BIURUOSE

Dabar jau įmonės visame pasaulyje smarkiai linksta į hibridinį darbą. Verslo konsultantų „McKinsey & Company“ apklausos duomenimis, pernai net 58 procentai amerikiečių nuotoliniu būdu dirbo bent vieną kartą per savaitę, o 35 procentai dirbo visą laiką iš kur tik nori, tik ne iš biuro. Dėl talentų pritraukimo konku- ruojančios kompanijos investuoja į biurus tam, kad darbuotojai nors kelioms dienoms per savaitę norėtų užsukti į kompanijos būstinę.

Be abejo, naujų biurų statybą ir senų atnaujinimą lemia ir noras sumažinti jų aptarnavimo sąnaudas, o kartu

– dabartinis pasaulio žaliasis kursas, nukreiptas į klimato kaitos valdymą.

Dabartinė biurų tendencija – inovatyvūs inžineriniai sprendimai, technologijų pasitelkimas. Pagrindiniai tikslai du – išmaniai naudoti darbo aplinką ir taupiai naudoti energiją, į atmosferą išmetant kuo mažiau CO2.

Patalpose įmontuota apie 28 tūkstančius jutiklių, kurie fiksuoja žmonių judesį, apšvietimo ryškumą, temperatūrą, drėgmę ir net anglies dvideginio kiekį. Jie realiu laiku siunčia duomenis pastato valdytojams, kurie gali įvertinti, kaip ir kada naudojamos tam tikros pastato dalys, –nuspęsti, kokiu dažnumu jas valyti, kuriose, retai naudojamose, sumažinus temperatūrą galima pataupyti.

THE EDGE – ATPAŽĮSTA KIEKVIENĄ DARBUOTOJĄ

Sklinda gandų, kad profesionalai, kandidatuojantys dirbti „Deloitte Netherlands“, iš tikrųjų labiausiai viliojasi darbu ne šioje finansų konsultacijų įmonėje, o būtent jos biure. „The Edge“ pavadintame pastate – daug technologijų, kurios žada, kad čia dirbti bus smagu.

„Deloitte Netherlands“ iniciatyva 40 tūkstančių kvadratinių metrų biuro pastatą 2014-aisiais pastatė „OVG Real Estate“, Nyderlandų komercinio nekilnojamojo turto vystytojas ir investuotojas. „The Edge“ iškart tapo tvarumo etalonu – pasaulinis tvarių pastatų vertintojas BRE už inovatyvių technologijų naudojimą jam suteikė aukščiausią BREEAM akreditacijos įvertinimą – 98,36 procento.

Tualetų nuotekoms šalinti ir sodams laistyti naudojamas lietaus vanduo – tai tik vienas iš šiuolaikinių tvarių sprendimų „The Edge“. Pastatas pasigamina daugiau elektros energijos, nei sunaudoja. Ant pastato yra daugybė saulės baterijų, taip pat požeminiame rezervuare kaupiama šiluminė energija. Išmaniuoju būdu valdomas visų erdvių LED apšvietimas energiją naudoja 80 procentų efektyviau nei įprastas. Prie energijos gaminimo prisideda ir patys darbuotojai – kai čia įrengtoje sporto salėje „Deloitte Netherlands“ konsultantas bėga ant treniruoklio, jo sugeneruota energija tiekiama į bendrą elektros tinklą.

„The Edge“ tarsi gyvu organizmu padeda paversti jutikliai – jų patalpose įmontuota apie 28 tūkstančius. Jutikliai fiksuoja žmonių judesį, apšvietimo ryškumą, temperatūrą, drėgmę ir net anglies dvideginio kiekį. Jie realiu laiku siunčia duomenis pastato valdytojams, kurie gali įvertinti, kaip ir kada naudojamos tam tikros pastato dalys, –nuspęsti, kokiu dažnumu jas valyti, kuriose, retai naudojamose, sumažinus temperatūrą galima pataupyti.

Su jutikliais draugauja programėlė, kurią turi visi „Deloitte Netherlands“ darbuotojai savo išmaniuosiuose telefonuose. Jiems ši programėlė palengvina gyvenimą biure. Kadangi „The Edge“ kolektyvas dirba hibridiniu būdu ir niekas nebeturi priskirtų stalų, mobilioji programėlė padeda susirasti laisvą darbo vietą. Taip pat pagal asmeninius poreikius galima reguliuoti atskirtų zonų temperatūrą, kondicionavimą, nusistatyti sau tinkantį apšvietimo ryškumą virš darbo stalo. Maloni smulkmena – kai su šia programėle konkretus darbuotojas prieina prie kavos aparato, šis jį atpažįsta ir į puodelį pripila jo mėgstamos kavos.

Sklinda gandų, kad profesionalai, kandidatuojantys dirbti „Deloitte Netherlands“, iš tikrųjų labiausiai viliojasi darbu ne šioje finansų konsultacijų įmonėje, o būtent šiame biure.

vietą, pačiam susireguliuoti atskirtų zonų temperatūrą, kondicionavimą, nusistatyti sau tinkantį apšvietimo ryškumą virš darbo stalo. Maloni smulkmena – kai su šia programėle konkretus darbuotojas prieina prie kavos aparato, šis jį atpažįsta ir į puodelį pripila jo mėgstamos kavos.

Į drakono odą panašūs stogai sudaryti iš 50 tūkstančių žvynų – sidabrinių saulės modulių, kurių bendra galia siekia beveik 7 megavatus (MW).

GOOGLE BAY VIEW – DIENOS ŠVIESA KIEKVIENAM

Technologijų gigantės „Google“ darbuotojai – ne visi, o apie 4 tūkstančiai – nuo 2022 metų persikėlė į milžinišką biurų parką. Kalifornijoje. Silicio slėnyje prie San Fransisko įlankos, atsiradęs miestelis pagal vietovę pavadintas „Bay View“, turi rimtų ambicijų tapti pasaulio žaliųjų biurų pastatų etalonu.

Apie 16 hektarų užimantis „Google“ miestelis kol kas yra didžiausia „LEED-NC v4 Platinum“ sertifikuota erdvė. Iki 2030-ųjų jie žada pradėti naudoti tik atsinaujinančią energiją ir nepalikti visiškai jokio CO2 pėdsako. Atrodo, prie šio tikslo prisidėti skatinami ir visi „Google“ darbuotojai – teritorijoje esančiame „Pedal Park“ galima bet kada užšokti ant spalvingo stacionaraus dviračio, prie jo prijungti savo išmanųjį telefoną ir minant pedalus jį įkrauti.

Žinoma, dviračio mynimu įkraunamas telefonas – mažas indėlis į energijos sąnaudų mažinimą. Vienas iš daugiausia sutaupančių sprendimų 335 000 kvadratinių metrų statinių komplekse – novatoriškai atrodantys stogai, panašūs į drakono odą. Jie sudaryti iš 50 tūkstančių žvynų – sidabrinių saulės modulių, kurių bendra galia siekia beveik 7 megavatus (MW).

Siekiant tvarumo, miestelyje integruota didžiausia Šiaurės Amerikoje geoterminė energijos polių sistema, kuri padės sumažinti CO2 išmetimą perpus. Kadangi šildymui nebenaudojamos gamtinės dujos, vėsinimui neprireikia tiek vandens – jo poreikis sumažėja 90 procentų. Taip pat biurų miestelyje naudojama daug lietaus vandens – jį ištisus metus renka antžeminiai tvenkiniai, iš kurių vanduo keliauja pastatų nuotekų sistemai bei gausiai augalijai teritorijoje laistyti.

Visos biurų miestelio erdvės sukurtos taikant biofilinio dizaino principus – tai reiškia, kad kiekvienam darbuotojui prie jo stalo užtikrinami keli dalykai: natūrali šviesa ir vaizdai į žalumą. Visą dieną saulei keliaujant dangumi, automatiniai langų gaubtai reaguoja į kintantį apšvietimą – užsidarydami ar atsidarydami reguliuoja šviesos srautą, krintantį ant darbo stalų. Būdami viduje darbuotojai kvėpuoja lauko oru – vėdinimo sistema ima jo 100 procentų, kai įprastoje sistemoje lauko oro naudojama tik dalis.

Meta Iluma Taupo Ap Eldintu Stogu

Į „Meta“ 2021 metais persivadinusi „Facebook“ turi biurų daugelyje šalių sostinių, tokių kaip Dublinas, Londonas, Niujorkas. Bet pagrindinė

„Meta“, tuomečio „Facebook“ būstinė veikia Kalifornijoje, Silicio slėnyje, nuo 2015-ųjų.

Nors šią vietą labiau galima vadinti miesteliu, kuriame yra 30 pastatų ir dirba 10 tūkstančių darbuotojų. Ir tai ne pabaiga – prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų darbuotojų skaičius čia išaugs iki 30 tūkstančių.

„Meta“ valdančio Marko Zuckerbergo strategija – kol kas pagrindinę biurų būstinę plėsti vietoje. Toks etapas jau įvyko 2018 metais, kai žymus kanadiečių architektas Frankas Gehry pridėjo plėtinį MPK 20 pavadintam pagrindiniam pastatui – 130 tūkstančių kvadratinių metrų pastatą M. Zuckerbergas skelbė didžiausiu „open space“ – atviro suplanavimo biuru pasaulyje. Tačiau net tokiose erdvėse nebeišsiteko gausėjantis darbuotojų būrys.

Ant stogo sumontuota 1,4 megavato fotovoltinių plokščių, kurios kasmet pagamina beveik 2 mln. kWh elektros energijos – tiek užtenka 70 000 namų aprūpinti per dieną.

Iškilęs naujasis MPK 21 priestatas, kaip ir priklauso, tapo pats tvariausias iš visų kompanijos biurų, tai įrodyta „LEED Platinum“ sertifikatu. Abu pastatai – MPK 20 ir MPK 21 –yra sujungti per stogą, amfiteatro stiliaus kiemu. Čia prisodinta atogrąžų augalų, kurie tarnauja ne tik darbuotojų ramybės valandėlėms –želdiniai izoliuoja stogą ir taip sumažina poreikį pastato vidų vėsinti ar šildyti.

MPK 21 dengiantys stogai – tarsi neįprasti, dantyti. Jie irgi turi funkciją – leidžia į biurų vidų patekti daugiau saulės spindulių. Ant stogo sumontuota 1,4 megavato fotovoltinių plokščių, kurios kasmet pagamina beveik 2 mln. kWh elektros energijos – tiek užtenka 70 000 namų aprūpinti per dieną.

MPK 21 taip pat turi lietaus vandens perdirbimo sistemą, per kurią kasmet panaudojama apie 65 mln. litrų vandens.

50

Apple Park V Dinasi Pats

Jį vadina erdvėlaiviu. Arba žiedu. 2017 metais užbaigtas „Apple“ apskritas biuras Silicio slėnyje – dizainu taip pat išskirtinis, kaip ir „Apple“ produktai. Kalbama, kad šis, legendinio britų architekto Normano

Fosterio sukurtas apskritas „Apple“ pastatas iškart padidino būsto kainas apylinkėse. Taip pat sklando gandų, kad biuro pastatymas kainavo 5 milijardus dolerių.

Apple įkūrėjas Steve‘as Jobsas, deja, nespėjo pamatyti, kaip naujasis biuras baigiamas statyti ir į jį keliasi 12 tūkstančių darbuotojų – jis mirė keliais metais anksčiau, 2011-aisiais. Dar būdamas gyvas jis perdavė architektui žinią, kad būstinė atrodytų labiau kaip gamtos prieglobstis, o ne verslo parkas. Tikriausiai jis būtų patenkintas –80 procentų visos 145 hektarų teritorijos sudaro žalios erdvės. Čia auga daugiau nei 9 000 vietinių medžių, vaismedžių. Tarp gamtos ir pastate dirbančių žmonių vizualiai ribas ištrina stiklo siena – 800 lenktų plokščių juosia visą pastatą. Kai kuriose vietose stiklo fasadas atsidaro – darbuotojai gali išeiti į sodą pasivaikščioti daugybe takų, nusiraškyti nuo medžių obuolių.

Tai vienas iš efektyviausiai energiją naudojančių pastatų pasaulyje, kuriam suteiktas LEED platinos sertifikatas. Pastatas turi vieną didžiausių saulės energijos stogų pasaulyje – jį nuklojusios saulės baterijos sukuria 80 procentų pas- tato energijos poreikio. Likusius universiteto miestelio energijos poreikius tenkina biokuras ir gamtinės dujos.

Steve’as Jobsas nebuvo dirbtinio oro kondicionavimo gerbėjas –„Apple Park“ pastato inžinerija sugalvota taip, kad jis kvėpuotų pats. Tarp kiekvieno pastato aukšto yra stogelis, kuris išsikiša – jis ne tik apsaugo nuo Kalifornijos saulės viduje dirbančius. Jame įmontuota vėdinimo sistema, kuri nukreipia orą į pastatą ir iš jo. Jutikliai padeda vėdinimą reguliuoti ir pastate palaikyti nuolatinę 20–25 °C temperatūrą. Dėl šio sprendimo dirbtiniu šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų nereikia jungti devynis mėnesius per metus.

Šiandienės tendencijos biurų įrengime:

Saulės baterijų naudojimas biuro energijai gaminti.

Lietaus vandens naudojimas kanalizacijos nuotekoms šalinti ir biuro sodams laistyti.

Išmanusis stiklas, kuris keičia savo spalvą, priklausomai nuo paros laiko, saulės šviesos kiekio, padeda reguliuoti vidaus apšvietimą ir temperatūrą.

Dirbtinio intelekto pasitelkimas ŠVOK sistemoms valdyti (šildymas, vėdinimas, oras, kondicionavimas), siekiant padidinti pastato energinį efektyvumą.

Išmanieji termostatai, vidaus klimatą reguliuojantys esamuoju laiku pagal žmonių skaičių patalpoje, paros laiką ir lauko temperatūrą.

Išmani apšvietimo technologija, naudojanti judesio jutiklius ir taupanti energiją.

Lubose ar grindyse integruoti sensoriai, renkantys duomenis, kaip darbuotojai juda ir bendrauja, kurios patalpos ir kada dažniausiai naudojamos. Davikliai naudojami net tualeto popieriaus skirstikliuose, kurie leidžia pastato prižiūrėtojams nustatyti, kada patalpos mažiausiai naudojamos ir galima ateiti jas išvalyti.

Daiktų internetas (IoT), padedantis darbuotojams laiku užsakyti biuro priemones.

Išmaniųjų spintelių naudojimas asmeniniams daiktams užrakinti – aktualus dideliuose biuruose su hibridinėmis darbo vietomis, kai patalpose būna ne tik nuolatiniai darbuotojai, bet ir laikini, laisvai samdomi.

Darbo stalai su integruotais telefonų krovikliais – nereikia ieškoti laido, telefonas kraunasi padėtas ant stalviršio.

Išmaniąja telefono programėle valdomas buvimas biure: kiekvienas gali susireguliuoti darbo vietos temperatūrą pagal asmeninį poreikį, rasti, kur yra kolegos, net užsisakyti ingredientus vakarienei ir pasiimti juos prieš išeidamas namo.

Kavos aparatai, kurie atpažįsta darbuotojus ir atsimena, kokią kavą jie mėgsta.

Vieta: Lõõtsa tn 1a, Talinas

Interjero architektūra: Jan Skolimowski („KAMP Architects“), Piret Noor („PIN Architects“)

Baigta: 2021 metais

Bendras plotas: 1 150 m2