Jis žinojo labai daug apie skinų madą, jam rūpėjo stilius. Fotografui tai atrodė įdomu, nes kai jam pačiam buvo penkiolika, tokie dalykai visai nerūpėjo. Joe žinojo labai daug apie japonų kiną, kulto dalykus, buvo įsitraukęs į pogrindžio kultūrą. Klausė Chicago House ir Doom Metal muzikos stilių.

Vaikis buvo vienišius. Nors turėjo draugų iš savo grupės – slampinėjo vienas. Bet tikrai ne iš liūdesio. Tuo metu jis virto iš paauglio į suaugusįjį.

Labai daug mąstydavo apie pasaulį. Apskritai daug galvodavo.

71

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

72

73

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

74

75

pravda /+ 63

Fotografas kalbėdavo su Joe apie visokius dalykus, pajutęs tinkamą atmosferą padarydavo kadrą.

Joe iš normalios šeimos.

Jo tėtis „New York Times“ rašytojas.

Vėliau Joe įstojo į „Hunter“ koledžą.

77

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

78

Foto Domantės ir Simo

Forever together DomantE ir Simas Domantė: – Kai pirmą kartą susitikome, Simas galvojo, kad turiu daug respekto taškų ir jis man būtų ne lygis.

Man viskas atrodė priešingai. Nebūčiau pagalvojus, kad kada nors bendrausim.

Simas: – Kažkada Domantė skubėdama parašė, kad eina ne į dušelį, o į šūdelį. Visai netyčia. Buvo labai juokinga.

Domantė: – Per pirmąjį pasimatymą bandėme suvaidinti pirmąjį bučinį. Dar gėrėme brendį, nors abu jo nemėgstam, bet tada jis buvo madingas.

Simas: – Domantė daugiausiai juokėsi, kai man pasiūlė žuvų pirštelių, o aš atsakiau, kad žuvys neturi pirštų.

Domantė: – O šiaip tai draugausim amžinai ir pasikeisim savo pavardę į Šūrikai. Domantė ir Simonas Šūrikai, ir du Šūrikiukai. Simas sakė, kad jie bus geležiniai, neskęstantys, neperšaunami maži šunsnukiai. Bet aš žinau, kad nebus.

79

pravda /+ 63

Foto Laurynas Komža / Bučiavimosi sesija Fluxus ministerijos foje

DOVILE IR SIMAS Dovilė: – Paaugliai daug bučiuojasi, nes yra įsimylėję. Suaugusieji nebejaučia jokio jaudulio ar susižavėjimo, todėl burnoje susipynę liežuviai jiems nieko nereiškia. Jie eina tiesiai prie reikalo. O gal jie jau pakankamai įgudę savo aistrą ir meilę reikšti kitokiais būdais.

Nors manau, kad greičiausiai jie nebemoka įsimylėti.

Simas: – Juokingiausia Dovilės žinutė: „Eik tu sau, aš ką tik tave sumaišiau su kitu bernu gatvėje, būtum matęs jo reakciją.“ Dovilė: – Geriausia Simo žinutė man: „Myliu tave, gali nupirkti kebabą?“ Simas: – Man atrodo, kad meilė ir amžinybė yra du nesusiję ir į galvą netelpantys dalykai.

Visa meilė yra nepaaiškinama, amžina irgi.

+ 63 / pravda

Dovilė: – Pirmo pasimatymo mes neturėjome. Nebuvo nei karietų, nei vakarienės „La Provence“ restorane. Visą vakarą prasėdėjom ant atskirų suoliukų priešais laužą ir bijojome pakelti akis.

Simas: – Paaugliai daug bučiuojasi iš neturėjimo ką veikti.

Suaugusieji pasibučiuoja prieš užmigdami ir gal šiek tiek aistringiau, kai atsiduria ant skyrybų ribos. Man atrodo, kad jie nebejaučia jaudulio. Nebenoriu suaugt.

Dovilė: – Mes draugausime amžinai, na bent iki 2012 12 02. Nors mūsų meilė ištvertų ir pasaulio pabaigą.

80

81

pravda /+ 63

Foto Laurynas Komža

Emilija ir Nortautas

Emilija: – Aš nedraugauju su Nortautu.

Nortautas: – Nedraugauju su Emilija.

Emilija: – Manau, kad suaugusieji bučiuojasi ne ką mažiau nei paaugliai. Tik kai niekas nemato.

Nortautas: – Paaugliai daug bučiuojasi, nes tai malonu. Suaugusieji irgi, tik ne prie visų. + 63 / pravda

82

Augustas ir Milda

Foto Laurynas Komža

Augustas: – Netikiu amžina meile, tik ilgalaikiu žavėjimusi kito savybėmis ir susitaikymu su jo ydomis.

Paaugliai daug bučiuojasi, nes dar mokosi tai daryt, o suaugusieji nebesibučiuoja, nes išnaudoja visas seilių atsargas.

Milda: – Meilė ne amžina, tik perauga į kitus dalykus. Turbūt.

Paaugliai daug bučiuojasi, nes jie daro viską, ką sugalvoja, ir jiems nesvarbu, ką pagalvos kiti. Suaugusieji mažiau bučiuojasi, nes jie, skirtingai nei paaugliai, apgalvoja kiekvieną savo žingsnį.

83

pravda /+ 63

Foto Reda Mickevičiūtė

ElektriniU obuoliU klubas

Augustinas Paukštė ir „iPhone“

+ 63 / pravda

84

Iš kur šitas daiktas? „iPhone“ paveldėjau iš tėčio. Jis nusipirko patį naujausią 4G ir atidavė man savo seną 3GS. Maniškis man gražesnis, galbūt dėl ovalių formų. Šį telefoną jis išsirinko dėl didelių skaičių ekrane.

Liko labai patenkintas, nors pradžioje šiek tiek bijojo lietimui jautraus ekrano.

Nebuvo nemalonu pereiti prie kitokio telefono?

Ne, labai lengva. Jei pamesčiau šitą, norėčiau vėl tokio paties.

Išbandžiau krūvą kitokių telefonų, paskutiniai buvo pritaikyti ploniems manekenių pirštams, nes paspaudus mygtuką suveikdavo kone pusė klaviatūros. Be to, kiti telefonai nuolat strigdavo.

Fotografuoji su juo?

Aha, bet tik juokelius ir skaidres per paskaitas. Patogu nusifotografuoti natiurmortą, o vėliau persipiešti.

Kokios tavo mėgstamiausios programėlės? Į šitą fotosesiją nebūčiau radęs kelio be žemėlapio telefone. Dar turiu savo mėgstamų blogų sąrašą. Dažnai naudoju pianino programėlę ir rusišką ruletę. Yra ir juokingų nesąmonių bei fokusų, pavyzdžiui, kai pūti į telefoną ir jis pradeda ošti.

Tai esi „Apple“ gerbėjas?

Kai manęs to paklausėt pirmą kartą, atsakiau, kad ne. Tada apsidairęs pamačiau, kad rankoje laikau „iPhone“, o internete žiūriu „MacBook Pro“ kainas. Tai greičiausiai esu.

Grafikos dizaineriai labai dažnai renkasi „Apple“.

Taip, sukurtas įvaizdis, kad „Mac’as“ yra dizainerio kompiuteris. Šiemet VDA kiekvienam ką tik susikūrusios Grafinio dizaino katedros pirmakursiui nupirko po asmeninį „iMac“ kompiuterį.

Dėstytojai irgi naudojasi „Mac’ais“. Pataria dirbti su „Mac’ų“ programomis ir nenaudoti „Corel“ iliustratorių.

85

pravda /+ 63

Eglė, „iPod“ ir „MacBook Pro“ Kodėl naudoji būtent „iPod“ grotuvą?

Kažkada turėjau kitą grotuvą, bet net nepamenu gamintojo vardo. Po to norėjau „iPod’o“, nes jo labai gražios spalvos ir jis „Apple“.

Pati pasipuošei grotuvą „Swarovski“ kristalais?

Man visada patiko blizgučiai, radau nukainotus ir nusipirkau. Bet apklijavau tik vieną grotuvo pusę, abi būtų žiauriai nepatogu. + 63 / pravda

Dažnai keičiasi tavo klausomos muzikos sąrašas?

Vis pasipildau naujesnėmis dainomis, paskutinis geriausias gabalas DELPHIC „Remain“. Kartais „iPod’ą“ prijungiu prie televizoriaus, tada klausau muzikos ir šoku.

Norėtum „iPhone“ telefono?

Taip, nes jis turi labai gerų funkcijų. Šiandien sužinojau, kad yra programa, kuri išverčia nufotografuotus užrašus. Pavyzdžiui, eini gatve ir iš karto išsiverti užrašą į savo 86

Mama mėgsta „Apple“?

Taip. Ji padovanojo šitą kompiuterį žinodama, kad noriu tik „Apple“ ir nieko kito. Ji pati turi „iPod’ą“ ir jai jis labai patinka.

Nusineši kompiuterį į kavinę?

Kartais, bet kadangi ir taip daug sunkių daiktų tenka nešioti, tai darau retai. Juokingiausia, kad, vos jį išsitraukiu, visi labai spokso. Vien dėl to, kad tokia jauna ir turiu tokį rimtą daiktą.

kalbą arba į kitą kalbą. Jėga.

Ilgai zyzei, kad gautum „MacBook Pro“?

Labai ilgai – metus arba pusę. Gavau per Velykas.

Mama padovanojo, norėjo tai padaryti per gimtadienį, bet nepavyko. Pamenu tą dieną: atsibudau ryte, vaikštinėjau po namus, o tada grįžo mama iš darbo ir iš spintos ištraukė kompiuterį!

Spiegei?

Spiegiau, šokinėjau ir sukausi ratu. Rėkiau: „O Dieve, kaip tobula, negaliu patikėti.“ Tikrai sakiau, kad mano mama tobula.

87

Išnaudoji visas jo funkcijas?

Aš su juo naršau internete, darau prezentacijas mokyklai, per „iPhoto“ keičiu nuotraukas, galiu montuoti vaizdo klipus su „iMovie“, žiūriu filmus.

Mama išrinko „Pro“, nes žino, kad studijoms man reikės gero kompiuterio.

Ji nenorėjo pirkti plastikinio balto, nes jai pasirodė, kad greitai sulūš.

Ką studijuosi?

Istoriją arba režisūrą. pravda /+ 63

Julius ir geriausio draugo „iPod“ Iš kur šis grotuvas?

Man jį kartais paskolina geriausias draugas Saulius.

Ar ilgam paskolina?

Taip, savaitei ar mėnesiui. + 63 / pravda

Klausai jo įrašytos muzikos? Įsidedu savo, o tada paklausau ir jo. Labai patinka Sauliaus skonis. Iš visų grotuvų šis mano mėgstamiausias, noriu tokį įsigyti.

Sauliui taip pat patinka, kai palieku savo įrašytos muzikos. Apsikeičiam dainomis.

88

Ką tu jam paskolini?

Bet ką, visokiausių dantų krapštukų. Dulkių siurblį irgi galiu paskolinti.

Ar patogu šitą grotuvą nešiotis kišenėje?

Taip, ypač kai dėvi slidinėjimo striukę.

89

Patinka „iPod“ ausinės?

Labiau norėčiau juodų. Bandžiau nudažyti žymekliu, bet labai greitai nusivalo.

Kokį „iPod’ą“ pirksi?

Baltą, kaip Sauliaus. Nepatinka rožiniai, manau, kad tokia spalva gali net pakenkti daikto kokybei. pravda /+ 63

Agota ir „MacBook“ Tai tavo pirmasis „Apple“ daiktas?

Ne, antras arba trečias. Pirmas buvo „iPod’as“, tada įsigyjau kompiuterį, o tada ir „iPhone“ telefoną. Grotuvą prieš ketverius metus padovanojo tėtis. Man patinka „Apple“ gaminiai dėl patogios operacinės sistemos, lengva tvarkyti muziką per „iTunes“. „Apple“ pagrindinis privalumas, kad patys aparatai negenda, nebent operacinė sistema, kurią galima perrašyt ir daiktas vėl veikia kaip naujas.

Kituose sugedus mikroschemoms belieka daiktą išmest.

Kodėl pasirinkai tokį telefoną?

Dėl lietimui jautraus ekrano, ankstesnis telefonas irgi buvo su tokiu. Taip pat prisidėjo tai, kad turiu kitų „Apple“ daiktų, kuriais labai džiaugiuosi. + 63 / pravda

90

Kada susipažinai su „Apple“ produktais?

Senokai, kuomet tėtis įsigyjo pirmos serijos baltą „Mac’ą“. Nuo tada jis naudoja tik „Apple“ kompiuterius. Jis kompozitorius, turi įrašų studiją, ten taip pat naudoja vien „Mac’us“, nes tai paprasčiausia operacine sistema valdomi kompiuteriai. Jis visiškas „Mac’ų“ fanas, todėl nenuostabu, kad ir aš užsikrėčiau.

Kodėl apsiklijavai kompiuterį lipdukais?

91

Kartą pamačiau pas DJ Mamanią gražų lipduką ir pati užsinorėjau. Dabar puošiuosi „Hello Kitty“ ir „Fox“ lipdukais.

Kokiems darbams naudoji kompiuterį?

Paprastiems dalykams, mokslams. Turiu idėjų ateity kurt muziką, „Garage band“ programa – tikrai šauni, po to bandysiu pereiti prie „Logic Pro“. Kadangi su „Mac’u“ muzikos kūrimas nėra sudėtingas dalykas, reikia pabandyti. pravda /+ 63

Rapolas Bing ir prieš dvi dienas dingęs „iPhone“ Tai buvo tavo pirmasis „iPhone“?

Taip, jį, galima sakyti, padovanojo tėtis.

Kaip netekai telefono?

Mano hyperaktyvus charakteris priverčia pamiršti, kur palieku daiktus. Nežinau, kur jis. Kažkur dingo ir nerandu. Gali būti, kad dabar guli Technikos muziejuje. O gal namie rasiu. + 63 / pravda

92

Ką darysi toliau?

Pirksiu naują, 4G. Ko labiausiai gaila?

Nuotraukų su nuogomis merginomis. Tikiuosi, kad jos neišlįs į viešumą. Uždėjau kodą, turėtų viskas baigtis gerai.

93

Prisipažintum, kad esi „Apple“ fanas?

Na, galvoju pirkt „MacBook’ą“ ir „iPod’ą“, bet esu ne „Apple“, o patogių daiktų fanas. Patinka tokie, kuriuose viskas už tave apgalvota. pravda /+ 63

Justė ir „MacBook“

Virtualios radijos stoties eteris.org kūrėja

Pirma pažintis su „Apple“.

Tai buvo „iPod’as“, kurį dabar daugelis vadina dinozauru. Neseniai jį atradau namuose su visa sena muzika, buvo nenusakomai malonu išgirsti, ką mėgdavom su draugais prieš penkerius metus. Vėliau dirbau „Tulips and Roses“ galerijoje, ten naudojausi „Mac’u“, na, ir po to jau negalėjau persiorientuoti į kitokius kompiuterius. + 63 / pravda

94

Pavadintum save „Apple“ fane?

Nesu durna fanė, kuri perka naujus produktus vien todėl, kad jie nauji. Bet kuomet reikia naujo daikto, pirmenybę teikiu būtent jiems. Tai ne papuošalas, o daiktas.

Dažnai įsikrauni naujos muzikos į grotuvą?

Bent kas antrą dieną. Mano „iPhone“ 8 GB. Kažkada maniau, kad užteks 4 GB 95

talpos muzikai, bet dabar turiu 30 GB „iPod’ą“ ir vis mažai atrodo.

Turi mėgstamų telefono programėlių? „Shazam“ – dalykas, kuriam užtenka dvidešimties sekundžių dainos, kad surastų jos pavadinimą ir visus duomenis. Labai praverčia, kai vakarėlyje išgirsti gerą dainą ir tingi eit klausti didžėjaus. pravda /+ 63

Tekstas Elena Reimerytė

Vaizdas Damian AhChing / Pamatyk daugiau fotografo darbų

Dvigubo virsmo paauglystE

transvestita Carlosas Trumpas filmas apie Carlosą

Paprastai paauglystėje virsti iš vaiko į suaugusįjį daugeliui pakanka, kad virsmas apaugtų gausybe bėdų. Kai kuriems nutinka dar sudėtingiau, kaip Carlosui, kurio virsmas tapo ypač ryškus ir sunkiai priimtinas ramaus miestelio ritmui. Gatvėmis vaikštinėjantį ir apkalbinėjamą Carlosą pastebėjo fotografijos studentas Damianas. Jis pajuto norą prakalbinti Carlosą, jo tėvus ir parodyti jo pozityvumu užkrečiančią istoriją kitiems, nebūtinai suprantantiems ir teisiantiems žmonėms. + 63 / pravda

96

as

97

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

98

Kai pirmą kartą pamatei Carlosą, ką pagalvojai?

Prieš susipažindamas buvau nusiteikęs priešiškai. Prisimenu, kad spoksodavau ir jausdavausi šokiruotas. Kartu šiek tiek žavėjausi vaikio pasitikėjimu savimi.

Galiausiai mane suintrigavo ir panorau sužinoti daugiau. Svarsčiau, ar jis tebando maištauti kaip visi paaugliai, norėjau pamatyti jo tėvus, spėliojau, kada jis galėjo sugalvoti taip atrodyti. Klausimai augo ir augo. Mes gyvename Graysone, tai labai mažas ir konservatyvus miestelis, gandai greitai sklinda ir būčiau melagis, jei sakyčiau, kad prieš susipažindamas su Carlosu nebuvau paveiktas negatyvių komentarų apie jį.

Kas tave motyvavo sukurti dokumentinį projektą?

Praėjus metams nuo tada, kai jį pamačiau, nusprendžiau jam paskambinti.

Kalbėjomės kokias penkias minutes, paaiškinau, kad norėčiau papasakoti jo istoriją žmonėms ir suteikti galimybę jam pačiam pasipasakoti. Kai jis man papasakojo apie save daugiau, žiauriai įsikvėpiau. Galvojau, kad medžiaga bus apie tai, kaip jis kankinasi visų mušamas, kaip jį kasdien persekioja žmonės, kaip žiauriai jo nepriima visuomenė. Vietoje to gavau labai įkvepiantį pasakojmą. Carlosui visai nerūpėjo, ką kiti apie jį šneka ar galvoja, jis gyvena dėl savęs, o ne dėl kitų.

99

Įdomiausia, kad nors jam vos šešiolika metų, jis labai tvirtai stovi ant savo paties kojų, yra ne pagal amžių subrendęs ir turi labai turtingą žodyną. Manau, kad kiekvienas rastų ko pasimokyti iš Carloso, todėl džiaugiuosi įgyvendinęs šį projektą.

Kokias įžvalgas tau sukėlė Carloso šeima?

Carloso šeima jam duoda sveiką dozę laisvės. Jie jam leido būti tokiu, koks jis yra. Geresnių tėvų negalėtų būti ir jie nesielgia su juo niekaip išskirtinai. Lygiai taip, kaip žmonės turi ko pasimokyti iš Carloso, jie turi ko pasimokyti ir iš jo tėvų.

Kai pats buvai paauglys, matei aplink save panašaus ryškumo atvejų?

Buvo vaikų, kurie rengėsi pasiutusiai keistai. Kai kurie turėjo ryškias skiauteres, kiti dėvėjo rokeriškus marškinėlius.

Na, ir dauguma jų elgėsi daugiau nei neleistinai. Tai rodė, kad jie ieško pripažinimo, o jų išvaizda – vienintelis būdas save identifikuoti. Bėgant metams visi sunormalėja, tai būna tik paauglystės fazė.

Manau, kad Carlosas yra visai kitas atvejis, jis pakankamai pasitiki savimi, kad būtų tuo, kuo nori būti. Jis nepasikeitė tam, kad prie ko nors pritaptų. Manau, jis labiausiai nori būti priimtinas sau pačiam ir tai neturi nieko bendro su paauglystės maištu.

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

100

Carlosas Kada pirmą kartą užsivilkai kažką mergaitiško?

Būdamas vienuolikos, tada negalvojau, kad tai galėtų būti kažkas neįprasta, bet prisimenu, kad po truputį vis labiau ėmiau jausti, kad tai nenormalu. Pamenu, kad jaučiausi mergaitiškai net būdamas visai mažas, mane nelabai domino tai, ką veikia berniukai, niekada nesijaučiau toks kaip jie. Manau, kad net mano draugai berniukai jautė, kad aš kažkoks kitoks. Manau, vaikai daug priimtiniau žiūri ir daugiau supranta apie dalykus, kurių akis negali pamatyti. Aš turiu daug artimų draugų, kai kurie neveikia nieko, kai kurie eina į mokyklą ir dar kiti dirba nuo ryto iki vakaro, bet juos visus vienija domėjimasis stiliumi. Tikiuosi, kad visada turėsiu draugų, kurie domisi stiliumi, nes visa kita yra tingėjimas.

Turi vaikiną?

Ne, bet atėjus laikui turėsiu. Visur su savimi nešiojuosi rožinio kvarco akmenėlį, kad pritraukčiau meilę.

101

Pabaigęs mokyklą pasijutai geriau?

Jaučiuosi sužydėjęs. Niekas man negali sakyti ką daryti, ką dėvėti. Manau, kad mano išvaizda sušvelnėjo baigus mokyklą. Kai nuolat girdėdavau, ką turiu daryti, norėjau elgtis priešingai. Niekas manęs nedžiugina labiau nei žmonių veidai, pabalę nuo pykčio dėl dalykų, kurie iš tiesų neturi jokios reikšmės. Dėl dalykų, kurių jie negali kontroliuoti, bet padarytų viską, kad patvirtintų iliuziją, jog gali.

Filme pasakoji istoriją, kad tave grasino nužudyti.

Pirmais gimnazijos metais sulaukiau mirtinų grasinimų. Tas vyrukas visą gyvenimą ir gyvens pagal svetimas taisykles. Jis visada smalsaus, koks yra jausmas būti laisvam. Kai jis pamatė, kad kaip tik taip gyvenu aš – jo mačo genai ir visas testosteronas privertė labai supykti.

Ką planuoji veikti?

Vienintelė erdvė, kur save matau, tai ta, kurioje kuriu savas taisykles. Mano artimiausias tikslas – sukurti grupę. Planus B jau seniai užmiršau.

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

102

103

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

104

105

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

106

107

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

108

109

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

110

111

pravda /+ 63

2010 11 Pasaulinė paauglių apklausa

Parengė: Amita Belaitė ir Milda Vyšniauskaitė

2010 11

Pasauline paaugliu apklausa Apėjome pasaulinius socialinius tinklus ir pakibinome paauglius, kad patys paaiškintų, ką mano apie savo gyvenimą ir ko nori iš ateities.

+ 63 / pravda

112

Elle-MAY / 17 Australija

113

Kokia tavo ateitis?

Norėčiau fotografuoti žurnalams. Kurti fotosesijų stilių, dizainą, taip pat generuoti idėjas fotosesijoms. Taip pat norėčiau kurti rūbus ir turėti savo vardo drabužių liniją. Dar visai norėčiau tapti aktore.

Taip pat norėčiau ištekėti už princo ir tapti teisėta karališkosios šeimos nare. O nuo vaikystės svajoju apie savo šokolado fabriką, čia kurčiau naujus receptus. Na, ir galiausiai vieną dieną aš tikrai turėsiu savo vardo kvepalus.

Dėl ko šiandien nervinies?

Dėl žmonių, kurie į kitus žvelgia iš aukšto.

Kokios muzikos dabar klausai?

Pastaruoju metu klausausi „The Beatles“ – „Here Comes The Sun“, todėl, kad mokausi šia dainą groti savo pianino pamokose. Taip pat klausausi krikščioniškos muzikos: Brooke Faster, „Hillsong“. Žiūri televizorių?

Nelabai, bet kartai žiūriu tortų dekoravimo pamokėles ir MTV „Cribs“.

Kuo nenorėtum tapti?

Kuo nors, kuo nesu.

Ką keistum savo išvaizdoje?

Atsakysiu nuobodžiai – nemanau, kad keisčiau savo išvaizdą dėl kokių nors priežasčių ar autoritetų. Mane sukūrė Dievas ir aš gerai jaučiuosi tokia, kokia esu. Manau, visi turėtų taip mąstyti, nes mes visi esame gražūs ir unikalūs.

pravda /+ 63

Brynja Jónbjarnardóttir / 16 Islandija

Melody Berry / 15 JAV

+ 63 / pravda

Kas būsi ateity?

Manau, kad tai yra paslaptis, kurios niekas nežino. Gal veiksiu ką nors susijusio su mada, dirbu modeliu jau dvejus metus. Dar tiksliai nežinau, ko noriu.

Dėl ko šiandien nerimauji?

Kad rytoj bus pirmadienis ir reikės eiti į mokyklą. Na, nėra taip, kad nemėgčiau mokyklos, man tiesiog patinka savaitgaliai, norėčiau, kad jie būtų ilgesni.

Tavo moto. Jei bateliai tinka – reikia nusipirkt to modelio visų spalvų po vieną porą.

Kokią muziką dabar leidi?

Pastaruoju metu klausiausi Franko Sinatros ir kalėdinių Bingo Crosbio dainų, nes pradėjo snigti.

Blogiausia paauglystės pusė?

Aš niekuomet apie tai nepagalvojau. Manau, kad visos tos dramos… Į ką norėtum būti panaši?

Nenoriu atrodyti kaip kažkas kitas, na, nebent Audrey Hepburn.

Dėl ko šiandien nerimauji?

Dėl mokyklos.

Kuo niekada nenorėtum būti?

Dantiste.

Kodėl būti paaugliu kieta?

Nes augdamas įgauni vis daugiau laisvės – labai daug laiko praleidžiu trindamasi su draugais.

O kodėl būti paaugliu liūdna?

Nes gali susidraugauti su blogais žmonėmis, kurie tau darys neigiamą įtaką.

114

Vladimiras Yevtuškovas / 16 Charkovas, Ukraina

Nadja Kamo / 15 Bosnija ir Hercegovina

115

Pravardės: Vova, Vovčikas Ateities planai?

Pavalgyti, pamiegoti, pavalgyti, pamiegoti ir tapti žmogumi. Noriu būti geras kačiokas. Taip pat neprošal būtų turėti „Porsche Cayenne“.

Kas šiuo metu nervina? Žmonės, kurie mane atitraukinėja nuo svarbių reikalų, vaikinai, kurie skleidžia paskalas.

Kuo nori būti?

Būti kačiokas, nors ne... Gyvenime pasiekti visko, ko noriu.

Ko klausai?

Mano „Ipode“ yra 50 GB muzikos. Klausausi absoliučiai visko.

Kodėl paauglystė – ne jėga?

Nes negali sau leisti visko, ko nori, pavyzdžiui, lengvai prieinamų merginų.

Kuo niekada nenorėtum būti?

Nenorėčiau tapti silpnu, niekam tikusiu žmogumi, nerasti sau vietos.

Tavo idealas? Arnoldas Švarcnegeris.

Pravardė: Nanna Ką veiksi ateity?

Ką nors su biologija.

Moto. Gėris atsiperka gėriu, o už piktą gali tekti brangiai sumokėti.

Paauglystės pliusai?

Gražiausi metai, pirmos meilės, mokyklos dienos.

Minusai?

Negera būti paaugliu dėl nebrandaus proto – boružių galvoj. Į ką norėtum būti panaši? Į Seleną Gomez.

pravda /+ 63

Amy / 16 D. B.

Danielis Büchelis / 17 Vokietija

+ 63 / pravda

Pravardė: Ūsai Dėl ko šiandien nerimauji?

Dėl egzaminų, mokykloje visi tik apie juos ir kalba. Daros vis baisiau, nes jie gali nulemti mano gyvenimą.

Kuo niekada nenorėtum būti? Žmogumi, kuris visada meluoja ir kuriam niekas nesiseka gyvenime, tiksliau, kuris tiesiog nebando, nes tingi.

Moto. Gyvenimas yra panašus į šokolado dėžutę. Dėl to, kad niekada nežinai, ką išsitrauksi.

Kodėl būti paaugliu – jėga?

Nes nereikia nerimauti dėl mokesčių ir gali atsipūtęs leisti laiką su draugais.

O kodėl – ne jėga?

Nes reikia sunkiai mokytis ir visi iš tavęs reikalauja labai daug. Taip pat jie rimtai nežiūri į tave, o tai užknisa.

Dėl ko šiandien nerimauji?

Dėl abitūros.

Ką veiksi ateityje?

Ką nors su sportu.

Kuo niekada nenorėtum būti?

Inžinieriumi arba fiziku.

Tavo moto, šūkis? Tie, kas pasijaučia esantys aukštai, tuoj pat puola žemyn.

Kodėl būti paaugliu yra jėga?

Nes mes turime daug laisvo laiko ir galime jį naudingai praleisti.

Kodėl ne jėga?

Spaudimas iš aplinkinių dėl ateities. Žmogus, į kurį norėtum būti panašus?

Ryanas Leslie.

116

Cristianas Garzena /16 Italija

Maxas Micallefas / 17 (be 9 savaičių) / Malta

117

Dėl ko išgyveni šiandien?

Neturiu dėl ko.

Ką veiksi ateity?

Būsiu motociklininkas ir dirbsiu pas tėtį.

Kuo nenorėtum būti?

Senberniu, kaip mūsų kaimynas.

Tavo moto? Negailėk sau nieko.

Kodėl paauglystė jėga?

Nes apie nieką negalvoji, darai ką nori, o pasekmės nesvarbios. Dirbti nereikia, viską apmoka tėvai, galiu pažeidinėti taisykles. O pažeidęs nebūsiu stipriai nubaustas, tik pabartas tėvų.

Kodėl paauglystė blogai?

Nes negaliu turėti vairuotojo teisių, negaliu nusipirkti alkoholinių gėrimų ar cigarečių pats, reikia vis ko nors atsiklausti tėvų. Į ką norėtum būti panašus? Į Rokį Balboa.

Pravardė: Boots Maxbam Ateities planai?

Kalnų alpinizmas, inžinieriaus profesija ir begalės sekso. Šiandien nerimauji dėl..?

Dėl bums aka slacker.

Ko klausai? Roko.

Kokį serialą žiūri? „How I Met Your Mother“.

Kodėl būti paaugliu kieta?

Net ne kieta, o nuostabu.

Kodėl būti paaugliu blogai?

Nes negaliu daryti daug dalykų.

Kuo niekada nenorėtum būti?

Kontoros vyruku. pravda /+ 63

Edvardas Honakeris / 17 San Diegas / Kalifornija

+ 63 / pravda

Tavo ateitis? Šiais metais baigiu mokyklą.Vėliau planuoju stoti į universitetą. Vis dar sprendžiu, ką studijuoti: mediciną ar fotografiją. Taip, žinau, tai yra visiškai skirtingos sritys, bet abi tokios įdomios.

Dėl ko nerimauji?

Kad turiu labai daug namų darbų ir tiek nedaug laiko viskam atlikti! Tikriausiai taip yra todėl, kad beprotiškai daug laiko praleidžiu fotografuodamas save.

Tavo moto. Neturiu tokio oficialaus moto, bet man patinka sakyti, kad reikia turėti šaunią šukuoseną ir avėti gražius batus. Apsirengti visuomet reikia taip, lyg eitum į kietesnę vietą nei eini iš tiesų.

Ko klausai?

Klausausi „Empire of the Sun“, dievinu jų muzikos skambesį. Taipogi „Fischerspooner“, Tiga, Grum, „MSTRKFT“, „Midnight Juggernauts“ ir kitų atlikėjų.

Kodėl būti paaugliu jėga?

Todėl, kad niekas iš tavęs nesitiki nieko ypatingo, bet kai žmonės sužino, kad turiu darbą ir esu pats už save atsakingas, jie išties lieka nustebinti.

Kodėl būti paaugliu ne jėga?

Man nepatinka būti paaugliu todėl, kad sunku gauti mašiną ir vairuotojo teises. Todėl turiu laukti, kol kas nors mane pavežės ar duos mašiną, kai man reikia kur nors nuvykti. Taigi, tenka praleisti labai daug laiko laukiant ratų.

Kuo nenorėtum būti?

Nenoriu tapti žmogumi, kuris dėl savo problemų kaltina pasaulį. Tokie žmonės mane tikrai užknisa...

118

Itay’us Morchi / 17 Izraelis

Armelas Paapas / 17 Olandija

119

Dėl ko šiuo metu išgyveni labiausiai?

Pats svarbiausias dalykas mano gyvenime yra muzika. Groju būgnais jau dešimt metų, rimtai domiuosi džiazu paskutinius penkerius.

Kokia tavo ateitis?

Važiuosiu mokytis į Niujorką, mano svajonė tame mieste būti sėkmingu muzikantu. Taipogi už kelių mėnesių turėsiu išeiti į armiją. Grosiu armijos orkestre.

Kuo niekada nenorėtum būti?

Vyruku, kuris baudžia už blogai pastatytas mašinas.

Tavo moto. Įsivaizduok visą pasaulį kaip savo lovą. Man taip patinka miegot, kad vieną kartą net užmigau stovėdamas.

Kas tavo idealas?

Aš pats sau idealas.

Pravardės: Mellie, Mello paap, Mr. Paap, Mellie Pellie, Marshmallow.

Kas bus ateity?

Muzika. Šiuo metu groju muzikos grupėje ir mums visai neblogai sekasi.

Tavo moto. Gyvenk dabar arba mirk.

Kokios muzikos klausai?

Hardcore.

Kodėl paauglystė jėga?

Nes neturi darbo ir kvailos žmonos, nuo kurių priklausytum, arba vaikų, kurie tave užknisa.

Kodėl paauglystė nėra jėga?

Yra jėga.

Kuo nenorėtum būti?

Benamiu, nes namai yra svarbiausias dalykas gyvenime.

pravda /+ 63

Sophie Else / 16 Australija

+ 63 / pravda

Tavo ateities planai?

Po gimnazijos noriu tapti vaidybos mokytoja ir atidaryti savo menų mokyklą. Mano svajonės didelės.

Dėl ko nerimauji šiandien?

Mano darbo diena trunka iki septintos vakaro, nekenčiu savo darbo.

O šiandien ryte dar susipykau su mama.

Tavo moto. Gyvenk, kaip nori gyvent.

Kokios muzikos dabar klausai?

Belenko, daugiausia „Top 40“ dainų: Rihanna, Mylei Cyrus ir t.t.

Man patinka mergaitiška pop muzika.

Kodėl būti paaugliu jėga?

Nes visas pasaulis mums po kojomis, galime daryti viską, ką norime, ir tapti kuo tik norime. Tiesiog būti jauni, įdegti, apsipirkinėti, flirtuoti su berniukais – dar tikrai nenoriu pasenti.

Kodėl būti paaugliu blogai?

Nes mes dažnai susimauname ir nesuprantame dalykų.

Kuo niekada nenorėtum tapti?

Išmesta moksleive, prostitute, žmogumi, kurio šeimai jis neberūpi. Į ką norėtum būti panaši?

Man patinka Jessicos Albos kūnas, reik daugiau įdegt ir pasportuot, dabar esu truputį apdribus.

120

121

pravda /+ 63

Tekstas Liucija Čerkaitė / Vaizdas Justinas Vilutis

Paauglio asmenybEs interpretacija Labiausiai paaugliai žavi savo pažeidžiamumu.

Afemerinės būtybės šokių aikštelėse ir mokyklos suoluose. Su polinkiu į viską ir priklausomybe nuo visko. Dažniausiai nuo to, ko dar nežino.

Tėvas su nervine silpnaprotyste ir pokarine distonija krapšto litus, jei nesupainioja su šilingais, pasakoja apie Vietkongo karius ir kokie jie sumanūs išgauti geriamą vandenį iš balos. Su kalio permanganatu, jei ištirpinsi iki rožinės spalvos, gausi antiseptiką. Pataria „Ūkio banką“, kuriame geras euro kursas. Nes jis artimas agrarinei kultūrai, kalnams ir kloniams bei kartais Žemaitei.

Jie naudoja finansų planavimo kortelę jaunimui, nes ISIC’as nefunkcionuoja darant kosmopolito įspūdį. Jų maikės sako, kad myli Niujorką.

Mėgsta kraštutinumus ir masines avantiūras: keliauja į rajono kebabinę apsiavę šlepetėmis arba demonstratyviai nemiega naktį. Picasso ir Pikaso rebusą išsprendžia tik popamokinių būrelių inteligentijos karta. Bet jiem patinka ir amfa, ir lietuviška karka. Kas, beje, laikoma gėdinga ir nesofistikuota. + 63 / pravda

Jų mintys nešvarios mi. Tai sudaro sąlyga Warholo ir Bobo Dy 122

ir jie priklausoas galimam Andy ylano pavydui.

123

pravda /+ 63

+ 63 / pravda

124

Žavimės jų gebėjimu kruopščiai rinkti bikus ir fotografuotis, rokenrolas.

125

pravda /+ 63

Jų seksualiniai potyriai yra vieši ir esminiai. Norėdami užsitarnauti kiemo pagarbą tampa mažaisiais Oskarais Wilde’ais ir kuria didžiulę intrigą. Kaip buvo, kaip ėjos, ką matė, nuodugniai ir detaliai – pagražindami tikrovę.

+ 63 / pravda

126

127

pravda /+ 63

Bandydami pakeisti pasaulÄŻ jie pradeda + 63 / pravda

128

valgyti be sustojimo arba nebevalgo iš viso.

129

pravda /+ 63

Ku pu

+ 63 / pravda

130

Tekstas Karolina Karpavičiūtė

urioje usEje esi?

131

Sunku surasti žodžių apibūdinti tam, kas vyksta su apčiuopiamu ir neapčiuopiamu kūnu... Kai jis deformuojasi ir transformuojasi. Rankas keičia didelės aštrios letenos, rausvą minkštą odą aptraukia šiurkštus kailis, o nuolankumą – nesuvaldomas, nedoras, deginantis maišto troškimas. „Žiūrėk į mane. Žiūrėk į mano akis. Aš tave nužudysiu. Kartais aš stoviu priešais veidrodį ir mano akys tampa vis didesnės.

Ir aš esu lyg tigras. Rarrr!“ Legenda tai ar ne, bet kai nuostabiai gražiai Christianai Noonan Malcolmas McDowellas pasiūlė savo idėją – nusifilmuoti nuogiems žvėriškai (tiesiogine to žodžio prasme) besimylint ant kavinės grindų, ji tepasakė: „Aš neprieštarauju“.

O tai buvo pirmas kartas Didžiosios Britanijos kino istorijoje, kai taip ilgai ir tiek daug nuogo moters kūno buvo parodyta ekrane (vėliau šią sceną aplenkia kita, iš to paties filmo, kai nuoga misis Kemp vaikšto po berniukų miegamąjį). Pirmą kartą kūnas buvo rodomas ne moralistiniais ar auklėjamaisiais sumetimais, o tiesiog norint parodyti kai ką svarbiau – nevaržomą laukinę fizinę aistrą. „Jei...“ („If...“) to meto žinomi vyresnės kartos britai vadino „įžeidimu visai tautai“, „piktybiškiausiu scenarijumi, kuris neturi išvysti dienos šviesos.“ Šių žodžių filmas nusipelnė ne tik dėl atviro kūno vaizdavimo (deja, nuogos M. McDowello scenos buvo iškirptos), bet ir dėl scenų, kai šešiolikmetis pravda /+ 63

pagrindinis veikėjas Mickas Travisas su draugais šaudo į koledžo mokytojus ir mokinius.

Lindsay Andersonas, dirbęs Oksfordo kino žurnalo „Sequence“ redaktoriumi, buvo vienas pirmųjų Didžiojoje Britanijoje pradėjusių aštriai kritikuoti dar nuo D. Grifftho laikų susiformavusį klasikinį naratyvųjį kiną. Jauno būsimo režisieriaus galvoje brendo tokios pačios mintys, kokios panašiu metu žemyne virė Jeano Luco Godardo ar Francois Truffaut mintyse – kinas turi tapti iškalbinga, laisva ir lanksčia audiovizualine kalba, paremta tikroviškomis raiškos priemonėmis. 1959 metais per Europą nusiritusi Naujoji banga atnešė filmų apie darbuotojų klasę ir „virtuvinės plautuvės“ realizmą, kuris matė dramatizmą tik žemiausioje klasėje.

1968 metais, kai L. Andersono kolegos grįžo prie komercinio kino, jis pastatė vieną įdomiausių, novatoriškiausių ir drąsiausių filmų. „Jei...“ jis išdrįso, o gal tiesiog nusprendė, „mesti akmenuką“ į darželį, iš kurio pats buvo kilęs. Aukštesniosios klasės šeimoje augęs L. Andersonas dokumentiškai ir tikroviškai atskleidė realybę, kurioje auga ir bręsta „valstybės šviesiausieji protai ir viltys“.

Nors šiandien žiūrint filmą prestižinės mokyklos gyvenimo scenos gali atrodyti stilizuotos, net šiek tiek pagražintos, bet vyresnės kartos britai puikiai atsimena

+ 63 / pravda

savo jaunystę tokiose ultrakomformistinėse mokyklose: fizines bausmes, primenančias ritualinius XIX a. plakimus, homoseksualumo baimę, žeminančią tvarką ir karinę drausmę. Dar daugiau, L. Andersonas, kiek tik leido galimybės, filmavo savo paties mokykloje (įskaitant finalinę šaudymo sceną). Kai kuriose scenose masuotėse vaidinantys berniukai yra tikri mokiniai, turėję laisvo laiko po pamokų.

Kamera lėtai keliauja po prestižinės mokyklos klases, koridorius, valgomąjį, miegamąjį, kiemą, sekdama prie tvarkos nepritampantį Micką Travisą ir jo draugus.

Kiekvienas jų žingsnis yra stebimas, vyresni vaikinai ne tik auklėja, bet ir liečia mokinius lazdomis, skaičiuoja sekundes jiems esant duše. Iš pradžių Travisas su draugais kelia mažąjį maištą – ironiškos šypsenos ir savimi pasitikinti laikysena. Už tai prižiūrėtojai su pasitenkinimu juos sumuša, nes tą skatina mokyklos taisyklės. Travisas su draugais nusprendžia, kad tylų maištą turi pakeisti tikra kova – karas prieš mokytojus ir nuolankius mokinius, prieš visą sistemą. „If...“ britų paaugliams pasakė: maištauti prieš konformistinę sistemą galima ne tik fantazijose. „Kurioje pusėje esi?“ – kiekvienas turėjo atsakyti į šį klausimą.

1968 m. filmui pasirodžius retuose kino teatrų seansuose („Paramount“ studija liko nusivylusi ir net išgąsdinta savo pačios produkcijos) ar vėliau televizijos ekranuose,

132

133

pravda /+ 63

jaunoji britų karta apstulbo: tai, ką reikėjo slėpti ar ignoruoti, buvo rodoma visiškai atvirai (tiesa, kai kurios scenos buvo iškirptos). Ir buvo parodyta tai, kas sunkiai apčiuopiama, o taip saldu: maištingos fantazijos ir troškimai.

Kartais tos fantazijos romantiškos: žavinga mergina, dirbanti padavėja, su kuria galima siausti nuogiems ant kavinės grindų ar važinėtis vogtu motociklu; kartais jos juokingai keistos: pokalbis su lavonu, gulinčiu mokyklos direktoriaus kabineto stalčiuje; o kartais ir žiaurios: sušaudyti nesveiką atmosferą kuriančius mokytojus ir mokinius. Fantazijos vis gilesnės, vis tikroviškesnės ir kelio atgal nebėra. „If...“ filmavimas prasidėjo tik keli mėnesiai prieš 1968 metų gegužę, kai prancūzai Paryžiaus gatvėse skandavo: „Draudžiame drausti!“ „Neegzistuoja toks dalykas kaip neteisingas karas. Prievarta ir revoliucija yra vieninteliai tyri veiksmai, – svarsto Travisas, gurkšnodamas degtinę iš butelio. – Vienas žmogus su kulka tinkamoje vietoje gali pakeisti visą pasaulį. <...> Karas yra paskutinis kūrybingas aktas. Kada mes gyvename?

Aš noriu tai sužinoti. <...> Kas lieka, jei prarandama laisvė? Kas miršta, jei gyvuoja Anglija? <...> Visas pasaulis labai greitai pasibaigs. Juodi, trapūs kūnai, subyrėję į pelenus...“ Maištas prieš susitaikėliškumą, maištas prieš nuolaidžiavimą, maištas prieš

+ 63 / pravda

prievartą... Maištas – vienintelis maistas socialiai nuo mokyklos bendruomenės atsiskyrusiam Travisui ir jo draugams. Kelios nekaringos akimirkos skirtos poilsiui: „Yra tik vienas dalykas, kurį gali padaryti su tokia mergina. Nuogiems bristi į jūrą leidžiantis saulei... Pasimylėti kartą... Tada numirti.“ 1969 metais Kanų festivalyje, kuriam vadovaus Luchino Visconti, susirinkusi kino grietinėlė „Jei...“ įvertins pagrindiniu prizu – Auksine palmės šakele. Festivalis vyks po metų pertraukos, nes 1968-aisiais Europos kūrėjai nutraukė festivalį, solidarizuodamiesi su streikuojančiu Prancūzijos jaunimu ir darbininkais.

Iš šiame filme debiutuojančio Malcolmo McDowello lūpų po trejų metų skambės žodžiai: „Viddy well, little brother. Viddy well.“ 1971 metais jis vaidins Stanley Kubrico „Prisukame apelsine“. Neapleidžia jausmas, kad „Jei...“ matome lygiai taip pat ironiškai besišypsančio Alekso priešistorę. Paskutinis filmo kadras, susikaupusios, degančios šaudančio Traviso akys. Ar tai reiškia, kad ši maža/didelė revoliucija nesuvalgo savo vaikų? Tuomet kas laukia po to? Gali būti, kad atsakymas yra pats Aleksas, pirmoje „Prisukamo apelsino“ scenoje patogiai įsitaisęs „Korova“ pieno bare, kartu su savo draugais pasiruošęs vakarui su trupučiu ultrasmurto.

134

s a t k e f e o p u c e K berno virtuveje Tą pačią dieną, kai tėvai ima nebedrausti naudotis aštriais peiliais ir degtukais, prasideda žmogaus pažintis su virtuvės kultūra. Keturi jauni vyrai pristato savo firminius patiekalus pietums arba vakarienei, kuriuos atrado būdami vienišoje akistatoje su virtuve.

Martyno krekeriai Vienintelis maisto produktas, kurio visada būna namuose, tai sūrūs krekeriai. Beje, namuose visada galima rasti ir kečupo.

Paprasta: Pasiimi pakelį sūrių krekerių ir pažeri lėkštėje. Tada lieji kečupą tol, kol nebesimato krekerių. Žiauriai skanu, tikrai.

Edvino koldunai Jei kišenės ir šaldytuvas tušti – einu į parduotuvę nusipirkti koldūnų už keturis litus.

Paprasta: Grįžęs namo pripilu puodą vandens ir pastatau virti. Kol jis užverda, bandau atidaryti koldūnų pakuotę – tam reikia daugmaž penkių minučių. Susiradęs šaldytuve kečupą, pasidedu jį ant stalo ir suberiu koldūnus į puodą. Išvedu šunį, kai grįžtu, būna praėjusios septynios minutės - koldūnai išvirę. Suberiu koldūnus į dubenėlį, užlieju kečupu ir štai – geriausi pietūs.

Lino makaronai Gūdžią žiemos popietę grįžti po mokyklos ir jau į nieką nebenori žiūrėt?

Tada galvoji, ką čia gardaus ir ypatingo pasigaminti?Aš dažniausiai griebiuos savo seno ir patikrinto recepto: makaronai,sūris ir kečupas. Ir, žinoma, prieskoniai– druska. Nemėgstu nesąmonių, todėl nenaudoju kitų prieskonių iš „b“ ir „p“.

Paprasta: Pasiimu puodą iš spintelės.

Supilu vandenį iš virdulio, nes tingiu laukt, kol užvirs puode.

Supilu dvigubą druskos žiupsnį, tik ne trigubą.

Makaronus sugrūdu taip, kad gerai sulystų į puodą, nes kitaip apdegs galiukai.

Verdu, kol praeina septyni muzikiniai vaizdo klipai. Pasižiūriu, ar neišvirė košė ir ar makaronai susisuko.

Tada išimu.

Apibarstau sūriu. Jei labai tingiu, tai ir nepjaustau, sūrio gabalus sukišu tarp makaronų - nuo karščio jie išsilydo. Visai skanu. Tada užpilu kečupo. Voilia.

Mato kiausiniene Daugiau nieko nemoku pasigaminti, todėl, kai nieko nėra namie, kiaušinienė būna pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Paprasta: Reikia trijų stambių kiaušinių.

Peiliu įmušti juos į keptuvę.

Reikia apsisukti greitai, kad nepritrupėtų lukštų.

Suskaičiuoti iki dvidešimties ir su mentele apversti kepančius kiaušinius.

Tai pakartoti tris kartus.

Kepinį suversti į lėkštę ir užlieti didžiuliu kiekiu kečupo.

Kito numerio tema -

PRIKLAUSOMYBEĖS Reikia tavo žodžių ir vaizdų - pravda@pravda.lt