Išmanusis miestas“. Pokyčiai jau visai čia pat

ANYKŠČIAI

Anykščiai – miestas, kupinas kultūros

Anykščių rajonas plyti šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, Utenos apskrityje. Jis vienas didžiausių Lietuvos Respublikoje – plotas siekia 1 765 kv. kilometrų. Anykščių rajonas ribojasi su Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Utenos, Molėtų, Ukmergės rajonais, o per jį teka ilgiausia upė Lietuvos teritorijoje – Šventoji. Miškų žaluma užburiančiame krašte puikiai išvystytas kultūrinis turizmas, o nuostabi gamta kūrybai įkvėpė ne vieną Lietuvos rašytoją.

Anykščius galima apibrėžti ne kaip vietą ar teritoriją, bet kaip išskirtinį kultūros per gamtą fenomeno reiškinį, įkvėpimo žemę. Tai išskirtinė Lietuvos kultūros vietovė, kurioje per du šimtmečius koncentravosi unikalūs gamtos, istorijos, kultūros ir meno ženklai: XX a. viduryje ypatingi gamtos paminklai – Puntukas, Piliakalnis (Liudiškių smėlio kalva) tapo ir asmeniniais memorialais. Jais įamžinti lakūnai Darius ir Girėnas bei rašytojas Jonas Biliūnas. Taip šie gamtos ženklai tapo ir kultūros simboliais, o unikalūs Anykštijos gamtovaizdžiai – Lietuvos kultūros sielovaizdžiais.

Dirbdama Anykščių rajono žmonių labui, savivaldybės administracija taiko darnios plėtros principą. Jis išlieka labai svarbiu aspektu ir dalyvaujant projekte „Išmanusis miestas VII“. Savivaldybė, dalyvaudama projekte, įžvelgia puikių galimybių bendradarbiauti su kitomis Lietuvos rajonų savivaldybėmis, informuoti visuomenę apie savo planus ir ateities vizijas. Taip pat tikisi profesionalių vystymo konceptų pateiktoms teritorijoms, nori matyti estetinius teritorijų pokyčius, o jiems įvykus – ir naujų investicijų pritraukimą. ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ meras Sigutis Obelevičius

Kadangi Anykščių r. savivaldybė „Išmaniajame mieste“ dalyvauja jau ne pirmus metus, ji turėjo galimybę įžvelgti naują potencialą esamoms teritorijoms. Stebint projekto vystymą ir kitų savivaldybių lūkesčius bei gautus rezultatus, vieningai nutarta, kad šis projektas – geriausias būdas tobulėti vystant pasirinktas teritorijas. Tai ypač palankus pasirinkimas, kai vietos yra apleistos, jas reikia smulkiai išanalizuoti, sugeneruoti išskirtines idėjas ir jas paversti vizualiomis. Pasitelkus išmanius, inovatyvius sprendimus ir bendradarbiavimą su kitomis savivaldybėmis, projekto rezultatai džiugina dar labiau. Šiais metais „Išmaniajame mieste“ dalyvauja trys labai svarbios ir be galo skirtingos teritorijos. Ir savo paskirtimi, ir geografine padėtimi. Pokyčių laukia šios teritorijos: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus teritorija, Anykščių centrinė turgavietė, labai apleista senoji Anykščių ligoninė, senoji Anykščių gaisrinė prie Šventosios upės ir pačioje miesto širdyje, prie Šv. Mato evangelisto Anykščių bažnyčios įsikūrusi teritorija.

Anykščių miesto ateities vizija – sukurti sveiko, ambicingų tikslų Anykščių miesto modelį: geros architektūros, teisingos urbanistikos, humaniškų miesto žaliųjų jungčių urbanistiniame audinyje, išskirtinių parkų, nepatrauklių objektų konversijos į kultūrinę funkciją, smulkiojo verslo, orientuoto į ekologiją, miesto modelį.

Ignalina – ne tik poilsiui, bet ir verslui

Ignalina – tai tyros gamtos, ramybės ir poilsio uostas, kartu su Strigailiškio ir Palūšės vietovėmis turintis kurortinės teritorijos statusą. Šis ežerų kraštas yra tarsi neatrasta sala, slepianti didelį potencialą: dar vis neišnaudotas galimybes, perspektyvas ir vidinę jėgą, kuriai būtinas veržlus postūmis.

Ignalinos rajono savivaldybės tikslas – suaktyvinti naujų darbo vietų kūrimą, verslo plėtrą, investicijų pritraukimą į Ignalinos rajoną. Ignalinos miestui siekiant kurorto statuso, ieškoma investuotojų kurti poilsio, pramogų, turizmo bei sanatorinėms paslaugoms. Savivaldybė suinteresuota, kad Ignaliną garsintų ne tik gamta, ramus poilsis, turizmas, bet ir kultūros, sporto renginiai, kurie pritrauktų daugiau dalyvių, žiūrovų ir investuotojų, pasirengusių gerinti infrastruktūrą, mažinti sezoniškumą ir teikti kokybiškas paslaugas visus metus. Prie projekto „Išmanusis miestas“ šiemet prisijungėme įvertinę kitų savivaldybių patirtį, taip pat šio projekto populiarumą ir teikiamą naudą.

Ignalinos rajono savivaldybė, dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas VII“, viliasi naujo žvilgsnio bei drąsių idėjų Ignalinai ir yra nusiteikusi jas įgyvendinti, todėl laukia ekonomiškai pagrįstų ir realiai įgyvendinamų projektinių pasiūlymų, atspindinčių miesto poreikius.

Bene didžiausias iššūkis, su kuriuo šiais metais susidūrė savivaldybė (kaip ir visa šalis), yra visą pasaulį apėmusi pandemija.

Kitąmet Ignalinos miesto laukia svarbus įvykis – 155-asis gimtadienis.

Projekto dalyvius kviečiame generuoti idėjas trijose vaizdingose Ignalinos miesto teritorijose, esančiose netoli ežerų ir laukiančiose jaunųjų kūrėjų bei profesionalų minties ir prisilietimo.

Pirmojoje teritorijoje, esančioje prie Gavio ir Gavaičio ežerų, projekto dalyvių prašome, įvertinus visos rekreacinės teritorijos kontekstą, parengti buvusio gamybinio ir administracinio pastato rekonstrukcijos arba naujos statybos

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖ meras Justas Rasikas

(esamą nugriaunant) projektinį pasiūlymą ir parengti gretimybių funkcinio bei erdvinio suplanavimo koncepciją (pageidautini sanatorinio gydymo kompleksas ir intelektinės veiklos biurų kompleksas sveikoje aplinkoje).

Antroji teritorija – prie Paplovinio ežero esanti didelio rekreacinio potencialo vietovė – intensyviai lankoma, fotografuojama ir publikuojama internete, todėl yra svarbi miesto įvaizdžio dalis. Teritorija patraukli tuo, kad kraštovaizdžio sutvarkymo idėjų tikimės ne tik sausumoje, bet ir vandenyje (tilto rekonstravimo pasiūlymai, ežero salos ir užpelkėjusios dalies funkciniai ir erdviniai bei kraštovaizdžio sutvarkymo sprendiniai).

Trečioji teritorija – Lietuvos žiemos sporto centras su gretimybėmis. Savivaldybė daug dirba siekdama aktyvinti ir išplėsti Lietuvos žiemos sporto centro veiklą. Šis puikioje vietoje esantis objektas yra gana probleminis, bet turi ir dideles perspektyvas. Iš projekto dalyvių tikimės pasiūlymų Lietuvos žiemos sporto centro komplekso probleminiams aspektams išspręsti ir papildomos funkcijos idėjos, kad centras galėtų gyvuoti ir vasarą.

Visos projektui pasiūlytos teritorijos reikšmingos miesto ateičiai. Ateities Ignaliną matome įgijusią kurorto statusą, teikiančią poilsio ir sveikatingumo paslaugas, garsinamą ne tik ežerų, vaizdingo kraštovaizdžio, ramaus poilsio, turizmo, bet ir visus metus veikiančio Lietuvos žiemos sporto centro. Tikime, kad projekto „Išmanusis miestas VII“ dalyvių idėjos ir jų vizualizavimas Ignaliną pavers patrauklesne investuoti, kurti verslą bei naujas darbo vietas sveikoje aplinkoje, paskatins čia poilsiauti, sportuoti, gyventi ir pritrauks daugiau jaunimo.

KAUNO RAJONAS

Kauno rajonas – unikali vietovė kokybiškam gyvenimui

Kauno rajone gyvena išskirtinė bendruomenė, todėl savivaldybei jau beveik dešimtmetį (nuo 2011 m.) pavyksta išsilaikyti pirmosiose vietose tarp 54 ne miesto savivaldybių. Kol visa Lietuva išgyvena dėl gyventojų mažėjimo ir tuštėjančių vaikų ugdymo įstaigų, Kauno rajonas džiaugiasi kasmet augančiais skaičiais. Daugiausia dėmesio rajone skiriama naujų ugdymo įstaigų kūrimui ir, kelių, stadionų, parkų, dviračių takų statybai. Tai leidžia užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Kauno rajono savivaldybė tikisi, kad „Išmanusis miestas VII“ suburs geriausius architektūros, urbanistikos, inžinerijos, statybos profesionalus ir jaunuosius architektus, kurie atkreips dėmesį į išskirtinę savivaldybės kurortinę teritoriją, pasiūlys įvairių idėjų, minčių ir vizijų dėl šios unikalios vietovės darnaus įveiklinimo bei tolesnio darnaus vystymo.

Jau kurį laiką Kauno rajone vyksta sparti urbanizacija, atverianti kelią naujoms idėjoms generuoti, teritorijoms planuoti ir įsisavinti, bet taip pat kelianti ir nemenkų iššūkių. Šie metai dėl pavasarį skelbto karantino yra unikalūs ir tuo, kad Kauno rajono gyventojai bei rajono svečiai „atrado“ gamtą. KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖ meras Valerijus Makūnas

Be to, šių metų pradžioje pasirašėme sutartį su rengėjais dėl Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių keitimo, todėl „Išmaniojo mieto VII“ kūrėjams yra unikali galimybė kurti, o savivaldybei – sudėlioti bendrojo plano sprendinius taip, kad geriausiems projektams būtų atvertos galimybės juos realizuoti.

Projekto dalyviams siūlome rinktis tris teritorijas, esančias Kauno rajono savivaldybės kurortinėje teritorijoje (Kačerginės, Zapyškio ir Kulautuvos miestelių dalys). Šios vietovės patenka į didelės ir vidutinės potvynių rizikos tikimybės ribas, todėl kol kas yra neurbanizuotos, o jų gamtos potencialas neišnaudotas. Reikia išanalizuoti ir numatyti teritorijos naudojimo, vystymo, viešųjų erdvių sutvarkymo, pritaikymo visuomenės poreikiams galimybes.

Savivaldybė savo rajoną mato kaip unikalią vietovę kokybiškam gyvenimui, socialiai atsakingam verslui vystyti, žemės ūkio veiklai plėtoti, kartu išsaugant gamtą, draustinius, regioninius parkus ir čia esantį kultūros paveldą. Taip pat pabrėžiamas savivaldybės siekis įgyvendinti darnios plėtros principus.

MARIJAMPOLĖ

Inovatyvios Marijampolės vystymo idėjos

Marijampolės savivaldybė yra vieta, kurioje gera gyventi, dirbti ir kurti savo ateitį. Marijampolė kone visoje Lietuvoje žinoma dėl savo nuostabiai gražių parkų, kuriuos mėgsta gyventojai ir kuriuos išdidžiai rodome svečiams bei turistams. Šiame mieste įdiegtos vienos moderniausių saugumo kamerų leidžia jaustis saugiai ir gyventojams, ir atvykusiesiems. Stiprios įmonės, sėkmingai sukurta ir visiškai užimta Marijampolės laisvoji ekonominė zona, kuriamos naujos darbo vietos, progresyvus viešasis sektorius, jauki aplinka, patogi infrastruktūra, dėmesys švietimui ir kultūrai leido Marijampolei tapti vieta, kurią pirmajam būstui renkasi daugiausia jaunų šeimų. Turtinga istorija, patrauklios lankytinos vietos ir aktyvi komunikacija pavertė Marijampolę viena patraukliausių turistinių vietovių. Tai byloja ir kasmet augantys miesto svečių srautai.

Mintis dalyvauti projekte kilo dar praėjusiais metais, kai mūsų savivaldybė nusprendė skelbti daugiafunkcės arenos projekto konkursą. Parenkant žemės sklypą arenos statybai miesto pakraštyje, įžvelgtos galimybės dėl gretimos laisvos valstybinės žemės įveiklinimo ir urbanizacijos. Tačiau tam reikėjo numatyti vizijas ir galimas plėtros kryptis. Prie projekto prisijungėme šiemet, nes jau tiksliai žinojome, kurias teritorijas norime pateikti jauniesiems kūrėjams bei šios srities specialistams ir kokių pasiūlymų tikimės.

Dalyvaudami projekte „Išmanusis miestas VII“, tikimės inovatyvių idėjų mūsų pasiūlytoms teritorijoms tvarkyti ir vystyti. Marijampolės savivaldybės misija – užtikrinti gyventojams geresnį, saugesnį bei jaukesnį gyvenimą, tenkinant bendruomenės poreikius ir interesus, todėl viešųjų erdvių pritaikymas šiandieniniams visuomenės poreikiams ypač aktualus. Pandemijos akivaizdoje apribojus žmonių judėjimą, pasaulinė situacija pastūmėjo mūsų savivaldybę atkreipti dėmesį į galimas miesto traukos vietas. Todėl pasirinktos didelį potencialą turinčios teritorijos, kurios galėtų tapti labai įdomios ir idealiai tinkančios žmonių kasdienių ir laisvalaikio poreikių tenkinimo erdvėmis.

Marijampolės savivaldybės 2019–2023 m. veiklos prioritetuose numatytas titaniškas tikslas – pastatyti daugiafunkcę areną. Atsižvelgiant į tai, svarbiausia mūsų pateikta teritorija yra neurbanizuota žemė greta numatomos arenos sklypo. Šios teritorijos galimai urbanizacijai ir plėtrai tikimės daugiausia projekto „Išmanusis miestas VII“ dalyvių darbų. Kitos pasiūlytos teritorijos yra ne mažiau svarbios mūsų miestui. Tai Marių sala su prieigomis, J. Basanavičiaus aikštė ir Kvietiškio dvaro sodybos vandentiekio bokštas.

Kiekvienais metais įgyvendiname keliasdešimt infrastruktūrinių projektų, keičiančių Marijampolės veidą. Kiekvienas iš jų pasirenkamas neatsitiktinai – mes kuriame jaukią, žalią ir gyvą Marijampolę. Būtent tokią ją matome dabar ir ateityje.

Jaukumo suteikia patogi aplinka, sutvarkyta susisiekimo infrastruktūra, patrauklios viešosios erdvės. Žalias oazes kuriame tvarkydami parkus ir žaliąsias zonas taip, kad kiekvienam čia atėjusiam būtų malonu leisti laiką.

Gyvumą kuriame tobulindami įstaigų darbą, pritraukdami investicijas, kurios turi tiesioginės įtakos darbo vietų kūrimui. Taip pat remdami kultūros projektus, įveiklinančius viešąsias erdves, o svarbiausia – skirdami daug dėmesio švietimui, kad jaunoji karta mėgtų savo namus ir kurtų ateities Marijampolę.

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖ meras Povilas Isoda

PALANGA

Palanga – modernus ir ekologiškas ateities kurortas

Palanga – didžiausias Lietuvos kurortas, vystantis pagrindines strategines kryptis: kultūrą, sportą, sveikatinimą. Tai populiariausia turistinė kryptis ir tarp lietuvių, ir tarp aplinkinių užsienio šalių keliautojų – praėjusiais metais kurorte apsilankė per 1,2 mln. turistų. Be to, tai vienintelis kurortas Lietuvoje, turintis tarptautinį oro uostą, kuris kasmet plėtoja kelionių krypčių geografiją, o šiuo metu vykdo rekonstrukcijos darbus.

Pagrindiniai pastaraisiais metais sprendžiami kurorto prioritetai yra susiję su infrastruktūros plėtra, pritaikymu miesto sezoniškumui mažinti, t. y. statomi, restauruojami ar rekonstruojami uždari sporto, kultūros objektai, leidžiantys teikti paslaugas miesto gyventojams ir svečiams visus metus, pavyzdžiui, Palangos baseinas, sporto arena, koncertų salė ir kt. Itin puoselėjami ir kurorto kultūros paveldo objektai: Gintaro muziejus, Palangos kurorto muziejus, Palangos kurhauzas, Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios apžvalgos aikštelė. Jie restauruoti ir pritaikyti bendruomenės bei miesto svečių reikmėms.

Palanga daug dėmesio skiria miesto viešosioms erdvėms, gyvenamajai aplinkai. Tvarkant atskiras miesto teritorijas, siekiama ne tik kokybės, modernumo bei estetikos, bet ir profesionalaus požiūrio į bendrą visumą, kad atnaujinti objektai darniai įsilietų į juos supančią aplinką. Tikimės, kad, vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, bus parengta teritorijos vystymo koncepcija bei pasiūlyti profesionalūs sprendimai, numatant aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas, tvarkant infrastruktūrą, krantines, įrengiant dviračių bei pėsčiųjų takus.

Profesionalūs, inovatyvūs bei netradiciniai mažosios architektūros formų (suoliukų, apšvietimo, šiukšliadėžių, pergolių, pavėsinių ir kt.) sprendimai, takų dangų spalvų bei faktūros dermė, įvairių tiltų (pėsčiųjų ir dviračių, tik pėsčiųjų, „beždžionių“), o galbūt ir regyklos apžvalgos bokšto įrengimas neabejotinai suteiktų originalumo, pagražintų kurorto viešąsias erdves bei miestą padarytų dar jaukesnį, patrauklesnį vietos gyventojams ir svečiams. Kurortui ne mažiau svarbus yra inovatyvus bei profesionalus požiūris kuriant kraštovaizdį, „sluoksniuotas“ terasas, želdynus bei gėlynus. Siekiame, kad kurortas būtų patrauklus, moderPALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ meras Šarūnas Vaitkus

nus bei ekologiškas, o kartu išsiskirtų iš kitų miestų inovatyviais bei profesionaliais sprendimais. Tokių pasiūlymų tikimės sulaukti dalyvaudami šiame projekte.

Palanga labai rūpinasi ir grafų Tiškevičių paveldo išsaugojimu. Šių metų spalio 17 d. visuomenei duris atvers restauruota medinė Palangos kurhauzo dalis. Miesto centre esantis pastatas kurorto simboliu vadinamas neatsitiktinai – nuo jo prasidėjo Palangos, kaip kurorto, plėtra. Tai vienas svarbiausių veiksnių, kodėl pastatas sulaukia tokio didelio dėmesio ne tik iš vietos gyventojų, bet ir miesto svečių. Link jo veda ir vasariška J. Basanavičiaus gatvė, ir retro stiliumi alsuojanti Grafų Tiškevičių alėja. Greta – ir viena pagrindinių miesto gatvių – Vytauto g., kuri jau nebeatitinka šiandien moderniam kurortui keliamų reikalavimų.

Dalyvaudami projekte tikimės sulaukti inovatyvių bei modernių Vytauto gatvės atkarpos nuo Druskininkų g. iki S. Dariaus ir S. Girėno g. sutvarkymo sprendimų.

Kuriant modernaus bei ekologiško kurorto veidą, ne mažiau svarbu ir per Palangą bei Šventąją tekančių upių – Rąžės bei Šventosios – krantinių sutvarkymas. Tikimės, kad, įgyvendinus pasiūlymus, šiuo metu nereprezentatyvios šių upių krantinės taps patrauklios visuomenei ir bus mėgstama pasivaikščiojimų, laisvalaikio praleidimo vieta.

Palangos vizija ateičiai – modernus, ekologiškas kurortas, kuriame gera gyventi ir ilsėtis. Čia daug dėmesio skiriama ne tik miesto viešosioms erdvėms, infrastruktūrai, bet ir kurortą įkūrusių grafų Tiškevičių paveldui, kultūros objektams, senosioms kurorto viloms. Kurorto vizitinė kortelė – išpuoselėti, zonomis suskirstyti, įvairių pomėgių poilsiautojams skirti paplūdimiai, sutvarkytos viešosios miesto erdvės – aikštės, skverai, taip pat sutvarkyta miesto infrastruktūra, ekologiškas viešasis transportas. Palanga yra ir miestas-parkas, kuriame saugomi želdiniai, medžiai, o ypač pušys. Pajūrio oras, pušynai – tai gamtinės sąlygos, padedančios gerinti sveikatą jau vien vaikštant po kurortą. Kad sveikatinimosi ir sporto galimybės kurorte būtų dar patrauklesnės, itin rūpinamasi sporto ir sveikatinimo objektais. Plėtojamas dviračių takų tinklas, daug dėmesio skiriama bėgimo bei pėsčiųjų takams. Kad gyventojai ir kurorto svečiai kuo daugiau laiko praleistų gamtoje, puoselėjami ir miesto parkai (skirti ir ramiam poilsiui, ir aktyvesniam laikui su šeima). Be abejonės, ne mažiau rūpinamasi ir gyvenamąja aplinka.

Vilkaviškiui – modernios infrastruktūros ir darnios aplinkos vystymas

Vilkaviškis – vienas senesnių Sūduvos krašto miestų, istorijos metraščiuose minimas nuo XVI a. pradžios. Miestas įsikūręs prie Paežerių ežero, Šeimenos ir Vilkaujos upių santakoje. Vilkaviškiui tapti miestu padėjo didikų Pacų giminė, kurios herbo motyvai puošia ir šiandieninį miesto herbą. Didžiuojamės didele rajone esančių kultūros paveldo objektų, piliakalnių, kraštovaizdį puošiančių ežerų ir kalvų gausa. Šiuo metu Vilkaviškio rajonas ir miestas vis labiau atsinaujina ir nori tapti patrauklia vieta ne tik čia gyvenantiems, bet ir atvykstantiems žmonėms, siekia kurti palankią verslo aplinką potencialiems investuotojams. Savivaldybė jau yra įgyvendinusi keletą viešųjų erdvių pritaikymo visuomenės poreikiams projektų: Pilviškių miestelyje įrengtas skveras, Vilkaviškyje sutvarkytos J. Basanavičiaus aikštės prieigos, pertvarkyta miesto sodo teritorija, rekonstruota autobusų stotis, sporto kompleksas ir kt. Esame parengę daugybę techninių projektų, kurie artimiausiu metu bus įgyvendinti, pavyzdžiui: Šeimenos upės krantinės sutvarkymas Vilkaviškio mieste, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio zonas, Kultūros centro teritorijos sutvarkymas, Jaunimo centro pastato ir sklypo sutvarkymo projektai (bus įgyvendinami artimiausiu metu).

Nors jau yra parengta nemažai projektų, tačiau matome dar nemažai vietų, kurias reikia tvarkyti, pritaikyti gyventojų laisvalaikio poreikiams, sveikatinimo reikmėms. Taigi šiais metais nusprendėme dalyvauti žurnalo „Structum“ organizuojamame projekte „Išmanusis miestas“. Norime, kad į mūsų probleminę aplinką būtų pažvelgta naujomis, profesionaliomis akimis, pasiūlyta naujų idėjų bei galimybių mūsų žmonių gerovei ir aplinkos kultūrai kurti. VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖ meras

Algirdas Neiberka

Projektui pateikėme keturias problemines teritorijas:

• Vilkaviškio mieste išlikęs buvusio spirito fabriko pastatų ansamblis, įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Pastatai prastos būklės, naudojami įvairioms reikmėms, kurios labai blogina pastatų ir aplinkinės teritorijos išvaizdą, daro neigiamą įtaką miesto vizualiniam įvaizdžiui;

• Paežerių ežero pakrantė miesto dalyje. Visiškai neįveiklinta, nėra iki galo integruota į miesto teritoriją, esamos erdvės visapusiškai neišnaudotos. Gyventojams trūksta įvairesnių laisvalaikio leidimo formų, erdvių laisvalaikiui gamtoje, prie vandens telkinių;

• teritorija prie naujai rekonstruoto sporto komplekso – natūralios pievos ir krūmai. Ji galėtų būti pritaikyta aktyvaus poilsio ir sporto funkcijoms išplėsti, pritaikant turimus aplinkos resursus;

• renovacijos laukia ir pagrindinis miesto kvartalas, kuriame trūksta erdvių, pritaikytų skirtingoms gyventojų kategorijoms, išbalansuota susisiekimo sistema, trūksta automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių.

Vilkaviškio rajono savivaldybė yra išsikėlusi aiškius plėtros prioritetus: tvarios ekonominės plėtros skatinimas, darnios aplinkos ir modernios infrastruktūros vystymas. Tikimės iš projekto vykdytojų sulaukti kūrybingų ir drąsių sprendimų, kurie ne tik papildytų miesto estetinę ir vizualinę raišką, bet ir sukurtų miesto aplinką, patogią gyventi ir dirbti.

ZARASAI

Zarasų kraštui - bendra erdvė, dvasia ir kultūra

Zarasai – unikalus Lietuvos kraštas, apdovanotas tikru stebuklu – rajono teritorijoje tyvuliuoja daugiau kaip 300 ežerų. Tiek nuostabaus gamtos turto neturi nė vienas mūsų šalies rajonas. Dėl šios priežasties Zarasų kraštas visais laikais viliojo ramaus poilsio gamtoje mėgėjus.

Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas VII“, Zarasų rajono savivaldybė tikisi profesionalių įžvalgų ir sprendimų teritorijoms transformuoti bei įveiklinti pagal šiuolaikinius urbanistinius principus. Inovatyvi architektūra su maksimalia integraciją į ypatingą Zarasų miesto kraštovaizdį – taip pat didelis savivaldybės lūkestis projekto dalyviams.

Norime, kad Zarasų kraštas taptų dar patrauklesnis, įdomesnis bei labiau lankomas turistų, o rajonas domintų savo savitumu. Žinome, kad, siekiant įgyvendinti šiuos lūkesčius, vienas svarbiausių aspektų yra naujų, išskirtinių idėjų generavimas. Taigi tikimės, kad projekto dalyviai drąsiai jomis dalinsis ir prisidės prie taip trokštamų rajono pokyčių.

Savivaldybės tikslas – išryškinti teritorijų rekreacinį, reprezentacinį ir ekonominį potencialą. Taip pat svarbu numatyti investuotojams patrauklius ir įgyvendinamus teritorijos bei būsimo pastato modernizavimo sprendinius. Laukiame siūlymų, sprendžiančių teritorijų lankymo ir sezoniškumo problemas. Norime, kad projektuose būtų numatytos belaidžio interneto bei įkrovimo stotelės ir kt., kad teritorijoje būtų galima leisti laiką dirbant ar kuriant nuotoliniu būdu,

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ meras Nikolajus Gusevas

pramogaujant ir ilsintis. Dar vienas svarbus aspektas – numatyti patrauklias pramogas išnaudojant reljefą, taip pat pramogas ir užimtumą lankytojams su vaikais, pavyzdžiui, žaidimų aikšteles.

Aktualu paskatinti teritorijoje kurtis ir meno objektus, kurie galėtų darniai sąveikauti su kraštovaizdžio sprendiniais ir taptų traukos objektais.

Rajono savivaldybė pagrindinį dėmesį skiria esamos infrastruktūros gerinimui. Šiuo metu siekiama įveiklinti Zaraso ežero salą. Joje bus sudarytos puikios sąlygos pramogauti, poilsiauti ir kraštiečiams, ir jų svečiams. Didelė problema yra turistų apgyvendinimas mieste. Dėl šios priežasties prie įėjimo į Zaraso ežero Didžiąją salą privatus investuotojas planuoja statyti viešbutį su SPA, automobilių stovėjimo aukštelėmis. Zaraso ežero pakrantėje, Bajorų gatvėje, numatoma apie 4,5 tūkst. kv. m ploto poilsio komplekso „Zarasai SPA Resort“ statyba. Manome, kad čia įsikurs viešbutis su maždaug 70 kambarių, restoranu, SPA ir 20 m ilgio plaukimo baseinu. Zarasų krašte ir ateityje bus sėkmingai kuriama turizmui bendra erdvė, dvasia ir kultūra.