DAUGIAU NEI PLYTA
Kūrybinių dirbtuvių programos
aprašas 9–12 klasių mokiniams
Programos rengėja:
Šiaulių apskrities
Povilo Višinskio viešoji biblioteka
Projektą finansuoja:
Labas!
Architektūra mus supa kiekvieną dieną, formuodama mūsų aplinką ir net emocinę būseną. Tačiau retai susimąstome, kaip ji veikia mūsų gyvenimus?
Kūrybinių dirbtuvių ciklo „Daugiau nei plyta“ tikslas – keisti moksleivių požiūrį į architektūrą, paverčiant ją įkvepiančia meno šaka. Tai yra galimybė 5–12 klasių moksleiviams tyrinėti architektūrą per kūrybines dirbtuves, skatinti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir naują požiūrį į pasaulį. „Daugiau nei plyta“ dirbtuvės – ne tik apie pastatus, bet ir apie kūrybinio potencialo tyrinėjimą ir bendruomenės stiprinimą per mokymąsi, dalijimąsi ir bendradarbiavimą.
Tai trijų užsiėmimų kelionė, kurioje mokysimės pamatyti daugiau nei tik pastatų kontūrus. Architektūra – tai daugiau nei plyta!
ISBN: 978-609-8237-19-1 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)
© Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka
K Ū R Y B I N Ė S D I R B T U V Ė S
DAUGIAU NEI PLYTA
Idėja
Kūrybinių dirbtuvių ciklas „Daugiau nei plyta“ yra skirtas atskleisti architektūros ir urbanistinės aplinkos įtaką mūsų kasdienybei, pabrėžiant, kad architektūra yra daugiau nei pastatai – tai mūsų aplinkos ir kultūros formavimas
Kūrybinių dirbtuvių tikslas
Skatinti 5–12 klasių moksleivius domėtis architektūra, ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir sąmoningą požiūrį į gyvenamą aplinką
Uždaviniai
1.
Edukacinės dirbtuvės: organizuoti moksleiviams edukacines dirbtuves architektūros ir urbanistikos temomis.
2.
Bendruomeniškumas: skatinti grupinį darbą, idėjų dalijimąsi ir aktyvų dalyvavimą bendruomenėje
3
Aplinkos supratimas: skleisti supratimą, kaip architektūra veikia mūsų aplinką ir kasdienį gyvenimą.
4.
Kūrybinis tyrinėjimas: motyvuoti moksleivius eksperimentuoti ir išreikšti savo idėjas per kūrybinius architektūros projektus.
Kūrybinių dirbtuvių ciklas „Daugiau nei plyta“ siūlo moksleiviams galimybę tyrinėti architektūrą kaip meno, mokslo ir kultūros sritį, skatina juos įsitraukti į kūrybinius procesus ir prisidėti prie gerovės ir estetikos kūrimo savo aplinkoje.
K Ū R Y B I N Ė S D I R B T U V Ė S
DAUGIAU NEI PLYTA
Tikslinė grupė
5–8 klasių mokiniai
9–12 klasių mokiniai
Kūrybinių dirbtuvių ciklas:
„Mano erdvė“ 1. „Urbanistinės formos ir funkcijos“ 2. „Vietovės charakteris“ 3
Kiekvienoje dalyje mokiniai bus skatinami tyrinėti, kurti ir reflektuoti, o jūsų, kaip edukatorių, vaidmuo bus juos nukreipti, palaikyti ir įkvėpti
Kūrybinių dirbtuvių trukmė
Rekomenduojama trukmė – 90 min.
Teorija + lauko užduotis + vidaus užduotis + refleksija
BET
Edukatoriai gali laisvai modeliuoti užsiėmimo eigą priklausomai nuo grupės amžiaus, dydžio, aktyvumo, įsitraukimo ir kitų veiksnių.
Jei nėra galimybių užduoties atlikti lauke, rinkitės alternatyvias užduotis, pritaikytas vidaus sąlygoms.
Fiksavimas
Įamžinkite mokinių kūrybinio darbo procesą ir rezultatus (brėžiniai, erdvinės schemos, maketai, vietovės charakterio užrašai, interviu atsakymai ir kt.). Šias nuotraukas ŠAVB eksponuos virtualioje galerijoje interneto svetainėje savb.lt.
KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS
TYRINĖJIMO ASPEKTAI
„Daugiau nei plyta“ kūrybinėse dirbtuvėse integruojami mokslinis, meninis ir architektūrinis aspektai, siekiant suteikti vaikams įrankius ir žinias, reikalingas suprasti ir įvertinti architektūrą bei jos poveikį kultūriniam ir socialiniam gyvenimui.
1.
Mokslinis aspektas
Nagrinėja architektūros ir aplinkos poveikį, susijusį su fizine aplinka (statinių struktūra, medžiagų tvarumas, erdvinis planavimas), skatina suprasti, kaip architektūra veikia žmonių elgseną ir gerovę.
Meninis aspektas
Skatina tyrinėti architektūrą kaip meno formą, akcentuojant estetiką ir dizainą
Mokiniai mokomi įvertinti architektūros grožį ir kritiškai mąstyti apie jos funkcionalumą
Architektūrinis aspektas
Apima darbą su brėžiniais, modeliavimą ir kritinį sprendimų vertinimą, aiškina, kaip architektūros sprendimai atsiranda ir veikia
Tai architektūros projektavimo ir įgyvendinimo praktika
Integruojant šiuos aspektus į programą, siekiama ugdyti kompleksiškai mąstantį asmenį, kuris supranta architektūrą kaip svarbią savo gyvenimo ir kultūros dalį.
KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PROGRAMA
MANO ERDVĖ
9–12 klasių mokiniams
Kūrybinių dirbtuvių „MANO ERDVĖ“ tikslas
Glaudžiai susieti mokinius su aplinka, skatinant juos tyrinėti ir analizuoti asmeninės bei bendruomeninės erdvės reikšmę, jos dizainą ir funkcionalumą bei jų poveikį kasdieniam gyvenimui, savijautai, socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms.
Ugdomos kompetencijos:
Erdvinis mąstymas
Kūrybiškumas ir meninė išraiška
Kritinis mąstymas ir sprendimų priėmimas
Bendradarbiavimas ir komandinis darbas
Praktinis įgūdžių taikymas
Etapinis veiklų planas:
Įvadas (temos pristatymas, diskusija) 1.
Teorinės dalies „Mano erdvė“ pristatymas 2.
Kūrybinė užduotis Nr 1 „Draugų butas“ 3
Kūrybinė užduotis Nr. 2 „Molio transformacija“ 4.
Kūrybinė užduotis Nr. 3 „Erdvės inovatorius“ 5.
Refleksija (5 min.) 6.
ERDVĖS PASIRINKIMAS
Rekomenduojama dalį užduočių atlikti lauke (pvz , „Draugų kambarys“) ir dalį vidaus patalpose, kur būtų stalai
VISOS PRIEMONĖS
STOP juosta, vinys, lipni popierinė juosta
Riebi molio masė
Išmanieji telefonai arba kompiuteriai ar planšetės: (naudojamas bibliotekų arba asmeninis mokinių inventorius)
Spalvikliai, rašikliai, popieriaus lapai
NUOSEKLUS KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PLANAS
MANO ERDVĖ
9–12 klasių mokiniams
„Mano erdvė“ yra konceptas, nagrinėjantis individualias ir bendruomenines erdves, kuriose gyvename, mokomės ir žaidžiame Tai apima ne tik fizinę vietą, bet ir emocinį ryšį, kurį su ja jaučiame, bei tai, kaip aplinka veikia mūsų elgseną, savijautą ir bendravimą su kitais.
VEIKLOS
Aptarimas (10 min.)
Su mokiniais aptariama, kokiuose būstuose gyvena žmonės, kokios yra šių būstų vidaus erdvės, ar skiriasi jų įvairovė skirtingo tipo
būstuose ir ką tai sako apie gyvenimo būdą bei kultūrines vertybes. Diskutuojame, kokias asmenines erdves darbui, laisvalaikiui, poilsiui norėtume turėti mes
Klausimai mokiniams apie būstus, būstų vidaus erdves, asmenines erdves, erdvės pritaikymą (priedas)
Teorinė dalis (10 min.)
Trumpai apibrėžiamos sąvokos erdvė (viešoji ir asmeninė), būstas, pastatas, erdviniai žmonių poreikiai. Analizuojami pavyzdžiai.
ĮŽANGAI:
Kiekvienas žmogus turi savo asmeninę erdvę, kurią jis vadina „savo “ . Tai gali būti kambario kampas, specifinė vieta parke ar net virtuali erdvė žaidime. Per šias kūrybines dirbtuves mes ištyrėsime, ką reiškia „mano erdvė“ kiekvienam iš jūsų ir kaip galite ją pritaikyti savo poreikiams
Kokia erdvė jums suteikia didžiausią komfortą? Kodėl?
Klausimų pavyzdžiai aptarimui
9–12klasių mokiniams
Apie būstus
Kaip apibrėžtumėte būstą ir kodėl jis yra svarbus mūsų gyvenime?
Kokie būstų tipai jums yra žinomi ir kuo jie skiriasi?
Palyginkite namo ir buto privalumus bei trūkumus.
Ar manote, kad būsto dydis yra svarbus žmonių gyvenimo kokybei?
Kodėl?
Kokie veiksniai lemia būsto pasirinkimą skirtingose kultūrose, vietovėse?
Apie būstų vidaus erdves
Kokias funkcines erdves galima rasti tipiškame būste?
Kaip skiriasi erdvės planavimas namuose ir butuose?
Kodėl reikalingos atskiros erdvės skirtingoms veikloms, pavyzdžiui, darbui ar laisvalaikiui?
Kokias erdves laikote svarbiausiomis savo šeimai ir kodėl?
Apie asmenines erdves
Ką reiškia asmeninė erdvė ir kodėl ji mums reikalinga?
Kokias asmenines erdves norėtumėte įtraukti į savo idealų būstą?
Kaip atrodytų jūsų svajonių kambarys ir kokie elementai būtų esminiai?
Ar svarbu, kad kiekvienas šeimos narys turėtų savo asmeninę erdvę? Kodėl?
Kaip galima pritaikyti bendrą erdvę, kad ji atitiktų visų šeimos narių poreikius?
Apie erdvės pritaikymą
Kaip išnaudoti mažą erdvę kuo efektyviau?
Kokias dizaino strategijas pasirinktumėte kurdami daugiafunkcę erdvę?
Ar galite pateikti pavyzdžių, kaip asmeninę erdvę galima adaptuoti ne tik poilsiui, bet ir mokymuisi arba hobiams?
Mano erdvė
Pagrindinėssąvokos
Dirbtuvių metu mokiniai tyrinėja įvairius erdvės aspektus – nuo viešųjų iki asmeninių erdvių, išmoksta identifikuoti ir artikuliuoti savo erdvinius poreikius bei mokosi, kaip šiuos poreikius įgyvendinti praktiškai
ERDVĖ
centrinis parkas, JAV
Salvadoro Dalí namas-muziejus, Ispanija
Viešoji erdvė – tai atvira erdvė, prieinama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų asmeninių poreikių ar norų. Pavyzdžiai apima parkus, aikštes, turgus, viešąsias bibliotekas. Tenkina socialinius, kultūrinius, ekonominius, rekreacinius ir kitus bendruosius poreikius. Asmeninė erdvė – tai fizinių ribų ar simbolių apibrėžta zona, skirta asmeniniams individų ar grupių poreikiams tenkinti, pvz , asmeninis kambarys, mokymosi staliukas Ši erdvė leidžia atlikti asmenines veiklas, suteikia privatumo ir saugumo jausmą
BŪSTAS
Būstas – tai pastatas ar jo dalis, skirta žmonių gyvenimui. Tai apima namus, butus, kotedžus, kurie suteikia pagrindinius gyvenimo patogumus ir privatumą.
Blokinis daugiabutis
Sidnėjaus operos teatras, Australija
PASTATAS
Pastatas – tai statinys su stogu ir sienomis, stovintis konkrečioje vietoje. Pastatai gali būti naudojami įvairioms paskirtims: gyvenamajai veiklai (būstas), komercinei veiklai (parduotuvės, biurai), pramonei, mokymui ir kt.
Niujorko
ERDVINIAI ŽMONIŲ POREIKIAI
Pagrindinėssąvokos
Erdviniai žmonių poreikiai – tai reikalavimai erdvei, kuri būtina žmonių fiziniams, socialiniams, psichologiniams ir asmeniniams poreikiams atlikti.
FIZINIAI POREIKIAI
Saugumas: erdvės, kurios yra saugios ir apsaugotos nuo gamtos stichijų, triukšmo, taršos ir kitų grėsmių
Ergonomiškumas: ergonomiškai pritaikyti darbo ar mokymosi plotai, kurie užtikrina tinkamą kūno laikyseną ir sumažina sveikatos problemas.
Pritaikymas neįgaliesiems: pavyzdžiui, plačios durys vežimėliams, pastatai be laiptų, specialūs tualetai.
SOCIALINIAI POREIKIAI
Bendravimo zonos: vietos, kurios skatina socializaciją, pvz , bendri poilsio kambariai, kavinės, parkai.
Privatumas: galimybė izoliuotis nuo kitų, kai reikia asmeninio laiko ar konfidencialumo.
Integracija: erdvės, kurios skatina įtrauktį ir bendruomeniškumą, pavyzdžiui, bendruomenių centrai ar erdvės bendriems renginiams
PSICHOLOGINIAI POREIKIAI
Ramybės zonos: tylos kampai, meditacijos erdvės, kur žmonės gali atsipalaiduoti ir atgauti dvasinę energiją.
Inspiracijos šaltiniai: meniškai įkvėptos erdvės, kurios skatina kūrybiškumą ir meninę raišką.
Asmeninio tobulėjimo erdvės: vieta mokymuisi ir asmeniniam augimui, pavyzdžiui, namų bibliotekos ar darbo kambariai
KITI ASMENINIAI POREIKIAI
Specializuotos erdvės, pritaikytos laisvalaikiui, pavyzdžiui, dirbtuvės medžio darbams, menininko studija, muzikos kambarys.
Erdvės, skirtos fiziniam aktyvumui, pvz , sporto salės namuose, jogos kampai
Gamtos prieigos erdvės: pavyzdžiui, sodai, balkonai su augalais ar net nedideli miškai ant stogo.
„MANO
ERDVĖ“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
DRAUGŲ BUTAS
ERDVĖS IR DAIKTŲ DYDŽIO SUVOKIMAS
9–12klasių mokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR. 1 „DRAUGŲ BUTAS“
Užduotis: sukurti draugų svajonių buto realaus dydžio erdvinę schemą, suvokti asmeninių poreikių, erdvės ir daiktų santykį. (Dalis buto erdvių individualios, dalis bendro naudojimo)
KŪRYBINĖS UŽDUOTIES ATLIKIMO
EIGA
1. Planavimas ir diskusija
Mokiniai grupėse planuoja draugų buto išdėstymą, diskutuodami apie kambarių funkcijas, baldų vietą ir asmeninių erdvių organizavimą. Atsako į klausimą: ką mes draugų svajonių bute norėtume veikti?
2. Pasirinkimas ir matavimas
Naudodami žmogaus kūną kaip matavimo įrankį (pvz., rankos ilgis gali būti naudojamas nustatyti baldų ar durų plotį), mokiniai matuoja ir žymi reikiamus kambario bei jo objektų gabaritus.
3. Žymėjimas
Naudodami STOP juostą ir vinis (lauke) arba lipnią popierinę juostą (viduje), mokiniai pasižymi pasirinkto kambario matmenis ant grindų ar žolės, atkuria realias erdvės proporcijas.
4. Į svečius pas draugus
Komandos apsilanko draugų kurtuose butuose. Iš gabaritų bando nuspėti, kokiems poreikiams numatytos erdvės. Aptariami iššūkiai ir rezultatai. Palygina, kiek BENDRŲ poreikių turime.
PRIEMONĖS:
STOP juosta, vinys, dažymo juosta KUR? Lauke ant žolės arba viduje ant grindų
TRUKMĖ: 20–30 min
KŪRYBINIAI
REZULTATAI:
Draugų gyvenamasis svajonių butas: realaus dydžio erdvės schema, naudojant žmogaus kūną kaip matavim0 įrankį ir kambario gabaritus žymint
STOP arba dažymo juostomis
UŽDUOTIES
TIPAS: Grupinis darbas
„MANO ERDVĖ“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR.
2
MOLIO TRANSFORMACIJA
9–12klasių mokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR. 2 „MOLIO TRANSFORMACIJOS“
Užduotis: sukurti individualių meno kūrinių iš molio tema „Mano erdvė“, kurie atspindėtų kiekvieno dalyvio ASMENINIUS erdvės poreikius
KŪRYBINĖS UŽDUOTIES ATLIKIMO EIGA
1. Molio paruošimas
Kiekvienas dalyvis gauna tiek molio, kad galėtų jį apimti dviem delnais.
2. Rutulio formavimas
Dalyviai formuoja molį į rutulio pavidalą. Savo delnais moliui perduoda energiją, padaro jį SAVĄ
3. Kūrybinis procesas
Kiekvienas dalyvis iš savo molio rutulio suformuoja unikalų objektą, atspindintį asmeninės erdvės suvokimą (pvz , jaukus skaitymo fotelis)
4. Paroda ir aptarimas
Sukurti kūriniai eksponuojami klasėje, vyksta diskusija, kurioje dalyviai aptaria savo kūrybinį procesą Įvardijami asmeninių ir bendrų poreikių skirtumai.
Pastabos edukatoriui:
Molio dirbiniai užsiėmimo pabaigoje vėl suplakami į vieną molio gabalą, sandariai uždaromi, kad neišgaruotų drėgmė
Fotografuokite kūrybos procesą, ne tik kūrybinius rezultatus
KUR?
Viduje
PRIEMONĖS:
Pakankamas kiekis šlapio molio kiekvienam dalyviui
TRUKMĖ: iki 20 min.
UŽDUOTIES
TIPAS: Individualus
KŪRYBINIAI
REZULTATAI:
Individualūs meno kūriniai iš molio, kurie atspindi dalyvių asmeninius erdvinius poreikius ir meninį skonį
„MANO ERDVĖ“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
ERDVĖS INOVATORIUS
9–12klasių mokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR. 3 „ERDVĖS INOVATORIUS“
Užduotis: analizuoti ir įvertinti pastato (arba parko, miesto, kiemo) erdves, identifikuoti jų trūkumus bei pateikti vizualius kūrybinius patobulinimo pasiūlymus, kad ši dar labiau atitiktų erdvės naudotojų poreikius.
KŪRYBINĖS UŽDUOTIES
ATLIKIMO EIGA
1. Komandų sudarymas. Mokiniai susiskirsto į komandas, kiekvienai priskiriama skirtinga vieša erdvė tyrimui (Pvz., autobusų stotelė, aikštė, vestibiulis ir kt )
2. Erdvių apžiūra ir pastebėjimai. Komandos fiziškai aplanko priskirtas erdves, stebi, kaip jos naudojamos. Identifikuoja naudotojų POREIKIUS, erdvės trūkumus bei galimybes, kuria pasiūlymus, kaip galima patobulinti erdvę
3. Vizualizacijos kūrimas. Mokiniai vizualizuoja savo idėjas, naudodami skaitmenines priemones ir grafines programas (piešia ar rašo ant nuotraukų, kuria koliažus) arba piešia eskizą popieriuje. Kūrybiniai pasiūlymai siunčiami edukatoriui el paštu
4. Pasiūlymų pristatymas ir aptarimas. Komandos pristato savo pasiūlymus klasėje. Aptariama, kaip siūlomi pakeitimai galėtų pagerinti analizuojamų erdvių funkcionalumą ir patogumą
Tinka tiek lauko, tiek vidaus erdvėms tyrinėti
PRIEMONĖS: KUR?
Išmanieji telefonai, kompiuteriai ar planšetės su grafinėmis programomis dizaino idėjoms vizualizuoti, nuotraukų koliažams kurti (naudojamas bibliotekų arba asmeninis mokinių inventorius)
TRUKMĖ: 45 min
UŽDUOTIES
TIPAS: Grupinis darbas
KŪRYBINIAI
REZULTATAI:
Erdvės, atitinkančios lankytojų POREIKIUS, patobulinimo įžvalgos ir idėjos: piešiniai arba skaitmeninės vizualizacijos
„MANO ERDVĖ“ KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ APIBENDRINIMAS
REFLEKSIJA
9–12klasių mokiniams
ŽAIDIMAS „PATIRČIŲ NAMAI“
Žaidimo tikslas – apibendrinti mokinių įgytas žinias ir vizualiai pavaizduoti, kaip individualios patirtys jungiasi į vieną bendrą, grupinę istoriją Ši veikla stiprina klasės bendruomenę, skatina dalijimąsi asmeninėmis patirtimis ir pabrėžia kūrybinių dirbtuvių svarbą asmeniniam augimui.
Patirčių rinkimas. Kiekvienas dalyvis gauna po 1 ar 2 spalvotus lipnius lapelius. UŽDUOTIS: užrašyti po 1 ar 2 įsimintiniausius dalykus, kuriuos patyrė per kūrybines dirbtuves „Mano erdvė“. Tai gali būti nauji įgūdžiai, asmeninė patirtis, netikėti atradimai ar draugiško komandinio darbo akimirkos
„Patirčių namų“ statymas. Baigus rašyti, visi mokiniai kviečiami atsistoti prie iš anksto paruoštos erdvės – tai gali būti grindinys ar didelė lenta, kur galima klijuoti / dėlioti lapelius. Mokiniai paeiliui eina ir klijuoja savo lapelius ant lentos / grindinio, kartu statydami simbolinį „Patirčių namo“ karkasą. Kiekvienas lapelis tampa namo dalimi – siena, langu, stogu ir t. t. Taip palaipsniui formuojama bendra namo struktūra.
PRIEMONĖS:
Rašikliai, spalvoti lipnūs lapeliai
TRUKMĖ: 5–7 min
PASTABOS
EDUKATORIUI:
Bendros refleksijos skatinimas. Mokiniai kviečiami pakomentuoti savo įrašus ir pasvarstyti, kaip tai turtina bendrus „Patirčių namus“
Refleksijos žaidimą galima kartoti ir kitų „Daugiau nei plyta“ užsiėmimų pabaigoje Lapelius galima išsaugoti iki kito susitikimo, taip didinant ir plečiant „Patirčių namus “
KŪRYBINIŲ
KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PROGRAMA
URBANISTINĖSFORMOS IRFUNKCIJOS
9–12 klasių mokiniams
DIRBTUVIŲ „URBANISTINĖS
FORMOS IR FUNKCIJOS“ TIKSLAS
Supažindinti moksleivius su pagrindinėmis miesto planavimo ir architektūros sąvokomis, skatinti jų supratimą apie miestų formų ir funkcijų įvairovę bei svarbą.
Ugdomos kompetencijos:
Kritinis mąstymas
Kūrybiškumas
Komandinis darbas
Problemų sprendimas
Vizualinis raštingumas (gebėjimas skaityti ir suprasti vizualinę informaciją, brėžinius)
Etapinis veiklų planas: Įvadas (temos pristatymas, susipažinimas) 1.
2
Teorinės dalies „Urbanistinės formos ir funkcijos“ pristatymas
VISOS PRIEMONĖS
A3 formato popierius
Spalvoti flomasteriai
Spalvoti pagaliukai
Karšti klijai
Lego kaladėlės
Spausdinti miesto planai
Nešiojamasis
3
Kūrybinės užduotys viduje „Miesto plano formos“
Kūrybinės užduotys viduje „Pastatų formos ir tipai“ 4
Kūrybinė užduotis mieste „Aš pažįstu miestą“ 5
Refleksija6.
kompiuteris su projektoriumi (bibl. inventorius)
Mediniai kubeliai
Polistireno plokštės
Maketavimo kilimėliai ir peiliai
NUOSEKLUS KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PLANAS
URBANISTINĖS FORMOS IR FUNKCIJOS
9–12 klasių mokiniams
Kūrybinėse dirbtuvėse „Urbanistinės formos ir funkcijos“ tyrinėjama, kaip miestų planavimas ir pastatų konstrukcijos veikia mūsų gyvenimą mieste. Tai apima miestų plano formas, pastatų dizainą ir jų paskirtį bei tai, kaip visa tai susiję su aplinka ir žmonių gerove.
VEIKLOS
Susipažinimas, įvadas į temą (5 min.)
Žaidimas „MIESTAS iš vardo raidžių“
Prisistatydami mokiniai pasako savo vardą ir iš pirmųjų vardo raidžių drauge piešia didžiulį miesto planą Raidės gali būti mažos, didelės, atsigulusios, apsivertusios
Pabaigoje apibendrinama: „Miestai yra sukurti žmonėms, kad visiems gyventi būtų gera “
Teorinė dalis (15 min.)
Trumpai apibrėžiamos urbanistinių formų ir funkcijų sąvokos, pagrindinės pastatų formos, konstruktyviniai tipai ir jų tipologija, erdviniu ir funkciniu aspektu, miestų užstatymo įvairovė (priedai ir „Miesto gidas vaikams“). Dalyviai supažindinami su bazinėmis miesto plano formomis. Patikrinamos bendrosios žinios, pateikiama pavyzdžių.
ĮŽANGAI:
„Esi kada žaidęs „Minecraft“ ar „Lego“? Čia gali kurti namus, parkus ar net visus miestus! Tikrasis pasaulis veikia panašiai, bet mes vadiname tai urbanistika ir architektūra. Šiandien sužinosime, kaip mūsų kasdienė aplinka, nuo namų iki mokyklos ar parko, yra sukurta ir kodėl tai svarbu “
AIK LB O A TI US
Didelis popieriaus lapas, flomasteriai (arba kreida, jei lauke) PRIEMONĖS:
ATMINTINĖ
URBANISTINĖS FORMOS IR FUNKCIJOS
Urbanistinės formos ir funkcijos – tai architektūros ir miestų planavimo elementai, kurie apibrėžia miesto ar bet kurios urbanizuotos aplinkos išvaizdą, struktūrą ir naudojimą.
URBANISTINĖS FORMOS
Pastatai ir statiniai: individualūs pastatai ir jų grupės, kurie gali turėti įvairias paskirtis: gyvenamąją, komercinę, pramoninę, viešąją ar kultūrinę.
Viešosios erdvės: parkai, aikštės, gatvės, pėsčiųjų zonos ir kitos atviros erdvės, kurios skatina viešą gyvenimą, bendruomenių susitikimus ir rekreaciją.
Infrastruktūra: transporto tinklai, komunikacijos, vandentiekis, nuotekų sistemos ir kiti būtini miesto funkcionavimo elementai. Želdiniai ir gamtinės erdvės: medžiai, žolė, vandens telkiniai ir kitos gamtinės ar sukurtos gamtinės erdvės mieste.
URBANISTINĖS FUNKCIJOS
Gyvenamoji funkcija: miesto dalys, skirtos gyvenimui, pavyzdžiui, gyvenamieji rajonai, daugiabučiai, privačių namų kvartalai.
Komercinė funkcija: prekybos centrai, parduotuvės, restoranai ir kiti verslo objektai, kurie tenkina gyventojų poreikius ir skatina ekonomiką.
Pramoninė funkcija: fabrikai, sandėliai ir kitos pramoninės veiklos vietos, kuriose vykdoma gamyba arba prekių saugojimas.
Viešoji ir kultūrinė funkcija: mokyklos, ligoninės, muziejai, teatrai ir kiti objektai, kurie teikia viešąsias paslaugas arba skatina kultūrinį gyvenimą
MIESTO DALYS
URBANISTINĖS FORMOS IR FUNKCIJOS
Urbanistikos ir architektūros kontekste šie terminai apibūdina skirtingas miesto dalis (zonas) ir pastatus pagal jų paskirtį ir f k ij k f j či iesto audinį ir struktūrą.
Gyvenamieji kvartalai: individualūs namai su sodais, daugiabučiai namai, eiliniai namai.
Komercinės paskirties pastatai: parduotuvės, prekybos centrai, biurai.
Viešosios ir kultūrinės
įstaigos: mokyklos, bibliotekos, muziejai, teatrai.
Pramoniniai objektai: gamyklos, sandėliai.
Rekreacinės zonos: parkai, žaidimų aikštelės, sporto kompleksai.
Viešosios erdvės: aikštės, pėsčiųjų zonos, alėjos.
MIESTŲ PLANŲ TIPAI
MORFOTIPAI
MIESTŲ PLANAI yra tarsi didžiuliai žemėlapiai, rodantys, kaip miestas yra sudėliotas Įsivaizduokite, kad kiekvienas miestas yra unikalus piešinys, galintis būti kelių skirtingų tipų.
Šachmatų lentos planas. Miestas padalintas į kvadratukus kaip šachmatų lentoje. Gatvės susikerta tiesiai, todėl lengva rasti, kur esi ir kur nori eiti.
Pavyzdys: lygumose pastatytas miestas su tiesiomis gatvėmis.
dulinis planas. Įsivaizduokite, kad to centre yra svarbi aikštė ar pastatas, uo jo kaip saulės spinduliai išeina
ės. Tai leidžia lengvai pasiekti miesto ą iš bet kurios vietos. Pavyzdys: vės miestai su didžiule pilimi arba bažnyčia centre.
Organinis planas. Šie miestai auga natūraliai, be aiškios tvarkos, tad gatvės gali būti vingiuotos ir neįprastos Tai dažniausiai seni natūraliai išsiplėtę miestai
Pavyzdys: senamiestis su siauromis, vingiuotomis gatvelėmis
Mišrus planas. Kartais naudojami keli skirtingi miesto planavimo būdai Tai gali atrodyti kaip mišinys iš visko – turime šachmatų lentos dalių, vingiuotų senamiesčio gatvių ir specialias zonas tam tikroms veikloms. Pavyzdys: modernus miestas, kuriame yra ir naujų, ir senų dalių su įvairiais gatvių išdėstymais.
MIESTO PLANO ELEMENTAI
ŽODYNĖLIS
Miesto plano elementai yra visi tie dalykai, kuriuos matote, kai
žiūrite į miestą iš paukščio skrydžio ar žemėlapyje:
Pagrindinės ašys. Tai yra didžiosios gatvės, kurios lyg didelės kelio juostos jungia vieną miesto kraštą su kitu.
Kompoziciniai mazgai. Įsivaizduokite vietas, kur susitinka kelios svarbios gatvės arba yra didelė aikštė.
Tai miesto susibūrimo vietos.
Užstatymo masyvai. Tai yra namų ar pastatų grupės, kurios sudaro miesto blokus
Želdiniai ir atviri plotai. Tai parkai ir žaliųjų zonų plotai, kur galima pailsėti ar pažaisti
Infrastruktūra. Visos tos sudėtingos sistemos, kurios leidžia miestui veikti – gatvės, tiltai, vandentiekis, šviesoforai.
Istoriniai ir kultūriniai objektai. Seni pastatai, paminklai, muziejai, pasakojantys miesto istoriją.
Erdvinės struktūros. Tai būdas, kaip yra išdėstyti skirtingi miesto rajonai, pvz., gyvenamieji rajonai, prekybos centrai
Viešosios erdvės. Tai vietos, prieinamos visiems, pvz , aikštės, pėsčiųjų takai, stotelės ir kt
Vandens telkiniai ir jų pakrantės. Upės, ežerai ar jūros, esančios prie miesto, ir jų krantinės, kuriose galima pasivaikščioti ar atsipalaiduoti.
SKLYPO UŽSTATYMO BŪDAI
Skirtingi užstatymo būdai miestų planavime ir architektūroje apibrėžia įvairius pastatų išdėstymo ir statybos principus SKLYPE, kurie leidžia efektyviai organizuoti erdvę ir formuoti miesto ar rajono charakterį.
SODYBOS tipo sklypo užstatymas –pastatas (-ai) yra sklypo viduryje, o aplink
yra daug erdvės. Namai ir ūkiniai pastatai yra išdėstyti aplink vidinį kiemą ar sodelį.
Įprasta kaimo vietovėse, kur kiekviena sodyba turi daug laisvos erdvės aplinkui, bet galima pastebėti ir mieste
PERIMETRINIS sklypo užstatymas –pastatai yra statomi palei sklypo ribas (arti gatvės), paliekant vidinę erdvę atvirą
Dažnai matoma miestų centruose ar gyvenamuosiuose rajonuose, formuojant uždarą kvartalą.
LAISVASIS užstatymas – tai statybos būdas, kai pastatai išdėstyti atsitiktinai ar pagal individualų planą, neformuojant aiškių kvartalų ar eilės. Dažnas parkuose, universitetų kampuose ar moderniuose gyvenamuosiuose rajonuose.
Pvz., jūros kranto kurortas, kuriame viešbučiai, restoranai ir poilsio nameliai išdėstyti ne tvarkinga eile, bet pagal reljefą, medžius ir natūralius vandens telkinius. Pastatai gali būti išbarstyti tarp pušynų, prie upelių ar ežerų, sukuriant jaukią ir atpalaiduojančią atmosferą
MIESTO UŽSTATYMO BŪDAI
MORFOTIPAI
Skirtingi užstatymo būdai miestų planavime ir architektūroje apibrėžia įvairius pastatų išdėstymo ir statybos principus, kurie leidžia efektyviai organizuoti erdvę ir formuoti miesto ar rajono charakterį.
Linijinis užstatymas. Pastatai išdėstyti viena linija, dažniausiai palei gatvę ar kelio ašį. Tai gali būti eilinės gyvenamosios namų eilės ar prekybinės paskirties pastatai.
Blokų (kvartalų) užstatymas. Pastatai suformuoja uždarus blokus arba kvartalus, kurie ribojami gatvėmis. Viduje gali būti vidaus kiemai ar žaliosios erdvės.
Laisvasis (sklaidusis) užstatymas. Pastatai išdėstyti laisvai, nesilaikant griežtų linijų ar blokų Dažnai pasitaiko parkuose, viešosiose erdvėse ar suburbinėse zonose.
Sektoriaus užstatymas. Miestas ar rajonas padalinamas į sektorius pagal funkcijas, pavyzdžiui, gyvenamąjį, pramoninį, komercinį sektorius Kiekviename sektoriuje vyrauja tam tikro tipo pastatai.
Mišrus užstatymas. Derinami įvairūs užstatymo būdai, siekiant optimizuoti erdvės naudojimą ir sukurti įvairiapusišką miesto aplinką.
Centrinis (fokalinis) užstatymas. Pastatai ar erdvės išdėstomi aplink centrinį tašką ar objektą, pavyzdžiui, aikštę, parką ar svarbų architektūrinį kūrinį.
„URBANISTINĖS FORMOS IR FUNKCIJOS“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖS UŽDUOTYS
TURISTŲ MIESTAS
Tema„Miestoplanoformos“
9–12klasiųmokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR. 1 „TURISTŲ MIESTAS“
Užduotis: sukurti TURISTŲ mėgstamo miesto planą, sujungiantį gamtą ir miesto elementus
KŪRYBINĖS UŽDUOTIES ATLIKIMO EIGA
1. Gamtinių elementų braižymas. Mokiniai ant balto A3 formato lapo flomasteriais pirmiausia piešia gamtinius miesto elementus: upes, kalvas, medžius ar parkus. Tai bus pirmieji naujo miesto elementai.
2. Planavimas. Dalyviai apsvarsto miesto tvarumo, transporto infrastruktūros, pėsčiųjų erdvių ir rekreacinių, žaliųjų zonų idėjas: kaip suplanuoti miestą, kad būtų patrauklus turistams?
3. Miesto plano kontūrų sudarymas. Naudodami spalvotus flomasterius, mokiniai improvizuoja, piešdami miesto kontūrus ir apibrėždami pagrindines zonas (gyvenamieji kvartalai, viešosios erdvės, pramoniniai rajonai mokyklos ir pan.).
4. Detalizavimas. Mokiniai paryškina svarbiausias miesto vietas: piešiamos pagrindinės gatvės, aikštės ir pastatai.
5. Apibendrinimas. Aptarti, kaip visi miesto elementai yra susiję. Palyginti darbus, kokie turistų traukos centrai dominuoja
KUR? Viduje
PRIEMONĖS: A3 balti lapai, flomasteriai
TRUKMĖ: 15 min
UŽDUOTIES
TIPAS: Individualus arba poromis
KŪRYBINIAI REZULTATAI:
Turistams patrauklaus miesto plano brėžinys (A3), sujungiantis gamtinius ir urbanistinius elementus.
„URBANISTINĖS FORMOS IR FUNKCIJOS“ DIRBTUVIŲ
KŪRYBINĖS UŽDUOTYS
MIESTŲ DETEKTYVAI
Tema„Miestoplanoformos“
9–12klasiųmokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR. 2 „MIESTŲ DETEKTYVAI“
Užduotis: atpažinti, palyginti ir analizuoti skirtingų tipų miestų planus
KŪRYBINĖS UŽDUOTIES ATLIKIMO EIGA
1. Išdalinami bevardžiai miesto planai.
2. Miestų planų analizė. Mokiniai individualiai arba mažose grupėse nagrinėja gautus miestų planus. Jie stengiasi atpažinti, kokio tipo yra kiekvienas miestas, remdamiesi planų išdėstymu, gatvių modeliu ir kitais pastebimais elementais.
3. Skirtingų kultūrų miestų palyginimas. Palyginti Romos, Atėnų, Las Vegaso, Paryžiaus, Dubajaus ir kitų miestų planus per „Google Maps“ platformą Kokias miestų planavimo strategijas galima pastebėti?
ARBA: patiems savarankiškai surasti 3 skirtingų tipų miestus. Įvardinti.
Kaip skiriasi miestų planai skirtingose šalyse?
Ar turi miestų planams įtakos istorinis, politinis, kultūrinis
kontekstas?
Kaip manote, kodėl?
KUR?
Viduje arba lauke (reikalingas lygus paviršius lapui pasidėti)
PRIEMONĖS: A3 balti lapai
Flomasteriai
Miesto planai Google Maps
TRUKMĖ: 10 min
UŽDUOTIES
TIPAS: Individualus arba grupinis
KŪRYBINIAI
REZULTATAI:
Miestų planavimo strategijų atpažinimas ir kontekstinis įvertinimas
„URBANISTINĖS FORMOS IR FUNKCIJOS“ DIRBTUVIŲ
KŪRYBINĖS UŽDUOTYS
MIESTO UŽSTATYMAS
Tema„Pastatųformosirfunkcijos“
9–12klasiųmokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR. 3 „MIESTO UŽSTATYMAS“
Užduotis: sukurti miesto erdvių užstatymo maketą ant stalo, panaudojant dažymo juostą riboms žymėti ir polistireno, kaladėlių arba popierinių pastatų modelius (išbandyti įvairius užstatymo būdus).
KŪRYBINĖS UŽDUOTIES ATLIKIMO EIGA
1. PASIRUOŠIMAS (5 min.)
Komandai reikalingas vienas stalas, vienas siauros dažymo juostos ritinėlis. Susipažįstama su skirtingais miesto užstatymo būdais ir pavyzdžiais
2. MIESTO DALIES PLANO KLIJAVIMAS ANT STALO (15 min.)
Suformuoti (linijinio, centrinio, blokinio, sektorinio arba laisvo užstatymo tipo) miesto plano fragmentą ant stalo paviršiaus, naudojant siaurą dažymo juostą. Juosta pažymėti gatves ir sklypų ribas.
Apgalvoti, kam bus numatyta ši miesto dalis?
Komercinis, pramoninis, ar gyvenamasis rajonas?
Naktinių klubų kvartalas?
Senamiestis? O gal tai reali jūsų miesto gatvė?
Pasvarstykite, kokius poreikius turės patenkinti šis miesto dalis?
Kas bus šios vietovės naudotojai?
Kokių funkcijų pastatų čia reikės? (Pvz., gamyklos darbuotojams bus reikalinga valgykla, o prie ligoninės – vaistinė ir kt )
Numatytas pastatų funkcijas
galima pažymėti lapeliais ir rezervuoti vietą tuščiame sklype
Viduje (reikalingi stalai)
PRIEMONĖS:
Miesto planui: Siaura dažymo juosta, lipnūs lapeliai, miesto užstatymo tipai (aprašymai);
Pastatų modeliams:
Polistirenas ir pjaustymo peiliai, arba medinės / lego kaladėlės, arba popieriniai maketai, piešimo pr. KUR?
TRUKMĖ: 45–50 min
„URBANISTINĖS FORMOS IR FUNKCIJOS“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖS UŽDUOTYS
MIESTO UŽSTATYMAS
Tema„Pastatųformosirfunkcijos“ 9–12klasiųmokiniams
3. SKIRTINGŲ FORMŲ IR FUNKCIJŲ PASTATŲ KŪRIMAS (15 min.)
1) Susipažinti su sklypų užstatymo būdais (sodybos tipo, perimeterinis ir laisvo tipo sklypo užstatymas), pastatų formomis ir skirtingomis funkcijomis.
2) Nupiešti / sukonstruoti / išpjauti arba suklijuoti numatytus miesto dalies užstatymo pastatus, stengiantis kuo produktyviau išnaudoti sklypų erdves.
Projektuodami pastatus ir jų išdėstymą, atsižvelkite į saulės padėtį (galima naudotis kompasu išmaniajame įrenginyje)
Pastatai. Iš ko galima kurti?
Iš polistireno išpjauti reikiamas pastatų formas (vaizdas iš viršaus) arba naudoti išpjautus modelius.
UŽDUOTIES
TIPAS: Grupinis
KŪRYBINIAI
REZULTATAI:
Erdviniai miesto erdvių užstatymo maketai, panaudojant skirtingų formų ir funkcijų pastatų modelius
IDĖJA:
Galima analizuoti realų jūsų miesto žemėlapį Pabandykite atkartoti miesto dalies planą ir PERPLANUOTI miesto erdvių UŽSTATYMĄ Kaip pasikeistų miesto vieta, jei būtų skirta kitam sektoriui?
Iš lego arba medinių kaladėlių sukonstruoti pastatų modelius.
Iš popieriaus iškirpti 2D arba išlankstyti 3D pastatų modelius.
Svarbiausia – pastatų formų ir funkcijų įvairovė.
Erdvinį maketą galima papildyti informaciniais užrašais bei kitais smulkiais miesto elementais.
4. MIESTO DALIES UŽSTATYMAS PASTATAIS (5 min.)
Išdėstyti pastatus tuščiuose miesto dalies sklypuose, panaudojant bent 3 skirtingus užstatymo būdus.
5. PROJEKTŲ PRISTATYMAS IR DISKUSIJA (5–10 min.)
Pristatomi sukurti miesto fragmentai, paaiškinama, kokius miesto planų modelius bandyta įgyvendinti ir kodėl pasirinkti būtent tokie pastatų išdėstymo tipai Diskutuoja, kaip skirtingi užstatymo būdai veikia miesto gyvenimą, estetiką ir funkcionalumą.
„URBANISTINĖS FORMOS IR FUNKCIJOS“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖS UŽDUOTYS
AŠ PAŽĮSTU MIESTĄ
Temos„Miestoplanoformos“ir„Pastatųformosirfunkcijos“
9–12klasiųmokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
NR. 4 „AŠ PAŽĮSTU MIESTĄ“
Užduotis: įtvirtinti urbanistinių formų ir funkcijų žinias vaikštant pėsčiomis, tyrinėjant miesto gatves ir bandant identifikuoti įvairius miesto plano elementus ir tipus, pastatų formas ir funkcijas, geografinius, kultūrinius, socialinius miesto formavimo aspektus.
KŪRYBINĖS UŽDUOTIES ATLIKIMO
EIGA
1. Tyrinėjimo pradžia
Mokiniai suskirstomi į mažas grupes ir iškeliauja į konkretų miesto rajoną Kiekviena grupė gauna sąrašą elementų, kuriuos reikia identifikuoti mieste, pvz., pagrindinės ašys, kompoziciniai mazgai, viešosios erdvės, tam tikrų funkcijų ir formų pastatai ir kt.
2. Stebėjimas ir fiksavimas mieste
Vaikščiodami mieste, mokiniai stebi ir fotografuoja miesto elementus, stengdamiesi juos identifikuoti ir suprasti, kokie geografiniai, istoriniai ar kultūriniai aspektai nulėmė tokį planą. Gali būti naudojami nešiojamieji įrenginiai ar popieriniai lapai užrašams
ARBA
Stebėjimas ir fiksavimas „Google Street View“ Naudodamiesi planšetėmis ir išmaniaisiais telefonais, „Google Street View“ ar kitoje skaitmeninėje žemėlapių platformoje mokiniai analizuoja skirtingų miestų planus, stengiasi atpažinti miesto plano elementus ir tipus, įvardyti užstatymo tipus, pastatų funkcijas ir kt.
KUR? Mieste (vaikščioti) Viduje (Google Street View)
PRIEMONĖS:
Užduočių lapai, Rašymo pr. Išmanieji telefonai (asm.)
TRUKMĖ: 30–40 min.
UŽDUOTIES
TIPAS: Grupinis
KŪRYBINIAI
REZULTATAI:
Urbanistinių formų ir funkcijų tyrinėjimo įžvalgos (raštu arba nuotraukos su įvardintomis įžvalgomis)
AŠ PAŽĮSTU MIESTĄ!
A T P A Ž I N K I R P A Ž Y M Ė K
Tyrinėjama vietovė
PAGRINDINĖS AŠYS
Didžiosios gatvės, kurios jungia vieną miesto kraštą su kitu Įvardyk arba schemiškai nupiešk
KOMPOZICINIAI MAZGAI
Kur susitinka kelios svarbios gatvės arba yra didelė aikštė – tai miesto susibūrimo vietos Įvardyk arba schemiškai nupiešk
ŽALIOSIOS ERDVĖS
Tai parkai ir žaliųjų zonų plotai kur galima pailsėti ar pažaisti Įvardyk arba schemiškai nupiešk
VIEŠOSIOS ERDVĖS
Tai vietos, prieinamos visiems, pvz , aikštės, pėsčiųjų takai, stotelės ir kt Įvardyk arba schemiškai nupiešk
ISTORINIAI IR KULTŪRINIAI
OBJEKTAI
Seni pastatai, paminklai, muziejai, pasakojantys miesto istoriją
MIESTO PLANO TIPAS:
Pažymėk tinkamiausią:
ŠACHMATŲ LANGELIAI
SPINDULINIS
ORGANIŠKAS
MIŠRUS
UŽSTATYMO BŪDAI:
Kiek pastebėjai tyrinėjamoje vietovėje?
SODYBOS TIPO
PERIMETRINIS
LAISVO TIPO
PASTATŲ FUNKCIJOS
Kokios paskirties pastatų yra šioje vietovėje?
ĮŽVALGOS: KOKIE GEOGRAFINIAI, ISTORINIAI AR KULTŪRINIAI ASPEKTAI GALĖJO NULEMTI MIESTO PLANĄ, ERDVIŲ UŽSTATYMĄ, PASTATŲ FORMAS IR FUNKCIJAS?
FORMOS IR FUNKCIJOS“ KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ APIBENDRINIMAS
REFLEKSIJA „URBANISTINĖS
9–12klasių mokiniams
Dirbtuvių pabaigoje siūlome su 9–12 klasių mokiniais padiskutuoti šiais klausimais. Jie padės giliau reflektuoti patirtis ir įžvalgas.
REKOMENDUOJAMI KLAUSIMAI
Kaip pasikeitė jūsų nuomonė apie miestus po šių dirbtuvių?
Tai padės mokiniams apmąstyti, ką jie išmoko apie miestų planavimą ir architektūrą.
Kas labiausiai įstrigo iš šiandienos veiklos? Kodėl?
Leis išgirsti, kurie užsiėmimai buvo įdomiausi ir svarbiausi mokiniams
Ar pastebėjote, kaip miesto užstatymas (ne)pritaikytas vietos naudotojams? Duokite pavyzdžių.
Mokiniai gali pasidalinti pastebėjimais, kaip erdvės organizavimas veikia elgseną
Kaip miestas gali padaryti gyvenimą geresnį arba blogesnį?
Skatina mąstyti apie miesto dizaino įtaką kasdieniam gyvenimui.
Ką pasiūlytumėte keisti jūsų mieste?
Įtraukia mokinius į diskusiją apie jų idėjas ir siūlymus, kaip tobulinti miestą.
Ar svarbu, kad žmonės dalyvautų sprendžiant miesto reikalus? Kodėl?
Skatina mąstyti apie pilietinį aktyvumą ir gyventojų įtaką planuojant miestą.
TRUKMĖ: 5–7 min
KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PROGRAMA
VIETOVĖS CHARAKTERIS
9–12 klasių mokiniams
KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ „VIETOVĖS
CHARAKTERIS“ TIKSLAS:
Išmokyti dalyvius kompleksiškai suvokti ir kūrybiškai dokumentuoti vietos charakterį, naudojant įvairias stebėjimo ir menines priemones, skatinant atidumą aplinkai ir bendradarbiavimą.
Ugdomos kompetencijos:
Kritinis mąstymas
Kūrybiškumas
Komandinis darbas
Erdvinis suvokimas
Empatija ir vietos supratimas
VISOS PRIEMONĖS
Dideli (A2 ar A3 dydžio) lapai
Spalvotos piešimo pr Žurnalai, spalvotas
popierius koliažams
Etapinis veiklų planas
1
2.
Įvadas (temos pristatymas, susipažinimas)
Teorinės dalies „Kaip suprasti vietovės charakterį?“ pristatymas
3.
4
Trumpas nuvykimas į pasirinktą vietą.
Kūrybinė užduotis „Vietovės DNR: charakterio kartografija“
5. Refleksija6.
Kūrybinė užduotis viduje „Interviu su vietos
žinovu“ arba „Vietovės mentaliniai žemėlapiai“
Pieštukiniai klijai
Žirklės
Dėžutės
Garso įrašymo įranga
Fotoaparatas ar mobilusis telefonas
Knyga „Miesto gidas vaikams“ kaip metodinė priemonė ir įkvėpimo
šaltinis
NUOSEKLUS KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PLANAS
VIETOVĖS CHARAKTERIS
9–12 klasių mokiniams
„Vietovės charakterio“ dirbtuvės skatina dalyvius tyrinėti ir įvairiapusiškai dokumentuoti aplinką, remiantis garsais, kvapais, spalvomis, paviršiais, architektūra, dizainu, vietos naudotojų veiklomis ir kt Siekiama ugdyti kompleksinį vietos suvokimą, naudojant menines ir mokslines dokumentavimo priemones.
VEIKLOS
Susipažinimas, įvadas į temą (5 min.)
Žaidimai VARDAS ir GERIAUSIA VIETA
Prisistatydami mokiniai pasako savo vardą ir ĮVARDIJA savo miesto / rajono vietą, kuria naudotis patinka labiausiai.
Galima atsispausdinti savo miesto žemėlapį (A4 arba A3) ir įvardytoje vietoje pažymėti taškelį, užklijuoti lipduką ar įsmeigti smeigtuką.
Teorinė dalis (15 min.)
Trumpai apibrėžiama, kaip miesto tyrinėtojai dokumentuoja informaciją, kaip sujungiami mokslas ir menas, kaip dokumentacija naudojama toliau.
Vietovės charakteristikų aptarimas, detalizavimas.
PRIEMONĖS:
Projektorius ir kompiuteris, jūsų miesto ar rajono
žemėlapis, spalvikliai arba lipdukai
ĮŽANGAI:
Taigi, kas yra tas vietovės charakteris? Tai, kaip jaučiamės vienoje ar kitoje vietoje. Kodėl vienos vietos mus traukia kaip magnetas, o kitos atstumia kaip blogas skonis burnoje? Tai kaip detektyvų istorija, kurioje kiekvienas gatvės kampas, parko suoliukas ar senas namas slepia savo paslaptį Šiandien mes:
Sužinosime apie vietas tai, ko net „Google“ nežino!
Tapsime vietovės charakterio detektyvais: ieškosime užuominų, kas daro mūsų aplinką unikalią.
Kursime savo vietovės žemėlapį: ne tą žemėlapį, kurį naudoja suaugusieji, o mūsų atradimų žemėlapį.
Miesto tyrinėjimas: mokslas susitinka meną
„Vietovės charakteris“ teorinis konspektas 9–12 klasių mokiniams
Kaip miesto tyrinėtojai fiksuoja informaciją?
Miesto tyrinėtojai ieško užuominų apie tai, kaip miestas „gyvena “ ir kuo „kvėpuoja“.
Jie naudoja fotoaparatus, užrašų knygeles, garso įrašus ir net savo jausmus, kad įamžintų miesto garsus, vaizdus, kvapus ir atmosferą.
Mokslas ir menas: kūrybinis duetas
Mokslas suteikia metodus ir įrankius, kad galėtume tiksliai stebėti ir analizuoti miestą.
Menas leidžia šiai informacijai „gyventi“, paverčiant ją paveikslais, koliažais, skulptūromis ar net dainomis. Tai mūsų emocijų ir įspūdžių išraiška.
Kaip dokumentacija panaudojama toliau?
Surinkta informacija padeda suprasti, kas yra svarbu miesto gyventojams, kaip patobulinti aplinką ir padaryti miestą jaukesnį.
Informacija dalijamasi, kad visi galėtų miestą pamatyti kitaip –per kitų žmonių išgyvenimus ir radinius.
Vietovės charakteristika: kodėl svarbu?
Vietovės charakteristika – tai unikalių bruožų, kurie daro vietą išskirtinę, rinkinys Tai gali būti ypatingi pastatai, žmonės ar netgi tam tikros gatvės garsai.
Aptardami ir detalizuodami šias charakteristikas, geriau suprantame savo aplinką ir mokomės ją vertinti.
„VIETOVĖS CHARAKTERIS“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
VIETOVĖS DNR:
CHARAKTERIO KARTOGRAFIJA
9–12klasiųmokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR. 1 „VIETOVĖS DNR: CHARAKTERIO KARTOGRAFIJA“
Užduotis: sukurti vietovės charakterio kartografiją (žemėlapį)
KŪRYBINĖS UŽDUOTIES ATLIKIMO EIGA
1. Pasiruošimas
Aptariamos vietovės charakterį sudarančios kategorijos: garsai, kvapai, spalvos, paviršiai, architektūros ir dizaino objektai, vietos naudotojai ir jų veiklos, augalai.
2. Vietos tyrinėjimas (lauke)
Mokiniai lankosi iš anksto pasirinktoje vietovėje Tai gali būti miesto aikštė, parkas, gatvė ar net visa miesto dalis
Dalyviai skatinami atidžiai stebėti, įsiklausyti, užuosti, paliesti, pastebėti įvairias detales, kurios atspindėtų vietovės charakterį.
3. Dokumentavimas
Mokiniai fiksuoja surinktą informaciją naudojant įvairias priemones (užrašai, fotografijos, brėžiniai), renka medžiagą ir pildo A3 formato VIETOS CHARAKTERIO lentelę.
Kaip dokumentuojamos vietos charakteristikos?
Į kategorijas suskirstytame dideliame lape „Vietos charakteris: dokumentavimas“ (A2 ar A3), į kiekvieną langelį surašomi arba įpiešiami / įklijuojami 3–5 atsakymai.
P.S. Gali būti naudojama ir koliažo technika, pvz., iškarpant iš žurnalų ar spalvoto popieriaus atsakymų iliustracijas, jas padekoruojant.
KUR? Lauke
PRIEMONĖS:
Užrašinės, rašymo pr Fotografavimo priemonės; „Vietos charakteris“ lentelė; Koliažo kūrimo pr. klijai, žurnalai, Mažos dėžutės (nebūtinai)
UŽDUOTIES
TIPAS: Individualus arba grupinis (2–3)
TRUKMĖ: 45 min.
KŪRYBINIAI
REZULTATAI:
Ištyrinėtos vietos charakterio kartografija (iškarpų koliažas arba vietos elementų kompozicija dėžutėje)
„VIETOVĖS CHARAKTERIS“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
VIETOVĖS DNR
CHARAKTERIO KARTOGRAFIJA
9–12klasiųmokiniams
4. Kartografijos kūrimas
Sugrįžę į klasę, mokiniai pradeda kurti savo vietovės charakterio kartografijas. Vietoj paprastų koliažų, mokiniai gali kurti daugiasluoksnius meno kūrinius, kuriuose integruojamos fotografijos, originalūs piešiniai, tekstai ir trimačiai objektai, suteikiantys gilesnį įsivaizdavimą apie vietovės charakterį.
Pavyzdžiui, galima kurti trimatę vietos elementų kompoziciją dėžutėje. Naudojant dėžutės dydį atitinkantį lapą, jame iliustruojami vietos elementai, naudojant koliažo (galbūt net daugiaplanio koliažo) formą Sujungtos kartu, dėžutės gali virsti spalvinga vietos charakterio ekspozicija
indėtų mokinių pastebėj us į a gas ap e tai, kaip skirtingi elementai prisideda prie vietovės tapatumo Kūrybinis darbas, tai atsakymas į klausimą: „KOKIA tai vieta?“
5. Pristatymai ir aptarimas
Pristatomi kūrybiniai darbai, aptariami vietovės charakterio aspektai ir tai, kaip jie prisideda prie bendro vietovės tapatumo suvokimo
PASTABOS
EDUKATORIUI:
Supažindinimas su vietos charakterio elementais
Išvyka į vietą Stebėjimas ir fiksavimas
Kūrybinis darbas (koliažas) klasėje
Aptarimas
NETURITE LAIKO
VYKTI Į VIETĄ?
Galima pildyti vietos profilį iš atminties. Tokiu atveju geriau rezervuoti daugiau laiko tarpiniam rezultatui aptarti ir papildomoms charakteristikoms rasti.
Vietos charakterio elementai
KAIP APIBŪDINTI VIETĄ?
GARSAI (tai ir gamtiniai, ir antropogeniniai, t. y. su žmogaus veikla susiję garsai)
KVAPAI (apibūdinant kvapą verta nurodyti jo šaltinį).
SPALVOS (jas galima apibūdinti abstrakčiai, pvz , „pilka cepelinų“, arba tiesiog pritaikyti esamus spalvotus pieštukus arba flomasterius, galima naudoti ir iškarpas iš žurnalų – atrandant sau reikalingus atspalvius).
PAVIRŠIAI (tai ir faktūros, tokios kaip betonas, medis, stiklas, smėlis, asfaltas, žolinė danga, žolė, bitumas bei tų faktūrų transformacijos, pvz., apkerpėjęs paviršius, surūdijęs paviršius; taktilinis patyrimas: šlifuotas, grublėtas, banguotas, birus, gauruotas ir t. t.; taip pat veiklos pėdsakai, pvz , paviršius gali būti taškuotas arba kitaip išdailintas, gali būti ir subraižytas).
ARCHITEKTŪROS ir DIZAINO OBJEKTAI (pastatai ir mažosios architektūros objektai, tokie kaip suoliukai, sūpynės, fontanai ir pan , taip pat kiti žmogaus sukurti elementai, tokie kaip užrašų šriftas, išdailintos durų rankenos, langinės ir pan. Svarbu, kad kaip ir prie kitų kategorijų, taip ir čia dalyviai atrinktų tai, kas sudaro vietos įdomumą, išskirtinumą; taip pat būtų įtrauktos ir neformalios kultūros apraiškos, pvz , grafičiai)
VIETOS NAUDOTOJAI ir jų veiklos (į šią kategoriją įeina ne tik žmonės, bet ir, pvz., žuvėdros, balandžiai, ežiukai ir pan.; siūloma nurodyti ne tiesiog „žmonės“, o amžiaus grupę – vaikai, jaunimas, senjorai, suaugę žmonės, o dar geriau nurodyti naudotojus kartu su veiklomis, kurias, kaip mes manome, jie atlieka reguliariai, pvz.: ant suoliuko naršantys jaunuoliai, saulėje tinginiaujantys katinai ir pan )
AUGALAI – vietos išskirtinumą pabrėžiantys augalai (gal tai krokų pieva, gal ilgaamžių ąžuolų alėja).
DAR KAS NORS ĮDOMAUS (tai, kas nepakliuvo į ankstesnes kategorijas, bet yra labai svarbus tyrinėjamos vietos elementas. Pvz., tai, kas suteikia vietai skonį).
V i e t o v ė s p a v a d i n i m a s
„VIETOVĖS CHARAKTERIS“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
I N T E R V I U
SU VIETOS ŽINOVU
9–12klasiųmokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR. 2 „INTERVIU SU VIETOS ŽINOVU“
Užduotis: paimti interviu iš vietos žinovo apie jam gerai pažįstamą vietą ir joje vykdomas veiklas bei nupiešti vietos mentalinį žemėlapį, remiantis TIK interviu duomenimis.
KŪRYBINĖS
UŽDUOTIES ATLIKIMO EIGA
1. Pasiruošimas
Trumpai pristatoma, kodėl antropologijoje kiekvieną gyventoją laikome vietos žinovu, kodėl svarbu kalbėtis su gyventojais, ką galima sužinoti apie žmonių ryšį su vietomis ir kaip per tai galime geriau pažinti vietas.
2. Interviu su vietos žinovu (edukatoriumi, mokytoju, bibliotekininku, praeiviu ir kt.)
Dalyviai užduoda žinovui klausimus apie konkrečią vietą, siekdami išsiaiškinti tos vietos gyvenimą. Pavyzdžiui: kokias veiklas plėtoja gyventojai, kaip naudojasi vieta? Vieta yra ne tik urbanistinių elementų, bet ir veiklų sistema.
3. Vietos vizualizavimas, remiantis interviu duomenimis Po interviu mokiniai analizuoja gautą informaciją, išskiria svarbiausias detales ir temas. Interviu pagrindu mokiniai vizualizuoja vietą ir piešia MENTALINĮ ŽEMĖLAPĮ (piešiniai, koliažai (pvz , iškirpti takus, žolės plotus, objektus ir kt.).
4. Vietos žinovo mentalinio žemėlapio pristatymas
Dalyviai pristato savo darbus, palygina juos Ar visi mokiniai, remdamiesi tuo pačiu interviu, akcentavo tokius pat vietos elementus? Ar pavyko nešališkai atvaizduoti asmens mentalinį žemėlapį (neprimetant savo asmeninių patirčių, susijusių su vieta)
KUR?
Viduje arba lauke
PRIEMONĖS:
Garso įrašymo priemonės
Užrašų knygelės ir rašikliai
Piešimo ir koliažo kūrimo priemonės: popierius, flomasteriai, pieštukai, klijai, žirklės ir kt.
UŽDUOTIES
TIPAS: Grupinis (5–6)
TRUKMĖ: 45 min.
KŪRYBINIAI
REZULTATAI:
Mentalinių žemėlapių piešiniai su užrašais arba koliažai, atspindintys apklaustojo vietos žinovo santykį su vieta
INTERVIU klausimų pavyzdžiai APIE VIETĄ
„Interviu su vietos žinovu“ kūrybinė užduotis 9–12 klasių mokiniams
Įgyvendinant „Interviu su vietos žinovu“ užduotį, svarbu pateikti klausimus, kurie leistų giliau pažinti vietovę ne tik istoriniu ar kultūriniu aspektu, bet ir iš asmeninės, socialinės patirties. Štai keli pavyzdžiai, kurie gali padėti 9–12 klasių mokiniams efektyviai atlikti antropologinį interviu:
Kaip ši vieta atrodė jūsų vaikystėje?
Ar dažnai lankėtės čia vaikystėje? Kokie buvo jūsų mėgstamiausi užsiėmimai?
Kokie pagrindiniai įvykiai ypatingai paveikė šią vietą per jūsų gyvenimą?
Ką jūs dažniausiai veikiate šioje vietoje?
Kada čia ateinate / atvažiuojate?
Jūsų nuomone, kaip ši vieta keisis ateityje?
Jūsų nuomone, kokį įspūdį ši vieta palieka svečiams ar naujiems gyventojams?
Kokios šios vietos šventės ar papročiai yra jums svarbiausi?
Kokie asmeniniai prisiminimai, susiję su šia vieta, jums yra ypač mieli?
Kaip, jūsų manymu, vietos aplinka veikia gyventojų savijautą ir elgesį?
Kokios šiuo metu yra didžiausios problemos šioje vietoje?
„VIETOVĖS CHARAKTERIS“ DIRBTUVIŲ KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
V I E T O V Ė S
MENTALINIAI ŽEMĖLAPIAI
9–12klasiųmokiniams
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS NR. 3 „VIETOVĖS MENTALINIAI ŽEMĖLAPIAI“
Užduotis: atvaizduoti visiems žinomą vietą, remiantis tik savo atmintimi.
KŪRYBINĖS
UŽDUOTIES ATLIKIMO EIGA
1. Pasiruošimas
Pristatoma mentalinio žemėlapio idėja ir urbanisto Kevino Lyncho tyrimai, kaip gyventojai juda miestuose, kaip sukuria maršrutus.
2. Užduoties pristatymas
Atvaizduoti pasirinktą visiems žinomą vietą (kiemą, skverą, aikštę arba gatvę) remiantis tik savo atmintimi (jokių „Google maps“) Geriausia rinktis vieną gatvę
3. Mentalinio žemėlapio kūrimas
Mokiniai piešia piešinius arba kuria koliažus: žymi svarbias vietas, takus, pastatus ir kitus objektus, kurie sudaro jų pasirinktą vietą, papildo savo žemėlapius detalėmis – gali piešti žmones, gyvūnus, augalus ar net ypatingus įvykius, kurie, jų manymu, yra svarbūs toje vietoje. Galima papildyti asmeninių istorijų užrašais (Pvz.: „čia visada perkame ledų“, „čia ateiname sekmadieniais“, „čia susilaužiau koją“).
4. Mentalinių žemėlapių pristatymas
Dalyviai pristato savo žemėlapius ir aptaria išskirtinius elementus bei alternatyvius pavadinimus. Kiekvienas pasakoja, ką pastebėjo ir ko kitų žemėlapiuose nepamatė. Aptariamos mažiau patrauklios vietos ir siūlomi jų patobulinimai.
KUR?
Viduje
PRIEMONĖS:
Piešimo popierius
Piešimo, rašymo priemonės
Koliažo kūrimo priemonės: klijai, žurnalai, spalvotas popierius
UŽDUOTIES
TIPAS: Individualus arba grupinis (2–3)
TRUKMĖ: 45 min.
KŪRYBINIAI
REZULTATAI:
Mentalinių žemėlapių piešiniai su užrašais arba koliažai, atspindintys asmeninį santykį su vieta
Kas yra žymima mentaliniuose žemėlapiuose?
„Vietovės charakteris“ teorinis konspektas 9–12 klasių mokiniams
Mentalinis žemėlapis – tai mūsų galvoje sukurtas miesto ar vietos
žemėlapis, kuriame pažymėtos mums gerai pažįstamos ar labai
mėgstamos vietos (mėgstamiausias parkas, kelias į mokyklą ar net slaptas takelis iki draugo namų) Kiekvieno žmogaus mentalinis
žemėlapis yra skirtingas, nes kiekvienas iš mūsų miestą ar vietą mato ir jaučia savaip.
Pirmas sluoksnis
Materialūs elementai ir jų pavadinimai
Architektūros ir dizaino objektai ir elementai (t. y. statiniai ir mažosios architektūros objektai)
Meno objektai (pvz., skulptūros)
Alternatyvios kultūros elementai (pvz., grafičiai)
Veikiančių įstaigų (biblioteka, kavinė, taisykla ir pan.) pavadinimai Augalai
Žymint objektus dalyviams siūloma nevengti alternatyvių vietovardžių: kaip patys, su draugais arba šeimoje vadinate tam tikrus objektus? Tuos alternatyvius pavadinimus verta nurodyti. Miestuose dažnai skulptūras vadina alternatyviais vardais, skverai gauna alternatyvius pavadinimus. Pvz.: „Prie lapės“ – turima omeny Talkšos pakrantė.
Antras sluoksnis
Su pažymėtomis vietomis, elementais susijusios istorijos, patirtis, emocijos
Emocijas galima žymėti pasirinkus skirtingas spalvas (dėl spalvinio žymėjimo susitarti iš anksto). Pvz., kokia nors iš vietų yra susitikimų arba laisvalaikio leidimo vieta, joje ilgiau apsistojama, su ja susijusios teigiamos emocijos. O kitos vietos galbūt nemalonios savo garsais, kvapais, danga, o gal ji tiesiog neįdomi, monotoniška, nuobodi? Tokias vietas siekiama greičiau prašokti arba apeiti Žemėlapyje galima trumpai pažymėti su vietomis, elementais susijusias asociacijas.
„VIETOVĖS CHARAKTERIS“ KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ
APIBENDRINIMAS
REFLEKSIJA
9–12klasiųmokiniams
Dirbtuvių pabaigoje su 9–12 klasių mokiniais siūlome padiskutuoti šiais klausimais. Jie padės giliau reflektuoti patirtis ir įžvalgas.
REKOMENDUOJAMI KLAUSIMAI
Kokią naują perspektyvą apie vietovę atradote per šias dirbtuves?
Kuris vietovės charakterio elementas buvo įdomiausias ar netikėčiausias?
Kodėl?
Kaip jūsų požiūris į vietos dizainą ir funkcionalumą pasikeitė po dirbtuvių?
Kokios vietovės savybės, jūsų manymu, labiausiai veikia gyventojų kasdienybę?
Ką jūsų arba mano bendraamžiai galėtų daryti norėdami teigiamai įtakoti mūsų vietovės charakterį?
Kuri vietovės charakterio dalis, jūsų nuomone, nusipelno daugiau dėmesio ir kodėl?
Kokių naujų įgūdžių įgijote arba kuriuos įgūdžius tobulinote per šias dirbtuves?
Kokių iššūkių patyrėte rinkdami vietos charakterio elementus ir kaip juos įveikėte?
TRUKMĖ: 5–7 min
KŪRĖJAI KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ
„DAUGIAU NEI PLYTA“
TURINIO
Dr. Tomas S. Butkus, architektas, humanitarinių mokslų daktaras, leidėjas, poetas ir edukatorius. Jis yra „Vario burnų“ įkūrėjas, knygos „Miesto gidas vaikams“ autorius ir daugiau nei šimto meninių projektų kūrėjas, aktyvus įvairių kultūrinių bei mokslinių projektų dalyvis. Moksleiviams veda dirbtuves, kuriose derinamos kūrybinės ir mokslinės pažinimo metodikos
Dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė, viešųjų erdvių gaivinimo praktikė, miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos „Laimikis lt“ įkūrėja Jos sritys – miesto erdvių naudotojų patirtis, kultūrinis rajonų vystymas, vietovių įvaizdžio formavimas bei komunikacija. Ji yra tarptautinių parodų dalyvė, dėsto miesto studijas Vilnius TECH ir kituose universitetuose, veda miesto pažinimui skirtas kūrybines dirbtuves vaikams ir suaugusiesiems.
Dr. Liutauras Nekrošius, Vilnius TECH Architektūros fakulteto dekanas ir humanitarinių mokslų daktaras, žinomas dėl savo darbo modernios ir šiuolaikinės Lietuvos architektūros srityje. Jis aktyviai dalyvauja mokslinėje ir profesinėje veikloje, yra paskelbęs daugybę straipsnių bei sudaręs mokslo leidinių, veda mokyklų architektūrai skirtą projektą „Lietuva eina į mokyklą“
Asta Jasiulionienė, ugdymo priemonių vaikams kūrėja ir edukatorė, skaitmeninio užduočių žurnalo „Kiškio obuoliukai“ autorė. Ji aktyviai įgyvendina edukacines, kultūrines ir skaitymo skatinimo iniciatyvas, kuria edukacines ugdymo priemones ir organizuoja kultūrinius renginius
R E K O M E N D A C I J O S I R P A T A R I M A I
EDUKATORIAMS
Keletas patarimų edukatoriams, organizuojantiems „Daugiau nei plyta“
kūrybines dirbtuves
Pasiruošimas prieš dirbtuves
Įsitikinkite, kad visiškai suprantate kūrybinių dirbtuvių temą ir turinį, įskaitant teorines žinias ir praktines užduotis Susipažinkite su urbanistikos pagrindais, išdėstytais T. S. Butkaus knygoje „Miesto gidas vaikams“.
Paruoškite visas būtinas priemones ir įrankius iš anksto.
Sudarykite dirbtuvių eigos planą su laiko intervalais kiekvienai veiklai
Aktyvus dalyvių įtraukimas
Skatinkite mokinius aktyviai dalyvauti ir dirbti grupėse.
Leiskite mokiniams patiems studijuoti teorinę medžiagą ir panaudoti ją praktinėse užduotyse (išdalinkite paruoštas atmintines, sąvokų, tipų apibrėžimus).
Reguliariai užduokite klausimus ir rinkite atsiliepimus, kad užtikrintumėte dalyvių įsitraukimą
Lankstumas ir prisitaikymas
Būkite pasiruošę keisti planą pagal dalyvių reakciją ir poreikiais (pvz., plėtoti patikusią veiklą).
Atsižvelkite į dalyvių kultūrinį ir socialinį foną, kad veiklos būtų aktualios ir įtraukiančios visiems dalyviams.
Refleksija ir įvertinimas
Skirkite laiko aptarimui po kiekvienos veiklos ar dirbtuvių pabaigoje.
Priemonių sutvarkymas
Priemones naudokite tvariai ir atsakingai
Visas priemones (įskaitant molį ir išpjautus polistireno pastatų modelius) grąžinkite atgal į priemonių dėžes.