Agnė Ulytė, Monika Vaicenavičienė GATVIŲ SUSITIKIMAI

visi komiksų veikėjų pokalbiai ir veiksmai yra autorių sugalvoti ir nėra tiesiogiai susiję su minimų asmenų biografija.

knyg o s lei d i mą pa rėmė

Redaktorė Ginta Valančauskienė Dizaineriai Monika Vaicenavičienė ir Zigmas Butautis

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose ar archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Monika Vaicenavičienė © 2020 Agnė Ulytė © 2020 Leidykla „Aukso žuvys“ © 2020 ISBN 978-609-8120-51-6

Aukso žuvys Vilnius • 2020

Autorių žodis................................................................................. 8 Pradžia.........................................................................................12 Seniūnijų planas........................................................................... 16 Apie Pilaitę.................................................................................. 20 1. Martynas Mažvydas ir Tolminkiemis.................................... 22 2. Ieva Simonaitytė ir Prieglius.................................................. 24 3. Aleksandra Staškevičiūtė, Monika Mironaitė ir

Elena Čiudakova.................................................................. 26 4. Marcelė Kubiliūtė ir Gudeliai............................................... 28 Apie kaimus................................................................................. 30 5. Architektai ir Žėrutis............................................................ 32 6. Eugenija Šimkūnaitė ir Šiltnamiai.......................................... 34 7. Moksleiviai ir Vasarotojai..................................................... 36 Apie Panerius.............................................................................. 38 8. Adolfas Jucys ir Judita Vaičiūnaitė........................................ 40 Apie miesto užrašus...................................................................... 42 9. Albina Makūnaitė ir Jonas Švažas.......................................... 44 10. Eduardas Andrė ir Jonas Juozapas Tiškevičius....................... 46 Apie pavardes.............................................................................. 48 11. Juozapas Čechavičius ir Aleksandras Jurašaitis....................... 50 12. Šviesa ir Afindevičius........................................................... 52 13. Speigas ir Vėsa..................................................................... 54 Apie reljefą.................................................................................. 56 14. Naugardukas ir Žemaitė....................................................... 58 15. Giedrioji gatvė ir Geroji Viltis............................................... 60 16. Geležinis Vilkas ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ���������� 62

Apie Vingio parką........................................................................ 64 17. Sėliai ir Blindės.................................................................... 66 18. Birutė ir Kęstutis.................................................................. 68 19. Juozapas Ignotas Kraševskis ir Vytautas................................. 70 20. Lūšis ir Elnias....................................................................... 72 Apie gyvūnų gatves.......................................................................74 21. Siesikai ir Želva.................................................................... 76 22. Vitas Gerulaitis ir Ozas......................................................... 78 23. Sietynas ir Virginijus Druskis................................................ 80 24. Rolandas Jankauskas ir Loreta Asanavičiūtė........................... 82 25. Čijunė Sugihara ir Teodoras Narbutas................................... 84 26. Ryga ir Taika........................................................................ 86 27. Ukmergė ir Ateitis................................................................ 88 28. Žemyna, Medeina ir Gabija.................................................. 90 29. Simonas Stanevičius ir Fabijoniškės...................................... 92 30. Sidabro Kalnas ir Jonas Karolis Chodkevičius....................... 94 Apie miesto ribas......................................................................... 96 31. Paukščių Takas, Vandenis, Dvyniai, Ožiaragis,

Svarstyklės ir Mergelė........................................................... 98 32. Antanas Vienažindys ir Salomėja Nėris............................... 100 33. Verkiai ir Popierius.............................................................102 34. Juozas Grušas ir Kryžiokai...................................................104 35. Pagubės Sodai ir Sakališkės................................................. 106 36. Juozas Tallat-Kelpša ir Jozefas Frankas................................ 108 37. Bajorai ir Mokslininkai........................................................ 110 38. Janina Degutytė ir Vytautas Mačernis................................... 112

39. Mintis ir Žygis..................................................................... 114 40. Ulonai ir Silvestras Žukauskas............................................. 116 Apie priesagą-išk........................................................................ 118 41. Žalgirio ir Širvintų, ir Giedraičių.........................................120 42. Herkus Mantas ir Rinktinė...................................................122 43. Geležinis Vilkas ir Upė........................................................124 Apie tekančius vandenis..............................................................126 44. Albertas Goštautas ir Antanas Tumėnas................................128 45. Gediminas ir Vincas Kudirka...............................................130 46. Kaštonai ir Adomas Jakštas..................................................132 47. Beatričė Grincevičiūtė ir Antanas Vienuolis.........................134 48. Švitrigaila ir Tarasas Ševčenka..............................................136 49. Broliai ir Darbininkai..........................................................138 50. Jurgis Dobkevičius ir Metalas............................................. 140 51. Danielius Kleinas ir Vladimiras Toporovas...........................142 52. Vaikai ir Sakalaičiai.............................................................144 53. Tyzenhauzai ir Dzūkai........................................................ 146 54. Gardinas ir Dunojus........................................................... 148 55. Filaretai ir Ruduo................................................................150 Apie susitikimus..........................................................................152 56. Zofija Gulevič ir Garsioji gatvė............................................154 Apie garsius žmones....................................................................156 57. Jadvyga Teofilė Juškytė ir Stanislovas Narutavičius...............158 58. Felicija Bortkevičienė ir Jeronimas Cicėnas......................... 160 59. Aldona Liobytė ir Konstantinas Stašys.................................162 60. Grybautojos ir Svajonės.......................................................164

61. Martynas Počobutas ir Saulėtekis........................................ 166 62. Kazimieras Semenavičius ir Vosylius Sezemanas.................. 168 63. Birutė Marija Gimbutienė ir Šatrijos Ragana........................170 64. Paulius Širvys ir Švyturys.....................................................172 65. Vincas Grybas ir Tramvajus................................................. 174 66. Leonas Sapiega ir Karių Kapai.............................................176 Apie išėjusius ir atėjusius.............................................................178 67. Petras Vileišis, Kazimieras Jaunius, Kazimieras Būga ����������� 180 M. Dobužinskio paveikslas, perpieštas.........................................182 68. Mstislavas Dobužinskis ir Tadas Kosciuška..........................184 69. Visi Šventieji ir Rūdninkai.................................................. 186 70. Maironis ir Šv. Brunonas.................................................... 188 71. Šv. Kazimieras ir Bokštas.................................................... 190 72. Stikliai, Markas Antokolskis, Žydai ir Vilniaus Gaonas ��������192 73. Gediminas ir Vilnius...........................................................194 74. Pilis ir Literatai.................................................................. 196 Pabaiga......................................................................................200 Kaip kūrėme šią knygą................................................................ 202 Padėkos..................................................................................... 204 Šaltiniai..................................................................................... 206 Asmenų rodyklė......................................................................... 209 Gatvių temų rodyklė................................................................... 213 Gatvių amžių rodyklė.................................................................. 214

M

.K ub il iū tės

g.

Gu

28 de lių g.

Po kepure ir akiniais pasislėpusi Gudeliuose lankosi Marcelė Kubiliūtė – Lenkijos okupuotame Vilniuje dirbusi Lietuvos žvalgė, padėjusi atskleisti slaptos lenkų karinės organizacijos planus užimti likusią Lietuvos dalį. Ji Vilniuje gyveno netikru vardu – Elžbietos Banevičiūtės, arba Banytės. Čia įsteigė pradinę mokyklą, taip pat rūpinosi lietuvių kariais, lenkų suimtais vilniečiais. Gresiant kalėjimui Kubiliūtė pasitraukė į Kauną, ten studijavo istoriją ir dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1940 metais Vilnių grąžinus Lietuvai, į jį sugrįžo ir Kubiliūtė. Nacių ir sovietinės okupacijos metu ji toliau dirbo Lietuvos labui, dėl to buvo tardoma, kalinama, galiausiai ištremta.

Marcelės laikais Gudeliai buvo nedidelis kaimas. Dabar Gudeliai pamažu virsta miesto dalimi – kyla nauji daugiabučių kvartalai ir tiesiamos naujos gatvės.

29

30

Kaimų, tapusių miesto dalimis, Vilniuje yra ir daugiau. Jų pavadinimus paveldi miesto rajonai – pavyzdžiui, mūsų aplankyti ar

, kurių pėsčiųjų erdvėse iki šiol auga buvusių kaimo sodybų medžiai.

31

32

Žėručio g.

Architektų g.

Lazdynų rajonas buvo suprojektuotas ir pastatytas visas vienu ypu. Pirmieji naujakuriai į naujutėlaičius daugiabučius įsikėlė 1969 m., o po kelerių metų Lazdynų rajono architektai ir statytojai apdovanoti prestižine tuometinėje Sovietų Sąjungoje valstybine premija. Nors dabar galbūt sunku tuo patikėti, XX a. pabaigoje Lazdynai garsėjo kaip puikus naujoviškos architektūros pavyzdys. Na, jei ne kaip architektūros deimančiukas, tai bent kaip žėrutis – toks blizgus mineralas.

Lazdynus juosianti Architektų gatvė forma ir ilgiu primena Vilnių supusią gynybinę sieną, – kažin, ar tai sutapimas, ar apdovanojimo verta idėja?

33

s g.

aitė

amių g.

Šimkū

E.

Šiltn

34

n

Šiltnamyje įprastas žoleles – ir egzotišką derlių! – renka Eugenija Šimkūnaitė.

Ji pažinojo turbūt kiekvieną vaistinę žolelę Lietuvoje. Žolininkė, vaistininkė, mokslų daktarė taip pat vadinta ir žiniuone, ir net ragana, nes rinko ne tik vaistažoles, bet ir užkeikimus, pasakas, tautosaką. Savo žiniomis ir sveikos gyvensenos patarimais mielai dalindavosi ir su visais svečiais, apsilankančiais jos bute Lazdynuose, Erfurto gatvėje.

35

Va sa

36

ok

sl

eivi

Ĺł

M

g.

rot o

jĹł

g.

37

Dabartinia m mieste, kur pažvel g si – užrašai.

Ir kie

Vienadieniai ir il gaamžiai. Sveiki ir sutrūkinėj ę. Kaligrafiški ir pak ir ant akmenų. Užšifruoti ir atvir everzoti. Ant popieriaus ir i. Legalūs ir neleistini. P erskaitomi ir nesuprantami. a kd

rt ųu

žra šų O, je i galė išblukino ir n tume laikas! perskaityti vuitsruynė s mieste sušmėžuojančius užrašus!

Kalbininkas Kazimieras B ūga, 1 turėjo sukaupęs 617 0 0 0 lapelių 920 m. ėmęsis rengti lietuvių kalbos žodyną, kartoteką su žodyno žodžiais .

Ar nebūtų puiku, je i kas imtųsi ta ip

nuodu gniai

rinkti miesto užrašus, juo s sisteminti, archyvuoti, analizuoti!

42

Kaži, kokią miesto istoriją

pers

kait y

kių žodžių miest e b ūt ų Kaži, ko

tume ,

? ūvon r k ę j visus už ė rašytus miesto žodžius sud

d giausia? au

43

ės

g

.

J. Š v

. g. A

až

o

44

M

n ak ū

ait

Albina Makūnaitė ir Jonas Švažas – dailininkai. Ne bet kokie – inovatoriai!

Makūnaitei patiko lietuvių liaudies grafika, senieji medžio raižinių atspaudai: nors naivokai, tačiau didingai vaizduojami veikėjai, ornamentai, smulkiais brūkšneliais vaizduojami šešėliai, truputį pasakiška erdvė. Ji norėjo tradicijas atgaivinti, pridėti spalvų ir jausmų! Ir stengėsi, kaip išmanė.

Tau perpiešėm jos iliustruotos lietuvių liaudies pasakos „Saulės vaduotojas“ vieną paveikslėlį. Knyga Saulės vaduotojas dienos šviesą išvydo 1959 m., vėliau buvo išleista net 20 pasaulio kalbų!

Jonas Švažas savo darbais neatsiliko. Jis buvo pasiryžęs pasipriešinti tuo metu valdžios skatintam nuobodžiam socrealizmui (kai tikroviškai vaizduojami svarbūs žmonės ar šiaip dalykai), tapydamas naudojo ryškias spalvas, stambias linijas ir kontrastingas plokštumas – daugumoje jo paveikslų tikrovės jau ir neatpažinsi! Perpiešėme tau medžius iš 1975 m. Švažo nutapyto paveikslo „Peizažas su medžiais“ (mūsų spalvos, aišku, ne tokios ryškios kaip originale).

Abu dailininkai buvo beveik bendraamžiai, kūrė sovietmečiu ir stengėsi savaip pažvelgti į tai, kas vyko aplinkui.

45

J. Tiškevičiaus g.

E. Andrė g.

46

Grafas Jonas Juozapas Tiškevičius pasigėrėdamas dairosi po būsimą Trakų Vokės parką – kokių tik čia nebus medžių! Įmantrius medžius, elegantiškus takelius, tvenkinius, altanas, šiltnamį, pavėsines ir statulas šiame parke suplanavo botanikas ir parkų architektas prancūzas Eduardas Andrė. Šis pasaulinio garso parkų kūrėjas yra įrengęs apie šimtą parkų visame pasaulyje. Pasirodo, Lietuvoje Tiškevičiams jis sukūrė keturis parkus: Trakų Vokėje, Užutrakyje, Lentvaryje ir Palangoje. Argi ne puiku ištrūkus iš miesto bruzdesio čia pasivaikščiot!

Beje, Andrė buvo ir tyrinėtojas – ekspedicijos Andų kalnuose metu rinko ir aprašė daug žinomų ir naujų bromelijinių (kokių kokių?!) augalų rūšių. Pasirodo, jis dar ir rimtas orchidėjų mėgėjas!

47

48

Pavardės– tarsi medžių rievėti kamienai.

Išauga iš žodžio šaknies ir pamažu apauga priesagomis priesagėlėmis.

Keičiantis valdžiai ir vartojamai kalbai Lietuvoje, keitėsi ir buvo verčiami kaimų, miestų pavadinimai. Ir netgi pavardės užrašomos tai vienaip, tai kitaip.

Pavardės tarsi žemėlapiai veda į istorijos gilumą. Šaknys, priešdėliai, priesagos, – to žemėlapio sutartiniai ženklai. (Skaitytojau, tikriausiai jau pastebėjai, kad mums patinka metaforos. Kas tos metaforos? Įsivaizduok, ką gautum, pavyzdžiui, lietuvių kalbos pamoką suplakęs su geografijos? Greičiausiai – keisto, bet įdomaus skonio kokteilį! Štai tokį neįprastą skonį ir galėtume vadinti metafora.)

49

aus

A.

viči cha

e J. Č

.

g ičio aša Jur

50

g.

Susitinka du Vilniaus fotografai: Aleksandras Jurašaitis fiksavo daugiausia žmones, Juozapas Čechavičius – miesto veidus.

Mums bandant įsivaizduoti XIX a. antros pusės Vilnių, į pagalbą atskuba Čechavičius su Vilniaus panoramų, bažnyčių, upių, Neries ir Vilnelės, Vilniaus priemiesčių fotografijomis. Galbūt tau matyti jo fotografuoti ant akmens Vilnelėje sėdintys du vaikai Paplaujos priemiestyje (dabartiniame Užupyje)? Paneriuose, kur vinguriuoja jo vardu pavadinta gatvė, Čechavičius yra nufotografavęs tuo metu neseniai atidarytą (o po beveik šimto metų, kaip ir dabar, uždarytą) geležinkelio tunelį.

Jurašaitis labiau žinomas kaip portretų fotografas. Jo fotoateljė dabartiniame Gedimino prospekte fotografavosi Žemaitė, Jonas Basanavičius, daug kitų žymių to meto Lietuvos žmonių. Šioje fotoateljė nufotografuoti ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai. Beje, nuotrauka daryta ne 1918 m. vasarį, o 1917 m. rugsėjo mėnesį, ir fotografavo ne Juozapas Jurašaitis, o Aleksandra Jurašaitytė, perėmusi fotoateljė po tėvo mirties.

51

Afindevič ių

g.

52 g.

Šv

iesos

Šviesa krinta ant XVI a. pirmos pusės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto vertėjo, totorių bajoro pavarde Afendis, popierių. Gal galime jį vadinti šviesuoliu? Kunigaikštis Žygimantas Augustas Grigiškėse bajorui Afendžiui padovanojo žemių, dėl to Afindevičių giminės vardu kadaise vadintos visos Grigiškės, o dabar tik viena gatvė. Efendi – pagarbus kreipinys ir titulas, anksčiau vartotas buvusioje Otomanų imperijos teritorijoje.

Beje, yra dar viena Šviesos gatvė – Naujamiesty. O ši Grigiškių Šviesos gatvė yra ne Vilniaus mieste esančioje Grigiškių seniūnijos dalyje, o jau už miesto ribų – kaip matote, truputį nuklydome.

53

54

s g.

VÄ—so

.

Speigo g

Vilniaus reljefą daugiausia suformavo vanduo: poledyninės upės gremžė paviršių ir stumdė naujas kalvas, o Neris su Vilnia plovė šlaitus ir pamažu keitė vagą. Ar žinai, kad prieš 2,5 milijono metų iš šiaurės atslinkęs ir prieš 15–10 tūkstančių metų pasitraukęs ledynas galėjo būti net kelių kilometrų storio!

Panerių kalvynas taip pat mums paliktas ledyno ir poledyninių upių, išplovusių gilias kalvas tarp dabartinių kalvų. Tiesa, Speigo ir Vėsos gatvės yra nuo kalvyno kiek atokiau į pietvakarius ir žvelgia į besitraukiantį ledyną nuo kito Vokės slėnio šlaito. Gatvės ledynmečio garbei!

55

. og Vi lk

62

Gele

žinio

M. K. Čiurlionio g.

Daug visko būtų galima pasakyti apie garsųjį dailininką, kompozitorių ir muzikantą Mikalojų Konstantiną Čiurlionį – bet šįsyk paminėsime, kad jis harmonizavo daugiau nei 40 lietuvių liaudies dainų. Harmonizuoti liaudies dainą – tai pritaikyti ją dainuoti chorui keliais balsais. Bet… Čiurlionio vardu pavadintoj gatvėj dažniausiai tvyro ramybė, ir jokių dainų čia negirdėti.

Nebent studentai pašvilpauja.

Visiška priešingybė yra Geležinio Vilko gatvė – viena judriausių ir triukšmingiausių Vilniaus gatvių, kur nuolat fiksuojama didžiulė oro tarša. Nieko keisto, kad legendiniai 100 Geležinio Vilko balsų, kuriais jis staugė kunigaikščio Gedimino sapne, užkimo. Tik kažin, ar Čiurlionis čia ką besuharmonizuos...

63

64

65

Sėlių

žių

nd Bli

66

g.

g.

Lietuvių kalboje aptinkama senųjų baltų genčių kalbų pėdsakų, pavyzdžiui, „zuikis“ yra kuršiškas žodis, o „ežeras“ kilęs iš sėliško žodžio „ezras“ arba „azaras“. Kaži, kas į lietuvių kalbą atnešė blindžių pavadinimą?

Ar suklysime sakydamos, kad švelnius, pūkuotas galveles primenančius pavasarinius blindžių žiedelius kačiukais vadina ne tik Žvėryne?

Kačiukų galvelėmis, lenkiškai kocie glówki, prieš karą vadindavo apvalius Vilniaus gatvių grindinio akmenis, suneštus iš laukų. Švelnūs, aptakūs – vaikščiotojų nugludinti, aikštingi, užsispyrę – kai jais darda dviratininkai ar vežimėliai.

67

Kęstučio g.

68

Birutės g.

Žvėryne, kur įkurdintos daugelio kunigaikščių (ir tik vienos kunigaikštienės!) gatvės, kunigaikštis Kęstutis kalbina savo žmoną Birutę. Šis romantiškas susitikimas – vienas iš nedaugelio gatvių susitikimų Vilniuje, įvykusių ir tikrovėje. Pala – ar tikrai tikrai? Birutės, Kęstučio žmonos, vardas minimas tik viename istoriniame šaltinyje, Lietuvos metraštyje, o kituose to meto šaltiniuose minima tik Vytauto, Kęstučio sūnaus, motina. Gali būti, kad Birutė iš tikrųjų yra lietuvių deivės vardas, vėliau priskirtas mitais apipintai Kęstučio žmonai.

Dabar per šią sankryžą eina dviračių takas! Juo galima nuvažiuoti į susitikimus (tikėkimės – ne susidūrimus!) Vingio parke, viename tako gale, ir Vilniaus centre, kitame tako gale. Važiuojam?

69

200

Gatvės, visai kaip knygos, byloja lietuvnykump ir žemaičiump, ir daugybei kitų.

Jos gaudžia visomis kalbomis, aidėjusiomis mieste per ilgus amžius. Jei tik kas klausosi jų pasakojimų. Ir mes, paliekantys gatvių grindinyje pėdsakus, esame tos bylos dalis. Kiekvienas savaip, visi sekam savo širdies, savo namų, savo pilaitės, savo miesto istorijas.

201