Šarūno Petrausko eksperimentinis micelio biostruktūrų tyrimų katalogas
AUTORIUS:
Šarūnas Petrauskas
DIZAINAS: Šarūnas Petrauskas
VIRŠELIO DIZAINAS: Šarūnas Petrauskas
FOTOGRAFIJOS IR ILIUSTRACIJOS: Šarūnas Petrauskas
TEKSTAI: Šarūnas Petrauskas
METAI: 2022
TYRIMĄ IŠ DALIES FINANSUOJA LIETUVOS KULTŪROS TARYBA:
Hifas – hypha (gr. ὑφή, hyphē) - „tinklas“ -išsišakojusi, susiraizgiusi ir tankiai susipynusi gijelė. Daugybė plonyčių hifų sudaro grybieną - micelį.
Šaime tyrime „HYPHA-2.0: biostruktūros“ gilinamasi ir nagrinėjama grybų karalystės biostruktūros.
Meninio tyrimo tikslas – naudojant hibridinę kūrybą bei eksperimentuojant su micelio struktūromis, praplėsti nusistovėjusį architektūros suvokimą ir praplėsti architektūrinę raišką.
Tyrimą sudaro dvi dalys. Pirmojoje pateikiami vizualinio tyrimo, kuriame koncentruojamasi į grybienos apraiškos gyvojoje ir antropogeninėje aplinkoje, rezultatai. Antrojoje - apžvelgiama eksperimentinė micelio auginimo tyrimų studija - grybų hifų auginimo laboratorija. Tyrimų metu iš grybienos buvo auginamos ir formuojamos erdvines struktūras.
Šiandien, kūrybinio eksperimentavimo procese menas, mokslas, technologijos ir gamta yra lygiaverčiai, tačiau šiuolaikinėje architektūroje gamtoje vyraujantys principai ir jų taikymas sutinkami retai. Meninio tyrimo problematika apima biomimetikos (gamtinių principų) taikymo architektūroje nebuvimą. Šis tyrimas aktualus dėl jame analizuojamų biologinių analogų kaip inspiracijos šaltinio naujai raiškai architektūroje. Ne ką mažiau aktualus grybienos, kitaip vadinamo micelio, materijos pažinimo, atversiančio naujus kūrybiškumo klodus ir konceptualius architektūrinius rezultatus kausimas.
Projekto tikslas - atliekant meninį tyrimą ir eksperimentuojant su gyvomis micelio biostruktūromis ieškoti naujos raiškos architektūroje.
Architektūros plotmėje nedaug nagrinėta grybienos materija yra labai išplitusi gamtoje ir užima svarbią vietą ekosistemoje. Eksperimentų pagalba norima atskleisti šios gyvybės saviorganizavimo savybes bei potencialą, sukuriant prototipą ir atsakant į klausimą, kaip būtų galima auginti erdvines struktūras kasdienei žmonių veiklai.
Tarpdisciplininio tyrimo metu buvo atliekamas grybienos (micelio) tinklų augimas jį stebint, analizuojant materijos galimybes ir pritaikomumą erdvių kūrime, tokiu būdu siekiama atrasti išskirtinės architektūros estetiką, raiškos kūrimo ir suvaldymo metodiką. Tikimasi, kad gauti rezultatai galėtų būti vieni iš architektūrinio laikmečio indikatorių. O pasirinkta materija, tvari, atsinaujinanti ir biologiškai skaidoma
alternatyva įprastoms statybinėms medžiagoms. Svarbu paminėti, kad tai jau trečia tęstinio tyrimo dalis. Tyrimo užuomazgos prasidėjo VGTU architektūros magistro studijų procese 2017 m. Tęsiant tyrimą 2020 m. buvo surengta paroda „HYPHA 1.0“ galerijoje „Nulinis laipsnis“.
Šis tyrimo etapas suskaidytas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje buvo stebimos grybų karalystės struktūrų apraiškos gamtinėje ir antropogeninėje aplinkoje iš žmogaus akims įprasto rakurso. Kataloge pateikiami vizualinio tyrimo rezultatai ir apsvarstomos labiausiai intigruojančios hifų tinklų savybės.
Antroji dalis, tai grybų hifų auginimo laboratorija. Tyrimų metu iš grybienos buvo auginamos ir suformuojamos eksperimentinės erdvines biostruktūras. Kataloge astkleidžiamas priceso ir galutinių rezulatų vaizdas.
Šiame tyrime naudojamas hibridinis kūrybos procesas, kuomet galutinis rezultatas nėra visiškai nuspėjamas ir nėra baigtinis. Procesas yra nulemiamas ne tik autoriaus, bet ir nežmogiško intelekto. Taip kuriama tobula, gamtinė estetika, neužbaigta ir kintanti laike.
Tyrimu apsvarstomi klausimai: Galbūt grybiena kaip gyvybės forma ir materija galėtų padėti atkurti kintantį modernaus žmogaus ryšį su gamta? Galbūt hifų tinklų suformuotos erdvės gali tapti raktu baltiškos architektūros identiteto formavimui?
Tikimasi, kad šio tyrimo rezultatai ir atradimai, bus panaudojami ateities tyrimo vystymo etapuose.
Šioje tyrimo dalyje gilinamąsi į skirtingas grybų garalystės struktūrų ypatybes. Jos svarbios norint geriau pažinti gamtinių strutkūrų formavimąsi. O įžvalgos svarbios dėl bendro supratimo ir galimybių hifų tinklus pritaikyti erdvinių biostruktūrų kūrime.
Kitas svarbus tyrimo aspektas yra hifų ir atskirų grybų dalių sąryšis ir jų vystymąsis. Todėl glaustai apžvelgsiu pagrindinius labiausiai mane intriguojančius šios gyvybės rūšies fiziniųerdvinių struktrų formavimo veiksnius.
Skirtingos grybų rūšys auga ir vystosi skirtingose aplinkose. Tačiau daugeliu atveju jos prisitaiko ir kolonizuoja ne tik augalų šaknis, bet ir kitus organinius bei neorganinius objektus.
Esant palankioms aplinkybėms grybai vykdo destrukciją - įsikverbia, ardo ir naikinta. Paruošia aplinką kitoms gybybės formoms. Arba valo aplinką nuo žmonijos šalutinių produktų. Sugrąžina harmoniją.
Grybų struktūrose kaip ir kituose gamtiniuose elementuose vyrauja objekto elementų mikro ir objektų visumos makro mastelio fenomenas. Tai sąryšis tarpusavyje tarp objekto dalių ir aplinkos. Jei greta struktūros nėra kito mums artimo, pažįstamo objekto, su kuriuo galima butų palyginti abi struktūras, tuomet sunku suprasti stebimo objekto dydį, proporcijas ir erdvę. Pavyzdžiui, apkerpėjusi betoninė siena gali būti panaši į mišką aplink upę.
Grybų šaknys ir jų kuriamos struktūros dažniausiai vystosi spinduliniu principu nuo centro į šonus, tokiu būdu suformuojamos erdvinės struktūros panašios į erdvines dėmes.
_01.03: ypatybės: chaosas
Gamtos fenomenas yra priešingumas determinizmo principui, chaoso principas, netiesinė dinamika. Chaosas seka determinizmo taisykles, bet jos tokios nereguliarios, kad net atrodo atsitiktinės. Reguliarumo ir nesibaigiančių struktūrų mišinys gamtoje sudaro begalybės įspūdį. Atsitiktinai atrodantis reiškinys turi paslėptą tvarką, laukiančią kada bus atskleista. Dažniausiai chaotiški ir netaisyklingi reiškiniai yra pagrįsti visiškai paprastomis taisyklėmis ir struktūromis. Gamtos chaoso matricą galima pritaikyti formos kūrimo procese, parodyti abstraktų gamtos vaizdą ar gamtos augimo principus.
_01.02: ypatybės: mastelis, vystymosi struktūra
_02.01: Užaugintos erdvinės biostruktūros
Šioje dalyje pateikiama šeši eksperimentai, kurių metu buvo užaugintos erdvinės biostruktūros iš micelio tinklų. Tyrimo studijoje siekta geriau pažinti materiją ir atskleisti jos galimybes bei pritaikomumą erdvių formavime, tokiu būdu buvo vykdomos naujos architektūrinės raiškos paieškos.
Buvo eksperimentuojama su nenutrūkstamų grybienos tinklų augimu, dalinai kontroliuojant jų vystymosi procesą. Studijoje atlikti eksperimentai formuojant micelio tinklų augimą skirtingais metodais bei skirtingose terpėse. Į iš anksto paruoštus auginimo konteinerius, kaip augimo krypties vektorius, buvo sudedamas grybų sporų ir organinių atliekų mišinys.
Tyrimo metu stebėtas ir fiksuotas struktūrų gyvumas, kitimas, grybienos tektonika ir pirminių formų deformavimas. Taip pat bandyta su grybiena kolonizuoti mums įprastas buites atliekas iš celiuliozės: kartoną, laikraščius. Skritingų formų ir paviršių naudojimu buvo siekiama kuo platesnio grybienos erdvinių ir estetinių savybių spektro.
Tyrime naudojamas meninio - moklsinio tyrimo modelis, kuriuo ieškoma nauja raiška architektūroje stebint grybų struktūras aplinkoje ir eksperimentuojant - auginant hifų tinklų strukūtas laboratorijoje, pativirtina tyrimo pradžioje išsikeltą hipotezę, kad grybienos potencialas erdvių formavime yra neatskleistas ir gali tapti nauja, mums neįprasta, architektūros raiška.
Tyrimas metu buvo bandoma atskleisti netikėtą ir mažai pažintą grybų karalystės erdvinį pasaulį, kuris akivaizdžiai gali praplėsti vaizduotės bei kūrybiškumo ribas.
