HYPHA-4 .0
biostruktūros
HYPHA-4.0: biostruktūros
Šarūno Petrausko eksperimentinio micelio biostruktūrų meninio tyrimo katalogas
AUTORIUS: Šarūnas Petrauskas
METAI: 2024
PROJEKTĄ FINANSUOJA:
HYPHA-4 .0
biostruktūros
meninio tyrimo katalogas
Šarūnas Petrauskas
Hypha 4: kolona. Micelis. 40x240cm, 2024m.
HYPHA 2024
Hifas – hypha (gr. ὑφή, hyphē) - „tinklas“ -išsišakojusi, susiraizgiusi ir tankiai susipynusi gijelė. Daugybė plonyčių hifų sudaro grybieną - micelį.
Architektūros plotmėje nedaug nagrinėta grybienos materija yra labai išplitusi gamtoje ir užima svarbią vietą ekosistemoje.
Meninio tyrimo tikslas – praplėsti architektūrinę raišką.
Tyrimu norima pažvelgti į netikėtą ir mažai pažintą grybų kuriamą erdvinį pasaulį, kuris gali praplėsti vaizduotės bei kūrybiškumo ribas.
Hypha 4: kolona. Micelis. 40x240cm, 2024m.
Meninis-mokslinis tyrimas: HYPHA 4.0 Tai tęstinio tyrimo eksperimentas, kurio metu yra gilinamasi į grybieną, gamtoje plačiai išplitusią gyvybės formą, tačiau retai nagrinėjamą architektūroje. Šios materijos pažinimas yra naudojamos kaip įrankis kuriant konceptualią architektūrą, ieškant naujos architektūrinės raiškos ir atsakymo į klausimą: Kaip būtų galima auginti erdvines struktūras pritaikytas žmogaus veiklai? Šio meninio mokslinio-tyrimo tikslas – naudojant hibridinę kūrybą bei eksperimentuojant su micelio struktūromis, praplėsti įprastinį architektūros suvokimą. Autorius mano, kad raktas į šiuolaikinės architektūros raiškos kūrimą glūdi kitokiame požiūryje į gamtą.
Šiame eksperimentinio tyrimo etape buvo pereita į kitą erdvių kūrimo mastelį: užauginta erdvinė struktūra, kuri yra artima žmogaus kūnui. Mastelio pakeitimas yra reikšmingas metodinis žingsnis, kurio tyrimas perėjo į kitą erdvinių struktūrų kūrimo raidos etapą. Norima įrodyti, kad yra įmanoma ne tik statyti, bet ir auginti erdvines struktūras.
Tyrime naudojamas hibridinis kūrybos procesas, kuomet galutinis rezultatas nėra visiškai nuspėjamas ir nėra baigtinis. Procesas yra nulemiamas ne tik autoriaus, bet ir nežmogiško intelekto. Taip kuriama tobula, gyva, kintanti laike gamtinė estetika. Galbūt grybiena kaip gyvybės forma ir materija galėtų padėti atkurti kintantį šiuolaikinio žmogaus ryšį su gamta?
Tikimasi, kad šio tyrimo įžvalgos leis pažvelgti kitu, konceptualiu, rakursu į mus supančią gamtos mikro įvairovę ir jos galimybes. Norima, kad šis meninis tyrimas ir jame taikoma eksperimentinė kūryba būtų kelias į ateities architektūros kūrimą. Galbūt hifų tinklų suformuotos erdvės taptų raktu baltiškos architektūros identiteto formavimui?
Hypha 4: kolona. Micelis. 40x240cm, 2024m.
BIO-KOLONA
Šiame tyrimo etape buvo pasirinkta užauginti pirmykštį, archetipinį elementą – koloną. Iš grybienos sukurta kolona, kaip klasikinio orderio architektūrinis archetipas, yra šiuolaikinės tvarios architektūros pavyzdys, jungiantis senovės tradicijas su ekologinėmis idėjomis.
Klasikinis orderis, atsiradęs Senovės Graikijoje ir Romoje, yra vienas iš pagrindinių Vakarų architektūros principų. Jis apibūdinamas proporcijomis, taisyklingomis linijomis, kolonomis ir kitais architektūriniais elementais, tokiais kaip bazės, kapiteliai ir karnizai. Kiekvienas orderis (dorėninis, jonėninis, korintinis) turi savo specifines proporcijas bei dekoratyvinius bruožus, kurie atspindi estetikos ir konstrukcijos pusiausvyrą.
Pasirinkimas auginti koloną yra reikšmingas, nes tai vienas iš charakteringiausių architektūros (erdvių) kūrimo elementų, kuris iš esmės nesikeitė per pastaruosius du tūkstančius metų. Naudojant gyvos grybienos auginimą, buvo sukurtas erdvinės struktūros elementas bio-kolona, suformuota ne iš akmens, o iš saprotrofinių rūšies grybų kolonijos.
Kolonos iš grybienos įvedimas į architektūros kontekstą atveria naujas perspektyvas tiek dizaino, tiek tvarumo požiūriu. Grybiena kaip medžiaga yra tvirta, lengva, biologiškai skaidoma ir atsinaujinanti. Grybienos struktūra gali būti formuojama į įvairias formas, todėl ji tampa nauja medžiaga architektūros elementų kūrimui.
Šio tyrimo metu užauginta ir suformuota grybienos bio-kolona yra bandymas atskleisti, kaip galėtų keistis estetinė erdvės išraiška, kuriant itin tvarius architektūros elementus. Grybienos kolonų kūrimas gali būti siejamas su biotechnologijų pažanga ir tvaraus dizaino plėtra, leidžiančia architektūrai tapti gyvu ir nuolat atsinaujinančiu miesto erdvių elementu.
Grybienos kolonų pritaikymas ypač aktualus ekologiškų pastatų statyboje, kur svarbios savybės, tokios kaip mažas energijos suvartojimas, anglies dioksido emisijos mažinimas ir natūralių, lengvai perdirbamų medžiagų naudojimas.
Taigi, grybienos kolonų integravimas į klasikinį orderį atstovauja ne tik senosios architektūros formų išsaugojimą, bet ir jų transformaciją į modernų, tvarų kontekstą. Tai puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinės technologijos ir ekologinės idėjos gali perimti ir perkurti senas tradicijas, pritaikant jas naujiems iššūkiams.
Hypha 4: kolona. Micelis. 40x240cm, 2024m.
Hypha 4: kolona. Micelis. 40x240cm, 2024m.
Hypha 4: kolona. Micelis. 40x240cm, 2024m.
