1. 2 PRAMONINIŲ PASTATŲ KONVERSIJOS YPATUMAI ISTORINĖ RAIDA Pramoninėje architektūroje visuomet buvo iškeliami du pagrindiniai tikslai: saugumas ir efektyvumas. Patys pastatai yra ypač saugūs, nes buvo atsižvelgta turėtų būti apsaugoti pastato viduje gaminami produktai ir pastate dirbantys žmonės nuo gaisro ir nelaimingų atsitikimų.
Vertinant pastatus, nurodant vertę, reikia nustatyti struktūros pritaikymo galimybes, išvystyti naujas pastato funkcijų galimybes ir pritaikyti naujas technologijas ir dizaino naujoves pastato architektūrinės išraiškos kūrimui. Vertinimas atliekamas tiksliai įvertinus pastatą, siekiant parodyti pertvarkymo tinkamumą (pastato potencialą), ir tai yra pagrindas įvertint naują koncepciją. Pramonės pertvarkymo architektoninės koncepcijos pagrindas yra atspindėti fizinę pastato pusę, įsivaizduojamus teorinius ženklus ir pramonines vertybes.
Tušti pramoniniai pastai pirmą kartą buvo pirmą kartą buvo prikelti antram gyvenimui kaip būstas 1960-ųjų pabaigoje ir 7-ojo dešimtmečio pradžioje Naujojoje Anglijoje ir Žemutiniame Manhetene (NY) [3]. Tai buvo pramonės pastatų renovacijos atspirties taškas. Šie pastatai pasižymėjo dideliais langais, didelėmis erdvėmis ir aukštomis lubomis, todėl šie pastatai daugiausia patraukė menininkus. Buvo pradėtas naudoti terminas „pramoninė estetika“, pastatų konstrukcijų ir mechaninių elementų ekspozicija buvo naudojami kaip interjero akcentai.
Skirtingose šalyse pramoninio paveldo apsaugos ir išsaugojimo būdai skiriasi. Pavyzdžiui, britai parodė didelį įsipareigojimą išsaugoti pramoninės revoliucijos paminklus, vertinamus pagal pažangą technologijų srityje, inžinerijos virtuoziškumą, architektūrinį stilių ir verslumą. Priešingai, italai daugeli savo pramoninių paminklų dalį suvokia kaip Risorgimento (italų tautos kūrimo) simbolius ir yra subrendę dramatiškoms ir stilingoms pertvarkoms. Skandinavai yra labiau linkę laikytis etnografinio požiūrio, daugiausia dėmesio skirdami darbo jėgos ir aplinkos gyvenimiškumui ir sąlygoms, o ne
PRAMONINIŲ PASTATŲ KULTŪRINĖ VERTĖ Pramonės architektūra negalėjo nepaisyti mokslo ir technologijų pažangos, kai naujoms gamybos technologijoms reikėjo specifinio požiūrio ir patalpų. Todėl, galima sakyti, kad architektūros kūrimas yra
neapmąstytiems technologijų šuoliams, išlaikydami kuo daugiau istorinės struktūros ir atmosferos. Didesnėse šalyse, Kanadoje ir JAV, provincijos ar valstijos interesai ir politika labai skiriasi. Atrodo, kad kiekviena iš jų turi labai individualią specialistų grupę, skirtą įvairių gamyklų apsaugai.
tiesiogiai susijęs su mokslo ir technologijos išradimais, o tai reiškia, kad jos vertė didėja. Šis santykis taip pat yra susijęs su pastato struktūra.
PRAMONINIŲ PASTATŲ PERTVARKYMO GALIMYBĖS Numatytų ir įgyvendintų pramoninių pastatų pertvarkymo projektų tyrimai rodo, kad didžiausia
Architektūra yra kaip menas, o pramoninių pastatų architektūra yra kaip meno ir technikos derinys, taip pat atspindi socialinius reikalavimus ir jungia socialines tradicijas bei techniką. Pramoninė architektūra nėra, dvarai ar bažnyčios, kurios logiškai užima aukštesnę vietą vertybių sąraše. Jos pradžia yra apie XVIII XIX a. Pabaiga. Šis laikotarpis ne itin tenkina „senovės vertybių - ilgaamžiškumo“ požiūriu, o didžiausia kliūtis šių pastatų išsaugojimui ir pertvarkymui yra sunkiosios pramonės konstrukcijos. Todėl turi būti
pastatų dalis yra konvertuojama į gyvenamosios paskirties pastatus, o antra pagal dydį dalis - į administracinius (biurų) pastatus. Savo ruožtu pramoninių pastatų tipologija daugiausia grindžiama jų aukštingumu: vieno aukšto, dviejų aukštų ir daugiaaukščių pramoninių pastatų. Šioje analizėje didesnis dėmesys skiriamas būtent daugiaaukščių pramoninių pastatų pavertimas gyvenamaisiais ir administraciniais pastatais.
pateiktos tinkamos, objektyvios priežastys ir svarūs argumentai norint išlaikyti šiuos pastatus. Dėl to buvo sukurtos pastatų vertinimo sistemos.
Yra du pagrindiniai bruožai, pagal kuriuos gyvenamieji pastatai klasifikuojami: pagal jų funkcinę paskirtį (nuolatiniam ir laikinam gyvenimui) ir pagal nepriklausomų būstų skaičių (vienos šeimos, dviejų
4
