AGLĖ REKREACIJAI PRITAIKYTAS MIŠRIOS PASKIRTIES PASTATŲ KOMPLEKSAS BIRŽŲ MIESTO CENTRINĖJE DALYJE ESANČIOS APLEISTOS PRAMONINĖS TERITORIJOS KONVERSIJOS PROJEKTINIS PASIŪLYMAS
2020
turinys ĮVADAS
PIRMAS SKYRIUS ANALIZĖ
04 05 06 08 10 14 18 19 20 21 22 23
Biržų miesto analizė nacionaliniu ir regioniniu mastu naudojantis geografinėmis informacinėmis sistemomis
Biržų miesto žemės naudojimo būdų analizė ir palyginimas
Biržų miesto gamtinio karkaso nagrinėjimas ir viešųjų erdvių kokybės įvertinimas Gatvių profilių tyrimas, kelių dangos kiekio skaičiavimai ir siūlymai infrastruktūros gerinimui
Socialinė Biržų miesto gyventojų apklausa
ANTRAS SKYRIUS VIZIJA
Vertybių diagramos sudarymas, tikslų išsikėlimas, strateginės projekto gairės
Pirminių idėjų įvertinimas atsižvelgiant į projekto strategiją
TREČIAS SKYRIUS TINKLAS
Viešųjų erdvių ir socialinių veiklų pasiskirstymas Biržų mieste
turinys
24 26 27 28 29 30 32 34 36 50 51 52
Biržų miesto specialusis judumo ir viešųjų erdvių tinklo planas
Patekimas į projektuojamą teritoriją
KETVIRTAS SKYRIUS DIZAINAS
Funkcinis teritorijos zonavimas, remiantis projekto strateginėmis gairėmis
Teritorijos planas, projektuojamos programos išsidėstymas
Skersinis teritorijos pjūvis, lietaus nuotekų vandens judėjimas upės slėnyje
Detalus programos aprašymas, pastatų funkcijų schema
Tamsaus paros meto vizualizacija, apšvietimo įrengimas
Šviesaus paros meto vizualizacijos, rėmėjų gaminių pritaikymas projekte
Investicijų pagrindimas, projekto sąmatos sudarymas
IŠVADOS
INFORMACIJOS ŠALTINIAI KOMANDOS SUDĖTIS
įvadas Sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Būtent tokios nuomonės ir buvome, peržvelgusios temas ir galiausiai nutarusios, jog bene problematiškiausia ir kartu perspektyvi teritorija glūdi pačiame šiauriausiame Lietuvos pakraštyje. Mus veikiai sudomino teritorijos svarba Biržų miestui ir potenciali galimybė centrinėje miesto dalyje įrengti erdvę gyventojų aptarnavimui ir rekreacijai, akcentuojant tiesioginį ryšį su upe, kuris šiuo metu yra nustelbtas nebeeksploatuojamų pramoninių pastatų. Ruošdamos projektą siekiame sukurti tokį traukos tašką, kuriame norėtų apsilankyti ne tik vietiniai gyventojai, bet ir miesto svečiai. Ši teritorija turėtų virsti miesto dvasią pabrėžiančia ir daug priežiūros nereikalaujančia vieta, skirta tiek lankytojams, tiek ir investuotojams. Globaliame urbanizuotų teritorijų kontekste yra apstu upių krantų sutvarkymo pavyzdžių, kurie ne tik sukuria gyventojų reikmėms pritaikytas gyvybingas erdves, bet ir atsižvelgia į natūralius upės ciklus ir ekosistemas, netrikdydami jų savaiminės veiklos. Mus įkvėpė vienas pirmųjų darniųjų urbanistų Jaime Lerner, dar septintame dešimtmetyje pasipriešinęs Kuritibos miesto Brazilijoje planuotojams, suvokęs, jog pastarųjų sprendimai gali visiškai sunaikinti miesto identiteto likučius. Tapatiname šią situaciją su pačiame Biržų centre panašiu istoriniu laikotarpiu pastatytais pramoniniais pastatais, užgožusiais priėjimą prie upės krantinės. Į projektą žadame įtraukti viešąsias erdves, kurių kurimo procese vadovausimės Kevino Lyncho ir kitų žymių miestų planuotojų principais. Stengsimės perprasti vietos svarbą miesto plotmėje, jos ryšius su aplinkinėmis teritorijomis ir paties miesto poreikius šiuolaikiniame kontekste. Norime sukurti pokytį, kuris yra ne tik matomas, bet ir jaučiamas.
04
analizė gamtinio ir urbanistinio karkaso tyrimas, siekiant surinktą informaciją naudoti projekto idėjos vystyme
BIRŽŲ MIESTO ANALIZĖ NACIONALINIU IR REGIONINIU MASTU NAUDOJANTIS GEOGRAFINĖMIS INFORMACINĖMIS SISTEMOMIS
SCHEMA NR.1
Bendroji teritorijos analizė pradėta nuo duomenų paieškos geografinėje informacinėje sistemoje bei internete. Ieškota medžiagos apie visą Biržų regiono esamą būklę, aiškintasi, koks yra santykis tarp gamtinio ir urbanistinio karkasų, kaip veikia transporto infrastruktūra, kokie yra viso rajono socialiniai rodikliai. Schemoje Nr.1 ryškiai raudonomis linijomis atitinkamai pagal jų storį vaizduojami pravažiuojančių per parą automobilių srautai. Ši schema ir daugybė kitų duomenų padėjo suprasti, jog didžiausi srautai į Biržų miestą plūsta iš Via Baltica magistralės. Kadangi, norint patekti į miestą, reikia išsukti iš pagrindinio kelio, Biržų miesto valdžia yra pasiryžusi stiprinti rekreacinio turizmo galimybes tam, jog ateityje lankytojų srautai gausėtų.
06
SCHEMA NR.2
Schemoje Nr.2 sužymėti pagrindiniai viso regiono socialinės infrastruktūros elementai bei pirminiai siūlomi autobusų maršrutai. Pastarieji buvo siūlomi su tikslu pritraukti daugiau lankytojų iš aplinkinių gyvenviečių. Tam būtų reikalingi dažnesni ir geriau subalansuoti autobusų maršrutai visomis pagrindinėmis kryptimis.
BIRŽŲ MIESTO ŽEMĖS NAUDOJIMO BŪDŲ ANALIZĖ IR PALYGINIMAS
08
SCHEMA NR.3
DIAGRAMA NR.6
SCHEMA NR.4
Pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO), minimalus žaliųjų erdvių ploto poreikis vienam gyventojui yra apie 10-15 m2. Diagramoje Nr. 6 lyginami dviejų, savo plotu ir gyventojų skaičiumi panašių miestų žaliųjų erdvių santykiai su PSO nustatytu standartu. Nors Biržų esamos situacijos rodiklis keturis kartus perkopia normą ir leidžia suprasti, jog šio miesto gamtinis karkasas mažiau pažeistas ir stabilesnis negu Gargždų, šie skaičiai parodo tik potencialą, o ne žaliųjų erdvių kokybę.
SCHEMA NR.5
09
Schemoje Nr.7 raudona spalva žymimos labiausiai pažeistos Biržų miesto gamtinio karkaso sritys, kurios turi nemenką potencialą būti atstatytos ir funkcionuoti kartu su Biržų regioniniu parku.
SCHEMA NR.7
Norint išsiaiškinti esamų viešųjų erdvių bei gamtinio karkaso elementų kokybę bei ateities panaudojimo potencialą, buvo sudarytas ekspertinis vertinimas pagal šešis kriterijus. Schemoje Nr.8 (žr. dešinėje) buvo vertinamas antropogeninis poveikis kiekvienai iš erdvių, taip pat nustatoma, ar jos yra integralios viso miesto judumo tinklo dalys, kaip dažnai šios erdvės naudojamos, ar platus šių erdvių vartotojų spektras ar jos yra prižiūrimos bei saugios ir ar pasirinktų erdvių vaizdingumas turi pridėtinę vertę. Atlikus vertinimą pastebėta, jog dauguma iš sričių turi labai gerus natūralumo ir vaizdingumo rodiklius, tačiau joms stinga integralumo ir pritaikymo įvairių tipų vartotojams.
SCHEMA NR.8
Taip pat buvo užfiksuotos zonos, kuriose visų rodiklių balai gana žemi, tačiau jos turi didžiulį potencialą būti vystomos. Kita vertus, kelios iš pažymėtų viešųjų erdvių negali pasigirti natūralumo įvertinimais, tačiau yra prižiūrimos ir gyvybingos. Galiausiai išnagrinėjus rezultatus buvo nustatyta didžiausia Biržų miesto viešųjų erdvių spraga svarbių jungčių trūkumas sudarė įspūdį, jog mieste nėra išvystyto vientiso viešųjų erdvių tinklo.
11
12
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ PANAUDOJIMO BŪDAI ĮVAIRIAIS METŲ LAIKAIS
Schemoje Nr.9 į penkias pagrindines kategorijas išskirstomos Biržų miesto viešosios erdvės. Šių kategorijų elementai, papildydami vienas kitą, kartu sudaro sistemą, kuriai šiuo metu trūksta vientisumo. Schemoje pateikti siūlymai, kaip kiekvienos kategorijos komponentai galėtų būti patobulinti ir kartu pagerintų miesto gyvenimo kokybę.
SCHEMA NR.9
GATVIŲ PROFILIŲ TYRIMAS, KELIŲ DANGOS KIEKIO SKAIČIAVIMAI IR SIŪLYMAI INFRASTRUKTŪROS GERINIMUI Vienas iš svarbiausių viešųjų erdvių tipų yra gatvė. Kokybiška gatvė formuoja ne tik kompozicinę miesto struktūrą ir identitetą, bet ir palaiko bendruomenių tarpusavio ryšius, prisideda prie sveikatingumo, darnumo bei ekonominės raidos. Be jokios abejonės gatvės užtikrina bendrą gyvenimo kokybę, todėl kuo didesnis dėmesys skiriamas gatvių infrastruktūrai planuojant urbanizuotą teritoriją, tuo aukštesnė bus ir visų keliais jungiamų sistemos elementų kokybė.
Atliekant analizę buvo tiriama, koks yra Biržų miesto santykis tarp automobilių srautų ir jiems skirtų asfaltuotų plotų. Buvo išsiaiškinta, jog pagrindinės miesto gatvės yra pusantro karto ar net dvigubai platesnės negu to reikalaujama pagal srautų dydį, o pėsčiųjų takai daugelyje vietų neatitinka pločio reikalavimų. Tai reiškia, jog dvigubai susiaurinus važiuojamąją dalį, likusioje dalyje galima būtų įrengti žaliąsias juostas, platesnius pėsčiųjų takus ir dviračiams pritaikytus takus, kurie šiuo metu egzistuoja tik Širvėnos ežero pakrantės zonoje. Diagramoje Nr.12 apskaičiuota, kokią dalį kelio dangų Biržuose sudaro automobiliams skirtos asfaltuotos gatvės ir kiek yra vertas ketvirtadalio arba pusės tokios dangos įrengimas bei išlaikymas. Už sunkiosios infrastruktūros įrengimo kaštus galima būtų vystyti žaliąją infrastruktūrą sutaupant apie 95% sumos.
SCHEMA NR.11
Schemoje Nr.10 aprašoma neigiama motorinių transporto priemonių įtaka miestų ekonomikai, produktyvumui ir gyvenimo kokybei. XXI-ojo amžiaus urbanizmui būdingos darnumo idėjos pradedamos vystyti gatvių profiliuose - kuriant žaliąją infrastruktūrą ir prioretizuojant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą.
DIAGRAMA NR.12
14
SCHEMA NR.10
15
Dviračių ir pėsčiųjų takai, skiriami žaliosios juostos
Dviračių ir pėsčiųjų takai tarp dviejų žaliųjų juostų
Platus pėsčiųjų takas ir žalioji juosta
Dvipusio eismo motorinių transporto priemonių gatvė, dviračių, pėsčiųjų takai ir žalioji juosta
SCHEMA NR.13
Schemose Nr.13 ir Nr.14 vizualizuojamos gatvių profilių vystymo idėjos. Pateikiami keli skirtingų kategorijų gatvių planai bei skersiniai pjūviai, kuriuose išryškėja žaliosios juostos bei platūs pėsčiųjų bei dviratininkų takai. Platesnėse gatvėse, turinčiose po kelias vienos eismo krypties juostas, vieną iš jų galima būtų transformuoti į papildomoms reikmėms pritaikytas zonas (aptarnavimui, laikinam sustojimui, žaliosioms salelėms ir viešojo transporto stotelėms).
16
Aukščiau ant esamų gatvių profilių schematiškai vaizduojamos bendrą gyvenimo kokybę užtikrinančios, į pėsčiuosius bei dviratininkus orientuotos intervencijos. SCHEMA NR.14
vizija
SOCIALINĖ BIRŽŲ MIESTO GYVENTOJŲ APKLAUSA Antrame analizės etape buvo vykdoma socialinė Biržų miesto gyventojų apklausa. Kadangi nenorėjome apsiriboti vien biržiečių komentarais socialiniame tinkle “Facebook”, pasiūlėme susitikti su visais norinčiais aptarti opiausias jų miesto problemas bei lūkesčius. Po susitikimo tapo aišku, jog ne visos pirminės prielaidos teisingos, o kai kurie duomenys kompiuterio ekrane gerokai prasilenkė su kasdienybę Biržuose leidžiančių gyventojų patirtimis. Žinoma, šia apklausa bei diskusijomis to ir buvo siekiama - tiesos ir svorio. Svorio, kurį analizei suteikia kontekstas, faktai, įvairūs požiūrio taškai bei poreikių tyrimai. Galiausiai visi surinkti ir aptarti duomenys buvo susisteminti ir tapo viena diagrama, dalijančia visus apklaustuosius į skirtingų poreikių kategorijas. Joje aiškiai pastebimos prekybos ir paslaugų sektoriaus spragos. Didžiausia dalis apklaustųjų visgi sutiko, jog mieste pasigenda vidaus pramogų, tokių kaip plaukimo baseinas, biliardo erdvės ar jaunimo laisvalaikio zonos, taip pat buvo plačiai diskutuojama apie trūkstamas lauko erdves, pritaikytas jaunimui. Kita vertus, biržiečiai nevengė išsakyti ir miesto infrastruktūros problemų, kurios atitiko mūsų išankstines prielaidas. Nuomonės sutapo kalbant apie gatvių ir takų tinklo vientisumą bei bendruosius miesto mobilumo rodiklius. Taip pat buvo išreikštas kokybiškų modernių gyvenąmųjų būstų poreikis su jiems pritaikytomis viešosiomis erdvėmis. Po šios apklausos buvo susidarytas konkretesnis ir pilnesnis Biržų funkcinės struktūros vaizdas, paremtas ne vien informacinių sistemų duomenimis, bet ir vietinių gyventojų sukaupta patirtimi.
DIAGRAMA NR.15
tikslų išsikėlimas, priemonės, kuriomis jie bus siekiami, ir bendra projekto vystymo strategija
Apibendrinus surinktus duomenis ir iškėlus hipotezes, trečiuoju etapu buvo siekiama pabrėžti, kokiomis vertybėmis yra grindžiamas projektas ir kokių tikimasi rezultatų. Tokiu būdu buvo sukurtas sąrašas tikslų bei uždavinių, kurie yra viso projektavimo proceso strateginės gairės. Jomis norima užtikrinti glaudų ryšį tarp trijų skirtingų miestą formuojančių sudedamųjų – gyventojų, ekonomikos ir gamtos. Ekologija. Viena iš svarbiausių Biržų miesto vertybių yra savo grožiu stulbinanti gamta, Iš anksto numatoma, jog projekte bus siekiama ne tik išsaugoti esamą gamtinį karkasą, bet ir jį sustiprinti kuriant naujas jungtis tarp žaliųjų erdvių. Taip pat vienas iš siekių yra panaudoti kuo įmanoma daugiau vietinių žaliavų ir negriauti pastatų dalių, kurios gali būti pakartotinai panaudojamos jas rekonstruojant ir sutvirtinant.
VERTYBIŲ DIAGRAMOS SUDARYMAS, TIKSLŲ IŠSIKĖLIMAS, STRATEGINĖS PROJEKTO GAIRĖS
Kitu etapu buvo fiksuojamos ir analizuojamos pradinės projekto idėjos, kiekvieną iš jų nutarta vertinti balais pagal tai, kaip jos atitiktų kiekvieną iš nustatytų tikslų. Vertinimas atliktas atsižvelgiant į kontekstualumą ir vietos poreikių tyrimo rezultatus, o juo siekta pagrįsti, kodėl vienos idėjos yra labiau tinkamos už kitas. Tai matoma trikampių formos diagramose - kuo didesnis paryškintasis įvertinimo trikampis, o jo kraštinės lygesnės, tuo aukštesni įvertinimai, o idėja universalesnė. Buvo nuspręsta pasirinkti tas idėjas, kurios labiausiai atspindi pirmines vertybes, o kartu sujungtos jos užpildo visus įvertinimo trikampių kampus - yra geriausiai įvertintos pagal visus rodiklius. Šios idėjos paryškintos galutinėje diagramoje Nr.17.
DIAGRAMA NR.16
Bendruomeniškumas. Atlikus analizę buvo pastebėta, jog Biržams yra būdinga glaudi bendruomenė, kurią savo projekto sprendiniais siekiame sustiprinti ir išplėsti. Visų pirma, siekiama užtikrinti, jog visi programos elementai sudomintų ir būtų prieinami kuo platesnei vartotojų auditorijai, nepaisant jų amžiaus, fizinio aktyvumo, socialinio statuso ar finansinės padėties. Tai reiškia, jog komplekse buvo kuriamos tokios erdvės, kurios pritrauktų kuo skirtingesnių vartotojų su įvairiomis patirtimis ir siekiais, kas sustiprintų bendruomenės tarpusavio ryšius. Antra, buvo norima pabrėžti psichologinius veiksnius, kurie kasdien nulemia laiko dalį, praleistą bendraujant su kitais žmonėmis. Todėl vienas iš tikslų buvo skatinti tarpusavio ryšį pasitelkiant tokius dizaino sprendimus, kurie neatribotų pastato nuo aplinkos, o veiktų tarsi jungtys tarp vidaus ir išorės. Taip pat buvo akcentuojamas transporto infrastruktūros spragų užpildymas atsigręžiant į pėsčiųjų ir dviračių eismą. Vienas iš uždavinių buvo tarp viešųjų erdvių sukurti kokybiškas pėsčiųjų ir dviratininkų jungtis, kurios padidintų mobilumą, švarą ir saugumą gatvėse. Verslumas. Projektuojant svarbu žinoti ne tik apytikslį reikalingų lėšų kiekį, bet ir numatyti būdą, kaip projekto investicijos ateityje galėtų atsipirkti. Efektyviausiai funkcionuoja finansiškai subalansuotos teritorijos, kurių pelnas yra ne mažesnis už išlaidas, todėl formuojant uždavinius buvo nutarta į programą įtraukti verslumą skatinančias ir investicijas pritraukiančias funkcijas, tokias kaip prekyba, paslaugos, gamyba ir administravimas. Taip pat koncentruojamasi į specializuotą prekybą ir smulkųjį verslą, kuris užtikrintų vietinių pajamų augimą.
DIAGRAMA NR.17
21
tinklas sujungimas naujais ryšiais, buvusių jungčių atkūrimas ir vientisos miesto judumo sistemos užtikrinimas
SCHEMA NR.18
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ IR SOCIALINIŲ VEIKLŲ PASISKIRSTYMAS BIRŽŲ MIESTE Pirmas žingsnis formuojant vientisą sistemą yra aiškus visų sistemos elementų identifikavimas. Kadangi veiklų įvairovė yra svarbus urbanizuotos teritorijos gyvybingumo rodiklis, o strategiškai norėta akcentuoti rekreacinio pobūdžio veiklas, schemoje Nr. 18 buvo išskirti įvairiu mastu lankomiausi ir žinomiausi Biržų miesto karštieji taškai arba vietos, kurios aktualios tiek vietiniams, tiek ir visos šalies ar net kitų šalių gyventojams. Daugiausia tai kultūrinio paveldo teritorijos, aktyvaus laisvalaikio leidimo zonos bei pasyviai rekreacijai skirtos vietos. Kiekviena zona kategorizuojama pagal pritaikymą skirtingo amžiaus vartotojams. Žalia spalva pažymėtas esamas viešųjų erdvių tinklas sujungia svarbiausius miesto vandens telkinius šiaurės-pietų kryptimi. Šioje zonoje užfiksuota didžiausia veiklų įvairovė. Kadangi projektuojama apleista pramoninė teritorija yra strategiškai palankioje vietoje tiek tranzito, tiek savo įtakos zonos prasme, buvo nutarta ją prijungti prie viešųjų erdvių sistemos išplečiant tinklą vakarų kryptimi. Ši teritorija pažymėta oranžine spalva, o šalia schematiškai vaizduojamos naujos, viešųjų erdvių sistemą papildysiančios veiklos. Siekiame, jog kiekvienas planuojamo vientiso viešųjų erdvių tinklo elementas būtų lengvai pasiekiamas dviračiu ar pėsčiomis, šiuo tikslu apskritimais schematiškai vaizduojamas atstumas, kurį dviračiu galima nuvažiuoti per nurodytą laiką.
BIRŽŲ MIESTO SPECIALUSIS JUDUMO IR VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TINKLO PLANAS
Antruoju žingsniu nuspręsta atkurti judumo planą. Tai buvo daroma planu Nr. 19 prioretizuojant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą bei sujungiant visą viešųjų erdvių sistemą taip, jog iš bet kurio jos taško būtų įmanoma nesunkiai patekti į visus kitus taškus. Dėl šios priežasties siūloma keisti daugiausiai motoriniam transportui skirtus neefektyvius gatvių profilius į tokius, kurie aiškiai pabrėžtų pėsčiųjų ir dviratininkų pirmenybę. Tokiu būdu didžioji dalis gatvių taptų žalesnės ir gyvybingesnės, o kokybiška, ne vien į automobilius orientuota infrastruktūra skatintų žmones dažniau rinktis ekologiškesnes judėjimo mieste alternatyvas. Kadangi miestas yra turtingas savo istoriniu paveldu bei saugomomis ir prižiūrimomis gamtinėmis teritorijomis, jų įtaką Biržų identitetui siekiame sustiprinti šiais sprendimais. Taip pat bendrajame plane yra paryškintas viešųjų erdvių tinklas ir jo tarpusavio koreliacija su planuojama transporto infrastruktūros sistema. Greta schematiškai pavaizduotos sunumeruotos svarbiausios Biržų miesto viešosios erdvės. Šiuose aksonometriniuose vaizduose atsispindi kiekvienos iš erdvių vaidmuo visos sistemos kontekste, taip pat vaizduojama socialinius ryšius stiprinanti patobulinta kelių ir takų infrastruktūra. Pati ryškiausia plane pažymėta teritorija - viso projekto epicentras, kurį su visa viešųjų erdvių sistema jungia stiprinamas gamtinis karkasas bei išvystyta takų sistema.
Nuo pat projektavimo pradžios tapo aišku, jog nors planuojama teritorija yra strategiškai patogioje ir vaizdingoje vietoje, visi keliai ties ja nutrūksta, o išlikę tėra vos keli gyventojų praminti takai Agluonos upės pakrantėje. Išsiaiškinti, kuriose vietose turėtų būti teritorijos prieigos, o kurios sklypų dalys galėtų būti kertamos pagrindinių tranzito ašių, buvo pasitelktos surinktos žinios apie esamų prieigų ir takų būklę.
24
PLANAS NR.19
25
dizainas
PATEKIMAS Į PROJEKTUOJAMĄ TERITORIJĄ
vertybes ir tikslus atspindinčių, miesto funkcinę struktūrą papildančių erdvių sukūrimas bei vizualizavimas
SCHEMA NR.20
Schemoje Nr. 20 matoma, jog šiaurinė teritorijos dalis ribojasi su Parodos ir Dvaro gatvėmis, kurios statmenai veda link pagrindinės horizontalios miesto ašies - Kęstučio gatvės. Vadovaujantis pirmine strategija vystyti teritoriją prioretizuojant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą, buvo nuspręsta palikti tik vieną jau egzistuojančią prieigą automobiliams - iš Parodos gatvės. Taške, kuriame Parodos gatvė labiausiai priartėjusi prie teritorijos ribos, nutarta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Pastarosios dydį, talpą ir dizainą nulėmė teritorijoje būsimų pastatų vartotojų poreikiai bei bendroji projekto strategija, kuri numato kuo didesnį žaliųjų erdvių kiekį, kuo mažesnį automobiliams reikalingo asfalto plotą ir pralaidžių medžiagų naudojimą kaip alternatyvą. Projektuojant aikštelę taip pat buvo laikomasi visų įteisintų, reglamentuose skelbiamų reikalavimų. Aptarnaujančiajam transportui pritaikoma vieno iš pagrindinių takų, vedančių į teritorijos centrą, atkarpa. Apklausus gyventojus buvo nuspręsta dviejose vietose įrengti pėsčiųjų tiltelius per Agluonos upę. Šiauriau įrengto tilto tikslas yra kuo greičiau pasiekti Rotušės gatvę, kuri veda link pagrindinės Biržų miesto ašies. Antrasis tiltas aptarnautų piečiau įsikūrusį, anapus upės plytintį daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą bei Biržų Saulės gimnaziją. Tokiu būdu būtų sujungiamos abiejų Agluonos upės krantų gyvenamosios teritorijos. Taip pat paliekami gyventojų praminti takai upės pakrantėje ir ties Siauruko bėgiais vakarų pusėje. Buvo nutarta, jog efektyviausia panaudoti jau esamą takų tinklą, nes jis geriausiai atspindi lankytojų judėjimo kryptis ir nurodo tikslus. Visi, teritoriją kertantys, maršrutai pritaikyti tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, tiek žmonėms su negalia. Toks prieigų išdėstymas yra palankiausias siekiant užtikrinti srautų pratakumą, geresnį pasiekiamumą pėstiesiems ir vientiso judumo plano išpildymą.
“Agluonos upės pavadinimas kilo nuo tarmiško žodžio aglė, reiškiančio eglę.” Taip atsirado projekto pavadinimas.
FUNKCINIS TERITORIJOS ZONAVIMAS
TERITORIJOS PLANAS, PROJEKTUOJAMOS PROGRAMOS IŠDĖSTYMAS
Nustačius teritorijos prieigas išryškėjo dvi pagrindinės srautų judėjimo ašys. Pirminėje funkcinėje schemoje Nr. 21 šios dvi ašys susikerta paryškintoje zonoje, kuri formuoja visos teritorijos centrą. Aplink šias ašis nuosekliai išdėstomos naujos funkcijos - pietvakarių pusėje eksploatuojami grūdų elevatoriai ir rytuose pratekanti Agluonos upė sudaro palankias sąlygas teritorijoje funkcijas paskirstyti taip, jog pamažu iš industrinės jos pereitų į komercinę, vėliau gyvenamąją, sporto ir galiausiai pasyvios rekreacijos šiaurės rytų pusėje. Į programą taip pat įtraukiama nebeeksploatuojamų Siauruko bėgių zona, kuri kol kas yra naudojama ne pagal pirminę paskirtį - kaip pėsčiųjų takas. Siekiame šią naująją paskirtį išplėsti ir paversti egzistuojantį bėgių maršrutą saugia, patogia ir gyvenamąsias teritorijas su Širvėnos ežeru sujungiančia sistemos atkarpa, pritaikant ją vietinės ūkininkų ir amatininkų produkcijos prekybai.
SCHEMA NR.21
Centrinė planuojamos teritorijos dalis talpintų didžiausią kiekį funkcijų, čia būtų apjungtos svarbiausios gyvenimo sritys - namai, darbas, laisvalaikis ir gamta. Todėl centre formuojama aikštės tipo erdvė, pritrauksianti tiek gretimame bute gyvenančius ar biure dirbančius, tiek papietauti ar išgerti kavos su šviežiomis bandelėmis atėjusius, tiek parką aplankyti, sodinukų įsigyti, dviračius ar baidares išsinuomoti atvykusius, o gal tiesiog tramplinais norinčius pasivažinėti lankytojus. Funkcijų pasirinkimą taip pat lėmė ir bendrajame Biržų miesto plane numatyti teritorijų užstatymo tipai. Papildomai šiai teritorijai numatomas ir strateginis planas gretimai žemės ūkio koncerno teritorijai tam atvejui, jei įmonė nutartų išsikelti arba keisti esamų pastatų paskirtį. Grūdų elevatorių bei juos jungiančių tiltų zona galėtų tapti nardymui skirtais baseinais bei ekskursijų erdvėmis, o kiti koncerną aptarnaujantys pastatai veiktų kaip grūdines kultūras tiriančios ir eksperimentus atliekančios laboratorijos. Tokiu būdu teritorija nebūtų tiesiogiai skirta gamybinei veiklai, tačiau neštų jai pelną ir be didelių investicijų galėtų tarnauti kitiems tikslams.
PLANAS NR.22
29
Atliekamas skersinis pjūvis per visą teritoriją, rodantis reljefo aukščio pokyčius, kurie lemia lietaus nuotekų vandens tekėjimo kryptį ir drėgmės pasiskirstymą. Kadangi Agluonos upės slėnis yra žemiausioje teritorijos dalyje, visas paviršinis vanduo suteka į upės vagą arba laikosi jos baseino teritorijoje. Atlikus analizę buvo išsiaiškinta, jog dabartinėse pakrantės zonose kaupiasi kritulių drėgmė, todėl nutarta šiose vietose išplėsti kranto nendrių želdynus, atliekančius vandens filtravimo ir nukreipimo funkciją. Pėsčiųjų takas pakrantės srityje pakeliamas ant neaukštų polių tokiu būdų jį apsaugant nuo pavasarinių potvynių.
31
6 Poilsio namai Rytiniame pakraštyje prie pat upės kranto įsikūręs pats mažiausias teritorijos pastatas, kurio konstruktyvas išsilaikęs bemaž geriausiai. Projekte numatyta jo paskirties nekeisti - ji yra ir bus gyvenamoji, tačiau Agluonos upės artumas ir vaizdingumas suteikė prielaidą paversti šį pastatą laikino apgyvendinimo vieta, kurioje galėtų apsistoti Biržų miesto lankytojai. Nuo šio pastato ant upės kranto specialiai suprojektuotu taku galima vos per 10 minučių patekti į Biržų centrą. 7 Lauko medelynas Rytinė teritorijos dalis tampa 3500 m2 botanikos skveru, kuriame gyvai eksponuojamos tankiai susodintos vietinės augalų rūšys, o takelių tinklas tikslingai painus tik šioje teritorijos dalyje – norima sukelti paslaptingumo ir natūralumo įspūdį. Šis vaizdingas, iš visų pusių matomas parkelis ne tik sukuria ryšį tarp kranto linijos ir gyvenamųjų pastatų, bet ir tampa reikšminga gamtinio karkaso jungtimi. Centrinėje skvero dalyje esančio pastato stogas panaikinamas, o medinis karkasas sutvirtinamas, impregnuojamas ir paliekamas kaip atvira lauko erdvė, skirta šiltuoju metų sezonu laikyti lauko augalų produkciją. Medinis karkasas dalinai atlieka užuovėjos funkciją, tačiau yra visiškai pralaidus ir netrukdo sodinukų priežiūrai. 8 Augalų parduotuvė Su centrine teritorijos aikšte ribojasi specializuota augalų ir sodo reikmenų parduotuvė, stikliniais perregimais fasadais imituojanti šiltnamį ir kviečianti kiekvieną apžiūrėti įvairiausių rūšių sodinukų, kuriais prekiaujama ištisus metus. Iš uždaresnės vakarinės pastato dalies pamažu pereinama į beveik visiškai atvirą rytų pusėje, kuri parko taku jungiasi su šalia esančiu medelynu. Šie du pastatai drauge sudaro botanikos parkos centrą, pro kurį sunku praeiti neaplankius bent vienos parduotuvės. 9 Nuomos punktas Strategiškai patogioje vietoje – kur Agluonos upė daro vingį – sukuriamas nuomos punktas, kuriame pro šalį taku einantys lankytojai gali išsinuomoti dviračius, riedučius, paspirtukus, ar netgi sėsti į baidares ir pasileisti link Širvėnos ežero. Kaip ir lauko medelyno, šio pastato karkasas sustiprinamas, o kinta stogas ir fasadų apdaila. Šalia statinio įrengiama lauko terasa su vaizdu į upę.
SCHEMA NR.23
1 Vietinės prekybos zona
Palei istorinius Siauruko bėgius projektuojamas pėsčiųjų ir dviračių takas taptų vietinių prekiautojų traukos centru, senuose traukinių vagonuose būtų įrengiami prekystaliai, tad rekreacija nebebūtų vienintelė Siauruko funkcija ir į šią teritoriją imtų plūsti didesnis kiekis žmonių. Kadangi norima suaktyvinti vietinius ūkininkus ir amatininkus, čia siūloma erdvė būtų skirta jų produkcijai. 2 4 5 Modernūs gyvenamieji daugiabučiai Tam, kad būtų užtikrintas ne vien sezoninis, o nuolatinis teritorijos gyvybingumas, ir erdvės neištuštėtų atvėsus orams, į programą nutarta įtraukti gyvenamąją funkciją. Atsižvelgiant į leistiną sklypo užstatymo tankumą ir intensyvumą bei į viso projekto strategiją, buvo atsisakyta minties rekonstruojant pastatus pristatyti daugiau kaip vieną papildomą aukštą. Taip pat buvo remtasi žymaus architekto K.Aleksanderio teorija, jog daugiau kaip keturių aukštų pastatai verčia žmones jaustis nejaukiai. Ir, nors ši teorija skirtingomis aplinkybėmis pasireiškia labai nevienodai, į teritorijos planavimo strategiją buvo įtraukta kaip vertinga gairė siekiant sukurti artimesnį ryšį tarp vidaus ir išorės. Gyvenamieji dviaukščiai pastatai skaidomi į skirtingų dydžių butus tam, jog juos įsigyti galėtų įvairesnes pajamas gaunantys ir skirtingų poreikių turintys žmonės. Aplink pastatus įrengiamas apšvietimas, patogūs priėjimo takai, dviračių stovai, žaliosios erdvės ir teritorijos prieigose esanti automobilių stovėjimo aikštelė. 3 Biurų pastatai
Vakarinėje teritorijos dalyje esantį pastatų kompleksą siūloma dalinti į tris funkcines zonas su tikslu maksimaliai išnaudoti erdvių potencialą tarpusavyje kombinuojant kelias skirtingas paskirtis. Viena iš jų – administracinė, skirta įmonėms, norinčioms savo veiklai išsinuomoti biuro patalpas, arba verslo startuoliams, ieškantiems naujų perspektyvų. Biurams pritaikomi kelių tipų pastatai su didelėmis transformuojamomis erdvėmis bei smulkioms įstaigoms ar pavieniams asmenims skirtomis patalpomis dideliais langais. Gyvenamieji loftai Kadangi siekiama užtikinti gausią vartotojų įvairovę, neapsiribota tik vienos rūšies gyvenamaisiais būstais. Greta biuro pastatų įrengiamas naujos tipologijos gyvenamasis pastatas, kurio paskirtį iš pramoninės keičiant į gyvenamąją prireiks mažiausiai investicijų. Tokio tipo būstą galės įsigyti mažesnes pajamas gaunantys miestiečiai arba jaunimas. Pagrindinis skirtumas nuo daugiabučių pastatų tas, jog visi loftai yra aukštomis lubomis, pailgais langais ir dalinai turi antrus aukštus, skirtus privačioms patalpoms. Specializuotos parduotuvės Pietinis šios pastatų grupės objektas skirtas smulkioms, specializuotas prekes ar paslaugas siūlančioms įstaigoms, kas skatina vietinių verslų kūrimąsi ir bendradarbiavimą. Pirmame aukšte įrengiamos plačios vitrinos pėsčiųjų takams atveria interjero vaizdą. Tokiu būdu kuriamas ryšys tarp pastato ir aplinkos.
10 Kepykla Seniau šioje teritorijos zonoje buvo įsikūrusi kepykla, kurios akmeninės sienos, nors apdegusios, yra išlikusios iki šiol. Siūloma vakarinėje pastato dalyje įrengti naują kepyklą sutvirtinant senąsias sienas ir išlaikant konstruktyvo autentiškumą.
Kavinių zona Gerokai vėliau pastatas įgijo keletą mūrinių priestatų, kuriuos pamažu ėmė glemžtis laikas, tačiau, pašalinus suirusius stogus, atnaujinus esamas konstrukcijas ir gausiai įstiklinus, rytinė pastato dalis tampa pagrindiniu teritorijos centro traukos tašku – pastate esanti kepykla, vietoje parduodanti savo produkciją, o likusią dalį išvežanti į parduotuves, bei kitos pastate įsikūrusios jaukios maitinimo įstaigos su lauko terasomis kviečia akimirkai prisėsti ir pailsėti. 11 Jaunimo lauko erdvė Piečiausiai stūgsantis pastatas ypatingas išlikusiais dviem kaminais, kurie, kartu su apgriuvusiomis konstrukcijomis naudojami aktyvių jaunimo pramogų lauko erdvei formuoti. Šis pastatas, kaip ir medelynas, yra naudojamas tik laukui skirtoms veikloms ir nebus apšiltinamas, tik sutvirtinamas ir dalinai dengiamas nauju stogu. Čia įrengti įvairių rūšių tramplinai, tam tikros pastato dalys veikia kaip lauko treniruokliai, o kaminams pritaikoma unikali funkcija – jie virsta laipiojimui skirtomis sienutėmis. Visa erdvė projektuojama taip, jog joje nestigtų veiklų, be to, vakarinė griuvėsių dalis yra dengta, todėl joje galima rasti lankytojų net ir lyjant lietui.
Renginiams skirta zona Prie pietinės griuvėsių sienos šliejasi neaukšta, nuo galimų potvynių apsaugota medinė pakyla, skirta nedideliems renginiams ir veikianti kaip koncertų salė po atviru dangumi. Ši zona gali būti pritaikoma pagal renginių pobūdį, pavyzdžiui, prie pakylos gali būti montuojami aliuminio profiliai, skirti apšvietimo bei garso aparatūros tvirtinimui. Scenai pasirinkta strategiškai patogi vieta, supama natūralių riboženklių – upės ir augmenijos. Nutarta, jog renginiai, stebimi natūralesnėje aplinkoje, paliks didesnį įspūdį negu į juos žvelgiant iš tribūnų. Taip pat siekta, jog ši erdvė būtų atokiau nuo gyvenamųjų pastatų tam, kad būtų maksimaliai sumažinamas renginių metu keliamas šurmulys. Sporto aikštynas Renginių stebėjimo zona Pamažu iš jaunimo erdvės pereinama į komandiniam sportui pritaikomą piečiausią teritorijos dalį, apsuptą vaizdingos upės pakrantės ir milžiniškų grūdų elevatorių. Šio kontrastingo kraštovaizdžio akivaizdoje būtų susirenkama žaisti krepšinio, tinklinio ar kitų sportinių žaidimų. Taip pat greta įrengtas pėsčiųjų tiltas būtų tiesioginė jungtis su Biržų Saulės gimnazija ir jos futbolo stadionu. Visa likusi pietinė teritorijos dalis su paliekama neliesta ir pritaikoma renginių stebėjimui. Kadangi šioje teritorijos dalyje yra išlikusi didžiausia dalis nepažeistų medžių, norima juos išsaugoti ir šią sritį paversti tankiau apželdintu plotu, kurį su projektuojamu parku jungtų pakrantės želdiniai. 12
Projektuojant buvo diskutuojama apie teritorijos eksploatavimo sąlygas, kurioms didelę įtaką turi saugumo pojūtis. Kitaip tariant, projekte stengiamasi maksimaliai didinti socialinę kontrolę įrengiant apšvietimą, atvirus fasadus su vitrininiais langais, didelį kiekį įėjimų, bei nepaliekant tamsių, uždarų zonų. Šios priemonės užtikrina gerą matomumą ir sumažina galimo nusikalstamumo riziką.
34
35
Pro rekonstruotos augalų parduotuvės galinį išėjimą patenkama į botanikos skverą ir lauko medelyną, kuris įrengiamas sutvirtinus esamą medinio karkaso konstrukciją bei pritaikius ją augalams kaip atramą ir dalinę apsaugą nuo vėjo ar kaitrios saulės.
37
Centrinėje teritorijos dalyje plyti aikštė, apjungianti visas pagrindines komplekso funkcijas - komercinę, gyvenamąją, paslaugų, administracinę ir rekreacinę. Apačioje vaizduojamas kavinėms ir kepyklai siūlomas rekonstruotas pastatas atlieka dar ir gamybinę funkciją, kurią norima atgaivinti.
Teritorijos šiaurės vakaruose numatoma automobilių stovėjimo aikštelė klojama iš drėgmei laidžių trinkelių. Taip pat šioje dalyje įsikūrę rekonstruoti biurų pastatai. Dideliais langais užtikrinamas pakankamas natūralios šviesos srautas.
VISUOSE PASTATUOSE NAUDOJAMI KONSTRUKCINIAI BEI INŽINERINIAI SPRENDIMAI
NAUDOJAMOS SENŲ PASTATŲ RESTAURAVIMO SISTEMOS
LAUKO TERASŲ ĮRENGIMO PASIŪLYMAI
NAUDOJAMI LANGAI
NAUDOJAMI IŠMANIEJI SKAITLIUKAI
39
APLINKOS TVARKYMUI NAUDOJAMAS APŠVIETIMAS, FONTANAI, DANGOS
40
Agluonos upės krantas išlaikomas natūralus arba apželdinamas papildomai, ant polių įrengiant pėsčiųjų ir dviratininkų prieigas prie vandens. Tuo siekiama valyti upės vandenį ir sukurti jaukią atmosferą. Dviejose vietose abu krantai sujungiami - pastatomi nauji pėsčiųjų tiltai.
41
Gyvenamieji pastatai įrengiami rekonstruojant ir modernizuojant senuosius, tokiu būdu juos paverčiant patrauklia vieta gyventi. Būstus supa funkcijų įvairovė bei viešosios erdvės, o privatumą šioje zonoje sukuria esami ir specialiai projektuojami želdynai. Kaip ir visus kitus programos pastatus, šiuos jungia vientisas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas.
42
NAUDOJAMI SISTEMINIAI SPRENDINIAI PLOKŠTIEMS STOGAMS BEI TAIKOMOS TECHNINĖS GAMINIŲ SPECIFIKACIJOS ŠLAITINIAMS STOGAMS NAUDOJAMI LANGAI
NAUDOJAMOS FIBROCEMENTO PLOKŠTĖS FASADŲ APDAILAI
Judant pietų kryptimi akį patraukia jaunimui skirta erdvė buvusio pastato griuvėsiai. Sutvirtinus išlikusias sienas bei kaminus čia įrengti tramplinai, laipiojimo sienutės ir kitos aktyvaus laisvalaikio pramogos.
NAUDOJAMOS SENŲ PASTATŲ RESTAURAVIMO SISTEMOS
NAUDOJAMOS ŠILDYMO, ŠALDYMO IR ORO KONDICIONAVIMO SISTEMOS
44
Prie pat upės kranto esantis senas, medinio konstruktyvo pastatas paverčiamas nuomos punktu, kuriame sezoniškai įsikūrusios įmonės praeiviams siūlo išsinuomoti dviračius, paspirtukus, riedučius ir baidares. Pastatas yra pusiau atviras, su stikliniais fasadais, kurie gali buti transformuojami.
NAUDOJAMI SISTEMINIAI SPRENDINIAI PLOKŠTIEMS STOGAMS BEI TAIKOMOS TECHNINĖS GAMINIŲ SPECIFIKACIJOS ŠLAITINIAMS STOGAMS
NAUDOJAMI LANGAI
NAUDOJAMOS ŠIUKŠLIADĖŽĖS
NAUDOJAMOS TRINKELĖS IR BORDIŪRAI
LAUKO TERASŲ ĮRENGIMO PASIŪLYMAI
45
Renginių zonoje įrengiamos koncertinei įrangai prritaikytos konstrukcijos, sudarant geresnes sąlygas vietiniams renginiams vykti bei pritraukiant naujų. Renginiams nevykstant šios konstrukcijos gali būti naudojamos besitreniruojančių sportininkų arba instaliacijoms mieste demonstruoti.
46
NAUDOJAMOS ALIUMINIO SANTVAROS, ANT KURIŲ KABINAMA APŠVIETIMO, GARSO IR KITŲ SISTEMŲ ĮRANGA
LAUKO TERASŲ ĮRENGIMO PASIŪLYMAI
47
Kavinės interjere siekiama kurti modernų industrinį stilių. Pabrėžiant esamus pastato akcentus bei medžiagiškumą, perteikiamas naujos erdvės ryšio su senąja jausmas. Apdailai naudojamų specifinių sunkių ir šiurkščių medžiagų kombinacija bei optimalus natūralios ir dirbtinės šviesos santykis sukuria jaukią aplinką.
NAUDOJAMI TERMOSTATAI SU EKRANU, JUNGIKLIAI IR KIŠTUKINIAI LIZDAI SU USB JUNGTIMIS
49 NAUDOJAMI STOGLANGIAI
NAUDOJAMA IŠMANIOJI GAISRO APTIKIMO SISTEMA
INVESTICIJŲ PAGRINDIMAS, PROJEKTO SĄMATOS SUDARYMAS Pavadinimas
KAVINĖ
KEPYKLA
GYV. NAMAS Nr.1
GYV. NAMAS Nr.2
GYV. NAMAS Nr.3
GYV. NAMAS Nr.4
Paskirtis
maitinimo
gamybos
gyvenamoji
gyvenamoji
gyvenamoji
gyvenamoji
3
Statinio tūris, m
1700
700
2300
4300
2400
2500
1 m3 kaina
201,75 €
129,38 €
156,52 €
156,52 €
156,52 €
156,52 €
Pastato vertė
342 975 €
90 566 €
359 996 €
673 036 €
375 648 €
391 300 €
Pavadinimas
GYV. NAMAS Nr.5
OFISAI Nr.1
OFISAI Nr.2
OFISAI Nr.3
OFISAI Nr.4
SPEC. PARDUOTUVĖS
Paskirtis
gyvenamoji
administracinė
administracinė
administracinė
administracinė
paslaugų
3
Statinio tūris, m
280
770
1500
130
1300
1800
1 m3 kaina
156,52 €
164,02 €
164,02 €
164,02 €
164,02 €
154,59 €
Pastato vertė
43 826 €
126 295 €
246 030 €
21 323 €
213 226 €
278 262 €
Pavadinimas
AUGALAI
MEDELYNAS
NUOMOS PUNKTAS
GATVĖS KULTŪRA
TAKAI
MED. TAKELIAI
prekybos
prekybos
sandėliavimo
sporto
pėsčiųjų
pėsčiųjų
2050
650
900
2200
9310
2835
1 m kaina
143,12 €
143,12 €
104,92 €
199,27 €
47,41 €
269,13 €
Pastato vertė
293 396 €
93 028 €
94 428 €
438 394 €
441 387 €
762 984 €
Pavadinimas
TILTAI
PARKINGAI
ŽELDYNAI
TERASOS
GRIOVIMAS
pėsčiųjų
2 sl. danga
rekonstruojama
lauko
negyvenamoji
425
2090
6240
1030
1300
Paskirtis 3
Statinio tūris, m 3
Paskirtis 3
Statinio tūris, m 3
1 m kaina
294,05 €
73,21 €
6,42 €
88,73 €
24,38 €
Pastato vertė
124 971 €
153 009 €
40 061 €
91 392 €
31 694 €
Viso
5 727 226 € #REF! #REF!
#REF! #REF!
PREKYBOS IR PASLAUGŲ GAMYBOS projektavimo GYVENAMOJI
Nuo pat pradžios buvo išsikeltas tikslas kuo labiau sumažinti galimas finansines išlaidas. To buvo siekiama rekonstruojant esamus pastatus ir nestatant naujų, taip pat naudojant vietines žaliavas ir renkantis taupiau energiją eikvojančius gaminius. Kadangi projektas urbanistinis, sąmatos skaičiavimai yra apytiksliai, atlikti pagal nekilnojamojo turto statybinės vertės kainyno normatyvus.
50
0,0
išvados Projekte buvo vadovaujamasi visais ekologiško planavimo principais, siekiant sukurti kokybiškas kombinuotas gyvenamąsias, darbo ir poilsio erdves. Projektiniame pasiūlyme numatytos skirtingų funkcijų erdvės, pritaikytos įvairių poreikių turintiems žmonėms, taip pat įtraukiama socialinius ryšius stiprinanti patobulinta kelių ir takų infrastruktūra. Pervarkomi neefektyvūs gatvių profiliai. Projektu taip pat skatinamas lankytojų tarpusavio ryšys pasitelkiant tokius dizaino sprendimus, kurie neatriboja pastatų nuo aplinkos, o veikia tarsi jungtys tarp vidaus ir išorės. Didinant žaliųjų erdvių kiekį ir užtikrinant jų kokybę eksploatavimo laikotarpiu, atstatomas gamtinio karkaso vientisumas ir užpildomos jo spragos. Koncentruojamasi į specializuotą prekybą ir smulkųjį verslą, kuris užtikrins vietinių pajamų augimą.
0,0
Siekiant, jog planuojamos teritorijos pelnas būtų ne mažesnis už išlaidas, į programą įtraukiamos verslumą skatinančios ir investicijas pritraukiančios funkcijos.
Visi šie sprendiniai priimti siekiant teritoriją paversti gyvybinga, žalia ir pelninga.
SCHEMA NR.24
šaltiniai
komanda
• https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/800a25c0f61d11e39cfacd978b6fd9bb/asr • Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ patvirtinimo pakeitimo • https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.301807/asr • Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas • https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/46c841f290cf11e98a8298567570d639?jfwid=oou0h96kz • Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas • A Pattern Language: Towns, Buildings, Construction Christopher Alexander, Sara Ishikawa, Murray Silverstein • The Image of the City Kevin Lynch • Architects’ Data Ernst Neufert • ŠEŠELGIS, Kazys. (1996) Lietuvos urbanistikos bruožai. Vilnius. • https://www.birzai.lt/ • http://www.visitbirzai.lt/lt/lankytinos_vietos • https://www.birzuparkas.lt/ • Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynas NTK2020 (pastatai) SISTELA • https://vimeo.com/ondemand/urbanized2 • https://www.fabrications.nl/portfolio/ • https://www.dezeen.com/2015/05/03/oma-fondazione-prada-art-centre-gold-leafcladding-wes-anderson-cafe-milan/ • KAVALIAUSKAS, P. (2011). Kraštovaizdžio samprata ir planavimas. Vilnius: Vilniaus universitetas. • BELL, S. (1999). Landscape pattern, perception and process. UK: Taylor & Francis.
52
LAURA ALEKNAVIČIŪTĖ
IEVA KUODŽIŪTĖ
AISTĖ STULGYTĖ
MINTAUTĖ RASLANAITĖ
53