DNA STUDIO komanda: Antanas Dominas, Goda Žukaitė, Algirdas Rasimavičius

ANYKŠČIŲ A. BARANAUSKO IR A. VIENUOLIO- ŽUKAUSKO MUZIEJAUS TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DNA STUDIO KOMANDA Antanas Dominas, Goda Žukaitė, Algirdas Rasimavičius

2021, VILNIUS

1 TURINYS

ĮVADAS Objektas Problematika ir aktualumas Darbo tikslas Darbo uždaviniai Darbo sudėtis Darbo metodika

2

URBANISTINĖ-ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ

3

Užstatymo tipai Pasiekiamumas ISTORIJA

4

Gamybinis pastatas Administracinis pastatas Sarginės pastatas Ūkinis pastatas su kaminu ESAMOS TERITORIJOS ANALIZĖ

8

TRŪKUMŲ-PRIVALUMŲ IR GALIMYBIŲ STUDIJA

9

Trūkumų-privalumų analizė Galimybės SPRENDINIAI Įvadas Komplekso sutvarkymo bendrasis pasiūlymas Komplekso sutvarkymo idėja Sklypo plano sprendiniai Architektūriniai sprendiniai

11

ĮVADAS OBJEKTAS Nagrinėjama teritorija- istorinėje miesto dalyje esanti Anykščių Muziejų kalva, kurioje įsikūręs Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kompleksas. Muziejuje sutelkta literatūros klasikų kultūrinė atmintis, kurioje atsispindi Anykščių krašto kūltūros, literatūros,meno ir istorijos raida.

PROBLEMATIKA IR AKTUALUMAS

Kompleksą sudaro du pastatai- Antano Vienuolio Žukausko memorialinis namas- muziejus bei Antano Baranausko klėtis ir aplinkos elementai, tokie kaip A. Vienuolio kapas, gėlynų kompozicija, šulinys, laiptai, A. Baranausko paminklas. Antano Baranausko klėtelė- vienas seniausių medinių ūkinių pastatų Lietuvoje ir pirmasis Lietuvoje memorialinis muziejus, 1927 metais įkurtas rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio pastangomis. Anykščių kraštui ir visai Lietuvai muziejus nuolatos primena apie iškilias šio krašto asmenybes- jame saugomi autentiški Baranauskų šeimos daiktai, vertingi Baranausko ir Vienuolio rankraščiai, grafikos kūriniai, istoriniai leidiniai. Muziejuje taip pat rengiamos įvairios Anykščių miesto kultūrinės šventės bei renginiai.

Visa muziejaus teritorija yra išsidėsčiusi ant kalvos (reljefo aukščių skirtumas iki 10m), nuo kurios atsiveria panorama į Anykščių miesto istorinę dalį ir Anykščių Šv. Mato apaštalo evangelisto bažnyčią.

Nors Muziejų kalva yra traktuojama kaip vienas svarbiausių Anykščių miesto kultūrinių objektų, visa muziejaus teritorija stokoja lankytojams pritaikytų sprendinių- trūksta rekreacinių elementų, neįprasminti teritorijoje esantys objektai- A. Vienuolio kapas, A. Baranausko paminklas, šulinys- trūksta priėjimų, takų sistemos jungiančius šiuos objektus.Antano Baranausko klėtelė yra užgožta ją gaubiančio pastato. Norint toliau puoselėti Anykščių krašto kultūrą ir skleisti literatūros klasikų atminimą, muziejaus kompleksui yra būtinas atnaujimas.

DARBO TIKSLAS Identifikuoti pagrindinius Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus teritorijos privalumus ir trūkumus, numatyti jų stiprinimo ir šalinimo būdus bei pasiūlyti tolimesnius teritorijos raidos variantus.

DARBO UŽDAVINIAI

1.Atlikti išsamią teritorijos urbanistinę-istorinę analizę ir jos pagrindu suformuoti tolimesnę darbo metodiką; 2.SWOT analizės principu išskirti komplekso trūkumus ir privalumus, bei įvardinti galimybes; 3.Sukurti naują teritorijos revitalizacijos koncepciją, kuri apimtų komplekso viešųjų erdvių strūktūrą, integraciją į bendrą miesto audinį, tūrinę-architektūrinę išraišką ir realizuoti ją projekto pasiūlymo formatu.

DARBO SUDĖTIS

Konkursinį darbą sudaro: 1.Analitinė-tiriamoji dalis; 2.Projektinė dalis.

-Analitinę-metodinę dalį sudaro, esamos būklės urbanistinė, architektūrinė ir istorinė analizės, vertingųjų komplekso savybių analizė, teritorijos pliusų/minusų bei galimybių identifikavimas, analogų studija.

-Projektinę dalį sudaro pagal analitinėje-tiriamojoje dalyje gautas išvadas sudaryta teritorijos revitalizacijos funkcinės-erdvinės idėja, aplinkos sutvarkymo sprendiniai.

DARBO METODIKA

Darbas pradedamas analize, kurios metu gilinamasi į miesto urbanistinį audinį, ieškomas ryšys tarp jo ir nagrinėjamos teritorijos. Palaipsniui pereinama nuo smulkesnio mastelio prie stambesnioatliekama sklypo istorinė bei funkcinė analizės, galimybių studija, kurios pagrindu pasiūloma tolimesnė teritorijos sutvarkymo ir įtraukimo į bendrą miesto urbanistinį audinį, koncepcija.

2

URBANISTINĖ-ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ URBANISTINĖ APLINKA

Iki XIX a. pabaigos muziejaus teritorija nebuvo priskiriama Anykščių miestui- miestas vystėsi tik kairiajame Šventosios upės krante. XX a. pradžioje, miestui pradėjus plėstis ir kitapus upės, Užupiečių teritorija tapo Anykščių miesto dalimi. Šiuo metu muziejaus teritorija patenka į istorinę Anykščių miesto dalį.

Kompleksas išsidėstęs urbanistiniu požiūriu svarbioje vietoje- ašyje vedančioje miesto centro link.

Taip pat tai pirmas reikšmingas objektas matomas įvažiuojant į miestą iš rytinės pusės.

VIZUALINIAI RYŠIAI Muziejaus teritorija yra išsidėsčiusi ant kalvos, nuo kurios atsiveria panorama į Anykščių miesto istorinę dalį ir Šventosios upę. Stebimi vizualiniai ryšiai su kairiajame upės krante esančia Anykščių Šv. Mato apaštalo evangelisto bažnyčia bei paminklu Antanui Baranauskui atminti, tačiau šį svarbų vizualinį ryšį darko dešiniajame upės krante esanti nesutvarkyta autobusų stotis. Pats kompleksas yra gerai matomas atvykstantiems tiek iš rytų, tiek iš Anykščių centro pusės.

3

Šalia muziejaus teritorijos yra numatoma viešoji erdvė. Projekto autoriai- Metro architektūros komanda. Projekte formuojama teritorijos kompozicinė ašis, kuri tarpusavyje apjungia visą muziejaus teritoriją ir Šventosios upės pakrantę. Ašyje apjungiami naujai projektuojami ir rekonstruojami esami statiniai į ją orientuojant pagrindinius įėjimus, judėjimo srautus ir lankomus objektus.

ISTORIJA

Pirmasis muziejaus pastatas – poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelė. Ją 1826 m. (data įrėžta staktoje) pastatė poeto tėvas Jonas Baronas- Baranauskas buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike. Klėtelė statyta tiktai kirviu, be pjūklo, be geležinių vinių. 1839 m. klėtelė perkelta į dabartinę vietą. Klėtelėje mėgo ilsėtis Antanas Baranauskas, čia jis sukūrė poemą „Anykščių šilelis“ (1858– 1859 m.). XIX a. Baranauskų šeimai ši klėtelė pirmiausia tarnavo kaip ūkinis pastatėlis, kuriame buvo laikomi linai, geresni drabužiai, ūkiniai padargai. Iki dabar klėtelėje išlikę aruodai, į kuriuos pildavo grūdus, o nesudėtinga ūkio buhalterija buvo vedama, kreida brėžiant brūkšnelius durų staktoje.

A. Baranausko brolio Jono anūkas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis 1921 m. tėvų testamentu Baranauskų sklypą gavo kaip palikimą, klėtelę išsaugojo ir joje įkūrė Antano Baranausko muziejų. Čia sunešė vyskupo baldus, lagaminą, smuiką, išsaugojo Baranauskų šeimos lovą, kraičio skrynią, lentynėlę, kur buvo laikomi poeto rankraščiai, 1863 m. sukilėlių ginklus. Teritorijos šiaurinėje dalyje Antano Baranausko broliai Anupras ir Jonas Baranauskai, 1863 m. sukilimo dalyviai, dvylikai tremties metų Sibire atminti pasodino beržų grupę.

Klėtelė – pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. 1945 m. A. Vienuolis oficialiai paskiriamas šio muziejaus direktoriumi, juo dirbo iki mirties 1957 m. rugpjūčio 17 d. Vienuolis rinko ir tvarkė eksponatus, buvo ir direktorius, ir ekskursijų vadovas. Daugiausia rūpesčių Vienuoliui kėlė klausimas, kaip apsaugoti klėtelę nuo oro permainų. Kiekvienų metų darbo plane Vienuolis rašydavo: „paimti visą klėtelę po stiklu“. Tik 1957 m. buvo pradėtas statyti apsauginis gaubtas, kuris baigtas 1958 m., jau po A. Vienuolio mirties.

Mirus A. Vienuoliui, 1957 m. jo name įkurtas rašytojo memorialinis muziejus. Namo pirmajame aukšte įrengta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą ir kūrybą, antrajame – memorialiniai kam-bariai. Darbo kambario aplinka palikta tokia, kokia buvo rašytojo mirties dieną. 1962 m. gruodžio 1 d. A. Baranausko klėtelė ir A. Vienuolio-Žukausko namas-muziejus sujungti į vieną A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinį muziejų. 1982 m. A. Vienuolio namas restauruotas, šalia pastatytas fondų saugyklos pastatas su adminis-tracijos patalpomis ir parodų sale (archit. Vyt. Gabriūnas), kurioje nuolat veikia unikali tautodai-lininko Stanislovo Petraškos (1935–2009) akmens tapybos paroda (Baranauskas.lt, 2015).

4

Vertingosios savybės Komplekso dalys: 1.

2.

3.

Antano Baranausko klėtis (kodas 10475); Antano Žukausko- Vienuolio namas (kodas 10476); Antano Žukausko- Vienuolio kapas (kodas 10477).

Teritorijoje esančios vertingos savybės: 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

Antano Baranausko paminklas; Antkapis Antanui Žukauskui-Vienuoliui; Betoniniai laiptai; Šulinys; Sodo vieta; Gėlynų kompozicija; Beržų grupės; Reljefas.

5

Antano Baranausko klėtis Baranausko klėtelė, pastatyta 1826 m., yra senovinis valstiečių ūkinis pastatas iš rąstų, dengtas šiaudais, stačiakampio plano, 1 a. su prieklėčiu ir pastoge. 1958m. siekiant išsaugoti, pastatas uždengtas apsauginiu gaubtu.

6

Antano Vienuolio-Žukausko sodyba Sodyba pastatyta 1925 metais. Tai kompaktinis, stačiakampio plano pastatas, 1 a. su mansarda ir rūsiu po šiaurine pastato dalimi.

Antano Vienuolio-Žukausko kapas 1961 m. rugpjūčio mėn. 31 d., pagal architekto Vytauto Gabriūno projektą įrengtas akmens antkapis, susidedantis iš kapavietės dalinio apvado - trijų dalių akmeninės sienelės, jos priekyje esančios keturkampės akmeninės „vazos” gėlėms, pusapvalės formos kapavietės apvado ir paminklinio akmens, kurio šlifuotoje priekinėje pusėje didžiosiomis raidėmis iškalta „A. VIENUOLIS / 1882-1957“, tašyto akmens, į viršų siaurėjančio kapo stačiampio apvado. Nuo kapavietės apvado, puslankiu, aplinkui paminklą iki akmeninės sienelės auga tujų gyvatvorė.

7

Kitos teritorijoje esančios vertingosios savybės Šulinys teritorijos Šiaurinėje dalyje: betoninių žiedų tipas, medinio dangčio tipas, medinio dvišlaičio, dengto čerpėmis, stogelio tipas.

Paminklas Antanui Baranauskui. Pastatytas 1985 m., skulptorius Arūnas Kynas, architektė Violeta Butkuvienė.

Gėlynų su betoniniais apvadais išplanavimas pietvakarinėje teritorijos dalyje

8

Sodo vieta teritorijos pietinėje dalyje (išlikę senojo sodo fragmentai). Vyraujančios medžių grupės- liepos, klevai, beržai.

Betoniniai laiptai su atraminėmis sienelėmis.

9

TRŪKUMŲ-PRIVALUMŲ IR GALIMYBIŲ STUDIJA TRŪKUMAI-PRIVALUMAI Atlikus teritorijos urbanistinę-architektūrinę analizę, išanalizavus istorinę seką, buvo išskirti teritorijos privalumai ir trūkumai bei identifikuotos ateities galimybės plėtros

Toliau plečiant teritorijos vystymo ir atnaujinimo viziją yra būtina atsižvelgti į teritorijos privalumus, juos stiprinti ir eliminuoti esamus trūkumus.

GALIMYBĖS

1.

Organizuojama jungtis su naujai tvarkoma viešąja erdve. Šalia muziejaus teritorijos yra numatoma viešoji erdvė, kuri šiuo metu yra tvarkoma.

2.

Pagalbinio pastato įveiksminimas. Šiaurėje nuo sklypo, už Muziejaus g., stovintis pagalbinis pastatas gali būti pritaikomas muziejaus plėtrai. Šiame pastate galėtų atsirasti daugiafunkcinė salė, parodų erdvė, kavinė, skaitykla, san. mazgai ir kitos patalpos reikalingos muziejui ir visuomenei.

3.

Ryšys su autobusų stotimi. Šiuo metu nesutvarkyta autubusų stotis daro neigiamą poveikį vizualiniam ryšiui tarp muziejaus ir senamiesčio. Siūlome perspektyvoje tvarkant autobusų stotį, įvertinti funkcinį ryšį su muziejumi, taip įprasminant muziejaus teritorijoje esančius autentiškus laiptus, vedančius link Antano Vienuolio namo.

4.

Esamos didelės teritorijos įveiksminimas. Teritorija yra gana didelė, tačiau didžioji jos dalis nėra išnaudojama, nėra patraukli lankytojams. Siūlome sklypo plano sprendinius numatyti atraktyvesnius, suzonuoti teritoriją (renginių, sakralinė erdvės, poilsio vieta ir pan.).

Klėtelės gaubto keitimas. Šiuo metu esantis 1958m. statybos gaubtas izoliuoja klėtelę, taip 5. įtakojant autentišką sodybos vaizdą. Siūlome keisti klėtelės gaubtą labiau ją išeksponuojant bei stiprinant ryšį tarp paveldo objektų.

10

SPRENDINIAI ĮVADAS 2027 metais A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus švęs 100 metų jubiliejų.

Tai ypatingą reikšmę Anykščių miestui ir visos Lietuvos tautos istorijai turinti vieta. Todėl kokybiškas jos sutvarkymas turėtų būti vienas iš prioritetų. Siūlomi sprendiniai turi būti pateikiami visuomenei atvirai diskusijai bei įvertinimui, kadangi tai yra visada atvira miestui erdvė.

MUZIEJAUS KOMPLEKSO SUTVARKYMO BENDRASISPASIŪLYMAS Prieš pradedant ieškoti muziejaus sutvarkymo galimybių, buvo pateikti klausimai vietiniams, muziejui, susiję su teritorijos naudojimu ir aktualumu, aptarta situacija su savivaldybės atstovais. Atsižvelgiant į gautą informaciją, pateikiamas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus teritorijos sutvarkymo pasiūlymas. Pagrindiniai teritorijos sutvarkymo siūlymai: Siūloma iš esmės atnaujinti pagrindinius patekimus į muziejaus teritoriją iš Muziejaus gatvės bei nuo miesto centro pusės, kurio pozicija parenkama įvertinus gretimybėje šiuo metu tvarkomos teritorijos sprendinius. Takų sistemą padaryti visuomenei patrauklesnę, atraktyvesnę, ją pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia.

Siūloma demontuoti teritoriją juosiančią tvorą, taip formuojant atviresnės miestui erdvės-parko įvaizdį.

Siūloma vietą renginiams, nedideliems koncertams, atviroms paskaitoms ar pan. perkelti atokiau nuo intensyvios A. Vienuolio gatvės, kad ji turėtų glaudesnį ryšį su istoriniais teritorijos akcentais.

Numatyti ryšį su apžvalgos aikštele, gretimybėje numatyta ant statomo infocentro stogo. Apžvalgos aikštelę išnaudoti kaip galimą tarpinę stotelę nuo įėjimo iš centro pusės link muziejaus pastatų, kurioje taip pat galėtų vykti atviri renginiai, atsirasti laikinų parodų galerija, lauko kavinė. Įvertinti galimybę kitoje Muziejaus gatvės pusėje esantį pastatą pritaikyti muziejaus plėtrai (esant poreikiui). Šis pastatas, Muziejaus g. 6A, galimai yra anksčiau stovėjusio A. Žukausko-Vienuolio sodybos ūkinio pastato vietoje, todėl galėtų būti komplekso sudedamoji dalis.

MUZIEJAUS KOMPLEKSO SUTVARKYMO IDĖJA Geometrinės figūros (takų sistema) Antanas Baranauskas jautė aistrą matematikai, matė jos glaudų ryšį su savo religine pasaulėžiūra.

A. Baranauskas sugalvojo šiandien naudojamus geometrijos terminus – erdvė, daugiakampis, plotas, trikampis, status ir smailus kampas ir kt. Pažymint šį jo palikimą, muziejaus teritorijos aplinkos sutvarkymo koncepcijos pagrindas – aiškios geometrinės figūros. Takai, sklypo elementai, kuriamos erdvės geometrizuojamos , tuo pačiu priderinant prie esamų autentiškų aiškių geometrinių formų sklypo elementų – gėlyno, šulinio, A. Vienuolio kapo, laiptų.

SKLYPO PLANO SPRENDINIAI Merkurijaus scena (renginių erdvė) Šiuo metu suformuotas tako žiedas muziejaus teritorijos šlaito papėdėje, prie A. Vienuolio gatvės, apibrėžia erdvę vykstantiems renginiams. Tačiau ši vieta dėl gatvės įtakos esanti triukšminga – miesto triukšmas tampa neatsiejamu renginių elementu. Erdvė kameriniams renginiams siūloma perkelti atokiau nuo gatvės, į jaukesnę teritorijos šiaurinę dalį, ant kalvos viršaus, greta A. Baranausko klėtelės. Ši vieta labiau izoliuota nuo aplinkos dirgiklių, tarp medžių, turi stipresnį ryšį muziejaus pastatais. Kamerinė erdvė įgilinama (sprendžiamas lietaus nuvedimas) formuojant nedideles 1-2 eilių tribūnas. Taip apibrėžiama aiški erdvės riba. Muziejaus kalvos viršuje kuriama įgilinta scena yra aliuzija į 2015 m. rugsėjo 25 d. Antano Baranausko vardu pavadintą kraterį Merkurijuje. Šios erdvės įspaudo, duobės perimetras atitinka siūlomo klėtelės gaubto dydį, taip yra priminama klėtelės perkėlimo istorija.

11

1

Antano Baranausko klėtis Antanas Vienuolis-Žukauskas, kaip muziejaus įkūrėjas, sprendė savo giminės palikimo ir pagrindinio muziejaus eksponato – klėtelės – konservavimo klausimą. Savo užrašuose buvo išsikėlęs tikslą „paimti visą klėtelę po stiklu“. Klėties gaubto statyba užbaigta kitais metais po A. Vienuolio mirties. Nėra aišku, ar dabartinis gaubtas atitiko A. Vienuolio viziją. Vienas šių pasiūlymų tikslų – grąžinti kuo autentiškesnę A. Vienuolio sodybos išvaizdą. Esamas gaubtas – pastatas – izoliuoja klėtelę nuo aplinkos, neatspindi A. Vienuolio išsikelto tikslo. Siūloma keisti gaubtą, kurio visi fasadai būtų skaidraus kuo mažiau reflektuojančio berėmio stiklo konstrukcijų, taip išeksponuojant Antano Baranausko klėtelę aplinkai, kad ji dalyvautų muziejaus teritorijoje kaip autentiškas objektas ir taptų akcentu. Gaubtas kuo paprastesnių formų – kubas, be pretenzijos į pastatą. Jo paskirtis tik saugoti eksponatą. Kubas identifikuojamas kaip viena geometrinė forma, ne formų junginys, todėl jis dalyvauja komplekse kaip aiški forma, papildanti siūlomą teritorijos geometrizacijos koncepciją.

Takų sistema Esami autentiški laiptai, vedantys nuo A. Vienuolio gatvės link jo namo, šiai diena nebėra tokie ak-tualūs, kadangi pagrindinis srautas į teritoriją yra muziejaus lankytojų, ateinančių nuo miesto cen-tro pusės. Šie laiptai lieka simboliniai, istorijos įspaudas, nors jų dizainas yra nesenstantis.

Laiptų įprasminimas funkciškai galimas perspektyvoje tvarkant autobusų stotį, esančią kitoje gatvės pusė-je, formuojant ryšį ar numatant nuorodą į juos – pirmuosius pasitinkančius miesto svečius, atvyku-sius autobusu.

Prisitaikant prie aktualių lankytojų srautų, kuriuos, tikėtina, sustiprins gretimybėje tvarkoma teritorija, būtent jos kryptimi orientuojamas pagrindinis įėjimas nuo centro pusės. Numatomas naujas takas link muziejaus laiptais ir pandusais, pritaikytais žmonėms su negalia. Tako laiptais trajek-torija plane lanku – papildant esamus autentiškus. Takas pandusais išsiskiria ties viduriu ir kyla į apžvalgos aikštelę, planuojamą ant infocentro stogo, paskui kyla pro botanikos sodą iki kamerinės Merkurijaus scenos ir iki muziejaus pastatų aikštelės pro klėtelę. Kelias link muziejaus lydimas ab-iejų asmenybių – Vienuolio ir Baranausko – citatomis, faktais apie jas ar pan., atliekantis edukacijos funkciją. Kelias papildomas geometrizuota, kurta būtent šiai vietai mažąja architektūra – suoliukais, augalų klombomis, atrakcijomis vaikams ir t.t.

Vakarinėje muziejaus teritorijos dalyje siūloma minimaliai naujų elementų, traukiančių lankytojų dėmesį – tai sakrali erdvė, kur palaidotas Antanas Vienuolis.

12

13

1 2 3 4 5 6

8 9 10 11 12 13 14

Laiptai link Antano Vienuolio namo - saugomi Naujas edukacinis takas į muziejų Poilsio vieta Apžvalgos aikštelė ant statomo infocentro, galima lauko kavinės, alternatyvi renginių vieta Muziejaus botanikos sodas Merkurijaus scena / kamerinių renginių erdvė Antano Baranausko klėtelė - saugoma Paminklas Antanui Baranauskui - saugomas Antano Vienuolio namas - saugomas Gėlynas ir Antano Vienuolio kapas - saugomi Šulinys - saugomas Pastatas Muziejaus g. 6A Automobilių stovėjimo aikštelė Autobusų stoties teritorija

3

14