IM8 - Pakruojo sporto bazės atnaujinimas ir plėtra

PASTATAI-JUNGTYS. PAKRUOJO SPORTO BAZĖS ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA DARBO ATASKAITA

DARBĄ ATLIKO: GYTĖ ŠULIOKAITĖ DARBO VADOVAS: doc. Saulius Pamerneckis

2022

Turinys: 1. ĮVADAS ........................................................................................................................... 3 Tema.................................................................................................................. 3 Tiriama problema ir jos aktualumas................................................................. 3 Tikslas.............................................................................................................. 3 Uždaviniai......................................................................................................... 3 Tyrimo metodai................................................................................................. 3 2. ANALITINĖ METODINĖ DALIS – LITERATŪROS APŽVALGA.............................. 4 Vanduo ir architektūra...................................................................................... 4 Vandens architektūra Lietuvoje........................................................................ 4 Konstrukciniai/ medžiaginiai įpatumai............................................................. 5 Skyriaus išvados............................................................................................... 5 3 ANALITINĖ TIRIAMOJI DALIS – ANALOGŲ STUDIJA ........................................... 6 3.1 Architektūrniai analogai: 1. Londono mokykla, prie Thames upės........................................................... 7 2. Vankuverio konferencijų centras................................................................... 8 3. Hidroelektrinė Keptine................................................................................. 10 4. Jūrų muziejus Roterdame............................................................................. 13 5. Zhangjiagang miesto upės pakrantės rekonstrukcija.................................... 14 6. The Seville 24/7 center................................................................................. 16 7. The Tower of the sun.................................................................................... 20 8. Elbow shadow multifunkcinis tiltas ............................................................ 22 9. Jishou meno muziejus................................................................................... 24 10. Turbine tiltas............................................................................................... 26 3.2 Eksperimentinio projektavimo pavyzdžiai: 11. Daniel Valle vandens pavilijonas.............................................................. 31 12. Old River Landing..................................................................................... 34 3.3 Išvados ...................................................................................................... 35 4.EKSPERIMENTINIO PROJEKTO TYRIMO ANALIZĖ............................................... 36 Sklypo padėtis analizė...................................................................................... 36 Užstatymo tipai (morfotipai)............................................................................ 37 Teritorijų paskirtys pagal bendrąjį planą.......................................................... 38 Žaliosios erdvės ir takai.................................................................................... 39 Judėjimo intensyvumas..................................................................................... 40 Istorinė raida..................................................................................................... 41

Kultūros paveldo analizė................................................................................. 42 Reljefo analizė................................................................................................ 43 5. PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS Programa......................................................................................................... 45 Bendri duomenys ........................................................................................... 45 Koncepcija ..................................................................................................... 45 Sklypo plano sprendimas .............................................................................. 46 Transporto ir pėsčiųjų srautų sprendimai....................................................... 47 Konstrukcinis sprendimas .............................................................................. 48 Inovaciniai sprendimai ................................................................................... 49 Fasadų sprendimas ......................................................................................... 49 Sportinio projektavimo reikalavimai ............................................................. 50 Neįgaliųjų specifinių poreikių tenkinimo sprendimai ................................... 51 6. RĖMĖJAI ......................................................................................................................... 53 5. LITERATŪROS ŠALTINIAI.......................................................................................... 62

1. ĮVADAS Tema: Pastatai-jungtys. Pakruojo sporto bazės atnaujinimas ir plėtra Teritorija ir esama situacija: Teritorija išsidėsčiusi miesto pakraštyje, sudaryta iš dviejų žemės sklypų P. Mašioto g. 14 ir Stadiono g. 2, kuriuos skiria Kruojos upė. Viename sklype yra BMX dviračių trasa, kitame miesto stadionas bei mažoji futbolo aikštė. Greta BMX trasos įsikūręs daugiabučių namų kvartalas, greta stadiono – nuosavų gyvenamųjų namų kvartalas. Dalį teritorijos užima želdiniai bei nenaudojami plotai.

Tiriama problema ir jos aktualumas: Miesto jungtys (tiltai) – akivaizdžiai atlieka kelias funkcijas, tačiau pagrindinis tikslas yra įveikti vietovės kliūtį ir patekti į kitą jos pusę. Norint suprojektuoti tiltą, kaip naują miesto orientyrą, kuris atitiktų transporto priemonių ir pėsčiųjų reikalavimus, tačiau taip pat sujungtų ir kitas funkcijas į vieną, reikalingas naujas ir inovatyvus požiūris į jo projektavimą.

Tiltai ir kitos jungtys taip pat gali būti ir architektūriniai šedevrai, turistiniai objektai ir kita.

Nors jie yra pagrindiniai fiziniai ryšiai, leidžiantys judėti tarp skirtingų geografinių vietovių, jie gali būti ir socialinės ar emocinės jungtys – simboliai, kuriuos žmonės identifikuoja kaip vietas primenančias namus. Pasirinktame sklype, stadionas, mažasis futbolo stadionas ir BMX trasa nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, nėra įrengto susisiekimo tarp dviejų sporto objektų, jie yra atskirti Kruojos upės, neįveiklinti žemės plotai galėtų tarnauti gyventojų laisvalaikio ir aktyvaus laisvalaikio praleidimui.

Tikslas: Ištirti esamas ir naujai siūlomas miesto jungčių projektavimo galimybes. Išsiaiškinti šių dienų multifunkcinių tiltų tendencijas. Išskirti kelis esminius pastatų-jungčių (tiltų) projektavimo aspektus. Parengti teritorijos sutvarkymo ir želdinimo projektą, numatant pėsčiųjų tilto, sujungiančio abi teritorijos dalis, įrengimą, BMX trasos ir prieigų sutvarkymą ir atnaujinimą, stadione didelės vaikų žaidimų aikštelės įrengimą, kelių daugiafunkcių sporto aikštelių (krepšinio, tinklinio, teniso) įrengimą, teniso kortų, takelių ir kitos mažosios architektūros elementų įrengimą. Projektuoti ne tik fizines, bet ir funkcines, emocines, vizualines jungtis.

Uždaviniai: Analizuoti atitinkama tema literatūrą, analogus, suformuoti išvadas. Atskleisti pastato-jungties sampratą. Atskleisti jungčių trūkumo padarinius, galimų junčių teikiamus privalumus. Atskleisti jungties daugiafunkciškumo privalumus.

Tyrimo metodai: Literatūros analizė, analogų studija, sklypo analizė.

2. ANALITINĖ METODINĖ DALIS – LITERATŪROS APŽVALGA 2.1 LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA Daugumos miestų atsiradimas yra susijęs su didesniais ar mažesniais vandens telkiniais. Vanduo darė ir daro didelę įtaką miesto raidai jo erdvinei struktūrai ir funkcinei organizacijai.

Tvarus statymas pakrančių regionuose yra aktuali tema, ypač vietovėse, kuriose gyvenama tankiai. Miestų planavimas dabar atspindi poreikį apsaugoti mūsų pakrantes ir gyventi darniai su gamta. Pakrančių ir pastatų esančių prie vandens telkinių architektūrinė išraiška formuojasi iš vandens arba organiškai įtraukia vandens elementus, bandydama gamtą išaukštinti, o ne ją užgošti. Tokios struktūros sukuria tiltą tarp žemės ir vandens bei žmogaus ir gamtos. (straipnis, Urban-Hub) Vanduo ir architektūra - vienas yra kietas, kitas skystas. Tradiciškai jiedu susitinka kaip užtvanka arba projektas, kuris blokuoja natūralią vandens prieigą. Dažnai archiektūra esanti prie /ant vandens vertinama dvejopai. Dvi priešybės vargu ar maišysis, kyla klausimų dėl tvarumo, ekologijos, kontrastingos gamtai archiektūros. Tačiau yra nemažai pavyzdžių, kaip vanduo ir architektūra sukuria harmoningą visumą, vienas kitą papildo, o galbūt architektūra netgi padeda išaukštinti gamtos unikalumą. Pavyzdžiui gerai žinomas, architekto Frank Lloyd Wright suprojektuotas „Fallingwater“ pastatas padeda sustiprinti krentančios vandens srovės vaizdą, tarsi jį išaukština ir padaro svarbiausiu projekto „akcentu“, o ne jį išnaikina ar užgožia (1 pav.).

1 pav. Frank Lloyd Wright projektas „Fallingwater“ (https://thespaces.com/12-frank-lloyd-wright-buildings-are-now-hosting-virtual-tours/)

Paulius Galaunė 1930 m. rašė, kad faktinės medžiagos apie vandens naudojimą statiniams ar meno objektams ankstyvojoje Lietuvos kultūroje yra labai nedaug. Jis rėmėsi archeologų A. Spicinio ir L. Kšivickio teiginiais, kad akmens amžiuje Lietuvoje statiniai buvo statomi vandenyje ant plaustų arba piltinių salų, sujungtų su sausuma piltiniais takais.

(P. Galaunė, 1930) Bandant įžvelgti sąsajas tarp tradicinės baltų kultūros, kraštovaizdžio architektūros ir vandens, sunku rasti susikirtimo taškus. J. Balkevičius išreiškia griežtą poziciją, kad mes neturime vandens tradicijos, o vandens ir architektūros sąryšis menkas, tai veikiau architektūra šalia vandens nei jo integracija. Balkevičiui pritaria ir R. Palys, pridurdamas, kad

vandens tradicija buvo dvaruose, tačiau juose naudoti tvenkiniai, kaskados, fontanai atvežti iš kitų kraštų, o valstiečiai savo reikmėms turėjo kūdras. (A. Šelbienė, 2000) T. Butkus, analizuodamas vandens poveikį lietuviškam mentalitetui, teigia, kad nors ir turėjome istoriškai didžiulę kunigaikštystę prie jūros, tačiau gyventojai visiškai nesidomėjo jūros pakrante. Lietuviui, nepaisant upių ir ežerų, vanduo ar jūra tėra objektas, kuriuo žavimasi iš toli, o vandens galia suvokiama tik vizualiai. Butkus pažymi, kad nors didieji Lietuvos miestai yra prie vandens: Vilnius prie Neries, Kaunas prie Neries ir Nemuno upių, o Klaipėda – prie jūros, vandeniu domimasi stulbinamai mažai ir paviršutiniškai. (Tomas S. Butkus, 2007) Vanduo kaip vienas reikšmingiausiu gamtinių elementų urbanizuotoje aplinkoje Lietuvos miestuose menkai įvertintas: krantinės išbetonuotos, šalia nutiestos judrios magistralės, vidinės kvartalų erdvės izoliuotos nuo vandens, aktyviosios pėsčiųjų zonos sutelktos atokesnėse nuo vandens teritorijose. (S. Čereškevičius, 2012) Miesto plėtros (vystymo) modelio, paremto gamtos, žmogaus ir technologijų harmonija, vienas iš reikšmingesnių realizavimo įrankių yra (S. Čereškevičius, 2012): 1. Kuo veiksmingesnis vandens – kaip gamtinio komponento (natūralaus gamtos resurso) 2. Ir vandens – kaip ekologiškų technologijų sprendimų integralus panaudojimas urbanizuotoje aplinkoje Konstrukciniai sprendimai pastatuose projektuojamuose ant ar po vandeniu yra itin svarbus aspektas (straipnis, BigRentz). Statyti sausumoje gali būti sunku, tačiau statyti po vandeniniu kelia dar daugiau unikalių iššūkių. Kai kurie iš šių iššūkių yra šie: • • •

Tinkamų medžiagų paieška: daugelis medžiagų, kurias dažnai naudojame sausumoje, pavyzdžiui, mediena, tiesiog nėra tinkamos ilgalaikiam naudojimui po vandeniu.

Vandens slėgio sprendimas: tiek statant, tiek per visą konstrukcijos gyvavimo laiką vandens slėgio poveikis vaidina pagrindinį vaidmenį.

Korozijos valdymas: povandeniniuose projektuose pakrančių aplinkoje turi būti atsižvelgiama į sūdingo vandens korozinį poveikį.

Taigi, statant vandenyje, reikia naudoti medžiagas, kurios gali atlaikyti įvairias komplikacijas, įskaitant vandens slėgį, koroziją ir eroziją.

Tarp įprastų povandeninių statybinių medžiagų yra: • • •

Betonas: ypatinga betono rūšis, naudojama po vandeniu, gali greitai sustingti, nepaisant vandens srovių Plienas: plienas, paprastai uždarytas betonu, sudaro tvirtą povandeninių pastatų konstrukciją.

Akrilo stiklas: atsparus saulės spinduliams, patvarus ir gana standus akrilo plastikas puikiai tinka statyboms po vandeniu. Kadangi jis yra skaidrus, povandeniniams langams naudojamas akrilo stiklas.

IŠVADOS 1. Naujai projektuojama architektūra gamtinėje aplinkoje ar prie vandens neturėtų jos užgožti ar naikinti.

2. Vanduo urbanizuotoje aplinkoje Lietuvos miestuose yra menkai įvertintas.

3. Vanduo gali ir turėtų būti (jeigu yra galimybė) naudojamas kartu su ekologiškomis technologijomis kuriant naują aplinką ir architektūrą.

3. ANALITINĖ TIRIAMOJI DALIS – ANALOGŲ STUDIJA 3.1 ARCHITEKTŪRINIŲ OBJEKTŲ / ANALOGŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI Analogų studijoje apžvelgsiu architektūrnius projektus ir eksperimentinio projektavimo pavyzdžius, kur vanduo yra svarbi ir esminė pastato dalis estetiškai arba yra panaudojama kuriant tvarų, ekologišką pastatą. Taip pat, pateiksiu keletą hidroelektrinių pavyzdžių.

Analizuojami aspektai pagal pogrupius, nurodytus žemiau, aspektų aktualumą toms temoms.

A Socialiniai aspektai: 1. Objekto paskirtis 2. Problemos ir jų sprendimo būdai B Urbanistiniai aspektai: 1. Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas) 2. Objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas) C Architektūriniai aspektai: 1. Objekto funkcinis sprendimas • Genplanis • Pastato plano struktūra (zonavimas, srautai, ryšiai) 2. Objekto meninis sprendimas • Kompozicinio sprendimo ypatumai • Stiliniai ypatumai • Semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita.

3. Objekto materialinė struktūra • Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas • Inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūriniai kompozicijai aspektu) 4. Objekto tvarumas ir ekologiškumas Anologus skirstau į kelis pogrupius: 1. Architektūrniai objektai. Tvarumas ir vandens energijos panaudojimas architektūroje 2. Architektūrniai objektai. Aktuali architektūrinė ir aplinkos sutvarkymo išraiška ir estetika 3. Eksperimentiniai projektai ir kt.

3.2 ARCHITEKTŪRINIŲ PROJEKTŲ / ANALOGŲ STUDIJA 1. Londono mokykla, prie Thames upės.

(Architektūrniai objektai. Tvarumas ir vandens energijos panaudojimas architektūroje)

• • •

Londonas, UK 2017 Curl la Tourelle Head

2 pav. Pagrindinis fasadas (https://www.dezeen.com/2017/06/14/thames-tidal-powered-school-vision-londoncurl-la-tourelle-head-architecture/) 3 pav. Terasa ir po ja esanti technologija varoma vandens. (https://www.dezeen.com/2017/06/14/thames-tidalpowered-school-vision-london-curl-la-tourelle-head-architecture/)

Socialiniai aspektai: „Curl la Tourelle Head Architecture“ parengė „žaliausio Londono viešojo pastato“ planus - mokyklą, kuri būtų visiškai maitinama naudojant Temzės upės potvynio potvynius.(2 ir 3 pav.) Ši vieta šiuo metu naudojama kaip šiukšlių sąvartynas, kur atliekų konteineriai sukraunami, kol jie laukia surinkimo laivu, kuris juos nugabena iki Esekso viršūnės. Tai taip pat vieta, kur romėnai pirmą kartą nusileido Londone.

Mokykla ne tik išnaudotų mikroklimato, kuris apima švaresnį orą ir natūraliai vėsesnę temperatūrą, pranašumus, bet taip pat turėtų daug anglies dioksido stebėjimo sistemų, kurios padėtų gyventojams išlaikyti jų anglies pėdsaką.

Urbanistiniai aspektai: Koncepciniai „Thames Tidal Powered School“ planai apima pastatą, išsidėsčiusį virš pagrindinio Londono vandens kelio. Architektas šį projektą vertina kaip galimybę sukurti darnios architektūros modelį miesto centre.

Architektūriniai aspektai: Po pastatu esanti didelių turbinų serija leis pastatui panaudoti potvynio jėgą (4pav). Ši turbina sugebėtų pagaminti visą elektros energiją, reikalingą penkių aukštų mokyklos

pastatui, dėl didelio potvynio potvynio greičio šiame upės taške. Aikštelė yra tiesiai siauriausioje Temzės atkarpoje, o tai reiškia, kad potvynio srauto greitis šioje vietoje bus didžiausias upėje.

Projektas yra sukurtas kaip mažai įgyvendintų energijos ir anglies dioksido kiekio statybų technologijų pavyzdys, naudojant natūralias ir biologiškai atsinaujinančias medžiagas, gaunamas per vietines tiekimo grandines.

4 pav. Pastato pjūvis. (https://www.dezeen.com/2017/06/14/thames-tidal-powered-school-visionlondon-curl-la-tourelle-head-architecture/)

Tuo tarpu atsinaujinančios medžiagos, naudojamos pastatui statyti, būtų paliktos neapsaugotos, kad būtų naudojama kaip demonstracija, kurią galima tirti ir pakartoti kituose architektūros projektuose.

2. Vankuverio konferencijų centras (Architektūrniai objektai. Tvarumas ir vandens energijos panaudojimas architektūroje)

• • •

Vankuveris, Kanada, DA Architects & Planners, LMN, Musson Cattell Mackey Partnership 2009

Socialiniai aspektai: Vankuverio krantinėje, iš kurios atsiveria įspūdingi kalnų, vandenyno ir parkų vaizdai, konferencijų centras „West“ skirtas suburti natūralią ekologiją, energingą vietos kultūrą ir aplinką, pabrėžiant jų tarpusavio ryšius per architektūrą. (5pav.)

Pagrindinis projekto iššūkis buvo sukurti ir integruoti 22 arų plėtros programą miesto srities ir kranto bei jūrų buveinės sankirtoje. Tai tuo pačiu metu yra pastatas, bendruomenės vieta ir ekosistema.

5 pav. Projekto vaizdas miesto fone. (https://www.archdaily.com/130373/vancouver-convention-centre-west-lmn-da-with-mcm)

Architektūrniai aspektai: Šešių arų gyvenamasis stogas yra didžiausias Kanadoje. Žaliasis stogas, kuriame gyvena apie 400 000 vietinių augalų ir žolių, taip pat 240 000 bičių, veikia kaip izoliatorius tarpininkaujant išorinei oro temperatūrai, prisideda prie pastato lietaus vandens naudojimo ir integruojasi į pakrantės kraštovaizdžio ekosistemą (6 pav.). Bičių gaminamas medus naudojamas centro virtuvėje.

Dizaino strategijos, leidžiančios 73% sumažinti geriamojo vandens suvartojimą, naudojant nedidelio tūrio plovimo ir pratekėjimo įtaisus ir visiškai nenaudojant geriamojo vandens laistymui dėl vietoje esančių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose apdorojama 100% pilkojo ir juodojo vandens.

6 pav. Žaliasis stogas. (https://www.archdaily.com/130373/vancouver-convention-centre-west-lmn-da-with-mcm)

Jūros vandens šilumos siurblių sistema, kuri naudojasi pastoviomis gretimo jūros vandens temperatūromis, kad šiltuoju metu pastatas būtų atvėsintas, o vėsiuoju - šildomas.

7 pav. Dirbtinis povandeninis rifas (https://www.archdaily.com/130373/vancouver-convention-centre-west-lmn-da-with-mcm)

Povandeninis buveinės sijonas arba dirbtinis rifas, kuris yra centro pamatų dalis, suteikiantis naują buveinę barniams, midijoms, jūros dumbliams, jūrų žvaigždėms, krabams ir įvairioms jūrų floros ir faunos rūšims (7pav.).

3. Hidroelektrinė Keptine (Architektūrniai objektai. Tvarumas ir vandens energijos panaudojimas architektūroje)

• • •

Keptinas, Vokietija 2010 Becker Architekten

Socialniai aspektai: Nauja, labai efektyvi hidroelektrinė pakeitė senesnę 1950-ųjų elektrinę. Drąsi, amorfinė organinė forma atrodo vienodai rami ir dinamiška, ji guli kairiajame Illerio upės krante.

Naujoji hidroelektrinė, pakeitusi senesnę, dabar palaiko maždaug 3 000 namų ūkių su 10,5 milijono kilovatų - valandomis aplinkai nekenksmingos energijos per metus. Projekto planavimas buvo beveik baigtas, kol įgaliotoji agentūra pareikalavo projekto, kuris subtiliai tilptų į esamų buvusių spiningavimo malūnų pastatų asamblėją ir natūralų Illerio upės kraštovaizdį.

8 pav. Hidroelektrinės vaizdas. (https://www.yatzer.com/hydroelectric-power-station-by-becker-architects)

Urbanistiniai aspektai: Kemptenas Algaeu - Vokietija yra viduramžių vieta, Alpių papėdėje. Atrodo, tai ne vieta eksperimentuoti su tokiomis formomis. Tačiau vietos architektūros biuras „Becker Architecture“ suprojektavo tarsi objektą iš kito pasaulio, šią didžiulę skulptūrinę hidroelektrinę.

Architektūrniai aspektai: Šią amorfišką kolosalų cemento skulptūrą skirtingi žmonės suvokia skirtingai.

Dauguma tai vertina kaip didelę žuvį. Tačiau daugeliui tai taip pat galima vertinti tiesiog kaip tūrį, įkvėptą bangų judesio - tarsi cemento struktūra būtų įgavusi grakščiai tekančią, išbrinkusią masę ir tada sustingusi.

Viena vertus, jėgainė turi labai santūrią vaizdinę kalbą, tačiau tuo pačiu ji pasitiki savimi ir yra moderni, o santykis su esama supančia aplinka sukuria sąveiką, kuri yra stiprybė, ir šio dizaino palaikymas. „Becker Architects“ pateiktas dizainas gali pasirodyti futuristinis, tačiau organinė struktūra yra stiprus kontrastas pramoninei gamyklos architektūrai. (8pav. ir 9pav.)

9 pav. Hidroleketrinės vaizdas iš viršaus (https://www.yatzer.com/hydroelectric-powerstation-by-becker-architects)

Kaip savarankiška šiuolaikinės architektūros struktūra, ji leidžia išlaikyti buvusių pramoninių pastatų ir upių kraštovaizdžio tapatybę, tačiau neatmeta savo. Priešingai, skulptūrinė struktūra išryškina takoskyrą tarp upės ir pastatų, naudojant architektūrinę metaforų idėją, susijusią su upės kraštovaizdžiu. Atrodo, kad jis pagamintas iš minkštos, kaliosios medžiagos, jis nustato semantinį ryšį tarp atsinaujinančios hidroelektrinės energijos naudojimo ir švelnaus šios energijos panaudojimo metodo.

10 ir 11 pav. Interjero ir vidinių erdvių vaizdai (https://www.yatzer.com/hydroelectric-power-station-by-becker-architects)

Be to, pirmenybė buvo teikiama kitiems ekologiškai reikšmingiems aspektams, pavyzdžiui, žuvų kopėčių įtraukimui ir triukšmo mažinimo priemonėms.

Interjeras panašus į neapdoroto betono katedrą. Vidaus klojiniams buvo naudojamos grubios medinės lentos, o išorė buvo padengta purškiama danga, suteikiant paviršiui beveik aksominį temperamentą, gerai pritaikytą jo formai. Tai savo ruožtu garantuoja sklandų perėjimą nuo apvalkalo prie šviesiai šviesaus paviršiaus betoninių sienų, aptraukiančių elektrinę vandenyje. (10 ir 11pav.)

Nors išorė žaidžia su biomorfinėmis asociacijomis, vidus atspindi techninę turbinų kokybę, kuri taip pat yra matoma. Architektūrniai objektai. Aktuali architektūrinė ir aplinkos sutvarkymo išraiška ir estetika.

4. Jūrų muziejus Roterdame (Architektūrniai objektai. Aktuali architektūrinė ir aplinkos sutvarkymo išraiška ir estetika)

• • •

Roterdamas, Olandija 2020 Mercanoo Architects 12 pav. Jūrų muziejaus vaizdas.

(https://www.dezeen.com/2020/12/16/maritime-center-rotterdam-museums-mecanoo-rotterdam/)

Socialiniai aspektai: Tai bus jūrų verslininkų, mokslo ir kultūros vieta. Centras bus prieinamas visuomenei ir sukurs vietą apsistoti, ant vandens ir vandenyje, su vaizdu į aplinkinį uostą.

Ryškią, vingiuotą formą Mecanoo sukūrė tam, kad sąmoningai prieštarautų „racionaliai“ uosto estetikai ir pritrauktų praeivių dėmesį.

Architektūrniai aspektai: Šis jūrų centras - spiralės formos muziejus, kuris bus apjuostas takais ir bus pastatytas iš dalies po vandeniu Rijnhaveno uoste.

Jos pakraščiuose takai atsiskleis kaip „juosta“ ir tęsis į išorę, kad susijungtų su esamais takais, supančiais uostą, įskaitant prieplaukos taką, einantį per uostą. (13pav.)

13 pav. Projekto genplanis. (https://www.dezeen.com/2020/12/16/maritime-center-rotterdam-museumsmecanoo-rotterdam/) 14 pav. Aukštų planų 3d vaizdas. (https://www.dezeen.com/2020/12/16/maritime-center-rotterdam-museumsmecanoo-rotterdam/)

Olandijos Roterdamo mieste esančiame 15 000 kvadratinių metrų ploto muziejuje, kurį sudaro trys susieti paviljonai, bus eksponuojamos parodų erdvės, skirtos tarptautinei jūrų istorijai. Žemiausias lygis bus sujungtas ir panardintas po vandeniu, siekiant maksimaliai padidinti muziejaus erdvę, neprimetant uosto (14pav.). Šį žemesnį lygį Mecanoo apibūdina kaip „povandeninį pasaulį“ ir tikimasi, kad jį sudarys įvairios logistikos erdvės ir teatro parodų zonos.

5. Zhangjiagang miesto upės pakrantės rekonstrukcija (Architektūrniai objektai. Aktuali architektūrinė ir aplinkos sutvarkymo išraiška ir estetika)

• •

Zhangjiagang, Kinija Botao Landscape

Socialiniai aspektai: Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios dėl situacijos, kai beveik pusę upės dengė namais, o lietaus nuotekos tiesiogiai ištekėjo į upę ir negalėjo ištisus metus vykdyti upės gilinimo darbų, upės vandens kokybė buvo rimtai užteršta; Miesto upės apylinkėse aplinka buvo netvarkinga, eismas buvo perpildytas, pastatai seni ir skurdūs.

Visapusiška miesto upės rekonstrukcija pagrįsta pagrindinės komercinės teritorijos „Miesto salono“ sukūrimo koncepcija ir bandymu įgyvendinti taršos kontrolę ir vandens importą, tuo tarpu atkuriant natūralią upės ekologiją. Siekiama sukonstruoti kraštovaizdį, malonesnę aplinką ir pagerinti viso regiono infrastruktūros funkcijas.

15pav. Pakrantės tvarkymo planas. (https://www.archdaily.com/563128/zhangjiagang-town-river-reconstruction-botao-landscape)

Urbanistiniai aspektai: Miesto upė yra miesto pagrindinės komercinės pėsčiųjų gatvės pietuose, ji prasideda nuo Gudu uosto rytuose ir tęsiasi iki Gangcheng bulv. Vakaruose, kurio bendras ilgis yra daugiau nei 2200 metrų, o vidutinis upės plotis yra beveik 12 metrų.

Architektūrniai aspektai: Kraštovaizdžio dizainas yra elegantiškas ir modernus, o riedulių juosta ir granitas sukuria storą ir tvirtą jausmą. Kraštovaizdžio tiltas yra centrinė jungtis, jungianti šiaurinę ir pietinę upės sritis, kad būtų naudinga kasdieniam visuomenės gyvenimui, tuo tarpu formuojant peizažą per upę. Centrinės scenos dizainas padidina gyvą visos miesto viešosios aikštės atmosferą, o pakrantės pėsčiųjų tako dizainas suteikia žmonių gyvenimui romantišką atmosferą. (16 ir 17pav.)

16 pav. ir 17 pav. Pakrantės takų ir upės tiltų vaizdas. (https://www.archdaily.com/563128/zhangjiagang-town-river-reconstruction-botao-landscape)

1.1 The Seville 24/7 centras • • •

Seville, Ispanija 2012 Yrat Khusnutdinov & Zhang Liheng

Socialiniai aspektai: Šis multifunkcinis centras yra skirtas bendruomenei ir miesto lankytojams skirta vieta, kur galima ateiti aplankyti vaikų žaidimo aikštelių, bibliotekos, maisto prekių parduotuves, naktinį klubą, valgyti tapas ir susitikti su draugais.

Projektas sujungia garsiąsias ispanų gatvės gyvenimo tradicijas. Sukuriamas atsitraukimas nuo Andalūzijos saulės ir pailgina gatvės gyvenimą iki 24 valandų per parą ir 7 dienų per savaitę.

Urbanistiniai aspektai: 18 pav. Objekto padėtis šalyje ir mieste. (pav. iš

https://www.archdaily.com/302077/seville-247-center-proposal-ayrat-khusnutdinov-zhang-liheng)

Objektas yra Ispanijos pietuose. Skiria itin intensyviu perimetru užstatytą senamiesčio dalį ir rytinę upės pusė su stambesnio mastelio pastatais (universitetas, teatras, viešbutis ir kt.). Kadangi yra išsaugomas vienas iš esamų senojo tabako fabriko pastatų, objektas gana natūraliai įsilieja į urbanistinį kontekstą, nors architektūriškai naujai projektuojama tilto dalis yra šiek tiek kontrastinga.

19pav. Objektas tarp dviejų kontrastingų tajonų. (pav. iš https://www.archdaily.com/302077/seville-247center-proposal-ayrat-khusnutdinov-zhang-liheng)

Architektūriniai aspektai: Aukščiau esantis žalias sluoksnis sukuria dangų nuo miesto triukšmo - gamtos kūrinio miesto kontekste. Storas žemės sluoksnis su žole ir krūmais po juo skleis šviežumą, suteikdamas dosnų šešėlį po juo esančiam sluoksniui. Šio sluoksnio viduje esančios kavinės, prekybos zonos ir parodų erdvės suteikia papildomų aspektų plačiai projekto veiklai. Apatinis tilto sluoksnis yra šurmuliuojantis centras, kuriame vyksta nepertraukiami gatvės pasirodymai, gatvių prekeiviai, kavinės ir viskas, ką gali pasiūlyti vieša šiuolaikinio miesto gatvė.

Esamą tabako fabriko pastatą siūloma atnaujinti ir pertvarkyti, sukuriant didelė žemės lygio aikštę ir į pastatą įvedant 450 vietų audotoriją. Integruojant esamą pastatą, sukuriamas senų ir naujų miesto audinių mišinys, kur susitinka viduramžių ir šiuolaikinė Sevilija.

20pav. Veiklų išsidėstymas objekte. (pav. iš https://www.archdaily.com/302077/seville-247-center-proposalayrat-khusnutdinov-zhang-liheng)

21 pav. (kairėje) Šviesos ir insoliacijos schema. (pav. iš https://www.archdaily.com/302077/seville-247-centerproposal-ayrat-khusnutdinov-zhang-liheng) 22 pav. (dešinėje) Praėjimų ir ryšių schema (pav. iš https://www.archdaily.com/302077/seville-247-centerproposal-ayrat-khusnutdinov-zhang-liheng)

Dienos metu apatinėje pastato dalyje veikia naktinis klubas. Dienos metu, viršutinė pastato dalis užstoja kaitinančią saulę ir sudaro šešėlį. Apatinė erdvė tampa puikiai

naudojama kitoms veikloms. Žiemos ir vakarų metu saulės šviesa patenka per esančius tarpus. (pav. 4) Sujungimas ir pagrindinis perjėjimas pėstiesiems ir dviratininkams daromas apatinėje tilto dalyje, toliau eina po esamu tabako fabriko pastatu. (pav 5) pav. 23 Tilto pjūvis. (pav. iš

https://www.archdaily.com/302077/seville-247-center-proposal-ayrat-khusnutdinov-zhang-liheng)

Viršutinėje tilto (pastato) dalyje projektuojama žalioji terasa su žole, medžiais ir kt. Tai suteikia žaismingumo, leidžia lankytojui pasirinkti tarp kontrastingų ir skirtingų erdvių.

24 Pav. Vizualizacija. (pav. iš

https://www.archdaily.com/302077/seville-247-center-proposal-ayrat-khusnutdinov-zhang-liheng)

1.2 The Tower of the Sun • • •

Narsultan, Kazachstanas 2019 Fundamental architektai

Socialiniai aspektai: „The Tower of the Sun“ daugiaaukštis projektas yra sostinės širdyje ir yra mišraus naudojimo pastatas, kurį sudarys gyvenamosios, biurų, viešbučio ir komercinės patalpos.

Apatiniame lygyje yra projektuojama pėsčiųjų ir sviratininkų tiltas. Stogo terasa taip pat prieinama viešai, suteikiant naują apžvalgos aikštelę iš kurios atsiveria puikūs miesto vaizdai.

Urbanistiniai aspektai: Jungtis yra tarp dviejų svarbių miesto parkų. Kadangi sklypas yra prie upės, architektai turėjo išspręsti užduoti, kaip išnaudoti šią erdvę, visiškai neužstojant vaizdo. Pastatas yra strategiškai išdėstytas matomumo linijoje tarp pagrindinės magistralės ir prezidento rūmų.

Rūmų vaizdas nėra užstojamas, jie yra matomi per apvalią angą bokšte, kuris simbolizuoja saulę – svarbų simbolį Kazachstano kultūroje ir tradicijose.

25 Pav. Vizualizacija. (pav. iš https://www.archdaily.com/302077/seville-247-center-proposal-ayratkhusnutdinov-zhang-liheng)

Projektas sukuria naujas patogias gatvių jungtis tarp pagrindinių miesto dalių ir tampa nauju verslo, gyvenimo ir poilsio tašku mieste.

Architektūriniai aspektai: 75000 kv.m ploto pastate žemiausiame lygyje proejktuojama viešoji erdvė – pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas. Virš jo – dviejų aukštų prekybos centras, butai ir biurai. Pastatas papildomas viešąją erdve – terasa ant stogo, nuo kurios atsiveria vaizdas į Narsultan miestą.

26 pav. pastato išplanavimas. Geltona – komercinės patalpos/ raudona ir rožinė – gyvenamieji aukštai / mėlyna ir žydra – viešbutis, biurai ir kt. (pav. iš

https://www.archdaily.com/918869/fundamental-designs-tower-of-the-sun-high-rise-over-kazakhstans-ishimriver)

Projektas naudoja vandens srovės galią po pastatu esančia upe. Norint sukurti hidroelektrinę, nereikia įprastos užtvankos, tačiau po pastatu įvedamas siauresnis upės skerspjūvis, siekiant padidinti srauto greitį ir jo galią. Šilumos siurblys ir išmani pastato orientacija leidžia išvengti pastato perkaitimo iš pietvakarių pusės karštomis vasaros dienomis, siekiant maksimalaus pastato efektyvumo.

27 pav. Vizualizacija. (pav. iš https://www.archdaily.com/918869/fundamental-designs-tower-of-the-sun-highrise-over-kazakhstans-ishim-river)

Projektas sujungia tradicinius kazachų elementus į futuristinį pastatą. Didžiulė apvali skylė pastato centre suteikia jai nepakartojamą išvaizdą, kuri taip pat primena Kazachstano nacionalinę vėliavą ir kitus tradicius aspektus.

28 pav. Interjero vizualizacija. (pav. iš https://www.archdaily.com/918869/fundamental-designs-tower-of-thesun-high-rise-over-kazakhstans-ishim-river)

Pagrindinės naudojamos medžiagos yra stambios metalinės konstrukcijos ir stiklas.

Esant viduje atsiveria vaizdas iš abiejų pusių.

Saulės bokštu vadinamas naujas daugiaaukštis buvo įkvėptas Kazachstano kultūros ir tradicijų idėjų bei simbolikos. Tai yra susipynę projekto koncepcijoje kiekviename lygmenyje, pradedant apskritąja anga pastato centre, simbolizuojančiu Saulę, taiką ir vienybę - pagrindinės Kazachstano kultūros simboliu, iki trikampių elementų struktūroje ir interjere. , kurie yra simbolis, dažniausiai randamas tradiciniuose papuošaluose ir drabužiuose.

2.4 „Elbow shadow“ multifunkcinis tiltas per Dunojaus upę • • •

Novi Sade, Serbija 2019 ARCVS architektų studija

Socialiniai aspektai: Projekte numatoma įrengti viešbutį ir biurų patalpas einančias šalia pėsčiųjų tako.

Kuriamos naujos viešosios erdvės tiek pačioje jungtyje tiek aplink ją, traukia žmones burtis, leisti laiką kartu.

Urbanistiniai aspektai: Naujai projektuojamo tilto artima aplinka nėra stipriai urbanizuota. Aplinkoje stipriai dominuoja miesto gamtinio karkaso ašis, todėl architektūriškai projektas yra gana kontrastingas, tačiau traukiantis akį.

Pagrindinė tilto ašis yra išdėstyta 20 metrų pasroviui nuo netoliese esančio pramoninio uosto ir siūlo alternatyvią patirtį žiūrovui, pradedant „statinio, centrinio stebėtojo statusu ir baigiant ekscentriško, į priekį linkusio stebėtojo statusu“. Tilto konstrukcinės sistemos idėja kilo iš senojo Varadino tilto, sunaikinto 1999 m.

29 pav. Tilto vizualizacija su aplinka. (pav iš

https://www.archdaily.com/921085/arcvs-design-multifunctional-bridge-over-river-danube)

Architektūriniai aspektai: Viešbučiui ir biuro erdvėms yra skirta 4000 kv.m. Pėsčiųjų takas yra 200m ilgio ir 6m pločio. Sujungus kelias funkcijas į vieną struktūrą gaunama 50% daugiau naudingos (ang. usable) erdvės, negu kad projektuojant šias funkcijas atskirai.

Infrastruktūros trasa yra paversta maitinimo / parduotuvių gatve, iš kurios atsiveria vaizdas į Dunojaus upę.

30 pav. Biurų ir kitos patalpos. Atsiveriantis vaizdas. (pav iš https://www.archdaily.com/921085/arcvs-designmultifunctional-bridge-over-river-danube)

31 pav. Vizualizacija. (pav iš https://www.archdaily.com/921085/arcvs-design-multifunctional-bridge-overriver-danube)

Pagrindinės naudotos medžiagos yra metalo konstrukcijos ir stiklas. Tilto konstrukcinės sistemos idėja kilo iš senojo Varadino tilto, sunaikinto 1999 m.

1.3 „Jishou“ meno muziejus • • •

Xiangxi, Kinija Kinija 2019 Atelier FCJZ

Socialiniai aspektai: Jishou miestas, kuriame yra Jishou meno muziejus, yra regioninė Xiangxi (vakarinė Hunano) sostinė, autonominė zona. Iš pradžių savivaldybės valdžia apsvarstė žemės sklypus už miesto ribų esančioje plėtros zonoje; tačiau architektai pasiūlė meno muziejų pastatyti senamiesčio centre, nes kultūros įstaiga turėtų būti lengvai pasiekiama. Per Džišou vidurį eina upė Wanrong, kuri yra pagrindinė meno muziejaus vieta per vandens telkinį, o meno muziejus natūraliai tampa pėsčiųjų tiltu. Architektai tikisi, kad Džišou mieste žmonės ne tik specialiai išvyks pamatyti meno, bet ir susidurs su menu pakeliui į darbą, mokyklą ar parduotuvę.

Urbanistiniai aspektai: Pastatas savo aukštingumu ir medžiagiškumu įsilieja į glaudžiai urbanizuotą rajoną.Tipiškos šiuolaikinės Kinijos kultūros įstaigos, tokios kaip muziejai ir teatrai, traktuojamos kaip atskirai stovintys paminklai toli nuo bendruomenių. Jishou mieste, architektai nusprendė, kad meno muziejus neturėtų būti izoliuotas nuo jo vartotojų, jis įterpiamas į esamą miesto audinį, kuris pastatytas iš eilių pastatų palei Wanrong upę, kur dažnai būna parduotuvių, restoranų, nakvynės namų, kur savininkai gyvena viršuje. Todėl priekiniai Džišo meno muziejaus įėjimai abiejuose upių krantuose yra gatvių sienų dalis ir integruoti į kasdienį gyvenimą. (pav.16)

32 pav. Projekto vaizdas su miestu. (pav. iš https://www.archdaily.com/916413/jishou-art-museum-atelier-fcjz)

Architektūriniai aspektai: Dengtas tiltas šiame kalnuotame Kinijos regione turi senas tradicijas ir pavadintas „Fengyu Qiao“, reiškiančiu vėjo ir lietaus tiltą, kuris naudojamas ne tik upės ar slėnio kirtimui, bet ir viešajai erdvei, kurioje keliautojai ilsisi, o pardavėjai įrengia stendus. Šis dizainas sukuria šiuolaikišką senovinio pastato tipo interpretaciją. Meną pristato kaip naują programą ant uždengto tilto, išlaikydami pėsčiųjų eismą.

15 pav. Genplanis. . (pav. iš https://www.archdaily.com/916413/jishou-art-museum-atelier-fcjz)

33 pav. Planas. (pav. iš https://www.archdaily.com/916413/jishou-art-museum-atelier-fcjz)

Dailės muziejų sudaro du tiltai, vienas ant kito. Apatinis lygis yra atvira plieninė santvaros konstrukcija, panaši į pėsčiųjų gatvę su stogu ir leidžianti plūsti potvyniams; viršutinis lygis yra betoninė arka, išlieta vietoje, o viduje - tapybos galerija. Tarp dviejų tiltų įstiklintos sienos ir plytelėmis dengta šešėlinė sistema uždaro pagrindinę dailės muziejaus salę, kurioje bus rengiamos laikinos parodos.

34 pav. konstrukcijos ir medžiagos. (pav. iš

https://www.archdaily.com/916413/jishou-art-museum-atelier-fcjz)

Papildomos meno muziejaus erdvės, tokios kaip prieškambaris, administracinis biuras, parduotuvė ir arbatinė, yra abiejuose tiltų galuose. Žmonės gali patekti į muziejų iš abiejų upės pusių. (16 pav.)

35 pav. Medžiagiškumas. (pav. iš

https://www.archdaily.com/916413/jishou-art-museum-atelier-fcjz)

Medžiagoms naudojama betonas, metalas ir stiklas. Spalviškai objektas dera prie esamo užstatymo, įsilieja.

1.4 „Turbine“ tiltas • • •

Amsterdamas, Nyderlandai 2012 DWAWU architektai

Socialiniai aspektai: Vienas iš AC-CA surengto Amsterdamo pėsčiųjų tilto projektavimo konkurso projektas atkeliavo iš DWAWU architektų, kurie savo sprendimu meta iššūkį bendrai tilto konstrukcijos sampratai.

Smėlio laikrodžio formos turbinos tilto idėja buvo sukurti daugiafunkcinę ir funkcionuojančią erdvę Amstelio upėje.

Tvarus daugiafunkcinis vandens malūnas gali atspindėti ekologišką Amsterdamo miesto gyvenimo būdą.

Urbanistiniai aspektai: Turbinų tiltas yra ne tik jungtis tarp dviejų upės pusių. Idėja buvo sukurti daugiafunkcinę erdvę prie Amstel upės.

36pav. Tilto vaizdas iš viršaus su aplinka. (pav. iš https://www.archiscene.net/infrastructure/amsterdam-pedestrian-bridge-dwawu/)

Architektūriniai aspektai: Pagrindinis tilto aukštas yra viešoji erdvė su pėsčiųjų ir dviračių taku. Taip pat yra kavinė, dviračių remonto ir administracijos biuras. Ant šių funkcijų stogų yra laisvalaikio terasos su žaidimų aikštele. Gamyklos patalpos, turbinų varikliai ir saugykla yra po deniu.

Turbinų tiltas yra jungtis tarp tradicinio tilto ir hidroelektrinės. Besisukanti turbina varoma upės srovės ir generuoja elektrą. Tiltas yra savarankiškas ir kaupia energiją papildomiems poreikiams tenkinti.

Judantis fasadas sukuria dinamišką, gyvą architektūrą tarp istorinės vietovės. Dėl išlenktos ašmenų formos vanduo ištekėjus grįžta į upę.

37 pav. Vizualizacija. (pav. iš https://www.archiscene.net/infrastructure/amsterdam-pedestrian-bridge-dwawu/)

38 pav. Interjero vizualizacija. (pav. iš https://www.archiscene.net/infrastructure/amsterdam-pedestrian-bridgedwawu/)

39 pav. tilto struktūra. (pav. iš https://www.archiscene.net/infrastructure/amsterdam-pedestrian-bridge-dwawu/) (Eksperimentiniai projektai ir kt.)

3.2 Eksperimentinio projektavimo pavyzdžiai: 6. Daniel Valle vandens pavilijonas • • • •

Yeosu, Pietų Korėja Tarptautinis vandens paviljono konkursas „Yeosu Expo“ Daniel Valle Architects 2016

40 pav. Konstrukcijos vaizdas nuo kranto iš viršaus. (https://www.designboom.com/architecture/daniel-valle-architects-water-pavilion-expo-2012-yeosu-southkorea-03-18-2016/)

Šis architektų 2012 m. parodos „Teminis paviljonas“ Pietų Korėjoje pasiūlymas, kurį sukūrė Daniel Valle architektai, siekia sukurti vandens judėjimą ir atspindėti gyvenimo svarbą.

Paviljonas nėra architektūrinis objektas, susijęs su vandeniu, o greičiau jūrinė konstrukcija, suformuota vandens judėjimo. Šiuo projektu siekiama atkreipti žmonių dėmesį į vandenyną ir pakrančių aplinkos krizė. Santykis su vandeniu sąmoningai išsprendžiamas nestabilios pusiausvyros sąlygomis.

Struktūra yra tarp panardinto ir iškilusio lygio - kaip tai daro povandeniniai laivai apibrėžiant protingą pusiausvyros būseną tarp sausos ir drėgnos. Tai ketina atspindėti realią riziką, su kuria susidurs daugelis pasaulio pakrančių zonų dėl visuotinio atšilimo pasekmių kylant vandenyno lygiui.

Pasiūlyme dėl „teminio paviljono“ nėra pamatų. paviljonas suprantamas kaip valtis, todėl jis turi bet kurio kito laivo lankstumą. Po parodos paviljonas galėjo likti savo vietoje arba keliauti po regioną. Šis judesio lankstumas išplečia galimą jo naudojimą. Būsimasis mėlynojo ECO polio įrenginys galėtų keliauti palei regiono pakrantę, palengvinantis vietos tyrimus. Šis judėjimas sukels potencialų turistinį objekto aspektą.

41 pav.

Konstrukcija – laivas

(https://www.designboom.com/architecture/daniel-valle-architects-water-pavilion-expo-2012-yeosu-southkorea-03-18-2016/)

42 pav.

Konstrukcijos – laivo kelionė po regioną po parodos.

(https://www.designboom.com/architecture/daniel-valle-architects-water-pavilion-expo-2012-yeosu-southkorea-03-18-2016/)

Teminis paviljonas, apsigyvenęs vandenyje, kviečia visus lankytojus pasivaikščioti link vandenyno. Sukurtas vizualinis efektas, atrodo, einant tiesiai per vandenyną, suteikia aikštei kažkokį mistinį pobūdį. Dizainas tikisi sukelti giliausią įspūdį lankytojams ir paruošti juos informacijai bei kritikai visais su vandenynais ir pakrantėmis susijusiais klausimais.

Scenos grožis aplankius parodos erdvę ir grįžus į viršutinę aikštę prisidės prie optimistinės išvados.

Tęstinumas yra erdvinis pojūtis, kurį lankytojai turės lankydamiesi parodų erdvėse.

Nors erdvė yra padalinta į įvairias ekspozicijos zonas, tęstinumas išprovokuojamas tiek dėl didelių erdvių jungiamųjų plotų, tiek, antra, dėl savo materialios kompozicijos.

Paviljonas yra hidraulinė mašinų sistema, leidžianti parodyti įvairias konfigūracijas, susijusias su vandeniu. Užpildydamas vandens telkinius, pasiskirstiusius išilgai konstrukcinio korpuso, jis gali priaugti ar numesti svorį ir taip pat pakilti arba sumažinti savo lygį su vandens paviršiumi.

Paviljone yra vandens valymo sistema, leidžianti paversti sūrų vandenį gėlu vandeniu. energijos sąnaudos sumažėja iki minimumo dėl efektyvios aušinimo ir izoliacijos vandens sistemos. kaskadoje esančios saulės baterijos ir mikroturbinos sukuria paviljonui reikalingą energiją.

7. Old River Landing • 2016

43 pav. Pastato pjūvis (https://www.tredjenatur.dk/en/portfolio/pop-up/)

„THIRD NATURE“ išlaisvina novatorišką didžiųjų miestų iššūkių, susijusių su potvyniais, automobilių stovėjimo aikštelėmis ir žaliųjų erdvių trūkumu, sprendimą.

Sujungiant vandens rezervuarą, automobilių stovėjimo aikštelę ir miesto erdvę, projektas POP-UP vienu metu sprendžia tris iššūkius. Krintant stipriam lietui, lietaus vanduo užpildo požeminį rezervuarą, o miesto vaizde atsiras automobilių stovėjimo aikštelės struktūra, pabrėžianti prisitaikymą prie gamtos jėgų.(23pav.) „POP-UP“ sujungia didelį vandens rezervuarą su stovėjimo konstrukcija, kuri juda aukštyn ir žemyn, kai rezervuaras prisipildo ir ištuštėja vandeniu. Kaip teigiama Archimedo plūduriavimo principu, (22pav.) POP-UP veikia todėl, kad stovėjimo struktūros plūdrumas atitinka išstumto vandens svorį, kaip ir kamščio gabalas stiklinėje vandens.

44 pav. Archimedo plūduriavimo principas (https://www.tredjenatur.dk/en/portfolio/pop-up/)

45 pav. Konstrukcijos kilimas ir žemėjimas priklausomai nuo potvynio. (https://www.tredjenatur.dk/en/portfolio/pop-up/)

IŠVADOS: Atlikusi analogų studiją, pastebėjau kelis projektavimo principus. Architektūriniai objektai projektuojami prie vandens yra plėtojami drąsiai, tačiau labai svarbu yra neužgošti aplink esančios gamtos, nesugriauti gramtinių jungčių. Architektūrnė išraiška dažnai yra įkvėpta gamtinės aplinkos ir ją papildo.

Yra svarbu išnaudoti vandens teikiamus privalumus išgaunant energiją bei naudoti kitas ekologiškas ir tvarumo technologijas.

1. EKSPERIMENTINIO PROJEKTO TYRIMO ANALIZĖ

46 pav. Sklypo situacija ir padėtis. Schema.

Teritorija išsidėsčiusi miesto pakraštyje, sudaryta iš dviejų žemės sklypų P. Mašioto g. 14 ir Stadiono g. 2, kuriuos skiria Kruojos upė. Viename sklype yra BMX dviračių trasa, kitame miesto stadionas bei mažoji futbolo aikštė. Greta BMX trasos įsikūręs daugiabučių namų kvartalas, greta stadiono – nuosavų gyvenamųjų namų kvartalas. Dalį teritorijos užima želdiniai bei nenaudojami plotai.

Pasirinkta teritorija tarp dviejų kultūrinių centrų – Pakruojo miesto centro ir Pakruojo dvaro komplekso.

Užstatymo tipai (morfotipai):

47 pav. Užstatymo tipų schema

Šiaurinėje pusėje dominuoja laisvo planavimo daugiabučių užstatymas kuris kartu formuoja gana aiškų kvartalų perimetrą. Iš rytinės ir vakarinės pusių sklypą supa perimetrinis sodybinis užstatymas. Jis stipriai kontrastuoja su pasirinktos teritorijos dydžiu. Taip pat sulig sklypu pasibaigia pagrindinis žaliasis koridorius.

Projektuojant reikėtų atsižvelgti tiek į artimiausio užstatymo mastelį, jo neužgožiant masyviais tūriais, bei išsaugant esantš gamtinį karkasą.

Teritorijų paskirtys pagal bendrąjį planą:

48 pav. Teritorijų paskirčių schema.

Pasirinkta teritorija bendrajame plane numatoma kaip mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Projektuojama sporto bazė atitinka šį kriterijų. Tai pat, želdynai numatomi kaip atskirųjų želdinių teritorijos ir rekreacinės paskirties želdynai.

Žaliosios erdvės ir takai:

49 pav. Žaliųjų erdvių schema

Aplink sklypą jau yra numatomi rengti pėsčiųjų ir dviračių takai, o pietinėje sklypo dalyje netgi nacionalinė dviračių ir turismo trasa “Vėjo malūnų” kelias.

Želdynai aplink Kruojos upę tap dviejų sklypų yra rekreacinės paskirties. Taip pat Kruojos upė turi vandenvietės sanitarinės apsaugos zonas, į kurias reikia atkreipti dėmesį projektuojant.

Judėjimo intensyvumas :

50 pav. (kairėje) Pėsčiųjų judėjimo schema 51 pav. Dviračių judėjimo schema

Pirmoji schema vaizduoja pėsčiųjų judėjimo intensyvumą, o antroji – dviračių.

Judėjimas sklype yra itin intesyvus būtent esamo stadiono trasoje. Iš to galima spręsti, kad bėgimo / ėjimo trasa yra naudojama ir reikalinga miesteliui. Taip pat intensyviai naudojamos Puknionių gatvė (pietinėje pusėje) ir takai einantys palei Kruojos upę šiaurinėje pusėje.

Istorinė raida:

52 pav. 1935 m. Pakruojo miestelio žemės sklypų planas. Zenono Gegecko archyvas

Svarbiausios Pakruojo istorinės raidos datos: -

1531 m. Pirmą kartą paminėti Pakruojo dvaras ir miestelis istoriniuose šaltiniuose.

-

Nuo XVIII a. Pakruojo dvarą perėmė valdyti baronai Roppai.

-

1613 m. Pakruojis gavo privilegiją rengti du metinius prekymečius.

-

1630 m. mieste pastatyta medinė katalikų bažnyčia.

-

1801 m. Pakruojyje pastatyta sinagoga, kuri garsėjo savo vidaus apdaila, ten buvusiais medžio drožiniais, altoriumi.

-

1848 m. per choleros epidemiją Pakruojyje mirė 70 žydų, nemažai lietuvių.

-

1887 m. Pakruojyje pastatyta nauja mūrinė dvibokštė bažnyčia, konsekruota 1891 m.

-

1923 m. mieste buvo 1177 gyventojai, 1940 m. – apie 2000 gyventojų.

-

Tarpukario metais buvo sutvarkyta centrinė Pakruojo miesto aikštė, gatvėse nutiesti šaligatviai, įrengtas apšvietimas.

-

Pakruojo turgūs sutraukdavo daug žmonių. Prekybinį gyvenimą pagyvino Šiaulių-Biržų ruožo siaurojo geležinkelio pravedimas; jį nutiesė vokiečiai I pasaulinio karo metu.

-

1950 m. Pakruojis tapo rajono centru, jam suteiktos miesto teisės.

Tuo metu mieste buvo 2427 gyventojai.

-

Sovietmečiu Pakruojo dvaro rūmuose veikė kolūkio administracija, vėliau patalpos buvo perduotos žemės ūkio technikumui.

Didelė įtaką miesto raidai ir plėtrai padarė žydų kūrimasis Pakruojyje. Tam tikrais laikmečiais jie sudarė didžiąją daugumą miestelio gyventojų.

Kultūros paveldo analizė:

53 pav. Buvusi Pakruojo spaustuvė. Paveldo objektas. (http://pakruojo.krastas.lt/?data=2010-0401&rub=1144745056&id=1270041901) 54 pav. Ugniagesių draugijos gaisrinės/stoginės nuotrauka (https://www.visitsiauliai.lt/lankytinosvietos/pakruojo-senoji-gaisrine/)

Pakruojis yra unikalus lietuviško štetlo pavyzdys – iki šių dienų išlikę daug medinių pastatų, kurie nuo tarpukario metų mažai pasikeitė, o dabar primena įvairiapusę žydų bendruomenę, gyvenusią Pakruojyje nuo XVIII a. XIX amžiuje

55pav. Sinagogos eksterjero ir interjero nuotraukos prieš ir po renovaciją. (https://www.visitsiauliai.lt/en/sightseeing-places/synagogue/)

Žydų bendruomenės įsikraustymas į Pakruojį, pagyvino miestelio socialinį gyvenimą, populiacija augo. Miestelėnai buvo aprūpinti įvairiomis parduotuvėmis, pramogomis, turėjo mokyklas, religinius pastatus. Priklausomai nuo laikotarpio, vyraujančios tautinės daugumos ir mažumos Pakruojyje keitėsi. Buvo vystomi tiek verslai, tiek pramonė.

Turgaus aikštės buvo miesto centrai, o bažnyčios varpinės, gaisrinės bokštelis, masyvi sinagoga – dominantės.

Apibendrinant, didžioji dalis paveldumo vertę turinčių objektų mieste buvo pastatyti būtent su žydų bendruomenės parama, verslais ir kt. Tačiau pati miestelio urbanistinė struktūra vystėsi palaipsniui, plėtėsi etapais ir iki šių dienų išliko linijinė. Tokiai struktūrai įtaką darė ir Kruojos upė. Taip pat mieste jaučiamas žydų ir lietuvių architektūros mišinys, jis matomas detalėsė bei interjeruose (sinagoga).

Reljefo analizė:

56 pav. Reljefo schema.

Sklype esančių aukščių skirtumas siekia ~5m. Kadangi sklypas perskirtas Kruojos upės, jos slėnyje reljefas žemėja. Tačiau didžiojoje sklypo dalyje reljefas yra lygus.

4. PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Bendri duomenys Bendras sklypo plotas 67.400 m2 Užstatytas žemės plotas 4.300 m2 Užstatymo tankis 6.38 % Projektuojami 9 atskirai stovintys pastatai, sujungiami į bendrą kompleksą.

Pastatų aukštis iki 12m (apžvalgos bokštas iki 18m) Išsaugojamas vienas esamas pastatas rytinėje sklypo pusėje. Griaunami 2 esami, prastos būklės pastatai vakarinėje sklypo pusėje.

Programa Naujai projektuojamame sporto centre, kuriamos šios funkcijos: 1. Komercinė 2. Sportininkams skirtos erdvės 3. Sportinkų rebilitacijai skirtos erdvės 4. Apgyvendinimo centras 5. BMX dviračių sporto centras ir trasos

Koncepcija

Pagrindinė projekto koncepcija yra pastatų – kalnų kūrimas, sukuriant žalio parko vaizdą iš išorės, o vidiniame kalnų koridoriuje – aktyvaus sporto centrą, taip įsiliejant į ramią vienbučių gyvenamųjų pastatų oazę. Vidinė erdvė yra tarsi upės slėnis – vizualinis ir fizinis ryšys sujungiantis abi Kruojos upės puses. Šiaurinėje sklypo pusėje projektuojama dominantė – apžvalgos bokštas – sujungia du pagrindinius Pakruojo miesto centrus – senamiestį ir Pakruojo dvarą.

Sklypo plano sprendimas Iš pagrindio patekimo į sklypą (pietinėje pusėje nuo Puknionių gatvės) atveria vidinės erdvės vaizdą su kitoje upės pusėje esančia dominante, kviečiančia eiti tolyn. Pagrindiniai įėjimai į pastatus projektuojami iš vidinės komplekso erdvės, taip suaktyvinant judėjimą komplekso viduje ir sumažinant apkrovimą aplink esantiems gyventojams. Projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės aplink sklypą. Trasa esanti ant stogų ir greta jų, sujungia abi Kruojos upės puses, susijungia su jau esančiais pėsčiųjų takais.

Transporto ir pėsčiųjų srautų sprendimai Projektuojamos kelios naujos transporto ir pėsčiųjų jungtys: 1. Nauja jungtimi – tiltu, sujungiamos P. Mašioto ir Bagdoniškio gatvės. Ši jungtis gerina susiekimą per Kruojos upę transporto priemonėms. Ji taip pat numatoma pagal Pakruojo bendrąjį planą.

2. Projektuojamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas - tiltas einantis nuo pietvakarinės iki pat šiaurinės sklypo pusės.

3. Projektuoji antžeminiai pėsčiųjų ir dviračių takai sklypo ribose, kuriama nauja prieiga prie upės.

Projekto teritorija tampa svarbiu pėsčiųjų ir dviračių takų susikirtimo tašku, leidžiančiu pasiekti visas svarbiausias jungtis su miesto centru, paupio parku, Pakruojo dvaru.

Numatomos antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės: Iš viso automobiliams skirtos stovėjimo vietos: 78 Iš jų, numatomos 6 (7.7%) elektrinėms transporto priemonėms skirtos vietos ( trys dvigubos įkrovimo stotelės) 7 stovėjimo vietos (9 %) skirtos lankytojams su negalia.

Konstrukcinis sprendimas Projektuojami žalieji stogai susideda iš šių sluoksnių: 1.

Grindų plokštė;

2.

Hidroizoliacinis kilimas;

3.

Šilumos izoliacijos sluoksnis;

4.

Profiliuota drenažo membrana;

5.

Filtro sluoksnis;

6.

Dirvožemis.

Norint sukurti žalią stogą, pagrindinė atraminė konstrukcija turi būti pagaminta iš gelžbetoninės plokštės arba monolitinis gelžbetonis. Šlaitiniams žaliesiems stogams geriausiai tinka ekstensyvus apželdinimo būdas.

Sodinami augalai, kuriems užtenka 3-10cm žemės sluoksnio ir kuriems nereikia nuolatinės priežiūros. Patartina išlaikyti 5-15 alipsnių stogo nuolydį, kitu atveju reikia įrengti statmenas stogo šlaitui atramas, kad žemės sluoksnis nenuslinktų. Ekstensyviai apželdinant stogus, nėra įrengiamos laistymo sistemos, todėl šia netinka augalai, kuriems nuolat reikia drėgmės.

Inovaciniai ir ekologiniai sprendimai Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose pateikiami įvairūs ekologiniai rodikliai, kuriais remiantis pateikiami pokyčiai aplinkoje, kuri buvo be apželdintų stogų ir atsiradus jiems.

Nustatyta, kad apželdinti stogai valo orą, kuriuo mes kvėpuojame (1,5 m² nepjautos žolės pagaminaper metus metinį kiekį žmogaus sunaudojamo deguonies). Padeda panaikinti

šiltnamio efektą, mažina anglies dvideginio kiekį (ypač naudinga mieste. 1 m² žolės stogo per metus išvalo 0,2 kg kietųjų dalelių ore). Filtruoja pratekantį vandenį, išvalo azoto teršalus iš lietaus, neutralizuojanubėgusį rūgštinio lietaus vandenį.

Apskaičiuoti temperatūriniai pokyčiai, nustatyta, kad nelygus stogo paviršius neįkaista (vasarą daugiausiai +25°C). Per dieną miestuose įkaitę betoniniai pastatai naktį išskiria sukauptą šilumą. Žolės stogas turi labai geras šiluminės izoliacijos savybes. Taip pat kvėpuoja, kaip ir molis sukuria puikų natūralų mikroklimatą. Žiemą gerai išsaugo šilumą, vasarą – apsaugo nuo kaitros (3– 4°C žemesnė temperatūra nei lauke (esant +25+30°C).

Padeda susidoroti su lietaus vandens problema – aplink pastatą netelkšo balos, neužsikemša drenažas, kanalizacija. Didelę vandens dalį stogas sugeria ir po truputį garina. Žolės stogas apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Stogas sunkus, todėl gerai atlaiko vėją, vėtras.

Puikiai izoliuoja garsą, miestuose neatspindi triukšmo į aplinką – mažina bendrą triukšmingumą. 20 cm storio žemės sluoksnis (toks naudojamas projekte) sumažina garsą iki 50db Ant žalųjų stogų rengiamos saulės baterijos. Apželdinti stogai nekaista net karštomis vasaros dienomis, todėl tai lemia maksimalų saulės baterijų efektyvumą, nes pastarasis itin glaudžiai susijęs su aplinkos temperatūra.

Fasadų sprendimas Fasadai iš gatvių perspektyvos atrodo tarsi žalieji kalnai, sukuriant artimą gamtai vaizdą ir vizualiai neteršiant vaizduo žemybiniuose gyvenamuosiuose kvartaluose esantiems gyventojams.

Stiklo vitrinoms ir langams naudojami „Wicona“ aliuminio ir stiklo gaminiai. Jie pasižymi ilgaamšiškumu ir tvarumu.

Kitiems fasadams naudojama plokštė „Linea“ Naudojama pastatų fasaduose, tvirtinant plokštes įstrižai. „Linea“- tai unikali dažytos masės pluoštinio cemento plokštė su skaidria vandeniui atsparia danga. Plokštė pasižymi linijiniu 3D paviršiumi. Kiekvienu dienos momentu skirtingu kampu krentanti šviesa šešėlių žaismo pagalba sukuria skirtingą fasado aspektą.

Sportiniai projektavimo reikalavimai Sklype yra išlaikomas esamas sertifikuotas lengvosios atletikos stadionas. Lengvosios atletikos stadiono branduolį sudaro bėgimo takas, metimų ir šuolių sektoriai. Paveiksle pateikiamas rekomenduotinas būtinų sektorių planas.

Standartiniam 400 m ilgio (8 takelių) bėgimo takui įrengti reikia 17691 cm ilgio ir 9252 cm pločio žemės sklypo.

Mažųjų dviračių kroso trasa – bendrieji reikalavimai: 1.

Trasa turi būti kompaktiška ir uždara, jos ilgis, matuojant vidurinę liniją, turi būti ne trumpesnis kaip 30000 cm ir ne ilgesnis kaip 40000 cm.

Trasa turi būti ne siauresnė kaip 1000 cm pločio starto vietoje ir nė vienoje vietoje po pirmo viražo nebūti siauresnė kaip 500 cm.

3. Pirmo viražo plotis mažiausiai 600 cm.

4. Parenkant trasos vietą rekomenduojama, kad jos ilgis būtų 10000 cm, o plotis – 6000 cm (be tribūnų ir stovėjimo aikštelės).

2.

Neįgaliųjų specifinių poreikių tenkinimo sprendimai Remiamasi: STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms. Projekte aktualūs šie punktai: 116. ŽN pritaikytas panduso plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm, matuojant atstumą tarp turėklų ir tarp apsauginių bortelių.

117. ŽN pritaikyto panduso išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%), vienos ištisinės juostos ilgis ne didesnis kaip 9 000 mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm. Panduso juostos skersinis nuolydis neleidžiamas.

118. ŽN pritaikyto panduso pradžioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keičia kryptį, turi būti įrengta poilsio aikštelė ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm. Kai panduso juosta nekeičia krypties, ne rečiau kaip kas 9 000 mm panduso juostos ilgio ir ne rečiau kaip kas 750 mm vertikalaus pakilimo turi būti įrengta poilsio aikštelė, kurios ilgis būtų ne mažesnis nei 1 500 mm, o plotis ne mažesnis už panduso juostos plotį.

Panduso ir kiekvienos jo juostos viršuje bei apačioje turi būti įrengtas įspėjamasis paviršius (žr. 134 p.). Įspėjamasis paviršius turi būti panduso pločio ir 600 mm ilgio.

119. Abiejose panduso juostos ir aikštelių pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai (žr.

129-132 p.). Abipus kiekvienos panduso juostos ir aplink aikšteles, jei jos yra ne prie sienos, turi būti įrengti ne žemesni kaip 50 mm borteliai. Panduso juostų ir aikštelių paviršius turi būti įrengtas iš kietos, šiurkščios, neslidžios medžiagos (žr. 133 p.).

120. ŽN pritaikytų laiptų pakopos turi būti ne žemesnės kaip 75 mm ir ne aukštesnės kaip 150 mm, pakopų plotis turi būti ne mažesnis kaip 300 mm. Visos to paties laiptatakio pakopos turi būti vienodo aukščio ir vienodo pločio. Nedengtų lauko laiptų pakopos turi būti ne aukštesnės kaip 120 mm ir ne siauresnės kaip 400 mm. Lauko laiptai ir prieigos prie jų turi būti įrengti taip, kad ant jų nesikauptų vanduo.

125. ŽN pritaikyto lifto kabina turi būti ne siauresnė kaip 1 100 mm ir ne mažesnio kaip 1 400 mm gylio. Lifto durų anga turi būti ne siauresnė kaip 850 mm (136, 137 p.)

Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, kiekviename pastate yra projektuojami liftai patekimui į skirtingus aukštus bei ant stogo terasų. Pėsčiųjų takas-tiltas projektuojamas pagal STR nurodymus pandusams. Tilto plotis 2.5m, nuolydis ne didesnis nei 8,3 %.

Projektuojamas apžvalgos bokštas šiaurinėje sklypo pusėje taip pat įrengiamas su liftu.

Remiantis STR 2.03.01:2019 Statinių prieinamumas:

Neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatą ne didesniu kaip 50 m atstumu. Kai to pasiekti negalima, ne didesniu kaip 30 m atstumu nuo įėjimų į objektą turi būti įrengtos ne siauresnės kaip 3600 mm ir ne trumpesnės kaip 9000 mm išlaipinimo aikštelės šalia gatvės ar privažiavimo važiuojamosios dalies su bortelio rampa. Neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos turi jungtis su prieinama judėjimo trasa, įrengta pagal ISO 21542:2011 7 skyriaus [5.10] reikalavimus. Sklype numatomos 7 automobilių stovėjimo vietos skirtos lankytojams su negalia (9% visų stovėjimo vietų). Pagal STR, bendram automobilių stovėjimo vietų skaičiui esant nuo 51 iki 100, reikalinga numatyti 4% vietų skirtų neįgaliesiems.

Visuomeninės paskirties statinių (patalpų) kiekviename aukšte turi būti įrengtas šiame Reglamente nurodytais atvejais ne mažiau kaip vienas bendras riboto judumo vyrams ir moterims tinkamas tualetas, į kurį įeinama tiesiai iš bendrojo naudojimo koridorių, holų, vestibiulių ir pan. arba atskiri vyrų ir moterų tualetai, tinkami ir riboto judumo asmenims.

Projekte numatoma bent po vieną riboto judumo lankytojams tinkamą tualetą kiekviename pastate (išskyrus parduotuves)

Rėmėjai: 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

UAB “Barema Rytai” UAB „ARTechnika“ UAB „Betono mozaika“ Etex Group (Equitone) Hydro Building Systems Lithuania / Wicona „LG“ UAB „Naujieji ženklai“ „Velux“ SCENOS TECHNINIS SERVISAS / StS

Naudojami produktai: 1. UAB “Barema Rytai” Naudojami aptvėrimai konteineriams. Žemesnės sienlės gali būti naudojamos techniniams įrenginiams ant žaliųjų stogų įrengti.

Projekto modelis

Gamintojo pavyzdys

2. UAB „ARTechnika“ Sporto bazės ir lankytojų saugumui rengiamos stebėjimo kameros ir jų sistemos.

3. UAB „Betono mozaika“ Pėsčiųjų takų, gatvių sankryžos pritaikomos negalią turintiems lankytojams. Plytelės nurodančios tako (šaligatvio) kryptį ir STOP zoną.

Antžeminis parkingas įrengiamas naudojant „Eco Line“ plyteles.

4. Etex Group (Equitone) Fasado plokštė „Linea“ Naudojama pastatų fasaduose, tvirtinant plokštes įstrižai.

„Linea“- tai unikali dažytos masės pluoštinio cemento plokštė su skaidria vandeniui atsparia danga. Plokštė pasižymi linijiniu 3D paviršiumi. Kiekvienu dienos momentu skirtingu kampu krentanti šviesa šešėlių žaismo pagalba sukuria skirtingą fasado aspektą.

3D vaizdas iš projekto

5. Hydro Building Systems Lithuania / Wicona Naudojami WICLINE ir WICTEC serijų aliuminio langai ir vitrinos. Tai ilgaamžiai ir tvarūs produktai, gaminami iš 75% perdirbto aliuminio.

3D vaizdas iš projekto

6. „LG“ Sporto bazėje yra nemažai patalpų, kurios privalo būti nuolat vėdinamos, oras turi būti valomas ir cirkuliuojamas. LG kondicionieriai ir oro valytuvai yra tinkamas sprendimas tiek sportininkų rebilitacijos procedūrų kambariuose, tiek visiems miesto gyventojams skirtame sporto klube. Taip pat ventiliacijai techninėms patalpoms. Be to, numatomos naudoti sistemos ir prietaisai temperatūrai bei oro drėgmei reguliuoti.

7. UAB „Naujieji ženklai“

Projekto sklypo plano dalies vaizdas Prie pėsčiųjų takų įrengiami lauko suoliukai“Blocq“ su integruotomis USB jungtimi ir LED apšvietimu. Šiaurinėje sklypo pusėje projektuojamame BMX dviračių parke įrengiami North Shore elementai, kurie tinka miestui, parkui, laisvalaikio ir sporto zonoms, taip pat privačioms erdvėms. Tai puiki priemonė mokytis, tobulintis išlaikyti pusiausvyrą bei valdyti dviratį. North Shore elementai yra skirtingų ilgių ir funkcionalumų. Mokykitės valdyti dviratį siauruose ruožuose, pakilimuose ir nuolydžiuose, staigesniuose, griežtuose ir ne tokiuose staigiuose posūkiuose ir kt. Įsigiję daugiau šių elementų galite komponuoti įvairias jų kompozicijas ir sukurti pusiausvyros ir dviračio valdymo tobulinimui skirtą erdvę. Šios rampos puikiai tinkamos pradžiamoksliams.

Lauko sporto ir lauko treniruoklių zonose įrengiami rekomenduojami įrengti šie gaminiai:

Vaikų lauko žaidimo aikštelėms naudojami šie produktai:

Lauko stalo žaidimams pasirenkama aplinkai atsparūs betoninių žaidimų stalų produktai:

Dviračiams saugoti įrengiamos „Edge“ serijos dviračių pastogės. Ant stogų montuojami saulės moduliai.

8. „Velux“ Techninėse arba personalo patalpose, kurios neturi prieigos prie natūralaus apšvietimo per fasadus, naudojami nuotolinio valdymo stoglangiai. Nuotoliniu būdu valdomas plokščio stogo langas VELUX INTEGRA®, modelis CVP – tai langas, kurį įsirengę galėsite vėdinti patalpą, jį uždaryti ar atidaryti vienu mygtuko spustelėjimu. Langas puikiai tinka biurams, gydymo įstaigoms, dirbtuvėms ir kitoms erdvėms, kur reikalinga tiek dienos šviesa, tiek grynas oras.

9. SCENOS TECHNINIS SERVISAS / StS Lauko antžeminiam apšvietimui, ypatingai medžiams ir formuojamiems kalnams apšviesti naudojami ArcSource™ Outdoor 16MC Integral lauko LED šviestuvai:

Projektuojamame restorane numatoma įrengti industrinio stiliaus interjerą ir iš aliuminio santvarų sukonstruoti apšvietimo pakabinimo konstrukciją, o ant jos pakabinti prožektorius. Santvara yra autonominė ir pritaikyta restorane vykstančių renginių papildomoms reikmėms. Ant jų galima kabinti papildomą apšvietimą, dekorą, garso įrangą.

STS įrengtas analogas :

Galimų produktų pvz:

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Straipnis Water and design merge to bring new architecture to urban waterfronts, 2018 (https://www.urban-hub.com/urban_lifestyle/water-inspires-new-designs-inarchitecture/) 2. Paulius Galaunė, Lietuvių liaudies menas: jo meninių formų plėtojimosi pagrindai.

Kaunas: L.U. Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys, 1930. p. 35.

3. A. Šelbienė, Vanduo Lietuvos architektūroje sausumos gyventojo akimis. Archiforma 4, 2000, p. 75–80.

4. Tomas S. Butkus, Water vision. A view on waterside development in Lithuania.

Project Baltia/Water 1, 2007, p. 58–59.

5. Prof. Dr. S. Čereškevičius, Vandens reikšmė ir įtaka tvarios urbanizuotos aplinkos formavimui, VII Urbanistinis forumas „Miestas ir vanduo“, 2013 6. Straipnis, 5 Amazing Underwater Structures: How Underwater Construction Works, 2021, (https://www.bigrentz.com/blog/underwater-construction)