1. ANALOGŲ STUDIJA LIETUVOJE IR PASAULYJE

1.1. Kauno Laisvės alėja

Viena žymiausių pėsčiųjų gatvių Lietuvoje – Kauno Laisvės alėja. Tai bulvaro tipo pėsčiųjų gatvė, Kauno centrinėje dalyje. Alėjos ilgis – 1621 m, plotis – 24–27 m (Visuotinė Lietuvių enciklopedija, 2022). Jos planavimo darbai oficialiai pradėti 1848 metais, 1851-aisiais pasodintos liepos, 1860 - aisiais alėja baigta grįsti. 1929 įrengus vandentiekį, antrą kartą pakeista gatvės danga. 1982 alėja rekonstruota (architektai A. Paulauskas, V. Paleckienė), paversta pėsčiųjų zona (Skučaitė, 2019).

Paskutinė Laisvės alėjos rekonstrukcija vyko 2015 – 2020 m (Inytė, 2020). Rekonstrukcijos architektas Šarūnas Kiaunė. Šiandien ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje tapo malonia ir šiuolaikiška miesto erdve. Paskelbus Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkursą ši miesto zona išgyveno sunkius laikus, buvo ištuštėjusi, trūko kokybiškų paslaugų, prekybos įvairovės, gatvė prarado savo senąjį identitetą.

Pagrindinis konkurso organizatorių iškeltas tikslas buvo pritraukti žmones į centrinę miesto dalį. Preciziškai išanalizavus alėjos ir jos kvartalų situaciją, buvo ieškoma galimybės įrengti naujas viešąsias erdves, naujas urbanistines struktūras, kurios galėtų duoti impulsą visos centrinės dalies vystymuisi.

Pagal projektą atlikta daug esminių atnaujinimų, kilstelėjusių miesto gatvės svarbą ir įvaizdį: išsaugota liepų alėja, atnaujinti požeminiai tinklai. Didžiausiais pasikeitimas – nauja grindinio koncepcija. Granitinio akmens raštas gerbia pirminę Laisvės alėjos kaip bulvaro idėją su aiškia centrine, buvusia važiuojamąja ir šaligatvių prie pastatų dalimis (Tamašauskaitė, 2020). Parinktos dviejų tipų šviesiai pilkos granito akmens plytelės. Jos pašviesino ir vizualiai padidino erdves. Dviračių takeliui pažymėti, iš abiejų pusių parinktos keliais tonais šviesesnių granito plytelių juostos (žr. 1 pav ).

Toks sprendimas ryškiai nepadalino erdvių, išliko grindinio vientisumas. Saugumui užtikrinti pakeisti apšvietimo stulpai bei įrengtos papildomos stebėjimo kameros. Siekiant žalesnio želdinių plotų vaizdo, pomedžiai apsodinti svogūninėmis ir daugiametėmis gėlėmis bei krūmais. Šis parinkimas atitinka šiuolaikines tendencijas, dera prie likusių centrinės miesto želdinių stilistikos.

1.2. Šiaulių bulvaras (pėsčiųjų Vilniaus gatvė)

1975 metais Vilniaus gatvės centrinė dalis (nuo Žemaitės gatvės iki Draugystės prospekto) tapo pėsčiųjų gatve. Vėliau buvo praplėsta, dabar bulvaro ilgis yra 1,28 km. Šios idėjos autorius buvo tuometinis miesto vadovas Vilius Kazanavičius. Šiaulių bulvaras yra trečiasis pagal senumą bulvaras

Europoje: po Roterdamo (1972 m.) ir Erfurto (1973 m.) (Šiaulių turizmo informacijos centras, 2021).

1984–1986 metais bulvaro dalyje suprojektuoti ir pagaminti mažosios architektūros objektai pergolės su arkiniais vartais, šviestuvai, pavėsinės, kelių tipų ergonomiški suoliukai, ažūriniai metalo gaminiai, kurie sudarė vieningą architektūrinę visumą (Visit Šiauliai, 2021).

2005 m. prasidėjo gatvės rekonstrukcija. Pakeistas grindinys, atnaujinti inžineriniai tinklai, išsaugota liepų alėja, erdvės pritaikytos įvairių socialinių grupių žmonėms.[] Be liepų alėjos palikti ir kiti buvę medžiai, įrengti nauji gėlynai, kurie apželdinti daugiametėmis bei vienmetėmis spalvingomis gėlėmis ir varpiniais augalais (žr. 2 pav.).

Bulvaro grindiniui derinamos trijų spalvų trinkelės. Vidurinė dalis pilka, šonai iškloti raudonomis trinkelėmis. Kaip akcentai įterpti dviejųpilkųatspalvių margi apskritimai.Tokiaspalvų irformų įvairovė įneša dinamikos, tačiau atima solidumo. Alėjos liepų pomedžiai uždengti grotelėmis, tarp jų įterpta keletas žaliuojančių vazonų,tačiau pagal pasaulyje vyraujančiastendencijas, miestų apželdinime, reikėtų daugiau žalių erdvių

1912 metais, Kamberoje buvo pristatytas W.B. Griffin ir M. M. Griffin Konstitucijos alėjos projektas. Jis pasižymėjo jautrumu gamtai ir puikiai tiko demokratiškai Australijos bendruomenei. Urbanistinis projektas atskleidė potencialą pagerinti sąlygas pėstiesiems tankiai apstatytoje teritorijoje (Landezine International Landscape Award (LILA), 2017) (žr. 3 pav.).

Šio projekto esminis sprendimas - palikti didelę teritoriją pėstiesiems ir žaliesiems plotams. Alėjoje susodintos 7 eilės medžių švarina orą, mažina triukšmą. Platūs pomedžiai apsodinti klimato sąlygoms tinkamomis, nereikliomis priežiūrai gėlėmis bei krūmais. Didelis apželdintų plotų kiekis sukuria žaliojo miesto įvaizdį, be to mažina karščio salos efektą bei didina vietovės bioįvairovę. Dviračių takeliui pasirinktas betono grindinys puikiai dera su pilkomis granito plytelėms pėstiesiems. Čia taip pat įrengti suoliukai bei dviračių stovai, kas skatina žmonių judumą.

1934m. JungtinėseAmerikosValstijose, Niujorke,Manhetenepradėjo važinėti traukiniai ant virš gatvių įrengtų bėgių linijos. Tačiau jau 1980-aisiais ši linija tapo nebenaudojama. 1983 m. buvo gautas leidimas naudoti nefunkcionuojančią „High line“ liniją rekreacijos tikslais. Tačiau tik 2004 – 2006 m. buvo nuspręsta šią zoną paversti parku. Buvo pasirinktos dvi kraštovaizdžio architektų kompanijos bei želdynų dizaineris Piet Outdolf, sukurti šios vietos transformacijos projektą į parką. 2009 lankytojams buvo atidaryta pirmoji „High line“ dalis.

Šiandien „High line“ yra 2,33 km. ilgio žalias pėsčiųjų takas, kuriame auga virš 500 rūšių augalų. (Friends of the High Line, 2023).

Apželdinimui pasirinktas olandiškosios bangos stilius, kurio pradininkas pats Piet Outdolf. Šiam projektui jis parinko vietinius, sausrą toleruojančius bei mažai priežiūros reikalaujančius augalus. Tokiu būdu urbanizuotoje teritorijoje buvo sukurta vieta įvairiems vietiniams vabzdžiams bei paukščiams gyventi.

Projekte atsikartoja bėgių linijų motyvas. Vienur bėgiai matomi gėlynų zonose, kitur įsilieja į takų grindinį. Patys takai atkartoja bėgių vingius. Neutralios pilkos spalvos betono plokščių grindinys nekonkuruoja su pagrindiniu projekto akcentu, vešlia, žalia augalija. Suoliukai yra kelių skirtingų dizainų, tačiau naudojama to paties atspalvio mediena suteikia vientisumo jausmą.

Išanalizavus pėsčiųjų zonų pavyzdžius, galima teigti, kad tokiose zonose dažniausiai grindiniui parenkamas neutralių spalvų grindinys, pasiteisina atskirti dviračių takeliai. Šiuo metu miestuose ryškėja žaliųjų zonų didinimo tendencija. Atliktų apklausų Švedijoje rezultatai rodo, kad net 85 % žmonių nori gyventi žalesniuose miestuose, be to tokios urbanizuotos teritorijos respondentams kelia asociaciją su aukštesne gyvenimo kokybe, bei mažina smurtą. (Tuula Eriksson, 2023).