1 minute read
VILNIAUS RAJONO SUDERVĖS PAPLŪDIMĮ KURIANTYS ARCHITEKTAI:
by STRUCTUM
TAI – NUOSTABI VIETA SUSTOTI
Vilniaus rajono savivaldybėje, prie Vilnojos ežero, yra nuostabi pakrantės teritorija – Sudervės paplūdimys. Ji – išties palankioje vietoje, supama natūralios gamtos ir vizualiai glaudžiai susijusi su Sudervės bažnyčia, tačiau laikui bėgant tampa vis labiau apleista. Tam, kad teritorija taptų aktyvi ir gyva ištisus metus, architektūros profesionalų komanda „Archigonas“ rengia rekonstrukcijos projektą, siekdama įkvėpti pakrantei naują gyvenimą ir paversti ją traukos centru.
KONKURSO „IŠMANUSIS
MIESTAS 9” KOMANDA: „Archigonas”
KOMANDĄ SUDARO: Ernest Nedelko ir Lukas
Dereškevičius
KATEGORIJA: profesionalai
TERITORIJA: Vilniaus raj.,
Sudervės paplūdimys
Debiutuodami projekte „Išmanusis miestas 9“, „Archigono“ komandos nariai – architektas Ernest Nedelko ir interjero dizaineris Lukas Dereškevičius – nori išbandyti savo jėgas kurdami socialiai atsakingą architektūrą. Šiai užduočiai jie pasirinko Sudervės paplūdimio projektą, kuriame mato puikias galimybes išspręsti dalį iškilusių socialinių, ekonominių, kultūrinių, edukacijos ir poilsio problemų, ypač todėl, kad L. Dereškevičiui tai itin gerai pažįstama teritorija.
„Kolega Lukas yra vietinis gyventojas – vos už kelių šimtų metrų nuo ežero gyveno jo močiutė, užaugo mama. Prie Vilnojos ežero praleista itin daug laiko.
Luko mama teigia, kad sovietmečiu ežero pakrantė nuo Maišiagalos gatvės turėjo didelį paplūdimį, kuris, deja, buvo apleistas. Tikimės, kad savo projektu pasiūlysime sprendimus, kurie sulauks išorinio palaikymo ir bus pripažinti visuomenėje“, – sako architektas E. Nedelko.
E. Nedelko architektūros studija „Archigonas“ įsteigta 2018 metais ir nuo tada komanda kiekviename projekte stengiasi įsiklausyti į žmogaus norus, išgryninti poreikius ir praleidę per savo kūrybinę prizmę pasiūlyti sprendimą, kuriuo galėtų didžiuotis. Jie įsitikinę, kad darnaus ir tvaraus miesto koncepcijoje sutelkta labai daug sudedamųjų dalių, kurios kelia be galo svarbius klausimus, tokius kaip: kokios yra būtinos funkcijos, kad kvartalas ar mikrorajonas galėtų „gyventi“ savarankiškai? Ar erdvės gali būti transformuojamos keičiantis visuomenės poreikiams? Kas ir kokią atsakomybę neša už savo projektuojamus pastatus ar erdves?
„Keldami sau šiuos klausimus turime ateities viziją sukurti socialiai atsakingą erdvę, kuri galėtų funkcionuoti energetiškai nepriklausomai ir sutelkti visas būtinas funkcijas savarankiškai gyventi“, – sako L. Dereškevičius ir E. Nedelko.