MARIJAMPOLĖS MIESTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ

GATVIŲ TINKLAS

BP numatoma, kad besikeičiant ekonominei ir investicinei situacijai sudėtinga numatyti, kur greičiausiai vyks urbanistinė plėtra, todėl patvirtinta gatvių tinklo struktūra užtikrins jų plėtrai reikalingų teritorijų rezervavimą. Kita vertus, įrengta infrastruktūra (nutiesta nauja gatvė) gali įtakoti intensyvesnę urbanistinę plėtrą. Diegti informacinę sistemą mieste: kelio ženklus ar nuorodas į svarbiausius objektus bei traukos punktus, užmiesčio kelių kryptis, informaciją apie viešojo transporto maršrutinį eismą (2 pav.);

Siekiant eliminuoti tranzitinį eismą iš centrinės miesto dalies ir siekiant tolygesnio transporto srautų pasiskirstymo miesto gatvių tinkle būtina formuoti pirmaeilės svarbos rišlų gatvių tinklą:

1) rekonstruojant Aušros g. ir įrengiant jos tęsinius iki Vasaros g. bei Vokiečių g. (su tiltu per Šešupę); 2) įrengti Vasaros g. tęsinius iki Vytauto g. (krašto kelio Nr. 201 Marijampolė-Kalvarija ir sujungiant su Vokiečių g. tęsiniu) bei į šiaurinės miesto dalies pramoninę teritoriją; 3) įrengti Rytinį Marijampolės miesto aplinkelį.

1 pav. Svarbiausi traukos taškai Marijampolėje Modalinis transporto priemonių pasiskirstymas Marijampolės miesto ir priemiesčio teritorijų gyventojų modaliniam pasiskirstymui nustatyti buvo naudojamas anoniminės anketinės apklausos rezultatai. Remiantis Marijampolės miesto demografinių rodiklių kaita 2008 –2017 m., buvo sudaryta gyventojų prognozė 2020 ir 2030 m. 87 Atlikus gyventojų skaičiaus

kitimo analizę, buvo nustatyta, kad 2008–2017 m. Marijampolės mieste gyventojų skaičius kasmet mažėjo 1,7 %. Remiantis statistiniais duomenimis, prognozuojama, kad 2020 m. Marijampolės mieste gyvens 33 648 gyventojai, o 2030 m. – 24 941 gyventojas. Apklausos rezultatai parodė, kad populiariausia susisiekimo priemonė mieste yra lengvasis automobilis. Nors Marijampolės mieste atstumai tarp objektų yra nedideli (dažniausia kelionių trukmė 515 min.), tačiau net 62 % kasdienio susisiekimo reikmėms naudoja nuosavą automobilį. 25 % gyventojų nurodė, kad į darbą, mokymo ar kitas įstaigas eina pėsčiomis, 7 % – važiuoja viešuoju transportu, 5 % – renkasi dviratį, o 1 % respondentų nurodė vykstantys kitu būdu (pvz., įmonės užsakytas transportas). Prognozuojama, kad įgyvendinus Marijampolės darnaus judumo miesto plane numatytas priemones, 2030 m. 40 % Marijampolės miesto gyventojų rinksis lengvąjį automobilį, 33% – vaikščios pėsčiomis, 15% – važinės dviračiu, o 12 % pagrindine susisiekimo priemone laikys viešąjį transportą (2 pav.)

2 pav. Modalinis transport priemonių pasiskirstymas Marijampolės mieste.

Ekologiškumas Marijampolėje

Marijampolės savivaldybės taryba yra patvirtinusi Marijampolės savivaldybės elektromobilių įkrovimo prieigų planą. Patvirtintame įkrovimo prieigų plane numatytos greito įkrovimo stotelių įrengimo vietos (3 pav.).

3 pav. Planuojamų elektromobilių įkrovimo prieigų Marijampolės mieste schema.

Jau yra patvirtinta, kad bus perkamos dvi elektromobilių akumuliatorių greitojo įkrovimo stotelės ir sumontuojamos prie nustatytų elektromobiliams įkrauti skirtų vietų Marijampolės mieste, prijungiant jas prie pakankamos galios elektros tinklo.

Socialinė - ekonominė infrastruktūra

Reikšmingą postūmį verslo situacijai regione turės Marijampolės pramoninės zonos plėtra. Visa Marijampolės pramoninės zonos teritorija patenka į Marijampolės laisvąja ekonominę zoną, kurios ribos patvirtintos Lietuvos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 964 „Dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų nustatymo“ ir kurios teisinį statusą apibrėžia Lietuvos Respublikos Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymas. Teritorijoje galima statyti pramoninės, gamybinės, o taip pat logistinės paskirties pastatus. Sėkmingai veikianti pramoninė zona turėtų pritraukti ne tik vidaus, bet ir užsienio investicijas.

Marijampolės miesto parkų istorinė raida ir vertybės

Poezijos parkas

1977 m. patvirtintas miesto generalinis planas, kuriame buvo numatyta sutvarkyti teritoriją, esančią tarp Šešupės ir dabartinės J. Basanavičiaus aikštės. 1984 m. prasidėjo parko kūrimo darbai: buvo nugriauti gamybiniai ir gyvenamieji namai, iškirstas marijonų vienuolijos sodas, išvalytas Jevonio upelis, įrengti fontanai, pastatyti dekoratyvūs tilteliai ir suoleliai. Parką papuošė Juliaus Narušio skulptūra „Šešupė“. 1986 m. respublikinis renginys „Poezijos pavasaris“, atkeliavęs į miestą, užsuko į naujai įkurtą parką, taip jam suteikdamas „Poezijos parko“ vardą. 1987 m. parke pasodintas ąžuolas tuometinio Kapsuko (Marijampolės) ir Kokolos (Suomija) miestų draugystės 20-mečiui paminėti. 2012 m. parkas buvo rekonstruotas. Po rekonstrukcijos vanduo tapo pagrindiniu parko akcentu - atverta Šešupės upės vaga, įrengti įspūdingi fontanai ir apšvietimas, kelios kamerinių renginių vietos ir amfiteatras. Poezijos parką papuošė dar viena J. Narušio skulptūra, įamžinusi bardo Vytauto Kernagio dainą „Kaip sirpsta vyšnios Suvalkijoje“. Už jos, pėsčiųjų tunelyje, atsirado marijampoliečių „Veidasienė” (portretų galerija). 4,36 ha Poezijos parke auga apie šimtas rūšių medžių ir krūmų (4 pav.).

4 pav. Marijampolės Poezijos parkas.

Vytauto Didžiojo parkas (Miesto sodas)

Miesto sodas pradėtas kurti apie 1868 m. 1930 m. parkas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Tarpukariu jis buvo labai populiarus tarp miestiečių. Sovietmečiu parkas apleistas. Tik 1980 m., pastačius paminklą komunistui V. Mickevičiui-Kapsukui, parkas aptvarkytas. Po dešimties metų šis paminklas iškeliavo į Grūto parką. 2003 m. marijampoliečiai Vytautų klubo nariai iškėlė idėją, kad parke būtų pastatytas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam, ir pradėjo rinkti lėšas sumanymui įgyvendinti. 2010 m. gegužės 22 d. idėja tikslios vietos, kur bus užtvanka, neapsispręsta. Norėta užtvanką įrengti prie Vilkaviškio tilto, tačiau, vienuoliams marijonams nesutikus pigiai parduoti žemę, pasirinkta dabartinė užtvankos vieta. Birželio mėnesį statybos darbai pajudėjo. Nors Marijampolėje tuo metu keitėsi okupantai, tačiau darbai nesustojo. 1942 m. hidroelektrinė pradėjo veikti. Elektrinėje įrengta Kaplano 147 AG vandens turbina ir čekiškas 100 kW galios virto realybe - rekonstruotame parke atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Iš granito iškaltą 9 m aukščio monumentą sudaro postamentas ir ant žirgo šuoliuojančio Vytauto Didžiojo figūra (5 pav.).

5 pav. Marijampolės Vytauto Didžiojo parkas.