Mažeikių raj. sav. - Miško žmonių takas

JIACHUN FAN

SONG GE

XIE JUNFANG (PHD)

XINYAN LI

BOWEI LIAO

KAROLINA BRUNDZAITĖ

SALOMĖJA KUZIENĖ

RASA SLOVECKAITĖ

MIŠKO ŽMONIŲ TAKAS

DIDŽLAUKIO AUKŠTAPELKĖS DURPYNO

PAŽINTINIO EDUKACINIO TAKO

PRITAIKYMAS TURIZMO POREIKIAMS

DIDŽLAUKIO AUKŠTAPELKĖS DURPYNO

PAŽINTINIO EDUKACINIO TAKO

PRITAIKYMAS TURIZMO POREIKIAMS

SUMMARY

The main aim of this work is to analyze and make proposals for an exceptional object for a high swamp - peatbog. The high swamp covers 147 ha and the peatbog - 81 ha.

The Didzlaukis peatbog is located in city of Mazeikiai, (narly in the center). The city of Mažeikiai is situated in the lowlands of the middle course of Venta river. The river Venta flows along the southern edge of the city.

Swamps are vibrant ecosystems, constantly soaked and moistured in the areas covered with plants. The peat formation is continuosly. Areas with a layer of peat thicker than 30 cm are classified as bogs. Currently, Didzlaukiai peatland is partially exploited. The natural hydrological regime of the entire territory was reforested and disrupted. The result is that biotope of swamp is changed significantly. Nowadays, it is important to restore the hydrological regime of the swamp and thus preserve a unique corner with all biodiversity for future generations. It is necessery to make the territory attractive and safe for residents of the city of Mazeikiai and their guests. It is a great place for education and outdoor classes for schoolchildren and adventurous adults, ensuring to make space capable for visiting people with disabilities. During the future process, it will be needed to connect this area with the city's central park.

The design concept is to make naturalistic and long lasting paths and activity platforms, which wouldnt disturb the nature, but it would help for visitors to understand the nature and swamp processes.

Visitors who start walking the Human of the forest trails will be able to enter a world of experiences. The energetic will be able to test their strength on various climbing frames and fitness equipment. Inquisitive nature explorers will have the opportunity to dip their fingers while looking for information with a QR code or answering the questions of various tasks. Visitors who pay attention to the senses will have the opportunity to experience the swamp with all five senses. The recreation of the swamp gives a lot good bonuses for nature, for locals and visitors. Also it provides significant advantages for educational purposes.

01

02 03 05 04

SUMMARY

ĮVADAS

Informacija apie objektą

Projekto tikslas

Tyrimo problematika, aktualumas

Esama situacija

Gamtinis kontekstas

Funkcinė įvairovė, teritorijos poreikiai

Vietos indentitetas ANALIZĖ

ANALOGAI

Principai Programa Informaciniai ženklai Forma KONCEPCIJA

TVARUMAS

Ilgalaikė vertė ir nauda Medžiagos

Taisyklės Atkūrimo metodika

PARTNERIŲ PRODUKTAI

INFORMACINIAI ŠALTINIAI

ĮVADAS

OBJEKTAS

Lietuvos šiaurės vakaruose, Telšių apskrityje, prie Mažeikių miesto šiaurinio pakraščio tyvuliuoja 147 ha Aukštapelkė, iš kurių apie 81ha sudaro Didžlaukių durpynas. Durpyną iš trijų pusių juosia miestas. Birutės, V.Kudirkos, Urvikių ir Valstiečių gatvėmis galima apvažiuoti šią teritoriją. Iš rytų ribojasi Mažeikių miškas, pietvakarinėje dalyje jungiasi su Mažeikių parku. Šiuo metu visą durpyną juosia dviejų– trijų metrų pločio melioraciniai grioviai. Jie pilni vandens, tad patekimas į teritoriją sudėtingas. Tiesa, keliose vietose gyventojų padaryti savadarbiai tilteliai.

PROJEKTO TIKSLAS

Pateikti Mažeikių savivaldybei projektinius pasiūlymus dėl Didžlaukio atkuriamos pelkės pritaikymo rekreacijai ir edukacijai.

TYRIMO PROBLEMATIKA AKTUALUMAS

Šiame darbe analizuojame ir teikiame pasiūlymus išskirtiniam objektui aukštapelkei - durpynui įsikūrusiam beveik miesto centre. Aukštapelkė užima 147 ha, durpynas 81 ha. Didžiausias durpių storis 3,5m, vidutinis 2,27 m. Sudurpėjimas vidutinis. Durpynas netaisyklingos formos, plynė, pakraščiuose auga pušys, paviršius nusausintas 1922metais. Durpyną žvalgė miškų tarnyba, dabar jis išeksploatuotas Mažeikių durpių įmonės. Jau anksčiau buvo rengiamas projektas iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto parką. Deja, bet tai ir liko tik projektinėje stadijoje.

PROBLEMATIKA

1.Šiltuoju metų laiku nuolat kyla gaisrai. Rusena paviršinis durpių sluoksnis ir jį užgesinti sunku, dėl sudėtingo privažiavimo ir didelio sausos durpės kiekio.

2.Ekologines- durpių skaidymasis ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas.

3.Vertinų gamtinių buveinių ir biologinės įvairovės nykimas. Durpyne rastos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys Šalmuotoji gegužraibė, Baltijinė ir raudonoji Gegūnės, Miškinė Mėta, Šiurkštusis Katilėlis. Aptinkamos retos Apskritalapės saulašarės ir Skėtinės širdažolės auga daug vaistinių augalų. Dėl nekontroliuojamo lankytojų srauto ir žemo hidrologinio lygio kyla grėsmė jų išlikimui.

4.Pavasari poilsio apsistoja Pilkosios gervės, į Raudonąją knygą įtrauktos Pilkosios Meletos, peri kelios į tą pačią knygą įtrauktos Ligučių poros. Gyvena Angis, Paprastasis Tritonas, daug retų varliagyvių rūšių. Šiems paukščiams ir ropliams reikia ramybės, todėl būtina reguliuoti lankytojų srautus.

5.Eroduoja paviršinis durpyno sluoksnis. Esant didesniam vėjui smulkios dalelės nešiojamos po apylinkes.

6.Išeksploatuoto durpyno durpės gauna sąlyti su oru. Tai skatina irimo procesus ir durpių sluoksnio mažėjimą. Tuo pačiu atpalaiduojamas CO du , kuris buvo sukauptas per daug šimtų metų. Pasekmė - prisideda prie šiltnamio efekto žemėje.

7.Maistinių medžiagų ( ypač azoto junginių) patekimą į vidaus vandenis ir jų eutrofikaciją.

8.Padidėjusią potvynių grėsmę.

Šiuo metu durpynas numelioruotas, jį juosia apsauginis griovys, visa teritorija iškasinėta arba dalis jos išvagota melioraciniais grioviais, kuriais nuvedamas paviršinis vanduo iš teritorijos.

ANALIZĖ 01

SITUACIJA

Didžlaukio aukštapelkės durpynas yra Mažeikiuose. Miestas Mažeikiai įsikūręs Ventos upės vidurupio žemumoje, miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Nuo miesto eina keliai 170 Mažeikiai - Skuodas, 163 Ežerė – Mažeikia , 155 Kuršėnai Mažeikiai, 164 MažeikiaiPlungė - Tauragė. Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis Šiauliai Liepoja, nuo Mažeikių geležinkelis į Jalgava LV, mieste yra Mažeikių geležinkelio stotis.

MAŽEIKIAI

DIDŽLAUKIO AUKŠTAPELKĖS DURPYNAS

PLANAVIMO DOKUMENTŲ APŽVALGA

Pagal Mažeikių miesto bendrojo naudojimo plano susisiekimo komunikacijų brėžinį, durpynas ribojasi su Mažeikių miesto gatvėmis: Birutės, V. Kudirkos, Urvikių ir Valstiečių. Iš rytų su Mažeikių mišku, o pietvakarinėje dalyje jungiasi su Mažeikių parku. Pagal Mažeikių miesto bendrąjį planą, planuojama teritorija priklauso Valstybinei miškų urėdijai Mažeikių regioniniam padaliniui.

GAMTINIS KONTEKSTAS

Pradedant analizuoti gamtinį kontekstą kyla klausymas kas yra pelkė ir durpynas?

Pelkė – gyvybingos ekosistemos nuolat įmirkusiuose ir drėgmę mėgstančiais augalais apaugusiuose plotuose, kuriuose nuolat vyksta durpėdara (durpių kaupimasis). Pelkėms priskiriami plotai, kuriuose durpių klodas storesnis kaip 30 cm.

Durpynai – žemės paviršiaus plotai su augaline danga arba be jos bei natūraliai susiformavusiu durpių sluoksniu ne plonesniu kaip 30 cm. Aukštapelkės – pelkės maitinamos lietaus ir sniego tirpsmo vandens, kurių perteklius nuo iškilusio pelkės paviršiaus nuteka į pakraščius (lagą)

Didžiosiose aukštapelkėse galima aptikti įvairaus dydžio ežerėlių ir ežerokšnių. Durpiniai dirvožemiai yra rūgštūs, užmirkę, skurdūs mineralinių medžiagų ir deguonies, todėl aukštapelkių augalai auga labai lėtai. Vyrauja kiminai, auga saidros, kupstiniai švyliai, liūnsargės, balžuvos, žemaūgiai paprastosios pušies medeliai, spanguolės, tekšės, saulašarės, gailiai ir kiti augalai. Daugumos aukštapelkių paviršius yra išgaubtas, aukštėjantis nuo pakraščių į vidurį.

Lietuvoje aptinkamos 53 tipų Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės (be paplitusių Baltijos jūroje), kurios įrašytos į Buveinių direktyvą (Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, 1992 05 21). 11 – iš jų susijusios su pelkių ekosistemomis. Pvz.7110 Aktyvios aukštapelkės. Degradavusios aukštapelkės.

FUNKCINĖ ĮVAIROVĖ.

VIETOS POREIKIAI

Šiuo metu Didžlaukių durpynas yra dalinai išeksploatuotas. Visa teritorija numelioruota ir taip suardytas natūralus hidrologinis režimas. To pasekmėpakitęs pelkinis biotopas.

Šiam laikmečiui aktualu atkurti pelkės hidrologinįv režimą ir taip išsaugoti unikalų kampelį su visa bioįvairove ateities kartoms.

Padaryti teritoriją patrauklią ir saugią Mažeikių miesto gyventojams ir jų svečiams.

Tai puiki edukacijų ir lauko klasės vieta moksleiviams ir žingeidiems suaugusiems.

Pritaikyti erdvę žmonių su negalia lankymui. Ateityje sujungti teritoriją su miesto centriniu parku.

VIETOS

IDENTITETAS

Tai vienintelė Aukštapelkė beveik miesto cente. Todėl ji lengvai pasiekiama pėsčiomis. Šia erdve galėtų naudotis gamtos pamokų mokiniai, stebėdami viską gyvai (lauko klasė). Šiuo metu vaikai vežami kelias dešimt kilometrų iki kitos pelkės (ekonominis ir ekologinis efektyvumas).

Pelkėje nuolat peri į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti Ligučiai, Pilkosios meletos. Apsistoja Pilkosios gervės. Tai puiki ornitologų meka.

Unikalu, kad beveik mieste gali pamatyti saulašares, tekšes, gailius ir kitus rečiau sutinkamus augalus.

Čia veisiasi ir gyvena reti varliagyviai, tritonai.

Šioje Lietuvos dalyje yra daugiau skirtingos

būklės pelkių. Nuo Didžlaukio durpyno iki:

▪Aukštumalos pelkės 155km.

▪Rėkyvos pelkės 87km.

▪Didžiojo Tyrolio 70km.

▪Mūšos tyrelio 70km.

▪Kamanų valstybinio gamtinio rezervato 30km.

▪Stiklų purvu 170km (Latvija).

▪Dunika pelkė 64km (Latvija).

SKLYPO KOMPOZICIJA

Teritorija yra šiaurinėje Mažeikių miesto dalyje. Iš rytų, pietų ir vakarų ją juosia miesto gatvės su vienbučiais gyvenamaisiais namais. Pietuose, gali būti sujungta su Mažeikių senamiesčio parku. Pelkė gana taisyklingos formos, šiek tiek labiau ištęsta iš rytų į vkarus. Vakarinėje dalyje pelkė pereina į mišką.

IŠVADOS

Didžlaukio aukštapelkės durpynas - vienetinis objektas, išskirtinėje vietoje. Jo unikali geografija privalo būti panaudota edukacijos, rekreacijos tikslais. Ši vieta gali būti puikiu traukos objektu ir viena iš vizitinių Mažeikių kortelių pabrėženčių ir papildančiu vietos indentitetą.

LŪKESČIAI IR SIŪLYMAI

Išanalizavus visą surinktą medžiagą galima teigti, kad Mažeikių Didžlaukio aukštapelkės durpynas svarbi vietos gyventojams ir miesto svečiams. Erdvė puikiai tinkama rekreacijai ir edukacijai, draugiška ekologiniu požiūriu (mažina anglies dvideginio kiekį), puikus pelkės biocenozės pavyzdys.

ANALOGAI 02

LONDONO PELKIŲ CENTRAS

Londono pelkių centras yra pelkė ir gamtos rezervatas, kurį valdo Wildfowl and Wetlands Trust (trumpas pavadinimas WWT). Jis yra Barnes mieste, Londono priemiestyje: tai mažai tikėtina vieta didžiuliam šlapžemių rezervatui, besidriekiančiam 42,5 ha žemės. Nuo pat atidarymo 2000 m. centras pasiekė didelių sėkmių (pvz., Eurazijos gervių auginimas ir paleidimas į laukinę gamtą Anglijoje, kur jų nebuvo 400 metų). Ji taip pat pradėjo keletą švietimo projektų, skirtų mokykloms, ir ieškojo įrodymų apie potvynių prevenciją naudojant pelkes kovojant su klimato kaita. WWT misija yra atkurti pelkes, nes jos vaidina svarbų vaidmenį gamtoje ir gali padėti išspręsti išsekusią gamtos ir biologinės įvairovės krizę, su kuria susiduriame.

Londono pelkių centrą, žurnalo ‘Country file’ skaitytojai išrinko Jungtinės Karalystės mėgstamiausiu gamtos rezervatu.

PELKĖS EDUKACINIAI SPRENDIMAI

Temzės kilpoje įsikūręs Londono pelkių centras yra miesto oazė laukinei gamtai ir žmonėms; natūrali idilė pačioje sostinės širdyje. Jis puikiai tinka ramiam pasivaikščiojimui tarp ežerų, pievų ir sodų vingiuojančiais takais. Londono pelkių centras yra laukinių ančių, braidančių paukščių, drugelių, šikšnosparnių, varliagyvių ir vandens pelėnų prieglobstis. Lankytojai taip pat gali pamatyti nuostabių vandens paukščių kolekciją iš viso pasaulio ir stebėti ūdrų šeimos išdaigas maitinimo metu. Centre yra šešios regyklos, dvi vaikų nuotykių zonos ir kavinė.

PELKĖS APŽVALGOS ZONA

ARNINGE-ULLNAPAKRANTĖS MIŠKO PARKAS

Arninge-Ullna pakrantės miško parko projektas yra naujo miesto rajono Täby savivaldybėje dalis. Jame numatoma nauja kaimynystės parko forma, kurioje biologinė apsauga derinama su urbanistinio parko funkcijomis, susiejant miestą ir gamtą kaip vieną susipynusį darinį.

Parkas atveria pakrantės alksnyną visuomenei, išsaugant unikalias ekologines vietovės savybes. Tai pasiekta atlikus kelis kruopščius kraštovaizdžio papildymus. Įvairaus pločio mediniai takai naudojami siekiant pagerinti patekimą į mišką su platformomis ir prieplaukomis, iš kurių atsiveria vaizdas į Ulnos ežerą. Parkas yra išklotas stulpais ir atlaikyto plieno ženklais, apšviestas ir išgraviruotas ekologine informacija bei poetiniais gamtos aprašymais Nobelio premijos laureato Tomo Tranströmerio haiku eilėraščių pavidalu.

Parko identitetas: biologinė apsauga derinama su urbanistinio parko funkcijomis, susiejant miestą ir gamtą kaip vieną susipynusį darinį.

Platūs pėsčiųjų takai sudaro naujo maršruto į mišką pagrindą, o siauri takai išsišakoja ir leidžia tyrinėti aplinką į želdinius. Vietiniai medžiai ir augalai gali prasiskverbti pro dizainą per įdubas ochros groteles ir kruopščiai išpjautas medines konstrukcijas, simbolizuojančias filosofiją, kuri yra projekto esmė.

SIAURI PAŽINTINIAI TAKAI

PLATŪS PĖSČIŲJŲ TAKAI

QUNLI NACIONALINĖ URBANISTINĖ PELKĖ

Objektas įtrauktas į nacionalinį miesto pelkių parką. Šis projektas demostruoja, kaip galima apjungti ekosistemos išsaugojimą, miesto parkų dizainą ir vandens valdymą.

Turenscape kraštovaizdžio architektams buvo pavesta suprojektuoti 34,2 hektaro parką, buvusią pelkę, kuri iš keturių pusių apsupta kelių ir tankios plėtros. Vandens šaltiniai šiai buvusiai pelkei buvo nepriskirti, o pelkynams grėsė išnykimas.

Turenscape strategija yra paversti mirštančią pelkę į miesto lietaus vandens parką, kuris naujajai bendruomenei suteiks daugybę ekosistemų paslaugų.

Projektiniai sprendimai apima paprastą “iškasimo ir užpildymo” techniką, šiuo būdu kurtos kalvos ir tvenkiniai, kurie supa pelkę. Didžioji objekto dalis liko “nepaliesta”. Šis plotas paliktas natūraliai evoliucijai ir transformacijai. Pelkės pakraštį supantis tvenkinių ir piliakalnių žiedas sukuria lietaus vandens filtravimo ir valymo buferinę zoną pelkei. Nuo miesto skiria natūralus kraštovaizdis su želdiniais. Lietaus vanduo iš naujai pastatytos miesto teritorijos surenkamas į vamzdį aplink pelkės perimetrą, o po to, filtruojamas ir nusodinamas per tvenkinius, netgi paskirstomas į pelkę.

Įvairaus gylio tvenkiniuose auginamos vietinės pelkių žolės ir pievos, pradedamas natūralus evoliucijos procesas. Ant įvairaus aukščio kalvų, sukuriančių tankią miško aplinką, auga vietinių sidabrinių beržų giraitės. Tvenkinio ir piliakalnio žiede yra nutiestas takų tinklas, leidžiantis lankytojui pasivaikščioti po mišką. Tvenkiniuose ir ant kalvų įrengtos platformos ir apžvalgos bokštai, kad lankytojai galėtų iš karto prisiliesti prie gamtos ir matyti tolimus vaizdus. Ant aukštų polių esantis takas jungia išsibarsčiusias kalvas, taip vietiniai gyventojai ir miesto svečiai gali mėgautis pelkės vaizdais iš viršaus.

NATŪRALIOS PELKĖS ZONA

KONCEPCIJA 03

Miško žmonių tako pavadinimo idėja atsirado, nagrinėjant pasaulio gamtos išsaugojimo, tvarumo problemas. Dr. Birutė Marry Galdikas yra viena žymiausių pasaulyje, lietuvių kilmės antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja, aplankanti Lietuvą ir besirūpinanti Lietuvos gamtosauginėmis problemomis. Pelkės atkūrimas yra reikšmngas žingsnis gamtos saugojimo ir klimato kaitos srityje, todėl pagerbiant Dr. Birute Marry Galdikas ir jos atsidavimą orangutanams, pasirinkome miško žmogaus tako pavadinimą. Orangutano pavadinimas malajų kalba reiškia “miško žmogus” ir tai yra didžiausias žinduolis laipiojantis į medžius. Nors ir retai, tačiau orangutanas kartais vaikšto ant žemės. Takas atspindi orangutano gyvenimą, ėjimas taku- tai ėjimas tarp medžių pelke ir tik kartais nulipant nuo tako ant miško žemės.

PRINCIPAI

▪Jų laukia pelkės augalų aromatai (išgauti šiam efektui siūlome susodinti aromatingus pelkės augalus guotais, kad išgautume stipresnį efektą. Svaiginatis Pelkinio gailio (Rhododendron tomentosum) kvapas privers pamiršti visas problemas. Šis augalas pasižymi dezinfekuojančiois savybėmis, slopina uždegimus , spazmus, skausmus. Šilinio viržio (Calluna vulgaris) salelės įsuks į savo saldžių kvapų sūkurį. Šie augalai mielai lankomi vabzdžių, ypač bičių. Tai labai medingas augalas, iš kurio bitės surenka vėlyvą medų.

▪Taip gimsta idėja patirti pelkę per antrą potyrį – skonį. Mažeikių apylinkėse gyvuoja bitynas, kurio bitės neša pelkių medų. Norintiems perprasti šią skonių įvairovę siūlome užsukti paragauti „Užpelkių medaus“, pelkių augalų arbatos ar tekšių ledų, kurie puikiai užpildo lankytoją magiškomis galiomis ir nepatirtais skoniais.

▪Daugumai žmonių, pagrindinis pasaulio suvokimas yra per vaizdinius. Artimi, tolimi ir horizonte ištirpstantys vaizdai praplečia mūsų pasaulėjautą, pripildo ją spalvų ir formų. Todėl lankydami šimtametes pušeles, kurios vos metro, pusantro aukščio, stebėdami besikeičiančias kiminų kalveles, Pelkinio gailio sąžalynus, spanguolių plotus pradedame suvokti gamtos grožį. Taip gimsta noras ją saugoti ir rūpintis. Tai vienas iš pagrindinių mūsų tikslų!

▪Pelkės potyrių gamą papildo garsai. Skirtingu paros metu dominuos vis kiti garsai, tad lankytojai nepatirs nuobodulio ir monotonijos. Kiekvieną kartą, įžengus į šį pasaulį, lauks staigmenos ir vis kiti garsai. Nuo ausies jautrumo priklausys ką kiekvienam pavyks išsinešti iš pelkės.

▪Paskutinį, bene mažiausiai įprastą potyrį siūlome – pelkės liūliavimo pajautimą. Tam reikėtų užlipti ant pažymėtos platformos ir pajusti, kad pelkė tai gyvas organizmas, kuris kvėpuoja, juda ir garuoja. Ši unikali, dar ne taikyta patirtis privers pamilti pelkę, kuri iki šiol asocijavosi su nesaugumu.

PELKĖS TAKAS

MIŠKO TAKAS

ĮĖJIMAS/IŠĖJIMAS

Nors objektas beveik miesto centre ir sujungtas su Senamiesčio parku pagrindiniu taku aktuali ir lankytojų automobilių palikimo vieta. Vykstant miesto šventėms šis trūkumas jaučiamas jau dabar. Savivaldybės atstovų lūkesčius išgirdome ir siūlome įrengti kelias naujas automobilių aikšteles, kurios atitiktų šių dienų poreikius. Kadangi kalbame apie miesto centrinę dalį, kur beveik visi sklypai suformuoti ir užstatyti mažaaukščiais statiniais, Savivaldybei pritarus, nusprendėme išdalinti srautus į kelias aikšteles (tiek liko Savivaldybei priklausančios žemės). Naujai įrengtose automobilių aikštelėse siūlome sukloti vandeniui laidžią kietąją dangą.

Lankytojai, pradėję eiti MIŠKO ŽMONIŲ taku, pateks į potyrių pasaulį. Energingieji galės išbandyti savo jėgas ant įvairių laipynių ir treniruoklių. Smalsieji gamtos tyrinėtojai turės galimybę pamiklinti pirštukus ieškodami informacijos su QR kodu, ar atsakydami į užduočių klausimus.

Lankytojai skiriantys dėmesio pojūčiams turės galimybę patirti pelkę visais penkiais pojūčiais.

FUNKCINIS ZONAVIMAS

2 2 1 15 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 1

PAGRINDINIS PLANAS

PASYVAUS POILSIO VIETA 2 11 13 14 12

MIŠKO ŽMONIŲ TAKO STENDAS

ŠIUKŠLIŲ IŠMETIMO VIETA

PROGRAMA

1.Atkuriama pelkė, pelkės ribos tikslinamos atkūrimo metu, apsauginis pelkės griovys nuo užliejimo tikslinamas, pelkės atkūrimo projketo metu.

2.Įėjimai - įvažiavimai, projektuojami ir atnaujinami esami įėjimai, paliekant įėjimus skirtus miesto lankytojams ir įėjimus skirtus aplinikiniams gyventojams.

3.Automobilių parkavimo aikštelė projektuojama tik vandeniui laidžiomis dangomis, atsižvelgiant jog teritorijoje auga medžiai, projektuojamos aikštelės dangos negali pažeisti medžių šaknų apsaugos zonų ir augaviečių.

4.Apšvalgos platforma. Tai aukščiausia platforma - apžvelgti pelkę iš viršaus pamatant pelkės gamtos visumą.

5.Plūduriuojanti - nesvarumo platforma. Tai platforma skirta pajausti pelkės tyvuliavimo jausmą.

6.Takas į pelkę. Takas į pelkę skirtas maziems srautams lankytojų, todėl projektuojamos, analogiško takui pločio pakopos, skirtos lankytojui stovint jaustis tarsi pelkėje.

7.Pasyvaus poilsio platforma - projektuojama žemesnė platforma stebėti gamtą, leisti laiką pelkėje

8.Paukščių ir gamtos stebėjjimo regykla projektuojama aukštesnė/uždaresnė platforma su galimye stebėti aplinką iš visų pusių.

9.Paukščių ir gamtos stebėjjimo regykla - projektuojama aukštesnė/uždaresnė platforma su galimye stebėti aplinką iš visų pusių.

10.Pasyvaus poilsio platforma projektuojama žemesnė platforma stebėti gamtą, leisti laiką pelkėje

11.Poilsio/valgymo zona. Projektuojami stalai ir suolai iš medienos, kuri bus gauta pelkės atkūrimo metu, šalinant medžius. Vieta numatoma, kurioje nebūtų šalinami medžiai.

12.Vaikų žaidimų aikštelė projektuojama iš medienos, kuri bus gauta pelkės atkūrimo metu, šalinant medžius. Vieta numatoma, kurioje nebūtų šalinami medžiai.

13.Lauko klasė projektuojama iš medienos, kuri bus gauta pelkės atkūrimo metu, šalinant medžius, skirta mokyklų gamtos pamokoms vesti. Vieta numatoma, kurioje nebūtų šalinami medžiai.

14.Miško poilsio zona. Vieta numatoma, kurioje nebūtų šalinami medžiai.

15.Miško poilsio zona. Vieta numatoma, kurioje nebūtų šalinami medžiai.

Stabiliose platformose miško zonoje siūlomos skirtingos veiklos, tokios kaip aktyvaus ir pasyvaus poilsio vietos su interaktyviais žaidimais vaikams ir suaugusiems.

NR. 10 PASYVAUS POILSIO PLATFORMA

NR. 13 LAUKO KLASĖ

Keliose vietose suprojektuotos platformos. Vienos jų judančios, taip imituoja minkštų kiminų liūliavimą, kitos stabilios, su paaukštėjimais, kad būtų patogu stebėti paukščius ar gyvūnus.

Beveik visus, po pelkę vedančius, takus siūlome daryti metalinius. Jie jungiami iš skydų. Skydai akytu paviršiumi. Tai labai svarbu, nes sezonų kaitoje vandens lygis nebus pastovus. Danga neturi būti slidi, net šlapia. Tako šonuose neaukšti atitvarai, kad žmonės su judėjimo ar regėjimo negalia galėtu pajausti kraštą: taikomas universalus dizainas.

NR.8 PAUKŠČIŲ STEBĖJIMO PLATFORMA

NR.8 PAUKŠČIŲ STEBĖJIMO PLATFORMA

Vieta meditacijai ar jogai/pilatesui/kalaneti kai ir pan. Takų platformose daug dėmesio skiriama informacijai apie durpyne gyvenančius gyvūnus, augančius augalus.

NR. 4 APŽVALGOS PLATFORMA

NR. 4 APŽVALGOS PLATFORMA

Impregnuota

ŽMONIŲ TAKAS

INFORMACINIAI ŽENKLAI

Miško žmonių take siūloma įrengti vientisos kocepcijos informacinius, nurodomuosius, nukreipiamuosius ženklus

▪Miško žmonių tako įėjimo stendas.

▪Informaciniai stendai, su medžiaga apie tos vietos gyvūnus ir augaliją.

▪Žemieji nurodomieji ženklai, skirti nurodyti veiklas projektuojamose platformose.

▪Aukštieji nukreipiamieji ženklai nurodo kryptis į pelkės skirtingas zonas.

Ženklinime pritaikytas universalus dizainas. Brailio raštas, iškylūs paviršiai.

QR kodas, kurį nuskaičius, lankytojas būtų nukreipiamas į programėlę, kurioje pateikia detalesnė informacija apie objektą arba pradėti interaktyvius žaidimus, edukaciją. Medžiagos: impregnuota mediena, rūdintas metalas, dažytas metalas.

Impregnuota mediena

FORMA

Visus aukščiau išvardintus potyrius siūlome patirti palaipsniui, judant takais. Informacinės lentos, nuorodos ir rodyklės padės susigaudyti erdvėje ir suteiks išsamios informacijos apie saugomus ir dažniau sutinkamus jos gyventojus. Jaunajai lankytojų grupei siūlome informaciją susirasti nuskanavus QR kodą. Tokiu būdu galima rasti ir poros minučių filmukus apie lapių gyvenimą, gervių šokį ar paslaptingąją Pilkąją meletą. Siūlome įvesti žaidybinius elementus, kurie padės įtraukti vaikus ir jaunuolius į pažinimo džiaugsmą. Tam puikiai galėtų pasitarnauti mobiliosios programėlės. Nuskanavę QR kodą,

Dažytas metalas, spausdintos raidės

Impregnuota mediena

T tipo metalinė atrama

Dažytas metalas, spausdintos raidės

TVARUMAS 04

ILGALAIKĖ VERTĖ IR NAUDA

Vienas iš didžiausių išskirtinumų: unikalios gamtiniu ir geografiniu požiūriu, vietos pritaikymas ir pateikimas žmonių poreikiams, iki šiol analogų Lietuvoje neturintys sprendiniai. Atkurta aukštapelkė išpręs ne tik vietines miesto problemas, bet ir prisidės ir platesniu mastu:

▪sumažins (panaikins) gaisro pavojų;

▪švarins orą nuo anglies dvideginio;

▪švelnins mikroklimatą visame mieste (ore bus daugiau drėgmės);

▪irdamas durpynas nebeišskirs papildomai anglies dvideginio;

▪padės sutaupyti laiko ir kuro vežant mokinius į gamtos pamokas objekte (dabar jos vyksta kitose erdvėse, į kurias vežami autobusais);

▪lankytojų srautai bus nukreipti labai tikslingai: nebus mindoma paklotė, gyvūnai turės ramybę;

▪laikui bėgant atsikurs natūrali aukštapelkės augalija, bus sąlygos augti ir daugintis saugomiems augalams;

▪pelkės pažinimas per penkis pojūčius padės žmonėms pamilti unikalų objektą, kuris iki šiol buvo atgrasus durpių kloduose, taip bus pradėta kaupti istorija ateities kartoms.

MEDŽIAGOS

Mažosios architektūros elementams naudojamos medžiagos reomenduojamos tvarios, perdirbtos (pvz. plastikas, metalas) ir turinčios ilgaamžiškumo savybių (pvz. rūdintas metalas). Siūloma naudoti objekte panaikintų augalų medieną. Jos apdirbimo būdai turėtų būti tausojantys gamtos išteklius.

2

Stabilizuoja klimatą, reguliuoja drėgmės balansą

1

Apsaugo nuo erozijų, staigių potvynių ir sausrų.

4

5

PELKIŲ EKOSISTEMOS NAUDA

Formuoja vietovės mikroklimatą, valo orą ir vandenį.

3

Vertingas gamtos ir žmogaus istorijos metraštis.

6

TAISYKLĖS

Siekiant išlaikyti šią retą ekosistemą, Miško žmonių take rekomenduojama laikytis šių taisyklių.

▪Tik pėsčiųjų eismas. Draudžiama važiuoti dviračiais ar mechanizuotomis transporto priemonėmis. Taip pat draudžiama bėgioti. Ši veikla trikdo žygeivius ir laukinę gamtą. Vežimėliai leidžiami, jei jie laikomi take.

▪Laikykitės tam nurodytų takų. Žygiai ne taku daro didelę žalą miško paklotėje gyvenantiems augalams ir gyvūnams.

▪Gyvūnai leidžiami pelkėse. Naminiai gyvūnai yra leidžiami, tačiau jie visada turi būti su pavadėliu.

▪Jokio augalų ir jų dalių ėmimo. Rekomenduojama palikti visus akmenis, plunksnas, lapus, kaulus ir kt., kad būsimi lankytojai galėtų džiaugtis ir taip bus išlaikoma optimali ekosistema.

▪Nemaitintų gyvūnų, mėgautis gyvūnais saugiu atstumu.

▪Nešiukšlinti. Rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės tik prie objekto įėjimų/išėjimų įpelkę ir miško teritorijoje.

Puikus augalų ir gyvūnų prieglobstis.

Gėlo vandens šaltinis.

ATKŪRIMO METODIKA

Keičiant durpyną į pelkę ir atliekant statybos darbos, bus pašalinama aplinkinė flora ir augmenija. Baigus statybos darbus, teritorija turi būti atkurta, kad ji vėl taptų gyvybinga vietinių augalų ir gyvūnų buveine.

Pagrindinės keturios rekomendacijos:

▪invazinių augalų šalinimas;

▪atstatymas (statybinių medžiagų ir kitų medžiagų ar gruntų šalinimas, kurie nėra natūraliai paplitę objekte);

▪augalų sėjimas ir sodinimas, kurie yra natūraliai paplitę pelkėje (šis procesas ilgai užtrunkantis, reikalaujantis kruopštumo ir kantrybės);

▪paskutinis žingsnis: monitoringas ir priežiūrą (palaikyti pelkės mikroflorą, stengtis neleisti augti invaziniams augalams).

ŠALINIMAS

ATKŪRIMAS

ATSODINIMAS

MONOTORINGAS IR PRIEŽIŪRA

RĖMĖJŲ PRODUKTAI

Rekomenduojama naudoti “Betono mozaika” gaminį Eco domino. Tai išskirtinis drenuojantis gaminys, atveriantis 39% daugiau ertmių nei įprasti ažūro gaminiai. Tinkamas transporto apkrovoms, galima įrengti užsėjant žole arba tarpus užpildant skalda. Dėl privačių gyvenamųjų namų svarbi priešgaisrinė sauga. Šis produktas atitinka reikalavimus. Jo degumas A1 LST EN13198:2004.

Metaliniai stacionarūs pandusai atitinkantys Lietuvos Respublikos STR reglamentų normas bei teisės aktus.

V serijos sraigtiniai pamatai. Tai atramos tinkamos montuoti konstrukcijoms vandenyje, kur reikalingi prailginti sraigtai.

Išmanioji paslaugų stotelė POWER skirta patenkinti šiuolaikiško ir aktyvaus žmogaus poreikius: įkrauti telefoną tiek laidu tiek bevielio krovimo tašku, transliuoti mėgstamą muziką per Bluetooth garsiakalbį, naudotis nemokamo interneto funkcija Wi- Fi. Paslaugu stotelė gali būti prijungta nuo tinklo arba įkraunama saulės energija. Šis įrenginys gali būti panaudotas kaip edukacinė priemonė.

Inbalance elektromobilio krovimo stotelė, skirta viešam automobilių krovimui esant net ir ribotiems elektros energijos ištekliams. Ją lengva sumontuoti, prižiūrėti ir valyti. Yra apmokestinimo galimybė. Stebėsena ir gedimų prevencija esamuoju laiku.

Integruota LED juosta IP 68 klasėsĮ tampa po maitinimo šaltinio 24V arba 48V.

Objektų vaizdo stebėjimo sistema. Šios didelės raiškos kameros, gali padėti užtikrinti tvarką ir saugumą viešoje erdvėje.

Lauko viešasis tualetas su kabina KL2-STK. Tai sauso tipo (eksploatacijai nereikia vandens ar elektros įvadų, chemijos produktų ar kitų priedų).

Rūdinto plieno šiukšliadėžė COLLIO. Praktiško dizaino šiukšliu dėžė pasižymi patvarumu ir aukšto lygio apsauga nuo lietaus, vėjo ar laukinių paukščių. Puikiai užtikrins švarą viešoje vietoje.

Rūšiavimo šiukšliadėžė GECKO. Praktiško dizaino šiukšliu dėžė pasižymi patvarumu ir aukšto lygio apsauga nuo lietaus, vėjo ar laukinių paukščių. Puikiai užtikrins švarą viešoje vietoje.

INFORMACINIAI ŠALTINIAI

NORMATYVINIAI IR KITI DOKUMENTAI:

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas

Mažeikių miesto teritorijos bendrasis planas

Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano keitimas

Mažeikių miesto darnaus judumo planas

Mažeikių rajono savivaldybės 2021–2030 metų strateginis plėtros planas

LST 1516:2015 Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai

STR 1.01.02:2016 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai

STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys

STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas

STR 1.04.04:2017 Statinio projektavimas, projekto ekspertizė

STR 1.12.06:2002 Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės

STR 2.01.01(1):2005 Mechaninis atsparumas ir pastovumas

STR 2.01.01(2):1999 Gaisrinė sauga

STR 2.01.01(3):1999 Higiena, sveikata, aplinkos apsauga

STR 2.01.01(4):2008 Naudojimo sauga

STR 2.01.01(5):2008 Apsauga nuo triukšmo

STR 2.01.01(6):2008 Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas

STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos.

STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms

STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.

STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerines sistemos. Lauko inžineriniai tinklai. RSN 156-94 Statybinė klimatologija Topografinė nuotrauka

NUORODOS:

ttps://julian-hoffman.com/ https://www.jfbrennan.com/ https://www.captainbobcat.com/london-wetland-centre-visit-what-to-expect/ https://www.nawm.org/pdf_lib/2_boardwalk_6_26_06.pdf https://wesselmanwoods.org/ https://www.grynastakas.lt/aukstumalos-pelke/ https://www.wwt.org.uk/wetland-centres/london/ https://iflaeurope.eu/index.php/site/project/arninge-ullna-riparian-forest-park https://landezine.com/qunli-national-urban-wetland-by-turenscape/ https://www.pelkiufondas.lt/ https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/pelkes-saugokime-kartu/ https://www.geoportal.lt/geoportal/lietuvos-gamtos-fondas#savedSearchId={BC57530E-9F95-43AC8B91-3D60E74F25B8}&collapsed=true https://nesedeknamuose.lt/pazintiniai-takai-pelkese/ https://naturalit.lt/demesys-pelkiu-atkurimui-ir-issaugojimui/ https://www.mke.lt/Did%C5%BElaukio_durpynas https://www.vle.lt/straipsnis/mazeikiai/ https://www.raudonojiknyga.lt/ https://visit.mazeikiai.lt/V