Spalis 2024

Vaizduotė, apleista proto, sukuria klaikias pabaisas.

Tačiau susijungusi su išmintimi ji tampa meno motina.

Francisco Goya

EHS MONO R290

Mažesnis GWP skaičius

Šie „Samsung“ šilumos siurbliai „oras-vanduo“ palaiko komfortišką namų mikroklimatą. Jų natūralaus šaltnešio R290 globalaus atšilimo potencialo (GWP) skaičius yra 3, arba mažiau nei įprastų šaltnešių R32 ar R410.

* Šaltnešio

samsung-climatesolutions.com

DI valdomas energijos režimas

Įdiegus programėlę „SmartThings“, taupoma elektros energija, nes didžiausią komfortą mažiausiomis jos sąnaudomis užtikrina dirbtinis intelektas (DI)*, visada parenkantis optimalų energijos valdymo režimą.

* Privalu turėti „Android“ ar „iOS“ įrenginį ir „Samsung“ paskyrą, užsisakyti Wi-Fi paslaugą ir Wi-Fi priedėlį MIM-H04EN. * Remiantis vartotojų įpročių (pasikartojančių) analize, „SmartThings AI“ energijos valdymo režimą įsidiegę vartotojai gali sutaupyti elektros energijos ruošdami karštą vandenį. Reikalingas „ClimateHub“ su integruotu Wi-Fi valdymu. Kiek tiksliai sutaupoma elektros energijos, priklauso nuo vartojimo ir aplinkos sąlygų. DI energijos valdymo režimas gali daryti įtaką produkto eksploatavimui. Vartotojas bet kuriuo metu DI energijos valdymo režimą gali išjungti.

Karšto vandens iki 75 oC tiekimas

Šilumos siurbliais „EHS Mono R290“ galima užtikrinti ypač aukštą radiatoriams tiekiamo vandens temperatūrą –net iki 75 oC*, tad namai bus šildomi efektyviai.

* Tiekiamo vandens temperatūra lauko temperatūrai esant nuo -10 iki 35 oC. Lauko temperatūrai esant nuo -10 iki 43 oC pasiekiama 70 oC tiekiamo vandens temperatūra. Jeigu lauko temperatūra yra žemesnė nei -10 oC, reikia kaitinimo elemento (teno). Galutiniai rezultatai gali skirtis priklausomai nuo faktinių įrenginio naudojimo sąlygų.

R290 globalaus atšilimo potencialo skaičius, palyginti su kitų šaltnešių GWP: R290 = 3, R32 = 675, R410A = 2088.

Maloni šiluma, juntama visu kūnu

ESTŲ STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ KOMPANIJA TYCROC SUSITELKUSI

Į ŠIUOLAIKIŠKAS IR INOVATYVIAS TECHNOLOGIJAS, TODĖL JOS

PATALPŲ GRINDŲ ŠILDYMO SISTEMOS UŽTIKRINA MAKSIMALŲ

KOMFORTĄ IR EFEKTYVIAI TAUPO ENERGIJĄ BET KURIAME PASTATE –REIKIA TIK PASPAUSTI MYGTUKĄ IŠMANIAJAME TELEFONE

NT KODAS 2024:

DAUGIAU NEI TIKROVĖS ATSPINDYS

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt

VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Neda Žvybienė neda@structum.lt

TEMŲ AUTORĖS Violeta Bartaškaitė Laura Latour

Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas

STRUCTUM.LT REDAKTORĖ Agata Stupakova

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock, Freepick

VIRŠELYJE PANAUDOTOS Freepick iliustracijos

56

LR AMBASADA RYGOJE PAKEITĖ ĮVAIZDĮ

64

NAUJASIS IŠVYKIMO TERMINALAS VILNIUJE: SVARBUS AVIACIJOS ŽINGSNIS Į ATEITĮ

80

VIKINGŲ VERSLO SLĖNIS PRISITAIKO PRIE KIEKVIENO NUOMININKO

86

NEMUNAS DRUSKININKUOSE TEKĖS NAUJA VAGA

90

LMTA STUDIJŲ MIESTELIS: ĮKVEPIANČIOS ERDVĖS KŪRĖJAMS

104

VIRTUVĖ, KURIOJE VISKAS PO PIRŠTU 142

PARDAVIMŲ VADOVĖ

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

„STRUCTUM“ PROJEKTŲ VADOVĖ Laura Jakavičienė

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2024 © STRUCTUM, 2024

BŪTI REIKALINGAI REIŠKIA NUOLAT KEISTIS

„Gyvenimas keičiasi greičiau, nei architektūra spėja prie jo prisitaikyti, –žurnalui STRUCTUM sako tarpdisciplininės architektūrinio dizaino studijos

„Margot Krasojević® Architects“ įkūrėja architektė Margot Krasojević. –Architektūra sustingo besišvaistydama pasenusiomis savo citatomis dialoge su užsakovu, todėl neatspindi realybės ir tampa neaktuali.“

M. Krasojević įsitikinimu, architektūrai reikia naujų tipologijų, kurios atspindėtų nuolat kintančią aplinką. Ne mažiau svarbu ir tarpdisciplininė strategija, dėmesys aplinkosaugai, atsinaujinančių išteklių energijai ir tvarumui. Architektė pripažinimą pelnė būtent savo atsinaujinančių išteklių energijos ir ekologijos principų integracija, parametrinių pastatų projektais, grįstais moksliniais tyrimais ir aukščiausio lygio inžineriniais sprendimais.

Neda Žvybienė

Šiuo metu M. Krasojević daugiausia dirba Azijoje. Ji teikia idėjas, kaip integruoti atsinaujinančių išteklių energiją į pastatų paslaugų infrastruktūrą. Skina kelią naujai turizmo erai – projektuoja netipines hidroelektrines, kurios kartu yra ir viešbučiai.

Savo naujausiame Katalonijos kanapių žemės ūkio projekte architektė žengia dar toliau – tiria kanapių betono, kaip tvarios statybinės medžiagos, savybes.

Įgijusi architektūrinį išsilavinimą Bartletto architektūros mokykloje (The Bartlett School of Architecture), M. Krasojević vėliau tyrinėjo skaitmeninį ir tvarų dizainą Londono universiteto koledže, Grinvičo ir Vakarų Australijos (UWA) universitetuose, sėmėsi praktinių žinių architektūros įmonėse „Zaha Hadid Architects“ ir NOX, o 2000 m. įkūrė savo tyrimo dizaino studiją „Decodeine“, ilgainiui virtusią įmone „Margot Krasojević® Architecture“.

M. Krasojević yra knygų „Dynamics & De-realisation“ (angl. „Dinamika ir derealizacija“) ir „Spatial Pathology, Floating Realities“ (angl. „Erdvinė patologija, plaukianti realybė“) autorė, Vašingtono universiteto profesorė, įvairių architektūros mokslo įstaigų lektorė.

Įkvėpimas ir stabdys

M. Krasojević teigimu, architektūra ji susidomėjo ankstyvoje jaunystėje išklausiusi prancūzų architekto ir teoretiko Claude’o Parento paskaitą. O štai architektūrinių projektų kitoniškumą iš dalies nulėmė šeima –Londono imigrantai.

„Niekas niekada nebuvo paprasta dėl kitokios kultūrinės aplinkos mūsų šeimoje, – pasakoja M. Krasojević. –Mano šeima – fizikai ir matematikai, todėl nuo vaikystės namų laboratorijoje stebėjau eksperimentus ir elektros inžinierių darbą. Man tai atrodė žavu. Tėvas mokė, kad nieko nelaikyčiau savaime suprantamu dalyku. Į vieną klausimą gali būti trys ir daugiau atsakymų. Šį jo patarimą naudoju projektuodama ir eksperimentuodama. Akivaizdus sprendimas ne visada yra geriausias. Buvau tris kartus pašalinta iš mokyklos, bet mano šeima manimi tikėjo. Ir architektūroje esu tokia – užsispyrusi, ištverminga ir tikinti. Tiesa, kartais šiuos mano bruožus papildo humoras, o kartais apima nerimas – ką gi kiti pamanys. Deja, nerimas dėl kitoniškumo sulaiko žmones nuo pažangos, jie negali atitrūkti nuo pasenusių doktrinų.“

M. Krasojević naudoja architektūrą kaip naujų galimybių įrankį aplinkai kurti. „Jei mes, architektai, netobulėsime, – teigia ji, – galiausiai įstrigsime su tais pačiais nereikšmingais architektūriniais gestais, ir mus supantis pasaulis taps tolimas, su mumis nesusijęs.“ Jos manymu, architektūra turi keistis, ir ta kaita turi prasidėti nuo švietimo institucijų, kuriose nebeliko požiūrių susidūrimų, tik sterilizuota, mandagi aplinka.

„Kažkas vis įsižeidžia arba jam reikia terapijos ir emocinės paramos, mat su juo nesutinkama. Šis mandagus tūpinėjimas vienų aplink kitus nepadeda įveikti visuomenės problemų, kurios skverbiasi vis giliau ir į architektūrą“, – sako architektė.

Prioritetai ir nuostatos

„Mano prioritetai – būdai prisitaikyti prie aplinkos, atsinaujinančių išteklių energijos integravimas į kiekvieną projektą, atspindintį artimiausią aplinką, – vardija M. Krasojević. – Pastatai turi būti veiksmingai tvarūs, jiems reikia naujų saulės, vėjo, šilumos, slėgio ir vandens integravimo sistemų. Visi pastatai turi gaminti energiją – toks turėtų būti architektūros tikslas. Juk negyvename terariume, reikia įveiklinti gamtą, nes tai yra mūsų egzistencijos pagrindas.“

Pasak architektės, jos projektų partneriai – puslaidininkių, jūrų, mechanikos inžinieriai. Ir ji niekada nedirba su interjero dizaineriais, nes tai esanti „dirbtinai sukurta disciplina“. „Nėra lengva suderinti kūrybiškumą su praktiniais statybos sprendimais. Mano pastebėjimais, Kinijoje ir Saudo Arabijoje daugiau vizionieriškais architektūros projektais besidominčių ir juos finansiškai remiančių žmonių“, – prieina kartoką išvadą unikali kūrėja, už savo tvarius futuristinius projektus pelniusi daugelį prestižinių tarptautinių apdovanojimų. Apžvelkime šešis iš jos įgyvendintų ar įgyvendinamų projektų ir tų, kurie kada nors galbūt bus įgyvendinti.

Pramogų klubas ir koplyčia su termodinaminėmis vėjo jėgainėmis

Labiausiai architektė M. Krasojević didžiuojasi vienu iš savo pastarųjų atsinaujinančių išteklių energijos tiekimo projektų – koplyčia ir šokių klubu netoli Kotoro miesto Juodkalnijos pakrantėje. Vietos gyventojus ši idėja papiktino (pramogų ir maldos namų derinys jiems buvo sunkiai suvokiamas), tačiau projektas šiuo metu plėtojamas, tik statybos dar nepradėtos.

Koplyčia ir šokių klubas iškils netoli skardžio, iš dalies įrengtame, bet nenaudojamame tunelyje. Projektas yra trijų dalių: koplyčia, vėjo turbinų sienos ir klubas. Pastatas išskleistas nuo uolos imituojant vėjo gūsius, koplyčia su šokių klubu sujungta taku per uolėtą vietovę ir spiralinių vėjo jėgainių linijomis. Netradicinės formos koplyčia sukonstruota iš tuščiavidurių plieninių vamzdžių, besivejančių aplink vestibiulyje stovinčius vėjo generatorius. Apskritai visa pastato konstrukcija – tai fantastiška

skulptūrinė kompozicija, tarsi išsiranganti iš vėjo turbinų sienų. Šokių klubas sukonstruotas iš kilpinių plieninių dalių, imituojančių kylančius Juodkalnijos kalnus.

Juodkalnijos kalnuose vyrauja vienas greičiausių vėjų bora, siekiantis iki 40–60 m/s, todėl M. Krasojević komanda sumanė jį įkinkyti gaminti elektros energiją. Ant skardžio aplink skirtingas pastato konstrukcijas ir koplyčios vestibiulyje sumontuotos vertikalios ašies sraigtinės formos vėjo turbinos galės prisitaikyti prie bet kokios vėjo krypties ir greičio, todėl gerai veiks pučiant permainingam gūsingam

vėjui. Be to, tvirtoms nesudėtingų mechanizmų konstrukcijoms reikės tik minimalios priežiūros.

Antra vertus, ne tik vėjas, bet ir žmonių mechaniniai judesiai padės gaminti elektros energiją pastatui apšviesti. Į šokių klubo salės grindis įmontuoti pjezoelektriniai elementai šokėjų kojų energiją pavers elektra klubo ir koplyčios poreikiams. Pjezoenergija, M. Krasojević manymu, už įprastus elektros energijos gamybos būdus yra pranašesnė ekologiniu aspektu, nes jai

išgauti nereikia sudėtingų technologinių procesų, nėra ir sandėliavimo sąnaudų. Pjezoelektriniai elementai šokių klubo grindims gaminami Azijoje, kur šiuo metu skiriamas itin didelis dėmesys pjezoaktyvių medžiagų tyrimams. Pastato statybai tikimasi panaudoti ir daugiau termoelektrinių medžiagų.

Perteklinė energija, išgauta iš vėjo ir šokančių žmonių, bus naudojama Adrijos jūros link vedantiems pavojingai vingiuotiems kalnų keliams apšviesti.

Hidrokinetinės energijos geizeris ir baseinai

Hidrokinetinės energijos kurortą Šiaurės vakarų Škotijos pakrantėje, populiarioje banglenčių ir vandens pramogų vietoje, planuojama pastatyti per artimiausius dvejus metus. Kurortas sujungs turizmą ir atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybą.

Kurorto pagrindas – dirbtinė plūduriuojanti platforma, sudaryta iš šešiakampių tuščiavidurių kolonų, kuriose sumontuotos vertikalios apverčiamos vandens turbinos. Keičiant jų pasvirimo kampą galima padidinti plūduriuojančio kurorto plotą ir reguliuoti vandens patekimą į baseinus. Kolonų forma įkvėpta aplinkinių natūralių vulkaninių uolienų (bazalto) darinių, sukuriančių skirtingo aukščio uždarus baseinus, kurie prisipildo jūros vandens per potvynius. Tuščiavidurių kolonų rėmai sukonstruoti taip, kad vanduo jose kiltų vertikaliomis šachtomis. Tokiu

būdu sukuriamas hidrokinetinis slėgis. Gavusios vandens, turbinos įsijungia ir didelio spaudimo veikiama vandens srovė šauna į viršų. Turbinos efektyviai gamina energiją ir atoslūgių metu, nes vanduo, grįždamas atgal į vandenyną, ir vėl jas įdarbina. Vienas iš šios dirbtinės salos tikslų – pasitelkus moderniausius technologinius sprendinius atkurti ir apsaugoti vandenyno pakrantę. Turbinų grupės bus pritvirtinamos aplinkos poveikiui atspariu geopolimeriniu betonu. Svarstoma tokius plūduriuojančius potvynių baseinus ateityje prišvartuoti įvairiose Škotijos pakrantės vietose. Prie šio projekto dirbę mokslininkai patvirtino, kad tokie dirbtiniai baseinai darytų teigiamą įtaką vandenyno ekosistemai. Šiuo metu planuojamos keturios baseinų buveinės. Jose skirsis deguonies kiekis vandenyje, bangų jėga ir druskos koncentracija, todėl bus priviliojama vis kitų rūšių vandenyno gyvūnija. Vienas vandens tur-

binas laikys poliai, įkalti uolėtoje pakrantėje, o kitos plūduriuos vandenyne. Jas fiksuos minėtosios betoninės konstrukcijos, inkarais pritvirtintos prie jūros dugno –panašiai kaip naftos platformos. Dar vienas baseinas tieks šiltesnį dirbtinio geizerio vandenį, nes kurortas, be abejo, turi traukti turistus. Atvykusieji galės grožėtis pakrantės vaizdais sėdėdami ant atlenkiamų lengvų ir rūdims atsparių cinkuoto plieno suolelių, pritvirtintų prie natūralių uolų. Kurorte bus įrengti keli tarpusavyje sujungti nameliai su cinkuoto plieno santvaromis. Pagal poreikį nameliai galės būti transformuojami iš atviro plano erdvės į privatesnes zonas. Kurortas paruoštas trumpalaikėms viešnagėms, todėl jokios prabangos nėra. Elektros energiją kurortui gamins saulės jėgainės, sumontuotos ant pastatų atbrailų. Perteklinė energija bus skirta 1000 Škotijos žemyninės dalies namų.

Ekokremavimas, arba Holografinis krematoriumas

Los Andželo apskrityje, Santa Monikoje, įgyvendinamas 12 mln. dolerių vertės projektas mirusiųjų atminimui neįprastais būdais įamžinti. Čia sudegintų palaikų pelenai bus paverčiami tatuiruočių rašalu, betoniniu rifu ir net fejerverkais danguje.

„Margot Krasojević® Architects“ siekia pakeisti krematoriumo sampratą paversdami deginimą ypatinga atsisveikinimo ceremonija. Modernus kremavimas vyks naudojant saulės energiją, nes, pasak architektės M. Krasojević, tradiciniu būdu kremuojant kūnus energijos suvartojama ir toksiškų teršalų į atmosferą išmetama daug daugiau nei šiam tikslui naudojant biodujas ar saulės

energiją. Kol velionio palaikai bus kremuojami, pro susirinkusių artimųjų akis zoetrope (cilindro formos optinis mechanizmas, animacijos pirmtakas) arba hologramoje bėgs jo gyvenimo akimirkos.

Betoninis krematoriumo pastatas stiklo puoštu sustiprintomis konstrukcijomis primins įstrižų arkų fraktalus. Viduje suprojektuotos keturios zonos – kremavimo kamera, liuminescencinis zoetropo atminimų sodas su šviesos diodais, koplyčia, iš kurios atsivers vaizdas į kremavimo kamerą, ir erdvė, kurioje artimiesiems bus atiduodami velionio pelenai pageidaujamu pavidalu.

Kremavimo kameroje numatyti kombinuoti dichroninio ir Frenelio lęšių stiklo sluoksniai, skirti saulės spinduliams koncentruoti, kad būtų

pasiekta reikiama temperatūra kremuoti. Paraboliniai atšvaitai, supantys krematoriumo kamerą, taip pat galės būti reguliuojami, kad būtų pasiekta didžiausia saulės kaitros koncentracija. Debesuotomis dienomis, kai kūnų nebus įmanoma kremuoti naudojant saulės energiją, numatyta pasitelkti atsarginį generatorių, varomą biodujomis.

Krematoriume suprojektuoti atskiri išėjimas ir įėjimas gedintiesiems. Vidaus patalpas numatyta atskirti permatomomis poliesterio plėvelės pertvaromis, kurias būtų galima transformuoti į privatesnes erdves priklausomai nuo žiūrėjimo kampo. Architektės teigimu, būtent toks ir yra sumanymas – krematoriumo erdvės tarsi išnyra ir vėl atsiranda, pakyla nuo žemės ir išnyksta.

Turbinų viešbutis

Kinijoje, Pietų Kinijos jūros skalaujamos Hainano salos įlankoje, 2020 m. vietos kino kompanijos užsakymu pagal „Margot Krasojević® Architects“ projektą pastatytas vandens turbinų viešbutis – ne tik salos svečių apgyvendinimo, bet ir fantastinių filmų kūrybos vieta. Viešbučio konstrukcijos idėja kilo stebint potvynius uolėtose pakrantėse.

Iš plieno ir aliuminio pagamintas viešbučio korpusas primena valtį – tokią lengvą, kad švelniai siūbuotų ant bangų, bet ganėtinai tvirtą, kad nesulūžtų. Pastatas į jūrą panyra tiek, kad sugautų potvynio bangas ir jose siūbuotų. Jis iš dalies pritvirtintas prie pakrantės uolos, dėl to gali lengvai judėti vandenyje. Energiją viešbučiui gaminančios turbinos iki pusės įkastos į įlankos smėlį, todėl potvynio metu pagamina daugiau energijos. Vien iš perdirbtų statybinių medžiagų pastatytame viešbutyje įrengta ir saulės jėgainė. Į viešbutį patenkama laiptais arba rampa, vedančia į viešbučio fojė. Pastate yra 30 povandenio laivo kajutes primenančių miegamųjų su iliuminatoriais, tad svečiai pro juos gali stebėti bangų mūšą ir uolas.

Aplink pastatą įrengti baseinai. Kai nevyksta filmavimai, čia veikia sveikatingumo centras.

Plūduriuojantis viešbutisplastiko gaudyklė

Nepaliaujamai didėjanti plastiko tarša vandenynuose neaplenkė ir Indijos vandenyno Kokosų (Kilingo) salyno į pietus nuo Australijos. Siekdami išsaugoti salyno ekosistemas, „Margot Krasojević® Architects“ pasiūlė pastatyti nedidelį tvarų plūduriuojantį viešbutį, kuris būtų ne tik apgyvendinimo įstaiga, bet ir vandenynu keliaujančių plastikinių atliekų gaudyklė bei talpykla. Šią idėją įkvėpė olandų komanda, ieškojusi,

kaip panaudoti įvairias išmestas medžiagas žemei rekultivuoti.

M. Krasojević komanda, norėdama suprasti, kaip surinkti išmestą plastiką ir panaudoti dirbtinei salai-viešbučiui, pasitelkė modeliavimo programinę įrangą ir sudarė plastiko atliekų sankaupų žemėlapį. Tai tapo viešbučio projekto atspirties tašku.

Plūduriuojančio viešbučio-plastiko gaudyklės pagrindą sudaro smėliu ir dumblu užpiltas iš vandenyno sugraibyto plastiko sąvartynas su pinta biologiškai skaidaus pluošto tinklelio

struktūra aplink kraštus. Sala yra pritvirtinta prie vandenyno dugno. Dirbtinio pluošto tinklelyje yra augalų šaknis primenantys „čiuptuvai“, kurie kylant vandeniui išsiskleidžia ir sukuria dirbtinį barjerą plaukiančioms atliekoms. Sugautos atliekos prijungiamos prie salos ir tampa jos vis didėjančios „gelbėjimosi liemenės“ dalimi – t. y. kaip plūdurai saugo, kad ji neapvirstų. Ši puiki gaudyklė per mėnesį sulaiko tiek šiukšlių, kad iš jų būtų galima suformuoti pripučiamą sraigtasparnių pakilimo aikštelę.

Architektai siekė, kad dirbtinė plastiko sala funkcionuotų kaip nuolat savaime atsinaujinanti sistema. Atliekų vis daugėja, jų sluoksnis vis storėja ir tankėja, o kartu vis labiau slopinamos į krantą atsimušančios bangos, stabdoma krantų erozija. Kitaip tariant, dirbtinė sala veikia kaip natūrali mangrovė – prie potvynių ir atoslūgių bei sūraus vandens prisitaikiusi krūmynų ir kitų augalų ekosistema, kur susiraizgusios augalų orinės (kvėpuojamosios) arba į minkštą gruntą įsmigusios pridėtinės šaknys laiko augalus, kad jų nenuneštų atoslūgių vanduo.

Dirbtinės plastiko salos viešbutyje suprojektuoti kuklūs kambariai, iš kranto jį galima pasiekti valtimi.

Rūko lašai SPA ir žemės ūkiui

Didelėje Ilamo rajono (Rytų Nepalas) teritorijoje plėtojamas žemės ūkis – čia yra daug arbatos plantacijų.

Antra vertus, ši vietovė garsėja ir nuostabiu kraštovaizdžiu, tad joje yra daug hidroterapijos, SPA centrų. Taigi, vanduo čia nuolat reikalingas – tiek arbatos plantacijoms laistyti, tiek sveikatinimo centrų veiklai palaikyti.

Atsižvelgę į tai, kad skirtingo aukščio Ilamo rajono kalnuose vyraujantis skirtingas klimatas suformuoja didelės drėgmės zonas ir rūką, „Margot Krasojević® Architects“ pasiūlė sukurti natūralią aplinką puoselėjančią rūko panaudojimo struktūrą, įgalinančią per dieną pagaminti vidutiniškai 3–5 tūkst. litrų filtruoto vandens.

Idėja grįsta kondensato, arba rasos rinkimo, praktika. Kadaise medžių rasą, pastatę po laja indus, rinko inkai, kondesacijos principu vandens prasimanydavo ir kitų kraštų gyventojai. Iki šiol rasa natūralaus drėkinimo tikslams pasitelkiama Namibo dykumoje.

Išanalizavusi šią žmonijos patirtį, M. Krasojević komanda suprojektavo rūko vandens surinkimo kompleksą kalnuose. Jį sudaro trys pagrindinės dalys: SPA pastatas, prie jo fasado pritvirtintas lopšys, laikantis pagal kraštovaizdį išgaubtus pakabinamus polipropileno tinklus rūkui rinkti, ir surinkto filtruoto rūko vandens rezervuarai. Iš šių dalių suformuojama geriamojo ir plantacijoms laistyti skirto vandens tiekimo sistema.

Rūkas renkamas specialiais raschel tinklais, supintais vertikaliai ištemptais trikampiais. Šie tinklai sulaiko daugumą vandens lašelių ir nukreipia juos į surinkimo lovelius, iš ten vanduo per filtrus vamzdžiais teka į rezervuarus, kur saulės siurbliais yra paskirstomas į reikiamas zonas. Tinklai kabinami dalimis, kad būtų galima juos perkelti ir į kitas vietas, prisitaikant prie natūralių kraštovaizdžio kontūrų.

DAUGIAU NEI TIKROVĖS ATSPINDYS

Pagal „Claerhout-Van Biervliet architects“ informaciją, pateiktą v2com , parengė Rosita Rastauskienė

Vieni iš didžiausių šiandienio statybų sektoriaus iššūkių – ribota erdvė ir būtinybė užtikrinti tvarumą. Novatoriškų idėjų generatorė belgų architektūros studija „Claerhout-Van Biervliet Architects“ šias problemas siūlo įveikti transformuojant įprastą realybę. Architektų suprojektuotas gyvenamasis namas su dideliu kiemeliu pastato šerdyje tarsi periskopas iškyla virš horizonto!

Adriaano Claerhout vizualizacijos

Knokė-Heisto (Knokke-Heist) mieste Belgijoje įsikūrusi architektūros studija „Claerhout-Van Biervliet“ – įvairių sričių architektų, inžinierių ir dizainerių komanda, kurianti ir įgyvendinanti originalias architektūros, interjero ir gaminių dizaino koncepcijas. Daugiausia dėmesio kūrėjai skiria aukštos klasės gyvenamųjų namų architektūrai,

tačiau mielai imasi ir kultūros objektų, biurų projektų.

Studijos branduolys – meno istorijos ir architektūros magistro laipsnius įgijęs Xaveeras Claerhout, inžinerijos ir architektūros magistrė Barbara Van Biervliet, taip pat Adriaanas Claerhout, kūrėjas ir meninių filmų režisierius. Būtent jie yra ir projekto „Periscope House“ autoriai.

Novatoriškas projektas jau buvo įvertintas „BLT Built Design“ apdovanojimu ir „Architecture Masterprize“ garbingu paminėjimu, o dabar jo kūrėjai tapo prestižinio konkurso „Architizer A+Award 2024“ privačių namų – nepastatytų pastatų kategorijos laureatais, taip pat pelnė specialųjį „Architizer A+“ paminėjimą už tvarias idėjas.

POŽEMIO ĮVAIZDĮ KEIČIA

VEIDRODŽIAI

Požeminis pastatas vasarą puikiai vėsina, o žiemą – šildo. Jis taip pat daro mažesnį vizualinį poveikį kraštovaizdžiui. Tačiau jo erdvės tamsios ir niūrios, jose nemalonu ir gyventi, ir dirbti. Iš jų, deja, nepavyks pasigrožėti panorama. Ir šie trūkumai nustelbia anksčiau minėtus privalumus.

„Periscope House“ kūrėjai, sėmęsi įkvėpimo iš romėnų ir Paladijo Veneto vilų erdvinių sprendinių,

išmąstė, kaip žemiau vietovės žemės lygio pastatytą namą pripildyti šviesos ir jo gyventojams suteikti galimybę gėrėtis aplinkos vaizdais. Periskopinis namas – stacionarus dviejų lygių požeminis statinys su dvigubų konstrukcijų kontūru. Siekiant optimizuoti požeminių aukštų apšvietimą ir vaizdą, ant šių konstrukcijų, kurias galima pakelti vieną nepriklausomai nuo kitos, periskopo

principu 45 laipsnių kampu sumontuoti veidrodžiai. Jų vietas galima keisti pagal naudojamo lygio erdves. Naktį, kai šviesos ir vaizdo nebereikia, veidrodžių konstrukcijos nuleidžiamos ir išnyksta kraštovaizdyje. Naudojant veidrodines konstrukcijas natūrali šviesa plūsta į visas erdves, yra matomas peizažas, kitaip tariant, periskopinė struktūra veikia kaip „erdvės stiprintuvas“.

VEIDRODŽIŲ SISTEMA – IR AUGALŲ KONTEINERIS, IR ELEKTROS GENERATORĖ

Pastatą supančios mobilios veidrodinės dalys padeda pasiekti ir daugiau tvarumo tikslų.

Viršutinė veidrodinė konstrukcija naudojama kaip konteineris kabantiems augalams ir neaukštiems krūmams, todėl visos pastato erdvės pilnos vešlios žalumos.

Be to, dienos metu saulės energija varomi varikliai pakelia veidrodžius, o po saulėlydžio lėtai nuleidžia, ir šie apgaubia pastatą. Keliant veidrodžius virš kraštovaizdžio kartu keliami ir sunkūs augalų konteineriai, visą šią potencialią kilnojamos masės gravitacinę energiją galima paversti mechanine energija, kuri varytų generatorių ir gamintų elektros energiją. Taigi esminė pastato dalis gali būti naudojama kaip visiškai aplinkai nekenksminga gravitacinė baterija atsinaujinančių išteklių energijai kaupti, juolab kad energija veidrodinėms dalims kiloti gaunama iš saulės modulių, sumontuotų pastato viršutiniame aukšte.

PERISKOPINIS PRINCIPAS –UNIVERSALUS

Gali atrodyti, kad periskopinis namas kimšte prikimštas aukštųjų technologijų. Iš tikrųjų projektuotojai pasitelkė įprastas technologijas, tik jos užstatytoje aplinkoje yra naudojamos kitiems tikslams.

„Periscope House“ – gyvenamosios paskirties projektas, tačiau jį galima adaptuoti ir, pavyzdžiui, biurų, muziejų bei kitų kultūros įstaigų reikmėms. Tiek projekto autorių, tiek jo vertintojų nuomone, tokios požeminės erdvės gali suteikti netikėtų galimybių.

Novatoriškas periskopinis namas –tai daugiau nei tikrovės atspindys. Pasak jo kūrėjų, jis iš esmės keičia jos suvokimą ir yra dar vienas didelis žingsnis tvaresnio pasaulio link.

NT KODAS 2024: KOKIUOSE NAMUOSE

GYVENSIME RYTOJ?

Spalio 17 d. Vilniuje vyko žurnalo STRUCTUM surengta konferencija nekilnojamojo turto sektoriaus aktualijoms, lūkesčiams ir iššūkiams aptarti. Norinčiųjų išgirsti Lietuvos ir užsienio ekspertų pranešimus, susipažinti su NT rinkos naujienomis bei naujovėmis ir pasisemti žinių buvo tiek daug, kad kai kurie ir netilpo į salę.

Agata Stupakova Evelinos Šiukšterytės nuotr.

Jokia paslaptis – artimiausiu metu NT sektoriaus laukia nemažai pokyčių, ir prie jų reikės prisitaikyti, tuo pat metu stengiantis išlaikyti konkurencingumą rinkoje. O tam gali prireikti įvairių drąsių ir ypatingų sprendimų. Būtent apie juos ir nuo lapkričio 1 d. įsigaliojančius Statybos įstatymo pakeitimus kalbėjo STRUCTUM konferencijos pranešėjai.

Pirmasis į sceną žengė Artūras Kriukovas, „JUNG Vilnius“ Techninio skyriaus vadovas. Savo pranešime pavadinimu „Išmanus daugiabutis: ar tam jau atėjo laikas?“ jis pristatė šiuolaikiniuose būstuose diegiamas JUNG inovacijas ir papasakojo, kaip jos gali palengvinti mūsų kasdienybę.

„Paprastas plytų pastatas, priešingai nei išmanus namas, negalės ilgainiui prisitaikyti prie besikeičiančių įstatymų. Išmanūs namai leidžia būti individualybe. Norėtųsi, kad tas laikas, kada bent pusė daugiabučių bus išmanūs, ateitų kuo greičiau“, –sakė „JUNG Vilnius“ Techninio skyriaus vadovas.

Antrasis pranešėjas – Tadas Skiparis, SAMSUNG verslo plėtros vadovas, aptarė „Samsung“ inovacijų taikymą NT sektoriuje ir pristatė „Samsung“ naujoves, paminėdamas modernius Lietuvos pastatus, kuriuose jos jau yra pritaikytos. Pajuokavęs, kad jo pranešimas kiek panašus į pirmąjį, T. Skiparis pasidžiaugė, kad „Samsung“ ir JUNG įmonės bendradarbiauja. „Išmanūs sprendimai – būtent tai yra inovacija ir ateitis“, – pabrėžė T. Skiparis.

Bene daugiausia klausimų sulaukė

Vaidotas Rabačius, MTEP projektų vadovas, skaitęs pranešimą tema „Savaime sutankėjančio grunto panaudojimas pramoninių ir civilinių pastatų statybai“. Pradėjęs pranešimą žodžiais, kad „inovacijos yra ne tik kosmose, bet ir čia pat, ant žemės“, V. Rabačius pristatė projektus, kuriuose buvo panaudotas savaime sukietėjantis gruntas, ir paaiškino, kodėl jis ypatingas ir kodėl tai yra ateities medžiaga.

„Visas grunto savybes galima sumodeliuoti taip, kaip reikia statomam pastatui. Dėl unikalių SSMG savybių galimi visiškai nauji technologiniai / inžineriniai sprendiniai statybų aikštelėje“, – teigė MTEP projektų vadovas.

Artūras Kriukovas

Tadas Skiparis

Vaidotas Rabačius

Ketvirtasis pranešėjas – Gytis Jakučionis, YIT LIETUVA nekilnojamojo turto verslo direktorius. Jis skaitė pranešimą apie miestą puošiančius namus ir pristatė ne tik jau puikiai žinomus projektus bei objektus, bet ir naujienas. G. Jakučionis papasakojo, kaip YIT LIETUVA komanda kruopščiai dirba rengdama projektus ir kaip atsirenka vietas, kur jie bus įgyvendinami.

„Rinkdamiesi sklypą ieškome didelės teritorijos, taip lengviau įgyvendinti idėją. Norime kiemų žalių ir laisvai naudojamų, be automobilių. Taip pat mums svarbu, kad kvartaluose būtų ne tik gyvenamosios patalpos, – norime ir komercinių“, – akcentavo pranešėjas.

Vieną svarbiausių NT sektoriaus aktualijų savo pranešime „Statybos reguliavimo pakeitimai – kas keisis nuo lapkričio 1 d.?“ aptarė Simonas Skukauskas, SORAINEN partneris, advokatas. Jis pabrėžė, kad viena svarbiausių naujovių, laukiančių visų dirbančiųjų NT srityje, – projektavimo etapų sumažinimas nuo trijų iki dviejų. Pasak jo, nors nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiantys pakeitimai turės teigiamą poveikį statybos procesams, vis dėlto jie gali sukelti naujų iššūkių projektų plėtotojams ir statytojams.

„Mano pranešimas techniškas, tačiau labai svarbus. Džiugu, kad keičiasi ideologinis požiūris“, – sakė S. Skukauskas.

Šeštasis į sceną žengė architektas

Paulius Kisielis, studijos „METRO architektūra“ vadovas. Jis kalbėjo apie emocijas kuriančias struktūras. Pristatęs savo įmonės sukurtus projektus, papasakojęs, kaip architektūra yra susijusi su žmonių emocijomis, o emocijos – su architektūra, jis priėjo išvadą, kad kartais viso grožio esmė yra paprastumas. „Paprastais spren-

dimais galime sukurti stiprias emocijas“, – teigė P. Kisielis.

Architektūros tematiką pratęsė ir kitas architektas – Tomas Lapė, STUDIJA LAPE įkūrėjas. Jis labai poetiškai gvildeno temą „Kokiuose namuose gyvensime rytoj?“ Architektas pristatė STUDIJA LAPE įgyvendintus projektus ir paaiškino, kodėl jam dabartis yra svarbesnė nei ateitis. „Pagarba praeičiai plius pagarba dabarčiai lygu pagarba ateičiai“, – sakė T. Lapė.

Konferencijos kulminacija – Lorenzo Mattozzi, visame pasaulyje įspūdingais inovaciniais projektais garsėjančios Nyderlandų architektų studijos MVRDV architekto, pranešimas. L. Mattozzi pasirinko temą „MVRDV požiūris į gyvenamojo būsto tankį“ ir pasakojo, kaip studija sprendžia tankio problemas, iš kur semiasi įkvėpimo ir kaip galiausiai idėjos virsta realybe.

Paulius Kisielis

Tomas Lapė

Gytis Jakučionis

Simonas Skukauskas

Lorenzo Mattozzi

PROJEKTAS ATEITIES BIURAS 2024

Tikslingai suplanuotas ir įrengtas, biuras ne tik daro gerą pirmąjį įspūdį potencialiems klientams ir partneriams, bet ir padeda optimizuoti darbo procesą. Tai svarbi dinamiška aplinka, formuojanti įmonės kultūrą ir turinti didelės įtakos verslo sėkmei. Globalių tyrimų duomenimis, jei darbuotojai biure jaučiasi gerai, jų darbingumas padidėja net 56 proc.! Akivaizdu: biure turi būti svarbu kiekvieno darbuotojo savijauta, poreikiai ir sveikata Žurnalas „Structum“, norėdamas paskatinti architektus ir dizainerius ieškoti naujų idealios darbo aplinkos sprendinių, o įvairių architektūros, inžinerijos, statybų pramonės sektoriaus atstovus – kurti bendradarbiavimo sinergiją, skelbia konkursą ATEITIES BIURAS!

KONKURSO DALYVĖS: Karolina Vaitaitytė ir Evelina Čivilytė karolina@carollinedesign.lt evelina@carollinedesign.lt

Dažnai susiduriama su problema, kad įsirengiant biurą nenorima per daug investuoti į nuomojamas patalpas. Mūsų siūloma modulinė sistema suteikia galimybę turėti biurą pagal savo poreikius: kombinacijų ir išdėstymo variantai išties beribiai. Negana to, laikui bėgant nesudėtinga papildomai sukurti naujas darbo vietas, padidinti ar sumažinti jau esamų modulių plotus, atnaujinti apdailą ar net pakeisti biuro lokaciją – tiesiog modulius išrenkant ir pervežant kitur. Tokio tipo sistemoms tinka ir visiškai „plikos“ patalpos.

Sistema (karkasas, grindys, stiklinės pertvaros) yra surenkama ir nuomojama, taigi keičiant biuro patalpas į mažesnes / didesnes arba apskritai jų atsisakant būtų galima sistemą (ar jos dalį) tiek grąžinti nuomai, tiek papildyti naujais komponentais.

Apdailinės plokštės – individualūs pasirinkimai, leidžiantys kiekvieną biurą įrengti ir charakterizuoti savaip. Tarp vidinės ir išorinės plokščių – tarpas elektros instaliacijai ir esant poreikiui – garso izoliacijai.

Dažnas, dirbantis biure, labiausiai pavargsta ne nuo paties darbo, o nuo dirgiklių, neleidžiančių susikaupti, todėl mūsų siūloma strategija – vienvietės darbo vietos. Ten, kur reikalingas komandinis darbas – su galimybe atidaryti / uždaryti pertvaras tarp komandos narių.

Partnerių produktai

ISKU. Laisvalaikio erdvei pasirinktos „Big Hug Easy“ kėdės, kurių porankiai leis atsipalaiduoti poilsio akimirkomis, o prie jų derinami „Solt Coffee“ kavos staliukai. Taip pat poilsio erdvėje pailsėti kvies „Monkey Corner“ sofa. „Joy Universal“ stalas, kuris puikiai tinka bet kurioje erdvėje ir tiek susirinkimų erdvei, tiek bet kuriai bendrai erdvei. Darbo vietoms pasirinkti „ISKU Style T EL“ moduliniai elektra reguliuojami stalai ir reguliuojamo aukščio „MyFlow“ kėdė su ratukais.

IMPEKA. Funkcionaliam ir išskirtiniam biuro dizainui sukurti IMPEKA savo asortimente siūlo EGGER dekorus, skirtus baldų ir interjero dizainui. Virtuvės baldams parinkta „U705 ST9 Angora Grey“ spalva. Taip pat virtuvės spintelėms pasirinktos išskirtinio dizaino, matinės juodos spalvos rankenėlės 8912 AL6 (200 mm). Sienoms pasirinktos medžio dekoro „H3450 ST22 White Fleetwood“ plokštės.

KNAUF CEILING SOLUTIONS siūlo platų lubų dizainų pasirinkimą. „ADAGIO Acoustic+“ dėl išskirtinio oro pralaidumo (be filtravimo efekto) paviršius ilgą laiką išlieka baltesnis ir šviesesnis. Plokštė taip pat užtikrina itin gerą akustiką. Tai aukščiausios kokybės sistema, sukurta pagal aukščiausius geresnio dizaino, geresnio įrengimo ir geresnės erdvės standartus.

TORK. Projektui pasirinkti „Tork“ dizaino linijos „Elevation“ produktai. „Tork“ muilo ir dezinfekantų dozatorius tinka bet kuriai vietai, jį galima pripildyti įvairių rūšių „Tork“ muilo, dezinfekanto ar losjono hermetiškuose buteliuose. 50 l šiukšliadėžė puikiai tinka daugelyje higieninių patalpų, nes ją galima montuoti atsižvelgiant į turimą vietą ir poreikius. Tualetinio popieriaus ritinių dozatorius „Tork SmartOne®“ – tai efektyvi dozavimo sistema, tinkama higieninėms patalpoms. „Tork Xpress® Multifold Mini“ sulankstytų popierinių rankšluosčių dozatorius puikiai tinka mažai ir vidutiniškai lankomoms patalpoms. Dozavimo po vieną lapelį sistema mažina popierinių rankšluosčių naudojimą ir atliekų kiekį.

JUNG siūlo didelę jungiklių, kištukinių lizdų ir kt. produktų įvairovę, kuri atitinka mūsų projekto idėją. Kiekvienas biuras, naudodamas mūsų siūlomą modulinę biurų sistemą, atitinkamai gali naudoti ir kitus JUNG produktus pagal individualią biuro viziją – tiek spalviškai, tiek stilistiškai. Plati JUNG LS asortimento gaminių paletė atitinka visus techninius ir dizaino reikalavimus privačioje ir komercinėje statyboje. Jungiklių, kištukinių lizdų ir daviklių serija LS990 puikiai papuošia bet kurį interjerą.

GROHE. Virtuvės erdvei pasirinkta aukščiausios kokybės GROHE K800 dizaino nerūdijančiojo plieno plautuvė

ir elegantiškas GROHE K7 profesionalaus stiliaus virtuvinis maišytuvas su 360° pasukamu spyruokliniu snapu, užtikrinančiu maksimalų lankstumą, ir tvirtu metaliniu purškikliu, leidžiančiu lengvai perjungti purškimo funkciją, ir atvirkščiai. Sanitariniame mazge pasirinktas bekontaktis sieninis GROHE 36 334 SD0 maišytuvas ir nerūdijančiojo plieno vandens nuleidimo klavišas 38 698 SD1.

IDEAL STANDARD. Sanitariniame mazge pasirinktas ant grindų statomas ir vandenį taupantis unitazas „Blend Cube T368801“ su „AquaBlade®“ technologija. Kiekvienas unitazo „Blend“ kampas buvo kruopščiai apgalvotas, kad būtų užtikrintas absoliutus dizaino grynumas. Taip pat pasirinktas „Ideal Standard i.life A T462201 Vanity Basin“ 124 cm praustuvas, kuris yra ir praktiškas, ir gražus.

Vonios įranga visuomeninėse erdvėse: svarbiausi pasirinkimo kriterijai

KAS SVARBU VISUOMENINIAM VONIOS KAMBARIUI, KAD JIS NE TIK BŪTŲ FUNKCIONALUS, ESTETIŠKAS, BET

IR PRISIDĖTŲ PRIE VERSLO SĖKMĖS? APTARKIME SU EKSPERTAIS.

Higiena, greitas valymas, eksploatavimo kaštų taupymas, ilgalaikiškumas, dideles apkrovas atlaikanti kokybė – šiuos visuomeninio vonios kambario privalumus pabrėžia ekspertai. „Šiandien prioritetas yra tvarumas: bet kokių išteklių taupymas, ilga eksploatavimo trukmė, praktiškumas, lengva priežiūra. Tai ypač svarbu visuomeninėms erdvėms“, –teigia interjero dizainerė Ana Drutel. Vonios įrangos kompanijos „Villeroy & Boch“ atstovas Valdas Povilauskas vardija keletą tarpusavyje susijusių aspektų. Pavyzdžiui, pasirinkus patogiau, lengviau ir greičiau valomą vonios keramiką ne tik sumažinamos vandens bei priemonių sąnaudos, bet ir sutrumpinamas valymo laikas. Tai lemia ir mažesnius valymo paslaugų kaštus, o viešbučių versle užtikrina greitesnį kambarių paruošimą, t. y. didina apyvartumą.

Efektyviai nuplaunamas

unitazas

Gerai nuplaunant unitazą užtikrinama nepriekaištinga švara, paprastesnis ir greitesnis valymas, be to, mažinama užkimšimo (pavyzdžiui, popieriumi) tikimybė. „Villeroy & Boch“ unitazas „Twistflush [e3]“ unikalus dėl savo itin galingo sūkurinio nuplovimo technologijos.

Įrengusi „Twistflush [e3]“ unitazus, 1000 darbuotojų kompanija per metus gali sutaupyti 675 000 litrų vandens. Tokį kiekį vandens per metus suvartoja 14 žmonių.

Daugiau nei 10 kartų ES standarto reikalavimus viršijantis nuplovimo efektyvumas ypač aktualus visuomeniniam ir komerciniam sektoriui. Be to, tik 3–4,5 litro vandens per vieną nuleidimą suvartojantis įrenginys 1000 darbuotojų kompanijai sutaupo 675 000 litrų vandens per metus. Kitas šiuolaikinių unitazų privalumas –beapvadinis dubens dizainas. Dėl to unitazai išvalomi dvigubai greičiau nei standartiniai uždaro krašto unitazai. Tyrimais įrodyta, kad tokiu būdu 6400 darbuotojų įmonėje per metus sutaupoma 16 000 eurų valymo kaštų.

„Naujos kartos unitazai su sūkurinės srovės technologija tinkamai nuplaunami suvartojant gerokai mažiau vandens. Tai labai svarbu tvarumo aspektu – vanduo nebėga veltui ir naudojama kuo mažiau agresyvių valymo priemonių“, – pabrėžia A. Drutel.

„Antibac“ sidabro jonai yra pačioje glazūroje, todėl veikia visą produkto gyvavimo laiką, nėra pažeidžiami ar nuvalomi naudojant chemines ar abrazyvines priemones.

„Visuomeninės paskirties vonios kambaryje agresyvesnių cheminių priemonių nebijantys paviršiai itin svarbūs, nes valymo komanda priemones renkasi savo nuožiūra, – atkreipia dėmesį A. Drutel. – Keramika turi atlaikyti kasdienį trynimą, agresyvių valymo, dezinfekcijos priemonių poveikį, paviršiai turi būti neįgeriantys, atsparūs kalkių ir kitų medžiagų nuosėdoms.“

Galiausiai visuomeniniuose objektuose vonios kambario įranga privalo atlaikyti dideles žmonių srauto apkrovas. Kitu atveju gali tekti dažnai keisti sunkiai pakeičiamus dalykus. A. Drutel teigimu, kartą investavus, sutaupoma naudojimo metu. D. Daskevičiūtė antrina kolegei ir priduria: patikimo gamintojo garantuojamą kokybę rinktis verta.

Kokybiška keramika

Interjero dizainerė Dovilė Daskevičiūtė, kalbėdama apie sanitarinio mazgo ar vonios kambario įrengimą, akcentuoja kokybiškas medžiagas. „Pasirinkus prastus gaminius galima nusivilti ir nukentėti finansiškai – keičiant nekokybiškus santechnikos prietaisus“, – atkreipia dėmesį D. Daskevičiūtė ir pateikia svarbių argumentų: itin dažną vonios kambario naudojimą ir sudėtingą santechnikos ar keramikos keitimo procesą. Kaip tik dėl to interjero dizainerė klientams visada rekomenduoja patikimus gamintojus.

Keramika su inovatyviomis technologijomis – ne tik puikus pasirinkimas kokybiškam privačiam vonios kambariui, bet ir ilgaamžiškumo bei

patvarumo garantas visuomeninei higienos erdvei. „Villeroy & Boch“ patentuotas keramikos paviršius „CeramicPlus“ atstumia nešvarumus ir vandens likučius, todėl ant jo nesikaupia purvas ir kalkės. Be to, puikiam rezultatui pasiekti reikia itin mažai valymo priemonės.

V. Povilauskas pamini ir visuomeninėms patalpoms itin svarbią antibakterinę keramikos glazūrą „Antibac“. Joje esantys sidabro jonai iki 99,9 proc. sumažina bakterijų augimą ir taip suteikia antibakterinį efektą. Produktai su „Villeroy & Boch“ patentuota antibakterine glazūra aktualūs ligoninėms, slaugos namams, intensyvaus judėjimo objektams – oro uostams, prekybos centrams, biurams, stadionams.

Su „CeramicPlus“ sutaupoma 80 % vandens, 80 % buitinės chemijos priemonių ir 80 % valymo laiko.

Villeroy & Boch

Gustavsberg OY filialas

Polocko g. 28B-1 / 01205 Vilnius

+370 5 246 0810

www.villeroy-boch.com

7 ŠVAROS PATARIMAI

Kasdienybėje nė nesusimąstome, kad kiekvienos naujos įrengtos erdvės ar pastato pristatymas visuomenei prasideda tik tada, kai patalpos preciziškai išvalytos, langai spindi švara ir nelieka nė menkiausio ženklo, kad estetikos pripildyta aplinka visiškai neseniai dar buvo apdulkėjusi statybų aikštelė.

Kad naujos patalpos išliktų švarios ne tik atidarymo dieną, bet ir kasdieną, jų priežiūros sprendimais reikėtų pradėti rūpintis prieš renkantis apdailos medžiagas. Baltijos regione didžiausia profesionalių plovimo, valymo, dezinfekcijos ir higienos priemonių bei įrangos tiekėja UAB „Manjana“, švaros ir higienos sprendimais aprūpinanti daugybę skirtingų verslo sričių klientų, dalinasi 7 patarimais, kurie padės komercines patalpas išlaikyti švarias ir gražias lyg atidarymo dieną.

• Patalpų švaros sprendimais pradėkite rūpintis prieš įsirengdami patalpas. Švaros specialistai patars, kaip prižiūrėti vieną ar kitą paviršių, įvertins, ar pasirinkimas ne tik gražus, bet ir praktiškas bei ilgaamžis, ar jis atlaikys didesnį žmonių srautą.

• Rekomenduojame reguliariai rūpintis patalpų švara. Taip paviršiai nespės pasidengti dideliu nešvarumų sluoksniu. Valymui reikės mažiau valiklių ir žmogiškųjų išteklių.

• Komercinių patalpų grindų priežiūra tampa vis paprastesnė ir automatizuota. Dideliais administracinių erdvių grindų plotais jau rūpinasi siurbliai robotai ar robotizuotos grindų valymo mašinos. Tai ekonomiškas ir tvarus pasirinkimas, taupantis žmogiškuosius ir energinius išteklius.

• Rinkitės profesionalias valymo priemones ir specialius mokymus baigusią valymo komandą. Turint žinių, kaip tinkamai prižiūrėti paviršius, kokias valymo priemones naudoti ir kaip tai daryti kokybiškai bei taupiai, pasiekiama geresnių rezultatų.

• Popieriniams rankšluosčiams, rankų muilui ir dezinfekciniams skysčiams tvariai naudoti rinkitės dozatorius. Taip ne tik išvengsite priemonių švaistymo, bet ir išlaikysite stilingą interjerą.

• Nepamirškite skirti papildomo dėmesio kosmetikai, stiprinančiai maitinimo, apgyvendinimo, sveikatingumo ar grožio paslaugas teikiančių įstaigų įvaizdį. Rinkitės tokią kosmetiką, kuri būtų ne tik įsimintina, bet ir lengvai papildoma iš didesnės talpos pakuočių. Taip išvengsite nereikalingo plastiko švaistymo.

• Nepraleiskite progos pasirūpinti reikiama dokumentacija ir vidaus taisyklėmis, atitinkančiomis komercinių patalpų ir vykdomos veiklos higienos normas.

UAB Manjana, sukaupusi ilgametę patirtį ir tikrų profesionalų komanda, visoje Lietuvoje teikia higienos audito, personalo apmokymų bei konsultacijų paslaugas, kurios užtikrina geriausius švaros sprendimus.

Artėjant įmonės veiklos trisdešimtmečiui, Manjana džiaugiasi, kad pasauliniuose tvarumo reitinguose EcoVadis buvo suteiktas bronzinis tvarumo pripažinimo medalis. Su šiuo rezultatu įmonė pateko tarp 35 % tvariausių įmonių pasaulyje. Yra kur tobulėti, tačiau tvarumas buvo ir yra neatsiejama įmonės kultūros dalis, suteikianti tvirtą patikimo darbdavio, verslo partnerio, galvojančio ne tik apie šiandieną, bet ir ateities kartas, statusą.

Ieškote švaros sprendimų komercinėms, administracinėms patalpoms ar savo namams - švaros adresas Manjana.

ŠVAROS SPRENDIMAI VISOJE LIETUVOJE

ARCHITEKTAI IR DIZAINERIAI KURIA GYVŪNAMS

Vieną dieną bjauriu charakteriu garsėjęs pasaulinio garso architektas Frankas Lloydas Wrightas gavo 12-mečio Jimo Bergerio laišką. Berniukas prašė sukurti būdą jo mylimam Labradoro retriveriui Edžiui. Architektūros legenda netikėtai patenkino Jimo prašymą – išsiuntė jam keturių kvadratinių pėdų trikampės būdos brėžinius. Ši būda dabar architektūros istorijoje yra žinoma kaip „Edžio namas“.

Violeta Bartaškaitė

Esame pratę, kad architektai erdves planuotų atsižvelgdami į mūsų, žmonių, poreikius, komfortą ir sveikatą. Nes įsivaizduojame esą svarbiausi, išskirtiniai vartotojai. Tačiau tiesa kita: būti žmogumi –vadinasi, dalytis erdve su kitomis rūšimis; statyti – tai statyti žmonėms ir kitų rūšių gyviems organizmams.

Gyvūnai nuo seno lydi žmoniją. Tai liudija ir religijos. Kristus gimė tvarte tarp gyvulių, pasak popiežiaus emerito Benedikto XVI, „nesvetingoje – būtų galima sakyti, negarbingoje –erdvėje, vis dėlto teikusioje šventajam vyksmui reikiamo diskretiškumo“ (iš vok. k. vertė G. Žukas, šaltinis bernardinai, lt). O štai XIV a. gyvenusiai mistikei Karni Matai pagerbti pastatytoje hinduistų šventykloje Dešnoke (Indija) knibžda apie 25 tūkst. šventų žiurkių, mat mistikės sekėjai iki šiol tiki, jog į kažkurį iš šių padarų įsikūnijęs žuvęs jų dievinamos mistikės patėvis Laksmanas. Tyrinėtojų nuomone, Karni Matos šventykla atspindi gilesnį supratimą apie religijos, kultūros ir gamtos ryšį. Žmonijos ir gamtos sąjungą dar I a. pr. Kr. pabrėžė ir senovės romėnų architektas, inžinierius, architektūros teoretikas Markas Vitruvijus Polionas, šiais laikais žinomas tiesiog kaip Vitruvijus. Jis tvirtino, kad žmonės ir statyti išmoko stebėdami, kaip paukščiai kuria savo namus.

lucybalu.com

meyou-paris.com space-intl.com

gregoiredelafforest.com

Gyvuliams būstus žmonija renčia taip pat seniai. Ir pritaikyti augintiniams savo namus –nebe naujiena. Specialios angos duryse katėms ir šunims – jau įprasta kasdienybė. Istorijoje užfiksuota ir įdomesnių atvejų: Eltamo rūmuose (Eltham Palace) Londone buvo įrengtas specialus kambarys numylėtiniui lemūrui, Versalyje – karališkieji tvartai, o štai Didžiosios Britanijos parlamentaras Peteris Viggersas neteko posto, kai išaiškėjo, kad jis švaistė valstybės pinigus įrengdamas salą savo garbinamoms antims.

Galiausiai tapo aišku, kodėl žmonės taip prisiriša prie savo augintinių. Mokslininkai, ilgai stebėję tiriamų žmonių kraujospūdį ir oksitocino lygį būnant su augintiniais ir be jų, įrodė, kad žmogus juos gali mylėti ne mažiau nei šeimos narius – žmones.

Šiandien, vis nuožmesnės klimato krizės akivaizdoje, susivokę, kaip gyvybiškai svarbu išlaikyti ir gausinti biologinę įvairovę, mes jau sąmoningai rengiame erdves gyvūnams –suprasdami, kad drauge su mumis gyvenantiems kitokiems gyviems padarams taip pat reikia namų, ir ne bet kokių. Nieko keista, kad daugėja ir architektų, susitelkusių į žmonių ir gyvūnų bendrabūvio projektus.

Dėmesys įvairiems gyvūnams

Architektų ir dizainerių dėmesio sulaukia įvairiausi gyvūnai, pradėkime nuo įprastesnių.

Garsiojo Karlo Lagerfeldo numylėtinei katytei Choupette gyvūnų baldų gamintoja „LucyBalu“ sukūrė hamako stiliaus lovą 1 , kurią gali įsigyti ir visi kačių mylėtojai. Prancūzų kačių estetišku komfortu rūpinasi ir prancūzų dizaino studija „Meyou Paris“. Jos Kubas 2 , pavyzdžiui, išties labiau primena meno kūrinį nei katės namelį. Los Andželo architektūros įmonė „SPACE International“ sukurti kačių namai CatHOUS 3 atlieka ir baldo funkcijas. Kaip ir prancūzų interjero architekto ir dizainerio Grégoire’o de Laforresto sukurtas paukščių narvas Archibird 4 , kuris kartu yra ir stalas su išsikišusiais stikliniais aptvarais, kad paukščiai galėtų skraidyti, kaip nori.

Architektai – šunims

Keliaujančioje parodoje „Architektūra šunims“ (Architecture for dogs) demonstruojami garsių architektų projektai, kurių esmė – padaryti laimingus šunis ir jų šeimininkus. Kiekvieną iš šių projektų šeimininkai gali įgyvendinti savo jėgomis, reikia tik atsisiųsti instrukcijas iš parodos svetainės. Tarp tokių kūrinių yra ir architekto Hiroshi Nato sukurtas specialus karštą dieną šunis vėsinantis suoliukas 1 (į jo vamzdžius dedami ledo gabalai); architektų studijos FGMF suprojektuota šuns slėptuvė Kokonas 2 , kartu ir kavos staliukas šeimininkui. Architektas Toyo Ito sumodeliavo mobilų namuką 3 , labiau primenantį šunų vežimėlį.

Kitas įdomus architektūros šunims renginys – šiemet jau trečiąkart britų rašytojo, dizainerio, TV laidų vedėjo,

Britų imperijos ordino nario Kevino McCloudo ir Ričmondo kunigaikščio iniciatyva surengtos varžybos „Barkitecture“ (angl. bark – „loti“, architecture – „architektūra“). Architektai varžosi, kas sukurs įdomesnį namelį ar guolį (būda šių projektų liežuvis nesiverčia vadinti) šunims neviršydami 250 svarų biudžeto. Renginio pabaigoje visi darbai parduodami aukcione „Bonhams Barkitecture Auction“, o gautos lėšos pervedamos kuriai nors labdaros organizacijai. Šiose varžybose savo kūrinius pristato ir architektūros pasaulio garsenybės. Pavyzdžiui, „Foster + Partners“ pateikė lengvai surenkamą tvarų geometrinį namelį iš vyšnios medžio ir lenktą namelį iš faneros 4 Architektų studija „Rogers Stirk Harbour & Partners“ (RSHP) drauge su Marku Gortonu sukūrė „Žvaigždžių

karų“ filmo įkvėptą šešiakampį vamzdžio formos kosminį namuką 5 . Jis kiek kilstelėtas nuo žemės, kad laisvai judėtų oras ir šuo būtų vėsinamas karštą dieną. Žiemą šis tarpas saugo nuo šaltos žemės.

Londono studija „Coffey Architect“ suprojektavo žalio gabiono namelį 6 ir pripildė jį lauko teniso kamuoliukų. Paprastai gabionai (vielos krepšiai) naudojami akmenų ar kito užpildo sienoms ir sienelėms formuoti, tačiau architektai nutarė šiam nykiam ir nuobodžiam daiktui suteikti žaismingumo. Vietoje lauko teniso kamuoliukų galima naudoti šuns žaislus, senus batus ar raminamųjų savybių augalus, pavyzdžiui, levandas ar rozmarinus.

Prie šunų architektūros prisidėjo net automobilių gamintoja „Ford“ – ji pristatė specialų „tylos namelį“ 7 , saugantį augintinius nuo saliutų garsų.

Ypatingi viešbučiai ypatingiems šeimos nariams

Akivaizdu: šiuolaikiniai gyvūnų viešbučiai – ne vien paprasti metaliniai narvai ir vienišos naktys. Daugelyje jų ir patys mielai apsistotume. Beje, kai kur tokia galimybė ir yra.

Tailando architektų „EKAR Architects“ suprojektuotame šunų viešbutyje 1 yra ir SPA, ir grožio salonas, ir parkas, ir baseinas. Ir atskira erdvė šeimininkams. Beveik iki žemės nuleistas stogas prilaikomas betono stulpeliais, kurių paskirtis labai specifinė – suteikti šunims galimybę pažymėti savo teritoriją.

Žavi ir sename vynuogyne Portugalijoje įkurdintas garsaus architekto Raulino Silvos sukurtas viešbutis šunims ir katėms 2 –du atskiri pastatai atokiau vienas nuo kito. Čia taip pat yra salonas ir baseinas, o kiekvienam augintiniui skirtoje erdvėje įtaisyta po langą. Šunų numeriai įrengti vienas prieš kitą, tačiau tarp jų įterptas sodas.

Architektų studija „Atelier GOM“, projektuodama Kinijoje viešbutį turistams su šunimis 3 , taip pat pasirūpino, kad šunys kuo rečiau susitiktų. Viešbutis panašus į krūvą mažų dėžučių, įėjimai ir išėjimai atskirti vienas nuo kito, net langai išdėstyti taip, kad šunys nežvelgtų vienas į kitą.

„WHBC Architects“ suprojektuotą vieną garsiausių pasaulyje šunų viešbučių „Doghouse Broga“ 4 Malaizijoje sudaro šešios šunų vilos – su privačiomis terasomis, kiemeliais ir žaidimų aikštelėmis. Viduje pasirūpinta džiovintuvais, tinkleliais nuo uodų ir puikia ventiliacija. Viešbutis yra atokiau nuo gyvenviečių, tad šunys gali į valias lakstyti ir dūkti. Jeigu reikia, į viešbutį šunis atveža ir iš jo į pageidaujamą vietą nuveža specialus šunų taksi.

João Morgado

gooood.cn/the-kennels-by-atelier-gom.htm

doghousebroga.com

Kiti statiniai gyvūnams

Veterinarijos klinikos, gyvūnų SPA ir grožio salonai, priežiūros centrai, voljerai, prieglaudos... Architektų indėlis į gyvūnų gerovę toli gražu neapsiriboja viešbučiais.

Architektai Enrique Espinosa („Eeestudio“) ir Lys Villalba Madride suprojektavo itin spalvingą beveik 300 kv. m ploto šunų, paukščių ir šikšnosparnių treniravimo mokyklą „Educan“ 1 . Šis statinys – tai nebenaudojami jūriniai konteineriai, pritaikyti prie skirtingų treniruojamų gyvūnų poreikių. Ant betono su upės akmenukais grindų neslysčioja šunų letenos. Jei reikia, treniruočių patalpose išvyniojama dirbtinės žolės danga. Lojimų garsą sugeria piramidės formos akustinio porolono plokštės. Viduje visos angos yra daugiau nei metro aukštyje – kad šunys vieni kitų neblaškytų. Langai įtaisyti tokiame aukštyje, kad pro juos galėtų dairytis ir žmonės, ir šunys. Lubos aukštos, kad turėtų kur skraidyti paukščiai. Šikšnosparniams įrengti specialūs tinklai. Siekiant industrinio stiliaus patalpoms suteikti žaismingumo, jos išdažytos ryškiomis raudona, geltona, mėlyna ir mėtos spalvomis.

„Parallect Design“, projektuodami kačių kavinę Tryst 2 garsiajame Šanchajaus Tiandzifango (Tianzifang) komerciniame rajone, siekė suteikti katėms patogią erdvę žaisti, o klientams – atsipalaiduoti. Ir tai pavyko sukurti naudojant švelnių atspalvių europinio uosio medieną.

Architektūros įmonė „70F Architecture“ ryžosi Nyderlandų uostamiestyje Almerėje suprojektuoti

gyvūnų glostymo patalpas 3 . Statinys primena medinę dėžę, vidus nuolat vėdinamas per atvirą fasadą, į saulės šviesą automatiškai reaguoja dvi didžiulės saulės energija varomos langinės. Jos gali būti varstomos ir rankiniu būdu.

Kuriamos buveinės ir egzotiškesniems gyvūnams. Štai, pavyzdžiui, studija „Ants of Prairie“ sukūrė šikšnosparnių bokštą 4 – pro specialiai suformuotus siaurus plyšius patekę į vidų, gyvūnėliai čia saugiai gali praleisti dienas. Mokslininkų teigimu, šikšnosparniams gresia ypač didelis pavojus išnykti, tad kurti jiems saugius namus būtina, nes įprastos buveinės pastogėse jiems nebepasiekiamos arba per šiltos. Šis monumentalus šikšnosparnių dangoraižis – ir veiksmingas būdas informuoti apie šikšnosparnių teikiamą naudą.

„Next Architecture“ šikšnosparniams numatė buveinę savo projektuotame tilte Pietų Nyderlanduose. Tiltą dengia itin storas betono sluoksnis, todėl vasarą jis šikšnosparnius maloniai vėsina po aktyvios veiklos, o šaltuoju sezonu jiems tampa šiltu prieglobsčiu užmigus žiemos miegu. Tokį modelį, architektų nuomone, galima atkartoti visame pasaulyje.

Architektų studija „Llowarch Llowarch Architects“ sukūrė ąžuolo buveinę garsiosioms Londono Tauerio varnoms 5 . Vertikalios medžio juostos suteikia lengvumo ir kontrastuoja su aplinkoje dominuojančiu akmeniu. Kurdami buveinę, architektai glaudžiai bendradarbiavo su amatininkais ir konsultavosi su Londono zoologijos draugijos specialistais bei varnų ekspertais.

„3deluxe“ Šardžos (Sharjah, JAE) zoologijos sode suprojektavo įmantrius drugelių namus 6 pasikartojančiu gėlių raštu puoštu fasadu. Paviljono sienos – skaidraus stiklo, kad patalpose būtų daug šviesos. Ant stogo įrengti stoglangiai projektuoja fasado šešėlius ant grindų. Viduje sukurtos žalumos salelės, tarp jų nutiesti takai lankytojams, kad būtų galima vaikštinėti ir grožėtis šimtais čia plazdančių drugių. Prie įspūdingos architektūros gyvūnams prisideda ir itin garsios kompanijos. Pavyzdžiui, „Foster + Partners“ suprojektavo dramblių namus Kopenhagos zoologijos sode. Nuodugniai ištyrę dramblių įpročius ir jiems tinkamos aplinkos ypatybes, architektai dramblių paviljoną padengė lengvais, įstiklintais kupolais. Dvigubos jų konstrukcijos įleis-

tos į žemę, o lauke įrengtas didelis aptvaras su baseinu, stogai atveria dangaus skliautą. Smėliu dengtos grindys užtikrina, kad gyvūnų pėdos bus sausos. Aplink kupolus išorinėje dalyje driekiasi plačios viešos apžvalgos terasos, o nuožulni promenada veda į edukacinę erdvę, pakeliui leisdama pasižvalgyti po aptvarus.

Projektuojant buveines gyvūnams pagalvojama ir apie psichologinę naudą žmonėms. Pavyzdžiui, italų dizaineris Francesco Faccinas, kurdamas avilį, pavadintą Medaus fabriku 7 , suprojektavo dideles stiklines duris, kad būtų galima saugiai stebėti bites. Tokiu būdu jis siekė padėti žmonėms įveikti vabzdžių baimę.

Galvojant apie darbuotojų emocinę gerovę, vis dažniau projektuojami biurai, į kuriuos būtų galima atsivesti savo augintinius. Vienas ryškiausių

pavyzdžių – architektų NBBJ suprojektuotas biuras Bark 8 Ohajo valstijos sostinėje Kolambuse. 200 biuro darbuotojų su savo augintiniais čia gali įsitaisyti dviaukščių lovų stiliaus poilsio zonose, pasimankštinti vidaus žaidimų aikštelėje, kartu išbandyti daugybę kitų pramogų. Ieškantys ramybės ją ras augalų oazėje su supamosiomis kėdėmis, toliau nuo šunų rampų ir žaidimų vietų. Niekas čia neturi vienos darbo vietos – eina dirbti ten, kur tuo momentu norisi. Minkšti baldai aptraukti lengvai valoma dirbtine oda ir biomedžiaga „Carnegie Fabrics’Xorel“, kuriai nebaisus net chloras. Grindys – arba betono, arba guminės, arba austo vinilo, kitaip tariant, tokios, kurios lengvai atlaikytų šunų nagus. Šalia biuro įrengtas parkas, kur keturkojai gali ramiai atlikti gamtinius reikalus.

Kokia gyvūnų prieglauda ir ligoninė yra gera?

Be abejo, nei prieglauda, nei ligoninė neturi priminti kalėjimo!

Studijos „Architecture Matters“ suprojektuota kačių prieglauda Stonnington Animal Pound 1 Australijoje – dramatiškas pleišto formos pastatas, skulptūriškai aptrauktas plienu. Prieglauda kurta laikantis tvarumo principų. Įėjimo durys filtruoja triukšmą ir saugo nuo svetimų žvilgsnių vidines žaidimų aikšteles. Surinktas lietaus vanduo iš talpyklų patenka į plovyklą ir laistymo cisternas. Sumontavus jutikliais valdomus šviestuvus, kryžminę ventiliaciją, automatizuotą oro kondicionavimo sistemą, aukštos kokybės šilumos izoliaciją, dvigubus stiklus ir šešėliuotus langus, efektyviai sumažintas elektros energijos vartojimas.

Gyvūnų sanitarinėms sąlygoms, fiziniam ir psichologiniam komfortui dėmesio skiriama ne mažiau nei žmonių. Maža to, galima sakyti, kad čia taikomi terapinės architektūros principai.

Pavyzdžiui, rekomenduojamos ryškios spalvos (beje, geltona, juoda ir pilka yra pagrindinės spalvos, kurias mato šunys), atviros erdvės, stiklinės durys ir gyvybinga aplinka, pilna natūralios dienos šviesos, su lauko žaidimų erdvėmis. Darbuotojų ir lankytojų judėjimas pastate turi būti kruopščiai suplanuotas, numatytos konkrečios zonos atskiroms veik-

loms, užtikrintas visiškas saugumas. Iš inžinerinių sistemų didžiausias dėmesys skiriamas tinkamoms šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemoms, užtikrinančioms ne tik tinkamą temperatūrą, bet ir veiksmingą nemalonių kvapų šalinimą. Kad ŠVOK sistema nekeliautų bakterijos, orą būtina filtruoti arba dezinfekuoti ultravioletinių spindulių sterilizatoriais. JAV „Animal Arts Design Studios“ vadovės architektės Heather Lewis teigimu, veterinarijos įstaigoje ŠVOK sistema turi naudoti daugiau lauko oro nei biuro ŠVOK sistema, t. y. oras neturi būti grąžinamas atgal į sistemą.

Ne mažiau svarbu sureguliuoti ir akustiką. Taip pat palaikyti tinkamą drėgmės lygį patalpose: komfortiška aplinka sukuriama ir pelėsio išvengiama, jei santykinė drėgmė yra apie 50 proc.

Be abejo, gyvūnų gerovė priklauso ir nuo naudojamų statybinių medžiagų. Ypač atidžiai gyvūnams skirtose erdvėse reikia rinktis grindis: jos turi visiškai nepraleisti skysčių, būti lengvai valomos ir neslidžios. Idealus variantas – porceliano plytelės, ypač neglazūruotos, nes vanduo pro jas neprasisunkia net jeigu jos įskyla. Beje, kuo plytelės didesnės, tuo lengviau jas valyti.

Klinikinėse erdvėse nepamainomas ir medicininės klasės vinilas. Hidroterapijos, vonios ir kitose dažnai drėgnose patalpose tinkami

gumos lakštų gaminiai. Laukiamuosiuose, kačių patalpose ir tose erdvėse, kurių nereikia drėgnai valyti, tinka kaip mediena atrodančios vinilo plytelės arba lentos. Vienos iš patvariausių – dervos (epoksidinės, akrilo, uretano, poliasparto) grindys. Tačiau labai svarbu, kaip bus paruoštas jų betoninis pagrindas, kokioje temperatūroje ir drėgmėje jos kietės, todėl jas tinkamai įrengti gali tik patyrę specialistai. Beje, H. Lewis, priešingai, nei yra įprasta manyti, nerekomenduoja rinktis poliruoto betono grindų: jos teigimu, gyvūnų šlapimas vos per 20 minučių gali sugadinti jų gražų paviršių. Grindims netinka ir linoleumas (neatsparus dėmėms, lieka baldų įspaudų), taip pat natūralus akmuo ir keraminės plytelės – pastarąsias dvi medžiagas geriau naudoti sienoms.

Kad būtų užtikrinta augintinių ir žmonių sveikata, lubų danga visose su gyvūnais susijusiose įmonėse turi būti antibakterinė. Patartina ir pelėsiui atspari apdaila. Populiariosios gipso kartono ar gipso plokštės yra tinkamos, tačiau vertėtų jų vengti jau ir taip triukšmingose vietose, pavyzdžiui, šunų veislynuose, nes kai kuriais atvejais jos sustiprina garsą. H. Lewis rekomenduoja mineralinės vatos plokščių lubas. Jos netrupa, nebyra, neišlinksta, nesugeria vandens, taigi ir nepelija, be to, tyrimų duomenimis, gali nuslopinti iki 90 proc. triukšmo. Architektė taip pat giria stiklo pluošto duris. Jos ilgaamžės, atsparios cheminėms medžiagoms ir fiziologiniams skysčiams, tad jų nereikės dažnai perdažyti.

Šiais laikais, kai augintiniai dažnu atveju tampa tikraisiais šeimos nariais, patariama klinikose įrengti ir paguodos (ramybės) kambarių išgąsdintiems, seniems ir sunkiai sergantiems gyvūnams. Visos spalvos, visi dekoro elementai čia turėtų malšinti stresą, tiktų fontanai, švelni, atpalaiduojanti muzika ir natūralus arba pritemdytas apšvietimas. Tokie kambariai nuramina ir gyvūnų šeimininkus, kai šiems tenka priimti sunkų sprendimą dėl eutanazijos ar išlydėti savo augintinį į dausas. Idealu, jei į tokius kambarius būtų įrengtas atskiras įėjimas, kad sielvartaujantiems šeimininkams nereikėtų susitikti su kitais įstaigos klientais vestibiulyje.

Gyvulių ūkis architektų akimis

Andrėjos Paladijaus Venetos vilos tvartai, puošti Toskanos kolonomis. Soane'o suprojektuotos pusapvalės karvidės, Hugo Häringo didingas Gut Garkau ūkis, Tomo Heneghano karvidės Kumamote ir Stepheno Tayloro Shatwellų fermoje. Visais laikais būta išraiškingų būstų gyvuliams, tačiau dažniausiai tvartai mums siejasi su mediena ir paprastumu.

Šandien situacija keičiasi – architektūros įmonės vis dažniau imasi tvartų projektavimo.

„Lumo Architects“ Danijoje įgyvendino projektą „Vejlskovgaard“: sukūrė tvartą 600 pieninių karvių 1 . Pastatas yra žvaigždės formos, sudarytas iš keturių tvartų, „susitinkančių“ panoptiniame centre. Susikertantys dvišlaičiai stogai suteikia tvartui būdingą išvaizdą. Keturiuose centrinės dalies kampuose suformuotos patalpos veršingoms arba sergančioms karvėms. Sveikos karvės be jokio streso melžiamos šešiose robotizuotose erdvėse, kuriose viskas nuolat stebima ir analizuojama – nuo suėdamo pašaro ir širdies plakimo iki virškinimo ir duodamo pieno kiekio. Pagal juos pašarus kiekvienam gyvuliui tiksliai dozuoja robotas, nenuilstamai judantis aukštyn žemyn garduose.

Jau minėtieji „70F Architecture“ Nyderlandų mieste Almerėje suprojektavo ir netikėtos išgaubtos formos avidę 2 iš šilto bei jaukaus medžio ir jam kontrastą sudarančio stiklo.

Daug dėmesio skiriama ir žirgynams. Vienas naujausių pavyzdžių –Londono studijos „Seth Stein Archi-

tects“ ir australų „Watson Architecture + Design“ Melburne suprojektuotas jodinėjimo centras 3 . Jį juosia iš sustumtos žemės ir cemento suformuotas pylimas, o galinė siena tęsiasi iki pat nedidelio vandens tvenkinio, kuriame arkliai gali atsivėsinti.

O štai baldų dizaineris ir inžinierius Matthew Haywardas drauge su kūrybininke Nadia Turan skyrė dėmesio kur kas mažesniems padarams – sukūrė itin įdomią kiaušinio formos vištidę Nogg 4 . Joje gali komfortiškai gyventi 2–4 vištos.

Mano būstas – ir augintinio būstas

Architektams netrūksta ir prašymų projektuojant namus atsižvelgti į šeimos augintinių poreikius.

Architektas Soichi Yamasaki sukūrė namus su specialia erdve šunims 1 kambario viduryje, kad šie galėtų dalyvauti šeimos gyvenime nekeldami problemų. Erdvė, kurioje galima ir žaisti, ir miegoti, įrengta žemiau grindų lygio – taip buvo sumažinta šunų plaukų kitose namų dalyse. Šunų teritoriją juosianti tvorelė sukurta iš medžio ir plieno, atsparaus šunų dantims ir nagams.

Ispanų architektas Raulino Silva, projektuodamas apartamentus „Vila do Conde“, numatė specialius laiptelius su nameliu šuniui viršuje.

„KC design studio“ Taivane įrengė poilsio namą šeimininkei su trimis

katėmis. Čia dominuoja augintinėms skirti žaislai bei įranga ir net prie darbo stalo įrengti laipteliai, kad katės bet kada galėtų užlipti ir gauti trokštamo dėmesio.

„Key Operation Inc.“ architektas Akira Koyama Japonijoje suprojektavo namą, kurį net pavadino „Katino namais“ (angl. The Cat’s House). O štai „Atelier About Architecture“ Kinijoje sukūrė Šuns namus klientui, kurio augintinis serga įgimta sąnarių liga. Šuniui skirta namo rūsio erdvė. Čia paklotos minkštos grindys (kad nebūtų pažeisti gyvūno sąnariai), įrengtos rampos, o laiptai padengti vandeniui atsparia, neslidžia danga.

Studija „WORKac“ Niujorko Tribekos rajone esantį loftą „White Street“ suprojektavo su specialia šuns būda-liftu, kuriuo keturkojis gali keliauti tarp trijų aukštų.

Kompanija „Barker Associates Architecture Office“ Niujorko Bruklino rajone esantį namą, kurį savininkai pavadino „Knygų mėgėjų ir kačių namais“ (angl. House for Booklovers and Cats), suprojektavo taip, kad katės bet kada galėtų pasprukti nuo netikėtų svečių.

Architektų kompanija HDD Šanchajuje susidūrė su iššūkiu rekonstruoti vos 48 kv. m ploto būstą šeimai su 40 katinų ir 2 šunimis. Higienos sumetimais žmonės atskirti nuo gyvūnų – sukurtas atskiras „kačių butas“. Jį sudaro plieninis rėmas ir tinklelis, vietomis padengtas spalvingais polikarbonato lakštais. Taip pat įrengtos permatomos stumdomosios durys, jungiančios kačių patalpas su likusiu butu. Norint užtikrinti gryną orą, visiškai pertvarkyta ventiliacijos sistema.

Laimės formulė

Visi šiame straipsnyje pateikti pavyzdžiai rodo, kad kuriant gyvenamąsias erdves gyvūnams nepakanka susitelkti į esminius jų poreikius: pastogę nuo blogo oro, saugią ir higienišką aplinką. Tokiomis sąlygomis gyvūnas, žinoma, gali normaliai egzistuoti. Tačiau laimingas jis jausis tik turėdamas pakankamai erdvės ir patogiai gyvendamas drauge su mumis.

OBJEKTAS: Lietuvos Respublikos ambasada Latvijos Respublikoje, Rygoje, pastato statybos projekto autorius UAB „Vilprojektas“, 1994–1998 m.

PROJEKTAS: pastato kapitalinis remontas, 2017–2024 m.

UŽSAKOVAS: LR Užsienio reikalų ministerija

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Drusta“

ARCHITEKTAI: UAB „Processoffice“, architektai Vytautas Biekša, Adelė Dovydavičiūtė, Martyna Kildaitė

Janio Veverio nuotr.

LR ambasada Rygoje pakeitė įvaizdį

METAMS BĖGANT TAPO AKIVAIZDU, KAD REIKIA GERINTI LIETUVOS ATSTOVYBĖS LATVIJOJE

DARBUOTOJŲ VEIKLOS SĄLYGAS IR NAUDOJAMŲ ERDVIŲ ESTETIKĄ, PRITAIKYTI JAS PRIE ŠIANDIENOS POREIKIŲ. BUVO PARENGTAS KAPITALINIO REMONTO PROJEKTAS, IR ŠTAI PAGALIAU PASTATAS, ATNAUJINTAS NUO STOGO IKI PAMATŲ, VISIŠKAI ATITINKA XXI AMŽIAUS ŠALIES ATSTOVYBEI

KELIAMUS KOMFORTO, SAUGUMO IR

TVARUMO

REIKALAVIMUS.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, atliekant remontą perplanuotos vidaus patalpos, pakeista apdaila, įdiegtos naujos energiją taupančios išmaniosios inžinerinės sistemos, sutvarkyta aplinka aplink pastatą.

Įrengtos reprezentacinės erdvės, atskiras įėjimas į konsulatą, atnaujintos administracijos darbo patalpos. Trečiasis aukštas skirtas diplomatinės atstovybės vadovo gyvenamosioms patalpoms, dėl to buvo galima atsisakyti buto nuomos mieste.

Perplanavus patalpas pirmajame aukšte, nebeliko ankštų kabinetų ir didelės paradinės laiptinės centrinėje dalyje – vietoj jos suformuota vientisa didelė erdvė renginiams, priėmimams, parodoms ir reprezentacijai. Iki remonto tam buvo naudojama palėpė trečiajame aukšte, tačiau viešiems renginiams šios patalpos netiko, nes buvo itin sunku užtikrinti ambasados pastato saugos reikalavimus.

Antrasis pastato aukštas, kaip ir anksčiau, skirtas administracijai. Išardžius centrinę laiptinę ir ją supusias atitvaras, įrengus stiklo

pertvarą, vietoj buvusio ilgo, siauro ir nuolatos tamsaus koridoriaus suformuotas erdvus ir šviesus holas su atrijumi.

Šiuo metu Lietuvos ambasada Rygoje aprūpinta visomis šiuolaikiniam pastatui būtinomis išmaniosiomis, energiją taupančiomis sistemomis, užtikrinančiomis palankias darbo, lankymosi ir veiklos sąlygas. Anksčiau čia nebuvo vėdinimo, o dabar reikia tik nustatyti norimus oro rekuperacijos parametrus kompiuteryje. Įdiegtos automatizuoto vėsinimo, šildymo, apšvietimo valdymo, kitos sistemos. Atnaujinant pastatą skirta dėmesio ir žaliosios energijos sprendiniams – ant apšiltinto stogo įrengta 23 kW galios saulės elektrinė, todėl gerokai sumažintas perkamos elektros energijos poreikis. Prijungus pastato šildymo sistemą prie miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, nebenaudojamos gamtinės dujos.

URM džiaugiasi, kad Lietuvą reprezentuojančio pastato erdvių sprendiniai vientisi, architektūriškai išgryninti, išryškina aiškią struktūrą ir pabrėžia medžiagų natūralumą.

Ambasados Rygoje kapitalinio remonto darbų generalinis rangovas – AB DRUSTA. Įmonės įgyvendintų projektų sąraše tai jau trečioji Lietuvos Respublikos atstovybė užsienyje. UAB DRUSTA taip pat dalyvauja daugiabučių namų renovacijos projektuose, stato daugiabučius ir vienbučius gyvenamuosius namus, savo gamybos bazėje gamina įvairias sertifikuotas medines konstrukcijas, naudojamas Lietuvoje ir užsienyje.

Ambasada buvo pertvarkyta iš pagrindų

„Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį pastatytas Lietuvos Respublikos ambasados pastatas yra į šiaurę nuo miesto širdies, art noveu stiliaus pastatų kvartale, tačiau reprezentuoja postmodernizmo stilių“, –pabrėžia „Processoffice“ architektė Adelė Dovydavičiūtė, viena iš kapitalinio pastato remonto ir interjero projektų kūrėjų.

Pasak architektės, pastatas buvo palyginti nepraktiškai suplanuotas, erdvės padalytos į daugybę nedide-

Janio Veverio nuotr.

lių tamsių patalpų. Tad „Processoffice“ komanda siekė įleisti į pastatą kuo daugiau šviesos ir sukurti kuo erdvesnes patalpas.

„Puoselėjome tikslą sukurti naują kokybę ir įgyvendinti šiuolaikinius inžinerinius bei interjero sprendinius“, – sako architektė.

Pagrindinė užduotis buvo pritaikyti pastatą šiandienėms ambasados reikmėms – sukurti reprezentatyvias konsulinio skyriaus ir ambasados erdves ambasados svečiams bei darbuotojams, suprojektuoti ambasadoriaus rezidenciją. Atnaujinti pastato inžinerines sistemas, sutvarkyti stogą. Projektuojant didelis dėmesys buvo skiriamas saugumo režimams pastate, skirtingų žmonių grupių judėjimo srautams ir funkcinių zonų ryšiams.

A. Dovydavičiūtės teigimu, didžiausių iššūkių kilo projekto įgyvendinimo stadijoje. „Dėl įvairių išorinių aplinkybių parengtą techninį projektą nuo realizacijos skyrė penkeri metai – techninį projektą baigėme 2017 m., o rangos darbai prasidėjo 2022-aisiais. Per tą laiką pasikeitė užsakovo poreikiai, saugumo protokolai, turėjome į juos atsižvelgti jau atlikdami projekto vykdymo priežiūrą statybų metu. Atliekant ardymo darbus paaiškėjo, kad kai kurių esamų elementų, kuriuos buvo numatyta išsaugoti, būklė prasta. Keletą sprendimų teko

keisti. Pakeitimai rangos stadijoje –vienas iš didžiausių iššūkių, nes kai kurie sprendiniai labai glaudžiai susiję vieni su kitais, tad būtina įvertinti visas tų pakeitimų veikiamas vietas“, – sako architektė.

Sujungus didelę dalį buvusių mažų patalpų, buvo sukurta įvairaus pobūdžio didesnių erdvių, net ir per kelis aukštus: įėjimo holas, atrijumi susietas su antrojo aukšto holu, konferencijų salė, ambasadoriaus kabinetas, erdvi ambasadoriaus rezidencija su vidiniu kiemeliu, iš kurio į pastato centrą priplūsta dau-

giau šviesos. Atokvėpio valandėlėmis čia galima pasigėrėti dangumi ar tiesiog išeiti pakvėpuoti lauko oru privačioje aplinkoje.

Interjere dominuoja šviesios spalvos, ąžuolo mediena. Vizualiniams ryšiams sukurti ir šviesai laisvai sklisti panaudotos stiklo vitrinos, tarp antrojo ir mansardinių aukštų yra ir stiklo grindys. Interjero kūrėjai siekė sukurti reprezentacines erdves, kuriose būtų užkoduota bent šiek tiek Lietuvos identiteto. Šiam tikslui buvo sugalvotas unikalus sprendinys – skirtingų aukštų grindų raštuose atvaizduoti tris Lietuvą ir Latviją siejančius aspektus: baltų genčių ir piliakalnių žemėlapius, taip pat kalbų bendrą kilmę liudijančius panašius vietovardžius. Galiausiai buvo įgyvendintas tik pirmojo aukšto grindų raštas.

„Interjero projekte numatyti baldai įgyvendinimo stadijoje taip pat kito, bet vis tiek siekėme išlaikyti pirminę idėją – visus interjero elementus darniai derinti tarpusavyje, naudoti natūralias medžiagas, laikytis tvarumo principų, kurti švarius ir modernius sprendinius. Inžinerinėmis sistemomis stengėmės kuo labiau sumažinti energijos vartojimą ir užtikrinti kokybišką mikroklimatą. „Processoffice“ daugiausia projektuoja viešuosius objektus – muziejus, edukacinius pastatus ir erdves, ekspozicijas. Jos visos iš dalies yra reprezentacinės, tačiau ambasados funkcijos erdves projektavome pirmąkart“, – sako A. Dovydavičiūtė.

Ąžuolo profesionalų meistrystė ir istorijos atspindys parkete

Šiam projektui architektų sukurtas unikalus ąžuolo parketo raštas tapo ne tik itin estetišku, tvariu pasirinkimu bei simboliniu Lietuvos ir Latvijos istorinio ryšio akcentu, bet ir techniškai sudėtingu sprendimu, kurį sėkmingai įgyvendino „Medžio stiliaus“ komanda. Tam reikėjo užtikrinti ypač didelį tikslumą ne tik visuose gamybos procesuose, bet ir matuojant patalpas, atliekant skaičiavimus ir rengiant brėžinius. Pasitelkta daugiau nei per 20 metų sukaupta meistrų patirtis dirbant su ąžuolu, preciziški gamybos procesai bei aukščiausio lygio medienos apdirbimo technologijos leido šį sudėtingą projektą įgyvendinti nepriekaištingai.

Ąžuolo medienos struktūra ir pasirinkta natūrali medienos apdailos spalva suteikė patalpoms šviesos ir natūralios gamtos pojūtį, o 230 mm pločio parketlentės sustiprino erdvės įspūdį patalpose. Šiam projektui buvo pasirinktas būtent ąžuolinis parketas, nes jis puikiai atitiko keliamus lūkesčius: tai ekologiška ir draugiška aplinkai medžiaga, atspari įbrėžimams ir išsiliejusiems skysčiams, ji taip pat idealiai tinka grindiniam šildymui. O svarbiausia, kad tai ilgaamžis sprendimas – parketas ir po dešimtmečių atrodys nepriekaištingai.

„Medžio stilius“ – didžiausias Lietuvoje kokybiškų ir tvarių ąžuolinių grindų, durų, laiptų bei kitų ąžuolo produktų gamybos tinklas, sukaupęs neįkainojamą 25 metų patirtį. Įmonė

atsakingai kontroliuoja visą tiekimo grandinę – nuo medienos atrankos, jos paruošimo ir gamybos iki pat įrengimo, taip pat užtikrina vienas geriausių kainų rinkoje. Modernūs „Medžio stiliaus“ salonai įsikūrę visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Salonuose pristatomas ne tik didelis ąžuolo gamininių asortimentas, bet ir teikiamos profesionalios konsultacijos.

Reprezentatyvūs baldai iš natūralių medžiagų

Dalis Lietuvos ambasados Rygoje baldų – iš bendrovės „Narbutas Lietuva“ asortimento. Jie rinkti pagal architektų viziją ir užsakovo porei-

kius, taip pat funkcionalumą, todėl darniai įsilieja į erdvę, sukurdami vientisą ir jaukią aplinką.

Darbuotojų kabinetuose stovi prekių ženklo NARBUTAS reguliuojamo aukščio darbo stalai B-ACTIVE kartu su NOVA pertvaromis, užtikrinančiomis akustinį patogumą. Ambasadoriaus kabinetui išrinkti solidaus dizaino stalai MOTION EXECUTIVE, prie jų priderintos tokio pat medžiagiškumo spintelės daiktams laikyti ir vokiečių gamintojo INTERSTUHL VINTAGE juodos odos darbo kėdė su poliruoto aliuminio detalėmis. Siekiant užtikrinti solidumą ir ilgaamžiškumą, darbuotojų baldams naudota natūrali ąžuolo faneruotė, o MOTION EXECUTIVE stalams ambasadoriaus kabinete parinkta natūrali riešuto spalvos faneruotė.

„Šie prekių ženklo NARBUTAS ir mūsų ilgalaikių partnerių gaminiai ne tik patvarūs ir estetiški, bet ir ergonomiški, todėl užtikrina darbuotojams maksimalų patogumą kasdienėje darbo aplinkoje. Siekėme sukurti funkcionalią erdvę“, – sako Laura Šakinė, bendrovės „Narbutas Lietuva“ rinkodaros projektų vadovė. Jos teigimu, prekių ženklas NARBUTAS įsipareigojęs kurti ne tik estetišką, bet ir atsakingą darbo aplinką, todėl jo baldai yra universalaus, mados įnoriams atsparaus dizaino ir puošia erdves daugelį metų. Baldams suteikiama 10 metų garantija liudija ne tik medžiagų ir produktų patvarumą, bet ir prekių ženklo dėmesį tvarumui.

Janio Veverio nuotr.

Jurijaus Azanovo (URM archyvo) nuotr.

Smulkios, bet labai svarbios interjero detalės

LR ambasadoje Rygoje sumontuoti itin kokybiška produkcija garsėjančios vokiečių gamintojos JUNG jungikliai ir kištukiniai lizdai.

„Mes visada renkamės JUNG produktus, nes jie minimalistinio dizaino, gražių formų ir patikimi“, – sako architektė A. Dovydavičiūtė. Šį kartą „Processoffice“ architektų interjero viziją iš galimų LS 990 serijos gaminių spalvų labiausiai atitiko balta.

Griežtų elegantiškų linijų serija LS 990, įkvėpta Bauhauzo dizaino mokyklos, populiarumo nepraranda jau daugiau kaip 50 metų. Ir tai visiškai suprantama: klasikinis šios serijos jungiklis siauru rėmeliu puikiai dera bet kurioje aplinkoje ir yra ypač funkcionalus, todėl jį naudojant galima įgyvendinti sudėtingas architektūrines ir technines idėjas.

Šios serijos daugiaviečius (net iki 5 jungčių) kištukinių lizdų rėmelius

ant sienos galima montuoti ir vertikaliai, ir horizontaliai. Visi LS 990 gaminiai suderinami su visais LS serijos dangteliais. Jeigu norisi daugiau nei klasikinių spalvų, šiuos jungiklius bei kištukinius lizdus galima rinktis ir iš 63 „Les Couleurs® Le Corbusier“ spalvų paletės. Šiais laikais, kai tvarumas tampa vis svarbesniu mūsų pasirinkimų kriterijumi, būtina paminėti, kad JUNG LS 990 jungikliai ir kištukiniai lizdai pagaminti iš duroplasto – patvarios ir, dar svarbiau, tvarios medžiagos. Palyginti su įprastu plastiku, duroplasto gamybos metu į atmosferą išmetama mažiau CO2, mažiau suvartojama elektros energijos ir vandens. Eksploatavimo ciklo pabaigoje duroplastą galima perdirbti ir naudoti, pavyzdžiui, kaip užpildą. Nei duroplastą perdirbant, nei utilizuojant į atmosferą neišskiriama jokių toksinių junginių, o irdamas jis nevirsta mikroplastiku.

JUNG jau daugiau nei šimtą metų pasaulyje garsėja kaip vokiško preciziškumo simbolis, patikimą aukštos kokybės produkciją tiekianti gamintoja. Jos gaminius tiek privatūs asmenys, tiek įmonės renkasi ne tik dėl laikui nepavaldaus subtilaus dizaino, bet ir dėl ilgos eksploatavimo trukmės.

Vonios kambariuose – solidi šveicariška estetika

Visiems ambasados vonios, dušo kambariams pasirinkta puikiai žinomo, patikimo Šveicarijos gamintojo „Laufen“ įranga. Pagrindiniu projekto dizainerių pasirinkimu tapo subtilia elegancija, grakščiomis proporcijomis, tiksliomis linijomis išsiskirianti „Kartell • Laufen“ kolekcija. Ją sukūrusi studija „Ludovica + Roberto Palomba“, solidžiai reprezentuojanti geriausias italų dizaino tradicijas, šiuo projektu tarsi performulavo vonios kambario koncepciją. Visi kolekcijos elementai – praustuvai, unitazai, maišytuvai – stilistiškai tobulai dera tarpusavyje, o skirtingos modifikacijos suteikia kūrybinę laisvę drąsiai įgyvendinti individualius kūrybinius scenarijus.

Anot ambasados projekto architektų, „Laufen“ gaminiai pasirinkti dėl aukštų gamintojo kokybės standartų, o konkrečiai „Kartell • Laufen“ linija – dėl gero dizaino, aiškių ir lakoniškų formų. Plonasieniai praustuvai iš ypatingos receptūros keramikos „SaphirKeramik“ yra tarsi centrinė šios kolekcijos dizaino ašis. Stačiakampės formos praustuvai gali būti pritaikyti įvairaus dydžio, netgi labai mažose, erdvėse, būtent tai ir buvo aktualu galvojant apie patogumą ir funkcionalumą ambasados projekte.

Priklausomai nuo erdvės paskirties ir matmenų pasirinkti du „Kartell • Laufen“ praustuvų modeliai: mažesnėms erdvėms –50 x 46 cm dydžio, didesnėms – gerokai erdvesni (75 x 35 cm) asimetriški ant stalviršio montuojami dubenys. Pastarųjų praustuvų išskirtinė detalė – subtiliai dubens šone paslėptas vandens nubėgimo latakas, suteikiantis jų išvaizdai solidaus santūrumo.

Prie visų praustuvų įrengti potinkiniai maišytuvai. Tokį pasirinkimą sąlygojo ne tik estetinė, bet ir pragmatiška logika: kai maišytuvas yra sienoje, lengviau valyti po maišytuvu esančias plokštumas. Bendro naudojimo sanitariniuose mazguose įrengti bekontakčiai, automatiškai aktyvuojami maišytuvai „Twintronic“, padedantys tausoti vandenį ir išvengti virusų, bakterijų perdavimo rizikos. Kitur pasirinkti dviejų dalių „Kartell • Laufen“ maišytuvai, kurių liauna cilindriška forma puikiai dera prie plonasienių praustuvų.

Net ir pakabinami „Kartell • Laufen“ unitazai dėl savo dailių proporcijų, linijinio dizaino tampa ne tik funkciniu, bet ir dekoratyviu erdvės elementu. Unitazai suprojektuoti taip, kad kokybiškai jiems nuplauti pakanka 4,5 arba 3 litrų vandens. Būtent tokiu nuplovimo režimu yra sureguliuoti potinkiniai bakeliai su laikančiuoju rėmu iš „Laufen Installation System“ gaminių linijos.

Janio Veverio nuotr.

Produktyvų darbą ir privatumą užtikrina roletai

Prie LR ambasados darbuotojų bei svečių komforto prisidėjo ir įmonė DEXTERA, oficiali daugelio pasaulyje aukštai vertinamų sprendinių langams uždengti kūrėjų ir gamintojų atstovė Lietuvoje. Įgijusi klientų ir partnerių pasitikėjimą, ji jau beveik 28 metus yra langų uždengimo rinkos lyderė mūsų šalyje. DEXTERA stengiasi kiekvienam užsakovui pasiūlyti kuo aukščiausios kokybės sprendimus pagal jo poreikius bei galimybes ir profesionaliai atlikti kiekvieną užsakymą.

Ambasadoje buvo pasirinkti sklandžiai į interjerą įsiliejantys švelniai pilkšvi modernūs roletai. Jie tinka visų rūšių langams ir gali būti pritaikyti bet kokiose erdvėse, prie bet kokio pločio ir aukščio lango. Be to,

saugo nuo smalsių praeivių žvilgsnių ir taupo patalpų kondicionavimo kaštus nepraleisdami saulės spindulių. Valdant natūralios šviesos srautą kabinetuose mažinami atspindžiai monitoriuose, darbuotojai tausoja akis, labiau susikaupia ir greičiau pasiekia norimą rezultatą.

DEXTERA siūlo didelį roletų audinių asortimentą: šviesai pralaidžių, pusiau pralaidžių, visiškai saulės spindulių nepraleidžiančių ir šviesą atspindinčių.

Apšvietimo ir grindų sprendiniai

Interjerui vientisumo suteikia teraco grindys ir ant esamų pakopų sumontuotos atskirai pagamintos laiptų pakopos, stilistiškai suderintos su grindų teraco raštu. Šį projektą pagal architektų viziją įgyvendino

UAB „Grindys“, teikianti profesionalias grindų remonto, poliravimo, atnaujinimo ir įrengimo paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Apšvietimo sprendiniais rūpinosi UAB „Gaudrė“. Funkciniam ir akcentiniam apšvietimui buvo panaudotas vientisas berėmis profilis su pagal poreikį ir patalpų paskirtį integruotais linijiniais šviečiančiais moduliais ir akcentiniais prožektoriais. Taip buvo sukurtas estetiškas minimalistinis vaizdas su multifunkcinio apšvietimo galimybėmis, numatytas ir šviesos srauto reguliavimas. Projekte taip pat panaudoti pakabinami dekoratyvūs šviestuvai, įdiegti lauko apšvietimo sprendiniai.

OBJEKTAS: Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalas

UŽSAKOVAS: Lietuvos oro uostai (LTOU)

GENERALINIS RANGOVAS: „EIKOS statyba“

ARCHITEKTAI: UAB „Vilniaus architektūros studija“, architektai Artūras Asauskas, Vidas Jankauskas, Lijana Jančytė, Aušrinė Bredulytė, Ernesta Skukauskienė, Giedrė Kličienė ir kt.

Laimono Ciūnio nuotr.

NAUJASIS IŠVYKIMO TERMINALAS VILNIUJE: SVARBUS AVIACIJOS ŽINGSNIS

Į ATEITĮ

Statybos darbai baigti, liko įdiegti bei patikrinti modernias sistemas, ir erdvės pakvips gardžia kava, atsivers parduotuvių, oro skrydžių bendrovių biurų durys. Jau kitų metų vasarį į pasaulį skrisime iš naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo.

„Oro uostų vaidmuo kritiškai svarbus sėkmingai Lietuvos plėtrai ir jos pagreičiui užtikrinti“, – pabrėžė Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus per žiniasklaidai surengtą konferenciją naujojo Išvykimo terminalo statybos darbų pabaigos proga oficialiai pristatydamas ir atnaujintą Lietuvos oro uostų veiklos strategiją iki 2028 metų. Pasak S. Bartkaus, prognozuojama, kad šiais metais iš trijų tarptautinių Lietuvos oro uostų 83 skrydžių kryptimis iš viso turėtų keliauti 6,3 mln. žmonių. LTOU tikslas – iki 2028-ųjų keleivių skaičių padidinti dar beveik dviem milijonais per metus ir šalies BVP papildyti milijardu eurų. Per ketverius artimiausius metus atnaujinus skaitmeninius LTOU kanalus, keleiviai galės dar lengviau planuoti keliones, susipažinti su oro uosto aplinka prieš atvykdami ir realiuoju laiku stebėti oro uostų užimtumą. Bus patogesnis susisiekimas viešuoju transportu. Automobilių aikštelėse tilps 23 proc. daugiau automobilių (beveik 5000). Bagažo pridavimo savitarnos sistema užtikrins greitesnę ir sklandesnę kelionės pradžią. Naudojant naujausios technologijos bagažo skenerius efektyvesnė ir greitesnė taps aviacinio saugumo patikra. Interaktyvios nuorodos ir navigacijos priemonės padės lengviau orientuotis oro uostų patalpose. Bus įrengta daugiau maitinimo vietų, keleiviai galės realiuoju laiku per nuotolį sekti savo skrydžio statusą ir gauti informaciją apie svarbius pakeitimus. Nauji ener-

ginio efektyvumo sprendiniai ne tik sumažins CO2 emisiją, bet ir užtikrins keleiviams didesnį komfortą oro uosto patalpose, dėl to mažės ir kelionės metu patiriamas stresas.

„Artimiausiais metais matysime, kad oro uostų erdvės stipriai keičiasi, o mūsų fokusas šiame procese bus nukreiptas į aukščiausią kokybės kartelę“, – strategijos tikslus apibendrina LTOU vadovas.

Vienas didelis žingsnis ambicingų tikslų link jau žengtas – šį rugsėjį net keliomis savaitėmis anksčiau, nei buvo planuota, baigti naujojo 14,4 tūkst. kv. m Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalo statybos darbai. Šiuo metu jame diegiamos technologijos ir nuodugniai testuojamos visos sistemos. Keleiviams terminalą planuojama atverti 2025 m. vasarį.

Atidarius terminalą, visų Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas padidės trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai, nuo 1200 iki 2400 keleivių per valandą.

Pirmajame terminalo aukšte įrengta keleivių registracijos erdvė su bagažo savitarnos zona, čia bus kavinių, kitų komercinių zonų ir oro bendrovių biurai. Antrajame aukšte sukurta nauja saugumo patikros zona ir išvykimo bei atvykimo vartai Šengeno šalių keleiviams. Su senuoju keleivių terminalu naujasis terminalas sujungtas erdvia komfortiška galerija. Įrengtos ir dvi naujos galerijos keleiviams laipinti tiesiai į lėktuvus. A++ energinės klasės pastatui bus suteiktas „BREEAM Very Good“ lygio sertifikatas.

Šį rugpjūtį baigta pertvarkyti ir transporto prieigas priešais Vilniaus oro uostą: atnaujinti inžineriniai tinklai, iš esmės pakeista visa danga, įrengtos stoginės keleiviams ir transportui. Eismo schema keleiviams tapo kur kas patogesnė bei paprastesnė.

Nuo 2025 m. vidurio planuojama pradėti senųjų terminalų konversiją. Ji truks iki 2026 m. pabaigos, lygiagrečiai vyks ir naujojo atvykimo terminalo planavimo bei statybos procesas. Atvykimo terminalą atidaryti 2028 m. pabaigoje.

IDĖJOS TIKSLAS – ŽADINTI

KELIAUTOJO JAUSMĄ

Naująjį Išvykimo terminalą projektavo UAB „Vilniaus architektūros studija“, jau 32 metų dalyvaujanti planuojant ir projektuojant įvairius sudėtingus investicinius projektus –nuo biurų ir gamybinės bei sandėliavimo paskirties pastatų iki sporto, švietimo, gydymo ir laisvalaikio objektų, religinių pastatų, oro uostų terminalų. Įmonės architektai taip pat kviečiami projektuoti gyvena-

mosios paskirties pastatus bei interjerus Lietuvoje ir užsienyje. Už savo projektus „Vilniaus architektūros studija“ ne kartą pelnė architektūros konkursų apdovanojimų.

„Naujasis Išvykimo terminalas suprojektuotas pagal užsakovo pateiktą užduotį įvertinus terminalo keleivių ir darbuotojų funkcinius ryšius, technologinius montuojamos naujos įrangos poreikius. Technologinių įrengimų užduotys keitėsi, tad teko prisitaikyti prie sukurtos pradinės koncepcijos. Vis dėlto mums pavyko išlaikyti apie 90 proc. savo sprendimų“, – pasakoja vienas iš terminalo komandos narių – projekto vadovas Artūras Asauskas. Jo teigimu, svarbiausias užsakovo reikalavimas buvo lėšas naudoti taupiai. Dėl to akcentuoti tik pagrindinis įėjimas ir viešojo transporto perono fasadas. Jiems panaudotos brangesnės apdailos medžiagos: įstiklintos aliuminio konstrukcijos, keraminės ir aliuminio kompozito plokštės. Šoniniuose fasaduose sumontuoti tipiniai vertikalūs langai, pro juos krintanti šviesa apšviečia

pagrindinį holą ir darbo patalpas. Architektams norėjosi, kad viduje būtų kuo daugiau šviesos, todėl visame pastate įrengti švieslangiai. Terminalo lauko aplinka labiau funkcinė, pritaikyta automobiliams statyti, keleiviams patogiai privežti

prie senojo ir naujojo terminalų. Čia taip pat įrengtos keleivių laukiamosios ir poilsio zonos, rūkomieji. Nepažeidžiant tarptautinių oro uostų projektavimo rekomendacijų, laisvesnės zonos apželdinamos, išsaugoti ir jau esami vertingesni medžiai.

„Interjero sprendiniams įgyvendinti pasirinkome įvairių atspalvių ir tekstūrų apdailines plokštes. Vengėme nereikalingų detalių, naudojome daugiau stiklinių, šviesai laidžių paviršių. Tokiu būdu visos erdvės gerai apšviestos, jaukios ir nestabdo žvilgsnio į tolį. Vidaus erdvėse panaudota daug medžio apdailos, skirta dėmesio ir apželdinimo elementams, jų yra net balduose. Žaismės suteikia ir šiuolaikiniai įvairiausių dydžių informaciniai stendai, ekranai, foto siena“, –pasakoja architektas A. Asauskas. Terminalo pastate įdiegtos visos naujausios mikroklimato, apšvietimo ir valdymo technologijos. Ant viso pastato stogo įrengtos saulės elektrinė ir žaibosaugos sistema. Viduje įdiegtos naujausios bagažo patikros, rūšiavimo ir apsaugos, keleivių registracijos ir bagažo pridavimo savitarnos sistemos.

„Norėtume, kad naujojo terminalo įvaizdis Lietuvos žmonėms žadintų keliautojo jausmą. Kad jie kaskart su gera nuotaika paliktų Lietuvą, didžiuodamiesi savo kraštu. Norėtume, kad užsienio piliečiai išvyktų su geriausiais prisiminimais, kurie skatintų juos dar ne kartą grįžti į mūsų šalį“, – sako architektas.

VIZUALIAI LENGVI KAIP SKRYDIS

FASADAI – MODERNUS

TERMINALO VEIDAS

Naujasis išvykimo terminalas stulbina vizualiniais ir architektūriniais sprendimais: įspūdingomis erdvėmis, šviesiomis galerijomis, aliuminio ir stiklo harmonija. Unikalūs architektūriniai sprendimai – įspūdingi aliuminio ir stiklo fasadai, kuriuos sumontavo bendrovė „Aliuminio fasadai“ kartu su viena didžiausių Europoje aliuminio sistemų gamintojų „Reynaers Aluminium“. Šis bendradarbiavimas leido sukurti vizualiai patrauklius ir funkcionalius sprendimus.

Projekto išskirtinumą lemia „Reynaers Aluminium“ tiekiamos aliuminio konstrukcijos – ilgaamžės, tvarios ir nepriekaištingų eksploatacinių savybių. Jos užtikrina efektyvų energijos vartojimą, puikią garso izoliaciją. Siauri profiliai leidžia maksimaliai panaudoti natūralią dienos šviesą. Konstrukcijų priežiūra minimali, o varstymo mechanizmai veikia lengvai ir patikimai.

Projektui pasirinktos „Reynaers Aluminium“ sistemos: fasadui –išskirtinių termoizoliacinių savybių

CW-50HI, langams – „MasterLine 8 HI“, stumdomosioms durims –„Reynaers CS-59 AD“. Iš viso pagaminta 2660 kv. m konstrukcijų. Ypač daug dėmesio buvo skirta energijos efektyvumui – aliuminio gaminių šilumos perdavimo koeficientas siekia vos 0,63 W/m²K, viename aliuminio fasade pavyko pasiekti net 0,38 W/m²K.

Terminalo fasado modernumą pabrėžia aukštos, net 292,5 mm, lamelės ir didžiuliai stiklo paketai. Įspūdingiausias iš jų sveria beveik 584 kg, jo matmenys – 2076 x 4326 mm. Šie architektūriniai sprendimai suteikia pastatui lengvumo ir skaidrumo.

Tarptautinės kompanijos „Reynaers Aluminium“ vadovas Lietuvoje Linas Kėvelaitis pabrėžia projekto sėkmę: „Naujojo terminalo projektas mūsų ir „Aliuminio fasadų“ komandoms buvo įdomus, sklandus ir naudingas. Džiaugiamės turėdami partnerius, gebančius paversti „Reynaers Aluminium“ sistemas galutiniais kokybiškais produktais, preciziškai atitikti kliento lūkesčius ir architektų idėjas.“

„Reynaers Aluminium“ – viena iš inovatyviausių aliuminio langų, durų,

fasadų sistemų kūrėjų ir tiekėjų Europoje, jos rinkos lyderė. Šios kompanijos aliuminio sistemos atitinka griežčiausius energinio efektyvumo, šiuolaikinio dizaino ir tvarumo reikalavimus. Joms suteikiama išskirtinė 10 metų garantija, patvirtinama draudimo polisu.

„Reynaers Aluminium“ komanda Lietuvoje neapsiriboja vien sistemų tiekimu. Ji konsultuoja, kaip tinkamai suprojektuoti, pagaminti, sumontuoti aliuminio ir stiklo konstrukcijas. Padeda parinkti konstrukcinius sprendimus, sudaryti sąmatas ir rasti optimalų konstrukcijų gamintoją pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką. Nuolat rengia įvairius mokymus gamintojams ir architektams. Pastariesiems siūlo ir skaitmeninius projektavimo įrankius, greitinančius projektavimą ir mažinančius klaidų tikimybę. Taip pat diegia inovatyvias skaitmenines technologijas langų gamybos pramonėje ir taip užtikrina didesnį gamintojų konkurencingumą, efektyvumą. Tokiu būdu visos projekte dalyvaujančios šalys sėkmingai bendradarbiauja ir pasiekia aukštą kokybę.

Laimono Ciūnio nuotr.

PUOŠMENA, SUKURTA PER IŠŠŪKIUS

UAB „Aliuminio fasadai“, kartu su „Reynaers Aluminium“ įgyvendinusi naujojo terminalo architektų idėją, priklauso vienos iš didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių „Panevėžio statybos tresto“ įmonių grupei. 2020 m. susibūrusi komanda užsiima aliuminio konstrukcijų, elementinių fasadų, stumdomųjų ir varstomųjų durų, langų, vidinių pertvarų gamyba. Pagrindinė įmonės kryptis –komercinės-administracinės ir viešosios paskirties objektai.

Įmonės specialistai kompiuterizuotomis staklėmis technologiškai tiksliai atlieka fasado elementų, langų ir durų profilių apdirbimo ir surinkimo operacijas, daug dėmesio skiriama surenkamųjų fasado elementų, langų ir durų kokybei – yra įdiegta kokybės kontrolės sistema. Įmonė, įgijusi visus reikiamus sertifikatus, užsiima ir priešgaisrinių fasadinių sistemų, langų, durų bei vidinių pertvarų gamyba.

„Naujojo terminalo projektas išskirtinis dėl savo gabaritų – aukštų lamelių ir didelių stiklo paketų.

Būtent šio projekto fasadų apdailos lamelėms gaminti buvo sukurta nauja matrica. Pagal architektūrinius reikalavimus pritaikyti daugiau kaip 8 kv. m ploto ir beveik 500 kg svorio stiklo paketams mūsų partnerių fasadinę sistemą „Reynaers CW50“ buvo didelis iššūkis visai komandai. Kita vertus, tai yra ir šio projekto puošmena“, – džiaugiasi įveiktais iššūkiais Mantas Eidukevičius, UAB „Aliuminio fasadai“ direktorius. Pasak jo, tai didžiausias įmonės praėjusių metų projektas, tad iššūkių jame tikrai netrūko. Projektavimo etapu vyko įtempti derinimo darbai, įmonės komandai teko parengti net 64 mazgus! Dvigubai daugiau nei kitais atvejais – paprastai pakanka ir 20–30 mazgų. Teko įdėti nemažai pastangų ir valdant projektą – atidžiai sekti ir užtikrinti, kad visos reikiamos grandys savo darbus atliktų laiku, o rezultatas nenuviltų užsakovo.

„Išvykimo terminalas – strateginis objektas visai Lietuvai. Jau vien dėl to mums garbė prisidėti prie tokio projekto. Sėkmingai savo užduotį jame įgyvendinę, mes neabejotinai reikšmingai ūgtelėjome kaip įmonė savo partnerių akyse – parodėme, kad gebame įgyvendinti sudėtingus ir didelės svarbos projektus“, – sako M. Eidukevičius.

KOMFORTIŠKAS APŠVIETIMAS NUO PIRMOS KELIONĖS AKIMIRKOS

„Atverdamas duris į dar modernesnę kelionių erą, naujasis Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalas reprezentuos sostinę ne tik nauju statiniu, bet ir moderniomis apšvietimo technologijomis, kurios susijungia su komfortu ir suteikia keleiviams visiškai naujų potyrių“, –apie sėkmingai įgyvendintą projektą pasakoja DILED pardavimų vadovas Darius Šeinauskas. Nuo 2016-ųjų verslo klientams apšvietimo sprendimų paslaugas teikianti DILED terminalo apšvietimo sprendimams pritaikė daugiau nei 2500 šviestuvų ir 1,5 km LED juostų. Taip buvo sukurta jauki ir šiuolaikiška atmosfera, kurioje kiekviena detalė rūpestingai projektuota siekiant, kad kelionė būtų maloni jau nuo pirmos akimirkos.

Šis projektas – pavyzdys, kaip technologijos gali sukurti daugiau nei tik šviesą. Inovatyvūs apšvietimo sprendimai ne tik taupo energiją, bet ir transformuoja terminalo erdvę į malonią aplinką, kurioje šviesa tampa neatskiriama dizaino dalimi. Kruopščiai suderintomis 16 skirtingų gamintojų technologijomis harmoningai paskirstyta šviesa sustiprina keleivių komfortą ir padeda terminalui tapti vizualiai patraukliam.

Nors statybos vyko griežtu grafiku, projektas įgyvendintas nepriekaištingai. Kiekvienas šviestuvas buvo pristatytas tiksliai pagal suderintus terminus, užtikrinant, kad visi

Vaidoto Darulio nuotr.

darbai būtų atlikti laiku. Tai leido įvykdyti griežtus projekto įsipareigojimus ir sukurti apšvietimo sistemą, kuri ne tik puikiai funkcionuoja, bet ir yra tobulos estetikos pavyzdys.

BALDAI TERMINALE ATSPINDI IŠSKIRTINIUS KELIAUTOJŲ IR

DARBUOTOJŲ POREIKIUS

„Distyle projektai“ oro uosto terminalui tiekė ir standartinius baldus –laukiamojo ir baro kėdes, fotelius, tačiau apie 90 proc. visų terminalo viešųjų erdvių ir biuro baldų pagaminti pagal individualų užsakymą.

„Dėl didelio žmonių srauto oro uosto baldams svarbu eksploatacinės savybės, į jas atsižvelgiant ir buvo atrenkamos medžiagos baldų gamybai. Pavyzdžiui, registracijos stalų paviršiams ir jų fasadinei daliai tenka didžioji dalis trinties, todėl stalviršiams išrinktos „Compact HPL“ plokštės, o fasadinei pusei – itin tvirtas estetiškas dirbtinis akmuo“, – apie medžiagų svarbą baldams pasakoja

„Distyle projektai“ projektų skyriaus vadovė Kornelija Šveikauskaitė.

Ne mažiau svarbu, kad terminalo baldus būtų lengva prižiūrėti, jie būtų patvarūs, lengvi ir ergonomiški. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, išrinktos plastikinės baro kėdės, stengtasi, kad visų terminalo baldų briaunos būtų kuo aptakesnės, suapvalintos. O dirbtinių augalų kompozicijos, kurių dalis integruota į laukiamojo zonos baldus, būtų sukomponuotos taip, kad nekeltų pavojaus jauniausiems oro uosto lankytojams.

Terminale įrengiamo oro uosto darbuotojų biuro patalpose daug dėmesio skirta stalų, kėdžių, spintelių ergonominėms savybėms. Tačiau daugiausia pastangų įdėta į registracijos ir laipinimo stalų projektavimą. „Kartu su komanda ir oro uosto darbuotojais aiškinomės, kokios baldų, registracijos stalų savybės trukdo sklandžiam darbui. Baldai buvo projektuojami pagal išgrynintus pageidavimus ir prioritetus, – pabrėžia K. Šveikauskaitė. – Net 35 registracijos stalus buvo numatyta išrikiuoti viena eile, todėl jie turėjo būti kompaktiški ir patogūs. Tikiuosi, mums pavyko sukurti maksimaliai ergonomiškas darbo vietas.“

Oro uosto terminalo viešosiose erdvėse nėra standartinio aukščio stalų – tik baro stalai su kištukiniais lizdais ir USB jungtimis. Šį spren-

dimą „Distyle projektai“ aiškina aktyviu oro uosto gyvenimu – stovima vieta pabrėžia laikinumą ir tuo pat metu padeda keliautojams išlaikyti budrumą.

Vieni iš labiausiai akį traukiančių terminalo baldų – „Distyle projektų“ pagaminti gyvatėlės tipo mediniai suolai pirmajame aukšte ir antrojo aukšto poilsio zonoje. Jiems panaudotas ALPI lakštinis lukštas. Siekdama sukurti patvarius ergonomiškus lenktų lamelių suolus, „Distyle“ komanda pirmiausia išbandė porą suolų prototipų, o tada suprojektavo galutinį sprendinį ir pagamino suolus, tinkamus naudoti oro uosto terminalo patalpose.

Apgalvojant kiekvieną sprendinį reikėjo atsižvelgti ir į baldų ilgaamžiškumą – kaip jie atrodys po 5–10 metų, todėl baldams parinktos atspariausios iš šiuo metu rinkoje esančių medžiagų.

K. Šveikauskaitės vadovaujamai komandai pavyko oro uosto terminale pagamintus baldus sumontuoti per porą vasaros mėnesių. „Dirbome itin greitai ir sklandžiai, procesai vyko grandinėlės principu –vienas darbas sklandžiai sekė kitą, baldai buvo montuojami čia pat, vietoje, statybų aikštelėje. Dėjome visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas laiku“, – sako K. Šveikauskaitė.

GERUS

ĮSPŪDŽIUS SUSTIPRINA

MODERNIOS HIGIENOS

PATALPOS

Estetiška ir komfortiška aplinka sukurta ir naujojo Išvykimo terminalo WC patalpose. Tai užtikrino WC įrangos ir priemonių tiekėja –UAB „Arte Domestica“, atstovaujanti gerai pasaulyje žinomiems prekių ženklams „Dyson“, „Stern“, „Urimat“, „Mediclinics“, „Smixin“.

„Šie gamintojai itin atsakingai žiūri į savo produktų kokybę ir funkcionalumą, todėl mes visada galime garantuoti nepriekaištingą higieną lankytojams ir darbuotojams. Be to, naudojant šių prekių ženklų gaminius suvartojama mažiau resursų, nesukuriama neperdirbamų atliekų ir taip sumažinamas CO2 pėdsakas“, – pabrėžia įmonės prekių ženklų vys-

tymo vadovas Andrius Andrušaitis.

Išvykimo terminalui išrinktos daugiafunkcės sistemos „Dyson Wash + Dry“, sensoriniai muilo dozatoriai „Stern“ ir WC patalpų aksesuarai „Mediclinics“.

A. Andrušaičio teigimu, didžiausi Išvykimo terminalo WC patalpose įrengtų daugiafunkcių sistemų „Dyson Wash + Dry“ pranašumai –kokybė ir ilga eksploatavimo trukmė.

„Šios sistemos jau daugiau kaip penkerius metus be jokių didesnių problemų veikia senajame oro uosto terminale, todėl buvo pasirinkta jas naudoti ir naujajame“, – sako jis.

Oro uostas sulaukia itin didelių keliautojų srautų, todėl svarbu, kad prietaisai veiktų ir kokybiškai, ir greitai. Naudodamiesi „Dyson“ maišytuvais-rankų džiovintuvais „Wash

+ Dry“, oro uosto lankytojai per 14 sekundžių rankas ne tik nusiplaus, bet ir čia pat, niekur neatsitraukę, nusidžiovins. Dėl to naujojo terminalo WC patalpose nėra zonų rankų džiovintuvams, vadinasi, nebus ir eilių prie jų.

Palyginti su alternatyviais sprendimais, daugiafunkcės „Dyson“ sistemos net iki 98 proc. sumažina eksploatavimo išlaidas. Be to, šių sistemų oras valomas HEPA filtru, todėl pašalinama 99,95 proc. įvairių dalelių, virusų ir bakterijų.

Išskirtinių funkcijų, palyginti su alternatyviais sprendimais, būdinga ir šiame projekte panaudotiems „Stern“ muilo dozatoriams „Lotus Topfill“. Didelės, net 2 litrų, talpos dozatorių per jo viršutinę dalį galima pripildyti kone bet kokio skysto muilo. Kai šis baigiasi, apie tai informuoja ant dozatoriaus esantis indikatorius. Dozes galima programuoti pulteliu kiekvienam prietaisui individualiai, numatyti iš viso keturi skirtingi pasirinkimai.

WC erdvėse naudojama ir pasaulyje gerai žinomo gamintojo „Mediclinics“ įranga – nerūdijančiojo plieno rankšluostinio popieriaus dozatoriai, šiukšliadėžės ir WC patalpų aksesuarai. Dėl savo tvirtos konstrukcijos, specialios paviršiaus dangos ir ergonomiško dizaino „Mediclinics“ produktai puikiai tinka vietoms, kur vyrauja itin dideli žmonių srautai.

Laimono Ciūnio nuotr.

ERDVES PUOŠIA INOVATYVIOS PLOKŠTĖS

Prie išskirtinių interjero sprendinių naujajame Išvykimo terminale ženkliai prisidėjo ir „Cosentino“ grupė –visame pasaulyje žinoma ispanų šeimos verslo kompanija, tiekianti pasaulio, pirmiausia Europos ir Amerikos, rinkoms interjero ir eksterjero paviršių sprendinius.

„Cosentino“ centrai veikia daugiau nei 150 šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

„Daugiausia dėmesio įmonė skiria tvarumui ir inovacijoms. Kuriame produktus galvodami apie ateities kartas, todėl savo produkcijai dažniausiai suteikiame 25 metų garantiją. Trys pagrindiniai „Cosentino“ tvarumo principai – tausoti vandenį, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (įmonių grupės saulės elektrinių parkas – didžiausias privataus kapitalo parkas Europoje) ir rūšiuoti bei perdirbti atliekas“, – sako Ilana Mackelienė, „Cosentino“ generalinė direktorė Baltijos šalims. Pasak direktorės, pasaulyje geriausiai žinomi trys daug kur pritaikomi „Cosentino“ gaminami paviršiai – „Silestone“, „Dekton“ ir „Sensa“.

Išvykimo portalui išsirinktos pačios populiariausios „Cosentino “ serijos „Dekton“ plokštės, sudarytos iš daugiau kaip 20 gamtoje randamų mineralų. Jos atsparios ne tik ultravioletiniams spinduliams ir temperatūros pokyčiams, bet ir įbrėžimams, smūgiams bei dėmėms. Būtent dėl šios priežasties „Dekton“ plokštės tinka ne tik interjerui, bet ir eksterjerui: jas galima naudoti fasado, terasos grindų, lauko baldų apdailai – įvairiai formuoti,

jungti ir sukurti erdvėje harmoniją. Šios plokštės gali būti pagamintos bet kokio norimo rašto. Išvykimo terminalo architektai pageidavo medienos įspūdžio. Be medienos imitacijos, keleivių salėse ir laipinimo galerijose („rankovėse“) dar panaudotos juodos ir šviesiai pilkos „Dekton“ plokštės.

„Tiekėme vieno didžiausių „Dekton“ formatų plokštes – 3,20 m x 1,42 m, 4 ir 8 mm storio. „Dekton“ plokštės gali būti ne tik klijuojamos kaip paprastos didelio formato plytelės – visu pagrindu, bet ir montuojamos kaip vėdinamojo fasado (karkaso) sistema – ant profilių“, – pabrėžia Giedrius Fugalis, įmonės projektų vadovas Lietuvoje.

Didelio formato „Dekton“ plokštėmis galima sukurti vientisą vaizdą, tačiau jei plokštes reikia pjaustyti, tai

lengvai padaroma naudojant tik specialią liniuotę ir rėžtuką. Be to, plokštės taip pjaustomos nedulka, tad nereikia ir galingų dulkių siurblių.

„Tai unikali medžiaga – nors labai tvirta ir patvari, jai apdoroti nereikia specialios įrangos ir specialių žinių. Galima ją patiems pjaustyti ir namų sąlygomis“, – priduria I. Mackelienė.

Ši didžiulės raštų įvairovės ir daugiau negu 60 spalvų kolekcija tinka ir visuomeninės paskirties, ir privatiems projektams.

„Prižiūrime užsakymą nuo gamybos iki atlikimo, iš 4000 kv. m sandėlio, esančio Graičiūno g. 20B Vilniuje, jį savo transportu pristatome ir iškrauname. Taip pat teikiame techninę pagalbą, konsultuojame, kaip apdoroti medžiagą, rengiame praktinius mokymus“, – sako G. Fugalis.

NUORODOS TERMINALE

ŠVIEČIA IŠ TOLO

Vilniaus oro uosto Išvykimo terminale visas šviečiančias nuorodas ir ženklus, užtikrinančius aiškų bei patogų informacijos pateikimą keliautojams, sukūrė reklamos gamybos įmonė VASABI, jau 14 metų sėkmingai plėtojanti veiklą skaitmeninės spaudos ir vizualinės reklamos kūrybos bei gamybos srityse.

„Mūsų išskirtinumas – novatoriškas požiūris, inspiruojantis unikalius sprendimus, puikiai atitinkančius kiekvieno kliento viziją ir poreikius. Didžiuojamės savo profesionalumu, dėmesiu net menkiausioms detalėms ir didžiuliu patenkintų klientų, partnerių bei draugų ratu, kurį per daugelį metų subūrėme“, – sako Aurimas Rima, UAB VASABI atstovas.

Jo teigimu, Išvykimo terminalo esminiai reikalavimai siekiant užtikrinti geriausią galutinį rezultatą buvo aukšta gaminių kokybė ir finansinė kontrolė.

„Užsakovas puoselėjo daug įvairių idėjų ir mes kartu su oro uosto komanda bei dizaino studija stengėmės jas įgyvendinti kuo efektyviau ir kūrybingiau. Galimybės išskleisti fantazijos sparnus šiuo atveju buvo ribotos – didžiulį darbą atliko architektai ir dizaineriai. Mums liko tik adaptuoti ir fiziškai įgyvendinti jų idėjas“, – sako A. Rima. Pasak jo, siekdama 100 proc. atitikti oro uosto reikalavimus, įmonė nusprendė likti konservatyvi –naudoti tik geriausias, laiko patikrintas medžiagas ir patikimus gamybos metodus.

Didžiausi iššūkiai, A. Rimos žodžiais, buvo laikytis terminų ir derinti sudėtingesnius sprendimus, su daugybe žmonių ieškant kompromisų ir geriausio varianto.

Aurimo Rimos nuotr.

GRANITO GRINDŲ KONTRASTAS

SALĖSE ŽAVĖS DAUGYBĘ METŲ

Granito grindų plokštes ir granito laiptų apdailos medžiagas Išvykimo terminalui tiekė „Akmens Klasika.lt“ (UAB „Viva trading“), jau daugiau kaip 10 metų Lietuvos fiziniams asmenims ir statybinėms bendrovėms padedanti įgyvendinti išskirtinius projektus aprūpindama marmuro, granito, skalūno, kalkakmenio ir kitais akmens gaminiais iš viso pasaulio.

„Generalinis rangovas UAB „Eikos statyba“ buvo labai reiklus, kėlė aukščiausius kokybės reikalavimus“, –pasakoja apie užduotis Išvykimo terminalo projekte įmonės direktorius Valentinas Ruzgys.

Buvo nuspręsta rinktis granito dangą – ko gero, pačią ilgaamžiškiausią, atspariausią ir praktiškiausią iš grindų dangų, skirtų tokioms intensyvaus judėjimo zonoms kaip oro uosto salės. Be to, prireikus granitą galima palyginti nesunkiai atnaujinti iš naujo nušlifavus ar nupoliravus.

Projekto architektų idėją atitiko dviejų rūšių specifikuotas granitas –šviesus (baltas) „Colonial White“ ir tamsus (juodas) „Steel Grey“. Kad būtų sukurtas spalvų kontrastas, dalis lengvai matinio paviršiaus buvo „šukuoto“ apdirbimo, taip dar labiau išryškinant akmens grožį. Naudotos didelio formato (120 x 120 x 2 cm) plokštės su specialia skersine įpjova stačiųjų trikampių vaizdui sukurti.

„Iš tolimosios Indijos atgabentas granitas – visiškai natūrali medžiaga, pagal matmenis supjauta uoliena. Tokiu būdu buvo išlaikyta ir tvarumo idėja“, – sako V. Ruzgys.

Laiptams, kaip ir grindims, buvo keliami aukščiausi reikalavimai, todėl ir jiems pasirinktas toks pat granitas –šviesus „Colonial White“ ir tamsus „Steel Grey“.

„Tiekimo terminai buvo labai griežti. Užsakymo apimtis – daugiau kaip 6000 kv. m, arba 16 jūrinių kon-

teinerių. Pradėjus pjovimo darbus Indijoje, netikėtai įsiplieskė konfliktas Vidurio Rytuose – husių gentis pradėjo puldinėti krovininius laivus. Teko plaukti ne per Sueco kanalą, o aplink Afriką, todėl tiekimo terminas pailgėjo net keliomis savaitėmis, o objekto darbų pabaiga negalėjo būti perkelta. Tačiau mūsų ir supratingo profesionalaus generalinio rangovo pastangomis projektas buvo įvykdytas 100 proc.“, – džiaugiasi įmonės „Akmens Klasika.lt“ vadovas.

BAGAŽO SKYRIAUS GRINDIMS –PAŽANGIAUSI ARMAVIMO SPRENDINIAI

„Oro uosto terminalui itin svarbu, kad visose zonose betono grindys būtų kokybiškos ir ilgaamžės. Mūsų komanda tiekė ne tik fibrą betonui armuoti ir temperatūrinius profilius grindims – atsižvelgdami į reikiamas apkrovas, teikėme individualius betoninių grindų sprendinius“, – apie darbą netipiniame projekte pasakoja bendrovės „PP Baltic“, Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojo ADFIL atstovo Baltijos šalyse, direktorius Andrius Karpauskas.

Sklandus krautuvų judėjimas terminalo sandėliavimo zonoje užtikrintas pažangiausiais rinkoje belgų gamintojo „HC Joints“ temperatūriniais profiliais „Cosinus Slide“. Palyginti su kitais pramoninių betono grindų profiliais, jų apkrovos perdavimo procentas yra didžiausias, todėl galima optimizuoti grindų storį nesibaiminant, kad apkrova bus prie pat profilio (tai yra įvertinama skaičiavimuose). Ši ypatybė aktuali didelių apkrovų zonoms logistikos centruose, sandėliuose ar gamybinėse patalpose, kur reikia itin tvirtų ir ilgaamžių grindų. „Cosinus Slide“ išsiskiria iš analogiškų produktų ir sinusoidės formos viršutine dalimi, garantuojančia sklandų krautuvų judėjimą. Produktas sertifikuotas kaip visiškai nesukeliantis vibracijų krautuvų vairuotojams.

„PP Baltic“ komanda atliko ir oro uosto terminalo vidaus grindų įrengimo skaičiavimus, taip pat tiekė grindims armuoti skirtą polipropileno mikrofibrą „Crackstop®“, kuri sumažina betono trūkinėjimo tikimybę pirminėje betono stingimo stadijoje ir sustiprina paviršiaus apsaugą.

„Mūsų įmonės išskirtinumas – individualūs kiekvieno objekto sprendiniai, grįsti kvalifikuotų specialistų atliktais skaičiavimais. Įvertinę betono klasę ir sluoksnio storį, parenkame tinkamiausią armavimo intensyvumą ir grindų profilių išdėstymą. Taip pat atsižvelgiame į ekonominę naudą klientui ir poveikį gamtai – tai patvirtiname poveikio aplinkai deklaracija“, – vardija bendrovės „PP Baltic“ privalumus jos vadovas A. Karpauskas.

MODERNIAUSIA IR SAUGIAUSIA BAGAŽO

KELIONĖ

„Fima“, viena iš pirmaujančių išmaniosios infrastruktūros sprendimų įmonių Baltijos šalių regione, kartu su šio projekto partneriu „Daifuku Logan Ltd“ naujajam terminalui pagamino ir jame įdiegė modernią registruoto bagažo valdymo ir patikros sistemą. Lietuvoje tokio dydžio ir tipo automatizuota bagažo skirstymo sistema įdiegta pirmą kartą. Šis vienas svarbiausių terminalo technologinių sprendinių susietas su kitomis oro uoste veikiančiomis sistemo-

mis – oro uosto valdymo sistema, registruoto keleivių bagažo savitarnos terminalais, terminalo apsaugos sistemomis.

„Bagažo transportavimo ir skirstymo procesas yra visiškai automatizuotas ir nė vienas nepatikrintas lagaminas neatsidurs lėktuve“, – sistemos automatizuotų saugumo procesų svarbą pabrėžia „Fimos“ projektų vykdymo priežiūros vadovas Giedrius Valužis.

Atsidūręs ant naujojo konvejerio, lagaminas papuls į bendrą oro uosto bagažo transportavimo sistemą, kur bus skenuojamas, jo turinys analizuojamas – atliekama kelių lygių patikra. „Konvejeris yra ne tik terminalo pastato, bet ir visos oro uosto infrastruktūros integrali dalis. Įgyvendinant projektą teko susidurti su sudėtingomis situacijomis, kai reikėjo rasti kompromisus derinant oro uosto, atskirų įrangos tiekėjų ir terminalo statytojų interesus. Lietuvos oro uostai projekto sąlygose suformulavo aiškius reikalavimus, jų komanda profesionaliai dirbo ir neleido atsipalaiduoti. Tai mums padėjo suprojektuoti sistemą, kurią naudojant vidiniai oro uosto procesai vyks maksimaliai efektyviai“, –projekto vadybos proceso iššūkius vardija G. Valužis.

Ne ką menkesniu išbandymu „Fimos“ komandai tapo terminalo statybos ir bagažo valdymo sistemos diegimo paraleliniai darbai. Bagažo sistemos projektavimas vyko, kai terminalas jau buvo baigiamas statyti. Prieš pradedant gaminti bagažo konvejerius reikėjo įsitikinti, kad jie tikrai tilps į tebestatomą terminalą, tad teko glaudžiai bendradarbiauti ir su terminalo statytoju, operatyviai keisti jau numatytus sprendimus. Šiuo metu registruoto bagažo valdymo ir patikros sistema testuojama.

Laimono Ciūnio nuotr.

SPRENDIMAI EKONOMIŠKAI

ŠILDYMO IR VĖSINIMO

SISTEMŲ VEIKLAI

Tokiuose strategiškai svarbiuose pastatuose kaip oro uostų terminalai būtinos moderniausios technologijos. Vilniaus oro uosto terminalo tvarioms centralizuoto šildymo ir vėdinimo sistemoms valdyti pasirinktos bendrovės „Danfoss“ technologijos. Bendrovė sukaupusi daugiau kaip 90 metų patirties inovatyvių šildymo ir vėsinimo sprendimų srityje, todėl užsakovai neabejojo, kad ji sugebės užtikrinti efektyvų oro uosto terminalo energijos valdymą ir komfortą patalpose.

Projekte naudoti „Danfoss“ automatinio balansavimo sprendiniai radiatorių bei grindų šildymo ir vėdinimo kamerų oro šildymo sistemoms. Šios sistemos veikia naudodamos „Danfoss“ ASV-PV slėgio reguliatorius ir „Danfoss AB-QM“ –nuo slėgio nepriklausomus balansavimo ir valdymo vožtuvus, gerai žinomus dėl savo kompaktiškumo ir nesudėtingo naudojimo. Įgyvendinti sprendimai užtikrina tikslų automatinį balansavimą, net jei slėgio svyravimai šilumos tinkle kinta. Taip optimaliai vartojama energija ir visame

terminale garantuojamas komfortas keleiviams ir darbuotojams.

Oro uosto šilumos punktai prijungti prie miesto šilumos tinklų naudojant „Danfoss“ AVP automatinio slėgio skirtumo reguliatorius. „Danfoss“ vožtuvai stabilizuoja ir subalansuoja srautus nepriklausomai nuo sistemos apkrovos, todėl visada sklandžiai tiekiama šiluma. Modernūs „Danfoss“ inžinerinių sistemų sprendiniai užtikrina

nepriekaištingą šildymo kontrolę nepriklausomai nuo kintančių oro sąlygų, o kartu – ir efektyvų viso oro uosto darbą.

„Mes, „Danfoss“, džiaugiamės galėję dalyvauti tokiame ypatingame sostinės projekte“, – sako Andrius Timofejevas, „Danfoss“ projektinių pardavimų vadovas Baltijos šalims, dirbantis su tokio pobūdžio projektais beveik dvidešimt metų.

TERMINALO VIDAUS

KOMFORTUI – EFEKTYVIOS IR LANKSČIOS SISTEMOS

Oro uosto naujojo terminalo pastato valdymo ir elektros paskirstymo sistemoms pasirinkta „Schneider Electric“ įranga.

„Užsakovai pageidavo lanksčios pastato valdymo sistemos, kurią ateityje galėtų plėsti be papildomų didelių investicijų ir nesudėtingai susietų su esamomis skirtingomis sistemomis“, – apie projektą pasakoja „Schneider Electric“ pardavimų vadovas Šarūnas Miknevičius.

Pastate įdiegta galinga programinė pastato valdymo sistema (PVS), ja galima sujungti vietoje ir kituose miestuose esančius terminalus. Sistema stebi, kaupia duomenis ir įgalina valdyti šildymo, vėdinimo, kondicionavimo įrangą. Taip pat galima įvertinti energinių išteklių (dujų, elektros energijos) suvartojimą, pateikti ataskaitas ir lyginti duomenis. Sistema papildyta valdikliais, temperatūros ir CO2 jutikliais, kurie palaiko patalpose tinkamą oro kokybę. Gauti duomenys bus naudojami oro uosto terminalo komfortui gerinti ir energetiniam ūkiui maksimaliai efektyviai kontroliuoti.

Terminale sumontuoti ir atnaujintos „Schneider Electric“ serijos

„Prisma“ elektros paskirstymo skydai „PrismaSeT“ (iki 6300 A). „PrismaSeT“ yra lengvai modifikuojama ir komplektuojama skydų sistema, pritaikyta įvairaus tipo pramoniniams ir komerciniams objektams. Šie skydai išsiskiria ergonomišku dizainu ir didesniu tvarumu.

Povilo Komarovskio, „Schneider Electric“ pardavimų inžinieriaus, teigimu, klientai vertina „PrismaSeT“, nes šią sistemą galima susikomplektuoti pagal individualius poreikius ir papildyti priedais, tokiais kaip „HeatTag“, signalizuojantis apie gaisro pavojų.

Elektros įvadams nuo trumpojo jungimo srovių ir viršsrovių apsaugoti sumontuoti „Schneider Electric“ orinės izoliacijos automatiniai jungikliai „MasterPact MTZ“. Šie efektyvūs, lengvai diegiami ir ilgai eksploatuojami jungikliai gali būti skirtingų įtampos ir srovės parametrų. Anot P. Komarovskio, „MasterPact MTZ“ puikiai atspindi „Schneider Electric“ siekį senus kompanijos įrenginius nesudėtingai pakeisti naujomis jų versijomis, taip taupant klientų finansus ir laiką.

VĖDINIMO SISTEMA, PER VALANDĄ GALINTI PRIPILDYTI

56 KARŠTO ORO BALIONUS

Kokybiškas vidaus klimatas tokiuose pastatuose, kur tūkstančiai žmonių kiekvieną parą dirba, laukia, skuba ir ilsisi, yra svarbus be jokių išimčių. Nuo vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo priklauso viso oro uosto sklandi veikla. Suvaldžius šiuos veiksnius, sukuriama žmogui tinkama erdvė ir padidinamas pastato energinis efektyvumas.

Nors Išvykimo terminalas – vienas iš nedaugelio naujų didelės svarbos

Lietuvos oro transporto paskirties pastatų, KOMFOVENT tai ne pirmas tokio masto projektas. Vėdinimo sistemų kūrimu ir gamyba bendrovė užsiima jau daugiau nei 27 metus, jos kuriama produkcija eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių. Terminalo keleivių registracijos zonos, kavinių ir komercinių erdvių mikroklimatą užtikrins 166 000 m3/h našumu veikiantys pažangūs KOMFOVENT VERSO ir individualiai projektuoti KLASIK serijos įrenginiai. Didelis jų privalumas – entalpiniai rotaciniai šilumogrąžiai. Vėdinimo metu jie išsaugo šalinamo oro šilumą, vėsą, drėgnį ir jį grąžina šviežiam, į patalpas tiekiamam orui. Subalansuota drėgmė ypač reikšminga žiemą, kai lauke oras yra išsausėjęs. 45–55 proc. drėgmė teigiamai veikia žmogaus savijautą ir stiprina organizmo gynybą nuo virusų, kurie žmonių susibūrimo vietose lengviau plinta sausame ore. Žmonių kiekiui terminale nuolat keičiantis, KOMFOVENT įrenginiai orą šildo arba vėsina pagal poreikį. Dėl drėgmės regeneravimo sumažinama ir oro drėkinimo bei sausinimo reikmė, tad įrenginiai prisideda prie oro kondicionavimo ir šildymo kaštų mažinimo, užtikrina aukštą pastato energinį efektyvumą. Įmonės specializacija apima ir vėdinimo sistemų priešgaisrinę saugą – terminale įrengta KOMFOVENT dūmų ir karštų dujų šalinimo sistema.

Šiais sprendimais naujajame terminale KOMFOVENT sukuria subalansuotą komfortišką terpę, palaikančią žmonių budrumą ir taupančią pastato energinius išteklius. Tai visapusis įsipareigojimas tvarumui ir žmogaus gerovei, palaikant energiškai efektyvų, saugų ir ilgaamžį pastato gyvavimą.

Schneider electric archyvo nuotr.

Laimono Ciūnio nuotr.

DAR VIENAS REIKŠMINGAS SPRENDINYS KOMFORTUI

UŽTIKRINTI

Vilniaus oro uosto naujajame terminale sumontuoti aukšto energinio efektyvumo „Schindler“ gaminiai – keturi eskalatoriai ir aštuoni keleiviniai liftai su regeneracinėmis pavaromis, gaminančiomis elektros energiją. Jų tvarumą patvirtino BREEAM studija

VIKINGŲSLĖNISVERSLO

PRISITAIKO PRIE

Netoli pietinio Vilniaus aplinkkelio ir tarptautinio

Vilniaus oro uosto iškilo margas kaip šachmatų lenta „Vikingų verslo slėnis“ – trijų pastatų kompleksas verslo bendruomenėms, plėtojančioms skirtingus veiklos modelius ir vertinančioms autonomiją.

OBJEKTAS: Prekybos paskirties pastatai su sandėliavimo paskirties patalpomis, Vikingų g. 5 ir Oreivių g. 12, Vilniaus m. sav.

UŽSAKOVAS: „Vikingų verslo parkas“ (VPH įmonių grupė)

Generalinis rangovas: UAB „Baltijos plienas“

ARCHITEKTAI: „313 Architects“, projekto vadovas architektas Justinas Žalys, architektai Lukas Sturis, David Samveljan

STATYBOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS

VYKDYTOJAS: UAB „SV paslaugos“

NUOMOS PARTNERĖ: „Colliers Baltics“

Vikingų verslo parko archyvo nuotr.

„Pietinė Vilniaus dalis ir toliau išlieka strategine miesto plėtros kryptimi. Reikšmingos investicijos, kasmet gerėjanti infrastruktūra čia traukia kurtis verslą ir gyventojus. Šioje miesto teritorijoje stabiliai veikiantys tarptautiniai prekių ženklai ir jų plėtra kuria aktyvius pirkėjų srautus. Net ir atokiau gyvenantys priemiesčių gyventojai šią teritoriją gali pasiekti maždaug per 20 minučių“, –paaiškina Artūras Šukys, VPH grupės partneris ir bendrovės „Vikingų verslo parkas“ vadovas, paklaustas, kodėl „Vikingų verslo slėniui“ pasirinkta būtent ši vieta – prie oro uosto. Jo teigimu, pavadinimas „Vikingų verslo slėnis“ pabrėžia sinergiją su kitais VPH šioje teritorijoje išplėtotais projektais – „Nordika prekybos slėniu“ ir pirmąja Baltijos šalyse parduotuve „Decathlon“.

VPH įmonių grupė plėtoja ir valdo komercinį nekilnojamąjį turtą tarptautiniams ir vietos nuomininkams Baltijos šalyse. Be jau minėtųjų projektų, ji yra ir prekybos parko UNA šalia Molėtų plento Vilniuje, prekybos parko „Liepų 81“ Klaipėdoje valdytoja. Naujasis „Vikingų verslo slėnis“ –vienas iš nedaugelio stock-office tipo objektų pietinėje Vilniaus miesto dalyje. Pasak A. Šukio, užsa-

kovas norėjo racionaliai suplanuoto pastatų komplekso, kurį būtų galima lengvai pritaikyti prie nuomininkų poreikių, pavyzdžiui, sujungiant patalpas. Vizualiai kompleksas turėjo derėti prie esamų ir būsimų aplinkinių objektų.

„Vikingų verslo slėnis“ – tai trys prekybinės paskirties pastatai su sandėliavimo patalpomis. Sandėliavimo zonos patalpas nuomininkai naudoja pagal savo specifinius poreikius: dalis vykdo prekybą, dalis naudoja kaip sandėlius, treti – kaip ekspozicijas.

Kompleksas yra A++ energinės klasės, jis prijungtas prie Vilniaus šilumos tinklų centralizuotos šildymo sistemos, jos tinklai palei teritoriją buvo įrengti anksčiau. Kiekvienas nuomininkas gali individualiai kontroliuoti visų energinių išteklių naudojimą, bendro naudojimo sistemų komplekse beveik nėra. Kiekvienam nuomininkui numatyta galimybė pagal poreikį prie savo patalpų įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles.

VPH grupė šioje teritorijoje jau anksčiau, dar plėtodama „Decathlon“ ir viešbučio „Park Inn“ projektus, ruošė infrastruktūrą tolesniam teritorijos užstatymui, taigi didžioji dalis

infrastruktūros šiam projektui jau buvo paruošta. Liko tik prijungti kompleksą prie nutiestų tinklų, įrengti anksčiau suprojektuotas gatvių atkarpas.

„Sunkiausia statybų metu buvo prisitaikyti prie nuomininkų poreikių. Pradėję statyti juk jų nežinojome. Todėl statybų metu reikėjo daryti daug pakeitimų, sujungti ir dalyti patalpas. Kartais eliminavus vieną sieną griūdavo visa inžinerinių sprendimų logika. Padėjo tai, kad jau rengiant techninį projektą siekta užtikrinti galimybes lanksčiai keisti komplekso sprendinius“, –pabrėžia „Vikingų verslo parko“ vadovas A. Šukys.

Pirmenybė teikta racionalumui

„Prie slėnio teritorijos plėtros prisijungėme, kai jame jau veikė anksčiau įsikūrusios įvairios paskirties parduotuvės ir prekybos centrai. Užsakovai pageidavo kuo universalesnių ir tuo pat metu tvaresnių planuojamų naujų pastatų sprendimų. Visų trijų pastatų planinė struktūra ir fasadinė išraiška pasikartojanti. Tikslas – turėti universalias, lengvai padalinamas ir sujungiamas patalpas“, – apie projektą pasakoja „313A studijos“ vadovas architektas Justinas Žalys.

Slėnio projektas buvo parengtas išanalizavus daugybę jau pastatytų tokio tipo verslo objektų kitose Europos šalyse. Pastatuose suprojektuotos funkcionalios stock-office tipo patalpos: pirmajame aukšte – ekspozicinė patalpa ir didesnė erdvė sandėliavimui, antresolėje – administracinės patalpos. Visas nuomos patalpas patogiai gali pasiekti ir lankytojai, ir aptarnaujantis transportas.

Pasak J. Žalio, renkantis apdailos medžiagas pirmenybė teikta racionalumui. Išorės fasadų pagrindas –horizontaliai montuojamos daugiasluoksnės fasadinės plokštės. Ilgosios pastatų kraštinės baltos spalvos, o trumposios – tamsiai pilkos. Siekiant pabrėžti pastato paskirtį ir atskirų nuomininkų zonų identitetą, pagrindiniai fasadai dekoruoti tamsiai pilkos spalvos HPL plokštėmis. Horizontaliomis zonomis, šachmatų lentos principu, išdėstytos fasadų plokštumoje, jos aiškiai atskiria nuomininkų plotus ir suformuoja aiškias ribas reklaminėms iškaboms.

Projekto sėkmė – darnus komandos darbas

Nepriekaištingą „Vikingų verslo slėnio“ projekto darbų vykdymo priežiūrą ir kontrolę užtikrino solidžią darbo patirtį statybų sektoriuje sukaupęs generalinis rangovas –bendrovė „Baltijos plienas“. Kompleksas sėkmingai ir greitai buvo pastatytas pasitelkus įmonės inžinierių komandą, per 20 metų įgyvendinusią daugybę įvairių objektų.

7,7078 ha sklype įrengti trys įvažiavimai į „Vikingų verslo slėnio“ teritoriją: du šiaurinėje, vienas – pietinėje dalyje. Trys taisyklingo stačiakampio formos verslo slėnio pastatai suskirstyti į modulius. Iš viso pastatyti 36 moduliai atskirai veikiančioms prekybos ir sandėliavimo įmonėms. Kiekvienas modulis sudarytas iš prekybos salės arba sandėliavimo patalpos ir atskirų mažesnio ploto prekybos patalpų arba nedidelės erdvės sandėlininkui su antresolėmis ir sanitariniais mazgais. Kiekviename modulyje įrengtas atskiras įėjimas ir vartai prekėms pristatyti.

Pastatų moduliai atskirti ugniasienėmis – suformuoti atskiri gaisriniai skyriai, kurių gaisrinės saugos reikalavimas EI–M 60. Siekiant pagreitinti statybos procesą, pirmą kartą Lietuvoje sumontuota minėtąjį priešgaisrinį reikalavimą atitinkanti garsios suomių kompanijos „Ruukki“ sieninių

plokščių sistema. Pastatų laiptinės ir antresolės sumontuotos iš gelžbetoninių elementų. Šis sprendinys, vykdant statybos darbus, leido daryti pakeitimus atsižvelgiant į būsimų nuomininkų poreikius.

„Daugiausia dėmesio skyrėme inovatyvių technologijų panaudojimui, statybos laiko sąnaudų optimizavimui. Panaudoję vidinių daugiasluoksnių plokščių sistemą sumažinome „šlapių“ darbų kiekį šaltuoju metu laikotarpiu. Nemažas iššūkis buvo sumontuoti lietaus infiltracinio lauko sistemą aukštame šlaite“, – apie projekto eigą pasakoja Andrius Skarulskis, bendrovės „Baltijos plienas“ statinio statybos vadovas.

Įmonės direktorius Kastytis Skiečius labiausiai džiaugiasi savo kolegų

darniu ir itin profesionaliu komandiniu darbu: „Man, kaip vadovui, tai pati didžiausia vertybė. Šalyje yra daug statybos įmonių, todėl rinkoje svarbu, kuo tu išsiskiri ir įsimeni savo klientui. Komandos kompetencija, bendradarbiavimas ir kūrybiškas požiūris į iššūkių sprendimą mūsų įmonei leido ne tik duoti klientui pažadus (ką daro visi), bet ir juos ištesėti. Kiekvienos įmonės perspektyva priklauso nuo kliento pasitenkinimo, todėl visada siekiau suburti tokią komandą, kuriai šis darbas būtų ir gyvenimo būdas, ir aistra. Patikėkite, klientas visada tai jaučia, todėl dažnai sakau kolegoms: susitelkite ne į ateities, o į šiandienos projektus. Tada ateities projektai patys pas mus ateis.“

Fasadas, kuriam suteikta 20 metų garantija

Apie 1800 kv. m ploto verslo slėnio fasadų apdailai naudotos aukštos kokybės aliuminio kompozito plokštės SARAYBOND FR. Jas tiekė ir lankstinius gamino OREX GROUP –oficialus ir vienintelis SARAY atstovas Baltijos šalyse nuo 2011 m. Plokštės SARAYBOND FR atitinka aukščiausius priešgaisrinius reikalavimus, jos lengvos, ilgaamžės ir gali būti kuo įvairiausių spalvų. Kartu su plokštėmis „GENTAS Exterior Compact HPL“, panaudotomis sandėliavimo patalpų fasadų numeracijai, SARAYBOND FR suteikia pastatų kompleksui išskirtinį modernų vaizdą.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pagaminti ir sumontuoti minimalistinio stiliaus fasadą yra nesudėtinga. Tai būtų tiesa, jei atliekant CNC frezavimo darbus reikėtų gaminti didelį kiekį vienodų matmenų detalių. Mūsų atveju buvo kitaip: suskaičiavome, kad objekto fasadams pagaminome maždaug 50 skirtingų matmenų detalių, – apie iššūkius pasakoja

OREX GROUP vadovas Mindaugas Brazdeikis. – Prieš frezuodama skirtingų dydžių plokštes, mūsų komanda pirmiausia turėjo padaryti 50 skirtingų brėžinių ir juos perkelti į CNC frezavimo staklių programą. Tik tada jau buvo galima imtis gamybos. Džiaugiamės, kad darbai vyko sklandžiai ir davė gerus rezultatus.“

OREX GROUP, jau 15 metų besidarbuojanti fasadų srityje, džiaugiasi vis augančiais kokybės reikalavimais pastatų fasadų rinkoje. Atsižvelgdama į reiklių klientų norus, OREX GROUP, bendradarbiaujanti su

japonų gamintojais „Makita“, pristatys įrenginį, kuriuo ovalias skyles aliuminio profiliuose bus galima daryti ne gamybos cechuose, o objekte.

„Fasaduose sumontuoti aliuminio profiliai, veikiami temperatūros svyravimų, plečiasi arba traukiasi, todėl profilių tvirtinimo vietose privalu daryti ovalias skyles, nevaržančias jų judėjimo. Turėdama naują įrenginį, OREX GROUP savo klientams pasiūlys didžiulį palengvinimą ir kaštų taupymą – nesunkiai daryti ovalias skyles profiliuose tiesiog montavimo metu“, – sako M. Brazdeikis.

Patalpų orą kondicionuoja pažangios sistemos

„Vikingų verslo slėnio“ lankytojų ir darbuotojų komfortą, komercinių erdvių mikroklimato valdymą užtikrina UAB „Baltic Master“ įdiegtos

oro kondicionavimo sistemos „Multi Split“ ir LCAC. Alergenus, dulkes ir kitas daleles iš oro pažangiomis oro filtravimo sistemomis šalina daugiau kaip 100 taupiai energiją vartojančių ir tyliai veikiančių skirtingo galingumo (5 kW ir 7 kW) kasetinių kondicionierių.

Užsakovas, pastatų kompleksui ieškojo lanksčių ir efektyvių oro kondicionavimo sprendimų, todėl pasirinko aukštos klasės „Baltic Master“ oro kondicionavimo sistemą patalpoms vėsinti ir šildyti. Ant komplekso stogų buvo įrengti išoriniai kondicionavimo sistemos blokai, o patalpų viduje – kasetės. Ši sistema – puikus sprendimas įvairios paskirties verslo patalpoms, nes leidžia reguliuoti temperatūrą kiekvienoje patalpoje atskirai. Vienas iš pagrindinių sistemos privalumų –vidinių blokų įvairovė. Tai suteikia galimybę parinkti tinkamiausius sprendimus pagal patalpų dydį ir specifinius poreikius.

„Džiaugiamės, kad buvo pasirinkta laiko patikrinta kokybiška „Baltic Master“ įranga, ir didžiuojamės galėję prisidėti prie šio modernaus projekto. Bendradarbiavimas vyko sklandžiai. Mūsų komandos sumontuota aukščiausius energinio efektyvumo A++ klasės reikalavimus atitinkanti įranga užtikrins puikias vėsinimo ir šildymo galimybes“, – teigia Arvydas Urbanovičius, UAB „Baltic Master“ komercijos vadovas, ir pabrėžia, kad bendrovė klientams siūlo visą paslaugų paketą – nuo projekto kūrimo ir įrangos tiekimo iki jos montavimo ir priežiūros.

Užtikrinta statinių kokybė

„Projektas išskirtinės apimties – tai trijų autonominių pastatų kompleksas su atskirtomis vidaus inžinerinėmis sistemomis ir bendra gerbūvio infrastruktūra. Esminis objekto statybų reikalavimas buvo užtikrinti aukštą statinių energinę vertę. Ypač daug dėmesio buvo skiriama konstrukcijų ir elementų sandarinimo mazgams ir naudojamoms medžiagoms. Pateikėme nemažai pastabų dėl sandarinimo darbų, tačiau atlikę kontrolinius pastatų sandarumo bandymus fiksavome geresnį rezultatą, nei buvo nurodytas statybos projektinėje dokumentacijoje“, –apie „Vikingų verslo slėnio“ statybas pasakoja statybos techninės priežiūros vadovas Gvidas Švabauskas, jau 15 metų statomų objektų kokybę užtikrinti padedančios bendrovės SV PASLAUGOS direktorius.

Jo teigimu, labai daug dėmesio „Vikingų verslo slėnyje“ skirta priešgaisriniams reikalavimams užtikrinti, evakuacijos keliams įrengti. Sumontuotos modernios gaisro aptikimo ir

gesinimo sistemos, atliktas metalinių elementų priešgaisrinis dažymas. Stogus teko įrengti žiemos periodu, todėl rangovas, siekdamas kokybiškai stogą apšiltinti ir įrengti dangą, turėjo nemažai papildomų išlaidų sniego sankaupoms nuo stogo laikančiųjų konstrukcijų pašalinti.

Pasak G. Švabausko, statybos buvo pradėtos turint suderintus statytojo projektinius planus, tačiau šiuos labai keitė atsiradę patalpų nuomininkai. Jiems taip pat buvo aktualūs kokybė ir tikslumas. Statybos procesas dėl to tapo sudėtingesnis, tačiau UAB SV PASLAUGOS komandos patirtis leido suvaldyti besikeičiančių užduočių srautus ir priimti teisingus sprendimus.

„Teikdami statybos techninės priežiūros paslaugas, įgijome vertingos patirties, ir sėkmingai ją pasitelkiame kituose projektuose. Esu dėkingas statytojui, kuris patikėjo mūsų komanda ir pakvietė į projektą. Visi siekėme bendro tikslo – kad Vilniuje iškiltų naujos modernios patalpos verslui“, – sako G. Švabauskas.

„Vikingų verslo slėnyje“ sumontuotos naujosios ugniasienės „Ruukki® Firewall“ užtikrins didesnį žmonių bei pastatų saugumą ir užkirs kelią ugniai. Sudarytos iš vieno sluoksnio konstrukcijos su sustiprintomis jungtimis, jos gali būti derinamos su plienu, betonu ar mediena. Lengvai ir greitai montuojamos, šios ugniasienės šiuo metu yra ekonomiškiausios rinkoje. Naudojamos kartu su karkasine pastato konstrukcija, priklausomai nuo tarpatramio pločio jos sukuria EI-M 90 arba EI-M 120 priešgaisrinius reikalavimus atitinkančią ir smūgiams atsparią sieną.

OBJEKTAS: sanatorija „Nemunas“ (dabar privačių apartamentų viešbutis „NEMUNAS by CITUS“) Liepų g. 1 Druskininkuose, architektas Enrikas Tamoševičius, 1966–1970 m.

PROJEKTAS: „Gydymo paskirties pastato un. nr. 1597-0002-6015 kapitalinis remontas ir pagrindinės naudojimo paskirties keitimas į viešbučių paskirties pastatą“

UŽSAKOVAS: UAB „Arinela“ (CITUS)

STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS: UAB „CITUS Construction“

ARCHITEKTAI: UAB „Archas“ – architektūros bendraautoriai

Neringa Sobeščukaitė, Tomas Kuleša ir Gintaras Čepurna; architektūrinės projekto dalies vadovas Mantas Navalinskas; projektuotojai Jolita Slendzoka, Mantas Bučiūnas, Gabrielė

Ibėnaitė, Laura Miklaševičiūtė, Gerda Li-Marcinkevičienė

INTERJERO ARCHITEKTAI: Marius Marozovas ir Erika Valiukaitė

NEMUNAS DRUSKININKUOSE TEKĖS NAUJA VAGA

„Projektinių pasiūlymų metu svarstėme įvairias rekonstrukcijos galimybes, tačiau visos jos nublanko prieš esamą modernistinį pastatą. Jo architektūrą priėmėme kaip vertybę ir papildėme naujais akcentais“, – sako projekto plėtotojo CITUS plėtros vadovas Artūras Žimaila, paklaustas, kodėl nuspręsta sanatorijai „Nemunas“ suteikti antrą gyvenimą – užuot pastatą griovus, jį renovuoti pakeičiant paskirtį.

Pasak A. Žimailos, pasaulyje daug panašių projektų – kai pastatai atgaivinami iš esmės nekeičiant architektūros, tik pritaikant ją šių dienų poreikiams. Pavyzdžiui, „Paimio Sanatorium“ Suomijoje, „Palazzo della Civiltà Italiana“ Italijoje, „DeFlat Kleiburg“ Nyderlanduose ir kt. „Įkvėpti šių idėjų, nusprendėme išsaugoti senąją sanatorijos komplekso architektūrą. Pastato fasadą papildėme M. K. Čiurlionio kūrybos akcentais. Užuot tinkavę, apdailinome pagal užsakymą sukurtomis išskirtinio dizaino plytelėmis. Ypač daug dėmesio skyrėme stogo konstrukcijoms. Jos atlieka tik estetinę funkciją, tačiau mums yra svarbios, vadiname jas pastato karūna. Ilgai diskutavome ir kaip įveiklinti stogą. Pasirinkome baseiną“, – pasakoja CITUS plėtros vadovas.

A. Žimailos nuomone, NT rinkoje šiandien tiek nedaug išskirtinumo ir unikalumo. Vyrauja masiniai, bet kokiems projektams tinkami sprendimai, svarbu, kad būtų garantuotas kuo didesnis pelnas.

Sanatorija „Nemunas“, atgimusi kaip privačių apartamentų viešbutis „NEMUNAS by CITUS“, jau keičia miesto panoramą, o netrukus pakeis ir jo pramogų žemėlapį. Baseinas ant stogo, SPA, kavinės, renginiai... Naujasis objektas neabejotinai taps dar vienu Druskininkų gyventojų ir svečių traukos centru.

CITUS archyvo nuotraukos ir vizualizacija

„Mes, CITUS, orientuojamės į nišinius projektus ir sprendimus. Diegiame technologijas, kurios taps būtinos tik po kelerių metų. Buriame bendruomenes ir kviečiame žaisti vaikus ten, kur kiti kloja asfaltą arba kasa naujus pamatus. Mums svarbu ne tiesiog didinti pelną, o kurti vertę – sau, rinkai, žmonėms. Nesidairome atgal. Mes – tarsi elektromobilis senų kadilakų lenktynių trasoje“, –didžiuojasi įmonių grupe CITUS jos plėtros vadovas ir priduria, kad „NEMUNAS by CITUS“ savininkė UAB „Arinela“ taip pat priklauso įmonių grupei CITUS.

REIKŠMĖ MIESTUI

„Vien tai, kad nuspręsta išsaugoti visas pastato konstrukcijas ir architektūrą, jau yra tvaru“, – pabrėžia

A. Žimaila, apžvelgdamas „NEMUNAS by CITUS“ projekto sprendinius, ir priduria, kad privačių apartamentų viešbutyje veiks vieninga nuomos sistema. Kai patys nesiilsės, apartamentų savininkai galės juos nuomoti. Apartamentų nuoma, kaip ir jų valymu, viso pastato ir bendrų erdvių priežiūra, rūpinsis viešbučio administratorius.

Viešbutyje suprojektuoti iš viso 372 apartamentai, 18–83 kv. m.

ploto. Didžiausi apartamentai yra viršutiniuose pastato aukštuose, dalis jų – su terasomis ant stogo.

„Daug metų sanatorijos „Nemunas“ pastatas stovėjo apleistas. Buvo net įgijęs neigiamą atspalvį ir tarp druskininkiečių, ir tarp miesto svečių. Atgimęs kaip „NEMUNAS by CITUS“, jis pagyvins miesto peizažą išskirtiniu fasadu ir architektūra, stebins M. K. Čiurlionio kūrybos įkvėptais sprendiniais. Tikimės, kad pastate kuriamos erdvės drauge su miesto Kultūros ir kongresų rūmais taps nauju traukos centru“, – sako CITUS plėtros vadovas.

Pirmasis 30 mln. vertės rekonstrukcijos etapas jau baigiamas. Šiuo metu įrengiami „NEMUNAS by CITUS“ koridoriai ir pagalbinės laiptinės. Išskirtinės architektūros centrinę laiptinę, pirmojo aukšto erdvę ir stogo zonas planuojama baigti iki 2025 m. vidurio.

„Šioms erdvėms ieškome išskirtinių sprendinių, o tai užima laiko“, –paaiškina A. Žimaila.

2022 m. kūrybiškumo festivalyje ADC*LT‘ prekių ženklas „NEMUNAS by CITUS“ pelnė aukso apdovanojimą už išskirtinį kūrybiškumą, meistriškumą ir atlikimą, o ADC*E Europos finale laimėjo bronzą.

KONTEKSTUALUS, BŪTENT

DRUSKININKAMS SKIRTAS, OBJEKTAS

Kaip atversta knyga architekto Enriko Tamoševičiaus suprojektuota dešimties aukštų sanatorija „Nemunas“ baigta statyti 1970 metais.

„Iš šių dienų urbanistinės perspektyvos sunku įsivaizduoti naują didžiulį pastatą Druskininkų centre. Šis pastatas atspindi aštuntojo dešimtmečio miesto plėtros etapą, kai buvo didinamas pastatų aukštingumas. Norėjome išsaugoti meistriškai suprojektuotas erdves ir interjero detales – nuostabią centrinės laiptinės erdvę su suktais laiptais, daug teraco elementų (laiptų pakopos), vidaus sienas, dengtas granitiniu tinku, maišytu su stiklo šukėmis, meistriškai į restorano erdvę įkomponuotą ažūrinę gelžbetoninę konstrukciją ant stogo“, – pasakoja apie projektą „Archas“ studijos architektė Neringa Sobeščukaitė.

Deja, pastatas daugelį metų buvo apleistas, jį niokojo vandalai, todėl ne visus saugotinus elementus pavyko išlaikyti. Pavyzdžiui, teko atsisakyti minėtuoju ypatingu tinku dengtų sienų, nes jos buvo išterliotos grafičiais, nebuvo įmanoma nepažeidus tinko šių nuvalyti, o meistrų, kurie įstengtų atkurti identišką tekstūrą, neatsirado.

Architektai buvo aplinkybių priversti leistis į kompromisus ir naudoti naujas medžiagas. Tačiau tai buvo daroma ieškant tvarių, racionalių idėjų, išsaugant pastato esmę. Jis keliais potėpiais buvo paverstas nauju kontekstualiu, būtent Druskininkams skirtu, objektu.

Didžiąją fasado dalį sudariusios vitrinos liko ir po rekonstrukcijos, o štai avarinės būklės gelžbetoniniai turėklai buvo pakeisti naujais metaliniais ažūriniais turėklais. Pakeistos ir balkonų atitvaros tarp apartamentų. Ne tik sanatorija „Nemunas“, bet ir M. K. Čiurlionis yra Druskininkų simbolis, tad ant fasado bus perkeltas kompozitoriaus ir dailininko portretas, keli jo žymiausi paveikslai. Taip rekonstruotas pastatas taps didžiausiu miesto paveikslu. Jo atvaizdai suprojektuoti pritaikant anamorfinio tinklelio (angl. anamorfic grid) techniką, naudojamą vaizdui ar objektui pateikti iš tam tikros perspektyvos.

„Idėja įveiklinti pastato stogą kilo iš siekio maksimaliai panaudoti erdves ir suteikti joms papildomą funkciją.

Vienoje dalyje stogo suprojektavome apželdintas privačias terasas, kitoje – visiems gyventojams ir miesto svečiams skirtą terasą su baru, lounge zona, atviru baseinu, pirtimi ir sūkurine vonia. Sekdami naujausiomis architektūros tendencijomis, pagerinome pastato estetiką ir suteikėme jam vertingų socialinių bei aplinkosauginių funkcijų“, – sako N. Sobeščukaitė.

Gyventojai visais viešbučio privalumais gali mėgautis neišeidami iš pastato. Pirmajame pastato aukšte suprojektuota bendradarbystės erdvė, posėdžių kambarys, virtuvėlė, vaikų žaidimo kambarys, sporto klubas, skalbykla, džiovykla. Numatytas čia ir restoranas, universalios skir-

NETIKĖTI DEMONTAVIMO IŠŠŪKIAI

Įmonė „Bilresta“ jau 12 metų specializuojasi generalinės rangos sferoje, tačiau jos suburtos patyrusios įvairių sričių komandos teikia ir didesnių, sudėtingesnių objektų subrangos paslaugas.

Privačių apartamentų viešbučio „NEMUNAS by CITUS“ projekte „Bilrestai“ teko atlikti daug skirtingų užduočių. Nugriovusi greta esančius pastatus, ji pirmiausia ėmėsi pagrindinio sanatorijos pastato viršutinio aukšto demontavimo darbų. Ir tai tapo nemenku iššūkiu.

„Nukėlus perdangas paaiškėjo, kad pastatas statytas kaip žemės drebėjimams atsparus objektas, todėl jo

tingų dydžių patalpos su įėjimais iš lauko. Jose galės įsikurti parduotuvėlės, grožio salonai, siuvimo ateljė ir kt.

„NEMUNAS by CITUS“ yra parke, tad priešais pastatą suformuotos jaukios pėsčiųjų erdvės, įrengtos poilsio zonos, restorano terasa. Bendradarbiaujant su unikalių vaikų žaidimo aikštelių projektuotojais ir apželdinimo projektuotoja, parengti prieigų apželdinimo žydinčiais augalais ir vaikų žaidimo aikštelės projektai. Už pastato bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pridengta pergolėmis ir apželdinta vijokliniais augalais, kad iš apartamentų žvelgiant matytųsi tik žalia paklotė.

konstrukcijos sutvirtintos itin stipriu armavimu ir betonu. Jų nepavyko demontuoti įprastu būdu, teko pasitelkti specialią konstrukcijų pjaustymo įrangą. Visos viršutinio aukšto konstrukcijos buvo supjaustytos ir nukeltos bokštiniu kranu“, – apie sudėtingą procesą pasakoja „Bilresta“ direktorius Paulius Vaškevičius ir pabrėžia, kad su projektuotojais visada rado patikimus sprendimus, todėl dabar pastatas yra net tvirtesnis nei naujos statybos pastatai.

Baigusi demontuoti, „Bilresta“ pradėjo viršutinių 10 ir 11 pastato aukštų statybos ir įrengimo darbus. Visame pastate sudėjo naujas bal-

konų perdangos plokštes. Suremontavo ir apšiltino cokolinį pastato aukštą. Atliko gerbūvio darbus.

„Rekonstruojant pastatą reikėjo būti ypač atidiems dirbant su esamomis konstrukcijomis, – sako P. Vaškevičius. – Iššūkių sukėlė ir papildomų saugos priemonių pareikalavo konstrukcijų montavimas dideliame aukštyje, nestandartinių tvirtinimo mazgų įrengimas. Jungiant naujas konstrukcijas su esamomis, atlikta daug gręžimo, pjaustymo, inkaravimo darbų.“

Ne sykį didžiulio pastato rekonstrukcijos darbus sunkino seni brėžiniai – juose pažymėti pastato tvirtinimo mazgai taip pat neatitiko realios situacijos. Netikslumai didino pavojų ir objekte dirbantiems žmonėms. Dėl keičiamų technologinių sprendimų teko ne kartą stabdyti darbus, tačiau „Bilresta“, pasitelkusi savo įgyvendintų nestandartinių

projektų patirtį, bendromis jėgomis su „Citus construction“ rado išeitis sudėtingiausiose situacijose.

ŠIUOLAIKIŠKI INŽINERINIAI

SPRENDINIAI ATGAIVINA PASTATĄ Atgimusiame sanatorijos „Nemunas“ modernizmo architektūros pastate buvo svarbu sukurti maksimaliai komfortiško poilsio ir gyvenimo sąlygas būsimiems apartamentų savininkams. Įgyvendinti šiuolaikiškų apartamentų poreikius padėjo ir bendrovė „Sanrenta“. Ji atliko vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo sistemų montavimo darbus.

„Tai nėra tipinis naujos statybos pastatas, todėl didžiausias iššūkis diegiant šiuolaikines inžinerines sistemas buvo prisitaikyti prie esamo pastato konstruktyvo. „Sanrentos“ komandoje dirba daug patyrusių specialistų. Profesionaliai darbus

organizavusių „Citus construction“ specialistų padedami, drauge su architektais ir rangovais radome išeitis net ir kebliausiais atvejais, –apie projektą pasakoja „Sanrenta“ direktorius Nerijus Cickevičius. –Darbai atlikti sklandžiai, kokybiškai ir laiku. Tikimės, būsimieji gyventojai bus patenkinti šiuolaikiškais techniniais pastato sprendiniais.“

Beveik dešimtmetį veiklą plėtojanti „Sanrenta“ teikia inžinerinių sistemų projektavimo ir diegimo paslaugas visoje Lietuvoje.

„Esame inžinierių profesionalų komanda. Galime greitai ir lanksčiai reaguoti į rinkos naujoves, suteikti užsakovams kokybiškas ir ekonomiškai efektyviausias paslaugas“, –džiaugiasi N. Cickevičius didžiausiu įmonės pranašumu – stipria savo komanda.

LMTAMIESTELIS:STUDIJŲ ERDVĖSĮKVEPIANČIOSKŪRĖJAMS

OBJEKTAS: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

Studijų miestelis Olandų g. 21A Vilniuje

UŽSAKOVAS: VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademija

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Infes“

ARCHITEKTAI: UAB „Paleko Archstudija“, R. Palekas, D. Uogintė, B. Puzonas, A. Palekienė, J. Jankauskas, U. Morkūnaitė, K. Burbaitė, M. Karanevskis ir E. Lodaitė

PROJEKTUOTOJAI: UAB „Projektų rengimo centras“

Praėjus daugiau kaip dvylikai metų nuo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Studijų miestelio projekto pradžios, pagaliau baigtas pirmasis statybų etapas: Vilniuje, vaizdingoje teritorijoje Olandų g., šių metų rugsėjį duris atvėrė pirmieji du pastatai – Teatro ir kino fakultetas, taip pat Mažasis salių blokas.

Iki šių mokslo metų pradžios

LMTA studijų veikla vyko keliuose po sostinę išbarstytuose pastatuose. Sukoncentravusi infrastruktūrą vienoje vietoje, aukštoji mokykla įgis daugiau galimybių atskleisti visą savo mokslo ir kūrybos potencialą.

LMTA Studijų miestelį sudarys iš viso aštuonių pastatų kompleksas, aprūpintas moderniausia meno studijų įranga. Miestelis kuriamas dviem etapais, pirmasis jau baigtas. Jo metu suprojektuotas visas aštuonių pastatų kompleksas ir pastatyti bei įrengti du pastatai –Teatro ir kino fakultetas bei Mažasis salių blokas. Taigi, akademijos studentai jau šiais mokslo metais turi daugiau erdvių savarankiškai rengtis paskaitoms ir egzaminų sesijoms, statyti teatro ir šokio spektaklius, kurti filmus ir rengti jų peržiūras, susitelkti į meno ir mokslo tyrimus.

LMTA Studijų miestelio projektas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plano atnaujinti mokslo ir studijų infrastruktūrą bei stiprinti žmogiškuosius išteklius visoje Lietuvoje dalis. Pirmųjų dviejų LMTA studijų miestelio pastatų vertė – per 29 mln. eurų. Daugiau kaip trečdalį investicijų sudaro LMTA savo ir skolintos lėšos, likusios – Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšos. Finansavimas skirtas Studijų miestelio pirmojo statybų etapo pastatų rangos darbams apmokėti, meno studijoms, kūrybinėms ir tyrimų inovacijoms skirtai specializuotai įrangai įsigyti.

Naujasis meno kūrybos, mokslinių tyrimų ir studijų inovacijų kompleksas – tarsi dovana sostinės gyventojams bei svečiams: jie bus kviečiami į LMTA studentų bei dėstytojų spektaklius, šokio pasirodymus, kino ir kitų meno sričių

Donaldo Žvybo nuotr.

projektų pristatymus, diskusijas ir menininkų kūrybos vakarus.

Ypatingos svarbos objektas ypatingoje vietoje

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) miestelio erdvinė sandara ypatinga – orientuota į Kalnų parko šlaitą. „Buvo labai svarbu rasti ribą, kur baigiasi miestas ir prasideda Kalnų parkas. Vietos, kurioje Stalo kalnas buvo brutaliai nukastas, sąmoningai nesiūlėme užstatyti, norėjome kiek įmanoma daugiau regeneruoti nukasimą ir tilpti į likusią sklypo dalį. Grąžinti miestiečiams pievą prie Stalo kalno kaip gamtos dalį“, – trumpai pristato architektūrinio konkurso metu pateiktą idėją „Paleko Archstudijos“ vadovas architektas Rolandas Palekas. LMTA bendruomenę vienijančiu elementu pasirinkta erdvė tarp fakultetų pastatų. „Miestelis yra greta Olandų gatvės, iš jos nuolat sklinda triukšmas, todėl pastatus komponavome taip, kad bendruomenės kiemelis būtų pridengtas nuo transporto akustinio poveikio. Ne mažiau dėmesio teikėme ir viešiesiems takams. Daugelį metų dabartinė miestelio teritorija buvo militarizuota, aptverta ir tarsi iškirpta iš miesto žemėlapio. Atvėrėme ją ir suprojektavome takus, atvirus miesto gyventojams – pėstiesiems ir dviratininkams“, – pasakoja architektas R. Palekas. Miestelio teritorijoje išsaugoti beržai, augę čia daugelį metų. Pasak R. Paleko, nebuvo lengva pritaikyti projektą prie didelių medžių, tačiau padaryta viskas, kad jie išliktų ir taptų svarbiu miestelio aikštės akcentu. Pastato kompozicija vientisa, fasadams pasirinktos tamsiai pilkos plytos, nekontrastuojančios su medžiais ir miško fonu. Vienin-

telis ryškus miestelio akcentas –kino studijų blokas. Jo fasadams pasirinktos geltono betono plokštės. Tęsiant projektą, architekto teigimu, bus tęsiamas tamsių plytų leitmotyvas.

Projektuodami pastatus, architektai siekė užtikrinti kuo kokybiškesnius akademinius procesus juose. Šiuo metu miestelyje atvertos patalpos teatro, kino, šokio studentams ir dėstytojams, palikta prieiga žiūrovams iš miesto. Dviejuose jau atidarytuose pastatuose yra didelė universali erdvė pasirodymams – 9 metrų aukščio Baltoji šokio salė, taip pat 100 vietų kino salė su aukštos kokybės garso sistema ir moderni Juodoji teatro salė, kurioje telpa daugiau kaip 170 žiūrovų. Studentams skirtos 9 erdvios auditorijos vaidybos ir režisūros užsiėmimams, 6 mažesnės auditorijos individualiam darbui ir saviruošai. Yra keturios modernios šiuolaikinio ir klasikinio šokio studijų salės su specialia danga. Kino studijų patalpos pritaikytos visiems kūrybos, gamybos ir sklaidos etapams – nuo filmavimo ir montažo iki filmų demonstravimo. Yra ir filmavimo, ir garso įrašų studijos, vaizdo ir garso montažinės, šviesų testavimo auditorija, kitos būtinos kokybiškų kino meno studijų infrastruktūros dalys.

Studijų miestelyje daug dėmesio skiriama studentų ir dėstytojų gerovei. Suprojektuotos trys modernios poilsio erdvės, planuojama, kad jos taps diskusijų, bendradarbiavimo ir naujų idėjų generavimo vieta. Fakulteto dėstytojų susitikimams, aptarimams ir pasirengimui paskaitoms skirtas profesoriumas.

Dabar statybų eilės laukia Muzikos fakultetas, biblioteka, studentų bendrabutis ir teorinių paskaitų pastatų blokas.

Fasadas – preciziško darbo rezultatas

Medžiagas įspūdingam LMTA fasado sprendiniui tiekė ir jį drauge su partneriais įgyvendino UAB „Argilla“, nuo pat savo veiklos pradžios vykdanti kokybiškų ir tvarių statybinių produktų prekybą ir kartu su UAB „Fasadų ekspertai“ specialistais įrengianti sudėtingus, specialiųjų žinių reikalaujančius fasadus ir mažosios architektūros objektus.

„Keraminės apdailos plytų pritaikymą turbūt geriausiai iliustruoja Paupio kvartalas Vilniuje“, – sako UAB „Argilla“ vadovas Jurgis Ulčinas ir priduria, kad šiuo metu įmonė siūlo belgų gamintojos „Nelissen“ ir olandų „Rodruza“ plytas ir plyteles, japonų INAXTILE porcelianines plyteles, „Accoya“ ir „Accoya Grey“ medieną fasadams ir terasoms, taip pat Kroatijos „Kamen Pazin“ akmenį, japoniškas stogines terasoms ir automobilių aikštelėms.

LMTA fasadams buvo pasirinktos tamsiai pilkos spalvos olandų apdailos plytelės ir pusplytės „Rodruza Black Wasserstrich“, pasak J. Ulčino, plačiai naudojamos šiuolaikinėje architektūroje dėl savo estetikos, funkcionalumo ir ilgaamžiškumo. Pagamintos iš Vestervaldo molio, jos yra ypač tvirtos, mažo įgeriamumo, atsparios šalčiui. Plytelės homogeninės, todėl ilgai nepraras pirminės išvaizdos, jų vaizdas bus elegantiškas ir švarus.

„Apskritai šiuolaikinio statybos sektoriaus dėmesio centre – natūralios medžiagos, nekilnojamojo turto rinkoje labiausiai vertinami ekologiškumas ir tvarumas. Mūsų tiekiamos apdailos plytos, plytelės ir klinkerinės trinkelės 100 proc. atitinka visas tendencijas, jos yra natūralios, tvarios ir ilgaamžės“, –teigia UAB „Argilla“ vadovas. Grindinio įrengimui buvo naudotos didžiausios Baltijos šalyse keraminių gaminių gamintojos LODE SIA klinkerio trinkelės „LHL klinkier SAHARA“. Kad būtų išgauta projekte reikiamą geltona spalva, molis

buvo vežamas iš gamintojo karjero, esančio Lenkijoje, ir formuojamas bei degamas „Liepa“ gamykloje Latvijoje. SAHARA trinkelės gamintos pagal specialius architektų reikalavimus – 246 mm ilgio ir net keturių skirtingų storių, kad atitiktų projekto techninius sprendimus.

Šiuo pasirinkimu užsakovas gauna gražų, kokybišką ir tvirtą pagrindą daugeliui metų. Paklaustas, kas LMTA projekte buvo didžiausias iššūkis, J. Ulčinas atsako: „Kad įgyvendintume architekto R. Paleko sumanymą, turėjome ypač tiksliai atlikdami klijavimo darbus surišti skirtingų formatų bei storių plytelių raštus ir gauti 3D vaizdą. Dėl langų išdėstymo faktiškai nė kiek negalėjome nukrypti, netgi leistinas langų angų paklaidas turėjome sumažinti, kad fasado keramikos pastorinti erdviniai elementai atrodytų tiesūs ir horizontalia, ir vertikalia kryptimis.“

Pasak J. Ulčino, UAB „Fasadų ekspertai“ keramikos meistrai yra suklijavę ne vieną sudėtingą fasadą, tačiau šiuo atveju pagrindinė jų užduotis buvo užtikrinti fasado spalvų vientisumą dirbant skirtingais metų laikais. „Tamsi plytelių ir tamsi siūlių spalva visada yra iššūkis, bet mums pavyko jį įveikti“, – sako UAB „Argilla“ vadovas.

Reljefas ir gruntas sąlygojo kompleksinę hidroizoliaciją

LMTA Studijų miestelio hidroizoliacijos sprendinius pasiūlė, medžiagas jiems įgyvendinti tiekė ir rūpimais klausimais hidroizoliacijos montuotojus konsultavo UAB „Mosas“. Patyrusi statybos inžinerijos profesionalų komanda visada siekia su užsakovu ir projektuotojais pradėti bendrauti dar projekto rengimo stadijoje – kad galėtų išanalizuoti projekto sklypą, įvertinti reljefą, gruntą, o tada pateikti detalizuotus siūlomos hidroizoliacijos brėžinius. Tokiu būdu patyrę inžinieriai gali padėti užsakovams ir projektuotojams išvengti problemų, apie kurias šie galbūt dar nė nepagalvojo.

„LMTA Studijų miestelis yra kalnuotame reljefe, gruntas čia molingas. Pirmasis pastatas buvo suprojektuotas šiek tiek įgilintas, todėl buvo didelė rizika, kad gausių kritulių metu pastato rūsio sienas pasieks didelis kiekis vandens ir susidaręs aukštas slėgis stums jį po pastato grindimis. Dėl to reikėjo ypač patikimos hidroizoliacijos“, – pasakoja Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas.

Pasak jo, buvo nuspręsta pastatą hidroizoliuoti kaip laivą – betonuoti jėgos grindis, kurios laikytų vandens slėgį iš apačios, ir įrengti sienas, kurios sulaikytų vandenį, susirenkantį lietaus arba atlydžio metu grunte aplink pastatą. Tam reikėjo kompleksinio hidroizoliacijos sprendimo – po grindimis ir ant sienų buvo pasirinkta savaime užsigydanti hidroizoliacinė bentonitinio molio danga „Voltex®“, taip pat įrengtos deformacinės ir technologinės siūlės. Vėliau kilo klausimų dėl sienas kertančių komunikacijų (elektros, kanalizacijos) vamzdžių sandarinimo. Lietaus arba atlydžio metu komunikacijos galėjo kažkuriam laikui atsidurti po vandens linija, tad tos jungtys taip pat turi atlaikyti vandens slėgį, ne tik kritulių vandenį, tekantį sienomis žemyn.

Hidroizoliacijos įrengimo darbai vyko ir vasarą, ir žiemą. Nenutrūks-

tamą procesą užtikrino tai, kad visos medžiagos buvo tinkamos naudoti netgi labai žemoje temperatūroje. Nei hidroizoliacinei dangai „Voltex®“, nei technologinių deformacinių siūlių sandarinimo juostoms PVC WATERSTOP DA240 įrengti teigiama oro temperatūra nėra reikalinga.

Kitas didžiulis hidroizoliacinės dangos „Voltex®“ pranašumas – ją galima įrengti vos tik nuėmus klojinius, nereikia laukti, kol visiškai išdžius betonas.

„Naudojant kitas klijuojamas arba prilydomas hidroizoliacines medžiagas privalu laukti, kol betono santykinė drėgmė bus ne didesnė kaip 5 proc. T. y. jeigu betonuojama gruodį, hidroizoliaciją galima pradėti geriausiu atveju tik balandį, kai oras atšyla ir betonas pradeda džiūti. Naudojant „Voltex®“ darbus galima atlikti bet kada, todėl išbetonuojamos sienos, nuimami klojiniai ir iškart montuojama hidroizoliacija. Galimybė sutrumpinti kalendorinį darbų atlikimo terminą buvo viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios šio projekto hidroizoliaciniams sprendiniams buvo pasirinktas bentonitinis molis“, – paaiškina V. Tamošaitis ir priduria, kad hidroizoliaciją „Voltex®“ galima įrengti tiesiai ant sutankinto grunto ir taip dar labiau sutrumpinti darbų atlikimo terminą.

Pasak V. Tamošaičio, hidroizoliacinę dangą „Voltex®“ šiame objekte įrengė anksčiau tokios patirties neturėję darbininkai, tačiau jokių

pataisymų atlikti nereikėjo. Tai liudija, kad šią medžiagą tinkamai gali įrengti ir naujokai.

Paklaustas apie iššūkius, V. Tamošaitis sako, kad naudojant kitokias medžiagas jų būtų galėję kelti lietus, šaltis ir sniegas. Šiuo atveju taip nenutiko.

„Bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ – vienintelė hidroizoliacinė danga, kurią ant drėgnų paviršių galima naudoti net žiemą. Tokią galimybę užtikrina dangoje esantys polimerai. Priešingai nei bituminė danga ar betonas su kristalizuojančiu priedu, „Voltex®“ nesensta ir netrūkinėja. Be to, ji yra viena iš žaliausių hidroizoliacinių membranų, turinti EPD (produkto poveikio aplinkai deklaraciją), reikalingą rengiant pastatą LEED ir BREEAM įvertinimams. Už šios medžiagos naudojimą skiriama papildomų taškų“, – vardija „Voltex®“ privalumus V. Tamošaitis, įmonės „Mosas“ projektų vadovas.

Stogo dangų medžiagų ir technologijų tendencijos ir inovacijos veja viena kitą. Ir šios naujovės nėra vien estetiniai patobulinimai –tai tvarūs ir klimato kaitos sąlygomis efektyvūs sprendiniai. Apžvelgiame medžiagas, konstrukcijas ir priežiūros priemones, kad atsakytume į pastaruoju metu vis aktualesnį klausimą: kaip stogui atlaikyti vis dažnesnį ir nuožmesnį gamtos šėlsmą.

Neda Žvybienė

Lietuvoje viena iš labiausiai paplitusių stogo formų gyvenamųjų namų statyboje yra dvišlaičiai stogai. Juos lengva dengti, ant jų neužsilaiko lietaus vanduo ir sniegas. Paprasta ir tvirta dvišlaičių stogų konstrukcija apsaugo viso pastato konstrukcijas nuo galimos mūsų geografinėms platumoms būdingų kritulių žalos. Ne mažiau populiarus pasirinkimas moderniems gyvenamiesiems namams yra plokštieji stogai. Jie lengvai montuojami, tačiau jų pernelyg mažas nuolydis, todėl juos reikia nuolat prižiūrėti, valyti lapus ir nešvarumus. Be to, jiems būtina ypač tvirta hidroizoliacija gausiems krituliams atlaikyti. Sukelia nepageidaujamų papildomų problemų ir pernelyg didelis kiekis sniego. Deja, gamta pastaruoju metu vis kaprizingesnė. Ji verčia mus svarstyti ir kitus, mūsų kraštuose dar palyginti neįprastus, stogų formų ir konstrukcijų variantus.

ATSPARIAUSIOS FORMOS

Tose geografinėse platumose, kur pučia smarkias liūtis sukeliantys musonai ar siaučia uraganai, kaip, pavyzdžiui, JAV pietvakariuose ar Meksikoje, vienais iš atspariausių uraganams laikomi keturšlaičiai ir jų atmaina – valminiai stogai. Dėl nuolydžio ant tokių stogų neužsilaiko sniegas, jie geriau atlaiko ir gausius kritulius, o vasarą suteikia daugiau šešėlio. Tačiau keturšlaičius stogus daug sudėtingiau konstruoti nei dvišlaičius, o dėl papildomų stogo siūlių padidėja ir tikimybė prasiskverbti bei nutekėti lietaus vandeniui.

Arkiniai ir kupoliniai stogai yra aptakūs, todėl vieninteliai nenukenčia per uraganus, nebent tuo metu ant jų užgriūtų medžiai. Vėjo gūsiai nesusiduria su stogų konstrukcijų pasipriešinimu, todėl tiesiog praskrieja. Sniegas ir krituliai ant tokių stogų taip pat neužsilaiko. Tačiau ir kupolo formos stogui būdinga trūkumų: sudėtinga gegnių sistema, didesnės įrengimo išlaidos ir medžiagų sąnaudos.

Vienais iš atspariausių smarkiems vėjams, net uraganams laikomi keturšlaičiai stogai.

VĖJO TESTAS

Kad ir koks būtų stogas, kartais jį net naują išdrasko vėjas. Europos statybos ekspertų asociacijos (Association of European Experts in Building and Construction, AEEBC) teigimu, taip nutinka dėl nekokybiškai atlikto stogo montavimo, perdėto taupymo stogo medžiagų sąskaita arba dėl pernelyg atidėliotos stogo techninės apžiūros.

Stiprus vėjas sukelia oro slėgio skirtumą po stogo danga ir virš stogo, todėl stogo tvirtinamieji elementai gali būti išplėšti vienu vėjo gūsiu. Stogo atsparumas vėjui priklauso nuo stogo nuolydžio kampo, kraigo lygio ir stogo paviršiaus. Labai svarbu projektuojant atsižvelgti į vėjo poveikio jėgą pastato ir stogo konstrukcijai. Tinkamas stogo sujungimas su pastato konstrukcija garantuoja stogo konstruk-

cijos standumą. Kai stogo konstrukcija neatitinka stogo dangos svorio arba konstrukcijos standumas yra per mažas, stogas tampa pažeidžiamas. Jį gali pažeisti ir nekokybiški karnizai, briaunos ar kiti stogo apdailos elementai.

Itin svarbu kruopščiai pritvirtinti stogo dangą prie konstrukcijos ties kraigu, kampuose, karnizuose, aplink kaminą, tinkamai sudėti stoglangius: čia vėjo poveikio stiprumas yra gerokai didesnis nei kitose vietose.

Tuose regionuose, kur vyrauja vėjai, greitesni nei 10 m/sek, AEEBC rekomenduoja rinktis ne didesnio kaip 20 laipsnių nuolydžio stogą.

MEDŽIO IR PLIENO

TRADICIJOS

Medinės stogų konstrukcijos pigesnės ir jas galima sumontuoti

tiesiog statybų aikštelėje, todėl jos populiaresnės nei plieninės. Visi stogų dengimo ekspertai pataria medinės stogo konstrukcijos rėmą po kelerių metų pakartotinai suveržti, nes mediena laikui bėgant džiūsta, šiek tiek keičia formą ir gali atpalaiduoti veržles, o tai turi įtakos stogo stabilumui.

Tvarumo ekspertai pastebi, kad natūralios medienos konstrukcijos pastaruoju metu stipriai konkuruoja su kompozitinėmis stogo dangos medžiagomis, kurių sudedamoji dalis yra perdirbta mediena. Kompozitinės dangos ypač atsparios ekstremalioms oro sąlygoms ir tampa vis populiaresnės dėl savo didelio tvarumo ir mažų gamybos kaštų.

Plieninės stogo konstrukcijos šiek tiek brangesnės nei medinės. Jos dažniausiai iš dalies paruošiamos gamykloje, nes statybų aikštelėje jas sudėtinga pjaustyti, virinti ir montuoti.

Dėl tobulėjančių gamybos procesų kasmet sparčiai didėja patikimų, nedegių, atmosferos poveikiui atsparių metalo dangų pasiūla ir populiarumas. Plieniniai stogai gerai atspindi šviesą, todėl mažina pastato sugeriamos šilumos kiekį. Tokia danga atspari ekstremaliai temperatūrai, stipriam vėjui. Šiuolaikinės metalinės stogų dangos gaminamos iš kokybiškos stoginės geležies, cinkuoto stoginio plieno, spalvotųjų metalų. Tokių dangų populiarumą didina ir nesudėtinga klojimo procedūra, ilga eksploatavimo trukmė. Be to, mitą, kad plieninis stogas yra triukšmingas, jau panaikino šiuolaikiški, stogo plokščių vibracijos nesukeliantys tvirtinimo elementai, kaip, pavyzdžiui, sraigtai su guminėmis tarpinėmis. Naujosios Zelandijos mokslinių tyrimų asociacijos (Research Association New Zealand, RANZ) stogų ekspertai teigia, kad stogo atsparumas ekstremalioms oro sąlygoms priklauso ir nuo stogo lakštų tvirtinimo tipo. Mokslininkų teigimu, horizontalią stogų lakštų tvirtinimo sistema pažangesnė nei vertikali, nes horizontalus tvirtinimas geriau atlaiko vėjo šlytį (kampinę deformaciją). JAV vyriausybinės organizacijos dažnai uraganų siaubiamų šalies regionų gyventojams yra išleidusios rekomendacijas, tarp jų ir stogams apsaugoti. Vienoje iš jų rekomenduo-

jama stogą prie pastato sienų pritvirtinti specialiais metaliniais uragano diržais. Kitoje patariama stogo lakštus prie tašų tvirtinti ne mažiau kaip aštuoniuose skirtinguose taškuose.

Norint turėti patikimą stogą, svarbu visi komponentai, tarp jų sandarinimo medžiagos ir stogo paklotas kaip papildomas ventiliacinis ir drenažinis apsaugos sluoksnis. Lietaus nuotekų ir vėdinimo sistemos taip pat turi didelės įtakos stogo dangos atsparumui ir eksploatavimo trukmei.

ŽALIOJI PAMAINA

Pastaraisiais metais vis daugiau statytojų renkasi tvarius ir klimato kaitai atsparius sprendinius. Vienas iš tokių sprendinių – žalioji stogų danga.

Išgirdę „žalieji stogai“, pirmiausia, žinoma, pagalvojame apie apželdintus stogus. Žemaūge augmenija apsodinti stogai suteikia išties svarbių privalumų: pagerėja stogo hidroir šilumos izoliacija, taip pat oro kokybė pastato viduje, sumažėja pastato energijos sąnaudos.

Viena iš pagrindinių apželdintų stogų sudedamųjų dalių – specialiai tokių stogų paklotui sukurta guminė hidroizoliacinė membrana. Jos sudėtis skiriasi priklausomai nuo gamintojo, tačiau paskirtis – vis ta pati. Ant tokio tipo dangų į ploną substrato sluoksnį sodinami klimato kontrastams atsparūs daugiamečiai augalai. Apželdintų stogų priežiūros

kaštai nedideli, papildomo drėkinimo reikia tik augalų dygimo laikotarpiu. Toks stogas sulaiko net ir gausius kritulius, saugo nuo stipraus vėjo, vasarą pastatą vėsina, o žiemą –šildo. Jei žvelgtume plačiau, apželdinti stogai, gerai sulaikantys paviršinį vandenį, mažina potvynių riziką ir valo orą tankiai apgyventuose miesto rajonuose.

Technologijų pažanga sukėlė didelių pokyčių stogo dangų pramonėje. Kuriamos vis naujos ir vis efektyvesnės, patvaresnės bei tvaresnės stogo dangos, atitinkančios šiuolaikinio žmogaus poreikius. Tad mūsų laikais toli gražu ne visi žalieji stogai yra žalios spalvos.

Pavyzdžiui, jau sukurtos vėsinamosios stogų sistemos iš lakštinės dangos arba čerpių, padengtų šviesą atspindinčiais dažais. Beje, tradicinės keraminės čerpės įgyja vis daugiau konkurentų, vienos iš jų – gerokai lengvesnės, klimato sąlygoms atsparesnės čerpės iš perdirbtų gumos, plastiko ir medienos pluošto. Šios čerpės tokios pat estetiškos ir patvarios kaip keraminės, tačiau jas gaminant mažiau teršiama aplinka, mažiau atliekų patenka į sąvartynus.

Stogai tampa ir vis išmanesni: juose diegiami specialūs jutikliai ir kitos technologijos stogo temperatūrai stebėti ir reguliuoti pagal oro sąlygas. Taip ne tik mažinamos pastato energijos sąnaudos, bet ir didinama stogo eksploatavimo trukmė.

PROGNOZĖS NUO KRAIGO

Statybų robotai – dar vienas didelis pažangos žingsnis į stogų pramonę. Ypač efektyvūs, saugūs ir tikslūs robotai-gontų montuotojai ir techninės apžiūros dronai, transliuojantys detalius stogo vaizdus iš oro. Naudojant dronus galima nustatyti potencialias problemas, tokias kaip vandens nuotėkis, dangos pažeidimai, ir priimti tikslius sprendimus dėl stogo remonto ar pakeitimo. Dronai taip pat gali būti naudojami stogų būklei tikrinti sunkiai prieinamose vietovėse. Didelės raiškos dronų kameros detaliai fiksuoja vaizdus, todėl stogo dangų profesionalams lengva atpažinti pažeidimus nė neužlipus ant stogo. Taip mažinama nelaimingų atsitikimų rizika ir greitinamas patikrinimo procesas.

Tiksli patikra taip pat gali būti atliekama šiluminio vaizdo kameromis, fiksuojančiomis temperatūros pokyčius stogo konstrukcijoje. Jau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas – jis analizuoja iš įvairių stebėjimo sistemų gautus duomenis ir valdo techninę stogų priežiūrą: prognozuoja dangų problemas, rekomenduoja sprendimus.

Jokių abejonių – kuo toliau, tuo didesnį konkurencinį pranašumą rinkoje turės stogo dangų profesionalai, gebantys praktiką derinti su technologų pažanga. Nes būtent jų klientai galės jaustis ramūs ir apsaugoję savo namus nuo bet kokių klimato sąlygų.

Stoglangiai, kurie saugo nuo

karščio, šalčio ir vėjo

Kad stogo langas būtų atsparus bet kokioms oro sąlygoms ir atlaikytų klimato iššūkius, labai svarbu ne tik jo savybės ir pridėtinės dalys: jis visapusiškai saugos namus tik tinkamai įmontuotas į stogą.

Galite įsigyti patį šilčiausią langą su geriausia šilumos izoliacija ir grūdintu stiklu, tačiau jeigu jis bus sumontuotas nekokybiškai – pro jį skverbsis ir vėjas, ir vanduo. Montuojant stogo langą labai svarbu kokybiškos medžiagos ir gaminiai. VELUX siūlo patikimus ir patvarius montavimo sprendimus VELUX stogo langų sandarumui ir vandens nepralaidumui užtikrinti. VELUX asortimente rasite specialius montavimo komplektus, į kuriuos įeina: tarpinė stoglangiui su stogo danga nepriekaištingai sujungti ir drėgmės izoliavimo komplektas su drenažo lataku, užtikrinantys saugų vandens nutekėjimą, izoliacinis rėmas, sumažinantis šilumos nuostolius, ir garų izoliacijos plėvelė, apsauganti nuo kondensato susidarymo stogo konstrukcijoje. Visi šie gaminiai labai svarbūs užtikrinant sandarumą ir stogo langų ilgaamžiškumą. Renkantis montavimo komplektus būtina atsižvelgti į

stogo dangą – vienoms stogo dangoms tinkamos tarpinės netiks kito tipo stogo dangoms, o šių dalykų nesuderinus pro langą gali tekėti vanduo ir košti vėjas.

Paties lango savybės taip pat svarbios norint apsisaugoti nuo atšiaurių klimato sąlygų. Rekomenduojama rinktis stogo langus su mažo šilumos laidumo dviejų kamerų stiklo paketu. Tokiu būdu žiemą šaltis liks lauke, šiluma – viduje. Langai su grūdintu išoriniu ir laminuotu vidiniu stiklais taip pat puikus pasirinkimas, ypač dėl krušos. Jei dužtų išorinis stiklas, laminuotas vidinis stiklas sulaikytų šukes, kad jos nepatektų į patalpas. VELUX nuotolinio valdymo langai geriausiai saugo nuo netikėtai užklupusios audros: jie gerai izoliuoja šilumą, o juose integruotas lietaus jutiklis automatiškai uždaro langą. Tokiu būdu nereikės nerimauti, jei išvykote palikę stogo langą pravertą – netikėtai prasidėjus krituliams langas automatiškai užsidarys.

Jei norite papildomai apsaugoti stogo langus, VELUX ekspertai rekomenduoja rinktis nuotolinio valdymo išorines žaliuzes. Tai visais metų laikais efektyvus sprendimas, užtikrinantis aukščiausios klasės apsaugą ne tik nuo karščio, bet ir nuo šalčio bei triukšmo. Tvirtos aliuminio konstrukcijos žaliuzės gamybos metu išbandomos įvairiausiomis oro sąlygomis, kad užtikrintų geriausią rinkoje apsaugą ir patvarumą. Jos net 17 proc. padidina lango šilumos izoliaciją, iki 50 proc. sumažina lietaus keliamą triukšmą, apsaugo nuo krušos ir įsilaužimų, o šiltuoju sezonu visiškai užtemdo patalpą ir apsaugo nuo kaitrių saulės spindulių, sumažindamos patalpos temperatūrą net iki 5,3 °C. Su išorinėmis žaliuzėmis stogo langai bus visiškai apsaugoti nuo įvairiausių klimato išdaigų, nesvarbu, ar tai būtų alinanti kaitra vasarą, ar stingdantis šaltis žiemą.

KADA STOGO DANGA TAMPA ATSPARI VĖJAMS

Kokybiškos plieninės stogo dangos garsėja išskirtiniu patvarumu ir ilgaamžiškumu, gali atlaikyti atšiaurias klimato oro sąlygas, stiprius vėjus, gausius kritulius. Tačiau kad plieninis stogas išliktų sandarus ir stichijų metu, labai svarbu tinkamai įrengti medinę stogo konstrukciją ir atsižvelgti į keletą kitų aspektų.

TINKAMAS NUOLYDŽIO PARINKIMAS

Nuo didesnio nuolydžio stogo šlaitų greičiau pasišalina krituliai, t. y. sumažėja vandens prasiskverbimo rizika. Tokie stogai atsparesni ir vėjui. Vėjuotose vietovėse rekomenduojama rinktis 18–26 laipsnių ar dar didesnį nuolydį.

TVIRTINIMO ELEMENTAI IR PAPILDOMOS SANTVAROS

Papildomi, įstrižiniai medinės konstrukcijos sutvirtinimai tarp gegnių efektyviai saugo konstrukciją nuo deformacijos. Svarbu gegnes prie atitvarų tvirtinti patikimais metaliniais jungiamaisiais elementais, ypač tvirtai prie gegnių pritvirtinti oro tarpus užtikrinančius tąšus (bene dažniausiai pažeidžiama vieta), o lakštų ir lankstinių tvirtinimui naudoti aukštos kokybė sraigtus ir sukti juos gamintojų instrukcijose nurodytuose taškuose.

STOGO IŠKYŠOS („PAKALIMAI“)

Didelės stogo iškyšos veikia tarsi skėtis ir gali „pagauti“ vėją. Todėl vėjuotuose regionuose rekomenduojamos arba mažesnės, arba papildomai sutvirtintos iškyšos. Vadinamiesiems „pakalimams“ naudokite vėtrai atsparesnes ir stipriau pritvirtinamas medžiagas, kad vėjas negalėtų jų nuplėšti ir patekti į vėdinimo tarpus.

MEDIENOS KOKYBĖ IR MATMENYS Įsitikinkite, kad konstrukcijai naudojama mediena yra impregnuota, apsaugota nuo puvimo, konstrukcijos silpnėjimo laikui bėgant. Naudokite ne

www.ruukki.lt

mažesnių, negu gamintojo instrukcijose nurodyta, matmenų grebėstus. Taip pat atkreipkite dėmesį į grebėstų tankumą. Pavyzdžiui, stogo dangoms „Ruukki Classic“ grebėstai turėtų būti bent 30 x 100 mm storio ir išdėstyti ne didesniu kaip 200 mm atstumu, matuojant tarp grebėstų centrų. Be to, šlaitų sąlajose, arčiau karnizo esančiose stogo vietose grebėstus rekomenduojama dar labiau sutankinti.

PLIENINĖS DANGOS ATSPARUMAS

Kad stogas būtų atsparesnis vėtroms, įlenkimams, krušai, slystančio ledo įbrėžimams ir kitokiam atmosferos poveikiui, rekomenduojama rinktis aukštesnės kokybės klasės, atšiaurioms oro sąlygoms pritaikytas stogų dangas. Atsparumo vėjui suteikia ir storesnis, 0,60 mm, plienas. Paprastai tose vietovėse, kur vyrauja smarkesni vėjai, yra ir didesnis saulės aktyvumas (pavyzdžiui, pajūryje ar aukštumose), verta atkreipti dėmesį į stogo dangos atsparumą ne tik korozijai, bet ir UV spinduliuotei. „Ruukki 50 Plus“ kokybės klasės plieninės stogų dangos visiškai atitinka aukščiausias galimas RC5+ ir Ruv5 kategorijas, aprašytas EN 10169:2022 standarte.

STOGO FORMA TAIP PAT SVARBU

Stogo atsparumui vėtroms ir uraganams įtakos taip pat turi ir stogo forma, ir šlaitų skaičius. Keturšlaičio stogo (nuožulnaus iš visų keturių pusių) aerodinaminės charakteristikos yra geresnės, jis labiau nukreipia vėją ir yra gerokai stabilesnis nei dvišlaitis stogas.

PLIENINĖ „RUUKKI“ STOGO DANGA YRA PATIKIMA

Patvari ir ilgaamžė. Plieninės stogo dangos garsėja išskirtiniu patvarumu ir ilgaamžiškumu. Šios medžiagos gali atlaikyti atšiaurias oro sąlygas, tarp jų stiprius vėjus, gausius kritulius. Tinkamai sumontuotas plieninis stogas gali tarnauti 50 ir daugiau metų, džiugindamas ramybe ir palyginti mažomis priežiūros sąnaudomis.

Atspari smūgiams, įtrūkimams, sniego apkrovoms. Stiprus vėjas, kruša ar sniego apkrovos trapias stogo medžiagas gali labai pažeisti, dėl to būtų prarastas sandarumas. Plieninės stogo dangos netrupa, gali amortizuoti, sumažinti pažeidimų riziką ir išlaikyti stogo konstrukcijos sandarumą bei geometriją.

Draugiška aplinkai. Plienas yra 100 proc. perdirbama medžiaga, tad po daugybės dešimtmečių stogą, pasibaigus jo gyvavimo ciklui, galima visiškai perdirbti. Tai gali padėti pastatui gauti geresnius tvarumo įvertinimus (LEED/BREEAM)ir prisideda prie ekologiškesnės planetos ateities.

Įvairių stilių ir spalvų. Plieninė „Ruukki“ stogų danga yra daugybės stilių, spalvų ir profilių raštų, todėl ją naudojant galima įgyvendinti įvairius architektūrinius sumanymus. Nesvarbu, kas jums labiau patiktų – tradicinė, klasikinė ar modernesnė estetika, – nesunkiai rasite sprendimą, atitinkantį jūsų skonį.

Prižiūrima minimaliomis sąnaudomis. Ant plieno, kaip ir ant automobilio kėbulo, nepalankios sąlygos susidaryti pelėsiui, kerpėms, žaliadumbliams, todėl atitinkamai mažiau reikia ir nuolatinės priežiūros, stogas geriau išlaiko estetinę išvaizdą.

NĖRA SPRENDIMO, TINKAMO VISIEMS STOGAMS

SKIRTINGI PASTATŲ TIPAI, FORMOS, UŽSAKOVO GALIMYBĖS IR POREIKIAI – SKIRTINGI IR SPRENDINIAI, TEIGIA 20 METŲ SUTAPDINTŲ IR ŠLAITINIŲ STOGŲ ĮRENGIMO SRITYJE BESISPECIALIZUOJANTI „DAISTATUS“ IR, PRISTAČIUSI SAVO NIEKADA NENUVYLUSIŲ MEDŽIAGŲ TREJETUKĄ, DALIJASI IŠSKIRTINIAME PROJEKTE ĮGYTA PATIRTIMI.

NEPAMAINOMAS TREJETUKAS

Per savo ilgą darbo patirtį išbandžiusi daugybę įvairiausių medžiagų, „Daistatus“ atsirinko tris šiuo metu patikimiausias.

AXTER VAP IND: savalipė garo izoliacija ant profiliuoto pakloto. Patalpose susikaupusi drėgmė linkusi skverbtis į stogo konstrukcijas, todėl šiluminė izoliacija įdrėksta ir praranda dalį savo savybių. Vadinasi, projektuojant stogo konstrukcijas svarbu pasirūpinti, kad į stogą iš patalpų patektų mažiau drėgmės, nei to stogo konstrukcijos gali išgarinti. VAP IND vandens garų difuzijos koeficientas Sd yra net 1500 m, o tai reiškia, kad ši danga užtikrina itin mažą garų skverbtį į stogo konstrukcijas iš patalpų. Ne mažiau svarbu, kad ji gerai sukimba su profiliuotu paklotu ir jungtimis. VAP IND aliuminio folija padengta plonu lipniu bituminės dangos sluoksniu, todėl gaisro metu netampa dar vienu liepsnos židiniu.

RECTICEL „Eurothane® Silver E FR“: PIR šilumos izoliacija. PIR plokštės labai gerai izoliuoja šilumą (šilumos koeficientas λ = 0,022). Ne mažiau svarbu, kad jos yra ir itin tvirtos (gniuždomasis stip-ris – 150 kPa). Naudojant šią šiltinimo medžiagą, be papildomų pagrindų ant stogo konstrukcijų galima įrengti saulės baterijas, kondicionierius ir kitus

stogo elementus. PIR plokštės priklauso termokietėjančių medžiagų grupei, todėl kartą sukietėjusios, neišsilydo ir nesideformuoja net aukštoje temperatūroje. Šios PIR plokštės labai atsparios ugniai, beveik nedegios.

FATRAFOL 810/V: PVC membrana. Lengva 1,5 mm, 1,8 mm arba 2 mm storio danga. Vandens garų pralaidumo koeficientas aukštas (1,5 mm storio FATRAFOL Sd = 22,5 m), todėl nereikia kaminėlių – įrengus tinkamą garo izoliaciją, į stogo konstrukcijas pateks mažiau garų, nei danga galės išgarinti. Šioje PVC dangoje yra cheminių elementų, neleidžiančių prasiskverbti augalų šaknims, ji išlieka lanksti ir -25 °C temperatūroje. FATRAFOL 810/V RAL 9010 puikiai atspindi saulės šviesą (saulės atspindžio koeficientas SRI = 108), todėl stogai mažiau įkaista, mažiau reikia vėsinti patalpas ir ilgėja stogų eksploatavimo trukmė. Gamintojas taip pat tiekia suderintus papildomus sprendinius stogams – skardinį falcą imituojančius PVC stogo elementus, stogo takų sistemas ir saulės baterijoms montuoti skirtus elementus FATRAFAST su aliuminio profiliu. FATRAFOL 810/V danga sertifikuota daugybės sertifikavimo centrų, tarp jų FM APPROVED – sertifikavimo lyderio komercinio ir pramoninio turto nuostolių prevencijos srityje.

IŠSKIRTINIS

PASTARŲJŲ METŲ PROJEKTAS

2021–2022 m. „Daistatus“ atliko Vilniaus oro uosto Atvykimo terminalo (T1) šlaitinių stogų rekonstrukcijos, o 2023–2024 m. – Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalo (T4) sutapdintų stogų ir stoginių įrengimo darbus. Pastarajai užduočiai įgyvendinti įmonę pasitelkė generalinis rangovas UAB „EIKOS statyba“. Stogą įrengti tik iš pirmo žvilgsnio paprasta, tad klysta manantys, kad tam pakanka elementarių žinių. Įrengiant T4 terminalo stogus ir stogines, vien tik antruoju etapu „Daistatus“ prireikė 33 puslapių detalių stogo brėžinių technologinėje kortelėje! Atskirų plokštumų sprendiniai, sujungimai, kraigai, atotampų sandarinimas, šalto stogo latakai, prieglaudos, parapetai, nuolydžių sistemos ir panašūs mazgai – norint juos tinkamai ir ilgam įrengti, reikia ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje: konstruktoriams, užsakovui ir stogų rangovui.

„Daistatus“ 100 specialistų komanda nuo pat įmonės įkūrimo taip ir dirba – nuolat atnaujindama žinias ir puoselėdama bendradarbiavimą. Todėl ir yra stogų ekspertai.

LTOU

archyvo nuotr.

DAUGIAU NEI TIK STOGAS

Vasarą ne per karšta, žiemą ne per šalta, ir stogas atsparesnis vis dažnesnėms mūsų šalyje audroms. Štai kiek naudos vienu sprendimu – tinkamai stogą apželdinus. Nepamirškime ir kitų privalumų – daugiau asmeninės erdvės ant apželdinto stogo suformavus poilsio zoną su terasa. Didesnė biologinė įvairovė apsodinus stogą vabzdžių mėgstamais augalais, įrengus vabzdžių viešbutį ar tiesiog padėjus jiems ir kitiems smulkiems gyvūnams rąstą, kuriame jie galėtų įsikurti.

Patyrusi aukštos kvalifikacijos

OFERTO komanda sumontuos bet kurią žaliojo stogo sistemą. Nuo paprasčiausio sutapdinto stogo ar terasos iki sudėtingos komercinės konstrukcijos. Tiek ekstensyvų, tiek intensyvų žaliąjį stogą.

OFERTO taip pat pasirūpins patikimu vandens drenavimu. Pasiūlys sprendimų, kaip sumažinti karščio salų poveikį. Patars, kuriais augalais paįvairinti monotonišką šilokų kilimą. Ir kokią laistymo sistemą įsirengti, kad augalai išliktų vešlūs per pastaruoju metu vis karštesnes vasaras.

OFERTO profesionalai net sudėtingiausiais atvejais randa tinkamiausią sprendimą ir užtikrina, kad projektas bus įgyvendintas pagal aukščiausius standartus.

UAB OFERTO bendradarbiauja su pastatų ir kraštovaizdžio architektais bei dizaineriais, rangovais ir nekilnojamojo turto savininkais, kad sukurtų stogų, terasų ir perdangų apželdinimo sistemas pagal kiekvieno projekto poreikius. Įmonė taip pat tiekia visas reikiamas medžiagas žaliesiems stogams įrengti. Joms suteiktas Broof(t1) sertifikatas. prisidėti prie pasaulio rytdienos kūrimo ir skiria savo veiklą tiek verslo sektoriui, tiek privatiems klientams.

Atspariausias plokščias stogas –lengvas ir šviesus

Pastatų stogai Lietuvoje vis dažniau nukenčia nuo vėtrų ir didelio kritulių kiekio. Bendrovė „Stogrenta“, atsižvelgdama į ateities oro sąlygas ir temperatūros svyravimus, siūlo patvarius ir ilgaamžius stogo dangų sprendinius.

Lietuviškiems stogams rekomenduojama rinktis vieną iš technologiškai pažangiausių hidroizoliacinių stogo dangų – polivinilchlorido (PVC) dangą. Lengva, elastinga, geriausias savo savybes išlaikanti net minusinėje temperatūroje danga yra patraukli ir kainos atžvilgiu. Pagrindinės PVC stogo dangos ypatybės – pralaidumas vandens garams ir atsparumas UV spindulių poveikiui.

Svarbu atsižvelgti į didelį PVC stogo dangos spalvų spektrą, o ypač į šviesias dangas, kurios padeda išvengti pastato įkaitimo vasaros metu ir sumažina eksploatacinius pastato vėsinimo kaštus. PVC dangų ilgaamžiškumas siekia 20–30 metų.

Remiantis klimato kaitos prognozėmis, ateityje sulauksime šiltesnių ir drėgnesnių žiemų, karštesnių bei sausesnių vasarų ir neabejotinai susidursime su ekstremaliais oro reiškiniais. Beveik dešimtmetį sutapdintų stogų įrengimu užsiimanti bendrovė „Stogrenta“ pastebi, kad nauji pastatų energinio efektyvumo reikalavimai ir klimatas keičia tradicine jau tapusią plokščio stogo konstrukciją. Nepaisant to, kad plokščias stogas laikomas vienu iš atspariausių ekstremaliam klimatui, konstrukcijos savybės, kaip lengvumas, šviesos atspindėjimas, yra nuolat tobulinamos. Lengvai stogui apšiltinti „Stogrenta“ siūlo tai, kas geriausia: naujos kartos šiltinimo sprendinius – poliuretano PIR plokštes. Šios termoizoliacinės plokštės yra lengvesnės ir nesugeria vandens, todėl stogui tenka mažesnė apkrova. Plokštės yra ilgaamžės ir nekeičia matmenų, nesubliūkšta ir nesusispaudžia, tad stogo konstrukcija neišsikraipo. Be to, PIR plokščių montavimas greitas ir efektyvus, jos puikiai išlaiko visus priešgaisrinius bandymus. Lietuviškiems stogams tenka ir teks atlaikyti nemenką kritulių įvairovę: sniegą, lietų, krušą ar šlapdribą. Anot „Stogrenta“ vadovo Manto Pevcevičiaus, svarbu pasirinkti tokią hidroizoliacinę stogo dangą, kuri tiktų permainingo klimato zonoje.

„Stogrentos“ siūloma lengva moderni ir estetiška plokščio stogo dangos sistema turi ir su klimato kaitos stabilizavimu bei atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusį privalumą: ant jos nesudėtinga sumontuoti saulės modulius. Lengvas, bet standus stogas nebijo papildomų apkrovų, kurias jie suteikia.

Klimato kaita tęsiasi, o visos statybų pramonės šakos, įskaitant stogų dangų sistemų gamintojus, turi planuoti ir prisitaikyti. Sėkmingiausios stogų dengimo įmonės bus tos, kurios bendradarbiaudamos su užsakovais projektuos ir montuos stogus, pasižyminčius didžiausiu ilgaamžiškumu ir funkcionalumu.

VIRTUVĖ, KURIOJE VISKAS PO PIRŠTU VIRTUVĖ, KURIOJE VISKAS PO PIRŠTU

Šiandien viskas turi būti išmanu – nuo katinų tualetų iki diržų. Tačiau pakalbėkime apie vietą, kurioje žodis „išmanu“ tikrai gerokai palengvina mums gyvenimą, – virtuvę.

Violeta Bartaškaitė

Rinkos tyrimų kompanijos „Fortune Business Insights“ prognozėmis, iki 2026 m. išmaniųjų namų pramonės pajamos bus daugiau kaip 600 mlrd. JAV dolerių – beveik devyniskart didesnės nei 2018 m. Išmaniosios virtuvės dalis sudarys apie 90 mlrd. JAV dolerių. Toks augimas neturėtų stebinti, juk išmaniųjų namų paskirtis – eliminuoti užduotis, kurias atlikti mums nepatinka. Inovatyvioje dirbtinio intelekto valdomoje virtuvėje maistą ruošti daug lengviau, be to, taupoma energija, laikas, pinigai, lengviau reguliuojama dieta.

Kad virtuvės išmaniosios inovacijos būtų sėkmingos, teko paėjėti ir klystkeliais. Neatsispyrė technologijų kūrėjai pagundai ir siūlyti dėl siūlymo. Pavyzdžiui, viena iš pirmųjų išmaniųjų virtuvės inovacijų – „ChefSteps“ sukurtu prietaisu „Joule“ vakuumuotam greito paruošimo maistui (sous vide) ruošti buvo beveik neįmanoma naudotis, nes jis buvo valdomas per programėlę, kuriai palaikyti būtinai reikėjo „Wi-Fi“ ryšio, o šis 2015 m. privačiuose būstuose, ir dar veikiantis be trikdžių, buvo retenybė. Netikęs pasirodė ir sprendimas

prietaise atsisakyti ekrano – vien dėl to kompanija neteko pusės klientų.

Tačiau iš klaidų mokomasi: vis daugiau išmaniųjų virtuvės prietaisų gamintojų kliaujasi supratimu, kaip žmonės iš tikrųjų ruošia maistą, ir stengiasi jiems šį procesą palengvinti, kad jų valgiai būtų sveikesni ir labiau pritaikyti prie asmeninių poreikių.

Išmanieji virtuvės prietaisai gali būti stebimi ir valdomi per mobiliąsias programėles, ne tik paspaudimais, bet ir balsu, dėl to mūsų kasdienybė tampa dar patogesnė, o išmaniųjų technologijų suteikiamos

galimybės išbandyti naujus receptus teigiamai veikia mitybos įpročius. Antra vertus, išmaniosios technologijos – tai ne vien prietaisai. Nuo to ir pradėkime.

Išmanusis apšvietimas

Sunku net įsivaizduoti modernią virtuvę, kur vieninteliai šviesos šaltiniai – šviestuvas palubėje ir žvakė ant stalo. Šių laikų virtuvė yra ne tik maisto ruošimo vieta – joje yra ir valgomojo, svetainės, net darbo zonos. Ir visoms joms reikalingas vis kitoks apšvietimas.

Virš darbastalio jis turėtų būti ryškesnis ir šaltesnis, kad geriau būtų matomas ruošiamas maistas. Tokia šviesa tinkamesnė aktyviai veiklai ir darbui, joje mažiau pavargsta akys, nes ji slopina miego hormono melatonino gamybą, jaučiamės budresni ir energingesni. Švelnesnis ir šiltesnis apšvietimas veikia priešingai –melatonino gamyba paspartėja ir nuramina nervų sistemą, mes atsipalaiduojame. Tokia šviesa tiks maloniai atmosferai sukurti valgomojo salelėje, kur bendraujame su šeima ir draugais.

Tai vos pora pavyzdžių. Išmanusis apšvietimas suteikia kur kas daugiau galimybių reguliuoti šviesos ryškumą, temperatūrą ir spalvą, greitai prisitaikyti prie kintančių poreikių ir kiekvienoje virtuvės zonoje sukurti norimą nuotaiką. Yra ir kitų privalumų: išmanųjį apšvietimą galima užprogramuoti, kad nenaudojamas išsijungtų arba prisloptų, todėl bus taupoma elektros energija ir pinigai. Jis valdomas išmaniojo telefono programėle arba balso komandomis, vadinasi, nebereikėsa tamsoje ieškoti šviesos jungiklio.

Šviesos šaltiniais šiais laikais jau gali būti ir baldai. Į juos integruotas apšvietimas suteikia erdvei ne tik funkcionalumo, bet ir išskirtinumo. Šiuolaikinės virtuvės apšvietimo tendencijos yra dvi. Pirmoji – minimalistinis apšvietimas, kai matoma tik funkcinė šviesa, jos šaltinis yra paslėptas. Antroji – apšvietimo šaltinis kaip dizaino akcentas tampa pagrindiniu interjero elementu (pavyzdžiui, šviestuvas virš valgomojo stalo). Į baldus integruotas apšvietimas ypač patartinas pirmosios tendencijos gerbėjams.

Didieji išmanieji

Sudėtinga kasdien žiūrėti, ką turime šaldytuve, ir sukti galvą, ką čia šiandien paruošti? Iš šitų kančių išlaisvina išmanieji šaldytuvai. Juose įmontuotos kameros nuskaito jų vidų ir ne tik pateikia įvairių receptų pagal turimus maisto produktus, bet ir įspėja apie jų galiojimo pabaigą. Tai ir yra vienas iš DI pranašumų – naudojant algoritmus, pateikti begalę receptų iš viso pasaulio, kad egzotiškais patiekalais būtų galima mėgautis neišėjus iš namų. Maža to, receptus galima pritaikyti, derinti ir kurti savo –naujus receptus. DI suprogramuotas mokytis pagal ankstesnius pasirinkimus, todėl gali pasiūlyti receptų, atsižvelgdamas į mūsų mitybos ribojimus, mėgstamą maistą ir progas. Jis taip pat padeda mažinti maisto švaistymą ir drauge sutaupyti pinigų.

Kai kurių šaldytuvų ir būklę galima patikrinti per telefoną – jei graužia nerimas, kad jie veikia ne taip. Kituose įdiegti jutiminiai ekranai, kurie veikia kaip namų komunikacijos centrai. Trečiuose įmontuotos kameros – per jas apsipirkdami galime matyti, kokio maisto trūksta namuose.

Išmaniosios maisto sandėliuko sistemos stebi maisto atsargas ir joms pasibaigus automatiškai užsako naujų. Panašiai kaip išmaniuosiuose šaldytuvuose, sandėliuke sumontuoti jutikliai seka produktų galiojimo laiką ir įspėja, kai šis turi netrukus baigtis. Taip mažiau iššvaistoma maisto, kartu mažėja ir išlaidos jam įsigyti – rei-

kia tik parsisiųsti į išmanųjį telefoną atitinkamą programėlę, informuojančią apie padėtį sandėliuke.

Išmanioji elektrinė viryklė – kone vienas didžiausių išmaniosios virtuvės privalumų. Įsivaizduokime – galima ją įkaitinti grįžtant iš darbo namo. Ar, dar patogiau, rytą prieš išeinant įdėti maistą ir užprogramuoti viryklę įsijungti tokiu laiku, kad grįžus lauktų garuojantis maistas! Išmaniąsias kaitlentes ir orkaites galima valdyti nuotoliniu būdu net balsu ir reguliuoti pagal tai, kas gaminama. Kai kurie modeliai gali pateikti atsiliepimų apie mūsų gaminimo būdą, pasiūlyti pakoreguoti temperatūrą ir laiką, kad būtų pasiekti optimalūs rezultatai. Apsaugą nuo gaisro užtikrina perkaitimo jutikliai ir automatinio išsijungimo funkcija.

Jau yra infraraudonųjų spindulių išmaniųjų orkaičių, suskirstytų dinaminėmis zonomis, kuriose maistą galima ruošti skirtinga temperatūra tuo pat metu. Ruošiamą maistą prižiūri daugiau kaip 7000 individualių gaminimo programų valdanti orkaitės kamera.

Šių metų CES parodoje pristatyta daiktų interneto lustų gamintojo NXP viryklės demonstracinė versija. Šioje viryklėje prikimšta įvairiausių jutiklių, tarp jų ir būvio, todėl degiklis automatiškai išsijungia, jei puodas paliekamas ant didelės kaitros be priežiūros.

Italijos kompanija „Infinity“ sukūrė... nematomą viryklę. Iš šalies ste-

infinitysurfaces.it

bint atrodo, kad maistas kepamas ar verdamas tiesiai ant stalviršio. Tokia virykle maistas paruošiamas greičiau nei įprastomis dujų ar elektrine viryklėmis, be to, ji labai saugi, nes stalviršis, nors ant jo yra gaminama, neįkaista.

Vis daugiau vartotojų renkasi ir išmaniąsias indaploves. Jos siunčia pranešimą baigusios darbą ir įspėja, kai skalavimo skystis artėja prie pabaigos. Net gali pačios internetu užsakyti skalbimo priemonių. Yra ir signalizuojančių, pavyzdžiui, apie vandens nutekėjimo ir kitas problemas. Sėkmingai veikia ir išmanieji gartraukiai. Pavyzdžiui, „Broan-NuTone Smart Range Hood“ valdomas balsu, todėl ruošiant maistą nustatymus galima keisti laisvų rankų įranga. Šis gartraukis, galintis automatiškai reguliuoti ventiliatoriaus greitį, padeda palaikyti optimalią oro kokybę virtuvėje. Be to, dėl LED apšvietimo ir energiją taupančio dizaino jis laikomas ekologišku pasirinkimu šiuolaikinėse virtuvėse.

Mažieji išmanieji

Be mums įprastų svarbių didžiųjų išmaniųjų prietaisų, rinkoje apstu mažesnių (ir prieinamesnės kainos) prietaisų. Jų begalė, pavyzdžiui: išmanusis puodelis, palaikantis norimą gėrimo temperatūrą, išmaniosios rūkyklos vidaus patalpoms, išmanieji reguliuojamos temperatūros vyno šaldytuvai, išmanieji vandens filtrai, išmaniosios mikrobangų krosnelės, išmanieji plakikliai, išmanieji tešlos maišytuvai, patys stebintys tešlos tekstūros pokyčius, patys ją pasveriantys ir automatiškai išsijungiantys baigę darbą, dar išmanieji alkoholinių kokteilių maišytuvai, ledukų gamintuvai, keptuvių maišytuvai ir t. t.

Tarp populiariausiųjų – daugiafunkcės konvekcinės orkaitės, kurios kartu yra ir keptuvės, skrudintuvai, gruzdintuvės. Štai išmanioji konvekcinė orkaitė „Anova Precision Oven“ vadinama „geriausiai saugoma restoranų paslaptimi“ – ji preciziškai seka temperatūrą (tai labai svarbu mėgstantiems vakuumuotą greitai paruošiamą maistą) ir kepimą reguliuoja garais. Yra ir daugiau patogių kepimo funkcijų, integruotas temperatūros zondas. Populiarios ir išmaniosios gruzdintuvės: su jutiminiu LED ekranu, keliolikos gaminimo programų, naudojančios 85 proc. mažiau riebalų nei tradiciniai prietaisai ir priemo-

nės maistui kepti, valdomos per nuotolį ir pačios išsivalančios.

Prigijo moderniose virtuvėse daugiafunkciai puodai, tokie kaip „Instant Pot Pro“ – greitpuodis, slėginis ir vakuumuoto greitai paruošiamo maisto puodas, troškintuvas, ryžių ar grūdų virtuvas, sterilizatorius, jogurto virimo aparatas, maisto šildytuvas, pyragų keptuvė, garintuvas tuo pat metu.

Išmanusis maisto gaminimo kombainas „Thermomix® TM6®“ – tai net 20 skirtingų prietaisų viename elegantiškame bloke. Nesunkiai valdomas prietaisas gali pjaustyti, maišyti, sverti, malti, troškinti, garinti... Visos instrukcijos pateikiamos žingsnis po žingsnio didelės raiškos ekrane. Prisijungus prie „Cookidoo®“ platformos per integruotą Wi-Fi suteikiama prieiga prie didelės bibliotekos, kurioje yra daugiau kaip 80 tūkst. receptų iš viso pasaulio.

ir paruošti būtent tokią kavą, kokios norisi, – net ir šaltą. Ir tiek puodelių, kiek pageidausite. Reikės tik duoti komandą per išmaniąją programėlę ar balsu. Kompanijos „Bosh“ ir „Thermador“ jau pristatė kavos aparatus, susiejamus su daiktų internetu: kaip patogu – suskamba žadintuvas, įsijungia radijas ir šviesa, o kavos aparatas pats pradeda gaminti kavą.

Išmanieji virduliai įkaitins vandenį iki pageidaujamos temperatūros ir palaikys ją iki dviejų valandų, o išmaniosios svarstyklės išanalizuos sveriamą maistą ir pateiks išsamią analizę apie kalorijas, angliavandenius ir riebalus. Pavyzdžiui, „Etekcity Smart Food Nutrition Scale“ su integruotu „Bluetooth“ ryšiu gali pateikti informaciją apie beveik 8000 maisto produktų maistingumą.

Išmaniųjų pjaustymo lentelių paviršiai pritaikomi skirtingiems maisto produktams, juose, kaip ir peiliuose, įdiegtos džiovinimo ir dezin-

revcook.com

Išmaniajame duonos skrudintuve

„Revolution R180 Toaster“ yra daugiau kaip 60 režimų, todėl skrudintuvas gali skrudinti praktiškai viską –nuo angliškų bandelių iki paninių. Net galima pasirinkti skrebučio atspalvį. Išmanieji kavos aparatai ne tik paruoš kavos – jie gali nustatytu laiku sumalti reikiamą kiekį kavos pupelių

fekavimo funkcijos. Išmaniuosiuose vandens buteliuose yra jutikliai, sekantys suvartojamo vandens kiekį, primenantys, kad reikia atsigerti, ir kt. Išmanusis termometras, toks kaip „Meater“, informuos, kokia yra kepinio temperatūra ir kada idealiausias laikas išimti kepsnį iš orkaitės ar keptuvės.

Išmaniosiose hidroponinėse augalų auginimo namuose sistemose, kaip „AeroGarden Bounty Elite“, be saulės ir žemės tuo pat metu galima auginti augalus nė neturint sodininko patirties – sistema informuoja, kada augalams reikia vandens ir trąšų. Nustačius atostogų režimą sistema augalus laistys pati. Bene perspektyviausia išmaniųjų virtuvių naujovė – išmanieji komposteriai, net 95 proc. sumažinantys organinių atliekų kiekį, perdirbdami jas į kompostą per 1–5 valandas. Kai komposteris beveik pripildomas, šeimininkas gauna pranešimą. Išmanieji komposteriai mažina namų ūkio anglies dioksido pėdsaką ir prisideda prie tvaresnės žmonijos ateities.

Vis išmanesni tampa ir vandens čiaupai: įdiegus virtualiuosius asistentus („Alexa“, „Google“ ar kt.), galima balsu paprašyti čiaupo paleisti tam tikrą kiekį tam tikros temperatūros vandens. Arba rankos mostu ne tik paleisti vandenį, bet ir pareguliuoti jo temperatūrą.

Robotai virėjai

Maisto gaminimo robotai – nauja išmaniųjų buitinių prietaisų rūšis virtuvėje. Jie dar išmanesni – gali atlikti net tik konkrečias atskiras užduotis, bet ir susieti kelias funkcijas, automatiškai baigti sudėtingus gaminimo procesus naudodami išmaniąsias programas.

2020 m. tarptautinėje CES parodoje „Samsung“ pristatė tuomet vieną unikaliausių naujovių „Samsung Bot Chef“ – dvi roboto rankas, kurios pagal komandą ruošia įvairius patiekalus ir kavą. Šiandien ši rinka jau stipriai pažengusi ir papildyta. Maisto ruošimo roboto galimybės priklauso nuo jo programinės įrangos. Vieni robotai suprogramuoti laikytis konkrečių receptų, kituose įdiegta mašininio mokymosi funkcija, jie gali mokytis iš patirties bei atsiliepimų ir tobulėti. Kai kurie pažangūs modeliai gali net išmokti naujų receptų iš interneto arba koreguoti receptus pagal mitybos rekomendacijas. Yra ir tokių, kuriuos galima susieti su daiktų interneto įrenginiais, pavyzdžiui, išmaniaisiais šaldytuvais, ir sukurti visiškai integruotą virtuvės sistemą.

Virėjas robotas „Chefee“, pavyzdžiui, moka sandėliuoti, ruošti ir gaminti maistą. Valdomas balso komanda arba mygtuko paspaudimu, jis gali būti naudojamas kaip priedas

prie jau esamų prietaisų arba pakeisti kai kuriuos iš jų ir gaminti tūkstančius patiekalų. Jo programėlė gali sudaryti savaitės mitybos planą ir užsakyti internetu reikiamus maisto produktus. Robotui tinka ir pateikti jau esamų – robotas sudės juos į dubenį ir ką nors pagamins.

moley.com

kurios vietos. Jei kas nepatinka, galima robotą sustabdyti ir gaminamą valgį pakoreguoti pagal savo skonį. Robotas „Amazon Astro“ kaip uoliausias asistentas pagal komandą koordinuos kitus namų išmaniuosius įrenginius. Reikia įjungti orkaitę? Norisi pritemdyti šviesą valgomajame?

Robotas Moley R maisto ruošimą paverčia mokslinės fantastikos filmo siužetu: pora visiškai automatizuotų roboto rankų su penkiais pirštais nusileidžia iš spintelės virš viryklės, pjausto, verda, deda į lėkštę – su viskuo susidoroja tiksliai imituodamas tikslius profesionalių šefų judesius.

Virtuvės robotas Suvie Kitchen Robot 3.0 – tai išmanioji viryklė, kuri gali skrudinti, kepti, troškinti, lėtai virti, virti garuose, pašildyti, troškinti ir ruošti vakuumuotą maistą – nesvarbu, jo ingredientai atšildyti ar dar ne. Robote įdiegta technologija „Suvie cool-to-cook“ suteikia galimybę iš anksto suplanuoti valgio laiką: robotas atšildys maistą ir pagamins jį tiksliai nustatytu metu.

Į robotą „TOKIT Cooking Robot“ integruotas 21 skirtingas virtuvės reikmuo – trintuvas kokteiliams ir padažams ruošti, virdulys, skaitmeninės maisto produktų svarstyklės, plakiklis ir t. t. Robotas veikia 11 skirtingų režimų, pritaikytų įvairioms maisto ruošybos technikoms.

Dirbtinio intelekto palaikomas virtuvės robotas „Nymble“ gali paruošti daugiau kaip 1000 valgių iš viso pasaulio. Jo kameros pastebi, kai verdant pasikeičia svogūnų spalva, padažai sutirštėja, o ryžiai išsiplečia. Maisto gaminimo eigą galima sekti iš bet

„Astro“ viską padarys. Jame įmontuoti garsiakalbiai, yra ir „veidas“ – vaizdo ekranas, kuriame lengvai galima sekti receptus judant po virtuvę.

suvie.com

tams trūksta kūrybingumo, spontaniškumo ir eksperimentavimo, tačiau rinkos tyrėjai prognozuoja, kad jų apyvarta 2028-aisiais padidės iki 4,4 mlrd. dolerių. Šiuo metu roboto kaina svyruoja nuo 18 tūkst. iki 300 tūkst. JAV dolerių, tad įsigyti jį savo asmeninei virtuvei būtų labai brangus malonumas. Nekalbame jau apie reguliarią priežiūrą ir programinės įrangos atnaujinimus.

Dar išmanesnis rytojus

Virtuvė tapo sudėtingų technologijų ir optimalaus patogumo centru. Šioje integruotoje erdvėje vis labiau įsitvirtina daiktų internetas ir DI. Per balso asistentus, kaip „Amazon's Alexa“, „Google Assistant“ ir kiti, valdome prietaisus, nustatome laikmačius, ieškome receptų ir netgi sudarome pirkinių sąrašus paprastomis balso komandomis. Artėja ir belaidės virtuvės metas. „Smart Kitchen Summit“ susitikime kompanija „Kitchenery“ pristatė belaidžius smulkintuvą ir virdulį. Skirtingai nuo kitų belaidžiu būdu maitinamų prietaisų, jiems nereikia specialaus (ir brangaus) įkrovimo kilimėlio. Bendrovė taip pat kuria tylųjį smulkintuvą, belaidžius duonos skrudintuvą, gruzdintuvę ir greitpuodį.

Jei kalbėtume apskritai, maisto ruošimo robotai simbolizuoja kulinarinio meno ir technologijų pažangos sankirtą, suteikiančią daug komforto virtuvėje. Be to, jie gali padėti reguliuoti mitybą, nes preciziškai kontroliuoja patiekalų porcijų dydį ir maistinę vertę.

Skeptikai priekaištauja, esą robo-

Išmaniosios technologijos jau dabar keičia mūsų maisto ruošimo įpročius, o toliau bus dar įspūdingiau. Šaldytuvai maisto užsakys mums nė nežinant, kad jis baigėsi, atsiras inkubatorių, kuriuose galėsime patys užsiauginti maisto nė nesusitepę rankų. Viskuo bus pasirūpinta, mums liks tik mėgautis gyvenimu.

IŠMANI ŠVIESA VIRTUVĖJE BENDRAUTI, DIRBTI,

AKCENTUOTI

ŠIUOLAIKINĖ VIRTUVĖ – NE TIK MAISTO RUOŠIMO, BET IR SUSIBŪRIMŲ, PRAMOGŲ ERDVĖ. JI LENGVAI GALI BŪTI MODELIUOJAMA APŠVIETIMU, SKIRTINGOMS JOS ZONOMS APŠVIESTI PASITELKUS IR BALDUS, KURIUOSE ĮDIEGTI IŠMANŪS VALDYMO SPRENDINIAI. Į BALDUS INTEGRUOTA APŠVIETIMO SISTEMA – INOVATYVUS BŪDAS SUTEIKTI ERDVEI NE TIK FUNKCIONALUMO, BET IR UNIKALUMO.

Galimybę kurti įvairius apšvietimo scenarijus, pritaikytus skirtingoms virtuvės funkcijoms, suteikia išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos, tokios kaip automatinio nustatymo programa „Häfele Connect Mesh“. Naudojant šią tarptautinės baldų furnitūros ir interjero elementų pramonės lyderės „Häfele“ programą, šviestuvai ir elektra valdomi mechanizmai (durelių pakėlimo, stumdomųjų sistemų, spynų ir kt.) sujungiami į vieningą „Mesh“ tinklą, todėl galima individualiai arba pasirinktomis grupėmis reguliuoti apšvietimo ryškumą, keisti šviesos temperatūrą, spalvą, įjungti ar išjungti įrenginius bei prietaisus, varstyti baldų dureles, kurti unikalius apšvietimo scenarijus. „Häfele Connect Mesh“ savo projektuose sėkmingai diegia inovatyvų apšvietimą į baldus integruojanti „Brasa“ – oficiali „Häfele“ atstovė Lietuvoje. Subtilų apšvietimą be matomo šviesos šaltinio sukuriantys įfrezuojami ar išoriniai profiliai su integruotomis LED juostomis. Iš lanksčių silikoninių LED juostų palei baldų kraštus suformuotas vingrus apšvietimas. Išskirtines interjero detales išryškinantis taškinis apšvietimas. Stiklinės lentynos su integruotu LED apšvietimu. Tai – tik dalis sprendinių,

kuriuos įgyvendina į baldus integruojamo inovatyvaus apšvietimo srityje besispecializuojanti „Brasa“.

Norėdama savo klientams pasiūlyti dar daugiau komforto ir unikalių virtuvės erdvės dizaino galimybių, „Häfele“ į savo programėlę „Häfele Connect Mesh“ įtraukė išmanesnių namų sistemos JUNG HOME komponentus, kuriais norimą atmosferą galima sukurti vieno ar dviejų klavišų išmaniaisiais jungikliais, išmaniuoju kištukiniu lizdu ar programėle telefone. Šiai sistemai įdiegti nereikia specialios elektros instaliacijos, todėl nereikia ardyti ir esamos namų apdailos. Seni jungikliai ir kiti komponentai tik pakeičiami JUNG HOME analogais, o šie į vieningą ekosistemą sujungiami belaidžiu ir šifruotu „Bluetooth® Mesh“ ryšiu.

Pasirinkus bendrovės „Brasa“ sukurtus į baldus integruotus apšvietimo sprendinius, valdomus „Häfele Connect Mesh“ su JUNG HOME komponentais, virtuvėje visi jausis patenkinti. Pavyzdžiui, ruošiantys maistą prie darbastalio nevargins akių ir geriau matys produktus pasirinkę ryškesnį ir šaltesnį apšvietimą. Tuo tarpu susibūrusius valgomojo zonoje bendrauti kurstys jauki švelnesnė ir šiltesnė šviesa.

KITOKIE MARŠRUTAI

Į NAUJUOSIUS METUS

SAKOMA, KELIAUJAME NE DĖL TO, KAD PABĖGTUME NUO

GYVENIMO, O DĖL TO, KAD GYVENIMAS NEPABĖGTŲ

NUO MŪSŲ. TAD BALA NEMATĖ ĮPRASTŲ REZERVACIJŲ

RESTORANUOSE NAUJŲJŲ IŠVAKARĖMS IR NUOTRAUKŲ

PRIE EGLUTĖS. TIEK TO IR POPULIARŪS ŽIEMOS ŠVENČIŲ

MIESTAI, NORS IR PUIKŪS. LAIKAS KEISTI MARŠRUTĄ – MINČIŲ IR KELIONĖS. VIEŠBUTIS NETIKĖTOJE VIETOJE GALI TAPTI

TA ŠVENTINE PATIRTIMI – MENO IR DIZAINO GALERIJA, PRAMOGŲ PARKU, PRIEGLOBSČIU GAMTOJE IR EGZOTIŠKOS

VIRTUVĖS IŠBANDYMU TUO PAT METU. „NE Į VIEŠBUTĮ

PABŪTI ATVAŽIAVAU“ ŠIUO ATVEJU NETIKS – TAI VIEŠBUČIAI, KURIE YRA DAUGIAU NEI VIETA KŪNAMS PAILSINTI. TAI

ARCHITEKTŪROS IR DIZAINO ŠEDEVRAI, ISTORINIO PAVELDO GŪSIS KVAPĄ GNIAUŽIANČIOSE GEOGRAFINĖSE PLATUMOSE.

Laura Latour

Morpheus KINIJOJE Morpheus

Kinijos Makao regiono Kotai mieste esantį pramogų kompleksą „City of Dreams“ (COD) su garsiausių šiuolaikinių menininkų skulptūromis ir instaliacijomis sudaro milžiniškas kazino, du teatrai, parduotuvių rajonas, 20 restoranų ir naktinių klubų, vaikų pramogų parkas ir keturi viešbučiai. Tai tikra hedonistinė patirtis visai šeimai. Vienas iš įspūdingiausių ne tik šio komplekso, bet ir pasaulio viešbučių – futuristinis „Morpheus“, sukurtas legendinės „Zaha Hadid Architects“ komandos. 40 aukštų viešbutis pastatytas ant nebaigto daugiabučio pamatų, jame – Honkongo dizainerių „Remedios Studio“ įrengti 770 kambarių su specialiai sukurtais ekologiškais baldais ir 9 stogo vilos su privačiais baseinais bei aptarnaujančiu personalu, SPA, stogo baseinais, „Michaelin“ žvaigždėmis paženklinti restoranai, barai, bendrosios erdvės, meno galerijos. Architektai ištikimi savo stiliui – kaip viešbučio pavadinimas sufleruoja, visas statinio kūnas tarsi kinta, apgaubia, įtraukia ir mainosi ties kiekvienu posūkiu.

Skulptūriška viešbučio struktūra įkvėpta kiniško nefrito drožinėjimo raštų, tarsi ateities vizija čia ir dabar, apčiuopiama ir patiriama visomis juslėmis.

Skrydžio iš Vilniaus kaina asmeniui – nuo 1600 eurų, nakvynė viešbutyje – nuo 1600 eurų. cityofdreamsmacau.com/en/ stay/morpheus

De la Coupole

De la CoupoleVIETNAME

Vietnamo kalnų miestelyje Sa Pa iškilęs prancūzų indokiniško stiliaus architektūros viešbutis „De la Coupole“ vilioja ne tik glamūrišku pabėgimu. Praėjusio amžiaus pradžioje prancūzų kolonistai pasirinko Sa Pa įkurti užmiesčio vilas, lengvai pasiekiamas traukiniu iš Hanojaus (apie 300 km). Vienintelis Sa Pa 5 žvaigždučių viešbutis, sukurtas garsiausio šio stiliaus architekto ir interjero dizainerio Billo Bensley, – tarsi duoklė trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio aukso amžiui: turtingų spalvų ir faktūrų derinių, kinematografiškos prancūziško art deco estetikos ir dizainerio meistriškai įvaldytos veidrodinės simetrijos. Vakarietiško meno pasaulyje nuspėjama simetrija dažnai nuvertinama, pirmenybę teikiant asimetrijos įtampai. „De la Coupole“ simetrija yra magiška savo intensyvumu, mintis jaukiančiu atsikartojimu ir dizaino ekscesu. Billas Bensley tiki, kad viešbutis pats savaime turėtų būti beveik intelektinis nuotykis, ir sugeba tai pateikti: viešbutis godžiai prikimštas vintažinių iliustracijų ir paveikslų, įspūdingų šviestuvų, prabangių istorinių detalių.

Tarsi laike sustojusiame Sa Pa miestelyje verta aplankyti svaiginančio grožio vandens krioklius, ryžių laukus, vietos amatininkų sidabro ir audinių parduotuvėles, prancūzų kolonistų statytą Sa Pa Akmens bažnyčią, pasišildyti Red Dao vaistažolių voniose, paragauti vietos skanėstų ir, jei yra sportinio entuziazmo, – užkopti į Fan Si Pango kalną. Gruodį ir sausį čia būna šaltoka, bet užtat turėsite egzotiškų rūke skendinčio kraštovaizdžio nuotraukų.

Prieš keliaujant į „De la Coupole“ verta pažiūrėti „Skrydžio virš gegutės lizdo“ pirmtaką – mini serialą „Račed“ (Ratched). Jame ne tik tokio pat stiliaus interjere sukasi pati Sharon Stone, bet ir visa serialo estetika grįsta simetrija įtampai kurti.

Skrydžio kaina iš Vilniaus asmeniui – nuo 1500 eurų, nakvynė viešbutyje – nuo 140 eurų. hoteldelacoupole.com

Amangani JAV

Amangani

Net jei tai būtų vienas iš daugybės aptrūnijusių JAV motelių, vien dėl vietovės būtų verta jame apsistoti – kiaurus metus, ne tik ypatingomis progomis. Bet čia – garsenybių pamėgtas „Amangani“, vienas iš prabangiausių pasaulyje „Aman“ tinklo viešbučių Džekson Holo mieste, Vajomingo valstijoje, šalia Grand Titono ir Jeloustouno nacionalinių parkų. „Aman“ kurortų architekto a. a. Edo Tuttle sukurtas 40 kambarių minimalistinio raudonmedžio ir smiltainio dekoro viešbutis su židiniais žiemą, kai sniego būna net iki 4 metrų, siūlo pramogauti geriausiose slidžių, snieglenčių trasose ir mėgautis 35 metrų šildomu lauko baseinu svaiginančių Gyvačių upės slėnio (Snake River Valley) vaizdų apsuptyje. Jei slidės – ne jūsų mėgstamiausia pramoga, galima pasivažinėti šunų kinkiniais arba sniegomobiliais, stebėti laukinius gyvūnus, aplankyti Granito karštąsias versmes Brider Titeno (Bridger-Teton) nacionalinėje girioje. Arba tiesiog įkvėpti gaivaus kalnų oro, pasigrožėti sniegynais pro milžiniškus kambarių langus ar terasoje šildant gerklę vietos gėrimu. Ir gal, turint omeny tinkamą vietą ir metų laiką, dar kartą perskaityti Steveno Kingo „Švytėjimą“.

Skrydžio iš Vilniaus kaina asmeniui – nuo 1000 eurų, nakvynė viešbutyje – nuo 1900 eurų. aman.com/resorts/amangani

Paragon 700 APULIJOJE

Paragon 700

Italijos Apulijos regiono Ostūnį, arba Baltąjį miestą, geriausia pažinti klaidžiojant baltų, arkomis paramstytų namų gatvių labirintais. Kaip šiame gudriai suręstame viduramžių miestelyje klaidžiojo istoriniai užkariautojai – graikai, romėnai, normandai, gotai, nesėkmingai ieškodami išėjimo. Vienas posūkis – akligatvis, kitas –akinantys smaragdinės Adrijos jūros vaizdai. Kodėl baltasis miestas? Kai XVII a. maras išguldė milijonus gyventojų, vietiniai atkreipė dėmesį, kad vandeniu skiestomis kalkėmis išdažytuose namuose mažiau sergama. Moderniais laikais miestelis vilioja turistus, tad vietos valdžia ragina gyventojus kas dvejus metus dažyti namus baltai, pasižadėdama apmokėti pusę dažymo išlaidų.

Pirmojo Ostūnio mero dono Paollo Tanzarellos namai, „Palazzo Rosso“ – Raudonų plytų rūmai, prieš tapdami „Paragon 700“ viešbučiu, buvo svarbus miestelio socialinis, politinis ir kultūros traukos centras. Viešbučio dizainerė Pascale Laubner kartu su paveldosaugininkais ir bendrasavininke Ulrike Bausche nugremžė per šimtmečius susikaupusius dažus ir apnuogino neoklasicistines XVIII ir XIX a. sienų freskas su drakonais ir mistiniais padarais, inspiravusiais ir logotipo idėją. 11 kruopščiai restauruotų viešbučio kambarių dekoruoti moderniais ir vintažiniais baldais bei objektais. Šis viešbutis – unikalios istorijos aistruolių, senojo pasaulio gerbėjų arba italofilų rojus.

Skrydžio iš Vilniaus kaina asmeniui – nuo 450 eurų, nakvynė viešbutyje – nuo 720 eurų. paragon700.com

White desert ANTARKTIDOJE White desert

Tropinio laukinio ekokurorto atitikmuo, tik atvirkštinis – prabangi stovykla (ne visai viešbutis tradicine prasme) Antarktidoje. Taip, ten, kur nesibaigiantys grėsmingi sniegynai, pingvinai ir spindintys ledo tuneliai. Kur jautiesi mažas, pažeidžiamas ir tuo pat metu gali pajausti save planetos didybėje ir vienatvėje. Idėjos autoriai – keliautojai, autoriai ir verslininkai Patrickas Woodheadas su žmona Robyn. Stovyklos įrengtos per 20 metų – siekiant nepažeisti vietos ekosistemų, naudojant tvarią energiją ir paliekant galimybę jas išardyti.

Projektą sudaro trys stovyklos po šešis kokonus – šildomas miegamas palapines. Atskirai kiekvienoje stovykloje yra bendras kokonas, kaip viešoji socialinė erdvė, kokonas-restoranas ir kokonas-biblioteka. Stovyklos pasiekiamos trimis lėktuvais. Kokonų interjerai – kontrastas atšiauriai aplinkai, jie yra klasikinio modernaus dizaino. Svečiams siūloma pamatyti dešimtis tūkstančių imperatoriškųjų pingvinų, leistis į ledo kalnų žygius, ekspedicijas, ledo urvus ir kitas kraujospūdį keliančias pramogas. Filmo „Arctic“ su Madsu Mikelsenu prieš kelionę verčiau nežiūrėti.

Savaitės trukmės kelionė –nuo 65 000 eurų, vienos dienos kelionė – apie 15 000 eurų. Kelionė derinama tiesiogiai. white-desert.com lifestylehotels.net

Manta AFRIKOJE Manta

Visiems, kurie išties pavargę nuo civilizacijos ir technologijų, ekoturizmo kurortas „Manta“ Pembos saloje yra tas pabėgimas, kuris gali sumažinti aukštą vakarietiško gyvenimo slėgį. Kaip viešbučio komanda akcentuoja, čia nėra 5 žvaigždučių spindesio. Tai laukinio miško pakrašty įkurtas kurortas paprastiems žmonių poreikiams –saulė, smaragdinis vanduo ir baltas smėlis, šviežias maistas. Plius saugojama vietos – suahilių (swahilli) kultūra. Ir nepamirštamas gvazdikėliais kvepiantis oras. Pembos sala – viena iš pagrindinių gvazdikėlių, muskato, cinamono augintojų ir eksportuotojų. Pusės

milijono gyventojų saloje, atsiskyrusioje nuo Tanzanijos ir Zanzibaro krantų, sutiksite vos kelias dešimtis turistų. Vienas iš Pembos salos moto – pasiimk tik prisiminimus, palik tik pėdsakus smėlyje. Tai reiškia vietos bendruomenės pastangas išsaugoti pakrantės, miškų ir jūros ekosistemas, gyvybiškai svarbias vietos gyventojams. „Manta“ vietoje pavargusio nardymo kurorto gimė Matto Sauso – Zimbabvėje gimusio brito verslininko, siekiančio išsaugoti vandenynus, ir jo verslo partnerio švedo Gerbergo Under-

watero Hotelso pastangomis. Jie įkūrė laisvai plūduriuojantį mini povandeninį viešbutį „Manta“. Ant jo stogo naktį galima skaičiuoti žvaigždes, dieną šildytis saulėje, o povandeninėje dalyje – stebėti koralų rifo gyvenimą.

Skrydžio iš Vilniaus į Zanzibarą kaina – nuo 1700 eurų, dar kainuos vietinis skrydis į Pemba salą. Viešbučio rezervacijos derinamos tiesiogiai su kurortu. themantaresort.com

Grove Hotel JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE Grove Hotel

Vos 30 kilometrų nuo Londono, Hertfordšyro laukų platybėse, rasite „The Grove Hotel“ – ne šiaip išblizgintą 5 žvaigždučių viešbutį. Tradiciniame XVIII a. restauruoto pastato viduje – turtingas ir rafinuotas dizainerio Martino Hulberto interjeras, kuriame dera istorinės detalės, sodrios spalvos ir prabangios modernios medžiagos. Viešbutį supa klasikiniai sodai, kuriuose sezono metu viešbučio sodininkai mielai dalinasi patarimais. Žiemos švenčių sezonas šiame viešbutyje išties ypatingas – drauge su „Jo Malone London“ komanda galėsite išmokti pinti kalėdinius vainikus, užsiimti imbierinių sausainių namelių statybomis, sumaišyti išskirtinius kokteilius ir kurti spindinčus papuošalus – sau arba eglutei.

Jei rankdarbiai – ne jūsų sritis, viešbutis siūlo britiškų pramogų – pajodinėti žirgais, pažaisti golfą, o Robinai Hudai širdyje gali pašaudyti iš lanko, pamėtyti kirvį, stebėti plėšriuosius paukščius. Šis viešbutis yra tikra žiemos švenčių gerbėjo svajonė – su tradiciniu dekoru, spragsinčio židinio aromatais, šventine geriausių šefų virtuve, veiklomis visai šeimai, Kalėdų seneliu ir naujamečiais fejerverkais.

Skrydžio iš Vilniaus kaina asmeniui – nuo 100 eurų, nakvynė viešbutyje – nuo 600 eurų. thegrove.co.uk

PASAULYJE TOP

snohetta.com

Kilpa upėje

Nors iš Portugalijos sostinės Lisabonos jūra, regis, ranka pasiekiama, piko valandomis ne taip paprasta patekti į paplūdimius, be to, per karščius jie dažniausiai būna perpildyti. Reaguodami į Lisabonos gyventojų norą karštomis dienomis išsimaudyti tiesiog miesto centre, „X Atelier“ ir „Atelier BAUM“ architektai parengė „Loop Pool Tejo“ – itin įdomų baseino Težo upėje (Lisabona, Portugalija) projektą. Savaime išsivalantis baseinas bus įrengtas upės kilpoje, numatyta ir nuo saulės spindulių apsaugota zona nenorintiems kepti atokaitoje. Šalia bus įrengti amfiteatras ir soliariumas, o nauju taku nusileidus prie upės bus galima išsinuomoti valtį ar irklentę.

atelierbaum.com

Vėsu ir be kondicionieriaus

Standartiniai pastatai vasarą per stogą akumuliuoja

šilumą, todėl daug energijos iššvaistoma patalpoms vėsinti, žiemą, atvirkščiai, dėl šalčio išorėje mąžta šiluma viduje, tad reikia daug energijos patalpoms šildyti. Los Andželo universiteto mokslininkai išmąstė, kaip palyginti nebrangiai vėsinti pastatus vasarą ir šildyti juos žiemą. Įkvėpti senos idėjos (įgyvendintos, pavyzdžiui, Santorinio saloje Graikijoje) aušinti pastatus nudažius juos skaisčiai baltais dažais, kad atspindėtų saulės šviesą ir skleistų šilumą į dangų, jie pasiūlė šilumos judėjimą tarp pastatų žemės lygyje valdyti padengus sienas ir langus tam tikromis medžiagomis. Viena iš tokių medžiagų – visiems žinomas polipropilenas. Mokslininkų teigimu, šis metodas lengvai pritaikomas ir ypač naudingas mažų pajamų bendruomenėms.

Ypatingas bankas

Garsieji „Zaha Hadid Architects“ pasidalijo vaizdais, kaip Irako sostinėje Bagdade atrodys naujoji šalies Centrinio banko būstinė. Siaurutėliame lopinėlyje prie pat Tigro upės statomas dangoraižis platės, kol pasieks beveik 180 m aukštį ir taps aukščiausiu pastatu mieste. Centrinis bankas statomas pagal naujausius tvarumo principus, jo fasadas raibuliuos specialiai sukurtais raštais, imituojančiais šviesos atspindžius Tigro upės bangose. Pastato vidinėse erdvėse įspūdis bus kuriamas įvairaus intensyvumo šviesa ir šešėlių žaismu. Pro didįjį bokšto atrijų giliai į vidų plūs natūrali šviesa ir atsivers miesto vaizdai. Bagdadas – Zahos Hadid gimtinė, tad šis projektas „Zaha Hadid Architects“ kūrėjams yra itin reikšmingas.

zaha-hadid.com

Meno muziejaus transformacija

Milžiniški restauravimo ir rekonstrukcijos darbai pagaliau baigti: rugsėjį Nebraskos valstijos (JAV) sostinėje Omahoje duris atvėrė garsusis Joslyno meno muziejus. Šį projektą bendromis jėgomis įgyvendino architektų studija „Snøhetta“ ir „Alley Poyner Macchietto Architecture“ (APMA). Svarbiausia naujovė – įmonės „Snøhetta“ architektų sukurtas 3900 kv. m ploto paviljonas „Rhonda & Howard Hawks“, ankstesnę muziejaus struktūrą papildęs lenktu tūriu, iškylančiu iš stiklinio atrijaus. Šis atrijus jungia naująjį paviljoną su istoriniu 1931 m. art deco memorialiniu pastatu ir 1994 m. pastatytu architekto Normano Fosterio suprojektuotu paviljonu, dedikuotu filantropams Suzanne ir Walteriui Scottams.

Bokštas – baterija

Viena didžiausių žaliosios elektros energijos tinklo kliūčių – nenuoseklus atsinaujinančių išteklių „tiekimas“: tai debesys saulę apkloja, tai vėjas nustoja pūsti –ir energijos gamyba stoja. Gali būti ir atvirkščiai – energijos sugeneruojama daugiau, nei reikėtų. Gamybą ir vartojimą galima subalansuoti tik turint tinkamas tokios energijos talpyklas. Šią paskirtį, regis, įgyja dangoraižiai. Architektūros bendrovė „Skidmore, Owings & Merrill“ (SOM) paskelbė drauge su energijos kaupimo bendrove „Energy Vault“ įgyvendinsianti 300–1000 m aukščio tuščiavidurio bokšto statybos projektą. Šiame bokšte bus galima sukaupti kelias GWh energijos, tiek jos pakaks keliems pastatams aprūpinti elektra. Likusiose statinio dalyse numatyta įrengti biurus. Panašų projektą „Energy Vault“ jau baigė Kinijoje. Čia iškilusiame 150 m aukščio pastate galima sukaupti 100 MWh, tad neabejojama ir naujojo gigaprojekto sėkme.

som.com

Laimės audinys

JAV kompanija „Designtex“, atlikusi nuodugnų tyrimą, kaip spalva, forma ir tekstūra veikia žmonių emocijas, sukūrė ypatingą baldų audinį „Wonder“ (angl. „stebuklas“). Jis tapo pagrindine kolekcijos iškalbingu pavadinimu „Joy“ („džiaugsmas“) medžiaga. Perdirbto poliesterio, akrilo ir nailono audinio raštas įkvėptas žydinčių pievų. Kiekviena spalva, kiekvienas atspalvis apgalvotas, kad žvelgiant į audinį kiltų tik teigiamų emocijų. Maža to, šis audinys yra patvarus ir itin lengvai prižiūrimas, todėl tinka ir gyvenamajai, ir komercinei aplinkai.

populous.com

Didžiausias pasaulyje stadionas

Marokas, 2030 m. drauge su Ispanija ir Portugalija rengsiantis pasaulio futbolo čempionatą, puoselėja ambiciją nustebinti pasaulį neregėto dydžio stadionu „Grand Stade Hassan II“, pastatytu Kasablankoje 100 ha plote. Stadione tilps net 115 tūkst. žiūrovų, tad šalis, be abejo, viliasi čia surengti čempionato finalą. Projektas patikėtas garsiausiai pramogų erdvių kūrėjai – kompanijai „Populous“. Šįkart jos įkvėpimo šaltiniu tapo tradiciniai Maroko genčių socialiniai susibūrimai, žinomi kaip „moussem“. Palapinę primenančio stadiono stogas bus pagamintas iš unikalių aliuminio grotelių, 28 m aukštyje bus įrengtos sodų platformos, o penkių lygių VIP ložėse rungtynes galės stebėti iš viso net 12 tūkst. verslo klientų. Atskira ložė, be abejo, bus skirta karališkajai šeimai.

Anglies dvideginio plyta

Džiugu, kai perdirbamos statybinės atliekos. Dar džiugiau, kai kartu naudojamas iš oro surinktas anglies dvideginis. Tokijo universiteto mokslininkai būtent taip ir padarė – pagamino plytas iš nugriautos mokyklos betono atliekų ir anglies dvideginio. Senas betonas pirmiausia buvo sutrintas į miltelius, o tada maišomas su anglies dvideginiu ir spaudžiamas sluoksniais, galiausiai gauti blokai buvo kaitinami. Plytos išėjo tokios tvirtos, kad jau nuspręsta pasitelkus naująją technologiją iki 2030-ųjų pastatyti dviejų aukštų namą, vėliau planuojama statyti tokių plytų ir didesnių statybos elementų gamyklą ir pradėti masinę gamybą.

Į

u-tokyo.ac.jp

kmj-a.com

Gyvenamieji pumpurai

Sicilijoje, Nikolozio (it. Nicolosi) mieste, studija KMJ+A pristatė itin tvaraus ekologinio kaimo koncepciją „Living Buds“ – pumpurų formos namus, kuriuose įdiegtos pažangios technologijos, įgalinančios apsirūpinti energija ir maistu. Nameliai labai kompaktiški, bet komfortiški, aerodinamiškai efektyvūs, suprojektuoti stengiantis užtikrinti minimalias energijos sąnaudas: jie visiškai natūraliai vėdinami ir maksimaliai apšviečiami natūralia šviesa. Į namo fasadą integruoti mikrodumbliai fotosintezės būdu gamina elektros energiją ir perdirba vandenį bei maistines medžiagas. Biodujų technologija organines atliekas paverčia energija patalpoms, vandeniui šildyti ir maistui ruošti, taip pat gaminamas kompostas žemės ūkiui. Energija ir jos ištekliai kaime bus valdomi vieninga sistema, taip didinant efektyvumą ir stiprinant bendruomenę.

prasta plyta

pramoninės grindys