Žaliausias miestas pasaulyje – Kopenhaga

ŽALIAUSIAS MIESTAS PASAULYJE – KOPEN AGA

Kur pasaulyje galima maudytis judriame miesto uoste, vasarą slidėmis leistis nuo elektrinės stogo, plaukioti saulės baterija varoma elektrine valtimi, namus vėsinti jūros vandeniu, apsistoti ekologiškame viešbutyje ir valgyti ekologišką maistą už kiekvieno gatvės kampo? Žaliausiame pasaulio mieste – Kopenhagoje.

Danijos sostinė iki 2025 m. taps pirmuoju pasaulio miestu, neutraliu anglies dvideginio atžvilgiu. Nulinė anglies dioksido emisija – tai subalansuotas anglies dvideginio išmetimas: kai į aplinką visiškai neišmetama anglies dioksido (CO2) arba iš aplinkos pašalinamas toks dėl žmogaus veiklos susidaręs jo kiekis, koks į ją išsiskyrė. Pasiekus šį tikslą, bus dar labiau pagerinta gyvenimo kokybė mieste, kuris jau dabar garsėja dėl savo kanalų, senos tradicinės dviračių kultūros, tvirtos ekonomikos, skanių kepinių, stulbinančios architektūros ir laimingiausių pasaulyje gyventojų.

ŽALIUOJANTI „KOPENHILL“ VIRŠŪNĖ

Svarbus Danijos sostinės orientyras yra „Kopenhill“ – atliekų deginimo jėgainė, kurios šlaitą visus metus dengia dirbtinė slidžių ir snieglenčių trasa – viena ilgiausių pasaulyje. Šis ambicingas architektų įmonės „Bjarke Ingels Group“ (BIG) projektas konkursą Danijoje laimėjo dar 2011 m., tačiau „Amager Bakke“, arba „Kopenhill“, projektas įgyvendintas tik beveik po dešimtmečio. Kombinuota atliekų jėgainė pradėjo veikti 2017 metais. Jėgainės krosnys ir turbinos kasmet 400 tūkst. tonų atliekų paverčia elektros ir šilumos energija, tiekiama 150 tūkst. namų. Darbo režimai gali būti keičiami, gaminama 0–63 MW elektros energijos ir 157–247 MW centralizuotai tiekiamos šilumos, atsižvelgiant į poreikį ir rinkos kainą. Jėgainė pagamina daugiau švaraus vandens, nei naudoja. Tikimasi, kad dėl filtravimo ir kitų technologijų sieros išmetimas sumažės 99,5 proc., kaip ir kiti išmetimai į aplinką. Ypatingas šio projekto sumanymas – kad iš iš 124 metrų aukščio kamino būtų išmetamas vandens garų „dūmų“ žiedas, simboliškai primenantis apie aplinkos taršą kaskart, kai anglies dioksido išmetimas pasieks toną. „Kopenhill“ yra ne tik švariausia atliekų energiją gaminanti elektrinė pasaulyje. Jos pastatą pavyko paversti miesto socialinio gyvenimo centru: fasadu kopia alpinistai, stogu žygiuoja žygeiviai, o žmogaus sukurto kalno šlaitais leidžiasi slidininkai. Visuomenei 2019 m. spalį atidarytas 31 tūkst. kv. metrų ploto pastato stogas maksimaliai išnaudotas gyventojų sportui ir rekreacijai - ant jo 85 m aukščio šlaitinio stogo įrengta visus metus veikianti dirbtinė 1 500 metrų slidinėjimo trasa. Kiekvieną dieną siūloma nuo šlaito leistis slidėmis, snieglentėmis, rogutėmis, rengti žygius ir rinktis bėgimo maršrutus, kurie kyla iki pat dirbtinės viršukalnės, kur 78 metrų aukštyje įrengta stogo terasa bei kavinė. Tai galimybė miesto vidury slidinėti visus metus. Viršutinę slidinėjimo trasą sudaro juoda ir raudona trasos, vidurinę ir apatinę – mėlyna ir žalia trasos. Be to, čia yra slalomo trasa, laisvojo stiliaus parkas ir zona mažiesiems. Trasos danga pagamintas iš žalios spalvos plastiko, tad tereikia kaskart prieš ja leidžiantis tinkamai sutepti slides. Iki 2025 m. Kopenhagoje apie 75 proc. anglies dioksido išmetimo sumažės dėl energetikos sistemos pertvarkymų, daugiausia susijusių su atsinaujinančios energijos dalies didinimu miesto centralizuotam šilumos tiekimui. Dabar vėjo energija sudaro daugiau nei 40 proc. Danijos elektros energijos poreikio. Kopenhaga jau gamina šilumą iš komunalinių atliekų ir dar stato moderniausią kombinuotą šilumos ir elektros jėgainę, kūrenamą medienos atliekomis. Anglių naudojimo atsisakoma, o jas pakeitus dujomis, t. y. kitu iškastiniu kuru, tik efektyvesniu, bus naudojama 100 proc. tiek pat atsinaujinančios energijos.

Daugiafunkcinis centras siūlo ir kalnų bėgimą – reguliariai rengiamos varžybos, kas greičiausiai užbėgs į viršūnę 5–35 proc. nuolydžio šlaitu. Takų sistemos veda į viršūnę tiek pėsčiųjų takeliais, tiek laiptais iš abiejų slidinėjimo trasos pusių. Viršūnėje vyksta gatvės mankštos užsiėmimai.

„Kopenhill“ tapo ir Kopenhagos miesto kalnų sporto centru. Jėgainės fasadą sudaro 1,2 metro aukščio ir 3,3 metro pločio aliuminio plokštės, sukrautos kaip milžiniškos plytos. Viena pastato siena naudojama ekstremaliai veiklai, kuri suteikia galimybę Danijos sostinės centre sportuoti lyg kalnuose.

„Kopenhill“ yra puikus pavyzdys, kaip architektūra keičia pasaulį. Ji turi galią formuoti ateitį, kurioje norime gyventi. Jaunoji karta niekada neprisimins, kad buvo laikas, kai negalėjai slidinėti nuo elektrinės stogo ar kopti jos fasadais. Jie tai priims kaip savaime suprantamą dalyką. Švari energija ir elektros jėgainės bus platforma, į kurią atsispyrę jie siūlys naujų ir dar drąsesnių ateities idėjų“, – sako architektas Bjarke’as Ingelsas, agentūros BIG įkūrėjas.

Unikali laipiojimo siena yra 85 metrų aukščio ir 10 metrų pločio – aukščiausia pasaulyje. Ji suprojektuota taip, kad būtų modernios estetikos ir atitiktų laipiojimo funkcijas – suformuoti stogai, įtrūkimai, o kiekvienas žingsnis baigiasi nuožulnia atbraila, panašiai taip, kaip natūralūs maršrutai kalnuose dažnai baigiasi aikštelėmis.

Lankytojai į viršūnę ant jėgainės stogo gali pakilti ir keltuvu. Šalia jėgainės kamino įrengti stikliniai liftai. Lankytojams rengiamos ekskursijos į dirbtinę kalvą. Gidai pasakoja apie pastato architektūrą, tvarumą ir slidinėjimo trasą. Kelionė pėsčiųjų keliu žemyn trunka maždaug 45–60 minučių. Greta jėgainės esančioje teritorijoje planuojama įkurti bėgimo ir dviračių takus, poilsio parką ir čiuožyklą.

CENTRALIZUOTAS VĖSINIMAS –PROTINGAS ENERGIJOS VARTOJIMAS

Kopenhagoje taip pat plečiamas centralizuotas vėsinimo energijos tiekimas: nuo 2010 m. vis didesnę didelių bendrovių vėsinio energijos poreikį patenkina nuotolinis vėsinimas, kai aplink įmones cirkuliuoja jūros vanduo. Tai sumažina miesto atmosferoje 80 tūkst. tonų anglies dvideginio išmetimus. Danijos centralizuoto šilumos tiekimo bendrovė „HTF“ įrengia centralizuoto vėsinimo sistemą Kopenhagos Høje-Taastrupo priemiestyje. Šilumos siurbliai užtikrins nebrangų šildymą ir tuo pat metu – energiją taupantį, prieinamą ir mažai anglies dvideginio išskiriantį centrinį vėsinimą. Iš esmės centralizuotas vėsinimas yra šalto vandens paskirstymas pastatams, kuriuos reikia vėsinti.

Įrengus keletą centralizuotų aušinimo įrenginių, o ne daug decentralizuotų, dėl padidėjusio efektyvumo sunaudojama mažiau energijos. Be to, sumažinamos investicijų, eksploatavimo ir priežiūros išlaidos. Centralizuoto vėsinimo sistema skatina sinergiją su centralizuotu šildymu. Vasarą, kai vėsinimo energijos suvartojimas yra didžiausias, o šilumos – mažiausias, šilumos gamybos svyravimai apsunkina šilumos pertekliaus kaupimą, todėl ketinama sukurti terminio vandens kaupimo sistemą.

MIESTO LABORATORIJA – ŠIAURĖS UOSTAS

Kopenhaga vykdo parodomąjį projektą, įgyvendinamą bendradarbiaujant energetikos technologijų įmonėms, universitetams ir miesto valdžiai. Naujasis Kopenhagos miesto rajonas Nordhavnenas (Šiaurės uostas) bus tvarus miesto rajonas, kuris sklandžiai derės su aplinka. Integruojant miesto energetikos infrastruktūrą, atnaujinamas visas Kopenhagos Šiaurės uosto rajonas. Jis suprojektuotas kaip pažangiausia energijos laboratorija ir geriausias tvaraus miesto planavimo pavyzdys. Planai paversti seną uosto teritoriją patraukliu rajonu, kuriame gyvens ne mažiau kaip 40 tūkst. gyventojų, dar tėra projektai ir bus baigti po dešimtmečių. Projektas taps vienu didžiausių miesto plėtros projektų tiek statybų, tiek tvarumo požiūriu. Tvarumas bus tūkstančių ten gyvenančių žmonių kasdienio gyvenimo dalis. Bus įtvirtintas vadinamasis „penkių minučių principas“ – visus pastatus bus galima pasiekti ne ilgiau kaip per penkias minutes, įskaitant mokyklą, sveikatos priežiūros įstaigas, parduotuves ar metro. Kopenhaga skatina naudoti dviračius ir viešąjį transportą, tad pėsčiomis ar dviračiu užtruktų ne daugiau kaip penkias minutes pasiekti viešąjį transportą. Šioje anglies dvideginio atžvilgiu neutralioje miesto zonoje bus pritaikytos tokios energijos rūšys kaip centralizuotas vėsinimas, centralizuotas šildymas ir geoterminė energija bei saulės elementai. Didžiausia pasaulyje šildymo saugykla vasarą kaups šilumos perteklių ir žiemą naudos sukauptą energiją.

ŽYDINTYS STOGAI – PRIVALOMI

Kopenhaga – pirmasis Europos miestas, į savo aplinkosaugos planus įtraukęs įstatymą, nustatantį, kad ant visų naujai pastatytų pastatų stogų turi būti įrengtos žaliosios zonos. Tokie stogai nuo 2010 m. privalomi daugumai didelių pastatų, kurių paviršiaus plotas apskaičiuojamas pagal keletą kriterijų. Apskaičiuota, kad visame mieste jau įrengta 200 tūkst. kv. metrų stogų sodų. Žalieji stogai turi lietaus nuotekų surinkimo sistemą, kuri naudojama augalams laistyti ir prižiūrėti, tad laistymo sistemų nereikia. Tai sumažina miesto vandens sistemos apkrovą. Manoma, kad žalieji stogai gali sulaikyti iki 80 proc. kritulių ir taip sumažinti potvynių riziką drėgnaisiais metų laikotarpiais. Dirvožemis ant žaliųjų stogų veikia kaip dulkių dalelių surinkimo sistema, padedanti išlaikyti švarų orą. Kiti žaliųjų stogų privalumai yra miesto temperatūros ir miesto šilumos salos efekto sumažinimas, pastatų apsauga nuo ultravioletinių spindulių ir staigių temperatūros pokyčių bei maisto gamyba, mieste pasodinus daržus.

SAULĖS VAROMOS VALTYS IR EKOLOGIŠKA VAKARIENĖ

Daugiau nei du trečdaliai Kopenhagos viešbučių turi ekologinį aplinkosaugos sertifikatą ir kiekviename viešbutyje yra aplinkosaugos vadybininkas. Vakarieniaujant bet kuriame restorane lankytojus stebina tvari Kopenhagos filosofija: net daugelis picų, mėsainių, dešrelių ir alus gaminami iš ekologiškų produktų. Aukščiausias pasiekimas – „Geranium“: tai vienintelis ekologiškas restoranas, pelnęs tris „Michelin“ žvaigždes.

Visų Kopenhagos miesto autobusų varikliai keičiami iš dyzelinių į elektrinius, kuriems įkrauti, žinoma, bus naudojama žalia elektros energija. Šešios didžiausios Danijos savivaldybės, kaip ir sostinė, paskelbė deklaraciją, kad atnaujindami autobusų parkus nuo 2021 m. pirks tik nulinės emisijos autobusus. Taip nutarė Kopenhaga, Orhusas, Odensė, Olborgas, Vailė ir Frederiksbergas. Nutarta rinktis elektrines baterijas ir vandenilio kuro elementus. Pirmieji vandeniliniai autobusai Kopenhagoje turi būti pradėti naudoti 2020 metais. Ribotas akumuliatorių elektrinių autobusų skaičius jau naudojamas – jie važinėja dviem maršrutais. Kopenhagoje galima išsinuomoti elektrinį dviratį, čia vis daugiau kelio dangos skiriama dviračių eismui – juk tai miestas, kuriame dviratis „valdo“. Net parlamento nariai kasdien mina pedalus, važiuodami vienu iš dviejų neseniai mieste pastatytų dviračių tiltų. Tie, kas mieliau keliauja vandeniu Kopenhagos kanalais, gali rinktis valtis, kurios turi elektrinius, saulės energiją naudojančius variklius ir yra pagamintos iš tvarių medžiagų, kaip ir medinės prieplaukos. Beje, iškristi iš valties visiškai nebaisu – Kopenhagos vandens telkiniai ir net uosto kanalas yra pakankamai švarūs maudytis. Danija ne veltui garsėja kaip viena iš laimingiausių vietų Žemėje, o Kopenhaga – vienas geriausių miestų gyventi.

NMMB

„WARMUP“: IDEALŪS SPRENDIMAI ŠILTAM IR PRABANGIAM VONIOS KAMBARIUI

Nesvarbu, ar renovuojate vonios kambarį, ar montuojate šildymo sistemą naujam projektui, „Warmup“ sprendimai vonios kambariui – visada idealus pasirinkimas, norint sušildyti šaltas vonios kambario plyteles, pašalinti iš šios patalpos drėgmę, apsaugoti nuo kondensato susidarymo ir suteikti vonios kambariui prabangos įspūdį. Unikalūs sienų ir grindų šildymo bei šių sistemų valdymo sprendimai užima mažai vietos, išlaisvina vonios patalpą nuo tradicinių didelių radiatorių ir suteikia laisvę dizainui. Naujausios technologijos pagerina vonios kambario komfortą ir paverčia jį šiltu, komfortišku asmeniniu SPA, efektyviai naudojančiu energiją. GRINDŲ ŠILDYMO KILIMĖLIAI. Ploniausia (1,8 mm sto-

VEIDRODŽIŲ ŠILDYMAS. Veidrodžio aprasojimas gali būti tikras rūpestis, bet jo kaitintuvas leidžia naudotojams matyti aiškų vaizdą savo vonios kambario veidrodžiuose. Šie kaitintuvai – saugus ir paprastas būdas pašalinti garus nuo vonios kambario veidrodžių. Jie patogūs bei efektyvūs, sunaudoja taip mažai energijos, kaip viena elektros lemputė. Savaime prilimpantį, ant galinės veidrodžio sienelės pritvirtinamą kaitintuvą patogu naudoti. Jis jungiamas prie vonios kambario šviesos elektros grandinės ir automatiškai įsijungia, kai įjungiama šviesa.

atspari izoliacinė plokštė yra pagaminta iš ekstruzinio polistireno, iš abiejų pusių padengta stiklo pluošto tinkleliu, įterptu į ploną cemento polimero tinkuotę, naudojama po SPM ir PVC šildymo kilimais, po šildymo kabeliais ir yra ideali vonių kambariams ir virtuvėms sandarinti nuo vandens. Be to, turi puikias garso izoliacijos savybes. Tvirta, bet lanksti plokštė atlaiko didelę apkrovą, ją galima pjaustyti pagal reikiamas formas. Apdailos plyteles galima tvirtinti tiesiai ant jos paviršiaus be jokio papildomo paruošimo. Padeda sutrumpinti įšilimo laiką iki 90 %.

DENGTOS IZOLIACINĖS PLOKŠTĖS „Warmup”. Vandeniui rio) kabelių sistema „StickyMat“ idealiai tinka visų tipų grindims. Šildymo kilimėliai sumontuoti iš patvarių fluoro polimero šildymo kabelių, kurie turi „Viso gyvenimo" garantiją. Slėgiui jautrūs klijai patikimai ir greitai priklijuoja kilimėlį prie grindų. Sistemos konstrukcija neturės jokios įtakos grindų aukščiui. Jei grindų danga vinilinė, kiliminė ar medinė, užtenka padengti išlyginamojo mišinio sluoksniu. Klijuojant plyteles, išlyginamojo sluoksnio naudoti nereikia.

4IE WIFI „Warmup” TERMOSTATAI. Vonios sienų grindų šildymo sistemas galima valdyti vienu termostatu. 4iE yra suderinamas su elektriniu ir vandeniniu grindų šildymu bei su radiatorių sistemomis. Prijungus prie belaidžio interneto (WiFi), termostatą galima valdyti išmaniuoju telefonu, planšetiniu ar įprastu kompiuteriu iš bet kurios vietos. 4iE suteikia daugiau sistemos valdymo galimybių – įvertinamas energijos naudojimas ir šildymas optimizuojamas. 4iE gali valdyti šildymą automatiškai ir sumažina šilumos sąnaudas iki 25 %. 4iE dizainas puikiai tinka modernaus ir tradicinio interjero voniose. SIENŲ ŠILDYMO KILIMĖLIAI. Elektrinis šildymo kilimėlis INTERJERO DETALĖS Modernios detalės suteikia vonios kambariui ypatingos estetikos ir prabangos, be to, jos taip pat gali sušildyti ir padidinti komfortą.

Kvadratinis vienos juostos „Burdock“ stiliaus rankšluosčių laikiklis – tai modernaus pramoninio dizaino rankšluosčių laikiklių kolekcija, naudojanti kvadratinę dizaino apdailą ir išsiskrianti tvirtu geometriniu elementu, kuris puikiai tiks šiuolaikiškoms vonios patal-

poms.

Apvalus vienos juostos „Tulsi“ rankšluosčių laikiklis išsiskiria gražiu suapvalintu dizainu, derinant tradicinio stiliaus pojūtį ir pažangias technologijas. Lygios šio asortimento laikiklių linijos padidins bet kokio vonios

kambario renovacijos projekto prabangą. „StickyMat 3D“ suteikia prabangią paslėptą šilumą šaltoms sienų plytelėms. Stiprus, lipnus pagrindas užtikrina lengvą pritvirtinimą ir greitą įrengimą. Ploniausias ir pažangiausias dvigubas fluoro polimeras leidžia plyteles kloti tiesiai virš šildymo kilimėlio. Specialiai suprojektuotas plytelėmis dengtoms sienoms šildyti – rekomenduojama montuoti su keraminėmis, akmens ar porcelianinėmis sienų plytelėmis. Sienų šildymas padeda pašalinti tipiška kondensaciją, kuri greitai susidaro ant vonios sienų, todėl patalpa tampa sausesnė ir gaivesnė.

„Warmup” tai: - nematoma sistema, kuri atlaisvina kambario erdvę; - kontroliuojamas energijos taupymas; - sulėtinta dulkių cirkuliacija ir padidinta sauga; - komfortas ir priderintas temperatūros valdymas