1. 2 PRAMONINIŲ PASTATŲ KONVERSIJOS YPATUMAI

ISTORINĖ RAIDA

Pramoninėje architektūroje visuomet buvo iškeliami du pagrindiniai tikslai: saugumas ir

efektyvumas. Patys pastatai yra ypač saugūs, nes buvo atsižvelgta turėtų būti apsaugoti pastato viduje

gaminami produktai ir pastate dirbantys žmonės nuo gaisro ir nelaimingų atsitikimų.

Tušti pramoniniai pastai pirmą kartą buvo pirmą kartą buvo prikelti antram gyvenimui kaip būstas

1960-ųjų pabaigoje ir 7-ojo dešimtmečio pradžioje Naujojoje Anglijoje ir Žemutiniame Manhetene (NY) [3] .

Tai buvo pramonės pastatų renovacijos atspirties taškas. Šie pastatai pasižymėjo dideliais langais,

didelėmis erdvėmis ir aukštomis lubomis, todėl šie pastatai daugiausia patraukė menininkus. Buvo pradėtas

naudoti terminas „pramoninė estetika“, pastatų konstrukcijų ir mechaninių elementų ekspozicija buvo

naudojami kaip interjero akcentai.

PRAMONINIŲ PASTATŲ KULTŪRINĖ VERTĖ

Pramonės architektūra negalėjo nepaisyti mokslo ir technologijų pažangos, kai naujoms gamybos

technologijoms reikėjo specifinio požiūrio ir patalpų. Todėl, galima sakyti, kad architektūros kūrimas yra

tiesiogiai susijęs su mokslo ir technologijos išradimais, o tai reiškia, kad jos vertė didėja. Šis santykis taip

pat yra susijęs su pastato struktūra.

Architektūra yra kaip menas, o pramoninių pastatų architektūra yra kaip meno ir technikos derinys,

taip pat atspindi socialinius reikalavimus ir jungia socialines tradicijas bei techniką. Pramoninė architektūra

nėra, dvarai ar bažnyčios, kurios logiškai užima aukštesnę vietą vertybių sąraše. Jos pradžia yra apie XVIII -

XIX a. Pabaiga. Šis laikotarpis ne itin tenkina „senovės vertybių - ilgaamžiškumo“ požiūriu, o didžiausia

kliūtis šių pastatų išsaugojimui ir pertvarkymui yra sunkiosios pramonės konstrukcijos. Todėl turi būti

pateiktos tinkamos, objektyvios priežastys ir svarūs argumentai norint išlaikyti šiuos pastatus. Dėl to buvo

sukurtos pastatų vertinimo sistemos. pastato funkcijų galimybes ir pritaikyti naujas technologijas ir dizaino naujoves pastato architektūrinės

išraiškos kūrimui. Vertinimas atliekamas tiksliai įvertinus pastatą, siekiant parodyti pertvarkymo

tinkamumą (pastato potencialą), ir tai yra pagrindas įvertint naują koncepciją. Pramonės pertvarkymo

architektoninės koncepcijos pagrindas yra atspindėti fizinę pastato pusę, įsivaizduojamus teorinius ženklus

ir pramonines vertybes.

Skirtingose šalyse pramoninio paveldo apsaugos ir išsaugojimo būdai skiriasi. Pavyzdžiui, britai

parodė didelį įsipareigojimą išsaugoti pramoninės revoliucijos paminklus, vertinamus pagal pažangą

technologijų srityje, inžinerijos virtuoziškumą, architektūrinį stilių ir verslumą. Priešingai, italai

daugeli savo pramoninių paminklų dalį suvokia kaip Risorgimento (italų tautos kūrimo) simbolius ir yra

subrendę dramatiškoms ir stilingoms pertvarkoms. Skandinavai yra labiau linkę laikytis etnografinio

požiūrio, daugiausia dėmesio skirdami darbo jėgos ir aplinkos gyvenimiškumui ir sąlygoms, o ne

neapmąstytiems technologijų šuoliams, išlaikydami kuo daugiau istorinės struktūros ir atmosferos.

Didesnėse šalyse, Kanadoje ir JAV, provincijos ar valstijos interesai ir politika labai skiriasi. Atrodo, kad

kiekviena iš jų turi labai individualią specialistų grupę, skirtą įvairių gamyklų apsaugai.

PRAMONINIŲ PASTATŲ PERTVARKYMO GALIMYBĖS

Numatytų ir įgyvendintų pramoninių pastatų pertvarkymo projektų tyrimai rodo, kad didžiausia

pastatų dalis yra konvertuojama į gyvenamosios paskirties pastatus, o antra pagal dydį dalis - į

administracinius (biurų) pastatus. Savo ruožtu pramoninių pastatų tipologija daugiausia grindžiama jų

aukštingumu: vieno aukšto, dviejų aukštų ir daugiaaukščių pramoninių pastatų. Šioje analizėje didesnis

dėmesys skiriamas būtent daugiaaukščių pramoninių pastatų pavertimas gyvenamaisiais ir administraciniais

pastatais.

Yra du pagrindiniai bruožai, pagal kuriuos gyvenamieji pastatai klasifikuojami: pagal jų funkcinę

paskirtį (nuolatiniam ir laikinam gyvenimui) ir pagal nepriklausomų būstų skaičių (vienos šeimos, dviejų

realizuotų abiejų tipų pastatų pavyzdžių.

ARCHITEKTŪRINIAI REIKALAVIMAI NORINT PRITAIKYTI PRAMONINIUS OBJEKTUS

GYVENAMŲJŲ PASTATŲ KONVERSIJAI

Apleistų pramoninių pastatų konversija yra efektyvi tuomet kai yra atsižvelgiama į potencialių

vartotojų poreikius. Tam įvertinti būtina apibrėžti architektūrinius kriterijus, turinčius įtakos būsto erdvės

kokybei. Svarbūs kriterijai yra būsto tipas, jo dydis ir erdvinis bei funkcinis išdėstymas.

PASTATO TALPOS NAŠUMAS

Palankesni konversijai yra tie pastatai, kurių užstatyto ploto dalis bendrame sklypo plote nėra per

didelė. Mažesnis pastato užimamo sklypo plotas padaro pastatą panašesniu į gyvenamąsias patalpas, nes yra

geriau išnaudojama dienos šviesa ir natūrali ventiliacija. Pasak Straton, geriausia situacija vietoje yra tada,

kai užimtumas neviršija 60% viso sklypo ploto[1]. Norint pasiekti šią vertę, galima pašalinti antrinį pastatą,

jei jis yra komplekso vietoje.

Mažas pastato ploto užimtumas sklype yra palankus gyvenamosiomis vietomis atsižvelgiant į

automobilių stovėjimo vietas. Šis pranašumas yra naudingas tokiu atveju kuomet negalima būtų įrengti

požeminės stovėjimo aikštelės. Pastatyti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pagal esamą struktūrą yra

sudėtinga ir brangu, todėl laisvą plotą reikia naudoti norint pastatyti stovėjimo vietas tiek po žeme, tiek

paviršiuje.

Kita vertus, mažesnis esamas sklypo užstatymas, suteikia galimybę padidinti pastato plotą, taip

padidinant erdvinį našumą ir padidint būsto plotą, užtikrinant kokybiškesnį potencialių vartotojų gyvenimą

būstuose ar veiklą šiose erdvėse. Taip pat konvertuojant pramoninį pastatą, norint paversti jį

gyvenamuoju bet kokiu atveju dažnai tenka padidinti pastato plotą. Pavyzdžiui, projektuojant gyvenamajam

pastatui būdingas stogo dangas ir kuriant patrauklią estetinę išraišką. Norint sukurti gerą seno pastato ir

naujai sukurtos struktūros santykį, būtina estetiškai įtvirtinti naująją architektūrą į istorinį pastato išdėstymą. paslėptas nuo gatvės. Naujos konstrukcijos dažnai būna neutralios ar visiškai stiklinės.

Taip pat taikomas priešingas ir požiūris: kontrasto taikymas tarp senų ir naujų struktūrų tūriuose,

planuose ir architektūrinėje išraiškoje. Tiesioginė esamo istorinio pastato konfrontacija su nauju ir moderniu

priestatu pabrėžia jo istorinę vertę

NATŪRALUS APŠVIETIMAS

Norint apleistą pramoninį pastatą paversti gyvenamuoju, yra labai svarbu atsižvelgti į natūralaus

apšvietimo reikalavimus gyvenamajam pastatui. Pagrindinis pramoninių pastatu privalumas norint juos

konvertuoti į gyvenamuosius pastatus yra jų dydis ir erdvumas. Tačiau šis privalumas gali tapti trūkumu

kalbant apie dienos šviesos pasiskirstymą. Efektyviausi būsto sprendimai gaunami pastatuose, kurių gylis

neviršija 17 m, nes šis matmuo leidžia kokybiškai apšviesti pastatą iš abiejų pusių, kur maksimalus

individualių patalpų gylis nėra gilesnis nei 7,5 m[1]. Jei pastatas yra platesnis nei 17 metru, efektyviausias

sprendimas yra išdėlioti pastatui reikalingas technines patalpas link pastato centro, o gyvenamuosius

būsto kambarius rengti pastato fasadinėse dalyse. Tačiau kai kurių pramoninių pastatų gylis yra daug

didesnis, ir tokiais atvejais būtina į esamą pastato struktūrą įterpti atriumus. Šie atriumai suteiks papildomos

natūralios šviesos ir pagerins natūralų vidinės erdvės vėdinimą.

GALIMYBĖ PRIE KORPUSO PRIDĖTI ATVIRAS ERDVES

Norint apleistą pramoninį pastatą paversti gyvenamuoju, būtina suplanuoti visus patogumus, kurios

turi tradiciškas gyvenamasis. Tinkamai pagal dydį suprojektuotas holas, terasos ar balkono pavidalu, gali

labai paveikti pertvarkytų būsto erdvių kokybę. Paprastai tai yra sprendžiama prie esamo pastato

pritvirtinant lengvas konstrukcijas, nepakenkiant pastato istorinei vertei ir taip pakeliant naujų būstų vertę.

Kitas būdas kuriant atvirą erdvę yra panaudojant pastato plokščius stogus sukurti terasas. Tačiau jei

tai yra neįmanoma, galima būtu ieškoti galimybės konvertuoti šlaitinį stogą į plokščią nepakenkiant pastato

istorinei vertei.