Rugsėjis 2024

Ne kiekviena užmerkta akis miega, ne kiekviena atmerkta akis mato.

Afrikiečių patarlė

EHS MONO R290

Mažesnis GWP skaičius

Šie „Samsung“ šilumos siurbliai „oras-vanduo“ palaiko komfortišką namų mikroklimatą. Jų natūralaus šaltnešio R290 globalaus atšilimo potencialo (GWP) skaičius yra 3, arba mažiau nei įprastų šaltnešių R32 ar R410.

* Šaltnešio

globalaus

šaltnešių

DI valdomas energijos režimas

Įdiegus programėlę „SmartThings“, taupoma elektros energija, nes didžiausią komfortą mažiausiomis jos sąnaudomis užtikrina dirbtinis intelektas (DI)*, visada parenkantis optimalų energijos valdymo režimą.

Karšto vandens iki 75 oC tiekimas

Šilumos siurbliais „EHS Mono R290“ galima užtikrinti ypač aukštą radiatoriams tiekiamo vandens temperatūrą –net iki 75 oC*, tad namai bus šildomi efektyviai. samsung-climatesolutions.com

* Privalu turėti „Android“ ar „iOS“ įrenginį ir „Samsung“ paskyrą, užsisakyti Wi-Fi paslaugą ir Wi-Fi priedėlį MIM-H04EN. * Remiantis vartotojų įpročių (pasikartojančių) analize, „SmartThings AI“ energijos valdymo režimą įsidiegę vartotojai gali sutaupyti elektros energijos ruošdami karštą vandenį. Reikalingas „ClimateHub“ su integruotu Wi-Fi valdymu. Kiek tiksliai sutaupoma elektros energijos, priklauso nuo vartojimo ir aplinkos sąlygų. DI energijos valdymo režimas gali daryti įtaką produkto eksploatavimui. Vartotojas bet kuriuo metu DI energijos valdymo režimą gali išjungti.

* Tiekiamo vandens temperatūra lauko temperatūrai esant nuo -10 iki 35 oC. Lauko temperatūrai esant nuo -10 iki 43 oC pasiekiama 70 oC tiekiamo vandens temperatūra.

R290

atšilimo potencialo skaičius, palyginti su kitų

GWP: R290 = 3, R32 = 675, R410A = 2088.

IŠ GAMTOS Į JŪSŲ NAMUS

Nuo rudojo ir baltojo molio tinko, ekologiškų molio plytų, medžio plaušo plokščių iki šiaudinių skydų – subūrę atsakingiausius Lietuvos ir užsienio statybinių medžiagų gamintojus, mes padėsime Jums pastatyti namus tik iš natūralių ir ekologiškų gaminių pagal visus Jūsų poreikius. Aukščiausios kokybės rezultatai, klientų ir planetos gerovė –mūsų veiklos tikslas ir varomoji jėga.

Tvirtas, mažas ir ilgaamžis: šiuolaikiškas namelis iš LP® plokščių

SmartSide®

Daugiafunkciai LP® plokščių SmartSide ® nameliai sodui ar kiemui – tai naujos kartos itin patvarūs statiniai, padėsiantys įvesti tvarką namuose.

Bendrovė „Timbela ir Ko“, 25 metus užsiimanti medinių gaminių sodui, namams, sodyboms gamyba ir mažmenine prekyba, pristato inovatyvaus, JAV patentuoto apdirbimo, medžio plokščių namelius. Jie itin tinka lietuviškam klimatui, nes yra atsparūs permainingiems orams –didelei drėgmei, krušai, stipriems vėjams ir karščio bangoms. Plokštės nebijo puvėsio, smūgių, kenkėjų ir yra lengvai montuojamos. Namelį galima surinkti greičiau nei per 12 valandų.

Pasitelktos inovatyvios technologijos

Renkantis tinkamas namelio dailylentes reikia

atsižvelgti į daugybę veiksnių, tačiau ilgaamžiškumas visada turėtų būti sąrašo viršuje. Bendrovės „Timbela ir Ko“ nuomone, amerikiečių kompanijos LP® patentuota plokščių SmartSide® gamybos ir impregnavimo technologija SmartGuard® – viena iš pažangiausių karkasinių namelių rinkoje. LP® plokštės SmartSide ®kruopščiai apdorojamos net keliais apsauginiais komponentais: paruoštu cinko borato mišiniu, kuris sumažina kenkėjų atsiradimo galimybę, jūrine epoksidine derva, atsakinga už didesnį atsparumą smūgiams bei temperatūros svyravimams, ir vandeniui atspariu vašku. Siekiant išlaikyti visus išvardintus privalumus, ketvirtuoju sluoksniu tampa gruntuota medžio faktūros apsauginė plėvelė. Tokiu būdu suformuojama užtikrinta apsauga nuo drėgmės ir sukuriamas patvarus pagrindas dažų sukibimui. LP® plokštėms SmartSide ® suteikiama net 15 metų garantija. Amerikiečių kompanija LP® jau daugiau nei 40 metų tobulina statybinių medžiagų apdirbimo technologijas, jų gaminamos plokštės SmartSide ®dažnai vadinamos naujosios kartos dailylentėmis.

Dera kiekviename kieme

Iš inovatyvių LP® plokščių SmartSide ® pagaminti „Timbela ir Ko“ nameliai savo dydžiais lengvai pritaikomi nedideliame kieme, sode ar sodyboje. Daugiafunkciuose minimalistinio dizaino nameliuose galima patogiai ir tvarkingai laikyti svarbiausius sodo įrankius, dviračius, smulkią sodo techniką, vaikų žaislus, mažiau naudojamus daiktus.

Skirtingų konfigūracijų ir dydžių „Timbela ir Ko“ nameliai gaminami iš 10 mm storio LP® plokščių SmartSide ® , iš kitų gamintojų plokščių išsiskiriančių atsparumu ne tik deformacijoms, bet ir drėgmei. SmartSide® pritvirtintos prie 60 mm medinio karkaso, kiekvienas namelis sukomplektuotas su LP® grindimis

ProStruct® ir bituminių čerpių stogo danga. Papildomai oro cirkuliacijai įrengtos ventiliacinės grotelės.

Visi modeliai parduodami su specialiai jiems parinktu dažų rinkiniu. Namelius galima valyti švelniu plovikliu, tik reikėtų vengti abrazyvinių medžiagų ar tirpiklių, kurie laikui bėgant gali pažeisti dažytą dailylenčių paviršių.

EMOCIJŲ KALNELIŲ VIRTUOZAI

28

TARSI KOKONE

47 IŠMANUSIS MIESTAS 11

58

SEIME PRISTATYTAS IR ATIDARYTAS NACIONALINIS ARCHITEKTŪRINIŲ IR URBANISTINIŲ IDĖJŲ KONKURSAS IŠMANUSIS MIESTAS 11

64

KONFERENCIJA. IKONIŠKOS ARCHITEKTŪROS PASAULINIS TRIUMFAS: KAI IŠSKIRTINĖS KOMPOZICIJOS TAMPA PAVYZDŽIAIS

120

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info

NAUJOJI AUKSO SPALVA YRA ŽALIA

74

ŠMC:DIDELĖS PERMAINOS IR NAUJOS GALIMYBĖS

80

TVARIOS INOVACIJOS, KURIOS SUTEIKS BŪSTUI VERTĘ

92

OMNIVA ATIDARĖ LOGISTIKOS VARTUS Į VAKARUS

100

LIV_IN VILNIUS NEW TOWN: GERA TRADICIJA TĘSIAMA

110 NT RINKA SPAUDŽIA IŠMANŲ MYGTUKĄ

138

BALZEKAS TENNIS: VIETA, KUR UGDOMI ČEMPIONAI

140

PILININKO NAMAS: TAUTOS TAPATYBĖS TAKAIS

LEIDĖJAS

UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt

VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Neda Žvybienė neda@structum.lt

TEMŲ AUTORĖS Violeta Bartaškaitė Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas

STRUCTUM.LT REDAKTORĖ Agata Stupakova

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock, Freepick

VIRŠELYJE PANAUDOTOS Freepick iliustracijos

PARDAVIMŲ VADOVĖ

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

„STRUCTUM“ PROJEKTŲ VADOVĖ Laura Jakavičienė

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2024 © STRUCTUM, 2024

JŪSŲ PARTNERIS KURIANT SVAJONIŲ NAMUS

PRISIJUNKITE PRIE DAUGIAU NEI 100 000 LAIMINGŲ KLIENTŲ!

· VIRTUVĖS BALDAI

· VONIOS BALDAI

· SPINTOS IR DRABUŽINĖS

EMOCIJŲ KALNELIŲ VIRTUOZAI

„Populous“ įtaka pasaulio dizaino ir architektūros raidai nepaneigiama. Per architektūrą pasakodami unikalias istorijas, architektai formuoja aplinką, kurioje minios išgyvena amerikietiškus emocijų kalnelius ir eurofijos akimirkas – nuo džiugaus šokinėjimo su nepažįstamaisiais, kai sporto rungtynes laimi mylima komanda, iki transo per magišką muzikos ikonos koncertą. Apie „Populous“ sėkmę ir ateities viziją STRUCTUM kalbasi su vyriausiuoju „Populous“ direktoriumi Declanu Sharkey.

Akvilė Lesauskaitė-Hu

1983 m. JAV įkurta kaip „HOK Sport Venue Event“ ir 2009 m. pervadinta į „Populous“, įmonė įleido šaknis sporto bei renginių architektūroje ir iš pagrindų transformavo šiuolaikinės visuomenės potyrius masiniuose renginiuose. Pradėjusi nuo paprastų sporto salių Kanzas Sityje projektų, šiandien ji plėtoja veiklą net keturiuose žemynuose. Suprojektavę 13 olimpinių žaidynių (tarp jų ir šiemečių), 18 Šiaurės Amerikos beisbolo lygos (angl. MLB All-Star Games) ir per 30 „Supertaurių“ (Super Bowl) objektų, kuriuose vyksta ne tik sporto renginiai, bet ir koncertuoja superžvaigždės, kaip Beyonce, Rihanna, Shakira, Eminem ir kiti, pastaruoju metu „Populous“ architektai vis dažniau imasi ir konferencijų centrų bei svetingumo erdvių projektų, be to, planuoja ir projektuoja didelius specializuotus renginius.

Kaip mažai įmonei iš pramoninio miesto pavyko tapti pasauline architektūros milžine?

„Kiekvienas „Populous“ objektas suprojektuotas taip, kad žadintų emocijas, skatintų pažintis ir kurtų neišdildomus prisiminimus. Mūsų projektai –ne tik funkcionalios erdvės, bet ir unikalios aplinkos, kaip magnetas traukiančios žmones susiburti ir dalytis renginių keliamais pojūčiais. Būtent dėmesys bendruomenės potyriams užtikrino „Populous“ lyderio statusą ir pasaulinę šlovę. 2023 m. JAV žurnalas „Interior Design“, kasmet skelbiantis architektūros ir dizaino įmonių reitingus, skyrė „Populous“ šeštąją vietą

„Svetingumo milžinų“ (Hospitality Giants) sąraše“, – didžiuojasi D. Sharkey, įgijęs akademinį išsilavinimą, patvirtintą trimis architektūros diplomais, būdamas 30-ies laimėjęs Karališkojo britų architektūros instituto (RIBA) kylančios žvaigždės apdovanojimą, o 32-ų tapęs jauniausiu per „Populous“ gyvavimo istoriją direktoriumi ir dabar vadovaujantis Europoje, Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje įmonės įgyvendinamiems projektams. Svetingumo architektūros projektai pernai įmonės pajamas padidino net 40 proc.

D. Sharkey nuomone, kad ir ką architektas projektuotų – koncertų, rungtynių erdvę ar įvairių sporto renginių kompleksą, pavyzdžiui, olimpinėms žaidynėms, – ta vieta tampa tikrai nepaprasta, jei gebama sukurti neįtikėtiną atmosferą. O šią formuoja ne tik sėdimų vietų „dubenėlio“ dizainas, bet ir vidaus patalpos, ir kelionė į renginio vietą bei iš jos. „Galiausiai viskas priklauso nuo lankytojų potyrių, o mūsų, kūrėjų, vaidmuo yra formuoti šiuos potyrius nuo pirmo iki paskutinio žiūrovo ir dalyvio žingsnio“, – sako architektas. Kurdami objektus, kurie taps istoriniu simboliu, – pavyzdžiui, olimpinių žaidynių ar „Supertaurių“ kompleksus, „Populous“ architektai, D. Sharkey teigimu, pirmiausia susitelkia į palikimą: jiems labai svarbu ne tik sukurti puikią aplinką numatyto renginio metu, bet ir užtikrinti, kad ta vieta ir toliau atitiks ilgalaikius visuomenės poreikius.

„Tokių renginių svarbi dalis yra laikinoji infrastruktūra, todėl vienas mūsų padalinys specializuojasi šioje srityje. Jo komanda glaudžiai bendradarbiauja su olimpinių žaidynių, Nacionalinės amerikietiškojo futbolo lygos (NFL) ir „Supertaurės“ organizatoriais, kad išmontavus renginiams sukurtas laikinas tribūnas ir įrenginius vietovė atgautų ankstesnę savo išvaizdą bei paskirtį“, – pabrėžia D. Sharkey.

Pasak jo, ir kultūriniai, ir vietos kontekstai yra labai svarbūs kiekvienam architektūriniam projektui, juo labiau – sporto ir pramogų infrastruktūrai, nes dėl savo masto šios struktūros tampa miesto ar miestelio audinio dalimi.

„Turime biurų visoje Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, todėl projektuojame išmanydami vietos kultūras. Pasitelkę šias žinias ir daugiau kaip 40 metų kaupiamą profesionalią sporto ir pramogų architektūros kūrimo patirtį, galime pasiūlyti prie autentiškos aplinkos derančius projektus“, – teigia „Populous“ vyriausiasis direktorius ir priduria, kad pagrindinis visų projektų tikslas – burti žmones, skatinti juos leisti laiką kartu.

D. Sharkey nuomone, spartėjant miestų urbanistinei plėtrai, sporto ir pramogų infrastruktūros projektai tampa vis svarbesni visame pasaulyje. „Stadionai ir arenos pritraukia daug žmonių, o tai skatina tolesnę plėtrą – komercinę, svetingumo ar gyvenamąją. Tokie projektai kaip Vemblio (Wembley) stadionas ar O2 arena, paskatinę ištisų Londono rajonų atsinaujinimą, – puikūs transformacijų potencialo pavyzdžiai“, –sako architektas.

Ar „Populous“, įtraukių projektų virtuozė, kurdama pasitelkia virtualiąją ir papildytąją realybes, dirbtinį intelektą? Pasak D. Sharkey, šių technologijų vaidmuo vis svarbesnis gyvuose renginiuose: štai „Populous“ maisto ir gėrimų padalinys dirbtinį intelektą naudoja vartotojų pirkimo įpročiams analizuoti ir tinkamai maisto bei gėrimų pasiūlai nustatyti.

„Mums, architektams, svarbu peržengti šių technologijų naudojimo ribas ir kartu užtikrinti skaitmeninę infrastruktūrą savo kuriamose patalpose, kad ir kokia būtų ateities technologijų raida“, – teigia architektas. Apžvelkime devynis iš daugybės „Populous“ projektų.

Olimpinių žaidynių

objektų planas Paryžiuje

Pasitelkusi savo olimpinių objektų projektavimo patirtį, kaupiamą nuo 1996 m. žaidynių Atlantoje, „Populous“ dar 2016 m. kartu su Paryžiaus inžinerijos įmone „Egis“ pateikė Prancūzijos sostinės administracijai žaliausią per visą olimpinių žaidynių istoriją planą: patį miestą paversti sporto aikštynu, visus 38 sporto objektus įrengiant gausiausiai turistų lankomose istorinėse vietose, tarp jų prie Eifelio bokšto ir Senos upės bei Eliziejaus laukuose, ir 95 proc. šių objektų naudoti kaip laikiną infrastruktūrą.

Šią idėją inspiravo „Populous“ visuose projektuose puoselėjamas tikslas burti žmones ir oficialus 2024 m. Paryžiaus olimpiados šūkis „Plačiai atvertos žaidynės“ (pranc. Ouvrons Grand les Jeux). Architektai siekė Paryžiaus miestą paversti nuostabiu olimpiniu parku ir stulbinti pasaulį nepamirštamomis laikinomis sporto scenomis. Jiems tai pavyko – ir dar ženkliai sumažinant anglies dvideginio pėdsaką. Mat architektai pasiūlė naudoti plieno ir aliuminio konstrukcijas, kurios sukaupia palyginti daug anglies dvideginio, yra ilgaamžės ir gali būti daug kartų naudojamos iš naujo. Be to, jie suplanavo laikinus sporto objektus jau esamuose pastatuose. Pavyzdžiui, fechtavimo ir tekvondo varžybos vyko renovuotuose Didžiuosiuose rūmuose (Grand Palais), „La Défense“ arenoje, paprastai naudojamoje regbiui, buvo įrengtas laikinas olimpinis plaukimo baseinas, o atnaujintas istorinis Yvesdu-Manoir stadionas, kuriame vyko prieš šimtą metų Paryžiuje buvusių olimpinių žaidynių pagrindiniai renginiai, tapo laikina lauko ledo ritulio arena. „Populous“ čia vadovavo laikinųjų tribūnų, infrastruktūros ir renginių perdangų projektavimui, po žaidynių ši vieta taps Prancūzijos ledo ritulio federacijos būstine. „Populous“ teigimu, 2024 m. olimpines žaidynes mieste primins viso labo trys objektai: medinis vandens sporto centras, arena „Porte de la Chapelle“ ir Marselio prieplauka, tačiau ir šie buvo suplanuoti dar prieš žaidynes.

Prancūzijos olimpinio komiteto archyvo nuotr.

Lusailo miesto stadionas

Netoli Dohos esančio Lusailo miesto (Kataras) stadionas – didžiausias iš aštuonių 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatui pastatytų objektų, jame telpa 80 tūkst. žiūrovų. „Populous“ komanda čia bendradarbiavo su „Foster + Partners“ bei „Arup“ ir buvo atsakinga už sėdimųjų vietų ir susijusių įrenginių projektavimą, ne tik stadione esančių žiūrovų, bet ir milijardų žmonių prie TV ekranų įspūdžius stebint pasaulinio lygio rungtynes. „Populous“ užduotis taip pat buvo sekti, kad visur būtų laikomasi FIFA nuostatų, žiniasklaidos platformų ir įrenginių žaidėjams bei pareigūnams projektavimo reikalavimų. „Populous“ projektavo ir VIP bei didelę žiniasklaidos zoną. Be to, buvo sukurta aiški kelio nuorodų ir laikinų konstrukcijų strategija, kad tūkstančiams žiūrovų būtų lengva orientuotis šiame sudėtingame nacionaliniame stadione. Šis projektas parodo, kaip reikia išmanyti projektavimo ir techninius aspektus, kad būtų sėkmingai įgyvendintas tokio masto sportinis objektas.

Nacionalinė greitojo čiuožimo arena Pekine

Sužinojęs, kad taps 2022 m. žiemos olimpinių žaidynių šeimininku, Pekinas nusprendė statyti naują renginio simbolį – greitojo čiuožimo varžybų areną. Pasaulinį projekto konkursą, kuriame dalyvavo net 66 pasaulinio lygio architektų bendrovės, laimėjo „Populous“, pasiūliusi Nacionalinio greitojo čiuožimo ovalo (angl. National Speed Skating Oval, NSSO), ne mažiau žinomo kaip „Ice Ribbon“ (angl. „ledo kaspinas“), projektą. Taip įmonės architektai, vos per 12 savaičių parengę konkursinį pasiūlymą, tapo jau dvyliktų olimpinių žaidynių architektūros projekto autoriais. NSSO, didžiausia greitojo čiuožimo arena Azijoje, iškilusi greta didingo plieninių konstrukcijų nacionalinio olimpinio stadiono, praminto „Paukščių lizdu“ (angl. Bird’s Nest), ir dinamiškos membraninės nacionalinio vandens sporto centro, vadinamojo „Vandens kubo“ (angl. Water Cube), konstrukcijos, iškart pelnė naujos olimpinės ikonos laurus. 22 šviesos gijos fasadu kyla 33,8 m į viršų ir apjuosia ovalą imituodamos tikslias lenktynių linijas, kurias viduje brėžia čiuožėjai. Naktį kiekviena gija šviečia ir keičia spalvas, taip sukuriama begalė minias pritraukiančių konfigūracijų. Tai viena pirmųjų pasaulyje ledo arenų, kurioje naudojama inovatyvi anglies dvideginio surinkimo technologija, tuo pat metu suteikianti daugiau lygumo ir tvirtumo trasai. Per žaidynes arenoje tilpo 12 tūkst. žiūrovų, o dabar čia įrengta viešoji čiuožykla.

„The Sphere™“ Las Vegase

Nepaprastas šiuolaikinės architektūros ir technologijų derinys peržengė tradicinių statybų ribas ir transformavo Las Vegaso panoramą. Maždaug 112 m aukščio ir 157 m pločio pastatas – didžiausia pasaulyje sferinė struktūra. Daugiau kaip 81 tūkst. kv. m ploto kupolo išorinė dalis, vadinamoji egzosfera (Exosphere), sudaryta iš 1,2 mln. ledo ritulio dydžio LED lempučių su 24 diodais, – tarsi nuolat tobulinama skaitmeninė drobė, joje galima atvaizduoti viską, nuo akies obuolio iki Mėnulio kraterių.

Viduje įrengtas ne tik didžiausias, bet ir didžiausios raiškos LED ekranas Žemėje: jo skiriamoji geba yra 16 K x 16 K taškų, arba 100 kartų

geresnė nei šiuolaikinio namų televizoriaus. Šis ekranas apgaubia žiūrovų auditoriją ir pribloškia nepaprastais 4D reginiais. Vaizdu kuriamą įspūdį sustiprina iš daugiau kaip 167 tūkst. garsiakalbių sudaryta vokiečių gamintojos „Holoplot“ drauge su „Sphere Studios“ sukurta pažangiausia pasaulyje koncertinio lygio garso sistema „Sphere Immersive Sound“. Kartu ji yra ir didžiausia pasaulyje visiškai integruota garso sistema, užtikrinanti kontroliuojamą ir visada kuo švariausią koncertinio lygio garsą 20 tūkst. auditorijai: kiekvienas žiūrovas, kad ir kur jis sėdėtų – pirmoje ar paskutinėje eilėje, – gali pasinerti į akustinius potyrius netrikdomas šiuolaikiniams pasirodymams būdingo triukšmo. Be ausinių mėgautis švariu garsu, kokį įprastame šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma girdėti tik per aukščiausios kokybės ausines. Dar daugiau nepaprastų potyrių suteikia 10 tūkst. sėdynių integruota jutiklinė (haptinė) infragarso sistema: ji ne tik sustiprina vibracijas, bet ir atkuria vėjo, temperatūros pokyčių ir kvapų pojūčius.

Nepamirštamų akimirkų kupinos ir atrijaus galerijos, kurioje žmogiškumu stulbina penki humanoidiniai robotai, holografiniais vaizdais pasakojama žmonijos pasiekimų istorija ir trinama riba tarp realiojo ir virtualiojo pasaulių.

„Tottenham

Hotspur“ stadionas Londone

2019 m. vietoj šimtamečio „White Hart Lane“ šiauriniame Londono rajone Totename (Tottenham) atidarytame stadione telpa beveik 63 tūkst. žiūrovų, tačiau „Populous“, pritaikiusi naujovišką dizainą, jame sugebėjo sukurti intymią atmosferą ir, suprojektavusi tribūnas didžiausiu Jungtinėje Karalystėje leidžiamu –35 laipsnių kampu, maksimaliai priartino gerbėjus prie veiksmo aikštėje. Čia taip pat įrengta didžiausia šalyje vieno aukšto tribūna – joje yra net 17 500 vietų, 5000 iš jų stovimos. Tribūna suprojektuota taip, kad sukurtų galingą „garso sieną“ ir sustiprintų minios skleidžiamą energiją. Siekdama optimizuoti stadiono akustiką ir atitinkamai sureguliuoti aidėjimo laiką, „Populous“ bendradarbiavo su muzikos grupės U2 garso inžinieriais. Totenamo stadionas su visiškai ištraukiama natūralios velėnos aikšte taip pat yra pirmoji specialiai įrengta amerikietiškojo futbolo erdvė už JAV ribų.

Stadiono projektuotojams buvo keliama užduotis ir pagerinti „Tottenham Hotspur“ aistruolių potyrius rungtynių dieną, todėl stadione įrengta daugiau kaip 60 prekybos maistu bei gėrimais vietų ir trys alaus barai. Pietų tribūnoje suprojektuotas penkių aukštų „Market Place“ atrijus tapo aistruolių susibūrimo vieta prieš rungtynes ir po jų. Čia yra gatvės maisto užkandinių, veikia alaus darykla ir įrengtas ilgiausias Europoje baras, besitęsiantis palei visą 65 m ilgio aikštės vartų liniją.

Edward Hill nuotr.

Jankių stadionas Niujorke

1923 m. pastatytas Niujorko Jankių stadionas (Yankee Stadium) buvo daugiau nei tik sporto aikštė – tai buvo šventa vieta Amerikos sporto pasaulyje. Tačiau amžino nieko nėra – šio tūkstantmečio pradžioje „Populous“ priėmė iššūkį vietoje senojo suprojektuoti ne mažiau šlovingą naują stadioną. Naujasis Jankių stadionas, jungiantis mėgstamiausios Amerikos pramogos istorinę praeitį ir dabartį, žiūrovams buvo atvertas 2009-aisiais.

Nuomonė, kad neįmanoma atkartoti neapčiuopiamos senojo stadiono magijos, nepasitvirtino: naujasis Jankių stadionas nutiesė tiltą tarp epochų, ir žiūrovai gali mėgautis bendrais prisiminimais, tuo pat metu tęsdami mėgstamiausios Amerikos sporto šakos istoriją.

Naujasis stadionas iškilo kitoje gatvės pusėje, priešais senąjį stadioną, o šis netrukus buvo nugriautas, tačiau keturi naujojo stadiono aukštai suprojektuoti iš kalkakmenio ir granito, taip atkartojant pirmtako fasadą, lauko geometrija taip pat atitinka originalų

istorinį planą. Beveik 3000 kv. m didysis holas, didžiausias pasaulyje įėjimas po atviru dangumi į sporto areną, ne tik daro didžiulį įspūdį, bet ir atlieka tvarią funkciją – natūraliai vėsina erdvę pro savo masyvias arkas.

Naujasis stadionas, kuriame telpa daugiau kaip 47 tūkst. žiūrovų, atgaivino Bronkso rajono bendruomenę

ir suteikė naujos energijos, ko gero, spalvingiausia istorija pasigirti galinčiam Aukščiausiosios beisbolo lygos klubui – Niujorko „Yankees“. Be to, čia vyksta tarptautinės ir koledžų futbolo ir amerikietiškojo futbolo rungtynės, pasaulinių muzikos žvaigždžių, kaip Jay-Z, Madonna ir Paulas McCartney, koncertai.

BBVA stadionas Monterėjuje

Išraiškingos skulptūrinės formos ir neprilygstama svetingumo patirtis – taip „Populous“ apibūdina moderniškiausią futbolo stadioną „Estadio BBVA“, 2015 m. atidarytą Monterėjaus (Meksika) futbolo klubo „Monterrey Rayados“ aistruoliams Lotynų Amerikoje kalnų peizaže. „Atsisėskite šiaurinėje tribūnoje ir pamatysite vaizdą, kokio sporte dar neregėjote“, – žada architektai. Šis statinys paneigia visus išankstinius įsivaizdavimus apie tai, koks turėtų būti šiuolaikinis futbolo stadionas. Vietos alaus ir plieno gamintojų istorijos įkvėptam stadionui specialiai sukurta trijų polių konstrukcija, padengta metaline armatūra ir aliuminiu. Oro srautas į stadioną patenka per metaliniame fasade esančias „žiaunas“, jos kartu su 55 m ilgio konsoline stogo konstrukcija užtikrina vėsą ir komfortą tiek žiūrovams, tiek žaidėjams. Stogas yra asimetriškos formos, žemėja į pietus, kad atsivertų nuostabus netoliese esančio kalno vaizdas. Tribūnos stačios, tiesiai priešais aikštę, todėl kiekviena vieta yra geriausia. Ne futbolo varžybų metu stadione vyksta koncertai. 2026 m. stadione bus surengtos kelerios pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Adobe Stock nuotr.

Jorge Toboada nuotr.

Koncertų arena „O2“ Londone

„O2“ arena buvo žinoma kaip „Tūkstantmečio kupolas“ (Millennium Dome), pastatytas parodai „Tūkstantmečio patirtis“ (Millennium Experience), tačiau 2000 m. gruodžio 31 d. paroda buvo uždaryta, ir teko mąstyti, ką daryti su kupolu. AEG šovė mintis įrengti jame pasaulinio lygio pramogų areną. Idėją įgyvendinti buvo pakviesta „Populous“. Architektai areną projektavo detalė po detalės – tarsi statydami laivą butelyje. Kupolą reikėjo apgaubti arenos stogu išlaikant mažiausiai keturių metrų atstumą, kad būtų užtikrinta saugi oro ir dūmų cirkuliacija. Pasitelkus naujovišką konstrukcinę metodiką pastato branduolys ir stogo sistema buvo sumontuoti be bokštinių kranų. Projektuotojai taip pat turėjo užtikrinti naujojoje arenoje pasaulinio lygio akustiką ir pakeisti visuomenės požiūrį į kupolą. Pastaruoju atveju „Populous“ taikė vadinamąjį „DNR metodą“ – sukūrė arenos rėmėjos telekomunikacijų bendrovės „Telefónica“ tarptautinio prekių ženklo „O2“ identitetą atitinkantį vaizdą: ženklai arenoje švyti mėlynai ir žiūrovų pasąmonei primena apie rėmėją –lygiai kaip mėlynos vandens talpyklos, kuriose tarsi „O2“ reklamoje kyla oro burbuliukai. „O2“ arena tiesiog kvėpuoja savo prekių ženklu. Prekių ženklas „O2“ jau nebeišdildomai įsirėžęs į visuomenės pasąmonę, o arena vis dar nepralenkiama pagal parduodamų bilietų į renginius skaičių.

Gascoigne

Londono olimpinis stadionas

Londonas per 2012 m. olimpines žaidynes norėjo daug parodyti, tačiau turėjo mažai laisvos erdvės. „Populous“, oficiali renginio architektūros ir laikinų statinių projektavimo paslaugų teikėja, dešimtmečius tobulinusi renginių architektūrą, pasiūlė

tuo metu vieną novatoriškiausių projektų per visą olimpinių žaidynių istoriją – užuot stačius nuolatinius objektus trumpiems pasauliniams renginiams, įrengti laikinus statinius žymiose Londono vietose, pavyzdžiui, „Horse Guard’s Parade“ aikštėje, ir taip sumažinti renginio poveikį aplinkai ir biudžetui. Tai išju-

dino visą laikinų statinių architektūros sritį. Tiekėjai ėmė tobulinti savo standartines sistemas, o žiūrovams buvo suteikta galimybė nepaprastomis akimirkomis mėgautis svarbiose istorinėse vietose.

Priėmusi iššūkį suprojektuoti 80 tūkst. vietų olimpinį stadioną, kuris po žaidynių būtų transformuo-

tas į 25 tūkst. vietų stadioną, „Populous“ siekė sukurti kompaktišką, lankstų ir lengvą dizainą laikydamasi pagrindinių tvarumo kriterijų: mažinti, pakartotinai naudoti ir perdirbti. Pagrindinei stogo konstrukcijai buvo pasirinktas lengvas baltas vamzdinis plienas, laikinos viršutinių tribūnų sėdynių pakopos pagamintos iš plono juodo plieno. Naudodami lengvas medžiagas, modulinius komponentus ir išardomas jungtis, architektai sukūrė kompaktišką ir greitai sumontuojamą struktūrą, paprastai pritaikomą ateities renginiams. Olimpinis stadionas buvo pastatytas deimanto formos saloje, todėl stadione buvo įrengti tilteliai, vedantys į greta esantį parką, kad žiūrovai galėtų pramankštinti kojas ir užsukti į prekybos ir maitinimo taškus. Prieš vėlesnes olimpines žaidynes (Londone jų vyko net trejos) buvo pakeistas stadiono stogas, įrengta ištraukiamų kėdžių sistema, VIP ložės, suprojektuotas naujas parkas ir papildyta infrastruktūra. Dabar Karalienės Elžbietos vardu pavadintame olimpiniame parke esantis pertvarkytas stadionas tapo svarbių sporto renginių ir koncertų vieta.

Iš tolo pastatas atrodo tarsi kraštovaizdžio dalis, o priėjus arčiau atsiskleidžia projekto kūrėjų išradingumas: vaikus pastatas saugo tarsi kokonas.

TARSI KOKONE

Jokių atskirtų erdvių, jokių griežtų keturkampių formų – mokymo proceso tėkmė turi būti laisva ir įtraukianti. Indų architektai „andblack design studio“ demonstruoja, kaip architektūra gali pakeisti užsistovėjusią ikimokyklinio ugdymo koncepciją.

Vinay Panjwanio („andblack“ archyvo) nuotraukos

Kalvotas sklypas suteikė galimybę sukurti išskirtinę mokyklos erdvę sklandžiai sujungiant žaidimų ir mokymosi zonas. Smalsumą žadina ir intrigą kuria sinusoidės formos fasadas.

Į architektūros, interjero, meno instaliacijų ir baldų dizaino sritis susitelkusi tarpdisciplininė dizaino studija „andblack design studio“ Indijos Andra Pradešo (Andhra Pradesh) valstijos mieste Vidžajavadoje sukūrė ir įgyvendino dinamišką tarptautinės Bloomingdale'o mokyklos (Bloomingdale International School (Galileo Campus)) projektą – čionykščiame studijų miestelyje iškilo ikimokyklinio ugdymo kompleksas „Cocoon“.

Dizaino studijos „andblack“ Ahmadabade (Indija) įkūrėjai Jwalantas Mahadevwala ir Kanika Agarwal įkvėpimo semiasi ir iš sudėtingų gamtos struktūrų, ir iš kasdienio gyvenimo epizodų – visa ko, kas kelia emocijų. Baigę studijas Jungtinės Karalystės Architektūros asociacijos architektūros mokykloje (Architectural Association School of Architecture), Kanika kelerius metus dirbo žinomo britų architekto Michaelo Hopkinso komandoje Londone, o Jwalantas – architektūros ir

dizaino įmonėje „Zaha Hadid Architects“. Pasitelkę parametrinius įrankius ir fizinį modeliavimą, derindami tokias medžiagas kaip metalas, mediena, bambukas, popierius, jie kuria reikšmingus projektus, išsiskiriančius nepaprastu efektyvumu ir įdiegtų pažangių inžinerinių sistemų gausa.

Jwalanto Mahadevwalos, Kanikos Agarwal ir Adity Rawat suprojektuota (statybos klausimais konsultavo Shehzadas Irani) Bloomingdale'o tarptautinė mokykla Vidžajavadoje – iššūkis įprastoms normoms ir transformuojančios parametrinės architektūros galios įrodymas. Tai pirmoji ir vienintelė tokio pobūdžio mokslo įstaiga Andra Pradešo valstijoje, kurioje dominuoja tradicinė švietimo sistema. Šio projekto tikslas – per apgalvotą architektūrinį projektavimą keisti ankstyvojo ugdymo paradigmą ir propaguoti nestandartinį ugdymą, peržengti kitų regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamų paslaugų ribas.

Erdvė tarp esamo pastato ir „Cocoon“ gali būti ir žaidimų aikštele, ir lauko klase, ir amfiteatru, ir baseinu priklausomai nuo poreikio.

ARCHITEKTŪRA

DARO ĮTAKĄ UGDYMO PROCESUI

Beveik 318 kv. m ploto ikimokyklinio ugdymo kompleksą „Cocoon“ ir greta esantį mokyklos pastatą jungiantis įgilintas kiemas, suformuotas pagal sklypo reljefą ir kylantis naujojo priestato link tarsi į kalną, visiškai neprimena tradicinės mokyklos kraštovaizdžio. Nusistovėjusią mokyklos sampratą griauna ir netradicinės formos pastatas, netipinis jo interjeras bei patalpų išdėstymas. Pasitelkę šiuolaikines technologijas, tvirtas medžiagas ir inovatyvias idėjas, architektai sukūrė išties unikalią erdvę maždaug 100 ikimokyklinukų.

Bloomingdale'o tarptautinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo komplekso architektūra atitrūksta nuo tipinių mokyklų projektavimo normų. Vietoj įprastų dėžės pavidalo klasių banguojančioje 280 kv. m vidinėje erdvėje suplanuotos tarpusavyje susijusios žaidimų ir mokomosios zonos, kuriose galima laisvai judėti ir bendrauti, jos sklandžiai sujungtos nebrėžiant aiškių ribų. Netgi kiemas gali būti transformuojamas į žaidimų aikštelę, klasę, amfiteatrą ar baseiną. Šią unikalią erdvinę patirtį dar labiau sustiprina stiklinės sienos ir kaip stoglangiai naudojamos stiklo plokštės. Tokiu būdu kraštovaizdis tampa vidinės erdvės tęsiniu, ir atvirkščiai.

Vizualinį susidomėjimą skatinti ne ryškiomis spalvomis, o pastato formomis – dar vienas nuokrypis nuo įprastinės mokyklų architektūros. Kūrėjų nuomone, užuot įsiliejęs į kraštovaizdį, pastatas pats turėtų būti viena iš kraštovaizdžio formų. Banguojantis stogas, imituojantis gal vandens tėkmę, gal kalvas, iš tolo atrodo tarsi kraštovaizdžio dalis. Tačiau priėjus arčiau atsiskleidžia projekto kūrėjų išradingumas: pastatas vaikus saugo tarsi kokonas.

YPATINGA STOGO KONSTRUKCIJA

Velėna padengtas banguojantis stogas, besiremiantis į laisvą, be jokių vidinių atramų ar pertvarų, struktūrinę erdvę, buvo konceptualizuotas pasitelkus skaitmenines priemones. Išradingi kūrėjai išskyrė žalią stogą iš užstatytos aplinkos ir pavertė jį vietovės orientyru. Dar nuostabiau, kad šią idėją jie įgyvendino neviršydami riboto biudžeto, tiesiog taikydami efektyvų statybos procesą, naudodami lengvai prieinamus išteklius ir technologijas.

Pagrindinė stogo konstrukcija buvo sumontuota vietoje iš surenkamųjų elementų, kiekvienoje lenktų apskritų tuščiavidurių profilių sankirtoje pagal X ir Y ašis nukreipiant unikalias jungiamąsias plokštes. Reikiami išlenkimai buvo suformuoti keičiant tiksliai pagamintų ir sumontuotų jungčių aukštį. Sudėtingos lygaus išorinio apvalkalo struktūros pagrindas – ferocemento (statybinės medžiagos iš vielos tinklo ir cemento) sluoksnis ant unikalios metalinės konstrukcijos.

Iš vidaus stogo konstrukcija žavi savo unikalumu ir paslaptingumu. Išilgai ir skersai lubų matomi konstrukciniai elementai gražiai kontrastuoja su stogo išore – velėna dengtu paviršiumi, ir atskleidžia tikrąjį medžiagų charakterį. Vizualinį poveikį dar labiau sustiprina pro stoglangius sklindanti natūrali šviesa, jos mirgėjimas, šešėlių judėjimas tampa dar vienu žaismingu elementu kreivoje vidaus erdvėje.

Šios mokyklos architektūra stebina unikalia konstrukcine išraiška, dizaino naujovėmis ir netradiciniu požiūriu.

Konstrukciniai sunkumai siekiant išgauti lygų išorinį paviršių buvo įveikti virš unikalios metalinės konstrukcijos panaudojus ferocemento apvalkalą. Šios medžiagos vizualinis poveikis sustiprino ir architektūrinės idėjos raišką.

ATEITIES UGDYMO ERDVĖ

Bloomingdale'o tarptautinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo komplekso architektūros unikalumo esmė – struktūrinė išraiška, įdiegtos dizaino naujovės ir netradicinis požiūris. Architektai, apgalvodami kiekvieną detalę, sukūrė naują edukacinių erdvių koncepciją, kurioje svarbus vaidmuo skiriamas daromam įspūdžiui. Pasitelkę parametrinį projektavimą ir pažangias skaitmenines technologijas, jie peržengė tipinio mokyklos pastato – dėžės ribas ir panaudodami stiklo plokštes per visą pastato aukštį, velėna dengtą stogą, surenkamuosius elementus sukūrė savitą, nekonformistinę bei žaismingą vienų į kitas sklandžiai pereinančių mokomųjų erdvių struktūrą, žadinančią ir išlaikančią vaikų smalsumą. Bloomingdale'o tarptautinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo kompleksas „Cocoon“ – neabejotinas įrodymas, kokia svarbi yra architektūra brėžiant ateities švietimo gaires.

Užuot naudojus daug spalvų, kaip įprasta ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigose, projekte akcentuojama forma: žaisminga laisvai tekanti erdvė skatina vaikų bendravimą ir judėjimą.

Kiekvienoje klasėje įrengti stoglangiai intriguoja, erdvė visą dieną būna sklidina pro juos plūstančios saulės šviesos.

PROJEKTAS ATEITIES BIURAS 2024

Tikslingai suplanuotas ir įrengtas, biuras ne tik daro gerą pirmąjį įspūdį potencialiems klientams ir partneriams, bet ir padeda optimizuoti darbo procesą. Tai svarbi dinamiška aplinka, formuojanti įmonės kultūrą ir turinti didelės įtakos verslo sėkmei. Globalių tyrimų duomenimis, jei darbuotojai biure jaučiasi gerai, jų darbingumas padidėja net 56 proc.! Akivaizdu: biure turi būti svarbu kiekvieno darbuotojo savijauta, poreikiai ir sveikata Žurnalas „Structum“, norėdamas paskatinti architektus ir dizainerius ieškoti naujų idealios darbo aplinkos sprendinių, o įvairių architektūros, inžinerijos, statybų pramonės sektoriaus atstovus – kurti bendradarbiavimo sinergiją, skelbia konkursą ATEITIES BIURAS!

STRUCTUM, norėdamas paskatinti architektus ir dizainerius ieškoti naujų idealios darbo aplinkos sprendinių, o įvairių architektūros, inžinerijos, statybų pramonės sektoriaus atstovus – kurti bendradarbiavimo sinergiją, skelbia konkursą ATEITIES BIURAS! Pristatome pirmuosius projekto komisijos narius.

ALGIRDAS ORANTAS

Profesionalus Lietuvos dizaineris, dizaino advokatas, praktikas. Lietuvos dizaino asociacijos valdybos pirmininkas, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos narys, „Art Directors Club of Europe“ ir Tarptautinės dizaino tarybos narys.

Kuriant biuro erdvę, manau, svarbu, kad ji ne tik atitiktų estetinius poreikius, bet ir skatintų produktyvumą, kūrybiškumą bei darbuotojų gerovę. Labai svarbu bendradarbiauti su klientais, darbuotojais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis, kad būtų sukurta funkcionali, estetiška ir patogi darbo aplinka.

Konkurso dalyviams linkiu drąsių idėjų, kūrybinio polėkio ir sėkmės įgyvendinant savo projektus. Tegul jūsų darbai ne tik atitinka funkcionalumo ir estetikos reikalavimus, bet ir tampa įkvėpimu kitiems.

LUDOVICO LOMBARDI

Architektas, ZAHA HADID ARCHITECTS direktorius

Vietovės istorija negali būti atsieta nuo architektūros dizaino. Visada turime savo projektuose reaguoti į istorinį kontekstą – kartais tęsti tradiciją, o kartais greta kurti kontrastą. Kiekviename projekte svarbiausia yra vartotojų gerovė ir potyriai. Vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių užtikrinti norimą rezultatą, – natūrali šviesa.

IGNAS KALINAUSKAS

Architektas, studijos „Archispektras“ kūrybos vadovas

Biuro erdvė yra viena pagrindinių erdvių dažno žmogaus gyvenime. Dėl to kuriant ją labai svarbu suprasti būsimų naudotojų vertybinius principus, darbo pobūdį. Tai padeda išsikelti aiškius tikslus projektavimo pradžioje ir sėkmingai atsakyti į klausimus: kokia turi būti biuro nuotaika, erdvių dydžiai, jų ryšiai, kokį bendravimo būdą skatinti, koks asmeninės erdvės poreikis, kokios funkcijos reikalingos. Konkurso dalyviams linkiu pasinerti į ateities spėjimus, būti žaismingiems, stebinti patiems save ir sukurti netikėtus, šiuo metu neegzistuojančius ar net neįtikimus ateities biurų scenarijus.

KONKURSO TRUKMĖ: 2024 m. rugsėjis – 2025 m. sausis

BIURŲ AKUSTIKA:

nuo šiandienio sprendimo iki ateities

lūkesčių

AKUSTIKA

PLIKA AKIMI NEMATOMA, TAČIAU JUNTAMA, IR JOS

FUNKCIJA BIURUOSE VIS AKTUALESNĖ.

Profesionali bendrovės „Akukon Lietuva“ komanda, užsiimanti akustikos konsultacijomis ir projektavimu, jau nuo pastato brėžinių stadijos gilinasi į patalpų akustinį komfortą.

„Padedame architektams ir užsakovams suformuoti akustinius reikalavimus, konstrukcijų tipus, principinius pastato mazgus, peržiūrėti vėdinimo sistemų išdėstymą, apskaičiuoti reikiamą garsą sugeriančių medžiagų kiekį ir jų vietas lubose, sienose, taip pat fasadinių langų garso izoliacijos vertes. Kitaip tariant, mažiname akustiškai silpnų vietų riziką, kad vėlesniais etapais nereikėtų papildomų investicijų“, – sako „Akukon Lietuva“ direktorius Edmundas Žižys. Jo vadovaujama profesionalų komanda akustikos sprendiniais padeda klientams sutaupyti lėšų – jei dėl patalpų keliamo akustinio diskomforto suprastėjus darbuotojų savijautai ir kritus darbo našumui tektų rekonstruoti biurą, išlaidos būtų kur kas didesnės.

Šiandienos komforto paieškos Akustikos specialistai pastebi, kad nekilnojamojo turto plėtotojai vis atidžiau analizuoja įrengiamų patalpų kokybės parametrus, komfortiškų darbo sąlygų, tarp jų ir akustikos, užtikrinimą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių šiuolaikinių biurų problemų –perteklinis aidas patalpose arba prasta konfidencialumo reikalaujančių patalpų (pavyzdžiui, susitikimų kambarių) garso izoliacija. Pernelyg aidinčiose patalpose darbuotojams sudėtinga dirbti, susikalbėti, reikia kelti balsą dėl padidėjusio triukšmo,

pavargsta klausa, po kelių valandų žmonės tampa suirzę, nebegali efektyviai dirbti.

Šios problemos galima išvengti jau nuo pradinės stadijos į biuro projektavimą ar techninių užduočių formavimą įtraukus akustikos specialistus. Svarbu suprasti, kad akustiniu patalpų funkcionalumu rūpinantis nuo pastato projektavimo pradžios biuro įrengimo sąnaudos nepadidėja. Jei tuo metu akustiniai parametrai ignoruojami, juos norima pagerinti jau įrengus biurą, problemas tenka spręsti papildomais elementais ir medžiagomis, kurios yra matomos, jas sunku integruoti į esamą interjerą.

Nereikia pamiršti, kad perteklinis triukšmas į biuro patalpas sklinda ne tik iš gatvės, bet ir nuo pastate veikiančių inžinerinių sistemų. „Projektavimo metu apskaičiuojame, koks triukšmo lygis turėtų būti biure, pateikiame rekomendacijas vėdinimo sistemų projektuotojams. Viena iš svarbiausių akustikos sričių yra garso izoliacija. Pradinėmis projektavimo stadijomis rūpinamės, kad būtų numatytos tinkamos garso izoliacijos atitvaros, sujungimo mazgai, jų sandarinimas, ypač tose patalpose, kur turi būti išlaikytas pokalbių konfidencialumas. Taip pat labai svarbu nuomininkus skiriančios atitvaros“, –akustikos specialistų teikiamą naudą aptaria E. Žižys.

Rytojaus biuras – komfortiškas ir netriukšmingas

Ateities biurai, „Akukon Lietuva“ vadovo nuomone, bus mobilesni. Siekiant slopinti darbuotojų telefoninių pokalbių garsą, jau dabar biuruose įrengiamos garsą sugeriančios ar jį blokuojančios pokalbių nišos, tylos kambarėliai. Nors toliau vyrauja ir, ko gero, dėl ploto taupymo išliks tendencija projektuoti atvirų erdvių biurus, ieškoma naujų akustinių sprendinių. Vienas iš labiausiai pasiteisinančių sprendinių – aukštos skirtingų medžiagų, formų ir raštų širmos, suskaidančios didelę atvirą erdvę į mažesnes. Darbuotojai jaučiasi tarsi sėdėtų atskirtose jaukiose erdvėse, jie izoliuojami nuo perteklinių garsų ir nesuformavus uždarų kabinetų. Pasitelkus žaismingai banguojančias ar įstrižas širmas, į biurų erdvę gali būti integruojami ir posėdžių kambariai, poilsio zonos. Širmas lengva perstatyti ir biurą transformuoti keičiantis jo funkcijoms.

Profesionaliai suprojektuota biuro akustika puikiai paslepiama stilingame interjere arba skoningai į jį integruojama. Reikia tik kreiptis į akustikos specialistus, kurie padės rasti geriausią komfortiškos aplinkos sprendimą.

BIURO

MODERNU FUNKCIONALU STILINGA ERGONOMIŠKA

Durų salonas S. Žukausko g. 49 (1 aukštas, įėjimas iš P. Lukšio g.), Vilnius I

Katalogą rasite

DURŲ GAMINTOJO VOSTER ATSTOVAS LIETUVOJE UAB SERVIO

Geras dizainas, geram jausmui.

Švelnių užapvalintų formų ar energingas ir išraiškingas – įgyvendinkite savo individualų stilių iki smulkmenų. „Tecturis“ architektūrinių linijų maišytuvų kolekcija leidžia vandens grožį pajusti dvejomis skirtingomis dizaino formomis. Džiaukitės vandens malonumais kiekvieną dieną.

Tecturis. Įkvėptas vandens. Sukurtas Jums.

NT kodas KOKIUOSE

NAMUOSE GYVENSIME RYTOJ?

Simonas Skukauskas

Sorainen partneris, advokatas

PRANEŠIMO TEMA

STATYBOS

REGULIAVIMO

PAKEITIMAI –

KAS KEISIS NUO

LAPKRIČIO 1 D.?

Paulius Kisielis

Architektas

PRANEŠIMO TEMA

EMOCIJAS KURIANČIOS STRUKTŪROS

Gytis Jakučionis

YIT Lietuva nekilnojamojo turto verslo direktorius

PRANEŠIMO TEMA

MIESTĄ

PUOŠIANTYS

NAMAI: KAIP

TOKIUS SUKURTI?

Tomas Lapė

Architektas

PRANEŠIMO TEMA KOKIUOSE NAMUOSE GYVENSIME RYTOJ?

Artūras Kriukovas

JUNG Vilnius

Techninio skyriaus vadovas

PRANEŠIMO TEMA IŠMANUS

DAUGIABUTIS: AR TAM JAU ATĖJO LAIKAS?

studija lape

Neringos siekis –

sezoniškumo

eliminavimas

Miškai ir smėlis –dominuojantis Kuršių nerijos elementas.

Neringos meras DARIUS JASAITIS

faktoriaus

Neringa – ypatingas kurortas, o jos savivaldybės teritorija – išskirtiniame gamtiniame kontekste ir yra saugoma UNESCO.

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad svarbiausias Neringos prioritetas – sezoniškumo faktoriaus eliminavimas – skirtumų tarp ypač intensyvaus vasaros sezono ir itin ramaus žiemos sezono mažinimas. Vasaros sezono metu –problemos dėl nekontroliuojamo automobilių skaičiaus ir trumpalaikio gyvenimo vietų trūkumo. Žiemos sezono metu – ištuštėjusios gyvenvietės, nuolatinių gyventojų, ypač jaunų šeimų su vaikais, skaičiaus didinimas ar bent minimalaus kritinio jų skaičiaus išlaikymas.

Pastaruoju metu Neringoje įgyvendinta nemažai projektų: dviračių takų tinklo vystymas ir tvarkymas, kultūros centro „Agila“ re-

konstrukcija. O šiuo metu yra ruošiamasi pastatų komplekso „Marina Nida“ Nidoje statyboms, projektuojamas uždarų teniso ir padelio kortų pastatas Nidoje, rengiamas Juodkrantės uosto projektas bei regeneruojamas Nidos švyturio kompleksas.

„Neringos savivaldybė – aukštos kokybės viešosios erdvės, ištisus metus gyvybingos gyvenvietės. Visoje Neringos savivaldybėje ir Kuršių nerijoje išvystyta aplinkai draugiško ir patogaus naudoti kasdien viešojo transporto sistema (sausumos, vandens, oro), atsisakant perteklinio asmeninių automobilių naudojimo. Reguliarus susisiekimas Kuršių mariomis tarp Nerijos ir rytinės pakrantės, krovininio transporto (kasdienė parduotuvių, statybos įmonių logistika) perkėlimas iš sausumos į vandens transportą, – sako meras, paklaustas, kokią Neringą įsivaizduoja ateityje, bei priduria: – Dalyvaujame šiame projekte, nes norime pasinaudoti galimybe rasti sprendimą aktualaus urbanistinio klausimo sprendimui.“

Kauno siekis – kompaktiško miesto koncepcijos įgyvendinimas

Vienas ryškiausių Kauno geografinių išskirtinumų – miestas prie didžiausių šalies upių, ties Nemuno ir Neries santaka.

Kauno miesto meras VISVALDAS MATIJOŠAITIS

Kaunas yra antras pagal dydį šalies miestas, pastaraisiais metais išgyvenantis ženklų proveržio laikotarpį.

„Siekiame įgyvendinti kompaktiško miesto koncepciją: driekos stabdymas, urbanizuotos centrinės dalies tankinimas, darnaus judumo principų ir „15 minučių miesto“ standartų taikymas bei įgyvendinimas. Visa tai atsispindi miesto strateginiame bei darnaus judumo planuose“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Ne paslaptis, kad Kaune pastaruoju metu buvo įgyvendinta nemažai projektų, tokių kaip vandens sporto centras ir mokslo muziejus Nemuno saloje, Dariaus ir Girėno stadionas, sporto halė, Dainų slėnis, Ąžuolynas, Santakos parkas ir kitos žaliosios miesto erdvės bei sporto aikštynai. Šiuo metu Kaune statomi til-

tai, gerinama susisiekimo infrastruktūra (dviračių ir pėsčiųjų takai bei tiltai), įgyvendinamas Pietrytinio aplinkkelio projektas, baigiamas statyti lengvosios atletikos maniežas, „lietuviškasis Silicio slėnis“ – Aleksoto inovacijų pramonės parkas ALEX. Kauno ambicijos ateičiai – M. K. Čiurlionio koncertų centras kairiajame Nemuno krante ir šliuzas nepertraukiamai laivybai per Kauno HE. Paklaustas, kaip Kauno savivaldybę įsivaizduoja ateityje, V. Matijošaitis sako, kad Kauną mato kaip nuosekliai gyventojų skaičiumi augantį miestą, neabejingą inovacijoms ir dėl to patrauklų užsienio investuotojams.

„Dalyvaudami projekte „Išmanusis miestas 11“ tikimės pasisemti naujų idėjų ir įžvalgų iš esamų bei būsimų architektūros, urbanistikos profesionalų“, – sako Kauno meras.

Skuodo rajonas – tvarumo principais paremtos

rekreacijos ir turizmo rajonas

Lietuva prasideda nuo Skuodo!

Skuodo rajono savivaldybė garsėja gamtiniu ir kultūriniu paveldu. Skuodo krašto žmonės dažnai sako, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo, nes rajone yra seniausia Lietuvos gyvenvietė – Apuolė, kur kiekvienais metais vyksta archajinės muzikos ir amatų festivalis.

„Skuodo rajono savivaldybė pasižymi kaip „kiečiausia“ Lietuvos savivaldybė. Mosėdžio miestelyje galima aplankyti didžiausią Lietuvoje po atviru dangumi akmenų muziejaus parką. Skuodo rajone galima pamatyti didžiausią Lietuvoje Puokės akmenį, esantį Barstyčių sen. Puokės kaime“, – didžiuojasi Skuodo rajono meras Stasys Gutautas. Skuodo rajono meras sako, kad prioritetu šiuo metu tampa lankytinų objektų pasiekiamumas tvariomis, nedaug CO2 išmetančiomis transporto priemonėmis, nauji dviračių ir pėsčiųjų takai su poilsio zonomis.

„Apuolės piliakalnio sutvarkymas

buvo vienas svarbiausių mūsų projektų. Jis sulaukia daug turistų, juk čia visai Lietuvai istoriškai svarbi vieta. Lietuvos Puokės (Barstyčių) akmens aplinkos sutvarkymas. Skuodo miesto parko ir gatvių LED apšvietimo sistemos įrengimas. Skuodo miesto ir Mosėdžio miestelio paplūdimio poilsio erdvių sutvarkymas. Naujų dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas. Skuodo rajono savivaldybės – R. Granausko viešosios bibliotekos pastato statyba. P. Žadeikio sporto stadiono įrengimas“, – jau baigtais ir būsimais darbais džiaugiasi S. Gutautas.

Meras sako, kad ateityje rajoną įsivaizduoja kaip tvarumo principais paremtą rekreacijos ir turizmo rajoną, sukuriantį vietinio ir tranzitinio turizmo struktūras, išsaugant gamtos ir kultūros paveldo vertybes.

„Siekiame, kad Skuodo rajono viešosios erdvės būtų suprojektuotos ir įgyvendintos vadovaujantis aukščiausiais architektūros ko-

kybės kriterijais, todėl norime suburti tarpdisciplinines architektūros, inžinerijos, statybos, urbanistikos, kraštovaizdžio architektūros, dizaino ir kitų sričių profesionalų komandas, kurios parengtų išsamius ir motyvuotus projektinius pasiūlymus mūsų teritorijoms“, –sako S. Gutautas.

Skuodo rajono meras STASYS GUTAUTAS

Anykščiai – sveikas, žalias, švarus, pilnas kultūros miestas

Anykščiai – išmanusis miestas, kuriame gamta niekada neišeina iš mados.

Archeologiniai radiniai rodo pirmuosius gyventojus Anykščių apylinkėse nuo 9000 m. pr. m. e. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Anykščiai paminėti 1442 m. lapkričio 7 d. kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero suteikties rašto, kuriuo apdovanojami Pienionių valsčiaus valstiečiai, išdavimo vieta. Per šimtmečius Anykščiai išsivystė kaip svarbus regioninis kultūros ir ekonominis centras. Šiandien Anykščiai yra gyvas, patrauklus, žalias miestas su aktyvia bendruomene, turtinga istorija ir paveldu, traukiantis turistus ir naujus gyventojus.

Darnus miestų vystymasis bei su juo susiję klausimai ir problemos tampa vis aktualesni ir svarbesni visame pasaulyje, Anykščiai – ne išimtis.

„Pagrindinis mūsų prioritetas –sveikas, žalias, švarus, pilnas kultūros miestas. Čia gamta niekada neišeina iš mados“, – sako Anykš-

čių rajono meras Kęstutis Tubis bei pabrėžia, kad dabar miestui itin svarbu įtvirtinti tvarų transportą, energinį efektyvumą, žaliąsias erdves, ekonominį, kultūrinį paveldą, nes šie ir kiti prioritetai padės sukurti Anykščius, kurie būtų ne tik ekonomiškai stiprūs, bet ir užtikrintų aukštą gyvenimo kokybę bei ilgalaikį aplinkos tvarumą.

Pasak mero K. Tubio, svarbiausi pastarųjų metų įgyvendinti projektai yra baigta tvarkyti miesto centre buvusi sovietinė, nusidėvėjusi mažoji architektūra, pagaliau nugriauta sena sovietinė skelbimų lenta ir įrengta nauja – mažosios architektūros elementas, jungiantis miesto praeitį su jos dabarties aktualija.

„Pasistūmėjome mažosios architektūros projektuose, buvo sutelktas dėmesys žydų kultūros atminčiai. Skulptorius R. Inčirauskas sukūrė tris miesto ženklus, skulptūrines kompozicijas: skulptūrinė reljefinė kompozicija – telefonų kny-

ga, skulptūrinis akcentas – Žydų poilsis, atminimo ženklai – Pėdos. Anykščiai – kultūros kurortas“, –sako meras.

K. Tubis tikisi, kad dėl konkurso „Išmanusis miestas 11“ atsiras Anykščių rajono savivaldybės poreikius atitinkantys projektų pasiūlymai, kurie ne tik kels Anykščių miesto bei rajono ir gyvenimo jame kokybę, bet ir leis didžiuotis savo kraštu.

Anykščių rajono meras KĘSTUTIS TUBIS

Trakai – istorinė, irklavimo ir kultūrų sostinė

Trakai – viena labiausiai lankomų vietų šalies turizmo žemėlapyje.

Trakų rajono savivaldybė – viena gražiausių ir ežeringiausių Lietuvos vietų. Rajone tyvuliuoja keli šimtai ežerų. Žymiausias jų – Galvės, kurio saloje stovinti viduramžių Salos pilis – didžiausias turistų traukos centras, tapęs šalies turizmo simboliu. Trakų miestas – istorinė, irklavimo ir kultūrų sostinė. Nuo viduramžių rajone gyvena karaimai, dabar jų bendruomenę sudaro apie 60 narių, veikia maldos namai – Kenesa, išskirtinė ir šios tautos medinė architektūra su trimis langais į gatvę.

„Mūsų prioritetas – gamtos ir istorinių vertybių išsaugojimas ir plėtra, sudarant sąlygas tvariam, žaliam ir ekologiškam turizmui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ypač svarbi susisiekimo infrastruktūra – istorinis senamiesčio gatvių tinklas ir aplinka, nukreipianti tranzitinį automo-

bilių eismą nuo senamiesčio teritorijos, pėsčiųjų ir dviračių eismas, infrastruktūra, kuri yra šiuolaikinė ir orientuota į kintamus poilsiautojų ir transporto srautus, kuri taip pat patogi ir vietiniams gyventojams“, –tvirtina Trakų rajono meras Andrius Šatevičius kuris priduria, kad šiuo metu svariausias Trakų prioritetas –infrastruktūros gerinimas.

Be to, savivaldybė džiaugiasi ir įgyvendintais projektais, tokiais kaip Lentvario šeimos parko ir Bevardžio ežero teritorijos sutvarkymas, Lukos-Bernardinų tako įrengimas, Trakų gimnazijos rekonstrukcija ir sporto salės statybos darbai.

Trakų rajonas – viena populiariausių Lietuvoje traukos vietų, kurioje susijungia turtinga, daugiakultūrė istorija ir ambicingi ateities tikslai. A. Šatevičius sako, kad stengiamasi orientuotis į visas sritis ir jų plėtrą – kad Trakų rajone gyventi būtų gera, tačiau Europos žaliojo kurso kontekste darnios plėtros tikslai tampa dar svarbesni, sie-

kiant, kad visose viešojo gyvenimo ir valdymo srityse prioritetas būtų teikiamas tvarumui ir turimų išteklių išsaugojimui ateities kartoms. „Matydami projekto „Išmanusis miestas 11“ pridėtinę vertę savivaldybei, kurią generuoja išaugusios savivaldybės specialistų kompetencijos, dirbant kartu su profesionalais, galimybė dalytis gerąja praktika su kitomis savivaldybėmis, galimybė būti matomiems „Structum“ kuriamoje viešojoje erdvėje paskatino mus dalyvauti projekte“, –sako Trakų rajono meras.

Trakų rajono meras ANDRIUS ŠATEVIČIUS

Alytaus rajonas – patogus, saugus ir žalias

Alytaus rajono savivaldybė – viena iš

Alytaus rajonas perpus padalytas Nemuno, jame gausu nuostabios gamtos, miškų, ežerų, įspūdingų piliakalnių su senovinėmis gyvenvietėmis, verčiantis didžiuotis krašto archeologiniais, istorijos, dailės, architektūros ir urbanistikos paminklais.

„Didžiausią dėmesį skiriame darniam rajono vystymuisi, ekonominiam, socialiniam bei kultūriniam augimui, teikdami kokybiškas bei gyventojų interesus užtikrinančias viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas“, – teigia Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

Pastaruoju metu didelė dalis savivaldybės laiko ir dėmesio yra skiriama turizmo vystymui. R. Vitkauskienė pabrėžia, kad savivaldybė stengiasi kompleksiškai tvarkyti viešąsias erdves, kurti ir atnaujinti poilsio zonas, plėsti ir modernizuoti gatves, kelių tinklus, pritaikyti susisiekimo infra-

šešių žiedinių savivaldybių Lietuvoje.

struktūrą pėstiesiems, dviratininkams, sudaryti visas sąlygas verslo plėtrai ir naujų investuotojų pritraukimui.

„Ne išimtis ir švietimo, kultūros bei sporto paslaugų kokybės gerinimas, prieinamumo didinimas. Investuojame į mokyklų modernizavimą ir technologinę įrangą, mokytojų kvalifikacijos kėlimą. Vienas svarbiausių įgyvendintų pastarojo meto projektų – restauruota, naujam gyvenimui prikelta Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla“, –pasakoja R. Vitkauskienė.

Merė tikina, kad svarbiausia savivaldybės vizija – būti patogiu, saugiu ir žaliu rajonu, kuriame gera gyventi, dirbti, auginti vaikus ir ilsėtis nuo didmiesčių šurmulio: „Mums svarbi tvari, darni, inovatyvi ekonomikos plėtra ir išvystyta infrastruktūra. Norime būti pažangi ir socialiai atsakinga savivalda, kurioje – sumanios ir veiklios bendruomenės.“

Pasak, R. Vitkauskienės, Alytaus rajonas turi daug neišnaudoto potencialo, todėl tikisi, kad dėl konkurso „Išmanusis miestas 11“ pavyks Alytaus rajoną prikelti naujam gyvenimui, jog ne tik gyventojai, bet ir miesto svečiai atrastų šio krašto išskirtinumą.

Alytaus rajono merė RASA VITKAUSKIENĖ

Jonava – miestas patogus gyventi visiems

Jonavos rajono savivaldybė – draugiškiausia šeimai ir aplinkai, moderni ir logistiškai patogi savivaldybė, sporto ir sumanios ekonomikos centras.

Jonava – devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, įsikūręs beveik pačiame Lietuvos centre, ant Neries upės kranto. Dėl nedidelės ir kompaktiškai užstatytos gyvenamosios teritorijos Jonava pristatoma kaip 7 minučių miestas: čia iš vieno taško į bet kurį kitą galima nuvykti vos per septynias minutes.

Pagrindinis Jonavos rajono savivaldybės prioritetas – socialinės gerovės užtikrinimas: „Siekiame didinti Jonavos rajono gyventojų visuomeninį ir kultūrinį potencialą, ugdyti aktyvią, pilietišką, kūrybingą visuomenę, skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą, fizinio aktyvu-

mo bei sporto paslaugų plėtotę, propaguoti sveiką gyvenseną ir sudaryti tam palankias sąlygas.“

Kiekvienais metais savivaldybė investuoja į sporto ir viešųjų erdvių pagerinimą. Jau yra pastatytas Jonavos baseinas, įspūdingos architektūros pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Žeimių gatvę bei rekonstruotas centrinis miesto stadionas, o planuose – Rimkų parko statybos projekto, kuris buvo pristatytas per konkursą „Išmanusis miestas VI“, pabaiga.

„Jonavoje mes labai rūpinamės gyvenimo kokybe, siekiame, kad miestas būtų patogus gyventi visų amžiaus grupių gyventojams, kur-

ti šeimas, auginti vaikus. Jonavos rajono savivaldybė – draugiškiausia šeimai ir aplinkai, moderni ir logistiškai patogi savivaldybė, sporto ir sumanios ekonomikos centras“, – apie naujausią Jonavos viziją pasakoja savivaldybė.

Tiesa, savivaldybė pripažįsta, kad vis dar yra vietų, kurias reikėtų pritaikyti visuomenės poreikiams bei turizmui: „Dalyvaudami projekte „Išmanusis miestas 11“ tikimės, kad geriausi architektūros, urbanistikos, inžinerijos, statybos profesionalai bei jaunieji šių sričių studentai sukurs ir pateiks pasiūlymų, kaip pagerinti ir pritaikyti mūsų pateiktus objektus.“

Jonavos rajono savivaldybė

Klaipėdos miesto prioritetas – tapti charakteringu traukos epicentru

Klaipėda – miestas prie vandens.

Klaipėdos išskirtinumas – čia užprogramuotas amžinas vyksmas.

Tai miestas, kurio gyvenimas sukasi apie jūrą, uostą, pramonę, o kartu ir įspūdingą gamtą – unikalią Kuršių neriją, gražiąsias Baltijos jūros pakrantes, pajūrio miškus.

„Siekiame konkurencingumo Baltijos jūros kontekste, esame miestas su visomis uostamiesčiams būdingomis galimybėmis.

Klaipėda – ne tik uostamiestis, ku-

riame vyksta krova, sėkmingai veikia Laisvoji ekonominė zona, siūlomos patrauklios susisiekimo, logistikos galimybės, kartu tai miestas su didžiuliu turizmo ir rekreacijos potencialu šalia jūros ir Kuršių marių. Siekiame kurti rekreacinius uostelius ne tik pramoginiams laiveliams, bet ir superjachtų klasės laivams, o kartu ir sukurti savitus traukos centrus, kurių nėra niekur kitur, išpuošti sena-

miestį, sukurti kuo daugiau erdvių, kuriose gyventojai galėtų pailsėti po sunkaus darbo“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Šiuo metu Klaipėdoje, Marių pakrantėje, vystomas „Memelio miesto“ projektas, šalia jau yra suprojektuota ir bus pradėta tvarkyti promenada, vedanti į Smiltynės kelto prieplauką, netoliese kyla Klaipėdos pilies didysis bokštas, keičiasi ir senamiesčio bei centrinės miesto dalies erdvės – vyksta „Švyturio“ alaus gamyklos konversija, išjudėjo miesto centrinės Atgimimo aikštės projektas, atstatomas istorinis „Salamader“ pastatas. „Pagrindinis miesto prioritetas –tapti charakteringu traukos epicentru, surasti ir išlaikyti balansą, kuris suteiktų galimybę miestui toliau augti ir vystytis, miestiečiams savirealizacijos, kokybiško poilsio galimybes, miesto svečiams – pasiūlyti įtraukiančią pažintį su miestu, į kurį norėtųsi sugrįžti ne kartą“, – tikina A. Vaitkus. Klaipėdos meras priduria, kad „Išmaniojo miesto“ platforma suteikia galimybę pasireikšti naujoms kūrybinėms idėjoms, pažvelgti kitomis akimis į miesto teritorijų vystymą ir čia esančius objektus, o projekte dalyvaujančio jaunimo kūrybinis potencialas suteikia raktą urbanistinėms problemoms išspręsti.

Klaipėdos miesto meras ARVYDAS VAITKUS

Telšių

rajono proveržis: sėkmės kelias per dešimtmetį

Telšiai – miestas ant septynių kalvų.

Per pastarąjį dešimtmetį Žemaitijos sostinė bei rajonas neatpažįstamai pakeitė savo veidą: sutvarkyta Masčio ežero pakrantė, prieigos, gatvės, išvystyta infrastruktūra, dviračių ir pėsčiųjų takai, sutvarkytos viešosios erdvės. Nenuostabu, kad rajonas kasmet pritraukia vis didesnius turistų srautus, o pernai buvo pripažintas „Sėkmingiausia 2023 metų turizmo traukos vietove“.

„Įgyvendindami projektus siekiame kompleksiškai sutvarkyti miesto ir gyvenviečių viešąsias erdves, kurios pagerintų gyvenamosios aplinkos kokybę tiek čia gyvenančiam žmogui, tiek būtų patrauklios ir įdomios atvykusiam svečiui. 2020 m. sutvarkyta centrinė Varnių miesto Medininkų aikštė ir jos prieigos, neseniai Tryškiuose atnaujinta Turgaus aikštė bei miestelio viešosios er-

dvės. Tokie projektai prisideda prie mūsų rajono reprezentacinio įvaizdžio gerinimo, patrauklesnių gyvenimo sąlygų kūrimo, skatina investicijas ir gyventojų bei svečių užimtumą“, – sako Telšių rajono meras Tomas Katkus.

2023 m. buvo restauruotas Telšių ješivos pastatas, kuriame anksčiau veikė visame pasaulyje žinoma Telšių žydų aukštoji mokykla. Naujam gyvenimui prikeltas bei rekonstruotas ješivos pastatas.

„Telšių rajoną matome kaip saugią, modernią ir inovatorišką gyvenamąją aplinką, kurioje kompleksiškai sutvarkytos miesto ir gyvenviečių viešosios erdvės, klesti turizmas, išvystyta dviračių takų sistema, sudarytos sąlygos verslui investuoti, diegiamos aplinką tausojančios priemonės. Siekiame užtikrinti Telšių rajono gyventojų, turistų ir verslo porei-

kius, tvarią rajono ateitį, plėsti laisvalaikiui ir poilsiui skirtą infrastruktūrą“, – sako T. Katkus. Meras tvirtina, kad projekte „Išmanusis miestas 11“ dalyvauja, nes žvilgsnis iš šalies kartais gali tapti nauju požiūriu: „Norime sužinoti, kaip Telšius ir Telšių rajoną mato kitų miestų specialistai. Esame atviri pasiūlymams: praturtinta vizija naujomis idėjomis gali duoti puikių rezultatų.“

Telšių rajono meras TOMAS KATKUS

Šilutės

rajono vizija

– darni visos savivaldybės plėtra

Šilutės kraštas, kur vanduo ir žmonės kuria veržlų gyvenimą.

Pamario kraštas savo nematoma jėga vilioja atvykti visus – pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, vandeniu. Nepaprastų grožio ir pažinimo akimirkų galima patirti apsilankius didžiausioje Lietuvos saloje Rusnėje.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako, kad darnus vystymasis – tai visos bendruomenės vystymasis, kurio tikslas pasiekti visuomenės gerovę. Darnaus vystymosi prioritetas – Šilutės krašte sukurti darnią ir žalią aplinką, kuri kurs geresnę gyvenimo kokybę.

„Kuriama socialinė infrastruktūra pritaikoma šiandieniams poreikiams – remontuojamos mokyklos, darželiai, integruojant naujas technologijas, kurios leidžia įstai-

goms kurti naujas veiklas, skatinančias vaikų susidomėjimą ir gerinančias mokymosi kokybę. Visuose mūsų projektuose taikomos universalaus dizaino gairės. Tikslas didinti žaliąją infrastruktūrą – saugomos esamos žaliosios zonos, kuriamos naujos. Urbanizuotose teritorijose mažinamas kietųjų dangų plotas įrengiant želdinius“, – pasakoja V. Laurinaitis.

Pastaruoju metu svarbiausi Šilutėje įgyvendinti projektai – baseino rekonstrukcija, Kultūros namų (centro) rekonstrukcija, Šilokarčemos kvartalo ir Šilutės miesto istorinio parko rekonstrukcija, o planuose – Sporto arenos, uosto, krantinės ir prieigų rekonstrukcija Rusnės saloje, socialinis būstas Šilutės mieste, Saugų senelių globos namų modernizavimas.

„Mūsų vizija – darni visos savivaldybės plėtra. Mums rūpi sukurti saugią ir patrauklią aplinką kurti

šeimoms ir vystyti veikloms, plėtoti infrastruktūrai, skirtai turizmui, vandens turizmui, rekreacijai, laisvalaikiui. Turime teritorijų, kurias reikia prikelti naujam gyvenimui. „Išmanusis miestas 11“ puiki terpė generuoti naujas idėjas, pasisemti minčių ir įkvėpimo iš profesionalų architektų ir smalsių studentų“, –tikina Šilutės rajono meras.

Šilutės rajono meras VYTAUTAS LAURINAITIS

SEIME PRISTATYTAS IR ATIDARYTAS NACIONALINIS

ARCHITEKTŪRINIŲ IR

URBANISTINIŲ

IDĖJŲ KONKURSAS

IŠMANUSIS MIESTAS 11

Rugsėjo 23-iąją startavo STRUCTUM organizuojamas nacionalinis architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursas „Išmanusis miestas 11“. Jau vienuoliktus metus iš eilės projektas „Išmanusis miestas“ kuria platformą, kurioje susitinka Lietuvos savivaldybės ir architektūros, inžinerijos, statybos profesionalai bei aukštųjų mokslo įstaigų studentai.

Agata Stupakova

Konkurso dalyviai kviečiami kurti projektus, remiantis darnaus miesto principais, kurie dera su inovatyviomis technologijomis, ekologiškumu, taršos mažinimu ir energinių resursų taupymu.

Svarbiausias projekto tikslas –sukurti žmogaus poreikius atitinkančias miesto koncepcijas, pasitelkiant Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų komandas ir Lietuvos architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio, miestų planavimo profesionalus. Geriausi ir išmaniausi konkurso projektai ne tik turės galimybę būti įgyvendinti Lietuvos rajonų savivaldybėse, bet ir pasidalys įspūdingą prizinį fondą –net 10 tūkst. eurų.

„Susitinkame jau vienuoliktą kartą. Labai džiaugiuosi, kad šį projektą, kurį taip stipriai branginu, pamėgote ir jūs“, – sakė projekto sumanytoja, STRUCTUM vadovė Ignė Dutova.

Konkurso atidaryme – politikai ir pasižymėję architektai

Oficialioje atidarymo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime susibūrė ne tik konkurso organizatoriai, bet ir jame dalyvaujančių savivaldybių merai, vicemerai, atstovai, partneriai ir kiti garbūs svečiai: aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė, Seimo narys ir atidarymo renginio globėjas Antanas Čepononis, Kauno metų architektu išrinktas, Kauno technologijos universiteto docentas Vytautas Baltus.

„Daug idėjų išsipildė – tai yra svar-

biausia. Linkiu, kad šiandieną išsakytos mintys virstų kūnais, projektais. Visada džiaugiuosi tais, kurie turi iniciatyvos“, – sveikinimo kalbą sakė A. Čepononis.

Aplinkos viceministrė D. Matusevičė savo kalboje paminėjo, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas prašė perduoti didelį palaikymą tiek organizatoriams, tiek dalyviams.

„Iš tiesų galime sukurti daug, bet labai svarbu, kad tai tikrai vyktų. Ši iniciatyva yra ypač unikali, nes yra įtraukiami jauni žmonės. Ačiū už gyvą idėjų įgyvendinimą“, – sakė D. Matusevičė.

Sveikinimo kalbų uždarymu tapo V. Baltaus pranešimas apie lėtą architektūrą. Liepos mėnesį laimėjęs Kauno metų architekto titulą V. Baltus pristatė projektą, pelniusį jam šią nominaciją.

Šiemet dalyvauja dešimt savivaldybių

Šiame sezone „Išmanusis miestas 11“ pakvietė kurti dešimtį savivaldybių: Alytaus rajoną, Anykščių rajoną, Jonavos rajoną, Kauno miestą, Klaipėdos miestą, Neringą, Šilutės rajoną, Skuodo rajoną, Telšių rajoną ir Trakų rajoną.

Dalyvaujančios savivaldybės atidarymo renginio metu pristatė savo vizijas, tikslus ir teritorijas, kurioms konkurso dalyviai turės sukurti novatoriškus ir tvarius sprendimus, orientuotus į tvarią miestų plėtrą. Pateiktos savivaldybių teritorijos itin skirtingos: jų istorija, poreikiai ir galimybės skiriasi tiek architektūriniais, tiek urbanistiniais ar kraštovaizdžio sprendimais.

Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė pristatė keturias „Išmaniajam miestui 11“ skirtas teritorijas: Giluičio ežero pakrantė, Daugų vandens bokštas, Daugų irklavimo bazė ir A. Žmuidzinavičiaus memorialinis namas.

„Mūsų rajone daugybė apleistų vietų, viską aprėpti sunku, todėl stengiamės dirbti kompleksiškai. Čia dalyvaujame su keturiomis erdvėmis, pastatais. Pastatų būklė kiekvienais metais tik prastėja, jiems trūksta įveiklinimo. Norime atkurti, įveiklinti, sukurti patrauklias vietas gyventojams ir svečiams. Norisi prikelti Alytaus rajoną naujam gyvenimui“, –sakė R. Vitkauskienė.

„Norime atkurti, įveiklinti, sukurti patrauklias vietas gyventojams ir svečiams. Norisi prikelti Alytaus rajoną naujam gyvenimui.“

Rasa Vitkauskienė, ALYTAUS RAJONO MERĖ

Trakų rajonas projekte dalyvauja pirmą kartą. Vyriausiasis Trakų architektas Povilas Montvila sako, kad Trakų rajonas – tikrai jauki vieta. Architektas pristatė dvi teritorijas. Pirmoji – Bernardinų kalva ir cerkvės vieta, antroji – Trakų miesto pakrantė.

„Tikimės netradicinio ir inovatyvaus sprendimo“, – pristatęs teritorijas pabrėžė P. Montvila.

Šilutės rajono teritorijas pristatė meras Vytautas Laurinaitis. Šiemet Šilutės rajonas siūlo tris teritorijas:

mokyklos teritorijos konversija į poilsio kompleksą, Hugo Šojaus dvaro parko dalis ir laisvalaikio zona prie Šyšos upės.

„Laukiame idėjų, pasiūlymų, esame pasiruošę bendradarbiauti“, – po pristatymo džiaugėsi Šilutės rajono meras.

Telšių rajono meras Tomas Katkus papasakojo, kad Telšiai yra unikalus miestas su savo ypatinga istorija. Meras pristatė tris teritorijas, skirtas „Išmaniajam miestui 11“, – rytinė

Masčio ežero pakrantė, vakarinė

Masčio ežero pakrantė, Telšių miesto ledo čiuožykla.

Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas džiaugėsi, kad galėjo pirmą kartą prisijungti prie „Išmaniojo miesto 11“. Jie pristatė tris teritorijas: Vilijampolės teritoriją ties P. Vileišio tiltu, senamiesčio teritoriją ties P. Vileišio tiltu (kitapus Neries), karinę teritoriją Ašmenos gatvėje (Aukštieji Šančiai).

„Tikime, kad viskas prasideda nuo idėjų“, – pristatymo pabaigoje sakė T. Jarusevičius.

Neringos savivaldybės teritorijas pristatyti atvyko Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis ir vyriausiasis architektas Laimonas Bogušas. L. Bogušas apžvelgė dvi teritorijas, skirtas projektui: Gintaro įlanką Juodkrantėje ir sezoniškumo mažinimą Neringoje.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus komunikacijos poskyrio vedėja Jovita Stanevičiūtė iš konkurso tikisi modernių pasiūlymų, kurie bus pritaikyti trims teritorijoms: apžvalgos bokštui –žvilgsnis į Jonavą iš aukštai, Karaliaus Mindaugo parkui Ruklos miestelyje, Jonavos sporto centro pastatui (Vasario g. 16-1A).

Anykščių rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė džiaugėsi, kad Anykščių mieste jau matoma nemažai pokyčių, inicijuotų būtent STRUCTUM „Išmaniojo miesto“ projektų. Savivaldybė projekte dalyvauja jau šeštą kartą. Šiemet jie teikia keturias teritorijas: Kavarsko miesto centrinės dalies urbanistinė koncepcija ir architektūriniai pasiūlymai, Anykščių miesto centrinės turgavie-

„Tikime, kad viskas prasideda nuo idėjų.“

Tomas

Jarusevičius, KAUNO MIESTO VICEMERAS

tės urbanistinė koncepcija, Šeimyniškėlių piliakalnio aktualinimo ir prie jo esančio papilio teritorijos sutvarkymo, sukūrimo ir plėtros idėja, Kvarco pavadinimu vadinamos teritorijos urbanistinė koncepcija. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius Ričardas Zulcas pristatė keturias Klaipėdos siūlomas teritorijas: kultūros įstaigų kvartalo tarp H. Manto, Liepų, J. Karoso ir Danės gatvių kiemų sistema, Pietinės miesto dalies, apimančios Bendrojo plano 1.8 Žardės sodybų teritoriją, funkcinis zonavimas, Apžvalgos-alpinizmo bokštas Melnragėje, pėsčiųjų ir dviračių takai ir tiltas per Danės upę nuo Tauralaukio iki mokyklos.

Tris Skuodo rajono teritorijas pristatė Skuodo rajono savivaldybės administracijos statybos, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Pitrėnas. Antrą kartą konkurse dalyvaujantis Skuodas siūlo: Skuodo miesto reprezentacinę zoną, Skuodo miesto jaunimo slėnio zoną, Skuodo miesto paplūdimio rekreacinę zoną.

Vizijoms sėkmingai įgyvendinti –naujausi technologiniai ir dizaino sprendimai

Projektą „Išmanusis miestas“ globoja Lietuvos Respublikos aplinkos, kultūros ir susisiekimo ministerijos. Prie sėkmingos architektūrinės ir urbanistinės projektų integracijos prisidės ir STRUCTUM partneriai, kurie dalyviams parengė inovatyvius sprendimus, skirtus dalyvių teikiamiems projektams įgyvendinti.

Naujausius taikomus sprendimus, technologijas ir gaminius, padėsiančius dalyviams įgyvendinti savo kuriamas vizijas, pristatys tokie projekto partneriai kaip SCHOMBURG BALTIC, ARTECHNIKA, BAREMA RYTAI, YIT LIETUVA, BETONO MOZAIKA, HYDRO BUILDING SYSTEMS LITHUANIA, BIPA, PANASONIC HEATING & COOLING SOLUTIONS, DEXTERA, NORDEC, TIKKURILA, ETEX.

Kviečiame jau dabar registruotis architektus, urbanistus, kraštovaizdžio, infrastruktūros, miestų planavimo specialistus ir pristatyti savo vizijas konkurse „Išmanusis miestas 11“. Daugiau informacijos ir registracija el. paštu ismanusismiestas@structum.lt arba telefonu +370 611 17 962.

ŠIMTAMETĖ ISTORIJA

PRIKELTA TĘSINIUI

Įsikūręs pačioje UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio širdyje, viešbutis PACAI puikiai atkartoja vietos XVII a. baroko didybę ir papildo ją šiuolaikišku požiūriu. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje didingumu garsėjęs pastatas buvo prikeltas aistringų vietos architektų ir dizainerių komandos pastangų dėka. Puošnus barokinis dvaras išgyveno pakylėtus LDK laikus, Rusijos carų valdžią, Napoleono įėjimą į Vilnių ir sovietmetį iki jam atgimstant. Turtingi istoriniai elementai yra meistriškai sumaišyti su šiuolaikiniu dizainu, kad būtų parodyti švelnūs, gilūs tonai ir elegantiškos medžiagos, paryškinančios klasikinį konstrukcijos stilių. 5+ žvaigždučių viešbutyje yra 104 kambariai ir apartamentai, jaukus restoranas ir baras bei World SPA Awards kelis metus iš eilės išrinktas geriausiu viešbučio SPA. Čia svečiai susipažįsta su pastato istorija, žavisi architektūriniais ir interjero dizaino sprendimais, mėgaujasi meno ar sveikos gyvensenos renginiais, ragauja lietuviškais ingredientais praturtintus pasaulio virtuvės skonius. SPA kviečia pasinerti įsensorinę kelionę aplink Lietuvą per penkis kūno pojūčius. Visos dienos istorijos nugula baltuose viešbučio PACAI karališko dydžio lovų pataluose, kad rytojus kiltų su nauja energija judėti ir kurti.

Tarptautiniuose Surface Magazine Travel Awards apdovanotas viešbutis PACAI miesto svečiams pristato turtingą Lietuvos praeitį per šiuolaikišką dizainą.

IKONIŠKOS ARCHITEKTŪROS PASAULINIS TRIUMFAS: KAI IŠSKIRTINĖS KOMPOZICIJOS TAMPA PAVYZDŽIAIS

Rugsėjo 12 d. besidomintieji architektūros raida susirinko Vilniuje į STRUCTUM surengtą tarptautinę architektūros konferenciją „Ikoniškos architektūros pasaulinis triumfas: kai išskirtinės kompozicijos tampa pavyzdžiais“. Pranešimus konferencijoje skaitė statybos verslo profesionalai ir žinomi architektai iš Lietuvos bei užsienio.

Agata Stupakova

Justės Saulytės nuotr.

Žodį „ikoniškas“ suprantame skirtingai, ypač kai kalbama apie architektūrą. Vieniems ikoniškas yra, pavyzdžiui, „Empire State Building“ Niujorke, kitiems – Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastatas Vilniuje. Maža to, ikoniškais architektūroje gali būti vadinami ir tam tikri jos elementai bei struktūros, net jų savybės – tekstūros, spalvos, atsparumas laikui, tvarumas ir t. t. Apie tai ir buvo kalbama kasmet STRUCTUM rengiamoje tarptautinėje architektūros konferencijoje.

Taręs susirinkusiesiems sveikinimo žodį, konferencijos moderatorius Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla pakvietė pirmąjį pranešėją.

Į sceną žengė VELUX generalinis direktorius Baltijos šalims Dmitrijs Astašonoks. Jis aptarė naują požiūrį į gyvenamuosius pastatus (tema „Living Places“). Pranešėjo teigimu, akivaizdu, kad šiais laikais gyvenamųjų pastatų konceptas keičiasi. Siekiama statyti kuo sveikesnius pastatus – neteršiančius aplinkos, išskiriančius kuo mažiau CO2, paprastus ir pritaikytus tiek prie greitai besikeičiančios aplinkos, tiek prie žmogaus poreikių. D. Astašonoks pabrėžė, kad žmogus, nerasdamas laiko ar neturėdamas galimybės ištrūkti iš miesto, su gamta gali susiliesti ir per pastatus, nes šie nebėra vien architektūra ir dizainas.

Christianas Dampierre, WICONA projektavimo vadovas, į konferencijos dalyvius kreipėsi tema „Pasauliniai projektai, keičiantys miestus“. „Mums svarbi kiekviena detalė – nuo detalaus planavimo ir tobulos apdirbamosios medžiagos iki greito tiekimo ir aktyvaus pardavimų palaikymo“, –pabrėžė tarptautinės bendrovės

Marius Dirgėla

Dmitrijs Astašonoks

Christianas Dampierre

WICONA, kaip atsakingos gamintojos, principus Ch. Dampierre. Aptaręs aukštus technologinius standartus, griežtus sisteminius svarstymus ir kokybišką gaminių apdorojimą, pranešėjas reziumavo: „Techniška, tačiau tai yra mano kasdienybė.“

Gerardas Petraitis, KODERUS įmonės pardavimų projektų vadovas, parengė pranešimą tema „Architektūrinės kūrybos idėjų įgyvendinimas su novatorišku „Koderus 2in1“ fasadu“. Jis pristatė daugiabučiams, kotedžams ir individualiems namams skirtus fasadus „Koderus 2in1“, kurie nebijo gamtos stichijų, chemijos ir mechaninių pažeidimų, yra ilgaamžiai, unikalios, išskirtinės išvaizdos, įvairių spalvų ir tekstūrų. Pranešėjas pasidžiaugė, kad 2021 m. KODERUS fasadai buvo paskelbti Lietuvos metų gaminiu, ir pabrėžė, kad įmonė visada daug dėmesio skiria tvarumui: „Apie tai labai daug diskutuojame ir dirbame ties tuo, kad galėtume pasiūlyti kuo tvaresnės produkcijos“. G. Petraitis – vienas iš daugiausia žiūrovų klausimų sulaukusių pranešėjų. Auditoriją ypač sudomino žinia, kad įmonė gali pasiūlyti išskirtinį fasado raštą – savo sukurtą ir vienintelį visoje Europoje.

Leo O’Neillas, HML PROJECT MANAGEMENT vadovas ir įkūrėjas, pristatė temą „Inovacijų diegimas istoriniuose pastatuose“. „Sena sutinka nauja“, – per visą pranešimą kartojo Leo O’Neillas, pabrėždamas, kad be galo svarbu integruoti paveldą į įvairias šiuolaikines struktūras. „Mes siūlome naują ir užtikrintą požiūrį į mūsų klientų projektų valdymą. Laiku ir metodiškai įgyvendiname projektus, kad jie būtų įgyven-

dinti anksčiau, nei numatyta programoje, ir neviršytų biudžeto, o tai, kaip daugelis čia susirinkusiųjų žino, ganėtinai sudėtinga. Be to, darbuotojams kartu su geriausiomis projektų, sąnaudų ir projektavimo valdymo žiniomis suteikiame didelę patirtį rinkose, kuriose jie dirba, – sakė pranešėjas ir akcentavo, kad šioje srityje svarbiausia – mokėti komunikuoti: –Netinkama ar nevykusi komunikacija su klientais lemia trečdalį statybos projektų nesėkmių.“

Saulius Jančiauskas, įmonės METALLUM NOVUM prekybos direktorius, į auditoriją kreipėsi tema „Corten“ rūdintas plienas architektūroje: išskirtinumas, ilgaamžiškumas ir neribotos galimybės“. Jis pristatė COR-TEN® plieną, iš kurio gaminama ir serijinė, ir išskirtinė produkcija. S. Jančiauskas skatino nebijoti išskirtinių sprendimų: „Su mumis itin patogu dirbti, turime ilgaamžę patirtį, daug praktikos. Esame lankstūs jūsų norams ir terminams. Gaminame vamzdžius, gabaritinius gaminius, nelygių sienų apdailą, viešuosius objektus ir galime įrengti kiemo gerbūvį.“ Pranešėjas atsakė į itin aktualius klausimus, pavyzdžiui: ar galima sustabdyti plieno oksidavimosi procesą? Kokio mažiausio dydžio galėtų būti gaminys ir ar jis atsparus lauko sąlygoms?

Emilia Cichocka, įmonės CORIAN Baltijos šalių pardavimų vadovė, nuotoliniu būdu prisijungusi prie konferencijos, kalbėjo tema „Įvairovė ir universalumas: tvarūs sprendimai su „Corian® Solid Surface“. Pranešėja pristatė CORIAN produkciją –dirbtinį arba akrilinį akmenį, lietą marmurą ir granitą. „Solid Surface“ šios medžiagos buvo pavadintos dėl savo vienalyčio paviršiaus. „Mūsų medžiagos gaminamos iš natūralių mineralų, akrilo dervos ir spalvotų

pigmentų. Be galo džiaugiamės, kad mūsų produkcija nėra žalinga žmogaus sveikatai“, – pabrėžė E. Cichocka ir pridūrė, kad 6–14 proc. naudojamų spalvų gaunama iš perdirbtų medžiagų. Nors „Corian®“ yra kieta medžiaga, įkaitinta ji tampa lanksti, todėl ją galima pritaikyti įvairioms formoms ir paviršiams, be to, ji lengvai prižiūrima, todėl tinkama naudoti ir namuose.

Architektas Vytautas Baltus, šią liepą paskelbtas Kauno metų architektu, STRUCTUM konferencijai skaitydamas pranešimą apie lėtą architektūrą bei jautrų požiūrį į archi-

Gerardas Petraitis

Vytautas Baltus

Leo O’Neillas

Saulius Jančiauskas

Emilia Cichocka

tekto profesiją, pristatė savo projektą, kuris pelnė jam minėtąjį titulą, –netoli Kauno, Gaižėnų kaime, suprojektuotą sodybą lietuviškos gamtos apsuptyje, išsiskiriančią iš viso peizažo. Architektas aptarė tokius sprendinius kaip pastato geometrija, nute-

kamųjų vamzdžių atsisakymas ir visam pastatui pasirinkta juoda spalva. „Juoda spalva čia atlieka tikrai svarbų vaidmenį. Ji kontrastuoja su laukais, kad aiškiai būtų jaučiamas žmogaus rankų prisilietimas“, – sakė V. Baltus. „Lėtumas atsispindi laike, santykyje su klientu / užsakovu, todėl nenuostabu, kad ir šis projektas užtruko“, – apibendrino vienas laukiamiausių šios konferencijos pranešėjų.

Marija Steponavičiūtė, DO ARCHITECTS vyresnioji architektė, pristatė temą „Prieš ir po: kaip teritorijos ar pastato atgaivinimas gali pakeisti žmonių įpročius, tradicijas“. Pranešėja aptarė keturis projektus –„Aksominių kopų“, Preilos gelbėjimo stoties, „Surf“ stoties ir „Svencelės salų“. Visus juos galima vadinti žmonių įpročių keitimo startu. Visi projektai organiškai įsilieja į gamtą ir kviečia išlaikyti darną su ja. „Įspūdingą pajūrio gamtą norėjosi išreikšti per architektūrą, todėl ir medžia-

gos, ir spalvos tarsi surinktos iš gamtos, – sakė M. Steponavičiūtė ir pranešimo pabaigoje apibendrino: – Supažindinau jus su visais keturiais pavyzdžiais, kuriais norėjau parodyti, kaip skirtingai gali atsiskleisti ikoniškumo sąvoka architektūroje. Kaip objektai ir teritorijos atrodo bei veikia prieš ir po.“

Antanas Dagelis, CLOUD partneris ir architektas, pristatė temą „Ikoniškumas vs kontekstualumas architektūroje“. Jis pasakojo apie plėtojamus, pripažintus bei plačiai visuomenės aptartus ir neįgyvendintus architektūrinius projektus. Architekto teigimu, drąsios strategijos kartais tikrai pasiteisina. Kaip pavyzdį nurodęs Lazdynų baseiną, pranešėjas pridūrė: „Kiekviena vieta, rajonas turi savo kriterijus, savo kalbą, o pasitelkus kontekstualumą visa tai galima išplėsti (medžiagiškumas, paveldas ir t. t.).“

Paskutinis, dešimtasis, į sceną žengė Ludovico Lombardi, pasaulinės šlovės architektų įmonės ZAHA HADID ARCHITECTS direktorius. Jo pranešimo tema – „Dizaino tvarumas pasitelkiant architektūros ikoniškumą“. Architektas pasakojo, kaip kuriami nestandartiniai ir, galima sakyti, ikoniški pastatai, apie tai, kaip architektai negali nereaguoti į istorinį vietos kontekstą: „Ikoniškumas ir yra įkvėptas konteksto. Mes neturėtume specialiai projektuoti ikoniškų pastatų – priešingai, jų ikoniškumas turi ateiti iš kitur, su laiku, per vartotojus –tada pastatai turi potencialo tapti ikoniški, unikalūs.“

Marija Steponavičiūtė

Ludovico Lombardi

Antanas Dagelis

Kiekvienas fasadas – pastato veidas. Tegul jis tampa Jūsų įspūdinga vizitine kortele!

Profiliuoti plieno lakštai lengvai priderinami kone prie kiekvieno architektūros stiliaus. Nedegi ir atspari mados bei gamtos kaprizams, tokia fasadų apdaila bus ne tik dėmesį traukianti puošmena, bet ir patikima bei ilgaamžė Jūsų pastato konstrukcijų ir vidaus patalpų apsauga.

„C&D Style“ – namų dekoras ir dovanos

Atėjus rudeniui dažnai ieškome būdų, kaip atnaujinti savo namų erdves – nuo mažų interjero detalių iki reikšmingesnių pokyčių. Kai lauke vėsta, namai tampa vieta, kur praleidžiame vis daugiau laiko su šeima ir draugais. Todėl svarbu sukurti erdvę, kuri ne tik atitiktų širdžiai mielą stilių, bet ir pasakotų mūsų asmeninę istoriją. Stilingi namai, kurie pranoksta laikiną madą, tampa vieta, kur norisi susiburti ir dalintis brangiais momentais.

Įkvėpimas kuriantiems savitus namus „C&D Style“ namų dekoro ir dovanų salonas, įsikūręs prekybos centre „Panorama“ Vilniuje, nuo šio rudens kviečia lankytojus į naują erdvę, kupiną įkvepiančių interjero sprendimų. Per 15 metų tapęs vilniečių ir miesto svečių mėgstama vieta, renovuotas salonas dabar siūlo dar daugiau idėjų, kaip paversti namus unikaliomis, stilingomis ir jaukiomis erdvėmis.

Naująją salono viziją įgyvendino profesionali dizainerių ir architektų komanda „Incanto“, sukūrusi funkcionalias ir estetiškai išgrynintas zonas, kur kiekvienas lankytojas gali atrasti dekoravimo sprendimus savo namams. Nuo indų ir svetainės aksesuarų iki miegamojo tekstilės – kiekvienoje salono erdvėje galima rasti įkvėpimo, kaip išlaikyti harmoniją ir stilių namuose.

Misija – tendencijų kūrimas ir estetikos ugdymas

„C&D Style“ direktorė Lina Jakimova pabrėžia, kad šiais metais ne tik buvo atnaujintas salonas Vilniuje, bet ir peržiūrėta prekės ženklo strategija, vizualinis identitetas bei prekių asortimentas.

su laiko

patikrinta verte

„Mūsų vizija – tapti tendencijas ir stilių diktuojančiu namų dekoro ir dovanų salonu. Siekiame, kad mūsų produktai ne tik atitiktų šiuolaikines estetikos tendencijas, bet ir būtų tvarūs, turintys išliekamąją vertę. Mūsų misija – padėti klientams ugdyti estetikos pajautimą ir įkvėpti kūrybiškai dekoruoti savo namus ar pasirinkti dovanas, kurios būtų ne tik gražios, bet ir prasmingos“, – sako L. Jakimova.

Naujasis prekės ženklo identitetas: tvarumas ir autentiškumas

Lina Mass, „C&D Style“ prekės ženklo ir vizualo strateginė partnerė, pabrėžia, jog šiandien masinio vartojimo eroje vis daugiau žmonių atsigręžia į autentiškumą ir kūrybingumą dekoruodami savo namus.

„Su prekės ženklu „C&D Style“ mes siekiame sukurti gilesnį, empatišką ryšį su klientais, įkvėpdami

juos kurti ilgalaikį, išskirtinį namų interjerą, o ne sekti trumpalaikėmis madomis“, – teigia L. Mass. Jos pagalba buvo išgryninta prekės ženklo strategija, atnaujintas vizualinis identitetas ir išryškintas idealus „C&D Style“ klientas –žmogus, vertinantis kokybę, tvarumą ir unikalumą.

Šeimos verslas, įkvėptas meno ir estetikos

„C&D Style“ yra šeimos verslas, kurio šaknys glūdi meilėje menui ir namų estetikai. Įkurtas prieš 24 metus, prekės ženklas pelnė pripažinimą dėl savo išskirtinių ir laiko patikrintų dovanų bei išskirtinių interjero dekoro sprendimų. Pirmasis salonas buvo atidarytas Kauno senamiestyje sutuoktinių Claudios ir Deivio, kurių vardų inicialai tapo prekės ženklo pavadinimo pagrindu. Šeima, daug metų praleidusi užsienyje, grįžo į Lietuvą ir, negalėdami rasti šiuolaikiškų interjero detalių savo namams, nusprendė patys sukurti tokią vietą estetikos mylėtojams. Taip 2000-aisiais atidarytas pirmasis „C&D Style“ salonas, garsėjęs jaukiais ir prabangiais Provanso stiliaus baldais bei aksesuarais.

Ilgamečiai partneriai ir pripažinti prekių ženklai Nuo pat įkūrimo pradžios „C&D Style“ bendradarbiauja su ilgametę patirtį turinčiais Europos prekiniais ženklais. Vienas tokių –prancūzų prekės ženklas „Yves Delorme“, įkurtas 1845 metais ir žinomas dėl aukščiausios kokybės rankų darbo tekstilės gaminių. Ne mažiau vertinga yra partnerystė su vokiečių prekių ženklu „Philippi“, kurio gaminiuose dera funkcionalumas, estetika ir ilgaamžiškumas. Šie produktai gaminami tik iš kokybiškų medžiagų, o bendradarbiaujant su garsiais dizaineriais sukuriami laiko išbandymus atlaikantys kūriniai.

„C&D Style“ salonuose galima rasti ir kitų prestižinių prekių ženklų, tokių kaip „La Rochère“ –vienas seniausių stiklo gamintojų pasaulyje, ir „Zieher“ – vokiečių prekių ženklas, garsėjantis elegantiškomis taurėmis aukšto lygio gastronomijai.

Unikalios dovanos ir personalizuotos paslaugos „C&D Style“ salonai – tai vieta, kur

galite rasti išskirtinio dizaino ir aukščiausios kokybės produktų, tinkančių tiek kasdienai, tiek ypatingoms progoms. Be to, salonuose siūlomos stilingos dovanos su personalizuotomis detalėmis –kiekviena dovana yra kruopščiai supakuojama, pakvėpinama ir papildoma ranka užrašyta atvirute, siekiant suteikti jai dar daugiau nuoširdumo.

Klientams, norintiems patarimų dėl namų dekoro, „C&D Style“ siūlo nemokamas dekoratorių konsultacijas. Patyrusios dekoratorės konsultuoja salonuose spalvų derinimo, interjero dekoravimo, stalo serviravimo klausimais. Norint detaliau aptarti individualius namų dekoravimo projektus ir gauti personalizuotų rekomendacijų, asmeninę konsultaciją rekomenduojama rezervuoti iš anksto.

Šiuo metu Lietuvoje veikia keturi „C&D Style“ salonai – du Kaune, vienas Vilniuje ir vienas Klaipėdoje. Dovanų su laiko patikrinta verte ir unikalių dekoro elementų savo namams galima įsigyti ir internetinėje parduotuvėje Cdstyle.lt.

GYVENIMUI ANT VANDENS

DAR NIEKAD NEMATYTI

SPRENDIMAI IR INOVACIJOS

Kartais atrodo, kad gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje yra sunku nuoširdžiai nustebti. Tiesa, šį įsitikinimą paneigia įspūdingas gyvenamasis laivas, kuris rinkai bus pristatytas 2025 m. pradžioje.

PROJEKTO GIMIMAS IR IŠŠŪKIAI

„Projekto idėja gimė tada, kai pats nusprendžiau ieškoti namo ant vandens. Esu didelis gamtos mylėtojas, todėl norėjau rasti būstą, kuris leistų gyventi ant vandens. Deja, tokių namų rinkoje neradau, todėl nusprendžiau sukurti savo versiją“, – sako Tadas Petrikauskas, „Nordic Lily“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.

Pirmieji žingsniai projekto įgyvendinimo link buvo žengti dar 2021 m. vasarą, o darbų pabaiga numatoma 2025 m. pradžioje.

„Turėjome ir vis dar turime daug iššūkių. Architektų komanda iš

Tadas Petrikauskas

GAMINTOJAS

NORDIC LILY

tel.: +370 622 84 992 tadas@nordiclily.com

„Studija Lapė“, vadovaujama Tomo Lapės, sukūrė mums ambicingą projektą. Prieš tai teko pakeisti du architektus dėl neišpildytų lūkesčių“, – pasakoja T. Petrikauskas. Vienas iš pagrindinių projekto iššūkių – kaip ribotoje erdvėje efektyviai suderinti gyvenamojo namo privalumus su visais laivybos elementais: „Tomo Lapės komanda puikiai išpildė tai techniniame projekte, o studijos „Interjero paslaugos“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Dovilė Mackevičiūtė talentingai perteikė viziją įspūdingose vizualizacijose ir 3D animacijoje. Mums liko „maža“ užduotis – viską paversti realybe“.

Dovilė Mackevičiūtė

STUDIJA

INTERJERO PASLAUGOS

Tel.: +370 618 44 411 info@interjeropaslaugos.lt

YPATINGI TECHNINIAI SPRENDIMAI

Didžiausi komandos techniniai iššūkiai buvo susiję su inovacijomis, kurios, pasak T. Petrikausko, nėra kasdieniai sprendimai: „Projekte numatyta 15,6 kv.m. atlenkiama terasa –tokio sprendimo nėra visoje rinkoje. Taip pat didžiulis apvalus stoglangis miegamajame, 360 laipsnių besisukanti sofa svetainėje ir išorės apdaila, kuri turi atrodyti nepriekaištingai bent 10 metų bei atlaikyti viską – nuo didelių šalčių ir karščio bangų iki stipraus vėjo ir druskingo vandens Norvegijos fjorduose.“

Projekto sumanytojas pasakoja,

kad plaukiantys namai bus aprūpinti inovatyviais vandens valymo sprendimais, leidžiančiais gyventi neprisijungus prie tinklų ilgą laiką. Dėl šių savybių „Nordic Lily“ gyvenamieji laivai yra unikalūs ir siūlo ypatingą gyvenimo ant vandens patirtį, kurią sudėtinga rasti kitur.

„Kaip projekto sumanytojas ir įkūrėjas – esu itin reiklus mūsų inžinieriams. Primygtinai reikalauju, kad vizualizacijose matomi sprendimai būtų tiksliai atkurti realybėje, juk jeigu Dovilė gali juos nupiešti – inžinieriai tikrai gali pastatyti! Be to, neretai išgirstu, kad tam tikrų dalykų padaryti neįmanoma. Tai netiesa, mes visuomet randame būdą kaip neįmanomus dalykus paversti įmanomais“, – sako T. Petrikauskas.

INTERJERE – AUKŠČIAUSIOS

KOKYBĖS MEDŽIAGOS IR

NATŪRALŪS ATSPALVIAI

Projekto interjerui įgyvendinti buvo naudojamos aukščiausios kokybės medžiagos, kurių pasirinkimą įkvėpė jachtų industrija, kuri diktuoja aukščiausius standartus.

„Tam tikrų dangų pasirinkimas pui-

kiai atitinka mūsų siekį sukurti unikalų ir ilgaamžį namą ant vandens, kuriame derėtų prabanga ir praktiškumas“, – sako T. Petrikauskas.

Namo spalvos ir dizainas buvo kruopščiai parinkti taip, kad objektas natūraliai įsilietų į vandens ir gamtos aplinką, o tuo pačiu išsiskirtų elegantišku, šiuolaikišku stiliumi. Švelnios žalios ir metalinės detalės išorėje ne tik vizualiai harmoningai jungiasi su aplinka, bet ir suteikia modernumo pojūtį.

Kalbėdama apie projektą, Dovilė Mackevičiūtė sako, kad be galo džiaugiasi, kad turėjo galimybę prisidėti prie inovatyvaus Nordic Lily projekto: „Mano tikslas buvo sukurti 3D vizualizacijas ir animaciją pagal konkrečius Tado Petrikausko lūkesčius. Labai svarbu buvo teisingai suprasti matmenis, proporcijas ir medžiagas, todėl kruopščiai ir atsakingai dirbome pagal brėžinius ir specifikacijas.“

Kalbant apie interjero kūrimą, didžiausią iššūkį kėlusi dalis buvo tekstūrų ir medžiagų pritaikymas modeliams, kad jie atitiktų realius elementus, pavyzdžiui, medieną,

stiklą, metalą. D. Mackevičiūtė sako, kad gyvų susitikimų su T. Petrikausku ir „Studija Lapė“ komanda metu, pavyko pasirinkti tinkamiausius sprendimus, kurie maksimaliai išryškino šio plaukiojančio namo tiek išorės, tiek vidaus dizaino savybes.

„Toliau sekė teisingo apšvietimo nustatymas, tam, kad vizualizacijos atrodytų realistiškai. Taip pat, buvo atsirenkami geriausi kameros kampai ir perspektyvos, o kuriant animaciją buvo įtraukiamas kameros judėjimas ir elementų dinamiką“, – sako D. Mackevičiūtė, pridedama, kad projekto pabaigoje komandos laukė 3D scenų renderinimas ir postprodukcija, sureguliuojant spalvas bei pridedant papildomus efektus ir elementus, tokius kaip augalai ir atmosferos detalės.

„Visas procesas užtruko pakankamai ilgai, nes dirbome atsakingai ir kruopščiai, bet labai džiaugiamės, kad projektas pavyko sėkmingai“, –sako D. Mackevičiūtė.

„Nordic Lily“ projektas siūlo ne šiaip namą, o tikrą gyvenimo filosofiją –prabangą, susiliejančią su gamta, toks namas leis pabėgti nuo kasdienybės ir gyventi taip, kaip niekas kitas.

OBJEKTAS: Dailės parodų rūmai (dabar Šiuolaikinio meno centras) Vokiečių g. 2 Vilniuje, architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas, konstruktorius Romualdas Jakas, 1967 m.

PROJEKTAS: kapitalinis remontas, 2020–2024 m.

UŽSAKOVAS: BĮ „Šiuolaikinio meno centras“

PROJEKTUOTOJAI: UAB „Archimenai“, projekto vadovas Karolis Maciulevičius

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „HSC Baltic“

PROJEKTO IR RANGOS DARBŲ VYKDYMO ARCHITEKTŪRINĖ

PRIEŽIŪRA (interjero ir eksterjero architektūriniai sprendiniai): architektai Marina ir Audrius Bučai

ŠMC:

DIDELĖS PERMAINOS IR NAUJOS GALIMYBĖS

Andrejaus Vasilenko nuotraukos

Švytintis visu savo atnaujintu baltu fasadu, pagaliau vėl apsilankyti kviečia Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) sostinės Vokiečių gatvėje. Išsaugojus

vertingą modernistinį paveldą, įdiegus daug naujų modernių sprendinių, jo erdvės jau džiugina meno potyriais lankytojus.

„Šiuolaikinis meno centras sugrįžo į miestą. Remonto metu ne kartą girdėjome, kad šios meno erdvės Vilniuje trūksta. Ir tai paliudijo „Sugrįžimo dienų“ atidarymo dienos renginys – sulaukėme per 900 lankytojų“, – džiaugiasi Kęstutis Kuizinas, ŠMC direktorius.

Prieš remontą ŠMC vyko ne tik parodos. Kino salė ir skaitykla veikė kaip renginių ir susitikimų erdvės, buvo vykdoma įvairialypė edukacinė programa – nuo ekskursijų, diskusijų ir kūrybinių dirbtuvių iki vasaros stovyklų vaikams, specialių projektų moksleiviams, bendruo-

menių įtraukimo projektų ir kt. „Dauguma jų, tikiu, bus tęsiamos. Kita vertus, būsimos veiklų kryptys priklausys ir nuo naujo ŠMC vadovo ar vadovės prioritetų bei tikslų“, –sako K. Kuizinas, netrukus paliksiantis ŠMC direktoriaus postą ir vadovausiantis naujajam Nacionaliniam architektūros institutui.

DIDELI IŠŠŪKIAI IR RYŠKŪS

SPRENDINIAI

ŠMC 1992 m. įsteigtas Dailės parodų rūmuose, 1967 m. pastatytuose pagal lietuvių architekto Vytauto Edmundo Čekanausko projektą. Pa-

statui, K. Kuizino teigimu, jau seniai reikėjo remonto. Prastai veikė šildymo ir vėdinimo sistemos, kanalizacija, parodų salėse pro prakiurusį stogą varvėjo vanduo, tad buvo sudėtinga užtikrinti komfortiškas sąlygas darbuotojams bei lankytojams, nebuvo galimybių skolintis parodoms brangesnių kūrinių.

Svarbiausias kapitalinio remonto tikslas, pasak direktoriaus, buvo „išsaugoti ir pritaikyti šiandienėms reikmėms šį nuostabų architekto Vytauto Edmundo Čekanausko sukurtą modernistinį pastatą ir puikiai suprojektuotas parodų erdves“.

„Modernizavus pastatą nebeliko ankstesnių kino salės, skaityklos ir fojė interjerų. ŠMC nuo šiol lankytojus pasitinka nauju Marinos ir Audriaus Bučų suprojektuotu kiek praplėstos fojė interjeru, čia numatyta ir zona parduotuvei, galėsiančiai atsirasti ateityje. Kino salės ir skaityklos erdvės šiuo metu naudojamos parodoms, jose eksponuojami visame ŠMC pastate veikiančios 15-osios Baltijos trienalės parodos „Ta pati diena“ kūriniai, tačiau ateityje bus atnaujinti ir jų interjerai. Šiuolaikinio meno skaitykla, kurioje galima nemokamai naudotis didžiausiu šiuolaikinio meno leidinių fondu Lietuvoje, laikinai įrengta Pasažo skersgatvyje prie Nacionalinės filharmonijos“, – pasakoja K. Kuizinas. Direktorių ypač džiugina, kad atkurtos smulkaus mozaikinio betono rašto grindys – tokios, kokios buvo atvėrus pastatą lankytojams 1967 m. Kaip dar vienas paveldo sluoksnis atkurti ir keli per 1985 m. vykusį remontą bei dalinę rekonstrukciją išlietų sudėtingesnio geometrinių formų rašto mozaikinio betono grindų fragmentai. Taip pat grąžintas originalus lauko kolonos vaizdas –šiuo metu ji vėl yra iš stiklo.

Iš naujų sprendinių direktorius pirmiausia pamini geresnes sąlygas lankytojams su negalia: vertikalųjį keltuvą ir pritaikytus tualetus pirmajame bei antrajame aukštuose. Taip pat modernizuotos pastato šildymo ir elektros sistemos, atnaujintos priešgaisrinės, nuotekų, vėdinimo sistemos, apšiltintos pastato sienos, stogas ir perdangos.

Vienas iš didžiausių kapitalinio remonto iššūkių, K. Kuizino nuomone, – pritaikyti pastatą šiuolaikinėms reikmėms naudojant statybines medžiagas ir tuo pat metu išsaugoti modernistinės architektūros paveldą. „Kaip jau minėjau, svarbiausia buvo nesugadinti Čekanausko architektūros, ir man atrodo, mums tai pavyko. Už tai esu labai dėkingas architektams Marinai ir Audriui Bučams, kurie prižiūrėjo šį sudėtingą projektavimo ir remonto darbų procesą“, – sako K. Kuizinas ir vardija kitus iššūkius: trumpas projekto įgyvendinimo terminas, ribotas biudžetas, statybininkų ir projektuotojų vėlavimai, sudėtinga europinių projektų administravimo sistema. Maža to, remonto pradžia buvo atidėta, o vėliau pabrango medžiagos ir reikėjo ieškoti papildomų lėšų projektui finansuoti.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2020 m. pradžioje, o baigtas 2024 m. liepą. Jis buvo finansuojamas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšomis, iš viso jam įgyvendinti skirta per 7 mln. eurų.

NUO GAISRO PATALPAS SAUGO VIENA MODERNIAUSIŲ SISTEMŲ Bendrovė „Gaisro technika“ modernizuotame ŠMC, atsižvelgdama į jo patalpų specifiką, įrengė pažangią ir efektyvią Nyderlandų gamintojos DSPA gaisrų gesinimo sistemą. Ši sertifikuota kondensuoto aerozolio sistema yra inovatyvi, veiksminga ir patikima, padeda maksimaliai apsaugoti vertingą įrangą ir per gaisrą patirti kuo

mažiausius nuostolius. „Per savo ilgametę patirtį įgijome aukštą kvalifikaciją diegdami įvairią gesinimo įrangą ir sistemas, tad ir šiuo atveju griežtai laikėmės gamintojo reikalavimų“, – sako bendrovės „Gaisro technika“ direktorius Edvardas Charžauskas.

Pasak jo, ne visais atvejais patalpoms tinka gaisro gesinimo vandeniu sistema – vanduo gali padaryti žalos elektros įrangai ar vertingiems daiktams. Tokiais atvejais „Gaisro technika“ rekomenduoja naudoti specialias sistemas, kurioms nereikia didelių ir sudėtingų įrenginių, tačiau neapsieinama be profesionalios komandos darbo.

Kondensuoto aerozolio gesinimo sistema vis labiau populiarėja dėl efektyvumo ir lankstumo. Tai yra pažangi technologija, veikianti mikroskopinių aerozolio dalelių pagrindu. Šios dalelės, stabdančios ugnies plitimą, aktyvuojamos specialiais generatoriais ir ilgai išlieka ore, užtikrindamos apsaugą nuo tolesnio gaisro plitimo. Gaisro metu jos nepakenkia įrangai, nepadaro jokios kitokios žalos.

E. Charžausko teigimu, įrengiant aerozolinę gesinimo sistemą nereikia slėginės įrangos, sudėtingo vamzdžių tiesimo ar visiško patalpos sandarumo, kaip, pavyzdžiui, dujinės gesinimo sistemos atveju, todėl trumpiau trunka montavimas, mažesni ir kaštai. Išskirtinė moderni gaisro aptikimo sistema meno centro patalpose užtikrina, kad aliarmo signalas bus gautas jutikliams vos užfiksavus pirmuosius gaisro pavojaus ženklus.

ERGONOMIŠKAS KELTUVAS –PAGAL SPECIALŲ UŽSAKYMĄ

Laisvam ir patogiam žmonių su negalia judėjimui visose lankytojams skirtose patalpose užtikrinti įmonė „ROL-automatikas“ pristatė ir sumontavo italų kompanijos vertikalųjį keltuvą „Vimec“. 20 metų sėkmingai dirbančios bendrovės „ROL-automatikas“ direktorė Liudmila Laškova sako, kad užsakovai hidraulinį keltuvą, o ne liftą pasirinko dėl svarių priežasčių: mažesnės kainos, tvirtumo, universalumo

ir pagal individualų užsakymą koreguojamos dizaino struktūros, spalvos. Buvo svarbu ir lanksčios montavimo galimybės – beveik 4 metrų aukščio vertikalus keltuvo valdymo blokas sumontuotas atskirose ŠMC patalpose. Tai reiškia, kad keltuvas dirba gerokai tyliau. Be to, į du aukštus keliančiam keltuvui reikėjo gerokai mažesnės, nei būtų tekę įrengti lifto atveju, prieduobės – vos 150 mm gylio.

„Vimec“ keltuvai, L. Laškovos aiškinimu, gaminami ir su įprastomis vieno vyrio, ir su teleskopinėmis durimis. Pasirinkus teleskopines duris, galima naudotis keltuvu kaip įprastu liftu – kylant nereikia laikyti nuspausto aukšto mygtuko.

ŠMC pasirinktas ergonomiškas keltuvas su įprastomis vieno vyrio durimis. Tokius keltuvus, direktorės teigimu, galima įsirengti ir namuose. Italų kompanija „Vimec“ keltuvų dizainą pritaiko prie kiekvienų patalpų – nuo modernių iki retro variantų. ŠMC keltuvas taip pat individualizuotas, pritaikytas prie modernaus pastato interjero – kabinai parinka nestandartinė žalsvai pilkšva spalva.

„Projektas vyko sklandžiai, nes visi šio proceso dalyviai, pradedant tiekėjais, projektuotojais ir baigiant montuotojais, darbą atliko be priekaištų, – sako L. Laškova. –Esame lanksčiai dirbanti įmonė, todėl kiekvienam klientui randame geriausią sprendimą, reikia tik susisiekti su mūsų profesionalios komandos specialistais.“

TVARIOS KURIOSINOVACIJOS, SUTEIKS BŪSTUI VERTĘ

Patenkinti augančią šiuolaikiško būsto paklausą, suvaldyti didėjančias statybų išlaidas, apsaugoti pastatus nuo stichinių nelaimių, kurių vis daugės šylant klimatui. Pristabdyti globalų atšilimą. Suteikti komfortiškas gyvenimo sąlygas. Tai vos kelios priežastys, skatinančios statybos sektorių drauge su mokslininkais ir technologijų kūrėjais pateikti rinkai vis naujų kokybiškų gyvenamųjų namų inovacijų.

Neda Žvybienė

Būsto vertę lemia toli gražu nebe vien daugiabučio, kuriame jis yra, vieta. Daug svarbiau, kad tas pastatas taupytų energiją. Būstas tokiame pastate kainuoja brangiau, tačiau investicija grįžta su kaupu: jis ilgaamžiškesnis, mažesniais kaštais eksploatuojamas ir išlaiko stabilią rinkos vertę. Be abejo, šiai įtakos turi ir pastate įdiegtos išmaniosios technologijos, ir infrastruktūra, tačiau pirmiausia pastatas turi būti pastatytas iš kokybiškų ir gamtai draugiškų medžiagų. Europos statybų ekspertų asociacijos (European Building Experts, EurBE) teigimu, tradiciniai plytų ir gelžbetonio konstrukcijų pastatai keisis, kaip keičiasi žmonių požiūris į naujus privačius gyvenamuosius namus ir komercinius pastatus. Kai kurios šiuolaikinės statybinės medžiagos ateityje taps nišinės, o nemažai dabar

nišinių novatoriškų statybinių medžiagų dėl savo kokybės taps plačiai naudojamos.

Rinkoje atsiranda vis daugiau statybinių medžiagų, kurios yra lengvesnės, tvirtesnės, ekologiškesnės už tradicines ir ne tik išlaiko, bet ir didina būsto vertę. Be abejo, šios medžiagos pirmiausia panaudojamos eksperimentiniuose projektuose, masinė jų gamyba, taigi ir naudojimas daugiabučių statybose, pradedama tik įsitikinus eksperimento sėkme.

STRUCTUM pasidomėjo, kokios kokybiškos inovatyvios statybinės medžiagos pastaraisiais metais naudojamos pagrindinėse konstrukcijose bei apdailoje arba yra išbandomos išskirtiniuose projektuose. Naujovių tendencija akivaizdi: kurti nauja perdirbant sena ir tobulinant technologijas.

Naujos betono formos

Vis dar ieškoma šiuolaikiškų sprendinių betono atsparumui didinti, kai jį veikia didelis šaltis, karštis, vanduo, druskos. Lygiagrečiai tęsiami tyrimai, kaip pagaminti mažesnio anglies dvideginio pėdsako betoną, atitinkantį vis didesnį dėmesį tvarumui skiriančios rinkos poreikius. Išradus neskilinėjančio ir netrupančio betono formulę, būtų galima sutaupyti milijardus, skiriamus remonto ir restauravimo darbams, ir smarkiai sumažinti žalą aplinkai vien jau išvengus poreikio keisti pažeistas betono plokštes.

2015 m. Europos išradėjo apdovanojimo (European Inventor Award) nominantas Delfto (Nyderlandai) technologijos universiteto mokslininkas išradėjas Henkas Jonkersas novatorišką būdą betono įtrūkimams taisyti išmąstė pasitelkęs žinias apie žmogaus kaulų gijimo procesus: jis į betoną įmaišė stiprių natūraliai gamtoje ugnikalnių zonose paplitusių bakterijų Bacillus pseudofirmus bei Sporosarcina pasteurii, kurios suaktyvėja vos gavusios vandens ir užtraukia betono įskilimus savo gaminamu kalkakmeniu.

Singapūro mokslininkai pasiūlė šios biotechnologijos alternatyvą –į betoną įmaišyti polimerų kapsulių. Veikiamos drėgmės ir saulės spindulių, šios išbrinksta ir užpildo plyšius. Toks betonas, pavadintas „ConFlexPave“, palyginti su tradiciniu betonu, yra lankstesnis ir triskart tvirtesnis.

Svinburno (PAR) universiteto specialistai taip pat sukūrė itin lankstų ir tvirtą betoną. Jis yra ekologiškas, vietoj cemento panaudotas geopolimerų pluoštas išlaiko apkrovas, net jei konstrukcijose yra mikroįtrūkimų, todėl naująją statybinę medžiagą galima naudoti žemės drebėjimų purtomuose regionuose.

Revoliucine medžiaga vadinamas ir betoninis audinys. Jis ypač lankstus, todėl architektams atveria neribotų projektavimo galimybių. Patentuoto „Concrete Canvas®“ betono montavimas trunka dešimt kartų trumpiau – reikia tik išskleisti paruoštą ritinį ir užpilti jį vandeniu. Kol kas „Concrete Canvas®“ naudojamas kaip pagalbinė medžiaga, palengvinanti daugybę pirminių infrastruktūros darbų: ruošiant kanalus, taisant ir apsaugant šlaitus, stiprinant rezervuarus.

Įdomūs ir Kinijoje atliekami bandymai pailginti betono eksplotavimo trukmę bei padidinti tvirtumą kaip armatūrą naudojant bambuką. Tačiau ši technologija vis dar neįveikė tyrimų stadijos.

Jordanijos mieste Amane pirmą kartą peršviečiamas betonas panaudotas kaip konsolinės pastato fasado sienos. Naujam banko pastatui viename pagrindinių Amano verslo rajonų ieškota inovatyvių kokybiškų medžiagų, kurios derėtų prie jau anksčiau iškilusios solidžios architektūros. Iki projekto Amane šviesai laidžios betoninės plokštės „LUCEM Lichtbeton®“ buvo naudojamos kaip fasado ar sienų užuolaidos, apšviečiamos LED. Projektas Jordanijoje parodė, kad ši statybinė medžiaga turi daugiau potencialo. Šįkart šviesos šaltiniu tapo banko laiptinės apšvietimas. „Paradigm DH“ architektų komanda, vadovaujama architekto Sajos Nashashibi, pagrindiniam fasado efektui išsirinko 14 m aukščio laiptinę ir joje ant plieninės konstrukcijos sumontavo 30 mm

storio lengvojo betono plokštes „LUCEM Lichtbeton®“. Sprendinys įtikinamai demonstruoja, kad betoninės sienos gali atrodyti lengvos. Iš laiptinės per betoną sklindanti šviesa sukuria ypatingos erdvės efektą: ant peršviečiamų betoninių plokščių tarsi šešėlių teatre projektuojami pastate esančių žmonių siluetai. Tačiau betono plokštės „LUCEM Lichtbeton®“ pasirinktos ne vien dėl efektų. Jos yra lengvesnės nei tradicinės ir, dar svarbiau, tvarios –naujos formulės betonas į aplinką išskiria mažiau CO2. Gaminant šį betoną, rankiniu būdu įterpiama specialių stiklo pluoštų, kurie ir sukuria efektą veikiami dirbtinės arba natūralios šviesos. Kiekviena plokštė atrodo vis kitokia priklausomai nuo aplinkos šviesos srauto ir temperatūros. „LUCEM Lichtbeton®“ plokštės yra 100 proc. perdirbamos. Kol kas permatomas betonas gaminamas tik pagal užsakymus, nes gamybą riboja gamintojų sau keliami kokybės reikalavimai ir rankų darbas.

Šaltinis v2com; Nabil Otteneh, Sireen Al Khatib, Paradigm DH archyvo nuotr.

Esminės medžiagiškumo permainos

Apie aplinkai draugiškos skaidrios medienos išradimą buvo pranešta dar 2016 m., tačiau iš tiesų tik 2020 m. tarptautinė mokslininkų grupė, bendradarbiaudama su Merilendo universiteto kolegijos komanda, užpatentavo skaidrios medienos metodą. Ši inovatyvi mediena yra bent 5 kartus stipresnė ir lengvesnė už stiklą, jai taip pat būdinga itin stiprių termoizoliacinių savybių. Būtent dėl jų skaidri mediena yra potencialus plastikinių ir net stiklinių langų pakaitas. Ši medžiaga yra ekologiška ir perdirbama. Dažniausiai skaidriai medienai išgauti naudojama kūginės balzos mediena: jos lakštai išmirkomi specialiame tirpale, o tada prisodrinami epoksidinės dervos. Palyginti su stiklo gamyba, kur fiksuojamas nemažas CO2 pėdsakas dėl aukštos temperatūros ir vartojamos elektros energijos, skaidrios medienos gamyba yra pigesnė ir tvaresnė. Skaidri mediena – puiki tradicinių stiklo paketų ir dekoratyvinių pastato konstrukcijų alternatyva: permatoma, patvari, ekologiška ir lanksti. Per ateinančius penkerius metus tikimasi pradėti masinę jos gamybą.

Jau sukurtas ir skaidrus aliuminis, jo pagrindas – aliuminio oksinitridas. Pagrindinės naujosios medžiagos savybės – atsparumas įbrėžimams ir ilgaamžiškumas. Skaidrus aliuminis patvaresnis nei aliumosilikatinis stiklas ir dvigubai kietesnis nei safyras. Jis atsparus rūgštims, šarmams ir vandeniui. Natūralu, kad medžiaga iškart susidomėjo ir ją naudoti pradėjo karinė bei optikos pramonė. Naudojama ji ir išskirtinių objektų statyboje, kai reikia ypač smūgiams atsparių langų, kupolų ar kitų permatomų, bet itin tvirtų elementų. Dar viena nauja aukštos kokybės medžiaga – metalines kempines primenančios stabilizuoto aliuminio putplasčio plokštės ALUSION™: tvirtos ir lengvos, itin gerai izoliuojančios garsą ir atspindinčios šviesą, ilgaamžės, atsparios ugniai ir lengvai montuojamos. Jos tinka bet kokios architektūros ir bet kokių objektų –modernių muziejų, komercinių ir gyvenamųjų pastatų – statybai, bet kokiems pastato elementams: sienoms, fasadams, luboms, grindims, iškaboms ir šviestuvams. ALUSION™ yra nedegios ir tvarios – pagamintos iš iki 100 proc. perdirbtų medžiagų, jos ir vėl gali būti perdirbtos.

Naujoji estetika

Hidrokeramika, gruoblėta tarsi neatrastos planetos paviršius, jau dešimtmetį pasyviai vėsina pastatus. Kompozitinė fasado medžiaga iš molio ir hidrogelio pastatų vidų gali atvėsinti net 6 °C ir sugerti 500 kartų daugiau vandens, nei pati sveria. Šią technologiją 2014 m. sukūrė Katalonijos pažangiosios architektūros instituto studentai. Nuo tol ši kokybiška medžiaga, atliekanti savaiminio vėsinimo funkciją, labai paklausi statybų pramonėje. Hidrokeramika gali net 28 proc. sumažinti kaštus pastatams vėsinti tradiciniais vėsinimo įrenginiais. Be to, priklausomai nuo gamybos specifikos, karštame ir sausame klimate ji gali iki 15 proc. padidinti drėgmės koncentraciją ir taip pagerinti patalpų mikroklimatą. Molis ir hidrogelis, pagrindinės hidrokeramikos sudedamosios dalys, yra nebrangūs, todėl pastatai su šių keramikos plokščių fasadais yra kokybiška ateities statybų alternatyva. Ne mažiau nei hidrokeramikos plokštės įspūdingos ir akrilinės plytelės, puikiai derančios prie šiuolaikinių pastatų estetikos. Tai yra visiškai naujo tipo statybinė apdaila: šiose plytelėse esantis akrilinis pluoštas kaupia ir išsklaido iš aplinkos sugertą šviesos srautą, reaguoja į judesius ir prisilietimus, todėl plytelės gali mirksėti ir šviesti. Ši statybinė medžiaga atveria naujų dekoravimo galimybių ir architektams, ir interjero dizaineriams.

Jautriosios plytelės dar kovoja dėl vietos ekstravagantiškuose namų fasaduose, o 3D keramikos produktai užima vis daugiau išskirtinių statybinių medžiagų rinkos.

Delftas garsėja kaip miestas, taikantis pažangiausias statybų technologijas ir tuo pat metu puoselėjantis viduramžių prekybos miesto istoriją. Štai neseniai nuspręsta vieną iš pertvarkomo didelio gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalo PoortMeesters kiemų paversti istorinio identiteto vieta. Maždaug keturių metrų pločio, aštuonių metrų aukščio ir dvylikos metrų gylio arka padengta 3000 unikalių keraminių plytelių, kurių geometrija sukurta algoritminio 3D projektavimo metodu. Projektuojant ornamentą atsižvelgta į didžiausius galimus iškilimus, plotį, aukštį, vidinę atramos struktūrą. Sodriai mėlyna keramikos glazūra atspindi ryšį su garsiuoju „Delft Blue“ porcelianu ir išlaiko įspūdingą kontrastą su žemės atspalvių pastato plytomis. Įspūdingo mėlio arka tarsi įrėmina vartus į senąjį miestą. Keramikos projektą sukūrusi „Studija RAP“ pademonstravo naują architektūrinę kalbą –išraiškingą, šiuolaikišką, stulbinančia skaitmeniniu meistriškumu. RAP derindama pažangiausią skaitmeninį dizainą ir naujausias gamybos technologijas, siekia į architektūrą grąžinti pagal užsakymą gaminamus kokybiškus ornamentus.

Šaltinis v2com; Riccardo De Vecchi („Studio RAP“ archyvo) nuotr.

Tvarumas tampa medžiagų kokybės sinonimu

Statybinių medžiagų pramonės plėtra nebeatsiejama nuo tvarumo – svarbu ne tik rezultatas, bet ir gamybos procesai, jų poveikis aplinkai. Mokslininkai Carmen Galán ir Carlos Rivera iš Sevilijos (Ispanija) universiteto prognozuoja, kad pasaulinė šiuolaikinių ekologiškų plytų rinka kasmet sparčiai augs ir piką pasieks 2027 m. Tradicinė plytų gamyba daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, o šiuolaikinės kokybiškos plytos, gaminamos iš vilnos, molio ir natūralių polimerų, draugiškesnės aplinkai, nes yra džiovinamos natūraliai, nenaudojant degimo proceso. Be to, vilnos plytos yra maždaug 37 proc. tvirtesnės ir sumažina deformacijų tikimybę.

Šviesią ateitį mokslininkai pranašauja ir richlitui, popieriaus kompozitinei medžiagai. Iš makulatūros suspaustos plokštės primena tankųjį kietmedį: jas galima lengvai frezuoti, šlifuoti, jos labai atsparios karščiui ir ugniai. Dėl šių savybių richlitas jau naudojamas daugelyje pramonės šakų – nuo pastatų statybos iki baldų projektavimo. Ne mažiau svarbu ir šios statybinės medžiagos tvari gamyba, taip pat galimybė richlitą daug kartų perdirbti.

Tarptautiniais tvarumo apdovanojimais įvertintų akustinių medvilnės plokščių ARCHISONIC® gamybos procesas taip pat sustyguotas žvelgiant į ateitį: jos irgi gali būti perdirbamos pakartotinai. Pagrindinis plokštės „ARCHISONIC® Cotton“ komponentas – celiuliozė, gauta iš medvilnės drožlių, kitais atvejais laikomu išmetamu šalutiniu produktu. Šveicarijos novatoriškų akustinių sprendimų tiekėjų lyderė „Impact Acoustic“ užsibrėžė sukurti išskirtinį akustinį sprendinį. Ji kelerius metus tobulino plokščių sudedamąsias dalis, kol galiausiai pavyko akustines savybes suderinti su atsakingu žaliavos tiekimu, panaudojimu ir perdirbimu. Italijoje rankiniu būdu gaminamos plokštės „ARCHISONIC® Cotton“ gali sugerti iki 60 proc. garso, todėl yra labai efektyvios įvairios paskirties pastatų triukšmingose zonose. Plokštės tinka net aukščiau-

sių standartų muzikos įrašų studijose. Ateities statybinių medžiagų rinką studijuojantys JAV žaliųjų pastatų tarybos (U.S. Green Building Council, USGBC) mokslininkai teigia, kad tradicinės statybinės medžiagos pamažu virs ekonomiškai naudingais hibridiniais variantais. Tačiau tai nereiškia, kad mažinant gamybos

sąnaudas bus pakenkta medžiagų kokybei. Svarbų vaidmenį šiame transformacijos procese atlieka mokslininkai, nuolat grįžtantys prie medžiagų kokybės klausimo. Lieka tik sekti naujų statybinių medžiagų tendencijas ir poreikį statybų sektoriuje, taip išliekant aktualiems tvarumo misijos apimtame versle.

Lengvos stiklo pluoštu armuoto betono (GRC) plokštės fasadams

Plačiausias įvairių formų, spalvų ir paviršių pasirinkimas arch itektams

„InoWood“

suteiktas EPD:

„Atkakliai siekėme to, ką buvome užsibrėžę“

Lietuviško kapitalo įmonei „InoWood“, gaminančiai inovatyvius medienos ir plastiko kompozito profilius, suteikta produkto poveikio aplinkai deklaracija (EPD). Tai yra vienintelė Lietuvoje (ir, beje, viena iš nedaugelio Europos Sąjungoje) biokompozito profilius gaminanti įmonė, kuriai suteiktas šis ekologinis ženklas.

EPD deklaracija yra dokumentas, kuriame pateikiama išsami produkto gyvavimo ciklo analizė nuo žaliavų išgavimo iki produkto sunaikinimo jam tapus atlieka. Produktai, turintys EPD deklaraciją, lengviau išlaiko konkurencingumą vietos rinkoje ir įgyja patikimumo aspektą tarptautinėse rinkose.

„InoWood“, jau 20 metų gaminanti biokompozito profilius, pastebėjo, kad pastaruoju metu vien produkto pavadinimo negana. Dauguma NT plėtotojų ir architektų, ypač iš Skandinavijos šalių, pradėjo teirautis EPD. Anot „InoWood“ direktoriaus Lauryno Savicko, rinka padiktavo, kad jai reikia tvarumo įrodymo, o įmonė sugebėjo jį duoti. EPD tiesiogiai susijęs su pastatų tvarumu. Šį ekologinį ženklą galima naudoti rengiant pastato gyvavimo ciklo analizę ir atliekant CO2 emisijos skaičiavimus.

„Biokompozito profilius pagaminame nenukirtę nė vieno medžio ir neišpumpavę nė litro naftos. Esame žiedinės

ekonomikos pavyzdys, mums nieko nereikėjo papildomai galvoti – tik atlikti skaičiavimus ir konsultantams parodyti technologiją. 90 proc. biokompozito profilių žaliavų – antrinės, perdirbtas langų plastikas ir medienos dulkės. Svarbiausia tai, kad biokompozito profilius vėliau bus galima perdirbti dar kartą. Kompozite išlaikytos abiejų medžiagų savybės. Jis yra ilgaamžis ir patvarus kaip plastikas, natūralus kaip medis“, – pasakoja „InoWood“ direktorius L. Savickas.

Fasadų, tvorų, terasų lentoms gaminti įmonė naudoja antros generacijos koekstruzinę technologiją. Palyginti su kitų gamintojų produkcija, „InoWood“ gaminių geri nedegumo rodikliai. Vokietijos laboratorija SKZ, atlikusi „InoWood“ biokompozito terasinių lentų tyrimus, patvirtino, kad šie gaminiai atitinka WPC gamintojų asociacijos „QG-Holzwerkstoffe“ keliamus reikalavimus.

„InoWood“ klientams gali pasiūlyti fasadų, tvorų, terasų profilių (lentų) sistemas ir profilių mažajai architektūrai – iš viso 24 skirtingus biokompozito profilių variantus. Ne tik Skandinavijos šalyse, bet ir Lietuvoje įgyvendinta nemažai projektų, kuriuose panaudoti „InoWood“ gaminiai, pažymėti EPD, – pavyzdžiui, visiems gerai žinomi Vingio parko estrados suoliukai, modernaus dizaino daugiabučio balkonai sostinės Antakalnio rajone. Neįprasta apskrita terasa Klaipėdos Tauralaukio progimnazijoje sumontuota naudojant ypač stiprias ir pilnavidures WPC terasines „InoWood“ lentas. Siekiant sukurti tvarią, draugišką aplinkai ir komfortišką darbuotojų poilsio erdvę, „InoWood“ biokompozito gaminiai pasirinkti verslo centro stogui Vilniuje.

L. Savicko žodžiais, gauta EPD deklaracija norima atkreipti klientų ir gamintojų dėmesį, kad savo prasmingais darbais žmogus gali sukurti sveiką ir tvarią aplinką.

TEATRO GALIMYBES LEMIA MECHANIKOS SPRENDINIAI

Įspūdinga rekonstrukcija Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre baigta: senasis teatro salės korpusas nugriautas, jo vietoje iškilo naujas priestatas, jame įrengtos didžioji ir mažoji salės, rūsyje yra scenos patalpų techninis blokas, repeticijų studijos. Visur integravus naują pažangią technologinę įrangą, dabar Klaipėda didžiuojasi moderniausiu muzikiniu teatru Lietuvoje.

Renginių technologijų įmonė „Scenos techninis servisas“ (StS) Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre suprojektavo ir įdiegė didžiosios ir mažosios salių mechaniką: kilnojamąsias scenos platformas ir viršutinę mecha-

nikos sistemą, taip pat didžiosios scenos uždangas ir jų valdymo sistemas. Iš viso pagamintos penkios unikalios scenos platformos ir besisukantis scenos ratas, bendras jų plotas –apie 250 kv. metrų. Viršutinius ap-

švietimo sofitus ir dekoracijų vamzdžius kilnoja 40 greitaeigių keltuvų, jų bendra keliamoji galia – 20 tonų.

„Šie keltuvai labai greiti, preciziškai tikslūs ir saugūs, jais galima dekoracijas kilnoti net tada, kai žmonės yra scenoje, po kroviniu, dėl to įmanoma saugiai įgyvendinti sudėtingą spektaklio scenografiją. Scenos bokšto aukštis yra dvigubas, todėl galima susikabinti viso spektaklio dekoracijas, jas pasikelti virš scenos ir pagal scenarijų realiu laiku pakeisti“, – apie įdiegtus sprendinius pasakoja StS Projektavimo skyriaus vadovas Julius Gružinskas.

Didžiosios salės scenos viršutinės mechanizacijos sistemoje iš viso suprojektuota 40 kėlimo linijų: scenos uždangos pakėlimo ir atidarymo sistema, apšvietimo įrangos tiltai, dekoracijų ir scenos horizonto kilnojimo sistema. Priekinė scenos uždanga gali būti atidaroma iš centro į šonus arba pakeliama iš apačios į viršų. Didžiojoje salėje įrengta kilnojama orkestrinė platforma, leidžianti įgy-

vendinti tris renginių scenarijus: kai platforma yra apačioje, suformuojama erdvė orkestrui – vadinamoji orkestrinė ložė, kurioje pasirodymo metu įsikuria orkestras; kai platforma

pakeliama į vidurinę padėtį, išplečiama žiūrovų salės erdvė, ant platformos grindų galima sumontuoti papildomų kėdžių žiūrovams; kai platforma yra viršuje, išplečiamas scenos plotas.

Scenos zonoje įrengtos trys dviejų lygių scenos platformos – keltuvai dekoracijoms ir kitiems scenografijos elementams kelti. Kilnojamos scenos platformos gali būti naudojamos ir kaip scenografijos dalis: jos turi tris fiksuotas pozicijas atitinkamai pagal numatytus platformų naudojimo scenarijus.

Valdymo sistema užtikrina kiekvienos platformos keltuvų valdymą atskirai, pasirinktos platformų keltuvų grupės ar visų platformų keltuvų valdymą kartu, platformų pakėlimą ar nuleidimą į norimą altitudę operatoriaus nuožiūra. Šis gaminys yra unikalus, vienetinis ir atitinka aukščiausius – SIL 3 saugos reikalavimus.

„Tai neabejotinai didžiausia mūsų daryta mechanikos instaliacija Lietuvoje. Dirbti buvo labai įdomu, mūsų partneriai buvo puikūs – tiek generalinis rangovas „Infes“, tiek teatro techninis personalas buvo įsitraukę į projektą, sprendėme iššūkius kaip komanda. Instaliacija vyko lygiagrečiai su naujo priestato statyba, dėl to galėjome įgyvendinti visus technologinius sumanymus“, –džiaugiasi J. Gružinskas.

OBJEKTAS: Sandėliavimo paskirties pastatas Aviacijos g. 6

Karmėlavoje, Kauno r.

UŽSAKOVAS: UAB „Omniva LT Sorting“

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Conres Lt“

ARCHITEKTAI: UAB AIF LT, projekto vadovas Andrius Liubinas, architektė Aistė Karaliūtė

STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS IR TECHNINĖS PRIEŽIŪROS

VYKDYTOJAS: UAB „TAEM projektų valdymas“

KADASTRINIAI MATAVIMAI: UAB „HOMO Novus“

Omniva atvėrė logistikos vartus į Vakarus

RUGSĖJO VIDURYJE KAUNO LEZ ATIDARYTAS „OMNIVOS“

LOGISTIKOS CENTRAS – NE TIK REKORDINĖ ĮMONIŲ GRUPĖS INVESTICIJA, BET IR MODERNIAUSIAS SIUNTŲ SKIRSTYMO TERMINALAS BALTIJOS ŠALYSE. DABAR VISOS SIUNTOS, NUO PIRKINIŲ IŠ EL. PARDUOTUVIŲ IKI

ASMENINIŲ DOVANŲ, TARP LIETUVOS IR VISO PASAULIO ŠALIŲ CIRKULIUOS DAR GREIČIAU IR SAUGIAU.

Omnivos LT archyvo nuotr.

Didžiausią paštomatų tinklą Baltijos šalyse ir Lietuvoje valdanti „Omniva“ Kaune atidarė moderniausią Baltijos šalyse logistikos centrą: jame įdiegtos pažangiausios automatizavimo technologijos neabejotinai taps nauju logistikos standartu – per parą bus galima automatiškai išskirstyti iki trečdalio milijono siuntų 236 kryptimis visame pasaulyje.

Veiklą pradedantis beveik 22 tūkst. kv. m ploto „Omnivos“ logistikos centras – rekordinė įmonių grupės investicija.

„Investavę daugiau kaip 42 mln. eurų, iš kurių 27 mln. sudaro SEB žalioji paskola, mes ne tik sustipri-

nome savo infrastruktūrą, bet ir nustatėme naujus standartus logistikos sektoriuje. Naujasis logistikos centras yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), strategiškai patogioje vietoje, jis bus Baltijos šalių vartais į Vakarų rinkas ir taip padidins mūsų gebėjimą valdyti augantį tarptautinių siuntų kiekį. Šis objektas leis mums būti regiono logistikos paslaugų teikėjų lyderiais“, – sako „Omnivos“ valdybos narys ir vykdomasis direktorius Kastytis Valantinas, pabrėžęs, kad naujasis logistikos centras Kauno LEZ, didžiausia įmonių grupės investicija, atspindi didelį įsipareigojimą Lietuvai ir Baltijos regionui.

Naujajame „Omnivos“ logistikos centre įrengta „Equinox Europe“ pagaminta siuntų skirstymo linija – vienas didžiausių bendrovės projektų.

„Tai visiškai naujos kartos siuntų skirstymo technologija, greitesnė ir patikimesnė. Visos mechaninės terminalo dalys pagamintos „Equinox Europe“ padalinyje Nyderlanduose, o automatiką sukūrė Lietuvos specialistai. Toks sprendinys Europoje įdiegtas pirmą kartą. Ši linija paruošta atlaikyti kur kas didesnius siuntų srautus iš Vakarų valstybių, tad turime pajėgų rezervą“, – apie logistikos centro galimybes pasakoja K. Valantinas. Lietuvių ir olandų sukurtas technologinis sprendinys kainavo apie 10 mln. eurų.

K. Valantinas akcentuoja, kad naujajame logistikos centre, kurio projektą design-build metodu įgyvendino generalinės rangos įmonė „Conres“, susitelkta ne tik į operacijų efektyvumą – ne mažiau dėmesio skirta ir darbuotojų gerovei. Siekiant užtikrinti greitą prieigą prie siuntų skirstymo linijų, transporto ir krovimo rampų, pirmasis logistikos centro aukštas skirtas kurjeriams ir

siuntų skirstytojams, o antrasis ir trečiasis – administracijos darbuotojams ir lankytojams. Čia įrengtas modernus 2400 kv. m ploto biuras. Jame yra 120 darbo vietų, 20 posėdžių salių (kai kurioms iš jų pavadinimus pasiūlė darbuotojai), 4 individualaus darbo ir 4 poilsio kambariai, 3 virtuvėlės, 3 erdvūs persirengimo kambariai, 3 žaidimų erdvės. Siekiant sukurti darbuotojams patogų, mažiausiai varginantį mikroklimatą, įrengta tylos zona, masažo kambarys, pirčių zona, o komandos sportinei dvasiai palaikyti – krepšinio aikštelė. Mėgstantiems valgyti ar ruošti maistą gryname ore – speciali grilio zona ir švieži prieskoniai tiesiai iš lysvės logistikos centro teritorijoje. Darbuotojų srautui sklandžiai valdyti įrengtos trys laiptinės ir moderni įeigos kontrolės sistema.

Laikantis „Omnivos“ įmonių grupės įsipareigojimo tvariai plėtoti verslą, trečdalis naujojo logistikos centro suvartojamos elektros energijos bus gaunama iš 1600 kW galios saulės elektrinės – daugiau kaip 3700 saulės modulių, sumontuotų ant logistikos centro stogo.

APGALVOTA KIEKVIENA GRANDIOZINIO PROJEKTO DETALĖ

Logistikos centrą projektavusios įmonės AIF LT architekto Andriaus Liubino teigimu, didžioji modernaus logistikos centro pastato dalis – apie 20 tūkst. kv. m ploto siuntų skirstymo patalpų, byloja apie įspūdingas „Omniva LT“ darbo apimtis. Kita pastato dalis – administracinė, užimanti 2,4 tūkst. kv. m ploto, pabrėžia kompanijos rūpestį personalo darbo ir poilsio sąlygomis. Didelis dėmesys skirtas racionaliam transporto ir žmonių srautų paskirstymui logistikos centro teritorijoje. „Pastatas sklype suprojektuotas taip, kad būtų atskirti sunkiojo krovininio transporto ir mikroautobusų judėjimo srautai. Atsižvelgiant į pajėgumus, kurių reikės išvežiojant siuntas po visą Lietuvą, privažiavimai prie skirstyklų suprojektuoti iš abiejų ilgųjų pastato pusių, jie pritaikyti įvairių kategorijų transporto priemonėms. Darbuotojų ir klientų judėjimas prie administracinės pastato dalies taip pat suskirstytas pagal poreikį“, –pasakoja A. Liubinas.

Trijų aukštų administracinio pastato pirmajame aukšte pro turniketus patenkama į darbo patalpas, skirtas siuntų skirstyklos darbuotojams. Į administracinį pastatą patenkama per žalią kalvą, suformuotą priešais administracinę pastato dalį, su pastatu sujungtą tilteliu. Kaip jau minėta, administracijos pastate yra daug skirtingos paskirties erdvių. Pirmasis aukštas projektuotas uždaresnis, atsižvelgiant į darbo pobūdį skirstykloje, kiti du aukštai –atviresni. Pagrindinio įėjimo į administracines patalpas akcentas – įstriži laiptai ir atrijus stikliniu stogu, pro kurį į patalpas plūsta šviesa.

Pasak AIF LT architektės Aistės Karaliūtės, siuntų skirstymo patalpos nuo administracinio pastato dalies skiriasi statybinėmis medžiagomis ir faktūromis. Siuntų skirstyklos fasadams panaudotos daugiasluoksnės (sandwich) plokštės, o administracinio pastato sienoms –daugiasluoksnės gelžbetonio plokštės ir fasadinės sistemos. Fasadai dengti vertikaliomis lamelėmis, iš fasadų „iššoka“ kubai –pagrindinis pastato akcentas. Kubai apsiūti aliuminio kompozito plokštėmis.

„Užsakovas pageidavo išskirtinių patalpų darbuotojų darbui ir poilsiui, tad suprojektavome ne tik

ramybės zonas, bet ir sporto salę, net turkišką garinę pirtį ir sauną“, –sako A. Karaliūtė.

Architektų teigimu, tiek kuriant pastato išorę, tiek vidaus erdves buvo svarbu firminės „Omnivos“ spalvos. Dalis jų aktyvios, pavyzdžiui, ryški oranžinė ar saulėta geltona, tad interjere tarsi atsakas pasirinkti santūrūs sienų ir lubų atspalviai. Spalvų deriniais siekta sukurti demokratiško, jaunatviško biuro nuotaiką, kurią pratęsia vaizdas pro pastato langus. Lauke įrengta krepšinio aikš-

telė darbuotojams, apželdinta poilsio zona, pastatyta suoliukų, puoselėjamas net prieskonių darželis. Teritorijos dangoms pasirinkti UAB „Betono mozaika“ gaminiai „Astra“, kaip asfalto analogas dažnai naudojami pramoninės paskirties zonose. Betono gaminių danga yra lengvai prižiūrima, paprastai eksploatuojama ir greitai remontuojama, todėl populiari Baltijos šalių sandėlių, logistikos centrų bei kitų objektų teritorijose, kuriomis vyksta intensyvus sunkiojo transporto eismas.

TINKAMAIS SPRENDIMAIS

SUVALDOMI NET DIDŽIAUSI

STATYBŲ PROJEKTAI

„Per pradinius pokalbius su terminalo užsakove UAB „Omniva LT“ išsiaiškinome esminius verslo prioritetus: reikia atitikti numatytą statybų biudžetą, statybos turi vykti pagal patvirtintą grafiką, nes privalu sinchronizuoti technologinės įrangos gamybos, pristatymo ir instaliavimo terminus. Pasiūlėme taikyti design-build metodą. Jo esmė – parengiama detali projektavimo užduotis ir jos pagrindu atliekamas projektavimo bei statybos darbų pirkimas iš vieno generalinio

rangovo. Pagrindinis metodo privalumas – galimybė įvertinti statybos kaštus dar iki projektavimo pradžios. Detali projektavimo užduotis sudaro galimybes pasirinkti generalinį rangovą, atsakingą už statybą ir projektavimą. Toks modelis patogus ir efektyvus: nebelieka klasikinių projektuotojo ir statybininko ginčų, generalinis rangovas gali geriau optimizuoti išteklius bei laiką“, – paaiškina Ruslanas Bičenovas, įmonės „TAEM Group“ vadovas.

Daugiau kaip 20 metų statybos projektų valdymo, statybos darbų techninės priežiūros ir kitas inžineri-

nes paslaugas teikiančios „TAEM Group“ komandai buvo pavesta parengti objekto priešprojektinius pasiūlymus (architektūrinę koncepciją) ir techninę užduotį generalinio rangovo bei projektuotojo atrankai atlikti, organizuoti generalinio rangovo atranką, derybas bei rangos sutarties pasirašymą, atlikti projektavimo ir statybos valdymą bei statybos techninę priežiūrą.

„Ieškojome šiuolaikiškų nestandartinių sprendimų – teko modeliuoti darbuotojų srautus, užtikrinti jiems patogias darbo ir poilsio sąlygas, siekti pastato A++ energinio efektyvumo, numatyti ateities poreikius. Rengiant detalią projektavimo užduotį ir architektūrinės koncepciją labai padėjo statybos inžinerijos mokslų daktaras Liutauras Kairys“, –pasakoja R. Bičenovas.

Pastate įdiegtos efektyvios ir išmanios vėdinimo, vėsinimo ir šaldymo sistemos, užtikrinančios patalpose reikiamą mikroklimatą ir tuo pat metu taupančios energiją. „Omniva“, siekdama verslą plėtoti tvariai, visą reikiamą infrastruktūrą priderino prie ateities poreikių. Atvykstantiems elektromobiliams įrengtos greitojo įkrovimo stotelės, o elektrinių dviračių vairuotojams –atskiros saugios patalpos su įkrovimo kištukiniais lizdais.

Visa elektros ūkio sistema integruota į pastato valdymo sistemą (BMS), todėl galima stebėti ir valdyti energijos vartojimą. Projektas atitinka A++ energinės klasės reikalavimus. Šiluma ir šaltis gaminami naudojant šilumos siurblius, o elektros sąnaudas kompensuoja ant stogo įrengta saulės jėgainė. Siekiant optimaliai panaudoti plotą, inžinerinės sistemos įrengtos ant skirstyklos stogo, o gaisrų gesinimo siurblinė –po pagrindinio įėjimo žemės pylimu. „Pradinėse pirkimo stadijose užsakovas, siekdamas suderinti finansinius projekto rodiklius su pradiniais tikslais, nusprendė atlikti tam tikras techninės užduoties korekcijas. Šiuo atveju pasiteisino design-build pirkimo metodas – buvo sutaupyta laiko perprojektuojant, derinant ir atliekant statybos leidimo dokumentų procedūras. Pirkimo metu pavyko sukurti aktyvią kandidatų konkurenciją ir pasiekti užsakovo nustatytas ribas atitinkančią fiksuotą viso objekto statybos kainą“, – teigia „TAEM Group“ komandai projekte vadovavęs Virginijus Palubinskas.

UŽUOLAIDOS IR ROLETAI – VIENI IŠ PAGRINDINIŲ KOMFORTO

ELEMENTŲ BIURE

„Naujojo logistikos centro interjero projektas – sudėtingas ir labai kūrybiškas, jame daug dėmesio skirta ergonomikai. Buvo siekiama sukurti aplinką, kurioje darbo sąlygos atitiktų aukščiausius standartus, darbuotojai jaustųsi komfortiškai ir būtų produktyvūs“, – pasakoja Jurga Šiugždinytė, funkcionalių ir estetiškų langų uždengimo sprendimų įmonės „Domus Lumina“ projektų vadovė.

Vienas didžiausių šio projekto iššūkių buvo išrinkti audinius užuolaidoms ir roletams – jie turėjo ne tik atitikti techninius reikalavimus, bet ir užtikrinti patalpų ergonomiškumą.

Kabinetams įmonės komanda išrinko ir sumontavo 96 pulteliu valdomus elektrinius roletus iš 10 proc. pralaidumo screen audinio, kuris ne tik mažina tiesioginių saulės spindulių patekimą į patalpas, bet ir saugo langų stiklus nuo įkaitimo, taip užtikrindamas optimalias darbo sąlygas ir patalpų apdailos ilgaamžiškumą.

Pasitarimų kabinetuose sumontuotos akustinės užuolaidos, puikiai sugeriančios garsą ir taip mažinančios stresą, kurį gali sukelti triukšminga aplinka. Dominuojanti pilka spalva puikiai dera prie viso interjero ir sukuria ramią bei subalansuotą darbo erdvę, suteikia jai privatumo ir jaukumo.

Vienas iš išskirtinių interjero akcentų – kubo formos kabinetas, matomas vos tik įžengus į biuro patalpas. Stiklines šio kabineto sienas iš visų pusių dengia įmonės logotipą atitinkančios oranžinės spalvos akustinės užuolaidos, pagamintos iš 100 proc. vilnonio audinio. Šios puikių akustinių savybių užuolaidos, sukuriančios tylią ir produktyvią

darbo aplinką, kartu yra ir išskirtinis interjero elementas.

J. Šiugždinytės teigimu, logistikos centro interjeras – puikus pavyzdys, kaip techniniai sprendimai gali būti derinami su estetika ir ergonomika. Šiame projekte kiekviena detalė projektuota galvojant apie darbuotojus, todėl sukurta komfortiška ir produktyvumą skatinanti aplinka. Kruopščiai parinktos užuolaidos ir roletai čia yra vieni iš svarbiausių darbuotojų gerovę užtikrinančių elementų.

SAUGIĄ APLINKĄ GARANTUOJA

NEPRIEKAIŠTINGOS SISTEMOS

Daugiau kaip dešimtmetį sėkmingai veiklą plėtojanti saugos technologijų įmonė „ARTechnika“ logistikos centrui tiekė integruotą pastato gaisro aptikimo ir apsaugos nuo įsibrovimo sistemą ARITECH. Šio prekių ženklo apsaugos sistemos Lietuvos rinkoje puikiai žinomos nuo 1995 m. ARITECH gamintoja – partnerių ir klientų pasitikėjimą pelniusi priešgaisrinės saugos ir saugos sprendimų rinkos lyderė amerikiečių kompanija

„Carrier Fire & Security EMEA“, kuriai ir atstovauja įmonė „ARTechnika“. „ARTechnika“ direktoriaus Arūno Kazlausko teigimu, užsakovas naujajam logistikos centrui pasirinko ARITECH integruotą pastato apsaugos sistemą, kurią sudaro adresuojama gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema 2X-F2-27 – tiksli ir patikima, su daugiau kaip 300 taškinių dūmų bei šilumos detektorių, – taip pat apsaugos valdymo sistema „Advisor Advanced“. Abi sistemos sujungtos bendru sisteminiu programiniu valdymo sprendiniu „Advisor Management“.

„Esant tokiai apsaugos sistemos konfigūracijai galima paprastai valdyti ne tik minėtąsias sistemas, bet ir patekimą į patalpas, žmonių srautus, taip pat sekti ir kontroliuoti situaciją per vaizdo stebėjimo sistemą“, – vardija ARITECH integruotos pastato apsaugos sistemos privalumus

A. Kazlauskas. Pasak jo, visai savo tiekiamai apsaugos nuo gaisro ir įsibrovimo, patekimo į patalpas kontrolės, vaizdo stebėjimo įrangai bendrovė kelia gerokai didesnius nei įprasta patikimumo reikalavimus, visi siūlomi sprendiniai atitinka sparčiai plėtojamų elektroninių turto ir gyvybės saugos priemonių bei sistemų rinkos poreikius, todėl „ARTechnika“ turi daug patenkintų klientų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.

„ARTechnika“ deda visas pastangas, kad klientai visada jaustųsi saugiai ir patogiai, o verslo partneriai sėkmingai kartu įgyvendintų vis naujus projektus. Bendrovės tikslas –nuolat auginti savo verslą, tad ji daug investuoja į darbuotojų profesinį tobulėjimą. Visada puikūs darbo rezultatai liudija, kad komanda užduotis įgyvendina darniai.

VERSLO PRANAŠUMĄ SUSTIPRINS

IR SAULĖS ELEKTRINĖ

„Omniva LT“ – tai kompanija, kuri pirmenybę teikia atsinaujinančių išteklių energijai, nedarančiai neigiamo poveikio aplinkai, todėl saulės elektrinė ant logistikos centro stogo buvo geriausias pasirinkimas. Kad ši 1600 kW galios elektrinė atsirastų, mūsų komandai reikėjo įdėti daug pastangų“, – pasakoja bendrovės „Fungerta“ projektų vadovas Gintaras Kažemekaitis.

„Fungertos“ komanda padėjo saulės elektrinę prijungti prie ESO tinklo, parengė inžinerinius sprendinius, sukomplektavo tinkamą įrangą, elektrinę sumontavo ir paleido. Saulės elektrinė – apie 10 tūkst. kv. m ploto, tačiau ji buvo sumontuota nepaprastai greitai – vos per tris mėnesius, įskaitant ir gausaus snygio dienas.

„Ankstyvo pavasario sniegas – pats didžiausias šio projekto iššūkis. Subjuręs oras buvo itin nepalankus elektrinei montuoti. Darbus trikdė ir net stabdė sniego valymas, tačiau projektas baigtas laiku ir sėkmingai“, – sako G. Kažemekaitis.

Ant logistikos centro stogo sumontuotiems saulės moduliams bus taikoma iki 10 metų, inverteriams – iki 5 metų, o įrengimo darbams – net iki 5 metų garantija.

Bendrovė „Fungerta“, ilgai specializavusis elektros tinklų projektavimo ir instaliavimo darbų srityje, pradėjo teikti naują – elektros tinklo subalansavimo ir elektros energijos kaupiklių įrengimo paslaugą. Sėkmingai dirbama jau 20 metų, įmonė subūrė aukštos kvalifikacijos inžinierių, projektuotojų, elektrikų ir montuotojų komandą. Jai patikimi

vieni didžiausių šalyje visuomeninių įstaigų, privačių kompanijų projektai. Bendrovėje vertinama ne tik technologinė, bet ir kompetencijų pažanga. „Klientui padedame išspręsti visas problemas, net ir tas, kurių kiti įveikti nepajėgia“, – įmonės išskirtinumą pabrėžia G. Kažemekaitis.

PAGAL POREIKIUS – SKIRTINGI KOKYBIŠKI VARTAI

Gerai Lietuvoje ir visoje Europoje žinoma kokybiškų garažo ir pramoninių vartų bei lauko durų gamintoja „Ryterna“ logistikos centre sumontavo automatinius sekcijinius pakeliamuosius vartus ir pagal užsakymą pagamino greitaeigius vartus.

„Vartų sandarinimo rankoves reikėjo pritaikyti konkrečioms transporto priemonėms, todėl standartiniai segmentiniai vartai netiko, – pasakoja apie projektavimo ir individualios gamybos darbus „Ryterna“ par-

davimų vadovas Martynas Janionis. –Siekdami užtikrinti optimalų vartų sandarumo ir naudojimo komfortą, pirminį jų pavyzdį, matuodami ir taikydami prie konkretaus mikroautobuso modelio, keitėme kelis kartus.“

„Ryternos“ gaminami greitaeigiai vartai idealiai tinka pramoniniams ir komerciniams pastatams, kuriuose dideli eismo srautai ir aplinkos kontrolė yra kritiškai svarbūs. Greitaeigiams vartams galima pritaikyti angas iki 4000 mm pločio ir 4000 mm aukščio. Vartų techninės įrangos komponentai, tarp jų kreiptuvai, laikikliai ir velenas, pagaminti iš cinkuoto plieno, kuris užtikrina atsparumą korozijai ir padidina patvarumą. Vartus varo vienfazis variklis, sujungtas su keitikliu N2000 RYTERNA, užtikrinančiu sklandų ir reguliuojamą vartų atidarymo ir uždarymo greičio valdymą. Objekte „Ryterna“ sumontavo ir automatinius sekcijinius pakeliamuosius vartus, pagamintus iš itin kokybiškų medžiagų, užtikrinančių ilgą vartų eksploatacijos laikotarpį. Pakeliamųjų segmentinių vartų sekcijos dažniausiai gaminamos tinko, TLP makrojuostos ar medžio paviršiaus struktūros. „Ryterna“ gali pasiūlyti klientui bet kokį vartų atspalvį iš RAL spalvų paletės, pagaminti permatomus ar ventiliuojamus segmentus ir net visus vartus. Beje, įmonės pagaminti vartai lengvai suderinami su daugumos žymiausių gamintojų automatika, taip užtikrinamas patogus, efektyvus ir saugus naudojimas. Visi gaminami vartai apsaugoti nuo plaštakos ar kojos sužeidimo juos nuleidžiant.

AUKŠČIAUSIA DARBŲ KOKYBĖ

KIEKVIENAME ETAPE

Sutvarkyti modernaus logistikos centro teritoriją patikėta atestuotai kelių ir gatvių tiesimo bendrovei „Gevalda“, sukaupusiai daug pramoninių ir logistikos projektų infrastruktūros įrengimo patirties. Įmonės vadovo Valdemaro Karlono teigimu, teko atlikti daug ir sudėtingų darbų.

Parengusi infrastruktūros ir lauko inžinerinių tinklų techninius projektus, „Gevalda“ į išskirtinio dydžio, beveik 90 tūkst. kv. m, logistikos centro sklypą įžengė viena pirmųjų.

Didelio ploto pastatų stogai ir lauko kietosios dangos suformuoja didelius lietaus vandens nuotekų debitus, tad įmonė nutiesė sudėtingus didelio našumo ir atitinkamų parametrų lauko inžinerinius tinklus lietaus ir buitinėms nuotekoms surinkti bei

išvalyti. Taip pat atliko lauko vandentiekio įrengimo ir žemės darbus. Pagal projektinius sprendinius įrengtos skirtingam autotransportui skirtų dangų konstrukcijos, atlikti želdynų ir lauko sporto, poilsio zonų žemės darbai. Buvo sutvarkyta teritorija, pasirūpinta visais iš anksto suplanuotais gerbūvio darbais. Įmonės „Gevalda“ vadovo teigimu, jiems pavyko didelės apimties darbus atlikti laiku ir užtikrinant jų aukštą kokybę. „Specializuojamės panašaus tipo objektų infrastuktūros projektų srityje, juos įgyvendindami sukaupėme daug patirties. Ją sėkmingai ir pritaikėme šiame „Omnivos“ projekte. Įveikėme kompleksinius ambicingo visų objekto statybos darbų vykdymo grafiko ir skirtingų statybvietėje veikiančių rangovų darbų etapiškumo iššūkius“, – sako V. Karlonas.

Naujojo bendrovės

„Omniva“ logistikos centro pastato ir inžinerinių tinklų kadastrinius matavimus atliko patyrusių profesionalų komanda – UAB „Homo Novus“, jau tris dešimtmečius Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojams ir statybos bendrovėms padedanti iki minimumo sumažinti rūpesčius atliekant statybos užbaigimo procedūras ir įregistruojant baigtus objektus NT registre.

LIV_IN VILNIUS NEW TOWN: GERA TRADICIJA TĘSIAMA

Sparčiai plėtojamoje Vilniaus miesto dalyje, kurioje vienas po kito dygsta startuoliai, pritraukiantys daug jaunų talentų, baigtas įgyvendinti naujas bendrabūvio projektas. Perėmęs iš savo vyresnėlio brolio „Liv_in Vilnius Ozas“, pirmojo sostinės co-living’o, gerąją patirtį, plačiai duris į komfortiškas ir spalvingas erdves ilsėtis, dirbti ir pramogauti atvėrė „Liv_in Vilnius New town“.

„Liv_in Vilnius New town“ yra pačiame miesto centre. Čia realiai įgyvendinama populiarėjanti „15 minučių miesto“ koncepcija, kai gyventi, dirbti ir naudotis reikalingomis paslaugomis galima vietoje, nesugaištant kelionėms daugiau kaip 15 minučių“, – sako Vita Žutautaitė, vadovaujanti UAB „Eriadas“, naujojo co-living’o statybos darbų valdytojui – vienam didžiausių NT plėtotojų Lietuvoje, kartu derinančiam ir statybų valdymo bei techninės priežiūros veiklą.

Vieta „Liv_in Vilnius New town“ pasirinkta neatsitiktinai – čia dirba ir laiką leidžia potencialūs naujojo co-living’o klientai: gretimose gatvėse, Naujamiestyje, įsikūrusios net kelios tarptautinės bendrovės, kuriose dirba daug jaunųjų talentų iš Lietuvos ir užsienio („Cyber City“, „Vinted“ ir kt.), netoliese taip pat yra kelios aukštosios mokyklos. Be to, iš co-living’o ypač patogu viešojo transporto maršrutais pasiekti oro uostą, autobusų ir geležinkelio stotis. „Liv_in Vilnius New town“ daug dėmesio skyrėme ne tik funkcionaliam patalpų išdėstymui, moderniems techniniams sprendimams, bet ir įkvepiančiai aplinkai. Girdėti nuomonių, esą co-living’uose visai nereikia nei kino teatrų, nei sporto salių ar žaidimų kambarių. Mūsų patirtis rodo ką kita: šios bendros erdvės visada aktyviai naudojamos, nes jauni žmonės gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, mezga naujas asmenines ar profesines pažintis“, –

Arvydo Čiukšio nuotr.

OBJEKTAS: „Liv_in Vilnius New town“, viešbučių paskirties pastatas (svečių namai) Kauno g. 33, Vilnius

UŽSAKOVAS: UAB V46

STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS: UAB „Eriadas“

ARCHITEKTAI: UAB „Trys A.M.“, architektai Kazimieras Reimeris, Auksė Garšvaitė

STATYBOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYTOJAS: UAB „Konstrukcijos ir technologijos“

pamini vieną iš svarbiausių „Liv_in Vilnius New town“ privalumų V. Žutautaitė, paaiškinusi, kad šis NT plėtotojo „Eriado“ projektas, kaip ir „Liv_in Vilnius Ozas“, pirmasis co-living’o projektas Vilniuje, orientuotas į tarptautinę jaunimo bendruomenę: ką tik studijas baigusius specialistus, dar neturinčius nuosavo būsto, į Lietuvą dirbti atvykusius tarptautinių įmonių darbuotojus, studentus.

„LIV_IN VILNIUS NEW TOWN“ SPRENDINIAI PATIKRINTI ANKSTESNIAME PROJEKTE Naujajame co-living’e įgyvendinti „Liv_in Vilnius Ozas“ pasiteisinę sprendimai: čia yra viskas, ko gali reikėti jaunam aktyviam žmogui, –įrengti patogūs ir funkcionalūs apartamentai, teikiamos reikalingiausios paslaugos, suprojektuota daug nemokamų visą parą veikiančių uždarų ir atvirų bendrabūvio zonų, skirtų poilsiui, bendravimui ir darbui. „Liv_in Vilnius New town“ įrengti iš viso 195 šešių skirtingų tipų apartamentai su baldais ir būtiniausia buitine technika, juose gali gyventi iki 300 žmonių.

Apartamentus galima rinktis pagal poreikius. Yra net 38 kv. m ploto, suplanuotų kaip įprastas dviejų kambarių butas, tačiau ypač paklausūs dviviečiai, triviečiai ir keturviečiai „Draugų“ koncepcijos apartamentai su bendra svetaine bei virtuve ir atskirais miegamai-

siais, privačiais vonios kambariais ir balkonais kiekvienam gyventojui. Pirmajame „Liv_in Vilnius New town“ pastato aukšte veikia picerija, yra 20 vietų kino salė, žaidimų kambarys, sporto salė.

Antrajame aukšte įrengta daugiafunkcė salė tinka grupinėms tre-

Liv_in

Vilnius

New town archyvo nuotr.

niruotėms, mokymams, konferencijoms, kitiems renginiams.

Po kelis gyvenantiems klientams įrengti nedideli tylieji kambariai, kuriuose galima ramiai dirbti, kalbėti telefonu arba jungtis į nuotolinius susitikimus. Taip pat yra keli pasita-

rimų kambariai, kuriuose gali tilpti iki 10 žmonių, ir erdvus darbo kambarys, iš kurio atsiveria terasos vaizdas.

Kiekviename apartamente yra funkcionali virtuvėlė, tačiau daugelyje aukštų įrengtos ir erdvios bendros virtuvės. Iš dviejų galima

patekti į apželdintas stogo terasas, didžiausias tarp Lietuvos co-living’ų.

„Liv_in Vilnius new town“ galima gyvenamosios vietos registracija ir asmeninė pašto dėžutė, yra požeminė automobilių, elektrinių paspirtukų ir dviračių, daiktų saugyklos,

teikiamos apartamentų valymo ir kitos paslaugos, taip pat suteikiama galimybė gyventi su augintiniais. Įsikurdami klientai net gali įsigyti tekstilės ir buities reikmenų paketų.

Įdiegtoje savitarnos sistemoje galima pratęsti nuomos sutartį, užsisakyti ar atšaukti paslaugas, apmokėti sąskaitas, fiksuoti gedimus, gauti aktualius pranešimus ir kt. Visame komplekse veikia Wi-Fi ryšys, jo mokestis įtrauktas į nuomos kainą. Į apartamentus ir bendrąsias erdves patenkama su magnetine kortele ir elektroniniu raktu, kurį automatiškai sugeneruoja „Liv_in Vilnius“ programėlė. Komplekse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Liv_in Vilnius New town archyvo nuotr.

DINAMIŠKAS PROJEKTAS

DINAMIŠKAME RAJONE

„TRYS A.M. architektams tai jau antrasis projektas su šiais užsakovais. Prieš kelerius metus sėkmingai kartu įgyvendinome „Liv_in Vilnius Ozas“. Tad ir šįkart kurdami pastatą su gerai suplanuotomis bendrojo naudojimo patalpomis darbui, poilsiui, sportui, žaidimams nusprendėme remtis įgyta patirtimi ir ją adaptuoti. Šiame projekte ženkliai patobulinome ir išplėtėme co-living’o funkcijų ir svečių komforto spektrą“, – pasakoja projekto vadovas architektas Kazimieras Reimeris.

„Liv_in Vilnius new town“ pastatas –rekonstruotas buvęs iš dalies apleistas sporto kompleksas. Norėdami Naujamiesčio kvartalo viduje sukurti estetišką zoną, iš Vytenio ir Kauno gatvių pusės juosiamą daugiabučių, architektai pasirinko kintamo aukščio formos pastatą su apželdintomis terasomis viršutiniuose aukštuose. Suformuoti šviesūs fasadai su dažyto stiklo balkonų grafika. Kiekvienas pastato kambarys suprojek-

tuotas su balkonu arba terasa. Iš pastato penktojo ir šeštojo aukštų terasų atsiveria įspūdinga Vilniaus panorama. Aplinkoje juntama senų ir naujų pastatų sintezė, pavyzdžiui, senas bendrabutis pro naujo pastato langus atrodo tarsi menininko sukurta instaliacija. Labiausiai „Liv_in Vilnius New town“ atsiveria iš Amatų skvero. Iš čia ir veda takas prie pagrindinio įėjimo.

„Kuriant pastato architektūrą atsižvelgta į Naujamiesčio teritorijos virsmą iš industrinių statinių į naujus biurus, studijas, paslaugų salonus, meniškas ir tolerantiškas erdves. Norėjome, kad „Liv_in Vilnius New town“ gyventojai jaustųsi šio atviro ir dinamiško rajono bendruomenės dalimi“, – sako architektė Auksė Garšvaitė.

TRYS A.M. architektai sukūrė ir pastato interjero projektą, prižiūrėjo jo įgyvendinimą. „Kambariuose stengėmės išlaikyti ramią spalvinę estetiką, palikti atvirų betono paviršių ir medžio faktūrų. Kiekvienam gyventojui suteikta galimybė pačiam baigti

kurti savo gyvenamąją aplinką, –pasakoja A. Garšvaitė. – Bendrųjų erdvių, kaip recepcija, koridoriai ir darbo zonos, interjero sprendiniai ryškesni. Atviri betono paviršiai žaidžia su spalvotomis detalėmis. Dekorui ir akustiniams sprendiniams panaudotos dažytos medžio vilnos skydai. Spalvos palyginti intensyvios, tačiau natūralios, primena gamtą. Pastato apželdinimo sprendiniai susilieja su interjeru ir persikelia į pastato vidų. Pavyzdžiui, šilokais apželdintas rampos stogas remiasi į holo vitriną ir su jo spalvine gama bei viduje esančiais augalais sudaro vientisą erdvę. Beje, ir viršutinių aukštų bendrojo naudojimo virtuvės, poilsio zonos, darbo kambariai susieti su apželdintomis pastato terasomis ant stogų.

Atviros pastato komunikacijos ir konstrukcijos – tai estetikos dalis, skleidžianti industrinio stiliaus nuotaiką. Bendrojo naudojimo patalpų stiklo pertvaroms naudotas gofruotas stiklas, sukuriantis besikeičiančio vaizdo ir spalvos efektą.“

LANGAI NAIKINA RIBAS IR

SUJUNGIA ERDVES

Moderniose „Liv-in Vilnius New town“ patalpose sumontavus 1322 kv. m MEGRAME® plastikinių langų iš GEALAN S9000 profilių, gyventojai gali mėgautis šviesiomis, vientisomis erdvėmis ir Vilniaus panorama. Rekonstruojant ankstesnį pastatą į „Liv_in Vilnius New town“ didelis dėmesys buvo skiriamas reikiamai pastato energinio naudingumo klasei užtikrinti. Sumontuoti 263 naujausios kartos A+ energinės klasės MEGRAME® langai, atitinkantys aukščiausius plastikiniams langams keliamus reikalavimus ir pasyvaus namo kriterijus. Plastikinių langų profilių sistemą S9000 pagamino bendrovė GEALAN, garsėjanti kaip aukštos kokybės langų profilių gamintoja.

Profiliams sutvirtinti panaudota itin tvirta net 2 mm uždaros formos rėmo armuotė. Langai įstiklinti 48 mm pločio trijų stiklų stiklo paketais su šilumą saugančiais selektyviniais stiklais. Sumontuotų konstrukcijų šilumos izoliacijos koeficientas Uw = 0,83 W/m2 K, o tai atitinka A+ energinės klasės reikalavimus. Siekiant maksimalios įmanomos šilumos izoliacijos, langai sumontuoti dalį rėmo paliekant mūro angoje, o dalį perkeliant į apšiltinimo sluoksnį. Pastatas yra netoli judrios gatvės, tad daug dėmesio skirta triukšmo slopinimo sprendimams patalpų viduje. MEGRAME® S9000 plastikiniai langai pasižymi aukšta garso izoliacija, siekiančia 35 dB. Languose taip pat yra akustinės orlaidės „Aereco EAR201“, kuriose esantis į patalpų drėgmę reaguojantis jutiklis reguliuoja į vidų patenkančio oro srautus pagal esamą drėgmės lygį.

Šios orlaidės net ir visiškai atidarytos užtikrina 37 dB garso izoliaciją, todėl ne tik gerai vėdina patalpas, bet ir saugo nuo perteklinės drėgmės, efektyviai slopina triukšmą.

Architektai pastatui suteikė industrinio stiliaus bruožų, tai atspindi ir langų rėmų spalvos. Iš išorės langai yra pilkos spalvos, o viduje balti, kad darniai įsilietų į minimalistinę, pagal individualų skonį įsikurti paruoštą erdvę.

ELEGANTIŠKĄ IR VIENTISĄ JAUKUMĄ KURIA UŽUOLAIDOS

„Liv_in Vilnius New town“ erdvėse daug dėmesio skiriama užuolaidoms: jos ne tik atlieka praktinę funkciją, bet ir prisideda prie interjero vienti-

sumo bei jaukumo. Visų 195 apartamentų, bendrųjų virtuvių, konferencijų erdvių ir net kino salės užuolaidoms išrinkti vienodų charakteristikų audiniai. Vyrauja pilki atspalviai, harmoningai derantys su kitais interjero elementais, sienų ir lubų spalvomis. Nuosekliai visur laikantis vieno stiliaus, erdvėms suteikiama modernumo, elegantiškumo, jaukumo.

„Užuolaidos – tai subtili išorinio pasaulio ir asmeniškesnės erdvės riba, dažnai nė nepastebima, tačiau nepaprastai svarbi jaukumo pojūčiui. Jos švelniai apkabina erdvę, skleisdamos saugumo pojūtį ir šilumą, kviesdamos atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, dieninės užuolaidos, praleisdamos šviesą pro savo švelnią tekstūrą, sukuria jaukumo oazę“, – sako „Domus Lumina“ projektų vadovė Jurga Šiugždinytė.

Naktinėms užuolaidoms išrinktas pilkas lengvai prižiūrimas purus audinys suteikia erdvėms privatumo, sukuria ramybės ir harmonijos autonomiją, atriboja nuo išorinio šurmulio.

Ypač daug dėmesio buvo skiriama kino salės užuolaidoms. Pasirinktas tamsiai pilkos spalvos 100 proc. vilnos audinys, kuriam būdinga akustinių savybių. Šios lengvai prižiūrimos užuolaidos aklinai užtemdo patalpą ir sukuria idealią akustiką. Taip sudaromos tobulos sąlygos kino seansams, kiekvienas žiūrovas gali netrikdomas susitelkti į veiksmą ekrane.

VONIOS KAMBARIO

SANTECHNIKA: PRIVALUMAI, SU KURIAIS VERTA SUSIPAŽNTI

Visuose co-living’o apartamentuose sumontuoti GROHE potinkinis rėmas ir WC keramika. Pasirinkti ekonominės klasės produktai suderinti tarpusavyje ir nepriekaištingai atlieka savo funkciją.

„Tiek keramika, tiek potinkinis WC rėmas yra vieno gamintojo, todėl WC puodas nesitaško, vanduo nuplaunamas tyliai ir efektyviai. Nepaisant ekonominių produktų variantų, nėra vietos kompromisui su kokybe ir funkcija", – pasakoja apie projektą GROHE pardavimų vadovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė.

GROHE pardavimų vadovės žodžiais, užsakovui ir interjero kūrėjams reikėjo gaminių, kurie atlieptų visus būtiniausius nedidelėje erdvėje gyvenančių jaunų žmonių poreikius ir būtų tam tikrų matmenų. Taip pat labai svarbus momentas renkantis produktus, kurie „slepiami sienoje“, yra kokybė ir patikimumas.

A. Stankevičienė tikisi, kad „Liv_in Vilnius New town“ gyventojai įvertins kokybiškų GROHE santechnikos gaminių teikiamus privalumus ir vėliau, įsikūrę erdviuose savo namuose, rinksis kitų šios gamintojos serijų gaminius.

„Vienas žinomiausių pasaulyje vonios kambario ir virtuvės įrangos sprendinių gamintojų GROHE garsėja dideliu asortimentu, gausia

spalvų, formų, modelių ir inovatyvių funkcijų įvairove“, – pabrėžia GROHE pranašumus A. Stankevičienė.

SIENOS, KURIAS MALONU LIESTI, LENGVA PRIŽIŪRĖTI

Minimalistinio interjero sienoms pasirinkti koncerno „Akzo Nobel“ aukštos kokybės natūralių žemės atspalvių emulsiniai dažai „Sadolin Bindo 7“. Jie yra tolygios konsistencijos, nenuteka, nevarva, greitai džiūsta ir suteikia

paviršiams klasikinį matinį efektą. Tačiau tai – dar ne visi pranašumai. Ne mažiau svarbu, kad dažais „Sadolin Bindo 7“ padengti paviršiai tampa ne tik ypač lygūs, bet ir atsparūs drėgnam valymui, o tai padeda išvengti nuolatinių atnaujinimo darbų. Ši savybė ypač aktuali ieškant dažų erdvėms, kurių sienas teks dažnai valyti. Būtent tokios yra co-living’o bendrojo naudojimo patalpos: svarbu, kad jų sienų dažai būtų atsparūs trynimui ir plovimui.

Gyvenamosiose patalpose esminį vaidmenį atlieka kita „Sadolin Bindo 7“ savybė: juose nėra organinių tirpiklių, todėl jie neskleidžia beveik jokio kvapo. Maža to, šie dažai atitinka Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo reikalavimus, o tai reiškia, kad yra draugiški aplinkai. Spalvų paletė – itin plati, tad esant poreikiui galima lengvai pakeisti sienų atspalvį. Greitai ir lengvai spalvas padeda išsirinkti nemokama programėlė „Sadolin Visualizer“.

Dažai „Sadolin Bindo 7“ tinkami ne tik naujiems, bet ir anksčiau dažytiems paviršiams: tinkuotiems, betoniniams, plytų, gipsinėms plokštėms, stiklo pluošto tapetams, glaistytiems paviršiams, taip pat gruntuotoms medžio plokštėms.

„Liv_in Vilnius New town“ erdvėms pasirinktos „Sadolin Bindo 7“ spalvos – švelnios ir natūralios, jos padeda sukurti ramią ir jaukią atmosferą, į kurią malonu grįžti po dienos darbų ir pailsėjus pasijusti laimingam.

NAUJOS KARTOS ĮEIGOS KONTROLĖS SISTEMA MAŽINA

SĄNAUDAS IR TAUPO LAIKĄ

„Užsakovas pageidavo į jau turimą rezervavimo sistemą integruotos vieningos įeigos kontrolės sistemos su kortelėmis ir mobiliuoju raktu. Pasiūlėme pasaulyje lyderiaujančią didelių integravimo galimybių įeigos kontrolės sistemą „Salto“: jai nebūtinas belaidis internetas, nereikia papildomų instaliavimų, o funkcionalumas beveik toks pat kaip realiu laiku veikiančios sistemos“, – pasakoja įeigos kontrolės projektą „Liv_in Vilnius New town“ įgyvendinusios bendrovės „Stentron“ direktorius Tadas Čepulis. Sistema „Salto“ veikia visame pastate, tik priklausomai nuo patalpų funkcijų sumontuotos skirtingos laidinės arba belaidės spynos. Dominuoja belaidės elektroninės spynos „Salto XS4 Mini“ – nedidelės, lengvai montuojamos, modernaus minimalistinio dizaino, neišsiskiriančio iš aplinkos. „Vieningoje „Salto“ sistemoje veikiančios spynos gali būti skirtingo dizaino ir skirtingų sprendinių. Pavyzdžiui, toje pačioje sistemoje gali veikti „XS4 Mini“ spyna, laidinis skaitytuvas, pakabinama spyna ir asmeninės spintelės spyna. Su „Salto“ sistema galime valdyti bet kokius užraktus vienoje sistemoje, per vieną platformą“, – naujausiomis

technologijomis grįstos „Salto“ sistemos privalumus įvardija T. Čepulis. „Salto“ sistema co-living’o personalui palengvins darbą ir sutaupys laiko. Pavyzdžiui, suvedus atvykusio gyventojo duomenis į rezervacijos sistemą, „Salto“ sistema, automatiškai gavusi duomenis, leis jam patekti į patalpas. Be to, sistema palaiko aukštą patalpų saugumo lygį: pašaliniai žmonės negali pakilti liftu, vaikščioti kur panorėję. Maksimaliai saugomi pastato išėjimai ir įėjimai. Tai, kad „Salto“ įeigos kontrolės sistema puikiai integruojama, – ne vienintelis didžiulis jos privalumas. Ne mažiau svarbu, kad ji yra patikima ir paprasta naudoti, mažina administravimo sąnaudas ir taupo laiką. Dar vienas privalumas –gyventojas gali rakinti patalpas ne tik kortele, bet ir mobiliuoju tele-

fonu. Įeigos korteles žmonės linkę pamesti, o raktas mobiliajame telefone apsaugo nuo šios problemos. „Stentron“ komandos pastebėjimais, mobilusis užraktas gyventojams teikia didesnį pasitenkinimą, jie jaučiasi besinaudojantys geresniu naujos kartos produktu, gyvenantys šiuolaikiškesnėje aplinkoje.

Šiuolaikinių elektroninių rakinimo sprendimų bendrovė „Stentron“ yra dalyvavusi didžiausiuose Vilniaus co-living’o projektuose. „Esame lyderiai. „Salto“ įeigos kontrolės sistema įrengta daugiau kaip tūkstantyje co-living’o kambarių Lietuvoje. Pasirinkę mūsų integruojamą sistemą, užsakovai dirba mažiau, bet efektyviau, gali rinktis skirtingo dizaino sprendinius, bet turėti vieningą ir puikiai veikiančią modernią įeigos kontrolės sistemą“, – sako T. Čepulis.

Liv_in

Vilnius New town archyvo nuotr.

LUBŲ SPRENDINIAI – IŠ KOKYBIŠKIAUSIŲ MEDŽIAGŲ

UAB „Briliantinės lubos“ pasirūpino įtempiamosiomis lubomis visuose „Liv_in Vilnius New town“ vonios kambariuose.

Užsakovai luboms pageidavo aukščiausią atsparumo ugniai reitingą Bs1d0 turinčios medžiagos. Pasirinkta vokiška naujos kartos danga TEQTUM PVC, atitinkanti ES šalims keliamus ekologiškumo, sau-

gumo, mechaninio stiprumo bei terminio stabilumo reikalavimus ir eksploatavimo metu neišskirianti kenksmingų medžiagų, neskleidžianti nemalonaus kvapo. Remiantis bandymų ir patikrinimų rezultatais, TEQTUM PVC suteiktas CE ženklas.

Ši itin kokybiška matinė šilto atspalvio danga puikiai dera prie naujojo co-living’o vonios kambarių interjero. Be to, įtempiamosios

lubos gerokai sparčiau sumontuojamos, ypač jei lygintume su gipso kartono plokščių lubų montavimu. Vienas iš didžiausių techninių iššūkių „Briliantinių lubų“ komandai šiame objekte – integruoti lubų konstrukcijas į estetišką vonios kambarių vaizdą. Dėl to įtempiamųjų lubų konstrukcijos buvo nuleistos maždaug per metrą nuo juodlubių. Taip pat reikėjo sudėti bėgelius dušų užuolaidoms, profilius LED apšvietimui. Teko pasitelkti įvairius techninės įrangos tiekėjų sprendinius, kad būtų sumaniai paskirstytos tvirtinimo apkrovos.

„Komandą spaudė griežti terminai, tačiau pavyko jų laikytis – vonios kambarių lubos buvo sumontuotos per 3 savaites. Tai pradžiugino mūsų užsakovus“, – sako „Briliantinių lubų“ įkūrėjas ir pardavimų vadovas Dmitrij Čukanov.

UAB „Briliantinės lubos“ įtempiamųjų lubų srityje specializuojasi jau daugiau kaip 8 metus, tad pasitelkę sukauptą patirtį ir technines žinias įmonės specialistai gali įgyvendinti bet kokio sudėtingumo projektus.

„Liv_inVilnius New town“ statybos techninę priežiūrą atliko didelę patirtį įgyvendindama co-living’o tipo pastatų projektus sukaupusi kompetentinga UAB „Konstrukcijos ir technologijos“ specialistų komanda.

NT RINKA SPAUDŽIA IŠMANŲ MYGTUKĄ

Išmaniosios technologijos atkakliai ir nepaliaujamai skverbiasi į mūsų kasdienį gyvenimą. Konservatyvią nekilnojamojo turto (NT) rinką taip pat drebina tikri tektoniniai permainų lūžiai. Prieš kelerius metus – dėl COVID-19 pandemijos, privertusios laikytis atstumo, dabar – dėl visateisėmis rinkos dalyvėmis tapusių tūkstantmečio ir Z kartų, kurios viską nori gauti patogiau, paprasčiau, greičiau. Vieno išmanaus mygtuko paspaudimu.

Violeta Bartaškaitė

Ir tūkstantmečio karta, ir Z, užuot bendravusios akis į akį ar telefono skambučiais, mieliau renkasi internetą ir SMS žinutes. To paties jos trokšta ir visose NT srityse – nuo namų aplinkos valdymo iki svajonių objekto išsirinkimo ir įsigijimo. Visus jų norus įgyvendinti mygtukais entuziastingai šoka startuoliai, aktyviausi naujovių generatoriai, – ir jiems išties neblogai sekasi: iš pastarąjį penkmetį įkurtų startuolių NT rinkoje išaugo net 21 vienaragis. Pripažintiems technologijų vedliams nelieka nieko kita, kaip suremti su jais ragus, o iš tos konkurencinės

kovos galiausiai išlošia visa žmonija: vieni gyvena komfortiškuose namuose, kiti palankesnėmis sąlygomis tokius namus randa, treti – valdo ir prižiūri, ketvirti – parduoda.

„PropTech“ – NT rinkos pažangos variklis

„PropTech“ – angliškų žodžių Property Technology, reiškiančių „nekilnojamojo turto technologijos“, dūrinys. Juo apibūdinama NT technologijų, kaip debesija, mobilieji sprendimai, dirbtinis intelektas (AI), daiktų internetas (IoT) ir kt., visuma, suteikianti NT rinkos dalyviams efektyvias

ir modernias priemones savo tikslams pasiekti.

„PropTech“ sprendiniais galime valdyti namų mikroklimatą, pažangias apšvietimo ir naujoviškas apsaugos sistemas, analizuoti NT duomenis, automatizuoti verslo procesus, rengti virtualias NT ekskursijas ir atlikti neseniai dar nė neįsivaizduotų dalykų, netgi sustiprinti savo kompetenciją, pagerinti paslaugų kokybę, sumažinti išlaidas ir taip įgyti pranašumą prieš mažiau technologiškai pasikausčiusius rinkos dalyvius.

Trumpai apžvelkime „PropTech“ galimybes ir tendencijas.

IŠMANŪS NAMAI – OPTIMALAUS KOMFORTO NAMAI

Šiuolaikinis žmogus nori namuose visada jaustis patogiai. Nori visada žinoti, kad dedasi jo namuose ir, jei reikia, per atstumą juose išjungti paliktą šviesą. Jis nori visais patogumais naudotis mažiausiomis energijos sąnaudomis. Ir pažangios technologijos jam tokias galimybes suteikia.

DAIKTŲ INTERNETAS

Reikia tik išmaniojo telefono, interneto ryšio ir atitinkamos programėlės, kad galėtume ne tik namuose, bet ir per nuotolį – iš biuro, parduotuvės, bet kurios pasaulio vietos, kurioje yra interneto ryšys, – stebėti ir valdyti (net balsu) į vieną sistemą sujungtus ir su debesija susietus savo išmaniuosius prietaisus bei įrenginius: durų spynas, apšvietimą, ŠVOK sistemą, vandentiekį, vaizdo stebėjimo kameras, net šaldytuvą, langų užuolaidas ir kt. Visi šie daiktai turi išmaniuosius jutiklius ir nepaliaujamai siunčia į debesiją duomenis realiuoju laiku, taip įspėdami šeimininkus apie gresiančias problemas ir padėdami užbėgti joms už akių, taupyti elektros energiją, vandenį ir galiausiai išleisti mažiau pinigų.

Didžiosios Britanijos kompanijos „Infogrid“ daiktų interneto platforma jungia modernią jutiklių technologiją su dirbtiniu intelektu ir infografika. Platforma realiuoju laiku renka duomenis iš pastate įmontuotų jutiklių, taip padėdama stiprinti NT objekto saugumą ir mažinti priežiūros bei energijos sąnaudas. Kompanija „Enertiv“ skaitmenina infrastruktūrą ir taip paprastina didelių pastatų valdymą. Įrengti jutikliai

fiksuoja svarbiausius rodiklius ir analizuoja duomenų srautus. Taip ženkliai padidinami liftų, katilų, ventiliatorių ir oro kondicionavimo sistemų sauga bei efektyvumas.

Išmanieji namai suvartoja mažiau elektros energijos ir taip kuriama tvaresnė aplinka. Be to, NT pardavimo vadybininkams tokią nuosavybę lengviau išnuomoti ir parduoti.

PASTATO VALDYMO SISTEMA Šiuolaikinėje sparčiai besikeičiančioje infrastruktūroje labai svarbų vaidmenį atlieka pastatų valdymo sistemos (Building Management Systems, BMS). Jų paskirtis – automatizuoti ir racionalizuoti pastato inžinerinių sistemų bei įrenginių procesus. Nuo įprastų techninės priežiūros užduočių automatizavimo iki nuodugnios duomenų analizės, įgalinančios priimti pagrįstus sprendimus, – BMS tiesiog nepakeičiama norint užtikrinti, kad veikla pastate būtų efektyvi, atitiktų ir net viršytų tvarumo standartus. Ji realiuoju laiku valdo, pavyzdžiui, ŠVOK ir apšvietimą pagal patalpų užimtumą ir joms daromą išorės įtaką, užtikrina, kad sistemos veiktų tiek laiko, kiek reikia. Duomenų analizė užkerta kelią pertekliniam išteklių vartojimui. Taip pailgėja įrangos eksploatavimo laikas, didinamas pastato saugumas (kilus pavojui, BMS gali net neįleisti į nesaugias zonas). BMS renka ir analizuoja įvairių pastato sistemų duomenis, pavyzdžiui, apie energijos suvartojimą, patalpų temperatūrą ir užimtumą. Tai padeda optimizuoti pa-

stato veiklą, efektyvinti pastato techninę priežiūrą, sukurti komfortišką darbo aplinką ir didinti darbo našumą.

Kuriami vis nauji sprendiniai BMS rodikliams stebėti. Pavyzdžiui, Indijos startuolio „Fantabee“ programinė įranga „Fantabuildings“ surenka skirtingų sistemų duomenis ir bendrame prietaisų skydelyje pateikia daugybę vizualizacijų bei įžvalgų. Vadovaujantis šia informacija pasiekiamas didesnis efektyvumas, sumažinami pastato eksploatavimo kaštai ir pagerinama jo sauga. Vokietijos gamintojos JUNG naujos kartos išmanesnių namų sistema JUNG HOME suteikia galimybę padaryti išmanesnius visus, ne tik naujus namus. Sistemai įdiegti nereikia nė interneto ryšio – pakanka tradicinės elektros instaliacijos ir į išmanųjį telefoną parsisiųstos nemokamos programėlės JUNG HOME, kuri kaipmat visus komponentus susieja saugiu „Bluetooth Mesh“ ryšiu. Galima pradėti nuo vieno išmanaus jungiklio, o paskui prijungti vis naujus įrenginius. Susieta su virtualiaisiais asistentais, sistema gali būti valdoma per nuotolį ar balsu.

GALIMA VIETĄ APEITI IR... NEATVYKUS

Santykius NT pardavimų rinkoje neretas vis dar įsivaizduoja įprastai: išsirenki pageidaujamą objektą, kreipiesi į jo pardavimo vadybininką ar savininką, suderini apžiūros laiką, atvyksti, apžiūri ir... keliauji toliau, kol randi tai, ko reikia. Tačiau šiandien jau gali būti (ir yra) kitaip.

DIRBTINIS INTELEKTAS

Šiandien NT srityje naudojama daug modernių įrenginių kuo įvairiausiems duomenims kaupti. Jų analizė atskleidžia milžinišką galimybių lauką: galima matyti tendencijas, vartotojų poreikius, įvertinti investicijų riziką ir pan. Realiuoju laiku! Kiek reikėtų užtrukti norint visa tai apdoroti rankiniu būdu, sunku ir įsivaizduoti, tačiau dirbtinis intelektas informaciją suvirškina akimirksniu: pateikia vertingas įžvalgas, rekomenduoja klientams objektus pagal jų specifinius poreikius, palaiko su jais ryšį, nustato preliminarią objekto vertę ir kt.

Pavyzdžiui, Kanados startuolio „Gabbi.ai“ sukurtas asistentas „Gabbi“ gali į klientų užklausas atsakinėti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, jis geba sekti svarbius pokalbius, atskirti potencialius pirkėjus ir skirti jiems daugiau dėmesio. Vienas didžiausių jo, kaip asistento, privalumų – į jį integruotos NT objektų duomenų bazės. „Gabbi“ net gali užsakyti laiką objekto apžiūrai ir tuo pat metu atlikti kelias užduotis. O štai vienos didžiausių JAV nekilnojamojo turto platformų „Zillow“ sukurtas dirbtinio intelekto produktas pavadinimu „Zestimate“ įvertina būsto kainas pagal viešai prieinamus duomenis.

2024 m. Europoje atliktos NT valdytojų apklausos duomenimis, 95 proc. NT verslo lyderių didžiausias dirbtinio intelekto perspektyvas mato būtent NT rinkodaros ir nuomos srityse. Tiesą sakant, tai rodo vis dar miglotą įsivaizdavimą apie šiuolaikinių technologijų galimybes.

IMERSINĖS TECHNOLOGIJOS

Ieškant idealaus NT objekto, labai praverčia vadinamosios imersinės technologijos – virtualioji ir papildytoji realybės. Kai kurios NT agentūros potencialiems klientams mielai rengia virtualias ekskursijas po

Čilės kompanija „Hyperreality Technologies“ klientams siūlo 360o virtualiosios realybės ekskursijas net ir po nepastatytus objektus. Taip įmonės sužino klientų lūkesčius dar tuo etapu, kai galima atlikti pakeitimus, didinančius objekto vertę ir spartinančius jo pardavimą.

Garsi prabangaus NT pardavimo kompanija „Sotheby“ rengia virtualius turus „Android“ ir „iPhone“ naudotojams, turintiems VR ausines. O kompanija „Creative AVR“ sukūrė programą „Aresidence“, kurią naudojant galima atkurti tikroviškus kelionės po objektą potyrius prisijungus iš bet kurios pasaulio vietos.

DIDIEJI DUOMENYS IR JŲ ANALIZĖ

Didžiųjų duomenų (angl. big data) analizė NT srityje – palyginti nauja, tačiau labai paklausi tendencija, kurios svarba tik didės. Peržiūrėjusios NT rinkos duomenis, įmonės gali atsirinkti turtą, tinkamiausią verslo plėtros investicijoms, o žmogus, tarkim, išsirinkti būstą arčiausiai darbo vietos ar mokyklos. Išvada? Mažiau vargo NT agentui ir daugiau džiaugsmo klientui.

Didžiosios NT svetainės, kaip „Trulia“, „Zillow“, „Redfin“, didžiuosius duomenis (pavyzdžiui, „Amazon Web

objektus įvairiose pasaulio vietose, net kelis per dieną. Papildytoji realybė suteikia galimybę įvertinti objektą keičiant jo erdvių baldus ir spalvų paletę. Taip klientas gali pasimatuoti naująją aplinką – ar ji atitiktų jo stilių. Sužadinus kliento smalsumą, paprastą domėjimąsi lengviau paversti realiu pardavimu.

Services“) naudoja NT rinkos rizikos ir lyginamajai analizei atlikti. Išsiaiškina ankstesnius klientų poreikius ir pagal tai individualizuoja jiems teikiamus naujus siūlymus. NT duomenų analizės įmonė „Mashvisor“ didžiuosius duomenis naudoja nuspėjamajai analizei atlikti, nekilnojamojo turto investiciniam potencialui įvertinti ir

padeda investuotojams rasti pelningų objektų. Skaitmeninė įmonė „Property Detective“ pateikia išsamią ataskaitą apie vietą, į kurią planuojama persikelti: įvertina įvairius mikrorajonus, mokyklų kokybę, nusikalstamumą ir daugelį kitų veiksnių.

BLOKŲ GRANDINĖ

Daugelis NT sandorių – komplikuoti: juose dalyvauja trečiosios šalys, reikia užpildyti daug dokumentacijos, pereiti biurokratijos kelius. Visa tai nėra patrauklu versliai jaunuomenei, svarstančiai investuoti į NT. Šią problemą padeda išspręsti bene populiariausia „PropTech“ tendencija –blokų grandinė (blockchain). Ji valdo išmaniąsias sutartis ir skaitmeninius susitarimus, kuriuose saugoma išsami sandorio informacija, seka, ar sandoris vykdomas laikantis pirkėjo ir pardavėjo sąlygų. Taip trečiųjų šalių dalyvavimas nebetenka prasmės, mažėja popierizmo, didinamas skaidrumas ir saugumas. Blokų grandinės žetonai (tokens, t. y. kriptovaliutos naudojimas dalinant turtą į žetonus, kurie bus saugomi blokų grandinėje) leidžia investuoti į NT dalimis. Tokios investicijos yra prieinamesnės, taigi ir patrauklesnės: žetonais investuojamos nedidelės sumos, be to, galima investuoti iš bet kurios vietos.

Ispanų startuolis „Dyvare“, pasitelkęs blokų grandinės technologijas ir dirbtinį intelektą, kuria išmaniąsias sutartis ir taip išlaisvina iš tarpininkų sudarant NT sandorius. Žetonais turtui įsigyti prekiaujama decentralizuotoje mainų platformoje, todėl galima sklandžiai investuoti į NT. JAV įmonė „Mevi Smart Contracts“ siūlo greitą būdą kurti, bendrinti ir pasirašyti įstatymus atitinkančius NT dokumentus.

Teigiama, kad plačiai įdiegus blokų grandinę NT sandoriai taps saugūs, aiškūs ir efektyvūs. Jau šiemet investicijos į blokų grandinės sprendinius pasaulyje turėtų pasiekti 19 mln. JAV dolerių.

NEKEIČIAMI ŽETONAI

Saugioje blokų grandinėje laikomi NFT (non-fungible tokens, arba nekeičiami žetonai) – tai unikalūs skaitmeniniai identifikatoriai, įrašomi į blokų grandinę ir naudojami nuosavybės teisei bei autentiškumui patvirtinti. NFT negalima kopijuoti, pakeisti ar padalyti, tačiau savininkas gali juos perleisti, todėl NFT gali būti prekiaujama internetu.

Anksčiau NFT dažniausiai buvo naudojami įsigyjant skaitmeninių meno kūrinių autorines teises –paveikslėlių, memų, įrašų (pavyzdžiui, socialinio tinklo „Twitter“ idėjinis vadovas Jackas Dorsey savo pirmąjį tvytą „Just setting up my twttr“ pardavė už 2,9 mln. dolerių), – tačiau situacija keičiasi. 2017 m. Michaelas Arringtonas, Silicio slėnio bendruomenei skirto tinklaraščio „TechCrunch“ kūrėjas, nusprendė per blokų grandinę įsigyti butą Kyjive naudodamas kriptovaliutą „Ethereum“ (ETH). 2021 m. amerikietis tą butą platformos „Propy“ aukcione pateikė kaip NFT ir pardavė už 36 ETH, atitinkančius 93 430 JAV dolerių. Didžiausią kainą pasiūlęs asmuo tapo buto ir jame buvusio meno kūrinio NFT naujuoju savininku. Norėdamas butą perparduoti (jei dėl visiems žinomų aplinkybių tokia galimybė išliks), jis turėtų kartoti tą patį procesą. Teigiama, kad šio metodo privalumas –spartesnis pardavimas.

NT KAUPIMO PLATFORMOS IR DALINĖS NUOSAVYBĖS INVESTICIJOS

Pastarąjį dešimtmetį itin stipriai keičiasi žmonių apsipirkimo įpročiai –vis daugiau jų renkasi apsipirkti internetu. Daugėja norinčių ir NT įsigyti internetu, todėl vis daugiau NT pardavimo ir nuomos įmonių veiklą perkelia į internetą.

Ypač populiarėja skaitmeninės NT sutelktinio finansavimo ir bendro investavimo platformos, suteikiančios žmonėms galimybę į NT investuoti nedideles pinigų sumas, įsigyti tik jo dalį, įsigyti jį surinkus įvairaus dydžio sumas iš kelių asmenų ir be jokios banko paskolos.

JAV interneto platformos „Zeehaus“ idėja – per bendro investavimo platformą sumažinti būsto nuosavybės išlaidas. Klientas kreipiasi dėl būsto finansavimo, jam surandamas investuotojas, fondas savo vardu įsigyja nurodytą būstą, jo pirkėjas ir investuotojas tampa fondo patikėtiniais. Būsto pirkėjas be jokios banko paskolos gauna nuosavybės teises ir kas mėnesį investuotojui moka nuomos mokestį už investiciją.

Įsigyjant būstą atostogoms ar vilą prabangaus nekilnojamojo turto rinkose populiarėja dalinės nuosavybės būdas: teisę į NT ir atsakomybę proporcingai dalijasi kelios šalys. Dalinės nuosavybės būdu daugiau žmonių gali įsigyti aukščiausios klasės turto

palyginti nedidele kaina. Pavyzdžiui, NT sutelktinio finansavimo pradininkė „RealtyShares“, siekdama suteikti mažiems investuotojams prieigą prie didelių komercinio NT plėtros projektų, leidžia įsigyti iš anksto patikrinto nekilnojamojo turto akcijų už 5000 JAV dolerių.

BEPILOČIAI ORLAIVIAI

Žuvis genda nuo galvos, o pastatas –nuo stogo, tad prieš perkant būstą labai pravartu jį apžvelgti dronu. Prancūzijos dronų gamintoja „LibelLab“ savo klientams siūlo ne tik nuotraukas ir vaizdo įrašus iš oro, bet ir virtualius oro turus. Tokie turai suteikia klientams galimybę per atstumą detaliai apžvelgti objektus ir įsivaizduoti save objekte, nė neįkėlus į jį kojos. Be to, dronai praverčia ir NT valdytojams – pasitelkus juos užtikrinama geresnė objektų priežiūra. NT VALDYMO PROGRAMINĖ ĮRANGA

Didelį dokumentų kiekį NT pardavimo vadybininkams, savininkams ir nuomininkams padeda suvaldyti ryšių su klientais valdymo (customer relationship management, CRM) platformos. Susietos su debesija, jos gali atlikti daugybę funkcijų: sugeneruoti ataskaitas, vesti apskaitą, atlikti nuomininkų patikrą, automatiškai stebėti draudimo polisus, sekti sandorius ir saugoti su tuo susijusius dokumentus ir kt. Populiariausi pavyzdžiai – „Appfolio“, „Rentec Direct“, „TennantCloud“, „Yardi“.

DUOMENŲ APSAUGA

Nuo konfidencialių asmens duomenų iki nuosavybės dokumentų – šiems milžiniškiems kiekiams duomenų būtina tvirta apsauga. Todėl nemažai kompanijų siūlo programinę įrangą kibernetinėms atakoms neutralizuoti, daiktų interneto įrenginių surinktiems duomenims šifruoti ir kt. Tai dar palyginti nauja, tačiau neabejotinai labai svarbi „PropTech“ sritis. Suomijos įmonės LOUHE specializacija – NT duomenų saugumo valdymo sprendiniai, o Kanados „Ktech Labs“ NT rinkai kuria kibernetinio saugumo sprendinius. Jos „360 PropSecure“ metodika apima pažeidžiamumo valdymą, saugią nuotolinę prieigą prie įvairių sistemų, atsargines duomenų kopijas, įrenginių saugumą ir kt.

TARPININKAVIMO

PLATFORMOS

Daugėja NT platformų, kurios neapsiriboja tarpininkavimu pirkėjams ir pardavėjams bei parduodamų ir nuomojamų objektų sąrašų skelbimais. „Amazon“ ir didžiausia JAV gyvenamojo NT tarpininkavimo bendrovė „Realogy“ drauge įkūrė būsto įsigijimo platformą „TurnKey“ (angl. „visapusiškai baigtas“), kurioje veiksmas vyksta taip: klientas pateikia būsto pageidavimus, tarp jų vietos, kainos ir tipo, o platforma pagal tai paskiria pardavimų vadybininką. Jei sandoris įvyksta, būsto pirkėjas gauna iki 5000 JAV dolerių kreditą „Amazon Home Services“ pirkiniams ir paslaugoms įsigyti. Jam taip pat dovanojama daug išmaniųjų namų gaminių, kaip durų skambutis su kamera „Ring Doorbells“, išmanusis garsiakalbis „Echo Dot“, išmaniosios garso kolonėlės „Sonos BEAM“ ir kt.

Šiuos gaminius pristato ir sumontuoja „Amazon“ arba „Amazon“ atstovaujantys profesionalai. Platformoje „iBuyer“ įmonės NT perka tiesiai iš pardavėjų, kad vėliau jį perparduotų. Turto vertintojų čia nėra – parduodamą objektą įvertina platformos algoritmas. Objektas turi būti parduotas per parą už grynuosius. Sandoris greitas, tačiau dažniausiai sulygstama mažesnė suma nei ta, kurią būtų galima gauti įprastu būdu.

Skaitmeninė nuomos komunikacijos platforma „Flip“ palengvina trumpalaikės nuomos paieškas valdydama visą procesą – nuo potencialių kandidatų atrankos iki užstato sumokėjimo.

NT rinkos tyrimų ir siūlomų objektų rinkodaros platforma „CommercialEdge“, skirta komercinio NT profesionalams, priima duomenimis grįstus sprendimus ir padeda pritraukti potencialių klientų.

Novatoriška nuomos platforma „Rentberry“ suteikia galimybę nuomininkams tiesiogiai bendrauti su savininkais. Čia galima pateikti nuomos paraiškas, stebėti pastato techninę priežiūrą, atrinkti kandidatus ir elektroniniu paštu pasirašyti nuomos sutartis. Viena iš unikalių

„Rentberry“ ypatybių ta, kad joje nuomininkams užtikrinama galimybė skaidriai derėtis dėl nuomos kainos.

METAVISATA

Žodis „metavisata“ (metaverse) – tai graikų kalbos žodžio „meta“, reiškiančio „po“ arba „anapus“, ir angliško žodžio „visata“ dūrinys. Taigi, metaverse būtų kažkas už mūsų visatos ribų. Tiksliau, virtualus pasaulis, kuriame galima bendrauti kaip avatarui ir įsigyti virtualaus nekilnojamojo turto. Prekyba skaitmeniniu nekilnojamuoju turtu virtualiuose pasauliuose ir metavisatose, kaip „Decentraland“ ir „Somnium Space“, tampa vis populiaresnė. Tiesa, sandoriai sudaromi tik kriptovaliuta. Dažniausiai naudojamos kriptovaliutos – „Ethereum“, SAND ir MANA. Investicijų į virtualųjį turtą grąžos galimybės dar tik kuriamos, tačiau prognozuojama, kad jos gali būti tikrai nemenkos.

SKAITMENINIS RYTOJUS

„Business Research Company“ duomenimis, iki 2028 m. NT rinkos apyvarta pasieks beveik 60 mlrd. JAV dolerių, kasmet ūgtelėdama po 7,1 proc. Ją skatins pažangių technologijų naujovės, suteikiančios žmonėms žinių ir taip stiprinančios pasitikėjimą savo jėgomis perkant nekilnojamąjį turtą ar į jį investuojant. Finansinės technologijos („FinTech“) įgalino sukurti patikimą internetinių mokėjimo sistemų, internetinių mainų bei sutelktinio finansavimo platformų infrastruktūrą ir sukėlė „PropTech“ cunamį. Daugelis ekspertų teigia: tos NT bendrovės, kurios technologijas ignoruos, galiausiai išnyks. Skaitmeninės platformos dominuoja visur, ir senasis požiūris tiesiog per silpnas konkuruoti su pasauline skaitmenine rinka.

JUNG HOME.

PAPRASTA IR IŠMANU.

Nuo tradicinės 230 voltų instaliacijos ir išmanumo senesniuose ar naujuose namuose – kelios minutės. Naujosios skaitmeninės namų infrastruktūros pagrindas – intuityvi programėlė telefone. Saugiu „Bluetooth® Mesh“ ryšiu susieti „JUNG HOME“ komponentai atrodo taip pat kaip ir įprasti kištukiniai lizdai bei jungikliai, tačiau geba gerokai daugiau: pradedant pažangiu apšvietimo, žaliuzių, temperatūros valdymu ir baigiant energijos sąnaudų kontroliavimu.

Daugiau apie „JUNG HOME“ sužinokite nuskenavę.

Grindų šildymas: kas iš tikrųjų pažangu

NUOLAT GERĖJANT STATYBINIŲ

KONSTRUKCIJŲ KOKYBEI, KINTANT KLIMATO SĄLYGOMS, ŠIUOLAIKINĖS PATALPŲ ŠILDYMO SISTEMOS PRIVALO

VARTOTOJAMS UŽTIKRINTI

MAKSIMALŲ KOMFORTĄ IR ENERGIJOS TAUPYMĄ.

Estijos statybinių medžiagų kompanija TYCROC, nuo pat įkūrimo skirianti ypač daug dėmesio šiuolaikiškoms ir inovatyvioms medžiagoms, išplėtė savo gaminių asortimentą ir sukūrė nesudėtingai montuojamą kokybišką grindų šildymo sistemą, pritaikomą pagal patalpų paskirtį. Sistemą sudaro skirtingų tipų TYCROC plokštės, kompozito vamzdžiai, modulinis kolektorius ir termostatas. Šildymo sistema atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus (tai patvirtinta nacionaliniais ir Europos šalių sertifikatais), o svarbiausia – ženkliai taupo montavimo laiką.

Geriausių savybių derinys – Tycroc PERT

Aukštos apsaugos klasės vamzdis, pagamintas iš 5 kompozito sluoksnių, iš kurių vienas dengtas deguoniui nepralaidžiu EVOH, yra ne tik „Tycroc“ grindų šildymo sistemos dalis. Jis puikiai pritaikomas ir kitose įmonės gaminamose sistemose –sienų ir lubų šildymo arba vėsinimo.

Siekiant užtikrinti kokybišką vamzdžio sluoksnių sujungimą, visi jie tvirtai sulydyti klijų polimerais. Rezultatas – itin lankstus aukštos kokybės vamzdis, apsaugotas nuo deguonies. Jam suteikiama net 50 metų garantija.

Grindinio šildymo plokštė „Tycroc UHP“ sukurta siekiant supaprastinti ir pagreitinti grindų šildymo vamzdžių ir kabelių montavimą vadinamuoju sausuoju būdu – nenaudojant betono. Ekstruzinio polistireno XPS plokštė su specialiai šildymo vamzdžiams ar kabeliams išpjautais grioveliais neleidžia sukauptai šilumai sklisti žemyn, o plokštę dengianti aliuminio folija puikiai paskirsto šilumą per visą grindų plotą. Palyginti su įprastiniais sprendimais, kuriems reikia didelių medžiagų sąnaudų, „Tycroc“ plokštė yra ženkliai mažesnio svorio (nuo 0,89 kg/m²) ir nedidelio monta-

vimo aukščio (sienelių storis tik 20 mm, 25 mm arba 30 mm).

Tai didelis pranašumas pastatų rekonstrukcijos darbuose, nes nepakyla grindų lygis. Dėl lengvumo „Tycroc UHP“ ypač rekomenduojamos medinėms, tačiau yra tinkamos montuoti ir ant betoninių konstrukcijų. Montavimas paprastas, greitas ir švarus, nereikia skirti papildomo laiko džiūvimui kaip, pavyzdžiui, liejant betoną. Parketas, laminatas ir medžio grindys yra klojami tiesiai ant „Tycroc UHP“ plokštės kaip „plaukiojančios“ grindys, o keraminės plytelės ir natūralus akmuo klijuojami specialiu mišiniu.

Energijos taupymas prasideda nuo Tycroc TSL ir Tycroc SmartOne“

„Tycroc TSL“ modulinis paskirstymo kolektorius elektros energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti pagamintas iš stiklo pluoštu sustiprinto poliamido. Didelis privalumas, kad jį galima lengvai pritaikyti prie skirtingo ilgio ir skaičiaus jungčių. Modifikavimui nereikia specialių įrankių, tai gali būti atliekama vietoje, tiesiog užsukant arba atsukant tam tikrus kolektoriaus modulius. Visi moduliai yra sandarinami dvigubais vidiniais žiedais.

Unikalios konstrukcijos Tycroc NOB

Grindiniam šildymu įrengti šlapiuoju būdu skirta plokštė „Tycroc NOB“ –1 mm storio termoformuota medžiaga su specialiais dantytais grioveliais, kurie garantuoja patikimą grindų šildymo vamzdžių tvirtinimą. Unikali dvipusė plokštės konstrukcija neleidžia betono mišiniui prasiskverbti į konstrukcijas ir užtikrina stabilumą, o kartu – ir patogų vaikščiojimą paviršiumi. „Tycroc NOB“ plokštė tinkama montuoti tiek ant natūralių lentų ar faneros grindų konstrukcijų, tiek ant betoninio paviršiaus.

Išmanusis termostatas „Tycroc SmartOne“ padės sumažinti sąskaitas už grindų šildymą. Juo visi kambariai gali būti sujungti į vieną virtualią sistemą, kad būtų optimizuotas energijos suvartojimas ir užtikrintas maksimalus komfortas patalpose. „Tycroc“ pasirūpino, kad su programėle „Smart365“ termostato veikla ir duomenys atsidurtų išmaniajame telefone. Taip grindų šildymo temperatūrą galima reguliuoti iš bet kurios pasaulio vietos.

„Tycroc“ grindų šildymo sistema –tai kokybiškų, patogių ir taupančių energiją sprendimų visuma. Informacijos apie sistemos montavimo ypatumus rasite

Itin lengva plokštė Tycroc UHP

elektromobilių įkrovimo stotelės

Dizainas, Naujiena

nepavaldus laikui

Matai ženklą – žinai kelią

ŽENKLINIMAS – NE SMULKMENA! PASITELKUSI MODERNIĄ ĮRANGĄ IR INOVATYVIAS

TECHNOLOGIJAS, LAUKO TERITORIJŲ IR VIDAUS PATALPŲ ŽENKLINIMO PASLAUGŲ ĮMONĖ

„STABILUS BALTIC“ PADEDA ĮVAIRIASPALVĖJE KASDIENYBĖJE UŽTIKRINTI SAUGUMĄ IR TVARKĄ.

„Stabilus Baltic“ atlieka ženklinimo darbus tiek pagal standartinius reikalavimus, tiek pagal individualius poreikius. Naudojamos tik aukštos kokybės medžiagos, atsparios didelei trinčiai, įvairioms oro sąlygoms ir neigiamiems aplinkos veiksniams, kaip agresyvus cheminių valomųjų medžiagų poveikis, o modernios specialios dangos – neslysta ir nesilupa.

„Stabilus Baltic“ ženklina automobilių stovėjimo aikšteles, gatves ir viešuosius bei privačius kelius, lauko sporto aikšteles, vidaus sporto sales įvairiomis dangomis (gumos, betono, laminato ir kt.), gamybos, sandėliavimo ir komercinės paskirties patalpas.

„Stabilus Baltic“ veikla aprėpia ir naujus, ir renovuojamus objektus. Re-

monto darbų metu įmonė pasirūpina laikinuoju ženklinimu, pašalina senas ženklinimo medžiagas ir kokybiškai nubrėžia naujas ženklinimo linijas tiek lauke, tiek vidaus patalpose.

„Stabilus Baltic“ meistrai sukaupę daug patirties įvairios paskirties objektuose, todėl greitai ir sklandžiai įveikia visus naujus iššūkius!

NAUJOJI

gyventojams ir mažindami karščio bangas aukštybinių pastatų jūroje, jie tuo pat metu didina ir aplinkinio nekilnojamojo turto vertę. Statistikos duomenimis, jau dabar šalia žaliųjų erdvių esančio nekilnojamojo turto kainos gali būti net iki 20 proc. didesnės nei tuose rajonuose, kur tokios prieigos nėra.

Žaliosios erdvės gerina gyvenimo kokybę: čia galima numaldyti stresą, atsipūsti, atsipalaiduoti, pabendrauti, užsiimti malonia ir fizinei sveikatai naudinga veikla – pavaikštinėti, pabėgioti, pavažinėti dviračiu ar pasimankštinti lauko treniruoklių aikštelėje. Galop pradžiuginti pilkų miesto atspalvių nuvargintas akis vešlia žaluma, surengti iškylą su miela kompanija. Be to, žaliosios erdvės gerina oro kokybę, mažina triukšmą, palaiko biologinę įvairovę ir mažina potvynių tikimybę.

Miestai vis plečiasi ir plėsis, tad žaliųjų erdvių paklausa vis didės, o žemės joms formuoti – mažės, vadinasi, didės ir šalia apželdintų teritorijų esančio nekilnojamojo turto vertė, jai įtakos neturės nei rinkos svyravimai, nei laikas.

Nors žaliųjų erdvių nauda tiek žmonių psichikai ir fizinei sveikatai, tiek kiekvieno miesto gerovei akivaizdi, integruojant jas į miestų teritorijas susiduriama su daugybe iššūkių, pirmiausia jų kelia miestų planavimo politika ir sudėtingi žemės nuo-

savybės klausimai. Tačiau intensyvėjant urbanistinei plėtrai žaliųjų erdvių integravimas į miestą jau tampa ne prabanga, o tvarios ateities būtinybe, nes kitaip nepavyks sumažinti vis dažnėjančių karščio bangų poveikio ir vis nuožmesnių liūčių keliamų pavojų. Kaip rodo pastarųjų metų stichijų padariniai, neišvengs to ir, regis, Dievo užantyje esanti Lietuva. Vienas iš būdų padidinti žaliuosius plotus miestuose – įtraukiais bendruomenės parkais paversti apleistas teritorijas.

Štai vos penki iš gausybės pasaulyje įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų, kurie iš esmės pakeitė ar pakeis bendruomenių gyvenimą pasitelkus šiuolaikines technologijas, istorinę patirtį, inžinerinę erudiciją, biologinius tyrimus ir dvi pagrindines statybines medžiagas – medieną ir betoną.

BENDŽAKIČIO MIŠKO

PARKAS: IŠ RUDO LAUKO Į

GAMTĄ MIESTE

Vizionieriaus dr. Kongjiano Yu įkurta architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos įmonė „Turenscape“, garsėjanti išskirtiniais holistiniais projektais, puoselėja tvarią aplinką per giliai įsišaknijusį žemės ir visuomenės ryšį, užtikrindama subalansuotą sambūvį ateities kartoms. Jos teigimu, kraštovaizdžio architektūra ir urbanistika – tai gyvybiškai svarbus „išlikimo menas“.

Vieną naujausių projektų architektai vos per 18 mėnesių įgyvendino daugiamilijoninio Bankoko (Tailandas) centre – turėdami labai nedidelį biudžetą, 41 ha buvusio tabako fabriko teritoriją Bendžakičio (Benjakitti) miške pavertė mažai priežiūros reikalaujančiais žaliaisiais miesto plaučiais, be kita ko, valančiais ir reguliuojančiais lietaus bei telkinių vandenį, suteikiančiais buveines laukinei gamtai. Dabar tai didžiausia viešoji erdvė tankiai apgyvento miesto centro ir aplinkinių rajonų gyventojams, be rekreacinės bei kultūrinės funkcijų, padedanti miestui atremti musoninio klimato iššūkius ir išsaugoti bei gausinti vietos bioįvairovę. Tai buvo pasiekta taikant tris strategijas: perdirbant ir pakartotinai panaudojant teritorijoje buvusių statinių statybines medžiagas, sukūrus porėtą dirvožemį ir šlapynes bei mažai priežiūros reikalaujančią „netvarkingą gamtą“, taip pat žmones įtraukiančius maršrutus.

Siekiant sukurti pelkes su salelėmis, nereikėjo išvežti ar atvežti žemių – kaip užpildas buvo panaudo-

tos sutrupintos betoninės konstrukcijos. Pakako vieno ekskavatoriaus, kad būtų suformuotas porėtas kaip kempinė dirvožemis. Tikimasi, kad jis sulaikys musoninių liūčių vandenį ir ilgainiui virs derlinga žeme. Šlapynės suprojektuotos dviem lygiais: su gilesne pagrindine zona ir terasine sekliąja pakrante, sujungta su linijine vandens valymo pelke, filtruojančia užterštą kanalo vandenį ir palaikančia vešlią augmeniją sausuoju metų laikotarpiu. Pelkių terasiniams pakraščiams ir gilesnėms pagrindinėms zonoms sutvirtinti panaudotos perdirbtos betono medžiagos.

„Netvarkinga gamta“ sukurta moduliuojant reljefą ir įvairias mikroaplinkas, ne tik paliekant jau esamus medžius bei kitą augmeniją, bet ir pasodinant ar pasėjant naujos. Tikimasi, kad tokia pusiau natūrali mažai priežiūros reikalaujanti augmenija nuolat savaime pasipildys vietos rūšimis, ir tarp faunos bei floros susiklostys simbiotiniai ekologiniai santykiai. Žmonės gamta mieste gali grožėtis vaikštinėdami lentiniais takais, nutiestais ne tik per pelkes,

bet ir per medžių lajas, danguje. Teritorijoje išsaugoti ir pagrindiniai kadaise sunkvežimiams skirti keliai, tik jų dangos viduryje sukurtas pralaidus biologinis pylimas ir gėlynas, skiriantis dviratininkų ir pėsčiųjų takus. Pertvarkytuose gamyklos pastatuose įrengti sporto centras ir muziejus, dalyje jų stogų sumontuoti stoglangiai, pro kuriuos į statinius plūsta natūrali šviesa.

Bendžakičio miško parkas jau parodė savo pranašumus: nei jis, nei jo apylinkės nenukentėjo per didelę dalį Bankoko nusiaubusį potvynį, o sausuoju sezonu pelkėse pakako švaraus vandens ir florai, ir faunai. Čia jau apsigyveno daugybė paukščių ir kitų laukinių gyvūnų, gamtininkų teigimu, šiose apylinkėse jau gyvena 91 rūšies paukščių. Tačiau didžiausia sėkmė ta, kad čia kasdien būna dešimtys tūkstančių žmonių –jie vaikštinėja, bėgioja, važinėja dviračiais, rengia šeimos šventes ir iškylas, skiria pasimatymus ir t. t.

Socialinė žiniasklaida Bendžakičio parką jau tituluoja naujuoju sostinės simboliu.

SAMUELIO DE CHAMPLAINO PROMENADA

Kiekvieną projektą nuo kruopščios vietos analizės pradedanti ir praeičiai galimybę prabilti šiuolaikine dizaino kalba suteikianti architektūros, kraštovaizdžio ir miestų dizaino įmonė „Daoust Lestage Lizotte Stecker“ šiemet Kanados mieste Kvebeke baigė trečiąjį Samuelio de Champlaino promenados etapą – 2,5 km ilgio ir 15 ha ploto apleistą greitkelio bei geležinkelio ruožą palei Šventojo Lauryno upę pavertė miestui reikšminga rekreacine ir kultūrine zona. Kadaise miesto gyventojams buvusi neįveikiama kliūtis, dabar upės pakrantė tapo aktyvaus judumo vieta. Joje atkurta unikali vietovės ekosistema ir įamžinta istorija: iki XIX a. pradžios čia klestėjo medienos gamyba ir laivų statyba, tad architektai projekte naudojo daug medienos, pavyzdžiui, derino medinę ir betoninę dangas. Kerintis viso projekto akcentas – Foulono paplūdimys, primenantis tą, kuris garsino šią vietovę praėjusiame amžiuje. Paplūdimį juosia įvairialypis pėsčiųjų takas: vakaruose lankytojai keliauja per sodus, imituojančius vietos pakrančių pievas, rytinėje pusėje pereina pelkę ir galiausiai pasiekia plačią žalią lygumą. Natūralioje pakrantėje į universalią erdvę susilieja sporto įrenginiai ir iškylų aikštelės.

Adrien Williams nuotr.

Adrien Williams

Atgaivinant apleistą teritoriją atkurta ir biologinė įvairovė: pasodinti 1055 medžiai, 28 950 krūmų ir 117 tūkst. vietos žolinių augalų. Taip pat daug dėmesio skirta pelkės ekosistemai, labai svarbiai šios vietovės florai ir faunai.

Naujosios promenados teritorijoje pastatyti keli paviljonai, pagrindinis jų sudarytas iš dviejų stačiakampių tūrių. Pirmasis, pagamintas iš granito, tęsiasi nuo išlenktos paplūdimio sienos, o antrasis, medinis, stovi ant granitinio pagrindo. Strategiškai panaudotas aukštos kokybės stiklas ištrina vidaus ir išorės erdvių ribas, sklandžiai integruoda-

mas vartotojus į gyvybingą paplūdimio aplinką. Šis architektūrinis paplūdimio projektas atviras ir prieinamas visiems nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties. Tai nauja poilsio vieta visuomenei, tikras kurortas miesto valdose.

Naujasis projektas, primenantis vietovės istoriją ir kviečiantis leistis į prasmingus bei malonius potyrius, tuo pat metu padėdamas siekti tikslų, susijusių su visuomenės sveikata, ekologija, biologine įvairove ir klimato kaita, nuo pat atidarymo sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo ir stiprina kolektyvinio pasididžiavimo jausmą.

Stephane Groleau nuotr.

Adrien Williams nuotr.

VIEŠBUČIO „LE MERIDIEN“ SUGAMTINIMAS

Kūrybinga kraštovaizdžio architektūros platforma „Shma Company Limited“, jungianti kraštovaizdžio architektus, technikus, sodininkus, dizainerius, žiniasklaidos atstovus ir kitų profesijų kūrybingas asmenybes, siekia prasmingais ir apgalvotais kraštovaizdžio dizaino projektais (gyvenamųjų, svetingumo, komercinių pastatų, miesto erdvių, viešųjų parkų, biologinės įvairovės, mokslinių tyrimų ir kt.) atremti vis didesnius aplinkosaugos iššūkius.

Vienas iš naujausių „Shma“ įgyvendintų projektų – interaktyvus, išradingas ir meniškas reprezentacinis pusės hektaro ploto kraštovaizdis priešais penkių žvaigždučių viešbutį „Le Meridien“ tankiai apgyventame Kinijos miesto Džengdžou (Zhengzhou) rajone.

Džengdžou nuo seno garsėja tekstilės pramone, tad „Shma“ kraštovaizdžiui pasirinko skulptūriškus pynimus ir klostes. Banguojančios vejos simbolizuoja tradicinėmis staklėmis audžiamą šilką, kraštovaizdis ir pastatas tarsi susiuvami

bendrais sprendiniais, sklandžiai integruojama ir automobilių stovėjimo aikštelė. Priešais vestibiulio zoną svečius sveikina skulptūra. Siekiant susieti unikalias miesto viešbučio viešąją ir privačią erdves, naudojama dviejų skirtingų spalvų nerūdijančiojo plieno apdaila želdiniams: iš gatvės pusės – ryški bronzos spalva, kad būtų projektuojama pozityvi energija, liudijanti šio miesto kampelio svarbą, o iš viešbučio pusės pasirinktas ramybę skleidžiantis juodas veidrodinis metalas.

Po puse apželdintos erdvės yra masyvios naujos požeminės metro stoties konstrukcijos, tad reikėjo labai apgalvoti grindinio raštus, šulinius ir želdinių dirvos gylį. Keturios ventiliacijos šachtos ir avarinių laiptų konstrukcijos kraštovaizdyje užmaskuotos veidrodine apdaila.

Baigus formuoti kraštovaizdį, visą viešbučio rajoną pagyvino banguojanti veja, vandens telkinio ir veidrodinės želdinių apdailos paviršių atspindžiai.

Viešbučio viešoji erdvė netruko tapti miestiečių susibūrimų vieta, čia mėgstama rengti vestuvių fotosesijas.

PLAUKIOJANTIS MIŠKAS: ŽUVIES UODEGOS PARKAS NANČANGO MIESTE

Jau minėtoji architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos įmonė „Turenscape“, vienijanti daugiau kaip 500 specialistų ir už savo teikiamas holistines projektavimo paslaugas per pastarąjį dešimt-

metį pelniusi 13 Amerikos kraštovaizdžio architektų draugijos (American Society of Landscape Architects, ASLA) apdovanojimų, taip pat penkis kartus Pasaulio architektūros festivalyje (World Architecture Festival, WAF) apdovanota už geriausiąjį pasaulyje kraštovaizdį, Rytų Kinijos mieste Nančange, plytin-

čiame Jangdzės upės užliejamoje lygumoje, 51 ha ploto miesto sąvartyno teritoriją pavertė romantišku plaukiojančiu mišku – Žuvies uodegos parku (Fish Tail Park).

Įkvėpti senovinio ūkininkavimo pelkėse metodų, tokių kaip actekų činampa (Chinampas –plūduriuojančių daržų sistema), architektai Turenscape nuotr.

suprojektavo dirbtinį ežerą su daugybe salelių, sukurtų iš iškastų žemių, sumaišytų su vietoje slūgsojusiais anglies pelenais. Įrengus terasines šlapynes, ežeras pritaikytas musoninių liūčių sukeliamiems potvyniams atlaikyti bei vandens lygiui reguliuoti, maža to, jis ne tik gali sugerti net milijono kubinių

metrų lietaus nuotekų srautą, bet ir filtruoja lietaus vandenį.

Atsižvelgdami į ženklius vandens lygio svyravimus, architektai parinko ir atitinkamą augmeniją. Jie išanalizavo Jangdzės upės baseine esančio supelkėjusio Pojanghu ežero –migruojančių paukščių buveinės ir nacionalinio gamtos rezervato –

kraštovaizdį, teritoriją apželdino svyruojančio vandens lygio sąlygomis išgyventi galinčiais kiparisinių šeimos medžiais, nederlingoms dumblėtoms Žuvies uodegos pakrantėms, saloms parinko pelkinius augalus, o ežere prisodino lotosinių šeimos augalų. Taip buvo sukurta daug įvairių buveinių laukinei faunai.

Miškas ant vandens tapo ir miesto rekreacine zona. Jo pakrantėje suprojektuotos natūralios žaidimų aikštelės, paplūdimiai, fontanai ir vejos. Parko pakraščiu driekiasi dviračių takas ir paviljonų zona, pėsčiųjų takais galima patekti į mišku apaugusias salas ir tyrinėti ežero florą bei fauną. Per kasmečius musoninius potvynius pasivaikščiojimo takai centrinėje parko dalyje gali būti kelias dienas nepereinami, tačiau jie pagaminti iš surenkamų betono konstrukcijų, todėl vandeniui atslūgus juos lengva nuplauti –

kaip ir suoliukus, pagamintus iš aliuminio. Tikslingai išdėstyti šiuolaikiško dizaino tiltai, platformos, paviljonai ir apžvalgos bokštai, prie pagrindinio įėjimo į parką įrengta kavinė, į šešių juostų kelią integruota estakada, Žuvies uodegos parką jungianti su gretimu Aisi (Aixi) ežero parku, kuria įspūdingą kontrastą su natūralia aplinka, suteikia daugiau kaip 2000 metų gyvuojančiam Nančango miestui modernumo ir skatina urbanistinę plėtrą aplinkinėje teritorijoje.

SPORTO PARKAS 4A:

KRAŠTOVAIZDŽIO ESTETIKA

TIANDZINE

Netradicinė tarpdisciplinė projektavimo įmonė „Ballistic Architecture Machine“ (BAM), be daugybės apdovanojimų, pelniusi geriausiosios metų kraštovaizdžio studijos titulą ir per 2024 m. „Architizer A+“ apdovanojimus, toliau stulbina originaliomis miesto kraštovaizdžio idėjomis ir skatina permąstyti žmogaus santykį su gamta, iš naujo įvertinti parkų vaidmenį tankiai apgyventuose miestuose.

Ketvirtame pagal gyventojų skaičių (apie 16 mln. gyventojų) ir antrame pagal plotą Kinijos mieste Tiandzine, kuriame plėtojamos įvairios pramonės šakos ir yra vienas intensyviausios veiklos uostų šalyje, architektai suprojektavo veiksmo kupiną sporto parką. Jo struktūros pagrindas – kadaise čia buvusio

nedidelio Isingo (Yixing) miestelio su šventykla planas.

Parkas padalytas į keturias viena su kita susiejančias dalis. Viena parko ašis eina iš šiaurės vakarų į pietryčius ir per prekybos centrą jungia gyvenamąjį rajoną su metro. Kita ašis – didelė centrinė aikštė, atvira erdvė, skirta įvairiai laisvalaikio veiklai ir renginiams.

Kiekviena parko dalis yra vis kitos paskirties. Šiaurinė, esanti šalia gyvenamojo rajono, orientuota į sportą. Rytinėje, sujungtoje su metro, įrengtos lauko užkandinės ir alaus sodas. Maisto zona pereina į pietinę dalį – įvairių formų žaidimų aplinką. Ji susieta su šeimoms skirtos mažmeninės prekybos erdve, išplėtota per centrinę aikštę iki senovinį miestą primenančių sujungtų edukacinių vandens, gyvatvorės, žemės ir medžių labirintų vakarinėje dalyje. Pasak architektų,

visas parkas suprojektuotas kaip itin aktyvi 24 valandas per parą veikianti erdvė, joje sukurtas kraštovaizdžio, mažmeninės prekybos, būsto ir metro balansas.

BAM siekia, kad visos jų projektuotos vietovės atliktų ekologines funkcijas, pavyzdžiui, surinktų lietaus vandenį ir valdytų potvynių, mažintų karščio bangas apželdinimo sprendiniais. Ne išimtis ir šis projektas, tik čia palyginti kompaktiškoje teritorijoje teko įgyvendinti kur kas didesnio masto parko idėjas. Tam tikslui pasitelkti ir parko teritorijoje esantys įrenginiai: didžiulis geoterminis kaminas virto ryškiausia parko gaire – dieną jis akis traukia geltona spalva, o naktį žavi mirguliavimu. Hidrologijos įrenginiai virto „Vandens kalnu“ – interaktyviu žaidimu aplinkosaugos tema. Jo esmė –vaikai aktyvuoja vandens šaltinius miniatiūriniuose kalnuose ir naudo-

Wu Qingshan (BAM archyvo) nuotr.

dami tam tikrose vandens maršruto vietose įrengtas užtvankas sukuria rezervuarus. Tačiau jei vanduo nebus kruopščiai valdomas, jis išsilies į kitus vandens kelius ir pasieks vandenyną. Tokiais žaidimais BAM supažindina vaikus su didelėmis aplinkosaugos problemomis, tikėdamasi užauginti naują žmonių kartą, galinčią jas spręsti. Kitas architektų tikslas – suteikti žmonėms galimybę įgyvendinti savo prigimtinį troškimą

būti kuo natūralesnėje aplinkoje. Pasak jų, miesto parkas, tegul ir pilnas floros bei faunos, nėra natūralus gamtos elementas, jis toks pat žmogaus kūrinys kaip dangoraižiai ir kita infrastruktūra. Tai – gamtos ir jos sukeliamų pojūčių projekcija. Kūrėjų teigimu, natūralios aplinkos pojūtis neapsiriboja vien tik žaluma, tad vien žaliųjų plotų ir vejų per maža –miestų gyventojams reikia kokybiško poilsio erdvių, kurioje jie jaus-

tųsi lygiaverčiai. BAM kūrėjų nuomone, geriausiai atpalaiduoja sportas ir raštai, todėl jie „sluoksniuoja“ medžių, augalų, gatvės baldų ir šviesų raštus, ženklina įvairias veiklos zonas žaismingomis juostomis, spalvomis ir geometriniais elementais, kuria mąstyti verčiantį kraštovaizdžio ir architektūros žaidimą šiuolaikiniame mieste, kad poilsio zona būtų patraukli visai miesto bendruomenei.

Išskirtinės išvaizdos, greitai ir nebrangiai pastatomi, patogūs ir draugiški aplinkai namai. Tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, bet kaip tik tokie yra namai iš jūrinių konteinerių. Kai kuriose šalyse jie jau seniai pamėgti, o dabar populiarėja ir Lietuvoje.

BALZEKAS TENNIS: VIETA, KUR UGDOMI ČEMPIONAI

Puiki žinia visiems Klaipėdos regiono teniso aistruoliams, ypač tiems, kurie svajoja siekti teniso aukštumų. Garsūs Lietuvos teniso treneriai Remigijus ir Arūnas Balžekai, 2015 m. įsteigę „Balžeko teniso akademiją“, Ginduliuose jiems pastatė aukščiausius standartus atitinkantį sporto kompleksą MANO BANKO arena BALZEKAS TENNIS.

„Aukščiausio lygio sporto kompleksas MANO BANKO arena BALZEKAS TENNIS stipriai išplėtotame uostamiesčio rajone Ginduliuose – ne tik rajonui, bet ir visai Klaipėdai reikšmingas projektas, – neabejoja Arūnas Balžekas, „Balžeko teniso akademijos“ plėtros vadovas, ir priduria: – Šį sprendimą priimti paskatino vieta ir žemės sklypas. Buvo ir viena išskirtinė priežastis atidaryti filialą uostamiestyje – čia labai sportiški vaikai.“

Idėją steigti akademijos filialą uostamiestyje, pasak A. Balžeko, pasiūlė Ramunė Rybakienė, dabar tapusi akademijos partnere ir einanti naujojo Klaipėdos sporto komplekso vadovės pareigas. Klaipėdos filialo finansinis partne-

ris – „mano.bank“, ilgametis teniso talentų, tarp jų jaunių olimpinės prizininkės Akvilės Paražinskaitės, rėmėjas. Bankas nuo pat įkūrimo palaiko ir „Balžeko teniso akademiją“.

„Džiaugiamės turėdami tokį stiprų, atsidavusį ir socialiai atsakingą finansinį partnerį kaip „mano.bank“. Jis investavo ir į arenos pavadinimą, sudaryta 5 metų vardo sutartis. „mano.bank“ yra ir kitų jau numatytų akademijos plėtros etapų finansinis partneris“, – sako A. Balžekas.

Atidariusi naująjį filialą Klaipėdoje, prieš devynerius metus įkurta „Balžeko teniso akademija“ dabar jau turi keturis filialus: trys pirmesni yra Vilniaus regione. Visuose keturiuose filialuose dirba aukščiausio lygio pro-

OBJEKTAS: Arimų g. 3, Ginduliai, Klaipėdos r.

UŽSAKOVAS: UAB ,,Go Tennis“

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Indema“

ARCHITEKTAI: UAB „Simper“

INTERJERO ARCHITEKTĖ: Jurgita Dulinskienė

fesionalių teniso žaidėjų treneriai, jų vedamas treniruotes lanko apie 2500 vaikų ir suaugusiųjų. Vilniuje akademija atstovauja prekių ženklams BALZEKAS TENNIS ir M7 sport BALZEKAS TENNIS ACADEMY. Klaipėdoje atidarytame sporto komplekse įsikūrė „Balžeko teniso akademija“ ir jos patronuojamoji įmonė „BT fitness“, kuri rūpinasi sportininkų ir mėgėjų atletiniu rengimu.

„Balžeko teniso akademija“ visada laikosi aukščiausių kokybės standartų – tiek ugdydama teniso žaidėjus, tiek stiprindama bendruomenę, tiek statydama sporto kompleksus treniruotėms ir varžyboms. Ne išimtis ir naujasis sporto kompleksas Klaipėdoje“, – pabrėžia A. Balžekas.

Statybų metu – daug dėmesio tvarumui

Nuo pat naujosios arenos Klaipėdoje projekto pradžios skirta dėmesio tvarumui ir būdams mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, buvo nuspręsta dalį laikančiųjų konstrukcijų gaminti iš klijuotos medienos, parinktos aukščiausią energinę klasę atitinkančios tvarios pastato išorinės atitvaros, viso statybų proceso metu buvo atliekama medžiagų sąnaudų kontrolė, skaičiuojama medžiagų gamybos CO2 emisija, rūšiuojamos statybinės atliekos antriniam perdirbimui, optimizuojami žemės darbai, technikos ir kitos įrangos naudojimas.

Patalpose įrengtos atskiros kelių lygių vėdinimo sistemos, todėl skirtingose pastato dalyse mikroklimatą galima reguliuoti skirtingai – pagal poreikį. Galimybes efektyviai valdyti energinius išteklius padidina ir šilumos siurbliai „oras-vanduo“.

Automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos 8 įkrovimo stotelės elektromobiliams. „Elektros energijos tiekėjas ELEKTRUM – dar vienas stiprus ir patikimas mūsų sporto kompleksų partneris“, – sako A. Balžekas.

Patalpos įrengtos pagal aukščiausius standartus

Per pirmąjį sporto komplekso etapą jau įrengti keturi teniso kortai, kūno

rengybos salė, masažo salonas, bendra vyrų ir moterų pirties zona, funkcinė užsiėmimų salė, kineziterapijos klinika, konferencijų salė, sporto prekių parduotuvė, netrukus bus atidarytas restoranas.

Sporto komplekso interjero architektės ir dizainerės Jurgitos Dulinskienės pasiūlymu sporto ir poilsio erdvės sujungtos vieningais dizaino sprendiniais.

„Nenorėjau, kad tai būtų šabloniškas sporto centras. Jaukumui sukurti pasitelkiau natūralias medžiagas, panaudojau sienų faktūras, o vietoj tipinių sienų plytelių rinkausi marmuro detales“, – pasakoja J. Dulinskienė.

Norimą įspūdį dar labiau sustiprina prieblandos apšvietimas, nišinės zonos poilsiui ir visa interjero spalvinė gama – prislopinti tamsesni atspalviai, išryškinantys reikiamas detales.

Netikėtumo efektas interjere kuriamas statybų aikštelėje aptiktais, iškastais ir į vidų atgabentais rieduliais, kai kurie iš jų yra per pusantro metro skersmens ir sveria daugiau kaip penkias tonas. Vienas iš tokių akmenų panaudotas kaip registratūros stalo elementas.

Šviestuvai ir dalis interjero detalių pargabenti iš Balio, o visi baldai – lietuvių gamintojų ir dizainerių.

„Išskirtinius ąžuolinius baldus pagamino „Oaky Oak Furniture“, o įmonė GRIP kortuose įrengė aukščiausio lygio – 1600 mm kiliminio plauko, dangą, garantuojančią komfortą kelio sąnariams ir malonų žaidimą“, – giria lietuvių verslininkus A. Balžekas.

Laukia nauji etapai

2025 m. pavasarį numatyta pradėti antrąjį sporto komplekso statybų etapą – per jį bus įrengtos trys padelio aikštelės. Maždaug tuo pat metu numatyta pradėti ir trečiąjį etapą. Jam žemė jau įsigyta, joje numatytos trys padelio aikštelės ir keturios tinklinio aikštės arba baseinas. Iškils čia ir 25 kambarių viešbutis.

OBJEKTAS: Pilininko namas Arsenalo g. 1 Vilniuje, rekonstravimo projektas

UŽSAKOVAS: Lietuvos nacionalinis muziejus

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Virmalda“

ARCHITEKTAI: UAB „Aplan“, projekto vadovas architektas Kęstutis Bakanauskas, architektė Sidona Šašlauskaitė; architektas restauratorius Edmundas Purlys, architektės Saulutė Domanskienė, Rasa Saltonaitė

EKSPOZICIJOS IR INTERJERO ELEMENTŲ ARCHITEKTAI: UAB „Processoffice“, Vytautas Biekša, Marius Kanevičius, Dorotėja Žiugždaitė, Justina Stefanovič, Adelė Dovydavičiūtė, Dovilė Van Haeperen, Rokas Kilčiauskas, Rasa Chmieliauskaitė, Valdas Razma, Eglė Matulaitytė

INTERAKTYVIŲ EKSPOZICIJOS SISTEMŲ ARCHITEKTAI: UAB „Processoffice“, Marius Kanevičius

EKSPOZICIJOS GRAFIKOS DIZAINERĖ IR KOORDINATORĖ: Vilija Biekšaitė

EKSPOZICIJOS TEKSTŲ AUTORIAI: Rita Karklytė, Jonas Tertelis, Eglė Zaveckienė

PILININKO NAMAS: TAUTOS TAPATYBĖS

TAKAIS

Šiais metais duris sostinėje

atvėrusiame Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Pilininko name įspūdingai sujungiama istorija ir dabartis. Tikimasi, kad vertingas istorinis pastatas, stebinantis nuolatine visus pojūčius veikiančia modernia ekspozicija, taps populiaria edukacijų, koncertų, renginių ir laisvalaikio vieta.

Nauja parodų erdvė Gedimino kalno papėdėje, pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės Rūtos Kačkutės, išskirtinė – ji išryškina Lietuvos tapatybę ir padeda suprasti, kaip mūsų šalyje buvo pritaikomos pasaulio tendencijos ir kaip Lietuva atrodo pasaulyje.

Pilininko namas su keturiais atskirais įėjimais į rūsius – unikalus XV–XVI a. Lietuvos pilių paminklas. Iki rekonstrukcijos čia buvo įrengtos administracinės patalpos, tad pirmiausia buvo pakeista pastato paskirtis – iš administracinės į kultūros. Prieš rekonstrukciją pastate ir jo teritorijoje buvo atlikti istoriniai, archeologiniai, architektūriniai ir polichrominiai tyrimai.

Atliekant restauravimo ir konservavimo darbus, atidengti ir dabar eksponuojami gotikos ir renesanso laikotarpių mūrai bei dekoro elementai, atkastas šiaurinis rūsys, požeminiai koridoriai, skliautuotos erdvės su renesansinėmis angomis, atidengtos medinės sijinės perdangos.

Rekonstruojant pastatą stengtasi išlaikyti autentiškumą ir tuo pat metu šiuolaikiniais sprendiniais pritaikyti jį muziejinei veiklai. Įrengtoje nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“ pristatomos esminės Lietuvos identitetą formavusios idėjos ir asmenybės.

Projektui įgyvendinti prireikė daugiau kaip 4 mln. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

VERTINGI PASTATO ELEMENTAI TURI BŪTI MATOMI

Pilininko namo rekonstrukcijos ir sklypo tvarkybos projektą parengė įmonės „Aplan“ komanda, vadovaujama architekto Kęstučio Bakanausko. Jo žodžiais, dviaukščio pastato su nenaudojama pastoge ir rūsiu būklė buvo prasta: fasadai įtrūkę, plytos ir tinkas ištrupėję, pažeisti drėgmės, vidaus apdaila ne ką geresnė, inžineriniai tinklai irgi prasti. Namas neatitiko gaisrinės saugos ir higienos reikalavimų.

„Išstudijavęs XIX a. pertvarkymo planus, kai pastatas buvo pritaikomas kareivinės sandėliams, ir atlikęs natūrinius architektūros tyrimus, architektas ir restauratorius Evaldas Purlys nustatė, kad dalis pastato durų ir langų angų buvo perdarytos, perstumdytos, jų išdėstymas neatitinka skliautų. Buvo aptikta net keturių įvairių laikotarpių mūrų fragmentų“, – pasakoja viena iš projektą įgyvendinusių architektų Sidona Šašlauskaitė ir priduria, kad pradėjus projektavimo darbus tyrimai ir konsultacijos su tyrėjais buvo tęsiami, tad sprendimus teko tikslinti ne kartą.

Po rekonstrukcijos dviejų aukštų pastatas tapo trijų aukštų pastatu su rūsiais, skirtais ekspozicijai. Pakeitus stogo konstrukciją, kaip ekspozicinė erdvė panaudota ir palėpė. Nauja laiptinė, vedanti į suformuotą rūsį ir mansardą, yra ne tik evakuacinio plano dalis, bet ir pastato dizaino akcentas.

Patalpoms vėdinti pasirinkta mechaninė oro tiekimo ir šalinimo sistema su šilumogrąža (rekuperacija), automatizuotas šilumos punktas, įrengtas grindinis šildymas, įdiegtos modernios gaisro gesinimo, apsaugos ir telekomunikacijų sistemos. Visas pastatas pritaikytas judėti žmonėms su negalia, įrengtas keltuvas.

„Atnaujinta vidaus apdaila, tačiau vertingi pastato elementai turi būti matomi“, – pabrėžia K. Bakanauskas.

Buvo atnaujintos ir Pilininko namo prieigos: suprojektuota terasa, pakeistos takų dangos, įrengta lietaus nuotekų sistema, suformuotas ir apšviestas naujas takas, kiemo zonoje sumontuoti atraminiai šviestuvai, o prie atkurtų mūro sienų – grindiniai prožektoriai. Visus žemės tvarkymo darbus prižiūrėjo archeologas.

ISTORINIO PASTATO

EKSPOZICIJOMS PASIRINKTAS

MODERNUS STILIUS

Lietuvos istorijai skirtos ekspozicijos projektą parengė ir ekspoziciją įrengė architektūros biuras „Processoffice“. Šio biuro architektės ir projekto bendraautorės Adelės Dovydavičiūtės žodžiais, kuriant ekspoziciją teko atsižvelgti į unikalaus pastato, XV–XVI a. Lietuvos pilių paminklo, erdves ir palyginti glaustai perteikti esminius Lietuvos istorijos momentus.

Ekspozicija suskirstyta į šešias temas, kiekvienai skirta po salę: Kūrybos, Tikėjimų, Kovų, Lūžių, Pasaulinių saitų ir Veidų. Erdvės temoms išrinktos atsižvelgiant į architektūrinius aspektus. Pavyzdžiui, skliautuotos pirmojo aukšto patalpos labai tiko Tikėjimų salei – tai tarsi nuoroda į maldos namus, sakralumą. Pasak A. Dovydavičiūtės, norėjosi pristatyti Lietuvą kaip išskirtinės istorijos ir tuo pat metu šiuolaikišką valstybę. „Ekspoziciniams stendams naudojome metalą, stiklą – kokybiškas ilgalaikes medžiagas, kuriančias tvirtybės įvaizdį“, – pasakoja architektė.

Be konceptualių ekspozicijos sluoksnių, „Processoffice“ architek-

tams ne mažiau svarbu buvo kiekvienoje salėje sukurti interaktyvių potyrių lauką, kad lankytojas visu kūnu pajustų aptariamų laikotarpių dvasią.

Pavyzdžiui, apie Lietuvos istorijos lūžius kalbama lentikuliarinės (3D arba judančių paveikslėlių efekto) spaudos stendais: judėdamas, keisdamas žvilgsnio rakursą, lankytojas mato vis kitą vaizdą ir taip geriau supranta lūžius. Kovų salėje įtampa sustiprinama garsais.

„Su didžiausiu iššūkiu susidūrėme projektuodami technologijas ir užtikrindami jų sklandų veikimą, – pasakoja A. Dovydavičiūtė. – Pavyzdžiui, Pasaulinių saitų salėje išmaniuoju apšvietimu išplėtota daugiasluoksnė idėja apie žmones, atvykstančius į Lietuvą ir iš jos išvykstančius, apie lietuvius, užmezgusius ryšius su pasauliu, – Joną Meką, Birutę Galdikas, Mariją Gimbutienę ir kitus. Šios salės sienas suprojektavome veidrodines –įjungus eksponatų apšvietimą, taip sukuriamas begalybės įspūdis. Jautiesi tarsi iškeliavęs iš pastato. Tai dar viena jutiminė priemonė, įtraukianti lankytoją į turinio pažinimą.“

Būta labai daug eksponatų paieškų ir pokyčių. Kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojais stengtasi sudėlioti savito ritmo pasakojimą. „Labai daug ekspozicijos turinio reikėjo sutalpinti į mažas erdves. Tai ir lėmė didžiąją dalį iššūkių. Žinoma, jutome ir didelę atsakomybę – juk atidaromas naujas nacionalinio muziejaus padalinys, į kurį norima pritraukti kuo daugiau lankytojų“, – sako architektė A. Dovydavičiūtė

Norberto Tukaj („Processoffice“) archyvo nuotr.

MODERNIAM ISTORIJOS

PRISTATYMUI – IŠSKIRTINIAI

STENDŲ SPRENDINIAI

Nemažai iššūkių įgyvendindama Pilininko namo ekspozicinių stendų ir baldų projektą turėjo įveikti ir bendrovės „Baldų mozaika“ komanda. Antra vertus, taip ji įgijo vertingos patirties. „Mes dažniausiai gaminame nestandartinius baldus ir įgyvendiname įvairius projektus parduotuvėms, biurams, maitinimo įstaigoms, tad muziejaus projektas buvo ypatingas, jis labai skyrėsi nuo mūsų įprastos veiklos“, – pasakoja „Baldų mozaikos“ projektų vadovė Inga Smolkina.

Baldų muziejui gaminti reikėjo palyginti nedaug, didžiąją dalį darbų sudarė ekspozicinių stendų gaminimas, kartu įdiegiant integruotą apšvietimą, išmaniąsias jutimines sistemas ir multimedijų elementus. Pagrindinė užduotis buvo įgyvendinti ne tik funkcionalius, bet ir šiuolaikiškus bei inovatyvius sprendinius, atitinkančius muziejaus viziją.

„Nuolat bandėme ir eksperimentavome, nes projektas buvo sudarytas iš daugybės smulkių, bet svarbių detalių. Renkantis medžiagas reikėjo įvertinti jų kokybę, priežiūros paprastumą, patogumą ir saugumą. Iššūkių buvo, tačiau projektas buvo sėkmingai įgyvendintas taip, kaip buvo numatyta“, – sako I. Smolkina.

Kiekvienoje muziejaus erdvėje ekspozicijos architektai suprojek-

tavo vis kitokius sprendinius. Pavyzdžiui, Tikėjimų salei „Baldų mozaikos“ komanda turėjo pagaminti ažūrinius dažyto plieno stendus ir grindyse sumontuoti jautrius jutiklius, reaguojančius į lankytojų judesius. Kai jutikliai suveikia, iš šviestuvo–garso kolonėlės ima sklisti unikalūs garsai. Kiekvienoje salėje buvo kruopščiai sureguliuotas eksponatų apšvietimas, kad šviesa kristų tam tikru, iš anksto apskaičiuotu kampu ir skirtingu intensyvumu.

Vienas iš įspūdingiausių architektų sprendinių – interaktyvios veidrodinio paviršiaus vitrinos Pasaulinių saitų salėje. Šiose vitrinose paslėpti jutikliai reaguoja į lankytojo judesius ir akimirksniu apšviečia už veidrodžio paslėptus eksponatus. Vienoje iš vitrinos sienų nušvinta Jono Meko, skaitančio poeziją, vaizdo įrašas – šis netikėtumo efektas dar labiau įtraukia lankytojus.

Įspūdingas ir architektų suprojektuotas kūrybinis eksponatas „Saulė“, primenantis vertikalią dėlionę. Lankytojai gali pareikšti savo simpatijas vienai ar kitai salei pasirinkę norimos spalvos šviečiančius pagaliukus.

„Mūsų komanda kartu su kitais profesionalais sėkmingai prisidėjo prie Lietuvos istorijos šiuolaikiško pristatymo. Džiaugiamės, kad rezultatas atitinka tiek mūsų, tiek klientų lūkesčius, ir tikimės, kad lankytojai tai įvertins“, – sako I. Smolkina.

Šis projektas ne tik parodo bendrovės kūrybingumą ir techninį meistriškumą, bet ir atskleidžia, kaip inovatyvūs dizaino sprendimai gali paversti muziejų modernia, lankytojus įtraukiančia erdve.

Baldų mozaikos archyvo nuotr.

www.lyfio.eu

+370 616 15085

info@lyfio.eu

Agronomijos g.45, Kaunas

Ilgaamžiai moduliniai namai

Pirmieji A++ klasės moduliniai namai Lietuvoje

Namas per 6 mėnesius