SVARBIAUSIA, KAD SENIEJI PAVELDO ARCHITEKTŪROS ELEMENTAI PO REKONSTRUKCIJOS DAR LABIAU ATSISKLEIDĖ.

EVA STONKEVIČIENĖ

vaikščioti smėlio ir dulkių sluoksniu, tarp medinių pastolių.

„Į patalpas lankytojų negalėjome įleisti dėl saugumo – jiems buvo suteikta galimybė patekti tik į pietinio korpuso pirmą aukštą ir į bokšto salę antrame aukšte, – sako E. Stonkevičienė. – Negalėjome pasiūlyti erdvių edukacijoms, kultūrinėms veikloms, parodoms, todėl šis istoriškai įdomus pastatas ir muziejus jame nepritraukdavo daug lankytojų ir turistų.“

Stovi ant kapinyno

E. Stonkevičienė, pasitelkusi profesionalius ir kompetentingus kolegas, dėjo visas pastangas, kad projektui būtų skirtas finansavimas ir per porą metų tikslas buvo pasiektas. Kapitalinio remonto projektui jų skyrė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondas. Kapitalinio remonto darbai patikėti generaliniam rangovui „Infes“ – bendrovė pastatą atnaujino per dvejus metus.

„Darbai atlikti profesionaliai ir greitai, ypač įvertinus aplinkybę, kad pastatas yra kultūros paveldo objektas ir buvo reikalingi išsamūs archeologiniai tyrimai bei kasinėjimai. Pasirodo, visada vaikščiojome ant mirusiųjų palaikų. Tai, kad objek- to teritorijoje buvo kapinynas, žinojome, tačiau renovacijos metu netikėtai aptikome žmonių kaulų ir paties pastato viduje, užkastų 30 centimetrų po grindimis“, – pasakoja ji.

Kasinėjant rasti ir keturi buteliai alkoholio, manoma, XVIII ar XIX amžiaus. Šiuo metu jie tiriami Vilniaus universiteto laboratorijoje. „Įdomiausia, kad buteliuose esantis skystis, panašu, nėra apeiginis vynas, tikėtina, kad vermutas ar viskis. Tai itin retas ir unikalus radinys, keliantis diskusijų mokslininkų gretose. Bet paragauti tikrai neišdrįsome“, –šypsosi E. Stonkevičienė.

Planuojama, kad visi radiniai bus pristatomi muziejaus ekspozicijoje.

Išvaizda ta pati, sprendimai – šiuolaikiški

„Šiame projekte tikslai buvo du – pagerinti pastato energinį efektyvumą ir išsaugoti jo kultūrinę vertę“, – sako Marius Danisevičius, įmonės „Infes“ projektų direktorius. Jis džiaugiasi, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pastato atnaujinimu liko patenkintas.

Nors projekto įgyvendinimas, kaip prisimena M. Danisevičius, – buvo sudėtingas. Pasak jo, labai padėjo Marijos Nemunienės ir jos komandos įsitraukimas. Ji parengė pastato atnaujinimo planą ir prižiūrėjo, kad ir pastato kultūrinė vertė būtų išsaugota, ir kokybiški atnaujinimai įgyvendinti.

Vienas tokių – energiškai efektyvių geoterminių gręžinių įrengimas. Sėkmingas sprendimas gręžinius įrengti horizontaliai, o ne vertikaliai kaip įprasta. „Tikslas buvo neišsiplėsti teritorijoje, nes aplink pastatą pilna palaikų. Jei dėl tų gręžinių archeologiniai kasinėjimai būtų vykdyti plačiai, dar ir dabar muziejus nebūtų atnaujintas“, – sako M. Danisevičius. UAB „Infes“ ir pastato viduje teko galvosūkių išspręsti, pavyzdžiui, kaip suvedžioti naujas inžinerines sistemas sename pastate, nepažeidžiant jo paveldo vertybių. Kiekvieną pastato vietą reikėjo spręsti individualiai taip, kad būtų išsaugotos pastato vertingosios savybės bei būtų galima tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti pastato inžinerines sistemas. Kai kuriose pastato patalpose teko net elektros instaliaciją įrengti saugomo plytų mūro siūlėse.

Pastato interjeras taip pat įrengtas vadovaujantis kultūrinėmis nuorodomis. Grindys pastate buvo paklotos iš klinkerio – pagal išlikusių autentiškų keraminių plytų grindų raštą. Pagal senąsias įsprūdines duris pagamintos analogiškos naujos durys. Pastate konservuoti plytų mūro skliautai ir autentiško tinko atodangos. Išsaugota išlikusi sienų tapyba.

Muziejaus pastatas įgijo iš šiandieniam gyvenimui aktualių bruožų – čia įrengtas liftas, pritaikytas žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Atsirado nauji metaliniai laiptai į bokštą, skirti lankytojams užlipti iki varpų, – gegužę varpai jau kabės, išlieti Austrijoje, su autentiškais, istoriniais reljefais.

„Dabar artimiausias galvosūkis, kaip tuos keturis varpus, kurių vienas sveria net 3 tonas, įkelti į bokštą. Ko gero, statysime pastolius, langą išimsime“, – sako M. Danisevičius. Pasak jo, tada bus belikę sutvarkyti muziejaus aplinką, šiems darbams laukiama šiltesnių orų.

Saugumo garantas tiesiai iš profesionalų

Prie darbuotojų saugumo statybų aikštelėje ir pačių darbų efektyvumo prisidėjo UAB „Transrifus“ ekspertai, kurie sumontavo fasadinius pastolius pastato viduje ir išorėje bei pasirūpino apsaugomis nuo kritimo.

Pastolius atvežti į objektų vidų kartais nėra paprasta. Į pastato vidų jie pateko per 15 metrų aukštyje esančio lango angoje padarytą nišą. Tam lauke buvo statoma modulinių pastolių platforma ir liftas, dėl to pastolių nereikėjo nešti rankomis. Jie buvo keliami liftu ir paduodami per platformą į vidų.

Visas išorinis pastato fasadas buvo apstatytas fasadiniais ir modu- liniais pastoliais. Iš viso vienu metu stovėjo daugiau nei 4 200 kv. metrų pastolių. Pastato aukštis ir sudėtinga konstrukcija lėmė panaudotus sprendimus – pastolių aukštis siekė 47 metrus, o paskutiniai 12 metrų pastolių nebuvo ankeruoti (pastoliai specialiomis konstrukcijomis rėmėsi į pastato bokšto stogą). Kadangi pastoliai viršijo 36 metrų aukštį, buvo įrengiamos papildomos laikančiosios atraminės konstrukcijos, o patys pastoliai kabinami ant santvarinių sijų.

„Parinkti tinkami techniniai sprendimai leido pastatyti saugius ir funkcionalius pastolius, nepaisant sudėtingų pastato formų ir didelio aukštingumo. Tinkamai apskaičiuotos ap- krovos leido užtikrinti netradicinių formų pastato sklandų apdirbimą ir išlaikyti saugų atstumą nuo pastolių iki pastato. Taip pat džiaugiamės, kad sėkmingai išsprendėme viršutinės pastato dalies statymą be ankeracijos į skardinį stogą, todėl ši suprojektuota konstrukcija užsakovui leido sutaupyti. Tiesa, statant pastolius iššūkių kėlė gana didelis vėjuotumas. Kadangi pats pastatas yra ant kalno, o jo aukštis siekia beveik 50 metrų, montuojant viršutinius pastato aukštus stiprūs vėjai trukdė sklandžiai pakelti detales. Šią problemą išsprendėme įrengdami tarpines iškrovimo aikšteles. Iš viso buvo įrengtos 3 aikštelės, dalys iki kryžiaus buvo keliamos 3 etapais, dėl to buvo apribotas dalių siūbavimas keliant jas trosais“, – pasakoja įmonės „Transrifus“ projektų vadovas Artūras Rybinas.

UAB „Transrifus“ per 2022 metus atliko ne vienos bažnyčios ar kultūrinio paveldo renovaciją. Dėl plataus turimos įrangos kiekio ir įvairiapusių pritaikymo galimybių komanda gali pasiūlyti sprendimus net ir išskirtinai sudėtingoms konstrukcijoms.

Profesionalūs elektros tinklų sprendimai

Atnaujintame Žemaičių vyskupystės muziejuje bendrovė „Devaloka“ atliko statinio elektrotechninės dalies statybos ir projektavimo darbus, taip pat vidaus ir lauko elektros tinklų montavimą, apšvietimo ir elektros instaliacijos įrengimą, automatinio valdymo darbus.

Pasak UAB „Devaloka“ darbų vadovo Nerijaus Kneižio, pagrindinė projekto užsakovų iškelta užduotis buvo įdiegti elektros tinklus, atitinkančius naujausius energinio efektyvumo ir tvarumo reikalavimus, atsižvelgiant į objekto paskirtį.

„Kadangi kultūros paveldo objektas pastatytas dar 1770 metais ir įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, darbai turėjo būti vykdomi apgalvotai, siekiant išsaugoti autentišką pastato išvaizdą. Kabeliai turėjo būti klojami taip, kad jie nesugadintų plytų mūro, arkų, saugotino tinko, įvairių autentiškų piešinių ir t. t.“ – pasakoja N. Kneižys.

Kadangi objektas statytas ant buvusio kapinyno, pasak pašnekovo, prieš vykdydami žemės darbus archeologai turėjo atlikti tyrimus. Archeologams atlikus darbus, buvo įdomių radinių – nuo žemėje užkastų senų alkoholinių gėrimų iki kapaviečių.

Ne mažiau dėmesio pareikalavo ir žaibosaugos montavimo darbai. Pastatas turi varpinę, kurios aukštis siekia daugiau nei 40 metrų. Apšvietimo sprendiniai sumontuoti siekiant išryškinti objekto architektūrą, turimas pastato paveldosaugines vertybes bei apšviesti būsimą ekspoziciją. Beveik kiekvienoje patalpoje apšviestumą galima reguliuoti keičiant ekspozicijas.

„Džiaugiamės, kad kartu su visa komanda projektą pavyko įgyvendinti sėkmingai ir pateisinti tiek architektų, tiek užsakovo norus. Baigus darbus rezultatu galime tik pa- sidžiaugti, dar net nesant ekspozicijos smagu pasivaikščioti po pastatą, pasigrožėti atkurta architektūra ir pajusti ten esamą senų laikų aurą“, – patikina UAB „Devaloka“ vadovas Artūras Milišiūnas.

Muziejaus atnaujinimo projekte dalyvavo viena rinkos lyderių, inovatyviausias technologijas naudojanti, geoterminio šildymo gręžinius ir sistemas įrengianti UAB „Franklis“ komanda. Bendrovė, pasitelkdama į pagalbą inovatyvios technologijos –GRD patentuotą gręžimo metodą, kai gręžiniai orientuoti ne vertikaliu, o radialiniu būdu – įstrižais kampais iš vieno šulinio, visomis kryptimis, įrengė geoterminius gręžinius. Ši sumani technologija taupo vietą, užtenka vos 1 m2 žemės ploto, nedarko aplinkos ir suteikia galimybę energiją pasiimti net po pastatais ar gręžti patalpų viduje.