^ .
=3
M
URG4 1
'—
H
M
сл
LIETUVIU DRAMATURGIJOS FESTIVALIO BIULETENIS 19 8 8 Š IA U LIA I
ś ia u liu d r a m o s t e a t r a s
1988m. g ru o d žio 1 2 -2 2 d.
A le k s a n d r o
PA Išties p a sik ly d o lie tu v iš k a s (•atras. Ilgus m etus lankstęsis 4onjunktūral, k u ltū ro s v a ld in in kams, ju b ilie jin ė m s Iškilm ėm s, 'teologinėms k a m p anijom s. Gal atai užp ro gram uota p ačio je eatro p rig im ty je — ta rn au ti aldinlnkų ir p o litik o s intereams? T a ry b in io te atro p rig im ty ai tikrai užp ro gram uota, p er ll:amet( p ilie č ių a u k lė jim o v a jų diegta. B e ab ejo , būta Ir yra š ir n č lų tiek rusų. tie k lie tu v ių eatre, tačiau jos tokios n e s k a n ios, tiek Ja u apSnekėtos, 15 ukStų tribūnų Išk e ik to s (o pasutiniuoju metu Išg irto s), kad '(’noriu kartotis. M an e dom ina catrų — ,,lia u d ie s ta rn ų " •■įkla S lų teatrų re ž isie rių mar nitas buvo g e ra i žinom as ari u va M a sk v a . KoketuodaШ ir žarstydam i p ig iu s kompįmentus ko kiai p asip u tu sia i sąunglnės m in isterijo s ..eksper,M • U s n im is gabenosi Iš sostiprod ukclją" T E N apro11° jss pjealukštes. Išsijuo sę Jas i Г.А Vi> namuos. s u p ra k a ita v ę 'ate... 15 gausybės rago p ylė si ' ainis aro. k u te rn lc k la l. gall■" dozorcę vai, n u žg u lti llte'•lurinlų d ailų v e d ė ja i varžėsi 01 pirmumo teisės n u g rle b t nau1 panašų ..opusą ir p a te ik t \ 'ijnngines aukštum as beslruoįjnriam iškopti re ž isie riu i... (mesy* ta ryb in ei dram aturglsustiprėjęs d ėm esys brollštespubllkų d r a m a tu r g ija i —
SIKLYDĘS ta ip tatai b u vo Įv a r d in ta . K ą gi. s k y rė m dėm esį, skaltėm . protegavo m . statėm , llaup slnom . Y p a č stengėsi ..p e r ife r ijų " re žisie ria i, talento, program os ir Id ė jų s ty g ių kom pensuodam i žvalg ym u s! j ..M a sk v o s bokštus". K a i ku rie ir re g ė jim ą p rarad o . T ik koks sostinės M ossoveto teatras įs i tra u k ia I re p e rtu a rą v e ik a lą — la u k m asinės psichozės ir pas mus. T o k ie te a tra i ir Jų ..re ž i s i e r ia i " , gal p atys to nė nesu vok d am i. tapo u o lia is n ac ijų su s ilie jim o teo rijos puoselėtojais, vien tiso s ..ta ry b in ė s k u ltū ro s" p rop ag uotojais. N acio n alin ė s sa vim on ės stoka, neslep iam as ta u tinės kultūros n ie kin im a s žlugdė l i e t u v i š k o teatro id ė ją , v ertė d ram aturgus žaisti ..a k tu a lijo m is " ir p r is ita ik y ti prie re ž i sie rių skonio, pom ėgių, jgeldžių. Štu rm u o ja m i v ie tin ių lite ratų , re ž is ie ria i su geb ėjo Juos m u lk in ti. A m ž in a is pažadais. K o k e ta v i mu. P a s iū ly m a is . B e t k u rio m ū sų te atro lite ra tū rin ė s d alies v e d ė ja i ap sčiai p ažįsta tokių a p v iltų d ra m a tu rg ų , ku riem s vis d ar steng iasi įk v ė p ti v ilti, nors niekas tam ir n e lp arclg o jn . O nejau J . G ru šo . R. Samulev lč la u s . R. G a v e llo , K . S ajos. J . E r lic k o etc., etc. veikaluose ne b u vo atskle ista tik m u m s, mūsų savim o nei b ū d in g ų r e iš k i nių. g rė sm in g ų sim p tom ų? N e jau tip až ų , s itu a c ijų , siužetų r e i kė jo Ieškoti ta ryb in ė se b roliškų
O STA SEN K O V O
n u o tr.
TEATRAS
re sp u b lik ų pjesėse?.. A ch . taip, te rm in a i!) personažų taryb inės talpi B u vo Ju k ir lie tu v iš k ų ir užsienio d ra m a tu rg ijo s še d ev sp e k ta k lių . B u v o ir debiutų. K i l ruose... Ir d v asin is skurdas. I r n ia i Juo s p a te lk d a v o A k a d em in is bejėgiškum as. ..O k ą ? Je i v a i ( J . G ru š ą . V . K r ė v ę , B . S ru o g ą . d insiu v ie n lie tu višku o se v e ik a Ju s t. M a r c in k e v ič ių ). T ik a r visi luose, sav o ta le n to n e g alė siu ug tie sp e k ta k lia i liepsn ojo šird ies d y t i" . T a ip sak o v ien a s p o p u lia k a itra , tautine Id ė ja ? S u b liū šk o rus p op uliaraus teatro aktorius. m a n ie rin g i s ie k ia i K a u n e ..H e r Ja m p rita ria re ž is ie rių choras: kaus M an to " sp e k ta k liu . B e v i l ..N ė ra . ju k nėra lietuviškos d ra tiš k a i sm u k te lė jo K laip ė d o s. P a m a tu rg ijo s!" K ą gi. N ėra. tai nė nevėžio, Š ia u lių režisūra. Ir ne ra. K a ž k a d a k a i kas klykė, kad dėl eksp erim ento. I r ne dėl de ir Lie tu v o s nėra. N enauja. T a i m o kratijo s teatruose. V ė ja i pa g i. je i nėra. ta i Išsigelbėjjm as sik e itė . K re m lia u s vė tru n g ė s pa — V a k a r ų kla sik a. Tad tie. ku sisuko. N o m en k latū ra žlunga, rie nesugeba b endraut su tauta, p ro g in ia i, sąjunginės m in iste ri turi iš e iti — v e id u \ V a k aru s! jos ap robuoti v e ik a la i nebeturi V ie n i paieškos sliekų, kiti papaklausos. K ą d a r y ti v id u tin iam sargaus, g a l em igruos... r e / łs le riu l. an k sčiau bent klakeV ilt y s ? Y ra . Š ia u lie č ių ir nau г щ k r itik ų p astangom is kepu jo j i j vad ovo rim tos intencijos. slam raudonšonius b ly n e liu s? G. P a d e g im o p ro g ram a k iln i. Su k a n d u s d an tis sukt v eid ą j D uok D ie... J . V a itk a u s ..V ė li tautą. T ru p u ti ko ke te rijo s. lia u nės" — m anau, yp a č mums a k dies g iesm elių, p orelė vaik u č ių . tu a li tautos m esianizm o ir a t p ir V a rg o n a i. Ž v ak ė s. A r d ar g e kim o idėja. G. S e d e ra v ič ia u s ku riau — a tla ik y t i visa s m išias riam a s Iš tik r ų jų Tau tos teatras scenoj. A r p aro d y t p r o fili a la Kapsuke. B ū sim a s J . V a itk a u s Jo s if V ls a rlo n o v lč . A k tu a lu ? re ž isie rių kursas, tik iu — as menybių. M a ž o k a ? B e t k ie k T a u tiš k a ? D e ja . tik form a. T a u tine Id ė ja būtina g y ve n ti. J I tu d ar ja u n ų , k a rš la š ird ž ių ak to rių, r i sp in d u liu o ti. Iš ak to ria u s e s y k lek d ar jų v y r e s n ių kolegų, ku rie su vok ia lie tu v iš k ą te a t bės. ta ria m ų žodžių, pauzių. Iš m izanscenų. Iš re ž isie ria u s p o r ą b ūtina gelbėt. S tu d ijo s, e k s p e rim e n tin iai sp e k ta k lia i, mažo zicijos. A k t o r ia i atp rato sios scenos — t a u t i n i s te a t kurti nacio n alin Į lie tu v iš k ą ch a ra k te ri. O ko benorėt! Ištisas ras p irm iau sia! L ie tu v iš k ų v e i ka lų y ra . D ram a s rašo G. B u t žvaig žd ynas įv a ir ių g ilių , ch a kus. G . P a ta c k a s . D. K a jo k as. ra k te rin g ų . p rie š ta rin g ų , kom p likuo tų, ža vin g ų (m ūsų k ritik o s Š i t d e b iu tu o ja V . K u k u las. T y
liai. dorai d irb a D. S k u o ly tė . o kur d ar R . Rastauskas. J . E r l i c kas. nestatytos J . G lin sk io . K . S ajo s. R . G a v e lio etc., etc. p je sės? B e t a r rū p i Jos te atram s? Ju k nesugebės keli nacio n alin e d ra m a tu rg ija b e g yv e n a n ty s re ž i sie ria i v isk o ap rė p ti! O kas iš vis šiand ien L ie tu v o je d ar r ū p i nasi tais. k u rie rašo d ram a s? K a s bent kom p ensuoja (a iš k u , m o ra lia i) p a tirtą re ž is ie rių sauvalę, stum d ym ą nuo Ainošlaus pas K a ip o š ių ? A r n e g a li ma org anizuoti ko kio s d ra m a tu r g ų rudens a r žiemos šventės? B e n t ištrauk ų skaitym o, im p ro v iz a c ijų . v ie n m in č ių p aie š k ų ? G a l susib urkim e. d ram as ra š a n tys b ro lia i?! R e ž is ie rių v id u tin y b ių choras d ar stip rus. J i e v ie n in g a i v a rto akis, dūsauja, skė sčio ja rankom — ..ju k nėra. n ėra lie tu v išk o s d ram a tu rg ijo s! J u k nė-ra! O je i gu ir y r a . ta i D ab ai D abai s ilp na! V o t, je ig u Š e k s p y r ą ..." [ v i d u tin y b ių re ž is ie rių ch o rą n o ria i lie ja s i v id u tin iš k i užgautų am b i c ijų ak to ria i. J i e a tita ria : ..Iš tie sk ite ranką. m ilijo n a i! Mes žengiam e! M us supras v iso pa s au lio tautosl M e s nuvesim e lie tu v iš k ą teatrą I P a ž a d ė tą ją Ž e mę!" T a u tie č ia i! A ts a rg ia i! K o sm o p o lita i žengia. G a n d arniom g r e tom. G e d im in a s J A N K U S
,
—
KONKURSINIAI
Balys S R U O G A
IŠ « B A IS IO S IO S N A K T IE S » ĮV A D O (W0> (№*tv «u si|o > f* * e iiw ų e * v ėtr# g ilia i p a l lo f * h- L ia t w ą . to sio s iš v a k a rė s e lietu viam s p a v y k o atgauti sp au d ą. Ir tasai įv y k i* p r ip ild ė am « k d l t a u p i o e , b o t b s tip ry b ė * n * » k negau sio s tu o m e t mūsų iv lo s u o o io o ė » . bot i* so d ie č ių ib d l* . p a s ie k d a m a * net la b iau sio ! ats ilik u siu * L ie tu vo s uftufcemph*». tu iljm j o s tin ė s *. d id ž m l*» ž iu o sė p r * * ld ė j© s tre ik a i k rieu iė»M o k y k lo s b u v o u žd a ry to s . Stu d e n tija ir m o k s lo lv lja g r j io j ♦*vi ik p. s ts in e id o m e re v o liu c ijo » JI k altų jų laisvės Ш к 1ц k id e a lų , g y v e n im o p o rtv o rk y n to šviesių p ie nų. C ie do» n #p # m ir« fle ą * k
liūdna*
pragarsėjęs
tara
meni!**
tas. p t|t» £ ii« n v is o k ių !«»VH | k 9 *» v b » tj f t a s t B l f A fo d A 4kvo‘ p t t t l r f t d t k e ik t koks naujas, ko tto k o k i n * t Irto n t« * g y v e n im ą *. V e lk in i j g a iv a fin g ą jj te m b ru r d ( js H re u k ė ir L i« t u v * . M ie s tu o s * ėjo d a u g ia u p o IH In h j p a rtijų o rg e n i (u o jo tn o s re v o liu c in is b r u z d ė ji m e*. M ie s te liu o s e ir ke lm u o se — m a lia u o r g a n iz u o ta * v e lr tlė č lų !«• d ė jim a s . K a ip jOre a u d ro jo su b a n g a v o vis# L ie tu v a . K aip pro u žtv a n k ą p ra s fv o rž u s i g a lin g a sto v ė susuko v io s u la n visa. kas p a k e Ib i p u H ilk i s u m e liy d a m a g e ro ir b lo g o p ra d m e n is , aukštų h e r o iz mų k b e is ią m en ky stų . Kur tik ta i m ie ste ly a r k a im e ats ira d o koks ju d re sn is Šviesuolis, studentas ar n « t g im n azista s. Im t * Šalinti rusų v a id ilo s p a s ta ty to ji v e is lių a d m i n istrac ija. am u m o k y to ja i. n * f p a š tin in k a i. l a i b u v o ta ry tu m k ažkoks stalgus mūsų ta u tin ė s b * i v a ls ty b i nės sąm o n ės p a b u d im a s . k u rio p a se k m e jv y k o to ks svarbus Ir d id is jv y kis m ūsų tau to s g y v e n im e : su s irin k o Didysis V iln ia u s Seim as, tu o m e t sutraukys iš v is o * L ie tu v o s p e r ĮGOO atstovų. Sj d id ) Lietuvos su ju d im ų a p te m d ė v ie n a s y p a tin g a s jv y k is . p irm a sai a te in a n č io s re a k c ijo s pranašas, n e v is o je L ie tu v o je v ie n o d a i p e r g y v e n ta s . k a i ku rių L ie tu vo s d a lių n e t n ep as ie ku s , b a t kai k u r sukėlus s ta lia i tra g iš k ų siaubų. Y p a č m a tu o s e m ie s teliu o s e ir kelm u o se. P a m a tu p ra d ė jo sklisti g a n d a i, k a d a te in a ju o d a š im tia i. Kas jie to k io , n iekas kaim u o se n a lin o jo . V fa n i p a s a k o jo , tai esu i i S ib iro p a le is ti g a lv a ž u d ž ia i. Kiti juos v a iz d a v o k a ip k a žk o kias iš p r a g a r o ištrūkusias b a is e n y b e s . Tik v i si k a lb ė jo , k a d ju o d a š im tia i e in a
t* p ja u n a žm ones, n ie k o g yvo n e p a lik d a m i. n ie k o n e s ig a ilė d a m i. K i ti sakė, k a d ju o d a š im tia i žm o n ių k ra u jų g e ria , akis U to p in ėje, ž m o nių širdis išsineša, kaip k o k io j p a sakoj. Ir štai v ie n ų n aktj šiaurinėj L ietu vo s d a iy p a s k lid o gandas, k a d ju o d a š im tia i jau n e to li. * a * i darė n e re g ė ta p an ik a . Panika gi — la b a i savo tiška* jausmas. Ir la k ia ji tarytu m ra d ijo bangos. N ežin o m a is . n e s u vo kiam ai* ke lia is skrie d a m a , ji g a li p e r tru m piau sių laikų a p lė k ti d id e liu * p lo tus. v is k ą p a k e liu i išgąsty j ir b a im ė j p as k a n d in d a m a . Taip atsi tik© ir !{ kartų šia u rin ė j L ie tu v o j. Pa n ik a i p as id a v ė n a t p ro v in c ijo s iv b iĮiA m a n ė . n e i dvncininkel. Kai km b e fn y č ie s e *m ė v arp e i « į s » b ln fl,
(ta r y tu m
j
p ** fa M Í|
«■ūkdami *#» ku? ėm ė bu d!* p ?n easijo * tik ra i n e iš v e n g ia m a i m irtim pasitikti. K iti sukruto b ė g ti j miš kus ir te n a i slapstytis. K W Iš to * ba im ė s s u lindo p a p e č k ln . net už tro k š d a m i te n a i. K HI ėm ė g in k lu o tis. p a s ig a v ę šakes, d algius, s p ra gilus sp ietėsi b ū riuosna. skubėjo ju o d a š im č ių m ušti, k o v o je bent n u m irti. K aip kur s la n k io jo šiaip b ū re lia is , ka i kur šventas g ie s m e i g ie d o d a m i... Ž in o m a , jo k ių tų ju o dašim čių ske rd ė jų jie n ie k u r n esu ra d o . nes jų n ie k u r n e b u v o . J.„J (90S m etų g a d y n ė je mūsų krašto g y v e n im a s s ro v ė jo kH okia v ag a. Š ia n d ie n jau la b a i d a u g {v ykd yta, kas tu o m e t a tr o d ė la b a i tolim as id e a la s , b e v e ik ab strakti svajonė. T u o m e t d a r visai n e d a u g te b u v o to k ių žm onių , k u rie drįso g a lv o ti a p ie n e p rik la u s o m o s Lietuvos vals tyb ės atstatym ų. Tik vienas, kitas ■— m a ža to k ių te b u v o . Tuom et v y ra u ju * mūsų ko vo s šūkis buvo — a u to n o m in ė L ie tu v a , ir tai sun k ia i p a s ie k ia m a . Tik d rą s e s n ie ji iš d rįs d a v o p rasitarti a p ie savaran kiškų L ie tu v ą būsim os Rusijos f e d e ra ty v in ė s v alstyb ės rib o s e .4 O š ia n d ie — kasi Kas m um šian d ie yra s a vaim e s u p ran tam a, tu o m et d a r b u v o to lim a s id ealas. dėl k u rio r e ik ia sunkiai k o v o ti. už ką v e rta net g a lv ą p a g u ld y ti. M um š ia n d ie n e t įs iv a iz d u o ti ne visu o m et p a v y k s ta anų laikų mūsų tėvų ir b ro lių viltis ir kančias. sopulius ir lūkesius, j...} S iam e m e d žia g o s k o m p o z ic in ia m e ju n g in y je la is v a i pram anyta m aža kas tė ra . Ir jv y k ių . ir person a ių p a g rin d in ia i b ru o ž a i b e i p e r g y v e n im a i yra p a s e m t) iš anos g a d ynės. — žin o m a . ne i i vienos vietos, n e iš vie n o s p a ra p ijo s .
įv a irių v ie tų įv y k iu i b e i p e r s o n a i* * yra p e rk o m p o n u o tl Į lo g iš k ų b e i p s ic h o lo g iš k ą v ie n e tą , — t * i . b * rods, ir yra vto n a Iš lite ra tū rin io v e ik a lo teisių b e i p a re ig ų . Parkomp o n u o fa n i. s ie k ia n t d ra m a tin io tik s lin g u m o , savaim e « įp ra n ta m a , v in n i b ru o ž a i ta n k * šveln in ti, k h i tWp rin ti. T o kio . p a s a k y tu m *, tik ro v ė * re tu š a v im o d a r d a u g ia u p a r a ik a i* v e e iliu o to ji k a lb a , kuri v ė l susilauks Surauktų kaktų- K o m p o n u o ja n t to kio s n eto lim o s . to k io * realio s p r a e iti» * m e d ž ia g ą ar p a te is in tin a e iliu o to ji k a lb a i lite ra tū ro s v e ik a lu * p riv a lu k lite ra tū rin ė k a lb a . N ė v ie n o , n e t ir n e to m iiftiš k ia u s to g » rp v e ik a lo k * ih * n ie k u o m e t n ė r* te k ia , ko kie )t y .e a y r ^ n Įm i j . - j ks*b * y t ą t-ip pa* qyvf»?*ą* kalb a * iH ^ m to rin i* s tiliz a v im e >, ku riem » itin d a u g » v *ria ritm as, 0«*m etu r g ija i ji yra H in b ra n g i, nes ji duo Aa d a u g ia u s ia p rie m o n ių suglausti, ko n d e n s u o ti ž o d ž ių m e d ž ia g e i. Ž o d ž ių šykšti e k o n o m ija . v eiksm ų ir p e rg y v e n im ų g a u s y b ė — mūsų la i kų d ra m a tu rg ijo s p e re ig a ir sva jo n ė . E iliu o to ji k e lb e , b e to . dar p a ti savaim e .‘įsus d arbu s. įvykius b e i personažus a titra u k i* n u o jų realau s p a g rin d o . Tarytum viskas v y k fla jau n e b a realio sio s že m ė * p aviršiu ), b e i ly g n e re g im o j p lo t m ėj, iškeH oj aukščiau žem ės. E i liu o to ji k a ib a , a p s a u g o d a m a nuo n a tū ra liz m o p a v o ja u s , v e rč ia d ra u g e ir tra k tu o ja m ą m e d ž ia g ą id e a liz u o ti. M ūsų Istorijos la ik o ta rp is . įs i rėžęs į «905 m etų v ė trą , va rta s b ū ti Id e a liz u o ja m a s . Tai b u vo mūsų laisvės krikšto la ik o ta rp is . b a re i k a la v o jisai d a u g kančių, d a u g a u kų. d a u g h e ro iz m o . Jisai ne kartą rū sčioje k o v o ie u ž g rū d ė jė g a s ir tųjų, ku ria N e p rik la u s o m ą L ie tu v ą k ū rė . k u rie d ė l jo s savo g a lv ą g u ld ė . Tojo la ik o ta rp io skaudusai patyrim as a p v a is in o n e p rik la u s o m yb ės atstatym ą. T ačiau b e t kuris tra k tu o ja m o sios m e d žia g o s Id e a liz a v im a s n e a fp a la id u o ja nuo p a re ig o s rū p in tis lo g iš k a b e i p s ic h o lo g iš k a te is y b e : kad du o to se a o fin k y b ė s e duo fuiu p e rs o n a žų c h a ra k te ria i, v e ik s m ai ir p e rg y v e n im a i būtu lo g iš k a i ir p s ic h o lo g iš k a i įtik in a m i. 0.
SRUOGA
Raišioti naktis. K„ 193S. p. 1 1 1 S p au d ai p a re n g ė A. S A M U L IO N IS
Valančiaus pamokos M a n o m otin a, jo* b ro lia i ir sese 'y * a u g o spaudos d ra u d im o la i kais, tačia u , v y s k u p o V a la n č ia u s p a a k in ti, mano s e n e lia i petys m o k ė jo įk a ity ti ir p ra m o k ė lie tu v iš k o ra što visu> aštuoni* savo vaik u s. Tokių šeim ų L ie tu v o j b u vo d au g . K a ž in ar mes n eb ūtu m e p a m iršę M ažvyd o ir D o n e la ič io . S tr a z d e lio ir P o š k o s , je ig u p o jų n eb ū tų a tė ję * Ž e m a ič ių G a n y to ja * , l ia u d ie s š vie tėja*, išm intinga* p o litik a * M o tie ju s V a la n č iu * . V a la n čiu » p e r k e li* d e š im tm e č iu * t e k o b e n d ra u ti, grum tis ir v es ti d e ry b a s su išpu ik u siais, su len k ė ju s ia is d v a rp o n ia is , su grėsm in geis c a ro p a re ig ū n a is , su b až n yČios ir c e rk v ė s d ig n ito ria is , ta č ia u iš v a r g d ie n ių kilus v y s k u p a i M o tie ju s n e p a m irš o v a iz d in g o s io s lia u d ie s kalb os ir n e a tito lo k a ip jo
p ir m t a k a i n u o
g a n o m ų jų
a v e lių .
V a la n č iu s n u m atė, k uo g a l' b aig tis 16ė3-ujų m elų sukilim e*, Ž e m a ičių
P ie m u o re g ė jo k ito kį tautos iis i v a d a v im o k e lią — p e r švietim ų, g im to sio s k alb os ir p a p ro čių išsaug o jim ą , per tau tin ės s a vim o nės žadinim ą. L ie tu v a i g rės ė su len kėjim as, ca rin ė im p e rija sku b ėjo surusinti „ S e v e r o - z a p a d n y j k r a j" , M u ra v jo ves K o rik a s ž a d ė jo „ra s p la s t a t" — n u n erti kailj Lie tu va i... V a la n čiu s įž iū r ė jo dar b ais es n ę grėsm ę; jo tė v y n a in ia i p e r a rie lk ą gali išsigim ti. O tai būtų p ati n iek ing iau sia tautos pražūtis, lis p ra d ė jo k o vą už b la iv y b ę .
D ie va s ? A rb a. sakykim , A m žin ųjų D o ro v ė s įstatym ų L e id ė ja s ? Kas d a b a r mūsų T ė v y n ė ? K u r tas p ro t ė v ių krau ju ir p ra k a itu a p laistytas ž-srmės lo p in ys ir tie n am ai, ku b u o s e skam b ėjo sod ri g im to ji tar mė, lia u d ie s p asak os, d ain o s ir g ies m ės ? N e g i v is * tai m es turim p rarasti, ap le isti, užteršti, k a ip ulferšėm savo ež eru s, u p es ir jūrą? K ci ryža u si ra šyti p je s ę a p ie V a lan čių , Lie tu v o s žm onės dar nė k arto r e b u v o su sirin kę p areik šti s a vo tro škim o tva rk ytis k itaip , a p g in ti išn iekin tas tau to * iv e n ie n y b es. N e b u v o L P Są jū d ž io ir šitiek v ilč ių , kad mes dar kartą m ė g in
... M e s to* grėsm ės vis dar iki g a lo n e s u vo k ia m a rb a su vo kę v e l tui d airo m ė s š ia n d ie n in io V a la n čiau s, k urio p a k e lta s balsas su jau
tautos
d in tų žm on ių p ro tu s ir širdis- A n ais
g a li
laikais
lia u d ie s
d ž ia i b u v o p ra ra d ę mą.
Kur
m y lim o
šventi,
o
vysk u p o ž o
mes ja u esam
d a u g e lio
žodžių
p a s is lė p ė
išguitas
šventu musų
siąs
p ris ik elti.
tingas
k e ly je p ra v e rs ti.
Sitam
e rškė čiu o ta m
V a la n č ia u s
p am o ko s
T o le ra n cija ,
p akantum as
tūros p ožym is, b e t p av e rg tų jų g in k las .
išm in
yra
ne
tik
ir
la b a i
stiprus
k u l
Kazys
SAJA
i ! , Į
. j
i
«Baisioji naktis» KAUN O
V A L S T Y B IN IS
D RAM O S
T E A T R A I»
v ^ lič ia u s yiršeici© 4lm *nri 5kb n o la im e , išpaž įstan ti esam ą lu v o s v is u o m e n in ę tva rk ą ir k č io n iš k e s ž m o g a u s g y v e n im o d e rm e s . Sk u m b inų g y v e n im o d ie n y b ė tam p a d ram atiška, p r ie š t ė v o v a lią p a k y la sūnus gis. U ž u o t ta p ę s k u n ig u , jis g iš P e t r a p ilio j g im tą jj k raštą su v o liu c io n ie r ia u s m isija. Ju r g io s b ie m e ir jg y v e n d in a m a tautinės m on ės s u g rą ž in im o id ė ja p a: k e lią „ g r o m o v ų " ir „s k u r o b o g v ų ** įv e s ta i tv a r k e i L ie t u v o je ir k e lie sum aištj t a r p Ju rg iu i ан žm on ių . P je s ė s id ė jo s a s o c ia c ija š ia n d ie n in ia is m ūsų tau tos rū č ia is , p e rm a in in g o m is viltim is s u fle ru o ja „ B a is io s io s n a k tie s " s ire d im o te a t r o r e p e rtu a re m vus. B e to, p o p irm u o ju visu o n in ių p ro b le m ų slu oksniu p je g lū d i am ž in o ji žm ogau s tiesos k la id ų p a s la p tis . k v ie č ia n ti p ra sti jo p o e lg ių ir a p s is p re n d p rie ža stis, įv e r tin ti d v a s in io m im o kain ą . Ž o d ž ia is a p ra š y t m atiški „ B a is io s io s n a k tie s ” nių lik im ai ir tai, k ą a td o riu s p* k ū ryb in ė s t e a t r o n u o v o k o s kor», te n cija i, yra d ė k in g a p a s k a la s; te k lio kū rėja m * — šiuoleik p ra b ilti a p ie m ūsų d ie n ų fm o o į d va s io s sąjūdį. B . Sru o g o s k ū ry b o s tyrinėto k a lb ė d a m i a p ie jo dram aturg tea trin ės in te r p r e ta c ijo s урл mus, p rim e n a : „ P o lrfo n iš k a S . g o s is torin ių k ro n ik ų , m it o lo g in J b u itin ių m o ty v ų , tra g iš k ų ir m iškų sp alv ų , k a m e rin ių ir mascen ų v isu m e ska m b a k a ip sim n ija , kuri r e ik a la u ja k ito k io r e i ' r in io „ s u s t y g a v im o " n e g u jpreį nis „ k o s t iu m in is " s p e k ta k lis ." Lan ku tis). To p a tie s reik ala u ja „ B a is io ji n a k t is " — d au g ieb * t ž m ogau s ir tau tos s ie lo s žai k u ria m e u ž g rū d in ta iš p a ž in ti: p» sako d eu g tie s o s a p ie visų lik im o is to riją , jos p rie ža stis p as e k m e s . „ D i d e l i s daik tas, — S f l g o s ž od žiais tariant, — ijr o t ž iū rėti is to rija i j a kis ir drauge ju sti s a v y je ." A r p a v y k o te a tru : šiuoleik bU v a i d y b ą ". a p ib e n d rin t i is to r in ė je d ra m o je ai Isto rin ė d ram a „ B a is io ji n a k tis " tą tau tos ž m o g a u s lem tį ra šy i M 935 m .) k alb a a p ie 1905 metų įg a v o d ra m a tu rg o nerim as bej re v o liu c ijo s atgarsius lie tu v io są d ia n rr.us v ie n ija n č ią , sielo s « nrC m o n ėje. a p ie n a c io n a lin ė s s a vi t© rū p e s č ių b e i v ilč ių m enine ‘ m onės ir tautos sa vijau to s d ra m a ra išk ą , t e s p r e n d ž ia ž iū ro vei. fizm ą p o litin ių p e r ip e t ijų v e r p e te . K u ria n t s p e k ta k lį, r e ž is ie r e v P je s ė s p ra ta rm ė je d ram aturg# * ra B a ls iu i ta lk in o s c e n o g ra fa * v ša: „M ū s ų isto rijo s laiko ta rp is, K o sm eu sk a s. k ostiu m ų cšeil* n,r'kl( įsirėž ęs j 1905 m e lų v ė trą , v erias R. K a ld u š y tė , k o m p o z ito riu s Y b ū ti id ea lizu o jam a s. Tai buvo B artu lis , k o n c e rtm e is te rė L. K>bil mūsų la isvės krikšto la ik o ta rp is . tie n ė . „ B a is io j o je n a k t y je " P a r e ik a la v o jisa i deug kančių, ly v e u ja v o * n e v is a akto rių Uup* d au g aukų, h e ro iz m o . Jis a i ne P a g rin d in iu s v a id m e n is e tlIH k arią rū sčio je k o v o je u žg rū d ė jėre s p u b lik o s n u s ip e ln ę artista gas tųjų, k urie N e p rik la u s o m ą L ie V it a l i n e s (S im a n e s Sk u m b inas) tu vą kūrė. kurie d ė l jo s sa vo N . L e p e ik a H ė (M o r t a ), aktor e g a lv ą gu ld ė. Tojo la ik o ta rp io L e b e liū n a s ir G . A d o m a itis (J u " V id a S A V |C lO N * lf skaudusai p atyrim a s a p v a is in o n ep rik la u s o m yb ės a ts ta ty m ą ". P j* K a u n e d ra m a s te e tro Hteratūnn sės een ire — lie t u v io ū kin in ko. d alia s *♦'“ K aune d ra m os le n k t * rod o p re m je rin į s p e k lė k lj — B. Sru o g o s „ B a is ią ją " n a k tį" (re ž is ie riu s Vy tautas B alsys). P u o s e lė d a m i v iltį Šias d ien as v a d in ti tautos kultū ros a tg a iv a, vis dažn iau ’p ris im e n a m a ir B. Sru o g o s a s m e n y b ę , kuri n e a ts ie ja ma n uo lie tu vių n a c io n a lin io te a t ro raidos. T e o riš k a i s u lorm u lu ote ir p ra k tišk a i d ra m a tu rg ijo je pa g r įs ta B. S ru o g o s p o e tin io teatro id ė ja lėm ė p rie šk a rin ė * L ie tu v o s tea tro atsin au jin im ą. Y p a č d ėm e singas B. S ru o g a b u v o K a u n o V a ls ty b ė s teatrui, m o ty v u o ta i ir n e g a i lestin g ai k ritik av ęs jj už k ū ryb in iu s p ak lyd im u s. T ačiau K au n o teatras nebuvo d ėm esin g a s B. Sru o g ai - d ra m a tu rgu i: 1936 m. p astatyta „ B a is io ji n a k tis " (r e i , V . F ed o iet- S ip a v i č iu s ) ir 1973 m. — „ D o b ilė lis p e n k ia la p is " (re ž . M . K a r k le lis ). Šią k o m e d iją ž iū ro v a i tikriau siai dar g y v a i p risim e na, o pirm asis te a t ro susitikimas su B. Sru o g o s drem atu rgija, p asak recen z en tų , b u v o n esėkm ingas. Tuom etinis 8. Sru og os pjesių n ep o p u lia ru m a s turi o b je k ty v ių p rie ža sčių . S v a r b ia u s io ji jų — n e t ra d ic in ė d ra m a tu rg in io v eiksm o p rig im tis; veik s m a s k ildin am as ne iŠ jp ra sto* s iu žetin ės in trig o s, o iŠ žm ogaus v id in io p a s a u lio p e r m a i nų. Kita išskirtinė B. Sru o g o s dra m etu rgijos y p a t y b ė — sudėtingas p o e tin ė s lorm os, są lyg iš k u m o d e rinys su tikro viško m is, p s ic h o lo g iš k a i p agrįstom is g y v e n im o raa lijom is. 8. Sru o g o s te a trin io s u v o k im o n ovatorišk u m as p as iū lė na c io n a lin ia m tea tru i atsinaujinim ą, to ly g ų p e rv e rs m u i, kur» p a s a u lin ia me teatre s u kėlė H. Ib senas. A. Č e c h o v a s , G . H a u ptm an as. Ja u 1923 m. Sru og a s v a jo jo a p ie tokj teatrą, „ k u r is " n ori įž iū rė ti ne v ie n p ir m ąjį p a s a u lio p ie n ą , b e t ir tas n e žinom as dausas, kuries s le p ia nuo mūs n a iv io ji tik re n y b ė , d e d a pa stangų įž v e lg ti u i anapus žm ogaus b ū d o rib ų ir. p aju tu s anapus gy ven im ą, p ritarti sa vo b alsu pa s a u lio orkestrui ir sukurti d va s io s sintezių v a id y b ą — dvasi os
Š IA U L IA I
.1 S u n k o p r a d ė t i š'tą k alb ą p o U qų slo g io s ł/lo s motų. K ok i*» tie sas k artotir K a d Jo n a s Ju raša s — ta le n tin g a * m enininkas? K a d п е р а taisom as m aksim alistas? K a d atsi s a k i išm ainyti savo m en in iu s prin cip u s į k o n ju n k t ū r in ę ra m y b ę po L ie tu v o s d an g u m ? K a d . n e p a k ė lę s vtalin istin io m uštro, ištrėm ė save iš T ė v y n ė s ? K a d esam e kalti dėl savo silpnum o ir tru m p a reg ystė s? K a d n e a ts ira d o jė g ų , kurios jį a p g in tų ir išsaugotų v is ų mūsų la b u i? K a d b aim ės gen a m i n u ty lė d a v o m e arb a b ra u k ė m e jo v e r d ą iš s p ek ta k lių pro gram ų , afišų ir p u b lik a c ijų ? „ I š a u k š č ia u " try p ė mus. o mes p a k lu s n ia i — v ie n i kitus: nūnai taip įp rasta teisin ti sa ve ? 8etgi y ra Įm o n ių , k urie p ava sarį. p ra žydus p ie v a i, n ed rįsta m indžiot įo s — h u m an izm o sum etim ai!.. Su lu ošin tas m en in in ko ). Ju rašo likimas — gėdos ženklas L ie tu v o s t e a tro is to rijo je . A r yra toks grim as, kuris panaikintų smurto rand u s mūsų tautos kultu ros v e id e ? N e d rįstu n eigti, nes n oriu tikėti N e d rįs tu teigti, nes jaučiu. k aip iki šiol mus v eik ia žm oniškum o iš d a v y s čių g en a i. T o d ė l sakau — sunki šita kai b a a p ie nu bau stą b ro lį už jo ne p aklu sn um ą ir už tai, k a d jo siete b u vo p e r d id e lė mūsų k išenei. Juk k alb a m e a p ie g y v ą žmogų, ku riu o tik im e ir k urio la u kia m e. O įm ogu s — n e p in ig ų puodyne: v ald ž ia p as ik eitė — ir užkasei, „ta ik a i a tš ilo " — a tsik asei ir vėl ein i ram us j turgų... N e p a p ra s ta šita k alb a . Todėl )OS įž a n g a iš klausim ų ir n erim o. Toliau a p ie K a u n o d ra m os teatro v y ria u s io jo rež isieriau s (1967 1972 m .) Jo n o Ju raš o k ūryb ą ir jo likim ą b y lo s a rc h y v in ia i d ok um e n tai. Jie liu d ija b e e m o c ijų , kartais n e g a ile s tin g a i a tvirai, b e t o b je k ty viai. Ju k p irm iau sia b ū tin a s u k a u p ti žin o jim ą . P o to a te in a su vo ki mes. Tik suvokus, g a lim a vertin ti. To p f eso tie s o s p ris ik ė lim o lo g i ka. Žm o gaus su vo kim ą ir p ažiūras g y d o laikas. L a ika s g a li teisti ar be teisin ti. O k ie k v ie n a s mūsų tu rim e savą tieso s ir k laid ų v e id ro d į — sąžin ę. Tikiu, k a d tas v e id ro d is gali p asa k y ti kur kas d au g ia u , n e gu b ak sn o jim a s p i r i t u j p av a rd es . Tai ir yra m an o p aaišk inim as, ko d el Čia p u b lik u o ja m o s e ištrauko se i i K a u n o d ram os te a tro m en o tarybos p o s ė d ž ių p ro to k o lų , c i tuojamų m in čių a u to ria i v ad in sis ben dru y a r d u ,,M T N ’’ , N e taip svarbu — „k a s s a k e " . R ū p ė jo p a sižiūrėti j J. Ju ra š o sie lo s v e id r o di- V ie n in te li* ir sva rb iau s ia s šio d o k um e ntin io re p o rta ž o tikslas— p risim inti, nors i{ d a lie s p rik elti g yv ą J. Ju ra š o b ū tį K a u n o dram os teatre, „ iš p irm ų lū p ų " išgirsti jo m eninius ir Žm ogiškos p rin cip u s, susimąstyti a p ie p riežastis, kun o s išmušė iŠ p o m en in in k o kotų g im tąją žem ę ir tik ė jim ą sa vo reika lingumu L ie tu v o s teatrui M e n o ta ry b o s p o s ė d ž ių p ro to ko lai surašyti š n ek a m ą ja V eib e, k u rios stilius čia re d a g u o ta s tik t«ek, kad būtų g a lim a suprasti išsak o mą mint;. K itų d ok um e ntų kalba netaisyta. C itu o ja m i tie a rch y ve <ssaugoti m e n o ta ry b o s p o s ė d ž ių p ro to ko lai, k u rie t ie s io g ia i lie čia J- Ju rašo k ū ry b ą K a u n o tea tre. Siekiant n e v e r g ir h skaitytoju d a r lo n iii ku p iū rų n u o ro d o m is, ) i « su larhmat ž en klai n a u d o ie m i tuo a i veju, k ai ištisai p » a ie id * ia n n pa sisakymai, p e u k a rto ie n ty s arba neturintys p rin c ip in e s reikšm es lemai. U i citatų au ten tišku m ą n ch ron olog iją p rim in u visišk ą a i safcomybę. C ita tų kom en tara i, ku ne, m ano m a n ym u , y ra reik alin g i, pateikiam i s k lia u s te liu o s e , •>47 m. b u t e lio 24 d. D a rb o tvarkėje: Teatro p e rsp e k tyva ir nauji p lanai. (T ai pirm as M l p ro ♦okolás, liu d ija n tis J. Ju r e io d aty V«»vimą. V y r . re ž is ie ria u s s iū lo n v Peštetym ei g y v a i su d o m in a M T ''Hrius). 1 H 7 m. la p k r ič io M d D a rb o tvarkėje: B e n d r i tea tro d a rb o ©r g«rn ra vim a Kt*.,»,m a,
T SS~
I Š P L Ė S T A S KAUNO VAUSTYBINIO
JO N A S t. Jū ra tė s : Su tin a tea tre nustatyti tikslius s p e k ta k lio iš le id im o term i nūs. R e ik ia , k ad būtų trys g e n e r á lé i ir p e rž iū ro s . K a i s p ekta klis p a m atom as tik p re m je ro je , tad a ja u n e įm a n o m e ką n ors p akeisti. 1964 m. sausio Ю d. D a rb o tva rk ė je : M B u lg a k o v o ..M o lje r a s ". D e k o ra c ijų ir kostium ų esk izų a p tarim as (d a il. F N a vicka s). 1. Ju rašas; E skiz a i man netikėti. Aš n o rė ja u , p asin a u d o ja n t B u lg a k o vo m ed žia g a , p risiartinti p rie mūsų dienų. Sp ek tak lis būtų a p ie š iu o la ik in es a sm en ybės ir v is u o m en ės santykį, a p ie kom p ro m iso k ain ą m en m m k u i. T o d et b u v o su m anyte istorines 'e g a tije s p riim ti su iro n ija . K a d M o lje r o a sm e n yb e būtų b et kuri k ūryb in e a sm en yb ė. T o d ė l siū liau visus istorinius ak sesuarus p ateik ti ironiškai ieškoti k on trasto tarp s aldan čių šarvų, p eru k ų ir g yv o . kuria n čio žmo gaus J. Ju rasas; Eskizu ose šito aš ne matau. C ia yra e p o c h in ia i kostiu mėi, o m es k alb ėjo m e a p ie šiuo la ik in ę d va s ią . f...J A s p riim čiau kaip d ovaną p agau n anti d ail min k o sprendim ą. M T N ; Jus s p ren d ž iate d ram ą ar s ely.ą? 2. Ju rašas: Č ia junginys v iA o . ♦tėra etike tes. Č ia n dram a. ir vetyra ir kom ed ija. Fo rm alu įsprausti j g rie ž to žanro rėmus. (...) A s p a g a lv o s iu a p ie d ailin in k o k en d id etm ą 4968 m. sausio J i d. (Priim am i d aii. J. M alin a u s k a itė s esk iza i spėk (a k liu i „ M o lje r a s JM T p ro to ko lų . liu d ija n čių s p ekta klio ,,M o lje r a s ” p eržiū ros aptarim ą, n erasta Taip pat nerasta p ro to k o lu a p ie t. Ju rašo sp ektaklio M . e * id ; tevo ..D v ik o v a " (1468. IX 22 ] k ūrim o p ro c e s ą ] 1964 m. s p a lio 3 i d. D a rb o tva r kete. K Sajos „M a m u tų m edžiok i e " . D e k o ra cijų if kostium ų e s k i zų aptarim as (d eū . 1. M alin a u s k a i
L A P A S
D R A M O S T E A T R O ISTORIJOJE
JD H A S A S
Žm onės iešk o šventes. P |e s« ne b u itin ė. Таг p asa u lio m o d elis . 2 m o nės iešk o k aip g y v e n ti. N eapy kanta reiškiniam s, kurie trukdo žm onijai; fašizmas, d e m a g o g ija , d va s in ė v erg y stė. aklum as, Tėi iššūkis visiem s tiem s reiškiniam s. (S p e k ta k lio sum anym as v ie n in g a i priim am as). 1468 t*, g r u o d ž io 26 d . D a rb o tva rk ė je: K . Sa jo s „M a m u tų me d ž io k lė " . P e rž iū ro s a p ta rim a s . 1. Ju rašas; Aš n e n o rė čia u kai besi. V is k ą p asa k iau m a n in e tor mę, Ž o dž iais šito n ep aa išk in si, M T N : Sp ek tak lis yra drąsus, fi losofiškas. E u ro p in io masto spėk takūs. Je ig u in te le k tu a lia i neap i b en drin si, n esu vo ksi n ū d ie n o s P a saulio . ,.A l n o rė č ia u būti ž va k e ir sudegti, k ad tik žm ogu i b ū tų š v ie s ia u ". Č ia au toriaus ir re čis ie 'iau s p o z ic ų a Tai ir n u sako s p ek ta k lio esm ę. (D au g u m a d a ly v a u jančiųjų la b a i šiltai priim a spėklek Iii I . Ju rašas; N o n ų išreikšti b ė g a liną p a d ė k ą visa m k o le k ty v u i u i p asitikėjim ą. Be k o le k ty v o alkūnės n eg a lim e sukurti tok io sp ektaklio . Su tokiu k o le k ty v u g a lim a kai nūs n u versti M es n e s vie tiš k a i p a vargom . Tie g e ri ž od žiai yra at p ildąs už visus vargus. V isų n u o monės b u v o b ra n g io s Pag yrim u s priim am k a ip a van są M T N ; Sp ek tak lis yr« d o ras, tau •us. K v ie č ia n u siva lyti n uo b u ities smulkmenų. Bet yra v iso kių žiū ro vų, ir jis g a li sukelti įv airių nuo rrom ų . F in a le išein a — „e s a m m a m u ta i". „B e z v y e h o d n o je položen ije ' . G a u nam as a p ib en d rin im a s. R e ik ia p a g a lv o ti (S p e k tak lis priim am as, b e t g y v e n o jis n eilg a i, nes b u v o ii b rau ktas i i rep ertu a ro ). 1969 m. b ala n d ž io 2J d. D a rb o tva rkė je: R e p e rtu a ro svarstym e*. M T N ; Fo rm u o ja n t ateities r e p e r tuar ą, reikia k re ip ti d id e lj dėm es j •dėjiniem svo riui. J. Jū ratės : P la n a i d id e li, to d ėl te) r e ik a lin g o * tam tikros sąlygos. J J u ra ia s V e ik im a s vyksta A te ity je a i n o riu m etyti k o le k tyv ą n e k o n k re č io s e v ie to s ii la iko są — p iln a v e rtį iki v ie n o žm ogaus. lyg o s e (...) M e s su dėtin gai ie š k o me atsakym o j d a u g y b ą klausim ų K a d k ie k v ie n u būtų g a lim a pasiti-
k eti b e t kuriam vaid m en y. (...) 1970 irt. sausio 23 d. D arb otvar k ė je : M. S a tro v o „ B o lš e v ik a i" . D e k o r a c ijų ir kostium ų eskizų ap tarim as (d a il. J. M alin a u s k a itė ). J. Jurašas: Pjesė istorinė. B an dėm e ieškoti filo s o fin ės prasmės. M a n n orėtų si a tsirib oti n uo istori jos. K a lb ė ti a p ie am žiną g ė r io ir tob ulu m o tro škim ą visu o m en in ės santvarkos prasme. K u rti tiesos la ktą — p e r m ažai. Č ia y ra d au g žm ogiškos b ū ties tragizm o. Tra gizm as v isu r: la ik o ta rp y je ir tų žmonių g y v e n im e . Tragiškas s ie kimų maksim alizm e*. Priem o n ių p asirin kim as Tai p a g rin d in ė p ro b lem a. Trag iška tai, kad fie numato getim as k laid a s a te ityje Savotiš ki a iš k ia re g ia i — tragiška irgi. De k o r a c ijé g im ė nuo m inties, kad tie žm onė* f r a apaštalai, sa vo ide ;os fan atikei — g e rą ja prasme. Ta* ir L e o n a rd o de V in č io p aveik s Io tran sform acija. P r ie paskutinės v a k a rie n e s stalo |ie spręs p ro b le mas. K ostium a i istorin iai. Scen a ly g i k aip k ra u jo upe. (S p e k ta k lio sum anym as priim am as). 1470 m. k o vo I d. O erb otvarkėjer K . Sajos „ Š v e n te ž e r is " . Kos bumų ir d ek o ra cijų eskizų aptari mes. (D ail. J. M alin a u s k a itė). J. Jurašas.- Šia n d ien jau iig y v e n tas skaudus šios p jesės k ebas ; t e atrą. K o v a nauja su sena. g ė rio su b lo g iu . P a ž in ti patiem s save. Drą Siau skverb tis g ily n j g y v e n im o rūsiu* ir pusrūsius. N e b ijo ti pam a tyti p u rv ą , v o ratin k liu s tam, kad nuo jų ap va lytu m g y v e n im ą . P je sė k alb a a p ie šulinius, kuriuo* r e ik ia išva lyti... N e s in o ri agitacijos... N o risi a tskleisti g y v e n im o d ia le k ti ką. T iesą. T eg u l karčią, b e t neiš v e n g ia m a i žin otin ą. Tat get ir yra <as m e n o g rū das. P jesė p oetiška. Tikstiei a ts k le id ž ia žm onių d v a s i oj p as á u l; B e g a lin e m e ilė žemei. D a ilin in k o d arb as labai svarbus atsk leid žia n t sp ekta klio m intį. K o kiom is rankom is ateina c iv iliz a c ija j gam tą, į žem ę N o risi, k a d žiū ro vei būtų sukrėsti n etekim o kartėlio. Č ia n e tik gamtos apsauga, b et ir tiek im a s etg eiv in ti žm ogaus sielo je šviesą. (Eskizus m ėčiu sieji liu d iję . ked łte n o g ra fin is s p e k ta k ilo sp re n d i m e* siūlė: veik s m e * vyksta pek y lė t e įt eik š ta tė je *u m in ia tiū ri nėm is s o d yb ėlėm is. B en dre* v a iz d a i asocijuo jasi su lie tu v e s re lje fu , p o kurį vaikšto m e lio ra to ria i. a p s ia v ę įe rz in ta is beteis). MTN; S c e n o va iz d is nelauktas, jdom us. b et norisi, kad veika la s išvystų d ie n o s šviesą Scen o ve iz d y je yra g ilu s ap ib en d rin im a s. I» p u rv in o m kojom vaikščiosim p o tą maketą. M T N : Į šitą d eko ra ciją aš tu rė siu žiū rėti, ked kur n e u ik h ū č ia u . J tai bus v is a i d ėm esys su ko n centruotas. M T N : R e ik ia b ū ti aklam ir kur čiam . k a d nežinotum , a p ie ką sp ek taklis. Sites sp rend im ą* — g i! joti na sp ek ta k liu i. Šiu o atveju teatras gali p ra la im ėti (K iti k a lb ė to ja i m ete re iu fte fy v u mo ir p le k e tiik u m o p avo jų ). J. Surašęs: M a ta u d e k o ra c ijo s e n e tik gam tos a p sau gos tem ą. 2y msei p ie čia u . Tai ne b u itin ė p jese. S p ie n d im e * paim tas ne it dan gaus. Tai ilg o iešk o jim o išdava. M T N : P a s ik e is ti savo m atym e ir s p re rd im e t ie s io g ne;man©nr*a. R en kos n ek iltų imtis d arb o iš n aujo. M T N : Yra jė g a. kūną galim a p n e s p e s ta ly ti tam ju o dam p rad u i. 10 re ik ia s p e k ta k lyje nuo teatro. N e ik im visišk ą atsak om yb ę už te atrą ant s a v o p e čių . {E s k iz a i n ep riim am i). 1970 m. k o v o 17 d. D a rb o tv a r kėje; „ Š v e n t e ž e r io " klausimas. M T N : D rg. Ju raše* atsisako *taty 11 „ S v e n le z e r j" d ė l to. kad m en o taryb a a tm e ta d e k o ra c ijų eskizus. K lau sim a * — kas statyt „ S v e n te ž e r j~ , k u r į tu rim e išleisti g eg u ž ės
p a b a ig o je ? K a ip me» l a li« n gy v en sim e teatre? J. Juraše*: M a n o m o tyvas a iš ku*. K ito s p ren d im o iki šiol nemateu. A u to rių * n o rė jo atsiimti p je s ę . R jesė bos iš le id iie m e m ū sų te a tre . A u to riu s m o ra lia i p a la i ko m ane. P je s ę turi statyti kitas režisieriu s. (...) MTN; A r drg, Ju raša s ja u n eb e matys šio v e ik a lo ? J. Jurašas: K a i m anim i nep asitiki, s i n e g a liu statyti. (...) MTN; Je i nebūtų b u v ę istorijos *u „ A t ė jo n a u jės " ir .M am utų m e d ž io k le " , g e l būtų b u v ę Kitaip. J. Jurašas: D abar b aim ė la ib a mūsų lūpom is M T N : lū s n orit a p 'b e n rln n ti, o a i n en o riu m in d žioti L ietu vo s J. J u re ie t: M e s nesusiknibem . (N u s p rę s ta kviesti s p e kte kltu t ki tą d a ilin in k ą ir re ž is ie rių ). 1970 m. b a la n d ž io 7 d. D a rb o tva rk ė je ; N a u jų eskizų sp ektakliu i „ Š v e n te ž e r is " aptarim as (dail. V is o c k ie n ė ). [Pateiktus s c e n o v a iz d ž io eski zus m en o taryb a atm e tė d ė l te mo m e n in io ty g le . N u ta rta grjžtt p r ie p irm ojo pasiū lym o ). t4 7 0 m. b a la n d žio 4 d . D a rb o tva rk ė je ; „ Š v e n te ž e r io " d ek o rą cijų eskizų aptarime*. M T N : R e ik ia g r jfti p rie d a rb o drg . Ju rašu i ir drg. M alin a u s k a ite i. M T N : A š g a liu t*k p rita rti tokia-, n u o m o n e i. R e ik a la i g rįž te j no' m alias vė že s. M T N : Bu s natūrali d ro b e . Del kom p rom isų. A ik š te lė — »oi ne n a tū ralistin ė p ie v a . In te rje ro n eb ū tų. Pastovu s žem ės gab a le* — b e v e ik natūralistinis. 8ūtų g a n d r e iizdis... MTN: A i n iek ad n e b u v a u *aip laim inga. K o m p rom isas buvo nau dingas. Aš noriu, ked te a tre bū tų saugom a k ū ry b in ė u gnelė. D ž iau giu osi, kad galim a kalb ėt' a p ie k ū ryb in į p ak ilim ą. (...) J. Juraše s: N o r iu d a u g k alb ėti b et b ija u štai ko: ked n e p e s iro d y tų, jo g mes turim k alb ėti tai, kas reikia. A š a psiim u d arb ą užbaigti tik su tais, k urie in tu ityviai, gaiuti na> p a tik ė jo tuo, kas sum anyta. Kas čia p a s ik e itė ? K om p rom isas yra d idžiu lis, te jis liks. N e ujas spren dim es n e g im e ir n e g a lė jo gimti U ž d en g ta fyg o s lape liais. A r pri imate širdim i, a r p r o t u i Dirbt* n e tikint — d a r y ti skriau d ą veu ir sp ektakliu i. A r eskizas n etru k d o aktoriam s atsiskleisti? A r n era plakatas? (...) 5u s ka u d an čia širdim ein a m i Kom prom isą. (...) 1970 m. g e g u žė » 3 d. D a rb o tva rkė je S p e k tak lio „ Š v e n te ž e r is " p e r iiū r o * aptarim as. (A p ta ria m a sm ulkiai, nu om on ės skirtingos, spektaklis priim am as). 197© m. s p a lio 22 d . D a rb o tv a r k e je : J. G lim k io „G ra s o s n a m a i". D e k o ra cijų ir kostium ų eskizų apta rim as (d a il. J. M a lin a u s k a itė ). J. tu r e ia s : P jese yra ne iš tų. kurio s p rasm ę g alim a būtų suvesti j torm utę. Ji fo rm u o ja b e n d r ą mm t(. l a i vyksta p e r visų s p e k ta k lio k om p on en tų visum ą. P je s e s p re n džia savęs įa ik o jim o . atrad im o, g y ven im o prasm es p ro b le m as . Per k an čią — žm ogus save s u vo k i» a rb a n e s u vo k ia . У ra n u sika ltim e u bausm es tem a. Žm ogus, n u g a lin ti t m irties b aim ę ir lem oan tis im o gu m i. Savę* suradimas m irties a k iv a iz d o je . K ie k v ie n a s p erso n a ie s stoja p rie š savo »ąžm e* b e 's ą — teism ą. H u m an istin is p je s e s s kam b ėjim as — ка* n u sika lsi* p rie š žm ogų, visa d a liks nubaus tas. N o risi p riv e s ti ž iū ro vą iki tra g e d ijin io katarsio . (...) M T N : V .sk a s d arom e , k a d artis tas būtų u-muštes- Sukišti a rtis tu i t d ez e sf A i n o riu pats išsakyti savo mintis, b e skam balų ir b e triu k i mo. M TN: o c k o r a c ijo i p a ry š k in a rž ž is ie ria u s sum anym ą. Jo k ia is n (N u k elta j 1 psL|
ŠIAULIAI
|Л Л «*» « i *«M t a n a i } neu žm uši S tr a z d e lio . Mu г & в i w i patti*». s p e k ta k liu i. Ji ir p a d ė s . o n « užm uš aktoriau s dm bą. As n em alflu p rie šta ra v im o ia rp to. ką mes dirb am . ir to. kas y ra esk izu o se. (...) MTM: k ab a i n e s m a g u k a lb ė t i. H p irm o ž vilg s n io visk as p asišia u šė P r iv e r s t in a i su sa vim i susitaikiau. K až in , ar ž iū ro va s „ a t k a s " Stra zd e
IŠPLĖŠTAS
s tu d iju o ti p i « «iiiip i vpnuūi) Bni d e ln a s ęjali ałs«vr»»słi L ie tu v o s TSR MA Is to rijo s in stitu to a u to rių ko lo k ly v o knygą „ L ie t u v ių ta ry b in is d ra m os tea tra s f 957 1970." ‘t le is tą 1987 m. „ V a g o s " ie td y k lo įe . Č ia n e m a ž * skirta ir J. Ju ra š o k ū ry b a i. D e ja , jau le id in io p ratar (J. Ju ra š o laiško k o p ija gau ta iš m ė je a u to rių tieso s jausm as k epi N. A d o m ė n a itė s). tu liu o ja , ir s k a ity to ju i p ris ta to m a i T olia u p a te ik ia m a s L ie tu v o s TSR J. Ju raš a s *u v ie n a re ik š m iš k a „ id e o kultū ros m in iste rijo s atsakym as į J. lo g in io nepakankam um o” d ia g Ju ra š o laišką. n oze. C itu o ju : „ S ia m e to m e m ini L ietu v o s TSR k u ltū ro s m in istro n\i d u r e ž is ie ria i — J. Šte in a s ir (S A K Y M A S Nr. 2 382 J. Ju raša s, sa vo m e lu p a lik ę fa V iln iu s , 1972 m. ru g p jū č io 18 d. r y b in ę T ė v y n ę . Is to rik a i o b je k ty K auno v a ls ty b in io dram os te a tro v ia i v e r tin a k ie k v ie n o jų in d ė lį j vyr. re ž is ie rių d rg . Jurašą Joną m ūsų t e a tr o g y v e n im ą . C ia g i svar R im g au d ą. Jono, n e u žtik rin u s ) te a t b u p a b rė ž ti, kad, s u v a id in ę tam ro id ė jin io - m e n in io v a d o v a v im o , tikrą — s kirtin gą p a g a l s a v o kūry n u o š. m. ru g p jū č io 21 d. i i e in a b in į p a jė g u m ą —- v a id m e n į L ie tu mų p a re ig ų a tle is ti. v o s te a tr e , a b u r e ž is ie r ia i u is ie Pasiūlyta d irb ti re ž is ie riu m v a ls t. n y je k a ip m e n in in k e i n ie k o n e n o rusų dram os te a ire . v e ik ė . J. Jurašas, JA V pastatęs L. š e p e t y s Š e k s p y r o „ M a k b e t ą " , kurį, b e je , L ietuvo s TSR k u ltū ro s m inistras b u v o sum anęs, a p g a lv o ję s ir p ra 1972 m. r u g s ė jo i d. D a r b o t v a r d ė ję s r e a liz u o ti d a r gyvendam as k ė je : E in a m ie ji k lau sim ai. T SR S, ir ju o p atra u k ę s t e a tro „ L a ĮS h K a u n o d ram os te a tro m e n o M am a" ž iū ro vų d ė m e s j, b e i N. taryb o s p o s ė d ž io p ro to k o la s liu d i E rd m a n o „ S a v iž u d į ” , v ė lia u te ja . kad b u v o skaitom as J. Jurašo įste n g ė sukurti p o rą ska n d alu s p ro laiškas, tačiau laiško te k s to nerasta v o k u o ja n č ių s p ek ta k lių , k u rie net n ei K auno d ram o s te a tro , n ei L ie a n tita ry b iš k e i n u siteik u sių žiū ro vu tuvos TSR k u ltū ro s m in is te rijo s a r n e p a v e ik ė (ta i p a tv irtin o ir jv a i c h yvu o se). rus „ b a l s a i " , la b a i san tū riai v e rti M TN: M an atro d o , kad laiško nę J. Ju ra š o re ž isū rin e s p astang as, te ig in y s — „ m a n o m ik ro p a s a u lyje a kto rių d arb u s ). N e p a v y d ė t in a s ga atsisp in d i ž m on ijos p a tir tis " ... Iš b aus, n e s p ė ju s io k ū ry b iš k a i susi č ia v iso s k la id o s form u o ti, id ė jiš k a i, p a s a u lė ž iū riš M T N : P r a s id e d a la b a i n e le n g v a s k a i o e s u b re n d u s io m e n in in k o , p a sezon as. Iš e in a r e ž is ie riu i, d irb ęs s id e v u s io e n tite ry b in in k ų ir jv a i p e n k e riu s metus, p alik d am a s žymų rių d is id e n tų įtakai, lik im a s " (p in d ė lį. B u v o s p ek ta k lių ir v y ku sių , ir 19). Š ia n d ie n su n ku k ą nors b e p n n e v yk u s ių . P r a ė ję s s e zo n a s b u v o d urti p rie t o k io s m e n in in k o „ c h a la b a i klaikus, p airęs. A ts a k o m y b ė r a k te r is tik o s ". N u o šird ž ia i tikiu, te n k a vyr. re ž is ie riu i. „B a rb o ra jo g laikas ir te a tro isto rik a i ob R a d v ila it ė " būtų išėjusi, jei ne je k t y v ia i a ts k le is J . Ju ra š o k ū ryb o s sm ulkus u žsisp yrim as iš v y r. r e ž i v e rtę e m ig r a c ijo je O „ n e s p ė ju s io s ieria u s p usės. Teatras tarnaus tiks k ū ry b iš k a i su siform u oti, id ė jiš k a i, lams, k uriem s jis p ašau ktas tarn a u p es au lėž iO riš k a i n e s u b re n d u s io ti. T e a tra s bus b et ku riu o a tv e ju . m e n in in k o “ p a lik im a s L ie tu v o s R e ik ia d irb ti, reik ia rež isu o ti s p e k scen o s m en e k a lb a pats u ž save taklius. savo jė g om is, sa viem s ak — k ie k v ie n o iŠ mūsų ž in o jim u i, et toriam s. M e n o taryb o s fu n kcija d i m in čia i, p ro tu i ir sąžin ei. d esn ė. „ B a r b o r ą R a d v ila it ę ' re ik ia M in im o le id in io sky riu je, skirta šeš ta d ie n į išleisti. R e ik a la s lie č ia ir n e K a u n o v a ls t y b in ia m d r a m o s te teatrą, ir drg. G ru š ą , ir re s p u b lik ą . atrui. yra d a u g v e rtin g o s ir d a ly Už s p ek ta k lio išleid im ą atsaking a k iškos k a lb o s a p ie J Ju ra š o te a tro m en o taryba. d va sią . T a č ia u ir č ia n e iš s iv e r č ia (K a ip žinom e, sp ekta klis „ B a r b o me b e k o n ju n k tū rin ių id e o lo g in ių ra R a d v ila itė " b u v o v a id in a m a s b e a kib rok štų . Šta i J. J u ra š o k ū ry b o s re ž isie ria u s su m an yto fin a lin io sim a p ib e n d rin im a s . p o ru b rik a „a n tr a b o lio — p aveik slo- B e to, a ts k iro v ertu s ".* „ ..^ ž v a lg e s n i k ritik ei ir se sp ekta klio v ie to s e žodis „ L i e ž iū ro v a i n e g a lė jo n e p a s te b ė ti ir t u v a " tap o ž od žiu „ T ė v y n ė " . ) /auno re ž is ie ria u s id e o lo g in io (N etru ku s te a tra s g a v o dar v ie n ą n e n u o s e k lu m o , m e n in io m ąstym o o fic ia lų d o k u m e n tą , kuris Iš s p re n d ė kultū ros stygiau s, siek im o sa vo d rg . J. Jurašo k la u s im ą K auno d r a tiš k a > stu lb in ti ž iū ro v ą s p e k ta k lių mos te a tre .) id ė jin ė s ir m en in ė» v ie n y b ė s sa s k a itą ." (p . 13 6 ). K o m e n ta r ą dėl L ietu vo s TSR ku llū ro s m lnistert)os J. Ju ra š o „ M e n in i o m ą stym o kultu k o le g ijo s nutarim as N r. 43 ros stygiau s ” p a lie k u d o ro s ve V iln iu s , 1972 m. ru g s ė jo 19 d. fio } sk a ity to jo n u o v o k a i, b e t fina D ė l te a trų ir k o n c e rtin ių ‘in is c itu o ja m o s m inties viražas. o rg a n iz a c ijų 1972 rn. p irm o jo Kv su prantu. a p g a ile s ta u ja m a p usm ečio d a rb o re z u lta tų d ė l to. k ad r a iis ie r iu s n e s ie k * 3. P riim ti d ėm e s in , k a d už Id ė ji „s a v o tiš k a i stu lb in ti ž iū ro v ą spėk n io - m e n in io v a d o v a v im o trū k u (aklių id ė jin ė s ir m e n in ė s " p r i e mus atleistas iš p a re ig ų K auno valsš y b e s sąskaita, s u glu m in tų nei ly b in io dram os te a tro vyriausiasis p a tį p a v y z d in g ia u s ia „» o t. r a a H* re ž is ie riu s J. Jurašas. m o " a p o lo g e tą K o le g ijo s p irm in in k a s — C itu o ti ir d ė l v ie to s stoko s ne L ietuvos TSR kultūros m 'n lrtr*» p a m in ė ti J. Ju ra š o k ū ry b o s a pi L. ŠEPETYS b en d rin u s iai — n e le is t in a i ju o d a K o le g ijo s s ekreto riu s „ d v ig u b o s t ie s o s " pusė. kurią P. D A B U L E V IC IU S r o d o v is u o m e n e i solid u s a k * d e (C itu o jam as LTSR kultūros m in is Tunis le id in y s . T o d ė l k re ip iu o s i te rijo s k o le g ijo s n u ta rim o tra č ia s v y re s n io s io s k arto s te a tro lo g u », punktas). k urie n e š io ja u v o a tm in ty gyv4 rts 1 967 -1 9 7 2 m etų K a u n o d ra m o s te ..A r c h y v in e " o u b lik a c ijo s d alis a lro istoriją, ir te is y b ė s v a rd u p m s k irta ž in o jim u i ir s u v o k im u i pa sau-. n e s k e lb t i s p a u d o je ( g a lb ū t re m ti. Kad g re ič ia u p ris ik e ltų a rtim ia u siam e „ M e n o ” n u m ery m um yse tiesa, reik ėtų sugrįžti ir je ) išsamų is to r io g r a fin į straipsn/ p rie J. Ju ra š o k ū ry b in io p alik im o a p ie J. Ju r a š o k ū ry b ą . Tai būtų L ie tu v o je b e i e m ig ra c ijo je v e r tin i pirm as re a lu s žin gsnis, re a b ilitu o mų. jan tis J. Ju r a š o —• m e n in in k o vardą La im in g ie ji, k u rie m etė visus re L ie tu v o s t e a tr o is to rijo je , o tu o pa H s ie ria u s s p e k ta k liu s K a u n o ir V i l iiu p a n e ig ia n tis m in ė t o s knygos n ia u s teatry scen ose, skaitė r e c e n te ig in iu s , p a s k le is tu s 4000 e g z e m p zijas to laiko s p au d o je . T ačiau te U o rių tire ž u p o v is ą L ie tu v ą . karta, kuri s ą m on in gu te a tro ž iū V id e S A V IC IO H A IT E ro vu la p o t'k aštu n tojo d e iim tm e čio V i d u r y j e arfca dar v ė lia u , m a P. S. Su ftie m e d ž ia g a supa/m te tik du J. Ju raš o sp ektakliu s cJinte K a u n o d ra m o s te a tro d ab a i K a u n o dram os te a tre : „B a rb o ra t in ė m a n o t a r y b a . P u b lik a c ija i p r i R a d v ila it ė " ir ..Š v e n te ž e ris ". B et ta r ia v is i p o s ė d y je d a ly v a v ę ta šių spmktaklių p ro g ram o s e n e b e li r y b o s n a n e i: L. Ž a lč iu s , R. StaliUū k o net rež isieriau s p a v a rd ė s Tik ' • it ė , A Z e k e t, V . V e le š in e s , > ■ Ia rp žiū ro vų p o visa L ie tu vą k lei O n a ity tė , V M a s a ls k is , A. Leb* d z io jo p as la p tin g a le g e n d a . liū n as, V . G r ig e lis , N. K e rp u ik e it*. N e k ie k v ie n a s juk 0 is ie š k o ti V, D o b r o v o ls k is , J O s " * ,i ' U ' ž in ių į a rch y vu s , n e v»»» tu r i la ik o (1 9 8 8 XI ’ ė)
LAPAS
K A U N O V A L S T Y B I N I O D R A M O S T E A T R O ISTORIJOJE
tekilai u ždrausti. D a u g e lis žiū ro vų tu ejem a . k ad d a rb a s d a r n e b a ig jų taip ir n e iš v y d o . Itin sva rb io s ta*). „ G ra s o s n a m ų " scen o s iš k u p iū ru o 1972 m- b a la n d ž io 1» d. D arb o tos. k o m p o z ic ija ir fin a las p ak eisti. t v a rk ė je : S p e k ta k lio „Ba rb o ra K o m p ro m isų k e lia s b u v o v ie R a d v ila itė ' k orektū rų svarstym as. i|? (...) n in te lis k elias, kuriu o a i b u va u M T N ; Š ia n d ie n re ik ia kalbėti (E s k iz a i p riim a m i}. p riv ers tas eiti, n o rėd am a s iš s a u g o ti a p ie la i, k a ip išleisti „ B a r b o r ą 19 7 0 m. g r u o d i io 9 d. D a rb o ž iū ro vu i sa vo suluošintus kūrinius. R a d v ila it ę " . V is i klau sim ai atsire tv a r k ė je ; J. G lin s k io „ G r a s o s na K o m p ro m is a i... Jie p atog ū s atsitik m ia į p o rtre tą fin a le : jis n e re ik a m a i". P e rž iū ro s a ptarim as tin iam s p a k ly d ė lia m s, k urie m en o linges. (...) M T N : Y ra kiti k lau sim ai, ne me sie ro je ieško ram ių užutekių. J. Ju r a i* * : M a n a tro d o , kad is n in ie i. Iš p r in c ip e n e g a liu sutikti A r d va sio s k om fortas n ėra me to rija su p o rtre tu y ra sena. S p e k su lin a lu ; g ie s m e ..Pu lkim ant n inės sąžinės iš d a v y s tė ? A r išda taklis taip b u v o sumanytas, m eno k e lių " , k az o k ai riša žm ones, d a u vy s tė lie k a n e a tly g in ta ? t a r y b o je šitai užp rotokoluotaTai žo ju o s. V a rd a n k0 statom as spėk P asu k ęs k om p ro m isų k aliu, m e yra lo g in is s p e k ta k lio užb aigim as. taklis? M e s turim a u k lė ti in terna nininkas n e b e ja u č ia , k aip senka jo G r y n a i e m o c in is p o v e ik is . N e r e l• c io n a iin e id ėja , o iš e in a — n a cio m en in ės p ajėg o s, k a ip jis artėja g in i*, n® m istini* p ra d a s. Aušros n a litlin ė . p rie išd a vystės, išsigim im o. vartų M a r ija — m e n o kūrinys, kaip 1. Jurasa*: D id ž iu lė k la id a būtų, Aš n e g a liu p r iim t i tiesų, p r im e ir d a u g e lis kitų. K eista , kad vakar je i mes n e p a i ū d y tu m e tau lų ūki temų iš šalies. M en in in k a s, įkūn y už d urų b u v o p a lik ti kritikai, dra m o p o ca riz m o le te n a Strazd o dam as }v e tim a * tiesas, tam pa s ve m atu rgei, ra šy to jai, sp ren d ž ian t g ie s m ė — a k iv a iz d u s įro d y m a s — timas pats sau. A tsirib o d a m as nuo tokį s u d ė tin g ą ir esm inį klausimą. k a ip šia n d ie n g y v a . s a vo jo m ik ro p a s a u lio , kuriam e su K ą n ors s u g a lv o ti p e r v ie n ą naktį M T N : Dė< fin a lo — ta. d eta lė, telktas p atyrim as, kūrėjas n e te n aš n e g a lė ja u . b e t id ė jiš k a i gal» su ž lu g d y ti spėk k a ryšio su n ū d ie n o s p lan eta . K u r (Iš L Ju ra š o p a s is a k y m o matyti, tak lj. (...) d a m a s tea tre, aš n o riu p a ro d y ti k ad Iš va k arės e, b a la n d ž io 1 8 d.. (S p e k ta k lis p riim ta s , b e t p r o to la iko d va sią , ž m ogiškosios būties b u v o d a r v ie n a s s p e k ta k lio a p ta ri k o la s n e a ts p in d i — su ko kio m is sudėtingum ą, jo s p rieštaravim u s. m a i. T ačiau šio a p ta rim o p ro to k o lo p ataiso m is ]. T eatras — m ano g y v e n im a s ir n e ra sta ). S p e k ta k lio skam bėjim ą 1971 m. v as a rio 11 d. D a rb o aistra, e g z is te n c ijo s prasm ė. Teat le m ia lin a lin is sim bolis — pa tv a r k o je ; C . A itm a to v o „M o t in o s ras — ryšys, ju n g ia n tis m ane su v e ik s la s . A š n o rė čia u , kad , gavus la u k a s ". D e k o ra c ijų ir k ostiu m ų es žm onėm is. T eatras — v ie n a iš v e ik š ia n d ie n p rita rim ą, būtų sukviesta k izų svarstym as (d a il. J. M a lin a u s sm ingiausių p rie m o n ių kuriant T ė a u t o r ite tin g a k o m is ija , kuri nu kaitė). v y n ę : tai b aro m e tra s, rod an tis jo s spręstų to lesn į s p e k ta k lio likim ą. I . Ju rai»»: N o risi p a ie š k o ti b e n d d id y b ę ir n u o p u o lį. Jau tru s ir k ryp M T N : A š už tai, k ad k viesti a u ražm og tšk '. d aly k ų . M o tin o s m oters tin gas teatras su v isa stilių ir ž an to rite tin g ą k om isiją, arba ieškoti susitikim as su lik im u . M o te rs g o l rų įv a ir o v e — nuo tra g e d ijo s iki k o m p ro m iso (...) g o ta . A rtum as su ž em e, su tuo, v o d e v ilio — p er k eleriu s m etus J. Ju ra ša s: A š s iū liau . v a rd a n kas gražu . N o r im e rasti a p ib e n d ga li p ak eisti lia u d ie s p as a u lėž iū rą , aukštų tikslų, je i p a v e ik s la s — rin im u s — koks m oters ryšys su o suluošintas teatras, v ie to j sparnų v ie n in te lė kliūtis, p a k e is ti dab artin į am žin o m is k a t e g o r ijo m is . Turės turįs p ak o p a s, g a li iš tv ir k in t i visą p a v e ik s lą p a s a u lie tišk u 8 arb oros sp e k ta k lis ir savo ch o rą , tarsi tautą. R a d v ila itė s p o rtre tu : arb a au ten gra ikišk asis ch o ra s. P a k e lti šią Teatras — tai ašarų ir ju o k o m o tišku, a rb a n u p ie štu s p e c ia lia i le m ą iki b ra n g ia u s io M o tin o s a p i k ykla , la isva tribū n a, iš kurios žmo šia m sp ektakliu i. b e n d r in im o Tai p a s a k y ti ne tik nės g a li p asm erk ti p as e n u s ią a rb a M T N : Šito k s fin a las, man atrodo, g ra n itin iu sunkumu, o pap rastu, m e la g in g ą m o ra lę ir g y v u p a v y z tu rėtų būti geras. k artais n a iviu ž m o g išk u g y v en im u . džiu a tskleisti šird ies ir jausm o a m (V ė le s n i m en o ta ryb o s p osėd žių N o ris i g ro ž io , oru m o ... R e ik ia tik žin uo sius d ėsnius. p ro to k o la i liu d ija te a tro g y v en im ą atskirti saldu m o ir s en tim en talu m o Tauta, n e p ris id e d a n ti p rie te a tro tek ė ju s ly g Ir įp ra sta v a g a . Tačiau b ala s tą. K u rti s p ek ta k l;, išlaikant kūrimo, yra a rb a m irusi, arb a m e r 1973 m . r u g p j ū č io 15 d. J. Jurašas d id e lj gro ž į, g ilų skausm ingum ą. d ėja n ti. B et je ig u teatras ju o ku ir p a ra š o laišką, kuris čia sp au sd in a <-) ašarom n e u ž č tu o p ia visu o m en ės m a* b e s u tru m p in im ų ). (E s k iz a i ir s p e k ta k lio sum anym as p u ls o , jo s is to r ijo s , sa vo lia u d ie s „ L ie tu v o s TSR kultūros p riim a m i). dram os, tikrų jų g im to jo p e iz a ž o m inisterijai MT p r o to k o lo a p ie „ M o tin o s sp alvų , n e iš re iš k ia tautos d va sio s, K au n o v a ls ty b in ia m dram os la u k o " p e rž iū ro s a p ta rim ą n e r a i la i jis n eturi v a d in tis teatru . Jj r e i teatrui tė ). kia v e d in ti lo šim o nam ais a rba v i e L ie tu v o s tea tro d ra u g ija i f 9 7 1 tn. s p a lio M d. D a rb o tva r ta, kur b e g ė d iš k a i u ž m u ša m a s l a i La ik ra š č io „ L ite r a tū r a Ir m e n a s " k ė je ; J. G ru š o „ B a r b o r a R a d v ila i kas (F. G a rsija - Lo rk a ). A š p a š v e n red ak cija i t ė “ . D e k o ra c ijų ir k ostiu m ų a p ta r i čiau visas s a v o j ė ga s, k a d teatras E ilę m efų d irb u s te a tre , p rib re n d o m e* (d a il. J. M a lin a u s k a itė ). tap tų tiesos, g ro ž io ir g ė rio ne b ū tin y b ė išsakyti susikau pu sias m in J. Jurašas: M in č ių d au g . Jų bus šėju. tis, lie č ia n č ia s r e ž isie ria u s , kaip d a r d a u g ia u . L a b a i p a p r a s ta — Šiuos id e a lu s s ie k ia u / k ū n y ti ir m e n in in k o ir p ilie č io , v e ik lo s p rin a m žin a m intis a p ie m eilę. M e ilė s oa sku tin ia m e sa vo s p e k ta k ly je „ в а г cip u s. b als a s mūsų iro n iš k a m e p a s a u ly je bora R a d v ila it ė " . D id e lių tea tro O va s m ės v e r ty b ė s — v ien intelis Tai sala b io g io o k e a n e M e ilė — p astang ų d e k a g im ė sp ektaklis, ga k ū rė jo a tly g in im a s v isu o m e n e i už la is vė s suvokim as. Tai p rily g sta įė jęs b u li reik šm in g u mūsų teatro teis ę /oje g y v e n ti. A tro d o , kad še k s p y rin e i e p o c h a i. Tai ne tik g y v e n im e . T ačiau n eaišku , ka d a jį jo m s kurti m ūsuose yra p.aienkios •s to rin ė p je s ė . Y ra ir is to rija im o p am a tys ž iū ro va i. N e ja u g i ir ,,8ais ą ly g o s gaus, r a d u s io m e ilė je sa ve. S e n d b o ros R a d v ila it ė s " laukia a n k s ty K ą ro d o patirtis? as s p e k ta k lio v a iz d in is sp ren d i v e s n ių s p e k la k iių likim as? E ilė m an o sp ekta klių , kaip antai mes — istorinės le g e n d o s restau V ie n in te lis m a n o k ūrin ių v e r tin t o „V a rš u vo s m e lo d ijo s " , „T an g o ", 'a c ije . N o rim a, k ad d ailin in k as jas — ž iū ro va s . L a is v a i b e s ivys fa n „M a m u tu m e d ž io k lė " , „ M o lj e r a s " . būtų per visą s p e k ta k lį. S p e k ta k tys k riterija i n etu ri būti p a k e ič ia „ Š v e n t e ž e r i* " , „G ra s o s n a m a i", lis — k a rn a v a la s . V is a s p a s a u lis mr n u o m o n ė m is , s u d a ro m o m is hesu silau k ė g y v o v isu o m e n ė s p rip e — klastos, in trig o s ve rp e ta s , le m etiško je k ab in etų tva rk o je . ž in im o . „ D v i k o v a " , „ B o lš e v ik a i" , atras, kur n ėra v ie to s m e ile i. Tai Iki šiol b e ld ž iu o s i, n eg a u d a m a s „ M o t in o s la u k a s " buvo p ažym ėti k au k ių b aliu s. F in a le užsifiksuotų sutikim o statyti 7. A n u jo „A n tig o d ip lo m a is ir p re m ijo m is . Teatras B a r b o r o s v aiz d as rom a n tišk ia usia n ė s ". L- L o r in o „ D i o n o " ir kitų v e i s ė k m in g a i v y k d ė fin a n s in iu s p lanus. p ra s m e . S p e k ta k l'o p la s tik o s iš kalų. M a n b u v o s iū lo m a r in k tis i i T o k ia sėkm ė g a lė tų režisierių ra iš k a — šokis. (...) p la n in ių sąrašų p je s e s , kurios v is iš J- G ru š as : A š s u ja u d in ta s; nesi p a te n k in ti. T a čia u kas s ly p i toliau? kai n ea titin k a m an o p a s a u lėja u to s . ja u č iu d a v ę s tiek m e d ž ia g o s to M e ta is trunkanti ko v* u i teisę Š ia n d ie n m an e d e g in a n ejq yv e n d in statyti s u b ra n d in tą sp e k la k lj. Ne kiam sp e k ta k liu i. M e i l ė y ra etin io fų ir sužalotų k ūrin iu balses. M a n c h a ra k te rio . G ė r is iš ein a su kanici s ib aig ia n tys d is p u ta i su a p s id ra u kokti yra tariam a atskirų sp ekta klių n io v a in ik u . N ū d ie n iš k u m e s — in d ė lieis, įro d in ė ja n t b ū sim o spėk sėkm e. K o m p ro m is a i, tak tiniai qudd v a s in ė s tru k tū ra . taksio s v a rb a v isu o m e n e i. B e p ra i te le k tu a lin ė , r * v im a i, b e p ra s m iš k a s tr y p č io jim a s N ū d ie n iš k u m a s — s v a rb ia u s ia s re i m išk a i e ik v o ja m e e n e r g ija , besiqib iu ro k ra tijo s k o rid o riu o s e , ž m ogiš kalas isto rin ė je d ra m o je . S p e k ta k nant n uo d e m a g o g iš k ų kėslų įžiū ko o ru m o ž em in im as, n iū rios perlis b u s g e ra s , nors tekstas tam ir rėti d ar n e g im u s iu o s e s p ektek iiu o SD ektyvos, v is a tai v e rč ia m ane n e p rily g s ta . (...) se a u to rių kėslus. K u rm io a u d in io ryžtis: M TN: R e ik ia p a s ie k ti m um s , a k d ark ym a s, k a te g o r iš k a i re ik a la u — p o ilg ų ap m a stym ų a i p r a d e toriam s, to k j ly q į, kurį p as ie k e jant nuim ti n e tg i esm in iu s a k ce n d u n uo to, kad atsisakau ką nors s p e k ta k lio kūrėjai. tus. G a lo p s p e k ta k lių e k s p lo a ta keisti b aiQ tu ose sp ekta kliu o se: M T N : B o n o s kostiu m as man ne c ijo s a p rib o jim a s a rb a visiškas jų — aš atsisakau p ro g in ių s p ekta k p atin k a . Jis n es k o n in g as . u žd ra u d im a s, ig n o ru o ja n t o la čio * liu k ain a p irk ti su bran din tų k ū ri J. Jurašas: Y r a s p a lv ų g a m a ir te a trin ė s vu u o m erės a u ditorijo s nių statym o v iltį; s p a lv ų d ra m a tu rg ija. P ask u i reikės n u o m o n ę. — aš p rio až js tu tik tuos k ūryb os p a o a lv o t i, p a s v a r s ty ti. Iš 12 sp ekta klių , p astatytų ne v e r tin im o k r ite r iiu s , k u r ie g im s ta M T N : V e ik a la s turi n e k e lti mūsų iš metus, tik tris a a lė č ia u laikyti c it r io je n u o m on ių k o v o je : k ū ry b in e a tm o s fe rą . N o rėtų si, kad d au g m a ž a ts k le id ž ia n č iu s mano — aš kuriu ta ip , k a iū lie p ia mc v is i es k iz a i butų iš s a u g o t'1 o a s a u lė ja u lą . B et ir juos žiūrovas n in m ko ir p ilie č io sąžinė. 1972 m. b a la n d ž io tą d. D a rb o iš v y d o sužalotus, p ra ra d u siu s did** K auno v a ls ty b in io dram o* te a tro t v a r k e le . J. G r u š o „B e rb e ra Rad ie m en in es /taigos d a l/, „ l a n g o " vyr. režisieriu s v it a it e " P e rž iū ro s a p ta rim as. I m alas n uim tas „M a m u tu mc Jonas J U R a S a S jt t liiiw - iw jv a m o s b e t akceniś k u p m ru o łe A b u spėk n i m k lė " 1972. V i i i u.
ŠIAULIAI
T E A T R O D A ILIN IN K A S A N T A N A S K R IŠ T O P A IT IS (F E S T IV A L IO
D I E N O M IS
SURU O ŠTO S
M A Ž A JA M E Antanas K rlš to p a itis gimė 021 m. gegužės mėn. 21 rl. iiaullų rajone.' Gruzd žių a py U iv f ė s Valdom ų kaim e. Jo kelias I yvenlm ą ir d ailę nebuvo leng Hs ir sklandus: nebaigęs sp ecia li dailės m o k yk lų , jis tik nuotnlu a tk a k liu kasd ieniniu darpasiekė m eistriškum o. 1940 etais A. K r lš to p a itis areštuoIŠvežtas j T a ry b ų Sąjungos |ilumą. o 1942 m. Yp atingosios irnisljos nuteistas dešim čiai mekalėtl. Nuo 1950-ųjų metų gyno trem tyje. 1958 m. griž o j etuvą, o 1968 m. b uvo reabluotas. pirm osios d ailės žinios gautos besimokant Š ia u lių bernluglm nazljoje Iš piešim o mo tojo, žinomo d a ilin in k o Pe tro eksandravlčlaus. Vėlesnis A. Iśtopalćlo g yve n im a s susijęs teatru — netgi lageriuose ir imtyje. G o rk io sritie s teatruod ailinlnkas sukū rė pirm uosius varankiškus scenog raf i nlus rbus — F. Š ile r io ..K la s ta i ir lle l“ (1 9 4 6 in .p N. Ostrovsjg ..B e k ra lte l" (1947 m.|, K. Idonio ..V ie š b u čio šelmlnin(1 9 4 8 m. I. K rasn o ja rsk o a š ie su ku ria m a sce n o g rafija K o rn e lč lu k o ..P u tin ų g ir a ite i" 954 m .). N. O stro vsk lo Audrai" (1 9 5 5 m.). Reikšm ingas A . K rlšto p alčtu i v o darbas L 'la n t ’dės operos baleto teatre. C la jis a tlik o operų ir b aletų scenog rafiją, ko d irb ti su p a ty ru sia is daili•kals, to kiais k a ip T S R S liaud allin in k a s A. T ym in as ir ir latl jos ATSR nusipelniusi istė M . Se sta k o v a . Tuo pat •tu suku rta ir sav aran k iš k ų dirbu _ ..S n ie g o k a ra lie n ė s"
TEATRE
A K V A R E L IŲ
PARO D O S
PRO GAI
sceninis ap ip a v id a lin im a s U dės ku ltūros rūm ų lė lių rui.
U la n teat
Nuo 1958 Iki 1982 metų A K rlš to p a itis dirb o Š ia u lių d r a mos teatre v yre sn iu o ju d a ilin in ku d eko ra to riu m i, d e ko ra cijų ce cho vedėju. J i s savo darbu p ri sidėjo, savo rankom is p risilie tė prie daugelio teatro sp ektaklių, parengdam as d eko racijas d au giau nei 120 sp ektaklių. D a u g iau sia leko b end rad arb iauti su ilgam ete teatro v y ria u s ią ja d ai lin in k e . L T S R nusipelniusia me no v e ik ė ja J . T au jansk iene. Ram pos švieso je a tg ijo tokių ži nomų lie tu v ių scenografų, kaip J , S u rk e v ič iu s , J. Jan k u s. M. Pe rco va s, D. M a ta itle n ė . J . Ceičytė, eskizai ir sum anym ai. { teatrą k v ie sti ir kitų resp ub likų d a ilin in k a i: m a skviečiai I Maka re v ičiu s. O . K r a v č e n ia . ryg ie č ia i D. Ro žlap a. G S v e c . Л , F reld b e rg as. D arb as su tokiais p atyru siais sk irtin g o braižo m eistrais ugdė ir paties Л. Krišto p aičlo m eistriškum ą, plėtė ir g ilin o p a ty rim ą bei žinias. K a r tais d a ilin in k a s im asi ir s a v a ra n kiškų d arbų savajam e teatre: 1968 m. ap ifo rm in a M . Baidžije v o ..D v ik o v ą ' (rež. G. Š im kus). 1969 m. — : S. A llo š ln o .A n tr ą ją žm oną" (rež. S. P a s ka), 1974 m. Z. C h ala p ia n o ..L o p šin ę " (rež. J . V a itk u s ). 1980 m. E. L a p k au s insce n i zuotą Z. P lu c h a rž o ..P a s k u tin i sustojim ą" (rež. S . P a sk a ). N e mažai a p ifo rm in ta s a v iv e ik lin ių dram os teatrų sp ektaklių. Iš Jų ir R a s e in ių ku ltūros namams A . K r iš to p a lč io p atyrim ą ir atlik im o m eną d id žiai v ertin a
scenografai. K a ip sakė J . TauJanskienė. kartu d irb ti nebuvo lengva, bet d arbu re zu lta tai ge rl. S a v o kū riniuo se A . K rlš to p altis tartum sukaup ia ir sulydo v isą p atirtį, nesiekdam as kokiu nors yp atin g ų n o v a c ijų ar efek tų. o taupiai ir netgi santūriai organizuodam as scenos erdvę A . K rlš to p a itis daug piešia ii tapo. A lie ju m i ir ak va re le su ku rti p ortretai, natiurm ortai irgi susiję su teatru tai akto riai, re žisie ria i, teatro atrib u tika. Jo drobėse įam žintas ne vienas šiau lie tis aktorius. P o rtre ta i pa sižym i daiktiškum u. dėmesiu konkretiem s bruožams, m atyti ryškus polinkis į teatralizavjm ą. D aug jė g ų A . K rlš to p aitis sk y rė liaud ies arch ite k tū ra i. Jos m o tyv ų ir ansam b lių v a iz d a v i mui. ke lia u d a m a s po L ie tu v ą , jis nupiešė ir a k v a re le nuliejo kelis šim tus m alūnų vaizdų. T ai dažniausia v ė jin ia i m alūnai, a p i pešioti, apleisti. b aigią g riū ti Ja u t r ia i ir m eistrišk ai v a ld y d a mas ak v a re lė s techniką, jis pa te ik ia ne tik m alūnų fa k tiš k ą ją , d o k u m e n ta lią ją būseną, bet ir nuotaiką. jų r y š i su ap linka. F ik su o ja jis ir b ažnyčias, v a r p i nes. cerkves, senesnius i r š iaip įdom ius statinius. D a ilin in k o dė m esį tra u k ia p ilia k a ln ia i, g and ra liz d ž ia i ir p a m in k lin ia i m e džiai. iš tų m o ty v ų Ja u susi klostė ištisos serijos. D a ilė je pa prastai m atai a p ib e n d rin tą m e džio vaizdą, m e d į a p sk ritai, o p atelk ti ko nkretų m edį — ąžuo lą. uosį ar lie p ą su Jo į v a r d iji mu. su Jo lik im u , susieti gam tą ir isto riją — užd avin ys neleng-
A m a n as
K rlš to p aitis.
N e le n g v a pavaizd uo ti ir p ilia kalnius: re ik ia surasti žiūrėjim o tašką, p asirin k ti dieną, a p š v ie t i mą. kad g a lim a būtų atskleisti šių gamtos ir isto rijo s p am in k lų groži bei reikšm ę. A . K r iš to p a l čio a k va re lė s ir Jų c ik la i su si klosto 1 įdom ų pasakojim ą apie gamtos i r žm ogaus ryšius, apie ku ltūros ir Isto rijo s ženklus. D aug metų A . K rlš to p a itis k u ria c ik lą a k v a r e lių , susijusių su 1863 m etų su k ilim o v ie to mis. R e m d am asis lite ratū ra , žm onių p asak ojim ais, net legen dom is. jis v y k s ta į vietą, su ran da pastatą, kap ines, pam inklą, medį — ir v is a tai užfiksuoja piešiniuose, surašo p atirtas ži nias. T a i ne tik dailės d arbai, ta i ir isto rijo s studijos, tiesos ie škojim ai. A . K r lš to p a itis d a ly v a u ja pa rodose. D id e lio pasisekim o susi lau k ė m alū nų, b až nyčių serijos, k u rių did elę d a li įs ig ijo Š ia u lių isto rijos - e tn o g ra fijo s muziejus. K iln o jam o sio s parodos a p k e lia vo d aug im onių i r įsta ig ų , ap-
Ju o z o
H IN D O K O
n u o tr.
lin k in ių v ie to v ių . T e lš ių kra što tyros m u z ieju je v eik ė kelios pa rodėlės šio m iesto architek tūro s ir isto rijo s tem atika. B ijo tė s ežero ir a p y lin k ių vaizd ai puo šia č ia esančius ..Ventos" b aldų g a m yb in io su siv ie n ijim o poilsio namus. P lu n g ė s kraštotyros m u ziejaus in ic ia ty v a sukurtas c ik las a k v a re lių , m enančių M . K Č iu rlio n io vaikščio tus takus. P la tu s A. K riš to p alčio veik ios Ir interesų ratas. Ja u n y s tė je Jis pasirodė ir k a ip aktorius, v a id i nęs net p ag rind inius vaidm enis J i s y r a d id elis meno m ėgėjas, sp e cialistas ir kolekcionierius. Y p a č dom isi Renesanso ir X X am žiaus d aile, tu ri surinkęs u n ik a lių dailės k ū rin ių a t v ir u k ų k o lek cijų , d id žiu lį pasaulio p a m ink lų vaizd ų rin k in į. 2in io m Is ir p atyrim u jis n o ria i d a lija s i su kolegom is d a ilin in k a is, ak to ria is, režisieriais. D a ilė ir teatras — toks A . K riš to p a lč io g y ve n im o ir v eik lo s kelias. V y te n is
R IM K U S
IŠ M A R IJA M P O L Ė S T E A T R O ISTO RIJO S r^frgi. Skambus ii* žodi*, ma giŠkas sav o p atrauklum u, b e i sun k e lia i j teatro trium fą. Teatro scenoj* lietuviškas žodis pirm ą k fll suskam bėjo 1899 m etais Palangoie. kuri tuo metu priklausė K ulio gu b ernijai. O v isa i L ietu va i bilti teatry scen ose lie tu v iik e i ne B'do caro d rau d im ai. Jie b u vo apemami, ir k alb a skam b ėjo slap fui) -r: klojimų vaid in im u o s e. 1900 Šiauliuose įkūrus p irm ąją vailojų grupę, jos v a d o v e s A. ulaitis re n g d a v o vaid in im u s žandarų p an o sė je. I arinei R usijai leid u s vartoti lie <uv u kalbą scen oje. pirm as v ie Sas spekfeklis įv y k o 1904 metais Siajliuose. Tai b u v o ..A m erik a p id yje” . p0 to kilo a k ty v i teatrin ė bei g*, kūrėsi įv a irio s d raugijos, buriančios scenos m ėg ėju s. Yp ač akf vi b u vo Žem aitija , k urio je *11 tes Vaičkus, tuom et P e tro g ra d o unėj m okyklos studentas. Jo g ų metu o rg a n iz a v o skra mtj teatrą. 1920 m. tas pats Ju o Vaičkus įkūrė K a u n e pirm ąjj įiesionalųjį teatrą Antrasis et 'dė uždangą Šia u liu o s e 1931 trečiasis — 1941 m. P a n e v ė ž y ketvirtasis — 1942 m. Telšiuose, •ktas.s — 1942 m. M a rija m p o lė Я "be.. kai K ap su kas (M a rija m p o kelia tavo p ro fe s io n a la u s lie fko teatro uždangą. p ravartu trumpai p risim inti bu vu sią teatrinę v e ik lą S u v a lk ijo je . m. M a r ija m p o lė je scenos entuziastai susibūrė p rie organ izacijos ir įsteig ė lempelės Sau lių teatrą. A lid a i suvaidino Fu ld o L. k o m ed iją okyfcloj d ra u g e i” . S iam e teatre
spektaklius r e ž isa v o K au n o valst. d ram os teatro aktorius V ikto ra s D ineika. 1940 m. M a r ija m p o lė je įkurtas pastovus D a rb o teatras p rie M arija m p o lė s D a rb o rūmų kultū ros k lub o atid a rym u i su va id in o P. G in ta lo ojesę ,,D inam ó 1000 H. ? 7 ” , režisieriu s K azys Tum kevičius. 1941 m. p o e to A r t e n o Jesiū n o p a stangom is suorganizuotas M a r i ja m p o lės Lia u d ie s teatras, atidary mui su vaid in ęs K . B in kio „A tž a lyn ą M. 1942 m. ru g sėjo men. 12 d. ati darytas p ro fesio n a lu s M arija m p o lės D ram os teatras. Susip ažin kim e su šio tea tro v a d o v y b ė s p irm ojo j sa kym o p irm uoju paragrafu: M a rija m p o lė s M iesto Teatrui { S A K Y M A S N r t M a rija m p o lė , 1942 metų lie p o s mėn. 31 d. Teatro m ėgėjų kolek tyvas, e ilę metų sėkm ingai v eikęs M arija m p o lėje ir lietu višk os kultūros k ėlim o s rityje p asireišk ęs k aip aktyvus ir n enuilstantis v ien etas, paskutiniu laiku p ersifo rm avęs j M arija m p o lės D ram os teatrą, nuo I. m. ru g p jū čio n en. 1 d. s ė k m irg e s n io ir intensy v e s n io d arb o labui b e i d idesniam lie tu v iik o s kultūros kėlim ui, lie tuvių tautinės sąm onės žadinim ui ir m en in ių jė g ų ugdym ui p ero rg a n i zuojamas p ro fesio n a lin iais pa g rin dais, p erved a m as M a r ija m p o lės m iesto s a viv ald y b ė s žinion ir p avadin am e» M a rija m p o lė s M ie s to Teatru. M arija m p o lės miesto Burmistras V. N EM O KTAS Teatro V a d o v a s I. P IL E C K IS
le a tro atidarym u* b u v o suvai d inta Petro V a ič iū n o drama „ S u drum stoji r a m y b ė '1. S p e k tak lio re žisierius K azys Tum kevičius, d a ili ninkes — V la d a s V ije ik is . Antrasis spektaklis — V yta u to A la n to p jesė „ U ž tv a n k a ". R ež isierius — Justinas Pusdeśris, dailininkas — V la d a s V i jeikis. Teatro tru p ę sudarė a kto riai: E len a A rm in aitė, O n a M ontvilaitė, E len a O lšau sk ien ė, V a le rija S o d a ilytė, Jon as D o g e lis , Juozas Banaitis, Ju ozas Bekis, Jo n a s Ju o d a g alvis, Juozas Juška, Bron iu s K ve daras, V in ca s Lazauskas, A d o lfa s Liaugaud as, Justinas Pusdešris. T e atro a tid arym o p ro g a išleistas 16 p u sla p ių le id in ė lis - p ro gram a, kur išsakytos lea tro kūrėjų ir v a d o v ų mintys b ei teatro kūrim osi a p ž v a l ga. Siam e le id in ė ly je pasisakiau ir aš. P ab rėžiau , kad „m es esame skirtingi nuo kitų Lietu vo s teatrų. Skirting i tuo. kad aktorių k o le k ty vas d au gu m oje n ėra lenkęs te a t rinių m okyklų, n esitobo lin ęs u žsie niuose, bet išaugęs iš kluoninių spektaklių ir mokęsis teatrin io m e no g yv e n im o m o k y k lo je ." Teatras tinkamų patalpų n eturėjo. B uvo prisig lau d ęs M arijo n ų g im nazijos p ata lp o se m ažutėje scen o je ir k u k lio je salėje. Tačiau viltį le ik é m ieste statoma p ara p ijo s sa lė, Jos statytojas — M arija m p o lės katalikų p arap ijos k lebo n as, k un i gas Antanas Kazlauskas. Jdom u prisim inti bu vu sį p o k alb j. „Su sitin k a su va lk iečia i su čiais arba rytų aukštaičiais ir tarp jų la b a i dažnai k yla gin čaL „ K ą jūs, s u v a lk ie č la lf" — „ K ą jūs, ž e m a ič ia i!" Šitaip juokaudam as redos 1936 m. g in čijo si žemaitis kun.
A. Kazlauskas tu v ie n u suvalkiečiu. S uvalkietis p a ju o k ė žem aičių kiums. stebėjosi, kad žem aičiai nuo ItOros a tsilikę, a žem aitis ku ni gas taip p a t stebėjosi suvalkiečių kultūra — n ė r * p irčių , a M a rija m p o lė . toks m iestas, Suvalkų krašto centras, net salės susirinkimams n e turi. „Tai ko jūs čia, ku n ig ė li, pas tuos nekenčiam us suvalkiečius a t v a žia v o t! „A tv a ž ia v a u jus sukuftūrint —■ pastatysiu jums, v a rg ia m ; atsilikėliam s, la a tro rū m us". S uval kietis tik išsižio jo , o žem aitis ku nigas ėm ė Ir te a tro rūmus p a s ta tė " .
K
M a rija m p o lė s dram os teatras jau 1943 m. p ra d ž io je įsikūrė naujuose teatro rūm uose, k urie ir šiandien talp in a v isų a tvykstan čių teatrų tru pes, Naujųjų rūmų atid arym ui su vaid in tas sp ektaklis — Petro V a i č iū n o k om ed ija „N a u jie ji ž m o n ės ". K ū ryb in g a i vystėsi teatrinė v e ik la. Trupę p a p ild ė nauji aktoriai: M a rija A šm o n taitė, Lin a Arm inaitė. Justina L aban ausk aitė, K unig und a P u p e iyfė , Laim a Šim kūnaitė, Irena Rutkauskaitė, A ld o n a Urb on aitė, E le n a Tubinaitė, M y k o la s Burčikas, Jonas Botyrius, Juozas Guzaitis. V ytau tas So daitis. Sc en o je žiūrovas p am atė L. F o d o r o p jesę „Bra n d o s a te sta ta s ". S. Č iu rlio n ie n ė s paseką „ D v y lik a b ro lių , ju o d varn ia is laks č iu s ių ". V y ta u lo A lan to s k om ediją „B u h a lte rijo s k la id a ” (režisierius K a ry » Tum kevičius. d ailin in k ai — V la d a s V ije ik is , Juozas P e č y la ). Pak viestas V iln ia u s dramos teatro režisierius Ju o z as G ryb au sk as r e ž isavo C . V in te rio p jes ę „ M a r ija i é " (d a ilin in k a i V ytau tas Palaim a). M ūsų teatro akto rė E le n a A rm in ai tė su vaid in o M a r ije lė s vaid m en į V iln iau s dramos teatre. Teatro ko
lektyvas k ūryb in g a i b e n d ra d a rb ia vo ir su K au n o dramos teatru. 5io teatro aktorius An tan as M a c k e v i čius rež isavo O . In d ig o p jes ę „Ž m o g u s po tiltu ” (d ailin ink as J. P e n č y la ). Šiuos spektaklius ro d ė me ap lin k in iu o se m iestu ose: Sa kiuose. V ilk a v iš k y je . K a lv a rijo je ir kt. Tačiau sudėtingas karo laikotar pis vis sunkino norm alų teatro darbą. Fro n to sūkurys, praūžęs pro K auną, M a rija m p o lę ir kitas L ie tuvos v ie to ve s , stab ilizavosi V il kaviškio z on oje. Teatro Iru p ė su iro. D a u g elis aktorių n etikėtai d in go, o n aujai suform uoti tru p ę b u v o sunku. M ano reik alų k om itetas p rie LTSR M inistrų Tarybos d ė jo visa* pastangas d arb o n orm a liza v im ui, ta čia u tai b u vo n e įm a n o ma. Tuom et d u otas nurodym as K au n o dram os teatro vadovybei b en t laikin ai p a g lo b o ti M a r ija m p o lės dram os tea trą . K auno valst. dramos teatro vad oves, re ž i sierius Antanas Sutkus p asiū lė a k toriam s E le n a i T u bin aitei, Ju o z u i B an aičiu i, Jon u i Ju o d a g a lv iu i, J u o zui G u z a ičiu i p e re iti j K au n o v a ls tyb in į dram os teatrą. B u v o p e r kaltas j K au n ą ir režisierius K azys Tum kevičius. 1944 metų g ru o d ž io mėn. 23 d. M eno reik alų v a ld y b o s viršin in ko įsakym u Nr. 228 M a rija m p o lė s dram os teatras b u v o laikin ai u ž d arytas. Taip skaudžiai p asib a ig ė šio teatro entuziastų nuoširdžios pa stangos, ir M a rija m p o lė s m iestas p alik o
be
p ro le s io n a la u s
dramos
teatro. Kazys
T U M K E v iC iu i
Š IA U L IA I
6
IN TEN CIJO S IR PO TEN C IJO S
KONKURSINIAI SPEKTAKLIAI
Čia nebus mirties
p ir m
V A L S T Y B IN IS A K A D E M IN IS d r a m o s
t e a t r a s
V a ls t y b in is a k ad e m in is d ra mos te a tra s Š ia u lių lle tu v iS k o s d ra m a tu rg ijo s fe s t iv a ly je žiū ro v u s p a k vie s \ n a u jau sią savo p astatym ą — V a ld o K u k u lo ir R im o T u m in o te a tr in i v a id in i m ą ..C la nebus m irtie s ” S p e k ta k lio p re m je ra įv y k o la p k rič io 25 d ie n ą, su la u k ė d id e lio ž iū r o v ų susid om ėjim o. I r ta tai n a tū r a lu — v is i la u k ia m e iš teat r ų atsin au jin im o , a tlie p ia n č io v y r a u ja n č io m nuo taikom v isu o m enėj. L a u k ia m e sp e k ta k lių , ap m ąstan čių tautos is to rin i ska u d ų kellą> lau k iam e tiesos ap ie 40-uoslus. p ok ario me^ D ž iu g u , kad sp e kta klio ..Č ia nebus m irtie s ” k ū rė ja i n e lik o n u o ša ly n uo ta u tin io A tg im im o proceso. S p e k ta k lis nuo šird žiai, a t v ir a i p asak o ja a p ie p o k ario m etus L ie tu v o s ka im e , a p ie tuo m et v y r a v u s ią a tv ir o s dem ag o g ijo s atm osferą, k u r i sugniuždė ne v ie n ą d o rą m e n in in k ą . Ko gero, Jie m s b u v o i r sun k ia u sia n e p ris ita ik iu s ie m s p rie m e n k ys tų i r s ta lin ls tin ių ..tr ib ū n ų ” fra z e o lo g ijo s. sąž in in g ai tik ė ju s ių socializm o Id ealais. S p e k ta k lio k ū rė ja i tu r ė jo užm anym ą p ap asa koti ap ie poeto P . Š i r v i o g y v e n im o k e lią , ta čiau nerasim e č ia b io g ra fijo s fa k tų . duom e nų p ateik im o. D a u g ia u sp re n džiam as m en in in k o k o n flik ta s su dem ag ogais. g n iu ž d a n ti to meto atm osfera v v k u s la l a t sk le id žiam a la ik ra š tin ių p u b li k a c ijų , r a d ijo la id ų . m e lo d ijų dėka. R yšk ū s. k ie k šaržuoti n au jo s ta ry b in ė s visuom enės e lito atsto v a i, už sk a m b ių fra zių. e n tu z ia stin g ų k v ie tim ų 1 š v ie sų r v to jų s le p ia n ty s d vasios m enk ystę. * p a rs id a v ė liš k u m ą ir e ro to m an iją. P o e tiš k a i s u b tilia i v id in iu s p rie š ta ra v im u s a ts k le i d žia i r Ja u n o k ū rė jo viz ijo s. T a m sė k m in g ai naud o jam os iš tra u ko s iš Dž. Lo n d o n o . .M a r t i no Id e n o ” . b e je . vien o s iš m ė g ia m ia u s ių P . Š i r v i o kn yg ų ... K r a u p ia i atrodo ..n e p ag eid au ja m ų ta ry b in ia m ž m o g u i” k n y g ų k a p o jim o epizodas. V isa ta i v a in ik u o ja n e k lysta n čio v a do _ Jo s if o V is a rio n o v ič ia u s biustas... K a ip v e ik a lo b e n d ra a u to ris d e b iu tu o ja poetas V. K u k u la s, p asak k u rio ..T ai. ką stengėm ės Iš s ia iš k in ti a p ie P . Š i r v i , tu rė tų b ly k s te lė ti la ik ą c h a ra k te riz u o ja n č ių dokum en tu i r lite ra tū ro s s a n d ū ro se ...” M a n y č ia u , kad t ą jį ..b ly k s te lė jim ą ” tu rė tų p a ju sti žiū ro va i. S p e k ta k lio re ž is ie riu s — i R im a s T um inas. d a ilin in k ė — . V ir g in ij a Id z e ly tė . kompozlto- I rlu s — F a u s ta s Latėnas.
ie ji
įs p ū d ž i a i
T a ig i „ Ž ilv in a s ” — kalbant iš es mės... p irm asis tok ia aukšta gaida p ra s id ė ju s io fe s tiva lio konkursinis sp ekta klis. Tai trečiasis b en dras V . Ja s u k a ity tė s ir G . P a d e g im o kūrinys a p sk rita i ir antrasis Šiaulių scenoje. Ju o užsim ota j mūsų m ito lo g iją, tau tos p ra e itj, d ab artj ir ateitj. A tro d ytų. i p a čią esm ę p a č iu laiku. G a lim e te a tro mu,
p asid ž iau g ti
a tm o sfera
d arn io m is
ir
kūryb in ga
d va s io s
s p ek ta k lio
p a k ili
masuotė-
mis, J. M . L e o n a v ič iū tė s (j' tėv «kar v a id in o E g lę ) v a id y b a , g ra žia i te a t ro artistų d ain u o jam a sutartine ar E g lė s sūnaus p a v y z d in g a i — kaip „D a in ų d a in e lė je ” — a tlie ka m a d a i na, i i d alie s V . V a ič iū n a itė s s ce n o g ra fija . Bet ar v is a tai — jau sp ektaklisf Ir ar g a lim e m en e ką nors p a k a rto ti? M a n p a s iro d ė , kad rež isieriu s p a b a n d ė laim ę Š ia u liu o se dar kartą, m ech a n iška i d a r y d a mas tą p atj, ką jau d arė kurdam as „ ž e m a it ę " . Ir p a ty rė nesėkm ę. V isų pirm a d ė l b e a to d a iriš k o p a siklio vim o prasta literatū ra, „ ž e m a i t ė " ta ip p a t n e b u v o iš baigtas d ra minis kūrinys, b et b u v o o rig in a lia i autorės k om p onuotas iš autentiškų tekstų, d ia lo g ų , s u vie n yta s p a čio s žem a itės p a v e ik s lu . O k o d ė l „ Ž i l v in a s " ? K o k ią o rig in a lią , iškelian-
Juros bangų išliūliuoti... N ė v ien as mitas, nė v ie n a p as a ka n ėra taip g ilia i jaugusi j lietu vių sąm on ę k aip p asakojim as a p ie E g lę , žalčių k a ra lie n ę . Esam e B alti jos jūros iš liū liu ota tauta. A p ie tai ir du p irm ieji fe s tiva lio sp ektakliai — šia u lie čių „ Ž ilv in a s " b e i K auno lė lių te a tro „ E g lė s s ū n u s ". A . M a tu čio p o em a (in scen izu ota V. S a v ič iū n a itė s ) rež isieria u s A. Sta n k e v ičia u s , d a ilin in k o V . M a z u to, k o m p ozitoriau s F. Latėn o įk ū n y ta k au n iečių scen o je, tai n e žinomo siu žeto atkartojim as ar dar vien as varia n ta s, o p o e to fan tazijos žais mas — jo su galvotas p asakos tę s i nys. K as būtų, je i E g lė , iške liau d a ma j tė viš k ę , būtų jūros lo p š yje p alik u s i dar v ie n ą , p en k tą jį vaiką? N ašlaitis išaugtų, ilgėtų si motinos, tė v o , p atyręs v isą tiesą, v edam as keršto d ėd ė m s žudikam s keliautų j žem ę... štai šitokią istoriją ir s e ka mums sp ektaklio „ E g lė s sūnus” kūrėjai. V is i ž inom e, kad V . M az ū ras ne tiktai kuria sce n o g ra fiją ar lėles — jis mąsto scen o je aktorių figūrom is, daik tais, lėlėm is, n etikėčiau sia is jų d e rin ia is . Siam e s p ekta klyje d a ili n in kas mus ir v ė l nusteb in a, sukur dam as ja u n ia usio E g lė s b ro lio Audr in g io (jis v ie n in te lis iš visų bro lių d a r lik ęs g y v a s ) visišk a i nelauktą žm ogaus - tro bo s jv e iz d j (akt. S. B ag aliū n a s ). Sis n e re g ė ta s „ k e n t a u r a s " — sena sena šiaud asto gė tro b e lė ir toks pats senas žmogaus veidas-k au k ė, ž ve lg ia n ti iš tro b e lės, žm ogus ir namas, suaugę j v ie ną b ū ty b ę — lai iš liesų atradim as! Tai šito d v ily p io s e n e lio sąmonės p rie te m o je m ezgasi isto rija a p ie Ž il v in ė lį, iškilusj iš jūros d u gno , d e gan tį kerštu tė v ų žudikams. Ž ilv in ė lis ir G in ta rė — tai b ū d in g o s V. M az ū ro m eniniam b ra iž u i nuogos lėlytės-žm ogiukai g ra u d ž ia i m a žyčia i ir v ie n iš i scenos-p asau lio e r d v ė je . Š ią d id e lę (ly g in a n t su lėlėm is) e r d v ę u žp ild o jv a irio s b ū tyb ės — a ktorių choras, a tlie k a n tis visas „ p a s a u lio " fu n kci jas (b a n g o s, undinės, p a m a rio žm o nės, a n tk a p ia i ir t. t.), „ d ie v iš k ie ji”
p erso n až a i — kaukės B an gp ū tys, M ig lu o n ė lč (akt. A . S id e re v ič iu s , N. V a itk e v ič iū tė ). Sp e k tak lio herojaus Ž ilv in ė lio lėlę, scen os p rie te m o je ryškiai sp ind in tį tašką, žm ogaus sim b olj, jau triai v e d a aki. V . Aleksaitis. Išskirtinis laum ės M iglu on ėlės p erso n až as — įs p ū d in g a „m ig lo m is " apsisiautusi figū ra ž ė rin č io mis akim is, ra išk iai ir jfa ig ia i b e n d raujan ti tiek su lė le Ž ilv in ė liu , tiek ir su p u b lik a . S p e k ta k ly je jsimintinas m ed žių — E g lė s ir jo s keturių vaik ų — p asirod ym as, nors p e r n e ly g suschem atinta m edžių konstruk cija b e i sp alvų gam a n e v isišk a i d e ra p rie sp ekta klio visum os. Logišk as ir p ap rastas „ž a id im a s ” ž vejų tinklais, k aip ir ch o ro figūrų ju d ėjim a s, — jos ta ip pat sudaro ban g u o ja n čio s jūros įv a iz d į, sutei kia atskirom s scenom s reik iam ą rit mą ir dinam iką. Tačiau tau p io je lėlių sp ektaklio p a rtitū ro je , lakoniškų išraiškos p r ie m onių santyk yje k liū v a k ie k v ie n a ne lig i g a lo jprasm inta detalė, k ie k v ie n a s netikslus štrichas. O jų s p e k ta k lyje ta ip p at esam a. P a v y z džiui, kažin kur išvyk sta rankšlu os tis su tu lp e le , kuriam p ra d ž io je skiriam a tiek d ėm esio, neaišku, ar m enam as, ar realu s tas p e r lų v ė r i nys, kuri fin a le p am a to m e ž va ig ž d ė to v ain ik o p a v id a lu ir pan. T ie sa, iškeltas kard as ir Ž ilv in ė lio — v aik o fig ū rė lė jtik in a žiū ro vu s kaip prasm in gas sim bolis. A p skritai p o e m o s tekstas re ž isie riaus g a n a v yku sia i sukom ponuotas su ju d e s iu (ir aktorių, ir d aiktų) su kerin čia, kontrastinga F. L a tėn o jū ro s ir žem ės m uzika, su liū liu o ja n č ia pasakos tėkm e, kuri p an a rd in a mus į m ela n ch o lišką s apn o atm osfe rą, žad in a v a iz d u o tę . O žmogustro b a n etg i n u teikia su dėtin gesn iem s apm ąstym am s... M an au , kad spektaklis „ E g lė s sū n u i " s u vie n ija j b e n d ru o m e n ę mažus, suaugusius ir senus ž iū ro vu s. Taip p riv a lo būti net ir lėlių sp ek ta k ly je-
Gražina MARECKAITE
ra g an a ar b e p r o tę — O . Dautartai tė. je ig u d vasin gu m as — K. Turn kevičiu s... Ir kartais n o rė ja u antra jam e veiksm e klausti, n e ja u g i sko nio ir subtilum o — tik tiek? B aisiau sia, kas g e li atsitikti — k« n e p a v e ik u s ž od žiai a p ie Š v e n č ia i sius d alyk u s n e to d ė l, kad n etik* turn p a čia is d alyk a is... Ir baisiausiu tada, kai visų išpažjstam a tiesa, ko rią sk e lb ia ir s p e k ta k lio k ū rė ja i 2o džiais, s p e k ta k ly je ta tiesa nevirsta. žiau rū s tea tro d ėsn iai, kaip, be je , v isų m enų, ir gra žia u si ketinimat n ie k o n e le m ia — tik tai, kq| tu rėd am as, n u og es stoji p rie š sal? ž iau rū s, nes p r iv e r č ia sakyti ka^ čius žodžius tam, kuriam jauti prie. lankum ą. L o lita T IR V A IT fl Me te a tro kritikų
Iš «Ryto minčių» RO M UALD AS
O ZO LA S:
D a u g y b ę kartų, ka i savo jaunystės n e tln lo f mes. p lė š o m i iŠ v ld a is klau sd avo m savęs — kas y ra l kas čia d e d a s i! — Ir n era s d a m i atsaky m o b an d ėm užm ušt tuos klausim us ir. n e p avyku s, n e re ta i — nuslžu d y ti... Tik laikui b ė g a n t p a v y k o rasti atsaką, t o d j: m es visą tą la ik ą Iki p a . šių m etų, visiškai v ie n in g a i, nors k ie k v ie n a s jv a ir ia l N E N O R Ė JO M S BOTI, G Y V E N T I, nes tas noras i i mūsų b u v o atim tas. Kas p a d ė jo nep asim esti šio je „ in te le k tu a lin ė je d y k u m o je " , nuolat! n ė ję mūsų Id e o lo g in io ta ra n a v im o s itu a c ijo je , to ta lin io m e lo a p lin k o je I L ietuvo s tė v ų n am ai, s o d y b a , kuri nuo p a t X X am žiau s p ra d ž io s to ly d i l o ė jo j mūsų g y v e n im ą k a ip fu n d am en talu s visų p r o b le m ų — dva slnių ir m ate ria lin ių — s p re n d im o būdas. Č iu rlio n io ..K a ra lių pasaka — X X am žiaus L ietuvo s sim bolis, sim bolis to . ką mes tu r ė jo m e , kai mums b u vo istorijos a p lin k y b ių leista susikurti, iš g y v e n ti Ir (tvirtin ti N e p rik la u s o m o je L ie tu v o je , Ir kas mums b u v o lem ta Iš sau g o ti, n e t ir to ly d ž io d e g ra d u o ja n l. Tarybų L ie tu v o je . A tg im im as bus a p v a in ik u o ta s sėkm e, je i b ū s im e e u r o p ie č ia i. L ietu H vos senasis, dar ik ic iv iliz a c ln ls mąstymas ta p o ja i b aisia p ra ž ū tim i — nesuvoktas ik i „ A u š ro s " , o . jau suvoktas, e in a m i t in e rc ijo s p ra žO tin , — ■ ik i p at šios dien o s. M os m ąsto m ty rla d v a s iš k a l, b e t p a sa u lis k ito tip e to d ė l mūsų mąstymas — p ra g a iš tin g a i naivus. Turim išm okti to au ro p e iz m o , iki g a lo p riim ti krik š č io n y b ę — n e tik r e lig in iu , b e t ir Inte le k tu a lin iu p a v id a lu — ir p a g a l ta i k o n s tru o ti sav o n a u jo jo g y v e n im o kultūrą. P oIH izacija p a v o jin g a , b e i kultūra nebus ko n stru k ty v i mums dik tu o jam o g y ven im o r e a ly b ė je , je i n e p rilm s im viso to , ką E u ro p a jau p e rg y v e n o k a ip savo likim ą, ir ko mes d a r Ik i g a lo k a ip e u ro p ieč ių ! n e p riė m ė m e . R e lig ija — tautos dvasios serg ėjim o zo n a , b e t n a in te le k to kau p im e zona, a p tarn au jan ti, b e t n e ko n stru o jan ti tautos d v a s ią . T ik ro ji tautos dvasios ko n stravim o zo na visų p irm a — filo s o fija . Turėsim būti filo s o fa i, sakyti tiesas, kurios t e ig iu p a g r in d in ę tiest — kad mums R E IK IA BOTI. A tsisakydam i b ū ti. lid u o s im ne tik save b e i ir visą pasaulj. Tokia filo s o fija jau gim s ta , ji ja u y ra. Bet ir mokslas. Ir filo s o fija ap tarn a u ja lo k a lia s zonas, ku r kas svar biau — visuom eniško m en o p rie d e rm ė s . M ū s ų m enas Ik i šios d ie n o i yra anapus tikrum o e rd vės, jis ko l kas e g z is ta v o tie k . k ie k b u v o pa likim as to ta lin ia m id e o lo g ijo s d ik ta tu i. K atastrofiška, k a d m enininkei a p rio riš k a i n e ig ia b e t k o k ią id e o lo g iją , atm e ta b e t k o k io są ly č io su j id e o lo g ija ne tik b ū tinum ą, b e t ir g alim u m ą. Kol nebus Id ėjų , kurias p riim d a m a k a ip savo esm ę- k a ip savas II tauta g a li g y v e n ti, to l jos g yvenim as bus ta ttv y k s lin is . g a lė s b ū ti visų | v ė jų plaikstom as. Didžiausias šešiasdešim tųjų m etų m eno p asiekim as — k a d mes jgijo m e teisę šnekėti a p ie būtiškus dalyku s, a p ie viską, b e t p a s iro d ė , kad j n e su g eb am e. F u n d a m e n ta lia i atm ušta nuo mūsų p ačių mūsų sąm o n ė ga lė jo išsireikšti viso la b o E. M ie ž e la ič io „ ž m o g u m i" — k o s m o p o litl zuotu monstru, b y lo ja n č iu a p ie ab strakčią žm ogaus k o n s tru k c iją ir tuo p ačiu tiktai liu d ija n č iu žm ogaus n u ž m o g in im o to ta lilk u m ą , a tlik tą pat mus p e r to k į tru m p ą laiką. Su tiesos sakym o g a lim y b e mes turim labai sp a rč ia i p e r im ti tiesos sakym e m eno su g e b ė jim ą — o ta i g alim a p a d a ry ti tik k o n k re č ia i ku ria m meno. m okslo, filo so fijo s, re lig ijo s naujus p a v id a lu s . Turim e p a g rin d ų p a g rin d ą — esam a tg a v ę n o rą b ū ti. Ir mūsų bu v im o p rie d e rm ė sau — te ig ti: n o rim b ū ti čia — d a b a r, v is a d a , am žinai. S paud ai p a re n g ė D a n g u o lė S A K A V IČ IŪ T E I
j
S Ą S K A IT A Nr. 702901
Gediminas JAN KU S j
Gruo d žio 9 dienos v a k a rą ..N u k lo n o " g a m yk lo je pagerbtas V e n cla u sk ų atm inim as N. Mlronė įk a itė s režisuotoje L. Pelecklo ko m p o zicijo je ..N am uose, ant Pasad nos u ly č io s " papasakota vienos p irm ų jų lie tu v ių ak to rių p ro fe sio n alių S ta n isla vo s Ja k š e ■lėlutės - V e n cla u skie n ės Ir g a r saus p rie š k a rin io ad vo k ato , k u l tūros v e ik ė jo K a z im ie ro Venclausk o bei Jų D idžiosio s Še im o s isto rija. D rauge su k o m p o ziciją a tlik u s ia is ak to ria is N M lrončikalte. G . V a lg in y te . S Ja k u b a u s ku. R Valė.ekonyte d a ly v a v o ir d v i V e n cla u sk ų au g in tin ė s bei d u k ra G ražbvlė' V e n cla u sk altė.
j R E D A K C IJ O S R A S T A iA : 'n to fm uojaiiM g e r b ia m u s skaityto ju s, k ad konku rsiniai K au n o v a ls ty b in io l ė liu, V iln ia u s „lė lė s". K la ip ė d o s d ram o s teatrų sp ek ta k liai re d a k c i jo s n ep rlstato m l d ė l ilų teatrų rek lam inių ta rn y b ų n eran g u m o . H u o lir d tia i d ėk o jam a dram atur gui K arlu i Sa ja i. p aau k o ju siam b r a n g a u s k ū ryb in io d a r b o v a la n d ė 1^ ir p ara llu slam s a v o p je s ę „ l e m a i č i ų p ie m u o ” .
čią Ž ilv in ą traktuotę p ateik ia rašy toja, ryžusis imtis v ie n o sekremenla iiau sių mūsų d va s io s turtų? Ar laikraštin iai, b an alū s, b et kažkodėl sureikšm inam i tekstai pram aišin i su neišsip ild ž iu sia is e ilė ra š čia is Ž ilv in o ir E g lė s lū p ose — jau Šiu o laik in ė ir o rig in a li mito in te rp re ta c ija ? N e ga lim a p asak yti v is k o a p ie viską ir dar iš karto. N e g a lim a kelti j scen ą visko, kas a tsid ū rė dvasios a p y v a rto je — net Sa lia m o n o „ G i e s mių g ie s m ė s " C antra — d ėl režisū ros ir v a i d y b o s štampų, sum aišties ir ek le k tikos. Pam inėsiu tik v ie n ą p a v y z d j: ar d e ra b až n ytinis g ied o jim as ir s a viv e ik lišk a d e k la m a cija te a tra liš kom p oz om ? Bau g u ir d ė l aktorių: je ig u jau reik alin g a a sm en yb ė iš mintis — tai F. La u rin a itytė, je ig u
N U O T R A U K O JE .
L e id in į
p arengė:
V a le n tin a s
G ra ž in a
S I M O L IO N IE N E ,
Sp au d ė
..T itn a g o " spaustuvė.
D ID 2 G A L V IS V la d a s
(re d a k to riu s ),
..D a u g m etų statėm p a m in k i lūs. vad in o m g a tv e s va rd a is k u rie n a ik in o ta u tą, k a lb ą. I tu vo s g y v a s tį. — k a lb ė jo G ra d egim as — P a g e rb d a m i S . Vencį lau sk len ę , v is ų p irm a p a g e rb s i! me lie tu v ę M o tin ą , tie k karte trem tą, p a n ie k in tą , tr y p t ą ” I G a m y k lo s d ire k to r iu s V S ją l nlna p askelb ė. Jo g pradėta d a l i n i o b anko K u ltū r o s fonri<| sąsk aita N r. 702 901 S. Vencį lau sk len ė s p a m in k lo statyb a' I ..N u k lo n o ” d a rb u o to ja i p irm ieji s k ir ia b ūsim am p a m in k lu i 5000 rb. P a r e m k im e k iln ią I n l c l ą t y v L eo n as P E L E C h il
D an g u o lė
M IK V L É N IE N E .
V E R T E L IS .
T ira ž a s 600 0 cgz.
K a in a
0,50
rub.
U ž sak.
N r.
667-3 į