DIRBTINIAI ATEITIES MIESTAI – JAU STATOMI

PANAŠU, KAD KAI KURIE GALIME TAPTI LIUDININKAIS, KAIP IŠKILS VISIŠKAI NAUJI MIESTAI, PAREMTI AUKŠTOSIOMIS TECHNOLOGIJOMIS. VILIAMASI, KAD JIE IŠSPRĘS ŽMONIŲ PERTEKLIAUS, KLIMATO KAITOS IR KITAS PASAULINES PROBLEMAS.

Autorė: Vaiva Didžiulytė

Futuristinio miesto vizijas kuria ir siūlo pasaulio miestų valdžios atstovai, valstybių lyderiai, milijonieriai. Netrukus savo akimis išvysti galime tokius naujus miestus kaip Orbit Kanadoje, Amaravati Indijoje, Smart Forest City Meksikoje, Telosa JAV ir kitus.

Kai kurie jų brėžia ambicingą tikslą iškilti iki amžiaus vidurio. Pavyzdžiui, visiškai nuo nulio Saudo Arabijos dykumoje statomas NEOM miestų kompleksas planuoja jau 2030 metais apgyvendinti milijoną žmonių, o 2045-aisiais čia tikimasi 9 milijonų gyventojų.

Tiesa, ateities miestai sulaukia ir kritikos. Kadangišiuos projektus dažniausiai finansuoja privatūs investuotojai, manoma, kad naujuose miestuose apsigyvens išskirtinai tik turtingi, o tai skatins socialinį ir ekonominį susiskaldymą.

Skatina krizė

Investuoti milijardus į futuristinių projektų įgyvendinimą skatina ateities krizės grėsmė. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų gyventojų skaičius miestuose padidės iki 68 procentų, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais, po 100 metų miestuose gyvens 9 milijardai žmonių – net 85 procentai pasaulio gyventojų.

Ši progresija kelia nerimą, nes jau dabar miestai yra didžiausi teršėjai pasaulyje – transportas ir pastatai juose išmeta į atmosferą apie 75 procentus viso anglies dvideginio. Be to, susiduriama su žmonių apgyvendinimo problema, nes miestai turi arba plėstis, tada tampa nepatogus susisiekimas, arba tankėti –tai mažina komfortą gyventojams, ne visose miesto zonose įmanoma pristatyti papildomų pastatų. Manoma, kad tokias problemas gali padėti spręsti visiškai naujų miestų kūrimas – kompaktiškų, išmaniai suplanuotų ir paremtų inovacijomis.

Tokiuose miestuose važinės švaresnis transportas, elektra arba atsinaujinančiu vandeniliu varomos transporto priemonės. Miestai turės skaitmeninius dvynius, jų išmanus valdymas bus paremtas didžiųjų duomenų (Big Data) rinkimu ir naudojimu.

Idėjos – ne naujos

Futuristinių miestų idėja nėra naujiena. Žymus architektas futuristas Jacque’as Fresco jau 1985 metais pasiūlė miesto projektą „Venus“. Pasiūlyto naujojo miesto geometriškai elegantiškas ir efektyvus apskritas išdėstymas būtų buvęs apsuptas parkų ir gražių sodų, miestas veiktų su minimaliomis energijos sąnaudomis naudojant švariausias turimas technologijas.

Šis projektas taip ir liko vizijoje. Bet turime pasaulyje ir realių, plynoje vietoje vienu ypu iškilusių miestų pavyzdžių. Tai praeito amžiaus 5–6 dešimtmetyje iškilę miestai, tokie kaip Čandygaras Indijoje (suprojektuotas modernizmo pionieriaus Le Corbusier) ar Brazilija Brazilijoje.

Arba žaliausiu pasaulyje laikomas, nuo 2006 metų vis dar nebaigtas statyti Masdaras, kuris įkurtas netoli Abu Dabio Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Jį suprojektavo garsus Didžiosios Britanijos architektas Normanas Fosteris. Masdaras buvo sumanytas kaip pirmasis pasaulyje miestas, kuriame nėra anglies dvideginio, o jo pagrindinis energijos šaltinis yra tik saulės energija.

Vis dėlto naujai projektuojami ateities miestai bus visiškai kitokie ir labiau primins miestus iš fantastinių filmų.

NEOM Saudo Arabijoje

Saudo Arabijos vyriausybė nustebino tikrai ne vieną, pristačiusi 170 kilometrų ilgio veidrodinio miesto dykumoje projektą. Šis „The Line“ tunelis taps futuristinio, novatoriško NEOM megamiesto dalimi.

Prie Raudonosios jūros iškilęs NEOM susidės dar iš kelių regionų –pažangiųjų technologijų industrijai skirto „Oxagon“, kalnų slidinėjimo kurorto „Trojena“ ir prabangiam poilsiui skirto salyno Sindhala.

The Line – pirmasis miestas, statomas šiame megamiesto komplekse. Manoma, kad jau 2026 metais pradės veikti pirmieji jo moduliai.

JAV architektų studijos „Morphosis“ projektuotas milžiniškas miestas-tunelis bus sudarytas iš dviejų į sieną panašių konstrukcijų. Miesto plotis sieks vos 200 metrų, tačiau į viršų sienos iškils iki 500 metrų aukščio. Išorinėse statinio sienose bus integruoti veidrodiniai fasadai – tai suteiks charakterio, o kartu leis tuneliu harmoningai įsilieti į kraštovaizdį.

Pasak Saudo Arabijos vyriausybės, miesto infrastruktūroje bus naudo- jama 100 procentų atsinaujinanti energija, todėl šis projektas vadinamas civilizacijos revoliucija.

Nors tunelis sieks 170 kilometrų, numatyta efektyvi transporto sistema, kuri leis gyventojams iš vieno galo į kitą nuvykti vos per 20 minučių. Be to, žmonės judės vertikaliai –aukštyn ir žemyn arba skersai. Naujoji koncepcija vadinama „nulinės gravitacijos urbanizmu“.

Iš NEOM kūrėjų pateikiamų naujienų žiniasklaidai panašu, kad projektas žengia į realybę – neseniai skelbta, kad JAV inžinerijos įmonė „Bechtel“ su NEOM pasirašė 500 mlrd. dolerių vertės sutartį. Įmonė naujame megamieste kurs ir prižiūrės efektyviai išteklius naudojančias komunalines paslaugas ir labai pažangią transporto sistemą, jungiančią visus keturis NEOM miestus.

Telosa, JAV

Vertas dėmesio danų architekto Bjarke’o Ingelsi ir jo studijos BIG planuojamas Teloso miesto projektas, kurį siekiama pastatyti JAV dykumoje, tačiau kol kas tiksli vietovė neatskleidžiama. Šio projekto idėja kilo milijardieriui verslininkui Marcui Lore’ui – jis tikisi, kad Telosa taps tvariausiu miestu pasaulyje. Dalis M. Lore’o vizijos paremta tuo, kad būsimo miesto žemė priklausys ben- druomenės fondui, o tai reiškia, kad didėjanti jo vertė leis finansuoti miesto plėtrą. Projekto autoriai miestą siekia sukurti iki 2030 metų, o apgyvendinti jame 50 tūkstančių žmonių. Čia žmonės gyventų panašiai glaudžiai kaip San Fransiske – apie 33 gyventojai viename hektare.

Mieste bus daug vandens rezervuarų, įrengti aeroponiniai ūkiai, kuriuose augalams augti nereikės dirvožemio. Gatvės bus skirtos pėstiesiems, dviratininkams ir autonomiškai, lėtai judantiems automobiliams. Planuojama daug erdvių gatvėse, kuriose po stogu, pavėsyje, galės burtis ir bendrauti gyventojai.

MIESTE BUS DAUG VANDENS REZERVUARŲ, ĮRENGTI AEROPONINIAI ŪKIAI, KURIUOSE AUGALAMS AUGTI NEREIKĖS DIRVOŽEMIO.

BiodiverCity, Malaizija

Dirbtinį ateities miestą taip pat planuoja Penango vyriausybė Malaizijoje – vizijos konkurso nugalėtojais taip pat tapo danų architektai BIG, kartu su Hijjas ir Ramboll. Jų sukurtas BiodiverCity apimtų 1 821 hektaro plotą trijose dirbtinėse Penango salose. Tikimasi, kad kiekvienoje į lelijas panašioje saloje gyvens 15 000–18 000 gyventojų, o salas jungs autonominis transporto tinklas be automobilių.

Salos širdis bus 200 hektarų parkas, kuris gyventojus ir svečius kvies „patyrinėti technologijų, robotikos ir virtualiosios realybės pasaulį“.

Antroji BiodiverCity sala Mangroes bus skirta verslo rajonams, apsuptiems miškų.

Trečioji sala vadinama Laguna – ją sudarys gyvenamasis rajonas ir aštuonios mažesnės salos, kurios veiks kaip atsvara technologijų pasauliui ir tarnaus kaip prieplauka.

Pastatai BiodiverCity daugiausia bus statomi naudojant bambuko, medienos ir betono, pagaminto iš antrinių žaliavų, derinį. Kiekvieną salą sups gausi augalijos įvairovė, kuriai saugoti ir puoselėti būtų skiriamas ypatingas dėmesys.

Tačiau ne visi patenkinti šiuo tvariu projektu – vietiniai žvejai nerimauja, kad melioracija, panaudota dirbtinėms saloms iškilti, sukels ekologinę katastrofą.

Nepaisant jų susirūpinimo, atrodo, kad projektas juda į priekį.

Smart Forest City, Meksika

Italų architektas Stefano Boeri rengia planus sukurti miškingą išmanųjį miestą netoli Kankūno. Viziją jis sukūrė 2020-aisiais Hondūre įsikūrusiam tekstilės konglomeratui ir nekilnojamojo turto vystytojui „Grupo Karim“. Jo siūlomas miškingas miestas – alternatyva toje vietoje siūlomam prekybos rajonui.

Naujajame 557 hektaruose įsikūrusiame mieste augtų 7,5 mln. anglies sugeriančių augalų ir medžių. Dėl to toks ir pavadinimas: Smart Forest City – išmanusis miško miestas.

Mieste būtų apgyvendinta 130 000 žmonių, vidurinei klasei prieinamuose, augalais apsodintuose namuose. Svarbiausias akcentas – miesto ekosistema, kurioje gamta ir miestas būtų susipynę ir veiktų kaip vienas organizmas. Teritorijoje būtų 362 hektarai apsodintų plotų ir 120 000 augalų iš 350 skirtingų rūšių.

Projekte numatytas aukštųjų technologijų inovacijų miestelis, kuriame universitetų padaliniai, organizacijos, laboratorijos ir įmonės dirbtų tam, kad išspręstų aplinkos tvarumo ir planetos ateities problemas. Šiame miestelyje taip pat būtų mokslinių tyrimų ir plėtros centrai, skirti priimti studentus ir tyrėjus iš viso pasaulio.

Mieste energiją gamins integruotos fotovoltinės plokštės, o reikšmingas vandens kanalas, sujungtas su jūra per požeminę sistemą, užtikrins tvarų miesto drėkinimą. Tiek gyventojai, tiek lankytojai turėtų palikti visas vidaus degimo sistema varomas transporto priemones už miesto ribų, nes miesto viduje būtų naudojamasi tik elektra varomomis transporto priemonėmis.

Amaravati, Indija

Indijos Andra Pradešo valstijos naujoji administracinė sostinė Amaravatis – taip pat naujai sukurtas miestas. Svarbiausiu Amaravačio akcentu taps „Foster + Partners“ parengtas naujasis vyriausybės kompleksas, apimantis 217 kv. kilometrų plotą. Projektą sudaro du pagrindiniai pastatai: įstatymų leidžiamosios asamblėjos ir aukštojo teismo kompleksas, taip pat keli sekretoriato pastatai, kuriuose įsikurs valstybės administracijos biurai.

Numatytas ant Krišnos upės krantų naujasis miestas bus strategiškai patogioje vietoje – šalia gausaus gėlo vandens rezervo. Miestas suprojektuotas pagal aukščiausius tvarumo standartus, naudojant naujausias technologijas, kurios šiuo metu kuriamos Indijoje, pavyzdžiui, fotoelektros. Transporto strategija apims elektrines transporto priemones, vandens taksi ir dviračius. Miestą žadama pastatyti per ateinančius 25 metus.

Svajojate apie atostogas šiltuose kraštuose? O gal norėtumėte jomis mėgautis kasdien savo namuose? Tai įmanoma!

Kokybiški „Reynaers Aluminium“ panoraminiai langai panaikina ribą tarp eksterjero ir interjero. Estetika, grakštumas, solidumas, komfortas, ramybė – viskas viename. Atostogų dvelksmas kasdien!

Juk kas gali būti įspūdingiau nei unikalus kraštovaizdis per Jūsų langus! Įsivaizduokite jausmą, kai vakarieniaujate prie stalo svetainėje, o jaučiatės taip, lyg būtumėte gamtoje. Vasaros rytais geriate kavą terasoje, šiltas vėjas kutena kojas, paukščių garsai džiugina ausis. Tobula dienos pradžia.

Belgų kompanijos „Reynaers Aluminium“ komanda Lietuvoje preciziškai išpildys Jūsų lūkesčius ir architektų idėjas: padės suprojektuoti, pagamins ir sumontuos langus.

„Reynaers Aluminium“ suteikia visoms aliuminio sistemoms išskirtinę – net 10 metų garantiją!