STRUCTUM 2023 kovas

REDAKCIJOS ŽODIS

Puikūs darbai prasideda nuo susikalbėjimo.

Nuo susikalbėjimo su klientais, su komanda, partneriais.

Su visais, kurie įsitraukia į bendros vizijos kūrimą.

Dėl daugybės žmonių susikalbėjimo gimė ikoniniai legendinio architekto Normano Fosterio pastatai. Iš susikalbėjimo kyla stikliniai šedevrai Artimuosiuose Rytuose.

Į statybų kasdienybę ateina naujos, pažangios susikalbėjimo formos, kurias siūlo skaitmenizuotos projektų valdymo sistemos.

Ne visada lengva įsisavinti naujus komunikacijos būdus, tačiau verta dėl sklandesnio, geresnio projektų įgyvendinimo.

Ir visada verta nepamiršti svarbiausio dalyko – susikalbėjimas prasideda nuo įsiklausymo į kitą.

Aura Mykolaitytė

TURINYS

70

KITOKS, BET DERANTIS

14

NORMANAS FOSTERIS: RENKUOSI ŠVĘSTI KIEKVIENĄ IŠŠŪKĮ

26

VIEŠBUČIO ERDVĖ: RYTOJAUS TENDENCIJOS ŠIANDIEN KONKURSO LAIMĖTOJAI

46

IDĖJĄ PADIKTAVO AVIACIJOS TEMA

52

STIKLINIS ARTIMŲJŲ RYTŲ VEIDAS

62

IŠMANUSIS MIESTAS

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi „Structum info“. Žurnalo redakcija už reklaminio teksto turinį neatsako.

SĖKMĖS ISTORIJA: HARMONINGAI PAPILDYTAS ISTORINIS NASVYČIŲ INTERJERAS

84

100

SKAITMENINĖS TRANSFORMACIJO PERSPEKTYVOS STATYBOSE

90

CHAPTERS SIŪLO MODERNŲ POŽIŪRĮ Į GYVENIMO IR DARBO ERDVES

INOVACIJŲ TENDENCIJOS LYDERIŲ BIURUOSE

122

ATNAUJINTAS ŽEMAIČIŲ VYSKUPYSTĖS MUZIEJUS TIKISI DAUGIAU LANKYTOJŲ

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

REDAKTORĖ Aura Mykolaitytė aura@structum.lt

REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Vaiva Didžiulytė vaiva@structum.lt

130

116 136

MIŠKO ARDUOSE BAIGTAS ANTRAS STATYBŲ ETAPAS

DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

DIRBTINIAI ATEITIES MIESTAI – JAU STATOMI

PARDAVIMŲ VADOVĖ Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

TEKSTŲ AUTORIAI Aura Mykolaitytė Vaiva Didžiulytė Agnė Tamašauskaitė Giedrė Linden

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Unsplash.com, Pexels.com, Adobe stock

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA Sandra Balžekaitė www.kalbosredaktore.lt

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2022 © STRUCTUM, 2022

PRAMONINĖ LENGVŲJŲ KONSTRUKCIJŲ STATYBA

PLOKŠTIEJI STOGAI

SAULĖS ENERGIJA

VĖDINAMI FASADAI

PRAMONINĖ

LANGŲ IR FASADŲ TECHNOLOGIJA

SUJUNGTI VISI

PANAUDOJIMO BŪDAI

IŠORINĖS SUDĖTINĖS ŠILUMINĖS

IZOLIACIJOS

SISTEMOS

TVIRTINIMO TECHNOLOGIJA

MEDINIŲ STATINIŲ STATYBA

JŪSŲ ŠEDEVRAS. BENDRADARBIAUJANT SU EJOT.

KITOKS, BET

OLESIUNDO MIESTELIS NORVEGIJOJE GARSĖJA

ART NOUVEAU ARCHITEKTŪRA. PAKRANTĖJE

PRIEŠ PORĄ METŲ IŠKILĘS BIURŲ PASTATAS PIR KONTRASTUOJA SU ŠIUO STILIUMI, TAČIAU PAGARBIAI.

Autorius: Agnė Tamašauskaitė

Nuotr.: Kyrre Sundal

DERANTIS

Šį pastatą prieplaukoje suprojektavo architektų studija „Mad Arkitekter“. Užduotį jiems teko atlikti išskirtiniame kontekste – Olesiundo miestelis neretai vadinamas pagrindiniu „Art Nouveau“ centru Skandinavijoje. Čia dominuoja dekoratyvi stilistika, o akmenimis, plytomis, skiediniu dengti fasadai harmoningai sąveikauja su uolingųjų fiordų vaizdais.

Architektai sugalvojo, kaip šiuolaikinį pastatą prieplaukoje padaryti išskirtinį, bet kartu ir derantį prie bendro kraštovaizdžio.

Skandinavijos

Art Nouveau centras

Olesiundo miestelis sukurtas vienu metu. Nors jis vakarinėje Norvegijos pakrantėje įkurtas XVIII amžiaus pradžioje ir ramiai plėtėsi, 1904 metais čia kilęs gaisras suniokojo viską. Sudegė kone 900 namų, išnyko visas miesto urbanistinis vaizdas. Tačiau būtent šis įvykis ir lėmė vėlesnį vientisą, ypatingą Olesiundo charakterį – rekonstruojamoms gatvėms, kvartalams ir miesto centrui pasirinktas vienas, tuo metu populiarus „Art Nouveau“ stilius.

REZULTATAS – UNIKALUS VIENTISUMO IR ĮVAIROVĖS

DERINYS. OLESIUNDO MIESTELIO ARCHITEKTŪRA TAPO IR KUKLI, IR PUOŠNI VIENU METU.

Tuometėje miesto rekonstrukcijoje dalyvavę architektai taip pat kūrė baldus ir interjerus, džiaugėsi tam tikra saviraiškos laisve. Už miesto rekonstrukcijos projektą atsakingas architektas numatė tik kai kuriuos estetinius ir statybinius kriterijus – laikytis bendros projekto idėjos, atsižvelgti į apšvietimo sąlygas, higieną ir pastatų tankį, ribojo pastatų aukščio ir židinių viduje skaičių bei nurodė naudoti tik akmenis ir plytas. Kiekvienas prie miestelio atstatymo prisidėjęs architektas savaip interpretavo „Art Nouveau“ tradiciją, vietinių medžiagų panaudojimą ir naujų dizaino idėjų pritaikymą. Rezultatas – unikalus vientisumo ir įvairovės derinys. Olesiundo miestelio architektūra tapo ir kukli, ir puošni vienu metu. Ji pasižymi įvairia linijine puošyba ir architektūros elementais, būdingais šiai vietovei, tokiais kaip daugiašlaičiai stogai ar bokšteliai, primenantys viduramžiais šiose vietovėse stovėjusias medines bažnyčias.

Dizainas kupinas gylio ir charakterio

Senąją Olesiundo architektūrą naujasis verslo centras „Pir“ papildė 2021 metais. Pastatas apima 5 500 kv. metrų plotą, jo fasado dizainas yra pasikartojantis, spalvingas ir išraiškingas. Tvirta be-

tono konstrukcija aiškiai kontrastuoja su nuosekliu Olesiundo „Art Nouveau“ stiliumi, pasižyminčiu organiškomis formomis ir smailiais bokštais.

„Miestelio spalvų paletė ir jos atspalviai yra labai gyvi, mes norėjome tai atspindėti kurdami ir šį projektą. Kartu „Art Nouveau“ yra labai dekoratyvus, tad betoniniai pastato elementai sukurti taip, kad būtų kupini gylio ir charakterio“, – pasakoja „Mad Arkitekter“ komanda.

PROJEKTE PIRMENYBĖ TEIKIAMA

VIETINIAMS GAMINTOJAMS, DIZAINERIAMS, GAMINIAMS IR MEDŽIAGOMS, TAIP REMIANT NORVEGIJOS ĮMONES IR DIZAINERIUS.

Projekte pirmenybė teikiama vietiniams gamintojams, dizaineriams, gaminiams ir medžiagoms, taip remiant Norvegijos įmones ir dizainerius. Betoninę konstrukciją gamino „Spenncon“ Hjørungavåg mieste, netoli Olesiundo. Betonas iš išorės buvo dažomas „Bayferrox“ raudonu pigmentu, kuris keičia spalvą, priklausomai nuo aplinkos faktorių. Kai lyja, jis tampa sodriai raudonas, o tiesioginiuose saulės spinduliuose – beveik šviesiai rausvas. Spalvotas betonas naudojamas ir pagrindinėse pastato laiptinėse.

Viduje – namų atmosfera

Verslo centro projekto techninio suplanavimo pagrindą padiktavo čia vyksiančios veiklos pobūdis. Pirmame aukšte yra didelė renginių erdvė, baras, restoranas ir registratūra, o antrame aukšte – bendra darbo erdvė. Trečiame aukšte įsikūrusi advokatų kontora, ketvirtame – regioninis laikraštis „Sunnmørsposten“, o penktame – konferencijų centras, mažesni biurai ir terasa ant stogo.

Pastato interjero koncepciją kūrė studija „Sane“. Priešingai nei griežtas pastato eksterjeras, interjero architektai sukūrė šiltą ir jaukų vidaus erdvių dizainą. Pagrindinis „Sane“ komandos tikslas buvo suteikti namų šilumos pojūtį, todėl itin svarbios buvo detalės, atidus jų rinkimas, daugiausia dėmesio skiriant funkcionalumui ir tvarumui.

„Verslo centro „Pir“ darbo vietos buvo kuriamos kaip erdvės, kuriose tvyro šeimyniška, namų atmosfera“, – sako interjero dizaineriai. Kiekvienoje patalpoje vyrauja natūrali, solidi ir plati medžiagų paletė, skirtingos atmosferos ir baldų įvairovė, kuri prisiderina prie interjero, kaip ir namuose, kur kiekvienas kambarys yra įrengtas skirtingai. Tas pats pasakytina apie projekto apšvietimą ir spalvų schemą.

MUMS KIEKVIENAS INDIVIDUALUS PROJEKTAS YRA NEPAPRASTAS IR

VISI MŪSŲ PROJEKTAI TURI

PRISIDĖTI PRIE TEIGIAMŲ IR TVARIŲ POKYČIŲ VISUOMENĖJE.

„MAD ARKITEKTER“ ARCHITEKTAI

Apie autorius

„Mad Arkitekter“ – norvegų architektų studija, kurianti architektūrinius, urbanistinius ir kraštovaizdžio projektus. Ši architektų studija teigia be kompromisų stovinti miesto, vietinės bendruomenės ir gamtos pusėje.

„Kai kas mus vadina maištaujančiais, mes tai vadiname beprotybės faktoriumi. Mums kiekvienas individualus projektas yra nepaprastas ir visi mūsų projektai turi prisidėti prie teigiamų ir tvarių pokyčių visuomenėje. Mes visada metame iššūkį nusistovėjusiai praktikai, ieškodami naujų ir geresnių atsakymų, kaip pasitelkdami architektūrą, dizainą ir žinias apie miesto bei vietos plėtrą galime geriau įveikti klimato ir visuomenės keliamus iššūkius“, – teigia architektai.

Šiandien „Mad Arkitekter“ daugiausia dėmesio skiria architektūrai ir dizainui, pakartotinai panaudotoms medžiagoms su tikslu užimti tvirtas lyderių pozicijas perdirbtos ir pakartotinai naudojamos architektūros ir dizaino srityse tiek Norvegijoje, tiek už jos ribų.

2023 m.

balandžio 6 d. 10:00 val.

MULTIKINO (PC OZAS)

Ozo g. 18, Vilnius

INŽINERINĖS

INOVACIJOS: PROGRESAS STATYBŲ SEKTORIUJE

VYTAUTAS DINDA

UAB GEBERIT projektų vadovas

Pranešimas: GEBERIT INOVATYVŪS NUOTEKŲ SPRENDIMAI MODERNIŲ PASTATŲ KONSTRUKCIJOSE.

Anotacija: Šiuolaikiniai pastatai vis labiau išsiskiria savo nestandartiniais architektūriniais sprendimais ir konstrukcijomis. Keliamiems aukštiems reikalavimams įgyvendinti reikalingi inovatyvūs sprendimai, tarp jų ir patikimų nuotekų sistemų projektavimas ir įrengimas. Ilgametė Geberit patirtis suteikia kone neribotas galimybes diegti nuotekų sistemas pačiuose išskirtiniausiuose projektuose: nuo futbolo stadiono iki dangų siekiančių verslo centrų ar gyvenamųjų pastatų.

ANTANAS VALANČIUS

IMI Hydronic Engineering pardavimų vadovas Baltijos šalims

Pranešimas: MODERNŪS ORO ŠALINIMO IR STATINIO SLĖGIO PALAIKYMO SPRENDINIAI ŠIUOLAIKINĖSE ŠVOK SISTEMOSE.

Anotacija: Ne viskas kas parasta yra genialu, ypač jei kalbėtume apie oro šalinimą iš vandeninių šildymo ir vėsinimo sistemų. Oras yra tas blogasis komponentas kuris tikrai pridarys didesnių ar mažesnių bėdų. Korozija, magnetitas, dumblas, užsikišę šilumokaičiai, stringantys siurbliai, vožtuvai ir t.t. Šiuolaikinėms ŠVOK sistemoms, automatinių nuorintojų aukščiausiuose taškuose tikrai jau nebepakanka.

Panašiai atsitiko su statinio slėgio palaikymo komponentų išsiplėtimo indu. Šis, klasikinis sprendinys šiai dienai tiks tik mažoms sistemoms, na, o didesnių sistemų savininkams ir eksploatuotojams teks prisijaukinti statinio slėgio palaikymo sistemas su siurbliais. Tai ne tik pažangūs įrenginiai kurie preciziškai tiksliai atliks pagrindinę savo funkciją, bet kartu tai raktas į vietos sutaupymą katilinėse ar čilerinėse, kurios gali būti panaudotos kitoms paskirtims, pavyzdžiui papildoma vieta automobiliui statyti.

JAIME SEMPERE

CYPE tarptautinių pardavimų direktorius

Pranešimas: CYPE - BIM SPRENDIMAI ĮVAIRIŲ SRIČIŲ PROFESIONALAMS.

Anotacija: CYPE siūlo BIM sprendimus įvairių sričių profesionalams. Programų grupėje yra įrankiai, palengvinantys kasdienį darbą bet kuriam BIM specialistui. Sritys, kuriose naudojami dažniausiai CYPE sprendimai –struktūrinė, MEP, saulės energijos, akustinė, šiluminė ir energetinė analizė. Visi CYPE sprendimai apima nemokamą duomenų mainų aplinką CYPE BIM serveryje.

Ne paslaptis, kad pastaraisiais dešimtmečiais statybų sektorius judėjo lėtai, kai kalbama apie progresyvius ir lanksčius sprendimus. Pastarųjų metų įvykiai statybų sektoriuje iškėlė dar daugiau iššūkių. Nepaisant to, matome pokyčius – drąsūs rinkos dalyviai keičia nusistovėjusias normas ir atgyvenusius sprendimus.

Kokios pagrindinės statybos pramonės tendencijos pasitelkiamos šiandien, kad statybų valdymas ir darbai būtų ne tik veiksmingesni, bet ir tvaresni? Kokį progresą mato šalies statybų bendrovės ir kokios technologijos beldžiasi į jų duris? Kokios pažangios statybinės medžiagos užpildo rinką?

Apie statybų sektoriaus naujoves ir iššūkius, su kuriais susiduriama Lietuvoje ir pasaulyje, STRUCTUM konferencijoje kalbės statybų sektoriaus lyderiai iš Lietuvos ir Vakarų Europos šalių, kurie drąsiai žengia koja kojon su statybinėmis inžinerinėmis inovacijomis.

TOMAS BEKERIS

UAB Šiaurinis taškas

Direktorius

Pranešimas: MATAVIMŲ

PASLAUGŲ SPRENDIMAI: ANT

ŽEMĖS IR ORE.

Anotacija: UAB „Šiaurinis taškas“ jau trejus metus teikia moderniausias matavimų paslaugas Lietuvoje.

Konferencijoje Tomas Bekeris pristatys įmonės patirtį skenuojant paveldo, pramoninių ir inžinerinių statinių objektus. Įmonės sprendimai taikyti Nacionalinio dramos teatro, kairiosios Neries krantinės, „Alytos“ pakavimo cecho rekonstrukcijų projektuose ir Kauno evangelikų reformatų bažnyčios paveldo tvarkybos projekte.

T. Bekeris taip pat kalbės apie didelių teritorijų „Lidar“ skenavimą iš drono bei gautų duomenų naudojimą projektavimo darbams.

ARNAS DŪMANAS

Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento direktorius

Pranešimas: PALANGOS ORO UOSTO REKONSTRUKCIJA IŠ ARČIAU.

Anotacija: 2021 metais Palangos oro uoste buvo pradėtas didelio masto rekonstrukcijos projektasLietuvos oro uostai kartu su Latvijos rangos kompanija „A. C. B" vykdė viso kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo tako bei esamos infrastruktūros modernizavimo darbus. Pagrindiniai darbai buvo atliekami per 45 dienų laikotarpį, per kurį oro uosto darbas buvo visiškai sustabdytas esminiams darbams atlikti. 2022 metų pradžioje šis strategiškai svarbus visam Lietuvos regionui ir šalies aviacijai projektas buvo oficialiai baigtas. Sėkmingai įgyvendintas projektas pelnė pripažinimą ir sulaukė daug teigiamų vertinimų tiek Lietuvoje, tiek net ir kaimyninėje Latvijos rinkoje. Didelio masto ir daug specifinių poreikių turėjusio projekto valdymą, iššūkius, pritaikytus inovatyvius sprendimus konferencijos metu pristatys Lietuvos oro uostų atstovas Arnas Dūmanas.

ANDREAS TRAMPEKIESLICH

OMT architektų partneris, įkūrėjas

Pranešimas: STATYBA IŠ MEDŽIO ZANZIBARE.

Anotacija: vietiniai sprendimai tvariam pasauliui.

OMT architektai savo projektais ir vizijomis siekia prisidėti prie tvarios ateities. Jie vertina vietos tradicijas ir remia esamų bendruomenių įgalinimą. Bendraudami su jomis, tirdami vietinius statybos metodus ir išteklius, OMT architektai kuria novatoriškus dizaino sprendimus. Tvarių medžiagų, tokių kaip mediena, naudojimas derinamas su lanksčiais erdviniais išdėstymais, kad pastatai būtų ilgaamžiai ir prisitaikę prie aplinkos ir žmonių poreikių.

NORMANAS FOSTERIS: RENKUOSI ŠVĘSTI KIEKVIENĄ IŠŠŪKĮ

87 metų britas Normanas

Fosteris – vienas garsiausių ir, kalbama, šiuo metu brangiausiai apmokamų architektų pasaulyje. Per gyvenimą sukūrė tiek darbų, kad šiais metais rengiama jų retrospektyva Paryžiuje. O jis nestoja

– net žada prisidėti prie karo sugriautos Ukrainos atstatymo.

Autorė: Giedrė Linden Nuotraukos ir eskizai: Norman Foster Foundation

N. Fosteris su kolegomis ant žurnalo AD (Architectural Design) viršelio 1972-aisiais.

Šių metų gegužę Paryžiaus Pompidou centre rengiama atidaryti grandiozinė retrospektyvinė N. Fosterio darbų paroda. Gerbėjai galės ją aplankyti net kelis mėnesius, iki rugpjūčio.

O apžvelgti tikrai yra ką per šešis dešimtmečius architekto kūrybos.

N. Fosteris, „Foster + Partners“ įkūrėjas ir vadovas, laimėjo ne vieną pasaulinį architektūros prizą, buvo įšventintas į britų kunigaikščius. Jis laikomas aukštųjų technologijų architektūros plėtros lyderiu ir pripažintas pagrindine britų modernizmo architektūros figūra.

Architektas sukūrė daugiau nei 250 projektų – nuo vieno iš moderniojo Londono simboliu tapusio 30 St Mary Axe pastato, pravardžiuojamo agurku, iki Pekino oro uosto.

Vienas pastarųjų darbų į ikoninių kolekciją – Apple Park biuras Silicio miestelyje Kalifornijoje, pastatytas 2017 metais.

N. Fosterio amžiaus žmonės jau pradeda lėtinti apsukas. Ir architektas galėtų ramiai laiką leisti su žmona Elena, penkiais suaugusiais vaikais, bet jis net nenori girdėti žodžio „pensija“.

Dabar jis rengiasi projektuoti 423 metrų aukščio dangoraižį 70 Park Avenue Niujorke, kuris turėtų būti pastatytas 2025 metais. Taip pat pernai priėmė Charkivo miesto mero Ihorio Terekhovo prašymą vadovauti sugriauto miesto atstatymo planui sukurti.

Didžiausias architekto profesinis nusivylimas – amžina laiko stoka įgyvendinti viską, ką norėtų.

„Dar liko ko išmokti sulig kiekvienu projektu ir gausybė galimybių, kurios dėl vienos ar kitos priežasties niekada nebuvo įgyvendintos. Visada renkuosi žiūrėti į priekį –švęsti kiekvieną iššūkį“, – teigė N. Fosteris.

TRAUKĖ PASTATAI

N. Fosteris išpopuliarėjo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, suprojektavęs „Willis Faber and Dumas“ centrinę būstinę Ipsviče, Anglijoje – aplinkai draugišką atviro plano pastatą, kuris aniems laikams buvo radikalus.

Paklaustas, kodėl tapo architektu, N. Fosteris sakė: „Kai buvau jaunesnis, dirbdamas Mančesteryje kiekvieną laisvą minutę praleisdavau dairydamasis į pastatus mieste. Tada sąmoningai nemąstė, kad bus architektas, bet pastatai jį traukė. Tiek gimtojoje Anglijoje, tiek kelionėse.

„Pamokos studijuojant pastatus ir miestus man išlieka tokios pat svarbios dabar kaip ir anksčiau, kai mokiausi architektūros mokykloje. Ta prasme aš vis dar studentas“, –sakė jis.

Jis sako esantis privilegijuotas turėdamas tiek galimybių: vis dar projektuoti pastatus, dirbti su žmonėmis, vesti mokymus, bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, miestų vadovais, piešti, rašyti. „Manau, kad tie dalykai yra mano energijos šaltinis“, – tvirtina N. Fosteris.

Carré d’Art pastatas NIME, PRANCŪZIJOJE

Nime esančios mediatekos „Carré d’Art“ pastate skirtingų kultūrų vizualiųjų menų ir informacinių technologijų pasaulis susijungia į bendrą, turtingesnę visumą. 1993 metais iškilęs pastatas atgręžtas į „Maison Carree“ – puikiai išsilaikiusią romėnišką šventyklą. Didžiausias iššūkis architektui buvo sujungti naują pastatą su senu, kartu sąžiningai atspindėti laikotarpio dvasią.

„Carré d’Art“ yra 9 aukštų pastatas, kurio pusė įkasta į žemę – taip jis atrodo mažesnis ir neužgožia aplinkinių statinių. Pastato širdyje įrengtas atrijus su stikliniu stogu, laiptuotomis pakopomis, kas būdinga šio regiono kiemams. Erdvė išnaudoja šiuolaikinių medžiagų skaidrumą ir lengvumą, leidžiant šviesai sklisti per visus aukštus.

ŽURNALAS „STRUCTUM“ SIŪLO PAŽINTĮ SU VIENAIS ĮDOMIAUSIŲ N. FOSTERIO DARBŲ:

Britų muziejaus didžioji aikštė LONDONE, DIDŽIOSIOS BRITANIJO

Britų muziejų kasmet aplanko per 6 mln. lankytojų, taigi jis yra toks pat populiarus kaip Luvras ar Metropoliteno meno muziejus Niujorke. 2000-aisiais N. Fosteris suprojektavo pastato vidinio kiemo erdvę, kuri padėjo patogiau pasiskirstyti lankytojų srautams.

Erdvė sujungia visas ją supančias galerijas. Čia yra informaciniai taškai, knygynas ir kavinė.

Stiklinis stogas yra moderniausios inžinerijos ir tinkamai parinktų formų sintezė.

Kiemas driekiasi už muziejaus ribų, sukuriant pėsčiųjų taką iš Britų bibliotekos į „Covent Garden“, upę ir pietinę pakrantę.

70 Park Avenue NIUJORKE, JAV, 2025 M.

270 Park Avenue taps 423 metrų aukščio 60 aukštų dangoraižiu – nauja, modernia centrine „JPMorgan Chase“ būstine Niujorke. Tai bus didžiausias visiškai elektra aprūpinamas statinys su nuliniu išmetamo anglies dvideginio kiekiu. Pastatas statomas iš panaudotų perdirbtų medžiagų. 97 procentai jų bus iš nugriautų pastatų. Čia bus panaudotos išmaniosios statybų technologijos, kurios pasitelkia jutiklius, dirbtinį intelektą.

Tūkstantmečio tiltas LONDONE, JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE

Tūkstantmečio tiltas pastatytas 2000-aisiais, Pakabinamas tiltas jungia Londono Sitį ir Šv. Pauliaus katedrą šiaurėje su „Shakespeare’s Globe“ teatru ir „Tate Modern“ muziejumi kitame krante. Tai – svarbiausia Londone įrengtos pėsčiųjų infrastruktūros dalis. 320 metrų ilgio tiltas išsiskiria tuo, kad yra labai platus ir plokščias. Dvi „Y“ formos atramos laiko aštuonis trosus. Naujo tipo struktūra leidžia trosams nepakilti ar nenusileisti daugiau nei 2,3 metro virš denio. Taip einantieji per tiltą gali netrukdomai mėgautis panoraminiais vaizdais.

Kartu tiltas prisitaiko prie jį supančios architektūros. Jis yra unikaliai plonos struktūros, tad sukuria liauną arką virš vandens.

Kosminė MĖNULIO buveinė

„Foster + Partners“ yra Europos kosmoso agentūros įkurto konsorciumo dalis.

2012 metais bandyta patikrinti, kaip tektų sukurti Mėnulyje patalpas, tinkamas gyventi keturiems žmonėms. Patalpos turėtų gyventojus apsaugoti nuo meteoritų, gama radiacijos ir didelių temperatūros svyravimų.

Šiai buveinei būtų panaudota 3D technologija.

Projekto metu buvo paimta 1,5 tonos medžiagos, atitinkančios Mėnulio dirvą ir iš jos 3D būdu atspausdintas bandomasis modelis. Eksperimentas atliktas vakuuminėje erdvėje, kad maksimaliai atitiktų Mėnulio aplinką.

Pasaulinė žiniasklaidos konglomerato „Hearst Communications“ būstinė Niujorke –įspūdinga 1928 metais statyto dangoraižio rekonstrukcija, atlikta 2006-aisiais.

Naujasis terminalas Karalienės Alijos tarptautiniame oro uoste Omane, Jordanijoje. Pastatytas 2012 metais.

„Salesforce Tower“ Sidnėjuje, 2023 metai.

Didžiosios Britanijos sostinės Londono simboliu tapęs 30 St Mary Axe

N. Fosteris transformavo Londono širdyje esančią Trafalgaro aikštę – labiau pritaikė pėstiesiems. Aikštę 1840-aisiais suplanavo Charlesas Barry.

2017-aisiais pastatyta „Bloomberg“

būstinė laužo naujausias

Londono Sičio pastatų tradicijas, gerbdama jo aplinkos architektūrinį kontekstą.

Commerzbank pastatas Frankfurte prie Maino, Vokietijoje.

NAMAI IEŠKANTIESIEMS

SAVO PASAKOS

„Tark burtažodį, ir miestas pradings, tark kitą – ir jis atsivers“ – pasakų motyvais „Inreal“ grupė kviečia susipažinti su nauju projektu „Kerų kerai“, Vilniaus Burbiškių miške, Bartų g. 11, suplanuota uždara 16 mažaaukščių namų gyvenviete.

Nuo idėjos iki projekto ir įgyvendinimo – viskas kuriama po vienu stogu, visais projekto plėtros etapais rūpinamasi nuosekliai ir iš esmės. Lygiagrečiai plėtojamas kvartalo infrastruktūros projektas – tiesiama gatvė, atvedamas vanduo, kanalizacija ir visos komunikacijos. Investicija – beveik 7 mln. eurų. Iš jų 3 mln. – į infrastruktūrą. Projekto I etape rinkai pasiūlyti 46 vieno–keturių kambarių butai

dviejuose namuose. Statybas planuojama užbaigti 2024 metų II ketvirtį.

„Šiuolaikinio žmogaus gyvenime turi būti balansas tarp greito miesto tempo ir pauzių, kurias teikia gamta. Galimybė gyventi mieste su visa jo infrastruktūra ir drauge užmiesčio ramybėje – tikras komfortas, kuris Vilniuje vis dar įmanomas. Tiesa, miestui augant, tokių sklypų plėtrai tampa vis mažiau“, – pasakoja „Inreal“ grupės vadovas Andrius Anusauskas.

GAMTOS IR CIVILIZACIJOS DERMĖ

Projekto vieta, išties, ypatinga. Tarp brandžiu mišku apaugusių kalvų nusidriekęs slėnis mena paskutinį ledynmetį, kuris suformavo Panerių kalvyno kraštovaizdį. Projekto architektams keltas uždavinys – kaip įmanoma geriau integruoti pastatus į landšaftą, „neiššokti“ iš jo, sukurti tokį vaizdą, kad atrodytų, jog ta gyvenvietė ten ir turėjo būti.

„Gyvenamasis kvartalas, apsuptas mišku apaugusiomis kalvomis, jautriai prisitaiko prie supančio reljefo ir susilieja su juo. Pastatų stilistika siekiama dar labiau

suskaidyti statinių tūrius, siekiant akiai patrauklaus mastelio. Antstato aukšto gyventojai mėgausis supančio miško vaizdais iš erdvių, saulėtų terasų. Aukšti langai įleis daug saulės ir šviesos, leis mėgautis miško artumu. Pastatų apdailai naudotos natūralios ilgaamžės apdailos medžiagos“, – sako projekto rengėjos UAB „FlexiForma“ direktorius Linas Savičius. Projekto energinė klasė – A+. Numatytas grindinis dujinis šildymas, fasadas dengiamas klinkeriu. Daug dėmesio skirta saugumui, bendrų erdvių interjerui ir patogiems bei racionaliems būstų su-

planavimams. Teritorijoje taip pat bus įrengtos automobilių aikštelės, vietos dviračiams, elektromobiliams, vaikų žaidimo aikštelės ir bendruomenės susirinkimo erdvės.

DĖMESYS BUTŲ SUPLANAVIMUI

Buto planas – tai ne tik „plotas“, bet ir jo panaudojimas, labai aiški vizija būsimo žmonių gyvenimo – kur ir kaip jiems bus patogu bendrauti, miegoti, pasidėti daiktus, gaminti maistą, dirbti, praustis. Tai – svarbios detalės: kiek natūralios šviesos, kuriuo paros metu įleis langai, kur stovės šaldytuvas, skalbimo mašina, į kurią pusę atsidarys durys ir t. t.

„Geri butų suplanavimai visada buvo mūsų projektų skiriamasis bruožas, nes tai tikrai esminis dalykas, nuo to priklauso, kaip patogiai gyvens žmonės namuose, kuriuos sukūrėme. Svarbus indėlis šiame etape – ne tik projektuotojų, bet ir mūsų analitikų bei pardavimo padalinio darbuotojų, turinčių daug patirties bendraujant tiesiogiai su pirkėjais anksčiau plėtotuose projektuose Vilniuje, Klaipėdoje ar Neringoje. Visos 29 metų „Inreal“ grupės patirtys, įdirbis, pamokos yra svarbios ir pritaikomos“, – pasakoja A. Anusauskas.

PIRKĖJAI – JAUNI ŽMONĖS

„Planuodami gyvenvietę, žinoma, svarstėme, kas ten gyvens, ir turėdami jau daugiau nei 20 būsimų naujakurių galime sakyti, kad labai tiksliai nuspėjome“, – šypsosi „Inreal“ grupės vadovas. „Kerų kerus“ renkasi jauni žmonės, gyvenę su tėvais užmiestyje, individualiuose namuose, todėl juos žavi gamtos artumas. Daugumai jų tai – pirmas būstas. Tokia pirkėjų struktūra – geras pamatas kurti tvirtą bendruomenę. Jauniems žmonėms būsto kaina yra išskirtinai svarbi, todėl projekto kainodarai skirta itin daug dėmesio.

KAINOS NESIKANDŽIOJA

Šiandien statyti įperkamą būstą nėra paprasta. „Rengdamiesi projekto statyboms, formuodami kainodarą itin daug dėmesio skyrėme šiandienos pirkėjų, ypač jaunų žmonių, galimybėms įpirkti būstą, nes tai –viena svarbiausių projekto sėkmės sąlygų“, – teigia A. Anusauskas. Buto su daline apdaila kaina siekia 2 485–3 184 Eur/kv. metrų. Mažiausia dviejų kambarių buto kaina projekte šiuo metu – 113 000 Eur. Erdvų keturių kambarių butą su didele stogo terasa galima įsigyti už 226 000 Eur.

Iš viso „Kerų kerai“ kvartale suprojektuota 16 mažaaukščių gyvenamųjų namų, 230 butų. Butų plotas – 35–95 kv. metrai. Bendras projekto plotas – daugiau kaip 16 600 kv. metrų. Komplekso teritorijos plotas – 3,1 ha. Bendra viso projekto investicija sieks 27 mln. eurų.

VRYTOJAUS TENDENCIJOS ŠIANDIEN

KONKURSO

NUGALĖTOJAI

Puse metų vykusiame STRUCTUM konkurse

,,VIEŠBUČIO ERDVĖ: RYTOJAUS TENDENCIJOS ŠIANDIEN“

talentingiausi interjero dizaineriai pademonstravo savo įgūdžius ir kūrybiškumą, kurdami modernius viešbučių interjerus. Nuo elegantiško ir minimalistinio iki drąsaus ir eklektiško – pateikti dizainai buvo įvairūs ir įkvepiantys.

Kompetentinga komisija iš 30 dalyvių atrinko 3 geriausius projektus, atspindinčius naujausias šiuolaikinio viešbučio interjero tendencijas. Kiekvienas iš šių dizainų siūlo unikalų požiūrį, kaip sukurti ypatingą patirtį viešbučio svečiams.

PARTNERIAI

I

ANA DRUTEL

Modernaus viešbučio projektui pasirinkome prabangaus minimalizmo koncepciją, kurią lengvai galima pritaikyti ir atskiriems nedideliems nameliams, ir didesnio viešbučio tipo pastatui su privačiais poilsio kambariais. Patogus erdvių suplanavimas, ergonomiški sprendimai, apgalvotas funkcionalumas užtikrina komfortišką buvimą ir kokybišką poilsį. Tikros, lengvai prižiūrimos ilgaamžės medžiagos (medis, stiklas, betonas, akmuo, metalas) derinamos su švarių formų baldais ir kitais interjero elementais. Tai užtikrina funkcionalumą, estetiką bei komfortą, o natūralios faktūros ir spalvos (balta, pilka ir visi žemės atspalviai) nekonkuruoja su atsiveriančiais per panoraminius langus gamtos vaizdais.

Kambariuose bei registratūros erdvėse pritaikyti inovatyvūs inžineriniai sprendimai, leidžiantys optimizuoti šildymo, kondicionavimo ir apšvietimo sprendimus, taupyti gamtos bei žmogiškuosius išteklius.

Inovatyvūs bei patikimi produktai ir sprendimai – raktas į tokio lygio projekto išpildymą, todėl rinkomės partnerius, kurie skiria ypatingą dėmesį efektyvioms technologijoms, inovacijoms, bet nepamiršta estetikos ir naudojimo komforto.

ALINA PONOMAR

Interjero dizaino studentai

Šiandieniame gyvenime gausu streso, perpildytos darbų kasdienybės. Yra žmonių, kurie pamiršta pasirūpinti savimi, sustoti ir pasimėgauti dabartimi. Kauno mieste, „LAV“ viešbutyje, sukurtas subtilus, akį traukiantis interjeras, naudojamos natūralios apdailos medžiagos bei novatoriškos technologijos, kurios atvykusiems svečiams leis pamiršti visus rūpesčius ir pabėgti nuo niūrios kasdienybės.

Architektė

Dažniausiai atvykę į svetimą aplinką nejučia ieškome kažko savo, kas primintų namų jaukumą, kažką pažįstamo dėl stabilios būsenos išlaikymo. Viešbučiai pasitarnauja ne tik funkciškai, tačiau ir užtikrina patogų poilsį keliaujant. Pagrindinis aspektas, kuris lemia tokį potyrį, tai jaukus ir šiltas interjeras. Atvykę svetur iš tikrųjų nedaug laiko praleidžiame viešbučių kambariuose. Vaikštome, tyrinėjame ir susipažįstame su kažkuo nauju. Todėl viešbučiai turi suteikti netrikdomą ir kokybišką poilsį svečiams.

Šiuo projektu siekiama perteikti jaukumo, šilumos ir ramybės pojūtį atsiribojant nuo šiuolaikinio pasaulio. Interjere pritaikomi specialūs sprendimai tam užtikrinti. Miegamoji kambario zona projektuojama be jokių elektroninių įrenginių, maskuojami bet kokie elektriniai priedai, tačiau už stumdomųjų durų planuojamas funkcinis blokas, kuris pasirūpina visais svečių poreikiais nuo higienos, maitinimo, daiktų pasidėjimo iki išmanios įrangos.

Svarbiausias viešbučio vestibiulio akcentas įžengus į vidų –pačiame centre pastatytas akmens stalas, už kurio projektuotas pagrindinis interjero akcentas ir šviesos šaltinis – atrijus. Jo fone interjeras yra persmelktas gamtos ir ramybės. Visame interjere atsisukama į „art deco“ stilių. Siekiama atgaivinti ir sugrąžinti jo monumentalumą ir derinti su šiuolaikiniais interjero sprendiniais.

DIANA KIRKLIAUSKAITĖ, Vilnius TECH architektūros fakultetas

APDOVANOTI GERIAUSI VIEŠBUČIŲ PROJEKTAI –KONKURSAS VIEŠBUČIO ERDVĖ –RYTOJAUS

TENDENCIJOS ŠIANDIEN

Vilniuje įvyko dar vieno STRUCTUM konkurso – „Viešbučio erdvė – rytojaus tendencijos šiandien“ kulminacija.

Šį sykį veržlūs ir talentingi projektuotojai kūrė vizijas ateities viešbučiams. Buvo pateikta net 30 projektų, kuriuos kūrė 72 architektai ir interjero dizaineriai, o geriausius padėjo nustatyti kompetentinga komisija.

Perkurti viešbučių erdves paskatino kilusi pandemija. Tai buvo milžiniškas iššūkis verslui, tačiau bene labiausiai – apgyvendinimo sektoriui. Buvo pradėta svarstyti, kaip galima patobulinti viešbučių erdves ir padaryti jas saugesnes.

Taip pat imta svarstyti, kaip viešbučio kambario sąvoką pakelti į aukštesnį lygmenį – kad jis būtų ne tik kaip vieta nakvynei, bet taptų ramybės ir komforto oaze.

Konkursas „Viešbučio erdvė – rytojaus tendencijos šiandien“ vyko keturiais etapais, kurių metu dalyviai galėjo atsiųsti savo darbus. Iš viso

projekte savo viešbučių vizijas pristatė 30 komandų, kurias sudarė architektai, interjero dizaineriai ir studentai. Dėl dalyvių gausos šis konkursas pasižymėjo didele konkurencija. Tokie juk visuomet ir būna STRUCTUM konkursai.

Restorane „Bizarre“ pradėjo rinktis svečiai. Jie tradiciškai pozavo prie sienelės, šnekučiavosi ir nekantriai laukė apdovanojimų ceremonijos. Netrukus renginio vedėjas Giedrius Leškevičius žengė ant scenos ir renginį pradėjo su daina bei įžangine kalba.

„Ne paslaptis, kad keliaujantys arba atitolti nuo kasdienybės norintys

žmonės viešbučio kambarį traktuoja ne tik kaip vietą nakvynei, tačiau ir kaip ramybės bei komforto oazę.

Tai gyvenamoji ir kartu atsipalaiduoti leidžianti erdvė, kurioje laikinas gyventojas nori pasijusti kaip namuose arba, atvirkščiai – sužadinti naujus pojūčius ir emocijas.

Žurnalas STRUCTUM suteikė galimybę konkurso dalyviams parodyti, kokios, jų nuomone, turėtų būti viešbučių erdvės, kurios turi sujungti estetiką, inovatyvumą, patogumą bei kokybiškai praleistą atokvėpiui arba darbui skirtą laiką“, – sakė G. Leškevičius.

Autorius: Jokūbas Baltrukonis Nuotr.: Darius Kučys

Susirinkusiuosius ant scenos pasveikino ir žurnalo STRUCTUM vadovė Ignė Dutova bei Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, kuri buvo viena iš penkių komisijos narių.

Komisijoje taip pat buvo architektas, UAB „Forma“ vadovas Saulius Mikštas, architektas, humanitarinių mokslų daktaras, einantis profesoriaus pareigas VILNIUS TECH urbanistikos katedroje, biuro „Arches“ partneris Edgaras Neniškis, architektas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis, viešbučio „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ generalinė direktorė Sigita Rudzevičienė. Konkursas nebūtų įvykęs be nuostabių partnerių, kurių technologijos ir modernūs bei inovatyvūs produktai ypač atitiko „Viešbučio erdvė –rytojaus tendencijos šiandien“ koncepcijas. Ant scenos žengė konkurso partnerių atstovai ir įteikė prizus savo pasirinktiems projektams.

Išmanias namų sistemas bei jungiklius tiekianti bendrovė „Jung Vilnius“ apdovanojo interjero dizainerę Veroniką Viršičiūtę, interjero dizainerį Dmytro Novykovą ir vizualizatorę Valentyną Katanovą. Aukštos kokybės vonios bei virtuvės sistemų gamintoja GROHE savo simpatijų prizą skyrė komandoms „Egle home“ ir „Soul house“. Natūralius akmens gaminius tiekianti bendrovė „Akmenstata“ savo įsteigtą prizą skyrė Vilniaus dizaino akademijos ketvirto kurso interjero dizaino studentei Skaistei Bliūdžiūtei. Švaros ir higienos prekių gamintojas „Tork“ apdovanojo Ievą Laurinavičiūtę. Grindų ir sienų gamintojo „Tarkett“ prizas buvo skirtas projektuotojų komandoms „Egle home“ ir „Soul house“. Baldų ir jų priedų gamintojas „Brasa“ prizą įteikė interjero dizainerei Evelinai Delekaitei ir komandoms „Egle home“ ir „Soul house“.

Netrukus buvo paskelbti konkurso komisijos išrinkti penki, jų nuomone, geriausi darbai. Ant scenos jų pristatyti žengė šių darbų autorės – projektuotojos Eglė Mišinytė, Diana Kirkliauskaitė, Aistė Vitaitė, Skaistė Bliūdžiūtė ir Ana Drutel.

Po muzikinio G. Leškevičiaus pasirodymo buvo paskelbtas projektas, gavęs daugiausia portalo Structum.lt lankytojų balsų. Portalo redaktorius Jokūbas Baltrukonis pasveikino keturių interjero dizainerių komandą: Urtę Augustinavičiūtę, Adelę Dambrauskaitę, Gustę Dubinskaitę ir Margaret Plėpis. Jų viešbučio projektas surinko net 1 133 balsus.

Vėliau konkurso apdovanojimai pasiekė kulminaciją – vakaro svečiai apsupo sceną, laukdami, kada renginio vedėjas G. Leškevičius paskelbs pirmųjų trijų vietų nugalėtojus. Juos padėjo išaiškinti konkurso komisija, kuri atsakingai vertino visus darbus pagal šiuos kriterijus: inovatyvios technologijos, unikalus dizainas, modernumas, estetiškumas, praktiškumas, efektyvumas, funkcionalumas, ergonomiškumas.

Viską įvertinus ir susumavus, STRUCTUM vadovė Ignė Dutova ant scenos įvardijo tris pirmųjų trijų vietų nugalėtojus: 3 vieta – VILNIUS TECH ketvirto kurso architektūros studentė Diana Kirkliauskaitė. 2 vieta – interjero dizaineriai Aistė Vitaitė, Austėja Pilipuitytė ir Lukas Jučinskis.

Pirmoji konkurso vieta ir nuostabi kelionė į kasmetę didžiausią pasaulyje tarptautinę baldų parodą „Salone del Mobile.Milano 2023“ atiteko interjero dizainerei, „AD Interjerai“ studijos įkūrėjai Anai Drutel ir Alinai Ponomar.

Nuaidėjus sveikinimams ir aplodismentams, vakaro svečiai fotografavosi, mėgavosi muzika maistu, gėrimais ir bendravimu.

STRUCTUM dėkoja ištikimiems partneriams, be kurių šis renginys nebūtų įvykęs: „Jung Vilnius“, „Grohe“, „Tarkett“, „Praimas“, „Corian“, „Top Spynos“, „Gaja Decor Group“, „Brasa“, „Tork“, „Audiotonas“, „Akmenstata x Cosentino“.

Taip pat dėkojame renginio partneriams: už ypatingą erdvę renginiui, nuostabų maistą – restoranui „Bizzare“, už garsą, vaizdą ir šviesą – „Audiotonas“, svečius vaišino – „Freixenet“ nealkoholinis, gėlės nugalėtojams – „Orchidcare“.

Geras dizainas, geram jausmui.

Švelnių užapvalintų formų ar energingas ir išraiškingas – įgyvendinkite savo individualų stilių iki smulkmenų. „Tecturis“ architektūrinių linijų maišytuvų kolekcija leidžia vandens grožį pajusti dvejomis skirtingomis dizaino formomis. Džiaukitės vandens malonumais kiekvieną dieną.

Tecturis. Įkvėptas vandens. Sukurtas Jums.

Gintaras Čaikauskas – įmonės „ARCHITEKTŪROS LINIJA“ projektų vadovas, architektas, VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorius.

Šiuolaikinis būstas turi būti ne tik estetiškai patrauklus, funkciškai patogus, racionaliai suplanuotas, bet ir tvarus.

Tai reiškia, kad jis turi atitikti optimalios eksploatacijos, energinio efektyvumo, insoliacijos, akustikos reikalavimus, taip pat būti žmogui įperkamas, nesudarantis nepakeliamos ekonominės naštos ir neapribojantis visaverčio socialinio gyvenimo galimybių, o esant reikalui – likvidus. Tikiu, kad tai yra sunkus, bet įveikiamas uždavinys.

Dalyviams linkiu besąlygiško atsidavimo savo profesijai, kūrybinio įkvėpimo, inovatyvaus mąstymo, nesibaigiančių meninių paieškų, smalsumo, nepaliaujamo noro tobulėti, visuomet kvestionuoti kiekvieną savo pasirinkimą ir sprendimus bei altruistiško tikėjimo pasiektu rezultatu.

Jei pavyks realiai išvystyti bent vieną iš šių savybių, sėkmė bus neišvengiama.

Tomas Lapė – architektų studijos

,,Studija Lapė“ vadovas

Kartais man atrodo, kad gyvename materialinio pritekliaus iliuzijoje, kai atsakomybės jausmas už visą pasaulį užgožė asmeninį, išgyventą, todėl irgi prasmingą ryšį su artimiausia savo aplinka. Su savo buitimi, namais, artimaisiais. Viena vertus, noras save matyti pasaulio kontekste yra labai masinantis, nes kuria prasmingos būties jausmą, kita vertus, pasiduodami šiai iliuzijai pasijuntame dar mažesni ir bejėgiai, neretai – nelaimingi. Kaip namas yra pastatytas iš tvarkingai ir suplanuotai sudėtų plytų, taip ir pasaulis yra sistema, kurioje kiekvienas turime asmeninę ir svarbią misiją. Kad ir kokia ta misija būtų, turime ją įgyvendinti kokybiškai, apgalvotai ir atsakingai. Pasaulis prasideda nuo mūsų, mūsų norų, mūsų namų, gatvės, rajono. Kokybiška mūsų aplinka – gražus ir tvarus pasaulis. Palinkėčiau visiems norėti ir kurti tik tai, ko išties mums reikia, nes tai, ko nereikia, net jei tai ir yra gražu, visada pavirsta atliekomis.

Lina Bakienė –

„Mild Studio“ įkūrėja ir interjero architektė

Namai – tai kiekvieno žmogaus ramybės oazė. Namas turėtų atspindėti poreikius, pomėgius ir svarbiausia būti pritaikytas šiuolaikiniam gyvenimo tempui.

Projekto dalyviams linkiu: leiskite sau nukeliauti toliau už kasdienybę, įsivaizduokite save po 10 metų ir savo namus - tokie turėtų būti namai X.

Ignas Kalinauskas

– architektas, studijos „Archispektras“ kūrybos vadovas

Šiuolaikinio žmogaus poreikiams pritaikytas būstas turėtų būti kontekstualus – tai reiškia, kad jis turi reaguoti į aplinką ir būti sukurtas tiksliai specifinei vietai bei asmeniniams kiekvieno individualaus žmogaus poreikiams. Šiuolaikinis žmogus yra išraiškingas, įvairus, unikalus ir nė vienam netinka standartizuoti sprendimai.

Linkiu kurti kiekvieną kartą taip, lyg kurtum savo paties svajonių būstą.

Justė Žibūdienė

–

architektė, interjero dizainerė, studijos „Toota“ įkūrėja

Namas nėra vien graži erdvė. Manau, namas, kaip ir šeimininkas, turi turėti savitą charakterį, atspindėti jame gyvenantį žmogų, būti jam patogus, atliepti aplinką, kurioje jis pastatytas.

Projekto dalyviams noriu palinkėti fokusuotis į turinį, o ne į išraišką. Nebijoti ieškoti problemų ir rasti būdus joms spręsti. Svarbiausia, gera idėja.

STRUCTUM RESTA PARODOS STENDAS –

GAMTOS IR TECHNOLOGIJŲ SINERGIJA

Statybų pramonėje dažnai minimas faktas, kad pastatai sudaro 40 proc. viso pasaulio anglies dvideginio išmetimo. Ši statistika tiek architektams, tiek visiems statybų specialistams užkrauna didžiulę atsakomybę. Architektūros tvarumo idėja atsirado kaip būdas sumažinti žalą aplinkai, o viena reikšmingiausių šios idėjos krypčių – nustoti gamtą matyti kaip atskirą elementą, kurį reikia išsaugoti, o atsigręžti į ją ir integruoti kuriamoje gyvenamojoje aplinkoje. Tai kartu su šiandienėmis aplinkos sąlygomis ir sparčia urbanizacija lėmė, kad vis daugiau dėmesio skiriama ekologišku sąmoningumu grįstiems projektams.

[Architektai ir inžinieriai jau atrado daugybę tvaraus dizaino sprendimų: sutankintų natūralių žaliavų naudojimas, tokių kaip žemė, kreida, kalkės ar žvyras, perdirbtos medžiagos ir baldai, projektavimas atsižvelgiant į statybvietės klimato sąlygas, įvairūs technologiniai sprendimai... Naujų pastatų projektavimas ėmė taip remtis žaliąja architektūra, kad ribos tarp to, kas tikrai tvaru ir ekologiška, o kas tvarumą tik imituoja, pasidarė neryškios. Aišku viena, kad natūralios, perdirbamos medžiagos, greita surenkamoji statyba ir lankstūs dizaino sprendimai prisideda prie kokybiškesnės aplinkos kūrimo.]

MEDIENA – TVARIAUSIA STATYBINĖ MEDŽIAGA

Siekiant atkreipti dėmesį į tvaraus dizaino principus ir praktiškai pademonstruoti šių idėjų pritaikymą didžiausioje Lietuvoje statybų parodoje „RESTA 2023“ Vilniaus „Litexpo“

parodų rūmuose balandžio 27–29

dienomis bus galima išvysti įspūdingą žurnalo STRUCTUM kuriamą stendą, kurį įgyvendinti padės „Jūrės

medis“, „Gaja Decor“, „Tarkett“, „LT PROJECT“, „Manorobotas.lt“ ir Rytis Koveckis. 36 kv. metrų ploto ir beveik 5 metrų aukščio stendas bus pagamintas iš klijuotosios medienos elementų, kurių kompozicija atspindės aliuziją į ateities miestą.

Mediena yra labai universali ir atspari aplinkos poveikiams, pasižymi ilgaamžiškumu ir tvirtumu, o dėl savo natūralios prigimties ir galimybės kaupti CO2 neretai yra laikoma tvariausia statybine medžiaga. „Jūrės medis“ naudoja tik iš gerai tvarkomų miškų ir kitų kontroliuojamų šaltinių FSC® sertifikuotas žaliavas bei yra verifikuota EPD produkto poveikio

aplinkai deklaracija, kuri dar kartą patvirtina jų medienos konstrukcijų pranašumus tvarumo ir ekologijos aspektais.

ARCHITEKTŪRINĖ ĮVAIROVĖ PER MODULINĘ STATYBĄ

Tarpusavyje sujungtų medinių elementų kompozicija bus pagaminta iš standartinių matmenų kubų, todėl ateityje ją bus nesudėtinga išmontuoti ir pakartotinai naudoti. Tokio modulinio medinio dangoraižio idėja simbolizuos ateities architektūrą, inovatyvias technologijas, statybų proceso pokyčius bei kvies pamąs

tyti, kaip galime pasiekti architektūrinę įvairovę naudodami kuo mažiau statybinių elementų ir ar pažvelgę į statybos pramonę per standartinių elementų gamybą galime sukurti naują, efektyvesnę statybų sistemą, kuri būtų ir patvari, ir tvari?

„Mes siekiame parodyti, kaip greiti, nesudėtingi ir aplinkai draugiški sprendimai leidžia sukurti įspūdingas struktūras, kurios tampa vis aiškesne alternatyva įprastam statybų procesui. Mums nereikia daugiau betoninių blokų su pernelyg sudėtingomis sistemomis, kurios diktuoja mūsų gyvenimo būdą. Mums reikia lengvų, našių, tvarių konstrukcijų, kurios būtų sveikos ir aplinkai, ir joje gyvenantiems žmonėms“, – sako instaliacijos autorė, architektė Agnė Tamašauskaitė.

GAMTOS SVARBA ATEITIES

MIESTAMS

Visą stendo instaliaciją dengs augalų gausa, kuri atspindės gamtos svarbą ateities miestams. Apželdinimas bus kuriamas iš geriausios kokybės stabilizuotų augalų, kuriais rūpinasi GAJA DECOR GROUP. Norint atitikti aukščiausius standartus, vertikali augalų siena ar vertikalūs sodai yra gaminami iš itin kokybiškos, Skandinavijos miškuose rinktos samanos bei kitų miško augalų. Stabilizavimo procesas suteikia augalui ilgaamžiškumo, todėl jis lieka šviežias neterminuotą laiką. Stabilizuotos samanos ne tik išsaugo savo natūralią tekstūrą, bet ir kvapą bei yra aplinkos drėgmės indikatoriai. Būtent toks sprendimas leidžia net parodos

Olandų architektų studijos „Studioninedots“ konceptinis projektas „Rebel“. Gyvybingas, ateities miestus atspindintis kompleksas dinamiškiems miesto gyventojams.

instaliacijoje atsisakyti plastikinės žalumos naudojimo ir stendą papildyti natūraliais, ilgai išsilaikančiais produktais.

TECHNOLOGIJŲ KURIAMA INTERAKTYVI PATIRTIS

Gamtos ir technologijų sinergiją stendo instaliacijoje kurti padės Manorobotas.lt novatoriško bioninio dizaino „BellaBot“ robotas. Jo pažangi dirbtinio intelekto balso sistema leidžia bendrauti su žmonėmis, todėl jis parodos svečiams kurs interaktyvią patirtį, kvies susipažinti su šiuolaikinių technologijų kuriamomis galimybėmis bei su STRUCTUM pristatomomis tvarumo idėjomis.

„Šis stendas bus pagamintas iš atliekamų, biologinių ar perdirbamų medžiagų, kurių poveikis aplinkai nedidelis. Stendas stovės ant „Cradle to Cradle®“ sertifikuotos „Tarkett“ tekstilinės grindų dangos, o priešais instaliaciją prisėsti kvies „LT PROJECT“ ekspozicijos baldai. Visi norintys turės galimybę apsilankyti, susipažinti su stendo vizija, panaudotomis medžiagomis, jų galimybėmis šiuolaikinėje architektūroje“, – pasakoja A. Tamašauskaitė.

Diskusija apie tvarių ateities miestų vystymą

Tvarumas yra ne pavieniai sprendimai, o jų visuma, todėl, užuot taikę pavienius tvaraus dizaino elementus ar „tvarumo imitavimo“ (angl. greenwashing) metodus, architektai turėtų atsisakyti būti tik objektų kūrėjais ir dalyvauti kuriant platesnes mūsų ateities miestų sistemas. Šių metų parodoje „RESTA 2023“

STRUCTUM projektai siekia stiprinti holistinio tvarumo požiūrį į architektūrą, statybų procesą ir technologijų galimybes, tad parodos metu balandžio 27 dieną 11 valandą

Simonas Gentvilas

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras Dovydas Kaminskas

Tauragės rajono meras

STRUCTUM organizuoja atvirą diskusiją apie tvarių ateities miestų vystymą, kaip ir kur link judame šiandien, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriama, kaip turėtume spręsti augančias tvarumo imitavimo problemas?

Ateities miestų vystymas yra neatsiejamas nuo tvarumo ir technologijų darnos, nuo visapusiško bendradarbiavimo tarp skirtingų sektorių, tad diskusijoje savo įžvalgomis dalysis ir bendrų sprendimų ieškos Lietuvos Respublikos aplinkos ministras

Daiva Gasiūnienė

Anykščių rajono vyriausioji architektė

Gytis Jakučionis

UAB „YIT Lietuva" NT verslo direktorius

Martynas Matulevičius

UAB „FOGO" direktorius

Simonas Gentvilas, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, Anykščių rajono vyr. architektė Daiva Gasiūnienė, PUPA urbanistikos studijos partnerė, urbanistė Justina Muliuolytė, MB „Bauland“ steigėjas, partneris, architektas ir urbanistas Donatas Baltrušaitis, nekilnojamojo turto vystytojų „YIT Lietuva“ verslo direktorius Gytis Jakučionis bei statybų sektoriaus ekspertai – bendrovės FOGO direktorius Martynas Matulevičius ir „GROHE AG“ pardavimo atstovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė.

Donatas Baltrušaitis

MB „Bauland“

steigėjas, partneris, architektas ir urbanistas Aiste Stankeviciene „GROHE AG“ pardavimo atstovė Lietuvoje

Justina

Muliuolyte

PUPA urbanistikos studijos partnerė, urbanistė

IDĖJĄ PADIKTAVO AVIACIJOS

TEMA

Pro šio biuro langus

atsiveria Vilniaus

oro uosto panorama su kylančiais ir besileidžiančiais lėktuvais. Būtent

aviacijos technologijų

tema padiktavo

išskirtinę biuro

dizaino nuotaiką.

Nuotr.: Norbert Tukaj

BIURO INTERJERE

AVIACINIO METALO TEMATIKA ATSIKARTOJA IR BALDUOSE, IR ŠVIESTUVUOSE.

„Mums lėktuvai asocijuojasi su technologijomis, šaltais aliuminio, plieno atspalviais – būtent juos ir rinkomės interjero estetikai“, – sako dizainerė Radvilė Tirevičiūtė, biuro interjerą kūrusi su Laura Dabravalskyte. Kolegės, pasivadinusios „Dvi Design“ studija, kartu kuria jau dešimt metų. Kaip pačios sako, labiausiai mėgsta įgyvendinti nestandartinius sprendimus.

Jų kurtas biuras prie oro uosto visiškai atspindi jame įsikūrusios įmonės veiklą – „Smartlynx Airlines“, „Avia Solutions Group“ antrinė įmonė, teikia užsakomųjų ir krovinių oro linijų paslaugas.

Dariaus ir Girėno gatvėje, verslo centro paskutiniame aukšte, esančią 452 m2 ploto erdvę įmonė interjero dizainerėms patikėjo be kūrybinių apribojimų. Tik su sąlyga, kad nebus pastatyta ilgalaikių sienų. Užsakovai norėjo, kad ateityje, reikalui esant, interjero suplanavimą būtų galima lengvai pakeisti.

„Dvi Design“ biuro estetikai kurti pasitelkė novatoriškas medžiagas: nerūdijantįjį plieną, aliuminį bei visišką naujovę Lietuvoje – aliuminio putų plokštes. Dizainerėms buvo ypač svarbu, kad ši medžiaga – tvari.

„Lietuvoje aliuminio putų plokštės atsirado visai neseniai. Pasaulyje jos dažnai naudojamos pastatų fasadams. Mes pritaikėme interjere, nes medžiaga paslanki, galima išlankstyti sudėtingas geometrines formas, – komentuoja R. Tirevičiūtė. – Meistrai ir pradžių abejojo, kad pavyks iš aliuminio išlenkti pagrindinę dekoratyvinę biuro plokštę, bet įsitikino, kad tai – įmanoma.“

Įdomus dekoratyvinės plokštės sprendimas padeda sustiprinti norimą aviacijos – technologijų stilistinę užuominą, kartu ir pasitarnauja biuro akustikai – šios aliuminio putų plokštės sugeria garsą.

Išskirtinis sprendimas panaudotas ir susitikimų kambariui viduryje biuro. Jo sienos sumontuotos iš vadinamojo „fluted glass“ – stiklo iš vamzdelių. Jei ateityje reikės, šis susitikimų „namelis“ galės būti lengvai išmontuotas.

Biuro interjere aviacinio metalo tematika atsikartoja ir balduose, ir šviestuvuose. Palubėje virš poilsio zonos įspūdingai atrodo kabanti konstrukcija su 30 šviestuvų metalo gaubtais – juos specialiai pagal užsakymą pagamino bendrovė „Gaudrė“.

STIKLO PERTVARA –ERDVĖS KEITIMUI

Atskirti dvi darbo erdves biure pasitelkta sulankstoma stiklo pertvara.

Daugiau kaip 270 kilogramų sverianti,

5,2 metro ilgio ir daugiau nei 2,3 metro aukščio pertvara – didžiausia sulankstoma pertvara, kokią iki šiol yra tekę pagaminti ir sumontuoti bendrovei „Piritas“.

„Labai gerai, kad architektės į mus kreipėsi dar ankstyvoje projekto stadijoje. Laiku perspėjome, kaip tinkamai paruošti šiai pertvarai angas, – sako Vytautas Stankus, bendrovės „Piritas“ gamybos vadovas. –Pasitaiko, kai žmonės, jau atlikę apdailą, stiklo pertvaros užsiprašo –tada tenka perdarinėti toje vietoje lubas, išauga išlaidos.“

Pasak V. Stankaus, kadangi visas sunkios stiklinės pertvaros svoris laikosi būtent ant lubų, jas reikia iš anksto toje vietoje sutvirtinti. Tuomet stiklinė pertvara lubose montuojama į bėgelį. Iš šono ant ašinio vyrio prie sienos tvirtinamas tik pirmas segmentas – jis palaiko visus kitus pertvaros segmentus, kad šie nevirstų.

„Projektas šiame interjere nebuvo standartinis. Pertvara išėjo didelė ir sunki, reikėjo parinkti atitinkamą bėgių sistemą ir profilius, kurie ją atlaikytų“, – sako V. Stankus.

Pasak jo, klientai nori tokių stiklo ir metalo pertvarų ne tik dėl to, kad tai elegantiškas dizaino sprendimas.

Tokio tipo pertvaros dažnu atveju gali išspręsti kilusį galvosūkį, kaip atskirti erdves. Šią pertvarą uždarius galima susikurti atskirą kambarį – darbuotojai turi daugiau galimybių naudoti patalpą pagal poreikius.

SAMSUNG – KOKYBIŠKAM

MIKROKLIMATUI

Vienas svarbiausių uždavinių įrengiant biurus – užtikrinti komfortiškas mikroklimato sąlygas patalpose.

Nėra patogu ir malonu dirbti, kai patalpose jaučiami šalto vėjo gūsiai, kuriuos skleidžia oro kondicionieriai, ar kai patalpos šildomos skirtingai –vieniems darbuotojams būna per karšta, kitiems – per šalta.

„SmartLynx Airlines“ biure, kaip ir viso verslo centro patalpose, šiuos klausimus padėjo išspręsti „Samsung“. Čia sumontuotos „VRV Samsung DVM S“ vėsinimo ir šildymo sistemos, turinčios šilumos grąžinimo funkciją.

„Pagrindinė tokios sistemos savybė ir jos unikalumas tas, kad pereinamuoju sezonu ji vienu metu leidžia tiek šildyti, tiek vėsinti patalpas“, –sako Rimvydas Breskis, „Samsung“ ŠVOK produktų technikos vadovas. Pasak jo, tai ypač aktualu, kai vienoje pastato pusėje šviečia saulė, o kitoje yra pavėsis – vienoje pastato pusėje patalpas reikia vėsinti, o kitoje – šildyti.

Biure ir visame verslo centre sumontuoti unikalūs ir patentuoti „Samsung WindFreeTM“ keturkrypčiai kasetiniai oro kondicionieriai, kurių technologijos veikimas yra išskirtinis. Kai veikiant kondicionieriui yra pasiekiama norima temperatūra patalpoje, jo mentelės yra uždaromos, o pro jose esančias mikroangas vėsus oras teka lėtai, 0,15 m/s greičiu. Taip oras tolygiai paskirstomas po visą patalpą ir nėra nemalonių šalto oro gūsių.

„Manau, pasiekti gero rezultato montuojant ŠVOK sistemas padėjo tai, kad „Samsung“ darbuotojai dalyvavo kiekvienoje projekto stadijoje, gilinosi į kokybiškų sprendinių parinkimą bei įrangos eksploataciją. Mes konsultavome projekto rengimo metu, apmokėme įrangą montavusios įmonės darbuotojus, dalyvavome jos paleidimo metu“, – sako R. Breskis.

Pasak jo, „Samsung“ skiria daug dėmesio mikroklimato komfortui ir nuolat investuoja, kad sukurtų naujas technologijas, kurios padeda žmonėms gerai jaustis patalpose.

STIKLINIS ARTIMŲJŲ RYTŲ VEIDAS

Nuotr.: Fredrik Ohlander (Unsplash)

STATYBINIO STIKLO PRAMONEI AUGANT, ARTIMIEJI RYTAI IŠLIEKA VIENA AKTYVIAUSIŲ

JĮ NAUDOJANČIŲ PASAULIO RINKŲ. VIENI

LABIAUSIAI STIKLO ARCHITEKTŪRĄ PAMĖGĘ

JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI (JAE).

Autorius: Aura Mykolaitytė

Atrodo, JAE įsibėgėję tęsia 1990-aisiais kilusį statybų bumą: intensyviai plečiasi tiek sostinė Abu Dabis tiek turistų nuolat apgultas Dubajus. Nors ne visiems Dubajus patinka dėl savo dirbtinės dvasios, negali ginčytis — čia sukurta tokių architektūrinių stebuklų, dėl kurių miestas laikomas vienu futuristiškiausių pasaulyje.

Žmonijos architektūros ir inžinerijos pasiekimai JAE materializuojasi plačiausiais ir neįtikinamaisiais užmojais. The Opus, Burj Khalifa, The HQ, Creek, skubamas pabaigti iki 2025 metų ir tituluojamas kaip aukščiausias bokštas pasaulyje.

Vienoje turtingiausių, naftos išteklius eksploatuojančių šalių, tikrai netrūksta pinigų naujiems architektūros šedevrams ir rekordams. Dykumoje, kur oro temperatūra kartais siekia iki 40 laipsnių Celsijaus, nesirūpinama ir tuo, kad stikliniai pastatai labiau įkaista. Geriau jau arabai panaudos daugiau kondicionierių, bet kurs ikoninius statinius, kuriais puikuosis prieš visą pasaulį.

Sakoma, kad milijonieriai arabų šeichai stiklą fasaduose pamėgo kopijuodami Vakarų architektūrą, sėkmingų JAV miestų dangoraižių panoramas. Neatsitiktinai, daugelį Dubajaus ir kitų miestų įspūdingų statinių taip pat pasamdyti sukurti vakariečiai - britų, amerikiečių ir kitų šalių architektai.

Stiklas fasaduose puikiausiai įkūnija arabų polinkį į prabangą. Jo savybė atspindėti šviesą bet kurį pastatą paverčia įspūdingesniu ir modernesniu.

Yra ir kita medalio pusė – nors šioje vietoje labiau tiktų sakyti –kita stiklo pusė. Kritikai kaltino, kad pomėgis statyti prabangius pastatus iš stiklo prisideda prie klimato kaitos. Stiklas leidžia patalpoms įkaisti, tad yra kaltas dėl didesnio CO2 išmetimo į atmosferą, nes tokius pastatus reikia daugiau vėsinti.

Tačiau šiandien JAE statytojai turi argumentų, ką atsakyti stiklinės architektūros peikėjams. Per kelis dešimtmečius stiklo apdirbimo technologijos smarkiai patobulėjo, pagerėjo jo saulės kontrolės, šiluminio komforto, akinimo, akustinės savybės. Dabartinis stiklas geriau atlaiko grėsmingesnes vėjo ir seismines sąlygas.

Pavyzdžiui, Low-E stiklas — jis padengtas mikroskopinio plonumo danga, kuri atspindi šilumą. Saulės infraraudonieji spinduliai atsimuša į šią dangą, nepatenka per stiklą į patalpos vidų, tad ši neprikaista.

Kitaip nuo karščio gintis padeda dar vienas išmaniosios rūšieselektrochrominis stiklas. Jame gausybė jutiklių fiksuoja saulės spindulių intensyvumą, o veikiant žemos įtampos srovei stiklas pats pritemsta arba pašviesėja – žiūrint ko reikia esamam paros metui.

Estetiškumo prasme, pasirinkimas irgi išsiplėtė: savo kūrinį architektas gali papuošti kokiu tik noriu stiklu: spalvotu, matiniu, graviruotu, veidrodiniu, raštuotu, skaidriu be geležies, kuri būna kalta dėl stiklo fasadų pažaliavimo

Šios naujos stiklo technologijos neabejotinai prisideda prie to, kad pasaulio stiklo pramonė auga. The Business Research Company duomenimis, pasaulinės stiklo fasadų rinkos dydis palaikys 4,6 procento metinio augimo tempą: nuo 160,69 mlrd. dolerių 2022 -aisiais iki 168,13 mlrd. dolerių šiais metais. 2027 metais tikimasi pasiekti ir 200,55 mlrd. dolerių.

Nors didžiausiomis stiklo fasadų rinkomis išlieka Azijos ir Ramiojo vandenyno regionai, Artimieji Rytai – vis dar didžiausių stiklo fasadų naudotojų sąraše. Tad JAE dar nustebins naujais stikliniais veidais savo miestų panoramose.

OPUS

Naujasis ME Dubai viešbutis Dubajuje - paskutinis legendinės Zahos Hadid kūrinys, prieš jai paliekant šį pasaulį, The Opus pavadintas pastatas baigtas prižiūrint architektės kolegoms, 2020 -aisiais. Geometriškai sudėtingi fasadai įrodo, kad estetinės stiklo pritaikymo galimybės - begalinės. Pastate sudėtas Low-E technologijos stiklas, kuris atspindi saulės šilumą ir neleidžia patalpoms įkaisti. Punktyrinis frito raštas pabrėžia pastato formą, vizualiai kubą tarsi išpučia ir suteikia jam aptakumo.

Pastato ertmei sukurti panaudota 4300 atskirų, ir plokščių, ir lenktų stiklų. Naktį šią ertmę apšviečia stikluose sumontuoti diodai.

Nuotr.: Laurian Ghinitoiu

OPERA DUBAJUJE

2016 metais atidaryta Opera House Dubai yra bandomasis projektas su naujausia dvipuse antirefleksine danga architektūriniuose stikluose. ATKINS architektai juo sumanė apsupti visą 10 tūkstančių kvadratinių metrų išorę. Antirefleksinis stiklas turi mažą geležies kiekį, todėl ant jo sumažėja šviesos atspindžių, galima tarsi kiaurai pro orą žvelgti į pastato vidų, o iš vidaus žiūrintys per tokį stiklą aiškiau mato miesto vaizdus.

Nuotr.: Pexels: Alexander Afanasyev

Nuotr.: Atkins Doh

Karališkasis Atlantis

Ultra prabangus, šešių žvaigždučių viešbutis Dubajuje, svečius priima nuo pernai. The Royal Atlantis Resort & Residences pastatą kūrė Niujorko architektai

Kohn Pedersen Fox Associates. 43 aukštų pastatas turi net 2500 langų, kuriems panaudota 35 tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo. Languose sudėtas šilumą izoliuojantis Low-E stiklas.

The Royal

THE HQ

Kad ir ką jums primena šis apvalus pastatas Abu Dabyje, jo kūrėjams MZ Architectstai tarsi perlas, besiilsintis ant smėlėto kranto. 2010 -aisiais iškilęs 110 metrų aukščio biurų pastatas tuo metu buvo pirmasis JAE diagridinis statinys. Nors jo fasadas atrodo išgaubtas, iš tikrųjų jis apdėliotas plokščiais trikampiais, pagamintais iš perdirbto stiklo.

Etihad bokštai

2011 metais Abu Dabyje pastatyti Etihad Towers – tarsi penkios stiklinės skulptūros. Trys gyvenamieji dangoraižiai, vienas verslo centras ir vienas viešbutis visiškai apvilkti stiklu - jis padengtas pilkai mėlyna danga, saugančia nuo saulės.

Dubajaus brangakmenis

Taip dar vadinami šie QHC Architects & Engineers sukurti stikliniai

J One bokštai, išlenkti tarsi U raidė. 2021 metais baigto statinio vidinėje pusėje įkomponuotas apvalus stiklinis burbulas, kuriame veikia restoranas.

WICONA elementinio fasado sistema

„520 WEST 28TH“ – PIRMASIS APARTAMENTU PASTATAS NIUJORKE, SUPROJEKTUOTAS „ZAHA HADID ARCHITECTS“

Pastato fasadų sistema ir jo kreivės dera kartu šiame 11 aukštų statinyje. Jų formos maksimaliai padidina kiekvieno būsto privatumą ir tuo pačiu metu sukuria dinamiškumo ir judėjimo jausmą. Išsiskiriantis ir originalus pastatas, prikaustydamas žvilgsnius, nepalieka abejingų.

„WICONA“ naudoti sprendiniai: individualiai pritaikyta elementinių fasadų sistema su elektros pavaromis į išorę išstumiamomis langų varčiomis.

Daugiau: www.wicona.lt

Architektas: Zaha Hadid Architects / Fasadų gamintojas: Stahlbau Pichler / Foto: ©Hufton+Crow

MOLĖTŲ UNIKALUMĄ STIPRINS

IŠSKIRTINIS OBJEKTAS – PATYRIMINIS VANDENS MUZIEJUS

Molėtai – ežerų kraštas, apipintas legendomis su sena istorija ir nuostabia gamta. Šiandien miesto teritorijoje gausu tiek žalių gamtos plotų, tiek realizuotų infrastruktūros pokyčių, kuriais daugiausia džiaugiasi miesto gyventojai. Vis dėlto mieste kol kas trūksta kertinio traukos centro, kuris generuotų didelius turizmo srautus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto 5 kurso studentas Vytautas Jarutis ėmėsi šio objekto kūrimo Molėtų miesto upės pakrantės teritorijoje Vilniaus g. Jis pristatys patyriminį vandens muziejų.

KONKURSO „IŠMANUSIS MIESTAS 9”

DALYVIS: Vytautas Jarutis

KATEGORIJA: studentai

DARBO VADOVAS: doc. dr. Arnoldas Gabrėnas

TERITORIJA: Molėtai, Kultūrinės ir pramoginės paskirties centras

Savivaldybės pateikta 6,5 ha teritorija yra šalia neseniai jau įgyvendintų kultūrinių rekreacinių paskirčių objektų, išsidėsčiusių aplink miesto ežerus, patogioje privažiuoti, vaizdingoje vie-

toje, šalia ežero ir miško, kurį galima pertvarkyti į viešąją erdvę, kultūrinių edukacinių veiklų paskirties parką ir t. t. Vytautas Jarutis šią teritoriją įvardija kaip miesto pakraštį, kuriame nuosekliai pereinama nuo smulkaus sodybinio užstatymo prie gamtos.

„Šiuo metu teritorijoje sutelpa kelios funkcijos: esama autobusų stotis, teritorija prie ežero naudojama kaip miesto paplūdimys, miškelyje ant kalvelės išsidėstę UAB „Molėtų vanduo“ pastatai. Mano vizija – sukurti naują vietoženklį Molėtams, derantį prie gamtos ir aplinkinio užstatymo, kuris būtų pritaikytas patyriminiam vandens muziejui su greta esančia rekreacine miesto zona – paplūdimiu“, – sako architektas.

Ankščiau baigusį istorijos, paveldosaugos ir teisės studijas, V. Jarutį teritorija sužavėjo ne tik dėl gamtinių, bet ir ypatingų istorinių savybių, kurios padėtų kurti unikalaus vietoženklio identitetą. „Pro čia į miestelį buvo atvykstama prekybiniu traktu iš Daugpilio, Utenos. Čia kalvelėje prie

kelio palaidoti Antrojo pasaulinio karo metais žuvę vokiečių kariai, –sako projekto dalyvis. – Seną vietos istoriją papildys pagrindiniai ateities miestų kūrimo prioritetai: triukšmo, užterštumo mažinimas, darnus judrumas bei žmogiškam masteliui artima architektūra, harmoningai įsiliejanti į gamtinę aplinką.“

V. Jarutis neabejoja, kad nors ir Lietuvos kaip tolygiai urbanistiškai besivystančios šalies vizija ateityje keisis, regioniniai miestai ir miesteliai, turėdami gerai išvystytą infrastruktūrą, išliks patrauklūs žmonėms, kuriantiems savo verslus, dirbantiems nuotoliu iš namų, vertinantiems ramybę ir švarią aplinką. „Lietuva, mano manymu, gali sekti Norvegijos pavyzdžiu, kur gyvenama ir dirbama didžiuosiuose miestuose, bet užmiestyje turima sodyba ar nedidukas namelis savaitgalio poilsiui ir atostogoms. Tokia perspektyva leistų darniai vystyti urbanistinę plėtrą Lietuvoje, efektyviai koncentruojant investicijas bei atiduodant grąžą regionams“ , – sako architektas.

SENOSIOS ANYKŠČIŲ DVARVIETĖS TERITORIJAI

KURIAMA NAUJA VIZIJA, SUJUNGIANTI ARCHITEKTŪRĄ, GAMTĄ IR ŽMOGŲ

Anykščių senosios dvarvietės teritorija (ONIXTI)

šiaurinėje miesto dalyje turi svarbų istorinį ir kultūrinį kontekstą, kurį norima išsaugoti ir įveiklinti. Didžiausias iššūkis čia – suderinti

laidžią ir integruotą želdynų sistemą su žmogaus veikla. Šios užduoties

ėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto

penktojo kurso architektūros studentas Aurimas

Dambrauskas kartu su darbo vadovu doc. dr. Dariumi

Linartu, kurie sieks sukurti

Anykščių miestui patrauklią ir išskirtinę erdvę, atspindinčią miesto identitetą, įtraukiančią, supančią gamtą bei įkvepiančią menininkus bei lankytojus.

Ši teritorija A. Dambrauską pirmiausia patraukė dėl savo gamtinės aplinkos bei užduoties sukurti menininkų rezidenciją. „Toks projektas labai tinka prie mano baigiamojo darbo temos – modulinės architektūros. Sieksiu įveiklinti Anykščių senosios dvarvietės teritoriją, sujungti architektūrą ir gamtą bei suteikti jai identitetą, kurį būtų galima lengvai atpažinti“, – sako projekto dalyvis.

Projektuojamoje teritorijoje šiuo metu yra Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos pastatas su priklausiniais, Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos pastatas ir Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė. Pasak A. Dambrausko, norint sukurti darnesnius miestus, labai svarbu atsižvelgti į esamų teritorijų ir pastatų įveiklinimą. „Ne tik Anykščiai, bet ir nemažai

kitų Lietuvos miestų ir miestelių turi puikių žaliųjų erdvių ar kultūrinių objektų, kurie paprasčiausiai nėra tinkamai įveiklinti, o tai spręsti padeda tokie projektai kaip „Išmanusis miestas“, – sako architektas.

Taip pat kaip vieną iš didesnių problemų Lietuvos miestuose A. Dambrauskas įvardija dviračių takų, kai kur ir pėsčiųjų takų trūkumą, nepakankamai patogų viešąjį transportą bei per didelį pasikliovimą automobiliais. „Be esamų pastatų įveiklinimo, miestų planavime ne mažiau svarbu atsižvelgti į dviračių, pėsčiųjų takų bei viešojo transporto tobulinimą. Tai padėtų spręsti visuomenei aktualias problemas, tokias kaip stovėjimo vietų trūkumą, eismo spūstis bei aplinkos taršą“, – teigia projekto „Išmanusis miestas 9“ dalyvis.

KONKURSO „IŠMANUSIS MIESTAS 9” DALYVIS: Aurimas Dambrauskas

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: doc. dr. Darius Linartas

TERITORIJA: Menininkų rezidencija

ONIXTI

JURBARKO NAUJAMIESČIO PROJEKTĄ RENGIANČIOS ARCHITEKTĖS:

MIESTAI TURI BŪTI PERTVARKOMI KOMPLEKSIŠKAI

Jurbarke, patogioje miesto vietoje, su gerais privažiavimais ir reikiama infrastruktūra naujo plėtros koncepto laukia visuomeninės paskirties teritorija. Vienas svarbiausių teritorijos elementų – 1972 metų lopšelio-darželio pastatas, kuriam tikimasi atrasti patrauklų konversijos konceptą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto ketvirtojo kurso architektūros studentės Agnė Kvietkauskytė ir Justina Lenauskienė kartu su darbo vadovu doc. dr. Arnoldu Gabrėnu nusprendė pasidalyti savo idėjomis, kaip atnaujinti šią teritoriją, kurios galėtų pasitarnauti didinant vietos bendruomenės gyvenimo kokybę.

KONKURSO „IŠMANUSIS

MIESTAS 9” KOMANDA: „DU.VOL“

KOMANDĄ SUDARO: Agnė Kvietkauskytė ir Justina Lenauskienė

KATEGORIJA: studentai

DARBO VADOVAS: doc. dr.

Arnoldas Gabrėnas

TERITORIJA: Jurbarko

teritorija tarp Gedimino ir S. Daukanto gatvių

Antrinis žaliavų panaudojimas jau yra savaime suprantamas dalykas. Itin vertinami atradimai, kai perdirbime naudojami inovatyvūs sprendimai. O pastatai, pasak Agnės Kvietkauskytės ir Justinos Lenauskienės, dažnai renovuojami itin primityviai, ne stengiantis paryškinti jų architektūrinę vertę, o siekiant padidinti ekonominį naudingumą. „Savo darbu mes siekiame sukurti pavyzdį, kaip galima atsižvelgti į vertingąsias dar ne paveldosauginio, bet istorinį laikotarpį atspindinčio architektūros objekto savybes. Ieškodamos būdų, kaip pritaikyti esamą lopšelio-darželio pastatą šiandienėms reikmėms, stengsimės paryškinti jo

stipriąsias savybes bei išlaikyti tam laikotarpiui būdingą stilių“, – sako architektės.

Kuriant Jurbarko teritorijos tarp Gedimino ir S. Daukanto gatvių įveiklinimo projektą taip pat svarbu pritaikyti vietą įvairioms veikloms per universalų dizainą. A. Kvietkauskytė ir J. Lenauskienė pastebi, kad daugelis Lietuvos miestų turi padriką užstatymą be patrauklių miesto viešųjų erdvių, taip pat trūksta kompleksiško požiūrio. Tai jos stengsis pakeisti vystydamos šį projektą. „Miestai turėtų būti pertvarkomi kompleksiškai ir apimti ne vieną, bet visas problemas, kurių iškyla gyvenant mieste: socialines, ekonomines ir ekologines. Jie turėtų būti patogūs gyventi kiekvienai socialinei grupei visame mieste tolygiai. Reikėtų imtis ne vien susisiekimo mieste gerinimo ir pertvarkymo, bet ir viešųjų, lokalių rekreacinių erdvių plėtojimo, verslumo skatinimo“, – pasakoja projekto dalyvės. Teigdamos, kad visų pirma miestas turi būti skirtas žmogui ir patogiam bei saugiam gyvenimui mieste, jaunosios architektės nusprendė dalyvauti projekte „Išmanusis miestas 9“ ir panaudoti įgytas bei praplėsti turimas žinias ir patirtį, kuri yra itin įvairiapusė. „Tikimės, kad mūsų idėjos pasitarnaus didinant tiek vietos bendruomenės gyvenimo kokybę, tiek galės būti panaudotos ir kituose analogiškuose projektuose, kur siekiama revitalizuoti sovietinę architektūrą, pritaikant esamus pastatus dabartinėms reikmėms“, – sako A. Kvietkauskytė ir J. Lenauskienė.

SKAUDVILĖS SENAMIESČIUI IR TURGAUS AIKŠTEI

KURIAMA NAUJA, ŠIUOLAIKIŠKO MIESTO VIZIJA

Tauragės rajone esantis Skaudvilės miestas išsiskiria savo sena istorija ir kultūros paveldo ypatumais, tad rajono savivaldybė nusprendė imtis šio miestelio regeneravimo. Skaudvilės senamiestį, turintį istorinių ir kultūrinių vertybių, norima paversti patrauklia, jaukia, modernia ir šiuolaikiška miesto vieta. Sukurti jaukias erdves renginiams, turistams, miesto gyventojams ėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto ketvirto kurso studentų komanda „Metodas“ su vadove – dėstytoja doc. dr. Dalia Dijokiene.

KONKURSO „IŠMANUSIS MIESTAS 9” KOMANDA: „Metodas“

KOMANDĄ SUDARO: Arnas Budraitis, Elena Pusčiūtė ir Augustė Klimanskytė

KATEGORIJA: studentai

DARBO VADOVĖ: doc. dr. Dalia Dijokienė

TERITORIJA: Skaudvilės senamiesčio centro regeneravimas

Projektuojama teritorija yra Skaudvilės miesto centras – Turgaus aikštė, į kurią įsikerta Upynos gatvė, prisiglaudusi prie Tauragės gatvės. Tai – beveik 5 ha ploto kultūros paveldo teritorija, kurioje saugoma daug urbanistinių elementų – planinės struktūros tipas, planinės struktūros tinklas, keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos, gamtiniai elementai, tūrinės erdvinės struktūros sandara, užstatymo tipai. „Siekiame būti vieni iš jaunosios kartos atstovų, kurie puoselėja paveldą ir toliau jį kuria, formuodami Lietuvos gyventojams palankią aplinką“, – sako projekto ėmęsi komandos „Metodas“ nariai – Arnas Budraitis, Elena Pusčiūtė ir Augustė Klimanskytė. Vakarais Skaudvilės senamiestis nepri-

traukia daug žmonių, tiek fasadai, gatvės elementai, tiek pati turgaus aikštė neatrodo patraukliai nei gyventojams, nei svečiams. Jaunųjų architektų komanda yra stipriai orientuota į urbanistinį projektavimą, todėl šios teritorijos urbanistinė problematika pasirodė itin aktuali. „Skaudvilės centrinės dalies teritorija mums pasirodė istoriškai įdomi, o mažų miestų regeneracijos tematika itin aktuali šiandien. Mieste itin gausu tiek kultūrinio, tiek gamtinio paveldo, tad manome, kad Skaudvilė turi daug potencialo būti patraukliu išmaniuoju miestu. Sieksime atgaivinti teritoriją su senąja turgaus aikšte. Mūsų pagrindinis siekis – į turgų pažvelgti kaip į tvarią daugiafunkcę struktūrą, talpinančią paties miestelio

gyvenimą ir pritraukiančią lankytojus iš aplinkinių vietovių“, – sako projekto „Išmanusis miestas 9“ dalyviai.

Kaip vieną svarbiausių problemų Lietuvos miestų planavime „Metodas“ įvardija prastą susisiekimą dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros, kas, be abejo, lemia ir didelę oro taršą. Pasak projekto dalyvių, gyventojų poreikiai taip pat nukenčia dėl per mažo viešųjų erdvių tankumo ar prastos jų kokybės, neišvystytos socialinės ir ekonominės infrastruktūros. „Manome, kad siekiant šias problemas išspręsti visų pirma būtinas jautrus santykis su esama aplinka (gamtine situacija, paveldo objektais, vietiniais gyventojais), didelę reikšmę suteikiant miesto identitetui. Projektuojant derėtų atsižvelgti į gyventojų poreikius: patogus susisiekimas visiems, ypač pėsčiomis, kokybiškos rekreacinės erdvės ir patrauklūs laisvalaikio praleidimo būdai, visuomenės dalyvavimas miesto vystymo procese“, – sako A. Budraitis, E. Pusčiūtė ir A. Klimanskytė.

TAURAGĖS RAJONUI KURIANČIOS ARCHITEKTĖS: PRIORITETAS TURI BŪTI TEIKIAMAS ŽALIOSIOMS JUNGTIMS IR EKOINOVACIJOMS

Poilsiavietė Balskų kaime, ant dešiniojo Jūros kranto, yra viena mėgstamiausių Tauragės rajone. Ji naudojama poilsiui, maudynėms, tvenkinyje vyksta žvejyba, vandens sporto renginiai, tačiau čia vis dar trūksta šiuolaikiškos infrastruktūros, patogaus kranto nuolydžio patekti prie vandens, yra poreikis išnaudoti esamus statinius rekreacijai, paslaugoms teikti. Daugiau nei 4 ha ploto teritorijos pokyčius kurs dviejų Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolvenčių komanda „OFICAS“.

KONKURSO „IŠMANUSIS

MIESTAS 9” KOMANDA: „Oficas“

KOMANDĄ SUDARO: Ugnė

Vaičekauskaitė, Austėja Onaitytė

KATEGORIJA: profesionalai

TERITORIJA: Tauragės raj., Balskų kaimo teritorija

Komandą „OFICAS“ sudaro Austėja Onaitytė ir Ugnė Vaičekauskaitė, šiuo metu skirtingose įmonėse dirbančios architektės. Jos abi įžvelgė Balskų kaimo poilsio teritorijos potencialą ir nusprendė pasidalyti savo idėjomis, kurios galėtų prisidėti prie šios teritorijos ir kitų Lietuvos miestų vystymo. „Pirmiausia mūsų akį patraukė tai, kad teritorija apsupta gamtos: miškais ir vandens telkiniais, nėra urbanizuota. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau yra akcentuojamas žmogaus ryšys su gamta, tad savo projektu

norėtume padaryti šią teritoriją patrauklią ir jaukią gyventojams bei svečiams, įveiklinti erdves“, – sako architektės.

Balskų kaimo teritorija apima du sklypus, kuriems projekto dalyvės rengia sklypo suplanavimo ir architektūrinius pasiūlymus. Viename iš sklypų numatomas rekreacinis kranto įveiklinimas – trumpalaikis poilsis, infrastruktūros įrengimas: sporto įrenginiai, lauko poilsio baldai, takai, aikštelės, terasos – pritaikant žmonėms su negalia. Kitoje projektuojamoje dalyje numatomi paslaugų objektai – ilgalaikio apgyvendinimo, sporto, maitinimo, ir kt. paskirties.

A. Onaitytė ir U. Vaičekauskaitė teigia, kad nesuformuotos, funkcijos neatliekančios erdvės, kurios nėra pritaikytos miesto ritmui, vis dar yra nemenkas urbanistinis iššūkis miestuose. „Ne paslaptis, kad pastatų planavimas daro didelę įtaką žmonių gyvenimui ir viešųjų erdvių formavimui, todėl labai svarbu apgalvoti kiekvieną sprendinį planuojant miestus bei jų viešąsias erdves“, – sako projekto dalyvės, – Taip pat prioritetas turi būti teikiamas ir žaliosioms jungtims, ekoinovacijoms bei energiniam efektyvumui.

Komandos „OFICAS“ narės įsitikinusios, kad projektuojant svarbu nepamiršti kurti ne tik urbanistiškai patrauklų, tačiau ir tvarų miestą, o tam labai svarbus yra visos bendruomenės įsitraukimas. „Manome, kad miestas urbanistinius iššūkius turėtų spręsti įvairiapusiškai, įtraukdamas tiek bendruomenę, tiek savo srities profesionalus, kurie galėtų prisidėti prie miesto vystymo. Investuoti į kokybiškas viešąsias erdves, jų formavimą ir pritaikymą“, – sako A. Onaitytė ir U. Vaičekauskaitė.

NAUJĄ SKAIDIŠKIŲ PARKO VIZIJĄ

KURIANTYS ARCHITEKTAI: ŽALIOSIOS ERDVĖS IR PARKAI – TARSI MIESTO SVETAINĖ

Skaidiškių parkas – visuomenės mėgstama, į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta laisvalaikio praleidimo vieta Vilniaus rajono savivaldybėje. Siekiant dar didesnio teritorijos integravimo į Skaidiškių miestelio gyvenimą, kuriamas jos atnaujinimo projektas, kuriame daug dėmesio bus skiriama teritorijos kraštovaizdžio formavimui, jos ekologinės būklės pagerinimui bei esančių želdinių tvarkymui. Šio projekto rengimo ėmėsi iš Ganos atvykę Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros ir kompiuterių inžinerijos studentai – komanda „Sharpers“.

KONKURSO „IŠMANUSIS

MIESTAS 9” KOMANDA:

„Sharpers“

KOMANDĄ SUDARO:

Christopher Osei Kusi, Rubatsirorwashe

Matsongoni, Alex Kirika

KATEGORIJA: studentai

TERITORIJA: Vilniaus raj.,

Skaidiškių parkas

Šiuo metu Skaidiškių parko teritorija nėra visavertiškai pritaikyta bendruomenės naudojimui, tačiau pritaikius inovatyvius aplinkos tvarkymo sprendimus teritorija turi potencialo tapti aktyvia viso miestelio žaliąja zona, lankoma visais metų laikais. Būtent įdomios kraštovaizdžio panaudojimo galimybės bei unikalus vietos kultūros paveldas ir patraukė komandos „Sharpers“ narius – Christopherį Osei Kusi, Alexą Kiriką ir Rubastirowashe Matsongoni – imtis šios teritorijos projektavimo.

„Mūsų bendruomenės parkuose žaliosios erdvės yra labai svarbios, atsižvelgiant į bendruomenės socialinius ir

ekonominius poreikius. Žaliosios erdvės ir parkai yra tarsi miesto svetainė, todėl mes ketiname pagyvinti Skaidiškių parką, sukurdami daugiafunkcę erdvę rekreacinei veiklai, kuri atitiks bendruomenės poreikius ir atspindės žmonių kultūrą bei kilmę. Pasitelksime išmanias idėjas siekdami tvarios ateities“, – sako projekto „Išmanusis mietas 9“ dalyviai.

C. Osei Kusi, A. Kirika ir R. Matsongoni įsitikinę, kad pirmas žingsnis, kurį miestas gali žengti darnios plėtros link, – tapti lengvai pasiekiamu, paverčiant miestą be kliūčių visoms žmonių grupėms ir pritaikant bei panaudojant senus pastatus, esančius miestų centruose. Jaunųjų architektų komanda pastebi, kad Lietuvos miestų planavimas iš esmės yra geras, nes yra rezervuota daug žaliųjų zonų, kurios tarnauja kaip miesto buferinės erdvės, tačiau viena iš pagrindinių problemų vis dar lieka neįgaliųjų judėjimas mieste.

„Neįgalieji miestuose susiduria su daugybe problemų ir kliūčių. Manome, kad tai turi įtakos ir miesto įvaizdžiui. Išmanusis miestas – tai ne tik naujų technologijų įdiegimas ar dalykų skaitmeninimas sprendžiant miestų problemas, tai taip pat lanksčių sprendimo būdų paieškos socialine, ekonomine ir dizaino prasme“, – sako „Sharpers“ komanda.

SAKRET - didžiausias Baltijos šalyse sausųjų ir paruoštų darbui statybinių mišinių gamintojas, pristato sezono naujienas, produktus ir produktų sistemas statyboms. Nuo grindų išlyginamųjų mišinių iki fasadų šiltinimo sistemų ir apdailos sprendimų.

Balandžio 14 – gegužės 11 dienomis, turėsite galimybę sužinoti visą aktualią informaciją apie SAKRET medžiagas, jų pritaikymo galimybes ir tinkamą nauojimą, betarpiškai iš įmonės specialistų.

Susitikime SAKRET STRUCTUM

Showroom ekspozicijoje jau nuo balandžio 14 d., Raitininkų g. 4, Vilniuje. #tikramdarbui

TIKSLUS OBJEKTO PAVADINIMAS: Centrinio pašto pastato pritaikymas ISM universiteto reikmėms

UŽSAKOVAS / VYSTYTOJAS: UAB „Terseta“ („Lords LB Asset Management“ įmonė)

ARCHITEKTAI: UAB „A2SM“, UAB „Senojo miesto architektai"

KONSTRUKCIJŲ PROJEKTUOTOJAS: UAB „NiT Projektai“, UAB „Vartolita“, UAB „Interkodas“, UAB „Energus“, UAB „Labis“, tvarkybos darbų projektas – UAB „Senojo miesto architektai“

TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: Martynas Česnys ir Vytautas Greckis

PLOTAS: 5,4 tūkst. kv. metrų

PROJEKTO TRUKMĖ: 2021–2022 metai

SĖKMĖS ISTORIJA: HARMONINGAI PAPILDYTAS ISTORINIS NASVYČIŲ INTERJERAS

Sėkmės istorija: harmoningai papildytas istorinis Nasvyčių interjeras Stabtelėjęs Gedimino prospekte ties šiuo XIX amžiaus pastatu, pažvelgęs už stiklinių durų vidun gali suabejoti, ar tai tikrai nebe paštas. Prie įėjimo – tos pačios senovinės medinės dėžutės, tolumoje ant sienos kabo senasis spalvotas laikrodis, stovi ta pati raudono mūro siena.

Tačiau pasukęs už kampo, pažvelgęs pro didelius vitrininius langus, aiškiai matai naujoves: įspūdingą šiuolaikišką medinį amfiteatrą – laiptus, darbo erdves už naujų stiklo sienų. Iš Gedimino prospekto pusės pro langą matosi auditorija su žaismingais vienviečiais stalais ir kėdėmis. Kai pataikai paskaitos metu, gali net matyti, ką dėstytojas studentams rodo savo skaidrėse.

„Siekėme būti veiksmo centre. Gedimino prospekte daug kultūros, valstybės įstaigų, verslo biurų, praeina dideli srautai žmonių – studentams bus dar lengviau pajusti verslo ir visuomenės pulsą, kurti ryšius. Kartu ir visuomenei lieka matomas legendinis, saugomas buvusio centrinio pašto interjeras, o pastatas tapo tvaresnis ir technologiškai modernus“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM verslo ir vadybos universiteto rektorius.

Jį džiugina, kad remontuojant patalpas pavyko suderinti svarbiausius tikslus – pritaikyti jas šiuolaikinio žmogaus poreikiams ir išsaugoti istorinę dvasią. O tai padaryti buvo ypač svarbu – patalpų remonto projektą, vykusį apie metus, atidžiai stebėjo architektūriniu palikimu susirūpinusi bendruomenė. Juk interjeras – XX amžiaus

septintojo dešimtmečio modernizmo proveržis, žymių architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių autorinis kūrinys.

„Esame ir patys patenkinti, ir daug gerų atsiliepimų sulaukiame. Žadame daug atvirų renginių, kad žmonės čia galėtų apsilankyti, – norime erdvę išlaikyti komunikacijos, žinių dalijimosi vieta“, – sako rektorius.

SKANDINAVIŠKAS PAPRASTUMAS

ISM universitetas su centrinio pašto pastatu ne iš karto surado vienas kitą. Kai fondas „Lords LB Asset Management“ įsigijo pastatą, pasitelkę „A2SM“ architektus, svarstė, kam šias patalpas pritaikyti. „Pradžioje buvo svarstyta pritaikyti pastatą bendradarbystės ir biurų reikmėms, bet dėl pandemijos ši funkcija tapo nepatraukli. Buvo siūlymas pritaikyti prekybai, bet matėme,

Vilniuje, Gedimino prospekte, buvusios centrinio pašto erdvės perkurtos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto veiklai. Pavyko išsaugoti istorinį interjerą ir harmoningai

jį papildyti bei padidinti pastato energinį efektyvumą.

kad prekės užgožtų brolių Nasvyčių interjerą, jų gausa konkuruotų dėl dėmesio. Kai atsirado ISM universitetas, supratome, kad jo veikla čia puikiai tinka“, – sako Aurimas Sasnauskas, pagrindinis projekto architektas ir „A2SM“ vadovas.

Sutapimas ir tai, kad ISM universitetas yra skandinaviškos kilmės, kaip ir brolių Nasvyčių interjeras. Tuo metu, kai 1961 metais jie buvo pakviesti šiame pastate padaryti didelę rekonstrukciją, juos, kaip ir daugelį to meto jaunųjų architektų, įkvėpė pokarinis Suomijos modernizmas, ypač Alvaro Aalto architektūra, kuriai būdingos raudonos plytos, medis, akmuo. Buvusio banko patalpas broliai Nasvyčiai išgriovė ir sukūrė centriniam paštui tuo metu išskirtinį, iškart ikoniniu tapusį interjerą.

„Malonu buvo su jų interjeru dirbti, bet ir baisu nesugadinti. Atrodo, viskas pavyko“, – džiaugiasi A. Sasnauskas, saugomus charakteringus elementus ir interjerą harmoningai papildęs šiuolaikine skandinaviško minimalizmo interpretacija.

Labiausiai architektas džiaugiasi, kad naujai atsiradę amfiteatro laiptai netapo svetimkūniais saugomoje

erdvėje ir tarsi susišneka per stiklo vitriną su laiptais lauke, Šv. Jurgio gatvės skverelyje. Smagiausia architektui, kad jo sumanymas naudojamas pagal paskirtį – laiptai nusėsti studentų, amfiteatre vyksta bendravimas, renginiai.

Po remonto pastate atsirado ir daugiau patalpų – A. Sasnauskas

sako, kad nė neįtartum, jog čia jų tiek buvo – žmonės, lankydamiesi pašte, to nematė. Atsirado 15 auditorijų, dėstytojų darbo kambariai, kompiuterių klasės, erdvės studentams bendrauti, pailsėti, biblioteka, terasa ant stogo su vaizdu į Gedimino pilį.

Nuotr.: Laimonas Ciūnys

BUVO PRASTOS BŪKLĖS

„Darbus pernai sausio mėnesį suderinom, per tą laiką situacija pasikeitė. Ukrainoje karas prasidėjo, tiekimas sutriko, medžiagos pabrango, jų laukimo terminai išilgėjo“, – sako Marius Lisovskis, „HML Project Managment“ filialo Lietuvoje vadovas. Ši tarptautinė konsultacijų įmonė visoje Europoje teikia projektų, išlaidų, projektavimo, statybų valdymo, dizaino bei NT tarpininkavimo paslaugas, Lietuvoje valdė tokių objektų kaip „Vinted“ biuro statybas.

ISM pastato paveldosaugos tvarkybos ir pritaikymo darbų metu „HML Project Managment“ prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę. Pasak M. Lisovskio, projektas jautrus ne tik išorinėms aplinkybėms, bet ir dėl pastato būklės – jis per dešimtmečius pri-

klausymo valstybiniam Lietuvos paštui nebuvo tinkamai prižiūrėtas, per visą laikotarpį jokio kapitalinio remonto nebuvo.

„Patikrinę stogą, radome jį panašų į sumuštinį – tiek daug sluoksnių prilydyta remonto metu. Suskaičiavome aštuonis. Pastarąjį kartą buvo paklota 5 centimetrai vatos – ji visa šlapia buvo“, – pasakoja M. Lisovskis. Pasak Mariaus, tvarkomiesiems statybos darbams sudėtingumo pridėjo ir tai, kad Gedimino pr. 7 pastatas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, statusas – valstybės saugomas; projektinius sprendinius galima pagrįsti tik taikomųjų tyrimų išvadomis (istorijos, polichromijos, konstrukcijų), siekiant atskleisti vertingąsias jo savybes ir išsaugoti ateities kartoms. Inžineriniai sprendimai: šildymo, vėdini-

mo ir oro kondicionavimo, gaisro saugos reikalavimų suderinimas su saugomo interjero detalėmis pareikalavo daug laiko ir kompromisų.

Pavyzdžiui, pastate po XX amžiaus septintojo dešimtmečio brolių Nasvyčių suprojektuotos rekonstrukcijos liko kai kur gana žemas lubų aukštis – inžineriniai tinklai jas dar pažemino. Teko kelis kartus perprojektuoti, kol tinkamas sprendimas buvo rastas.

Pasak Mariaus, prieš tai pastate buvusios inžinerinės sistemos neatitiko šiandienos reikalavimų – nebuvo užtikrinami mikroklimato reikalavimai, higienos normos, priešgaisriniai reikalavimai.

„Kadangi centrinio pašto pastatas ilgai stovėjo nerenovuotas, tik vietomis paremontuotas, jam galiojo se-

nieji reikalavimai. Tačiau pradėjus rimtą renovaciją buvo nurodyti nauji kriterijai, privalėjome pastatą įrengti taip, kad atitiktų šiandienius energijos ir saugumo reikalavimus“, – komentuoja M. Lisovskis.

Pasak jo, naujieji statybų reikalavimai net buvo susiję su saugomais architektūriniais elementais. Pavyzdžiui, su Nasvyčių interjerui charakteringomis lubų lamelėmis. Originaliai jos buvo pagamintos iš presuoto kartono. Tačiau pagal šiandienius priešgaisrinės saugos reikalavimus visos apdailos medžiagos turi būti atsparios ugniai, tad itin degaus kartono negalėjo likti. Rasta išeitis – lamelės pagal originalų jų modelį suprojektuotos ir pagamintos iš gipso – tai padarė Vokietijos gamintojas.

„Kitiems, įsigyjantiems senus, ypač paveldo, saugomus pastatus rekomenduoju dėmesį kreipti į parengiamąjį darbų etapą – detaliai išsiaiškinti, kokios būklės pastatas, kas slypi po jo apdaila, kokias naujas apkrovas gali atlaikyti konstrukcijos, tada galėsite tiksliai nusimatyti darbus“, – pataria M. Lisovskis.

MARIUS LISOVSKIS

Prieš tai pastate buvusios inžinerinės sistemos neatitiko šiandienos reikalavimų – nebuvo užtikrinami mikroklimato reikalavimai, higienos normos, priešgaisriniai reikalavimai.

Nuotr.: Norbert Tukaj

PAGERINTA ENERGINĖ BŪKLĖ

„Dabar net trūksta to, kai kas dieną praleisdavome Gedimino prospekte. Nors projektas buvo sudėtingas“, –nostalgiją jaučia Darius Lietuvininkas, statybos darbus atlikusios „Invus“ direktorius.

Pasak jo, darbas renovuojant pastatą buvo intensyvus – spaudė terminai, be to, kildavo logistikos kliūčių. Gedimino prospektas dažnai būdavo uždaromas – tai miesto šventė, tai maratonas. Sudėtinga būdavo privažiuoti tiekėjų transportui prie pastato siauromis gatvelėmis.

Pats pastatas dėl savo senumo taip pat kėlė netikėtų iššūkių – įvertinus pastatą, kad jis atitiktų šių dienų reikalavimus, reikėjo tvarkyti atskiras kolonas, perdangas. Tam tiesiogiai buvo dirbama su tvarkybos darbų specialistais, konstruktoriais. Buvo atrasta ir netikėtų problemų, kurių nebuvo galima įvertinti prieš

darbų pradžią. Viena iš jų – stogas. „Pradėjus keisti stogo dangą paaiškėjo, kad pats stogo denginys yra avarinės būklės. Dėl buvusios nesandarios dangos vanduo prasiskverbdavo ant denginio plokščių ir jas pažeidė: suardė plokščių struktūrą, korodavo armatūra. Tad vietoje suplanuotų stogo šiltinimo ir stogo dangos keitimo darbų teko jį pakeisti. Neplanuota, bet dabar stogas yra saugus, galima juo vaikščioti“, – sako D. Lietuvininkas.

Pasak jo, darbus labai sunkino pastato statusas, daug saugotinų vertybių. „Kartais atrodė, kad paprasčiau būtų viską išgriauti ir pastatyti iš naujo“, – juokavo D. Lietuvininkas. Tačiau glaudžiai bendradarbiaujant su tvarkybos specialistais, architektais ir konstruktoriais buvo išsaugotos senos statinio konstrukcijos, vertybės, tad pastatas atitinka dabartines normas.

Vykdant darbus buvo siekiama pagerinti pastato energinę būklę. Pastatas buvo F klasės energinės klasės. Buvo užsibrėžtas ambicingas tikslas – pasiekti B energinę klasę, todėl teko pakeisti pastato langus, fasado vitrinas, apšiltinti stogą, pastato sienas. Ir tai vykdant reikėjo išlaikyti istorinį autentiškumą.

Pastate visiškai atnaujintos inžinerinės sistemos. Buvusios sistemos nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų, todėl jas visas teko renovuoti – priešgaisrines, gesinimo sistemas. Renovuotas šilumos punktas, atnaujintos vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, visiškai pakeista elektros instaliacija. Sistemoms valdyti pastate įrengta BMS sistema.

Keičiant tiek inžinerinių sistemų sename esamame pastate, reikia kompleksiškai spręsti daug susijusių klausimų – nenumatyti perėjimai vamzdynams, atskirose patalpose žemos lubos, laikančiosios konstrukcijos. Tad sistemų keitimas buvo iššūkis ne tik inžinieriams, bet ir apdailos specialistams. „Reikėjo paslėpti, pritaikyti, viską atlikti estetiškai ir pagal kultūros paveldo specialistų bei architektų reikalavimus. Teko padirbėti, bet, mano manymu, pavyko“, –sako D. Lietuvininkas.

Saugomos interjero daliai tvarkyti „Invus“ teko ir išskirtinių specialistų paieškoti – dirbo senosios kartos meistrai, kurie betoną padengė specialiu žėručiu, kad jis atrodytų taip, kaip centrinio pašto interjere buvo sumanyta brolių Nasvyčių.

INŽINERINĖS SISTEMOS – PAGAL TVARUMO STANDARTUS

„ISM pastatas tapo vienu pirmųjų

Lietuvoje, kuriame įrengtas grindinis

šildymas tokio dydžio plote“, – sako įmonės „Vartolita“ komercijos direktorius Rokas Požerskas. Įmonė renovuojamame pastate projektavo ir įrengė visas inžinerines sistemas, kurios pastatą pavertė energiškai efektyvesniu ir tvaresniu.

„Grindiniam šildymui eksploatuoti reikia mažiau energetinių ir atitinkamai finansinių sąnaudų, tad ir į aplinką išskiriamas mažesnis CO2 kiekis“, –komentuoja R. Požerskas. Tokio tipo šildymo sistemos yra ypač efektyvios, bet brangios įrengti. Tačiau sprendiniui įtakos turėjo pasaulinis ir valstybinis „žaliasis kursas“.

Oro kondicionavimo sistema įrengta atsižvelgiant į šiandienius reikalavimus – su mažiausiu GWP (global warming potential) freono (F-dujų) kiekiu. Įrengta sistema pasižymi atsinaujinančiais procesais, padedančiais ruošti karštą vandenį ir taip išnaudoti maksimaliai visus išteklius ir sumažinti eksploatacines sąnaudas.

Pastate įrengta automatinio gesinimo sistema, kurios jis neturėjo. Šios sistemos įrengimas buvo ypač sudėtingas, atsižvelgiant į reikalingą vandens kiekį.

„Visų sistemų įrengimas buvo be galo sudėtingas, nes pastatas yra kultūros paveldo vertybė ir darbo procesas labiau priminė meną nei eilinę statybą. Medžiagos buvo deri-

namos taip, kad tai būtų tobula konversija išlaikant senąją pastato vizualizaciją su integruotomis šiuolaikinėmis technologijomis, – sako R. Požerskas. – Po ilgo ir sudėtingo darbų vykdymo galime didžiuotis puikiu rezultatu. Tikimės, kad šis pastatas bus puikus įvertinimas įmonės ateities planuose.“

RODIKLIŲ ANALIZAVIMAS DIDINA

EFEKTYVUMĄ

Visiškai naujus elektros paskirstymo ir inžinerinių sistemų automatizavimo sprendimus ISM pastate įgyvendinti

pasirinkta tarptautinė energijos valdymo kompanija „Schneider Electric“.

„Užsakovų pagrindinė užduotis mums – įdiegti tokią sistemą, kuri suteiktų daugiausia komforto ir atitiktų naujausius energinio efektyvumo ir tvarumo reikalavimus, būtų visiškai automatizuota ir lengvai valdoma“, – sako Šarūnas Miknevičius, „Schneider Electric“ pastatų segmento projektų bei sprendimų pardavimo inžinierius.

Pasak jo, projekte įdiegta energijos stebėjimo ir valdymo įranga ir pastatų valdymo sistema „BMS/PVS Ecostruxure Building“. „Ši sistema dirba atvirais komunikacijos protokolais, todėl ją paprasta integruoti ir suderinti ne tik su „Schneider Electric“ valdikliais bei jutikliais, bet ir su kitų gamintojų įranga ir automatizuotomis sistemomis“, – sako Š. Miknevičius.

„Schneider Electric“ sistema ISM pastate valdo visas integruotas technologijas, stebi energijos suvartojimo parametrus. Debesų kompiuterija paremtos analitinės programos siunčia ataskaitas apie elektros, šilumos energijos sąnaudas, parametrų nukrypimą, įrangos nusidėvėjimą ir įspėja apie galimus gedimus dar prieš jiems atsitinkant –taip išvengiama padidėjusių išlaidų ar nuostolių.

Nuotr.: Norbert Tukaj

Nuotr.: Laimonas Ciūnys

VĖSINIMAS VEIKIA VANDENS PAGRINDU

„Kondicionieriai, kuriuos tiekėme ISM patalpoms, – vieni iš geriausių rinkoje, jie atitinka šių dienų tvarumo standartus, veikia vandens pagrindu“, – sako Jonas Skardžius, įmonės „BVT partneriai“ vykdantysis direktorius.

Įmonė atstovauja „Alpic Air“ gamintojo kondicionieriams, kurie siūlo kompleksinius sprendimus, pradedant kasetiniais ir baigiant grindiniais ventiliatoriniais konvektoriais. Visi modeliai gali būti tiek su aušinimo, tiek su aušinimo ir šildymo funkcija.

ISM patalpoms pasirinktas į lubas montuojamas kasetinis ventiliatorinis konvektorius. „Šie ventiliatoriniai konvektoriai yra technologinis pasiekimas. Jie veikia tyliai, šviežią orą maišo su aplinkos oru ir paskirsto į atskiras patalpas“, – sako J. Skardžius. Be to, jie pasižymi naujovišku ir patraukliu dizainu, valdymo lankstumu ir yra lengvai prižiūrimi.

„Alpic Air“ kasetinius ventiliatorinius konvektorius galima rinktis įvairių komplektacijų: su vienu arba dviem šilumokaičiais, asinchroniniu

varikliu arba su EC bešepetėliu elektroniniu varikliu ir integruotu inverteriu. Šie ventiliatoriniai konvektoriai gali būti net dvejopo dydžio. ISM patalpose buvo sumontuoti didesni modeliai, 800 x 800 mm, kurie užtikrina geriausią tokio didelio galingumo modelių darbo rezultatą garso ir kainos bei eksploatacinių savybių atžvilgiu“, –sako J. Skardžius.

Pasak jo, sumontuotas modelis, kaip ir visi kiti iš šios serijos, turi trijų greičių ventiliatorius – taip page-

rinamas eksploatavimo lankstumas net ir paleidimo metu. Kaip ir visose standartinėse temperatūros ir greičio kontrolės sistemose, greitį galima keisti automatiškai, sudėtiniai įrenginiai gali būti valdomi iš vieno valdymo bloko, o kiekvieno atskiro įrenginio valdymo blokas gali būti montuojamas ir veikia iš nuotolinės padėties – taip supaprastėja kondicionieriaus priežiūra. Be to, kiekvienas konvektorius gali būti pajungtas į populiarias pastatų valdymo ir priežiūros sistemas.

LAIPTAI – TARSI PRABANGUS BALDAS

Užsukus pirmąkart į universiteto erdvę, mediniai laiptai susižavėjimo reakcijų, ko gero, sulaukia patys pirmieji. Jie – pagrindinis amfiteatro akcentas, traukos centras universiteto bendruomenei ir svečiams.

„Tai ne visai ir laiptais galima pavadinti, o prabangiu rankų darbo baldu, kuris dominuoja erdvėje“, – sako Mindaugas Vilutis, išskirtinį kūrinį pagal architekto sumanymą pagaminusios ir sumontavusios įmonės „DNR baldai“ vadovas.

Projektui panaudota 200 kvadratinių metrų aukščiausios kokybės ąžuolo masyvo – kiekvienas skydas rinktas individualiai.

„Iššūkis buvo parinkti tinkamą atspalvį, kuris derėtų su bendru interjeru ir kitomis apdailai naudojamomis plokštėmis. Architektui pateikėme gal 20 pavyzdžių“, – sako Mindaugas. Pasak jo, teko pasistengti, kad skydai būtų lygūs – plokštės didelių matmenų, o

ąžuolas yra tarsi gyvas organizmas, jis keičiasi nuo aplinkos sąlygų, darbui su juo reikia išmanymo ir patirties.

Ąžuolas projektui ruoštas apie du mėnesius, džiovintas. Tuomet „DNR baldai“ komanda, gavusi tinkamai parengtus skydus, juos sumontavo ant metalinio karkaso, pagrindui panaudojusi aukštos kokybės, drėgmei atsparią faneros plokštę.

Dėl papildomo tvirtumo kiekvienas laiptas buvo prikaltas vinimis, kurie paslėpti. Kiekvienas laiptas šlifuotas, rankomis suvesti kampai, o paviršius nulakuotas specialiu laku, kad ilgai nenusidėvėtų. Šis lakas draugiškas aplinkai ir žmonių sveikatai.

ATKURTAS AUTENTIŠKAS LAMELIŲ VAIZDAS

Vienas iš darbų prisiliesti prie senojo interjero išsaugojimo teko „Kaupro“. Mažosios bendrijos meistrai sumontavo originaliųjų lubų lamelių kopijas, kurias pagamino Vokietijos įmonė ,,Vogl-Deckensysteme“.

„Dar sovietų laikais pagrindinėje pastato erdvėje buvo sumontuotos perforuotos lubos ir iš apačios prisuktos medinės dažytos lentos. Tokios lubos visiškai neatitinka šiandienių priešgaisrinių reikalavimų“, – sako Jurgita Kukienė, „Kaupro“ direktorė. Pasak jos, kartu su vokiečių gamykla rastas sprendimas jas pagaminti iš gipso. „Jie pagamino elementus, kurių viena dalis yra perforuota, o iš kitos dalies išlankstyta lamelė. Tai leido atkurti autentišką vaizdą“, – sako ji. Gaminys iš gipso kartono yra atsparus ugniai, atitinka A2-S1,d0 degumo klasę. Taip pat keliamus akustinius reikalavimus ir kartu – identiškas anksčiau buvusių lubų gabaritams ir dizainui.

„Kaupro“ specialistai ne tik primontavo atkurtas autentiškas lameles prie karkaso. Taip pat jie pasirūpino akustika auditorijoje, cokoliniame aukšte. Tam tikslui ant sienų sumontavo taip pat aukštos degumo klasės, akustines frezuoto fasado lameles.

Nuotr.: Norbert Tukaj

SANITARINĖMS PATALPOMS –KOKYBĖ IR ESTETIKA

Sanitarinių mazgų patalpa – ne mažiau svarbi interjero zona. Čia reikėjo ir estetikos, ir kokybės, nes daug studentų, planuojamų renginių universitete lemia, kad šiose patalpose bus dideli žmonių srautai.

„Projekto autoriai sanitarinių mazgų patalpose sukūrė šiuolaikišką, ramų ir nesenstantį interjerą. Keramikos gaminiai tokiame interjere nenoromis tampa akcentais“, – sako Ignas Jankauskas, įmonės „Ideal Standart“ verslo vystymo direktorius Baltijos šalims. Įmonė tiekė gaminius visiems projekto sanitariniams mazgams.

Pasak I. Jankausko, buvo atsižvelgta į užsakovų reikalavimą, kad universiteto pastate būtų naudojami tvirčiausi produktai, rastas pui -

kus derinys tarp kasdienio naudojamo ir estetikos. „Ideal Standart“ pasiūlė produktus, kuriems panaudota aukščiausios rūšies keramika ir glazūra, suteiktos aptakios, minimalistinės formos.

Sanitariniuose mazguose sumontuoti „Connect“ kolekcijos praustuvai, pisuarai su sensoriniais nuleidimo mechanizmais, „Tesi“ unitazai ir „Prosys“ potinkiniai WC rėmai, kurie sertifikuoti 400 kg apkrovai ir atitinka griežčiausius vandens taupymo reikalavimus. Juos buvo nesunku priderinti prie interjero dėl plataus klavišų dizaino pasirinkimo.

Nuotr.: Laimonas Ciūnys

IGNAS JANKAUSKAS

Į kambarius žmonėms su specialias poreikiais parinkti specialūs „Contour21“ kolekcijos gaminiai. Visiems gaminiams suteikiama 25 metų garantija.

„Aukščiausios rūšies keramika ir glazūra reiškia, kad santechnikos įrenginiai bus lengvai valomi, ilgai nekeis spalvos ir tarnaus tiek ilgai, kiek bus šiame pastate“, – sako I. Jankauskas.

Jis akcentuoja ir išskirtinę nuplovimo technologiją, kuri panaudota unitazuose. „Ideal Standart“ sukurta „Aquablade“ technologija – tyliai veikianti ir nuplauna apie 95 procentus vidinio unitazo paviršiaus. Taip pat ji netaško vandens nuleidimo metu. „Ko gero, tai geriausia technologija šiuo metu rinkoje“, –sako I. Jankauskas.

Aukščiausios rūšies keramika ir glazūra reiškia, kad santechnikos įrenginiai bus lengvai valomi, ilgai nekeis spalvos ir tarnaus tiek ilgai, kiek bus šiame pastate“

ISKU – SKANDINAVIŠKAM MINIMALIZMUI PABRĖŽTI

Prie skandinaviško minimalizmo interjere, be abejo, didelį akcentą pridėjo baldai. Neatsitiktinai dalis jų pasirinkta iš ISKU – suomių įmonės, kurios tiekiami baldai laikomi šiaurietiškos kokybės ir dizaino etalonu.

„Rinkdamasis baldus klientas akcentavo funkcionalumą, praktiškumą ir mobilumą, bei, žinoma, kokybę. Užsakovas su dizaineriais atsakingai rinko spalvas ir atspalvius, nes juos derino tiek prie naujai įrengtų patalpų, tiek prie buvusio centrinio pašto interjero dizaino“, –sako Tarek Nofal, Lietuvoje veikiančios UAB „ISKU baldai“ vykdomasis direktorius.

Kai kuriuos baldus universiteto interjerui ISKU tiekė iš turimų kolekcijų, kitus – projektavo ir gamino individualiai.

Nestandartiniai baldai sumontuoti didesnėse auditorijose. Čia pagamintos kėdės su užsiverčiančia sėdima dalimi kaip kino teatre, kitose auditorijose – kėdės su atlenkiamais staliukais, skirtais pasidėti kompiuteriui ar užrašams.

Iš standartinių baldų asortimento pasirinktos kėdės „Matti“, stalai „Summa GA“ ir „Matrix I“.

„Matrix I stalai“ skirti dėstytojams, jie minimalistinio dizaino, patogūs ir lengvai reguliuojami – paspaudus mygtuką automatiškai išilginamos stalo kojos iki pageidaujamo aukš-

čio, prie stalo galima dirbti stovint.

Pirmo aukšto auditorijoje, kuri matosi ir pro vitriną iš Gedimino prospekto, pastatyti trapecijos formos nedideli stalai „Summa GA“. Jie smagaus dizaino ir funkcionalūs.

Staliukus tarpusavyje galima sujungti į didesnius – patogu, kai studentams auditorijoje reikia dirbti grupėse. Prie šių staliukų pritaikytos simpatiškos lengvos kėdės „Matti“.

Universiteto informacinių technologijų auditorijos patalpoms ISKU pasiūlė ir akustines pertvaras

„Mode Akusto panel“ – joms gaminti dažniausiai naudojami vilnos pluošto audiniai. Tokios plokštės suteikia privatumo individualiam darbui, atitveria nuo kolegos kompiuterio ekrano, kad jis mažiau blaškytų. Jos gali būti naudojamos adatėlėmis prismeigti informacinius lapelius.

„Ergonomika, patogumas ir lengvas dizainas – būtent tai, manau, yra ISKU baldų savybės, dėl kurių daug įvertinimo ir paklausos sulaukiame iš klientų, įrengiančių mokymo įstaigas ir biurus“, – sako T. Nofal.

„ERGOLAIN“ BALDAI – IR REKTORIAUS KABINETE

„Ergolain“ komandai naujose ISM patalpose patikėta baldais aprūpinti viešąsias erdves, biblioteką, studentų bendro darbo zonas, dėstytojų ir rektoriaus darbo bei poilsio kabinetus, posėdžių sales.

„Džiaugiamės prisidėję prie išskirtinio mokymo įstaigos projekto, orientuoto į progresą, inovacijas ir verslią Lietuvos ateitį“, – sako „Ergolain“ vyr. pardavimo projektų vadovas Kostas Atkočius.

Patogumą darbo vietoje gerai išmanančios įmonės komanda pasirūpino, kad universiteto dėstytojų darbo vietose atsirastų VU darbo stalai bei reguliuojamo aukščio stalai X-RAY. Prie jų parinktos ergonomiškos darbo kėdės. Tam, kad dėstytojai galėtų geriau susikaupti savo darbo vietoje, ramesnę aplinką užtikrina akustinės stalų pertvaros.

Poilsio erdvėse komfortiškai atsikvėpti nuo studijų kviečia BASTION – pilkos ir žalios spalvų sofos bei foteliai. Šiuos minkštus baldus aukštomis atkaltėmis sugrupavus tarpusavyje, sukurta daug atskirų zonų privačiam bendravimui ar individualiam susikaupimui. Norintieji dirbti žvelgdami į išskirtinį Vilniaus senamiesčio vaizdą, renkasi „Ergolain“ įkurtą darbo zoną prie langų.

„Structum“ inf.

Nuotr.: Norbert Tukaj

Nuotr.: Laimonas Ciūnys

Autorė: Aura Mykolaitytė

Statybų sektorius sudaro solidų svorį valstybių ekonomikoje, tačiau jo produktyvumas auga vangiai. Tikimasi, kad pokyčių atneš skaitmeninė transformacija. Vis daugiau statytojų pasitelkia skaitmenines technologijas, kad padidintų efektyvumą ir pelną.

Nors apie skaitmeninės transformacijos poreikį statybos sektoriuje buvo kalbama ne vienus metus, didelių investicijų reikalaujančios technologinės naujovės čia vangiai skverbėsi – 2021 metų Europos Komisijos Europos statybų sektoriaus metinėje apžvalgoje teigiama, kad statybų sektorius liko mažiausiai skaitmenizuotas. Tai lėmė jo lėtą produktyvumo augimą. Pasaulinio tyrimų instituto „McKinsey“ 2017 metų duomenimis, per du dešimtmečius statybų sektorius paaugdavo vidutiniškai vos 1 procentą per metus, atsilikdamas nuo kitų pramonės sričių. Pavyzdžiui, keturis kartus nuo geriau automatizuotos apdirbamosios gamybos, kuri vidutiniškai augo 3,6 procento.

Tačiau dabar, panašu, pasaulį sukrėtę įvykiai, pandemija, geopolitiniai neramumai verčia greičiau keisti veiklos būdus, kad pavyktų prisitaikyti prie naujų sąlygų. Medžiagos pabrango, energijos sąnaudos didėja, darbuotojų trūksta, o projektus reikia pabaigti laiku ir kokybiškai, neviršijant biudžeto. Įveikti šį iššūkį statybos pramonė gali tik smarkiai efektyvindama procesus. Pasaulinė verslo konsultantų ir audito bendrovė „Deloitte“ pernai apklausė daugiau nei 100 šio sektoriaus įmonių lyderių JAV – daugiau nei pusė jų nurodė, kad artimiausiais metais greičiausiai investuos į skaitmenines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, skaitmeniniai dvyniai ir BIM.

Atsiranda vis daugiau tyrimų, įrodančių, kad skaitmenizavimas padeda mažinti sąnaudas ilguoju laikotarpiu ir pagerinti projektų vykdymą. Ne mažiau svarbu, kad skaitmenizuoti efektyvesni procesai sumažina statybų sektoriaus sukuriamą atliekų ir CO2 kiekį, o tai prisideda prie klimato kaitos stabdymo ir geresnės aplinkos žmonėms gyventi.

Skaitmeninė transformacija – ne tik BIM

Pradėjus kalbėti apie skaitmenizavimą, pirmiausia į galvą ateina informacinis pastato modeliavimas – BIM, kurį ir Lietuvoje pradedama vis dažniau naudoti. Tačiau statybų sektoriaus skaitmeninė transformacija apima daugiau technologijų: virtualioji bei papildytoji realybė, dirbtinis intelektas, skaitmeniniai dvyniai, jutikliai, daiktų internetas, 3D skenavimas, robotų, egzoskeletų, dronų naudojimas ir 3D spausdinimas.

Skaitmeninė transformacija yra ne tik atskiras technologijų įdiegimas – technologijos tarpusavyje sąveikauja, viena kitą papildo. Nors skaitmeninės technologijos kol kas bendrovių naudojamos daugiau projektavimo etape, naudos duoti gali ir kituose procesuose – statymo, pastato eksploatavimo, renovacijos.

Europos Sąjunga ir atskiros valstybės skatina skaitmeninių valdymo sistemų įsisavinimą statybų sektoriuje. Kuriamos tiek finansavimo programos, tiek platformos,

kuriose buriasi šia tema komunikuojantys politikos ir verslo atstovai. Nemaža dalimi procesų skaitmenizavimas priklauso nuo to, kiek sutampa užsakovų, rangovų ir subrangovų motyvacija tai daryti. Dauguma Skandinavijos šalių ir Jungtinės Karalystės užsakovų ar projektų valdytojų reikalauja, kad paslaugų tiekėjai dirbtų BIM aplinkoje. Atsiranda reikalavimų naudoti BIM valstybiniuose projektuose – tokį reikalavimą pernai įsivedė ir Lietuva.

Didžiausia kliūtis skaitmeninei transformacijai kol kas yra bandymų ir duomenų trūkumas, kokios realios naudos statybų proceso efektyvinimui duoda atskira konkreti technologija. Europos Komisija nurodo, kad taip pat įrangos ir programinės įrangos kaina, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir menkas skaitmeninių technologijų supratimas yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys spartesnei ir platesnei Europos statybų sektoriaus skaitmenizacijai.

Skaitmeninių technologijų paplitimas

Europos Komisija 2021 metų Europos statybų sektoriaus apžvalgoje teigia, kad valstybėse narėse skaitmeninė branda labai skirtinga. Skirtingos technologijos šalyse paplitusios nevienodai. Vienos iš šių technologijų turi didelį augimo potencialą, prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus smarkiai skverbsis į statybų sektorių, o kitos – dar tik bandymų stadijoje.

Jutikliai

Jutikliai yra elektroniniai prietaisai, su kuriais galima rinkti įvairius duomenis, pavyzdžiui, apie elektros energijos suvartojimą, patalpų oro temperatūrą, CO2 koncentraciją. Tai galima daryti bet kuriuo etapu – architektūriniame

ŠIUO METU 3D SPAUSDINIMAS DAŽNIAU TAIKOMAS KURIANT MAŽUS

PASTATO KOMPONENTUS AR

OBJEKTUS, TOKIUS KAIP TILTAI, ARCHITEKTŪRINIAI ELEMENTAI.

DIDESNIŲ OBJEKTŲ SPAUSDINIMAS IR

DAUGIAU NEI VIENOS MEDŽIAGOS

NAUDOJIMAS VIS DAR YRA IŠŠŪKIS.

ir inžineriniame projektavime, statyboje, pastato eksploatavimo ir priežiūros metu, per renovaciją ar griovimą.

Statybose jutikliai duoda trejopos naudos: padeda užtikrinti darbų saugą, optimizuoti ir efektyviai valdyti procesus. Pavyzdžiui, statybvietėje naudojamose mašinose įtaisyti jutikliai gali padėti laiku įvertinti, kada mašinai reikia techninės priežiūros – taip sumažėja bendros remonto išlaidos.

Nėra duomenų, kiek plačiai naudojami jutikliai, bet Europos Komisijos ataskaitoje prognozuojama, kad jų naudojimas augs.

3D skenavimas

3D skaitytuvas veikia pasitelkdamas lazerius, tad tiksliai apskaičiuoja objekto formą ir matmenis. Skaitytuvų užfiksuoti 3D duomenys įtraukiami į BIM modelius arba skaitmeninius dvynius.

Kadangi surinkti duomenys yra tikslūs, nereikia spėlioti ir atlikti pakartotinų matavimų, perskaičiavimų, o tai sutaupo laiko. Apskaičiuota, kad naudojant 3D lazerinį skenavimą galima 5–7 procentais sumažinti projekto sąnaudas ir 10–12 procentais pagerinti projekto laiką.

Europos Komisijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo ataskaitoje teigiama, kad 3D skenavimas kol kas naudojamas retai, jį renkasi naujos įmonės ar valdžios institucijos kultūros paveldo objektų saugojimo projektuose.

3D spausdinimas

Tai objekto kūrimo procesas, kai 3D spausdintuvu sukietinama medžiaga, pavyzdžiui, plastikas, metalas, mediena ar betonas. Toks procesas taupo laiką, konstrukcijos yra greičiau montuojamos, lieka mažiau statybinių atliekų.

3D spausdinimas dažnai derinamas su lazerinėmis pjovimo staklėmis. Nors tai yra du visiškai skirtingi statybos procesai, pjovimas lazeriu leidžia gauti panašius rezultatus kaip ir 3D spausdinimas.

Šiuo metu 3D spausdinimas dažniau taikomas kuriant mažus pastato komponentus ar objektus, tokius kaip tiltai, architektūriniai elementai. Didesnių objektų spausdinimas ir daugiau nei vienos medžiagos naudojimas vis dar yra iššūkis. Mėginimas atspausdinti visą 3D pastatą – tik bandomųjų projektų stadijoje, pavyzdžiui, visas 3D būdu atspausdintas namas yra Šveicarijoje, Ciuriche.

SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ SĄVEIKA STATYBŲ SEKTORIUJE

Atnaujina duomenis

Daiktų internetas

Sąveikauja

Sąveikauja

Sąveikauja

Integruojami/suteikia duomenis

Jutikliai Robotika

Sąveikauja Integruojami

Integruojami

3D skenavimas Dronai

Suteikia duomenis

BIM

Sąveikauja

Suteikia duomenis

Informacinių modelių kūrimas

Suteikia 3D modelius

3D spausdinimas

Atnaujina duomenis

Suteikia skaitmeninius modelius

Suteikiaskaitmeninius modelius

Atnaujina duomenis

BIM yra labiausiai išvystyta ir naudojama skaitmeninė technologija statybų sektoriuje, tačiau jos įsisavinimas ES rinkoje vis dar nedidelis. Dažnai BIM suprantamas kaip gražus 3D vaizdinys, padedantis modelyje suderinti brėžinių versijas, sužiūrėti konstruktoriams reikalingas angas, bendruosius susikirtimus. Tačiau mažai naudojamos platesnės BIM galimybės – technologija leidžia skaitmenizuoti ne tik statinių projektavimo, bet ir statybos, eksploatacijos ir rekonstrukcijos ar nugriovimo procesus. BIM leidžia glaudžiau komunikuoti visiems statybos dalyviams, o tai prisideda prie efektyvumo padidėjimo, mažesnių sąnaudų, mažesnės klaidų ir nesusipratimų tikimybės.

Europos Komisijos duomenimis, tik apie 29 procentus statybos įmonių naudoja BIM pradiniame projektavimo etape pastato trimačiam vaizdui sukurti. O projektui valdyti ir laiko apskaitai – dar mažiau, iki 6 procentų įmonių. Dažniau BIM naudoja didelės įmonės, kurios turi koordinuoti plataus masto, intensyvios komunikacijos reikalaujančius projektus.

Skaitmeninis dvynys

Apie skaitmeninį dvynį kalbama daugelyje pasaulio šalių, lyderiai pasirengę kurti skaitmeninius miestų ir net visos Žemės modelius. Skaitmeninis dvynys, kaip sufleruoja pavadinimas, yra pastato ar infrastruktūros virtualus atitikmuo. Fizinėje vietoje esantys jutikliai nuolat fiksuoja aplinkos pokyčius ir realiu laiku siunčia duomenis į BIM modelį.

Automatizacija

Dirbtinis intelektas

Automatizacija

Suteikiaatnaujintus duomenis

Skaitmeniniai dvyniai

Suteikia skaitmeninius modelius

Virtuali ir papildyta realybė

Skaitmeninis dvynys leidžia optimaliai valdyti pastato gyvenimo ciklą, stebėti jo CO2 išskyrimą, energijos praradimo lygį, galimus pažeidimus. Technologijos naudojimo statybų sektoriuje privalumai yra įvairūs. Pavyzdžiui, statybos etapo metu projektų vadovai gali palyginti iš pradžių numatytą laiko grafiką su faktine situacija statybvietėje, operatyviai imtis veiksmų.

ES šiuo metu skaitmeniniai dvyniai apsiriboja keliais bandomaisiais projektais, tačiau technologijai žadama plėtra.

Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas (DI) – tai mašinos gebėjimas mokytis pačiai iš savęs, panašiai kaip žmogus. DI išmoksta atpažinti problemas, jas suskirstyti į kategorijas, atitinkamai jas spręsti.

Projektavimo etape DI gali būti panaudotas kuriant geresnius pastatų projektus, juo galima automatizuoti pasikartojančias kūrybines užduotis. Tačiau, nors ir daug kalbama apie DI, jis vis dar yra kūrimosi stadijoje ir neparuoštas plačiai naudoti rinkoje.

Daiktų internetas

Daiktų internetas – tai buitinių prietaisų, jutiklių, transporto priemonių ir kitų objektų prisijungimo prie interneto koncepcija. Internetu sujungti daiktai gali bendrauti, keistis duomenimis, juos tampa įmanoma valdyti nuotoliniu būdu.

Daiktų internetą palaikantys išmanieji įrenginiai, tokie kaip jutikliai ir stebėjimo sistemos, gali būti naudojami ju-

dėjimui statybų aikštelėje stebėti, mašinų logistikai sekti. Pavyzdžiui, galima stebėti, kiek mašinų realiai panaudojama statybų aikštelėje, ir sumaniau komplektuoti jų sąstatą. Arba daiktų internetas gali padėti visada matyti, kurioje vietoje statybų aikštelėje yra paliktas įrankis, ir taip nesugaišti laiko jo paieškoms.

Europos Komisijos metinės ataskaitoje analizės duomenys rodo, kad daiktų interneto naudojimo lygis ES yra žemas, palyginti su, pavyzdžiui, JAV, – tik maždaug ketvirtadalis Europos įmonių pradeda naudoti šią technologiją, o JAV šis rodiklis siekia apie 40 procentų.

Virtualioji ir papildytoji realybė

Virtualioji realybė imituoja visą pastato vaizdą, o papildytoji realybė derina realų fizinio objekto vaizdą su skaitmeniniu. Virtualiosios ir papildytosios realybės technologijos gali būti naudojamos sudėtingiems projektams vizualizuoti: sukurti aplinką, kurioje inžinieriai, projektų vadovai ir klientai realistiškai įsivaizduoja galutinį rezultatą. Jie gali tarsi apeiti visą projektą ir patys patikrinti, dar prieš prasidedant statybų etapui.

Ši technologija taip pat yra vis dar kūrimo stadijoje ir statybų sektoriuje nėra naudojama masiškai. Tačiau, Europos Komisijos analizės duomenimis, per kelis ateinančius metus virtualiosios ir papildytosios realybės rinka augs daugiau nei trečdaliu.

Robotai ir egzoskeletai

Robotikos taikymo sritis statybose yra gana plati, apima daugumą etapų – nuo pastato statybos, eksploatavimo ir priežiūros iki išmontavimo ir perdirbimo.

Pavyzdžiui, statybos etape robotai gali atlikti monotoniškas, besikartojančias užduotis arba sunkius, fizinius darbus, pavaduoti žmogų kenksmingoje aplinkoje. Viena vertus, tai sumažina darbuotojų saugos riziką, kita vertus –klaidų tikimybę.

Robotų naudojimas statybvietėse vis dar yra ribotas, jų pritaikymas rinkoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Vis dėlto šiai technologijai prognozuojamas stabilus augimas.

STATYBOS ETAPE ROBOTAI GALI

ATLIKTI MONOTONIŠKAS, BESIKARTOJANČIAS UŽDUOTIS ARBA

SUNKIUS, FIZINIUS DARBUS, PAVADUOTI ŽMOGŲ KENKSMINGOJE APLINKOJE.

Dronai

Dronai – tai nuotoliniu būdu pilotuojami orlaiviai, aprūpinti didelės raiškos kameromis ir kita skenavimo įranga. Jais gautus vaizdo įrašus galima toliau tobulinti naudojant specialią programinę įrangą, kuriant 3D modelius. Dronai leidžia fiksuoti realybę realiuoju laiku, stebėti, ar laikomasi darbų plano, medžiagų ir atliekų saugojimo taisyklių. Europos Komisijos duomenimis, statybos srityje dronus naudoja apie penktadalis Europos statybos įmonių –tiek didelių, tiek vidutinių ir mažų. Manoma, kad technologija paplitusi būtent dėl galimybės ją naudoti visuose statybos etapuose.

CHAPTERS“ SIŪLO MODERNŲ POŽIŪRĮ

GYVENIMO IR DARBO ERDVES

Pristatome vieną didžiausių Lietuvoje

bendro gyvenimo (angl. co-living) ir bendradarbystės (angl. co-working)

projektų „Chapters“, įsikūrusių

Vilniuje. Jį išplėtojo nekilnojamojo

turto projektų vystytojas „Baltic Asset Management“. Projektas įgyvendintas sostinės Naujamiestyje (Smolensko g.)

ir Konstitucijos pr. verslo centrų zonoje (Slucko g.). „Chapters“ siūlo turėti savo namus ir darbo vietą ir naudotis beveik 2 000 m² bendrosiomis

erdvėmis: pirtimi, kino teatru, sporto sale, laundžu ir žaidimų zonomis, stogo terasa ir daugeliu kitų.

Nuotr.: Leonas Garbačauskas

PAVADINIMAS: „Chapters“ „co-living“ ir „co-working“

ADRESAS: Smolensko g., Slucko g., Vilnius

VYSTYTOJAS: UAB „Baltic Asset Management“

BUTŲ SKAIČIUS: Slucko g. – 151, Smolensko g. – 140

DARBO VIETŲ SKAIČIUS: 123

BENDRAS PLOTAS: Slucko g. – 3 729,21 kv. m, Smolensko g. – 3 488,38 kv. m

STATYBOS PRADŽIA: 2021 m.

STATYBOS PABAIGA: 2021 m.

SIŪLO ŠIUOLAIKIŠKĄ GYVENIMO BŪDĄ

Pasak bendrovės „Baltic Asset Management“ generalinio direktoriaus Ugniaus Latvio, „co-living“ projektų Lietuvoje trūksta, ypač centrinėse didmiesčių dalyse. Naujas prekės ženklas „Chapters“ yra pirmasis bendro gyvenimo („co-living“) projektas Vilniuje, siūlantis gyvenamąsias erdves centrinėje miesto dalyje. „Chapters“ sujungė Naujamiestyje ir Konstitucijos pr. verslo centrų zonoje įsikūrusius „co-living“ projektus. Pastarajame projekte taip pat teikiamos ir bendradarbystės („co-working“) erdvės paslaugos. Viena iš esminių sėkmingų „co-living“ projektų priežasčių yra centrinė miesto lokacija.

„Vertindami pasaulyje itin populiarėjančius „co-living“ tipo projektus, matome potencialą ir tikime, kad šia kryptimi netruks pasukti ir vilniečiai. Sostinėje daugėja jaunų žmonių, kurie nenori prisirišti prie nekilnojamojo turto. Jie perka ne kvadratinius metrus, o gyvenimo būdą. Mažų butų projektuose pagrindinis išskirtinumas ir esminis privalumas tampa besiformuojanti unikali bendruomenė, kuri potyriais ir įspūdžiais su bendraminčiais dalijasi jų poreikiams pritaikytose bendrose erdvėse. Kurdami

„Chapters“ projektą kėlėme tikslą rasti gyvenimo receptą bet kuriam nuomininkui“, – teigia U. Latvys.

Esminis „co-living“ tipo projektų išskirtinumas – priklausyti bendruomenei, mėgaujantis įvairiausių bendrų erdvių ir paslaugų gausa, bet kartu turėti ir savo privačią erdvę. „Chapters“ „co-living“ projektuose nuomininkai savo privačiuose būstuose turi atskirą virtuvę ir vonios kambarį.

Bendrose erdvėse gyventojai kasdien gali naudotis kino teatru, sporto sale, meditacijų kambariu, skaitykla, stogo ir lauko terasomis, poilsio bei darbo erdvėmis, kompiuterinių žaidimų kambariu, sauna ir kitomis erdvėmis. Į nuomos kainą įskaičiuotos ir komfortiškam gyvenimui reikalingos paslaugos –šviežia kava, skalbyklos, daiktų ir dviračių saugyklos, kambarių priežiūra ir valymas.

UGNIUS LATVYS

Viename iš „Chapters“ projektų (Slucko g.) įrengtas ne tik „co-living“, bet kartu veikia ir daugiau nei 1 000 kv. m siekiančios bendradarbystės (angl. co-working) erdvės. Norintieji nuomotis darbo vietą ar kabinetą taip pat gali naudotis visomis projekte siūlomomis bendromis laisvalaikio, sporto ir poilsio erdvėmis. Tai daugiausia bendrų erdvių turinti bendradarbystės erdvė Lietuvoje.

Gyvenimą „Chapters“ renkasi tarptautinė auditorija – 60 proc. visų gyventojų sudaro užsienio piliečiai iš 37 šalių. Naujamiestyje (Smolensko g.) yra įrengta 140, Konstitucijos pr. (Slucko g.) – 151 kambarys. „Co-living“ projektas apima beveik 2 000 kv. m bendrųjų erdvių.

Nuotr.: Gintautas Rapalis

KURDAMI „CHAPTERS“ PROJEKTĄ KĖLĖME TIKSLĄ RASTI GYVENIMO RECEPTĄ BET KURIAM NUOMININKUI“

VAIDUOKLIS, VIRTĘS NAUJU TRAUKOS CENTRU

„Chapters“ „co-living“ su „co-working“ erdvėmis yra įsikūręs Slucko g. 1958 m. menančiame pastate, turinčiame stalinistinės architektūros bruožų. Kaip interjerą kūrusi dizainerė Lina Urban pastebi, nuo šiol pasenę, nebenaudojami pastatai prikeliami naujam gyvenimui. Būtent minėtas pastatas buvo iš naujo pritaikytas šiuolaikiniam gyvenimo ritmui, žinoma, su derama pagarba senamiesčiui ar saugomam objektui.

rekonstruotas pirmasis aukštas, jame įsikūrė „co-working“ erdvės, kabinetai ir recepcija. Kituose trijuose aukštuose buvusio viešbučio kambariai pritaikyti ir paversti mikrobutais. Rūsyje įrengtos bendrosios erdvės, buvusioje viešbučio kavinėje įrengta virtuvė, kino salė, pirtis, sporto salė, saugykla, skalbykla.

Pašnekovė patikina, kad projektuoti nuo naujo – „balto lapo“ yra lengviau ir paprasčiau. „Tokiu atveju turime aiškią reikalingą patalpų schemą, inžineriniai išvadai numaty-

tose vietose. Šiame projekte susidūrėme su esama situacija, kai kambariai ne visada logiškai ir ergonomiškai susiplanuoja – trūko patalpos pločio, planuojant virtuvėles nuotekų išvadas turėjo fiksuotą vietą, dėl specifinės nuotekų sistemos klozetai galėjo būti tik pastatomi“, – sako L. Urban.

„Spalva – viena prieinamiausių išraiškos priemonių. Interjerams naudojame terakotos plytų raudoną ir mėlyną spalvas. Naujieji gyventojai galės rinktis kambario spalvą pagal savo būdą – turime mėlynuosius, raudonuosius ir ramiuosius juoduosius kambarius. Bene svarbiausia užduotimi tapo erdvės funkcija – itin mažame plote gyventi turi būti patogu. Gyvenamuosiuose kambariuose apgalvotas maksimalus daiktų pasidėjimas, ieškojome tinkamų baldų sprendimų, kurie būtų pritaikomi skirtingos konfigūracijos kambariuose. Trečiame gyvenamajame aukšte turime šlaitinio stogo nuolydį, kas lėmė modulių pokyčius. Tokio formato projektas neturėjo analogų Lietuvoje, todėl siekėme „išrasti formulę“, kas patiks ir ko prireiks gyventojams, pradedant nuo spalvų pasirinkimo iki bendrųjų erdvių poreikio. Kiekviename aukšte sukūrėme bendruomenės erdvę – „geiminimo“- kompiuterinių žaidimų. Kituose aukštuose numatyta skaitymo ir stalo žaidimų zonos“, –apie sprendimus pasakoja dizainerė.

Miesto centrinėse dalyse dingsta pastatai vaiduokliai, jie tampa naujais traukos centrais, juos lengva atrasti ir pamėgti. „Co-living“ jau įprastas Europoje, nors pas mus dar kiek nauja tendencija, tačiau miesto vieta ir bendrųjų erdvių gausa paperka. Verta pastabėti, kad tai ne tik ilgalaikės nuomos būstas. Kartu tai ir naujas požiūris, kad tvarumas yra neatsiejamas nuo dalijimosi kultūros. Šis požiūris atkeliauja ir į nekilnojamojo turto segmentą“, – pastebi L. Urban.

Buvusio pastato fasadas keistas minimaliai, atnaujintos spalvos, apšviestas ir suformuotas įėjimas. Pasak pašnekovės, santūri pastato gatvinė išraiška saugo spalvotą šiuolaikinį gyvenimo būdą. Labiau buvo

ILGAAMŽIS FASADAS, DERANTIS SU APLINKA

Architektūros kalboje labai svarbus fasadas – skirtingi pastatai atskiriami per detales, akcentus ir medžiagiškumą. Fasado medžiagos kuria skirtingą charakterį, tačiau kartu turi ir darniai įsilieti bendrame urbanistiniame vaizdinyje. „Chapters“ „co-living“ Smolensko g. fasado darbams buvo pakviesta bendrovė „Ombresta“, kuri atliko pastato šiltinimo, apdailos ir klinkerio montavimo darbus.

Projekto fasadų medžiagiškumui pasirinktos aplinkinių senamiesčio pastatų fasadams būdingos medžiagos – tinkas ir ilgaamžės klinkerio plytos. Skirtinguose sklypuose naudojamos plytos skiriasi, parenkamos skirtingos proporcijos bei atspalviai. Spalvos renkamos derančios su aplinkiniais pastatais, šviesių atspalvių.

„Šis objektas išsiskiria ramia architektūra, kurią pagyvina būtent fasado elementai. Pastato medžiagiškumą padiktavo aplinka, nes ten dauguma namų yra plytų mūro, tad naujų pastatų fasadų apdailai pasirinktos ilgai tarnausiančios klinkerio plytelės, kurios yra rusvos spalvos, leidžiančios pastatams darniai prisitaikyti prie aplinkos“, – sako UAB „Ombresta“ direktorius Mindaugas.

UAB „Ombresta“ specialistai, sukaupę ilgos patirties pastatų šiltinime ir fasadų montavimo darbuose, sėkmingai susidorojo su patikėta užduotimi ir susitvarkė su kilusiais iššūkiais. Daugiausia dėmesio pareikalavo nelygus fasadas, tačiau tinkami sprendimai padėjo panaikinti sename pastate buvusius trūkumus. Taip pat komanda atliko ir Slucko g. esančių „co-living“ erdvių fasado darbus.

ILGAAMŽIAI IR KOKYBIŠKI LANGŲ SPRENDIMAI

Šiuolaikiniuose gyvenamuosiuose pastatuose ypač daug dėmesio skiriama šviesai, todėl naudojami kuo didesnių matmenų langai, vitrinos ir stoglangiai. Be abejo, CHAPTERS CO-LIVING objekte projektuotojai ieškojo langų sprendimų, pateisinsiančių užsakovo ir naujųjų gyventojų lūkesčius. Viena vertus, šiuolaikiniame būste žmogus nori turėti didelius langus, kad namai būtų šviesūs ir būtų užtikrintas ryšys su aplinka, bet ši užduotis tampa tikru iššūkiu, kai reikia įgyvendinti ir griežtus techninius stabilumo, saugumo, o svarbiausia – šilumos ir garso izoliacijos reikalavimus.

Dėl šios priežasties buvo pasirinkti aukščiausios kokybės šilumą taupantys A++ klasės langai, kurie atitiko visus keliamus reikalavimus. Lan-

gų gamintoja UAB „Velansta“ langų konstrukcijoms gaminti pasirinko „GEALAN S 9000“ PVC profilių sistemą. Šešios profilio kameros, 83 mm montavimo plotis, trys sandarinimo lygiai, naudojant naujausios kartos selektyvų trijų stiklų ir 48 mm storio stiklo paketą su šiltais stiklo paketo rėmeliais, leidžia užtikrinti langų konstrukcijoms keliamus užsakovų reikalavimus.

„Langai yra sustiprinti išskirtinės, nestandartinės formos cinkuoto plieno armuote, kuri suteikia visai lango konstrukcijai ypatingą stabilumą ir tvirtumą. Išskirtinis „GEALAN S 9000“ profilių sistemos bruožas yra net 26 mm stiklo paketo įgilinimas rėme, o tai kartu su papildoma sandarinimo tarpine padeda efektyviau sulaikyti šilumą viduje, o šaltį ir triukšmą palikti už namo sienų. Objekte sumontuotų langų dizainas išsiskiria siaurais rėmais ir dideliais stiklo plotais. Išorinė lango pusė yra šiuo metu itin populiarios tamsiai pilkos RAL 7016 spalvos. Dideli spalvoti langai harmoningai įsilieja į bendrą pastato fasado vaizdą ir jį paryškina“, – komentuoja UAB „GEALAN BALTIC“ Architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas Giedrius Mastavičius.

Languose sumontuoti itin aukštos kokybės WINKHAUS varstymo mechanizmai, kurie užtikrina langų varstymo ilgalaikiškumą. Langus gaminanti įmonė „Velansta“ sėkmingai surado tinkamos specifikacijos gaminius bei tiksliai pagamino ir sumontavo daugiau kaip 150 langų, kurių plotas sudaro per 700 kv. metrų langų konstrukcijų.

BALDAI UŽTIKRINA KOMFORTĄ DIRBANT IR ILSINTIS

Įrengiant naujuosius „Chapters“ „co-living“ ir „co-working“ pastatus vienas pagrindinių uždavinių buvo maksimaliai išnaudoti erdvę ir sukurti gyventojams komfortišką aplinką. Šių erdvių interjeras stilistiškai deklaruoja demokratišką kultūrą ir dvelkia namų jaukumu. Nuosaikūs spalviniai sprendimai neblaško dėmesio darbo vietose. Interjerą pagyvina pasirinkti akcentai: baldų sprendimai, jų spalvinė apdaila, medienos detalės.

Architektų dizaino idėją įgyvendino bendrovė „Suppleo“, sukaupusi daug darbo su didelės apimties projektais patirties (BTA draudimo centrinė būstinė, „CargoGo“ biuras, „Ramirent“ klientų aptarnavimo centrai, „Yuston“ „co-living“, „Loop“ viešbutis ir daugelis kt.) ir kurdama nestandartinius baldus. Patyrę baldų meistrai įrengė tvarius ir ergonomiškus baldus gyvenamuosiuose būstuose (virtuvėlės, WC spintelės, darbo stalai ir kt.), taip pat pagamino ir sumontavo visiškai nestandartinius baldus ir interjero detales bendrosiose erdvėse. Kadangi įmonė ypač daug dėmesio skiria baldų ilgaamžiškumui, visiems baldams buvo naudojama aukštos kokybės „Hettich“ furnitūra.

Patyrusios UAB „Suppleo“ komandos dėka kiekviena erdvė buvo sukurta maksimaliai komfortabili tiek gyventojams, tiek darbuotojams.

„Tokiuose projektuose vienas didžiausių iššūkių – išnaudoti kiekvieną patalpų milimetrą, todėl projekto eigos metu tik dalis baldų gali būti pagaminti iš anksto, nes galutiniai duomenys gaunami ir gamybiniai brėžiniai parengiami tik tuomet, kai statybos būna baigtos. Tačiau, turėdami nuosavą gamyklą, galime klientams baldus pagaminti operatyviai ir svarbiausia laiku. Taip pat ypatingą dėmesį skyrėme ir bendrosioms bei darbo erdvėms, kad baldus harmoningai integruotume į bendrą visumą, kiekvieną zoną susietume stilistiškai“, – komentuoja UAB „Suppleo“

direktorius Marius Platonovas.

M. Platonovas atkreipia dėmesį, kad klientas, įvertinęs darbo našumą ir profesionalumą, iš pradžių patikėję tik gyvenamųjų būstų baldų gamybą, vėliau patikėjo ir bendrąsias bei „co-working“ erdves, kurių pirmajame aukšte buvo įrengta per 100 ergonomiškų darbo vietų.

„Modernioms gyvenamosioms ir darbo patalpoms ypač svarbūs baldai –jie turi būti estetiški, ergonomiški, funkcionalūs. Džiaugiamės, kad vystytojas patikėjo pasirūpinti baldais ne tik naujajame projekte, bet ir kituose“, – sako M. Platonovas.

Nuotr.: . UAB "Suppleo"

NESTANDARTINIŲ BALDŲ IR KOMFORTO DERINYS

Įgyvendinant projektą, užsakovams buvo ypač svarbu užtikrinti aukštą „Chapters“ „co-living“ gyventojų komfortą. Tad visą virtuvės įrangą, sofas, lentynas, stalus, amfiteatre laiptų konstrukciją, jogos ir sporto salių spintas, skalbyklos baldus, WC veidrodžius ir stalviršius pristatė ir sumontavo ilgametės patirties turinti nestandartinių baldų gamintoja UAB „Rejben“.

„Pagrindinis užsakovų ir interjero dizainerių reikalavimas baldams buvo funkcionalumas. Šiame projekte svarbiausia buvo virtuvė, kurioje galėtų būti keli asmenys vienu metu, integruota daug spintelių, indaplovės, stalai su apvaliomis kojomis, kad visi patogiai sėdėtų. Sukurta išties ergonomiška vieta, neapsunkinanti erdvės. Taip pat ne mažiau svarbi ir sporto salės spinta, kurioje turėjo tilpti kamuoliai sportui“, – pasakoja UAB „Rejben“ pardavimų vadovė Adriana Višnevska.

Projekte stengtasi ieškoti individualių ir įdomių sprendimų. Stengtasi, kad atvykę naujieji gyventojai jaus-

tųsi patogiai, todėl tokie akcentai kaip laiptų konstrukcija ar apsiuvimas linoleumu, rankų darbo stalų metalinės kojos ir apsiuvimas mediniais strypais rinkti labai kantriai ir preciziškai.

„Didžiausią iššūkį kėlė terminai. Kadangi montavimo darbai ir gaminių matmenų tikslinimas vyko visų statybų metu, turėjome ieškoti sprendimų, kurie padėtų suderinti darbus su kitų specialistų darbais. Vis dėlto džiaugiamės, kad dėl mūsų komandos ir kitų darbuotojų sklandžios komunikacijos pavyko projektą įgyvendinti sklandžiai ir sėkmingai“, – džiaugiasi A. Višnevska.

PAGRINDINIS

IR

Nuotr.: Leonas Garbačauskas

APLINKĄ ILGAAMŽIAITAUSOJANTYS, VANDENS MAIŠYTUVAI

Įrengiant bendrąsias vonios patalpas darbuotojams ieškota ilgaamžių ir patikimų sprendimų. Ne mažiau svarbūs buvo komfortas ir estetika. Dėl to šiame projekte užsakovas pasirinko austrų gamintojo „Herz Armaturen Ges.m.b.H.“ maišytuvus.

„Santechnikos įranga tokio pobūdžio objekte turi būti estetiškai patraukli, bet tikti intensyviai naudoti. Būtent šiais kriterijais vadovaujasi

„Herz“ įmonė, jau 90 metų gaminanti estetiškai patrauklius maišytuvus ir vienu svarbesniu kriterijumi laikydama produkto ilgaamžiškumą. Savo produktams gamintojas drąsiai nurodo šešerių metų garantinį laikotarpį“, – komentuoja „Herz Baltija“ pardavimo vadovė Renata Žilinskienė. Pasak pašnekovės, ne mažiau

svarbus ekonomiškumo ir tvarumo kriterijus – šiame objekte gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose naudojami „Infinity“ serijos maišytuvai, kuriuos gamintojas ženklina „eco“ – ekologinės serijos ženkleliu, kas dėl produkto gamybos technologijų užtikrina taupesnį vandens sunaudojimą, mažesnį išleidžiamo vandens kiekį, tuo pačiu metu užtikrinant komfortišką vandens tėkmę. „Infinity“ serijos maišytuvai yra estetiškos elegancijos, kokybės ir dizaino bei aplinkos tausojimo derinys. Tokia tvarumo idėja ir nauda reikšminga tiek užsakovui, tiek gamintojui, tiek gamtai.

Gyvenamosiose patalpose įrengtose mini virtuvėlėse bei bendrojo naudojimo virtuvėse projekto vystytojas pasirinko kompaktišką universalų „Infinity“ plautuvės maišytuvą, kuris ne kartą panašiuose

objektuose leido užtikrinti paprastą ir praktišką bei patikimą produkto eksploataciją.

„Dažnai keliamą techninę užduotį atitinka net kelių skirtingų dizainų produktai. Naujasis gyvenamasis pastatas buvo ta vieta, kur nekilo jokių iššūkių, – gamintojas patenkino užsakovo poreikius ir net suteikė galimybių pasirinkti“, – džiaugėsi R. Žilinskienė.

UAB „Morita“ dalyvavo abiejuose –„Chapters co-living“ ir „Chapters co-working“ projektuose, kuriuose tiekė lengvo tipo plienines ir skydines vidaus duris sanitariniuose mazguose, iš viso 256 durys. Bendrovė tiekia duris iš patikimo ir rinkoje puikiai žinomo durų gamintojo DRE.

„Structum“ inf.

BIURO BALDAI - PATVARŪS IR KOKYBIŠKI KOKYBIŠKŲ

BALDŲ ANTRINIS PANAUDOJIMAS, TAI ATSAKINGAS IR GAMTĄ TAUSOJANTIS PASIRINKIMAS

INOVACIJŲ TENDENCIJOS

LYDERIŲ

dolerių pastatui Niujorke įsigyti, „Amazon“ – 2,5 milijardo 22 aukštų patalpoms Šiaurės Virdžinijoje.

Dar prieš prasidedant pandemijai, šios ir kitos technologijų milžinės buvo vienos pirmųjų, kurios išleido darbuotojus nuolat dirbti iš namų. Jomis pasekė visas pasaulis ir netrukus įvyko požiūrio į darbą revoliucija – didelė dalis žmonių patyrė, kad dirbdami namie jie yra laimingesni ir produktyvesni.

Nuotoliniam darbui įsigalėjus, žadėta biurų eros pabaiga neįvyko. Atvirkščiai –didžiosios pasaulio įmonės intensyviai perka ar nuomoja nekilnojamąjį turtą ir kuria inovatyvias vietas dirbti.

Autorė:

Aura Mykolaitytė

BIURUOSE

Dabar jau įmonės visame pasaulyje smarkiai linksta į hibridinį darbą. Verslo konsultantų „McKinsey & Company“ apklausos duomenimis, pernai net 58 procentai amerikiečių nuotoliniu būdu dirbo bent vieną kartą per savaitę, o 35 procentai dirbo visą laiką iš kur tik nori, tik ne iš biuro. Dėl talentų pritraukimo konku-

ruojančios kompanijos investuoja į biurus tam, kad darbuotojai nors kelioms dienoms per savaitę norėtų užsukti į kompanijos būstinę.

Be abejo, naujų biurų statybą ir senų atnaujinimą lemia ir noras sumažinti jų aptarnavimo sąnaudas, o kartu

– dabartinis pasaulio žaliasis kursas, nukreiptas į klimato kaitos valdymą.

Dabartinė biurų tendencija – inovatyvūs inžineriniai sprendimai, technologijų pasitelkimas. Pagrindiniai tikslai du – išmaniai naudoti darbo aplinką ir taupiai naudoti energiją, į atmosferą išmetant kuo mažiau CO2.

Google Bay

Patalpose įmontuota apie 28 tūkstančius jutiklių, kurie fiksuoja žmonių judesį, apšvietimo ryškumą, temperatūrą, drėgmę ir net anglies dvideginio kiekį. Jie realiu laiku siunčia duomenis pastato valdytojams, kurie gali įvertinti, kaip ir kada naudojamos tam tikros pastato dalys, –nuspęsti, kokiu dažnumu jas valyti, kuriose, retai naudojamose, sumažinus temperatūrą galima pataupyti.

THE EDGE – ATPAŽĮSTA KIEKVIENĄ DARBUOTOJĄ

Sklinda gandų, kad profesionalai, kandidatuojantys dirbti „Deloitte Netherlands“, iš tikrųjų labiausiai viliojasi darbu ne šioje finansų konsultacijų įmonėje, o būtent jos biure. „The Edge“ pavadintame pastate – daug technologijų, kurios žada, kad čia dirbti bus smagu.

„Deloitte Netherlands“ iniciatyva 40 tūkstančių kvadratinių metrų biuro pastatą 2014-aisiais pastatė „OVG Real Estate“, Nyderlandų komercinio nekilnojamojo turto vystytojas ir investuotojas. „The Edge“ iškart tapo tvarumo etalonu – pasaulinis tvarių pastatų vertintojas BRE už inovatyvių technologijų naudojimą jam suteikė aukščiausią BREEAM akreditacijos įvertinimą – 98,36 procento.

Tualetų nuotekoms šalinti ir sodams laistyti naudojamas lietaus vanduo – tai tik vienas iš šiuolaikinių tvarių sprendimų „The Edge“. Pastatas pasigamina daugiau elektros energijos, nei sunaudoja. Ant pastato yra daugybė saulės baterijų, taip pat požeminiame rezervuare kaupiama šiluminė energija. Išmaniuoju būdu valdomas visų erdvių LED apšvietimas energiją naudoja 80 procentų efektyviau nei įprastas. Prie energijos gaminimo prisideda ir patys darbuotojai – kai čia įrengtoje sporto salėje „Deloitte Netherlands“ konsultantas bėga ant treniruoklio, jo sugeneruota energija tiekiama į bendrą elektros tinklą.

„The Edge“ tarsi gyvu organizmu padeda paversti jutikliai – jų patalpose įmontuota apie 28 tūkstančius. Jutikliai fiksuoja žmonių judesį, apšvietimo ryškumą, temperatūrą, drėgmę ir net anglies dvideginio kiekį. Jie realiu laiku siunčia duomenis pastato valdytojams, kurie gali įvertinti, kaip ir kada naudojamos tam tikros pastato dalys, –nuspęsti, kokiu dažnumu jas valyti, kuriose, retai naudojamose, sumažinus temperatūrą galima pataupyti.

Su jutikliais draugauja programėlė, kurią turi visi „Deloitte Netherlands“ darbuotojai savo išmaniuosiuose telefonuose. Jiems ši programėlė palengvina gyvenimą biure. Kadangi „The Edge“ kolektyvas dirba hibridiniu būdu ir niekas nebeturi priskirtų stalų, mobilioji programėlė padeda susirasti laisvą darbo vietą. Taip pat pagal asmeninius poreikius galima reguliuoti atskirtų zonų temperatūrą, kondicionavimą, nusistatyti sau tinkantį apšvietimo ryškumą virš darbo stalo. Maloni smulkmena – kai su šia programėle konkretus darbuotojas prieina prie kavos aparato, šis jį atpažįsta ir į puodelį pripila jo mėgstamos kavos.

Sklinda gandų, kad profesionalai, kandidatuojantys dirbti „Deloitte Netherlands“, iš tikrųjų labiausiai viliojasi darbu ne šioje finansų konsultacijų įmonėje, o būtent šiame biure.

vietą, pačiam susireguliuoti atskirtų zonų temperatūrą, kondicionavimą, nusistatyti sau tinkantį apšvietimo ryškumą virš darbo stalo. Maloni smulkmena – kai su šia programėle konkretus darbuotojas prieina prie kavos aparato, šis jį atpažįsta ir į puodelį pripila jo mėgstamos kavos.

Visi „Deloitte Netherlands“ darbuotojai savo išmaniuosiuose telefonuose turi programėlę kuri padeda susirasti laisvą darbo

Nuotr.: Ronald Tilleman

Nuotr.: Ronald Tilleman

Į drakono odą panašūs stogai sudaryti iš 50 tūkstančių žvynų – sidabrinių saulės modulių, kurių bendra galia siekia beveik 7 megavatus (MW).

Palapinę primenantis stogas turi akustinių savybių.

GOOGLE BAY VIEW – DIENOS ŠVIESA KIEKVIENAM

Technologijų gigantės „Google“ darbuotojai – ne visi, o apie 4 tūkstančiai – nuo 2022 metų persikėlė į milžinišką biurų parką. Kalifornijoje. Silicio slėnyje prie San Fransisko įlankos, atsiradęs miestelis pagal vietovę pavadintas „Bay View“, turi rimtų ambicijų tapti pasaulio žaliųjų biurų pastatų etalonu.

Apie 16 hektarų užimantis „Google“ miestelis kol kas yra didžiausia „LEED-NC v4 Platinum“ sertifikuota erdvė. Iki 2030-ųjų jie žada pradėti naudoti tik atsinaujinančią energiją ir nepalikti visiškai jokio CO2 pėdsako. Atrodo, prie šio tikslo prisidėti skatinami ir visi „Google“ darbuotojai – teritorijoje esančiame „Pedal Park“ galima bet kada užšokti ant spalvingo stacionaraus dviračio, prie jo prijungti savo išmanųjį telefoną ir minant pedalus jį įkrauti.

Žinoma, dviračio mynimu įkraunamas telefonas – mažas indėlis į energijos sąnaudų mažinimą. Vienas iš daugiausia sutaupančių sprendimų 335 000 kvadratinių metrų statinių komplekse – novatoriškai atrodantys stogai, panašūs į drakono odą. Jie sudaryti iš 50 tūkstančių žvynų – sidabrinių saulės modulių, kurių bendra galia siekia beveik 7 megavatus (MW).

Siekiant tvarumo, miestelyje integruota didžiausia Šiaurės Amerikoje geoterminė energijos polių sistema, kuri padės sumažinti CO2 išmetimą perpus. Kadangi šildymui nebenaudojamos gamtinės dujos, vėsinimui neprireikia tiek vandens – jo poreikis sumažėja 90 procentų. Taip pat biurų miestelyje naudojama daug lietaus vandens – jį ištisus metus renka antžeminiai tvenkiniai, iš kurių vanduo keliauja pastatų nuotekų sistemai bei gausiai augalijai teritorijoje laistyti.

Visos biurų miestelio erdvės sukurtos taikant biofilinio dizaino principus – tai reiškia, kad kiekvienam darbuotojui prie jo stalo užtikrinami keli dalykai: natūrali šviesa ir vaizdai į žalumą. Visą dieną saulei keliaujant dangumi, automatiniai langų gaubtai reaguoja į kintantį apšvietimą – užsidarydami ar atsidarydami reguliuoja šviesos srautą, krintantį ant darbo stalų. Būdami viduje darbuotojai kvėpuoja lauko oru – vėdinimo sistema ima jo 100 procentų, kai įprastoje sistemoje lauko oro naudojama tik dalis.

Pirmame aukšte erdvė paskirta bendravimui, o antro aukšto kambariukai –darbui individualiai ar mažose komandose. Visos kambarėlių sienos ir baldai yra moduliniai, kilnojami – reikalui esant visas erdves galima perplanuoti.

META ŠILUMA TAUPO APŽELDINTU STOGU

Į „Meta“ 2021 metais persivadinusi „Facebook“ turi biurų daugelyje šalių sostinių, tokių kaip Dublinas, Londonas, Niujorkas. Bet pagrindinė

„Meta“, tuomečio „Facebook“ būstinė veikia Kalifornijoje, Silicio slėnyje, nuo 2015-ųjų.

Nors šią vietą labiau galima vadinti miesteliu, kuriame yra 30 pastatų ir dirba 10 tūkstančių darbuotojų. Ir tai ne pabaiga – prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų darbuotojų skaičius čia išaugs iki 30 tūkstančių.

„Meta“ valdančio Marko Zuckerbergo strategija – kol kas pagrindinę biurų būstinę plėsti vietoje. Toks etapas jau įvyko 2018 metais, kai žymus kanadiečių architektas Frankas Gehry pridėjo plėtinį MPK 20 pavadintam pagrindiniam pastatui – 130 tūkstančių kvadratinių metrų pastatą M. Zuckerbergas skelbė didžiausiu „open space“ – atviro suplanavimo biuru pasaulyje. Tačiau net tokiose erdvėse nebeišsiteko gausėjantis darbuotojų būrys.

META biurų pastatai yra sujungti per stogą. Želdiniai prisideda prie jo izoliavimo ir taip sumažina poreikį pastato vidų vėsinti ar šildyti.

Ant stogo sumontuota 1,4 megavato fotovoltinių plokščių, kurios kasmet pagamina beveik 2 mln. kWh elektros energijos – tiek užtenka 70 000 namų aprūpinti per dieną.

Iškilęs naujasis MPK 21 priestatas, kaip ir priklauso, tapo pats tvariausias iš visų kompanijos biurų, tai įrodyta „LEED Platinum“ sertifikatu. Abu pastatai – MPK 20 ir MPK 21 –yra sujungti per stogą, amfiteatro stiliaus kiemu. Čia prisodinta atogrąžų augalų, kurie tarnauja ne tik darbuotojų ramybės valandėlėms –želdiniai izoliuoja stogą ir taip sumažina poreikį pastato vidų vėsinti ar šildyti.

MPK 21 dengiantys stogai – tarsi neįprasti, dantyti. Jie irgi turi funkciją – leidžia į biurų vidų patekti daugiau saulės spindulių. Ant stogo sumontuota 1,4 megavato fotovoltinių plokščių, kurios kasmet pagamina beveik 2 mln. kWh elektros energijos – tiek užtenka 70 000 namų aprūpinti per dieną.

MPK 21 taip pat turi lietaus vandens perdirbimo sistemą, per kurią kasmet panaudojama apie 65 mln. litrų vandens.

50

APPLE PARK VĖDINASI PATS

Jį vadina erdvėlaiviu. Arba žiedu. 2017 metais užbaigtas „Apple“ apskritas biuras Silicio slėnyje – dizainu taip pat išskirtinis, kaip ir „Apple“ produktai. Kalbama, kad šis, legendinio britų architekto Normano

Fosterio sukurtas apskritas „Apple“ pastatas iškart padidino būsto kainas apylinkėse. Taip pat sklando gandų, kad biuro pastatymas kainavo 5 milijardus dolerių.

Apple įkūrėjas Steve‘as Jobsas, deja, nespėjo pamatyti, kaip naujasis biuras baigiamas statyti ir į jį keliasi 12 tūkstančių darbuotojų – jis mirė keliais metais anksčiau, 2011-aisiais. Dar būdamas gyvas jis perdavė architektui žinią, kad būstinė atrodytų labiau kaip gamtos

prieglobstis, o ne verslo parkas. Tikriausiai jis būtų patenkintas –80 procentų visos 145 hektarų teritorijos sudaro žalios erdvės. Čia auga daugiau nei 9 000 vietinių medžių, vaismedžių. Tarp gamtos ir pastate dirbančių žmonių vizualiai ribas ištrina stiklo siena – 800 lenktų plokščių juosia visą pastatą. Kai kuriose vietose stiklo fasadas atsidaro – darbuotojai gali išeiti į sodą pasivaikščioti daugybe takų, nusiraškyti nuo medžių obuolių.

Tai vienas iš efektyviausiai energiją naudojančių pastatų pasaulyje, kuriam suteiktas LEED platinos sertifikatas. Pastatas turi vieną didžiausių saulės energijos stogų pasaulyje – jį nuklojusios saulės baterijos sukuria 80 procentų pas-

tato energijos poreikio. Likusius universiteto miestelio energijos poreikius tenkina biokuras ir gamtinės dujos.

Steve’as Jobsas nebuvo dirbtinio oro kondicionavimo gerbėjas –„Apple Park“ pastato inžinerija sugalvota taip, kad jis kvėpuotų pats. Tarp kiekvieno pastato aukšto yra stogelis, kuris išsikiša – jis ne tik apsaugo nuo Kalifornijos saulės viduje dirbančius. Jame įmontuota vėdinimo sistema, kuri nukreipia orą į pastatą ir iš jo. Jutikliai padeda vėdinimą reguliuoti ir pastate palaikyti nuolatinę 20–25 °C temperatūrą. Dėl šio sprendimo dirbtiniu šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų nereikia jungti devynis mėnesius per metus.

APPLE PARk teritorijoje esantis „Steve Jobs theater“ – rotonda, kurioje visam pasauliui pristatomi naujausi „Apple“ gaminiai. 1

000 žmonių talpinantis

metrų skersmens pastatas – didžiausia konstrukcija pasaulyje, kurios anglies pluošto stogas laikosi tik ant stiklo. Elektros, duomenų ir purkštuvų sistemos yra paslėptos tarp stiklų, už mažiau nei 2 cm aliuminio juostelių. Nuotr.: Carles Rabada

Šiandienės tendencijos biurų įrengime:

Saulės baterijų naudojimas biuro energijai gaminti.

Lietaus vandens naudojimas kanalizacijos nuotekoms šalinti ir biuro sodams laistyti.

Išmanusis stiklas, kuris keičia savo spalvą, priklausomai nuo paros laiko, saulės šviesos kiekio, padeda reguliuoti vidaus apšvietimą ir temperatūrą.

Dirbtinio intelekto pasitelkimas ŠVOK sistemoms valdyti (šildymas, vėdinimas, oras, kondicionavimas), siekiant padidinti pastato energinį efektyvumą.

Išmanieji termostatai, vidaus klimatą reguliuojantys esamuoju laiku pagal žmonių skaičių patalpoje, paros laiką ir lauko temperatūrą.

Išmani apšvietimo technologija, naudojanti judesio jutiklius ir taupanti energiją.

Lubose ar grindyse integruoti sensoriai, renkantys duomenis, kaip darbuotojai juda ir bendrauja, kurios patalpos ir kada dažniausiai naudojamos. Davikliai naudojami net tualeto popieriaus skirstikliuose, kurie leidžia pastato prižiūrėtojams nustatyti, kada patalpos mažiausiai naudojamos ir galima ateiti jas išvalyti.

Daiktų internetas (IoT), padedantis darbuotojams laiku užsakyti biuro priemones.

Išmaniųjų spintelių naudojimas asmeniniams daiktams užrakinti – aktualus dideliuose biuruose su hibridinėmis darbo vietomis, kai patalpose būna ne tik nuolatiniai darbuotojai, bet ir laikini, laisvai samdomi.

Darbo stalai su integruotais telefonų krovikliais – nereikia ieškoti laido, telefonas kraunasi padėtas ant stalviršio.

Išmaniąja telefono programėle valdomas buvimas biure: kiekvienas gali susireguliuoti darbo vietos temperatūrą pagal asmeninį poreikį, rasti, kur yra kolegos, net užsisakyti ingredientus vakarienei ir pasiimti juos prieš išeidamas namo.

Kavos aparatai, kurie atpažįsta darbuotojus ir atsimena, kokią kavą jie mėgsta.

Tarp kiekvieno pastato aukšto yra stogelis, kuris išsikiša – jame įmontuota vėdinimo sistema, kuri nukreipia orą į pastatą ir iš jo. Jutikliai padeda vėdinimą reguliuoti ir pastate palaikyti nuolatinę 20–25 °C temperatūrą

Vieta: Lõõtsa tn 1a, Talinas

Interjero architektūra: Jan Skolimowski („KAMP Architects“), Piret Noor („PIN Architects“)

Baigta: 2021 metais

Bendras plotas: 1 150 m2

THERMORY SALONAS IR BIURAS

Estijos interjero architektų asociacija / metinis apdovanojimas, 2021 nominantas

Estijos kultūros fondas architektūroje / metinis apdovanojimas, 2021 nominantas

ESTIJOS INTERJERO ARCHITEKTŲ ASOCIACIJOS ŽIURI KOMENTARAS

Tokio salono dar nematėme: išskirtinis, erdvus ir atviras, kuriame dominuoja kontrastai ir kokybė. Esame nepaprastai patenkinti naujojo salono erdviniais ir interjero architektūriniais sprendimais. Darbo aplinka biure puiki, subalansuotos privačios ir viešosios erdvės. Sprendimuose gausiai panaudoti „Thermory“ medienos gaminiai, o rezultatas yra jaukus ir išskirtinis.

Simmo Soometsas, „Thermory“ generalinis direktorius

„Pagrindinė idėja buvo sukurti erdvią atmosferą, daugiausia dėmesio skiriant darbuotojų gerovei, poilsio zonoms ir žalumai. Vienas iš dominuojančių raktinių žodžių buvo sklandi darbo aplinka, kurią sukuria lenktos stiklinės sienos ir pertvaros bei jogos zonos terasa. Aukštomis lubomis ir natūralia šviesa besipuikuojantis salonas tarsi kviečia lankytoją pasivaikščioti parke. Medžiai simbolizuoja termiškai modifikuotos medienos kilmę ir gerina supratimą apie šios gražios medienos kilmę.

Manėme, kad svarbu suteikti salono lankytojams galimybę pamatyti ir paliesti „Thermory“ gaminius, todėl sienų ir grindų paviršiams kiek įmanoma naudojome termiškai modifikuotą medieną. Parodų salės dizainu taip pat siekiama įkvėpti mūsų kolegas architektus. Sumaniai panaudoję „Thermory“ montavimo sistemas, galime neįprastu būdu eksponuoti terasines lentas bei dailylentes – pavyzdžiui, sukūrėme virtuvės zoną skliautinėmis lubomis, eglutės rašto terasos paklotu ir lenktomis lubų lentomis.

JUNG PROTINGI SPRENDIMAI BIURUI

Visas biuro inžinerines sistemas galite sujungti ir valdyti cen tralizuotai –tai patogesnis, taupesnis ir saugesnis būdas. Jums tai padės pa daryti

JUNG išmanaus valdymo sistema, paremta KNX technologija.

JUNG KNX – tai pasaulyje pripažinta sistema. Jos veikimo principas – į vieną valdymo sistemą sujungiamos inžinerinės sistemos, jungikliai, davikliai, valdymo blokai. Jūs galite sujungti šildymo, vėdinimo, apšvietimo sistemas, įvairius įrenginius, tokius kaip langų žaliuzės ar roletai. Juos galite padaryti automatiškai valdomus pagal paros laiką ar saulės intensyvumą.

Visos sujungtų sistemų ir įrenginių funkcijos tampa valdomos pasirinktinais būdais – automatiškai, jungikliu ant sienos arba programėle išmaniajame įrenginyje su patogiu, lietimu valdomu ekranu. Jame jūs visada matysite visų savo įrenginių duomenis esamuoju laiku bei pasirinktų laikotarpių ataskaitas. Didžiausias privalumas, kad į

KNX sujungtos sistemos tarpusavyje ima susišnekėti – taip jos veikia efektyviau ir taupiau. Jums tereikia priskirti funkcijas, kurių norite. Pavyzdžiui, kad atidarius langą išsijungtų kondicionierius ir nebūtų jam eikvojama energija. Arba kad biurų pasitarimų kambaryje susirinkus žmonėms davikliai fiksuotų iškvepiamo CO2 padidėjimą ir vėdinimo sistema automatiškai imtų tiekti daugiau šviežio oro, o žmonėms išėjus oro srautą sumažintų.

Nauda dvejopa

JUNG KNX sistema duoda naudos ir biuro pastato valdytojui, ir patalpose dirbantiems žmonėms.

Pastato valdytojui naudinga, nes jis gali matyti nuolatinę elektros, dujų, vandens ir

kitų resursų sunaudojimo apskaitą – išsami analizė ir vizualizacija parodo patalpų taupymo potencialą. Turėdamas tokius duomenis, savininkas gali optimizuoti energijos naudojimą ir sumažinti biuro patalpos ar pastato eksploatacines sąnaudas.

Ne mažiau svarbu, kad valdytojas gauna informaciją apie gedimus iškart, kai jų įvyksta, ir gali laiku į juos sureaguoti bei išvengti didesnių nuostolių.

Be to, JUNG KNX sistemos naudojimas yra lankstus – pasikeitus patalpų nuomininkui, sistemą galima perprogramuoti pagal naujus poreikius. Kadangi KNX yra pasaulinis standartas, dėl sistemos priežiūros galima kreiptis į bet kurią kitą įmonę, dirbančią su šia technologija.

Biuru besinaudojantiems

žmonėms JUNG KNX naudinga, nes padeda jausti daugiau komforto darbo vietoje. Jie gali patys valdyti, kiek nori kiekvienoje biuro patalpoje temperatūros, šviežio oro, nustatyti įvairias funkcijas, pavyzdžiui, kad pašvietus į langą saulei užsidarytų automatinės žaliuzės. Sistema gali būti užprogramuota automatiškai keisti komforto parametrus, pavyzdžiui, nukritus lauko temperatūrai, pati pradėti daugiau šildyti, smarkiai atšilus – daugiau vėdinti.

JUNG KNX sistemos kaina priklauso nuo jos funkcijų, sujungtų sistemų valdymo blokų bei valdiklių skaičiaus – visa tai yra individualu, tad geriausia kreiptis konsultacijos į sistemą diegiančius specialistus.

TORK BIURO HIGIENOS PAKETAS –EFEKTYVI PRIEMONĖ JAUSTIS SAUGIAI

Biuro patalpos yra ta vieta, kur visuomet norisi jausti komfortą ir švaros pojūtį, tačiau net ir skiriant maksimalų dėmesį jo priežiūrai mikrobai ir nešvarumai čia kaupiasi greičiau nei kitur. Praslinkus pandemijai, biurų higiena reikalauja dar daugiau pastangų.

TORK SPECIALISTAI

DALIJASI NAUDINGAIS

PATARIMAIS, KAIP

TINKAMAI PRIŽIŪRĖTI

BIURŲ ŠVARĄ IR HIGIENĄ.

RANKŲ HIGIENA

Tiesą sakant, nesvarbu, kiek valote biurą, jei darbuotojai nesilaiko rankų higienos. Štai keletas patarimų, kaip higienos priemonės ir sistemos gali padėti biure pasirūpinti rankų švara:

Naudokite nekontaktines popierinių rankšluosčių sistemas. Beveik 7 iš 10 apklaustų vartotojų norėtų, kad WC patalpose būtų dažniau siūlomi popieriniai rankšluosčiai, o ne oro srauto džiovintuvai. Pastarieji kaupia ir išpučia bakterijas – popieriniai rankšluosčiai užtikrina geresnę higieną.

Turėkite dezinfekantų po ranka. Norėdami užtikrinti optimalią rankų higieną ir stalų švarą, biure naudokite rankų dezinfekantų ir kitų higienos priemonių stovus.

Taupykite laiką. Sistemos, kurios greitai dozuoja, padeda išvengti grūsčių ir leidžia darbuotojams greitai pasinaudoti WC patalpomis.

Rikitės paprastumą. Biure naudokite rankų higienos sistemas, kurias galima prižiūrėti be papildomų mokymų.

Užtikrinkite, kad nepritrūktų. Rinkitės didelės talpos sistemas, kuriose muilas, dezinfekantai ir rankšluosčiai nesibaigtų per greitai, o kartu žmogus galėtų patogiai išsispausti reikiamą kiekį.

Efektyvinkite valytojų darbą. Naudokite dozatorius, kuriuos galima greitai užpildyti ir papildyti jiems dar neištuštėjus. Tuomet patalpų valytojai gali skirti mažiau laiko jų priežiūrai ir sutrumpinti savo darbo laiką.

TORK BIURO HIGIENOS PRIEMONĖS.

PAVIRŠIŲ VALYMAS IR HIGIENA

Mikrobų dalijimosi rizika padidėjo įsigalėjus naujai tendencijai, kai darbuotojai dirba pusiau nuotoliniu būdu, o biure neturi sau priskirtos darbo vietos – ja dalijasi su kolegomis. Efektyviai prižiūrėti patalpų paviršius jums padės:

tinkamo dažnumo parinkimas. Valant vieną kartą per dieną, paprastai pakanka pašalinti nešvarumus, bakterijas ir virusus, kurių gali būti ant paviršių, o dezinfekuojant sunaikinami visi ant paviršių likę mikrobai. Jei ne visas patalpas, bent tas, kurios intensyviai naudojamos ir blogai vėdinamos, reikia valyti ir dezinfekuoti kasdien.

Turėkite valymo strategiją. Aiškios valymo strategijos kūrimas ir įgyvendinimas padeda jūsų valymo komandoms atlikti visus darbus laiku, kruopščiai ir efek-

tyviai. Pavyzdžiui, pradėti nuo kuo aukščiau esančių paviršių ir pereiti prie esančių žemiau.

Naudokite vienkartines arba mikropluoštines šluostes. Dėl plonų skaidulų mikropluošto medžiaga teršalus ir mikroorganizmus surenka, o ne nustumia. Šluostes dažnai keiskite, kad jos būtų higieniškos.

Laikykitės švaraus stalo politikos. Rekomenduojame paskatinti biuro darbuotojus dienos pradžioje ir pabaigoje nuvalyti ir dezinfekuoti savo stalus. Pasirūpinkite, kad kiekvienas prie savo

darbo vietos turėtų lengvai naudojamų valymo priemonių, pavyzdžiui, drėgnų servetėlių.

Sudarykite savo higienos taisykles. Parenkite nedidelį informacijos aplanką, kuriame nurodyta, kaip higieną biure turėtų prižiūrėti kiekvienas darbuotojas, kad visas kolektyvas jaustųsi saugus. Intensyviai naudojamose patalpose iškabinkite taisyklių priminimus.

Atlikite greitą tyrimą. Paprastas tepinėlio testas biuro paviršiams gali greitai padėti nustatyti sritis, kurias reikėtų valyti papildomai.

TORK BIURO HIGIENOS PAKETAS –VISKAS, KO REIKIA

Siekdami, kad būtų kuo paprasčiau pasirūpinti higiena biure, „Tork“ sukūrė biuro higienos paketą. Tai yra specialiai atrinktų „Tork“ produktų, paslaugų, įrankių ir pagalbinės medžiagos rinkinys.

Su „Tork“ biuro higienos paketu galite būti tikri, kad patenkinsite visus biuro higienos poreikius visose savo patalpų zonose: WC patalpose, priimamajame, biuro patalpose ir konferencijų salėse, poilsio kambariuose ir visame biurų pastate.

Į paketą taip pat įeina įrankiai ir palaikymo priemonės, pavyzdžiui, „Tork Clean Care“. Į rinkinį įeina naudinga informacija: rankų higienos gairės, rankų dezinfekantų dozatorių išdėstymo rekomendacijos, sąrašai, pagal kuriuos galima kontroliuoti biuro higienos priežiūrą ir dar daugiau.

Ko gero, ne mažiau svarbu, kad „Tork“ produktai gaminami taikant tvarius sprendimus. „Tork“ priklauso pasauliniu lygiu veikiančiai higienos

ir sveikatos sprendimų bendrovei „Essity“, kuri laikoma viena iš tvariausių pasaulyje bendrovių.

PLĖVELĖ,

PAGERINANTI STIKLO SAVYBES

Apsauga nuo karščio, saugumas ir estetika – speciali plėvelė padeda ištaisyti bet kurio stiklo trūkumus ir pagerinti jo savybes.

Stiklas gausiai naudojamas statybose – langams, fasadams ar interjere. Tačiau ši kvarcinio smėlio pagrindu pagaminta medžiaga turi trūkumų. Vasarą per stiklus karštis patenka į vidų, žiemą – šaltis. Stiklas lengvai dūžta, šukės gali sužeisti patalpose esančius žmones. Siekiant naikinti šiuos trūkumus, stiklai dengiami specialiomis plėvelėmis. Tokias tiekia įmonė „Aša“, kuri atstovauja „Madico“ – vienai iš pirmaujančių pasaulyje novatoriškų langų plėvelių gamintojų. „Madico“ ilgaamžes plėveles iš poliesterio gamina ir automobiliams, ir sveikatos priežiūros sektoriui, ir aviacijos pramonei. Tačiau viena iš plačiausių produktų linijų skirta architektūriniam stiklui.

Atspindi saulę

„Kasmet pavasarį, nuo kovo, pradeda kreiptis klientai, suskubę pasirūpinti patalpų apsauga nuo karščio, o užklausos nesibaigia iki spalio“, –sako Živilė Vaitkūnienė, „Aša“ įmonės direktorė.

Pasak jos, „Madico“ architektūrinės plėvelės atspindi iki 80 procentų saulės šilumos. Kitaip tariant, ši plėvelė paverčia stiklą į šiluminį veidrodį. Žiemą ši plėvelė aktuali, nes stiklui padeda sulaikyti ir atspindėti šilumą atgal į vidų.

„Klientams būna sunku patikėti, kad stiklo plėvelės žymiai sumažina patalpų eksploatacijos išlaidas“, – sako Ž. Vaitkūnienė. JAV atlikto pelno nesiekiančios Tarptautinės stiklų plėvelių asociacijos IWFA tyrimo duomenimis, „Madico“ plėvelės ekonomiškumu du kartus lenkia naujų oro kondicionavimo sistemų, šilumos siurblių ar papildomos sienų šiluminės izoliacijos įrengimą pastatuose. Namų savininkai

JAV net gauna mokesčių lengvatą, jei naudoja stiklo plėveles langams. Ne mažiau svarbu, kad plėvelės blokuoja 99 procentus žalingų saulės UV spindulių –tai apsaugo patalpose esančius žmones, padeda sumažinti odos vėžio riziką. Taip pat ir baldus – nuo išblukimo. Plėvelė padeda sumažinti ir saulės spindulių akinimą –esančiajam viduje nereikia prisimerkti, dengti langų užuolaidomis.

Saugumas parūpo labiau

„Kai pernai prasidėjo karas Ukrainoje, padaugėjo klientų, kurie norėjo langus padengti plėvele. Jei vyktų ir pas mus kokie sprogimai, kad stiklas lengvai neišdužtų“, – sako Ž. Vaitkūnienė. „Madico“ apsauginės plėvelės sukurtos taip, kad stiklas būtų atsparus siaučiant stipriam vėjui ir audroms, sumažina pavojų smūgio atveju – jeigu stiklas skyla, jo šukės lieka toliau prikibusios prie

storo apsauginės plėvelės lakšto. Tokios plėvelės yra saugaus stiklo pakaitalas. Tad jomis domisi įmonės, įrengiančios biurus, viešąsias erdves, tokias kaip baseinai, vaikų darželiai, mokyklos ir kitos, kuriose būtina užtikrinti žmonių saugumą.

Dekoro mados ateina pamažu Dar vienas klientų segmentas – tie, kuriems rūpi estetika.

„Aša“ dekoratyvinių plėvelių asortimente pilna įvairių raštų ir spalvų, kad būtų galima sukurti individualų dizainą. Tarp jų – ir matinė lango plėvelė, kuri sukuria 100 proc. nepermatomą stiklą.

Tiesa, pasak Ž. Vaitkūnienės, į Lietuvą tendencijos vėluoja. „Lietuviams vis dar įdomios chameleono išvaizdos dekoratyvinės plėvelės, arkos formos ornamentai, kai Europoje jau ši tendencija praeina. Dabar parodose pristatomos plėvelės su gėlių raštais. Po kokių šešerių metų ateis jų mada ir čia“, – prognozuoja ji.

DAIKIN ĮRENGINIAI SU R32 ŠALTNEŠIU –

EFEKTYVU IR MAŽIAU CO2

„Airwave“ – tai puikiai savo srityje

žinomas oro kondicionavimo, vėdinimo bei šildymo įrangos tiekėjas Baltijos šalyse. „Airwave“ yra oficialus

pasaulinio lyderio DAIKIN, kuriančio novatoriškas sistemas su šilumos grąžinimu ir ekologišku freonu R32, atstovas Lietuvoje.

2022 metais DAIKIN pristatyta naujausia VRV5 karta – ekologiškumą ir energinį efektyvumą užtikrinanti technologiškai pažangiausia rinkoje esanti sistema. Ji specialiai sukurta mažinti komercinių pastatų išskiriamą anglies dioksido kiekį. Tai puikus pasirinkimas naujai statomiems pastatams, kuriems prieš porą metų įsigaliojo nauji standartai atitikti energinio efektyvumo A++ klasę.

DAIKIN VRV5 sistema yra universali ir lengvai pritaikoma bet kokio tipo pastatuose.

VRV5 sistemos privalumas, kad ji vienu metu leidžia vėsinti ir šildyti skirtingus poreikius turinčias zonas ir tam naudoja minimalų energijos kiekį. Be to, ši sistema šiandien tinka ne tik šildymui ar vėsinimui, bet ir karšto vandens ruošimui.

DAIKIN VRV5 R32 sistemos privalumai

Tvarumas: dėl R32 šaltnešio ir itin žemo GWP (Global warming potential) koeficiento 70 proc. sumažinamas anglies dvideginio kiekis ir neigiamas poveikis aplinkai, reikšmingai sumažinamos iškastinio kuro sąnaudos, todėl ši technologija puikus BREEAM, LEED ar WELL sertifikatų siekiančių projektų pasirinkimas.

Mažesnis freono kiekis: palyginti su sistemomis, kurios naudoja R410A freoną, sistemai pripildyti reikės 15 proc. mažesnio freono kiekio.

Lengvai perdirbamas: R32 šaltnešį sudaro tik vienas komponentas, todėl šis freonas yra lengvai perdirbamas ir paruošiamas pakartotinai naudoti.

Aukštas efektyvumas: netiesiogiai prisideda prie CO2 mažinimo.

Išmanumas: „DAIKIN mini BMS: Intelligent Touch Manager“ – išmanioji energijos valdymo sistema perduoda realaus laiko duomenis, kad būtų galima itin tiksliai valdyti energijos sąnaudas ir jas optimizuoti.

Unikaliausias DAIKIN VRV5 pranašumas – „Shîrudo“ technologija – lengvai pritaikoma ir patikimumą garantuojanti sistema, kuri gali aptikti freono nuotėkį ir jį sustabdyti bet kurioje sistemos vietoje, nesutrikdydama likusios sistemos darbo.

DAIKIN su „Shîrudo“ technologija yra sertifikuota pagal įrenginių standartą IEC60335-2-40.

Integruoti freono nuotėkio jutikliai, garsinis ir vaizdinis signalas bei uždarymo vožtuvai.

Freono nuotėkio sistema testuota pasaulyje pirmaujančioje SGS CEBEC sertifikavimo įmonėje Belgijoje, todėl nereikalingas papildomas sistemos testavimas paleidimo metu.

Greitas montavimas ir lengva priežiūra

Išmanus ir kompaktiškas DAIKIN VRV 5 dizainas leidžia šias sistemas lengvai pritaikyti bet kokio tipo pastatuose. Išorinių blokų darbas itin tylus, taikant penkis garso slopinimo etapus, leidžiančius sumažinti garso slėgį iki 40 dB(A). Taip pat visi apsauginiai sistemos komponentai yra integruoti vidiniuose blokuose, tad nereikalauja papildomos vietos patalpose, o šaltnešio vamzdynas yra itin kompaktiškas ir mažesnių diametrų, palyginti su R410A sistemomis.

Paskirstymo kolektorius galima montuoti vos 5 mm atstumu nuo lubų, tad jie pakabinamose lubose nereikalauja daug vietos. Be to, „Airwave“ gali pasiūlyti profesionalias konsultacijas ir padėti tinkamai suprojektuoti sistemas, kad montavimo metu nekiltų jokių rūpesčių.

Visiems prieinama atnaujinta DAIKIN internetinė įrangos parinkimo programa leidžia lengvai projektuoti VRV sistemas tiesiai ant pastato planų ir užtikrina sistemos atitiktį visiems Europos Sąjungoje galiojantiems standartams. „Airwave“ profesionalai gali pasiūlyti specializuotas rekomendacijas, kurios leis pasiekti kuo aukštesnius BREAAM / LEED rezultatus ir atsakys į visus klausimus.

MAKSIMALIAI EFEKTYVŪS BALTI STOGŲ DAŽAI

Atspindinčiais baltais dažais dengtas stogas yra kur kas funkcionalesnis ir efektyvesnis nei dengtas kita danga. Dėl specialios spalvos pastato energinis naudingumas yra kur kas aukštesnis – tokie stogai ne tik taupo pastato eksploatacijai skirtą energiją, bet ir mažina aplinkos temperatūrą.

ĮPROČIAI PRIVALO KEISTIS

Tradiciškai vis dar dominuoja tamsūs stogai, kurių yra daugiau nei 90 procentų. Jie saulėje gali įkaisti iki 80 °C, kas daro neigiamą įtaką dangų hidroizoliacinėms savybėms. Bet ši tendencija turi keistis. Tamsus stogas sugeria milžinišką

šilumos kiekį, ilgiau išlaiko karštį saulėtomis vasaros dienomis, papildomai šildo patalpas, o tai reiškia didesnes išlaidas kondicionavimui.

Klimato kaitos pokyčius atspindi vis karštesnės vasaros. Be to, didmiesčiai plečiasi, didėja įkaistančių stogų plotas ir miestai tampa karščio salomis, kur vasaros mėnesiais temperatūra yra 1–6 °C aukštesnė nei gretimose vietovėse. Miestams reikia vėsesnių stogų ir tai –vienas iš sprendimų, galinčių sulėtinti globalinį atšilimą.

Atspindinčiais baltais dažais dengti stogai – mažiau įkaitę miestai, mažesnis oro kondicionavimo poreikis, mažesnis suvartojamos energijos ir į atmosferą išmetamo CO2 kiekis. Tai svarios priežastys, skatinančios tamsius paviršius keisti šviesesniais, labiau atspindinčiais šviesą ir įvairiuose projektuose numatyti vėsius stogus.

TINKAMOS PRIEMONĖS

Sėkmingai prie šių problemų sprendimo prisideda vadinamieji šalti stogai – kai padidinamas stogo dangos gebėjimas atspindėti saulės spindulius.

UAB ALTIS LTD siūlo aukšto atspindėjimo indekso baltus dažus vandens pagrindu, skirtus padengti bitumines membranas, betoną, metalą, keramines plyteles: WHITE REFLEX, „WHITE REFLEX Ultra“, „WHITE REFLEX Fire Resistant“.

WHITE REFLEX – vienkomponentė danga, pagaminta iš polimerinės emulsijos vandens pagrindu su specialiais priedais. Ji džiūdama suformuoja elastingą plėvelę, kuri atspari atmosferos poveikiui ir UV spinduliams.

Stogą saugančios ir gerąsias jo savybes didinančios dangos – tikras privalumas. Tad minėti balti dažai yra tikras perversmas rinkoje. WHITE REFLEX sumažina stogo dangos temperatūrą, pagerina šiluminės izoliacijos savybes, kas mažina kondicionavimo sąnaudas vasarą, pailgina bituminės hidroizoliacinės stogo dangos tarnavimo laiką bei atitinka gamtos apsaugos reikalavimus (LEED, ITACA, PANGPP, CAM). Šie dažai užtikrina dar geresnį saulės spindulių atspindėjimą, ilgesnį tarnavimo laiką.

Miestų zonose WHITE REFLEX dengti stogai neperkaista ir tai mažina karščio salų efektą. Stogo dangos temperatūros mažinimas bei šviesos atspindėjimas taip pat padidina saulės elementų, instaliuotų ant stogo, efektyvumą.

Saulės šviesa, patenkanti į saulės elementus, galima trejopa: tiesioginė (saulėtą dieną), išsklaidyta (dalis tiesioginės saulės šviesos, patenkanti net ir debesuotą dieną), atspindėta (saulės šviesa,

kurią atspindi saulės elemento aplinka net ir tada, jei stogas apklotas sniegu). Atspindėtos saulės šviesos kiekis priklauso nuo aplink saulės elementą esančių paviršių. WHITE REFLEX dangos padidina dengtų paviršių atspindėjimą, kas pagerina saulės elementų veikimą. Atlikti bandymai rodo, kad saulės elementų, įrengtų ant WHITE REFLEX nudažyto stogo, efektyvumas padidėja maždaug 8 procentais, palyginti su ant juodos prilydomos dangos įrengtais elementais. Įvertinus metines elektros sąnaudas, galima paskaičiuoti, kad stogo nudažymas WHITE REFLEX dažais ne tik greitai atsipirks, bet ir neš finansinę naudą.

PATVIRTINTA KOKYBĖ

Saulės atspindžio indeksas (angl. solar reflectance index, SRI) parodo medžiagų gebą atspindėti saulės šilumą ir saulės spindulius. Kuo žemesnis yra SRI, tuo labiau įkaista saulėje esanti medžiaga. Aukščiausią SRI reikšmę 122 pasiektų tik tobulas veidrodis. Dažų WHITE REFLEX ir „WHITE REFLEX Fire Resistant“ indeksas laikomas vienu aukščiausių SRI 104, o „WHITE REFLEX Ultra“ – SRI 110.

Pasirinkus šią stogo dangą, saulėtomis dienomis vėsinti skirtos energijos sąnaudos gali būti net 43 procentais mažesnės. Saulėtą dieną temperatūros skirtumas tarp juodos stogo dangos ir baltais „White REFLEX“ dažais dengtų paviršių gali būti net 45 °C.

OBJEKTAS: Žemaičių vyskupystės muziejus

ADRESAS: S. Daukanto g. 6, Varniai, Telšių r. sav.

UŽSAKOVAS: Žemaičių muziejus „Alka“

RANGOVAS: UAB „Infes“

ARCHITEKTAI : Marija Nemunienė, Rūta Irena Klimavičienė, Vilda Bagurskienė

STATYBŲ PRADŽIA: 2021 metai

STATYBŲ PABAIGA: 2023 metai

Žemaitijoje, Varniuose, nuo XVIII amžiaus stovintis vėlyvojo baroko architektūros pastatas buvo jau beveik byrantis.

„Dabar pastato erdvės atsivėrė naujai – patalpos baltos, švarios –tarsi naujos. Džiaugiamės, kad nuo šiol muziejus visuomenei tarnaus kaip unikalus traukos objektas, kuriame inovatyvūs, šiuolaikiniai technologiniai sprendimai puikiai prisitaiko prie autentiškumu alsuojančios aplinkos“, – sako Eva Stonkevičienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė.

Ji džiaugiasi, kad muziejaus pastato rekonstrukcija vyksta itin sparčiai, remonto darbai jau visiškai artėja prie pabaigos. Liko tik įrengti ekspozicijas, pritaikyti muziejinių vertybių saugyklas ir metų pabaigoje bus galima sutikti lankytojus.

Pasak direktorės, svarbiausia, kad senieji paveldo architektūros elementai po rekonstrukcijos dar labiau atsiskleidė.

Itin apleistas

Varniuose nuo 1770 metų stovinčio pastato istorija – įdomi ir permaininga. Čia buvę Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmai. XIX amžiaus pabaigoje pastatą užėmė Rusijos imperijos kariuomenės Dono kazokų pulkas. Atgavus nepriklausomybę, šioje vietoje įkurdinta Lietuvos kariuomenės drausmės kuopa. Objektas pažymėtas ir tamsiuoju laikotarpiu, kai tarpukariu jame veikė Varnių koncentracijos stovykla. Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi Varnių vidurinė, vėliau – kaimo profesinė technikos mokykla.

Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys šiame pastate veikia jau tris dešimtmečius – nuo nepriklausomybės atgavimo.

2019 metais, E. Stonkevičienei pradėjus vadovauti Žemaičių muziejui „Alka“, nuo pirmų dienų teko susidurti su sudėtinga situacija įstaigos infrastruktūroje. Žemaičių vyskupystės muziejaus pastatas buvo itin apleistas. „Pagal galimybes, jis nuolat po truputį remontuotas, tačiau esminių sprendimų padaryta nebuvo“, – sako ji.

Problemų pastate būta daug –pastatas neatitiko net minimalių šiandienių šiluminės varžos reikalavimų, viduje nuolat laikėsi drėgmė, šaltis, dėl plyšių sienose ir nesandarios stogo dangos įsiveisė graužikų. Fasade atšoko ir nubyrėjo dideli tinko plotai. Pastato erdvės buvo tarsi nuolatinė, nesibaigianti statybų aikštelė, viršutinių aukštų koridoriuose nebuvo įrengtų grindų, teko

Atnaujinimą inicijavo Žemaičių muziejus „Alka“, valdantis pastate įsikūrusį Žemaičių vyskupystės muziejaus padalinį.

SVARBIAUSIA, KAD SENIEJI PAVELDO ARCHITEKTŪROS ELEMENTAI PO REKONSTRUKCIJOS DAR LABIAU ATSISKLEIDĖ.

EVA STONKEVIČIENĖ

vaikščioti smėlio ir dulkių sluoksniu, tarp medinių pastolių.

„Į patalpas lankytojų negalėjome įleisti dėl saugumo – jiems buvo suteikta galimybė patekti tik į pietinio korpuso pirmą aukštą ir į bokšto salę antrame aukšte, – sako E. Stonkevičienė. – Negalėjome pasiūlyti erdvių edukacijoms, kultūrinėms veikloms, parodoms, todėl šis istoriškai įdomus pastatas ir muziejus jame nepritraukdavo daug lankytojų ir turistų.“

Stovi ant kapinyno

E. Stonkevičienė, pasitelkusi profesionalius ir kompetentingus kolegas, dėjo visas pastangas, kad projektui būtų skirtas finansavimas ir per porą metų tikslas buvo pasiektas. Kapitalinio remonto projektui jų skyrė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondas. Kapitalinio remonto darbai patikėti generaliniam rangovui „Infes“ – bendrovė pastatą atnaujino per dvejus metus.

„Darbai atlikti profesionaliai ir greitai, ypač įvertinus aplinkybę, kad pastatas yra kultūros paveldo objektas ir buvo reikalingi išsamūs archeologiniai tyrimai bei kasinėjimai. Pasirodo, visada vaikščiojome ant mirusiųjų palaikų. Tai, kad objek-

to teritorijoje buvo kapinynas, žinojome, tačiau renovacijos metu netikėtai aptikome žmonių kaulų ir paties pastato viduje, užkastų 30 centimetrų po grindimis“, – pasakoja ji.

Kasinėjant rasti ir keturi buteliai alkoholio, manoma, XVIII ar XIX amžiaus. Šiuo metu jie tiriami Vilniaus universiteto laboratorijoje. „Įdomiausia, kad buteliuose esantis skystis, panašu, nėra apeiginis vynas, tikėtina, kad vermutas ar viskis. Tai itin retas ir unikalus radinys, keliantis diskusijų mokslininkų gretose. Bet paragauti tikrai neišdrįsome“, –šypsosi E. Stonkevičienė.

Planuojama, kad visi radiniai bus pristatomi muziejaus ekspozicijoje.

Išvaizda ta pati, sprendimai – šiuolaikiški

„Šiame projekte tikslai buvo du – pagerinti pastato energinį efektyvumą ir išsaugoti jo kultūrinę vertę“, – sako Marius Danisevičius, įmonės „Infes“ projektų direktorius. Jis džiaugiasi, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pastato atnaujinimu liko patenkintas.

Nors projekto įgyvendinimas, kaip prisimena M. Danisevičius, – buvo sudėtingas. Pasak jo, labai padėjo Marijos Nemunienės ir jos komandos įsitraukimas. Ji parengė pastato atnaujinimo planą ir prižiūrėjo, kad ir pastato kultūrinė vertė būtų išsaugota, ir kokybiški atnaujinimai įgyvendinti.

Vienas tokių – energiškai efektyvių geoterminių gręžinių įrengimas. Sėkmingas sprendimas gręžinius įrengti horizontaliai, o ne vertikaliai kaip įprasta. „Tikslas buvo neišsiplėsti teritorijoje, nes aplink pastatą pilna palaikų. Jei dėl tų gręžinių archeologiniai kasinėjimai būtų vykdyti plačiai, dar ir dabar muziejus nebūtų atnaujintas“, – sako M. Danisevičius. UAB „Infes“ ir pastato viduje teko galvosūkių išspręsti, pavyzdžiui, kaip suvedžioti naujas inžinerines sistemas sename pastate, nepažeidžiant jo paveldo vertybių. Kiekvieną pastato vietą reikėjo spręsti individualiai taip, kad būtų išsaugotos pastato

vertingosios savybės bei būtų galima tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti pastato inžinerines sistemas. Kai kuriose pastato patalpose teko net elektros instaliaciją įrengti saugomo plytų mūro siūlėse.

Pastato interjeras taip pat įrengtas vadovaujantis kultūrinėmis nuorodomis. Grindys pastate buvo paklotos iš klinkerio – pagal išlikusių autentiškų keraminių plytų grindų raštą. Pagal senąsias įsprūdines duris pagamintos analogiškos naujos durys. Pastate konservuoti plytų mūro skliautai ir autentiško tinko atodangos. Išsaugota išlikusi sienų tapyba.

Muziejaus pastatas įgijo iš šiandieniam gyvenimui aktualių bruožų – čia įrengtas liftas, pritaikytas žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Atsirado nauji metaliniai laiptai į bokštą, skirti lankytojams užlipti iki varpų, – gegužę varpai jau kabės, išlieti Austrijoje, su autentiškais, istoriniais reljefais.

„Dabar artimiausias galvosūkis, kaip tuos keturis varpus, kurių vienas sveria net 3 tonas, įkelti į bokštą. Ko gero, statysime pastolius, langą išimsime“, – sako M. Danisevičius. Pasak jo, tada bus belikę sutvarkyti muziejaus aplinką, šiems darbams laukiama šiltesnių orų.

Saugumo garantas tiesiai iš profesionalų

Prie darbuotojų saugumo statybų aikštelėje ir pačių darbų efektyvumo prisidėjo UAB „Transrifus“ ekspertai, kurie sumontavo fasadinius pastolius pastato viduje ir išorėje bei pasirūpino apsaugomis nuo kritimo.

Pastolius atvežti į objektų vidų kartais nėra paprasta. Į pastato vidų jie pateko per 15 metrų aukštyje esančio lango angoje padarytą nišą. Tam lauke buvo statoma modulinių pastolių platforma ir liftas, dėl to pastolių nereikėjo nešti rankomis. Jie buvo keliami liftu ir paduodami per platformą į vidų.

Visas išorinis pastato fasadas buvo apstatytas fasadiniais ir modu-

liniais pastoliais. Iš viso vienu metu stovėjo daugiau nei 4 200 kv. metrų pastolių. Pastato aukštis ir sudėtinga konstrukcija lėmė panaudotus sprendimus – pastolių aukštis siekė 47 metrus, o paskutiniai 12 metrų pastolių nebuvo ankeruoti (pastoliai specialiomis konstrukcijomis rėmėsi į pastato bokšto stogą). Kadangi pastoliai viršijo 36 metrų aukštį, buvo įrengiamos papildomos laikančiosios atraminės konstrukcijos, o patys pastoliai kabinami ant santvarinių sijų.

„Parinkti tinkami techniniai sprendimai leido pastatyti saugius ir funkcionalius pastolius, nepaisant sudėtingų pastato formų ir didelio aukštingumo. Tinkamai apskaičiuotos ap-

krovos leido užtikrinti netradicinių formų pastato sklandų apdirbimą ir išlaikyti saugų atstumą nuo pastolių iki pastato. Taip pat džiaugiamės, kad sėkmingai išsprendėme viršutinės pastato dalies statymą be ankeracijos į skardinį stogą, todėl ši suprojektuota konstrukcija užsakovui leido sutaupyti. Tiesa, statant pastolius iššūkių kėlė gana didelis vėjuotumas. Kadangi pats pastatas yra ant kalno, o jo aukštis siekia beveik 50 metrų, montuojant viršutinius pastato aukštus stiprūs vėjai trukdė sklandžiai pakelti detales. Šią problemą išsprendėme įrengdami tarpines iškrovimo aikšteles. Iš viso buvo įrengtos 3 aikštelės, dalys iki kryžiaus buvo keliamos 3 etapais, dėl to buvo apribotas dalių siūbavimas keliant jas trosais“, – pasakoja įmonės „Transrifus“ projektų vadovas Artūras Rybinas.

UAB „Transrifus“ per 2022 metus atliko ne vienos bažnyčios ar kultūrinio paveldo renovaciją. Dėl plataus turimos įrangos kiekio ir įvairiapusių pritaikymo galimybių komanda gali pasiūlyti sprendimus net ir išskirtinai sudėtingoms konstrukcijoms.

Profesionalūs elektros tinklų sprendimai

Atnaujintame Žemaičių vyskupystės muziejuje bendrovė „Devaloka“ atliko statinio elektrotechninės dalies statybos ir projektavimo darbus, taip pat vidaus ir lauko elektros tinklų montavimą, apšvietimo ir elektros instaliacijos įrengimą, automatinio valdymo darbus.

Pasak UAB „Devaloka“ darbų vadovo Nerijaus Kneižio, pagrindinė projekto užsakovų iškelta užduotis buvo įdiegti elektros tinklus, atitinkančius naujausius energinio efektyvumo ir tvarumo reikalavimus, atsižvelgiant į objekto paskirtį.

„Kadangi kultūros paveldo objektas pastatytas dar 1770 metais ir įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, darbai turėjo būti vykdomi apgalvotai, siekiant išsaugoti autentišką pastato išvaizdą. Kabeliai turėjo būti klojami taip, kad jie nesugadintų plytų mūro, arkų, saugotino tinko, įvairių autentiškų piešinių ir t. t.“ – pasakoja N. Kneižys.

Kadangi objektas statytas ant buvusio kapinyno, pasak pašnekovo, prieš vykdydami žemės darbus archeologai turėjo atlikti tyrimus. Archeologams atlikus darbus, buvo įdomių radinių – nuo žemėje užkastų senų alkoholinių gėrimų iki kapaviečių.

Ne mažiau dėmesio pareikalavo ir žaibosaugos montavimo darbai. Pastatas turi varpinę, kurios aukštis siekia daugiau nei 40 metrų. Apšvietimo sprendiniai sumontuoti siekiant išryškinti objekto architektūrą, turimas pastato paveldosaugines vertybes bei apšviesti būsimą ekspoziciją. Beveik kiekvienoje patalpoje apšviestumą galima reguliuoti keičiant ekspozicijas.

„Džiaugiamės, kad kartu su visa komanda projektą pavyko įgyvendinti sėkmingai ir pateisinti tiek architektų, tiek užsakovo norus. Baigus darbus rezultatu galime tik pa-

sidžiaugti, dar net nesant ekspozicijos smagu pasivaikščioti po pastatą, pasigrožėti atkurta architektūra ir pajusti ten esamą senų laikų aurą“, – patikina UAB „Devaloka“ vadovas Artūras Milišiūnas.

Muziejaus atnaujinimo projekte dalyvavo viena rinkos lyderių, inovatyviausias technologijas naudojanti, geoterminio šildymo gręžinius ir sistemas įrengianti UAB „Franklis“ komanda. Bendrovė, pasitelkdama į

pagalbą inovatyvios technologijos –GRD patentuotą gręžimo metodą, kai gręžiniai orientuoti ne vertikaliu, o radialiniu būdu – įstrižais kampais iš vieno šulinio, visomis kryptimis, įrengė geoterminius gręžinius. Ši sumani technologija taupo vietą, užtenka vos 1 m2 žemės ploto, nedarko aplinkos ir suteikia galimybę energiją pasiimti net po pastatais ar gręžti patalpų viduje.

„Structum“ inf.

MIŠKO ARDUOSE

PAVADINIMAS: Daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas „Miško ardai by CITUS“

ADRESAS: Burbiškių g. 6, Vilnius

VYSTYTOJAS: UAB „Citus“

STATYBŲ VALDYTOJAS: UAB „Keista“ (2 etapas)

BUTŲ SKAIČIUS: 280

ENERGETINĖ KLASĖ: A+

BENDRAS PLOTAS: 23 017 kv. m.

INVESTICIJOS: apie 27 mln. Eur

STATYBOS PRADŽIA: 2019 m.

STATYBOS PABAIGA: 2024 m. I ketv.

BAIGTAS ANTRAS STATYBŲ ETAPAS

Nuotr.: Laimonas Ciūnys

Gyvenamųjų namų kvartalas Burbiškėse pradėtas statyti 2019 metais. Projektą plėtojanti įmonė „Celijus“ ir ją valdanti „Citus“ planuoja jį baigti šiais metais. Investicijos į šį kvartalą, įskaitant ir trečiąjį etapą, sieks apie 27 mln. eurų.

Šiuo metu yra visiškai pabaigtas antrasis kvartalo etapas, kurio statybas valdyti pasitelkta bendrovė „Keista“.

Gamta ir patogumas

Visi trys „Miško ardų“ pastatai sudaro vientisą architektūrinį ansamblį, kurį projektavo „Vilniaus architektūros studija“. Namai teritorijoje išdėstyti taip, kad gyventojai pro langus matytų kuo mažiau sienų ir kuo daugiau žalumos. Už kiemo ribų – didžiulis, 170 hektarų miško parkas su laukiniais vaikščiojimo takais ir dviračių trasomis.

Jame gyventojai galės aktyviai leisti laisvalaikį, o dviračius patogiai laikyti šalia namų – įdomioje dviračių saugykloje, įrengtoje senovinėje slėptuvėje nuo bombų, kuri vykdant projektą buvo suremontuota.

Papildomos dviračių saugojimo vie-

tos įrengtos požeminėje automobilių aikštelėje.

Su mišku glaudų ryšį turinčiame namų kvartale svarbiausias akcentas – vidinis kiemas, dydžiu prilygstantis Vilniaus Katedros aikštei. Čia suplanuota 14 poilsio, aktyvaus laisvalaikio ir pramogų zonų. Tarp jų –baseinas, amfiteatras, švenčių kupolas, stalo tenisas, pergolės. Dalis kiemo jau įrengta.

Bendra patirtis

Tai gražus – savo architektūriniais elementais ir vieta išsiskiriantis projektas. Tikiuosi, žmonėms bus gera čia gyventi“, – sako Gintautas Kazlauskas, įmonės „Keista“ vadovas.

Jam šis projektas buvo įdomus dėl naujo bendradarbiavimo su vystytoju „Citus“ – abiem įmonėm buvo ką vienai iš kitos pasimokinti. „Manau, statybų įmonėms reikia sveikos konkurencijos tobulėjimui, tačiau tuo pačiu dalintis patirtimi ir kartu siekti, kad kiltų bendras statybų sektoriaus lygis, būtų kokybiškai ir sklandžiai įgyvendinami projektai“, – sako G. Kazlauskas.

Pasak jo, įgyvendinant antrą „Miško ardų“ statybų etapą statybų procesas buvo sklandžiai valdomas ir nors teko susidurti su iššūkiais – prisitaikyti prie netikėtai užklupusios pandemijos, spręsti darbininkų trūkumo, kylančių medžiagų kainų ir stringančius medžiagų tiekimo klausimus, tačiau dėl profesionalaus požiūrio ir kvalifikuoto projekto komandos darbo pavyko išlaikyti statybų proceso tempą ir neperžengti užsirėžtos statybos darbų sąmatos ribų, o svarbiausia, išlaikyti pastato kokybę.

Vienas svarbiausių dalykų, kurį buvo svarbu užtikrinti, – energinis pastato efektyvumas. Reikalaujamai

A+ klasei užtikrinti iš specialių medžiagų įrengtas pastato fasadas, kuris yra iš dalies ventiliuojamas.

Ne mažiau svarbu buvo numatyti ir tinkamą pastato priežiūrą – tam tikslui visų keturių laiptinių inžinerinės sistemos buvo atskirtos. Toks sprendimas sukels mažiau nepatogumų gyventojams įvykus sutrikimams. Pavyzdžiui, įvykus elektros tinklo gedimui, nereikės srovės atjungti visame name, o tik konkrečioje laiptinėje.

„Miško ardai“ – tai darnios architektūros kvartalas Burbiškių miške, šalia Vilniaus centro. Sukurtas tiems, kam svarbu

neprarasti sostinės pulso, bet vertinantiems tikrą gamtą. Šiuo metu čia visiškai pabaigti II etapo statybos darbai.

mesį, kad sūpynių kolonos pagamintos iš rinktinės pušies medienos, kurioje nėra nė vienos šakos. Mediena taip pat impregnuota, kas leidžia jai ištisus metus atrodyti nepriekaištingai ir būti apsaugotai nuo kintančių oro sąlygų. Metaliniai elementai cinkuoti bei dažyti milteliniu būdu ir taip apsaugoti nuo korozijos.

„Didžiausiu iššūkiu tapo suderinti spalvas su esama aplinka, namais, želdiniais ir kitais architektūriniais sprendiniais. Kadangi tai – unikalus projektas miško apsuptyje, buvo preciziškai derinama mažoji architektūra. Po ilgų diskusijų priimtas sprendimas įrengti ispaniško klasiki-

Nepamirštamoms laisvalaikio akimirkoms

UAB „Traida“ komandai, kitaip žinomiems kaip MIESTUI.LT, projekte

„Miško ardai“ buvo patikėta užduotis įrengti vaikų žaidimų aikštelę ir mažosios architektūros elementus.

„Kartu su visa komanda džiaugiamės galėję prisidėti prie naujojo projekto. Tikime, kad mūsų siūlomi įrenginiai gali pagražinti ir kartu papildyti šio išskirtinai jaukaus naujų namų kvartalo erdves bei prisidėti prie naujųjų gyventojų komfortiško laisvalaikio“, – patikina įmonės direktorius Paulius Kapalinskas.

Vaikų žaidimų įrenginiams buvo panaudotos medžio ir metalo kombinacijos. Pašnekovas atkreipia dė-

nio stiliaus suolus, kurie puikiai dera prie miškingos aplinkos, o suolų tvirtos ketaus kojos ir tropinio kietmedžio lentos tarnaus gyventojams ištisus metus.

Pasak UAB „Traida“ komandos, projekto vystymas buvo labai dinamiškas, tačiau gana sklandus. Visapusiškai atviras ir efektyvus bendradarbiavimas su vystytojais ir architektais leido pasiekti puikių rezultatų, džiuginsiančių naujuosius namų gyventojus.

Ilgaamžiai gelžbetonio konstrukcijų sprendimai

Objektui „Miško ardai“ įmonė „Ukmergės gelžbetonis“ gamino perdangos plokštes, laiptų elementus, taip pat tiekė balkonus jau keliems šio projekto etapams.

„Kiekviename projekte skiriame daug pastangų ir laiko projekto vertinimui, gamybos pasiruošimui, užsakovo poreikių analizei, kokybės reikalavimams – tai mūsų, kaip gamintojų, atsakomybė. Esame patenkinti, kad mūsų gaminiai pateisino užsakovų lūkesčius ir tikime, kad sukurs komfortišką gyvenamąją aplinką naujakuriams“, – pasakoja

AB „Ukmergės gelžbetonis“ atstovė Giedrė Černiauskienė.

AB „Ukmergės gelžbetonis“ buvo pakviesta prisijungti prie projekto ne be priežasties. Daugiabučių projekte taikyti sprendimai bendrovei –ne naujiena, nes jos specializacija – gelžbetonio gaminiai. Per 65 metus trunkančią veiklą ji yra įgyvendinusi šimtus sudėtingiausių projektų. Didžiausią Ukmergėje gaminamos produkcijos dalį sudaro kiaurymėtosios perdangos plokštės, kurių per pastaruosius 15 metų pagamintas įspūdingas kiekis – daugiau negu 1 mln. kv. metrų. Taip pat gaminamos vienasluoksnės ir trisluoks-

nės sieninės plokštės, sijos, kolonos, laiptai, balkonai ir kt. gaminiai. Bendrovės gaminami gelžbetoniniai gaminiai skirti įvairios paskirties pastatų – gyvenamųjų, komercinių, gamybinių, sandėliavimo – statybai. Reikšmingiausi projektai, į kuriuos įmonė tiekė gaminius, – Stasio Eidrigevičiaus menų centras, gyvenamieji daugiabučiai namai „Jomanto parkas“, „Mėlyni vilkai“, o pats naujausias objektas – Vilniaus oro uosto terminalo statybos.

Tinkamas procesų planavimas – sėkmės garantas

Projekte „Miško ardai“ UAB „Medijos jungtis“ darbus vykdė trijuose statybos etapuose: įmonės specialistai atliko gipskartonio pertvarų įrengimo, plytelių klojimo ir langų angokraščių apšiltinimo darbus.

„Gipskartonio montavimo darbus įvykdėme bene per 4 mėnesius pagal suderintą grafiką, – pasakoja įmonės „Medijos jungtis“ komercijos direktorius Justinas Matuliauskas. –Gipso kartono pertvaros buvo montuojamas ir antresolėse, todėl pa-

pildomu iššūkiu tapo montavimo darbai aukštyje. Vis dėlto nuolat užtikrinama darbų sauga leido sėkmingai išvengti nelaimingų atsitikimų ir garantavo sklandų užduočių įgyvendinimą.“

Pašnekovo teigimu, UAB „Medijos jungtis“ specialistams projektas buvo išties reikšmingas, gana didelis ir darbų spektras platus. „Buvo rengiamos grindų plytelių dangos bendrose patalpose, vykdomi langų angokraščių apšiltinimo darbai. Klojant plyteles, vyko nuolatinis kitų rangovų judėjimas per mūsų darbo vietą. Dėl to, norint kokybiškai atlikti darbą, teko nukreipti eismą, dirbti naktimis bei pastiprinti komandą, kad darbai būtų atlikti greičiau, –apie darbų eigą pasakoja UAB „Medijos jungtis“ komercijos direktorius. – Svarbu, kad statybos darbų procesai buvo efektyviai organizuojami ir darbai vyko sklandžiai.“

UAB „Medijos jungtis“ specialistų patirtis, jų atliekamų darbų valdymo koordinavimas leido užduotis atlikti per nustatytus terminus, grafikus ir darbus derinant su kitomis objekte dirbančiomis įmonėmis.

BUVO KELTI AUKŠTI REIKALAVIMAI

ŠILUMINĖMS IR GARSO IZOLIACIJOS

SAVYBĖMS, O DĖL DIDESNIO ŠVIESOS SRAUTO PATALPOSE BUVO PASIRINKTI DIDESNIŲ MATMENŲ STOGLANGIAI“

Ypatingas dėmesys dienos šviesai

Šiuolaikinių stoglangių galimybės stebina – jie taupo energiją ir gerina sveikatos kokybę, užtikrina pakankamą dienos šviesos patekimą į patalpą. Stoglangiai vis dažniau atlieka reikšmingą vaidmenį šiuolaikinėje architektūroje, nes erdvės pastatuose tampa vis atviresnės ir šviesesnės. Stoglangis 2–3 kartus suteikia daugiau dienos šviesos negu

įprastas langas ir padeda, kad ji pasklistų kuo giliau į pastato patalpas.

Nieko keista, kad dėl šių priežasčių daugiabučių kvartalo „Miško ardai“ projekto užsakovai išsirinko gerai žinomą langų ir stoglangių gamintoją UAB „VELUX Lietuva“, kurio komanda šiame projekte sėkmingai sumontavo apie 300 stoglangių.

„Buvo kelti aukšti reikalavimai šiluminėms ir garso izoliacijos savybėms, o

dėl didesnio šviesos srauto patalpose buvo pasirinkti didesnių matmenų stoglangiai“, – apie projekto detales pasakoja UAB „VELUX Lietuva“ pardavimo vadovas Marius Vinclovas. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju svarbiausias ir daugiausia dėmesio pareikalaujantis etapas yra pirmasis – parengto projekto įvertinimas ir techninių sprendimų patikrinimas. Taip pat gaminių montavimo stadijoje labai svarbu nuosekliai prižiūrėti darbus, prireikus konsultuoti specialistus.

Be jokios abejonės, šios kompanijos gaminiai pateisina klientų lūkesčius. Pagrindinė medžiaga, iš kurios pagaminami VELUX stoglangiai, yra mediena. 99 proc. jos sudaro sertifikuota mediena. Jeigu stoglangis yra įmontuojamas tinkamai, jis gali tarnauti 25–35 metus. Mediniams langams UAB „VELUX Lietuva“ skiria 10 metų garantiją, o medi-

niams langams su poliuretano sluoksniu – net 15 metų garantiją.

„Miško ardai“ projektą vertiname labai gerai, džiaugiamės rezultatais ir jo įgyvendinimu. Kartu su visa komanda sklandžiai pavyko įgyvendinti tiek architektų, tiek vystytojo norus“, – sako M. Vinclovas.

Pasirinktos laiko patikrintos inžinerinės sistemos

UAB „TM statyba“ naujajame daugiabučių kvartale įrengė „Oxygen“ vėdinimo ir šildymo rekuperacines sistemas. Objektui parinkti aukšto efektyvumo įrenginiai. Pavyzdžiui, siekiant įrengti kokybišką vėdinimo sistemą, sumontuoti tyliai veikiantys, aukšto efektyvumo rekuperatoriai, leidžiantys mėgautis šviežiu oru. Taip pat kiekviename bute įrengtos šildomosios grindys.

Įmonės „TM statyba“ specializacija – statybų ir vidaus inžinerinių sistemų montavimas, įrengimas, todėl užsakovų iškelti reikalavimai dėl vėdinimo ir šildymo įrengimo jokių sunkumų nesukėlė: naudotos įprastos medžiagos, užteko standartinių sprendimų, todėl nereikėjo gaminti produktų pagal individualų užsakymą.

„Kartu su komanda įgyvendiname nebe pirmą daugiabučių ar viešosios paskirties pastatų projektą, todėl esame pripratę prie aukštų kokybės standartų: visos sistemos turi ne tik atitikti reikalavimus, montuodami jas padarome ir tai, kas neaprašyta, net ir paslėptos sistemos turi gražiai atrodyti ir atitikti užsakovų lūkesčius. Chaotiškas vamzdžių montavimas –ne mūsų įmonės bruožas“, – pasakoja „TM statyba“ gamybos vadovas Marekas Smirnovas.

UAB „TM statyba“ turi sėkmingos projektų vystymo patirties ir privačiajame, ir viešajame sektoriuose visoje Lietuvoje. Pasak pašnekovo, kiekvienas projektas padeda tobulėti. Įgyvendinant tokius projektus, ypač svarbus bendradarbiavimas, o tarimasis dar projektuojant padeda nepatirti sunkumų dirbant.

„Structum“ inf.

DIRBTINIAI ATEITIES MIESTAI – JAU STATOMI

PANAŠU, KAD KAI KURIE GALIME TAPTI LIUDININKAIS, KAIP IŠKILS VISIŠKAI NAUJI MIESTAI, PAREMTI AUKŠTOSIOMIS TECHNOLOGIJOMIS. VILIAMASI, KAD JIE IŠSPRĘS ŽMONIŲ PERTEKLIAUS, KLIMATO KAITOS IR KITAS PASAULINES PROBLEMAS.

Autorė: Vaiva Didžiulytė

Telosa, JAV.

Vizualizacija: Telosa

Futuristinio miesto vizijas kuria ir siūlo pasaulio miestų valdžios atstovai, valstybių lyderiai, milijonieriai. Netrukus savo akimis išvysti galime tokius naujus miestus kaip Orbit Kanadoje, Amaravati Indijoje, Smart Forest City Meksikoje, Telosa JAV ir kitus.

Kai kurie jų brėžia ambicingą tikslą iškilti iki amžiaus vidurio. Pavyzdžiui, visiškai nuo nulio Saudo Arabijos dykumoje statomas NEOM miestų kompleksas planuoja jau 2030 metais apgyvendinti milijoną žmonių, o 2045-aisiais čia tikimasi 9 milijonų gyventojų.

Tiesa, ateities miestai sulaukia ir kritikos. Kadangišiuos projektus dažniausiai finansuoja privatūs investuotojai, manoma, kad naujuose miestuose apsigyvens išskirtinai tik turtingi, o tai skatins socialinį ir ekonominį susiskaldymą.

Skatina krizė

Investuoti milijardus į futuristinių projektų įgyvendinimą skatina ateities krizės grėsmė. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų gyventojų skaičius miestuose padidės iki 68 procentų, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais, po 100 metų miestuose gyvens 9 milijardai žmonių – net 85 procentai pasaulio gyventojų.

Ši progresija kelia nerimą, nes jau dabar miestai yra didžiausi teršėjai pasaulyje – transportas ir pastatai juose išmeta į atmosferą apie 75 procentus viso anglies dvideginio. Be to, susiduriama su žmonių apgyvendinimo problema, nes miestai turi arba plėstis, tada tampa nepatogus susisiekimas, arba tankėti –tai mažina komfortą gyventojams, ne visose miesto zonose įmanoma pristatyti papildomų pastatų. Manoma, kad tokias problemas gali padėti spręsti visiškai naujų miestų kūrimas – kompaktiškų, išmaniai suplanuotų ir paremtų inovacijomis.

Tokiuose miestuose važinės švaresnis transportas, elektra arba atsinaujinančiu vandeniliu varomos transporto priemonės. Miestai turės skaitmeninius dvynius, jų išmanus valdymas bus paremtas didžiųjų duomenų (Big Data) rinkimu ir naudojimu.

Idėjos – ne naujos

Futuristinių miestų idėja nėra naujiena. Žymus architektas futuristas Jacque’as Fresco jau 1985 metais pasiūlė miesto projektą „Venus“. Pasiūlyto naujojo miesto geometriškai

elegantiškas ir efektyvus apskritas išdėstymas būtų buvęs apsuptas parkų ir gražių sodų, miestas veiktų su minimaliomis energijos sąnaudomis naudojant švariausias turimas technologijas.

Šis projektas taip ir liko vizijoje. Bet turime pasaulyje ir realių, plynoje vietoje vienu ypu iškilusių miestų pavyzdžių. Tai praeito amžiaus 5–6 dešimtmetyje iškilę miestai, tokie kaip Čandygaras Indijoje (suprojektuotas modernizmo pionieriaus Le Corbusier) ar Brazilija Brazilijoje.

Arba žaliausiu pasaulyje laikomas, nuo 2006 metų vis dar nebaigtas statyti Masdaras, kuris įkurtas netoli Abu Dabio Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Jį suprojektavo garsus Didžiosios Britanijos architektas Normanas Fosteris. Masdaras buvo sumanytas kaip pirmasis pasaulyje miestas, kuriame nėra anglies dvideginio, o jo pagrindinis energijos šaltinis yra tik saulės energija.

Vis dėlto naujai projektuojami ateities miestai bus visiškai kitokie ir labiau primins miestus iš fantastinių filmų.

NEOM Saudo Arabijoje

Saudo Arabijos vyriausybė nustebino tikrai ne vieną, pristačiusi 170 kilometrų ilgio veidrodinio miesto dykumoje projektą. Šis „The Line“ tunelis taps futuristinio, novatoriško NEOM megamiesto dalimi.

Prie Raudonosios jūros iškilęs NEOM susidės dar iš kelių regionų –pažangiųjų technologijų industrijai skirto „Oxagon“, kalnų slidinėjimo kurorto „Trojena“ ir prabangiam poilsiui skirto salyno Sindhala.

The Line – pirmasis miestas, statomas šiame megamiesto komplekse. Manoma, kad jau 2026 metais pradės veikti pirmieji jo moduliai.

JAV architektų studijos „Morphosis“ projektuotas milžiniškas miestas-tunelis bus sudarytas iš dviejų į sieną panašių konstrukcijų. Miesto plotis sieks vos 200 metrų, tačiau į viršų sienos iškils iki 500 metrų aukščio. Išorinėse statinio sienose bus integruoti veidrodiniai fasadai – tai suteiks charakterio, o kartu leis tuneliu harmoningai įsilieti į kraštovaizdį.

Pasak Saudo Arabijos vyriausybės, miesto infrastruktūroje bus naudo-

jama 100 procentų atsinaujinanti energija, todėl šis projektas vadinamas civilizacijos revoliucija.

Nors tunelis sieks 170 kilometrų, numatyta efektyvi transporto sistema, kuri leis gyventojams iš vieno galo į kitą nuvykti vos per 20 minučių. Be to, žmonės judės vertikaliai –aukštyn ir žemyn arba skersai. Naujoji koncepcija vadinama „nulinės gravitacijos urbanizmu“.

Iš NEOM kūrėjų pateikiamų naujienų žiniasklaidai panašu, kad projektas žengia į realybę – neseniai skelbta, kad JAV inžinerijos įmonė „Bechtel“ su NEOM pasirašė 500 mlrd. dolerių vertės sutartį. Įmonė naujame megamieste kurs ir prižiūrės efektyviai išteklius naudojančias komunalines paslaugas ir labai pažangią transporto sistemą, jungiančią visus keturis NEOM miestus.

Telosa, JAV

Vertas dėmesio danų architekto Bjarke’o Ingelsi ir jo studijos BIG planuojamas Teloso miesto projektas, kurį siekiama pastatyti JAV dykumoje, tačiau kol kas tiksli vietovė neatskleidžiama. Šio projekto idėja kilo milijardieriui verslininkui Marcui Lore’ui – jis tikisi, kad Telosa taps tvariausiu miestu pasaulyje. Dalis M. Lore’o vizijos paremta tuo, kad būsimo miesto žemė priklausys ben-

druomenės fondui, o tai reiškia, kad didėjanti jo vertė leis finansuoti miesto plėtrą. Projekto autoriai miestą siekia sukurti iki 2030 metų, o apgyvendinti jame 50 tūkstančių žmonių. Čia žmonės gyventų panašiai glaudžiai kaip San Fransiske – apie 33 gyventojai viename hektare.

Mieste bus daug vandens rezervuarų, įrengti aeroponiniai ūkiai, kuriuose augalams augti nereikės dirvožemio. Gatvės bus skirtos pėstiesiems, dviratininkams ir autonomiškai, lėtai judantiems automobiliams. Planuojama daug erdvių gatvėse, kuriose po stogu, pavėsyje, galės burtis ir bendrauti gyventojai.

MIESTE BUS DAUG VANDENS REZERVUARŲ, ĮRENGTI AEROPONINIAI ŪKIAI, KURIUOSE AUGALAMS AUGTI NEREIKĖS DIRVOŽEMIO.

Vizualizacijos: Telosa

BiodiverCity, Malaizija

Dirbtinį ateities miestą taip pat planuoja Penango vyriausybė Malaizijoje – vizijos konkurso nugalėtojais taip pat tapo danų architektai BIG, kartu su Hijjas ir Ramboll. Jų sukurtas BiodiverCity apimtų 1 821 hektaro plotą trijose dirbtinėse Penango salose. Tikimasi, kad kiekvienoje į lelijas panašioje saloje gyvens 15 000–18 000 gyventojų, o salas jungs autonominis transporto tinklas be automobilių.

Salos širdis bus 200 hektarų parkas, kuris gyventojus ir svečius kvies „patyrinėti technologijų, robotikos ir virtualiosios realybės pasaulį“.

Antroji BiodiverCity sala Mangroes bus skirta verslo rajonams, apsuptiems miškų.

Trečioji sala vadinama Laguna – ją sudarys gyvenamasis rajonas ir aštuonios mažesnės salos, kurios veiks kaip atsvara technologijų pasauliui ir tarnaus kaip prieplauka.

Pastatai BiodiverCity daugiausia bus statomi naudojant bambuko, medienos ir betono, pagaminto iš antrinių žaliavų, derinį. Kiekvieną salą sups gausi augalijos įvairovė, kuriai saugoti ir puoselėti būtų skiriamas ypatingas dėmesys.

Tačiau ne visi patenkinti šiuo tvariu projektu – vietiniai žvejai nerimauja, kad melioracija, panaudota dirbtinėms saloms iškilti, sukels ekologinę katastrofą.

Nepaisant jų susirūpinimo, atrodo, kad projektas juda į priekį.

Vizualizacijos: Big Bjarke Ingels Group

Smart Forest City, Meksika

Italų architektas Stefano Boeri rengia planus sukurti miškingą išmanųjį miestą netoli Kankūno. Viziją jis sukūrė 2020-aisiais Hondūre įsikūrusiam tekstilės konglomeratui ir nekilnojamojo turto vystytojui „Grupo Karim“. Jo siūlomas miškingas miestas – alternatyva toje vietoje siūlomam prekybos rajonui.

Naujajame 557 hektaruose įsikūrusiame mieste augtų 7,5 mln. anglies sugeriančių augalų ir medžių. Dėl to toks ir pavadinimas: Smart Forest City – išmanusis miško miestas.

Mieste būtų apgyvendinta 130 000 žmonių, vidurinei klasei prieinamuose, augalais apsodintuose namuose. Svarbiausias akcentas – miesto ekosistema, kurioje gamta ir miestas būtų susipynę ir veiktų kaip vienas organizmas. Teritorijoje būtų 362 hektarai apsodintų plotų ir 120 000 augalų iš 350 skirtingų rūšių.

Projekte numatytas aukštųjų technologijų inovacijų miestelis, kuriame universitetų padaliniai, organizacijos, laboratorijos ir įmonės dirbtų tam, kad išspręstų aplinkos tvarumo ir planetos ateities problemas. Šiame miestelyje taip pat būtų mokslinių tyrimų ir plėtros centrai, skirti priimti studentus ir tyrėjus iš viso pasaulio.

Mieste energiją gamins integruotos fotovoltinės plokštės, o reikšmingas vandens kanalas, sujungtas su jūra per požeminę sistemą, užtikrins tvarų miesto drėkinimą. Tiek gyventojai, tiek lankytojai turėtų palikti visas vidaus degimo sistema varomas transporto priemones už miesto ribų, nes miesto viduje būtų naudojamasi tik elektra varomomis transporto priemonėmis.

Vizualizacijos: Stefano Boeri Architetti

Vizualizacija: The Big Picture

Amaravati, Indija

Indijos Andra Pradešo valstijos naujoji administracinė sostinė Amaravatis – taip pat naujai sukurtas miestas. Svarbiausiu Amaravačio akcentu taps „Foster + Partners“ parengtas naujasis vyriausybės kompleksas, apimantis 217 kv. kilometrų plotą. Projektą sudaro du pagrindiniai pastatai: įstatymų leidžiamosios asamblėjos ir aukštojo teismo kompleksas, taip pat keli sekretoriato pastatai, kuriuose įsikurs valstybės administracijos biurai.

Numatytas ant Krišnos upės krantų naujasis miestas bus strategiškai patogioje vietoje – šalia gausaus gėlo vandens rezervo. Miestas suprojektuotas pagal aukščiausius tvarumo standartus, naudojant naujausias technologijas, kurios šiuo metu kuriamos Indijoje, pavyzdžiui, fotoelektros. Transporto strategija apims elektrines transporto priemones, vandens taksi ir dviračius. Miestą žadama pastatyti per ateinančius 25 metus.

Vizualizacijos: Foster + Partners

Svajojate apie atostogas šiltuose kraštuose? O gal norėtumėte jomis mėgautis kasdien savo namuose? Tai įmanoma!

Kokybiški „Reynaers Aluminium“ panoraminiai langai panaikina ribą tarp eksterjero ir interjero. Estetika, grakštumas, solidumas, komfortas, ramybė – viskas viename. Atostogų dvelksmas kasdien!

Juk kas gali būti įspūdingiau nei unikalus kraštovaizdis per Jūsų langus! Įsivaizduokite jausmą, kai vakarieniaujate prie stalo svetainėje, o jaučiatės taip, lyg būtumėte gamtoje. Vasaros rytais geriate kavą terasoje, šiltas vėjas kutena kojas, paukščių garsai džiugina ausis. Tobula dienos pradžia.

Belgų kompanijos „Reynaers Aluminium“ komanda Lietuvoje preciziškai išpildys Jūsų lūkesčius ir architektų idėjas: padės suprojektuoti, pagamins ir sumontuos langus.

„Reynaers Aluminium“ suteikia visoms aliuminio sistemoms išskirtinę – net 10 metų garantiją!