DNA STUDIO komanda: Andrius Ciparis, Monika Mickutė

J. BASANAVIČIAUS AIKŠTĖS ATNAUJINIMAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DNA STUDIO KOMANDA ANDRIUS CIPARIS MONIKA MICKUTĖ

2021, VILNIUS

TURINYS

1. ĮVADAS

3

Objektas

3

Problematika ir aktualumas

3

Darbo tikslas

4

Darbo uždaviniai

4

Darbo sudėtis

4

Darbo metodika

4

2. URBANISTINĖ-ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ

5

Užstatymo tipai, aikštės vieta mieste

5

Pasiekiamumas, ryšiai

5

Svarbūs aplinkiniai objektai

7

Aplinkiniai rekreaciniai objektai, žaliosios zonos

8

3. ISTORIJA

8

4. ESAMOS TERITORIJOS ANALIZĖ

11

5. ANALOGŲ STUDIJA

12

6. TRŪKUMŲ-PRIVALUMŲ IR GALIMYBIŲ STUDIJA

16

7. TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI

16

8. TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI

16

GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS 9. TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA, DARNIOS IR

17

TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS 10. PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE

17

APRAŠYMAS 11. LITERATŪROS SĄRAŠAS

18

12. SUMAŽINTI PLANŠETAI

18

2

1. ĮVADAS

Objektas Nagrinėjama teritorija – centrinėje Marijampolės miesto dalyje esanti Basanavičiaus aikštė. Aikštės vieta priskiriama pagrindinio Marijampolės centro zonai, yra mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kurioje vyrauja mišri gyvenamoji funkcija dalyje. Aikštės teritorijos plotas – 1,6 ha. Netoliese įsikūrusios, mokyklos, kultūros, meno centrai, maldos namai, komercinės paskirties objektai, kiti visuomeninės paskirties pastatai.

Planuojamos turizmo trasos, aplink daug rekreacijos zonų – parkų, skverų. Šiauriniu aikštės pakraščiu rytų kryptimi eina Vilkaviškio gatvė. Iš vakarinės, pietinės ir rytinės pusės aikštę juosia pėsčiųjų takas – J.Basanavičiaus alėja. Vakarinė pusė turi jungtis su poezijos parku. Per aikštę eina tranzitinės pėsčiųjų trasos, Vytauto gatvės jungtis su Kauno g. jungtimi.

J. Basanavičiaus aikštė, užgimė, augo ir kito kartu su miestu. Dabartinėje aikštės vietoje, buvo įsikūręs Pašešupio kaimas, tada aplink aikštę stovėjo 24 medinės sodybos (vadinamos dūmais). Po didžiulio 1868m. gaisro, kurio metu sudegė miesto pagrindinė dalis, aikštė buvo apstatyta mūriniais klasicizmo ir neobaroko architektūros pastatais. Minėti statiniai smarkiai nukentėjo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Aikštė keletą kartų keitė savo pavadinimą, tarpukario metais čia veikė didžiuliai turgūs. Vėliau senoji aikštė buvo išplėsta ir rekonstruota: pastatyti pašto, universalinės parduotuvės, teismo, policijos ir savivaldybės pastatai. 2009-2011 metais vyko centrinės miesto aikštės rekonstrukcijos darbai. Jų metu sutvarkyta pati aikštė ir jos prieigos, atsirado naujų architektūrinių akcentų, aikštę papuošė paminklas "Tautai ir kalbai. Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti".

Problematika ir aktualumas Aikštėje kiekvienais metais organizuojamos pagrindinės valstybinės ir miesto šventės, koncertai, mugės.

Nors aikštė yra neseniai atnaujinta, įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje, aplink yra daug visuomeninės ir komercinės paskirties pastatų, kurie kuria žmonių srautus, tačiau pati aikštė nėra mėgiama žmonių lankymo ir poilsio vieta, yra didelė, tuščia, neįdomi ir nejauki, aikštės dizaino sprendimai neaktualūs.

Aikštė tarnauja kaip tranzitinis perėjimas, yra labiau paminklinė nei natūraliai gyva. Joje trūksta funkcijos kuriančios ryšį su aplinkiniais ojektais, taip pat funkcijos, kuri trauktų pati savaime – išradingai išspręstų žaliųjų erdvių, įdomesnio dizaino objektų, komercijos, rekreacijos ir pan.

Taip pat aplink aikštę yra daug jaukesnių, rekreacijai skirtų erdvių, kurios savo trauka nukonkuruoja aikštę poezijos parkas, kačių skverelis ir pan.

Dauguma aplink aikštę esančių pastatų - pašto, teismo, policijos ir savivaldybės pastatai nesiejami su poilsiu ir rekreacija, lankomi epizodiškai, nekuria srautų. Viešbučio kavinė ir prekybos centro kavinė neturi patrauklios stilistikos, kuria chaotišką estetinį vaizdą. Universalinės parduotuvės pirmo aukšto patalpų funkcija nėra orientuota į aikštę, neturi įėjimo iš šios pusės.

Pro aikštę eina regioninės reikšmės autoturizmo trasa. Numatoma dviračių tako atkarpa, pėsčiųjų turizmo trasos.

3

Darbo tikslas Identifikuoti pagrindinius Marijampolės miesto aikštės privalumus ir trūkumus, numatyti jų stiprinimo ir šalinimo būdus, parengti aplinkos sutvarkymo-įveiklinimo koncepciją. Aikštė turi ne tik gražiai atrodyti, bet ir būti gyva, įdomi ir mėgstama tiek miestiečių tiek turistų. Reikia grąžinti aikštei pirmapradę socialinę funkciją. Numatyti galimybes, kaip atgaivinti aikštę, padaryti patrauklią.

Aikštė yra viena svarbiausių Marijampolės miesto istorijos ir paveldo dalių, todėl norint ją grąžinti į bendrą miesto urbanistinį audinį ir miesto kultūrinį gyvenimą bei paversti potencialiu vietinių, aplinkinių gyventojų ar turistų traukos centru, reikalingas naujų, traukiančių funkcijų integravimas, estetinio vaizdo gerinimas (žaliosios erdvės, lauko kavinių dizainas, rekreacijos objektai). Tai pat ryšio su artima periferine aplinka kūrimas– jungtys su svarbiausiais darbo, mokslo, poilsio ir rekreacijos, buities ir kultūros paslaugų objektais (Marijampolės Kūltūros namai, šalimais esanti universalinė parduotuvė ir pan.).

Darbo uždaviniai 1. Atlikti išsamią teritorijos urbanistinę analizę ir jos pagrindu suformuoti tolimesnę darbo metodiką; 2. SWOT analizės principu išskirti aikštės trūkumus ir privalumus bei įvardinti galimybes; 3. Pateikti panašią problematiką sprendžiančius Europos ir pasaulio pavyzdžius; 4. Sukurti naują teritorijos atgaivinimo koncepciją, kuri apimtų viešųjų erdvių struktūrą, integraciją į bendrą miesto audinį, tūrinę-architektūrinę išraišką ir realizuoti ją projekto pasiūlymo formatu.

Darbo sudėtis Konkursinį darbą sudaro: 1. Analitinė-tiriamoji dalis; 2. Projektinė dalis.

-Analitinę-metodinę dalį sudaro, esamos būklės urbanistinė, architektūrinė ir istorinė analizės, vertingųjų aikštės savybių analizė, teritorijos pliusų/minusų bei galimybių identifikavimas, analogų studija.

-Projektinę dalį sudaro pagal analitinėje-tiriamojoje dalyje gautas išvadas sudaryta teritorijos revitalizacijos funkcinė idėja, aplinkos sutvarkymo sprendiniai.

Darbo metodika Darbas pradedamas analize, kurios metu gilinamasi į miesto urbanistinį audinį, ieškomas ryšys tarp jo ir nagrinėjamos teritorijos. Palaipsniui pereinama nuo smulkesnio mastelio prie stambesnio – atliekama sklypo funkcinė analizė, galimybių studija. Parengtos aikštės galimybių studijos rezultatas rekomenduojamas pateikti bendruomenės įvertinimui. Idėja turėtų būti vystoma ir aptariama su vietiniais gyventojais ir bendruomenėm. Šiuo pagrindu pasiūloma tolimesnė teritorijos sutvarkymo ir įtraukimo į bendrą miesto urbanistinį audinį koncepcija, aikštės atgaivinimo-įveiksminimo strategija.

4

2. URBANISTINĖ-ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ

Užstatymo tipai, aikštės vieta mieste Aikštės vieta priskiriama pagrindinio Marijampolės centro zonai, yra mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kurioje vyrauja mišri gyvenamoji funkcija dalyje.

Pasiekiamumas, ryšiai Miesto centre esanti aikšė patogiai pasiekiama tiek pėsčiomis tiek automobiliu. Šiauriniu aikštės pakraščiu rytų kryptimi eina Vilkaviškio gatvė, kurioje numatyta autoturizmo trasa. Iš vakarinės, pietinės ir rytinės pusės aikštę juosia pėsčiųjų takas – J.Basanavičiaus alėja. Iš vakarų pusės turi jungtis su poezijos parku, netoliese teka Šešupė, kurioje numatytos vandens turizmo trasos. Greta numatomos dviračių takų trasos, kerta pėsčiųjų turizmo trasos. Aplink aikštę yra keletas parkavimo aikštelių automobiliams patogus parkavimas aplinkinėse gatvėse.

5

6

Svarbūs aplinkiniai objektai Miesto centrinėje zonoje susitelkę daug švietimo, sporto, kultūros ir kitu administraciniu pastatų.:

1. Marijampolės miesto savivaldybė; 2. Paštas; 3. Turizmo ir verslo informacinis centras „SMART Marijampolė“; 4. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas; 5. Marijampolės kultūros centras / Marijampolės civilinės metrikacijos skyrius; 6. Prekybos centras; 7. Viešbutis 8. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija 9. Sinagoga 10. Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus 11. Marijampolės apylinkės teismas.

12. Marijampolės šv.arkangelo Mykolo bažnyčios ir marijonų vienuolyno statinių kompleksas, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika 13. Marijampolės Marijonų gimnazija 14. Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia 15. Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus 16. Marijampoles dramos teatras 17. Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia 18. Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus Ir t.t

7

Aplinkiniai rekreaciniai objektai, žaliosios zonos: 1. Marijampolės poezijos parkas 2. Rygiškių Jono parkas 3. Skveras P.Butlerienės g.

4. Skveras V.Kudirkos g.

5. Skveras Šiaulių g.

6. Mokolų parkas 7. Vytauto Didžiojo parkas 8. Planuojamas Skveras 9. Teatro skveras 10. Planuojamas skveras

3. ISTORIJA Dabartinėje aikštės vietoje, buvo įsikūręs Pašešupio kaimas, kuris 1667 m. pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Tada aplink aikštę stovėjo 24 medinės sodybos (vadinamos dūmais). XVIII a. pradžioje Kvietiškyje apsigyvenęs grafas Antanas Butleris 1736 m. kaimą pertvarkė į prekybinį Starapolės miestelį. Jame netrukus įsikūrė amatininkai, prekybininkai ir smuklininkai. Po didžiulio 1868m. gaisro, kurio metu sudegė miesto pagrindinė dalis, aikštė buvo apstatyta mūriniais klasicizmo ir neobaroko architektūros pastatais. Minėti statiniai smarkiai nukentėjo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Aikštė keletą kartų keitė savo pavadinimą,

8

tarpukario metais čia veikė didžiuliai turgūs. Vėliau senoji aikštė buvo išplėsta ir rekonstruota: pastatyti pašto, universalinės parduotuvės "Gulbė", teismo, policijos ir savivaldybės pastatai. 2009-2011 metais vyko centrinės miesto aikštės rekonstrukcijos darbai. Jų metu sutvarkyta pati aikštė ir jos prieigos, atsirado naujų architektūrinių akcentų, aikštę papuošė 19 metrų aukščio vietos skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas "Tautai ir kalbai. Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti" Su laiku, aikštės forma, pavadinimas ir net vieta kito, XVI-XVII a. – vietovė vystėsi pagal savaime susiklosčiusį radialinį planą su trikampe aikšte. Po 1765 m. gaisro gyvenvietė pertvarkyta pagal stačiakampį planą. 1782 m. Prienų seniūnijos inventoriuje aprašyta keturkampė Turgaus aikštė. 1795-1800 m. ir 1808 m.

Naujosios Prūsijos žemėlapių miesto schemose pavaizduota miestelio centre esanti keturkampė aikštė. 1834, 1843, 1884, 1903 m. planuose aikštė vadinama tiesiog Turgumi (Rynek) arba Turgaus aikšte (Торговая плошчадь). XIX a. po gaisrų, kilusių 1815, 1868 ir 1894 m., aikštė kelis kartus pertvarkoma, tai atsispindi to meto planuose. XIX a. antroje pusėje mieste suprojektuotos dvi prekybai skirtos aikštės, todėl (XX a. pradžioje) aikštė pradėta vadinti Senosios rinkos aikšte. 1920-01-27 Senosios rinkos aikštė pavadinta Piliečių aikšte. 1927 m. aikštė pavadinta J. Basanavičiaus vardu. 1929-04-04 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentas patvirtino Marijampolės gatvių sąrašą, jame Senosios rinkos aikštė pavadinta J. Basanavičiaus aikšte. 1952-11-27 J. Basanavičiaus aikštė pavadinta K. Požėlos aikšte. Aikštei sugrąžintas J. Basanavičiaus vardas

9

10

4. ESAMOS TERITORIJOS BŪKLĖS ANALIZĖ Aikštės teritorija užima ~1,6 ha plotą Marijampolės mieste. Aikštės centrinė dalis išklota plytelėmis, kraštai įrėminti pakeltais žaliaisias plotais, palei kuriuos sustatyti suoliukai, nedidelės poilsio zonos. Aikštės šiaurinėje dalyje stovi paminklas kalbai ir tautai, pietininėje dalyje - fontanas.

Palei šiaurinę aikštės dalį eina Vilkaviškio gatvė. Iš vakarinės, pietinės ir rytinės dalių aikštę juosia Basanavičiaus alėja. Pietinę ir šiaurinę dalis jungia tranzitinis pėsčiųjų takas einantis per aikštės vidurį. Vakarinėje dalyje yra dvi jungtys su Poezijos parku.

Prie rytinės aikštės dalies stovi viešbutis su kavine, prekybos centras. Vakarinėje dalyje – savivaldybė, pietinėje – policija, teismas, paštas. Šiaurinėje dalyje, už Vilkaviškio gatvės stovi Maijampolės kultūros centras.

2010 metais buvo atliekami aikštės rekonstravimo darbai, jų metu sutvarkyta pati aikštė ir jos prieigos, atsirado naujų architektūrinių akcentų, aikštę papuošė 19 metrų aukščio vietos skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas "Tautai ir kalbai. Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti"

11

5. ANALOGŲ STUDIJA Nagrinėjami pavyzdžiai kuriuose erdvės papildomos funkcijomis, neardant esamos aplinkos.

BARCELONA, ISPANIJA Architektai: Leku Studio

12

FAVARA, ITALIJA Architektai: OFL ARQUITECTURA

13

POZNANĖ, LENKIJA Architektai: Atelier Starzak Strebicki

14

Teikyo Heisei University Nakano campus Landscape Design Architektai: Studio on Site

15

6. PRIVALUMŲ - TRŪKUMŲ STUDIJA Atlikus teritorijos urbanistinę-architektūrinę analizę, buvo išskirti teritorijos privalumai ir trūkumai bei identifikuotos ateities galimybės plėtrai ( 1 lentelė).

J.Basanavičiaus aikštė. Marijampolė Teritorijos pliusai Aikštė įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje, miesto centre, istoriniame centre, yra vienas svarbiausių miesto objektų Aplink yra daug visuomeninės ir komercinės paskirties pastatų, kurie kuria žmonių srautus (savivaldybė, policija, paštas, prekybos centras, kultūros namai, viešbutis) Aikštė neseniai sutvarkyta, jos techninė būklė gera Aikštėje yra keli traukos objektai - fontanas ir paminklas Didelė atvira erdvė tinkanti masiniams renginiams, pagrindinėms valstybinėms ir miesto šventėms, koncertams, mugėms.

Teritorijos minusai Aikštėje nesutvarkytos vidinės erdvės trūksta jaukių erdvių, želdinių, kitų traukos objektų, neišvystyta komercija Aikštė pati neatlieka traukos funkcijos, labiau tarnauja kaip tranzitinis perėjimas.

Nėra laikinų statinių bendros dizaino koncepcijos (lauko terasos, skėčiai prie kavinių ir pan.), kas kuria chaotišką vaizdą Neintegruotos šalimais numatomos turizmo trasos (pėsčiųjų, autoturizmo, dviračių)

7. TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI Automobilių stovėjimo vietos – esamos. Pėsčiųjų srautai – esami. Naujų siūlomų objektų vietos parinktos pagal dabartinius pėsčiųjų srautus ir žmonių susitelkimo vietas, atsižvelgiama į netoliese planuojamas numatomas turizmo trasas Marijampolės mieste numatoma skatinti bevariklį transportą, kaip susisiekimo rūšį dėl jo ekonomiškumo, ekologiškumo, humaniškumo ir higieniškumo. Dviračių takų tinklas turi tapti sudėtine transporto infrastruktūros dalimi, o tam būtina kurti ir plėtoti jų tinklą apjungiant Marijampolės miesto ir savivaldybės teritorijos trasas į vientisą dviračių takų sistemą, kuri jungs svarbiausius darbo, mokslo, poilsio ir rekreacijos, buities ir kultūros paslaugų objektus.

Aikštėje galimos analogiško dizaino siūlomiem sprendiniam dviračių stotelės, paspirtukų krovimo vietos.

8. TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS IŠ BP: LR teritorijos BP savivaldybė priskirtina teritorijai, kurioje palankiausia yra plėtoti pažintinę ir pramoginę rekreaciją (prioritetinės rekreacinės rūšys), taip pat plėtotinos paslaugos, siejamos su poilsiu gamtoje ir versline rekreacija.

Marijampolės mieste, kaip regioninės svarbos rekreacinio aptarnavimo centre, numatytos bendrosios turizmo paslaugos. Marijampolės mieste ypatingai stokojama rekreacinių teritorijų artimosios aplinkos vietos gyventojams.

Todėl, būtina efektyviai ir maksimaliai išnaudoti turimus rekreacinius išteklius.

16

9. TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA, DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS 1. Ryšio su aplinka kūrimas • įtraukiant aplinkinę komerciją (viešbutis, parduotuvės, kavinės) • kuriant srautus iš aplinkinių visuomeninių pastatų (mokyklos, muziejai, kultūros įstaigos) 2. Naujų pritraukiančių, labiau rekreacinio, poilsinio pobūdžio funkcijų kūrimas: • nauja komercija, lauko kavinės • meno objektai • atviros soc erdvės su rekreacija (atviras knyginėlis ir pan.)

• erdvės edukaciniams užsiėmimams • vaikų žaidimo aikštelės • fontano atnaujinimo pasiūlymas 3. Estetikos gerinimas • bendra lauko kavinių stilistika • želdynų estetikos gerinimas 4. Planuojamų, netoliese numatomų turizmo kelių integravimas: • dviračių takų (dviračių stotelės, paspirtukų krovimo vietos) • autoturizmo trasos integravimas (aikštėje numatant marijampolės turizmo infocentro paviljonus) • pėsčiųjų trasos integravimas (poilsio zonos, kavinės) Aikštės atnaujinimas ir pagyvinimas vykdomas neardant šiuo metu esamos aikštės sturktūros, o ją papildant laikinais statiniais reprezentatyviu apželdinimu ir apšvietimu.

• Kuriamos rekreacinio, poilsinio, laisvesnio pobūdžio erdvės • Numatomos zonos atskiroms funkcijoms • Gaminami moduliniai objektai su rekreacine-poilsine, komercine, pramogine funkcijomis.

• Numatomas vientisas lauko kavinių stilius.

10. PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE APRAŠYMAS https://ppbaltic.lt/#apie-mus – polipropilenė fibra, betoniniams lauko baldams https://poollights.teclumen.it/eng/projects/ - STS apšvietimas fontanams https://www.schomburg.com/lt/lt - Aikštės fotnato atnaujinimui UAB Traida produktai: 4. https://miestui.lt/691-782-vn007.html#/128-aukstis_cm-80/205-medziagiskumas-plienas/252plotis_cm-5/418-ilgis_cm-90 - dviračių stovai 7. https://miestui.lt/741-831-i327.html#/35-medziagiskumas-betonas/88-plotis_cm-70/154aukstis_cm-70/198-svoris_kg-900/251-ilgis_cm-70 - betonis stulpelis (vietoj staliuko) 10. https://miestui.lt/1101-betoninis-stulpelis-am0161.html - betoninis stulpelis (atsisėdimui 45x45) 11. LITERATŪROS SĄRAŠAS www.archdaily.com www.miestai.net www.pinterest.com

17

12. SUMAŽINTI PLANŠETAI

18