VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS: Audronė Pakalniškytė, Skaidra Petkevičiūtė, Augustina Rač by STRUCTUM

PALANGA

STRUCTUM konkursas ,,Išmanusis miestas VII“

Rąžės prieigų plėtros urbanistinė koncepcija ir projektiniai pasiūlymai Aiškinamasis raštas

VGTU komanda:

Audronė Pakalniškytė Augustina Račkovskytė Skaidra Petkevičiūtė

Vadovai:

Raimund Stupak doc. dr. Arnoldas Gabrėnas

Vilnius, 2021

Įvadas

02. PROJEKTŲ APŽVALGA Literatūros analizė Analogų studija

05 06

03. TEISINĖ BAZĖ Bendrojo plano studija

04. URBANISTINĖ ANALIZĖ Palangos padėtis Lietuvoje ir regione Istorinė urbanistinė raida Kultūros paveldas Gamtinė situacija Užstatymas Viešųjų erdvių būklė Suvestinė analizės schema

14 15 17 18 19 21 22

06. ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA Pilėnų multifunkcinis kompleksas Olga - multifunkcinės struktūros pastatas Nuo bangos - pastatų kompleksas

TURINYS

01. ĮVADAS

39 49

07. REMĖJŲ GAMINIAI Pilėnų multifunkcinis kompleksas Olga - multifunkcinės struktūros pastatas Nuo bangos - pastatų kompleksas

58 59 60

08. PRIEDAI Sumažintas plašetas

05. URBANISTINĖ KONCEPCIJA Erdvių sistema Susisiekimas Funkcijų schema Koncepcijos schema Koncepcijos erdvinis 3D modelis

24 25 26 27 29

ĮVADAS

PROJEKTŲ APŽVALGA

ANALOGŲ STUDIJA

TEISINĖ BAZĖ

URBANISTINĖ ANALIZĖ

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

XVIII amžiuje Palanga formavosi kaip linijinio tipo miestelis. Funkciškai jis buvo dalinamas pagal Rąžės upės vagą - šiaurinė dalis miestelio centras su bažnyčia, buvusiu dvaru, karčema ir sinagoga, pietinė dalis - gyvenvietė. Kadangi inventorizacijoje turgaus aikštė nepaminėta, daroma prielaida, kad Vytauto g. praplatėjimas tuo metu atstojo turgaus funkciją. Tikėtina, kad ši gatvės struktūra inspiravo komercinę Basanavičiaus alėją.

XIX a. raida stipriai skiriasi nuo XVIII a. istorinės raidos - tuomet atrodžiusi planingai apstatyta, o ir didesnės teritorijos, kurioje galbūt buvo ir aikštė, Palanga prarado reguliarų pobūdį, o įgijo savaiminei raidai būdingą laisvą ir netaisyklingą planą, tokiam pasikeitimui galėjo turėti reikšmės dar 1831 m. įvykęs gaisras, po kurio, plečiantis gyvenvietei Ronžės šiaurės krante, pietų pusė sumenko ir prarado ankstesnį pavidalą.

Analizuojamos teritorijos urbanistinei raidai turėjo įtakos grafo M. Tiškevičiaus dvaro ir parko atsiradimas. Dėl parko atsiradimo pradėjo kurtis kurortinės zonos ir miestas pradėjo plėstis į vakarus, link jūros, pastatytos vilos. Tarpukariu miestui suteikus kurorto vardą pradėjo ženkliai augti. Dėl plūstančių turistų miestas dar labiau plėtesi. Šiaurinė Rąžės upelio dalis prasiplėtė į vakarus, o aikštės vietoje pastatyta mūrinė bažnyčia – reikšminga Palangos dominantė.

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

XX a. pradžioje miesto aikštės vietoje pastatyta mūrinė bažnyčia. Pagal Rąžės upelio šiaurinę dalį miestelis plėtėsi į vakarus. Didesni pokyčiai pietinėje upelio dalyje - vakarinė vasarvietės dalis ženkliai išsiplėtė jūros link iš dalies sudarydama taisyklingą gatvių tinklą. 1933 m. Palangai suteikus kurorto vardą, mieste pradedami vykdyti stambesni miesto tvarkymo projekt

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Palanga iš kitų Lietuvos kurortų išsiskiria kurortinės architektūros palikimo gausa ir įvairove. Į LR Kultūros vertybių registrą šiuo metu įrašytas 121 kultūros paveldo objektas (archeologinės vietos, gamtos paminklai, statiniai ir kt.). Visa Palangos miesto centrinė dalis yra įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Jame taip pat gausu kurorto identitetą formuojančių miesto vilų, istorinių ir kultūrinių asmenybių namų ar muziejų, bei Tiškevičių grafystę ir indėlį Palangai įprasminančių objektų. Centrinėje miesto dalyje, palei Rąžės upelio vagą yra išlikusi Palangos senovės gyvenvietės archealoginių radinių teritorija. Vienas pagrindinių istoriškai funkcinių ir kompozicinių objektų- Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. XIX amžiuje pastatyti pastatai:

11. Vilos ,,Romeo'' ir ,,Džiulieta"

1. Palangos kurhauzo pastatas 2. Vlado Jurgučio namas 3. Vila ,,Anapilis" 4. Vila ,,Jūrapilis" 5. Tiškevičių statytas namas

XX amžiuje pastatyti pastatai:

Tarp XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios pastatyti pastatai:

6. Medžiotojų namas 7. Vilų kompleksas (,,Pajauta" ir ,,Vilija") 8. Vilų kompleksas (,,Gražina" su pavilijonu ir 3 mažesnėmis vilomis) 9. Vila ,,Jūros akis" 10. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

12. Vila ,,Mahorta" 13. Šiltųjų maudynių pastatas 14. Antano Mončio namas-muziejus 15. Vila (Kęstučio g. 19)Jono Šliūpo namas 16. Vila ,,Baltoji" 17. Antano Žmuizdinavičiaus namas 18. Istorinis namas 19. Karininkų vila ,,Ramovė" 20. Vila ,,Vaidilutė" 21. Buršteino vila 22. Palangos autobusų stotis 23. Vila 24. Vila ,,Gintaras" 25. Vasaros skaitykla 26. Poilsio namai ,,Žilvinas

Esminiai analizuojamos teritorijos gamtiniai elementai yra Baltijos jūra, kopos, miškai (daugiausia spygliuočiai) ir Rąžės upė. Jie formuoja bendrą teritorijos charakterį. Pagrindiniai miškų masyvai išsidėstę vakarinėje regiono dalyje, o pavieniai želdynai nesudaro aiškių gamtinių ašių. Dauguma pavienių skverų išsidėstę palei pagrindinę Vytauto gatvę, kur randasi svarbiausi viešieji Palangos objektai - kurhauzas, bažnyčia, turgus, sakitykla ir tt.

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Palangos reljefas charakteringiausias ties kopomis ir Rąžės upeliu. Apart šių teritorijų aplinkininėse vietose analizuojama teritorija išraiškingu reljefu nepasižymi. Pietinėje dalyje yra kelos smulkios kalvos.

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Nagrinėjamoje teritorijoje pastebimi aiškūs kvartalinės sistemos bruožai: šiaurinėje Rąžės upelio pusėje suformuoti aiškiai erdvę formuojantys sodybinio užstatymo kvartalai, kuriuos prie pačių upelio prieigų ir ties Vytauto gatve keičia Laisvo užstatymo kvartalai. Pietinėje dalyje kvartalai nebesudaro vientisos sistemos. Objektai išsidėstę padrikai, veikia kaip taškiniai objektai ir sudaro individualias kompleksų teritorijas. Rytinėje dalyje ties Vytauto g. ir Basanavičiaus g. mazgu vyrauja laisvas / taškinis užstatymas.

Nagrinėjamoje Rąžės upelio teritorijoje vyrauja pagrindiniai trys užstatymo morfologiniai tipai: sodybinis užstatymas - šiaurinėje ir rytinėje pusėje, miesto vilų teritorijos - pietinėje dalyje ir laisvo užstatymo teritorijos abipus upelio krantų. Tarp jų įsiterpia taškinių pastatų tertiorijos ties Vytauto g. ir Basanavičiaus g. mazgu. Šiauriau nuo buvusios stoties teritorijos pagal Vytauto g. vyrauja perimetrinio užstatymo teritorijos.

Palangos mieste dominuoja sodybinis užstatymas paplitęs beveik visame mieste išskyrus centrinę dalį, kur užstatymas įvairesnis. Dėl to dominuojantis pastatų aukštis iki 10 m. Centrinėje dalyje galima matyti vidutinio aukštingumo pastatus. Aukščiausias miesto pastatas yra neogotikinio stiliaus Palangos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčia. Antri pagal aukštingumą - viešbučiai. Vienas iš jų išsiskiriantis savo aukščiu „Baltic Seaside Residence“.

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Palangos kurorto istoriniame centre dominuoja komercijos, viešbučių ir poilsio paskirties pastatai, bei keli pagrindiniai kultūriniai objektai. Didžiausia komercinių ir administracinių pastatų koncentracija yra palei Vytauto gatvę, kurioje taip pat yra turgus ir jo aikštė. Kvartaluose paskirtys dažniausiai išsiskaidžiusios į kurortui palankias funkcijas, kai palei pagrindinių gatvių užstatymo liniją išsidėstę komerciniai, administraciniai ar poilsio paskirties pastatai, o kvartalo viduje vyrauja viešbučių arba gyvenamųjų namų teritorijos.

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Svarbiausios miesto viešosios erdvės yra suformuotos istoriniame miesto branduolyje. Jame susiduria pagrindiniai viešųjų erdvinių kanalalai orientuoti jūros linkme. Ties Basanavičiaus gatve susiformavęs kietos erdvės kanalas nuo Vytauto g. iki Palangos tilto. Šis svarbus ryšys išsikeroja į abi Vytauto gatvės puses ir link Kretingos pusės. Greta šio ryšio užstatymo atskirtas yra gamtinis kanalas pagal Ražės upelį ir jo prieigas. Svarbiausi jo mazgai ties bažnyčia , Basanavičiaus ir Vytauto gatvės sankirtoje ir ties jūros pakrante. Nuo buvusios Jūratės baseino teritorijos ryšys visiškai gamtinis, ribojamas tik miškų ir kopų masyvų baigiasi Rąžės upelio žiotyse ties jūra. Kitas svarbus gamtinis ryšys tęsiasi pagal Palangos paplūdimį ir gretimus miškus bei kopas. Piečiau Palangos tilto Vilų teritorijose gamtinis audinį apima ir Vilų teritorijas sudarydamas - miško - miesto įvaizdį ir siluetą. Kiti ryšiai sudaro regulairų tinklą : ištisinių gatvių pagal paplūdimio kryptį ir stačiai įsikertančių ryšių vedančių link jūros. Užstatymo linija ribojanti erdvę - nereguliari miesto centre. Dėl padriko pastatų išsidėstymo pagrindiniuose mazguose erdvė suformuota tik iš dalies. Pietinėje dalyje erdvę iš dalies riboja tik medžių masyvai ir ji yra chaotiška. Vietose, kur prasideda sodybinis užstatymas erdvė įgauna pastovų pavidalą.

Apibendrinant, galima teigti, kad svarbiausios miesto viešosios erdvės susikoncentravusios istoriniame miesto branduolyje. Jame susiduria pagrindiniai skirtingų tipų viešųjų erdvių kanalai orientuoti Jūros linkme. Yra atskiras gamtinis kanalas palei Rąžės upę, tačiau užstatymas palei jį nesuformuoja funkcianalių erdvių ir kanalų. Erdviškai įveiklintas yra Rąžės šiaurinis krantas. Kitas svarbus gamtinis kanalas tęsiasi palei Baltijos jūros pakrantę - su kopomis ir spygliuočių miškais. Palangoje dažnai pastebima tendencija, kai užstatymo linija neregulia ri, todėl tik dalinai formuoja erdves.

Trečiasis svarbus ryšys Baltijos jūros pakrantės prieigos į kurį veda visi kiti mažiau charakteringi erdviniai kanalai iš rytų pusės. Juos stačiai kerta šiaurės pietų kryptimi reguliariai išsidėsčiusios gatvės, kurių dėka susidaro ryškesni mazgai pagal Ražę ir J. Basanavičiaus gatvę. Mazguose dėl nereguliaraus pastatų išdėstymo, ryškių mastelio ir architektūrinės išraiškos skirtumų erdvė chaotiška, sufomuota tik iš dalies. Dėl gamtinio audinio įsiliejimo į miestą vietomis erdvės „išskysta“ jas pradeda formuoti ne užstatymas tačiau augalijos masyvai. Palangos miesto teritorijoje pagrindiniai kompoziciniai mazgai formuojasi ties pagrindinių erdvinių kanalų susikirtimais: ties Basanavičiaus ir Vytauto g. sankirta; ties B. Oškinio - S. Daukanto gatvių kompozicine ašimi ir Rąžės upelio bei Basanavičiaus g. sankirta; ties Birutės alėjos ir Basanavičiau g. - Rąžės upelio sankirta; ties Palangos tilto kompozicinės ašies ir Ražės upelio sankirtos; ties Meilės alėjos, Rąžės upelio ir S. Neries gatvių sankirta prie buvusio Jūratės baseino. Visi šie mazgai susiję su pagrindinėmis dominantėmis: Bažnyčia, Kurhauzu, Palangos koncertų sale, kultūrinės paskirties saugomais objektais ir jų teritorijomis, taip pat su tokiomis tolimesnėmis dominantėmis, kaip Birutės kalnas, Tiškevičių rūmai, Birutės parkas, Naglio kalnas ir tolimesnės prieigos prie paplūdimio, keliai link kitų miestų. Taip pat greta mazgų esančių tūrinių ir vertikalių dominančių.

URBANISTINĖ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Nagrinėjama teritorija yra Palangos miesto „šerdis“. Joje persipina poilsio, paslaugų, kultūros, rekreacinės ir gyvenamosios zonos įvilktos į gamtinį audinį. Ties Rąžės upelio prieigomis vyrauja sodybinio ir laisvo planavimo užstatymas, ties kuriuo įsikūrusios poilsio ir rekreacijos paslaugos. Greta gamtinio Ražės prieigų erdvinio ryšio veikia urbanistinis Basanavičiaus g. viešųjų erdvių ryšys kuris prąsitęsia iki tilto pabaigos.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Šiuo metu Rąžės upelio erdvė nėišnaudoja savo potencialo ir nėra visapusiškai įtraukta į Palangos pagrindinių erdvių tinklą. Rąžės ruožas nesudaro tinkamų prieigų nei prie aktyvios Basanavičiaus gatvės ašies, nei ties gyvenamaisiais kvartalais. Siekiant atgaivinti upės kelią vedantį link jūros, pabaigiamas formuoti Palangos erdvių tinklas ir atveriami ryšiai su Basanavičiaus gatve ir atveriamas įėjimas į Rąžės ruožą ties Vytauto gatve. Urbanistinį žalią ruožą artėjant link jūros keičia pūšynas ir jame integruotos Vilos, kurių užstatymo principas išsaugomas kaip viena iš išskirtinių Palangos vertybių. Šį projektuojamą ryšį suaktyvina ne tik projektuojamos dominantės, tačiau ir esamos: Palangos Kurhauzo pastatas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, vilų kompleksas „Pajauta“ ir „Vilija“, vilų kompleksas „Gražina“ su paviljonu ir 3 mažesnėmis vilomis, vila „Vaidilutė“ ir vila „Baltoji“. Kultūros vertybes palaiko naujais projektuojamos tūriškai išsiskirinčios dominantės.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Svarbiausios susisiekimo ašys teritorijoje yra Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvės. Siekiant sustiprinti ryšį tarp Rąžės upės šiaurinio ir pietinio kranto yra projektuojami nauji vertikalūs ryšiai tarp gyvenamųjų kvartalų ir Rąžės upelio prieigų.Tokiu būdu siekiama gamtinį potencialą turinčiam Ronžės ruožui suteikti aukštesnį lygmenį bendroje viešųjų erdvių sistemoje. Pagrindinis erdvės prioritetas atiduodamas pestiesiems ir dviratininkams. Tam tinklas papildomai susmulkinamas jungiant dominantes ir kultūros paveldo objektus. Sikiant mažinti motorizuoto judėjimo aktyvumą, sudaromos veikimo kliūtys. Vietoje to, erdvių tinklas siūlo judėti miesto centre sveikai, švariu oru ir be auto nelaimių rizikos.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Viena iš sėkmingai veikiančios erdvės dedamųjų - tinkamai paskirstyta funkcinė miesto diagrama. „Graži“ erdvė tai gyva erdvė, kurios judrumą lemia veiklos pasiūla. Projektuojant teritorijos naujas funkcijas atsižvelgiama į jau esamą kontekstą, jo pobūdį, ir trūkumus, nulemenčius neveikiančias erdves. Išsaugant Basanavičiaus gatvės identitetą, Rąžės pietinėje dalyje projektuojamos papildančios restoranų funkcijos ir rekonstruojamas naujas vilų kompleksas, kuris šiuo projektu siūlo kitokio kitokio pobūdžio turgelį. Pastarajame būtų prekiaujama vietos autentiška produkcija, amatininkų dirbiniais, taip prisimenant krašto šaknis. Skaidytą jugniančia Rąžę ir Basanavičiaus teritoriją papildo rekonstruojamas kino teatras su integruota gelerija ir planetariumu bei lauko kino amfiteatru. Kitas svarbus Palangos miesto funkcinis dėmui - apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos: viebučiai, poilsio namai, vilos, jaunimo hosteliai. šios funkcijos objektai orientuojami Rąžės ramesnėje šaiurinėje dalyje su integruotomis papildomomis pramogų funkcijomsL restoranais, biblioteka,konferencijų salėmis, muziejumi.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

INKLIUZAS

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

Viena išskirtinių Pilėnų viešbučio teritorijos dalių pusiau uždara erdvė, kuri visoje teritorijoje išskiriama kaip saugotina vertybė ir jai sukuriami nauji barjerai. Vakarinėje dalyje projektojami gyvenamosios paskirties daugiabučiai su komercinės paskirties pirmais aukštais, o kairėje - detalizuojamas Pilėnų multifunkcinis kompleksas. Į šio komplekso sudėtį įeina projektuojama biblioteka, konferencijų erdvės, salė ir restoranas. Kita bloko dalis - Pilėnų viešbučio rekonstrukcija ir plėtra. Pirmoji kompkso dalis - biblioteka, buvo projektuota taip, kad savo architektūra nesusilietų su Pilėnų viešbučiu, o atvirkščiai, leistų jam iškilti ir išsiskirti, todėl buvo pasirinktas kontrastingas, su integruotais vertikaliais pajūrio miško elementais skaidytų tūrių ansamblis, kuriantis namelio medyje efektą. Sklęstantis tūris besilaikantis ant kreivų „pagaliukų“ - kolonų atlieka bibliotekos skaityklos funkciją. Salė orientuota virš restorano dalies su pagrindiniu vizualiniu ryšiu į upę. Visi kiti tūriai tarnauja kaip funkciškai palaikantys elementai, kuriuose fiksuotos pagalbinės ir konferencijų paskirties patalpos. Komplekso erdvę uždaro amfiteatras orientuotas į smėlio kopą kitoje upės pusėje.

Atsižvelgiant į vietovėje vyraujantį pastatų mastelį tūriai yra suskaidomi praeinančios vidinės „erozijos“ ašies. Vystomas gamtinis kelias traktuojamas kaip gyva jėga. Pastatų ansamblis nuolat perfiltruodamas judėjimą yra tarsi pragriaužiamas ir ši jėga kliudo tiek projektuojamą sklendžiančią biblioteką (vidinis pragraužimas), tiek rekonstruojamą viešbutį (banguojantis fasadas).

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

Projektuojamoje teritorijoje tūriai skaidomi pratęsiant aiškią erdvės struktūros liniją. Pastatai orientuojami į erdvinius kanalus, reaguojant į projektuojamo tilto posūkį. Siekiant aiškiai atskirti privatesnes erdves, tūriai modeliuojami taip, kad sudarytų aiškias ribas. Dėl reikalingos dominantės kuri toliau vystytų erdvinį Rąžės tinklą kryptimi Vytauto g. Baltijos jūra, kvartalą uždaro sklendžiantis tūris.

Projektuojamoje teritorijoje išskiriami kiekvienos vietos privalumai ir pagal tai toliau orientuojamos vidinių erdvių paskirtys, Atsižvelgiant į gretimybes, vidinės pastato erdvės reaguoja į šalia esančias vertybes: upę, kopą, skverą. Pagal regėjimo lauko ribas projektuojamos atviros vitrininės dalys. Taip barjeras tarp lauko gamtinių ir vidaus erdvių vizualiai išnyksta.

Kompleksą sudaro du blokai: tai Pilėnų viešbutis su papildomai projektuojamais svečių apsistojimo blokais ir bibliotekos blokas. Pastarajį sudaro nedidelė koncertų salė su atvertu vaizdu į Rąžę, konferencijų blokas, restoranas, bibliotekos saugykla, skaitykla, pagalbinis blokas ir lauko amfiteatras. Kiekviena pastatų grupė turi savo atskirą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

Rąžės upelio prieigų viešosioms erdvėms, buvo ieškota jautresnių sprendimų. Palei šiaurinę upės krantinę esanti pėsčiųjų trasa veda link Baltijos jūros, tačiau daugeliui šis kelias nesisieja su pajūriu. Toks požiūris paskatino ,,miesto kopos“ idėją. Detalizuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje (arba Rąžės upelio pietiniame krante) yra kalva, ant kurios šandieninėje situacijoje stovi prastos būklės pastatai. Koncepcijoje pastatai laikomi nugriaunamais ir toje dalyje numatoma ,,miesto kopa“. Tai smėlingas paplūdimio motyvas urbanizuotame kurorto audinyje. Jame numatomas papludimio tinklinis, gultai ir pajūriui būdingas apželdinimas. Projektuojama kopa ta rytum atgaivina upelio funkciją, ne tik sukuriant vizualinę užuomeną apie artėjančias Rąžės žiotis ir kurorto identitetą, bet ir patampant modernia alternatyva pajūrio paplūdimiui. Nors apie pastato architektūrinius ir funkcinius sprendimus aprašoma vėlesniuose skyriuose, svarbu paminėt ir apie projektuojamo pastato organizuojamas viešąsias erdves. Viena iš jų lauko kino teatras. Ant šiaurinio pastato fasado numatomas ekranas kurio tikslas įveiklinti abi upelio krantines. Šiauriniame krante projektuojamas amfiteatras - išbetonuoti krantinės laiptai dienos metu veikia kaip priėjimas prie upelio, o vakaro metu - atvira kino salė, kurią įrėmina iš abiejų pusių esantys dviračių ir pėsčiųjų tilteliai. Pietinėje dalyje - projektuojamas ,,Olgos“ multifunkcinis centras, ant kurio žalvarinio fasado montuojamas ekranas. ,,Olga“ pavadinimas. 1905 metais pirmą kartą paminėtas vilos Gražinos vardas. Reklaminiame informaciniame leidynėlyje tuomet buvo rašoma, kad puikiame parke, vilose Aldona, Gražina ir Pajauta veikia prestižinis pensionatas ,,Olga“. Šis kompleksas iš pradžių priklausė Aleksandrui Tiškevičiui - Kretingos dvaro savininkui, vėliau perdavė savo motinai Sofijai Tiškevičienei. XX a. 3 deš. vilos buvo parduotos atskiriems savininkams. Projektuojamo pastato architektūra atsiliepia ir atkartoja paveldo vilų medžiagiškumą, užstatymą bei mastelį, taip vėl apjungdamas vilas į vieną visumą - Olgą.

2. Detalizuojamo pastato tūris prailginamas, taip siekiant išlaikyti Basanavičiaus gatvėje vyraujančią užstatymo liniją.

3. Kadangi tūris gaunasi perilgas, t.y. Palangai nebūdingo mastelio ieškomi suskaidymo būdai atsižvelgiant į aplinką. Galiausiai pastatas sudalinamas atsižvelgiant į istorinį ir aplinkinį kontekstą - Pajautos ir Vilijos vilų ritmiką, mastelį ir išdėstymą.

4. Projektuojamas pastatas išskaidomas į atskirus funkciškai aktyvius tūrius, padidinami jų aukščiai, o tarp jų atsiranda vieta pastato tūrinei dominantei - planetariumui.

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

1. Rekonstrukcijos projektui pasirinktas buvęs Palangos vadaros kino teatras, dar vėlau pramogų ir komercijos paskirties ,,Laukinių vakarų salūnu“. Tai stačiakampio plano, 2 aukštų pastatas su priestatais.

5. Pastato funkciniam - erdviniam išskaidymuinaudojami panašūs principai kaip ir teritorijos urbainstinėje koncepcijoje - vizualiniai bei funkciniai ryšiai. Funkcinis ryšys - tai išilgai pastato einanti ašis kuri apima kino teatrą, restoraną, planetariumą, vestibiulį, bendruomenės kūrybines dirbtuves ir galerijos sales. Vizualiniai ryšiai tai įstiklinti vestibiuliai, kuriuose kiaurai persimato tolimesni Palangos peizažai. 6. Tūriai išskiriami skirtingomis tekstūromis, kad funkcionuotų kaip atskiri pastatai, galbūt skirtingiems sąvininkams, tačiau visvien veiktų kaip vienas bendras organizmas. Medžiaginės inspiracijos semiamasi iš teritorijos kultūros paveldo vilučių.

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

Olgos multifunkciniame centre numatomas kino teatras, restoranas, planetariumas, meno galerijos salės, jos kasos ir kūrybinės bendruomenės dirbtuvės. Šiaurinėje dalyje esantis tūris yra skirtas kino teatro patalpoms. 1 a. numatomos dvi mažosios kino salės (viena iš jų vaikų), laukiamasis ir techninės patalpos aptarnaujančios kino teatrus ir lankytojus atėjusius iš lauko kino teatro pusės. 2 tūrio aukšte didžioji kino salė. Sekantis vestibiulio tūris, kuris organizuoja įėjimus iš abiejų pusių. 1 a. rytinėje dalyje baras su savo virtuve, vakarinėje kasos į kino teatrą ir planetariumą, taip pat numatyti lankytojų san. mazgai ir rūbinė. 2 tūrio aukštas yra atviras balkono tipo vestibiulis nukreipiantis į kino teatro salę ir planetariumą. Taip pat šiame pastato aukšte yra tecninės lankytojų ir darbuotojų patalpos. Sekantis tūris - planetariumas, o po jo seka galerijos vestibiulis, kuris vėlgi organizuoja įėjimus iš abiejų pusiu. 1 a. kasos, galerijos parduotuvė, techninės darbuotojų ir lankytojų patalpos. Iš šio vestibiulio yra įėjimas į pagrindinę galerijos salę. Šio tūrio antrasis aukštas nukreipia į transformuojamas bendruo menės kūrybines dirbtuves. Sekantis ir paskutinis tūris pirmame aukšte apima visą galerijos salę, o antrame bendruomenės darbų ekspozicijos salė su kavine.

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

Pastate projektuojamas planetariumas, tai Lietuvai neįprastų konstrukcijų ir sprendimų junginys. Kadangi Palangoje projektuoti didelio mastelio planetariumo su amfitetru nėra poreikio, siūlomas sprendimas yra sumažinta jo versija. Apšvietimo ir vaizdo projektoriai tvirtinami tūrio apatinėje bei viršutinėje dalyje, tokiu būdu ant visų planetaiumo tūrio paviršių rodomos įvairios projekcijos. Kad lankytojas galėtų pilnavertiškai mėgautis vaizdu, tek žiūrėdamas sau po kojomis, tiek pakėlus galvą į viršų, montuojamos stiklinės perdangos plokštės, kurios sutvirtinamos medinėmis sijomis. Turėklai taip pat numatomi iš stiklo. Toks sprendimas lankytojui turėtų sukelti išskirtinius pojūčius regint edukacinius vaizdus ant viso planetariumo tūrio paviršiaus. Planetariumo panaudojimas įvairus: turistinis traukos centras, atpalaiduojanti ramybės oazė arba edukacinis (ekskursijos).

Svarbi Olgos multifunkcinio centro užduotis, apjungti Basanavičiaus gatvės išklotinėje esančias kultūros paveldo vilas. Tai padaroma atkartojant fasadų ritmiką, simetriją,medžiagiškumus ir taip sukuriamas gatvę papildomai formuojantis užstatymas, kuris neužgožia esamos arcitektūrinės struktūros.

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

Lauko kino teatro ekranas numatomas ant žalvario fasado plokštėmis dengto šiaurinio fasado.

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

Pagrindinė šios teritorijos idėja yra nukreipti žmonių srautus nuo Basanavičiaus gatvės link Rąžės upės. Šiame kvartale gausu komercinės paskirties statinių, tačiau užstatymas nėra užbaigtas, o patekimas iki upelio iš esmės yra sudėtingas ir vietomis išvis neegzistuojantis. Esamas užstatymas ir prekybvietės zona prie Vytauto gatvės užstoja Rąžės upę ir jos prieigas. Siūloma tvarkyti užstatymo liniją, baigti formuoti kvartalą bei sukurti patogius ryšius link upelio. Nuo Basanavičiaus gatvės lauko kavinių terasos perkeliamos į upelio pusę. Nuo pat Basanavičiaus gatvės atsiranda jaukus praėjimas iki kito poilsinių namų kvartalo. Projektuojamą pastatų kompleksą sudaro šiaurinėje Rąžės upės dalyje planuojamas multifunkcinių paviljonų (koncepcijos brėžinyje nr.1) užstatymas, kuris pratęstų viešbučio užtstatymo liniją, Kavinė - restoranas (koncepcijos brėžinyje nr.2), kuri savo tūriu formuoja erdvę ir kavinės - baro (kon cepcijos brėžinyje nr.3) funkciją atliekantis pastatas su eksploatuojamu stogu. Kavinės - baro pastato stogas- terasa atliktų ir apžvalgos paskirtį. Projektuojami paviljonai galėtų būti alternatyva siūlomų griauti pastatų prie Vytauto gatvės funkcijoms atlikti.

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

Kavinės - restorano „Banga“ pastato formos idėja kilusi nuo senojo šios teritorijos užstatymo - kavinės „Banga“, įdomaus vėlyvojo sovietmečio architektūros grubaus betono plastikos pavyzdžio Lietuvoje.

Teritorija ypatinga, kadangi yra tarp svarbių paveldo objektų - Palangos bažnyčios ir Kurhauzo. Siūlomo sprendinio idėja yra abu Rąžės upės krantus (šiaurės ir pietų ) projektuoti ir vystyti skirtingai, atskleisti jų savitumą, bet tuo pačiu pabrėžti jų sąveiką ir jungiamąjį ryšį.

Esamą užstatymą - viešųjų tualetų ir komercinę funkciją atliekančius pastatus, siūloma naikinti. Vietoj esamo užstatymo projektuojamas pastatas po žeme, kurio pagrindinė idėja - atverti Rąžės upelį, kadangi esamas užstatymas šiai idėjai yra nepalankus.

Multifunkcinių paviljonų architektūrinė idėja yra pabrėžti teritorijos charakterį. Fasadai ir medžiagiškumas, galimybės funkcine prasme naudoti nesudėtingus statinius planuojami atsižvelgiant į esamą kontekstą. .

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA Kavinės - restorano „Banga“ - patalpos yra apvalaus pastato branduolyje aplink projektuojama liftą. Visa klientų salė yra išsidėsčiusi perimetru. Tokiu būdu yra užtikrinamas vizualinis vaizdas, kurio mėgautis galima iš visų pusių. Atsiveria žymusis Palangos Kurhauzas, senasis Basanavičiaus gatvės užstatymas, Palangos bažnyčia ir Rąžės upelis. Atviros kavinės - baro pastato techninės patalpos projektuojamos šiaurės rytų pusėje, klientams paliekant pusiau atvirą erdvę arčiau upės. Paviljonų komplekse projektuojamos erdvės, kurios būtų laisvai planuojamos, prisitaikant prie poreikių.

ARCHITEKTŪRINĖ DETALIZACIJA

REKOMENDUOJAMI GAMINTOJAI

WICTEC 60 Stick aliuminio rėmo fasado langų sistema.

Natūralaus akmens grindinio trinkelės (Quartz).

Konferencijų salėje naudojamos scenos draperijos.

Aliuminiai fasado dangteliai.

RĖMĖJŲ GAMINIŲ PANAUDOJIMAS PROJEKTE

Betoniniai suoliukai, stalo tenisas, grilinės ir švestuvai.

RĖMĖJŲ GAMINIŲ PANAUDOJIMAS PROJEKTE

Žalvario atspalvio (N 411) Equitone fibrocemento fasado plokštės (maišytos plokštės linea ir natura)

Kino teatro automa- Natūralaus akmens tinės kėdės, lauko ir silver grande vidaus garso techgrindinio plokštės nika, akustinės plokštės.

Fasado ir stogo bituminės čerpės (plytų imitacijos).

Betocrete®-C betoninės konstrukcijos lauko kino amfiteatras, Betoniniai gultai ir stalo tenisas šlaito įtvirtinimas

Transformuojamų sienų sistema.

Natūralaus akmens trinkelės (Quartz).

RĖMĖJŲ GAMINIŲ PANAUDOJIMAS PROJEKTE

WICTEC 50HI Pasyvių aliuminių langų rėmų fasadų sistema.

Betono konstrukcijų pabiręs tiltelis. Aliuminiai fasado dangteliai.