Biržai

STRUCTUM KONKURSAS „IŠMANUSIS MIESTAS VI“

APLEISTO INDUSTRINIO RAJONO BIRŽŲ MIESTE RENOVACIJA - “RENESANSIŠKAS DAUGIAFUNKCIS KLASTERIS”

KONCEPCIJA IR PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

Aiškinamasis raštas

VGTU KOMANDA: Dominykas Lavrinovičius, Rusnė Midvikytė VADOVAI: Dalia Dijokienė, Audrius Ambrasas

Vilnius, 2020

TURINYS

4

ĮVADAS

4

Projekto tikslas

5

Uždaviniai

5

Darbo sudėtis

6

Darbo metodika

7

LITERATŪROS ANALIZĖ

9

21

ANALOGŲ ANALIZĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

21

Geografinis kontekstas

22

Regioninė analizė

23

Istorinė analizė

24

Ekonominė - funkcinė analizė

25

Socialinė analizė

26

Užstatymo struktūra

28

Susisiekimas: transportas

29

Susisiekimas: pėstieji ir dviratininkai

30

Reljefas ir miestovaizdis

31

Gamtiniai resursai

33

Nagrinėjamos teritorijos vizualinė analizė

37

Teritorijų planavimo teisinės bazės ir nagrinėjamai teritorijai galiojančių reglamentų aprašymas

38

Analizės išvados

2

40 40

TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI Teritorijos sutvarkymo socialinė, ekonominė ir ekologinė programa Socialinė teritorijos sutvarkymo programa Ekonominė teritorijos sutvarkymo programa Ekologinė teritorijos sutvarkymo programa

44

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

44

Teritorijos sutvarkymo funkcinė ir erdvinė idėja

46

Funkcinė programa

47

Urbanistinio komplekso programa

50

Projekto pasiūlymo techniniai ir ekonominiai rodikliai

52

Susisiekimas

54

Komplekso aplinkos sutvarkymo sprendiniai

55

Planuojamos ūkinės veiklos pasekmių vertinima aplinkosauginiu aspektu

57

ARCHITEKTŪRINĖ KONCEPCIJA

58

SPA centras

63

Bendruomenės centras

71

Projekte naudojami rėmėjų gaminiai

72

Naudoti šaltiniai

Priedai .......................................................................................................

3

ĮVADAS

Pasirinkta projekto vieta yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, Biržų miesto centrinėje dalyje esantis pramoninis sklypas. Biržai buvo vienas svarbiausių Lietuvos miestų nuo Radvilų valdymo pradžios XVI amžiuje iki XIX a . Miestas buvo viduryje strateginio kelio tarp Vilniaus ir Rygos, todėl jis buvo politinių susitikimų vieta. Taip pat miestas buvo žinomas dėl savo fabrikų ir plėtojamos industrijos. Kultūrinė ir tautinė įvairovė yra viena iš vertybių, kuriomis pasižymi Biržai. Analizuodami miestą pirmiausia dėmesys yra kreipiamas į platų urbanistinį mastelį, nes geografinė – gamtinė miesto padėtis yra labai svarbi miesto vystymosi istorijoje. Vėliau dėmesys yra sutelkiamas į Biržų istoriją ir vidinių kvartalų istorinę raidą ir raidos pokyčius, norint pažinti vietos ypatumus. Trečias nagrinėjimo etapas yra projekto teritorijos padėtis ir renovacijos galimybės, parodant teritorijos vystymo galimybes ir konversijos iš industrijos į visuomeninę bei rekreacinę teritoriją.

Teritorija yra viena problematiškiausių Biržų mieste, nes ji yra prie pat centrinės miesto gatvės, tačiau yra neprieinama visuomenei, vengiama ir apleista, neišnaudoja savo padėties galimybių.

PROJEKTO TIKSLAS

Projekte pagrindinis dėmesys yra skiriamas teritorijos susisiekimo gerinimui, viešųjų erdvių sukūrimui ir renovacijos galimybių įvertinimui bei įgyvendinimui. Nors teritorija yra apleista ir joje visi esami pastatai yra labai prastos būklės, rašytiniuose šaltiniuose sklype 1686 metais buvo įkurtas cechas, o 1930 metais buvo įsteigtas linų fabrikas. Norint išsaugoti teritorijos vertybes, projekto analizės metu siekiama identifikuoti šiuos objektus ir juos išsaugoti arba dalinai išsaugoti jų struktūrines – konstrukcines dalis pabrėžiant Biržų istorinę ir materialinę architektūrinę vertę. Sekantis tikslas yra teritorijos konversija į rekreacinę ir visuomeninę paskirtį, sukuriant patogesnį priėjimą prie šalia tekančios Agluonos upės, pasiūlomas tiltas, kuris pagerina pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimą per upę. Taip pat sukuriamos žaliosios ir renginių erdvės, siekiant skatinti gyventojų aktyvumą, sukuriamos patalpas, kuriose tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai galėtų leisti laisvalaikį bei naudotis laisvalaikio, poilsio ir pramogų paslaugomis. Siekiama sukurti bendruomenės centro pobūdžio objektus, kuriuose būtų suteikiamos galimybės jaunimui realizuoti save, kurti, aktyviai

4

veikti, leisti laisvalaikį, bei senjorams sukurti patalpas, kuriose jie galėtų bendrauti, užsiimti sodininkyste, ilsėtis šalia gamtos. Šiais būdais miestas stiprintų turizmo sektorių, taptų patrauklesnis vietiniams gyventojams, padėtų kurti pridėtinę vertę tiek skatinant vietos produkto kūrimą, tiek patraukiant kitų miestų gyventojus lankytis Biržuose.

Taip pat tai pagerintų esamų gyventojų gyvenimo kokybę ir suteiktų galimybes kurti gyvenimą neišvykstant į kitus didesnius miestus. Užduoties pagrindiniai pamatai yra viešųjų erdvių gerinimas, veiklų galimybių plėtra vietiniams bei turistams ir susisiekimo gerinimas strategiškai patrauklioje teritorijoje ir ją supančiuose kvartaluose.

UŽDAVINIAI

·

Tęsti renesansinio miesto plėtros koncepciją ir ją sustiprinti nutrūkusias ar nepratestas gatves, kvartalų struktūrą ir istorinę miesto koncepciją.

·

Nagrinėjant užsienio analogus semtis idėjų iš su panašia problematika susiduriančių miestų ir teritorijų

·

Atlikti išsamią miesto urbanistinę ir architektūrinę analizes

·

Sukurti naują teritorijos urbanistinę ir architektūrinę koncepcijas ir jas realizuoti projekto pasiūlymo formatu, kuri apima urbanistinę struktūrą, tūrinę išraišką, gamtinę aplinką, susisiekimą, architektūrinę išraišką bei socialinio ir ekonominio gyvenimo gerinimą.

·

Įjungti detalizuojamą kvartalą Dvaro gatvėje į bendrą miesto gyvenimą.

DARBO SUDĖTIS ·

Literatūros šaltinių analizė

·

Užsienio analogų analizė

·

Biržų urbanistinė analizė

·

Ekonominė, funkcinė, socialinė, susisiekimo ir ekologinė programa

·

Biržų urbanistinės koncepcijos detalizacija.

5

·

Nagrinėjamos teritorijos koncepcija

·

Darnios, tvarios ir ekologiškos plėtros koncepcijos aprašymas

·

Biržų miesto teritorijų planavimo teisinės bazės reglamentų aprašymas

·

Planuojamas ūkinės veiklos pasekmių vertinimas aplinkosauginiu aspektu

·

Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas

·

Urbanistiniai ir architektūriniai planai

·

Grafinis planšetas

DARBO METODIKA Projekto metu siekiant labiau susipažinti su nagrinėjama teritorija ir su Biržų vidiniu gyvenimu aplankytas Biržų miestas ir jo apylinkės bei detalizuojama teritorija. Surengto susitikimo su Biržų rajono gyventojais ir Biržų muziejaus „„Sėla“ darbuotojomis metu buvo praplėstos žinios apie miesto istoriją, dabartį ir pagrindines problemas bei privalumus.

Apsilankius nagrinėjamoje teritorijoje buvo aptarta esama situacija, bei ateities galimybės, taip pat, subjektyviai aptarta kurie pastatai teritorijoje galėtų būti laikomi vertybiniais ir projekto eigoje turėtų būti išsaugomi. Tokiu būdu atsirado aiškesnis sklypo suvokimas, pajaustas masteliškumas ir geriau suvokta aplinka.

Analizės metu buvo nagrinėjami istoriniai rašytiniai ir vaizdiniai šaltiniai, nagrinėjami žemėlapiai, vyko Biržų architektūrinio identiteto paieška.

Taip buvo susipažinta su Biržais ne tik per skaitmeninę erdvę, bet ir gyvai prisiliečiant prie esančios situacijos. Tolimesnė analizė vyko dirbant prie pačios situacijos maketų, nuotraukų, žemėlapių ir rašytinių šaltinių, taip pat susitinkant su Biržų gyventojais ir konkurso remėjais, bendravimas su Biržų savivaldybės atstovais leido toliau vystyti projektą atsižvelgiant tiek į mūsų, kaip kūrėjų, viziją, tiek ir kitų žmonių, gyventojų norus ir poreikius. Taip buvo pasiektas galutinis rezultatas ir sukurta Biržų pramoninės teritorijos koncepcija, konvertuojant teritoriją į visuomeninę ir rekreacinę erdvę ir sukuriant objektus, kurie atsako į projekte iškeltus uždavinius sprendžiant vietos problematiką.

6

LITERATŪROS ANALIZĖ Roger Trancik „Atrandant projektavimo teorijos“

prarastąją

erdvę,

urbanistinio

Skyriuje nagrinėjami urbanistinės erdvės precedentai. Autorius kalba apie kitų miestų pavyzdžius, kuriuos svarbu analizuoti ir iš jų mokytis, tačiau visuomet žvelgti su kritika, ir kai kuriais atvejais nebijoti atsiriboti, jis teigia jog šiuolaikiniame besikeičiančiame pasaulyje turėtų būti keliamas klausimas: „Ar stilius išsaugomas pagrįstai ar tik vien dėl to jog ilgimasi praeities.“.

Autorius urbanistines erdves suskirsto į 2 tipus: Kietosios - ribojamas architektūrinių sienų. Jos funkcionuoja kaip pagrindinės socialinės veiklos telkimo vietos. Minkštosios - kuriose vyrauja gamtinė aplinka.

Tokios erdvės suteikia galimybių pailsėti ir atsitraukti nuo užstatytos aplinkos.

Knygoje įvardijama jog problema yra ne atviros erdvės trūkumas mieste, o jos atvirumas, ir tai jog dažnai nemokame su ja susitvarkyti. Pagal Steveno Petersono apibūdinimą: erdvė - tai tariamai įmanomas tūris, o nesuformuota erdvė - tariamai neįmanomas tūris.

Taigi nagrinėjant žymius pavyzdžius bei kitų projektuotojų veikalus teigiama jog iš visų projektavimo principų fizinė riba svarbiausia.

7

Išskiriamos 3 svarbiausios kietosios erdvės sudedamosios dalys:

Taip pat kalbama apie pagrindinius urbanistinius elementus - gatves, kurios atlieka ne tik susisiekimo, bet ir platesnio pobūdžio funkcijas - suteikia esminę judėjimo nuo kurio priklauso gyvenimas mieste, laisvę.

Atviras ir užpildytas miesto erdves bei kaip su jomis tvarkomasi. Minimos gyvenvietės įsibrovusios į gamtinį kraštovaizdį naikinančios aiškią ribą tarp kietos ir minkštos erdvės.

Skyriaus išvadoje apibendrinama jog svarbiausi veiksniai kuriant kietąją erdvę yra jos įrėminimas, paviršius ir svarbūs akcentai. Minkštosios erdvės projektavimą lemia gamtos elementų kaip simbolių ar kaip kontrasto panaudojimas. Ir viena ir kita turi atitikti savo paskirtį.

Taigi detalizuojamai teritorijai kuriama aplinka atsižvelgiant į knygoje aptariamas erdvių projektavimo taisykles. ji pasižymi skirtingomis minkštomis bei kietomis erdvėmis, atskiriant i paryškinant jų hierarchiją, kuriamos patrauklesnės ir svarbesnės erdvės, bei mažiau svarbios, individualios reikšmė. Taip aiškiau suvokiami dideli plotai, siekiama lengvesnio orientavimosi teritorijoje.

8

ANALOGŲ ANALIZĖ

Atliekant teritorijos aplinkos analizę paraleliai nagrinėti ir kitų šalių teritorijų sutvarkymo projektai.

Analogai atsirinkti tokie kuriuose nagrinėjama panaši problematiką kaip Biržų mieste; pasižymintys architektūriniais sprendiniais pramoninėse teritorijose, gyvenvietėmis prie arba tarp vandens telkinių, atspindintys apleistų teritorijų atgaivinimo sprendinius.

Oberbillwerder Architektai: ​ ADEPT, KARRES+BRANDS, Transsolar, Büro Happold, Kraft Vieta: ​ Hamburgas, Vokietija Metai: ​ 2018 Apdovanojimai: ​ WAF Future Project of the Year 2019 apdovanojimas Analogo pasirinkimo motyvas: projekte sprendžiamas miesto centrinėje dalyje esančio rajono regeneracijos klausimas: kaip integruoti miesto dalyje esančią teritoriją ir paversti ją jungiančia, o ne atskiriančia.

Kaip pasielgti, griauti ar išlaikyti esamas struktūras - ši problematika artima detalizuojamai teritorijai Biržų mieste.

9

Šiam projektui daug įtakos turėjo vietinių gyventojų dalyvavimas projekto rengime. Planavimo procesas truko 2 metus, kurio pabaigoje buvo pasirinktas „The Connected City “ planas, kurio autoriai: ADEPT planavimo komanda iš Kopenhagos kartu su „Karres“ +iš „Hilversum“ ir „Transsolar Energietechnik“ iš Štutgarto.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas technologijoms susijusioms su transportu, kanalizacija bei gamtos apsauga.

Schemose matoma kaip didelei pramoninei teritorijai kuriama nauja struktūra, formuojamas identitetas. Pradžioje sukuriami pagrindiniai ryšiai, jungiantys teritoriją su aplinką. Taip pat jungtis su aplinkoje esančiais žaliaisiais plotais.

10

Kuriami vertikalūs ryšiai, skaidantys teritoriją į smulkesnes aiškiau suvokiamas dalis, jungiantys su regionu pIetuose. Siejantis su sukurtomis jungtimis, ašimis, aplink pagrindines ašis kuriamas žaliasis ratas ir teritorijos branduolys.

Paraleliai susisiekimo tinklas kuriuo vyks pagrindinis judėjimas teritorijoje.

Išsaugomi teritorijoje buvę vertingi likę statiniai, ir aplink juos kuriamas naujų kvartalų užstatymas. Vystomas kuo skirtingesni kvartalai tam jog teritorija būtų gyva visą dieną, joje pulsuotų gyvenimas, skirtingų sričių žmonės, dirbtų, gyventų ir leistų savo laisvalaikį. Taip užtikrinama ne tik įvairovė, veiklų pasiūla, bet ir rajono saugumas.

11

Projektas pasižymi kuriamomis jaukiomis erdvėmis, minkštų ir kietų erdvių santykiu, nedideliu masteliškumu artimu žmogui.

Kuriamos įvairios veiklos, aptarnaujančios įstaigos gyventojams ir teritorijos lankytojams, siekiant žmonių judumo, migracijos į ir iš naujojo rajono.

12

Pasiūlyta agrokultūra ypač sudomina naujus gyventojus. Suteikiant sąlygas, vandenį bei reikiamą infrastruktūrą, atsiranda unikali galimybė žmonėms užsiauginti sau reikiamo maisto, šviesti lavinti vaikus bei pasiūlyti vietinę produkciją.

13

Oskarshamn Architektai: ​ ADEPT, Mandaworks Vieta: ​ Oskarshamn’as, Švedija Metai: ​ 2013 - 2016 Užsakovas: ​ Oskarshamn’o miesto savivaldybė

Analogo pasirinkimo motyvas: sprendžiamas teritorijos prie jūros regeneracijos klausimas: griauti ar išlaikyti esamas struktūras, kaip integruoti pakrantėje esančią teritoriją ir paversti ją patrauklia miestiečiams - Biržų industrinei teritorijai aktuali problematika.

14

1pav. Raudona linija pažymėta projekcija rodo buvusią pakrantės liniją

Oskarshamno miestas iškilo pajūrio teritorijoje, tačiau laikui bėgant miesto ryšys su jūra pamažu nyko, nes uosto teritorija buvo išplėsta, miestas atitrūko nuo jūros.

Tačiau pačiame miesto pakraštyje likęs vidinis uostas, turintis unikalų potencialą plėtoti nuostabias miesto vietas netoli vandens, ekologiškus traukos objektus ir jūrinį gyvenimą.

Per pastarąjį šimtmetį būstai, pramonė ir viešosios erdvės pamažu buvo atitraukiamos nuo jūros, o pramoninis uostas išaugo ir nutiesė pakrantės uosto veiklą.

15

Pagrindinis siūlymas iš naujo pakeisti uosto teritoriją į miesto kaimynystę, aplink įlanką nubrėžiant pradinės pakrantės pėdsaką.

Pėdsakas žymi perėjimą, kuris atveria miestą prie vandens, plėtojant miesto struktūrą ir naujas viešąsias erdves.

4pav. Mėlyna spalva žymimos jungtys

5pav. Raudona spalva žymi traukos objektus, ir juos jungiančią kilpą

Pagrindinis planas remiasi dviem pagrindinėmis idėjomis: Pirmasis sujungia istorijos pėdsakus, o kitas sukuria aktyvią kilpą, sustiprinančią šiuolaikinę pakrantę. Dviejų pėdsakų perdengimas suteikia šiuolaikišką sluoksnį, tuo pačiu pabrėžiant miesto struktūros istoriją. Integruotas miesto tipologijos pobūdį, persidengianti įlankos struktūra besijungianti su miestu - istoriškai ir fiziškai.

Sukuriama galimybė regionui vystytis, augti ir apimti visą įlanką. Istorinis teritorijos pėdsakas yra koncepcinis viso plano pagrindas, o jo išryškinimas tuo pačiu nubrėžia naują potvynio apsaugos liniją.

16

Zeeburg, Rebirth of the Silos Architektai: ​ NL Architektų biuras Vieta: ​ Amsterdamas, Olandija Metai: ​ 2009 Analogo pasirinkimo motyvas: Teritorijoje išlikę seni pramonės industriją atspindintys siloso bokštai, masyvūs tūriai, konstrukcijos ir iš pirmo žvilgsnio nepatogi forma, kelia klausimą ar neturėtų būti nugriauti. Tačiau tai dėmesio vertas pavyzdys kaip varijuojant patalpų paskirtimi galma atgaivinti naujam gyvenimui.

17

Projekto, trijų senų industrinių ​ pastatų lokacija yra saloje strategiškai įsiterpiančioje tarp Amsterdamo centro ir besijungiančio rajono, vadinamo Ijburgu. Todėl yra labai prieinama ir tiesiogiai jungiasi su svarbiu žiediniu keliu, yra gerai matomoje ir pasiekiamoje teritorijoje taigi buvo svarbu sukurti patrauklų kompleksą besijungiantiems rajonams.

Projekte svarbu jog visi trys pastatai glaudžiai sietųsi tarpusavyje ir sudarytų bendrą kompleksą, nors jame ir vyrauja skirtingos paskirtys.

Pirmajam iš trijų pastatų ​ buvo pasiūlytos biurų paskirties patalpos. Kiti du dar glaudžiau susiję ir jungtis turintys pastatai pasiūlyme skirti laipiojimo sportui, kultūrai, gyvenimui bei komercijai.

Pirmasis iš šių apjungtų bokštų abstraktus ir paslaptingas. Esamos konstrukcijos išplėstos iki maksimalaus aukščio, kad būtų galima pagrindinę patalpą išnaudoti laipiojimo sporto įrengimui, taip pat išnaudojant konstrukcijos vaizdus sukurti monumentalią medžiagą ir viduje ir išorėje.

Viršutiniuose aukštuose įrengiamas viešbučio kambarių kompleksas.

18

Pirmasis korpusas

Antrasis korpusas

Taigi aplink teritoriją vyraujančiai gyvenamųjų namų plėtrai, naujieji siloso bokštai primena jų pramoninę praeitį, tačiau įžengus į vidų kurią naują ir netikėtą įvaizdį.

Skirtingų korpusų planuose galima matyti kaip iš tiesų patogiai yra išdėstytos patalpos, rasti sprendimai laiptinėms, kurios išdėstomos centre, arba glaudžiant prie išorinių lenktų pastato sienų. Patalpos orientuojamos prie išorinių sienų, kad į jas nekliudomai galėtų patekti šviesa, o tuo tarpu centre išdėstomos pagalbinės patalpos. Kitu atveju visas pastato aukštas skiriamas didelėms erdvėms kurias užpildo teatro salių, restoranų ar kita įranga.

19

Galimybė transformuoti erdves kompleksui suteikia Puikus sprendimas kaip laipiojimo

salei

skirta

patalpa

pritaikoma

įvairiems

renginiams,

susibūrimams. Galimybė transformacijai į kitas laisvalaikio erdves kompleksui suteikia

kitoms laisvalaikio erdvėms. Vykti paraleliniam

judėjimui skersai ir išilgai pastatui.

Taigi projekte aiškiai matyti jog panašių formų statiniai dėkingi ne tik įvairių sporto šakų, tokių kaip laipiojimas, ar riedlenčių/riedučių parkų rekonstrukcijoms, tačiau ir gyvenamosios, ar net visuomeninės paskirties projektų konversijai. Įdomu kaip pakeitus paskirtį iš pažiūros nepatogiai formai, įmanoma sukurti visai naują turinį ir praplėsti galimybių amplitudę į šiuolaikinę architektūrą.

20

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

GEOGRAFINIS KONTEKSTAS Biržų miestas yra Šiaurinėje Lietuvos dalyje, prie Latvijos sienos, į rytus nuo kelio Vilnius-Panevėžys-Ryga. Seniau buvęs vidurio centru tarp Vilniaus ir Rygos, dabar Biržų miestas yra nepravažiuojamas ir atitolęs nuo pagrindinės automagistralės. 2020 metų duomenimis Biržuose gyvena apie 10100 gyventojų (-700 gyventojų nuo 2017 m) . Kadangi Biržai yra arti Rygos, į juos dažnai atvyksta turistai iš Latvijos, todėl miestas turėtų skirti daug dėmesio bendradarbiavimui ir ryšių stiprinimui tarp Vilniaus – Panevėžio – Rygos. Taip pat Biržai yra susisiekimo kelyje tarp Pasvalio ir Rokiškio, todėl Biržai turi galimybę išsiskirti ir patraukti unikaliomis ir inovatyviomis veiklomis bei idėjomis.

21

REGIONINĖ ANALIZĖ Biržų miestas yra įsikūręs šalia Širvėnos ežero, patenka į Biržų regioninio parko teritoriją, kuris susilaukia didelio turistų susidomėjimo. Tokia unikali Biržų regioninė padėtis turėtų skatinti susidomėjimą miestu, pritraukti naujų investicijų ir naujų gyventojų gerinant susisiekimą su kitais miestais ir sukuriant priežastis apsistoti mieste ilgesniam nei dviejų dienų laikotarpiui.

Miesto centrinė dalis yra tarp Agluonos ir Apaščios upių.

Dabartinės susisiekimo galimybės su Biržų miestu yra tik automobiliu ir tarpmiestiniu autobusu. Kadaise veikusi Biržų geležinkelio stotis ir geležinkelis dabar yra neveikiantis ir išlikęs tik kaip kultūros paveldo dalis.

22

ISTORINĖ ANALIZĖ

Biržų miestas pirmą kartą paminėtas dar 1455m. ir yra vienas seniausių Lietuvos miestų įkurtas tarp Apaščios ir Agluonos upių. Biržai, buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kuriame XVIa. buvo pastatyta galingiausia bastioninė tvirtovė gynusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurinį pasienį. ​Nėra išlikusių planų kaip miestas atrodė iki Tvirtovės pastatymo, ​tačiau formavosi prie svarbaus prekybinio kelio iš Vilniaus į Rygą, todėl buvo vienas svarbiausių šalies miestų po sostinės. Jau XVII a. pr. Kristupas Radvila II reikalavo sutvarkyti miestą: namai buvo statomi fasadais į gatvę, stogai dengti malksnomis, mieste buvo draudžiama statyti ūkinius pastatus.

Didelę miesto gyventojų dalį sudarė amatininkai, 1686m. Liudvikos Radvilaitės įsakymu Biržuose patvirtinti ir paskelbti cechų nuostatai, įsteigti pirklių, siuvėjų, šaltkalvių, aludarių, kepėjų, stalių, mūrininkų, dailidžių ir kt. cechai. Dėl palankios miesto lokacijos jame vystėsi prekyba.

Po karo 1704m. Švedams sugriovus tvirtovę ir sudeginus miestą, miestas pereina Nesvyžiaus Radviloms, Šalies politinė situacija - nestabili priklausomybė turi įtakos miesto vystymuisi. Atstatymo darbai vyko pagal T.Krell - Spinovskio projektą - stačiakampį planą, turintį aiškius gatvių tinklus ir struktūrą, tačiau jau atokiau nuo pilies.

Miesto gynybinei sienai netekus reikšmės Biržai plėtėsi už jos ribų, už Apaščios upės.

Nors buvo ilgai atstatomi ir vietomis prarado aiškią struktūrą, senasis gatvių tinklas ir fasadinis gatvių užstatymas išliko iki šių dienų.

23

EKONOMINĖ-FUNKCINĖ ANALIZĖ Biržai yra žinomi dėl savo maisto, alaus ir linų pramonės, juose taip pat yra išvystyta statybinių medžiagų gamyba. Miestas taip pat gauna pajamas iš turizmo, mieste veikia Biržų miesto muziejus Biržų pilyje. Taip pat turistai atvyksta į Biržų alaus degustacijos restoraną. Pagrindinės pajamos yra gaunamos iš industrijos, tačiau restoranų, paslaugų, pramogų, laisvalaikio ir verslo sektoriai yra neišvystyti, todėl norint pagerinti ekonominį lygį mieste svarbu pritraukti naujus verslus ir skatinti vietinio verslo ir produkto gamybą ir suteikti galimybes jam laisvai kurtis suteikiant naujas patalpas, inovatyvius sprendimus naujuose projektuose. Taip pat Biržams svarbu kurti naujas patrauklias trumpalaikio gyvenimo vietas, kuriose turizmo sektorius galės patraukti atvykstančių žmonių dėmesį mieste apsistoti ilgesniam laikui. Visi šie tikslai turi būti iškelti ilgalaikiuose planuose ir kurti darbo vietas Biržų gyventojams sukuriant jiems ilgalaikes galimybes.

24

SOCIALINĖ ANALIZĖ Didžioji dalis Biržų gyventojų (2020 metų duomenimis Biržų mieste gyvena apie 10150 gyv.) yra vyresni, nei 40-ies metų gyventojai (daugiau, nei pusė).

Jaunų žmonių skaičius kasmet mažėja, nes jauni žmonės nemato perspektyvų likti mieste, nes jame nėra galimybių mokytis po mokyklos baigimo, taip pat nėra patrauklių darbo vietų. Jauni žmonės neturi veiklų ir keliasi į didesnius miestus siekdami karjeros ir socialinių garantijų. Todėl svarbu sukurti aplinką, kurioje jaunimas galėtų matyti perspektyvią ateitį, atidaryti profesinio lavinimo įstaigų, kuriose galima būtų siekti aukštesniojo išsilavinimo neišvykstant į kitus miestus ir perspektyvų siekti karjeros gimtajame mieste. Taip būtų sprendžiama ir miesto gyventojų senėjimo tendencija, taip pat ir neigiama neto migracija.

Didelis procentas Biržų gyventojų (apie 10 procentų) statistiškai patiria skurdą, taip pat apie 10 procentų yra asmenys turintys negalią. Todėl svarbu sukurti aplinką, kurioje žmonės galėtų laisvai judėti, svarbu kurti universalią architektūrą ir skatinti veiklas, kurios padėtų žmonėms kuri savarankiškas pajamas, skatinti savarankiškai dirbančių žmonių veiklas, suteikti jiem prieinamas patalpas bei erdves, kuriose jie galėtų toliau ir intensyviau plėsti savo veiklą.

25

UŽSTATYMO STRUKTŪRA Biržų miestas buvo planuojamas pagal renesansinio miesto modelį, kurio gatvės ir kvartalai sudaro kvadratinę tvarkingą struktūrą ir gatvės jungiasi stačiais kampais.

Mieste dominuoja sodybinio užstatymo morfotipas, tačiau vietomis jis yra laisvai planuojamas, todėl Biržų miestas yra mišraus užstatymo.

Daugiausia pastatų yra sodybiniai, tačiau centrinėje gatvėje labiausiai paplitę sovietiniai daugiabučiai. Biržams būdingiems pastatų morfotipams būdinga medinė architektūra ir raudonų plytų mūras, kas ir atspindi Biržų miesto architektūrinę išraišką.

Struktūriškai Biržuose gan sunku atrasti vientisą pastatų išdėstymą kvartaluose, nes pastatai buvo statomi laisvai, tačiau gatvės aiškiai diktuoja miesto urbanistinį charakterį, kuris susijungia su sodybinio tipo užstatymu ir sukuria tvarkingą miesto vaizdą. Išsiskiria tik centrinės gatvės pastatų užstatymo pobūdis, kuris formuoja gatvės perimetrą išilgai pagrindinės miesto gatvės.

26

Esama kvartalų struktūra

Išvystyta kvartalų struktūra ​

Pratęsus gatves Biržų miestas įgautų tvarkingesnę ir žymiai aiškesnę struktūrą tiek miesto gyventojams, tiek turistams. Taip pat tai praturtintų miestą kultūriškai, nes pratęsiant užstatymo struktūra miestas toliau vystytųsi kaip istorinis miestas, bei neatsiliktų ir nuo modernaus miesto įvaizdžio.

Nagrinėjamame sklype norima naują teritoriją kontekstualiai įjungti į bendrą miesto įvaizdį, todėl orientuojamasi pagal jau esamų pastatų ribas, kad būtų išsaugomas vientisas miesto morfotipas ir nauji objektai saugotų unikalią vietos vertybę – renesansinio miesto struktūrą.

27

SUSISIEKIMAS: TRANSPORTAS Susisiekimo sistema buvo vystoma istoriškai, tačiau dalis jungčių buvo nutrauktos parceliacijos metu XX a. pirmoje pusėje. Toliau jos nebuvo vystomos. Viešasis transportas Biržuose nėra išvystytas, yra tik tarpmiestinis ir mokyklinis viešasis transportas. ​Kadangi Biržai nedideli, juose viską labai greita galima pasiekti automobiliu, tačiau norint pasiekti patogias ir išvystytas rekreacines zonas, ši transporto priemonė yra pranašesnė nei ėjimas pėsčiomis. Pagrindinis mažų miestelių uždavinys yra sukurti kuo patogesnius pėsčiųjų susisiekimo mazgus, kad galima būtų viską pasiekti nenaudojant automobilio ir skatinti žmonių aktyvumą.

28

Dabar automobiliai Biržuose yra dažnai naudojama transporto priemonė, todėl projekto metu siekiame pagerinti prieinamumą prie projektuojamo sklypo ne tik pėstiesiems, bet pagerinti ir susisiekimo galimybes automobiliu atvykstantiems žmonėms. Taip pat, siekiama sukurti daugiau parkavimo vietų turistams, kad galima būtų laisvai palikti mašiną nestatant jos gyvenamosiose teritorijose ar palei gatvę.

SUSISIEKIMAS: PĖSTIEJI IR DVIRATININKAI Biržų miestas yra nedidelis, todėl susisiekimas pėsčiomis ir dviračiu yra patogus, pagrindiniai traukos objektai yra lengvai pasiekiami. Dabar miesto savivaldybė skiria lėšas dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros vystymui, kas skatina didesnį gyventojų aktyvumą. Tačiau yra takų, kurie baigiasi aklavietėmis,, yra neapjungti, o susisiekimas per Agluonos upę yra tik per esančius du tiltus, todėl norint patekti iš vienos upės pusės į kitą tenka sugaišti iki 15 minučių einant ratu. Vienas iš projekto tikslų yra pagerinti pėsčiųjų susisiekimą per upę ir išvystyti pėsčiųjų takus išilgai upės, bei gerinti dviračių susisiekimą apimant nagrinėjamą teritoriją ir jį ribojančias gatves.

29

RELJEFAS IR MIESTOVAIZDIS

Reljefo pasikeitimai mieste nėra intensyvūs, svyruojantys tarp 50 ir 60 metrų altitudės virš jūros lygio. Perkritimai ryškiausi prie upių ir centrinėje miesto dalyje. Miesto pastatų siluetas yra tolygus. Aplink centrinę miesto dalį dominuoja sodybiniai 1-2 aukštų pastatai, o centrinėje dalyje daugiausia pastatų yra 3-5 aukštų. Apibendrinant galima teigti, kad Biržų miesto reljefas ir miestovaizdžio siluetas nešokinėja, yra be staigių perkritimų ir sukuria vientisą miesto stogų juostą.

Pagrindinės keturios miesto dominantės pagal jų aukštingumą yra : ·​ B ​ iržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ·​ B ​ iržų evangelikų reformatų bažnyčia ·​ B ​ iržų alaus fabriko bokštas ·​ P ​ rie nagrinėjamos teritorijos Dvaro g. Esantis bokštas Kadangi viena iš dominančių yra prie nagrinėjamos teritorijos, norima ją pabrėžti pasiūlant jos rekonstrukcija į atraktyvesnę architektūrinę idėjinę išraišką, kuri kviestų apsilankyti naujai sutvarkytoje teritorijoje ir atkreiptų dėmesį kaip traukos objektas, o ne industrinis statinys.

30

GAMTINIAI RESURSAI Biržuose yra daug žaliųjų erdvių, kurios yra nesutvarkytos, neprieinamos arba neįjungtos į kasdienį gyvenimą. Dabar Biržų miestas pradeda integruoti gamtinę aplinką į miesto gyvenimą sukurdami naujas rekreacines erdves, tačiau tam turi būti skiriama daugiau dėmesio. Biržuose žalias zonas galima išskirti į tris kategorijas: ·

Miškai

·

Parkai

·

Žolynai

Kiekviena šių kategorijų yra skirtingo užimtumo ir labiausiai pastebimas užimtumo faktorius yra pasiekiamumas ir gamtinės aplinkos kokybė bei tokie veiksniai kaip gretimi vandens telkiniai, graži gamtinė panorama ir poilsiaviečių vietos. Iš to galima daryti išvadą, kad norint pritraukti žmonių dėmesį svarbu sukurti patogų priėjimą prie vandens, nepamirštant gretimų vandens telkinių įveiksminti sukuriant galimybes vandens pramogoms bei sukurti universalių erdvių, kuriomis galėtų naudotis įvairaus amžiaus ir skirtingų pomėgių turintys gyventojai.

31

Projekto metu siekiama sukurti vientisą žaliųjų erdvių grandinę tarp schemoje pažymėtų žaliųjų erdvių, didelį dėmesį skiriant erdvėms prie Agluonos ir Apaščios upių, Širvėnos ežero ir Biržų pilies. Sukuriant nenutrūkstamus takus ir įprasminant šias erdves miestas pagyvėtų, atsirastų daugiau vietų, kuriose vietiniai gyventojai galėtų leisti laisvalaikį ir atsirastų daugiau vietų, kuriose turistai galėtų poilsiauti ir vaikščiodami pažinti Biržus ir vidinį Biržų gyvenimą ne tik centrinėje dalyje, bet ir aplink ją.

Miesto upės taip pat nėra įtrauktos į kasdienį gyvenimą, priėjimas prie jų yra neišvystytas, todėl projekto metu didelis dėmesys yra kreipiamas į miesto priartinimą prie Agluonos upės ir jos įveiksminimą kasdieniame gyvenime. Kadangi daug žaliųjų erdvių yra išsidėsčiusios palei upes ir Širvėnos ežerą, kurti rekreacinę zoną ir pasivaikščiojimo takus palei upes yra išsprendžiama ir upės integracijos į miesto gyvenimą, tiek žaliųjų erdvių apjungimo į bendrą grandinę problema.

32

NAGRINĖJAMOS TERITORIJOS VIZUALINĖ ANALIZĖ

Teritorija nors ir yra miesto centrinėje dalyje šiuo metu apleista, pastatai beveik nenaudojami ir yra prastos būklės. Teritorija sunkiai prieinama, nors ribojasi su upe ir svarbiu gamtiniu miesto kraštovaizdžiu kuris turėtų būti nesunkiai pasiekiamas ir prieinamas visiems, todėl vieta yra potenciali ir vystymuisi gamtiniu aspektu.

Kitoje upės pusėje prieigos prie upės taip pat skurdžiai išvystytos, apylinkėje išsibarstę garažai, sandėliukai ir didelės reikšmės neturintys priestatai, taip pat keli neypatingos architektūrinės būklės Biržų miesto savivaldybės administraciniai pastatai.

Kiek toliau, bet iš detalizuojamos teritorijos pusės matoma Alaus gamyklos teritorija, bei Biržų mokyklos teritorija su stadionu mokyklos kieme.

33

Pačioje teritorijoje tebestovi seni pramoninės paskirties statiniai, buvusios Pieno gamyklos administraciniai, gamykliniai bei sandėliavimo pastatai, kurių būklė, urbanistinis užstatymo kontūras nėra saugotini ir vertingi.

Nors dalis jų primena praeityje teritorijoje vystytą pramonę, tačiau jau daug metų nesieja teritorijos su šia veikla, todėl dėl patogesnės infrastruktūros bei potencialių galimybių suklestėti miesto kontekste turėtų būti griaunami.

34

Tačiau detalizuojamoje teritorijoje yra ir saugotinų statinių. Iš pirmo žvilgsnio nykstantys, nenaudojami ir praeivio akiai ne patrauklūs administraciniai pastatai iš tiesų slepia kur kas daugiau. Tai Biržų kraštui būdingi raudonų plytų architektūros pastatai kurie vertinami dėl savo medžiagiškumo, tūrio, bei šlaitinių stogų konstrukcijų. Istoriškai vertingi pastatai vis dažniau renovuojami ir prikeliami naujam gyvenimui ne tik Lietuvos miestuose bet ir pasaulyje. Dėl tvarių konstrukcijų, medžiagų ir kaštų kuriuos būtų galima sutaupyti jų negriaunant, jie turėtų būti prikelti naujam gyvavimui. Atsižvelgiant į tai jog gyvendami XXI a. turėtume rūpintis ir griovimo bei statybų darbais sukeliama tarša.

35

Atsižvelgiant ir į tolimesnės aplinkos kontekstą, kuriame vis dar galima išvysti nesunykusios raudonų plytų architektūros, reikėtų išlaikyti aukštingumo bei tūrių masteliškumą ir naujai projektuojamiems pastatams.

Jų istorija tai unikalumas ir vertybė atskleisti architektūrinėmis priemonėmis tik pagyvintų teritoriją ir miestą, o ne menkintų.

36

TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS

Projektinis pasiūlymas rengiamas vadovaujantis atlikta išsamia miesto analize, konkurso užduotimi, LR galiojančiais teisiniais dokumentais, atsižvelgus į Biržų miesto bendrojo plano sprendinius, bei miesto savivaldybės ir gyventojų poreikius.

Ištrauka iš Biržų miesto bendrojo plano.

Detalizuojama teritorija patenka į Pv - Vidutinio užstatymo intensyvumo paslaugų kategoriją – Teritorija skirta viso miesto ar jo rajono gyventojų aptarnavimui reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesusijusi su taršia gamyba.

Teritorijai taikomi vystymo režimai: saugojimas, modernizavimas, konversija, nauja plėtra.

Tačiau ją siūloma derinti su visuomeninės, administracinės bei komercinės paskirties užstatymu.

Bei ekstensyviai naudojamų želdynų zoną (Že) , kurią siūloma keisti į Teritoriją skirtą rekreaciniams visuomenės poreikiams (Sr).

Kvartalų struktūroje esančių visuomeninių objektų esamas aukštingumas išlaikomas.

37

ANALIZĖS IŠVADOS

●

●

●

ISTORIJA​ : Miestas yra turtingas savo istorija, kultūra ir materialiniais palikimais. Projekto metu yra siekiama atsižvelgti į šias vertybes ir jas saugoti, tačiau tuo pat metu ir pritaikyti šių dienų reikmėms ir įtraukti į viso miesto socialinį ir kultūrinį gyvenimą GAMTA​ : Teritorija yra labai turtinga želdynais, tačiau jie yra nesujungti ir veikia kaip atskiri organai miesto gyvenime. Upės potencialas nėra išpildytas pilnavertiškai, dalis teritorijų palei vandenį yra apleistos ir neeksploatuojamos. Todėl projekto metu yra skiriamas didelis dėmesys kurti miesto ir upės jungtį.

ERDVINĖ KOKYBĖ​ : Gretimoje teritorijoje dominuoja sodybinis ir industriniai užstatymai. Pagrindinės erdvių problemos yra prastas pasiekiamumas, priežiūros stoka ir neišvystytos jungtys tarp erdvių.

38

●

●

●

VIZUALINIAI RYŠIAI: ​ Pagrindinės miesto dominantės yra Šv. Jono krikštytojo bažnyčia ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčios. Pagrindiniai traukos taškai yra centrinėje miesto dalyje, todėl reikia stiprinti analizuojamos teritorijos ryšius, ypač vizualinę išraiška nuo pagrindinių gatvių, kad kuriama architektūra būtų pastebima ir kviestų apsilankyti.

SUSISIEKIMO SISTEMA: ​ Susisiekimo sistema buvo vystoma istoriškai, tačiau dalis jungčių buvo nutrauktos parceliacijos metu XX a. pirmoje pusėje. Toliau jos nebuvo vystomos. Viešasis transportas Biržuose nėra plačiai naudojamas. Dviračių ir pėsčiųjų takai šiuo metu yra tvarkomi, tačiau sutvarkius apleistas erdves jie gali būti naujai modeliuojami jungiant erdvių sistemas į vientisą grandinę ir gerinant pėsčiųjų susisiekimą.

AKTYVUMAS​ : Biržų mieste yra nedaug galimybių užsiimti aktyviomis veiklomis, taip pat yra stoka uždarų erdvių skirtų būreliams, todėl svarbu skirti dėmesį naujų patalpų kūrimui, atviroms ir uždaroms viešosioms erdvėms, taip pat kurti aktyvaus ir pasyvaus laisvalaikio zonas.

39

TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

TERITORIJOS PROGRAMA

SUTVARKYMO

SOCIALINĖ,

EKONOMINĖ

IR EKOLOGINĖ

SOCIALINĖ PROGRAMA Naujai formuojama teritorija Dvaro gatvėje palei Agluonos upę turėtų tapti nauju traukos centru jauniems ir vyresnio amžiau žmonėms, taip pat sukurti patogias erdves leisti laiką jaunoms šeimoms. Naujos formuojamos erdvės sukurtų galimybes gyventojams statyti turgavietes ir kurti vidaus produktą, taip pat atsirastų naujų viešųjų erdvių, skirtų renginiams. Siekiama pritraukti jaunų moksleivių dėmesį sukuriant patogias viešas mokymosi erdves, kurios būtų prie pat Biržų Saulės gimnazijos, skatintų jų aktyvumą ir kurtų teigiamą atmosferą artimoje aplinkoje. Siekiama formuoti patogius, saugius pasivaikščiojimo takus, leisti Biržų gyventojams ir turistams arčiau susipažinti su Biržais ir miesto prastai prieinamomis teritorijomis. Naujai išvystyta funkcijų įvairovė turėtų suteikti galimybes vystyti platų spektrą

40

užsiėmimų, kurie būtų orientuoti į socialinį aktyvumą, fizinį aktyvumą, mokslą, vietinio produkto kūrimą.

Pasiūlymuose numatoma sukurti aktyvaus laisvalaikio zonas, kurios gali būti vystomos šalia projekto teritorijos esančiuose Grūdų bokštuose, taip pat prie mokyklos teritorijos išvystyti naujas sporto ir mokymosi zonas.

Palei upę siekiama sukurti rekreacines erdves bei sodininkystės zonas, kuriose Biržų gyventojai galėtų laisvalaikiu auginti daržoves, gėles, kurti atviro gyvo sodo aplinką. Taip būtų sprendžiama vyresniojo amžiaus žmonių aktyvumo problema, visuomenės integravimas į kasdienį gyvenimą, kuriamas tvaraus ir ekologiško miesto įvaizdis bei, ilgalaikiuose planuose, tai galėtų padėti spręsti skurdo problemas.

Kuriamuose naujuose objektuose būtų formuojamos vidinės erdvės, skirtos mažesnių bendruomenių veikloms, mažesniems bendruomenių renginiams ir susibūrimams. Taip pat sukuriamos patrauklios erdvės turistams apsistoti ir skirti daugiau laiko gyvybingoje Biržų miesto teritorijoje, atspindinčioje Biržų gyvenimą. Tokios naujos erdvės leistų Biržų gyventojams patiems pateikti Biržų miestą taip, kaip jie nori, taip pat labiau suartinti turistus su vietiniais gyventojais ir sukurti jiems daugiau galimybių atsiverti aplinkiniams miestams.

Urbanistiniuose ilgalaikiuose planuose taip pat yra numatoma sukurti patrauklias daugiabučių gyvenamųjų kvartalų struktūras centrinės miesto dalies pusėje, kurios patrauktų į Biržų miestą keltis naujus gyventojus, taip pat didinti gyventojų tankį aplink miesto centrinę dalį, kas pagyvintų centrinės miesto gatvės gyvenimą, sukurtų daugiau traukos aplink projekto teritoriją.

EKONOMINĖ PROGRAMA Naujai formuojamoje teritorijoje numatoma sukurti komercinių patalpų, kurios generuotų naujas pajamas, pritrauktų didesnius restoranų ir kavinių verslus taip pat ir prekybos vietas bei sukurtų daugiau darbo vietų. Taip pat siekiama sukurti laikinojo apgyvendinimo vietas ir įsteigti poilsio ir spa centrą, kuris skatintų turizmą. Patraukli lokacija skatintų kurti miesto centrinį verslo centrą, kuris būtų pasiekiamas visiems Biržų gyventojams.

41

Naujos įmonės sukurtų darbo vietas, kurios suteiktų galimybes jaunimui generuoti savarankiškas pajamas ir sukurtų galimybę jauniems žmonėms realizuoti gyvenimo galimybes nepaliekant miesto. Darbo vietų pobūdis taip pat būtų universalus: ·

Naujų verslų patalpų nuoma kurtu galimybes ofisinio darbo vietoms

·

Viešbučio ir spa centro darbuotojų poreikis

·

Restoranų ir kavinių darbuotojai, padavėjai

·

Socialinių veiklų savanorystės galimybės bendruomenės centruose

·

Naujai kuriamos šokių ir sporto zonos leistų steigti naujus būrelius ir skatinti aktyvias veiklas ir sukurtų galimybes šių sričių specialistams patraukti jaunimą veiklų įvairove

·

Atvertų investavimo galimybes į nekilnojamą turtą

·

Suteiktų galimybes švietimo srities atstovams intensyviau skleisti švietimą.

·

Atviros turgaviečių zonos skatintų savarankišką darbo pobūdį ir vietos produkto gamybą.

Taip pat, nauja teritorija skatintų investicijas į tavrios ir inovatyvios aplinkos kūrimą, to pasekmė būtų miesto technologinis švietimas, gyventojų supažindinimas su technologijomis ir inovacijomis ir skatintų miesto gyventojus daugiau domėtis naujovėmis, o ne tik apsistoti ties esamomis žiniomis. Tokiu būdu Biržų miestas būtų turtingas ne tik kultūriškai, bet ir neatsiliktų nuo išmaniųjų miestų tendencijų. Ekonomiško apšvietimo sprendiniai, tvarios minkštosios dangos alėjose, taip pat medinės architektūros sprendiniai ir renovacijos projektai turėtų įtakos ne tik ekologinėje, bet ilgalaikėje laiko skalėje ir ekonominių teigiamų rezultatų.

EKOLOGINĖ PROGRAMA Šio projekto metu siekiama sukurti tvarią aplinką, kuri prisijungia prie esamo Biržų miesto veido. Urbanistiniame mastelyje siekiama sukurti medinius ir naujus pėsčiųjų takus, atsisakant kietųjų dangų ir naudojant natūralius gamtinius išteklius. Siekiama išsaugoti kuo daugiau žaliųjų dangų, dalį jų paversti sodais ir daržais, kurie kurtų natūralų produktą ir skatintų esamos žemės išnaudojimą ekologijos srityje. Taip pat siekiama sutvarkyti upės

42

krantus, įveiksmini gamtinius resursus, tokiu būdu neleidžiant krantams supelkėti.

Sukūrus geresnes susisiekimo galimybes vietiniai gyventojai galės mažiau naudotis automobiliu ir rinktis dviratį ar ėjimą pėsčiomis, taip sumažinant išskiriama anglies dioksido kiekį.

Gatvių apšvietimui bus naudojami žibintai kurie kaupia saulės energiją. Tokiu būdu teritorija bus galima apšviesti nenaudojant miesto elektros, galima bus atsisakyti miesto prijungimo po žeme taip saugant esamą reljefą ir žemės sandarą.

Architektūriniai sprendiniai fokusuojasi į ekologiškų medžiagų pasirinkimą. Siekiama naujus objektus statyti iš medienos, o esamus saugomus pastatus renovuoti ir panaudoti jau esamas raudonųjų plytų sienas kaip fasadinius ir konstrukcinius elementus. Tokiu būdu bus sunaudojama mažiau medžiagų, o griaunamų pastatų plieno ir aliuminio detales perdirbti ir panaudoti fasadinėms sistemoms. Taip pat, esant galimybei, norima apželdinti naujų objektų stogus, kurti žalesnį miesto įvaizdį.

Aplinkoje siekiama užsodinti daugiau medžių, nes dabartinėje pramoninėje teritorijoje jie neauga. Taip ši teritorija taptų patrauklesnė, žalesnė ir mieste atliktų mažojo parko vaidmenį.

43

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Esamos situacijos schema su išsaugomais pastatais.

TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA Senoji Biržų miesto centrinės dalies struktūra pasižymi aiškiu urbanistiniu stačiakampių kvartalų užstatymu išlikusiu nuo XVIII a., tačiau vietomis nebaigtas formuoti, nutrūkstantis gatvių tinklas buvusiose pramoninėse teritorijose ir tolyn nuo miesto centro smulkėjant sodybiniam užstatymui suardo struktūrinę logiką.

Todėl vienas iš projekto tikslų atkurti ir sugražinti miestui būdingą struktūrą, pratęsti aiškų tinklą ir jungtis kuriomis būtų paprasčiau patekti iš Rytinių miesto teritorijų į Vakarines pasinaudojant naujomis jungtimis per upę.

Naujai projektuojami pastatai teritorijoje urbanistiškai įsilieja į esamą aplinką tapdami teritorijos epicentru, tačiau ir savotiška jų jungtimi, iš kurios galima patekti į skirtingus aplinkinius objektus ar kvartalus.

Svarbus naujai kuriamas ryšys per upę, kuris apjungia gamtiškai atskirtas miesto dalis, taigi naujai projektuojamas kvartalas tampa ne tik svarbiu tranzitinės ašies centru bet ir savo architektūra pasižyminčia visuomenei 44

skirta teritorija, rekreacinėmis poilsio zonomis. Šia trūkstama dėlionės dalimi yra užpildoma miesto, išilgai upės, išklotinė, kuri sustiprina istorinį kontekstą, atkartodama esamų, teritorijai būdingų objektų mastelį ir įsilietų į masteliškumą plačioje aplinkoje.

Urbanistinis mastelis teritorijoje šiek tiek išauga, norint pabrėžti teritorijos išskirtinumą aplinkinių gyvenamųjų kvartalų kontekste ir pabrėžti dominavimą aplinkoje. Tolygiai su masteliu koreliuoja naujai kuriami ryškūs vizualiniai ryšiai bei nauji regos traukos taškai, kurie skatintų miesto gyventojus ar lankytojus keliauti norima kryptimi, į naujai projektuojamą teritoriją.

Tūrinis - erdvinis teritorijos planas

45

FUNKCINĖ PROGRAMA

Vienas iš projekto tikslų yra sukurti kuo daugiau galimybių Biržų miestui augti, todėl siekiama sukurti kuo daugiau skirtingas funkcijas turinčių objektų. Tokiu būdu Biržų miesto gyventojams bus suteikiama daugiau galimybių kurti ateitį liekant gimtajame mieste ir užsiimti įvairesnėmis veiklomis. Taip pat teritorija yra plėtojama miesto-mieste koncepcijos pagrindu, ko pagrindas yra sukurti jaukų mikroklimatą nagrinėjamoje teritorijoje. Šis projektas apima platų spektrą skirtingų funkcijų, persipinančių vienoje teritorijoje:

● Visuomeninės paskirties objektai ● Gyvenamosios paskirties teritorijos ● Komercinės paskirties patalpos ● Poilsio zonos ● Administracinės paskirties objektai ir patalpos ● Sporto paskirties zonos ● Mokslo paskirties pastatai ● Rekreacinės zonos ● Bendruomenei skirtos patalpos

46

URBANISTINIO KOMPLEKSO PROGRAMA

Urbanistinis kompleksas yra skirstomas į keturis statybos etapus, kuriais remiantis galima būtų vystyti projektą nuosekliai, pradedant nuo pagrindinės problematikos ir tęsiant aplinkinėse teritorijose taip įjungiant naujai sutvarkytą teritoriją į vientisą miesto gyvenimą.

I ETAPAS:

Naujai formuojama ​ apgyvendinimo​teritorija - 9 pastatai. Iš jų: 7 skirti​apgyvendinimui ir poilsiui

1 skirtas registratūrai, administracijai ir maitinimo paslaugoms

1 skirtas SPA centro administracijai ir SPA centro teikiamoms paslaugoms

SPA centras​- 1 pastatas su rekonstruojama dalimi:

Korpusas A​ : rekonstruojama esamo pastato dalis, skirta sportiniam baseinui

Korpusas B​: SPA centro teikiamos poilsio pobūdžio paslaugos

Pastatas skirtas ​ kavinėms, restoranams ir komercinės paskirties paslaugoms - nuomojamomis patalpomis, skirtomis parduotuvėms

Palei upę kuriami ​ universalios paskirties paviljonai - 6 pastatai, kurie skatintų veiklas prie upės, kurios būtų orientuotos į pasyvaus laisvalaikio leidimą.

Bendruomenės centro komplektas - 4 pastatai, 3 iš jų su rekonstruojamomis dalimis:

Korpusas A​ : rekonstruojamas pastatas, 1 aukšto patalpos skirtos restoranui, 2 aukštas skirtas atvirai ekspozicijų salei, galerijai, su galimybe transformuoti į renginių salę.

47

Korpusas B​ : 1 aukštas skirtas vietinei komercijai, kuri skatintų vietos produkto kūrimą ir suteiktų patalpas, kuriose galima tuo produktu prekiauti. 2 aukštas skirtas naujos teritorijos administracijai, ofisams, kurie skirti darbuotojams, dirbantiems su naujos teritorijos plėtra, veiklų skatinimu, ugdymo sritimis, taip pat savanoriams.

Korpusas C​: rekonstruojamas pastatas skirtas vaikų dienos centrui. Taip bus skatinamas jaunų žmonių aktyvumas, patalpos naudojamos įvairiems būreliams, tokiems kaip šokiai, teatras, taip pat vaikų renginiams.

Korpusas D​ : Vyresnio amžiaus žmonių, senjorų užimtumo centras. Patalpos skirtos veiklų plėtrai, kurios būtų suinteresuotos skatinti vyresnio ir senyvo amžiaus žmones aktyviai veikti Biržų bendruomenės gyvenime, kurti, užsiimti daržininkyste, bendrauti tarpusavyje.

II ETAPAS:

Kuriamos ​ papildomos laikino apgyvendinimo patalpos​ , kurios skatintų turizmą ir suteiktų galimybę apsistoti Biržuose ilgesniam laikotarpiui.

Naujas ​ aktyvaus laisvalaikio centras ​ su riedlenčių parku, patalpomis, skirtomis alpinizmui, bei kitokiomis į jaunimą orientuotomis veiklomis

48

III ETAPAS:

IV ETAPAS:

Naujas ​ gyvenamųjų pastatų kompleksas​ , skatinantis gyventojus keltis į miesto centrinę dalį šalia naujai formuojamo rekreacinio visuomeninio komplekso.

Komplektas, skirtas Biržų savivaldybei​ , su idėja kurtis šalia naujai formuojamos teritorijos, stebėti Biržų miesto gyventojų atgyjantį aktyvumą, bei geresnėmis galimybėmis prisitaikyti prie Biržų gyventojų poreikių ir adaptuotis prie naujų pokyčių augant naujai traukos teritorijai.

Profesinio mokymo įstaiga​ , skatinant gyventojus pasilikti siekti aukštesnio išsilavinimo gimtajame mieste.

Sporto kompleksas​ , kuris suteiks naujų galimybių aktyviam Biržų miesto gyvenimui, sukurs naujas galimybes būrelių plėtrai ir karjeros siekimo sporto srityje galimybes jaunesniems Biržų gyventojams.

Skaitykla / biblioteka​ , viešojo pobūdžio, skirta gyventojų savarankiškam švietimui bei pasyvaus laisvalaikio zonomis, skirtomis mokiniams, taip pat profesinio lavinimo mokyklos studentams.

49

PROJEKTO PASIŪLYMO TECHNINIAI IR EKONOMINIAI RODIKLIAI

Konkurso sąlygose biudžetas nėra numatytas, tačiau siūloma projekta vystyti keturiais etapais. Tokiu būdu bus galima prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, stebėti pokyčius ir prisitaikyti prie miesto poreikių ir galimybių, pirmines lėšas skiriant šiems etapas nuoseklia tvarka.

Konkurso pateikta teritorija: 90.170 m2 Papildomai nagrinėjamos teritorijos plotas: 52670 m2

I ETAPAS: Teritorijos plotas: 69138 m2 Naujai projektuojamų pastatų antžeminis plotas: 8586 m2 iš kurių renovuojamas antžeminis plotas: 3065 m2 SPA centro ir poilsio namų antžeminis plotas: 3090.51 m2 Bendruomenės centro antžeminis plotas: 3280 m2 Žaliųjų zonų plotas: 40505 m2 Kietųjų ir minkštųjų dangų plotas: 20049 m2 Siūlomas aukštingumas: iki 12 m

50

II ETAPAS: Teritorijos plotas: 17080 m2 Naujo užstatymo antžeminis plotas: 5978 m2 iš kurių renovuojamas antžeminis plotas 3330 m2 Siūlomas aukštingumas: iki 12 m renovuojamų pastatų: iki 20m

III ETAPAS: Teritorijos plotas: 12316 m2 Gyvenamosios teritorijos antžeminis plotas: 4050 m2 Siūlomas aukštingumas: iki 15m

IV ETAPAS: Teritorijos plotas: 24632 m2 Administracinių pastatų antžeminis plotas: 1125 m2 Ugdymo centro antžeminis plotas: 2000 m2 Sporto centro antžeminis plotas: 6240 m2 Bibliotekos antžeminis plotas: 1180 m2 Siūlomas aukštingumas: iki 15 m

51

SUSISIEKIMAS

AUTOMOBILIŲ TRANSPORTAS: Siekiant kuo geriau integruoti teritoriją į miestą ir gerinant susisiekimą pratęsiamos senos automobilių judėjimo trasos ir kuriami nauji pėsčiųjų ir dviratininkų takai.

Automobilių susisiekimas yra stiprinamas tarp Kęstučio ir Respublikos gatvių, taip pat siekiama sutvarkyti Parodos ir Dvaro gatves taip gerinant naujai rekonstruotos teritorijos pasiekiamumą. Norint sukurti daugiau galimybių pasiekti teritoriją iš Respublikos gatvės automobiliu, į sklypo pasiekiamumo sistemą įtraukiama ir Liepų gatvė nuo Respublikos gatvės (pietinės) pusės.

PĖSTIEJI IR DVIRATININKAI: Pėsčiųjų susisiekimo trasos yra pagrindinis uždavinys, todėl siekiama ne tik pratęsti esamus takus, bet ir sukurti naujas galimybes pėstiesiems pasiekti teritoriją. Pagrindinė nauja susisiekimo galimybė yra nai tiesiamas pagrindinis tiltas tarp rytinės ir vakarinės Agluonos upės pakrančių, kuri pagreitins patekimą iš vienos upės pusės į kitą ir sutaupys net iki 15-os minučių, priklausant nuo kur iki kur yra einama. Taip pat siekiama sukurti dvi

52

papildomas jungtis tarp Gimnazijos gatvės ir pietrytinės teritorijos dalies bei Dvaro gatvės ir šalia Biržų alaus gamyklos siūlomos daugiabučių teritorijos.

Atsižvelgiant į dabartines pėsčiųjų trasas yra matomas didelis poreikis keliauti pėsčiomis nuo vakarinės buvusio geležinkelio teritorijos dalies link gimnazijos, todėl siūloma apjungti naujo pagrindinio tilto tranzitinę ašį su Stoties gatve. Tokiomis priemonėmis naujai formuojama teritorija tarps praeinama visomis kryptimis ir pasieks didesnį gyventojų susidomėjimą ir joje siūlomose veiklose ir paslaugose.

Taip pat siekiama įveiksminti upės vaidmenį naujai formuojamoje teritorijoje, todėl siūloma sukurti pėsčiųjų takus palei upės krantines pradedant Respublikos gatve iki pat Kęstučio gatvės, o nuo jos pratęsti pasivaikščiojimo takus iki pat Biržų pilies teritorijos taip apjungiant gamtines, kultūrines ir rekreacines zonas į vientisą grandinę.

53

KOMPLEKSO APLINKOS SUTVARKYMO SPRENDINIAI

Gamtinę aplinką planuojamoje teritorijoje stengiamasi išlaikyti kuo natūralesnę, taip kuriant žalio miesto įvaizdį. Esamuosiuose žaliuose plotuose paliekama kuo daugiau jau natūraliai susiformavusios žalumos, o pramoninėje teritorijoje yra kuriamos šios pagrindinės gamtinės grupės: ● Medžių alėjos ● Dirbami daržai, sodai ● Vidinės uždaros žaliosios erdvės

Šias gamtines priemones stengiamasi įjungti į renesansinio miesto koncepciją, todėl dauguma šių erdvių yra skaidomos taisyklingomis stačiakampių ir kvadratų formomis, taip sukuriant vientisesnę idėjinę išraišką.

Taip pat į bendrą gamtinę grandinę yra įjungiama upė. Prie jos krantinių yra prisitaikoma, jos nėra performuojamos, palei vakarinę Agluonos upės krantinę yra kuriamas pasivaikščiojimo takas.

54

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU

Projektuodami detalizuojamą teritoriją stengėmės ją įjungti į bendrą žaliąjį miesto tinklą. Išsaugojant jau esamą gamtinį reljefą gerinti jo kokybę, jį pratęsti ir formuojant naujas erdves paversti patraukliu, nenutrūkstamu žaliuoju ryšiu miesto gyventojams.

Siūloma pratęsti jau esamas dviračių bei pėsčiųjų trasas, kurios dominuotų ir detalizuojamoje teritorijoje, bei sumažintų automobilių eksploataciją mieste, prisidėtų prie taršos mažinimo.

Apėmus didesnę teritoriją sprendiniuose siūlome panaudoti jau esamą mokyklos stadioną, bei aplink jį kurti sporto bazę, kurios kūrimui prireiktų mažiau resursų, būtų išnaudojami jau šalia esantys gamtiniai plotai.

Atveriant neišnaudotas ir apleistas prieigas prie upės, jas sutvarkyti ir sukurti patogias priėjimo vietas gyventojams, bei suaktyvinti vandens (baidarių, irklenčių) sportą/pramogas.

55

Taip pat sprendiniuose siūlome panaudoti jau esamus , bet nefunkcionuojančius buvusios pieninės pramoninėje teritorijoje esančius pastatus. Naudojant inovacines technologijas juos transformuoti ir taip sutaupyti gamtinių išteklių, bei mažiau kenkti aplinkai vengiant pastatų griovimo ir skatinant rekonstrukcijos darbus.

56

ARCHITEKTŪRINĖ KONCEPCIJA

Projekte yra detalizuojamos dvi I-am etapui priklausančios pastatų grupės: SPA centras su gretima apgyvendinimo teritorija ir ​ bendruomenės centro kompleksas​ .

Toliau yra aptariami minėtieji architektūriniai objektai.

57

SPA CENTRAS PROGRAMA

SPA centro projektavimo metu yra atsižvelgiama į šiuos kriterijus: ● Pasiekiamumo galimybės ● Siekis didinti turizmą ● Lankytojų - vietinių ir turistų skaičius bei poreikis tiek Biržų gyventojų, tiek turistų naudojimui ● Teikiamos paslaugos, kurios skatina žmonių aktyvumą ● Kokybiška ir ekologiška architektūrinė išraiška ● Idėjinis visos teritorijos vientisumas ● Senų pastatų integracija ir renovacija SPA centro teikiamos paslaugos orientuojasi į pasyvų ir aktyvų laisvalaikius, taip pat stengiamasi suteikti kuo įvairesnes paslaugas išnaudojant ganėtinai mažą sklypo plotą teikiant pirmenybė atviroms ir laisvai formuojamoms erdvės, universalioms patalpoms, erdvėms, o ne uždariems koridoriams.

SPA centro programa: ● Įėjimai iš alėjos gyventojams ir iš viešbučio pusės viešbučio lankytojams ● Sportinis baseinas treniruotėms bei laisvam plaukiojimui ● Masažų zonos ● Poilsio ir miego zonos ● Bendravimo zonos ● Arbatos gėrimo, meditacijų zonos ● Baseino zona ● Sukūrinių vonių zonos ● Baras ● Sezoninė lauko zona poilsiui prie baseino ● Jogos zona ● Laisvai formuojama renginių erdvė, su galimybe naudoti vakarėliams ir diskotekoms ● ● Antrame aukšte yra kuriamos ofisų patalpos, skirtos verslams: ○ Atviro ofiso patalpos ○ Konferencijų salės ○ Pasitarimų kambariai ○ Virtuvėlė ○ Stogo terasa įmonės renginiams

58

SKLYPO PLANAS

1 2 3 4 5

SPA centras SPA centro administracija Viešbučio administracija / maisto paslaugos Maži apgyvendinimo namai Dideli apgyvendinimo namai

ATSIŽVELGIMAS Į KONTEKSTUS Svarbus atsižvelgimas į vietos kontekstą: Pirmenybė yra teikiama šiems kontekstams: ● Istorinis kontekstas ● Kultūrinis kontekstas SPA centro ir viešbučio architektūrinės išraiškos atspindžiai: ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ●

Istorinės raidos įamžinimas ir pratęsimas Naujo tvaraus ir ekologiško miesto įvaizdžio kūrimas Pagarba miestui būdingui medžiagiškumui Vietos gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas, poilsio ir laisvalaikio kokybės gerinimas, naujų veiklų ir galimybių pasiūla Naujų technologijų panaudojimas Ekologiškos architektūros kūrimas Universalus, visų poreikių žmonėms prieinamas dizainas Miesto-mieste koncepcija, mikroklimato kūrimas Viešųjų ir privačių darbo erdvių kūrimas, kuriose Biržų gyventojai gali kurti vietos produktą ir juo laisvai prekiauti Susisiekimo gerinimas Vidinių žaliųjų erdvių kūrimas, žalio miesto koncepcijos kūrimas Architektūra - atviras kūnas - atviros konstrukcijos ir skaidrios erdvės

59

1 aukšto planas

60

2 aukšto planas

Kuriant objekta buvo svarbu išlaikyti žalią ne tik aplinką, bet ir pačius pastatus, todėl kuriamas objektas yra iš medinių konstrukcijų, o renovuojama pastato dalis išlieka mūrinė (raudonų plytų). Taip pat pastato stogai yra apželdinami, taip sukuriant ne tik žalesnę aplinką, bet taip pat ir lengviau susitvarkant su vandens nuotekų galimais pertekliais lietingu metu, ypač virš sportinio baseino dalies.

Stogo planas

Fasadas 1-8

Fasadas G-A

Pjūvis A-A

61

SPA CENTRO KOMPLEKSO FUNKCINĖS SCHEMOS

62

BENDRUOMENĖS CENTRAS PROGRAMA

Bendruomenės centro projektavimo metu atsižvelgiama į šiuos kriterijus: Patogu pasiekiamumas Senųjų pastatų integracija ir unikalumo išryškinimas teritorijoje Skirtingų hierarchijų lauko erdvės jungiančios kompleksą Vientisa architektūrinę idėja visam kompleksui Sąryšis su kitais teritorijoje projektuojamais pastatais Jautrus požiūris į gamtinę aplinką ir jos tausojimas, santykis su gamta Siekis kurti jaukias ir patrauklias erdves bendruomenei Siekis pasiūlyti įvairių veiklų skirtingoms amžiaus grupėms Kokybiška popamokinė veikla miesto vaikams Nuomojamo ploto pasiūla ne tik socialinėms veikloms ar švietimui bet ir vietinei komercijai

Bendruomenės centro kompleksas skirtas miesto gyventojų laisvalaikiui, norima pasiūlyti laiką leisti savo mieste turiningai, gamtos apsuptyje.

Dėmesio skirti vietinei produkcijai ir gamybai.

Ypač varbi orientacija į vaikų popamokinę veiklą, siekis sukurti jiems užsiėmimų, fizinio meninio bei protinio lavinimo būrelių, kurie skatintų domėjimąsi, lavintų pasaulėžiūrą, užtikrintų kokybišką laiką jiems augant, skatintų mokytis ir siekti išsilavinimo pabaigus mokyklą.

Bendruomenės centro 1-ojo kompleksinio pastato programa:

● Pagrindinis ėjimas iš pagrindinės alėjos gyventojams ir restorano lankytojams. Lankytojams atvykstantiems automobiliu stovėjimo vietos ir patekimas į kompleksą iš Vakarų pusės ● Restoranas gyventojams, miesto svečiams ● Banketinės salės privačioms šventėms ● Baras ● Sezono metu galimybė priimti restorano lankytojus ir lauko terasoje ● Patogus priėjimas terasuotais takais prie upės

Antrajame aukšte: ● Galerija ir erdvės skirtos meno darbų parodoms, nedideliems pobūviams. ● Transformuojama salė didesniems bendruomenės renginiams ● Galimybė apjungti salės ir galerijos erdves didesniems renginiams, šventėms ● ● ● ● ● ● ● ● ● ●

63

● Bendra sezoninė lauko erdvė jungianti bendruomenės centro pastatus

● ●

● ● ● ●

● ● ●

Dienos centro 2-ojo kompleksinio pastato programa:

Atvira didelė erdvė dienos centro lankytojams, gali būti pritaikoma renginiams ar būrelių pasirodymams Terasuota laiptų vestibiulyje kurioje yra galimybė vesti užsiėmimus vaikams ar susirinkimus bendruomenei, atlikti įvairias užduotis ar tiesiog leisti laisvalaikį Šokių/ baleto salė Kovos menų salė Menų klasės Namų ruošos klasės

Antrajame aukšte

Atviros koridorių erdvės antrasoliniame aukšte, skirtos leisti laikui su kitais dienos centro lankytojais, atlikti kitiems individualiems darbams Teatro studija/ palėpė Šachmatų, žaidimų klasės

64

ARCHITEKTŪRA IR KONTEKSTAI

Projektuojant kompleksą didelė reikšmė skirta vietos istoriniam bei kultūriniam kontekstams. Nors buvusi pramoninės žemės paskirtis išnyksta, tačiau išsaugoma architektūra mena praeitį.

Bendruomenės centro architektūrinės išraiškos atspindžiai: ● Krantinės kraštovaizdžio puoselėjimas,, žalios miesto koncepcijos trasų tęstinumas ● Ekologiškos, tvarios ir tausojančios aplinką architektūros kūrimas ● Senos ir naujosios architektūros sąjunga ● Naujų technologijų panaudojimas renovacijoje ● Gamtinės upės pakrantės sąjunga su architektūra ● Vidinių erdvių kūrimas, erdvių hierarchijos nuoseklumas ir išlaikymas ● Transformuojamų vidinių erdvių kūrimas, patalpų panaudojimo galimybių įvairovė ● Vietinio verslo skatinimas, darbo vietos ir patalpų produkcijai kūrimas ● Susisiekimo teritorijoje patogumas ● Susisiekimo gerinimas miesto kontekste ● Architektūros darna su aplinka ● Tvari ilgaamžė medžiaga - saugotina vertybė

Projektuojant kompleksą didelis dėmesys skiriamas ir žmogui, bendruomenės nariui, kuris juo naudosis. Siekis pritraukti jaunus žmones pamilti aplinką kuri juos supa sukurti turiningo laisvalaikio leidimo erdves šalia gamtos. Taip pat visai bendruomenei pasiūlyti įvairių veiklų, naujų nepažintų užsiėmimų. Esant palankioms salygoms vystyti agrokultūrą plačiai išsidėsčiusioje krantinėje.

Todėl projektas vystomas ne tik pastatų viduje, bet ir išorėje. Siekiama apjungti skirtingais etapais suplanuotus užstatyti kvartalus. Numatoma jog jie galėtų veikti atskirai ir savarankiškai, tačiau eigoje sujungus į vieną tinklą išryškėtų platesnis vaizdas atkuriantis nutrūkusias Biržų miesto gijas.

65

Bendruomenės centro komplekso pirmasis detalizuojamas korpusas (restoranas/galerija)

Pirmojo korpuso 1 aukšto planas

Pirmo aukšto patalpų eksplikacija:

66

Pirmas komplekso korpusas (galerija, salė)

2 aukšto planas Antro aukšto patalpų eksplikacija:

Antrajame aukšte projektuojamos atviros erdvės su galimybe jas pamažinti, atskirti į kelias transformuojamomis pertvaromis esant mažesnių, atskirų parodų poreikiui. Tačiau norint planuojant didesnius renginius ar šventes erdvė paverčiama į vientisą salę.

67

Bendruomenės centro komplekso antrasis detalizuojamas korpusas (dienos centras)

1 aukšto planas

Pirmo aukšto patalpų eksplikacija:

68

2 aukšto planas

Antro aukšto patalpų eksplikacija:

Šis bendruomenės centro pastatas skirtas bendruomenės laisvalaikio užimtumui. Jame projektuojamos įvairios meno būrelių salės, menų klasės ar klasės skirtos atlikti vaikų darbams, kuriuos jie galėtų atlikti po pamokų dienos centre. Vestibiulyje projektuojama laiptuota erdvė per du aukštus, skirta pramogoms, bendravimui, paskaitų vedimui ar pasirodymams.

Antrajame aukšte įkuriama jauki antrasolinio tipo palėpė, šiame aukšte didžiąją dalį ploto užima teatro studija, bei administracinės centro patalpos.

69

Projektuojant objektus svarbu išlaikyti darną komplekse ir bendros aplinkos kontekste. Tačiau atskiriems pastatams taikomi individualūs poreikiai.

Pasirinkta išsaugoti išlikusių pastatų laikančiąsias konstrukcijas, išorinį plytų mūrą kuris tarnauja ir kaip puošybos, medžiagos detalė. Siekiant mūrą paversti dominuojančia medžiaga šalia parinktas stiklas kuris kontrastuoja, tačiau puikiai dera su plytomis. Viduje stogą laiko medinių gegnių konstrukcijos atkartojančios buvusią šlaitinio stogo formą.

1-as komplekso pastatas: Meno galerija/ restoranas

Fasadas E-A

Fasadas 1-4

Pjūvis A-A

Pjūvis B-B

2-as komplekso pastatas: Vaikų dienos centras

Fasadas G1-A1

70

Fasadas 4-8

PROJEKTE NAUDOJAMI RĖMĖJŲ GAMINIAI

SFS INTEC - projekto pagrindas yra medinės konstrukcijos ir medinės apdailos pastatai, todėl SFS INTEC medienos tvirtinimo technologijos dėka galima tvirtinti didžiąją dalį teritorijos projekto statymo metu.

WICONA ​ - Projekte yra naudojama daug fasadinių sistemų, kurios turi būti sandarios. Taip pat, norint užtikrinti tvarumą ir perdirbant griaunamų pastatų medžiagas galima aprūpinti dalį objekto fasadinių sistemų perdirbtomis medžiagomis su ​ WICLINE 115 ir ​ WICTEC technologijomis. Be to, pirmame aukšte yra naudojamos stumdomos stiklinės pertvaros, todėl yra reikalinga ​ WICSLIDE​technologija.

SCHOMBURG ​ - projekto metu yra siekiama restauruoti esamus raudonų plytų objektus, vienas jų yra konvertuojamas į baseiną, vienas į vaikų dienos centras bei restoranas/galerija, todėl jiems bus naudojama ​ Building Restoration Technology - ​ INTERIOR WATERPROOFING​, kartu su ​ AQUAFIN​, ASOCRET-M30​ir ​ THERMOPAL​produktais.

Taip pat bus naudojamas ​ Hidroizoliacijos įrengimas ir plytelių klijavimas viešuose dušuose ir plaukimo baseinuose​ , ​ siekiant užtikrinti baseinų kokybę ir rinktis tos pačios įmonės teikiamas paslaugas.

RENSON - šalia SPA centro esančiame viešbutyje yra siekiama sukurti kuo patrauklesnę lauko atmosferą, taip pat skatinti žmones mėgautis gamta ir leisti laiką lauke, ypač pritraukiant turistus šiltuoju metų laiku. Todėl bus naudojamos trijų tipų ​ PERGOLOS​ : ​ Camargue​ , ​ Algarve Canvas ir ​ Camargue Skye​.

Kiti projekte naudojami rėmėjų produktai:

BETONO MOZAIKA ​- teritorijos tvarkymo metu šalie detalizuojamos teritorijos siekiama atskirti paviršių dangas pėstiesiems nuo mašinų, tačiau iškyla poreikis kai kuriais pėsčiųjų takais iki pastatų privažiuoti aptarnaujančiam transportui bei suteikti galimybę gaisrinėms. Todėl yra naudojama kieta danga. Tam bus naudojamos įvairaus tipo trinkelės: ​Grindinio trinkelės GT 2-8​ , ​GTB 2-8​ir ​Eco 600x400x80​ .

ISORT - Esančioje didelėje teritorijoje atsiranda didelis suoliukų, šiukšliadėžių poreikis,taip pat dviračių stovai. Svarbu tai, kad gaminiai yra ekologiški ir tuo pat modernūs. Projekte bus naudojami šie gaminiai: ​šiukšliadėžės rūšiavimui “CLOUD​ ”, peleninės “KAIZEN”​ , ​šiukšliadėžės šunų ekskrementams “DOG WASTE BIN”​ , suoliukai “JUJOL”​ir ​dviračių stovai “ARKUS”​ .

71

NAUDOTI ŠALTINIAI

• Trancik, R. 2017 Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos. VGTU leidykla: Technika, Vilnius.

• Biržų istorijos apybraižos. Vilnius : Danielius, 2006 (Vilnius : Standartų sp.)

Apimtis: 338, [1] p., [8] iliustr. lap. : iliustr., faks., portr. ; 25 cm Pastabos: Bibliogr. išnašose Tiražas 1000 egz.

• Biržų istorijos apybraižos II. Vilnius : Danielius, 2018 (Vilnius : Standartų sp.)

Apimtis: 338, [1] p., [8] iliustr. lap. : iliustr., faks., portr. ; 25 cm Pastabos: Bibliogr. išnašose Tiražas 1000 egz.

• ​https://vandkunsten.com/en/projects/life-before-the-city-a-city-for-life

• ​https://www.adept.dk/projects

72

VI LNI AUSGEDI MI NO TECHNI KOSUNI VERSI TETAS STUDENTAI :Domi nykasLavr i novi či us,RusnėMi dvi kyt ė KOMANDOSVADOVAS:Dal i aDi j oki enė,Audr i usAmbr asas SAVI VALDYBĖ,TERI TORI JA:Bi r žai ,Apl ei st aspr amoni ni sr aj onas

BI RŽŲMI ESTOAPLEI STO I NDUSTRI NI O RAJONO RENOVACI JOSPROJEKTI NI S PASI ŪLYMAS -„ RENESANSI ŠKASDAUGI AFUNKCI SKLASTERI S“ ANALOGAI

ANALOGAI

PROJEKTOAPRAŠYMAS Pr oj ekt o r ekonst r ukci j os pagr i ndas yr a par emt as Bi r žų mi est o i st or i nės r ai dos pagr i ndu - r enesansi ni o mi est o ur bani st i ni s model i s.

Nauj aif or muoj amoj et er i t or i j oj e susi j ungi aski r t i ngos t i pol ogi j os,kur i ospadeda sukur t imi est omi est e st r ukt ūr a.Joj esusi pi naši osf unkci j os:r ekr eaci nėser dvės,komer ci nės paski r t i es obj ekt ai ,mai t i ni mo pasl augos,poi l si o pasl augos,spor t oi rmoksl ocent r ai,ver sl o pl ėt r aiski r t iof i saii rpat al pos,r engi ni ųer dvės,gyvenamosi ospaski r t i espat al pos, vi et os l auko t ur gavi et ėms i rvi et os pr odukt o gamybaibeipr ekybai ,admi ni st r aci nės paski r t i es past at aii rbendr uomenės cent r as su j auni moi rsenj or ųuži mt umocent r ai s.

Ter i t or i j os ur bani st i nė i rar chi t ekt ūr i nėi šr ai škossukur i avi ent i sąat r enovuot oi rį j ungt oįbendr ami est or i t mąst r ukt ūr ą.Kur i amosnauj ossusi si eki moašys,kur i ųpagal bapager ėj a t r anspor t o,pėsči ųj ųi rdvi r at i ni nkų susi si eki mas t ar p apl i nki ni ųkvar t al ų,t ai ppatst i pr i namaj ungt i st ar pdvi ej ųAgl uonosupi ųkr ant i ni ų.Kur i aminauj it akaipal eikr ant ussuj ungi a t er i t or i j ąi rsuj auegzi st uoj anči ai spagr i ndi ni ai sBi r žųmi est ot r aukost aškai smi est osenami est yj e.

Ar chi t ekt ūr i ni ai s el ement ai s yr apabr ėži amasBi r žųmi est oi st or i ni schar akt er i s,sukur i antmoder nųkl ast er į .Renovuoj amii st or i nęver t ęt ur i nt yspast at ai ,kur i ųi šski r t i ni sbr uožas yr a Bi r žams būdi ngas r audonų pl yt ųmūr as,oj įpapi l donauj imedi ni ųkonst r ukci j ųi rskai dr i ųst i kl oel ement ųpr at ur t i nt it ūr i ai .Toki ubūduyr ai šski r i amat ai ,kasyr asenai rnauj a.

Pr oj ekt as t ai p patspr endži ai rši ai sl ai kai s vi enas svar bi ausi ųpr obl emų-t var umą,ekol ogi škosapl i nkoskūr i mą,uni ver sal ųdi zai ną,pr i t ai kyt avi sųpor ei ki ųžmonėms,t ai ppat nauj ųt echnol ogi j ų pr i t ai kymo gal i mybes,t ai pl ei dži antmi est uineat si l i kt inuo di dži ųj ų mi est ų augi mo t endenci j ų.Kur i amosnauj oser dvėsi rt ūr i aisut ei ki agal i mybępamat yt i pl ači asgal i mybesi novaci j ųsr i t yj ei rpar odyt ipl ači asgal i mybest i ekj auni ems,t i ekvyr esni oj oamži ausmažesni ųmi est el i ųgyvent oj ams.

Švi et i mo Komer ci j a

Pagr i ndi ni air ėmėj ai :

Par t ner i ai :

Pasl augų Spor t o

Admi ni st r aci nė

Gyvenamoj i

Vi suomeni nė

I nf or maci ni aipar t ner i ai :