со
v m
19 8 8 Š
Š ia u lių d r a m o s t e a t r a s
ia u l ia i
G
LIETUVIU DRAMATURGIJOS FESTIVALIO BIULETENIS
A
Tau to s š ir d is k u p in a v i l t i e s , r y i j ir ... s u n k ia i s lo p in a m o s b a im ė s , p n fie ji ž o d ž ia i s u g r jž t a iš tre m k p a k y la i i p o m ū s ų k a s d ie n y > n u k le ip t ų b a tų , s u ž io r u o ja sa I p ir m a p r a d ė s t v ė r im o e n e r g i j o s fia , s u o š ia v ir š m ū s ų š im ta tū k s jt'n ės g a lv o s , ir n o r im t ik ė t , k a d ja u š j k a r tą m e s — o r i , d a r b i Г d o ra s e n ų jų b a lt ų ta u t a , ne bia, n e k o le k t y v a s , ne v e rg ų pras i i s v e t im o s o p e r o s pom M iško p a s t a t y m o ... G a l . . . G a l i j [Ц m u m s u ž te k s g e r o s v a lio s , jin tie s, k a n t r y b ė s ir s u s ik la u s y m o , i n e b ū tu m e p a s a u lio d id ž ių jų j 's to rijo s s c e n ą m ė to m a . v a i-
I hb
e
•
•
k o m a m asu o tė , b e t v y d ū n iš k i e j i „ s a u ž m o n ė s " , a t v ir i ir ly g u s tie m s d id ie s ie m s s a v o in t e le k t u , d v a s ia , g e r a n o r iš k u m u . J e ig u , ž in o m a , ge r a n o r iš k u m a s b u s a b ip u s is ... G al šj k a rtą j ta u t o s d v a s io s e g z is t e n c in i š a u k i m a i le m t is n e a t s a k y s e i l in ė s k a r t o : e i l in e ž ū t'm , š v ie s ia u s ių p ro tų s u n a ik in im u . G a l ja u i j k a r tą m o t in o s L ie t u v o s šir d in g a s m e ld im a s n e n u s lo p s t r a d ic i n ė ję k r a u jo p u to je ? G a l . .. M u m s i lg a i k a r t o jo , ir m e s ilg a i k it ie m s k a r t o jo m e , k a d t e a t ra s m ū sų s u d ie v in t o jo s o c i a l i n io p ro g re s o la ik a is p a š a u k t a s p a k e is t i r e li g i j ą , o ta u t o s ir ž m o g a u s d v a s in e
1988ГП .
ip it t o lin u s a v o įv a ik i s p a u d ė ž e m y n ž m o g iš k u m o bei d v a s in g u m o m a tą . Š ia n d ie n D ie v a s s u g r įž o j K a t e d r ą , ta u t a g r įž t a j s a v e , o j k u r tu r ė tų s u g r įž t i L i e t u v o s te a t ra s ? K o l k a s m u m s tu rb ū t a iš k ia u , k u r j i s n e tu r ė tų g r jž t i: j be t ik s lj s t u m d y m ą s i s o c i a l i n ių p ro b le m ų a k lig a t v iu o s e , j b e a is t r į k n a i s io jim ą s i n u g y v e n t o s e v e r g ų š ie liū k š t ė s e , j p s e u d o in t e r n a c io n a liz m o ir p s e u d o n a c io n a lu m o m u z ie ji n ę im it a c iją , j š a ltą , k u r č ią m ūsų ša u k s m u i d id in g o k o s m o p o lit in io re p e rtu a ro s p in d e s j, j fa s a d in e s r it u a lin e s jo s d id e n y b ė s d ra u g ė s s t a g n a c ijo s b e p r a s m io n o v n o s fe s t iv a lių m a n if e s t a c ija s . L ie t u v ių t e a t r a s n ie k a d o s n e tu r ė tų g r įž t i į i c m in a n tį ir k ū r y b in e s g a lia s p a r a liž u o į a r t į d ir e k t y v in ių o r g a n ų ap
gruodžio
temeufP|o
b ei
1 2 -2 2
lo rungų
šlovintojo
v a id m e n į, k a r tą ir v is ie m s la ik a m s a ts is a k y ti n o ro p a t ik t i ir įtik ti k ie k v ie n a m v a la n d o s k a li f u i , n o ro g a u ti r a m io je is t o r ijo s n iš o je p l a tų s t e lą , n u b e rt ą p r i v i l e g i jų tru p in ia is , p ir k t a is p a rd u o d a n t s ą ii g a r b ę ir L ie t u v o s p a s it ik ė jim ą . P a b a n d y k im , m ie l i e j i , š ią le m lin g ą s a v o T ė v y n ė s g y v e n im o v a la n d ą a t s is a k y t i t u š č ia g a r b iš k u m o , v is a iš m a n y m o , p r is it a ik ė liš k u m o , o a b a n d y k im o sa vo iš tu š tė ju s ia s s ie la s ir a p ib lu k u s ia s a k is v ė l p ri p ild y t i L ie t u v o s ž e m ė s , p a p ra s tų jo s ž m o n ių s k a u d a u s tik ru m o , m ii sų p ilk o p e i z a ž o t a u r a u s s p in d e s io . A t s is a k y k im e b e p r a s m io v a rd ų , p r e m ijų , v a ik y m o s i.
p a g yrų ,
p o s tų
A t s is a k y k im e
c h im e rų b e r ib io
d.
lm « k im n v ie š p a t a u t i te a t rų scen o s e . s p a u d o s s k ilt y s e b e i g e r b ė ių m in t y s e . P a b a n d y k im e t a r n a u t i sa v o ž m o n ė m s , jų d v a s io s Iš la is v in i m u i. P e r š ia s d e š im t d ie n ų L ie t u v o s š i a u r ė s ž e m ė je , K r y ž i ų k a ln o ir S u k ilė lių k a ln e l i o p a p ė d ė je , iš t ie s k im e v i e n i k it ie m s r a n k a s , p a ž iū r ė k im e k o le g ų ir s a v o s p e k te k liū s a t v ir o m is a k im is , m ą s t y d a m i n e a p ie s a v e a r s a v o p r e s t i ž ą , o a p ie L i e t u v o s a t e it į. S u v o k im e , k o k ie m e s ir m ū sų s p e k t a k l i a i š ia n d ie n , p a ju s k im e a t lik t o s p a r e ig o s ta t d y b ę , a p v a la n č io s a t g a ilo s p r ik e lia n č ią v ė s ą . P r is iim k im e s ą m o n in g o s a u k o s n a š tą ir g a l iš g ir s im e , t e a t r o b r o l i a i ir s e s e r y s , k a ip m ū sų s c e n o s e p la k a L ie t u v o s i n d i s .. . G e t ... O y tt* P A D l O l M A S
2
Oskaras M I L A Š I U S
M A N O
L I E T U V A
A š ilg a i ieškojau , iš kur k y la tas g ilu s jausmas, kuris api ma mane. prisim inus šią šalį. to kią tolim ą ir taip ilg a i n epažįs tamą Vakaram s. — Lietu vą.
kita proga, įs iv e ržė į Rytų P n i siją, padėdama atitolin ti nuo pasaulio sostinės ja i grėsu sį pa vojų, Tačiau nepakankam ai ž i noma. kad šiam e a n tp u o ly je da lyvavu sios rusų a rm ijo s pulkus sudarė b eveik vien lietu viai. B et mūsų šalies pastangos neap s irib o jo tuo,
M ano prisipažinim as, žinom a, kai ką nustebins, tačiau aš nė a k im irk os n esvyravau , prieš at skleisdam as jums savo godas. N o rs ir kupinas švelnum o tai m elan ch oliškai i r dosniai žem ei, suteikusiai man g y v y b ę ir g a lią ją dainu oti, aš, aišku, niekada nebūčiau sutikęs kalbėti apie m eilę ja i. je i mane su ta žem e tevien y tų v ien k rau jo ir asme ninių prisim inim ų ryšys. T ė v y n ė — k a ip ir žmogus: reik ia m ylėti ją tokią, k ok ia j i bebūtų, tačiau ne visada j i p a jė g i įk v ė p ti m e i lę. T a d aš išsižadu kiln ios v ie natvės, kad kalbėčiau apie L ie tuvą — * tod ėl, kad s teb u k lin g o ji šalis, suteikusi man savo sielą, yra ne tik mano. bet ir Jūsų tėvynėT a ip , V akarų m o terys ir vy rai. aš kalbu apie sen ąją Jūsų tėvyn ę. T a ip . in d oeu rop iečių ra sės dukros ir sūnūs, aš kalbu apie jūsų lopšį. N es L ie tu v a — tokia m ig lo ta jūsų v a izd u o tėje — y ra seniausia ir gryniau sia liekana tos paslaptin gos rasės, kuri. p ra eities tam soje n u silei dusi Jš šventos vietos, vardu P a in iras, pasklido šaltos ir laukinės Europos g irio s e ir lygum ose. Š io je B altijo s š a ly je , k u rio je aš esu gim ęs, p rieš d a u g elį tūkstantm ečių lankėsi a rijų ra sė, — ugnies ir sn iego rasė — p rieš pasklisdam a į visas ketu rias E uropos žem yn o puses ii prieš padėdam a įspūdingus so cia lin ės struktūros pamatus, ku rie laik u i bėgan t tu rėjo a p v a i nikuoti trim is sva ig ia is bokštais, nuo k u rių dvasiniu žvilg sn iu g a lima a p rėp ti visa tą ir ku rie v a dinasi: Elada. Rom a P ran cū zija. K a ip Rom a, k aip Elada ir ypač — P ra n cū zija , L ietu va y ra dau giau negu tėv y n ė ; tai id ėja , tai liepsn ojan tis žm ogiškosios evo liu cijos židinys. A p ie 1200 m etus prieš K ris tų lietu višk osios rasės atžala per Balkanus nusileido i G ra ik i ją ir. įsk iep iju si a rijų tra d iciją jau sm unkančiai K retos-M ik ėn ų kultūrai, paren gė nuostabiausią helenų c iv iliz a c iją . d v ie jų pa saulių ro m ėn išk ojo ir pran cū zišk ojo - šaltinį. L y g ia i taip šiandien yra nustatyta. Jog ga linga ir paslaptinga etruskų tau ta k a lb ė jo savotiška sanskrito atm aina, panašia į baltų kraštų kalbas. Sluo sąlyginiu pavadinimu spausdinama kiek sutrumpinta 1919 m. kovo 29 d. mūsų di džiojo poeto paskaita, .skaityta Paryžiu je, G eo grafijo s draugijos salėje. N u o tr a u k a i i n in io a rc h y v o .
P.
V e n c lo v o
asm e
R ytų fronte nebuvo mūšio lauko, kuriam e lietu viai nebūtų p alikę š lo vin g o atm inim o sa vaisiais žygia is. Pen ki šim tai tūkstančių lietu vių tarn avo rusų a rm ijo je . T ry s šim tai tūkstančių A m erik o s lietu vių k a reivių , kar tu su broliais prancūzais, d a ly v a v o visuose svarbiausiuose an t rosios k on flik to fazės mūšiuose. Kam žinom i šios naujos L ie tuvos, kurios atkūrim as yra tik ras pagrindas būsim ajai rytų Europos santvarkai. reikalavLmai? Jie tokie paprasti. tokie natūralūs, tokie artim i šian d ien i nei teisingum o ir žm ogiškum o id ėjai, kad patvirtin a vien pra bėgom is pažvelgu s į vienos iš seniausių Europos c iv iliz a c ijų kilm ę. Štai jie k eliais žodžiais.
О.
V.
M IL A Š IU S
N es m istiškoji rasė. nusilei dusi iš spindinčio plokščiakalnio, k a lb ė jo sanskritu. Šiandien jos šakos, išsisklaidžiusios ir. pasau lio nelaim ei. susvetim ėjusios vien a kitai, kalba prancūziškai, an glišk ai. itališkai. vokiškai, g ra ik išk a i, lenkiškai, rusiškai, tačiau m otininė rasė išsaugojo savo kalbą gry n ą nuo pat brah manų apreiškim o skaisčiųjų lai kų (tem ps innocent): tokiu būdu mūsų valstiečiai, g a l dvid ešim t tūkstančių m etų prabėgus nuo išėjim o, tebešneka kalba. kuri taip artim a sanskritui, kad len g va i suprantam a kitiem s lem tin go sios rasės ainiam s — šiu olaik i nės In d ijo s g yven toja m s. Taip. prabėgus dešim tim s tūkstantme čių po atsiskyrim o, lietu vių k il m ės Jūrininkai bendrauja su X X am žiaus tauta šven tąja brahmanų kalba! A š nenoriu ilgia u sustoti ties istorin e praeitim i šios kone pa sakiškos šalies, kuri yra mano m otina ir jūsų tolim a promotė. T ie keli žod žiai galb ū t pažadino lab ai senus prisim inim us. snū duriavusius jūsų sąm onėje — aš nenoriu versti jus virp ėti. K a ip kad didžiosios ir kilniosios šven tra ščio m oterys. L ietu va yra m otina su sopančia širdim i. P a skleidu si savo įtakos šviesą bar bariškum e skendinčiose kaim y ninėse tautose, vy ra vu si tarp šiaurės tautų, davusi L en k ijai didžiausius karaliu s Jngallaičius. L ietu va šim tą dvidešim t metų. nuo 1795 ik i 1915, išbu v o svetim šalių tironų. R usijos carų, va ld žio je. Ir nežiūrint ne su vok iam o lem ties žiaurum o, b o dama įk in k yta į barbarų jungą. L ie tu v a — ištikim a va id ilu tė p a ga rb ia i sau gojo šventą ugnį, tą d vasin ę liepsną, kurio# že
miškasis pavidalas. A m žin o ji U g nis. iki X IV amžiaus liepsnojo šven tyk los aukure V iln iu je, mū sų sostinėje. Kankinam a ir - išjuokiam a, ji d avė Europai ir žem ei filosofu s Im anuelį Kantą ir T o vjan sk i, poetus A d om ą M ic k e v ič ių ir N orvid ą , tautos d id v y r į K osciuš ką — aš čia išskaičiuoju tik garsius vardus, artim us visoms žemės tautoms, nes laikas n e le i d žia. o žym ių lietu vių sąrašas, d ie v a ži, ilgas. N e, aš nenoriu ilgia u sustoti ties istorine L ietu vos praeitim i. V ie to je to aš ap sakysiu jos skausmą ir pažemU nimą. suteiktą keturių vok iečių oku pacijos metų. bei kančias, su teiktas bado ir b o lševik in ių ar m ijų įsiveržim o. Nes aš atėjau kalbėtis su Ju mis ne apie vak aryk ščią, kančios išaukštintą Lietu vą. A š m yliu skausmą — jis yra puikus ir vaisin gas; tačiau tik džiaugsm as tėra šventas. Ir džiaugsm as, prancūziškai v a d i namas lib erte (e t ju stice), bun da pasaulyje. T a ig i aš kalbėsiu apie naująją L ietu vą, šian dien i nę L ietu vą ; apie tautą, kurios nepriklausom ybę Taik os K o n fe ren cijos nariai įvertin o kaip vien ą skubiausių u ždavinių, kaip svarbiausią naujosios R ytų prob lem os mazgą. T a ip . aš atėjau kalbėti apie g y v ą ją Lietuvą, apie jusu išlaisvin tą, jūsų d id vy rių auka išgelh ėtą L ietu vą! Jei L ietu vo s p raeitis menkai težinom a, tai dar mažiau žin o mas tas vaidm uo, k u rį , ši šalis su vaidino visu otiniam e k o n flik te. Ir vis d ėlto mūsų tautinio herbo ra ite lis sidabro šarvais ir baltasis žirga s, p agim d ytas tos pat neatm enam os tra d icijo s kaip ir A p ok a lip sės riteris bei b alta sis žirgas, toli gražu n ebu vo pra šalietis M arnos stebukle. P risim en am a, kad 1914 metų ru g s ė jį, kai vo k ie č ių arm ijos s to v ė jo prie P aryžia u s durų, R u sija tučtuojau, kaip ir bet kuria
S a v o kilme, kalba, kultūra ir ypač charakteriu visai svetim a triukšm ingiem s slavam s, taip il ga i Ją engusiem s, L ietu va s k el bia visišk ą p ilietin ę nepriklau som ybę teritorijos. ap gyven tos šešių su puse m ilijon ų lietu vių ir susidedančios iš Vilniaus. G a r dino. Kauno, Suvalkų gu b ern ijų ir dalies M insko gu b ern ijos bei R ytų Prū sijos arba M ažosios Lietu vos. Valstybės sostinė, se nasis V ilnius arba V ilna, tam lik ra prasme yra Lietu vo s širdis ir šventasis miestas. Būtent čia kadaise buvo V isuotinės D ie v y bės šventykla, būtent čia liep s n ojo arijų A m ž in o ji U gnis. N e reik ia liesti Vilniaus, mūsų sos tinės. Tiem s iš mūsų kaimynų, kurie p ern ely g u žsispyrę šiuo a tžvilg iu , aš patariu saugotis šventos ugnies, am žinai liepsno jančios mūsų sie lo je , galyb ės! Lietu viai, esantys š io je salėje, aš kreipiuosi į Jus. A r yra pasau lyje toks lietu vis vals tietis. m iestietis ar didikas kuris nebūtų pasiryžęs atiduoti savo g y v y b ę už V iln ių , mistinės ugnies tubernakulį? Nes mes prlsiėm ėm e ant savo pečių d ie v iš kąją kryžiaus naštą, ir k rik ščio niškas tik ėjim as g y v a s mūsų širdyse; tačiau mes neištrėm ėm e iš sielos Am žinosios U gn ies š v ie sos ir karščio. Ir ši m eilės ir g y v e n im o liepsna. ta tobuloji Apraišk os form a spindi musų m e ilė je tėvų šaliai bei mūsų p o e z ijo je ir dainose. Praėju s šešiems k atalikybės amžiams, ji tebešviečia valstiečių p irk e lė se. Ja rūpinamasi kaip vaiku. Šeim os g a lv a nakčia ją prtdeng la pelenais, ištardamas sakra linę form ulę: ..Šventa G a b ija, būk ram i ir sve ik a "; Ilsėkis. A m žin o ji U gn ie, ilsėkis per ilg ą naktį ir ram ybę sutelki mums. Ne. A m žin o ji U gn is liepsnoja ne tik musų sie lose. bet ir mūsų namuose: ir kai. n elaim ei, ji užgęsta. visa šeim yna ged i. nes A m ž in o ji U g nis yra G yven im as ir M eilė, o Jai užgesus Išsilaisvina T a m sy bių ga lyb ės, tuštybės, v a ld in g u mo ir m irties dvasios. A š pats ilg a i nešiojaus šią u gnį s a v y je Iki pat tos die nos, brolau Ilriu jė, kai b roliai man parodė ją g y v ą ir* m ate rialią po šiaudiniu Lietu vo s v a lstiečio stogu. M ano b roliai, čia esantys, aš atiduodu Jums
pagarbą, nes būteni jūs jūs. prancūzai, p arod ėte m ankė lią. Tą dieną supratau, k iek ga lios, kiek paguodos turi s a v y je šie žodžiai: Jauna lietu vių de m okratija, neatm etęs visus as m eninius rūpesčius, tėvyn ės la bui aš a tid a via u visą g a lią d v a sinės liepsnos, tos A m žin osios U gn ies, kuri apšviečia mus jus ir mane. N au ja era a tsiveria mums visiem s! Senasis pasaulis su d re b ė jo iš pat pam atų: a tė jo metas, kuris yra tarsi m alonės sm ūgis senosiom s vertybėm s, išsekusiom s doktrinom s, b e v a i siams režim am s. T ačia u g r i o v i mo darbas dar nėra pasibaigęs, o Jau vien a šalis, a m žin o jo p r i sik ėlim o te ig ė ją , sen ia u sio ji iš Europos šalių, a rijų prom otė. p ak ilo iš griu v ė s ių , pilnai pasi ruošusi atstatom ajam darbui. Š io ji šalis, kurios vardas u žva ld ė m ano protą ir Jausmus, tai L ietu va . A š noriu jum s at sk leisti ją. A te ik it. M in tim is nu vesiu Jus į s v e č ią kraštą, ūką notą, glūdų, šnarantį... Š tai ir pasienis lenkų žem ių; žinia, jau šiauresnių, tačiau vis dar spal vin gų . D ar m osteikim sparnais - aure. Jau skrendam e p er ša lį, kur k iek vien a s daiktas turi blausią atm inim ų sp alvą. Ap g au b ia mus vandens le lijų kva pas, plėkstančių m iškų garai. T a i L ietu va. Litu an le, tai Ge dim in o ir J o g a ilo s žem ė. A te iv e ria mums susim ąsčiusi šalis, kurios vėsi. dulsna padan gė tu ri visą pirm apradės g im in ės gal vumą. J I nepažįsta prabangos liūdnos — subręsti. P o septynių žiem os le ta rg o m ėnesių nubudus ji šoktelia pa va sa rio stalgioj g r o ž y b ė j, o ru g s ė jo v id u ry nau Ji a to ia i, tik nebe nuo vasaros pabudę, ju o d va rn ių kranksmais jau skelbia ilg ą žiem ą. Tad;, lietu višk ų jų vasarų k vapsn is už le id žia v ie lą rudeniniam dvelks mul. kuris yra ly g siela Lietu vos. Sald rū k štis kvapas, n elyg nant Išvirtu slo karšinčiaus tru džio, samana užkloto, ar ly g p< niok ojan čios liūties, kai vasa: > Jau b aigias. B alzga n a šviesa dr luoja klony, o g e ls v a m igla ru gulus ant m iškų, ir tylų sauk veid ą niaukia ik y r lų m inčių n\ kūmas. N ors dar nesnlgo. pa plukusluos k eliu os ratus pake čia rogės. Nuo upės smelkias | per laikus iinų m arkų tvaikas G a lo p iškrin ta la p k rič io snu g a i. o vak a ra is s a rg in ia i šum> vėl užtraukia sa vo b e g a lin ę šne ka su v ilk a is iš seno m išk skendinčio rukuos. į šią tat a plin ka, d eja. perdaug g r e it brū kšteltą. ргнSysiu Jus n u kelti eilėraščiu s dainas, kurios g e ria u nei visa j ką pridu rt g a lė č ia u prie sa pasak ollm o. Jums a tid en gs rr>' nos tė vvn ės sielą. D a u gelis da! nų. kurias iš g irs it, k ilu sios > pat g ilio s sen ovės, tačiau ėdė raščlal. kuriuos m an bus Jumsk aityti m alonu. yra šiuolaiki nių poetų k ū ryba. N es L ietu 'kupina menn ir m in ties atgimi irto. N u trau kdam i ryšiu s su mantikų tra d ic ija , mūsų poetąnusimeta s v e tim š a lių r Ubu* ku riais a p v llk ę sa vo mūzas v o Jų tėva i. J ie teisėtai lš\ii‘ lenkų kalbą iš sa vo knygų visišk a i su g rįžd a m i p rie tau*1 nių m in ties ir Jausmo šaltinių g r ą ž in o įsta b ia i lie tu v ių kalbai sen lau sląjal Iš eu rop ietišk ų kai bų, tą g a r b in g ą vietą , kuri b u vo ja i skirta.
Š IA U L IA I
3
VA CLO VU I ŠIUGŽDINIUI ATMINTI (1911. VIII. 29 K łf*
p r r .t* * .
M n * wt a j * * ,
t a r t i ] * * . Paat traukte ifi m e*v tarpo paskutinieji laisvos L ie tuve* žmonės — žilagalviai, tauros. M fiin t d t v r ... O meat... ...skurdi K auno gatvių vtlkyitė, darbas spaustuvė. Je. o mokslas — vakarais. 1032 m. pradėta studijuoti romanlstiką Vytauto D idžiojo universitete, o baigta — 1930 ra. Nansi universitete prancūzų literatūrą. 1936 m. lilelsta vienintelė eltėraš( Ц knygelė „A m žin i stabai". Karas. P o k ario metų že minanti. Įbauginta inteligen. to būtis, kova dėl duonos kąsnio, — ypač neišsižadė jusiems. 1950 m. atimta teisė dirbti p ed ago go d a rb ą . V ers ta R. Rolano „U žb u rto ji ste la ", ,, Žanas K ristó f as". P M erlm ė „K o lo m b ą ". F. VIJono, A. Rem bo, T. GotJė, P. V aleri. F. Zam o. S. P e g l poezija, religin ė literatūra. 1975 m. ryžtasi paskutinia jam gyvenim o žygiui — p ra dėtas versti O skaras M ila šius. S a v llaid a pasirodo trys Oskaro M ilašiaus tomai — deja. tik savllaida... ...seno 1alk ra Šėlo nuotrau ka — mažas berniukas trum pomls kelnaitėmis. U žrašas — Jauniausias naujosios L ie tuvos poetas V acys Š iu g ž d i ni*. Ir svaiginąs šuolis — nuo mažo dzūkų šilų kaim e lio, iš kur atkilo jo tėvai. Iki Paryžiaus bulvarų . kur buklnlstų parduotuvėlės Se-
• o * pakrantėse, knr sklaido vėjas senus pergam entu* Ir žemėlapius — su burlaiviais, paslaptingais rafitmenlmls Ir salomis, „nugrim zdusiom is žydroj toliausioj laiko g e l mėje". T okia tat y ra lietuviško jo etoso paslaptis — tau pirm oji valstiečių karta virs ta Inteligentija, kur! nepasi m els europinės kultūros centruose, kuri siurbte i save senosios, dar ne saulėlydžio Europos, tauriuosius syvus. K ojos — d ar su S lonjų V in cuko klumpėmis, o skaisčio se, dailaus lfillpdymo kaktose — V e rg iliju s ir „E neida". V erlenas ir V aleri, venecijleItŠka vėsa Ir baironifikasis „nobless a b lld g e ". Jau p ir m oji karta — štai kokie yr* doros kultūros, brahmanų kultūros palikuonys. Skals ios brangakm eniui belieka (taisyti europini apsodą. Šitoksai buvo ir mūsų M o kytojas — visuomet trykštąs l’esprit, visuomet degan ti*, kas g ilią ja Šio žodžio prasme. V isoje Jo natūroje vyravo aisthesis, visuomet Jame bu vo klek g rožio grožiui. ši tokio ne(prasto lietuviškoj p ad an gėj, bet būtino kaip rleskonls. T o n egalėjo pa elstl nei pokario gūdumos, nei šeimos našta.
E
Vadinasi, tai buvo ne paviržius, o tam tikra d vasi nės stiprybės apraiška, savigyn os form a. Ji, šitoji dvasinė stiprybė, reiškėsi d ar Ir
1988. XI. 22)
tuo. kad Hmvo atlaikyta puo tos stalo pagunda —• neišsi žadėta tikėjimo. Skurdi ir žeminanti pokario Lietuvos inteligento buitis, o iš kitos iusės puota maro metu. Iteratūros plebėjų Ir chamų rietenos, vagystės. Bet M o kytojas Išliko savimi.
f
Buvo gera mąstyti Ir Jausti, kad Laisvės alėjoj, virš apsilaupiusio lombardo, dega lange švieselė. O ten senų foliantų blausaus aukso prietema, žalias lempom gaubtas, prie kurio palinkusi illa poeto galv a. Sklando skambūs ir lengvi lt perla mutras svetimos kalbos žo džiai — Ir taip iki ryto, kol pro gebenėm is apaugintą langą, žiūrintį į šv. GertrU dos bažnytėlės šventorių, pradeda gaišinti aušra. G e ra, kai Kaune, kai Lietuvoj yra dar tokių budinčiųjų, Budų. Švieselės jų languose — tai viltis, nušvtečiantt L ie tuvos dvasiai kelione per tamsą. N eapleido Jo sielos stiprybė ir atėjus paskuti niajam išbandymui. Likimo ratui palinkus į paskutinį virsm ą į anapus. į marą. Jo išvaizdoje, Jo būtyje įsi brėžė dar vienas bruožas — rimties, anapuslo susimąsty mo. M atydavom e šią žilą galvą prie altoriaus, m aldoje škendėjančlą, paskutiniajam saulės spinduliui įžambiai krintant pro katedros langą. Sudiev, M okytojau... G ra. žus buvo T avasis kelias —
poeto kelias. K aip g aila, kad mes nebebūsime tokie vien tisi. Esame sutrikę, nedarnūs, ir todėl negražūs. N ors klek mums Jūso jo taurumo, gro žės. vientisumo... Sudiev į tenai. anapus, iš kur nebegrįžta niekas, bet kur žm ogiškoji siela te betęsia savąją kelionę — pa slaptin gųjų dausų kelionę, težinomą vien Dievui.
A m žiną atilsį duok jam. Viešpatie, Ir amžinoji Šviesa jam tešviečia. T egu l Ilsisi ra m ybėje. Amen. A. PA TA C K A S P a s k u t in is V a c l o v o Š iu g ž d in io - a n k r a it is —. O . V . M ila š ia u s p je s e s „ M e f i b o s e t a s " v e rt im a s j lie t u v ių k a lb ą . K it ą sezo n ą ši p j e s ė b u s p a s ta t y t a Š ia u lių d ra m o s t e a t re — le d . p . N u o tr a u k a iš P. a s m e n in io a r c h y v o .
Antanas SM ETO N A
ū s ų R U T A M E . Judame, va dinas. esam* g y v i Kari ir su nkiom is s ą ly g o m is , i vis d ėlto k yla mūsų tautos sipratim as S u ly g in ę , kas esą ■ buvę prieš k e lio lik a m etų ir s esame dabar, m atom e daug žangos. P a š o k ė ję p riek in , išdnme b etgi, ko pirm a n ebu vo • taip a iš k ia ! įž iū r ė ję P ir ičlausia pajutom e, kari mums rbe trūksta sa n tarvės Raumės. kaip tie ku rm iai savo tuose. ir dažnai, siekdam i to L netyfila u žsik ertam e k elią m kitiems. K u r lik atsiranda lesnė lietu vių s a u jelė, tuojau rstosi kuopelėm is, o ir*? kuoės eina ru n gčiom is ir ga lą ina K ad ne man, tai ir m*
K
* <ah «* žiūrint y ra aiški ta visu om en in io g y v e n im o Ida S k ir s t y t i s k u o p elėm is ’ als esti naudinga net boti reik a lin ga , kai v e rč ia darbo urnas M ū sų s k ir s t y m ą * ! su
k elia . d eja . ne reikalas. P alm klm e. p a v y z d ž iu i, m u ziką ir dram ą C la. rodos. įv a irių Įv a i riausių pažiūrų žm onės ga lėtų su g y ven ti. K u o p elėm is tektų sk irstytis, kai to m eno m ė g ė jų būtų d au g ir kai jie norėtų la vin tis vien a m e ku riam e d a ly k e T u o tarpu ką m atom e? R y g o je . V iln iu je . Š iau liu ose. P e te r b u rg e (o g a l ir k itu r) bent po d v i s a v a n o rių a rtistų kuopi, bent po du choru, ta ig i visu r bent po d v e je tą ir niekur po v ie n ą tik rą U žein a kam e k a rščio ūpas. tai Ir p ra g y sta scen o je b lo g a i sude rintas choras, tai ir pavaidina ne k a ip su sitvark iu si dram os k u o p elė. V akarų recen zen ta i pa rašo la ik raščiu ose, kad vakaras p a v y k ę s ar n ep a vyk ęs, kad ar tįsta i a tlik ę savo roles vien i ge riau, k iti b lo g ia u , ir tiek Pra ėju s k arščiu i, v ė l viskas d in g s ta: artista i, kurį laiką buvę su rin k ti, išsib lašk o, o a p ie Jų v a dovu s n iek o n e b e g ird ė ti
M M I I I I I I 11111111 t i l l > 11111 • I si l t I I I I I I i I i
i
UO PELES g in č io ja s i ir barasi dėl d y k o g a lo , o Čia jom s trūksta žm onių darbininkų . Jau ap ie dešim tį m etų yra praėję, k a ip lie tu v ia i vieša i scen oje ėm ė va id in ti ir statyti chorus, o lig š io l dar ne turi n ieku r nė sa vo n u olatin io lie tu v ių choro, neturi nė vienos p astovios v a id in to jų trupės. Iš kur turės, kad mūsų viskas tik tam kartui d arom a0
K
N o rim e , kad per ren gia m ą va k a rą padainuotų choras, tuojau skubotai Ieškom e v e d ė jo , ra n k lo ja m e choristus, b ė g io ja m e. prašln ėjam e. Susiranda g e rų dain in in kų , bei nemaža p ri siren k a ir tok ių , k u rie tik statis tais esti. M atai scen oje dau g iš sižio ju sių . bet m aža d a in u oja n čių. D id eliu va rg u surinktas dainininkų bū rys po vak aro išsisklalsto P r ir e ik ia kitas va k a ras k e lti vėl nauji žmonės, v ė l Jie tenka iš naujo d erin ti T a ip esti k ie k v ie n ą kartą k iek vien ą p ra m ogėlę
y d a N e k ita ip k lo ja si ir va id in to jų trupėm s. T a ry tu m kuriasi atskiros m ė g ė jų ku op elės, ta ry tum Jos g y v u o ja , bet koks jų g y ven im a s? Jau va k a ra s po n o sim. o visa dar p a k rig a tebėra n ežin ia, n ei ką. nei kas vaidins. D ažnai tik p rieš pat vak arą pa sigen dam a. kad nėra d ek o ra ci jų . nėra kostium ų artistam s. K o kia ruoša, toks ir vaidinim as. T a ip d irban t, mūsų scenos m e nas n ep a gerės. J o b e v e lk tokio pat tebesam a, k o k io būtu prieš d ešim tį m etų. T ik dabar p la čiau ir dažniau vaidinam a. P IE sodžių daug nekal bu. S o d ž iu je scena dar n eseniai y ra tepasirodžiu si — ir Ji tenai tu ri tru pu tį k i tok ios reik šm ės iš lie tu v ių m ies tiečių teatro mes tu rim e teisę d au giau reik a la u ti. Č ia yra k a m e ir iŠ ko p a sim o k yti g e r i a u v a i d i n t i ir g e r i a u dai n u o t i . o ypač g eria u su g y
A
venti. Len k ai daug stipresn i už mus.
V e n c lo v o
o ar jie sk a id osi kuopelėm is? Jų V iln iu je pati stiprum a, jų in te lig e n tų čia l ig soties, o tuo ta r pu v is i m ė g ė ja i artistai susi būrę v ie n o je „ L iu t n ė je " . Len k ai turi v ie n ą g e r ą o rk estrą , v ie n ą g e r ą chorą ir v ie n ą pusėtiną m ė g ė jų v a id in to jų ku op elę. Im tų sekti lie tu v ių p aveizd u — tik ra i v is o to nebetektų. V iln iu je lie tu v ia i turi dvi k u op eli v a id in to jų . du choru, neturi nė v ie n o ork estro. Bet ir ką turi, tai labai nežym u A b ie jo s e k u op elėse yra g e rų artistų. nusim anančių apie dramą. D irb d a m i iŠ v ie n o . Jie tik ra i d au giau ir. kas s v a r biausia. g e ria u \lsa atlik tų . P o vien ų kitų m etų lie tu v ia i, iš v ie n o d irb d am i, susilauktų g e resn io V iln ia u s tea tro ir g e r e s n io choro. M um s turi rū p ėti ne vien as V iln iu s. T o k io s pat atm ainos yra ge id žia m o s P e te r b u r g e . R y g o je . Š iau liu ose ir kitu r, kur v ra dau giau lietu vių . A S d a ry ti? K a ip skyląs daik tas su lip d y ti? N e b ū kim e tok i šakoti ir tok i netalpūs. k a ip lig š io l būdavom e, kada iŠ t r ijų žm onių n o rė d a v o me d a ry ti k etu rias kuopeles. K ito va isto tai y d a i nėra
K
„ v ilt is " . Kalba, syta
1910,
N 34.
skyryba ir ratyba
netai
11) 111I I " 1111 i 111111111MI I M 111111111111111 ■ 111111111111M111111111111111111111111« 111
________________________________________ -
Š IA U L IA I
4
N o r in č ių jų d au g* o b ilie tų m a ž a ... N e n u o s ta b u , ju k Š ia u lių d r a m o s t e a tr e
p r a s id e d a t r e č ia s is
Į/į
lie tu v ių d r a m a t u r g ijo s fe s tiv a lis ! G R U O D Ž I O
12 d. IŠKILM INGAS FESTIVALIO
ATID ARYM AS.
LIAUDIES MUZIKOS TEATRO SPEKTAKLIS ««MANO KANKLĖS PAAUKSUOTOS»»
Konkursiniai spektakliai G ruodžio 13 »1. V. Jasukaitytė. Ž IL V IN A S . Š iau lių dramos teatras,
LIETUVIŲ DRAMATURGIJOS FESTIVALIO Vertinimo
N u o s t a t a i
komisija
Gruodžio 16 d, K. Saja Ž E M A IČ IŲ P IK MUO. K laip ėd os dram os teatras.
V. Vasiliauskas L T S R k u lto m s m in is t e r ijo s tr a lr ų s k y r ia u s viršininkas. v e ik ė jų s ą ju n g o s v a ld y b o s pre/.ldiuR. Adomaitis L T S R tea m o pirm ininkas, I. Aleksaitė m enotyros mokslų daktarė. t r a t r o lo g ė . A . Andrtuftkev lėtus dailėtyrininkas. V . Daunys — žurnalo ..M enas" vyr. redaktorius. Z . Dautartas L T S R kultūros m in isterijos mužikus skyriaus re pertuaro redakcinės k o le g ijo s narys. D. Kadžlulytė L K P C K kultūros skyriaus atsakinga darbuotoja. R. Marcinkevičiūtė teatro kritikė. A . Samultonis filo lo g ijo s mokslų daktaras. K. Stoškus filo s o fijo s mokslų kandidatas.
Gruodžio 17 d. B. Sru oga. B A IS IO J I NAK T IS . Kauno valstybinis dramos teatras.
S. Šaltenis — dram aturgas. A . Zalatorius filo lo g ijo s mokslų daktaras. E. Cicėnas Šiaulių m uziejaus ..Aušra" direktorius. P A S T A B A : vertin im o kom isijos pirm ininkas išrenkamais per p ir m ą jį vertin im o k om isijos posėdį atviru balsavim u.
Gruodžio 14 d. A M atutis. K d l.E S S U N K S . K auno valstybinis lėlių teat ras. Gruodžio 15 d. J. M arcinkevičiu s. KATED RA. P a n e v ė žio dramos teatras.
Gruodžio 18 d. B. Sruoga A IT V A R A S SĖJAS. V iln ia u s teatras ..L ė lė ".
Gruodžio 18 d. V. Kukulas. R . Tuminas. Č IA N E B U S M IR T IE S . V alstyb in is akadem inis dra mos teatras. Gruodžio 21 d. A Škėma. Ž V A K I D E (M aža Jame teatre). Š iau lių dram os teatras. Gruodžio 22 d. B a ig ia m o ji k on feren cija. S|S pektaklių 30 mln.
NEGAVĘ
TEI
B IL IE T Ų
I
K O N K U R S IN IU S
G A L N U S IS Y P S O S
..R Y T O
Dalyviai
S p e k t a k l ių
Na, o tiems, kurie liktų lau ke. už teatro durų. apie festi vali pasakos mūsų leidžiamas biuletenis
K ituose ...Jono
numeriuose
skaitykite:
4t
d. V .
m it o lo g ija
G r u o d ž io
ir d a b a r tin ė k u lt ū r a " .
M.
K a rč ia u s k e * . L .
T ru s k a . „ 8 a is io s io s
„R a š y t o ja s
p o k a rio
M ek o esė.
G r u o d ž io
14 d. A .
Z a la to riu s , „ i š e i v i jo s R e n g i n ių
.G ražinos M areckattės ,,P a g ir ia m ą jį žod į S ta gn a cija i"..
p ra d ž ia
G r u o d ž io
.ekspresin form aciją apie fes tiv a lį /spūdžius, in terviu , ku luarų naujienas..
KARTĄt
R E N G IN IU S .
L A IS V A S .
F le ita
P O E Z IJ A "
„ S e p t y n ių
g ro ja
14 d . A . S tra z d o
A.
v a s a rų
g ie s m e s "
s k a ito
a k to rė
e ile s
G r u o d ž io 16 d. S. G im ž a u s k o , a k to riu s R. A b u k e v ič iu s -
sk a ito
A.
a k to riu s
B aran a u sko ,
G r u o d ž io 4 7 d. A k to ria u s K . G e n io P a u la u s k o k ū ry b o s v a k a r a s . G r u o d ž io
nak
1S d. O . M ila š ia u s
e ile s
G r u o d ž io I f d . V . M a č e r n io L . S te p o n k a itė , V . K lim a s,
e ito s
ir d am ų s k a ito
A.
V.
La tė n as.
K u d ir k o s
a u to ria u s
a k to r iu s
sk a ito
G r u o d ž io l t ) d . K a p s u k o d ra m o s te a tro tie m s, k u rie n u o m a n ę s a t s it o lin o " .
P.
bei
e ile s
sk a ito
a t lik ė jo
V e n c lo v a s ,
a k to r ia i K . M a c ija u s k a i.
p o e t in ė
k o m p o z ic ija
„V e rg a i
G r u o d ž io 22 d. „ N a k tie s p o e z ijo s ž v a ig ž d ė s " , sk a ito m ė g sta m ia u sių p o e tų e ile s .
k u ltū ra ir L ie t u v a "
L ie t u v o s
teatrų
a k to re i
S p e kta klių p ra d ž ia 23 v a l. SS min. S v e č ių lauk ia m e n u a 23 vet.
11 v a l.
DĖMESIO! 4. „T a u tin is
M ETU
V E IK S
atg im im as ir
S lO S
k u ltū ra "
2. „Lie tu v ių 3.
PARO DOS: (iš „ A u š r o s "
(
m u ziejau s
t a u t in i
p a re n g ė
SI M O L IO M E N E.
Spaudė
..T itn a g o
A n tan o
lia u d ie s s k u lp tū ra " K rišto p a ičlo
(iš „ A u š r o s "
a k v a r e lė )
—
V alentinas D ID Z O A L V IS V ladas
spaustuvė.
( r e d a k t o r iu s ) .
m u z ie ja u s
„ L ie tu v o s
4. „ L ie tu v o s sce n o g ra fijo s isto rijo s p u s la p ia i" z ie ja u s tondųj.
fondų).
«razina
R
G r u o d ž io 21 d. V . M y k o la ič io - P u tin o , B , B r a z d ž io n io , M , K a rč ia u s k o , A . A . Jo n y n o , V . 8 r a z iū n o , B . M a č io n io e ile s skaito ak to ria i K . Tum k e v ič iu s , O . D a u ta rt a it ė , A . V e n c k u s , I. M , L e o n a v ič iū tė , S . Ja k u b a u sk e *
ir
G r u o d ž io 20 d. t * . 30 val. D id ž io jo je s c e n o je ko n ce rtu o s Skria u d žių lia u d ie s a n sa m b lis „ K A N K L Ė S " — „S k a m b ė k ite m ano k a n k lė s" . F E S T IV A L IO
Y.
R a d z ik y n a s .
G r u o d ž io 4 J d. A . S tr a z d o , M a ir o n io , O . M ila š ia u s , L . Š im k u tė s , J- M * k o , i. M a r c in k e v ič ia u s e ile s s k a ito a k to ria i V . J e v s e je v a * , R. Jo v a s L . K o n d ro fa itė . L . M a rtin o n y t ė , A . P r e id y t ė .
s it u a c ijo je " .
doku
...R etro" s k ilty je Antam i Sm etonos m intys apie kitas mū sų ydas ir dar apie šį bei tą...
(Ė J IM A S
1J d. S. G e d o s
12 v f l .
Sv o čių Įsu ktam e n u o
DAR
F E S T IV A L IO
T E AT R E ЛтаИМК
K o c h a n s k y tė .
G r u o d ž io 20 d. „ L ie t u v o s sc e n o s ž v a ig ž d ė O n a R y m a it ė " . D a ly v a u ja A . V e n g r is , V . T ru s k a u s k a itė , a k to ria i V . K o c h a n s k y tė R im a i B a g d z e v ič iu s .
..A n tan o Škėm os straipsni apie Iš e iv ijo s teatro problem as...
...apie Joną Jurašą — mentus ir argum entus...
K u b iliu s .
P A B A N D Y K IT E
K IT U S
\
tvirtin a L ietu vo s T S R kultūros v e ik ė jų sąjungos va ld yb o s prezl
...N A K T IE S lie t u v ių k u l
G r u o d ž io 1Ш Л. A . S a m u lio n is. „ 8 . S ru o g a — is to r ija ir ra š y to jo le m t is " . A t s im in im a is d a lin s is 8 . S ru o g o j g y v e n im o liu d in in k a i J. P e s e c k ie n ė ir L . P u s k u n ig is . G r u o d ž io
B IL IE T Ą
M IN T Y S "
G r u o d ž io 4* d. V , Z a b o rs k a itė . „ K a t a lik y b ė : p o ž iū r ia i ir v e rt in im a i l i e tu v ių iit e r a t ū r o je ” . V . V ė b r a . „ D v a s in in k ijo s v a id m u o lie tu v ių ta u t in ia m e a t g im im e " . V . D a u n y s . „ K a t a lik y b ė ir n ū d ie n a " . A . K a ja c k a s . „ K a t a lik ų b a ž n y č io s in d ė lis lie tu v ių k u lt ū r a i" . G r u o d ž io 17 d . R . G u d a it is , ty s lie tu v ių k u lt ū r o je ” .
N E N U S IM IN K IT E .
M O K S L IN IN K A IS
G r u o d ž io 11 d. M . L u k š ie n ė . „ K u ltū r in ė s a tm in tie s p ra ra d im a s ’' . A . G a i ž u tis . „ L i e t u v io c h a r a k t e r io v a iz d a v im a s m e n e " . S. Ž u k a s. „ I š ta u tin io a tg im im o is t o r ijo s " ( K . D o n e la it is ir S . D a u k a n ta s).
pradžia
v e rtin im a s
V ertin im o kom isijos nutarimą m inistras ir Lietu vos T S R teatro dium o pirmininkas.
S P E K T A K L IU S .
G r u o d ž io 4 ) d. J. M in k e v ič iu s . „Ž m o g a u s b ū tie * s a m p ra ta t ū r o j e " . R . O z o la s . „ T a u to s su g rįž im a s į s a v e ” . G r u o d ž io 44 d. N. V ė liu s . „ L ie t u v ių D . S a u k a . „ T a u to s a k a ir n ū d ie n a " .
visi dram os ir lėlių teatrai su 1988 m etais pastatytais lietu vių
F estiva ly je parodytus spektaklius vertina respu blikin ė kom isija. F estiva lio d a lyvia i — režisieria i, aktoriai, dailin in kai ir k om p ozito rial už geriausius darbus vertin im o k om isijos nutarimu apdova nojami fe s tiv a lio diplom ais ir prem ijom is.
M AŽAJAM E
PROGRAM A
tikslas
F e s tiv a ly je Vurl teisę d alyvau ti vienu ar dviem geriau siais, 1987 dram aturgijos spektakliais.
L A IM E IR G A U S IT E A T L I E K A M Ą I R Y T IN IU S S U S IT IK IM U S S U
KULTŪRINE
Festivalio
Skatinti teatrus stalyti geriausius lietu vių klasikos bei nūdienės dram aturgijos veikalus, ak tyvin ti teatrų kūrybinių darbuotojų daly va v Imą Lietuvos nacionalinės kultūros a tgim im e. nuolat g e rin ti spektaklių meniškumą, jų betarpišką au k lėja m ą jį p o v e ik i žiūrovui.
D a n g u o lė
fo ndų).
b a ž n y č io s " . ( I i T e a tro Ir m u ziko s
M 1KI LK N 1E N F .
V E R T E L IS .
Tira ža s 8000 e g z
K aloa 0 .5 0
ru b
t ’ lib k .
Nr.
65.18