Structum 2018 rugpjūtis by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2018 I NR. 8

„Jei NORI , kad pasisektų, „Visata neskiria, ar tikslai privalai kelyje pats KURTI dideli, ar savo maži, ji tik reaguoja į palankias galimybes.“ ir ryžtą.“ John B. Gough

jausmus - Peggy McColl

Apsilankykite

IRIS

ir įgyvendinkite savo svajonių interjero idėjas „Aš žymiai su 5

mieliau dirbsiu žmonėmis, kurie tiki tuo, ką daro, nei su 500, kurie nemato tame prasmės.“

- Patrick Dixon

WWW.STRUCTUM.LT

520 West 28th, Niujorkas WICONA elementinio fasado sistema

Architektas: Zaha Hadid Architects Fasadų gamintojas: Stahlbau Pichler Foto: ©Hufton+Crow

„520 West 28th“ – pirmasis apartamentų pastatas Niujorke, suprojektuotas „Zaha Hadid Architects“ Pastato fasadų sistema ir jo kreivės dera kartu šiame 11 aukštų statinyje. Jų formos maksimaliai padidina kiekvieno būsto privatumą ir tuo pačiu metu sukuria dinamiškumo ir judėjimo jausmą. Išsiskiriantis ir originalus pastatas, prikaustydamas žvilgsnius, nepalieka abejingų. „WICONA“ naudoti sprendiniai: individualiai pritaikyta elementinių fasadų sistema su elektros pavaromis į išorę išstumiamomis langų varčiomis. Skaitykite daugiau apie apdovanojimą „Architizer A+“ pelniusį projektą www.wiconafinder.com arba žiūrėkite vaizdo įrašą „goo.gl/oDnEgp“.

YEARS since 1948

Mob. nr.: +370 652 26830,

SPRENDIMAI ŠLAITINIAMS IR PLOKŠTIEMS STOGAMS

Stogo langai Montavimo gaminiai Nuotolinio valdymo priedai Išmaniosios sistemos Užuolaidėlės ir žaliuzės Techninės ir architekto konsultacijos UAB „VELUX Lietuva“ S. Žukausko g. 49, Vilnius 09131 velux.lietuva@velux.com; (8 5) 270 91 01

GERA ARCHITEKTŪRA NUSIPELNO „DAYLIGHT VISUALIZER“ "Daylight Visualizer" - tai modeliavimo įrankis skirtas tiksliai pastatų dienos šviesos analizei. Ši profesionalams sukurta programa padeda planuoti ir numatyti dienos šviesos lygį. Dėl naudotojui draugiškos navigacijos su šiuo įrankiu dirbti paprasta.

Programa tinka bet kokiam projektui – tiek mažesniam, tiek didelės apimties

Gaunamos realistiškos, artimos nuotraukoms vizualizacijos

Tikslūs dienos šviesos faktoriaus skaičiavimai

Į programą įdiegtas modelių įrankis leidžia sukurti 3D modelius, į kuriuos galima įterpti stogo ir fasadinius langus. 3D modelius taip pat nesunku importuoti tiesiai iš CAD programų

Daugiau informacijos specialistams ir nuorodą „Daylight Visualizer“ atsisiuntimui rasite www.velux.lt/profesionalams

www.impeka.lt UAB Impeka impeka_home

Baldinės rankenėlės, durų rankenos, pakabos Mob. nr.: +370 674 69661

grindĹł danga HERRINGBONE kolekcija

www.impeka.lt

UAB Impeka

impeka_home

Mob. +370 68636605

2018 m. Nr.08

urna as p atinamas nemokamai

REDAKCIJOS ŽODIS

'08

Turinys A O E

STINĖS INTER ERO U

ATE AS K R

INĖS SAVIREALI A I OS VINGIS

KILIMAI SU AM I I A TREN

MO ILUS ARAS MO ERNIAM OŽI RIUI

O ULIARIAUSI SO IALINI TINKL VIE

Paklausk sėkmės apie ją pačią, ko jai iš Tavęs reikia, kai šaukiesi jos kaip stebuklo, išsigelbėjimo, galinčio nepaliaujamai sukti Fortūnos ratą. Girdi, ką šnabžda, ko nori? Gal tik valandėlės poilsio pasaulyje, kuriame visi iki vieno jos trokšta, pamiršdami paprašyti kitų dalykų, kitų jausmų, kitokios laimės ir nesuprasdami, kad tokią sėkmę, kokios nepailstamai ieško kiekvienas, it kalvis gali nusikalti pats.

VIE

U IAI

UTIS AKEISIANTIS SENAMIES IO UR ANISTIN

OILSIO ON INTEGRA I A

EI AŽ

AR O A LINK

NAU O I KILIMINĖ ANGA LEI ŽIANTI AR UOTO AMS LENGVIAU KVĖ UOTI NAU A KELIONĖ O NERAGAUT A I ALĖ Ė UŽU

KONKURSO MO ERNI VIE NAU IEMS MIEST

VAI

U IO ER VĖ

INOVA I OS UG O K RĖ MAGNUS RESI EN E I IS VIE

ŽIAMS GERIAUSI

OVANO IMAI AR AI

L KES IUS

KITOKIAM G VENIMO STAN ARTUI

UTIS NAU AS LAIKO VASI

K NI ANTIS K RIN S

RINKTINĖS UR AN KVARTALE

KA A KEISIS STAT

A A A

INI ME ŽIAG NAU O IMO TRA I I OS

TEISINGAS TVIRTINIMO ETALI

ARINKIMAS NUMATO VISO STATINIO

ILGAAMŽI KUM IR STA ILUM ŽV NUOTAS NAMAS UNIKALIOS I VAI

OS IR AUK TOS KOK

RO OTAI KEI IA ŽMONES AR O VIETOSE ET AR I TIKR RONAI NE AKEI IAMAS STAT

ĖS SINTE Ė

ŽMONĖS TURI IR TI

ARTNERIS

KELMĖ NE LI UOTAS LIETUVOS EIMANTAS VIETNAMO TURI M REMIAN IOS RANKOS

ISSN 2335-2108 I LEI Ė AS A „ tru tum projektai“, A. uo apa i iaus g. A

, i nius, 5 5, 55 I IREKTORĖ gnė uto a, in o stru tum. t I V R RE AKTORĖ ytautė a ana i i tė, ytaute stru tum. t I V R RE AKTORĖS AVA UOTO A Airida agienė, airida stru tum. t I TEKST AUTORIAI Airida agienė, Agnietė i kišienė, Agnė Augustinaitė, ytautė a ana i i tė I NUOTRAUK AUTORIAI eonas ar a iauskas, or ert ukaj, au ius i inskas, erko staty a ar y as, i e ay, , audrone stru tum. t I I AINAS ata i a o a, nata i stru tum. t I s uttersto k. om, isto kp oto. om I REKLAMOS SK RIUS Audronė ause i ienė, .kk . t V R INANSININKĖ A MINISTRATORĖ orne ija a eišytė administra ija stru tum. t I KAL OS STILIUS IR KOREKT RA š a os i r komunika ijos entras, na A u ape I 2018 I

edak ija neatsako už rek aminių ske imų turinį ir ka ą. erspausdinti straipsnius ir i iustra ijas e eidėjo sutikimo griežtai draudžiama. , 2018 I

ektronin žurna o ersiją skaitykite

A „

projektai“,

KONFERENCIJA

DATA: 2018 m. rugsėjo 20 d. LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras „Multikino“ PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

VIEŠBUČIAI, VERSLO CENTRAI IR KULTŪRINIAI OBJEKTAI – OPTIMALI ŠIUOLAIKIŠKOS EKSPLOATACIJOS PUSIAUSVYRA SKIRTINGO POBŪDŽIO PASTATUOSE

Viggo Haremst „Henning Larsen Architects“ Partneris bei dizaino direktorius „Openness Instead of Opening Hours“

Domantas Lukšėnas „DO Architects“ vyresnysis architektas „Kas skiria išmanų projektavimą nuo gudraus“

Tadas Skiparis „Samsung“ marketingo bei tiekimo specialistas „Inovatyvūs sprendimai viešbučiams ir verslo centrams“

Vaidas Bernotas „Aktyvus sėdėjimas“ generalinis direktorius „Ergonomika - lygu laisvė“

Artūras Kriukovas UAB "Jung Vilnius" Techninio skyriaus vadovas „Elektros jungiklis viduramžių pilyje“

Audrius Mizaras „Tarkett Baltics“ Lietuvos regiono vadovas „Kuriame ateitį. Atsakingas požiūris į statybas ir renovaciją.“

Alexandre Grade Eksporto vadovas ir vyresnysis dizaineris „Viešųjų erdvių akustiką gerinančios priemonės. Atvejų analizė“

Vytautas Zamalaitis Villeroy & Boch Gustavsberg atstovas Lietuvoje „Šiuolaikiški visuomeninių ir kultūrinių objektų WC ir vonios kambariai“

www.structum.lt

ARCHITEKTÅªRA

I A

E O K I A A A

I DA E A .

ARCHITEKTŪRA

Kūrybingasis „Adobe“ atsinaujino! Ir tai susiję ne tik su inovatyviomis programomis bei sprendimais. Atnaujinta bendrovės „Adobe“ būstinė! „Adobe“ būstinė tapo fiziniu prekių ženklo pratęsimu, atstovaujančiu įmonės kūrybiškumui ir naujovėms. Perduodama „Adobe“ įsitikinimą, kad kompanijos darbuotojai yra jos didžiausias turtas, „Adobe“ darbuotojams sukūrė atvirą ir energingą darbo aplinką. „Adobe“ naujai atnaujintoje būstinėje yra naujos inovatyvios darbo vietos, jaukiai žaismingos susirinkimų ir modernios lauko darbo zonos, kūrybinės konferencijų salės ir kiti patogumai, orientuoti į šiuolaikišką darbuotoją ir jo motyvacijos kėlimą. Pastate, kuriame įsikūrusi būstinė, 2 500 „Adobe“ darbuotojų gali džiaugtis ne tik novatoriškomis darbo vietomis, esančiomis viduje ir lauke. Kompanija darbuotojams skiria ir daugiau įvairių privilegijų – būstinėje veikia laisvas sveikatingumo centras su treniruoklių salėmis, meditacijos kambarys, masažo zona, daugybė maitinimo įstaigų, automobilių techninė priežiūra, cheminis valymas, dviračių remontas ir nuoma.

Interjero pokyčiai bei audiovizualinės sistemos buvo didžiulė pertvarkymo strategijos dalis.

„Adobe“ būstinė tapo fiziniu prekių ženklo pratęsimu, atstovaujančiu įmonės kūrybiškumui ir naujovėms.

ARCHITEKTÅªRA

heroal fasadai ir apsaugos nuo saulės sistemos Pasak vieno bendrovės vyresniųjų projektų vadovų, „Adobe“ 20 metų „West Tower“ anksčiau atrodė kaip bankas. „Tai atrodė ne kaip „Adobe“, ne spalvinga kompanija, apie kurią pagalvotum, susimąstydamas apie mūsų produktą. Reikėjo kūrybinės naujovės, atspindinčios įmonės žaismingą dvasią ir naujoves. Interjero pokyčiai bei audiovizualinės sistemos buvo didžiulė pertvarkymo strategijos dalis, efektyviai demonstruojanti „Adobe“ produktus ir palaikanti intensyvius kultūros skaitmeninio bendradarbiavimo poreikius.“ Kaip didžiausia technologijų įmonė San Chozė centre, būstinė buvo sukurta taip, kad pagerbtų tiek miesto praeitį, tiek dabartį, tiek žvilgtelėtų į ateitį. Vietinis žemės ūkio palikimas paminėtas meniška instaliacija, kuri sukuria (naudojant vietinius išteklius) simbolinę „Adobe“ raidę „A“. Pagal užsakymą suprojektuoti ir kiti architektūriniai ir dizaino elementai, o didžioji dalis baldų bei dekoratyvinių detalių pasirinkta iš vietinės rinkos, siekiant paremti bendruomenės menininkus ir kūrėjus. Svarbu paminėti, kad atsinaujino ir „Adobe“ modernieji įrenginiai. Inovatyvūs sprendimai taikyti tobulinant vaizdo konferencijų, skaitmeninio bendravimo, garso ir pan. patirtis. Pokyčiai palietė ir kompanijos saugumą – atnaujinta duomenų ir produktų apsaugos sistema. Apibendrinant galima teigti, kad „Adobe“ dėmesys kūrybingumui, naujovėms ir bendruomenei grįstas gyvybingo dizaino variacija – tikslingu spalvų naudojimu, minimalia apdaila kiekvienoje erdvėje, kurortiniu menu ir vietiniais baldais bei ekologijos samprata, renkantis tvarias medžiagas. 

PUIKIAI SUDERINTA, NEPAKAROTOJAMAI SUJUNGTA Į VISUMĄ Dideli fasadai, per kuriuos gali patekti kuo daugiau šviesos ir siauros geros pusiausvyros konstrukcijos bei apsauga nuo saulės – fasadų sistema heroal C 50 su integruota apsaugos nuo saulės sistema heroal VS Z siūlo puikų sprendimą. • heroal VS Z surinktas, visiškai ar iš dalies integruotas į apšiltintą fasadų sistemą heroal C 50 • Iki 75 % mažesnė saulės spinduliuotė • Lyginant su tradiciniu šilumą taupančiu įstiklinimu, sutaupote išlaidų, kurias skirtumėte vėdinti • Ultravioletinių spindulių filtravimas iki 98 % • platus audinių rūšių ir spalvų pasirinkimas

heroal – Johann Henkenjohann GmbH & Co. KG Österwieher Str. 80 33415 Verl (Germany) Tel +49 5246 507 - 0 Fax +49 5246 507 - 222 www.heroal.com

ARCHITEKTŪRA

Išskirtinai rankomis gaminami vienetiniai kilimai iš aukščiausios kokybės vilnos ir gryniausio šilko prilygsta meno kūriniams 20

THIBAULT VAN RENNE kilimų dizaino studija Gedimino pr. 47, Vilnius www.thibaultvanrenne.com

K su ambicija Thibault Van Renne – vienetinių rankų darbo aukštosios mados kilimų prekės ženklas iš Belgijos – Vilniuje, Gedimino pr. 47, atidarė vardinę kilimų dizaino studiją. Pasaulyje šis vardas garsėja vintažiniu dizainu, kuriame klasikiniai raštai atgimsta moderniomis formomis bei neregėtais spalvų deriniais, taip pat aukščiausia rankų darbo kokybe. Prekės ženklas ir stilistinės linijos Sekdamas šeimos tradicija, Thibaultas Van Renne savo vardu pavadintą prabangių kilimų bendrovę įsteigė 2006 m. Nuo 2012 m. pats ėmė kurti kilimų dizainą, pakeitusį ligi tol vyravusį suvokimą apie šį interjero elementą – jį pakylėjo iki meno kūrinio statuso. Per gana trumpą laiką sukūręs apie 30 kilimų kolekcijų, Van Renne nenustoja tobulinti šio gaminio koncepcijos, diegti naujovių, ieškoti unikalių dizaino sprendimų ir organizuoti etiško bei skaidraus jų gamybos proceso Indijoje bei Nepale. Tematiškai Thibault Van Renne kolekcijas galima suskirstyti į klasikines vintažinio stiliaus, abstrakčias minimalistines, konceptualias kūrybines, sukurtas bendradarbiaujant su įvairių sričių menininkais. Dėmesys detalei, išskirtiniai raštų ir spalvų deriniai, unikalūs, tačiau neagresyvūs dizaino sprendimai, subtili estetinė išraiška šiems kilimams leidžia išlikti ilgaamžiams ne tik kokybės, bet ir dizaino aktualumo prasme. Thibault Van Renne gaminiai prilygsta meno objektams, investicijai, kurią galima perduoti iš kartos į kartą. Nemarios elegancijos kilimai tinka bet kokiuose interjeruose: tiek ryškiuose, eklektiškuose, tiek prašmatniuose klasikiniuose, tiek minimalistiniuose.

ė meno k riniui pri ygstan ios gaminių ertės T V R ki imai puošia ra inuotus interjerus isame pasau yje pradedant uropos kara ių r mais ir aigiant ištaigingais apartamentais o imuosiuose ytuose.

Gamybos procesas Visame Thibault Van Renne kilimų gamybos procese vyrauja rankų darbas. Kruopščiai atrinkus vilną, ji rankomis karšiama: išvaloma, išpainiojama, sumaišoma, siekiant gauti tolygų, natūralaus atspalvio vilnonį siūlą. Dėl to, jog rankomis verptų siūlų storis natūraliai nevienodas, juos dažant, storesnėse verpalų vietose dažų sugeriama daugiau: tad net ir vienspalvis kilimas niekada nebūna tolygios spalvos. Keletas rišėjų vienas šalia kito dirba mažiausiai keletą mėnesių (nuo pusės iki dvejų metų, priklausomai nuo gaminio dydžio ir dizaino sudėtingumo), rišdami mazgą po mazgo, kol įkūnija sumanytą dizainą. Vėliau kilimas plaunamas, kad taptų elastingesnis ir įgautų žvilgesio. Išdžiovinto kilimo plaukas sutrumpinamas iki reikiamo ilgio. Po to gaminys ant specialių medinių ar metalinių rėmų tempiamas keletą dienų, kad taptų lygus ir tiesus. Paskutinis etapas – iškarpymas rankomis, siekiant sukurti trimatį vaizdą. Thibault Van Renne kilimai yra iš geriausios Indijos Bikanerio regione auginamos vilnos ir Pietų Indijoje specialiai šiai bendrovei gaminamo šilko. Ekspozicija Vilniuje Į Lietuvą Thibault Van Renne kolekcijos ir naujovės atvežtos tiesiai iš balandį Milane vykusios tarptautinės interjero parodos Salone Del Mobile. Tai Ancient, Abstracts, Artline, Viviane, Grunge, Golden Legends kolekcijų gaminiai, geriausiai atspindintys prekės ženklo esenciją. Ancient linijoje eksperimentuojama su klasikiniais persiškų kilimų raštais, netikėtais spalvų deriniais, siekiant sukurti prabangų vintažo įvaizdį. Sendinimo efektas išgaunamas kilimą apdorojant smėlio srove: tai itin sudėtinga technologija, nes dėl menkiausio neatsargumo per sekundę galima sugadinti daugiau nei pusę metų kurtą gaminį. Abstracts kolekcijoje varijuoja modernus spalvų ir abstrakčių ornamentų žaismas. Paskutinis šios kolekcijos kilimų kūrimo etapas – iškarpymas rankomis, norint gaminiui suteikti optinį trimatį efektą. Artline linijos gamybos unikalumą slepia oksidacijos procesas, kurio metu išdeginama vilna ir paliekami tik unikalūs reljefiški šilko elementai, taip pat sukuriantys trimačio kilimo efektą. Svarbiausia, jog bet kurį gaminį įmanoma individualizuoti parenkant norimą dydį, formą, spalvų derinius.  Thibault Van enne kilimų dizaino studija yra edimino pr. šsamią in orma iją apie prekių ženk ą ei ko ek ijas rasite

, i niuje. .t i au t anrenne. om

ARCHITEKTŪRA

„ E D O IL A A A

A “ A

A A A

„Mumis reikia pasitikėti“, – šypteli Vilius Šukys, mobilaus „Trendy Bar“ vienas iš įkūrėjų, primindamas, kad „Trendy“ bare dirba šios srities profesionalai, kurie ne tik viską įgyvendina, bet ir perteikia sukauptą patirtį diskutuodami ir siūlydami idėjas. Todėl vienintelis iššūkis, su kuriuo tenka susidurti klientams, – priimti sprendimą pasirinkti paslaugą ir perteikti informaciją bei norus organizatoriams. Prisistatydami trys „Trendy Bar“ muškietininkai pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo dviejų geriausių draugų ir netikėto skambučio viduryje nakties su pasiūlymu viską mesti ir pradėti kažką savo – savo barą. Nuo 2015 m. komanda kasdien priima naujus, kūrybiškus sprendimus ir užtikrina nepamirštamas emocijas. Vienas jų – mobilus baras, prie kurio šventėje žmonės priklysta ne tik atsigaivinti, bet ir pasisemti nuotykių bei gero skonio pripildytos „baro patirties“. „Baras šventėje tampa aktyvacija, kuria žmonės visą vakarą naudojasi ragaudami skirtingus kokteilius, sužinodami jų ingredientus, istoriją, dalydamiesi savo iki šiol turėtomis baro patirtimis su barmenais. Mes tampame traukos centru, leidžiančiu pakilti nuo stalų ir susiburti“, – pasakoja vienas idėjos autorių Rapolas Sausaitis. „Trendy Bar“ į savo veiklą žvelgia kitaip – ne tik kaip į rutininį darbą, dar vieną užsakymą. Barmenai džiaugiasi kartu su šventės dalyviais ir stengiasi, kad viskas būtų nepriekaištinga. „Atsakomybė ir meilė tam, ką darome. Galbūt tai skamba banaliai, bet, dirbdamas renginiuose, turi džiaugtis kartu su šventės dalyviais. To nepavyksta suvaidinti ir tą klientai visada įvertina, supranta. Atsakomybė ir kruopštus pasiruošimas būtinas norint, kad renginys praeitų be jokių nesklandumų“, – teigia R. Sausaitis. Kad viskas vyktų sklandžiai, barmenai susitapatina su renginio tematika. Kiekvieną kartą klientams teikia pasiūlymų, kaip apipavidalinti barą, siūlo kokteilius, reprezentuojančius šventės stilių, suteikia jiems pavadinimus, kad svečiai skaitydami vakaro meniu nusišypsotų ir dar net nežinodami, iš ko pagamintas kokteilis, turėtų savo favoritą. „Trendy Bar“ muškietininkai mano, kad juos samdantys klientai nori ragauti tokius kokteilius, kokių dar nėra ragavę, apie kuriuos girdėjo, bet neturėjo galimybės išbandyti, arba kuriais mėgaujasi tik būdami kokteilių baruose,

mieste. Todėl visi siūlomi kokteiliai yra skirtingi ir savaip žavūs. Vakaro meniu sudaromas iš skirtingų kokteilių, norint, kad kiekvienas klientas surastų savo mėgstamiausiąjį. Paklausti apie iššūkius, „Trendy“ baro įkūrėjai sako, kad iššūkiai ir nestandartinės šventės juos „veža“. Nestandartiniai paklausimai tik parodo, kad žmonės supranta mobilaus baro pranašumus – jį galima pastatyti bet kurioje vietoje – ir vertina siūlomą paslaugą. „Kas dėl atsiradusių keblumų, neaptartų detalių renginio metu, manome, kad būtent tam mes ir esame samdomi – kad viską spręstume čia ir dabar, neparodydami klientui iškilusios problemos, o tik pateikdami sprendimo būdą“, – įsitikinęs V. Šukys. „Trendy Bar“ iš kitų panašias paslaugas teikiančių įmonių išsiskiria ypatinga išvaizda, aptarnavimu, lankstumu ir, žinoma, nepriekaištinga kokybe. Pasibaigus šventei, klientams tenka stebėtis – jie gauna kur kas daugiau nei tik barmenus, kurie gamina kokteilius. „Trendy“ baras į šią paslaugą žiūri kitaip. „Mums svarbu sudominti svečius ir nepalikti abejingų. Visada stengiamės atrodyti nepriekaištingai ir į tai investuojame gamindami naujus barus, galvodami, kaip juos galime apipavidalinti. Ir, žinoma, visada esame lankstūs pagal kliento norus, įžvalgas“, – teigia R. Sausaitis ir priduria, kad geriausios istorijos gimsta prie baro, todėl ten verta susitikti. Išgirsite daugiau... 

ARCHITEKTŪRA

ui i

Šiuolaikinės visuomenės dėmesys dažnai krypsta į socialines medijas ir tai, kas jose publikuojama. Viešbučiai – ne išimtis. Kai kurie išskirtiniai objektai socialinėse paskyrose, tokiose kaip „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir kt., dėmesį kausto itin dažnai.

A A , A, A A Shangri-La, Paryžius, Prancūzija Išskirtinio pastato elegantiškas fasadas primenantis apie Napoleono Bonaparto provaikaičio Princo Rolando Bonaparto palikimą. Tai – šviesų miesto karališkasis deimantas – „Shangri-La“ viešbutis, kurio langai atsiveria į Eifelio bokštą bei Senos upę.

ARCHITEKTŪRA

Giraffe Manor, Nairobyje, Kenijoje Nedidelis viešbutis įkurtas kartu su žirafų centru ir yra prieglobstis nykstančiai „Rothschild“ žirafų rūšiai. Centras prižiūri žirafas, jas veisia ir stengiasi didinti jų populiaciją, vėliau paleidžiant jas į laukinę gamtą. Tai – ne paprastas turistinis viešbutis. Atvykusieji turi būti pasiruošę netikėtai išvysti didingą gyvūną. Žirafos gali pasirodyti, kada tik nori, joms laisvai leidžiama įkišti galvą pro atvirą langą, pasižiūrėti ką atvykusieji valgo pietų metu ar tiesiog pasiimti maistą nuo stalo.

Atlantis The Palm, Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai Šį penkių žvaigždučių viešbutį, esantį ant jūros kranto, „Forbes“ pripažino kaip populiariausių „Instagram“ paskyroje. Poilsio ir pramogų kompleksas „Atlantis The Palm Jumeira Dubai“ žavi savo dydžiu ir grožiu.

ARCHITEKTŪRA

Le Meridien, Bora Bora, Taitis Tai – vienas daugiausiai fotografuojamų viešbučių. Nedideli nameliai ant vandens, su stiklinėmis grindimis, pro kurias matosi vandenynas su margaspalvėmis žuvytėmis ir nenusakomo žydrumo ir skaidrumo vandeniu.

Laucala Island Resort, Laucala, Fidžis Ramiojo vandenyno pietuose, Fidži salyne yra nedidelė privati „Laucala“ sala. Saloje susijungia dramatiški atogrąžų miškai ir balto smėlio paplūdimiai su neprilygstama prabanga ir privatumu. Joje įrengtos 25 vilos, kuriose kiekvienas atostogaujantis pasijaučia lyg Dievų buveinėje. 

LOVOS IR ČIUŽINIAI VIEŠBUČIAMS PATO G Ū S S P R E N D I M A I V I E Š B U Č I A M S

Lengvai sujungiamos ir atskiriamos lovos

Tvirtas pagrindas + komfortiškas antčiužinis. Paklodė apgaubia tik antčiužinį

UAB „Amatras“ 370 687 82420

Lengvai sujungiami ir atskiriami antčiužiniai

Tvirtos sulankstomos lovos su uždengimu sandėliavimui

arunas@miegocentras.lt

www.miegocentras.lt

ĮGYVENDINTI VIEŠBUČIŲ PROJEKTAI „ARTAGONIST ART Hotel“ viešbutis

UAB „Amatras“ 370 687 82420

arunas@miegocentras.lt

www.miegocentras.lt

ARCHITEKTŪRA

V ur nistin Šiandien, liepos 31 dieną, buvo pristatyti atnaujinti viešbučio su konferencijų centru ir biurais Vasario 16-osios g. 1, Vilniuje, projekto sprendiniai. „Dabar projekte yra numatyta atverti dar didesnį nei yra šiuo metu Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios apžvelgiamumą iš aktualių rakursų, artimos bei tolimos perspektyvos. To siekiant, atkuriamas originalios formos pastato prie A. Goštauto gatvės stogas, griaunami sovietmečiu prilipdyti priestatai ir atkuriamas šio pastato originalus fasadas iš rytų pusės. Be to, viešbučio su konferencijų centru pastatas trumpinamas ir atsisakoma 47 kambarių“, – sakė architektas Antanas Gvildys. Išnagrinėjus istorinį kontekstą, atnaujintame projekte bendras pastatų plotas sumažėjo beveik 1000 kvadratinių metrų. Pateikti sprendiniai užtikrina geresnį patekimą į formuojamą naują viešąją erdvę – vidinį kiemą – bei sukuria geresnes jungtis su esamomis aplinkinėmis erdvėmis. Nustačius naują pastatų aukštingumą, užtikrinamas teritorijos integralumas urbanistiniame kontekste.

Įgyvendinant projektą, numatyta miesto poreikiams galutinai pritaikyti aplinką: atnaujinti pėsčiųjų takus, įrengti naują dviračių taką, pratęsiant trasą, einančią palei atnaujintą Lukiškių aikštę iki Baltojo tilto, taip pat sutvarkyti gatvių apšvietimą, optimizuoti greta esančią sankryžą. „Itin didelį dėmesį kreipėme į pagarbą istorinei praeičiai ir šalia esančiam bažnyčios ansambliui. Tikime, kad pavyko rasti jautrų urbanistinį sprendimą. Pažymėtina, kad šiuo metu svarbiausia visiems rasti bendrą sutarimą dėl erdvinės teritorijos išraiškos, o vėliau – ir dėl architektūrinės. Tą akcentavo ir projektą apsvarsčiusi bei išvadas pateikusi Architektų rūmų Vilniaus regioninė taryba“, – sakė Antanas Gvildys. Liepos 12 dienos Vilniaus architektų regioninės tarybos išvadose teigiama, kad pakoreguotas projekto urbanistinis sprendinys yra tinkamas. Į projektą numatoma investuoti apie 45 mln. eurų. 

LIFTŲ, ESKALATORIŲ IR JUDANČIŲJŲ TAKŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS UAB „Baltijos liftai“ yra licencijuota liftų, eskalatorių ir judančių takų techninės priežiūros paslaugas teikianti įmonė, kurioje dirba tik kvalifikuoti ir ilgametę patirtį turintys liftų techninės priežiūros specialistai. Atestuoti specialistai kasdien atlieka liftų ir eskalatorių paleidimo, derinimo, reguliavimo ir remonto darbus. Įmonės siekis užtikrinti, kad žmonių kasdienybėje naudojami įrenginiai veiktų patikimai ir būtų visapusiškai saugūs. Darbuotojai aprūpinti moderniomis ryšio priemonėmis, todėl 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, yra pasiruošę greitai ir operatyviai reaguoti į klientų pagalbos prašymus. Visi iškvietimai ir darbai yra fiksuojami sistemoje, todėl visada yra pasirengę klientui pateikti išsamias ataskaitas. Šiuo metu Vilniaus mieste UAB „Baltijos liftai“ prižiūri daugiau kaip 1000 įvairių gamintojų kėlimo įrenginių. Įmonė bendradarbiauja su didžiausiomis Europos liftų gamyklomis bei atsarginių dalių tiekėjais, todėl užtikrina reikalingų detalių tiekimą bet kokio tipo kėlimo įrenginiams. Įmonės specialistai yra susipažinę su naujausiomis technologijomis, aprūpinti reikalinga testavimo ir reguliavimo įranga, todėl gali Jūsų naudojamam įrenginiui užtikrinti profesionalią ir kokybišką garantinę ir po garantinę priežiūrą už konkurencingiausią kainą.

KODĖL VERTA RINKTIS UAB „BALTIJOS LIFTAI“? Ilgametė darbo patirtis Operatyvus reagavimas į iškvietimus Kokybiški ilgametės garantijos darbai Konkurencinga kaina KONTAKTAI Adresas: Savanorių pr. 65A, Vilnius Telefonas.: +370 5 219 5119 El. paštas: info@baltijosliftai.lt Avarinė tarnyba: +370 700 55 966

ARCHITEKTŪRA

darbo A

lin

JAV Žaliosios statybos taryba, remdamasi moksliniais tyrimais, išplatino pranešimą, kuriame skelbiama, kad kompanijų, kurios laikosi griežtesnių aplinkosaugos standartų, darbuotojų produktyvumas net 16 % didesnis nei tokiais nesinaudojančiųjų. Todėl darbo erdvių revoliucija įgavo naują formą ir privertė dizainerius priimti dar įvairesnes poilsio zonų integracijos į biurus formas.

Bent 10 min. pasnaudęs žmogus atsipalaiduoja. Po 15–20 min. smegenys pailsi dar daugiau.

ARCHITEKTÅªRA

„Žaliojo produktyvumo“ (angl. green productivity) strategija pasiekiama taikant aplinkosaugos priemones, kurios gerina darbuotojų savijautą, fizinę sveikatą ir motyvaciją dirbti. Anksčiau užtekdavo kavos aparato, šiandien tai – stalo žaidimų kambariai ir sporto salės, terasos, „žaliosios“ erdvės, jogos ar miego kambariai. Poilsio zonos pagal darbuotojų poreikius Kaip pasakoja interjero dizainerė Daiva Česnauskaitė, nesvarbu, ar įmonėje dirba du darbuotojai, ar šimtas, poilsio zona yra erdvė, kurioje jie gali bendrauti, iš skirtingų sričių specialistų susivienyti į vieną komandą, pažinti vieni kitus. Įmonės biuro plotas taip pat neturi labai didelės reikšmės, nes poilsio zona gali būti paverčiama ir mažos virtuvėlės dalis. Nedidelių biurų darbuotojai gali naudotis viešosiomis ar bendromis verslo centrų erdvėmis. „Poilsio zona – erdvė, skirta darbuotojams susipažinti ir pabendrauti ne tokioje formalioje aplinkoje. Todėl, net jeigu įmonėje dirba vos keli darbuotojai, tokia zona turi būti. Kita vertus, labai dažnai poilsio zonos apsiriboja tik pasyviąja arba aktyviąja forma. Toks disbalansas dalį darbuotojų išmuša iš vėžių. Tad, prieš integruodami poilsio zonas į darbo erdves, turime įvertinti darbuotojų poreikius ir pomėgius“, – pasakoja interjero dizainerė. Aktyvioji ir pasyvioji zona Anot D. Česnauskaitės, šiuo metu ypač populiarūs stalo, kompiuteriniai žaidimai, stalo tenisas. Biuruose darbuotojams tenka prie stalų palinkus sėdėti ne vieną valandą, tad didėja aktyvaus poilsio galimybių poreikis.

ARCHITEKTŪRA

„Kurdami poilsio zoną turime orientuotis į darbuotojus. Tačiau neretai darbuotojų nuomonės išsiskiria. Tad vienus viliojantys sprendimai kitiems įvarys šoką. Todėl būtina išlaikyti pusiausvyrą ir pagalvoti apie kelis poilsio zonos tipus. Šiuo metu ypač populiarios „žaliosios“ erdvės, terasos. Tačiau kiek įmonių gali sau leisti turėti terasas? Tokią zoną galime įsirengti ir viduje, naudojant augalus, augalų sienas, įdomias spalvų, šviesos, muzikos instaliacijas. Kita vertus, jei aktyvios zonos poreikis didelis (kaip pavyzdžiui stalo teniso), o biuro erdvė nedidelė, galima išnaudoti bendrąsias erdves“, – tikina D. Česnauskaitė.

Manau, kad ir kokia erdvė būtų (namų ar darbo), ji turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai", – atvirauja interjero dizainerė ir priduria, kad projektuodami poilsio zonas darbo erdvėse dizaineriai neretai renkasi modulinius baldus.

Virtuvė, kurioje darbuotojai gamina valgyti, gali būti puiki poilsio zonos dalis, tačiau jokiu būdu ne visa erdvė.

Pasnausti ir pasportuoti

Moduliniai baldai Poilsio pasyviosios zonos turėtų būti susiskirstytos į raminančią (bet neslopinančią) ir suteikiančią energijos. Dažniausiai tam naudojamas apšvietimas ir spalviniai baldų bei kitų elementų deriniai. „Šiandien madinga viskas – spalvų įvairovė ar monochromija, stilių įvairovė – eklektika, ar vientisa, išlaikyta stilistika. Svarbu biurą įsirengti įdomiai, ergonomiškai.

„Dėl daugiafunkciškumo moduliniai baldai labai populiarūs poilsio zonose. Juk galimybė pakeisti tokio baldo paskirtį leidžia transformuoti ir bendrąją erdvę. Kolektyvai dažnai keičiasi, aplinka turi būti pritaikyta tokiems pokyčiams“, – teigia D. Česnauskaitė.

Rinkai reikia vis daugiau kūrybinių darbuotojų. Nemokami pietūs, sporto salė „Google“ biuruose jau ne naujiena. Dabar einama dar toliau. Jau ruošiamasi integruoti naujas erdves miegui. Gydytojai seniai sutaria, kad popiečio miegas padidina kūrybingumą ir produktyvumą. Bent 10 min. pasnaudęs žmogus atsipalaiduoja. Po 15–20 min. smegenys pailsi dar daugiau. Tačiau reikėtų nepamiršti – jei vidury dienos pamiegama ilgiau nei valandą, gali būti sunku grįžti į režimą. Kad ir kaip ten būtų, „pokaituko“ vietos Japonijos biuruose greitai išpopuliarėjo. Kada jas rengsime Lietuvoje? 

„Žaliojo produktyvumo“ strategija pasiekiama taikant aplinkosaugos priemones, kurios gerina darbuotojų savijautą, sveikatą ir motyvaciją. 39

UAB „KINNARPS“ Pamėnkalnio g. 23/5-1, LT-01113 Vilnius Tel.:+370 5 2312956 El. p.: kinnarps@kinnarps.lt www.kinnarps.lt

NAU O I KILIMINĖ ANGA LEI ŽIANTI AR UOTO AMS LENGVIAU K V Ė U O T I „Niekas nežino, iš kur atsiranda dulkės, ir kur dingsta pinigai“ – egzistuoja toks posakis. Na, iš kur atsiranda dulkės, kol kas neatskleisime, tačiau jau atrasta medžiaga, kurioje dulkės dingsta! Tai – naujoviška, lengvai perdirbama kiliminė danga, kuria susidomėjo aplinkai draugiškus biurus (tokius kaip DELTA korpusas Ozo „Technopolyje“) statantys rangovai. Oro užterštumas – dažna sveikatos problemų priežastis. Įrodyta, kad prastos kokybės oras pražudo daugiau žmonių negu eismo nelaimės keliuose. Naujausio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. maždaug 7 mln., arba aštuntadalio visų per metus mirusių žmonių, mirties priežastis – užterštas patalpų ir lauko oras. Oro kokybę lemia kietųjų dalelių arba smulkiųjų dulkių kiekis ore, taip pat – jų dydis. Kuo dalelės mažesnės – tuo pavojingesnės sveikatai. Jos gali paveikti širdį ir plaučius, sukelti rimtas fiziologines problemas (pavyzdžiui, pabloginti plaučių funkcionavimą, sukelti uždegimą).Vokietijos alerginių ligų ir astmos asociacijos tyrimo duomenys rodo, kad dėl smulkiųjų dulkių kylančių bėdų būna mažiau, jei patalpose paklojama ne kieta, o kiliminė danga. Rinkoje atsiradusios dangos „DESSO AirMaster®“ kilstelėjo kiliminę biurų dangą į aukštesnį lygį. Ši danga sukurta taip, kad sugautų ir sulaikytų kietąsias daleles. Ji smulkiąsias dulkes sugauna ir sulaiko aštuonis kartus veiksmingiau negu kietoji grindų danga ir keturis kartus veiksmingiau negu įprastos kiliminės dangos Dangos „DESSO AirMaster®“: smulkiąsias dulkeles sugauna patentuota technologija Apskaičiuota, kad darbuotojas per metus biure praleidžia apie 1 880 valandų (daugiau kaip penktadalį savo laiko). Todėl darbovietės patalpų vidaus oro kokybė turi didžiausią poveikį darbuotojų sveikatai ir gerai savijautai. Mokslininkai nustatė, kad, pagerinus biurų oro kokybę, gauta finansinė nauda (pavyzdžiui, retesnis neatvykimas į darbą

dėl ligos) gali būti 8–17 kartų didesnė negu įrengiant biurą patirtos išlaidos. Dulkės pritraukiamos dėl kiliminės dangos struktūros. Ši savybė veikia nuolat ir nesukelia šalutinio poveikio. 7 700 m2 „AirMaster®“ dangos „Technopolyje“ išklojo bendrovė „Kitoks požiūris“. Bendrovės atstovo Romo Mizero teigimu, šiai dangai nereikia kokios nors ypatingos priežiūros, užtenka ją išsiurbti siurbliu. Virtuvių zonos, holai iškloti gamintojo „Tarkett“ vinilinėmis plytelėmis. Neseniai DESSO kartu su tyrimų organizacija TNO nusprendė atlikti praktinį tyrimą vienoje Nyderlandų mokyklų. Tyrimas parodė, kad, paklojus dangą „AirMaster®“, smulkiųjų dulkių koncentracija sumažėjo. Pastaruoju metu biurų pastatai atsisako ritininės kiliminės dangos ir naudoja kilimines plyteles, kurias, esant poreikiui, ypač lengva pakeisti, jas paprasčiau sukloti ir jų reikia mažiau. Didelį plotą naujajame „Technopolio“ pastate išsinuomojusios kompanijos „Western Union“ patalpose buvo panaudotos dangos iš kelių skirtingų DESSO plytelių kolekcijų. Įvertinę visus kiliminės dangos „DESSO AirMaster®“ pranašumus, bendrovės atstovai nusprendė šią dangą naudoti savo biuruose visame pasaulyje. 

NATŪRALŪS STABILIZUOTI AUGALAI PAPUOŠ APLINKĄ ILGAM +37062612201

•

info@gajadecor.com

•

www.gajadecor.lt

ARCHITEKTÅªRA

N n r g ut A i A

A A A

A A

Interjero projektų konkurse „Auksinė paletė 2017“ azijietiškos virtuvės restoranų tinklo „Manami“ erdvė, esanti sostinės Vilniaus gatvėje, dizainerių ir architektų pripažinta „Metų visuomeniniu interjeru“. Kartu su komanda jį kūrė studijos „In Arch“ architektė Indrė Dorofėjūtė.

ARCHITEKTŪRA

mai. Projekto autorė I. Dorofėjūtė sako, kad šį kartą interjeras kitoks nei įprasta šio tinklo ženklui – nepabijota ryškesnių spalvų, prabangos prieskonio: aksominiai baldai, matinio aukso, bronzos šviestuvai, ištaigingos smulkios detalės (rankenėlės, aprėminimai). O, anot jos, pinti elementai, pavyzdžiui, dideliu klientų dėmesiu lepinami išraiškingų formų foteliai, kėdės, virš baro pakabinti šviestuvai, suteikia jaukumo, kuria pusiausvyrą ir atiduoda duoklę Azijai. Pravėrus restorano duris, pasitinka ryškūs, pagal specialų užsakymą pagaminti palmių atvaizdais puošti kilimai, suteikiantys žaismingą prieskonį, marmurinis baras ir staliukai. Baro kontuarą projektui gamino ir sumontavo individualių, vienetinių ir nestandartinių korpusinių baldų, interjero detalių projektavimo ir gamybos įmonė UAB „Estuba“. Bendrovė, išpildanti privačius ir sudėtingus visuomeninius barų, restoranų, registratūrų, viešbučių projektus, įrengiant restoraną „Manami“, pagamino metalo bei stiklo konstrukcijų lentynas užbaryje, metalo ir stiklo pertvaras, klasikines natūralios medienos duris, stalus iš akmens ir žalvario. UAB „Estuba“ taip pat prisidėjo įrengiant savitą sanitarinio mazgo patalpų interjerą. Objekto pavadinimas vieta restoranas „ anami“, i nius agrindinis autorius ndrė oro ėj tė studija „ n Ar “ endraautoriai otryna rapaitė, aura akauskaitė, uoda ranskutė lotas 313 m2 etai

Pasislėpti džiunglėse Įžengus į restoraną „Manami“, kuriame galima paragauti visų svarbiausių Azijos regiono virtuvių patiekalų, prasideda egzotiška kelionė, atnešanti skanautojams daug patirčių ir įspūdžių. Ir ne tik. Vilniaus gatvėje svečius pasitinka išskirtinio, dinamiško šio tinklo erdvės interjeras, kurio kūrėjų komanda sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio ir kolegų pripažinimo. Įžengusiuosius apglėbia džiunglių atmosfera, stebina stilinga prabanga, originalūs sprendi-

Ypatingi prieskoniai Geriausiu metų visuomeniniu interjeru išrinktas projektas savo koncepcija savotiškai kreipiasi į būsimą klientų auditoriją, perteikia prekių ženklo kūrėjų puoselėjamą estetiką. Vienas ryškiausių Rytų kultūros simbolių – gervė – yra ir restorano logotipe, ir ant restorano sienų. Jas tapant pasitelkta grafikų pagalba. Išskirtinę kultūrą atspindintis restoranas džiugina spalvomis, šiuolaikiška stilistika, artima kiekvienam miesto žmogui. Vienas originalesnių projekto sprendimų – ombre stiliaus sienos dažymas ir sienas puošiantys impregnuoti, ypatingą erdvės prieskonį suteikiantys įmonės UAB „Dekorama.lt“ tapetai, pažadinantys erdvėje džiunglių paslaptingumą. Įmonės vadovo Modesto Sunklodo teigimu, sienų dekoras visais lai-

kais užima itin svarbią vietą kuriant interjerą. Savo reikšme jis bemaž toks pat svarbus kaip baldai ar kitos interjero detalės. Juk unikalus, netikėtas derinys patalpai visuomet suteikia individualumo. Pasak jo, šiais laikais tapetai gali imituoti bet ką: džiungles, marmurą, auksą, odą, geležį ir t. t. „Mūsų įmonėje tapetų tiekėjų daugybė, daugiausia – Europos gamintojai. Jiems kurti naudojamos medžiagos atitinka šiuolaikiniam interjerui keliamus ekologiškumo ir atsparumo standartus, būtent dėl to jie yra patvaresni ir atsparesni aplinkos poveikiui, – pasakoja įmonės vadovas. – Kadangi siekiame užtikrinti kuo didesnę asortimento

įvairovę, šiuo metu galime pasiūlyti daugiau nei 55 tūkst. rūšių tapetų, turinčių skirtingų stiliaus ir technologinių savybių. UAB „Dekorama.lt“ – tai interjero apdailos namai tiems, kurie kuria, o visa įmonės produkcija yra aukštos arba aukštesnės nei įprasta kokybės, tiekiama pasaulyje pripažintų dizainerių, gamintojų. Taip pat išsiskiriame grindų dangų, kilimų pasiūla, puikiu baldų, bei šviestuvų pasirinkimu.“ Galbūt dėl šių priežasčių ir restorano „Manami“ interjerui architektai pasirinko ne tik šios bendrovės tapetus, bet ir grindis vienam iš aukštų, unikalaus pobūdžio šviestuvus. „Ne tik interjero dizaineris, bet ir kitas rafi-

ARCHITEKTŪRA

nuoto skonio žmogus mūsų asortimente ras savo lūkesčius atitinkantį gaminį, – įsitikinęs M. Sunklodas. – Apsilankę mūsų lofte visada galite tikėtis išradingų sprendimų tiek namams, tiek visuomeninėms erdvėms. Tai lyg šviežio oro gūsis greta nusistovėjusių modernios klasikos ženklų ir naujausių sprendimų.“ Siaura patalpa, paversta jaukia erdve Architektų komandai kūrybinį impulsą suteikė restorano ploto iššūkis – itin siaurą patalpą paversti jaukia erdve. Nevaržanti aplinka – vienas svarbesnių tikslų. Siekiant vizualiai praplėsti siaurą patalpą, buvo naudotas karkasinių atvirų ir pereinamų erdvių scenarijus, juostomis pakabinti sendinti veidrodžiai. Kai kurios zonos atskirtos sienelėmis, tapusiomis naujojo dizaino dalimis. Ant grindų sudėta medžio imitacijos eglutės rašto danga. „Tai, kad patalpa buvo siaura ir ilga, o langai tik priekyje, nebuvo labai patogu formuojant erdvę, – pasakoja interjero dizainerė. – Norėdami tai išnaudoti, suprojektavome antresolę. Plečiant erdvę, daug improvizuota dizaino elementų komponavimo, baldų asimetrijos temomis. Per vidurį suformuotas judesio pojūtis – centrinės erdvės ašies akcentas – gyvatės formos minkštasuoliai, kurių liniją viršuje atkartoja išdėstyti augalai. Jie kuria gaivią džiunglių atmosferą.

Nestandartinius minkštuosius baldus projektui pagal užsakymą parūpino juos gaminanti UAB „TOP sofa“. „Gaminame baldus kavinėms, barams, restoranams, klubams, picerijoms ir kitiems viešosios erdvės objektams“, – pasakoja „TOP sofa“ vadovas Laurynas Kerpė. Restorane „Manami“ ryškių spalvų ir netradicinių formų aksomo baldai alsuoja prabanga ir kuria akiai malonų spalvų bei tekstūrų žaismą. Jų minkštumas suteikia dekorui svetingumo, kartu su kitomis detalėmis kuria Azijos šalims būdingo kontrasto jausmą. Prabangūs foteliai, sofos patrauklūs kliento akiai, kviečia patogiau įsitaisyti. Efektą palaiko plastiškos linijos ir aptakios baldų formos.

Restorano sėkmė – įsimintinas dizainas ir skanus maistas. Tie, kurie čia išdrįso praskaidrinti savo kasdienybę, apsilankymą šiame restorane apibūdina kaip netikėtą išvyką į džiungles ir įžengimą į kitą pasaulį, naują kelionę po neragautą Aziją. 

Dėmesys šviesos koncepcijai Šviesos šaltinių interjere individualumo ir savitumo paieškos atsiperka 100 % ir maloniai nustebina net išrankiausiuosius. Apšvietimas restorane buvo itin svarbus – tiek kaip funkcinis elementas, tiek kaip dekoro detalė. Siekdama perteikti interjero koncepciją kaip visumą, architektė pasiekė harmoningą rezultatą. Restorane yra daugybė įvairios paskirties patalpų, išskirtinių erdvių, tad, atsižvelgus į šviesos poreikį, buvo įrengtos skirtingos apšvietimo sistemos. Visuomeninėje erdvėje įtaisyti šiaudiniai šviestuvai, greta ir kiti – persmelkti džiunglių idėjos ir imituojantys japoniško popieriaus lankstymo meno origamio technika kurtus paukščius. Visą akcentinį šviesos diodų (LED) apšvietimą projektavo ir tiekė vienas didžiausių specializuotų apšvietimo sprendimų lyderių Lietuvoje UAB „Ardena“. Projekto kūrėjai pasirinko įmonės siūlomus kokybiškus ir šiuolaikiškus LED gaminius iš Suomijos ir Italijos.

ARCHITEKTŪRA

i ina a i kaitė

rojekto autorės anina aso a ir i ina a i kaitė Objekto pavadinimas vieta pa ėpė župyje, i nius gyvendinimo metai lotas m2 uotraukų autorius or ert ukaj

anaina aso a

Ar palyginti nedideliuose namuose miesto centre atsiras vietos laipiojimo sienai? Žinoma! Dar daugiau – kodėl idėjos nepanaudojus kaip pagrindinio interjero akcento? Juk ši veikla namų gyventojus kaskart puikiai nuteikia, be to, laipiojimo įranga – daili. Būtent taip – lengvai ir be jokių abejonių – sporto, laisvalaikio elementas tapo naujų namų ašimi.

Butas – viršutiniame aukšte, tad čia aukštos lubos svetainės, virtuvės ir valgomojo zonoje. Dėl to pirma mintis ir buvo laipiojimo sieną įrengti būtent šioje erdvėje, išnaudoti jos aukštį. Tam, kad sportinis elementas keltų daugiau asociacijų su namais, o ne sporto sale, nutarėme sienai šioje zonoje suteikti šiltą medžio tekstūrą. Dailus aukštos medžio juostos vaizdas įkvėpė pabrėžti visą palėpės skliautą, tad juostą pratęsėme lubomis ir ant priešais esančios sienos. Ši skulptūriška detalė taip pat subtiliai suskirsto zonomis valgomojo erdvę, kuri apšviečiama nuo dekoratyvinių sijų nuleistais šviestuvais. Sijų viršuje numatytas apšvietimas į skliautą padiktavo netiesioginio apšvietimo koncepciją visuose namuose. Originaliam buto planui pernelyg didelių pokyčių nereikėjo. Vis dėlto norėjome palengvinti kasdienius gyventojų rūpesčius, dalį didelio vonios kambario paversdami drabužine, dalį – spinta specialiai skalbimo ritualui paslėpti. Namuose vyrauja lengvos monochrominės spalvos, natūralios medžio detalės suteikia šilumos ir jaukumo, visi interjero sprendimai – paprasti ir funkcionalūs, o laipiojimo sienos elementas niekada neleidžia pamiršti, kad gyvenimas yra gražus, nes po visų darbų galų gale laukia mėgstamas laisvalaikis.  .kubinismetras.lt

KONKURSAS

rojekto

ietos aimėtojai ir žurna o „ tru tum“ direktorė gnė uto a

igita ud e i ienė „ ourtyard arriott i nius“ genera inė direktorė

„Vienas gerbiamas dėstytojas nuolat kartodavo, kad paprastume slypi genialumas. Tuo vadovaudamiesi ir kūrėme šio viešbučio interjerą“, – saulėtą rugpjūčio 9-osios vakarą, atsiimdami pagrindinį konkurso „Moderni viešbučio erdvė 2018“ prizą – kelionę į Italiją – sakė Marius Morozovas ir Andrew Shostak. Lietuvoje itin sparčiai plečiantis viešbučių rinkai, neišvengiamai atsiranda naujų idėjų viešbučių erdvėms apipavidalinti poreikis. Todėl žurnalas „Structum“, siekdamas kurti ir palaikyti skirtingų sektorių bendravimą, pristatė architektų bei dizainerių kūrybiškumą ir verslo potencialą jungiantį konkursą „Moderni viešbučio erdvė 2018“. Viešbutyje „Imperial“ įvykęs susitikimas stebino jaukumu alsuojančia prabanga. Atvykstančiuosius pasitiko

KONKURSAS

susirinkusiuosius į iškilmingą konkurso „Moderni viešbučio erdvė 2018“ apdovanojimų ceremoniją, taip pat ir jame dalyvavusius profesionalus bei studentus, ir priminė, kad bus apdovanoti patys darbščiausi, atkakliausi, sumaniausi, kūrybiškiausi ir, žinoma, savo idėjai ištikimiausi inovatoriai. Vėliau sveikinimo žodį tarė architektas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis. UAB „Structum projektai“ direktorė ir šios iniciatyvos sumanytoja Ignė Dutova džiaugėsi, kad dar vienas konkursas sulaukė didelio susidomėjimo ir pasisekimo, o dauguma darbų pralenkė organizatorių ir komisijos lūkesčius. Konkursą, koordinuojamą Gabrielės Marozaitės, sudarė trys etapai, atskleidę daug netikėtumų bei žavingų kūrybinio proceso aspektų. Iš 24 dalyvių, pateikusių kūrybingus darbus, komisija išrinko penkis finalistus ir šešis darbus: Laurą Byčenkovą, į finalistų tarpą patekusią su dviem darbais, Eglę Mišinytę, Marių Morozovą ir Andrew Shostak, Vaivą Barbaravičiūtę bei studijos „Kubinis metras“ architektus ir dizainerius.

elegantiška aplinka ir užburiantys dainos „Knockin’ On Heaven’s Door“ garsai, atliekami Giedriaus Leškevičiaus, saksafonisto Jurgio Tamošiūno ir gitaristo Kristijono Ribaičio. Netrukus vedėjas G. Leškevičius pasveikino visus

Kompetentingą komisiją sudarė architektas, architektūros premijų laureatas, UAB architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ Gintautas Natkevičius, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, „Horwath HTL“ valdantysis partneris Heinz Wehrle, „Novotel Vilnius Centre“ generalinė direktorė Simona Arstikienė, „MK Services“ vadovas Modestas Kalinauskas, „Courtyard Marriott Vilnius“ generalinė direktorė Sigita

igita A ose i ienė ir Aistė tanke i ienė, „ ro e“

urgita o kute g ė išinytė

g ė ižaitytė ietu os ieš u ių ir restoranų aso ia ijos ykdan ioji direktorė su s e iu

akaro s e iai

akaro edėjas iedrius eške i ius

„ ourtyard arriot i nius“ genera inė direktorė igita ud e i ienė

Ar itektas, ar itekt ros studijos „ a ma“ ado as ytis iku ionis

aimundas kurdenis „ ung i nius“ direktorius ir ijo ė kurdenienė

rojekto ado ė a rie ė aro aitė

erijus akšys „ au en“ parda imų ado as

ngrida a iuke i i tė interjero di ainerė ir onradas o o as

KONKURSAS

Rudzevičienė, architektas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis bei architektų biuro „MJZ“ vadovas, architektas Maciej Jakub Zawadzki. Komisijos nutarimu, trečioji vieta atiteko įmonės „Kubinis metras“ komandai: Janinai Basovai, Eivinai Lazickaitei ir Rūtai Švipaitei. Antrąją vietą komisija skyrė Eglei Mišinytei, o pirmąją – Mariui Morozovui ir Andrew Shostak. Laimėję dizaino projektai pademonstravo aukštą raiškos ir kūrybiškumo lygį. Interjero dizaineriai pasakojo, kad industrinis stilius pastaraisiais metais išgyvena renesansą. Šiuolaikinio dizaino srityje toks stilius atsiskleidžia netradiciniu būdu. Geležis, metalas, medis – pagrindiniai komponentai, kuriuos anksčiau buvo bandoma paslėpti ar net visai užmaskuoti. Šiandien, projektuojant inovatyvų interjerą, industriniai elementai pabrėžiami, nes aplinkai suteikia šarmo ir tvirto charakterio.

aimundas kurdenis „ ung i nius“ direktorius

Ar itektas, ar itekt ros studijos „ a ma“ ado as ytis iku ionis

rojekto partneriai ei „ tru tum“ žurna o direktorė gnė uto a

Modernų ir atvirą dialogą palaikę partneriai, be kurių renginys nebūtų įvykęs, taip pat neliko pamiršti. Visiems – „Nit“, „Gaja Decor“, „Baltijos liftai“, „Interjero linija“, „Jung“, „Samsung“, „Muzikos ekspresas“, „RB Solutions“, „Aksinterier“, „Domus Lumina“, „Grohe“, „Laufen“ – įteiktos oficialios padėkos. aura y enko a ir urgis o as

Pasibaigus pirmajai oficialiai renginio daliai, svečiai buvo pakviesti pasimėgauti gardžiomis vaišėmis. Užkandžiais rūpinosi „Imperial“, unikalaus skonio saldumynais vaišino UAB „Dzūkija“, gardžią kavą ruošė „Lavazza“, o „Pernod Ricard“ žavėjo vasariškais kokteliais. Vakaras tęsėsi grojant puikiai muzikai, džiaugiantis gera kompanija ir užmezgant naudingus ryšius. 

ARCHITEKTÅªRA

Ateitis priklauso tiems, kurie tiki savo svajonių grožiu. - Eleonora Ruzvelt

LAUKITE TĘSINIO... 61

I Š M A N U S I S M I E S TA S

N g ri usių ų darbai Išrinkti geriausieji „Išmanusis miestas IV“ dalyvių darbai jau sulaukė nuostabių atgarsių – ne tik specialistų pripažinimo, bet ir savivaldybių bendruomenių susižavėjimo. Gražūs atsiliepimai ir toliau skatina studentus pasinerti į kūrybinę veiklą bei norą pasiekti tikslą.

Pirmoji vieta „Už geriausią urbanistinę koncepciją“ Daugiausia dėmesio sulaukė pirmųjų vietų laimėtojai – dvi Kauno technologijos universiteto studentų komandos. Pirmąją vietą „Už geriausią urbanistinę koncepciją“ pelniusi komanda džiaugėsi dar ir nominacija „Už geriausią idėją“. Komandą sudarė trys KTU architektūros studentės: Eimantė Jautakytė, Aistė Kundrotaitė ir Gintarė Marozaitė. Joms vadovavo doc. Dalius Šarakauskas. Pasirinkta Radviliškio miesto teritorija ir jos centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymas bei daugiabučių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų fasadų išraiškos pagerinimo (atnaujinimo) priemonių sukūrimas. Miestas pasirodė įdomus savo unikaliu geležinkelio bėgių mazgu (beje, miestas save laiko geležinkelių sostine). Taip pat viena iš komandos narių yra radviliškietė, tad miesto pažinojimas padėjo lengviau įsigilintini į miesto problemas ir jas spręsti. „Structum“ ambicingai studentų komandai pateikė keletą klausimų.

blogų dienų, tačiau, nepaisydamos to, stengėmės atlikti maksimalią Radviliškio miesto ir detalizuojamos teritorijos analizę. Neapsiribojome vien konkurso numatytomis sąlygomis. Tai leido pažinti miestą geriau ir suvokti jo istoriją, kontekstą, įvairias miesto problemas, dar geriau pažinti jo kasdienybę. Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Vienas iš iššūkių buvo urbanizmo principų suvokimas. Tai mums gana naujas dalykas, su kuriuo nebuvome susidūrusios anksčiau, todėl prireikė nemažai laiko, kad suvoktume, kas tai yra. Kitas iššūkis – tinkamo susikalbėjimo paieškos komandoje. Visos esame skirtingos, su savo charakteriu, todėl projekto pradžioje dirbti buvo keblu. Vis dėlto, nuolat kalbantis ir ieškant kompromisų, pavyko ne tik sėkmingai parengti projektą, bet ir artimai susibendrauti su kolegėmis.

Kaip buvo kuriamas projektas?

Kokie įspūdžiai pasibaigus konkursui?

Projekto kūrimas – tai ilgas ir daug iššūkių keliantis darbas. Natūralu, kad kuriant projektą pasitaikė gerų ir

Pasibaigus konkursui, buvo vis dar sunku suvokti, kad laimėjome pirmąją vietą, o metus laiko trunkantis inten-

syvus komandinis darbas baigėsi… Tačiau esame be galo laimingos dėl darbo rezultatų ir patirties, kurią gavome dalyvaudamos šiame konkurse. Ko palinkėtumėte naujiems konkurso dalyviams ir kaip galėtumėte padrąsinti tuos, kurie nedrįsta dalyvauti konkurse? Tikrai nėra ko bijoti dalyvauti tokiuose konkursuose. Tai puiki galimybė studentams išlaisvinti savo kūrybiškumą, pateikti genialių ir įdomių idėjų, prisidėti prie mažųjų Lietuvos miestelių gerinimo ir atgaivinimo. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad viskas nėra taip lengva, kaip atrodo. Norint laimėti konkursą ar bent jau pasiekti aukštų re-

zultatų, reikia įdėti labai daug darbo ir pastangų, kitaip sakant, gyventi tuo projektu ir juo tikėti. Mūsų komandai nuoseklus darbas su didžiule meile projektui leido sukurti produktą, atnešusį sėkmę. Radviliškio rajono savivaldybė, įvertinusi šių studenčių projektinį pasiūlymą, liko sužavėta ir kitais jų teritorijai skirtais studentų darbais. Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis sakė: „Konkurso metu buvo pasiūlyta daugybė naujų idėjų miesto įvaizdžiui gerinti, sukurta darni bei inovatyvi miesto plėtros koncepcija. Dalį sprendinių jau esame įgyvendinę, o kai kuriuos planuojame įgyvendinti artimiausioje ateityje. Šiuo metu toliau bendraujame su studentų komandomis dėl sprendinių konkretizavimo tose teritorijose.“

komanda, ado as ir konkursinio dar o i ua i a ijos, skirtos ad i iškio miestui.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Pirmoji vieta „Už geriausią architektūrinį projektavimą“ Pirmąją vietą „Už geriausią architektūrinį projektavimą“ pelnė gausi KTU studentų komanda: trys architektūros studijų krypties studentai – Mylita Samoškaitė, Šarūnas Mikelaitis, Karolis Vaikšnys, du statybos inžinerijos studentai – Tomas Celencevičius, Eimantas Kascenskas, ir pastatų inžinerinių sistemų studijų krypties studentas Pijus Stankevičius. Komandos nariai – Pijus, Tomas ir Eimantas – taip pat buvo apdovanoti projekto partnerių „Samsung“ specialiu prizu už „Inovatyvų ir žalią inžinerinį sprendimą“. Pasirinkta teritorija buvo Tauragės miesto Bernotiškių ir J. Tumo-Vaižganto g. sankirtoje esantis komercinės paskirties sklypas, kuriame buvo numatyta suprojektuoti Tauragės miesto sporto areną. Studentus pasirinkti šią teritoriją labiausiai motyvavo tai, kokį statinį buvo numatyta suprojektuoti šiame sklype. Kita priežastis – iššūkių nebijantys statybos inžinieriai, kurie

buvo vieni pagrindinių šios užduoties iniciatorių, norėjo spręsti kuo sudėtingesnes realaus projektavimo užduotis. Iššūkis architektams – sklypo forma ir jos sprendžiami uždaviniai. „Structum“ ir šios komandos paprašė atsakyti į klausimus. Kaip buvo kuriamas projektas? Projektas buvo kuriamas nuolat. Kurdamas esi priverstas nemažai apie tai mąstyti, tad ir dirbome iš peties. Po vieną ir kartu. Savaitgaliais, darbo dienomis po paskaitų. Dažniausiai pasiskirstydavome darbais, o tada susitikę aptardavome iškilusius klausimus arba neaiškumus, kol prieidavome galutinį pasirinkimo variantą. Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Didžiausias iššūkis buvo architekto ir inžinieriaus bendravimas. Realiuose projektuose tai dažnai būna sudėtinga. Tad ir čia buvo gera praktika, kaip suprantamai architektas turi paaiškinti inžinieriams, kad šie tiksliai ir aiškiai suprastų, kokie yra lūkesčiai. Inžinieriai stengdavosi architektams paaiškinti, kaip realiau atlikti užduotį, ypač ekonominiu bei loginiu pažiūriu. Būta visko, bet galų gale susitarėme. Tuo labai džiaugiamės. Kokie įspūdžiai pasibaigus konkursui? Labai džiaugiamės komandos laimėjimu, planuojame ir toliau dalyvauti kituose konkursuose, nes jau supratome save kaip komandą, sužinojome kiekvieno stipriąsias savybes ir tai, kad jos puikiai dera tarpusavyje. Ko palinkėtumėte naujiems konkurso dalyviams ir kaip galėtumėte padrąsinti tuos, kurie nedrįsta dalyvauti konkurse?

Palinkėtume nebijoti ir pasitikėti savimi, nebijoti klysti, nes iš klaidų išmokstame daugiausia. Šis konkursas – puiki proga turiningai praleisti laiką, jį planuoti, dėliotis prioritetus ir nemažai išmokti. Komandos vadovas doc. Gintaras Balčytis teigia: „Sporto ir kultūros centrų projektavimas – sudėtingas procesas dėl dviejų dalykų: gana sudėtingos funkcijos ir tokio pobūdžio pastatams būdingo didelio tūrio, kuris architektams sukuria tikrų architektūrinių ir urbanistinių iššūkių. Neturint patirties, tokio objekto funkcijos ir architektūrinės idėjos paieškoms prireikia labai daug kruopštaus darbo bei kūrybinės energijos. Džiugu, kad studentai atrado raktą šioms problemoms spręsti – kartu diskutuoti dėl sprendinių, bet kiekvienas atskirai atsakyti už savo pasirinktą projekto dalį. Toks kompleksinis komandinis darbas davė rezultatą – sukurtas pastato įvaizdis bei jo funkcinė schema puikiai atitinka tiek urbanistinius, tiek architektūrinius Tauragės reikalavimus. Manau, kad prisilietimas prie realaus architekto darbo ir mokėjimas sukoncentruoti jėgas į bendrą projektą yra puiki patirtis, kuri jaunam žmogui tikrai turės įtakos ne tik toliau studijuojant, bet ir siekiant profesionalo karjeros.“

Džiaugdamasis visais Tauragės rajonui pateiktais projektiniais pasiūlymais, savivaldybės meras Sigitas Mičiulis dėkojo už galimybę dalyvauti profesionaliai organizuotame projekte: „Buvo malonu susipažinti su studentais, kurie pateikė įdomių techninių sprendimų. Darbų pristatymo visuomenei metu studentai pasiūlė vertingų pastabų savivaldybės administracijai, kuri dar šiais metais nori paskelbti arenos projektavimo konkursą. Tikiuosi, kad ir kitais metais Tauragės savivaldybė dalyvaus šiame reikalingame projekte, kuris artina savivaldą su mokslu ir verslu.“

komanda ir konkursinio dar o i ua i a ijos, skirtos auragės miesto sporto arenai.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

ipodromo teritorijos auragėje i ua i a ija.

Antrosios vietos laimėtoja KTU komanda ir jos nariai: Benas Kalinauskas, Jonas Kaluina, Guoda Majauskaitė, Eglė Steponavičiūtė, Justas Barauskas, Tomas Paškauskas, Elvinas Setkauskas, vadovas – doc. Martynas Marozas. Visi jie rengė Hipodromo teritorijos Butkelių r. ir rekreacinio parko projektą. Už kūrybingą, itin profesionalų darbą studentai užėmė ne tik antrąją vietą, bet ir pelnė „Delfi.lt“ skaitytojų simpatijas. Jų darbas surinko net 21 856 balsus. „Įspūdžiai po konkurso labai geri, nesitikėjome tokio gero rezultato. Dalyviai paruošė daugybę puikių darbų ir būti taip gerai įvertintiems – didelė garbė, – po konkurso kalbėjo komanda. – Linkime nebijoti, o imti ir bandyti! Konkursas suteikia labai gerą progą pasisemti patirties iš kitų, išmokti šio to naujo, patobulėti dirbant su komanda.“

Trečiosios vietos laimėtojai Taip pat gerai nusiteikę po konkurso buvo ir trečiosios vietos laimėtojai – VGTU komandos nariai: Salomėja Lubytė, Neringa Dargvilaitė, Viktorija Ivickytė. Jų Palankės tvenkinio teritorijos ir jos prieigų sutvarkymui Plungėje vadovavo daktarė Dalia Dijokienė. Komandos darbas pali-

ko neišdildomą įspūdį projekto partneriams „Gjensidige“. Įmonės atstovai apdovanojo komandą vertingu prizu. Konkurse nepastebėtas liko ir nominaciją „Už išraiškingiausią architekto ambiciją“ pelnęs VGTU architektūros katedros studentų – Simono Čaikausko, Gabrielės Griušytės, Fausto Lasio – darbas. Jauniesiems profesionalams vadovavo prof. Sigitas Kuncevičius ir doc. dr. Darius Linartas. Komandos nagrinėjama teritorija – nusausinta Kunos upės atkarpa Švenčionių mieste, kurią siekiama atgaivinti pasitelkiant plaukų kasos metaforą: melioracijos metu nusausintą – „supintą“ – upę projektu bandoma paleisti, įvykio – kaspino atrišimo – vietoje tarsi mina, išardanti upės pančius, numatomas aktyvus ir naudojamas taškas – rekonstruojamas prekybos centras su autobusų stotimi. Už šio taško, virš „išpintos“ upės, tarsi pirštų galiukais gali prisiliesti žmogus: virš paleistų upės vingių, užliejamų pievų, aiškiu geometriniu tinklu formuojami pažintiniai takai, kurių susikirtimo taškuose numatomi įvairios paskirties moduliniai paviljonai: informacijos centras, arbatinės, krautuvėlės, edukacijos ir žaidimų erdvės. Projektu siekiama sukurti patrauklią rekreacinę zoną, galinčią padėti kurti Švenčionių, kaip žolelių sostinės, veidą, simbolizuojantį žmogaus ir gamtos sandūrą,

Prisilietimas prie realaus architekto darbo ir mokėjimas sukoncentruoti jėgas į bendrą projektą yra puiki patirtis. .

A A

A a ankės t enkinio teritorijos ir jos prieigų sut arkymas

kur šiuolaikiškas ir modernus miestas susitinka su natūralumu bei tradicijomis. Partnerių „Gealan“ prizas „Už sistemos „Gealan-Kubus“ ir kitų inovatyvių sprendimų panaudojimą“ Švenčionių vaistažolių parko projekte atiteko Vilniaus dailės akade-

ungėje

komandos projektas.

mijos komandai – Solveigai Buoželytei ir Rokui Vainiūnui, vadovaujamiems architekto Artūro Burbos ir prof. Jūro Balkevičiaus. „Structum“ linki, kad netikėtos ir drąsios idėjos, pateiktos studentų savivaldybėms, virstų realybe jau artimiausiu metu. 

ipodromo teritorijos ir rekrea inio parko auragėje i ua i a ija.

komandos dar as nusausintos unos upės atkarpa

en ionių mieste.

KONFERENCIJA

I l

r ų s ius A

Technologijos keičia vartotojų poreikius, lūkesčius, skatina progresą. Žurnalo „Structum” organizuota konferencija „Architektūros inovacijos - dizaino disciplinos modernizacija“, kurioje buvo diskutuojama apie inovacijų įtaką architektūrai, vyko rugpjūčio pabaigoje, kino teatre „Multikino” (PC „Ozas”). Pranešėjai iš Lietuvos ir svečiai iš užsienio teikė atsakymus apie technologijas ir jų suteikiamas galimybes bei sukuriamus apribojimus kūrėjams. Technologinis progresas mus skatina tapti bent maža novatoriškų sprendimų dalimi. Nuo kompanijų priklauso, ar žmonių sukurtos inovatyvios idėjos bus perkeltos į įmonėse vykstančius procesus, gaminius ir sukurs vertę visuomenei. Konferencijos tikslas – peržengti ribas ir padėti visiems, kurie siekia pokyčių, sutelkti bendruomenę. Renginiui pasibaigus, dar ilgai netilo diskusijos apie naujausius produktus ir paslaugas, keičiančią kūrėjus ir jų kuriamą architektūrą.

on eren ijos pranešėjai

Sritis, kuriai reikia inovacijų Kaip konferencijoje sakė vienas garsiausių olandų architektų Rene van Zuuk, skirtingas idėjas galima sujungti į darnią visumą, tačiau svajones apriboja galimybės. Ar bent jau taip buvo iki šiol. Kalbėdami apie tai ką sukūrėme dažnai pamirštame galimybes. Kokių inovacijų ir technologijų trūksta architektūrai? Pasak architektų studijos „Vilalta Architects“ vadovo Ksavier Vilaltos, supratimas, kad gamta apima ir miestą, turi didelę įtaką miestų plėtrai ir priežiūrai bei kiekvieno gyventojo sveikatai, saugai ir gerovei. Deja, iki šiol miestus kūrėme, atsižvelgdami ne į aplinką ir natūralias gamtines sąlygas, bet komfortą. Šiuolaikinė miestų plėtra atskyrė bendruomenę nuo gamtos. To pasekmė – daugelis iš mūsų neidentifikuoja savęs natūralios ekosistemos dalimi. „Mūsų tikslas – sujungti novatoriškas technologijas su vietiniais ištekliais ir kultūra. Tradicijas įkomponuoti į architektūrą skatina ir praktiniai sumetimai", – pasakoja architektas. Vis dėlto, anot pranešėjo, sujungti technologijas su gamta galima tik ištyrus aplinką, stebint jos raidą ir pokytį.

a ier

i a ta „ i a ta Ar ite ts“ direktorius ir įk rėjas, ektorius

Ateitis – geometrinių formų pasaulis „Iš pradžių statiniai buvo griežtų formų. Tačiau griežtos formos natūralioje gamtoje neegzistuoja. Todėl netrukus buvo pradėti taikyti parametrinio dizaino principai. Dėl kainos tokius statinius galėjo užsakyti tik privilegijuotieji, o tokius pastatus statydavo dešimtmečiais”, – kalbėjo Martynas Liočas, bendrovės „VikingDome“ komunikacijos vadovas. Jau septyniasdešimt metų pasaulis kuria parametrinio dizaino pavyzdžius, o Lietuvoje tokių statinių yra lygiai nulis. Pranešėjas klausė – ar esame dėžučių tauta? Pasak M. Liočo, dabartinės technologijos leidžia net sudėtingiausias architekto fantazijas įgyvendinti pasitelkiant parametrinio dizaino principus. Jos atpigina ir pagreitina statybą. Ir kaip pavyzdį pateikia NASOS užsakymu sukurtą medžiagą – ETFE (etileno tetrafluoroetilenas – specialus plastikas). Iš jos Lietuvoje statinių dar nėra stato-

Technologinis progresas mus skatina tapti bent maža novatoriškų sprendimų dalimi. en

an uuk „ en

an uuk Ar ite ts“ įk rėjas, pro esorius

KONFERENCIJA

Parnešime „ŠVOK įranga išmaniuosiuose pastatuose“ T. Medelinskas pasakojo apie naujausius šilumos siurblius, kurie vėsina be vėjo, turi drėgmės, MDS jutiklius, tyliai veikia ir gali būti valdomi „Smart Wi–fi“. Anot pranešėjo, šiuo metu kiekvienas žmogus gali savo darbo ar namų aplinkai rasti patį geriausią technologinį sprendimą. Greitis, kokybė ir inovacijos

inas ė e aitis A „ eynaers i nius“ genera inis direktorius

ma, tačiau tikimasi, kad situacija pasikeis. „VikingDome“ pasakojo apie natūralių formų produktus, taip pat stiklo fasadų ir metalinių erdvinių konstrukcijų sprendimus. Tarp kokių sienų gyvename? Šiandien svarbu ne tik pastatyti, tačiau statyti tvariai, sukurti komfortišką aplinką. „Tarp kokių sienų mes gyvename? Ar pakankamai dėmesio skiriame tikslingam energijos efektyvumui?” – klausia „Sirewall“ įmonės įkūrėjas Meror Krayenhoff. Sistemos „Sirewall“ kūrėjas Meror Krayenhoff konferencijos metu pastebėjo, kad 60 tūkst. medžių reikia sukurti vienai kaimynystei. 40 proc. pasaulio energijos panaudojama namų ūkiuose. Nepaisant to, naudojamos statybinės medžiagos vis dar yra kenksmingos. Pranešėjas ragino ne tik kurti architektūriniu požiūriu išskirtinius statinius, tačiau pritaikyti tvarios statybos principus, statyti nenaudojant toksinių medžiagų, užtikrinti, kad tame pastate laiką leidžiantys gyventojai nesusirgs onkologinėmis ligomis. Technologijos atveria galimybes „Samsung“ marketingo ir tiekimo specialistas Tadas Skiparis įvertino inžinerinių technologijų potencialą. Kaip jis pastebėjo, per dažnai patalpų mikroklimatą bandome sureguliuoti drastiškais metodais. Konferencijos metu pranešėjas teigė, kad temperatūrą patalpose galima užtikrinti ir nesiimant brangių ar sudėtingų sprendimų. Reiktų pirmumą teikti efektyviems sprendimams.

eror rayen o A įk rėjas emės namai

artynas io as „ omes era“, A „ iking ome“ komunika ijos ado as

Linas Kėvelaitis UAB „Reynaers Vilnius“ generalinis direktorius konferencijoje pasakojo apie šiuolaikinį projektavimą, kuriame svarbiausia: greitis, kokybė, naujos sistemos. Šiandien projektuotojai nori kuo efektyviau išnaudoti saulės šviesą bei šilumą. „Reynaers“ pasauliui pristato inovaciją, kuri, kaip jie tikisi, sukels perversmą langų ir durų srityje. Naujoji „MasterLine 8“ – unikali aliuminio langų ir durų sistema, kurioje susijungia neišsenkamos dizaino galimybės ir aukščiausio lygio techninės savybės. Sistema projektuotojams siūlo galimybę itin laisvai priimti su dizainu susijusius sprendimus. Jos kūrėjų tikslas buvo sukurti sistemą, kuri ne tik pasižymėtų išskirtinai geromis termoizoliacinėmis savybėmis, bet ir galėtų būti pritaikoma prie praktiškai bet kokio architektūrinio stiliaus. Stereotipai ir mitai Ramūnas Mackevičius, „Šilputa Group“ pardavimų vadovas pastebėjo, kad polistireninio putplasčio naudojimas apipintas įvairiais mitais. Vieni jų – deformacija, degumas, trapumas, drėgmė. Šie įsitikinimai neturi racionalaus pagrindo. Kaip pastebi R. Mackevičius, pats polistireninis putplastis nepalaiko degimo, dėl šiuolaikinių gamybos technologijų. Kiek daugiau pagrindo turi įsitikinimas, kad putplastis deformuojasi. Norėdami to išvengti, turime putplastį apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Putplasčio trapumas – daugiausiai diskusijų sukėlusi tema. Kaip sako R. Mackevičius, polistireninio putplasčio gamybos metu, vos kelių laipsnių pokytis lauke, gali lemti medžiagos trapumą. Putplasčio bent mėnesį nuo pagaminimo datos reiktų nemontuoti, nes jis gali susitraukti. Vis dėlto, polistireninis putplastis – puikus sprendimas, norintiems greitų ir patikimų sprendimų. Šiandien putplastis gali būti naudojamas perdangoms, šildomoms grindims, formuotas polistireninis putplastis apdailai, klojamas įvažiavime į kiemus. Tai technologija, kuri nepalieka vietos klaidoms.

am nas „ i puta roup“

a ke i ius parda imų ado as

adas kiparis „ amsung“ marketingo ir tiekimo spe ia istas

O B J E K TA S

M R it i m g standartui

nim

„Daugiabutis gyvenamasis namas Gedimino pr. 47, Vilniuje, – istorinio paveldo ir patogaus modernumo pusiausvyros pavyzdys. Pastatas orientuotas į šiuolaikinį žmogų, ieškantį komforto ir estetikos“, – sako UAB „Keista“ vadovas Gintautas Kazlauskas. A

A A A A

ikslus objekto pavadinimas augia utis gy enamasis namas edimino pr. , i niuje „ agnus residen e“ žsakovas A „Ape group“ eneralinis rangovas A „ eista“ rojektuotojas . iku ionio ar itekt ros studija Arc itektai ytis iku ionis, a ia reinytė

Šiuolaikiškumo ir tradicijų sąjunga moderniuose architektūros sprendimuose Gedimino prospektas išsiskiria unikalia architektūra, todėl nieko keista, kad du senus nevertingus pastatus pakeitusiam naujam kūriniui taip pat būdingi ypatingi architektūriniai sprendimai. Jis ne tik reprezentuoja šiuolaikinį požiūrį, bet ir puoselėja autentišką kultūrinę vietos dvasią. Ryčio Mikulionio architektūros studija „Plazma“, bendradarbiaudama su generaliniu projektuotoju UAB „Keista“, ieškojo efektyviausių sprendimų integruoti naują pastatą į istorinę vietą. „Turėjome suformuoti solidų pastatą, kuris tiktų šiai vietai ir integruotųsi į Gedimino prospekto aplinką“, – pasakoja architektas R. Mikulionis, primindamas, kad Gedimino prospektas yra ypatinga gatvė, atsiradusi Rusijos imperijos laikais ir išlaikiusi imperinę dvasią. „Įkvėpimo sėmėmės vaikščiodami prospektu ir tyrinėdami esamus pastatus, naudojome laiko patikrintas medžiagas bei kompozicines priemones, tačiau jas interpretavome šiuolaikiškai, todėl daugiabutis turi retro elementų, derančių šioje vietoje“, – sako architektas. R. Mikulionis pasakoja, kad, siekiant realizuoti architektūrinę viziją, teko ne tik analizuoti Gedimino prospekto architektūrinius sprendimus, bet ir pasidomėti jo istorija. Pasirodo, kad tuo metu, kai buvo kuriamas šis prospektas, leista naudoti tik carinės Rusijos valdžios patvirtintus fasadus, simbolizuojančius imperinę Rusijos dvasią. Ši tvarka, įvardija architektas, buvo vadinama „fasadiničistva“, todėl ir statant naują pastatą didelis dėmesys skirtas Gedimino prospekto fasado reprezentatyvumui.

O B J E K TA S

Prospekto fasadas dekoruotas granito rustais, kiti – tinkuoti. Stogo architektūriniai elementai suformuoti naudojant modernias aliuminio kompozicines plokštes. Paklaustas apie problemas, architektas sako, kad, norint atsisukti atgal ir projektuojant naudoti istorinės architektūros citatas, kyla didelė rizika nuklysti į tiesmukas interpretacijas. „Jeigu projektuodamas bandai interpretuoti istorinius elementus, negali jų naudoti tiesmukai, įžvalgesnė akis turi suprasti, kad tai nėra XIX a. kūrinys. Pastatas vis tiek turi būti šiuolaikiškas. Tai ir buvo didžiausias iššūkis – nenuklysti į neprofesionalius darinius“, – teigia R. Mikulionis, tačiau tikina, kad su dideliais nesklandumais susidurti neteko, o užklupę iššūkiai buvo įveikti. „Didelis dėmesys interjere teiktas laiptinėms – apie panoraminius liftus suprojektuota ažūrinė laiptų sistema, pakopoms ir grindims panaudota mozaikinio betono (teraco) danga“, – apie išskirtinius interjero sumanymus kalba architektas. Gyventojų patogumui suformuotas uždaras kiemelis. Įrengta dviejų lygių požeminė automobilių saugykla, kurioje telpa daugiau automobilių nei reikia pagal normatyvus. Dideli langai iki grindų ir pro juos patenkanti šviesa – dar vienas išskirtinis sprendimas, leidžiantis sukurti ypatingą aplinką objekte.

Atitinkantis visus jam keltus reikalavimus Daugiabučio gyvenamojo namo Gedimino pr. 47 „Magnus Residence“ statybos valdytojas – UAB „Keista“. Įmonė šiame objekte nuo projekto įgyvendinimo pradžios teikė visą paslaugų kompleksą: projektavimo ir statybos valdymas, statybos techninė priežiūra. Sklandų darbą užtikrino aukšta projekto dalyvių kvalifikacija, patirtis įgyvendinant daugybę skirtingų projektų ir maksimaliai gerų rezultatų siekis.

Pasak UAB „Keista“ vadovo G. Kazlausko, šis objektas išskirtinis savo vieta – vienoje statinio pusėje nuolat judrus Gedimino pr., o viduje – jaukus, privatus vidinis kiemas, kuriame galima ramiai išgerti puodelį kavos ir pasijusti lyg gyventum ne miesto centre. Todėl rūpinantis statybos darbais kiekvienas pastato sprendinys turėjo būti kruopščiai apgalvotas, o statybos metu naudotos medžiagos ir gaminiai pasirinkti itin atsakingai. „Objekto vieta savaime įpareigojo užsibrėžti aukštesnius negu standartinius projekto įgyvendinimo tikslus. Projektuojant ir statant pastatus paveldosaugos zonoje, svarbi kiekviena tiek projektavimo, tiek statybos etapų detalė. Įgyvendinant projektą svarbus atsakingas požiūris į tyrimus (paveldosaugos, archeologinius), aiškus tikslo suformulavimas ir jo siekimas, sklandus pastato integravimas išlaikant pusiausvyrą tarp šiuolaikiškumo ir paveldosaugos vietovės, kokybės užtikrinimas (parenkant medžiagas, ieškant sprendinių, atsižvelgiant į rinkos naujoves, koordinuojant statybos darbus)“, – vardija G. Kazlauskas, teigdamas, kad ribota erdvė, greta esantys seni pastatai, sudėtingi konstrukciniai ir architektūriniai sprendiniai – nuolat kylančių komplikuotų klausimų visuma – visą projekto įgyvendinimą neleido atsipalaiduoti, reikėjo nuolatinio komandinio darbo.

Unikaliame „Magnus Residence“ gausu netradicinių sprendimų – Gedimino pr. fasadas suskaidytas granitiniais rustais, nestandartiškai suprojektuotos erdvios šviesios laiptinės, dėmesį patraukia dideli vitrininiai langai su išėjimais į balkonus. Jaukiame vidiniame kieme – vaikų žaidimų aikštelė. Kiekvienam butui numatyta po dvi automobilių statymo vietas dviejų aukštų požeminėje automobilių aikštelėje. „Projektas įgyvendintas sklandžiai, galutinį rezultatą pavyko pasiekti nenukrypus nuo užsibrėžto tikslo. Statinys estetiškai patrauklus, kokybiškas ir atitinkantis visus jam keltus reikalavimus“, – teigia UAB „Keista“ Techninio skyriaus vadovas Aurimas Sadelskis. Išorės apdailos medžiagos – šiandienių poreikių atspindys „Kiekvieno objekto fasadas yra ten gyvenančių žmonių ekonominių sprendimų bei estetinio skonio atspindys. Patraukli architektūra patraukia dėmesį, tačiau labiausiai žavi inovatyvūs sprendimai, todėl namo fasadas yra puiki galimybė suteikti objektui vertę ar išskirtinumą.

O B J E K TA S

Pastato išvaizda turėtų būti gerai apgalvota, įvertinti jos estetiniai, funkciniai bei ekonominiai sprendimai“, – įsitikinusi įmonės „Alucobond“ komanda, taip pat prisijungusi prie daugiabučio gyvenamojo namo Gedimino pr. 47 „Magnus Residence“ realizavimo darbų. Objekto viršutiniame aukšte (penthauzas) įrengta fasado apdaila, naudojant aliuminio kompozito plokštes ALUCOBOND (paviršiaus spalva naturAL ZINC), kurioms būdinga išskirtinė kokybė ir naturalumas. Aliuminio plokštės susideda iš dviejų lakštų ir minineralinio užpildo. Tokia kompozicija leidžia pasiekti aukšto lygio standumą, plokštumos lygumą bei išgauti įvairių formų lankstinius – tai suteikia neribotas galimybes architektūriams sprendimams įgyvendinti. Dėl šių savybių plokštės yra ilgaamžes, jos neblunka, nesikraipo, nereikalauja jokios spec ialios priežiūros. Plokščių gamybai naudojamos aplinkai draugiškos medžiagos, jas galima perdirbti. ALUCOBOND „NaturAL Beauty“ serijos pavirsiai leidzia IDEJAS paversti realybe pagal šiandienius inovatyvius poreikius, dizainą, stiliu - išgauti pačias įvairiausias architektūrines formas. Tai laiko patikrintos aukšciausios kokybės aliuminio plokštės, pagamintos Vokietijoje. Mozaikinio betono kūriniai UAB „Lorevitas“ prie projekto prisijungė vėliau, tačiau įmonei atiteko ne ką mažiau užduočių, kurioms prireikė

tiek specialistų jėgų, tiek ištvermės. Įmonės vadovas Giedrius Vaičaitis šypteli, kad „Lorevitas“ – tai lyg „greitoji pagalba“ statybose: atlieka ne tik savo darbus, bet padeda ir tiems, kuriems trūksta darbo jėgos ar patirties. „Lorevitas“ komanda objekte montavo grindis – lieto šlifuoto mozaikinio betono dangą su aliuminio juostomis, taip pat laiptų pakopas – mozaikinį betoną su galutine laiptų paviršių apdaila. Paklaustas apie iššūkius, su kuriais teko susidurti, įmonės vadovas G. Vaičaitis, sako, kad jų tikrai buvo. Vienas didžiausių – laiptų aikštelių, sveriančių beveik 700 kg, įrengimas. Technikos naudoti nebuvo įmanoma, viską teko atlikti rankomis. Sunkumo darbams pridėjo ir itin siauros laiptų sijos, teko rūpintis jų tvirtumu. Specialistai buvo įspausti ir į laiko rėmus, tačiau įmonės vadovas džiaugiasi, kad toks iššūkis privertė stengtis dar labiau ir maksimaliai išnaudoti savo potencialą. Tai patirtis, kuri bus naudinga ateityje. Dabar jokie iššūkiai nebebaugūs! UAB „Lorevitas“ objekte taip pat atliko tvorų montavimo darbus. Modernūs inžineriniai sprendimai Jau beveik dvidešimt metų veikianti įmonė UAB „Duventa“ prie Gedimino pr. 47 projekto prisidėjo vykdydama sudėtingus inžinerinius darbus.

Gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose ir virtuvėse suprojektuotas natūralus oro šalinimo vėdinimas. Virtuvėse numatyti du 125 mm skersmens kanalai buitiniams gartraukiui pajungti bei natūraliam vėdinimui. Vandentiekis jungtas nuo esamo miesto magistralinio vandentiekio. Ūkio ir buities reikmėms suvartojamo šalto ir karšto vandens apskaitai montuojami skaitikliai koridoriuose. Sanitariniuose mazguose įrengta buitinių nuotekų, karšto bei šalto vandens įvadų paruoša. Taip pat įrengti kanalizacijos stovai. Svarbu paminėti, kad „Duventa“ komanda pastate suprojektavo ir dvivamzdę, priverstinės cirkuliacijos, kolektorinę šildymo sistemą. Aukštų kolektorinėse spintelėse numatyta uždaromoji ir balansavimo armatūra, butų šilumos apskaita. Nuo aukštų kolektorių šiluma paskirstoma į butų reguliuojamus kolektorius. Nuo buto kolektoriaus įrengti plastikiniai vamzdžiai skirti grindų šildymo sistemoms. Butų šildymui pasirinkta grindinio šildymo sistema, su pavaras valdančiu kambariniu termostu, tai suteikia galimybę kiekviename kambaryje pasirinkti norimą temperatūrą. Šildymo prietaisai apatinio pajungimo, su išankstinio nustatymo termostatiniais ventiliais ir termostatinėmis belaidėmis galvutėmis. 

S TAT Y B A

naujas aiko d asią įk nijantis k rinys „ inktinės r an“ k arta e A

iks us o jekto pa adinimas ieš utis inktines g , i nius žsako as A ,, erko ustas enera inis rango as A erko staty a rojektuotojas A ,, nite tus“, projekto ado as ainius epurna Ar itektas A ,, nite tus“, projekto ado as ainius epurna

O B J E K TA S

„Rinktinės gatvėje 2015–2016 m., kai buvo projektuojamas kvartalas, nebuvo tokios architektūrinės įvairovės, kokią matome dabar. Nepaisant to, naują objektą mums pavyko suprojektuoti akivaizdžių skirtumų savo funkcinėje sistemoje turinčių (gyvenamųjų ir komercinių) pastatų aplinkoje. Kad ir kokie jie skirtingi, pavyko išlaikyti darnią aplinkos stilistiką“, – sako architektas Dainius Čepurna, kukliai apibūdindamas sostinės Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių sankirtoje iškilusį šiuolaikišką objektą, ir įvardija, kad iššūkį – suderinti skirtingų pastatų grupių funkcijas ir išraiškas – priėmė kartu su Tado Balčiūno architektų komanda. Tikslinga integracija į aplinką nebuvo vienintelis iššūkis architektams bei generaliniam projekto rangovui UAB Merko statyba. Ieškoti netradicinių sprendimų paskatino ir nelygus gatvės reljefas (pastatus teko išskaidyti pagal reljefą), taip pat sistemingas objektų zonų išdėstymas (pavyzdžiui, įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę yra žemiau nei įėjimas į viešbutį, tačiau ir į vieną, ir kitą erdvę patenkama tiesiai iš skirtingose komplekso pusėse esančių pagrindinių gatvių). „Priėmėme geriausius šiuo metu sprendimus tiek architektūros, tiek inžinerinių sistemų, langų, statybinių medžiagų požiūriu. Tai buvo patikimi sprendimai ir jie nenuvylė, padėjo suderinti skirtingus operatorių bei užsakovų reikalavimus“, – atskleidžia D. Čepurna, primindamas,

kad „ibis“ yra pirmasis viešbutis Baltijos šalyse, suprojektuotas ir pastatytas pagal prestižinį tvariųjų pastatų standartą BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method). Tradicinė viešbučių sistema ir tvarumo koncepcijos puoselėjimas Viešbutis „ibis“ įvertintas BREEAM pirminiu sertifikatu, įvertinimo lygis – „geras“ (angl. good). Tokio pat lygio galutinis BREEAM sertifikatas už įdiegtą standartą statybos metu bus įteiktas artimiausiu metu. Tai – generalinio rangovo Merko statyba pasiekimas. Merko statybos projektų vadovas Andrius Gasiūnas pasakoja, kad statant šį objektą didelis dėmesys buvo skiriamas saugiai ir palankiai darbo aplinkai. Taip pat atlikti personalo mokymai, užtikrinantys saugos darbų procedūras, atsisakyta procesų, darančių neigiamą poveikį aplinkai. „Įgyvendintos visos priemonės, užtikrinančios grunto, vandens ir oro taršos mažinimą. Buvo stebėtas ir kontroliuotas elektros energijos, kuro ir vandens suvartojimas statybų metu. Įgyvendintos visos ekologo rekomendacijos, susijusios su žemės sklype augusių medžių išsaugojimu, naujų žaliųjų zonų sukūrimu, ekologiškai vertingo kraštovaizdžio įrengimu. Statybinės atliekos rūšiuotos tiek statybos aikštelėje, tiek atliekų perdirbėjų teritorijoje“, – pasakoja A. Gasiūnas. Projektas „Rinktinės Urban“ įgyvendintas per pusantrų metų, t. y. nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. birželio. Rinktinės gatvė Vilniuje yra viena judriausių sostinės arterijų. Kaip pasakoja A. Gasiūnas, kvartalo statybos laikotarpiu joje atlikti inžinerinių tinklų tiesimo darbai. Todėl neapsieita be automobilių ir pėsčiųjų eismo ribojimo. Projektų vadovas neslepia, dalį darbų, gavus Vilniaus miesto savivaldybės leidimą, teko atlikti naktį. Darbai atlikti operatyvai ir tie, kas matė šią teritoriją prieš trejus metus, sunkiai galės patikėti pokyčiais – apleista teritorija virto moderniu kvartalu. Merko statyba – universalus statybų partneris MERKO grupė – statybų rinkos lyderis Baltijos šalyse. Tarp Lietuvoje jos statomų ir pastatytų visuomeninės paskirties statinių galima paminėti verslo centrus „Narbuto 5“, „L3“, prekybos ir paslaugų centrus „Panorama“, „Mandarinas“, „Saulės miestas“, taip pat Vilniaus Balsių pagrindinė mokykla, Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje. Bendrovės Merko statyba turimi resursai ir sukaupta patirtis leidžia siūlyti užsakovams kompleksinius sprendimus – pradedant tradicine generaline ranga, kai statoma pagal užsakovo jau parengtą projektą, ir baigiant kompleksinio vystymo paslaugomis, kaip buvo šio projekto atveju. Merko statybos įsigyto sklypo lokacija reikalavo kompleksinio sprendimo – čia ir intensyvi Rinktinės gatvė,

vedanti į patį centrą, ir miesto architektų noras matyti šioje vietoje komercinės paskirties visuomeninių objektų. Tad buvo nuspręsta vystyti kompleksinį projektą. Tuo metu buvo jaučiamas šiuolaikinių modernių viešbučių stygius, todėl šiai idėjai realizuoti Merko statyba pasirinko žinomus partnerius – jau statyto viešbučio „Novotel“ operatorius „Orbis Hotel Group“ (Lenkija). Taip buvo sukurta išskirtinė bendradarbiavimo forma – su „Orbis Hotel Group“ sutarta, kad Merko statyba savo lėšomis ir rizika, pagal užsakovo reikalavimus suprojektuos ir pastatys viešbutį, kurį užsakovas nusipirks. Tai buvo rizikingas sprendimas, nes reikėjo būti tikriems, kad pastatytas viešbutis atitiks pirkėjo lūkesčius. Merko statybos sukaupta viešbučių statybos ir vystymo patirtis, profesionalumas leido prisiimti tokią riziką. Juk Merko statyba yra atlikusi tuometinio viešbučio „Lietuva“ (dabar – „Radisson Blu Hotel Lietuva“) rekonstrukciją 2006 metais ir ką tik užbaigė jo plėtros projektą, pastatė viešbutį „Novotel“ ir šiuo metu atlieka viešbučio „Neringa“ rekonstrukciją. Pažymėtina, kad pastarasis „Radisson Blu Hotel Lietuva“ plėtros projektas įgyvendintas pagal FIDIC Sidabrinės knygos kontrakto modelį – Merko statyba atliko ne tik statybos, bet ir pastato projektavimo pagal užsakovo pateiktus reikalavimus bei detaliojo plano korekcijos darbus.

Techninės priežiūros specialistų kontrolė Apie didesnę kontrolę pasakoja ir statybos techninę priežiūrą atlikusios kompanijos „Statybų inžinerinės paslaugos“ direktorius Jonas Cilcius. Jau beveik du dešimtmečius veiklą vykdančios įmonės vadovas sako, kad užsakovas buvo paskyręs savo atstovus iš Lenkijos. Ši kompanija papildomai kontroliavo statybos procesą, statybos techninės priežiūros specialistų Lietu-

O B J E K TA S

voje darbą. Kai kas gali abejoti tokiu sprendimu, tačiau J. Cilcius džiaugiasi, nes tai padėjo puikiai suprasti viešbučio valdytojo lūkesčius, susijusius su specifiniais „ibis“ („Accor“ tinklo) reikalavimais, ir užtikrinti nepriekaištingą projektinių sprendinių įgyvendinimą. „Galima paminėti papildomus viešbučių tinklo kokybinius, inžinerinius, saugumo reikalavimus, pavyzdžiui, reikalavimus silpnų srovių elektros laidams. Pagal „ibis“ standartus visi laidai turi būti padengti specialia medžiaga, kuri kilus gaisrui neskleistų kenksmingų medžiagų. Tokio reikalavimo pagal Lietuvoje galiojančius standartus nėra. Taip pat viešbučio konstrukcijos sudarytos iš šiuolaikiškų surenkamųjų daugiasluoksnių plokščių su apšiltinimu ir išorine apdaila. Toks sprendimas leido generaliniam rangovui sutrumpinti statybos darbų laiką, nes, surinkus visą karkasą, jau nereikėjo atskirai įrenginėti pastato fasado. Tai nėra standartinis sprendimas, nors ir puikiai pasiteisinęs“, – atkreipia dėmesį įmonės, teikiančios statybos darbų techninės priežiūros paslaugas visuomeniniams ir infrastruktūriniams objektams, vadovas.

Aukščiausia ekonominės klasės kokybė Moderniame „ibis“ viešbutyje įrengti 164 kambariai, taip pat restoranas su aptarnaujančiajam personalui skirtomis patalpomis, baras ir dvi konferencijų salės, kurias galima sujungti į vieną didelę zoną. Pasak architekto, viešbutis suplanuotas tradiciškai: pirmame aukšte – aptarnavimo patalpos, viršutiniuose – kokybiškai ir jaukiai įrengti viešbučio numeriai. Svečiams skirtos patalpos driekiasi nuo antro iki septinto aukšto, minimuose aukštuose yra dvi laiptinės, liftų holai, techninė ir inventoriui skirtos patalpos. „Numerių planavimas suformuotas remiantis tradicine viešbučių sistema, galima teigti, kad jis griežtas, tačiau sistemingas – toks, kokio tikimasi iš kokybiško ekonominės klasės viešbučio“, – pasakoja D. Čepurna. Itin svarbu paminėti, kad kiekviename aukšte yra po vieną numerį, pritaikytą žmonėms su negalia. Judėjimui palengvinti viešbutyje taip pat integruoti modernūs UAB „Schindler-Liftas“ keleiviniai liftai, nepriekaištingai užtikrinantys komfortabilų viešbučio gyventojų judėjimą.

dinaviškas interjeras. Profesionalų sukurtas stilius subalansuotas, viešbučiui padeda turėti savo „veidą“, parodyti, kad jis yra veržlus, skirtas jauniems, aktyviems žmonėms. Naudojama daug intensyvių spalvų, tamsių tonų, daug fototapetų ant sienų ir lubų“, – dėmesį atkreipia D. Čepurna. Interjero variacijoms – skirtingų tekstūrų kiliminė danga

Dizainas pagal „ibis“ standartus Kalbant apie pastato dizainą, būtina paminėti, kad viešbučio interjeras suformuotas pagal prekių ženklo „ibis“ standartą. Architektas pasakoja, kad reikalavimuose nurodytos visos spalvos, apdailos medžiagos ir net jų galimi tiekėjai. Todėl numerių ir aukštų (2–7) koridorių bei liftų holų interjeras buvo suprojektuotas pagal užsakovo nurodymus. „Kiekvieno viešbučio pirmas aukštas skiriasi, tad erdvėms ir sienų apdailoms nurodymai kiek abstraktesni. Pirmojo aukšto interjerą kūrė kolegos iš Lenkijos. Jame vyrauja gana aktyvios spalvos, tai nėra asketiškas, skan-

Viešbutyje „ibis“ grindų kilimines dangas įrengė ir skirtingų tekstūrų bei spalvų plyteles tiekė bendrovė „Vaineta ir partneriai“. Tai įmonė, kuri partnerius renkasi labai kruopščiai, siekia bendradarbiauti ilgą laiką. Kaip pasakoja jos direktorius Neividas Biriukovas, svarbu ne tik poreikius atliepiantis gaminys, bet ir skirtingų dangų suvedimo procesas. Kuriant techniškai tikslią kompoziciją, reikia atidumo. Viešbutyje „ibis“ buvo pasirinkta daug skirtingos tekstūros ir įvairių spalvų kiliminių dangų iš viešbučiams skirtos gaminių serijos. Šie gaminiai išsiskiria akustinėmis savybėmis, atsparumu mechaniniams įbrėžimams. Inovatyvūs sprendimai Modernaus viešbučio „ibis“ generaliniai rangovai Merko statyba siekė užtikrinti santechninės dalies ilgalaikišku-

O B J E K TA S

mą ir kokybę. Siekta, kad produkcija būtų atpažįstama ir asocijuotųsi su patikimumu, kurį gali pasiūlyti žinomi prekių ženklai, todėl buvo priimtas sprendimas viešbučio patalpose naudoti laiko patikrintą „Geberit“ potinkinę sistemą. Novatoriškais sprendimais garsėjanti Šveicarijos įmonė „Geberit“ sėkmingai vykdo veiklą jau daug metų. Šis gamintojas puikiai žinomas ne tik Vakarų Europoje, bet ir visame pasaulyje. Viešbutyje „ibis“ buvo panaudota potinkinė vandens nuleidimo sistema „Geberit Duofix“. Pasak įmonės techninio projektų ir prekybos konsultanto Vytauto Dindos, pasirinkta sistema išsiskiria gausybe funkcijų. „Geberit Duofix“ – tai paprastai ir greitai montuojama sistema, optimizuojanti garsus, efektyviai naudojanti vandenį ir turinti ilgametes garantijas (10 metų). Taip pat, renkantis šią sistemą, turime pasiūlyti klientams itin didelį vandens nuleidimo mygtukų asortimentą – galimybę rinktis iš spalvų, formų ir funkcijų gausos“, – teigia V. Dinda. Šiuolaikiškas bei tvarus aplinkos kūrimas Apie vartojimo mažinimą ir kiekvieno mūsų įpročių kaitą kalba viešbučio aplinkos tvarkymo darbus atlikusios

įmonės „Trihaus“ želdinių dizainerė Jūratė Strelčiūnienė. Bendrovė, kurios misija kurti unikalumą, slypintį paprastume, teikia statybos, kraštovaizdžio formavimo ir dizaino paslaugas. Viešbučio „ibis“ aplinkai pasirinktas apželdinimas vadinamas „Olandiška banga“. J. Strelčiūnienė pasakoja, kad, siekiant atsigręžti į natūralią gamtą, pasirinkti daugiamečiai augalai, prisitaikę prie atšiauraus mūsų klimato. „Tai didelis projektas. 1 510 skirtingų augalų susodinti ne grunte, o ant perdangos ir ant jos esančiose betoninėse klombose “, – teigia specialistė ir džiaugiasi projekto vystytojų bei užsakovų atsakingu požiūriu į aplinkos tvarkymą. Želdinių dizainerė J. Strelčiūnienė neslepia, kad neretai projektų vystytojai ir užsakovai nepelnytai pamiršta aplinką, nors ji daro didelę įtaką žmonių, kurie naudojasi pastatais, sveikatai ir psichologinei būklei. „Aplinkos tvarkymas – tai nėra tiesiog vejos užsodinimas, kurį landšafto architektai vadina žaliuoju asfaltu. Juk jis toks pat monotoniškas, kaip ir tradicinis asfaltas. Todėl žvelgiama į Vakarų Europoje vyraujančias tendencijas. Dabar ypač populiarūs želdynai, tačiau stengiamasi kurti ne perteklinę, o harmoningą kompoziciją, naudojant kelių rūšių augalus, integruojant medžius. Taip suformuojamas gyvosios gamtos vaizdas, bet be akis varginančių margumynų“, – atskleidžia „Trihaus“ atstovė.

Merko statybos atstovas A. Gasiūnas atkreipia dėmesį, kad pagrindinius aplinkos tvarkymo reikalavimus lėmė BREEAM standartai. Pavyzdžiui, dviračių privažiavimai, žmonių su negalia judėjimas. Želdiniams nebuvo skirtas didelis plotas, tačiau gautas rezultatas pranoko lūkesčius – „ibis“ aplinka tapo jaukia poilsio oaze.

S TAT Y B A

K Šiaudinių karkasinių namų statyba išsiskiria tuo, kad karkasas užpildomas supresuotais šiaudais arba plaušmoliu. 86

naudojimo tradicijos A

Ekologijos banga ir technologijų bumas vilnija per pasaulį, neatpažįstamai keisdami statybų industriją. Šiandien statybose vėl pritaikomos tokios medžiagos kaip šiaudai ar bambukas. Į pramonę atėjo ir nanomedžiagos. Panašu, kad netradicinės alternatyvos savo savybėmis ne tik puikiai konkuruoja su iki šiol populiariausiomis laikytomis statybinėmis medžiagomis, bet pamažu jas ir nurungia.

Nanomedžiagos – iš kosmoso į statybų aikštelę Nors poliuretanas jau seniai nieko nestebina, tokios nanomedžiagos kaip aerogelis gali sukelti tikrą revoliuciją statybų pramonėje. Kalbant apie individualaus namo statybas, svarbiausia jo sandarumas, kurį užtikrina tinkamas namo apšiltinimas. Iš NASA laboratorijų atkeliavęs aerogelis yra gerokai sudėtingesnė medžiaga nei, pavyzdžiui, polistireno putplastis, tačiau su ja galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Aerogelis yra ekologiška medžiaga, tai reiškia – nekelianti alergijų. Ji atrasta dar XX a. pradžioje ir buvo naudojama kosmose: saugojo nuo saulės karščio palydovų korpusus. Aerogelis sveria vos apie 1,2 mg/cm3 ir yra tik tris kartus sunkesnis už orą. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad daugiau nei 90 % medžiagos ir sudaro oras, bet tokios konsistencijos, kad išlaikytų gelio struktūrą ir sandarumą. Tai permatoma medžiaga, kuri atrodo kaip sušalę dūmai. Optinė apgaulė gali suklaidinti, nes vos 2 g aerogelio išlaiko net 2,5 kg svorio plytą. Be to, jis atsparus ugniai – atlaiko iki 1400 °C temperatūrą. Medžiagos poringumas siekia 99 %. Taigi turbūt neverta net sakyti, kad būtų sunku rasti efektyvesnę termoizoliacinę medžiagą.

Šios medžiagos paklausa auga, ypač ją vertina žmonės, ieškantys ekologiškų sprendimų. Internete vis pasirodo straipsnių apie jos taikymą individualių namų statybai. Portalo „Žaliųjų pastatų statytojų patarėjas“ (angl. Green building advisor) žurnalistai pasakojo istoriją apie Jano Verschureno sprendimą aerogelį panaudoti namo rekonstrukcijai. Pagal senovinės statybos tradicijas kedro lentos buvo priklijuotos virš skardos, todėl oras cirkuliavo po stogu. Straipsnyje „Ar ši izoliacija per gera, kad būtų tiesa“ rašoma apie vyro pasirinkimą aerogelį naudoti 4 cm tarpų tarp gegnių izoliacijai.

S TAT Y B A

Rezultatas nustebino ir J. Verschureną, ir architektus. Nors žurnalistai ir atkreipė dėmesį, kad senų konstrukcijų izoliacija su šia medžiaga turi būti suplanuota iki mažiausių detalių. Juk pabaigus darbus nebus galima perklijuoti kokio gabaliuko, kaip tai buvo įmanoma padaryti su plokštėmis. Kita vertus, aerogelis nėra prieinamas vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Tačiau nepaisant to pranašaujama, kad ši medžiaga yra neišvengiama progreso atnešta ateitis, be kurios mūsų anūkai neįsivaizduos statybų. Pamiršta šiaudų nauda Internete žaibiškai plinta tinklaraščių įrašai apie mūsų protėvių namų statyboms naudotus šiaudus. Vienas tokių entuziastų – Andrew Morrisonas. Architektas pateikia net 800 m2 šiaudinių namų projektų pavyzdžių. Lietuvoje statytojai taip pat pripažįsta, kad šeimos svarsto apie šiaudinio karkasinio namo statybos galimybę. Dažniausiai tokius namus pasiryžta statyti užsienyje bent kelerius metus pagyvenę žmonės. Šiaudinių karkasinių namų statyba išsiskiria tuo, kad karkasas užpildomas supresuotais šiaudais arba plaušmoliu. Šiaudus dažnai nemokamai atiduoda ūkininkai,

todėl šios statybinės medžiagos galima pasidaryti pačiam ir nemažai sutaupyti. Svarbu atminti, kad sienos užpildo storis turėtų būti apie 35 arba 50 cm. Jei tikslas – geresnės nei medžio šiluminės varžos savybės, į 1 m3 reikia supresuoti 100 kg šiaudų ir vietoje tinko naudoti molį. Šiaudiniai namai Lietuvoje buvo statomi šimtus metų, vėliau juos išstūmė betonas, cementas, silikatiniai blokeliai. Ar šiaudai vėl susigrąžins savo pozicijas? Sunku prognozuoti. Na, o šiuo metu visuomenė keičia požiūrį į statybas dėl egzotiškojo bambuko. Bambukas – retvoliucija pramonėje Lietuvoje bambukas dažniausiai naudojamas kaip interjero elemento materija: grindys, tvorelės, sienų puošyba. Bambukas yra ekologiška ir ypač tvirta medžiaga. Kai kurių rūšių bambukų mediena yra tvirtesnė net už ąžuolą. Šios medžiagos populiarumą liudija prieš kelis metus iškilęs įspūdingas bambukinis automobilių parkas Amsterdamo medicinos centre „Slotervaart“. Penkių aukštų automobilių parko bendras plotas – 3200 m2. Jame vienu metu gali būti 1200 automobilių. Bambuko poliai išdėstomi taip, kad sudarytų permatomo fasado efektą, todėl pastatas atrodo lyg oazė betoninių pastatų fone. Lotynų Amerikos kaimo vietovėse namai statomi, naudojant konstrukcijas iš bambuko. Vis dėlto, nei JAV, nei nė viena Europos Sąjungos valstybė nėra patvirtinusios bambuko, kaip statybinės medžiagos, taikymo galimybių pastatų konstrukcijoms. Ir tai ne tik dėl klimato sąlygų. Statybos iš bambuko nėra nei lengvos, nei pigios. Tokių konstrukcijų patvarumas priklauso nuo šios medienos tiekėjo. Bambukinio namo forma ir sudėtingumas svarbesni už patalpų plotą. Tarkime, architekto Marielos Garcia’os suprojektuotas nesudėtingas 150 m2 individualus namas turėjo ne šešis standartinius, o 36 bambukinius polius. Visi poliai yra su skirtingais ir itin sudėtingais kampais, kuriuos, norint kartu sujungti, reikia talentingos ir patyrusios rangovų komandos. Taigi didesnės investicijos į struktūrą, apimančią mažesnį plotą, bambuko pastatams suteikia išskirtinumo. Šią medžiagą prisijaukinti gali tikrai ne kiekvienas profesionalas.

S TAT Y B A

EI I A VI I I O DE ALI A I KI A A O VI O A AA A Viena iš svarbiausių, nors iš pirmo žvilgsnio ir ne taip ryškiai pastebimų statybos proceso dalių, yra tvirtinimo detalės. Kurių pasirinkimas lemia konstrukcijos stiprumą ir tarnavimo laiką. Kadangi tvirtinimo detalių rinka yra ganėtinai plati ir specifinė, tai tam jog parinkti statiniui kokybiškas, atitinkančias Europos normas ir standartus, o taipogi teisingai sužymėtas tvirtinimo detales, geriausiai yra kreiptis į specialistus, kompetentingus architektus, konstruktorius arba asmenis atliekančius statybos priežiūrą. „Kompetentingas architektas arba konstruktorius pasistengs išsiaiškinti užsakovo keliamus reikalavimus ir lūkesčius pastato atsparumui, kuriam įtakos turi tokie veiksniai kaip pastato padėtis žemyne arba jūros pakrantėje, pramoninė arba žemės ūkio aplinka, naudojamos statybinės medžiagos ir pastato paskirtis, - sako įmonės SFS atstovas Lietuvoje Aleksandr Maslenikov, – kiekviena tvirtinimo detalė turi savo tarnavimo laiką, nuo ko galiausiai priklausys ir viso pastato tarnavimo laikas.“ Jeigu kažkoks statybos sprendinys išsiskiria savo nestandartiškumu, tai gauti CE žymėjimą galima su Europos techninės atestacijos organizacijos (EOTA) pagalba, kuri, remiantis detalės charakteristikomis, patvirtina jos tinkamumą konkrečiam atvejui arba patvirtina visą sistemą. „Labai dažnai žmonės nežino, jog negalima naudoti standartinių tvirtinimo detalių nestandartiniams tvirtinimo sprendimams, ko pasekoje netenkama visa sistemos garantija iš tiekėjo pusės. Šitoje vietoje pralaimi užsakovas, kadangi pastato tarnavimo laikas sumažėja ir jau numatytu pastato eksploatavimo laikotarpiu prasideda remonto ar renovacijos darbai, - teigia Aleksandras. Jeigu tvirtinimo detalė neturi techninių charakteristikų, žymėjimo, gamintojo informacijos ir naudojimo instrukcijos, tai tokios detalės panaudojimas statybose yra rizikingas (plienas gali būti per minkštas, plastikas gali trupėti po kelių šalčio ciklų), kadangi nėra žinomi pagrindiniai parametrai tvirtinimo detalių kokybei ir galiausiai jų reikiamam kiekiui nustatyti.

Tvirtinimo detalė taip pat neturi ir sertifikato, tai kalba tikriausiai eina apie nukopijuotą produktą, kurį statybose teks naudoti be jokios garantijos, kas būtų netinkamu arba netgi pavojingu variantu. Kalbant be užuolankų, tvirtinimo detalės nuo bendros pastato statybų sąmatos sudaro apie 4-6%, bet daugelis nesusimąsto, jog investavus kelis papildomus procentus kokybiškoms tvirtinimo detalėms įsigyti, galima užtikrinti pastato ilgaamžiškumą ilgesniam laikui ir remonto ar renovacijos darbai prasidės kur kas vėliau negu naudojant pigesnius ir neaiškios kilmės analogus. „Pavyzdžiui, galima naudoti tvirtinimo detales iš medžiagos X arba su paviršiaus padengimu X, kurių atsparumas korozijai gali atitikti standartus „Eurokodas 3“ arba „Eurokodas 5“. Tuo pačiu tai gali reikšti atsparumą korozijai tik 3-5 metams, tačiau lydimose dokumentuose projektuotojui arba statytojui apie tai nebus sakoma ir užsakovas apie tai galės net nežinoti. Kokybiškų ir nestandartinių tvirtinimo detalių kaina palyginus su įprastomis tvirtinimo detalėmis gali būtų 30-50% aukštesnė, tačiau palyginus jų techninius parametrus, suprantame, jog remiantis reikiamu detalių kiekiu tam pačiam darbui atlikti, kaina bus labai panaši ar netgi mažesnė. Turint omenyje tvirtinimo detalės montavimo laiką, ilgesnį tarnavimo laiką bei ilgaamžiškesnį estetinį grožį fasadiniams arba stogo darbams, kliento laimėjimas šioje situacijoje bus garantuotas.“, - įvardija Aleksandr Maslenikov. Todėl reikia visada sekti visą gaminio techninę informaciją, reikiamą pakuotės žymėjimą ir reikalauti pateikti atitinkančius reikalavimus sertifikatus.

Neleiskite statytojams keisti projektuotojų numatytus tvirtinimo elementus ar medžiagas! Lietuvoje daug pastatų yra statomi iš plieno arba medienos. Norint parinkti reikiamą standartą, projektuotojas, o vėliau ir statytojas, turi pasirinkti iš kokių medžiagų bus statomas statinys ir, kad jokiu būdu negalima tų medžiagų keisti lengvabūdiškai. „Pavyzdžiui, statinys yra suprojektuotas parinkus plieninę konstrukciją. Tada yra laikomasi standarto „Eurokodas 3“, ir kaip pagrindas yra paimtas atsparumas korozijai pagal standartą EN ISO 12944-2, kur parinkta tinkama aplinkos korozingumo klasė C3. Vėliau genrangovas įvykdo fasado perprojektavimą į medinę konstrukciją, norėdamas pasiūlytį pigesnį variantą. Tačiau ten jau turi būti laikomasi kitokio - „Eurokodas 5“ standarto“, - aiškina Aleksandr Maslenikov. Pasak A. Maslenikov, norint pasiekti tokio paties lygio medžiagos atsparumą įvairiems atmosferiniams poveikiams, turi būti naudojama mediena su giluminiu impregnavimu, kuri kontaktuojant su gaminiais iš paprasto plieno, padengtais cinko sluoksniu, tampa aktyviu korozijos šaltiniu. Tada vietoje ankščiau suplanuotų pigesnių tvirtinimo elementų iš paprasto plieno turi būti naudojamos detalės iš nerūdijančio plieno – tai gali būti statybiniai kampuočiai, ankeriai, varžtai ir t.t. Jis priduria, kad situacija kai tvirtinimo elementams medienai yra taikomi reikalavimai vien tik plieno gaminiams yra nekorektiški. Tvirtinimo detalės medienai turi būti parenkamos kartu pagal Eurokodą 3, kuris nurodo tvirtinimo detalės atsparumą pagal korozingumo klasę plieno gaminiams, ir pagal Eurokodą 5, pagal kurį yra parenkama terpė, kurioje medienos konstrukcijos bus naudojamos – ar oro ir medienos drėgnumas neviršys leistinos normos tam tikrą laiką per metus.

Ant šios nuotraukos yra pastebimas pavojingiausias korozijos tipas, iššauktas tvirtinimo detalėmis – nors ant paties fasado korozijos pėdsakų nesimato, ji gali atnešti nepataisomų nuostolių iš kitos fasado pusės (profilio/ plokštės).

Šis korozijos tipas yra paplitęs gaminiams iš paprasto plieno. Gaminio paviršiaus padengimas gali būti pažeistas naudojant savisriegius metalui. Montavimo metu apsauginis padengimo sluoksnis yra subraižomas ir varžtas pradeda rūdyti iš karto iš kelių pusių.

Tuo tarpų reikalavimai tvirtinimo detalės medžiagai, iš kurios ji pagaminta, ar padengimui pagal šiuos standartus gali skritis, tokiu atveju turi būti parenkamas tvirtinimo elementas, kurio charakteristikos atitinka griežtesnius reikalavimus.  ūsų siūlomų tvirtinimo detalių asortimentą galite rasti tinklapyje .s s.lt Visus jums rūpimus klausimus galite klausti e.paštu lt.in o s sintec.biz arba tele onu +37069924425

Šiame paveiksliuke matome atsparumo korozijai testą padarytą penkių skirtingų gamintojų varžtams iš paprasto plieno, skirtiems “sandwich” tipo plokštėms. Šie varžtai buvo apipurškiami druska 500 valandų bėgyje. Kiekvienos detalės atsparumas korozijai yra gerai matomas. Atkreipkite dėmesį į poveržles, juk labai dažnai atestacija būna gauta tik varžtui, o ne visam tvirtinimo elementui bendrai.

S TAT Y B A

ŽV NUOTAS NAMAS A A

Namo sienas, dengtas žvynus primenančia medžiaga, norisi paliesti daugeliui praeivių. Idėja turėti švarų, šiuolaikišką, lengvai prižiūrimą, akį traukiantį namo stogą ir fasadą Vilniuje gyvenančiam Martynui Matkevičiui pasiteisino. Kartu su architektu pasirinkęs Amerikoje ir Vokietijoje itin populiarias išskirtinės formos fibrocementines plokšteles išorės dangai, jis sukūrė estetišką ir lengvai prižiūrimą būstą. Klasikinę formą papildo ryškios spalvos Prieš penkerius metus, statydamas 222 m2 ploto namą Didžiųjų Gulbinų gyvenvietėje, Vilniuje, M. Matkevičius pasirinko stogą ir fasadą dengti vienodomis fibrocementinėmis plokštelėmis. „Svarstėme du variantus: padengti natūraliu skalūnu arba „Dacora“ plokštelėmis. Pasirinkome plokšteles, nes tuo momentu tai atrodė priimtiniausias variantas tiek kokybės, tiek vizualine, montavimo prasmėmis. Man jis atrodė patikimesnis, prieinamesnis“, – apie savo pasirinkimą kalba patogumą ir estetiką suderinti norėjęs namo savininkas.

Pastatą projektavęs architektas Donatas Žulkus sako, kad nuo pat pradžių nuspręsta stogui ir fasadui naudoti vieną dominuojančią medžiagą. Visi kiti dekoro elementai, pavyzdžiui, maumedžio lentelės, tik geriau padėjo išryškinti plokštelių estetiką. Klasikinę architektūrinę išraišką pagyvino pasirinktos smailiabriaunio rombo formos plokštelės. Įdomesnio fasado norėję namo savininkai, pasak D. Žulkaus, nebijojo ir ryškių spalvų. Juodai mėlyną spalvą pabrėžia akcentu tapę oranžiniai langai. Stogo ir fasado dangos medžiaga namo savininkui pasirodė lengva, tvirta, ilgalaikė, o spalvų, tekstūrų, formų pasirinkimas taip pat neribojo kūrybinės fantazijos. Sukurtas vaizdas kaip magnetas traukia praeivius. Ekologiška, lengvai prižiūrima danga Vardindamas pasirinktos dangos savybes, vilnietis sako atkreipęs dėmesį į tai, kad šios plokštelės yra ekologiškos

– produktas turi sertifikatus, pažyminčius, kad iš pluoštinio cemento gamintoje medžiagoje nėra kenksmingų sveikatai priedų. Ne ką mažiau aktualus ir atsparumas atmosferiniam poveikiui, ugniai, ultravioletiniams spinduliams bei lengva priežiūra. Per penkerius metus, kiek stovi namas, jo stogas ir fasadas nenubluko, neapaugo samanomis. Galvojant apie būsimą namo priežiūrą, šeimai taip pat buvo svarbu, kad plokštelės nepraleistų šilumos, garso. Nors karštą dieną, pridėjus ranką prie tamsios sienos, galima jausti, kad ši gerokai įkaitusi, fasadas yra vėdinamas. „Jos natūraliai atvėsta vasarą ir sušyla žiemą, prišildo namus per sieną tiek, kiek reikia“, – paaiškina M. Matkevičius. „Dirbu su klientais iš Amerikos, ten dabar 90% fasadų gyvenamuosiuose, komerciniuose ir kitokios paskirties pastatuose yra dengti fibrocementinėmis plokštėmis, nes jos mažai įgeria drėgmės,yra ilgalaikės, su jomis lengva dirbti, lengvai plaunamos.Čia požiūris paprastesnis, medžiaga turi tarnauti žmogui, o ne žmogus medžiagai“, – savo patirtimi dalijasi architektas D. Žulkus. Išbandė amerikiečiai, pamėgo lietuviai Amerikiečiai fibrocementines plokšteles renkasi ne vien dėl estetikos. Ši medžiaga standartizuota, lengva tiksliai projektuoti fasadą, angas, tiksliai išdėlioti įpjovimus – taip sukuriamas fasadas su idealiomis linijomis. Savo

namo statyba aktyviai domėjęsis M. Matkevičius sako, kad stogo ir fasado dengimo darbai neužtruko ilgai, jų netrikdė net žiemos speigas ar sniegas. Jis patartų rinktis tokius specialistus, kurie jau yra dirbę su panašia medžiaga ir žino, kaip montuoti teisingai. Lengva montuoti, kai moki Fibrocementinė plokštelė, arba čerpelė, turi tris pagrindinius tvirtinimus: dvi vinutes ir varinę spraudę. Norint teisingai jas sumontuoti, pirmiausia reikia atidžiai paruošti pagrindą plokštelėms prikalti – grebėstavimą, bei tiksliai susižymėti plokštelių viršutinių ir apatinių smailių vietas. Plokštelė tvirtinama dviem vinutėmis ties centru ir apatine spraude, užspaudžiančia jos apatinę dalį. Spraudė turi būti užspaudžiama tiksliai, kad plokštelė nebarškėtų, po ja nepatektų drėgmės, nepūstų vėjas. Beje, varinės spraudės fasadui ar stogui suteikia ir estetinį akcentą. „Montuodami „Dacora“ plokšteles, prie lango dalies jas dažniausiai stengiamės apipavidalinti skardos elementais, kartais medžiu, bet dažniausiai siūlome rinktis „Cedral“ lentą, kuri savo tekstūra ir sudėtimi yra visiškai tokia pati kaip plokštelė“, – apie plokštelių montavimą sako „Vilniaus statybų paslaugų grupės“ statybos darbų vadovas Židrūnas Malinauskas. 

INŽINERIJA

R vietose. Bet ar iš ti rų ų m n s turi dirbti? A

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias robotines gamyklas, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką. Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos. „Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet, geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“ – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus? Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.

INŽINERIJA

Kita vertus – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, o piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti. Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų? Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų. Ir kuo toliau, tuo mažiau reikia nekvalifikuotos darbo jėgos, nes ji lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų. Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų pa-

duoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškasis kontaktas, supratimas, užuojauta. Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, t. y. iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo siekti bus gerokai sunkiau. Taigi visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.

Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus.

Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje? Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris

padėtų prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtajai pramonės revoliucijai yra esminis. Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelius, papildomas pamokas, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgy-

INŽINERIJA

tų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis. Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste? Svarbu paminėti, kad egzistuoja du ketvirtosios pramonės revoliucijos aspektai: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai naudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, tada mes visiškai atsiliksime. Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai nauja, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė. 

EKSPERTO ZONA

OMIN KAS VILEIKIS

irektorius

, A „ o eta“

st t ų

rtn ris

Mokslo inovacijų įtaka darbų pobūdžiui – natūralus evoliucijos reiškinys. Dažni nuogąstavimai, kad robotų technika darbo vietose pakeis žmogiškąją darbo jėgą ir paliks žmones be darbo yra grįsta baime – tokia pat, kokią jautė visuomenė prieš kelis šimtus metų, išgyvenusi pramonės perversmą, kai mašinos ėmė keisti darbininkus. Kasmet modernėjanti technika atsirado fabrikuose, žemės ūkyje, statybose – žmonių gyvenimo kokybė, vidutinis amžius ir kt. išaugo kelis ar net keliolika kartų. Tad kodėl bijome robotų? Robotų technika – inovatyvesnė jau egzistuojančių mašinų versija, galinčių perimti iš žmonių pavojingus ar rutininius darbus, kuriems nereikia jokios kvalifikacijos. Pasaulio statybos industrija pamažu prisijaukina vieną moderniausių robotų technikos kūrinių – dronus, tačiau Lietuvoje jie dar nėra plačiai naudojami statybos darbams. Vis dėlto jų pritaikymo galimybės – didelės. Pavyzdžiui, dar turint tik tuščią žemės sklypą, jį galima nufotografuoti dronu ir padaryti sklypo reljefo 3D modelį. Tai palengvina architektų darbą, ne tik braižant naujų statinių projektus, bet ir apskaičiuojant sąmatą. Vykstant statyboms, naudojantis dronu, galima lengvai kontroliuoti žmogiškuosius išteklius. Oro robotai taip pat gali būti naudojami pastatų būklei inspektuoti, ypač ten, kur tokia veikla gali būti pavojinga žmonių sveikatai ar net gyvybei, pavyzdžiui, inspektuojant labai aukštus pastatus. Šiuo metu pasaulyje paplitusi praktika naudoti droną visuose statybų etapuose - taip vadinamas BIM modelis: su dronu apžiūrima, nufilmuojama vietovė prieš statybas, sudaromas jos 3D modelis, dokumentuojamas statybų procesas, iš oro stebima statybų aikštelė, identifikuojamos galimos grėsmės, numatomi statybinių darbų žingsniai ir galiausiai pastatyto pastato inspektavimas, tolimesnė jo priežiūra. Tas pats modelis gali būti pritaikytas ne tik pastatų statybose, bet ir kelių tiesime, inžinerinių objektų statybose, kultūrinio paveldo priežiūrai ar dokumentavimui. Universalus ir lengvas valdymas Dronai statybos darbus palengvina sumažindami laiko ir žmogiškąsias sąnaudas. Siekiant įvertinti darbuotojų užimtumą ir

darbo našumą, užtenka pakelti droną ir įjungti realiojo laiko vaizdo matymą. Visi darbo tvarkos pažeidimai bus užfiksuoti filmuotoje medžiagoje su tikslia data ir laiku. Beje, šią praktiką vis labiau taiko ne tik statybų darbų vykdytojai, bet ir darbo inspekcija. Jau minėtas objektų inspektavimas, naudojant oro robotus, taip pat atliekamas sparčiai ir saugiai. Norint apžiūrėti stogą ar tilto konstrukciją, anksčiau reikėdavo samdyti aukštalipį, dabar galima pakelti droną ir sugaišti vos 30 min., užuot tam skyrus dieną ar dvi. Inspektavimo su dronu procesas – paprastas. Dronas pakeliamas ir jį valdantis žmogus iš gana arti nufilmuoja stogą, sienas, konstrukcijas, esant sudėtingesnėms situacijoms, galima pasitelkti iki keliolikos kartų artinančias kameras. Tai sumažina nelaimingų atsitikimų galimybę, laiko ir pinigų sąnaudas. Filmuota medžiaga yra itin aukštos kokybės ir didelės raiškos, todėl tiksliai galima matyti, ką ir kurioje vietoje reikia taisyti, taip pat, pasididinus nuotraukas, galima neskubant ir itin atidžiai išsinagrinėti stogo ar sienos būklę. Tinkamo drono pasirinkimas Tinkamą droną geriausiai padės išsirinkti specializuoti dronų pardavėjai. Savo srities profesionalai visada klientui pasiūlo būtent tokį droną, kuris geriausiai atitinka jo poreikius. Mūsų tikslas – pirmiausia išsiaiškinti kliento poreikius ir tik tada rekomenduoti ir parduoti oro robotą. Dronų rinka nuolat kinta ir auga. Žinoma, dronų potencialo ribos kažkur yra, tačiau kol kas jos nematomos. Technologija tobulėja dideliais žingsniais - dronų rinkoje kas kelis mėnesius pristatomi vis nauji ar patobulinti sprendimai, todėl sunku nuspėti, kokios naujos pritaikymo galimybės bus po penkerių ar tuo labiau 20 metų.Tačiau akivaizdu tai, kad dronai tampa kasdieniu įrankiu, palengvinančiu darbus, taupančiu laiką ir išlaidas. 

INFRASTRUKTŪRA

K Lietuvos deimantas

Kelmės miestelis gražus gamta, išsiskiria įdomiu reljefu ir išplėtotu kaimo turizmu, tačiau, kaip ir dauguma mažų Lietuvos miestelių, traukiasi dėl darbo vietų stokos ir miesto plėtros strategijos nebuvimo. ID O A O I - A I DOKA KEL IED A KO A CHI EK A - A D E

Kelmė – Lietuvos širdyje Kelmė yra šalies vakarų regiono geografiniame centre, t. y. netoli pagrindinių magistralių, jungiančių Vilnių ir Klaipėdą, Šiaulius ir Tauragę. Taip pat Kelmė yra gana arti pasienio su Latvija ir Rusija, pro Kelme vykstama, važiuojant iš Rygos į Kaliningradą. Tad ši vietovė – savotiška kryžkelė, turinti didelį potencialą suburti žmones iš

100

LE KOV

visos Lietuvos bei užsienio. Kelmės miestas liečiasi su A12 magistrale, kuri užtikrina susisiekimą su pagrindiniais Lietuvos didmiesčiais ir užsienio miestais. Be to, tai, kad miestas nedidelis ir turi dvi pagrindines gatves, sudarančias kryžkelę miesto centre, suteikia galimybę greitai ir aiškiai judėti. „Baltic Architects Group“ vadovo ir „Lietuvos miestai –

raktas į ateitį“ idėjos autoriaus architekto inžinieriaus Marijaus Surdoko teigimu, maži miestai turi teisę augti ir klestėti. Strategiškai išnaudojus Kelmės miesto vietą ir susiejus ją su vietiniais kaimo turizmo objektais bei unikalia gamta, miestelis galėtų tapti traukos centru, konferencijų ir nestandartinių gamtos, maisto, ekologijos, sveikatos ar muzikos festivalių rengimo vieta. Esamas išsidėstymas užtikrina visas plėtros galimybes. Kelmės veido keitimas Centrinė miestelio dalis gausi individualių namų, stipriai apribojančių galimybę integruoti naujus elementus ir ją plėtoti, nesukeliant konfrontacijos su miesto gyventojais. Tačiau miestelio aplinka turi gamtinį potencialą ir užtektinai laisvo ploto, kad būtų įmanoma siekti realizuoti naujus architektūrinius projektus. Nagrinėjama teritorija turi gerus gamtinius ryšius. Per ją teka upė, kuri teritorijos centre formuoja tvenkinį, suteikiantį galimybę įrengti skirtingo tipo vandens sporto užsiėmimų. Taip pat teritorija turi gamtinį kanalą, jungiantį su miesto centru. Jis leidžia įkurti alėją, siejančią projektuojamą parką su miesto centrine dalimi, bei toliau plėsti parką į priešingą pusę, jei tam atsirastų poreikis. Gamtos ir gyvenimo ciklas Esminis projekto migracijos koridorius yra „Kelmės žiedas“. Jis simbolizuoja vienybę bei skirtingų renginių jungtį į vieną sistemą. Taip pat jis užtikrina greitą susisiekimą su pagrindiniais komplekso objektais, funkcionuoja kaip vizualinis orientyras, gali veikti kaip turgaus alėja, kurioje rengiamos skirtingo tipo mugės ir festivaliai. Uždara rato sistema leidžia lengvai judėti tiek miestelio gyventojams, tiek komplekso lankytojams.

Parko judėjimo aiškumą užtikrina vizualiniai kanalai. Jie leidžia sistemiškai suvokti tiek patį kompleksą, tiek judėjimą jame. Ateinant nuo miesto dalies, atsiveria viso komplekso vaizdas, o nuo atvažiavimo į miestą tilto pusės matomas bendruomenės centras, pridengiantis triukšmingą sovietmečio daugiabučių frontą ir ateityje galintis tapti miesto vizitine kortele. Priekiniame miesto krante pastačius bendruomenės centrą ir suformavus miesto aikštę, būtų galima užpildyti laisvą užstatymo nišą, suformuoti aiškią liniją tarp urbanizuotos ir gamtines teritorijų. Parko architektūra plečiama atsispiriant nuo parką supančio upės vingio. Pagrindiniai komplekso objektai savo architektūra atkartoja upės dinamiką, judėjimą ir uždarą gamtos bei gyvenimo ciklą, sinergiją. Kelmės projekto planuose – informacinis centras, naudojamas ir kaip kavinė, o už jo – vaikų priežiūros centras. Numatomas jaunimo centras projektuojamas kaip amžinai judantis kalnas, kurio viduryje sukuriamas privatus kiemelis. Taip pat jame būtų nestandartinių dinamiškų erdvių, lengvai pritaikomų skirtingo tipo veikloms. Amfiteatras projektuojamas kaip pagrindinis parko objektas, kurio apatinė dalis tampa funkcionalia erdve, skirta renginiams. Centrinėje parko vietoje taip pat numatoma ramybės sala, kurioje būtų gera atsipalaiduoti. Paplūdimio zonoje numatoma speciali uždara maudymosi zona vaikams bei medinė terasa su stogu rekreacijai. Numatyta ir daugiau inovatyvių architektūrinių bei urbanistinių sprendimų, skatinančių veržtis į priekį ir siekti sėkmę nešančio progreso. „Juk, tik siekdami įgyvendinti naujas vizijas, galime priimti drąsius ir veržlius sprendimus, skatinančius tolygų ir augantį ėjimą į ateitį“, – apie miestų progreso būtinybę sako architektas M. Surdokas. 

101

INFRASTRUKTŪRA

V r mi n i s r n s

tul in n ių tų s r il r i n s s ing s rin s Vi tn m .

Tvirti delnai tiltą iškėlę iki 1 400 m virš jūros lygio aukščio

102

Aukštutinėje Da Nango kalnų dalyje suformuotas ir auksiniu pavadintas 150 m besidriekiantis tiltas stebina visą pasaulį – jį laiko dvi akmeninės rankos. Milžiniškų rankų pora primena apie amžių, senovę ir tradicijas. Unikalus statinys padalytas į aštuonias ribas, o jo kraštus puošia Lobelia Chrysanthemum gėlių linija. Tvirti delnai, tiltą iškėlę iki 1 400 m virš jūros lygio aukščio, kuria iliuzi-

ją, kad tiltas slapstosi virš Da Nango vietovės kabančiuose debesyse. Pasak „The Spaces“, šis statinys yra 2 mlrd. dolerių vertės projekto, skirto sutelkti turistus į šį regioną, dalis. Nors joks architektas nebuvo susietas su projektu, ankstesni auksinio tilto projekto planai, kaip teigiama, pateikti studijos „TA Landscape Architecture“.

103

Statybinės apdailos medžiagos

VIDAUS PALANGĖS

* Sveiki namai – pagamintos be žalingų medžiagų. * Itin kokybiškos, iš stipriai suspaustų medžio drožlių. * Pritaikoma bet kokiame interjere, ilgalaikiška, atsparu drėgmei, karščiui, smūgiams, daugiau nei 100 spalvų.

* Dienos šviesa erdvėje net be langų, tinka vietoje stoglangių, skirta taupyti elektros energiją. * Skleidžia dienos šviesą per ant stogo esančią movą ir specialų lęšį. Šviesos tuneliu nukreipia natūralią šviesą į patalpą. * Modernu, ilgalaikiška, stilinga.

s fo dard r Buildi an n St

Antiterror um ism im in

-010-01 DoD C4 M UF

* Geriausios medžio savybės ir plastiko patvarumas. * Unikali gamybos technologija – medžio dulkės, sumaišytos su plastiko granulėmis. * Estetiška, ilgalaikiška, paprasta, atsparu aplinkos poveikiui, nereikia daug priežiūros.

NATŪRALAUS APŠVIETIMO SISTEMOS

KOMPOZITINĖS FASADŲ IR TERASŲ DANGOS

www.ejotra.lt

ejt@ejt.lt Tel. (+370 5) 2 649 060 Faks (+370 5) 2 649 061 Kirtimų g. 11 A, Vilnius

520 West 28th, Niujorkas WICONA elementinio fasado sistema

YEARS since 1948

Mob. nr.: +370 652 26830,

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2018 I NR. 8

„Jei NORI , kad pasisektų, „Visata neskiria, ar tikslai privalai kelyje pats KURTI dideli, ar savo maži, ji tik reaguoja į palankias galimybes.“ ir ryžtą.“ John B. Gough

jausmus - Peggy McColl

Apsilankykite

IRIS

ir įgyvendinkite savo svajonių interjero idėjas „Aš žymiai su 5

mieliau dirbsiu žmonėmis, kurie tiki tuo, ką daro, nei su 500, kurie nemato tame prasmės.“

- Patrick Dixon