išmanusis miestas II Ventos upės slėnio Kuršėnuose pritaikymas bendruomenės ir verslo reikmėms
Kuršėnai
Projektuojama teritorija
1
Aiškinamasis raštas Kuršėnai, tai miestas darniai sugyvenantis su gamta, turintis giliausias tradicijas. Jau 1613 metais jis pažymėtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. Šio krašto širdis - Ventos upė ir jos slėnis. Aplink kūrėsi ir vystėsi visas miestas. Čia kryžiavosi kuršių, lietuvių (žemaičių ir aukštaičių), latvių kalbos. Taip jau susiklostė, kad Ventos upės slėnis daugelį metų iš esmės pilnavertiškai liko nepanaudotas bendruomenės reikmėms, atskyrė kultūrinę (dvaro ir kultūros rūmai) bei mokslo (mokykla) erdvę nuo gyvenamosios teritorijos. Nereikėjo gilios analizės, kad suvokti didžiulį šios teritorijos rekreacinį, pažintinį ir turizmo verslo potencialą. Analizuojant Kuršėnus ir Ventos upės slėnį, be grynai susisiekimo, verslo paieškų funkcijos, buvo pasukta miestelio identiteto paieškos link - DNR identifikavimo. Svarbiausia buvo atrasti bruožus, kurie būdingi tik šiai vietovei, o po to eiti tolesnių paieškų kelių. Čia gyvena daug geraširdžių ir kūribingų žmonių. Nevienas jų kūrė ir kuria eiles, daug muzikantų, pasakorių, medžio drožėjų, tapytojų, audėjų, daug talentingų keramikų ir pynėjų. Ypač Kuršėnai garsėja moliu, tradiciškai žinomi jų puodžiai. Ir legenda, bylojanti kaip atsirado Kuršėnų vardas. Jau senais laikais žmonės šienaudavo derlingas Ventos pievas. Vieną kartą rytę pabudę, neberado iš vakaro nušienauto derliaus. Visi sujudo, sukruto:-Kur šiens?Kur šiens?- taip atsirado Kuršėnai. IDENTITETAS: 1.Kultūrinis: molis, tradiciniai amatai, žymūs žmonės 2. Verslo: biokuro pramonė, didžiulis potencialas tranzitiniam turizmui: tiek automobiliam, tiek dviračių (keltai iš Vokietijos, Švedijos į Klaipėdą, tranzitas į Rygą, Taliną ar atvirkščiai). Egzistuoja ir vietinis vandens turizmas, kuriam sukūrus palankią terpę atsiranda proga suklestėti. Visa ši situacija skatina apgyvendinimo verslo plėtrą, ypatingai palanki situacija atsirasti kempingui prie upės (tiek palapinių, tiek kemperių). Atlikus analizę, matoma perpektyva ir buitinio aptarnavimo verslui vystytis šalia Šiaulių megapolio (konkurencingesnės kainos). 3. Erdvinis: Ventos slėnio kontūrai, bažnyčios siluetas. Spalvos: gamtinė žaluma, šienas, vandens ir molio tonai. Suvėrus viską į vienus karolius gausime Kuršėnų tolesnio vystymosi formulę. Tuo ir paremti visi sprendiniai. Sprendžiant upės išvystymo perspektyvą, pirmiausia buvo surastos pagrindinės jungtys vedančios į slėnį per reikšmingas teritorijas (turgus, Ivinskio aikštė su prekybos centrais, gyvenamosios ir ect.). Kadangi Ivinskio aikštei jau yra paruoštas techninis projektas ir ruošiamasi statybos darbams, todėl šios teritorijos sprendinių neteikėme. Automobilų parkavimo vietų centrinėje dalyje ir prieigose yra pakankamai. Vadovaujantis darnios plėtros principais, sprendinius galima suskirstyti į dvi dalis: 1.Praktinių poreikių tenkinimą nepažeidžiant egzistuojančios ekologinės pusiausvyros (susisiekimo pėsčiomis ir dviračiais tarp reikšmingų miesto dalių), nepažeidžiant egzistuojančios ekologinės pusiausvyros. 2.Papildyti rekreacinių teritorijų potencialą numatant edukacinius ir aktyvaus sporto maršrutus, išsaugant ir puoselėjant unikalaus gamtinio karkaso visumą ir elementus. Išmaniąsias technologijas numatome koncentruoti į slėnio, upės ir pakeltų takų apšvietimą, sukuriant pridėtinę realybę tamsiu paros metu. Prie poilsio vietų numatyti telefonų pakrovimo stoteles, bevielį internetą. Parsisiuntus programėlę, galima susirasti edukacinius ar atraktyvius maršrutus (pagal poreikį). Projektuojant tiltą siūlome iluminuoti pagal muziką, kurią skleis po tiltu sukabinti vamzdeliai ar varpeliai. Muzika priklausys nuo vėjo krypties ir stiprumo. Visa elektros instaliacija pagrįsta saulės ir vėjo energija. Įrengiamos lietaus vandens talpos drėkinti bendruomenės sodą. TARPDISCIPLINIŠKUMAS Vystant Ventos slėnio projektą turi būti sutelktai panaudotos dendrologų, biologų, ichtiologų, hidrologų, aplinkos fizikų, statybos inžinierių, kraštovaizdžio architektų, vaizduojamosios dailės specialistų ir kitų profesionalų žinios, kad teritorija taptų darnios plėtros pavyzdiniu poligonu. Tik tokiu atveju sukurta rekreacinė erdvė, papildyta vietinių amatininkų išmaniais darbais bei originaliais meniniais projektais turi galimybę tapti reikšmingu respublikos turizmo objektu.
Ventos upė Ekosala Medinė krantinė Pažintinis pėsčiųjų takas
tiltas
Kuršėnų dvaro parkas
Pėsčiųjų tiltas
tiltas Paminklas žuvusiems atminti
tiltas
Menų sala Amfiteatras
tiltas Takas L.Ivinskio aikštė ir paminklas
architekturos
dizaino ir dailes k a t e d r a