SĖKMĖS ISTORIJA: HARMONINGAI PAPILDYTAS ISTORINIS NASVYČIŲ INTERJERAS

Sėkmės istorija: harmoningai papildytas istorinis Nasvyčių interjeras Stabtelėjęs Gedimino prospekte ties šiuo XIX amžiaus pastatu, pažvelgęs už stiklinių durų vidun gali suabejoti, ar tai tikrai nebe paštas. Prie įėjimo – tos pačios senovinės medinės dėžutės, tolumoje ant sienos kabo senasis spalvotas laikrodis, stovi ta pati raudono mūro siena.

Tačiau pasukęs už kampo, pažvelgęs pro didelius vitrininius langus, aiškiai matai naujoves: įspūdingą šiuolaikišką medinį amfiteatrą – laiptus, darbo erdves už naujų stiklo sienų. Iš Gedimino prospekto pusės pro langą matosi auditorija su žaismingais vienviečiais stalais ir kėdėmis. Kai pataikai paskaitos metu, gali net matyti, ką dėstytojas studentams rodo savo skaidrėse.

„Siekėme būti veiksmo centre. Gedimino prospekte daug kultūros, valstybės įstaigų, verslo biurų, praeina dideli srautai žmonių – studentams bus dar lengviau pajusti verslo ir visuomenės pulsą, kurti ryšius. Kartu ir visuomenei lieka matomas legendinis, saugomas buvusio centrinio pašto interjeras, o pastatas tapo tvaresnis ir technologiškai modernus“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM verslo ir vadybos universiteto rektorius.

Jį džiugina, kad remontuojant patalpas pavyko suderinti svarbiausius tikslus – pritaikyti jas šiuolaikinio žmogaus poreikiams ir išsaugoti istorinę dvasią. O tai padaryti buvo ypač svarbu – patalpų remonto projektą, vykusį apie metus, atidžiai stebėjo architektūriniu palikimu susirūpinusi bendruomenė. Juk interjeras – XX amžiaus septintojo dešimtmečio modernizmo proveržis, žymių architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių autorinis kūrinys.

„Esame ir patys patenkinti, ir daug gerų atsiliepimų sulaukiame. Žadame daug atvirų renginių, kad žmonės čia galėtų apsilankyti, – norime erdvę išlaikyti komunikacijos, žinių dalijimosi vieta“, – sako rektorius.

Skandinavi Kas Paprastumas

ISM universitetas su centrinio pašto pastatu ne iš karto surado vienas kitą. Kai fondas „Lords LB Asset Management“ įsigijo pastatą, pasitelkę „A2SM“ architektus, svarstė, kam šias patalpas pritaikyti. „Pradžioje buvo svarstyta pritaikyti pastatą bendradarbystės ir biurų reikmėms, bet dėl pandemijos ši funkcija tapo nepatraukli. Buvo siūlymas pritaikyti prekybai, bet matėme, kad prekės užgožtų brolių Nasvyčių interjerą, jų gausa konkuruotų dėl dėmesio. Kai atsirado ISM universitetas, supratome, kad jo veikla čia puikiai tinka“, – sako Aurimas Sasnauskas, pagrindinis projekto architektas ir „A2SM“ vadovas.

Sutapimas ir tai, kad ISM universitetas yra skandinaviškos kilmės, kaip ir brolių Nasvyčių interjeras. Tuo metu, kai 1961 metais jie buvo pakviesti šiame pastate padaryti didelę rekonstrukciją, juos, kaip ir daugelį to meto jaunųjų architektų, įkvėpė pokarinis Suomijos modernizmas, ypač Alvaro Aalto architektūra, kuriai būdingos raudonos plytos, medis, akmuo. Buvusio banko patalpas broliai Nasvyčiai išgriovė ir sukūrė centriniam paštui tuo metu išskirtinį, iškart ikoniniu tapusį interjerą.

„Malonu buvo su jų interjeru dirbti, bet ir baisu nesugadinti. Atrodo, viskas pavyko“, – džiaugiasi A. Sasnauskas, saugomus charakteringus elementus ir interjerą harmoningai papildęs šiuolaikine skandinaviško minimalizmo interpretacija.

Labiausiai architektas džiaugiasi, kad naujai atsiradę amfiteatro laiptai netapo svetimkūniais saugomoje erdvėje ir tarsi susišneka per stiklo vitriną su laiptais lauke, Šv. Jurgio gatvės skverelyje. Smagiausia architektui, kad jo sumanymas naudojamas pagal paskirtį – laiptai nusėsti studentų, amfiteatre vyksta bendravimas, renginiai.

Po remonto pastate atsirado ir daugiau patalpų – A. Sasnauskas sako, kad nė neįtartum, jog čia jų tiek buvo – žmonės, lankydamiesi pašte, to nematė. Atsirado 15 auditorijų, dėstytojų darbo kambariai, kompiuterių klasės, erdvės studentams bendrauti, pailsėti, biblioteka, terasa ant stogo su vaizdu į Gedimino pilį.

Buvo Prastos B Kl S

„Darbus pernai sausio mėnesį suderinom, per tą laiką situacija pasikeitė. Ukrainoje karas prasidėjo, tiekimas sutriko, medžiagos pabrango, jų laukimo terminai išilgėjo“, – sako Marius Lisovskis, „HML Project Managment“ filialo Lietuvoje vadovas. Ši tarptautinė konsultacijų įmonė visoje Europoje teikia projektų, išlaidų, projektavimo, statybų valdymo, dizaino bei NT tarpininkavimo paslaugas, Lietuvoje valdė tokių objektų kaip „Vinted“ biuro statybas.

ISM pastato paveldosaugos tvarkybos ir pritaikymo darbų metu „HML Project Managment“ prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę. Pasak M. Lisovskio, projektas jautrus ne tik išorinėms aplinkybėms, bet ir dėl pastato būklės – jis per dešimtmečius pri- klausymo valstybiniam Lietuvos paštui nebuvo tinkamai prižiūrėtas, per visą laikotarpį jokio kapitalinio remonto nebuvo.

„Patikrinę stogą, radome jį panašų į sumuštinį – tiek daug sluoksnių prilydyta remonto metu. Suskaičiavome aštuonis. Pastarąjį kartą buvo paklota 5 centimetrai vatos – ji visa šlapia buvo“, – pasakoja M. Lisovskis. Pasak Mariaus, tvarkomiesiems statybos darbams sudėtingumo pridėjo ir tai, kad Gedimino pr. 7 pastatas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, statusas – valstybės saugomas; projektinius sprendinius galima pagrįsti tik taikomųjų tyrimų išvadomis (istorijos, polichromijos, konstrukcijų), siekiant atskleisti vertingąsias jo savybes ir išsaugoti ateities kartoms. Inžineriniai sprendimai: šildymo, vėdini- mo ir oro kondicionavimo, gaisro saugos reikalavimų suderinimas su saugomo interjero detalėmis pareikalavo daug laiko ir kompromisų.

Pavyzdžiui, pastate po XX amžiaus septintojo dešimtmečio brolių Nasvyčių suprojektuotos rekonstrukcijos liko kai kur gana žemas lubų aukštis – inžineriniai tinklai jas dar pažemino. Teko kelis kartus perprojektuoti, kol tinkamas sprendimas buvo rastas.

Pasak Mariaus, prieš tai pastate buvusios inžinerinės sistemos neatitiko šiandienos reikalavimų – nebuvo užtikrinami mikroklimato reikalavimai, higienos normos, priešgaisriniai reikalavimai.

„Kadangi centrinio pašto pastatas ilgai stovėjo nerenovuotas, tik vietomis paremontuotas, jam galiojo se- nieji reikalavimai. Tačiau pradėjus rimtą renovaciją buvo nurodyti nauji kriterijai, privalėjome pastatą įrengti taip, kad atitiktų šiandienius energijos ir saugumo reikalavimus“, – komentuoja M. Lisovskis.

Pasak jo, naujieji statybų reikalavimai net buvo susiję su saugomais architektūriniais elementais. Pavyzdžiui, su Nasvyčių interjerui charakteringomis lubų lamelėmis. Originaliai jos buvo pagamintos iš presuoto kartono. Tačiau pagal šiandienius priešgaisrinės saugos reikalavimus visos apdailos medžiagos turi būti atsparios ugniai, tad itin degaus kartono negalėjo likti. Rasta išeitis – lamelės pagal originalų jų modelį suprojektuotos ir pagamintos iš gipso – tai padarė Vokietijos gamintojas.

„Kitiems, įsigyjantiems senus, ypač paveldo, saugomus pastatus rekomenduoju dėmesį kreipti į parengiamąjį darbų etapą – detaliai išsiaiškinti, kokios būklės pastatas, kas slypi po jo apdaila, kokias naujas apkrovas gali atlaikyti konstrukcijos, tada galėsite tiksliai nusimatyti darbus“, – pataria M. Lisovskis.

PAGERINTA ENERGINĖ BŪKLĖ

„Dabar net trūksta to, kai kas dieną praleisdavome Gedimino prospekte. Nors projektas buvo sudėtingas“, –nostalgiją jaučia Darius Lietuvininkas, statybos darbus atlikusios „Invus“ direktorius.

Pasak jo, darbas renovuojant pastatą buvo intensyvus – spaudė terminai, be to, kildavo logistikos kliūčių. Gedimino prospektas dažnai būdavo uždaromas – tai miesto šventė, tai maratonas. Sudėtinga būdavo privažiuoti tiekėjų transportui prie pastato siauromis gatvelėmis.

Pats pastatas dėl savo senumo taip pat kėlė netikėtų iššūkių – įvertinus pastatą, kad jis atitiktų šių dienų reikalavimus, reikėjo tvarkyti atskiras kolonas, perdangas. Tam tiesiogiai buvo dirbama su tvarkybos darbų specialistais, konstruktoriais. Buvo atrasta ir netikėtų problemų, kurių nebuvo galima įvertinti prieš darbų pradžią. Viena iš jų – stogas. „Pradėjus keisti stogo dangą paaiškėjo, kad pats stogo denginys yra avarinės būklės. Dėl buvusios nesandarios dangos vanduo prasiskverbdavo ant denginio plokščių ir jas pažeidė: suardė plokščių struktūrą, korodavo armatūra. Tad vietoje suplanuotų stogo šiltinimo ir stogo dangos keitimo darbų teko jį pakeisti. Neplanuota, bet dabar stogas yra saugus, galima juo vaikščioti“, – sako D. Lietuvininkas.

Pasak jo, darbus labai sunkino pastato statusas, daug saugotinų vertybių. „Kartais atrodė, kad paprasčiau būtų viską išgriauti ir pastatyti iš naujo“, – juokavo D. Lietuvininkas. Tačiau glaudžiai bendradarbiaujant su tvarkybos specialistais, architektais ir konstruktoriais buvo išsaugotos senos statinio konstrukcijos, vertybės, tad pastatas atitinka dabartines normas.

Vykdant darbus buvo siekiama pagerinti pastato energinę būklę. Pastatas buvo F klasės energinės klasės. Buvo užsibrėžtas ambicingas tikslas – pasiekti B energinę klasę, todėl teko pakeisti pastato langus, fasado vitrinas, apšiltinti stogą, pastato sienas. Ir tai vykdant reikėjo išlaikyti istorinį autentiškumą.

Pastate visiškai atnaujintos inžinerinės sistemos. Buvusios sistemos nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų, todėl jas visas teko renovuoti – priešgaisrines, gesinimo sistemas. Renovuotas šilumos punktas, atnaujintos vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, visiškai pakeista elektros instaliacija. Sistemoms valdyti pastate įrengta BMS sistema.

Keičiant tiek inžinerinių sistemų sename esamame pastate, reikia kompleksiškai spręsti daug susijusių klausimų – nenumatyti perėjimai vamzdynams, atskirose patalpose žemos lubos, laikančiosios konstrukcijos. Tad sistemų keitimas buvo iššūkis ne tik inžinieriams, bet ir apdailos specialistams. „Reikėjo paslėpti, pritaikyti, viską atlikti estetiškai ir pagal kultūros paveldo specialistų bei architektų reikalavimus. Teko padirbėti, bet, mano manymu, pavyko“, –sako D. Lietuvininkas.

Saugomos interjero daliai tvarkyti „Invus“ teko ir išskirtinių specialistų paieškoti – dirbo senosios kartos meistrai, kurie betoną padengė specialiu žėručiu, kad jis atrodytų taip, kaip centrinio pašto interjere buvo sumanyta brolių Nasvyčių.

INŽINERINĖS SISTEMOS – PAGAL TVARUMO STANDARTUS

„ISM pastatas tapo vienu pirmųjų

Lietuvoje, kuriame įrengtas grindinis šildymas tokio dydžio plote“, – sako įmonės „Vartolita“ komercijos direktorius Rokas Požerskas. Įmonė renovuojamame pastate projektavo ir įrengė visas inžinerines sistemas, kurios pastatą pavertė energiškai efektyvesniu ir tvaresniu.

„Grindiniam šildymui eksploatuoti reikia mažiau energetinių ir atitinkamai finansinių sąnaudų, tad ir į aplinką išskiriamas mažesnis CO2 kiekis“, –komentuoja R. Požerskas. Tokio tipo šildymo sistemos yra ypač efektyvios, bet brangios įrengti. Tačiau sprendiniui įtakos turėjo pasaulinis ir valstybinis „žaliasis kursas“.

Oro kondicionavimo sistema įrengta atsižvelgiant į šiandienius reikalavimus – su mažiausiu GWP (global warming potential) freono (F-dujų) kiekiu. Įrengta sistema pasižymi atsinaujinančiais procesais, padedančiais ruošti karštą vandenį ir taip išnaudoti maksimaliai visus išteklius ir sumažinti eksploatacines sąnaudas.

Pastate įrengta automatinio gesinimo sistema, kurios jis neturėjo. Šios sistemos įrengimas buvo ypač sudėtingas, atsižvelgiant į reikalingą vandens kiekį.

„Visų sistemų įrengimas buvo be galo sudėtingas, nes pastatas yra kultūros paveldo vertybė ir darbo procesas labiau priminė meną nei eilinę statybą. Medžiagos buvo deri- namos taip, kad tai būtų tobula konversija išlaikant senąją pastato vizualizaciją su integruotomis šiuolaikinėmis technologijomis, – sako R. Požerskas. – Po ilgo ir sudėtingo darbų vykdymo galime didžiuotis puikiu rezultatu. Tikimės, kad šis pastatas bus puikus įvertinimas įmonės ateities planuose.“

Rodikli Analizavimas Didina

EFEKTYVUMĄ

Visiškai naujus elektros paskirstymo ir inžinerinių sistemų automatizavimo sprendimus ISM pastate įgyvendinti pasirinkta tarptautinė energijos valdymo kompanija „Schneider Electric“.

„Užsakovų pagrindinė užduotis mums – įdiegti tokią sistemą, kuri suteiktų daugiausia komforto ir atitiktų naujausius energinio efektyvumo ir tvarumo reikalavimus, būtų visiškai automatizuota ir lengvai valdoma“, – sako Šarūnas Miknevičius, „Schneider Electric“ pastatų segmento projektų bei sprendimų pardavimo inžinierius.

Pasak jo, projekte įdiegta energijos stebėjimo ir valdymo įranga ir pastatų valdymo sistema „BMS/PVS Ecostruxure Building“. „Ši sistema dirba atvirais komunikacijos protokolais, todėl ją paprasta integruoti ir suderinti ne tik su „Schneider Electric“ valdikliais bei jutikliais, bet ir su kitų gamintojų įranga ir automatizuotomis sistemomis“, – sako Š. Miknevičius.

„Schneider Electric“ sistema ISM pastate valdo visas integruotas technologijas, stebi energijos suvartojimo parametrus. Debesų kompiuterija paremtos analitinės programos siunčia ataskaitas apie elektros, šilumos energijos sąnaudas, parametrų nukrypimą, įrangos nusidėvėjimą ir įspėja apie galimus gedimus dar prieš jiems atsitinkant –taip išvengiama padidėjusių išlaidų ar nuostolių.

V Sinimas Veikia Vandens Pagrindu

„Kondicionieriai, kuriuos tiekėme ISM patalpoms, – vieni iš geriausių rinkoje, jie atitinka šių dienų tvarumo standartus, veikia vandens pagrindu“, – sako Jonas Skardžius, įmonės „BVT partneriai“ vykdantysis direktorius.

Įmonė atstovauja „Alpic Air“ gamintojo kondicionieriams, kurie siūlo kompleksinius sprendimus, pradedant kasetiniais ir baigiant grindiniais ventiliatoriniais konvektoriais. Visi modeliai gali būti tiek su aušinimo, tiek su aušinimo ir šildymo funkcija.

ISM patalpoms pasirinktas į lubas montuojamas kasetinis ventiliatorinis konvektorius. „Šie ventiliatoriniai konvektoriai yra technologinis pasiekimas. Jie veikia tyliai, šviežią orą maišo su aplinkos oru ir paskirsto į atskiras patalpas“, – sako J. Skardžius. Be to, jie pasižymi naujovišku ir patraukliu dizainu, valdymo lankstumu ir yra lengvai prižiūrimi.

„Alpic Air“ kasetinius ventiliatorinius konvektorius galima rinktis įvairių komplektacijų: su vienu arba dviem šilumokaičiais, asinchroniniu varikliu arba su EC bešepetėliu elektroniniu varikliu ir integruotu inverteriu. Šie ventiliatoriniai konvektoriai gali būti net dvejopo dydžio. ISM patalpose buvo sumontuoti didesni modeliai, 800 x 800 mm, kurie užtikrina geriausią tokio didelio galingumo modelių darbo rezultatą garso ir kainos bei eksploatacinių savybių atžvilgiu“, –sako J. Skardžius.

Pasak jo, sumontuotas modelis, kaip ir visi kiti iš šios serijos, turi trijų greičių ventiliatorius – taip page- rinamas eksploatavimo lankstumas net ir paleidimo metu. Kaip ir visose standartinėse temperatūros ir greičio kontrolės sistemose, greitį galima keisti automatiškai, sudėtiniai įrenginiai gali būti valdomi iš vieno valdymo bloko, o kiekvieno atskiro įrenginio valdymo blokas gali būti montuojamas ir veikia iš nuotolinės padėties – taip supaprastėja kondicionieriaus priežiūra. Be to, kiekvienas konvektorius gali būti pajungtas į populiarias pastatų valdymo ir priežiūros sistemas.

LAIPTAI – TARSI PRABANGUS BALDAS

Užsukus pirmąkart į universiteto erdvę, mediniai laiptai susižavėjimo reakcijų, ko gero, sulaukia patys pirmieji. Jie – pagrindinis amfiteatro akcentas, traukos centras universiteto bendruomenei ir svečiams.

„Tai ne visai ir laiptais galima pavadinti, o prabangiu rankų darbo baldu, kuris dominuoja erdvėje“, – sako Mindaugas Vilutis, išskirtinį kūrinį pagal architekto sumanymą pagaminusios ir sumontavusios įmonės „DNR baldai“ vadovas.

Projektui panaudota 200 kvadratinių metrų aukščiausios kokybės ąžuolo masyvo – kiekvienas skydas rinktas individualiai.

„Iššūkis buvo parinkti tinkamą atspalvį, kuris derėtų su bendru interjeru ir kitomis apdailai naudojamomis plokštėmis. Architektui pateikėme gal 20 pavyzdžių“, – sako Mindaugas. Pasak jo, teko pasistengti, kad skydai būtų lygūs – plokštės didelių matmenų, o ąžuolas yra tarsi gyvas organizmas, jis keičiasi nuo aplinkos sąlygų, darbui su juo reikia išmanymo ir patirties.

Ąžuolas projektui ruoštas apie du mėnesius, džiovintas. Tuomet „DNR baldai“ komanda, gavusi tinkamai parengtus skydus, juos sumontavo ant metalinio karkaso, pagrindui panaudojusi aukštos kokybės, drėgmei atsparią faneros plokštę.

Dėl papildomo tvirtumo kiekvienas laiptas buvo prikaltas vinimis, kurie paslėpti. Kiekvienas laiptas šlifuotas, rankomis suvesti kampai, o paviršius nulakuotas specialiu laku, kad ilgai nenusidėvėtų. Šis lakas draugiškas aplinkai ir žmonių sveikatai.

Atkurtas Autenti Kas Lameli Vaizdas

Vienas iš darbų prisiliesti prie senojo interjero išsaugojimo teko „Kaupro“. Mažosios bendrijos meistrai sumontavo originaliųjų lubų lamelių kopijas, kurias pagamino Vokietijos įmonė ,,Vogl-Deckensysteme“.

„Dar sovietų laikais pagrindinėje pastato erdvėje buvo sumontuotos perforuotos lubos ir iš apačios prisuktos medinės dažytos lentos. Tokios lubos visiškai neatitinka šiandienių priešgaisrinių reikalavimų“, – sako Jurgita Kukienė, „Kaupro“ direktorė. Pasak jos, kartu su vokiečių gamykla rastas sprendimas jas pagaminti iš gipso. „Jie pagamino elementus, kurių viena dalis yra perforuota, o iš kitos dalies išlankstyta lamelė. Tai leido atkurti autentišką vaizdą“, – sako ji. Gaminys iš gipso kartono yra atsparus ugniai, atitinka A2-S1,d0 degumo klasę. Taip pat keliamus akustinius reikalavimus ir kartu – identiškas anksčiau buvusių lubų gabaritams ir dizainui.

„Kaupro“ specialistai ne tik primontavo atkurtas autentiškas lameles prie karkaso. Taip pat jie pasirūpino akustika auditorijoje, cokoliniame aukšte. Tam tikslui ant sienų sumontavo taip pat aukštos degumo klasės, akustines frezuoto fasado lameles.

SANITARINĖMS PATALPOMS –KOKYBĖ IR ESTETIKA

Sanitarinių mazgų patalpa – ne mažiau svarbi interjero zona. Čia reikėjo ir estetikos, ir kokybės, nes daug studentų, planuojamų renginių universitete lemia, kad šiose patalpose bus dideli žmonių srautai.

„Projekto autoriai sanitarinių mazgų patalpose sukūrė šiuolaikišką, ramų ir nesenstantį interjerą. Keramikos gaminiai tokiame interjere nenoromis tampa akcentais“, – sako Ignas Jankauskas, įmonės „Ideal Standart“ verslo vystymo direktorius Baltijos šalims. Įmonė tiekė gaminius visiems projekto sanitariniams mazgams.

Pasak I. Jankausko, buvo atsižvelgta į užsakovų reikalavimą, kad universiteto pastate būtų naudojami tvirčiausi produktai, rastas pui - kus derinys tarp kasdienio naudojamo ir estetikos. „Ideal Standart“ pasiūlė produktus, kuriems panaudota aukščiausios rūšies keramika ir glazūra, suteiktos aptakios, minimalistinės formos.

Sanitariniuose mazguose sumontuoti „Connect“ kolekcijos praustuvai, pisuarai su sensoriniais nuleidimo mechanizmais, „Tesi“ unitazai ir „Prosys“ potinkiniai WC rėmai, kurie sertifikuoti 400 kg apkrovai ir atitinka griežčiausius vandens taupymo reikalavimus. Juos buvo nesunku priderinti prie interjero dėl plataus klavišų dizaino pasirinkimo.

IGNAS JANKAUSKAS

Į kambarius žmonėms su specialias poreikiais parinkti specialūs „Contour21“ kolekcijos gaminiai. Visiems gaminiams suteikiama 25 metų garantija.

„Aukščiausios rūšies keramika ir glazūra reiškia, kad santechnikos įrenginiai bus lengvai valomi, ilgai nekeis spalvos ir tarnaus tiek ilgai, kiek bus šiame pastate“, – sako I. Jankauskas.

Jis akcentuoja ir išskirtinę nuplovimo technologiją, kuri panaudota unitazuose. „Ideal Standart“ sukurta „Aquablade“ technologija – tyliai veikianti ir nuplauna apie 95 procentus vidinio unitazo paviršiaus. Taip pat ji netaško vandens nuleidimo metu. „Ko gero, tai geriausia technologija šiuo metu rinkoje“, –sako I. Jankauskas.

ISKU – SKANDINAVIŠKAM MINIMALIZMUI PABRĖŽTI

Prie skandinaviško minimalizmo interjere, be abejo, didelį akcentą pridėjo baldai. Neatsitiktinai dalis jų pasirinkta iš ISKU – suomių įmonės, kurios tiekiami baldai laikomi šiaurietiškos kokybės ir dizaino etalonu.

„Rinkdamasis baldus klientas akcentavo funkcionalumą, praktiškumą ir mobilumą, bei, žinoma, kokybę. Užsakovas su dizaineriais atsakingai rinko spalvas ir atspalvius, nes juos derino tiek prie naujai įrengtų patalpų, tiek prie buvusio centrinio pašto interjero dizaino“, –sako Tarek Nofal, Lietuvoje veikiančios UAB „ISKU baldai“ vykdomasis direktorius.

Kai kuriuos baldus universiteto interjerui ISKU tiekė iš turimų kolekcijų, kitus – projektavo ir gamino individualiai.

Nestandartiniai baldai sumontuoti didesnėse auditorijose. Čia pagamintos kėdės su užsiverčiančia sėdima dalimi kaip kino teatre, kitose auditorijose – kėdės su atlenkiamais staliukais, skirtais pasidėti kompiuteriui ar užrašams.

Iš standartinių baldų asortimento pasirinktos kėdės „Matti“, stalai „Summa GA“ ir „Matrix I“.

„Matrix I stalai“ skirti dėstytojams, jie minimalistinio dizaino, patogūs ir lengvai reguliuojami – paspaudus mygtuką automatiškai išilginamos stalo kojos iki pageidaujamo aukš- čio, prie stalo galima dirbti stovint.

Pirmo aukšto auditorijoje, kuri matosi ir pro vitriną iš Gedimino prospekto, pastatyti trapecijos formos nedideli stalai „Summa GA“. Jie smagaus dizaino ir funkcionalūs.

Staliukus tarpusavyje galima sujungti į didesnius – patogu, kai studentams auditorijoje reikia dirbti grupėse. Prie šių staliukų pritaikytos simpatiškos lengvos kėdės „Matti“.

Universiteto informacinių technologijų auditorijos patalpoms ISKU pasiūlė ir akustines pertvaras

„Mode Akusto panel“ – joms gaminti dažniausiai naudojami vilnos pluošto audiniai. Tokios plokštės suteikia privatumo individualiam darbui, atitveria nuo kolegos kompiuterio ekrano, kad jis mažiau blaškytų. Jos gali būti naudojamos adatėlėmis prismeigti informacinius lapelius.

„Ergonomika, patogumas ir lengvas dizainas – būtent tai, manau, yra ISKU baldų savybės, dėl kurių daug įvertinimo ir paklausos sulaukiame iš klientų, įrengiančių mokymo įstaigas ir biurus“, – sako T. Nofal.

„ERGOLAIN“ BALDAI – IR REKTORIAUS KABINETE

„Ergolain“ komandai naujose ISM patalpose patikėta baldais aprūpinti viešąsias erdves, biblioteką, studentų bendro darbo zonas, dėstytojų ir rektoriaus darbo bei poilsio kabinetus, posėdžių sales.

„Džiaugiamės prisidėję prie išskirtinio mokymo įstaigos projekto, orientuoto į progresą, inovacijas ir verslią Lietuvos ateitį“, – sako „Ergolain“ vyr. pardavimo projektų vadovas Kostas Atkočius.

Patogumą darbo vietoje gerai išmanančios įmonės komanda pasirūpino, kad universiteto dėstytojų darbo vietose atsirastų VU darbo stalai bei reguliuojamo aukščio stalai X-RAY. Prie jų parinktos ergonomiškos darbo kėdės. Tam, kad dėstytojai galėtų geriau susikaupti savo darbo vietoje, ramesnę aplinką užtikrina akustinės stalų pertvaros.

Poilsio erdvėse komfortiškai atsikvėpti nuo studijų kviečia BASTION – pilkos ir žalios spalvų sofos bei foteliai. Šiuos minkštus baldus aukštomis atkaltėmis sugrupavus tarpusavyje, sukurta daug atskirų zonų privačiam bendravimui ar individualiam susikaupimui. Norintieji dirbti žvelgdami į išskirtinį Vilniaus senamiesčio vaizdą, renkasi „Ergolain“ įkurtą darbo zoną prie langų.

Statybų sektorius sudaro solidų svorį valstybių ekonomikoje, tačiau jo produktyvumas auga vangiai. Tikimasi, kad pokyčių atneš skaitmeninė transformacija. Vis daugiau statytojų pasitelkia skaitmenines technologijas, kad padidintų efektyvumą ir pelną.

Nors apie skaitmeninės transformacijos poreikį statybos sektoriuje buvo kalbama ne vienus metus, didelių investicijų reikalaujančios technologinės naujovės čia vangiai skverbėsi – 2021 metų Europos Komisijos Europos statybų sektoriaus metinėje apžvalgoje teigiama, kad statybų sektorius liko mažiausiai skaitmenizuotas. Tai lėmė jo lėtą produktyvumo augimą. Pasaulinio tyrimų instituto „McKinsey“ 2017 metų duomenimis, per du dešimtmečius statybų sektorius paaugdavo vidutiniškai vos 1 procentą per metus, atsilikdamas nuo kitų pramonės sričių. Pavyzdžiui, keturis kartus nuo geriau automatizuotos apdirbamosios gamybos, kuri vidutiniškai augo 3,6 procento.

Tačiau dabar, panašu, pasaulį sukrėtę įvykiai, pandemija, geopolitiniai neramumai verčia greičiau keisti veiklos būdus, kad pavyktų prisitaikyti prie naujų sąlygų. Medžiagos pabrango, energijos sąnaudos didėja, darbuotojų trūksta, o projektus reikia pabaigti laiku ir kokybiškai, neviršijant biudžeto. Įveikti šį iššūkį statybos pramonė gali tik smarkiai efektyvindama procesus. Pasaulinė verslo konsultantų ir audito bendrovė „Deloitte“ pernai apklausė daugiau nei 100 šio sektoriaus įmonių lyderių JAV – daugiau nei pusė jų nurodė, kad artimiausiais metais greičiausiai investuos į skaitmenines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, skaitmeniniai dvyniai ir BIM.

Atsiranda vis daugiau tyrimų, įrodančių, kad skaitmenizavimas padeda mažinti sąnaudas ilguoju laikotarpiu ir pagerinti projektų vykdymą. Ne mažiau svarbu, kad skaitmenizuoti efektyvesni procesai sumažina statybų sektoriaus sukuriamą atliekų ir CO2 kiekį, o tai prisideda prie klimato kaitos stabdymo ir geresnės aplinkos žmonėms gyventi.

Skaitmeninė transformacija – ne tik BIM

Pradėjus kalbėti apie skaitmenizavimą, pirmiausia į galvą ateina informacinis pastato modeliavimas – BIM, kurį ir Lietuvoje pradedama vis dažniau naudoti. Tačiau statybų sektoriaus skaitmeninė transformacija apima daugiau technologijų: virtualioji bei papildytoji realybė, dirbtinis intelektas, skaitmeniniai dvyniai, jutikliai, daiktų internetas, 3D skenavimas, robotų, egzoskeletų, dronų naudojimas ir 3D spausdinimas.

Skaitmeninė transformacija yra ne tik atskiras technologijų įdiegimas – technologijos tarpusavyje sąveikauja, viena kitą papildo. Nors skaitmeninės technologijos kol kas bendrovių naudojamos daugiau projektavimo etape, naudos duoti gali ir kituose procesuose – statymo, pastato eksploatavimo, renovacijos.

Europos Sąjunga ir atskiros valstybės skatina skaitmeninių valdymo sistemų įsisavinimą statybų sektoriuje. Kuriamos tiek finansavimo programos, tiek platformos, kuriose buriasi šia tema komunikuojantys politikos ir verslo atstovai. Nemaža dalimi procesų skaitmenizavimas priklauso nuo to, kiek sutampa užsakovų, rangovų ir subrangovų motyvacija tai daryti. Dauguma Skandinavijos šalių ir Jungtinės Karalystės užsakovų ar projektų valdytojų reikalauja, kad paslaugų tiekėjai dirbtų BIM aplinkoje. Atsiranda reikalavimų naudoti BIM valstybiniuose projektuose – tokį reikalavimą pernai įsivedė ir Lietuva.

Didžiausia kliūtis skaitmeninei transformacijai kol kas yra bandymų ir duomenų trūkumas, kokios realios naudos statybų proceso efektyvinimui duoda atskira konkreti technologija. Europos Komisija nurodo, kad taip pat įrangos ir programinės įrangos kaina, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir menkas skaitmeninių technologijų supratimas yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys spartesnei ir platesnei Europos statybų sektoriaus skaitmenizacijai.

Skaitmeninių technologijų paplitimas

Europos Komisija 2021 metų Europos statybų sektoriaus apžvalgoje teigia, kad valstybėse narėse skaitmeninė branda labai skirtinga. Skirtingos technologijos šalyse paplitusios nevienodai. Vienos iš šių technologijų turi didelį augimo potencialą, prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus smarkiai skverbsis į statybų sektorių, o kitos – dar tik bandymų stadijoje.

Jutikliai

Jutikliai yra elektroniniai prietaisai, su kuriais galima rinkti įvairius duomenis, pavyzdžiui, apie elektros energijos suvartojimą, patalpų oro temperatūrą, CO2 koncentraciją. Tai galima daryti bet kuriuo etapu – architektūriniame

Iuo Metu 3d Spausdinimas Da Niau Taikomas Kuriant Ma Us

Pastato Komponentus Ar

OBJEKTUS, TOKIUS KAIP TILTAI, ARCHITEKTŪRINIAI ELEMENTAI.

Didesni Objekt Spausdinimas Ir

Daugiau Nei Vienos Med Iagos

NAUDOJIMAS VIS DAR YRA IŠŠŪKIS.

ir inžineriniame projektavime, statyboje, pastato eksploatavimo ir priežiūros metu, per renovaciją ar griovimą.

Statybose jutikliai duoda trejopos naudos: padeda užtikrinti darbų saugą, optimizuoti ir efektyviai valdyti procesus. Pavyzdžiui, statybvietėje naudojamose mašinose įtaisyti jutikliai gali padėti laiku įvertinti, kada mašinai reikia techninės priežiūros – taip sumažėja bendros remonto išlaidos.

Nėra duomenų, kiek plačiai naudojami jutikliai, bet Europos Komisijos ataskaitoje prognozuojama, kad jų naudojimas augs.

3D skenavimas

3D skaitytuvas veikia pasitelkdamas lazerius, tad tiksliai apskaičiuoja objekto formą ir matmenis. Skaitytuvų užfiksuoti 3D duomenys įtraukiami į BIM modelius arba skaitmeninius dvynius.

Kadangi surinkti duomenys yra tikslūs, nereikia spėlioti ir atlikti pakartotinų matavimų, perskaičiavimų, o tai sutaupo laiko. Apskaičiuota, kad naudojant 3D lazerinį skenavimą galima 5–7 procentais sumažinti projekto sąnaudas ir 10–12 procentais pagerinti projekto laiką.

Europos Komisijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo ataskaitoje teigiama, kad 3D skenavimas kol kas naudojamas retai, jį renkasi naujos įmonės ar valdžios institucijos kultūros paveldo objektų saugojimo projektuose.

3D spausdinimas

Tai objekto kūrimo procesas, kai 3D spausdintuvu sukietinama medžiaga, pavyzdžiui, plastikas, metalas, mediena ar betonas. Toks procesas taupo laiką, konstrukcijos yra greičiau montuojamos, lieka mažiau statybinių atliekų.

3D spausdinimas dažnai derinamas su lazerinėmis pjovimo staklėmis. Nors tai yra du visiškai skirtingi statybos procesai, pjovimas lazeriu leidžia gauti panašius rezultatus kaip ir 3D spausdinimas.

Šiuo metu 3D spausdinimas dažniau taikomas kuriant mažus pastato komponentus ar objektus, tokius kaip tiltai, architektūriniai elementai. Didesnių objektų spausdinimas ir daugiau nei vienos medžiagos naudojimas vis dar yra iššūkis. Mėginimas atspausdinti visą 3D pastatą – tik bandomųjų projektų stadijoje, pavyzdžiui, visas 3D būdu atspausdintas namas yra Šveicarijoje, Ciuriche.

Skaitmenini Technologij S Veika Statyb Sektoriuje

Atnaujina duomenis

Daiktų internetas

Sąveikauja

Sąveikauja

Sąveikauja

Integruojami/suteikia duomenis

Jutikliai Robotika

Sąveikauja Integruojami

Integruojami

3D skenavimas Dronai

Suteikia duomenis

Bim

Sąveikauja

Suteikia duomenis

Informacinių modelių kūrimas

Suteikia 3D modelius

3D spausdinimas

Atnaujina duomenis

Suteikia skaitmeninius modelius

Suteikiaskaitmeninius modelius

Atnaujina duomenis

BIM yra labiausiai išvystyta ir naudojama skaitmeninė technologija statybų sektoriuje, tačiau jos įsisavinimas ES rinkoje vis dar nedidelis. Dažnai BIM suprantamas kaip gražus 3D vaizdinys, padedantis modelyje suderinti brėžinių versijas, sužiūrėti konstruktoriams reikalingas angas, bendruosius susikirtimus. Tačiau mažai naudojamos platesnės BIM galimybės – technologija leidžia skaitmenizuoti ne tik statinių projektavimo, bet ir statybos, eksploatacijos ir rekonstrukcijos ar nugriovimo procesus. BIM leidžia glaudžiau komunikuoti visiems statybos dalyviams, o tai prisideda prie efektyvumo padidėjimo, mažesnių sąnaudų, mažesnės klaidų ir nesusipratimų tikimybės.

Europos Komisijos duomenimis, tik apie 29 procentus statybos įmonių naudoja BIM pradiniame projektavimo etape pastato trimačiam vaizdui sukurti. O projektui valdyti ir laiko apskaitai – dar mažiau, iki 6 procentų įmonių. Dažniau BIM naudoja didelės įmonės, kurios turi koordinuoti plataus masto, intensyvios komunikacijos reikalaujančius projektus.

Skaitmeninis dvynys

Apie skaitmeninį dvynį kalbama daugelyje pasaulio šalių, lyderiai pasirengę kurti skaitmeninius miestų ir net visos Žemės modelius. Skaitmeninis dvynys, kaip sufleruoja pavadinimas, yra pastato ar infrastruktūros virtualus atitikmuo. Fizinėje vietoje esantys jutikliai nuolat fiksuoja aplinkos pokyčius ir realiu laiku siunčia duomenis į BIM modelį.

Automatizacija

Dirbtinis intelektas

Automatizacija

Suteikiaatnaujintus duomenis

Skaitmeniniai dvyniai

Suteikia skaitmeninius modelius

Virtuali ir papildyta realybė

Skaitmeninis dvynys leidžia optimaliai valdyti pastato gyvenimo ciklą, stebėti jo CO2 išskyrimą, energijos praradimo lygį, galimus pažeidimus. Technologijos naudojimo statybų sektoriuje privalumai yra įvairūs. Pavyzdžiui, statybos etapo metu projektų vadovai gali palyginti iš pradžių numatytą laiko grafiką su faktine situacija statybvietėje, operatyviai imtis veiksmų.

ES šiuo metu skaitmeniniai dvyniai apsiriboja keliais bandomaisiais projektais, tačiau technologijai žadama plėtra.

Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas (DI) – tai mašinos gebėjimas mokytis pačiai iš savęs, panašiai kaip žmogus. DI išmoksta atpažinti problemas, jas suskirstyti į kategorijas, atitinkamai jas spręsti.

Projektavimo etape DI gali būti panaudotas kuriant geresnius pastatų projektus, juo galima automatizuoti pasikartojančias kūrybines užduotis. Tačiau, nors ir daug kalbama apie DI, jis vis dar yra kūrimosi stadijoje ir neparuoštas plačiai naudoti rinkoje.

Daiktų internetas

Daiktų internetas – tai buitinių prietaisų, jutiklių, transporto priemonių ir kitų objektų prisijungimo prie interneto koncepcija. Internetu sujungti daiktai gali bendrauti, keistis duomenimis, juos tampa įmanoma valdyti nuotoliniu būdu.

Daiktų internetą palaikantys išmanieji įrenginiai, tokie kaip jutikliai ir stebėjimo sistemos, gali būti naudojami ju- dėjimui statybų aikštelėje stebėti, mašinų logistikai sekti. Pavyzdžiui, galima stebėti, kiek mašinų realiai panaudojama statybų aikštelėje, ir sumaniau komplektuoti jų sąstatą. Arba daiktų internetas gali padėti visada matyti, kurioje vietoje statybų aikštelėje yra paliktas įrankis, ir taip nesugaišti laiko jo paieškoms.

Europos Komisijos metinės ataskaitoje analizės duomenys rodo, kad daiktų interneto naudojimo lygis ES yra žemas, palyginti su, pavyzdžiui, JAV, – tik maždaug ketvirtadalis Europos įmonių pradeda naudoti šią technologiją, o JAV šis rodiklis siekia apie 40 procentų.

Virtualioji ir papildytoji realybė

Virtualioji realybė imituoja visą pastato vaizdą, o papildytoji realybė derina realų fizinio objekto vaizdą su skaitmeniniu. Virtualiosios ir papildytosios realybės technologijos gali būti naudojamos sudėtingiems projektams vizualizuoti: sukurti aplinką, kurioje inžinieriai, projektų vadovai ir klientai realistiškai įsivaizduoja galutinį rezultatą. Jie gali tarsi apeiti visą projektą ir patys patikrinti, dar prieš prasidedant statybų etapui.

Ši technologija taip pat yra vis dar kūrimo stadijoje ir statybų sektoriuje nėra naudojama masiškai. Tačiau, Europos Komisijos analizės duomenimis, per kelis ateinančius metus virtualiosios ir papildytosios realybės rinka augs daugiau nei trečdaliu.

Robotai ir egzoskeletai

Robotikos taikymo sritis statybose yra gana plati, apima daugumą etapų – nuo pastato statybos, eksploatavimo ir priežiūros iki išmontavimo ir perdirbimo.

Pavyzdžiui, statybos etape robotai gali atlikti monotoniškas, besikartojančias užduotis arba sunkius, fizinius darbus, pavaduoti žmogų kenksmingoje aplinkoje. Viena vertus, tai sumažina darbuotojų saugos riziką, kita vertus –klaidų tikimybę.

Robotų naudojimas statybvietėse vis dar yra ribotas, jų pritaikymas rinkoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Vis dėlto šiai technologijai prognozuojamas stabilus augimas.

Statybos Etape Robotai Gali

ATLIKTI MONOTONIŠKAS, BESIKARTOJANČIAS UŽDUOTIS ARBA

SUNKIUS, FIZINIUS DARBUS, PAVADUOTI ŽMOGŲ KENKSMINGOJE APLINKOJE.

Dronai

Dronai – tai nuotoliniu būdu pilotuojami orlaiviai, aprūpinti didelės raiškos kameromis ir kita skenavimo įranga. Jais gautus vaizdo įrašus galima toliau tobulinti naudojant specialią programinę įrangą, kuriant 3D modelius. Dronai leidžia fiksuoti realybę realiuoju laiku, stebėti, ar laikomasi darbų plano, medžiagų ir atliekų saugojimo taisyklių. Europos Komisijos duomenimis, statybos srityje dronus naudoja apie penktadalis Europos statybos įmonių –tiek didelių, tiek vidutinių ir mažų. Manoma, kad technologija paplitusi būtent dėl galimybės ją naudoti visuose statybos etapuose.