Gargždai by STRUCTUM

STRUCTUM KONKURAS „IŠMANUSIS MIESTAS VI”

GARGŽDŲ MIESTO CENTRINĖS DALIES URBANISTINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA IR PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI AIŠKINAMASIS RAŠTAS

VILNIUS 2020

VGTU KOMANDA:

Edvin Voiskunovič Vilius Priščepionokas Kotryna Žirgulytė

VADOVAI:

Raimund Stupak Donaldas Trainauskas

TURINYS 1 ĮVADAS

2 LITERATŪROS IR PROJEKTŲ STUDIJA

3 URBANISTINĖ ANALIZĖ

4 URBANISTINĖS - ARCHITEKTŪRINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA

5 ARCHITEKTŪRINĖS DETALIZACIJOS

- problematika ir objektas - tikslas - uždaviniai

- literatūros apžvalga - urbanistinių - architektūrinių projektų studija

- istorinė urbanistinė raida - teisinė bazė galiojančių reglamentų aprašymas - teritorijos padėtis - susisiekimo sistema - gamtinė situacija - užstatymas - erdvinė sistema - socialinė infrastruktūra - ekonominė infrastruktūra - išvados

- detalesnė istorinė analizė - urbanistinė-architektūrinė idėja - urbanistinės-architektūrinės plėtros koncepcija

- naujasis Gargždų turgus. Edvin Voiskunovič - kino teatro rekonstrukcija. Vilius Priščepionokas - teismo pastato rekonstrukcija. Kotryna Žirgulytė

ĮVADAS

PROBLEMATIKA IR OBJEKTAS Planuojamos intervencijos teritorija yra svarbioje miesto centro vietoje - šalia Gargždų miesto istorinio branduolio. Tačiau, šios teritorijos problematiškumą kuria po II pasaulinio karo istorinį užstatymą pakeitę sovietiniai modernistiniai pastatai, kurie deformavo buvusią istorinę kvartalų ir erdvių struktūrą. Yra likusios tik tam tikros šių struktūrų užuominos, kurias išvystė čia nuo seno gyvenę žydai. Planuojant urbanistinę-architektūrinę intervenciją šioje teritorijoje yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog miestas yra išlaikęs pagrindinių istorinių gatvių ašis, kas turėtų būti laikoma vertybe. Remiantis šia mintimi, yra logiška ieškoti senųjų gatvių arba kvartalų struktūros atstatymo galimybių integruojant šiandieninius ir būsimus žmonių poreikius. Taigi, būtų palanku taikyti urbanistinės regeneracijos principus šioje miesto dalyje, kadangi tai atkurtų istorinę miesto būklę ir sukurtų naujų erdvių, kurios atgaivintų miesto centrinę dalį esamame urbanistiniame audinyje.

TIKSLAS Atsižvelgiant į atliktą urbanistinę analizę ir bendruomenės poreikį, parengti Gargždų miesto centrinės dalies urbanistinės-architektūrinės plėtros koncepcija ir projektinius pasiūlymus konkretiems objektams.

UŽDAVINIAI 1. Apžvelgti literatūrą, kurioje yra pateikiamos įžvalgos apie miesto centrų regeneraciją ir apžvelgiamos pagrindinės problemos. 2. Išanalizuoti analogiškuose projektuose pateikiamus miesto centrinių dalių urbanistinėsarchitektūrinės regeneracijos sprendimus. 3. Atlikti Gargždų urbanistinę-architektūrinę analizę. 4. Parengti Gargždų miesto centrinės dalies urbanistinę - architektūrinę plėtros koncepciją ir detalizuotus projektinius pasiūlymus pasirinktiems objektams šioje teritorijoje.

Įvadas

ÄŽvadas

LITERATŪROS IR PROJEKTŲ STUDIJA

LITERATŪROS APŽVALGA Istorinių miesto centrų rekonstravimas Remiantis Dalios Dijokienės straipsniu „Senamiesčių ir istorinių centrų rekonstravimas Lietuvoje: vertybių nustatymas, metodiniai principai, plėtros modeliavimas“ , beveik visų didžiųjų Lietuvos miestų centrinės dalys turi istoriškai susiklosčiusias vertingas urbanistines struktūras – senamiesčius, istorinius miestų branduolius ar miesto užuomazgą menančius urbanistinius darinius. Centrinės miesto dalies urbanistinė renovacija priklauso nuo istorinių miesto dalių tvarkymo koncepcijų. Lietuvoje esame paveldėję turtingą mokslinę/tiriamąją urbanistikos paveldo vertybių nustatymo metodiką, apsaugai įgyvendinti yra sukurta įstatyminė bazė, tvarkymui realizuoti parengti ir rengiami reglamentai, tačiau istorinių miesto dalių vystymo(si) procesas yra beveik nevaldomas: arba vyksta chaotiškai, arba nevyksta visai. Pradiniame Lietuvos urbanistikos paveldo vertingų objektų išaiškinimo ir įteisinimo etape darbą atliko architektai Algimantas Miškinis ir Antanas Pilypaitis.Pirmasis tyrinėjo visą Lietuvos urbanistikospaveldą (darbą pradėjo 1955 m.), o antrasis – planingai formuotus XVI a. antroje pusėje – XVIII a. Lietuvos miestus ir miestelius (darbą pradėjo 1958 m.). XXI a. urbanistikos paveldo objektų kokybiniai tyrimai atliekami pasitelkiant ne tik vizualinius natūros stebėjimus bei grafinę stebimų objektų analizę, bet ir naudojant šiuolaikines kompiuterines programines įrangas. Urbanistikos paveldo mokslinių tyrimų ir vertybių nustatymo retrospektyvą Lietuvoje galima būtų išreikšti tokia tendencija: ■ darbų pradžioje vyravo kiekybiniai tyrimai, jų tikslas buvo atrinkti tuos pavyzdžius, kurie atspindėtų urbanistikos paveldo savitumus Lietuvoje; ■ vėliau vyko kokybiniai tyrimai (kai kurie lygiagrečiai kiekybiniams) – atliekami detalūs urbanistinių objektų tyrimai, nusakomos vertybės, apibrėžiamos jų teritorijos, modeliuojama perspektyvinė plėtra; ■ atgavus Lietuvos nepriklausomybę, po 1990 m. vėl grįžtama prie kiekybinių urbanistikos paveldo objektų tyrimų – naujos teritorijos įgauna paveldosauginį statusą. „Urbanistikos paveldo vertybėmis laikomos tos plano, užstatymo, tūrinės ir erdvinės kompozicijos visumos dalys, elementai ir formos, kurios: 1) yra reikšmingos viso Lietuvos urbanistikos paveldo ar atskirų jo objektų raidai bei jos savitumams atskleisti, fiksuoti, pažinti; 2) lemia ir įprasmina paveldo objektų kompozicijos brandumą ir savitumus.“ (A.Miškinis)

Literatūros ir projektų studija

Miesto visuomeninės erdvės samprata Šiuolaikinis miestas analizuojamas pačiais įvairiausiais aspektais: geografiniu, ekonominiu, politiniu, istoriniu, valdymo-žemėtvarkos-planavimo, erdvės formavimo-kompoziciniu arba estetiniu, morfologiniu-struktūriniu. Didėjant urbanizacijai, pakitus visuomenės mentaliteto archetipams, visuomeninės erdvės samprata darosi neatsiejama nuo požiūrio į miestą kaip į sudėtinį apgyvendinimo sistemos elementą. Be pragmatiškos privačios nuosavybės kategorijai priklausančių miesto erdvių autonominės reikšmės, visos erdvės, nepriklausančios privačiam kapitalui, yra viešosios – šiuolaikinio sociokultūrinio konteksto ir sociumo mentaliteto archetipų kaitos diskurse miesto visuomeninė erdvė (kaip, beje, ir visas miestas) yra įgijusi daugybę naujų atspalvių ir savybių. Galime teigti, jog ir internetas bei virtuali erdvė yra nauja viešoji erdvė, keičianti nusistovėjusias sampratas ir plečianti galimybes. Tobulėjant transporto priemonėms, konkretaus miesto viešosios erdvės ribos yra pratęsiamos už jo įprastos ribos (sutinkant, kad transportinė magistralė yra viešosios erdvės tipas) greitai judant iš vieno miesto į kitą. Taigi šiuolaikinės miesto visuomeninės erdvės samprata šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste XX amžiaus pabaigoje - XXI amžiaus pradžioje, be jau egzistuojančių tradicinių ypatybių bei savybių, įgauna visiškai naujo fenomeno bruožų. Miesto visuomeninių ervių sistema yra pagrindinės tarpusavyje susijusios miesto visuomeninės erdvės, lemiančios miesto estetinį, struktūrinį ir kognityvinį tapatumą. Ši sistema – tai miesto pagrindinių visuomeninių erdvių visuma, susiklosčiusi kaip ilgalaikės europietiško miesto sociokultūrinės raidos rezultatas.(T.Grunskis „Miesto visuomeninių erdvių sistema: kai kurios teorinės prielaidos“) Praėjusio amžiaus viešųjų erdvių pritaikymas šiuolaikiams poreikiams Kaip T.Grunskis ir M.Šiupšinskas rašė straipsnyje „Tarybinio laikotarpio viešųjų erdvių transformacijos Lietuvoje. Vilniaus Žirmūnų ir Lazdynų atvejis“ keičiantis sociokultūrinėms ir socioekonominėms miestų raidos sąlygoms, kinta ir reikalavimai jų gyvenamajai aplinkai. Ankstyvajam tarybiniam modernizmui priskiriami Lazdynų ir Žirmūnų gyvenamieji rajonai, vienu atveju – turintys, kitu – turėję urbanistinio paveldo statusą ir apsaugą, kinta taip pat. Kaip rodo aptariami pavyzdžiai, paveldo statusas dar negarantuoja vertybės išsaugojimo, nes ir Žirmūnų, ir Lazdynų gyvenamuosiuose rajonuse nesunku aptikti daugiau ar mažiau pakitusius urbanistinio audinio elementus – jų viešąsias erdves. Tenka konstatuoti, kad šių gyvenamųjų rajonų viešųjų erdvių sistemų elementų hierarchija ir svarba yra pakitusi. Dalis šių viešųjų erdvių nėra gyvybingos ar naudojamos, o jų pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams kol kas atrodo problemiškas ir neišspręstas klausimas. Galima panašumų įžvelgti ir Gargždų miesto atveju, tiek daugiabučių namų dalyje, tiek centrinėje miesto gatvėje, kuri, kaip viešoji erdvė, yra praradusi savo gyvybingumą. Peržvelgus chronologinę Lazdynų ir Žirmūnų mikrorajonų centrų viešųjų erdvių kaitą, tenka konstatuoti, kad ji vyksta keliais būdais ir etapais: a) kinta viešųjų erdvių paskirtis ir net tipas; b) kinta viešąsias erdves formuojančio užstatymo architektūrinė kokybė; c) kinta urbanistinio komplekso erdvinė struktūra ir kompozicija, ją papildant nauju užstatymu. Gargždų miesto centrinės gatvės atveju matome analogišką situaciją – pakitusi ir dalinai nebeaktuali architektūrinė kokybė ir nenaudojamos erdvės, todėl savo projektu siūlome centrinę miesto gatvę paversti kokybiška viešąja erdve, naujai kuriamame viešųjų erdvių tinkle.

Literatūros ir projektų studija

URBANISTINIŲ - ARCHITEKTŪRINIŲ PROJEKTŲ STUDIJA

Støberikvarteret Architektai: EFFEKT (Tue Hesselberg Foged, Tina Lund Højgaard, Oscar Elfving, Alexis Andersen, Yulia Kozlova, Evgeny Markachev, Virginie Le Goffic, Ewa Abratkiewicz) Metai: 2017 Vieta: Ribė, Danija Analogo pasirinkimo pagrindas: Miestelio istorinis centras, mažaaukštė statyba, masteliškumas. Ribe, seniausias Danijos miestas, kyla plokščiame kraštovaizdyje, kuriame charakteringai matosi Katedros bokštai. Miestas buvo pastatytas ant nedidelių smėlio krantų, apsuptų pelkių ir upių, o tai apribojo jo išplėtimo galimybes. Ribe yra tankiai apgyvendintas miestas, turintis labai savitą ir tikslią ribą su jį supančiu kraštovaizdžiu. Ribe senamiestyje yra gerai išsilaikiusi, tanki ir palyginti vienoda užstatymo masė, turtinga detalėmis. Mažaaukščiai pastatai ir vingiuotos akmenuotos gatvelės sukuria geras miesto erdves, kurios patrauklios ir patogios judėti. Glaudžiai sutvarkyta, gerai išsaugota infrastruktūra, būstai ir gyvenamieji elementai sukuria holistinio istorinio centro patirtį. Ribe Jernstøberi - senosios ketaus pramonės perkėlimas suteikia unikalią galimybę sukurti įdomų miesto kvartalą. Støberikvarteret projektas siūlo Ribe ir jo apylinkėse kažką naujo, pagarbiai integruotą su viduramžių miestu ir jį supančiu kraštovaizdžiu. Naujoji plėtra pritaikyta istorinio centro mastui, gatvėms, struktūrai, architektūrai ir medžiagiškumui, tuo pačiu išlaikant savo tapatumą. Tai unikali gyvenamoji Danijos kaimynystė, siūlanti modernų būstą, tiesiogiai sujungtą su viduramžių laikų Ribe miesto dalimi, tuo pačiu išsaugant pelkių kraštovaizdį Wadden Sea nacionaliniame parke.

1.pav. Naujai projektuojamos kaimynystės centras, vizualizacija.

Literatūros ir projektų studija

2.pav. Projekto vieta yra šiaurinėje viduramžių laikų Ribe miesto pusėje, Waddeno jūros nacionalinio

3.pav. Urbanistiniai ryšiai.

4.pav. Užstatymo masės.

5.pav. Naujo užstatymo tipologija. Literatūros ir projektų studija

Les Courtillières Architektai: l‘AUC, TAKTYK, BATT, Cassandre Montoriol Metai: Projekto pradžia 2005, pabaiga 2020. Vieta: Pantin, Pranzūcija. Analogo pasirinkimo pagrindas: Gilus kaiminysčių ir socialinės aplinkos tyrimas, vykęs palaipsniui 15 metų, visuomenės įtraukimas į regeneracijos-rekonstrukcijos projektą. Tuščios, prastai prižiūrimos „Les Courtillières“ gyvenamojo kvartalo erdvės, kurios, kaip ir daugelis kitų modernistinės urbanistikos projektų, tapo socialine atskirtimi ir erdvine-socialine segregacija, buvo atnaujintos įgyvendinant projektą, apimantį visą rajoną. Priešistorė: Trys kilometrai į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, architektas Emile Aillaud suprojektavo „Les Courtillières“ rajoną Pantine 1955–1965 m. Suprojektuotas kaip miesto parkas, daugiau nei 2000 gyvenamųjų vienetų turintis kompleksas tapo didelio masto gyvenamieji kvartalų pavyzdžiu, kuriuos pokario metais statė Prancūzijos vyriausybė nuo 1945 iki 1975 m., ekonominio augimo ir gerovės valstybės konsolidacijos metu. „Les Courtillières“ rajonas buvo vienas iš didžiausių Paryžiaus regiono žygdarbių, modernus, tūkstančio metrų ilgio ir parką savo viduje supantis „Serpentino“ bloko banguotasis pastatas į istoriją pateko, kaip puikus sprendimas to meto kolektyviniam būstui sukurti. Tačiau, kaip atsitiko ir su kitais tų dienų mikrorajonais, po devintojo dešimtmečio Les Courtillières rajono urbanistinės ir socialinės sąlygos blogėjo dėl nedarbo, izoliacijos ir marginalizacijos, taip pat apleistų pastatų ir viešosios erdvės.

1.pav. Rajono perspektyva 1960 metais.

2.pav. Viena iš naujai perdarytų aikščių.

Projekto tikslai: 2001 m. „Les Courtillières“ buvo įtrauktas į prioritetinius rajonus vyriausybiniuose miesto planavimo projektuose, o Pantino miesto savivaldybė įgyvendino plataus užmojo plėtros projektą, apjungiantį gyvenamųjų namų reabilitaciją, rekonstrukciją, socialinę įvairovę, infrastruktūrą ir pagerintas viešąsias erdves. Architektų firma AUC laimėjo konkursą 2002 m. vasarą ir praleido penkiolika metų, vykdydama pertvarką, apjungdama didelio masto miesto pertvarkymą su labiau išsklaidytomis, subtiliomis operacijomis. Trumpai tariant, buvo siekiama skatinti intensyviau naudoti viešąją erdvę. Pagrindinė intervencijos idėja buvo atverti ir perkelti „Les Courtillières“ į tarpsavivaldybinį bendradarbiavimo lygmenį. Siekiant užtikrinti sklandžius darbo santykius su 10

Literatūros ir projektų studija

gyventojais, į bendrąjį projekto planą buvo siekiama įtraukti maksimalų teigiamų išorinių veiksnių skaičių, kad jie būtų paversti alternatyviomis miesto ir socialinio atgaivinimo formomis.

3.pav. Projektiniai pasiūlymai, generalinis planas.

4.pav. Projekto aksonometrija.

Darbų eiga: Viešųjų ervių pertvarkymas buvo suskirstytas į dvyliką etapų, kurie palaipsniui buvo įgyvendinami. Jie apėmė „Fonds d’Eaubone“ vaikų žaidimų aikštelę (2007 m.), Sporto parką (2012 m.) Ir „Avenue des Courtillières“ (2017 m.). Aikštė, dabar vadinama „Place François Mitterrand“ (2009–2013), yra pagrindinis rajono plėtros elementas. Įsikūręs senojoje rinkos aikštėje, didelis, stačiakampio formos metalo pavidalo paviršius su dviem naujais viešaisiais įrenginiais priešingose pusėse, apibūdina rajono širdies atnaujinimo ir įvairių jo komponentų, tarp jų ir parko, „Serpentino“ organizavimo projekto geometriją. Buvo stengiamasi naudoti paprastas, tausojančias medžiagas derinant natūralius ir mineralinius paviršius, spalvotą tekstūruotą betoną, stabilizuojant ir grindžiant žemę akytomis trinkelėmis ir žole, kuriant motyvus, kuriuos įkvėpė jūrų būtybės, gerai išsidėstę ir gerai išsisklaidę medžiai, visur išsisklaidę žali augalai. Visa tai prisideda prie žaismingo kraštovaizdžio, išplečiančio natūralią centrinio parko aplinką iki visos apylinkės. Literatūros ir projektų studija

Blue House Yard Architektai: Meanwhile Space CIC, Jan Kattein Architects Metai: 2015 Vieta: Londonas, Jungtinė Karalystė. Analogo pasirinkimo pagrindas: Nedidelio mastelio erdvės konversija įtraukiant benduomenės narius į statybų procesą, daugkartinis konstrukcijų panaudojimas. Priešistorė: 2016 metais architektai ir bendruomenės interesų bendrovė „Space Space CIC“ laimėjo „Haringey London Borough Council“ konkursą suprojektuoti zoną, esančią Wood Green rajono centre. Turėjo būti sukurtos naujos darbo vietos, renginių vieta ir kavinė. Taryba šią teritoriją paskyrė tinkama vieta laikinai veiklai, kuriai siekiama suteikti gyvybę naujam gyvenimui magistralėje, jungiančioje Wood Green High gatvę su Aleksandros rūmais ir Kultūros kvartalu, prieš pradedant visos zonos pertvarkymą. Nors nagrinėjama aikštelė yra šalia „Wood Green“ metro stoties, ji buvo atskirta nuo pėsčiųjų teritorijos. Vieta susideda iš senos automobilių stovėjimo aikštelės, skirtos darbuotojams iš savivaldybės pastato, kuris daugelį metų buvo tuščias, o teritorija buvo uždaryta saugoma tvora, kuri tokiu būdu atitraukė visuomenės prieigą.

1.pav. Automobilių stovėjimo aikštelė prieš intervenciją.

2.pav. Blue House Yard po intervencijos.

Literatūros ir projektų studija

Projekto tikslai: Nuo pat pradžių nemaža bendruomenės dalis buvo įtraukta į projektą. Prioritetu buvo laikoma išsiaiškinti vietos verslo poreikius ir siekius, siekiant sukurti pasiūlymą, kuris atitiktų miesto aplinką, tuo pačiu suteikdamas vietai išskirtinumą. Projektavimo procesas prasidėjo dviem konsultacijomis su vietos gyventojais, siekiant nustatyti apribojimus, prioritetus ir galimybes. Šios idėjos buvo pateiktos eskizais prieš pradedant planavimą. Diskusijų su bendruomene metu tapo aišku, kad norima turėti darbo zoną, kuri kartu būtų ir socialinė erdvė, t.y. viešoji erdvė, kupina renginių ir užsiėmimų. Vienas iš esminių projekto aspektų buvo inkliuzinės savikonstrukcijos, kurioje dalyvautų gyventojai, žmonės iš netoliese esančių vietovių, būsimi nuomininkai ir studentai. Patyrę dailidės kartu su savanoriais savaitgaliais būrėsi kartu su daugiau nei šimtu žmonių, dirbančių prie projekto konstrukcijų.

3.pav. Statybos sutelkė benduomenės narius, studentus dirbti kartu.

Eiga:

4.pav. Viena iš pagrindinių kiemelio funkcijųmaisto turgus.

Londono administracija finansavo, kad būtų įrengta: trylika įvairaus dydžio studijų, skirtų kūrybiniam verslui, bendruomenės posėdžių erdvė su maža virtuve, devynios medinės darbo pastogės, skirtos naudoti smulkaus verslo įmonėms, kavinė dviaukščiame autobuse, vieša erdvė aikštelės centre, esančioje prie pastogių, naujas mini mikroautobusų kabinetas ir zona, skirta retkarčiais naudojamiems prekystaliams. Nepaisant skirtingų kiemo lygių, projektas buvo skirtas visapusiškam prieinamumui su neįgaliųjų vežimėlių prieiga. Girliandos suteikia vienodą apšvietimą ir atmosferą vakaro renginiams. Buvo naudojamos paprastos, tvarios, ekologiškos statybinės medžiagos. Dviaukštis autobusas buvo įrengtas kaip kavinė, o visas projektas buvo suprojektuotas taip, kad po penkerių metų būtų galima išardyti visus elementus ir pakartotinai panaudoti juos kitoje vietoje. Literatūros ir projektų studija

URBANISTINĖ ANALIZĖ

ISTORINĖ URBANISTINĖ RAIDA XVI - XVIII a.

XVIII - XIX a.

XVI - XVIII a.

Gargždų miesto istorinė planinė raida panaši į daugelio Vakarų Lietuvos gyvenviečių,kurias sieja gamtiniai, socialiniai ir istoriniai bruožai. Miesto istorinėje-urbanistinėje raidoje yra ryškūs du etapai, turintys esminių jo planinės struktūros vystymosi pokyčių: 1. Nuo XV a. iki 1786m. gaisro, kaiURBANISTINĖ gyvenvietė,ANALIZĖ išaugusi į miestelį, vystėsiMIESTO linijiniuURBANISTINĖ principu. ANALIZĖ RBANISTINĖ RAIDA / MIESTO ATSIRADIMAS GARGŽDŲ MIESTO GARGŽDŲ 2. Nuo XVIII a. pab., kai po gaisro miestelis pradėjo vystytis naujoje vietoje, radialiai aplink stačiakampę aikštę. XVIII - XIX a. Iš gatvinio kaimo, prie svarbaus prekybinio kelio išsivystė linijinės planinės struktūros gyvenvietė, ribojama dvaro valdų ir gamtinės ribos - Minijos slėnio. Svarbiausi miesto elementai - katalikų bažnyčia (pastatyta XVI a. 1 pus.) ir aikštė išsiteko vienoje gatvėje ir didesnės įtakos planinei struktūrai neturėjo.

Urbanistinė analizė

XX a. 1 pus.

XX a. 2 pus.

XX a. 1 pus.

1922 m. prasidėjus dvarų parceliavimui, buvo suardyta buvusi dvaro sodybos struktūra. 1939 m. per miestelį nutiesus Žemaičių plentą, sudaroma XVIII a. pab. - XIX a. pr. susiklosčiusi organiška klebonijos sodybos - šventoriaus planinė struktūra. Pagrindine miesto magistrale tampo Klaipėdos RBANISTINĖ RAIDA / MIESTO ATSIRADIMAS gatvė. Tuo tarpu, Minijos gatvėURBANISTINĖ netenko ankstesnės tranzitinės funkcijos. GARGŽDŲ MIESTO URBANISTINĖ ANALIZĖ GARGŽDŲ MIESTO ANALIZĖ XX a. 2 pus. Didžiausi pokyčiai miesto planinėje sistemoje vyko prieš 7-8 dešimtmečius, rekonstruojant miesto centrą, nepaisant per karus ir gaisrus išlikusių istorinės planinės struktūros ženklų - senųjų pastatų, gatvių, aikštės ribų. Užstačius aikštės šiaurinę dalį ir vakarinį kontūrą, ji sumažėjo pusiau. Pietrytinėje miesto dalyje buvo įkurta pramoninė zona, o šiaurės vakarų ir pietryčių pakraščiuose - individualių gyvenamųjų namų kvartalai. 1990 m. buvo pastatyta nauja, vienbokštė, mūrinė Katalikų bažnyčia.

Urbanistinė analizė

Chronologinė miesto augimo seka

TINĖ RAIDA / MIESTO ATSIRADIMAS

Urbanistinė analizė

GARGŽDŲ MIESTO URBANISTINĖ ANALIZĖ

Išvadinė istorinės analizės schema

Apibendrinimai Analizuojamoje teritorijoje įmanoma atsekti istorinę kvartalų struktūrą, išskyrus buvusios žydų sinagogos vietą. Ten senieji kvartalai yra išnykę, o jų vietoje atsirado per didelio mastelio modernistinių statinių grupė. Vienintelės užuominos, pagal kurias galima atsekti buvusią kvartalinę struktūrą, yra nuotraukos, brėžiniai ir išlikę pėsčiųjų takai, kuriais yra naudojamasi ir šiandien. Pagrindinių gatvių tinklas yra išlikęs ir tai turėtų būti laikoma vertybe. Dabartinėje P.Cvirkos gatvės ašyje yra spėjama pirmosios katalikų bažnyčios buvimo vieta, toks kompozicinis sprendimas yra vertingas, tačiau šios bažnyčios liekanų nėra. Įstrižas istorinio kvartalo perskyrimas prie J.Basanavičiaus g. gali byloti buvusį Vingio g. tęsinį.

Urbanistinė analizė

TEISINĖ BAZĖ Teritorijų planavimo teisinės bazės ir nagrinėjamai teritorijai galiojančių reglamentų aprašymas Projektinis pasiūlymas rengiamas vadovaujantis atlikta išsamia miesto analize, konkurso užduotimi, LR galiojančiais teisiniais dokumentais, atsižvelgus į Gargždų miesto bendrojo plano siūlomus sprendinius.

Detalizuojama teritorija patenka į „Miesto centro“ funkcinę zoną, ši zona skirta centrinių funkcijų – administravimo, paslaugų, kultūrinių institucijų koncentravimui kartu su gyvenamąja funkcija, maksimalus aukštingumas 15metrų. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys, būdai ir pobūdžiai: koncervacinė paskirtis (kultūros paveldo objektų teritorijos), kita paskirtis (gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, bendro naudojimo teritorijos).

Kiti aktualūs dokumentai • LR Teritorijų planavimo įstatymas; • LR Kelių įstatymas; • LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas; • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“; • Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“; • Ir kt.

TERITORIJOS PADĖTIS

Regioninis kontekstas

PADĖTIS MIESTE / GARGŽDŲ PADĖTIS KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE

GARGŽDŲ MIESTO URBANISTINĖ ANA

Gargždų miestas, esantis vakarų Lietuvoje, priklauso Klaipėdos didmiesčio apskričiai. 20 km nutolę nuo Klaipėdos, Gargždai yra laikomi Klaipėdos “satelitu”. Taip pat Gargžduose yra įsikūrusi Klaipėdos rajono savivaldybė, suteikianti miestui aukšto rango statusą. Šalia Gargždų yra nutiesta A1 automagistralė, kuri pagreitina ir palengvina susisiekimą. Taip pat susisiekimas su Gargždais yra labai patogus tiek aplinkiniams miesteliams, kaimams, tiek kitiems stambesniems miestams, kadangi yra nutiesta nemažai kelių, vedančių link jų.

Nagrinėjamos teritorijos padėties mieste schema

Miesto kontekstas Miesto administracinę ribą formuoja A1 automagistralė šiaurinėje pusėje, Minijos upė rytinėje pusėje ir savivaldybės suformuotos / NAGRINĖJAMOS TERITORIJOS PADĖTIS MIESTE GARGŽDŲ MIESTO URBANISTINĖ ANALIZĖ ribos pietinėje ir vakarinėje pusėje. Pasiekti Gargždus iš kitų miestų yra patogu, ypač iš didmiesčių, keliaujant nuosavu automobilių arba važiuojant tarpmiestiniais autobusais. Taip pat yra sukurta galimybė keliauti vietiniu viešuoju transportu, kuris kursuoja tarp vietinių kaimų. Planuojamos intervencijos teritorija yra miesto centrinėje dalyje šalia istorinio branduolio. Šios teritorijos lokacija šiuo metu yra nepilnavertiškai išnaudojama, žinant kokioje vietoje ji yra. Susisiekimas su šia teritorija yra patogus iš bet kurio miesto taško, kadangi ji yra pagrindinių miesto gatvių sankirtoje.

SUSISIEKIMO SISTEMA

Susisiekimo schema Gargždų miesto susisiekimo sistema pasižymi taisyklingu gatvių tinklu, tačiau dideliuose modernistiniuose kvartaluose dominuoja akligatvinė sistema. Šiuose kvartaluose susisiekimas įveiksmintas pėsčiųjų arba dviračių takais. Pagrindinė miesto gatvė yra Klaipėdos g., jos kategorija, pagal miesto bendrajį planą, yra aukščiausia mieste, kartu su Kretingos Plento g. Viešojo transporto infrastruktūra yra nesudėtinga, tinkama tokio dydžio miesteliui, yra tarpmiestinių autobusų stotis.

Urbanistinė analizė

Pėsčiųjų judėjimo schema

Dviratininkų judėjimo schema

Pėsčiųjų takų infrastruktūra mieste yra nevientisa ir neišvystyta. Reakreaciniam pasivaikščiojimui arba sportui žmonės dažniausiai renkasi parko ir jo prieigų teritoriją. Tačiau pagrindinė miesto gatvė, kuri galėtų būti laikoma besiformuojančia bulvarine gatve, nėra tokia populiari.

Iš pateiktos schemos galima daryti išvadą, kad dviračių transportas yra labiau naudojamas lokaliam ir tarpmiestiniui susisiekimui, nei rekreacijai. Tačiau pritaikytų dviračių takų infrastruktūra mieste yra silpna – nėra atskirtos dviratininkų juostos. Schemoje yra matoma, kad važiavimas vyksta gatvėmis bei pėsčiųjų takais.

Urbanistinė analizė

GAMTINĖ SITUACIJA

Želdynų schema

SĄLYGOS / ŽELDINIAI

Reljefo schema

Urbanistinė analizė

Aplink Gargždų miestą galima rasti nemažai gamtinių elementų - Minijos upę ir jos slėnį, miškingus parkus ir suformuotus vandensGARGŽDŲ telkinius. Tačiau miesto viduje MIESTO URBANISTINĖ ANALIZĖ yra menkai išvystyta žaliųjų erdvių sistema ir jungtys su didžiaisias žaliaisias plotais nėra išreikštos taip, kaip norėtųsi. Taip pat miesto reljefas nėra labai išraiškingas, iššskyrūs šalia upės, slėnyje esantis apie 40 metrų perkritimas formuoja tam tikrą gamtinį identitetą.

UŽSTATYMAS

MORFOTIPAI M1:3000

Morfotipai

GSPublisherVersion 0.5.100.100

Nagrinėjama riba Sodybinis užstatymas Pramoninis užstatymas Lasvo planavimo, formuojantis perimetrą Laisvo planavimo užstatymas Taškinis užstatymas Vandens telkiniai

Dominuoja

laisvo

Nagrinėjamoje teritorijoje dominuoja laisvo užstatymo morfotipas, kuris yra įsibrovęs į istorinį miesto branduolį sovietmečiu. Kita problematiška situacija yra ta, jog mieste galima rasti tarp sodybinio užstatymo įsiterpusius pramoninius pastatus - garažus, autoservisus, smulkias gamybos įmones.

užstatymo

morfotipas. - Istoriniame branduolyje yra pakitusi užstatymo struktūra. - Vietomis tarp sodybinio užstatymo yra įsimaišęs pramoninis.

Urbanistinė analizė

Pastatų aukštingumo schema

Pastatų aukštingumas Gargždų mieste dominuoja sodybinis užstatymas paplitęs į šiaurinę ir pietinę miesto pusę. Dėl to duominuojantis pastatų aukštis yra iki 10 m. Centrinėje dalyje galima matyti vidutinio aukštingumo pastatus. Aukščiausias miesto pastatas yra Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kurios bokšto aukštis siekia 53 metrus. Taip pat išskirtinį siluetą formuoja esantys katilinių bokštai. Klaipėdos g. atskirose dalyse yra matomos erdvių ir pastatų disproporcijos, kurias gelbėja pasodintų medžių alėja.

Urbanistinė analizė

Pastatų architektūrinės vertės schema

Architektūrinė vertė Vertingiausi ir tuo pačiu saugotini pastatai koncentruojasi centrinėje miesto dalyje bei istoriniame branduolyje - senamiestyje. Centrinėje miesto dalyje taip pat galima matyti ir labai nevertingų statinių: garažų, el. skydinių ir t.t. Šie pastatai nerespektuoja istorinį teritorijos identitetą.

Urbanistinė analizė

ERDVINĖ SISTEMA

Viešųjų erdvių ir kompozicinių ypatumų schema

suformuotos istoriniame RDVINĖ SISTEMA / KOMPOZICINIAI YPATUMAI Svarbiausios miesto viešosios erdvės yraGARGŽDŲ MIESTO URBANISTINĖ ANALIZĖ miesto branduolyje. Tęsianti viešųjų erdvių tinklui toliau nuo miesto centro yra pastebimas suformuotų erdvių trūkumas ir jų nutraukimas centro periferijoje. Taip pat už centro ribų esančios urbanistinės viešosios erdvės neturi tinkamų erdvės akcentų

Pagrindinis miesto mazgas yra istoriniame miesto branduolyje - Klaipėdos ir J.Basanavičiaus gatvių sankirtoje, kur yra formuojamos svarbiausios viešosios erdvės. Nepaisant to, kad miestas nukentėjo nuo karų ir gaisrų, jis buvo atstatytas pagal istorines ašis. Šiandien galime matyti, kad yra suformuotas užstatymas pagal tas ašis, tačiau yra akivaizdžiai nutrauka viena iš ašių - dabartinė Vingio g.

Urbanistinė analizė

ISTEMA / VIZUALINIAI RYŠIAI

Vizualinių ryšių schema

Vizualiniai ryšiai Pagrindinės miesto vizualinės apžvalgosGARGŽDŲ vietosMIESTO yra URBANISTINĖ Gargždų ANALIZĖ ir Maciuičių piliakalniai. Nuo jų galima matyti plokščio miesto vertikaliąsias dominantes, kuriančias miesto siluetą. Vertingiausi erdviniai kanalai ir dominuojantys akcentai koncentruojasi miesto senamiestyje ir centre. Taip pat Gargždams yra būdingi akcentai, užbaigiantys vizualinius kanalus. Tačiau, tam tikrose vietose, svarbių erdvinių kanalų ašyse yra pastebimi netinkami kompozicinių ašių užbaigimai.

Urbanistinė analizė

ERDVINĖ SISTEMA / PANORAMINIŲ VAIZDŲ ANALIZĖ

Urbanistinė analizė

GARGŽDŲ MIESTO URBANISTINĖ AN

Erdvinės kokybės schema

Erdvių tipai M1:3000

Erdvių pobūdis ir charakteris

Nagrinėjama riba

Gatvių ribos Užstatymo masė Dominantės Nesuformuota gatvės tipo erdvė Pusiau suformuota gatvės tipo erdvė Suformuota gatvės tipo erdvė Nesuformuota vieša urbanistinė erdvė Suformuota vieša urbanistinė erdvė

Pagrindinės miesto gatvės - Klaipėdos g. erdvės yra neišbaigtai suformuotos arba nesuformuotos. Taip pat centre vyrauja ir kitos nesuformuotos gatvės, kurios pereina į kiemus ir labai išplatėja. Istoriniame miesto branduolyje yra dalinai suformuotas perimetras, išreiškiantis pagrindinę mieste aikštę. Klaipėdos gatvėje, dėl modernistinio planavimo pasekmių, yra pastebimas dalinis gatvių erdvių suformavimas, kadangi šie pastatai yra pastatyti savo trumpąja kraštine į gatvės pusę.

- Pagrindinės gatvės erdvė yra nepilnai

suformuota

arba

nesufomuota.

Nagrinėjamoje

centrinėje

dalyje vyrauja nesuformuotos gatvių erdvės, kurios pereina į kiemus, labai išplatėja.

- Istoriniame miesto branduolyje pastatai neformuoja perimetro, neišbaigtas užstatymas.

Urbanistinė analizė - Laisvo planavimo kvartalams būdingas dalinis gatvių erdvių

SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA

Socialinės infrastruktūros schema Miesto gyventojų intensyvumas vyrauja daugiabučių kvartaluose, rytinėje miesto dalyje. Panašų gyventojų intensyvumą galima pastebėti miesto centrinėje dalyje esančiuose daugiabučiuose. Tačiau tiek nagrinėjamoje teritorijoje, tiek visame mieste dominuoja mažas gyventojų intesyvumas 1 ha ploto. Gargžduose yra labai gerai išvystyta edukacinių ir jaunimo užimtumo pastatų sistema. Švietimo įstaigų pasiekiamumas yra geras. Tuo tarpu, miesto istoriniame branduolyje - centre, dominuoja komercinė ir paslaugų funkcijos. Tačiau vietomis galima rasti miesto centrinei daliai nebūdingų, pramoninės (garažų) paskirties pastatų.

Urbanistinė analizė

EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA

Ekonominės infrastruktūros schema Gargžduose yra pastatytas GIP (Gargždų Industrinis Parkas), kuriame yra 5 pramoniniai ir 4 komeciniai sklypai, kuriuose yra įsikūrusios įmonės nešančios milijoninį pelną. Taip pat čia yra išsyvstyta transporto infrastruktūra tiek automobilių ir pėsčiųjų, tiek geležinkelio, vedančio link Klaipėdos. GIP yra arti A1 automagistralės, kas užtikriną patogią logistiką po visą Lietuvą. Be to, Klaipėdos rajone kasmet padaugėja apie 4000 kvalifikuotų darbuotojų, galinčių papildyti esamų ir būsimų GIP įmonių gretas. Taigi, GIP yra viena iš priežasčių dėl ko Lietuva yra pirmaujanti šalis versle tarp Baltijos šalių.

Urbanistinė analizė

IŠVADOS

Išvadinė schema

VADOS / IŠVADINIS BRĖŽINYS

Gargždai yra pakankai gerai išvystytas miestas, vienas išANALIZĖ GARGŽDŲ kuris MIESTOyra URBANISTINĖ nedaugelio klestinčių miestų Lietuvoje. Šį miesto augimą paskatino palanki teritorinė padėtis, kuri užtikrino esamų verslų klestėjimą. Suplanuota socialinė aplinka taip pat yra gerai pasiekiama dėl išvystytos susisiekimo sistemos. Tačiau dėl nepilnai suformuotų kompozicinių ypatumų, užstatymo ir viešųjų erdvių sistemos miestas šiek tiek netenka savo vertės, šios sritys turėtų būti tobulinamos. Taigi, Gargždai yra daug žadantis ir daug potenialo turintis miestas, kuris neturėtų būti atmestas į šalį, jame yra matomas labai vertingas istorinis palikimas, kurį galima atkurti.

Urbanistinė analizė

Išvadinės analizės tezės Istorinė urbanistinė raida Po II pasaulinio karo istorinį užstatymą ir buvusią erdvinę struktūrą pakeitė sovietiniai modernistiniai pastatai, kurie deformavo buvusių kvartalų bei erdvių užuominas. Teritorijos padėtis Planuojamos intervencijos teritorija mieste yra patrauklioje ir tuo pačiu problematiškoje vietoje. Taip pat numatant intervenciją reikėtų įvertinti tai, jog teritorija yra svarbioje miesto vietoje centre, šalia istorinio miesto branduolio. Susisiekimo sistema Gargžduose viešojo transporto infrastruktūra nėra išplėtota, tačiau miesto centrinėje gatvėje yra VT stotelės, kurios jungia tarpmiestinį viešąjį transportą. Nepaisant to, kad mieste yra fiksuojamas pakankamai didelis dviratininkų srautas, dviračių takų infrastruktūra nėra išvystyta. Gamtinė situacija Gargždai yra plokščias miestas, tačiau vienintelis charakteringas reljefas yra prie upės slėnio, kur aukščio skirtumas siekia 40m. Nepaisant to, kad miestas yra apsuptas gamtine aplinka, jo viduje gamtiniai elementai yra nesuformuoti, kai kuriomis vietomis nutrūksta jų ryšiai.

Užstatymas Miesto centre dominuoja laisvo planavimo morfotipas, tačiau tolstant nuo centro dažniau pasitaiko sodybinio tipo morfotipas. Mieste esama užstatymo deformacijų, kur sovietmetiniai daugiabučiai viršija sąlyginai istorinių pastatų aukštingumą, taip užgoždami istorinį kontekstą. Erdvinė sistema Mieste galima rasti tam tikrą erdvinį tinklą centrinėje dalyje, tačiau tolstant nuo centro į periferiją viešųjų erdvių tinklas nutrūksta, taip sukurdamas nedarnią erdvinę sistemą. Dauguma pagrindinių viešųjų erdvių turi savo akcentus bei formantus, tačiau esama ir erdvių, kur trūksta tokių erdvinių akcentų. Gargždams būdingi vizualiniai kanalai ne visur yra kokybiškai užbaigiami, tam tikrose vietose yra neišnaudojamas kanalų potencialas ir jie tiesiog nutrūksta. Socialinė infrastruktūra Mieste yra gerai išvystyta socialinė aplinka, geras švietimo įstaigų pasiekiamumas. Ekonominė infrastruktūra Ekonominė aplinka yra taip pat gerai suformuota. Gargždų industrinis parkas liudija tai, kad užsienio investuotojams verta čia investuoti. Kaip pavyzdį galima pasitelkti MARS gamyklą, kuri sėkmingai vykdo savo veiklą Lietuvoje.

Urbanistinė analizė

URBANISTINĖS - ARCHITEKTŪRINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA DETALESNĖ ISTORINĖ ANALIZĖ

Urbanistinės - architektūrinės plėtros koncepcija

Žydų tautos palikimas Gargžduose XVII a. pr. Gargždų miestui suteikus turgaus privilegiją ir leidus kurtis žydų bendruomenei, miestelis pradėjo klestėti - tai byloja rasti Gargždų XVII a. lobiai. Vis dėlto, nepaisant klestėjimo daugelį metų, šis miestas yra patyręs didelių nuostolių nuo pasikartojančių gaisrų, tačiau paskutinysis įvykęs gaisras yra itin svarbus. 1939 m. įvykęs gaisras sunaikino du trečdalius miesto, šį gaisrą gesinti padėjo atvažiavę vokiečių gaisrininkai iš Klaipėdos krašto (tuometinio Memelio), kurie, gaisrui pasibaigus, nuostolius užfiksavo kartografiškai, sudarydami miesto planą. Šiame miesto plane galima aiškiai ir gana tiksliai (remiantis žydų paveldo muziejaus - jewishgen.org atliktu tyrimu) nustatyti buvusių sinagogų ir jų kvartalo tūrinę erdvinę kompoziciją, pastatų išdėstymą. Sutelkus dėmesį į sinagogos kvartalą, matosi formuojamas perimetras ties Rinkos a. ir Klaipėdos g. bei chaotiška vidinė struktūra, kurią sudarė nereguliariai pastatyti statiniai ir chaotiškas siaurų takelių tinklas (pav. 1.2, 1.5). Tokia kvartalo sandara yra būdinga žydų gyvenamiesiems kvartalams, o ypač religinių pastatų kompleksams. Struktūrizuoti ar skaidyti tokį kvartalą yra sunku ir netikslinga, nes tai prieštarautų konteksto charakteriui. Vis dėlto, radus istorinę nuotrauką (pav. 1.3), kurioje yra nurodyta “Sinagogos gatvelė“, buvo pabandyta rasti jos buvimo vietą. Nuotraukoje gatvės gale yra matoma atsiverianti erdvė, tai galimai - Rinkos aikštė. Sprendžiant iš gatvės pločio, tai neatrodo kaip vidinis chaotiško sinagogos kvartalo skersgatvis, todėl galėtų būti daroma išvada, kad “Sinagogos gatvelės“ vaizdas nuotraukoje yra netikslus, galbūt toks pavadinimas buvo sugalvotas norint nurodyti apytikslinę vietą. Schemoje (pav. 1.5) yra pažymėta spėjama nuotraukos atlikimo vieta, o pažiūrėjus į 1938 m. miesto planą, galima atrasti praėjimą į kvartalą. Šis praėjimas jungiasi su kita gatvele, kuri galėtų būti vadinama “Sinagogos gatvele“, todėl, kad ji yra suformuota šalia sinagogos pastato (pav. 1.5). Tokia struktūra yra ganėtinai panaši į George Birman’s Town Plan Gorzd in the 1930’s miesto diagramoje pavaizduotą sistemą (pav. 1.4).

Urbanistinės - architektūrinės plėtros koncepcija

URBANISTINĖ - ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA

Pasirinktas modelis

1 Vystymo modelis • Vystomos Klaipėdos ir Vingio gatvės. • Vingio g. tampa nauja miesto ašimi, jungiančia miesto pramonės rajoną ir centrą. • Tobulinama esama žalioji parkų jungtis Klaipėdos gatvėje. • Atkuriama istorinė tiesa istoriniame branduolyje. (žydų kvartalas ir aikštės erdvė šalia bažnyčios). • Ieškomos naujos žaliosios jungtys ypač daugiabučių kvartaluose.

2 Vystymo modelis • Vingio g. struktūra ir esamas miesto istorinis branduolys yra paliekamas esamoje būklėje, iš esmės nekeičiant jų struktūros. • Didžiausias dėmesys yra sutelkiamas į Klaipėdos g. žaliosios jungties vystymą ir J. Basanavičiaus g. naujas perspektyvas ir istorinius atradimus.

3 Vystymo modelis • Yra vystoma Klaipėdos g. ir jos augalija. Stiprinama žalioji jungtis • Vingio ir J. Basanavičiaus g. yra paliekamos esamoje būklėje. • Kuriamos naujos žaliosios parkų jungtys daugiabučių kvartaluose. • Ieškoma istorinės tiesos istoriniame branduolyje. Atkuriami tam tikri buvę motyvai.

Urbanistinės - architektūrinės plėtros koncepcija

Koncepcinės schemos Esama + struktūra

siūloma

kvartalų

Šiuo metu Klaipėdos gatvė, kaip pagrindinė miesto arterija, atskiria dvi miesto puses. Taip pat išanalizavus socialinę ir ekonominę infrastruktūrą pastebėjome socialinę atskirtį tarp šių pusių. Jaunimas koncentruojasi šiuolaikinėse komercijos centruose, įsikūrusiuose šiaurinėje Klaipėdos g. pusėje. Tuo tarpu, kitoje gatvės pusėje esančiame turguje ir viešosiose erdvėse labiau lankosi vyresnio amžiaus žmonės. Todėl skaidant kvartalus yra siūlomos naujos jungtys.

Viešosios erdvės + erdviniai akcentai Intervencijos teritorijoje yra numatyta skirtingų amžiaus grupių ir socialinių poreikių integracija. Ši idėja yra įgyvendinama kuriant naujas viešąsias erdves ir integruojant skirtingas veiklas bei funkcijas skirtingose Klaipėdos g. pusėse. Taip pat tai įgyvendinti padeda atkuriama Vingio gatvės ašis, kuri jungia pramonės rajoną su centru.

Naujai kuriama pėsčiųjų - dviračių trasa Vingo g., vedanti link parko

Rekonstruojamos esamos erdvės

Naujai kuriamos erdvės

Nauji traukos objektai

Žaliosios jungtys Mieste yra gana neblogai išvystyta Klaipėdos gatvės “žalioji ašis”. Tačiau pastebėjome, kad galima sukurti daugiau žaliųjų jungčių mieste tiek per miesto centrą, tiek per daugiabučių kiemus. Taigi, laikantis jau esamos žaliųjų erdvių koncepcijos, kuri jungia du miesto parkus per Klaipėdos g., mes šią sistemą siūlome papildyti naujais žaliaisiais ryšiais bei erdvėmis, kurių trūksta, ypač centrinėje miesto dalyje.

Naujai kuriama pėsčiųjų - dviračių trasa Vingo g., vedanti link parko

Urbanistinės - architektūrinės plėtros koncepcija

URBANISTINĖS - ARCHITEKTŪRINĖS PLĖTROS KONCEPCIJA Urbanistinės - architektūrinės koncepcijos brėžinys

Pagrindiniai koncepcijos principai Susisiekimo plėtra. Mažinamas tranzitas centrinėse gatvėse (mažinama) kategorija, pratęsiant Vingio g. trasą sukuriama nauja pėsčiųjų jungtis pietiniams rajonams su centrine aikšte. Abipus Klaipėdos gatvę naikinami akligatviai - kuriamas rišlesnis smulkesnių gatvių ir pėsčiųjų takų tinklas. Centrinėje dalyje skatinamas pėsčiųjų ir dviračių eismas.

J. Janonio g.

Planinės struktūros plėtra. Smulkesnis gatvių ir pėsčiųjų takų tinklas - smulkesni kvartalai (labiau tinkami daugiafunkciam centrui vystyti ir artimesni šio miestelio masteliui).

Kvietinių g.

Viešųjų erdvių sistemos plėtra. Rekonstruojamos esamos viešosios erdvės papildomos naujai kuriamomis – kuriamas vientisas viešųjų erdvių tinklas: tiek kietojo charakterio (gatvės, aikštės), tiek gamtinio (skverai, pėsčiųjų alėjos). Kuriama aiški erdvių hierarchija – pagrindinės bendramiestinės viešosios erdvės prie svarbiausių esamų ir naujai kuriamų traukos objektų – kvartalų grupių viešosios erdvės (angl. social pockets) – uždaros privačios kvartalų vidinės erdvės (kiemai).

Tilt

Klaipėdos g.

J. Janonio g.

J. Basanavičiaus g.

Klaipėdos g.

P. Cvirkos g.

Vin

gio

P. Cvirkos g.

Tūrinės-erdvinės kompozicijos plėtra: 1. Rekonstruojamos esamos visuomeninės erdvės prie bendramiestinių dominančių: 1.1 Yra atkuriamas buvusios Rinkos aikštės motyvas šalia bažnyčios, pašalinant tam tikrus pastatus. 1.2 Baigiama formuoti Klaipėdos g. ašis su tam tikru akcentu ašies pabaigoje, kuris taip pat yra ir papildomas Savivaldybės aikštės akcentas. Prie šios ašies formavimo prisideda ir rekonstruojamas teismo pastatas, kuris formuoja reprezentatyviausią miesto “kampą”. 2. Klaipėdos g. erdvinio kanalo esminiai pokyčiai – perimetro laisvo planavimo kvartale atstatymas, kvartalų perimetrinio užstatymo suformavimas. 3. Kultūros namų aikštės aiškių ribų suformavimas. 4. Kuriamos naujos erdvės su lokaliomis dominantėmis Vingio g. trasoje (prie turgaus ir piečiau link pramonės zonos). 5. Kuriama nauja erdvių sistema rekonstruojant didelį kvartalą šiaurinėje Klaipėdos g. pusėje - su akcentais svarbiose neišlikusio žydų paveldo objektų vietose. Teritorijos funkcinio naudojimo plėtra. Teritorijoje skatinant daugiafunkciškumą siūlomi nauji tiek komerciniai, tiek visuomeniniai pastatai (naujas turgus, teismo kompleksas, žydų memorialinis kvartalas su biblioteka ir rekonstruojamu kino teatru). Taip pat yra plėtojamas naujos kokybės gyvenamosios paskirties užstatymas, kuris pritrauktų jaunimą gyventi centrinėje dalyje. Kuriamos bendruomeninės erdvės kaimynijose, kurios sumažintų socialinę atskirtį. Užstatymo struktūra. Teritorijoje siūloma perimetrinio morfotipo kvartalų užstatymo plėtra, labiau tinkama centrinėms miestų dalims. Naują užstatymą siūlome smulkesnį - siekiant atkurti prieškarinį Gargždų miestelio įvaizdį. Taip pat yra siūlomas užstatymo centrinėje teritorijoje aukštingumas – 2-4 aukštai. Be to, siūloma esamų laisvo planavimo kvartalų kokybinė plėtra - užstatymo struktūrizavimas papildant naujais pastatais ir rekonstruojant esamą užstatymą. Siekiant sumažinti kontrastą tarp stambių tūrių daugiabučių namų ir smulkaus Gargždams istoriškai būdingo užstatymo - esami dideli pastatų tūriai smulkinami, mažinamas jų aukštingumas.

Urbanistinės - architektūrinės plėtros koncepcija

Urbanistinės - architektūrinės koncepcijos aksonometrinis brėžinys

Urbanistinės - architektūrinės plėtros koncepcija

Erdvinės vizualizacijos

Klaipėdos gatvė

Klaipėdos gatvės bulvaro rekonstrukcija. Formuojamas komercinės paskirties užstatymas, kur įsikurtų kavinės, paslaugų centrai, smulki prekyba

Urbanistinės - architektūrinės plėtros koncepcija

Erdvinės vizualizacijos

Vingio gatvės skveras

Žydų memorialinis parkas

Urbanistinės - architektūrinės plėtros koncepcija

ARCHITEKTŪRINĖS DETALIZACIJOS

NAUJASIS TURGUS AUTORIUS: EDVIN VOISKUNOVIČ Architektūrinė-urbanistinė idėja Pastatas yra projektuojamas ypatingoje vietoje su ypatinga funkcija, todėl norint užtikrinti naujojo turgaus funkcionavimą yra sukuriamas glaudus urbanistinis ryšys su aplinka. Šiam tikslui pasiekti yra projektuojamas vidinis turgaus kiemas, kuris bus traukos taškas ir jungs aplinkines erdves tarpusavyje.

medžių alėja

Architektūrinės detalizacijos

turgaus vidinis kiemas

bendruomenės aikštė

ž ių

a lė

Architektūrinė forma Pastato architektūrinės išraiškos idėja išsivystė iš urbanistinio konteksto ir urbanistinės idėjos. Visų pirma, sklype yra sukuriamas tiesioginis ryšys tarp naujai projektuojamos alėjos ir Bendruomenės aikštės, kuris sukurtų patogų susisiekimą su turgaus prieigomis.

e n d

ru o m e n

ė s a

ik št ė

Kaip ir buvo minėta anksčiau yra sukuriamas vidinis turgaus kiemas, kuris taptų svarbiausia turgaus lankytojų erdve. O patogų patekimą į šį kiemą užtikrintų ne tik erdviniai kanalai, bet ir įstiklintas pirmasis pastato aukštas, kuris būtų nesunkiai praeinamas per vidinius prekybos plotus. Taip pat yra funkciškai yra atskiriamas ūkinis kiemas, kuris yra skirtas darbuotojams ir aptarnavimui.

Tam, kad vidinio kiemo erdvė būtų jaukesnė yra projektuojamas stogas, kuris yra apdengiamas santvaromis.

Norint sukurti perimetrinį užstatymą, tūris gavosi gana stambus. Tačiau jį smulkina kontekstuali, sodybinio užstatymo šlaitinių stogų struktūra ir fasadų išraiška, kur paradiniame fasade tūris atrodo kaip sublokuoti gyvenamieji namai. Taip pat prie Bendruomenės aikštės atsiranda laikrodis, kuris būtų šios aikštės erdvinis akcentas ir identifikacinis simbolis.

Daugiafunkcis vidinis kiemas Ūkinis kiemas

Papildomas įėjimas

►

Architektūrinės detalizacijos

Architektūrinė išraiška Dėl karų ir gausybės gaisrų, Gargžduose neliko autentiškos šio krašto architektūros pavyzdžių, todėl Gargždai turi galimybę susikurti architektūrinį identitetą iš naujo. Šiais laikais, Gargždai jau yra laikomi Klaipėdos “satelitu“. Nemažai Gargždų gyventojų keliauja dirbti į Klaipėdą ir vakare grįžta atgal. Sudėjus šias dvi aplinkybes, kad Gargždai yra praradę architektūrinį identintetą ir žmonės keliauja dirbti į Klaipėdą, kilo mintis pabandyti pritaikyti gana aiškų Klaipėdos krašto architektūrinį identitetą. 1. Tai, visų pirma, vokiškoji rostverko architektūra, kuri yra abstrakčiai pertekiama ir gali būti atpažinta turgaus fasadų sudalinime. 2. Taip pat Klaipėdos uostas suteikia miestui šiek tiek pramoninio įvaizdžio, kurio užuominos taip pat matomos projektuojamo turgaus fasadų detalėse. Šios pramoninės detalės sukuria subtilų, industrinį pastato stilių, kuris gerai dera su turgaus funkcija. Turgus ir pramoninis pastatas turi panašumų, tokių kaip nedidelė betvarkė, tačiau žmonės, ypač darbuotojai, susigaudo erdvėje ir daiktų išdėstyme. Būtent šio yra siekiama vidiniame kieme, kur turgaus atmosferą, genius loci (vietos dvasią) sukuria patys žmonės, o architektūrinėmis priemonėmis jiems yra suteikiama kontekstuali ir šiuolaikinė erdvė. 3. Turgaus pagrindinė fasado apdailos medžiaga yra raudonos plytos, kurios yra artimos vokiškąjai pramoninei architektūrai.

Architektūrinės detalizacijos

Vidinio kiemo scenarijai Tam, kad vidinė erdvė pritrauktų kaip įmanoma daugiau žmonių yra sukuriami skirtingi vidinio kiemo scenarijai. Analizuojant miesto šventes, buvo pastebėta, kad dažniausiai yra švenčiama po atviru dangumi, tačiau esant prastam orui šventinė nuotaika gali susigadinti. Todėl yra siūloma šventes ir renginius organizuoti naujoje, šiuolaikinėje bei daugiafunkcėje vidinio turgaus kiemo erdvėje. 1 Kasdienis turgus

2 Festivaliai

4 Meno parodos

3 Renginiai ir koncertai

5 Miesto šventės

Architektūrinės detalizacijos

ArchitektĹŤrinÄ&#x2014;s detalizacijos

1 Aukšto planas

12 5800

5800

6000

6400

5800

6200

5800

K 5000

5000

5000 6600 7000 6200 6200 5800

A 5800

5800

6000

6400

5800

6200

5800

12 B

Architektūrinės detalizacijos

5800

7000

5000 6600 7000 5800

5800

6200

7000

5000

1,5 m

5000

1,5 m

2 Aukšto planas

12 5800

5800

6000

6400

5800

6200

5800

K 5000

5000

5000 6600

7000

5800

6200

7000

5000 6600 7000 5800

5800

6200

7000

5000

1,5 m

5000

1,5 m

A 5800

5800

6000

6400

5800

6200

5800

12 B

Architektūrinės detalizacijos

ArchitektĹŤrinÄ&#x2014;s detalizacijos

Turgaus vizualizacija

ArchitektĹŤrinÄ&#x2014;s detalizacijos

Turgaus vidinio kiemo vizualizacija

ArchitektĹŤrinÄ&#x2014;s detalizacijos

Turgaus pasažo - lauko prekyvietės vizualizacija

Architektūrinės detalizacijos

ArchitektĹŤrinÄ&#x2014;s detalizacijos

KINO TEATRO REKONSTRUKCIJA AUTORIUS: VILIUS PRIŠČEPIONOKAS

倀愀縁礀洀ᜁ琀愀瀀爀漀樀攀欀琀甀漀樀愀洀愀琀攀爀椀琀漀爀椀樀愀椀猀琀漀爀椀渀椀愀洀攀琀愀爀瀀甀欀愀爀椀漀縁攀洀ᜁ氀愀瀀礀樀攀

倀愀縁礀洀ᜁ琀愀猀戀甀瘀甀猀椀漀猀猀椀渀愀最漀最漀猀瀀爀椀欀氀愀甀猀椀渀礀猀椀爀搀瘀椀瀀愀最爀椀渀搀椀渀ᜁ猀愀愁礀猀瀀攀爀椀猀琀漀爀椀渀椀猁猀欀氀礀瀀猁爀椀戀愀猀

倀愀瀀椀氀搀漀洀愀搀愀爀瘀椀攀渀愀愀愁椀洀椀渀甀漀戀甀瘀甀猀椀漀椀猀琀漀爀椀渀椀漀猀琀愀琀椀渀椀漀

Architektūrinės detalizacijos

䔀爀搀瘀

䄀琀氀椀欀猀椀渀愀猀愀氀ᜁ ⼁瀀爀漀瘀椀攀渀猀欀氀礀

瀀攀爀

猀椀漀

䔀爀搀瘀椀渀ᜁ ⴀ 琀欁爀椀渀ᜁ 欀漀渀挀攀瀀挀椀樀愀䄀琀氀椀欀甀猀䄀琀氀椀欀甀猀椀猀琀漀爀椀渀ᤁ 愀渀愀氀椀稀ᤁⰀ 瀀愀愀椀愁欀ᜁ樀漀Ⰰ 欀愀搀愀渀愀氀椀稀甀漀樀愀洀漀樀攀琀攀爀椀琀漀爀椀樀漀樀攀椀欀椀琀愀爀瀀甀欀愀爀椀漀瀀愀戀愀椀最漀猀戀甀瘀漀猀椀渀愀最漀最漀猀欀漀洀瀀氀攀欀猀愀猀Ⰰ 欀甀爀⼁猀甀搀愀爀ᜁ 琀爀礀猀瀀愀最爀椀渀搀椀渀椀愀椀猀琀愀琀椀渀椀愀椀 ⴀ 猀椀渀愀最漀最愀 ⠀匀䠀唀䰀⤀Ⰰ 猀琀甀搀椀樀愀瘀椀洀漀猀愀氀ᜁ ⠀䈀䔀吀䠀䴀䤀䐀刀䄀匀䠀⤀ 椀爀爀愀戀椀渀漀爀攀稀椀搀攀渀挀椀樀愀⸀ 嘀椀攀渀愀猀椀愁愁椀猁瀀愀猀琀愀琀猁Ⰰ 琀⸀礀⸀Ⰰ 猀琀甀搀椀樀愀瘀椀洀漀猀愀氀ᜁ 瀀愀琀攀渀欀愀⼁瀀爀漀樀攀欀琀甀漀樀愀洀ԁ 琀攀爀椀琀漀爀椀樀ԁⰀ 琀漀搀ᜁ氀瀀愀猀椀爀椀渀欀愀甀愁椀漀漀戀樀攀欀琀漀甀縁猀琀愀琀礀洀漀氀椀渀椀樀ԁ 欀愀椀瀀戀欁猀椀洀漀欀漀洀瀀氀攀欀猀漀瘀椀攀渀漀椀愁琀欁爀椀猁椀愁欀椀氀椀洀漀瘀椀攀琀ԁ⸀ 䬀椀琀猁琀欁爀椀猁昀漀爀洀愀椀⼁琀愀欀ԁ 瀀愀搀愀爀ᜁ 搀瘀椀椀猀琀漀爀椀渀椀猁 ⠀琀愀爀瀀甀欀愀爀椀漀氀愀椀欀洀攀ഁ椀漀⤀ 猀欀氀礀瀀猁爀椀戀漀猀Ⰰ 欀甀爀椀愀猀瀀愀渀愀甀搀漀樀愀甀欀愀椀瀀琀欁爀椀猁爀椀戀愀猀⸀

Architektūrinės detalizacijos

䄀爀挀栀椀琀攀欀琀欁爀椀渀ᜁ 椀愁爀愀椀愁欀愀

䴀攀搀縁椀愀最椀愁欀甀洀愀猀䜀愀爀最縁搀甀猀最愀氀椀洀愀瘀愀搀椀渀琀椀䬀氀愀椀瀀ᜁ搀漀猀猀愀琀攀氀椀琀椀渀椀甀洀椀攀猀琀攀氀椀甀Ⰰ 琀漀搀ᜁ氀椀攀愁欀愀渀琀瘀椀攀琀漀瘀ᜁ猀挀栀愀爀愀欀琀攀爀椀漀Ⰰ 戀欁琀猁最愀氀椀洀愀愁椀愀椀瘀椀攀琀愀椀瀀爀椀猀欀椀爀琀椀瘀漀欀椀愁欀ԁ 昀愀挀栀眀攀爀欀漀愀爀挀栀椀琀攀欀琀欁爀ԁⰀ 琀愀椀瀀戀欁搀椀渀最ԁ 䬀氀愀椀瀀ᜁ搀愀椀⸀ 吀漀瀀愀猀攀欀漀樀攀Ⰰ 戀甀瘀漀瀀愀猀椀爀椀渀欀琀漀猀瀀氀礀琀漀猀Ⰰ 琀椀渀欀愀猀椀爀昀愀挀栀眀攀爀欀漀猀琀椀氀椀甀椀戀欁搀椀渀最愀猀昀愀猀愀搀漀猀欀愀椀搀礀洀愀猀⸀

Architektūrinės detalizacijos

䘀愀猀愀搀椀渀ᜁ 椀愁爀愀椀愁欀愀䘀愀猀愀搀猁猀欀愀椀搀礀洀漀欀漀渀挀攀瀀挀椀樀愀礀爀愀猀甀猀椀樀甀猀椀猀甀愀渀欀猀ഁ椀愀甀洀椀渀ᜁ琀愀昀愀挀栀眀攀爀欀漀愀爀挀栀椀琀攀欀琀欁爀愀椀爀縁礀搀椀愁欀漀瘀椀攀琀漀瘀ᜁ猀瀀愀瘀攀氀搀漀⸀ 䤀攀愁欀愀渀琀瀀愀爀愀氀攀氀椀猁琀愀爀瀀愁椀猁搀瘀椀攀樀猁琀攀洀猁Ⰰ 戀甀瘀漀愀琀氀椀欀琀愀猀最攀漀洀攀琀爀椀渀椀猁昀漀爀洀甀琀礀爀椀洀愀猀Ⰰ 椀愁欀甀爀椀漀戀甀瘀漀最愀甀琀愀昀愀猀愀搀漀 Ḡ漀搀漀猀ᰠ 猀甀猀欀愀椀搀礀洀愀猀⸀ 态攀愁椀愀欀愀洀瀀椀猁欀漀洀瀀漀稀椀挀椀樀愀猀甀搀愀爀漀搀漀瘀礀搀漀縁瘀愀椀最縁搀攀猀Ⰰ 琀愀ഁ椀愀甀愁攀愁椀愀欀愀洀瀀椀愀椀猀甀猀欀愀椀搀礀琀椀⼁爀漀洀戀甀猀猀甀琀攀椀欀椀愀昀愀挀栀眀攀爀欀猀琀椀氀椀愀甀猀挀栀愀爀愀欀琀攀爀⼁⸀

Architektūrinės detalizacijos

䜀攀渀瀀氀愀渀愀猀匀欀氀礀瀀匀欀氀礀瀀漀氀愀甀欀漀搀愀渀最漀猀礀爀愀瀀愀爀椀渀欀琀漀猀瀀愀最愀氀攀爀搀瘀椀猁栀椀攀爀愀爀挀栀椀樀漀猀搀ᜁ猀渀椀甀猀㨀猀欀椀爀琀椀渀最漀猀搀愀渀最漀猀 ⠀洀愀猀琀攀氀椀甀Ⰰ 琀攀欀猀琀欁爀愀Ⰰ 猀瀀愀氀瘀愀⤀ 縁礀洀椀猀欀椀爀琀椀渀最漀猀爀攀椀欀愁洀ᜁ猀攀爀搀瘀攀猀Ⰰ 漀縁礀搀猁洀攀洀漀爀椀愀氀椀渀椀愀洀攀猀欀瘀攀爀攀欀漀渀琀爀愀猀琀甀漀樀愀渀ഁ椀漀猀搀愀渀最漀猀椀渀琀愀爀瀀愀猀瀀愀縁礀洀椀戀甀瘀甀猀椀ԁⰀ 瘀椀攀渀漀椀愁猀椀渀愀最漀最漀猀瀀愀縁礀洀猀琀愀琀椀渀椀猁甀縁猀琀愀琀礀洀漀氀椀渀椀樀ԁ⸀ 倀氀愀渀攀洀愀琀漀洀愀愁攀愁椀愀欀愀洀瀀椀猁欀漀洀瀀漀稀椀挀椀樀愀Ⰰ 猀甀搀愀爀愀渀琀椀䐀漀瘀礀搀漀縁瘀愀椀最縁搀攀猀Ⰰ 礀爀愀昀愀猀愀搀漀愀爀挀栀椀琀攀欀琀欁爀椀渀ᜁ猀椀愁爀愀椀愁欀漀猀琀ᤁ猀椀渀礀猀⼁最爀椀渀搀椀渀⼁⸀ 一愀甀搀漀樀愀洀漀猀搀愀渀最漀猀㨀䈀攀琀漀渀漀洀漀稀愀椀欀愀态倀㄀ⴀ㜀㔀砀㔀砀㜀

㌀⸀

䈀攀琀漀渀漀洀漀稀愀椀欀愀䜀吀㄀㄀ⴀ㘀㈀㐀砀㄀㘀砀㘀䈀攀琀漀渀漀洀漀稀愀椀欀愀态倀㘀ⴀ㠀㘀砀㈀砀㠀一愀甀搀漀樀愀洀椀洀愀縁漀猀椀漀猀愀爀挀栀椀琀攀欀琀欁爀漀猀最愀洀椀渀椀愀椀㨀

㈀⸀

䐀瘀椀爀愀ഁ椀猁氀愀椀欀椀欀氀椀愀椀唀爀戀愀渀椀愀戀椀挀礀挀氀攀爀愀挀欀䤀䬀匀态椀甀欀愁氀椀愀搀ᜁ縁ᜁ 态椀甀欀愁氀椀愀搀ᜁ縁ᜁ猀匀琀爀攀攀琀瀀愀爀欀䈀䄀匀䬀䈀䄀㄀匀甀漀氀椀甀欀愀椀㨀匀琀爀攀攀琀瀀愀爀欀䈀伀刀䐀伀䰀䈀㄀㄀⸀ 㐀⸀

䄀甀最愀氀猁瘀愀稀漀渀愀椀 ⠀渀愀甀搀漀樀愀洀椀猀琀愀琀椀渀椀甀漀猀攀⤀ 匀琀爀攀攀琀瀀愀爀欀倀䔀吀䄀娀倀䔀㈀㄀倀愀爀欀椀渀最愀猀礀爀愀渀甀洀愀琀漀洀愀猀渀攀瀀爀漀樀攀欀琀甀漀樀愀洀漀樀攀琀攀爀椀琀漀爀椀樀漀樀攀⸀ 匀琀愀琀椀渀礀猀䔀猀愀洀椀爀攀欀漀渀‫ۻ‬爀甀漀樀愀洀椀⼀最爀椀愀甀渀愀洀椀瀀愀‫ۻ‬愀琀愀椀倀爀漀樀攀欀琀甀漀樀愀洀愀琀攀爀椀琀漀爀椀樀愀䬀漀爀瀀甀猀猁攀欀猀瀀氀椀欀愀挀椀樀愀㨀㄀⸀䬀椀渀漀琀攀愀琀爀愀猀㈀⸀䬀椀渀漀琀攀愀琀爀漀瀀愀瀀椀氀搀椀渀礀猀㌀⸀䈀椀戀氀椀漀琀攀欀愀㐀⸀䴀椀攀‫ۻ‬漀猀漀搀愀猀⼀戀椀戀氀椀漀琀攀欀漀猀猀欀愀椀琀礀欀氀愀

Architektūrinės detalizacijos

ArchitektĹŤrinÄ&#x2014;s detalizacijos

一甀漀戀椀戀氀椀漀琀攀欀漀猀猀琀漀最猁瀀爀漀樀攀欀琀甀漀樀愀洀愀猀氀椀攀琀愀甀猀瘀愀渀搀攀渀猀猀甀爀椀渀欀椀洀愀猀椀爀渀甀瘀攀搀椀洀愀猀⼁瘀愀渀搀攀渀猀猀愀甀最礀欀氀ԁⰀ 椀愁欀甀爀椀漀猀戀欁琀猁愀甀琀漀洀愀琀椀愁欀愀椀氀愀椀猀琀漀洀椀瀀愀猀漀搀椀渀琀椀愀甀最愀氀愀椀

Architektūrinės detalizacijos

䬀椀渀漀琀攀愀琀爀漀 ḠⰀ䴀椀渀椀樀愀ᰠ 爀攀欀漀渀猀琀爀甀欀挀椀樀愀椀爀瀀爀椀攀椀最猁爀攀最攀渀攀爀愀挀椀樀愀

Komplekso aksonometrija

䄀甀琀漀爀椀甀猀㨀嘀椀氀椀甀猀倀爀椀愁ഁ攀瀀椀漀渀漀欀愀猀

Architektūrinės detalizacijos

Komplekso vizualizacija nuo memorialinio skvero

ArchitektĹŤrinÄ&#x2014;s detalizacijos

TEISMO PASTATO REKONSTRUKCIJA AUTORĖ: KOTRYNA ŽIRGULYTĖ Architektūrinė-urbanistinė idėja TEISMO PASTATO REKONSTRUKCIJA AUTORĖ: KOTRYNA ŽIRGULYTĖ Architektūrinė idėja kilo atlikus išsamią Architektūrinė-urbanistinė idėja urbanistinę analizę ir parengus bendrą miesto urbanistinę koncepciją, kurią papildo ir sustiprina kuriamas sprendinys. Atkūrus istorinę Vingio gatvės jungtį Architektūrinė kilo atlikus išsamią urbanistinę analizę parengus bendrą miesto urbanistinę su Klaipėdos gatve,idėja norėjosi pabrėžti šios vizualinės ir irfunkcinės jungties svarbą su dabartine koncepciją, kurią papildo ir sustiprina kuriamas sprendinys. Atkūrus istorinę Vingio gatvės jungtį Savivaldybės aikšte (buvusi istorinė Rinkos aikštė) bei atkurti aikštę formuojantį perimetrinį su Klaipėdos gatve, norėjosi pabrėžti šios vizualinės ir funkcinės jungties svarbą su dabartine užstatymą, todėl yraaikšte pasirinktas mažaaukštis užstatymas palei Vingio, Klaipėdos ir Savivaldybės (buvusi istorinė Rinkos perimetrinis aikštė) bei atkurti aikštę formuojantį perimetrinį J.Basanavičiaus teismo pastatas rekonstruojamas o teismoir funkcija užstatymą,gatves, todėl yraesamo pasirinktas mažaaukštis perimetrinis užstatymasį prokuratūrą, palei Vingio, Klaipėdos J.Basanavičiaus iškeliama į atskirą tūrį.gatves, esamo teismo pastatas rekonstruojamas į prokuratūrą, o teismo funkcija iškeliama į atskirą tūrį.

Arc

Tū

Pe ma esa ruo kor Tei ir b

Ko KLAIPĖDOS G.KLAIPĖDOS G.

ISTORINIS GATVIŲ TINKLAS

ion 0.1.100.100GSPublisherVersion 0.1.100.100

1.100.100

Architektūrinės detalizacijos

J.BASANAVIČIAUS G.

ISTORINIS GATVIŲ TINKLAS

Vis per bal pas nau

KLAIPĖDOS G.

G. VI

J.BASANAVIČIAUS G.

G. IO

NG VI

VIG. NG I

KLAIPĖDOS G.KLAIPĖDOS G.

JUDĖJIMAS STIKLINIAIS KORIDORIAIS

MASTELIŠKUMAS

Architektūrinė išraiška Tūriai Perimetrinis dvišlaitis užstatymas išlaiko Gargždų miestui būdingą architektūrinę išraišką bei mastelį, taip pat sava funkcija tarsi įkūnija „saugančią užkardą“ teisingumo simboliui, kiemo viduje esančiam teismo pastatui. Prokuratūra bendradarbiaudama su policijos komisariatu padeda ruoštis teisminiams procesams, vykdo ikiteisminius tyrimus, todėl šie tūriai yra susieti stikliniais koridoriais kiemo pusėje, o iš gatvės pusės išlaiko santūrią, jėgos institucijoms būdingą išraišką. Teismo tūriui pasirinktas kubas – tvirta, archetipinė forma, švariu baltu fasadu, įkūnija teisingumą ir balansą. Koloritas, medžiagiškumas Visame komplekse vyrauja dvi pagrindinės spalvos – antracito pilka ir balta, jos tarpusavyje persipina interjero detalėmis arba grindimis, kiemo grindinio balta spalva iš savęs tarsi išaugina baltą kubą, bei kontrastuoja su tamsiu perimetriniu užstatymu. Prokuratūros ir policijos komisariato pastatų fasadams naudojamos fibrocementinės plokštelės, antracito spalvos. Teismo pastatui naudojamas baltas stiklo profilitas.

Architektūrinės detalizacijos

Funkcijos

Kavinės ir pagrindiniojo vestibiulio funkcijos yra orientuotos į pėsčiųjų gatvės srautus. Pagrindinis patekimas į kompleksą projektuojamas judriausioje ir patogiausioje vietoje - Vingio ir Klaipėdos gatvių sankryžos kampe. Antrame pastato aukšte yra galimybė įsikurti notarų biurui, taip pat numatoma posėdžių salė. Teismo pastatas projektuojamas kiemo viduje, jis yra „saugomas“ perimetrinio užstatymo. Pagrindinis įėjimas orientuotas į prokuratūros ir policijos pastatų komplekso pagrindinį įėjimą. Teismo salės yra išsidėsčiusios ketvirtame ir trečiame aukštuose, antrame aukšte administracinės patalpos, o pirmame aukšte vestibiulis su rūbine. Prokuratūros ir policijos komisariato pirmuosiuose aukštuose numatomi kabinetai, o antri aukštai skirti posėdžių salėms.

Architektūrinės detalizacijos

Kiemo organizavimas

Kavinės lauko zona Vidinis teismo kiemelis Automobilių stovėjimo aikštelė Pagrindinis įėjimas

Architektūrinės detalizacijos

ArchitektĹŤrinÄ&#x2014;s detalizacijos

Pastatų pjūviai ir interjeras

1. Prokuratūros įėjimo vestibiulio vizualizacija

Pjūvis A-A

2. Policijos komisariato vestibiulio vizualizacija

Pjūvis C-C Architektūrinės detalizacijos

Vizualizacija

ArchitektĹŤrinÄ&#x2014;s detalizacijos

C-C

Pirmo aukšto planas M1:200

B1 B2

A1 A2

6,206

8,000

7,715

3,275

6,000 BH

2,7 26

ŽN.WC 113

Įėjimo holas 101

Kabinetas 110

Kabinetas 111

6,000

4,8 85

Kabinetas 112

Kabinetas 114

Kabinetas 115

Kabinetas 116 BG

4,1 13

3,300

2,4 65

BF AF

Koridorius 117

BF B1

Vestibiulis 118

9,200

5,0 00

Vestibiulis 102

5,7 50

Kabinetas 119

A4 Virtuvė 103

A-

5,0 00

Kabinetas 120

Vestibiulis 107

BD AF

5,7 50

BC Pagalb. p. 122

Kavinė 104

6,0 00

WC 123

5,0 00 A1

6,4 50

6,0 00

BB Koridorius 127

Kabinetas 124

3,3 00 AA3

6,600

Kabinetas 125

AA A5 BA

3,275

6,000

C-C

80,63 95,75 38,13 135,56 9,60 4,73 109,77 29,59 17,23 24,83 23,13 21,14 14,28 19,11 17,68 17,42 46,97 91,93 34,56

6,600

Plotas kv.m.

Rūbinė 108

3,3 00

6,6 00

Patalpų eksplikacija

Įėjimo holas 101 102 Vestibiulis 103 Virtuvė 104 Kavinė 105 WC 106 ŽN. WC 107 Vestibiulis 108 Rūbinė 109 Kabinetas 110 Kabinetas 111 Kabinetas 112 Kabinetas 113 ŽN.WC 114 Kabinetas 115 Kabinetas 116 Kabinetas 117 Koridorius 118 Vestibiulis 119 Kabinetas GSPublisherVersion 0.1.100.100

6,600

Kabinetas 109

TEISMAS-KAVINĖ PROKURATŪRA POLICIJOS KOMISARIATAS

Pavadinimas

BD Kabinetas 121

5,0 00

8,4 50

WC 105 ŽN. WC 106

Patalpos Nr.

6,600

Architektūrinės detalizacijos

Antro aukšto planas M1:200

B1 B2

6,206

8,000

7,715

3,275

6,000 BH

h=1.60m

2,7 26

ŽN. WC 215

Posėdžių salė 213

6,000

h=1.60m

WC 216

Koridorius 214

Posėdžių salė 217 h=1.60m

6,5 79

h=1.60m

3,300

4,8 85

9,200

Notarų biuras 201

h= 1.6 0m

5,0 00

5,7 50

Renginių salė 218

A5 Kabinetas 208

Kabinetas 209

Patalpų eksplikacija

Architektūrinės detalizacijos

Vestibiulis 206

Archyvas 210

ŽN. WC 205

6,600

5,0 00

Reng. salė 203

Kabinetas 212

3,3 00

BC Koridorius 219 ŽN. WC 220

WC 221

6,4 50

6,0 00

6,600

6,0 00 5,0 00

5,7 50

Kabinetas 211

h= 1.6 0m

Posėdžių salė 222

A4 A2

3,3 00

6,600

22,27 21,70 5,35 17,93 23,14 30,82 35,09 47,78 33,97 71,43 9,62 4,73 42,06 13,67 13,67 38,33 18,05 38,27 17,71 56,38 9,75 4,79 5,51 37,66 70,06 9,42 4,79 4,94 35,96

WC 204

h= 1.6 0m

120 Kabinetas 121 Kabinetas 122 Pagalb. p. 123 WC 124 Kabinetas 125 Kabinetas 127 Koridorius 201 Notarų biuras 202 Holas 203 Reng. salė 204 WC 205 ŽN. WC 206 Vestibiulis 207 Kabinetas 208 Kabinetas 209 Kabinetas 210 Archyvas 211 Kabinetas 212 Kabinetas 213 Posėdžių salė 214 Koridorius 215 ŽN. WC 216 WC 217 Posėdžių salė 218 Renginių salė 219 Koridorius 220 ŽN. WC 221 WC 222 Posėdžių salė GSPublisherVersion 0.1.100.100

Plotas kv.m.

8,4 50

Pavadinimas

6,6 00

Patalpos Nr.

6,600

5,0 00

TEISMAS-KAVINĖ PROKURATŪRA POLICIJOS KOMISARIATAS

Kabinetas 207

Holas 202

AA A5 BA

3,275 B4

6,000 B5

Trečio aukšto planas M1:200

A4 AD

A-

A Teisėjų pasiruoš.kab. 304

Posėdžių salė 303

5,0 00

Vestibiulis 301

WC 302

5,7 50

3,3 00

6,0 00

5,0 00

6,4 50

Ketvirto aukšto planas M1:200

A4 AD

A-

A Posėdžių salė 405

Vestibiulis 401 WC 402

5,0 00

Posėdžių salė 404

TEISMAS-KAVINĖ PROKURATŪRA POLICIJOS KOMISARIATAS

Laukiamasis 403 AE

301 302 303

Pavadinimas

Vestibiulis WC Posėdžių salė Teisėjų 304 pasiruoš.kab. 401 Vestibiulis 402 WC 403 Laukiamasis 404 Posėdžių salė 405 Posėdžių salė GSPublisherVersion 0.1.100.100

3,3 00

Plotas kv.m. 41,76 14,81 114,79

6,0 00

5,0 00

Patalpos Nr.

5,7 50

Patalpų eksplikacija

27,45 42,06 14,61 17,71 96,24 27,92 1 974,24 m²

6,4 50

Architektūrinės detalizacijos

Rekomenduojami naudoti produktai

Įmonė: Scenos techninis servisas

Įmonė: mozaika

Produktas: stiklo profilitų fasado apšvietimas.

Produktas: Grindinys, natūralaus akmens 501.

Rekomenduojama įmontuoti fasado apšvietimo sistema tarp stiklo profilito ir apšiltinamojo sluoksnių. Naudotis įmonių "Iluminark", "Anolis" gerąja patirtimi.

Įmonė: Renson Produktas: Nematomų durų sistemos " Argenta invisidoor" Rekomenduojama interjere naudoti baltas, nematomas duris, siekiant išlaikyti vientisumą, harmoniją.

Rekomenduojama naudotį natūralios dangos grindinį, išlaikyti kuo baltesnį sprendinį.

Įmonė: Eternit

Įmonė: Wicona

Produktas: „Dacora“ pluoštinio cemento plokštelės. Modelis: nestandaritnis rombas, antacito spalva.

Produktas: WICLINE 65 evo langai. Rekomenduojama rinktis šiuos aliuminio profilio, 65mm gylio langus.

Rekomenduojama rinktis fibrocementines plokšteles fasadams ir stogo dangai kavinės, prokuratūros ir policijos pastatams.

Įmonė: Isort

Įmonė: Velux

Įmonė: Jung

Produktas: "Kite mini" rūšiavimo šiukšlių dėžė

Produktas: Stoglangiai MK08, Velux Integra

Produktas: Metaliniai „LS 990" serijos jungikliai.

Rekomenduojama naudoti šias šiukslių dėžes, pagamintas iš 100% perdirbtų medžiagų. Dera prie kuriamo interjero. Spalvos: RAL9010; RAL7016

Rekomenduojama naudoti Velux trigubo stiklo paketo stoglangius, langas maitinamas saulės energija, nuotolinis valdymas.

Rekomenduojama naudoti interjere naudoti šiuos ilgalaikius, patvarius metalinius jungiklius, antracito spalvos.

GSPublisherVersion 0.1.100.100

Betono

Architektūrinės detalizacijos

Siūlomas specialus praėjimų įstiklinimo gaminys/užsakyma s.