Aiškinamasis raštas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS

IŠMANUSIS MIESTAS III Naujosios Akmenės sveikatingumo komplekso statyba

Darbą atliko: Eimantė Jautakytė (architektūra), Martynas Kilius (architektūra), Raphael Pelengaris (architektūra), Titas Štreimikis (statybos inžinerija), Audrius Gudas (statybos inžinerija),

Kaunas, 2017m.

Įvadas Mūsų komanda pasirinko Naujosios Akmenės sveikatingumo komplekso statybą ir aplinkos pritaikymą. Užduoties raikalavimai - naujas sveikatingumo komplekso pastatas, kuris turi architektūriškai integruotis į užstatytą miesto centrą. Būtina įvertinti ribotą žemės sklypo plotą bei esamos infrastruktūros pritaikymą naujo pastato funkcijoms palaikyti. Taip pat sveikatingumo kompleksui reikalingos patalpos: universali futbolo – krepšinio sporto salė, baseino salė, bokso treniruočių salė, treniruoklių salė, karatė/jogos treniruočių salė, administracinės patalpos, persirengimo ir sanitarinės patalpos.

Situacija Sklypo šiaurinėje pusėje yra pagrindinis miesto parkas, už kurio – vienintelė bažnyčia. Vakarinėje pusėje – pagrindinis kelias vedantis į Naująją Akmenę ir jos centrą. Rytinėje pusėje – stadionas. Pietinėje pusėje – autobusų stotis, o pagrindinis miesto centras yra šiaurės vakarų pusėje.

Apribojimai Pradedant analizuoti sklypą susdūrėme su nemažai apribojimų, kurie apsunkino sveikatingumo komplekso projektavimą. Pirmasis apribojimas, tai aukštingumas - kompleksas negali vizualiai konkuruoti su šalia esančia bažnyčia, todėl numatomas aukštis turi neviršyti 13 metrų. Antrasis apribojimas – sudėtinga sklypo forma, neleidžianti laisvai išdėlioti patalpų. Tenka labai prisitaikyti prie nestandartinės ir kampuotos sklypo formos, todėl patalpų išdėstymui neturėjome didelės laisvės. Trečiasis apribojimas - nėra lengvo, tiesioginio patekimo į sklypą.

Situaciją komplikuoją esanti parduotuvė ir dveji, komercinės paskirties, pastatai, kurie yra priešais sklypą, taip jie blokuoja tiesiogini patekimą į sklypą.

Idėja Svarbiausios idėjos ir aspektai, kuriais rėmėmės projektuodami šį pastatą: 1. Žmonių judėjimo kryptys ir takai (žr. Schemos). Išsiaiškinom pagrindinius takus kuriais žmonės vaikšto, taip pat parko kelius, kuriais vyksta judėjimas, pagal tai formavome pastato idėjinį tūrį.

2. Tūrių integravimas į aplinką, kompleksą suprojektuoti taip, kuris architektūriškai integruotųsi į užstatytą miesto centrą, neišsišokdamas ir prisitaikydamas prie esamos aplinkos.

3. Draugiškumas. Siekiame ne tik pastatyti kompleksą, tačiau integruoti ir prijungti esamas funkcijas: sporto pramogų pastate įrengiame persirengimo kabinas, kuriomis galės naudotis ne tik baseino lankytojai, tačiau ir komandų žaidėjai, kurių rungtynės ar treniruotės laukia stadione (žr. Integralumo schema 1). Taip pat į savo sklypą integruojame parduotuvę, ją siūlome padidinti ir prijungti prie sklypo. Tokiu būdu norime, pritraukti daugiau žmonių, padidinti apyvartą, gaunasi abipusė nauda (žr. Integralumo schema 2). Šalia esantiems namams pasiūlome privatumą įkasdami privačią žaidėjų aikštelę žemiau (žr. Integralumo schema 3).

4. Tūrio išskaidymas. Pagrindinis didelis tūris link parko pusės yra išskaidomas į mažesnius blokus, taip siekiant kuo labiau prisitaikyti prie aplinkos.

Projekto aprašymas Taigi projektuojant sveikatingumo kompleksą nebuvo pasirinktas vienas dideli tūris, atsižvelgiama į pėsčiūjų judėjimo kryptis, takus, todėl forma buvo išskaidyta būtent pagal juos.

Galutiniame variante liko tik trys blokai. Jie neišsišoka iš bendro miestelio konteksto, nes Naujojoje Akmenėje nėra tokių didelių pastatų, pagrindinis dalykas yra prisitaikyti prie aplinkos.

Pirmasis blokas – viešbutis ir restoranas.

Taigi, einant pagrindiniu pėsčiųjų taku pirmiausia po dešine puse pamatysime parduotuvę, kurią siūlome padidinti ir prijungi prie sklypo. Toliau einant kairėje pusėje suprojektuotas pirmasis sveikatingumo komplekso blokas tai - viešbutis su restoranu. Kadangi Naujoji Akmenė ne didelis miestas ir jame yra tik vienas viešbutis, todėl pagalvojome, kad tai būtų puiki alternatyva tuo pačiu traukos objektas, žmonėms apsilankyti šiame mieste. Viešbutyje vyrauja trijų tipų kambariai, vienviečiai dviviečiai bei triviečiai. Restoranu gali naudotis tiek viešbučio lankytojai, tiek praeiviai. Taipogi tam pačiam bloke į parko pusę yra integruotas greito maisto restoranas, kuris dirba visą parą, tokia vieta turi potencialą žmones pritraukti ir vietą padaryti gyvesnę.

Antrasis blokas – sporto pramogos.

Sekančiame bloke, pirmąjame aukšte yra įrengtas baseinas su sūkurinėmis voniomis, pirtimis bei vaikų baseinu. Taip pat su dviem atskirais persirengimo kambariais, kurie yra pritaikyti ne tik baseino lankytojams, bet prireikus ir stadiono žaidėjams, bei adminitracinės patalpos. Antrąjame aukšte soprto klubas, jogos bei karatė treniruočių salės.

Trečiasis blokas – sporto arena Pagrindinis blokas, kuriame yra universali ir bokso salės. Įvažiavimas sportininkams ir VIP žmonėms yra cokoliniame aukšte, taip pat iš ten yra patekimas universalios salės sportininkams į persirengimo kambarius ir į salę, o boksininkams reikia pakilti į pirmą aukštą ir ten jiems yra įrengti persirengimo kambariai iš kurių tiesioginis įėjimas į salę. Pagrindinis įėjimas žmonėms yra už parduotuvės, bilietus galima nuspirkti kioskelyje esančiame lauke, kuris yra integruotas į bendrą tūrį. Viduje yra persirengimo kabinos žiūrovams, sanitarinės patalpos, zona skirta tik VIP nariams ir parduotuvėlė. Iš holo yra patekimas tiek į universalę salę tiek ir į bokso salę. Taip pat pirmajame aukšte prie boksininkų persirengimo kambarių yra administracinės patalpos.

Vidinis parkas Kadangi sveikatingumo kompleksas nėra mažas ir norint sukurti jaukią ir malonią erdvę žmonėms įrengėme mini vidini kiemelį, pagrindinė jo esmė, tai leisti žmonėms joje pabūti leisti laiką, išeiti rungtynių pertraukų metu, o kai kompeksas nėra naudojamas tiesiog padaryti susibūrimo vietą. Vienas iš būdų - kelių nurodymas. Kiekvienas kelias kuris veda ar į restoraną, viešbutį, sporto kompleksą ar areną yra pažymėtas skirtingomis spalvomis. Viskas prasidėtų pėsčiųjų tako pradžioje. Tokiu būdu suteikiant gyvybingumo kompleksui ir kartu parodant žmonėms, kuria kryptimi jie galėtų eiti.

Sveikatingumo komplekso dizainas Fasaduose vyrauja vertikalumas, jį siejame su parku ir jame esančiais medžiais, todėl medžiagiškumas yra parinktas taip pat medžio plokštės, norint kuo labiau įsilieti ir tu pačiu prisitaikyti prie aplinkos. Taip pat visuose blokuose tam tikrais intarpais fasadai yra apželdinti, kad nebūtų didelio atotrūkio nuo augmenijos

Parko pertvarkymas Kadangi kompleksą pritaikome prie aplinkos, tai nusprendėme šiek tiek pakoreguoti parką, aiškiau nubrėžti pagrindinius pėsčiųjų takus jų kryptis (žr. Schemos). Taip pat parinkti tikslias vietas, vaikų žaidimo aikštelei ir lauko treniruokliams. Pagrindiniai takeliai, eina nuo komplekso link bažnyčios, taip pat nuo bažnyčios link komplekso, kertantis takelis, prasideda nuo miesto aikštės kelio esančios šiaurės rytų pusėje ir eina skersai per visą parką iki automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra pietvakarių pusėje.

Automobilių parkavimas Automobilių stovėjimo aikštelę esančia šalia sklypo, panaudojome savo reikmėms ir labiau išplėteme, joje telpa 179 automobiliai (žr. Schemos). Taip pat Naujosios Akmenės keliai yra ganėtinai platūs, apie 40 metrų, todėl kiekvienoje kelio pusėje telpa po vieną eilę, kur gali stovėti automobiliai, jas taip pat galime priskaityti kaip parkavimo vietas. Projektuoti didelės parkingo aikštelės nenorėjome, nes ne varžybų metu, ji nebus tinkamai išnaudota, tik užims vietą. Todėl mašinų stovėjimą, paskirstėme bendrai po visą miestą.

Remėjai 1. Statybinės konstrukcijos, ARKO mūro blokeliai – SKV. Iš mūro blokų ARKO M24 mūrijamos, sveikatingumo komplekso sienos.

2. Stogų dangos – Mida LT TECHNONICOL Nr.21 hidroizoliacinė mastika.

Naudojama stogo dangų įrengimui.

3. Fasadų danga – CEMBRIT Cembrit Plank CP 180 Signal Black.

4. Fotovoltinės sistemos – Solet Monokristalinis fotovoltinis Solet M60.6 – 250/280 modulis. Saulės muduliai, kurie renką saulės energiją.

5. Sprendimai infrastruktūrai, transporto valdymui, viešajam saugumui, visuomeninių pastatų valdymo sistemoms – FIMA Įeigos kontrolės sistemos. Naudojamos patekimo į patalpas kontrolei, informacijos apie įeinančius bei išeinančius asmenis fiksavimui.

6. Privačių ir kitos paskirties pastatų sistemų valdymas - JUNG Viešbučio kortelė – jungiklis. Naudojant viešbučio kortelę ją įstačius, automatiškai bus įjungiamas kambario apšvietimas.

7. Scenos techninis servisas (StS) Žiūrovų kėdės ir jų automatizacija. Naudojimas galimybė transformuoti salę iš sėdimos į stovimą.

8. Lynų sistema – Jakob Pasirinkome, architektūrines virves, kurios yra tvirtinamos ant fasadų, kad būtų galima apželldini pastatą.

Biudžetas Žinome, kad duotą sumą šiektiek viršijome, tačiau, siekiant kokybiškumo, ilgaamžiškumo, nemanome, kad tai didžiulė problema.

PAGRINDINIŲ NORMATYVINIŲ STATYBOS TECHNINIŲ DOKUMENTŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS PARENGTI PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI, SĄRAŠAS Nagrinėjamos teritorijos projektiniai pasiūlymai parengti atsižvelgiant į LR galiojančių teisinių dokumentų reglamentuojančių statybą bei teritorijų planavimą reikalavimus. Pagrindinis dokumentas reglamentuojantis naujų statinių atsiradimą nagrinėjamoje teritorijoje – Naujosios Akmenės miesto teritorijos bendrasis planas patvirtintas Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2008-06-27 sprendimu Nr. T-163, kuriame nagrinėjamai teritorijai numatytas Žemės sklypų naudojimo būdas: Kitos paskirties žemė – bendrojo naudojimo teritorijos. Sprendiniai susiję su Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), Dvarų paveldo išsaugojimo programa (Žin., 2003, Nr. 38-1740, pratęsta iki 2008 m.), Lietuvos nacionaline turizmo plėtros programa (Žin., 2003, Nr. 121-5481).

Planuojamos teritorijos bei jos objektų paskirtis visiškai atitinka šiuos planavimo dokumentuose iškeltus tiklsus.

Lietuvos Respublikos įstatymai*: 1. LR Statybos įstatymas (TAR, 2016-07-13, Nr. 20300).

2. LR teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 21-617).

3. LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas (Nr. X-258, 2005-06-21).

4. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170; 2012, Nr. 69-3525 – aktuali įstatymo redakcija nuo 2012-07-01).

5. LR Kelių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492) Organizaciniai tvarkomieji statybos techniniai reglamentai*: 6. STR 1.01.04:2015. Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas (TAR, 2015-12-11, Nr. 19649).* 7. STR 1.01.03:2017. Statinių klasifikavimas (TAR, 2016-11-21, Nr. 27168).* 8. STR 1.01.08:2002. Statinio statybos rūšys. (Žin., 2002, Nr. 119-5372 ).* 9. STR 1.03.01:2016. Statybiniai tyrimai. Statinio avarija. (Žin., 2016-11-11, Nr. D1-748).* 10. STR 1.04.04:2017. Statinio projektavimas, projekto ekspertizė (TAR, 2016-11-11, Nr. 26687).* 11. STR 1.05.01:2017. Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas. (TAR, 2016-12-12, Nr. 28700).* 12. STR 1.06.01:2016. Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra (TAR, 2016-1205, Nr. 28228).* 13. STR 1.12.06:2002. Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė. (Žin., 2002, Nr. 109-4837).* 14. STR 2.06.04:2014. Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai. (TAR, Nr. 2014-0769 ir vėlesni reglamento pakeitimai).*

Techninių reikalavimų statybos techniniai ir kiti reglamentai*: 15. STR 2.01.01(1):2005. Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. (Žin.,2005, Nr. 115-4195).* 16. STR 2.01.01(2):1999. ESR. Gaisrinė sauga. (Žin, 2000, Nr. 17-424 ).* 17. STR 2.01.01(3):1999. ESR. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga. (Žin., 2000, Nr. 8-215 ).* 18. STR 2.01.01(4):2008. ESR. Naudojimo sauga. (Žin., 2008, Nr. 1-34).* 19. STR 2.01.01(5):2008. ESR. Apsauga nuo triukšmo. (Žin., 2008, Nr. 35-1256).* 20. STR 2.01.01(6):2008. Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. (Žin., 2008, Nr. 35-1255).* 21. STR 2.01.02:2016. Pastatų energetinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas. (TAR, 2016-12- 01, Nr. 27896).* 22. STR 2.01.06:2009. Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo. (Žin., 2009, Nr. 138-6095).* 23. STR 2.01.07:2004. Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo. (Žin., 2003, Nr. 79-3614 ir vėlesni reglamento pakeitimai).* 24. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., Žin. 2004, Nr. 54-1851 ir vėlesni reglamento pakeitimai,).* 25. STR 2.03.01:2001. Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms. (Žin., 2001, Nr. 53-1898 ).* 26. STR 2.05.01:2005. Pastatų atitvarų šiluminė technika. (Žin., 2005-08-18, Nr. 100-3733 ).* 27. STR 2.05.02:2008. Statinių konstrukcijos. Stogai. (Žin., 2008, Nr. 130-4997 ).* 28. STR 2.05.03:2003. Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai. (Žin., 2003-06-20, Nr. 59-2682).* 29. STR 2.05.04:2003. Poveikiai ir apkrovos. (Žin., 2003, Nr. 59-2683 ).* 30. STR 2.05.05:2005. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. (Žin., 2005, Nr. 17-550 ).* 31. STR 2.05.07:2005. Medinių konstrukcijų projektavimas. (Žin., 2005, Nr. 25-818)./ 32. STR 2.05.08:2005. Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos. (Žin., 2005, Nr. 28-895 ).* 33. STR 2.05.09:2005. Mūrinių konstrukcijų projektavimas. (Žin., 2005, Nr. 14-443).* 34. STR 2.05.13:2004. Statinių konstrukcijos. Grindys. (Žin, 2004, Nr. 56-1949).* 35. STR 2.06.04:2014. Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai. (TAR, Nr. 2014-0769 ir vėlesni reglamento pakeitimai).* 36. STR 2.09.02:2005. Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas. (Žin., 2005, Nr. 75-2729).*.

37. GKTR 2.01.01:1999. LR teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka (Žin., 1999, Nr. 42-1356).* 38. KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (Žin., 2008, Nr. 9-322; 2012, Nr. 55-2744).* 39. Automobilių kelių standartizuotų dangų projektavimo taisyklėmis KPD SDK 07.

Respublikos statybos normos, taisyklės, higienos normos ir aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai ir kt.*: 40. RSN 156-94. Statybinė klimatologija ir vėlesni statybos normų pakeitimai (Žin., 1994, Nr. 24-394; 2002, Nr. 96-4230).* 41. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisyklės (Žin., 2004, Nr.134-4878)*.

42. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1992, Nr.22-652)*.

43. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (Žin., 2012, Nr. 18-816).* 44. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės (Žin., 2012, Nr. 2-58).* 45. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės (Žin., 2011, Nr. 67-3199).* 46. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės (Žin., 2011, Nr. 165-7886).* 47. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (Žin., 2010, Nr. 146-7510; 2011, Nr. 23-1137; 2011, Nr.75-3661 ir vėlesni reikalavimų pakeitimai).* 48. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės ir vėlesni taisyklių pakeitimai (Žin., 2009, Nr. 63-2538; 2010, Nr. 2-107; 2011, Nr. 48-2343; 2012, Nr. 78-4085).* 49. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės ir vėlesni taisyklių pakeitimai (Žin., 2009, Nr.63-2538; 2010, Nr.2-107; 2011, Nr. 48-2343; 2012, Nr. 78-4085).* 50. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2009, Nr.63-2538; 2010, Nr. 2-107; 2011, Nr. 48-2343; 2012, Nr. 78-4085).* 51. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 8-378).* 52. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (Žin., 2007, Nr. 42-1594).* 53. HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2011, Nr. 75-3638).* 54. HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (Žin., 2009, Nr. 159-7219).* 55. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai (Žin., 2008, Nr. 10-362).* 56. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai (Žin., 2000, Nr. 3-88).* 57. Statybos ar rekonstravimo techninių projektų tikrinimo valstybinėje darbo inspekcijoje tvarkosaprašas (Žin., 2010, Nr. 157-8006; 2012, Nr. 5-173).* 58. DT 5-00. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje (Žin., 2001, Nr. 3-74; 2011, Nr. 77-3785 ir vėlesni taisyklių pakeitimai).* 59. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai (Žin., 2005, Nr. 53-1804).* 60. Kėlimo kranų naudojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 112-5717).* 61. Atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 1999, Nr.63-2065).* 62. Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės (Žin., 2011, Nr. 57-2720).* 63. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2007, Nr.10-403). *Pastaba. Rengiant projektinius pasiūlymus vadovautasi aukščiau išvardintų teisės aktų aktualiomis redakcijomis ir (arba) naujausių jų pakeitimų publikacijomis.