STRUCTUM 2013 Pavasaris Nr.2 by STRUCTUM

 Žurnalas sėkmingam verslui!

PAVASARIS I 2013 (2)

Vertingumą gali padidinti tik toks dalykas, kuris pats yra vertingas.

/Aristotelis/

NAUJIENA! ŽIAUNINIS TRUPINTUVAS

XR400S PRE-SCREEN – KAI REIKALINGAS IKI 400 t/h NAŠUMAS

www.ktechnika.lt Lietuvos rinkoje – tai pirmasis tokios naujoviškos komplektacijos žiauninis trupintuvas, pagamintas Powerscreen gamykloje. XR400S PRE-SCREEN svoris 49 t, žiaunų dydis – 1100 x 700 mm.

Esminiai pranašumai:  didžiulis produktyvumas,  puiki trupinimo kokybė,  mažos kuro sąnaudos,  hidraulinė žiaunų apsauga nuo perkrovos,  dviejų lygių atsijų sijotuvas priešais žiaunas,  konvejerio juostos apsauga nuo supjaustymo,  ilgesnis teleskopinis šoninis atsijų konvejeris,  sustiprintas galios magnetas.

Tokių išskirtinių galimybių trupintuvo, skirto dirbti su statybiniu laužu, kol kas negali pasiūlyti jokie kiti gamintojai. Dėl visų išvardintų inovacinių pranašumų jis yra nepralenkiamas savo klasėje, o jo našumas – tiesiog stulbinantis. UAB „VAIDVA“ šį inovatyvų trupintuvą XR400S PRE-SCREEN įsigijo spartesniam darbui užtikrinti.

UAB „Karjerų technika“, Kirtimų g. 47B, LT-02244, Vilnius Tel. +370 5 264 06 33, faks. +370 5 264 27 70, mob. +370 655 45 571, el. p. info@ktechnika.lt

TURINYS 04

ARCHITEKTŪRA UŽSIENIS Kodėl Magreido gaisrinė įsiskverbė į uolą SPRENDIMAI Vėdinamas fasadas – investicija į ateitį POKALBIS Architektas Rimas Adomaitis: savame kaime pranašu nebūsi INTERJERAS Interjeras 2013 m. – minimalizmas pražydo spalvomis! PASIRINKIMAS Atšiaurioms sąlygoms pritaikytos slankiosios durys atveria kraštovaizdį

04 12 14 20 28

statyba OBJEKTAS Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso rekonstrukcija – žingsnis po žingsnio PATIRTIS Ko reikia, kad pastatų šiltinimas atneštų lauktą naudą? Efektyviausi šiltinimo polistireniniu putplasčiu būdai ir dažniausios klaidos MEDŽIAGOS „Kebony“ – ekologiška alternatyva tropinės medienos importo ribojimams SPRENDIMAI „TecTem®“ – ideali pastatų šiltinimo iš vidaus sistema Išskirtiniai metalo konstrukcijų sprendimai MEDŽIAGOS Racionalumo paieškos: sienos iš blokelių (tęsinys) Lietuvos statybinių medžiagų pramonės pasiekimai

30 40 44 49 50 53 54 58

INŽINERIJA Naujovė Europoje – išmanusis nuotekų valymo įrenginys Unikalios „HL“ vandens nuvedimo sistemos Ką turime žinoti apie profesinės rizikos vertinimą? AKTUALIJOS Ar skalūninės dujos Lietuvoje netolima realybė? Kai sėkmingas projektų įgyvendinimas lemia įmonės plėtrą

62 64 66 68 73

INFRASTRUKTŪRA TEMA Kintanti Lietuvos kelių ir tiltų situacija AKTUALIJOS Pavojingų atliekų tvarkymas pramonės įmonėse Summary

74 30

74 82 88



Redakcijos žodis Lietuva ir statybos – tai du skirtingi žodžiai. Tačiau daugelio mintyse jie neatskiriamai suaugę į vieną tvirtą nuostatą – nuo to, ką ir kaip dabar statome, priklauso, kokia bus Lietuva, kokią ją paliksime ateities kartoms, kurios pagal šiandienos darbus atpažins mūsų išpažįstamas vertybes. Kokios vertybės yra svarbios šalies statybų pramonės įmonėms, kasmet supažindina paroda „Resta“. Pirmą kartą joje dalyvaudamas mūsų žurnalas (stendas Nr. 4.64) patvirtina savo misiją – būti statybų sektoriaus viešąja erdve, kurioje žinių, idėjų, problemų ir nuomonių mainai būtų naudingi sėkmingai verslo plėtrai, padėtų inžinieriams, architektams ir kitiems statybų specialistams gauti reikalingiausią profesionalų darbui informaciją. Nuolat brangstant gamtiniams ištekliams ir energijai, pradėjome kur kas labiau taupyti. Bet dar ne tiek, kad kokį nors svarbų visuomenei objektą taupumo tikslais suprojektuotume po žeme, kaip tai padarė Alpių uoloje gaisrinę įrengę italai. Už tai apie pinigų poreikį vis besisukančias mintis sugebėjome įkūnyti Kaune, kur buvo pastatytas savotiškos architektūrinės išraiškos verslo centras. Jo fasadai atkartoja 1926–1941 m. apyvartoje buvusio 1 000 litų banknoto piešinį. Dabar, jau pripratę prie šio objekto išvaizdos, galime į jį atidžiau pažvelgti ir pastatą sukūrusio architekto akimis. Kasdienė gyvenimo kaita atsispindi mūsų aplinkoje, kurią patys susikuriame. Greitų pokyčių panūdus, pakeisti interjerą lengviau nei ką kitą. Tad įdomu, kokios yra pastarosios interjero mados tendencijos, ką dizaineriai gali patarti, kad mus supanti aplinka nuteiktų maloniai jaustis. O gerai nesijausime, jei nepakaks sveikatos. Todėl pristatome gydymo įstaigos, kurioje įdiegti bene moderniausi architektūriniai ir inžineriniai sprendimai, rekonstrukciją. Gal tai bus pirmas žingsnis, kuriuo paseks ir kitos gydymo įstaigos. Didinti pastatų energinį efektyvumą yra vienas svarbiausių uždavinių, todėl žurnalo puslapių vis nepalieka aktualios pastatų renovavimo problemos. Šį kartą dėmesį skiriame pastatų šiltinimo klaidoms. Apie tai, kokios jos būna ir kaip jų išvengti, rasite ne vieną straipsnį. Taip pat aptariami efektyviausi šiltinimo būdai ir jų ypatybės, nagrinėjama, ko trūksta, kad pastatų šiltinimas pagaliau atneštų lauktą naudą. Ar tai priklauso nuo statybinių medžiagų kokybės? Statybinių medžiagų ir gaminių pramonė yra svarbiausia statybų industrijos materialinės bazės dalis – medžiagų kaina sudaro apie 60 % visos pastatų statybos vertės. Tad verta pasidomėti ir Lietuvos statybinių medžiagų pramonės pasiekimais – šalyje gaminamos naujoviškos medžiagos turi geras fizikines bei mechanines savybes, jų kokybė atitinka tarptautinių standartų reikalavimus. Tai galima palyginti ir su čia pat pateikiama informacija apie mūsų statyboms importuojamus iš užsienio gaminius, jų charakteristikas. Straipsniai apie išmaniųjų technologijų naujoves ir inovacinius inžinerinius sprendimus skirti ne vien inžinerijos atstovams. Beje, daugelis jų diskutuoja ir apie skalūnų dujų gavybos šalyje perspektyvas. Tad pateikiame dvi priešingas šia tema nuomones. Kita vertus, gerai, kai požiūris vienas, pavyzdžiui, vertinant šalies kelių ir tiltų būklę. Apie ją skaitykite infrastruktūrai skirtuose puslapiuose. Ten pat – publikacija, atsakanti į klausimą, kas kaltas, kad kitų šalių kontekste Lietuvos pavojingų atliekų tvarkymo sritis atrodo varganai? Aišku, tai taip pat susiję su tuo, ką vertingo paliksime būsimoms kartoms.

 Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „S Media Group“ A. Mickevičiaus g. 7 LT-08119 Vilnius Telefonas +370 5 265 3733 Faksas +370 5 272 4241 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė DALIA ZILINSKIENĖ El. paštas dalia@smediagroup.lt Tekstų autoriai: Dr. Česlovas Ignatavičius Aistė Galaunytė Dr. Albinas Gailius Dangiras Girdauskas Stasys Liaukevičius Eglė Kajauskaitė Erlend Diagilev JULIUS JUSTINAVIČIUS nuotraukų autorius Martynas Mikoliūnas Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Reklamos skyrius Viktorija Lipšic Telefonas +370 611 10125 El. paštas viktorija@smediagroup.lt Rūta Petrošiūtė Telefonas +370 620 25156 El. paštas ruta@smediagroup.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2013 © STRUCTUM, 2013

Žurnalas platinamas nemokamai

pavasaris 2013 (2)

Architektūra / Užsienis

KODĖL MAGREIDO GAISRINĖ ĮSISKVERBĖ Į UOLĄ

aistė Galaunytė, architektė

Prieš kurį laiką šio žurnalo puslapiuose buvo pristatytas gaisrinės Antakalnyje projekto įgyvendinimas, įkvėpęs pasidairyti į analogiškus projektus užsienyje. Pristatome Italijos architektų sukurtą gaisrinę netradiciniame gamtiniame kontekste. Alpių regiono pakelę supanti uola – tai vieta, kur buvo įkurta Magreido savanorių gaisrinė. Šis statinys – tai trys dideli uoloje išgręžti urvai, sujungti skersiniu tuneliu. Trys angos įrėmintos juodai dažyta betono plokšte, palinkusia tuo pačiu kampu kaip ir visa uola. Ji yra ne tik pagrindinis architektūrinis akcentas, bet ir apsaugo nuo kartkartėmis vis krentančių riedulių.

Užsienis / Architektūra

 Garažus ir administracines patalpas jungiantis tunelis.

Architektūra / Užsienis

 Autoriai Architektai: Gerdas Bergmeisteris ir Michaela Wolf (biuras „Bergmeisterwolf Architekten“)

 duomenys Vieta: Magreidas, Italija Bendrasis pastato plotas: 690 m2, iš kurio 430,43 m2 – po žeme

 REALIZACIJA 2009–2012 m.

 Pastato maketas.  Betoninė plokštė apsaugo kelią nuo krentančių riedulių.  Netradicinės architektūros gaisrinė Alpių kalnuose.

Užsienis / Architektūra

Architektai teigia pasirinkę betoną, nes tai – ilgalaikė, atspari ir stipri medžiaga, o jam neįprastą juodą spalvą galima buvo išgauti padengus paviršių bukų anglies dulkėmis. Tokia danga betoną daro panašų į degintą medį.

Išskirtinę gaisrinę sudaro trys korpusai, pro šią sieną įsiskverbę į uolą. Du iš jų – „urvai”, plieno apdaila dengtu vidumi, yra skirti garažams, o ir iš lauko pusės, kad matytųsi raudoni gaisrinės automobiliai, įrengti stikliniai vartai. Trečiasis „urvas“ atiteko administracijos

Pirmojo aukšto planas

Pirmojo aukšto planas 1. Pagrindinis įėjimas 2. Pasitarimų kambarys 3. Virtuvė 4. Higienos patalpos 5. Persirengimo kambarys 6. Ekspozicijų patalpa 7. Sandėlis 8. Garažas 9. Dispečerinė

Architektūra / Užsienis

 Išilginis objekto pjūvis.

patalpoms. Jį žymi tarsi į sieną įsirėžęs, ant gembės kabantis stiklinis kubas, leidžiantis maksimaliai apšviesti patalpas. Gaisrinės interjeras buvo sukurtas iš paprastų natūralių medžiagų: medžio, stiklo ir plieno, panaudotų kaip subtilus kontrastas šiurkščioms ir nelygioms urvų sienoms. Vis dėlto gaisrinės Magreide architektūra nėra tik ekstravagantiškas, ir, kaip būtų galima pagalvoti, savitikslis sprendimas. Projektas tiek dėl objekto neįprastos dislokacijos, tiek dėl energiją taupančių veiksnių yra tvarios architektūros pavyzdys. Gaisrinė Magreide, kaip ir kiti

įprasti pastatai, galėjo sklype stovėti tiesiog ant žemės. Tačiau Alpių kalnų regione žemė yra brangi ir vertinama kaip gamtos išteklių dalis. Dėl to Magreido miesto bendruomenė nusprendė gaisrinę įrengti pačiame uolos viduje. Taip buvo išsaugotas nemažas brangios žemės plotas, kuris gali būti naudojamas ūkininkystei ar kitai ekologiškai veiklai. Magreido gyventojų bendruomenė taip pat pageidavo turėti energiją tausojančią gaisrinę, kurios pastato eksploatacinės išlaidos būtų visai nedidelės. Gaisrinės įkurdinimas uoloje leido to tikėtis. Reikia prisiminti,

Užsienis / Architektūra

kad objektas veikiamas gana atšiaurių aplinkos sąlygų (žiemą temperatūra šiame regione siekia –10 °C) tik per tris įstiklintus įėjimus. Tai reiškia, kad statinys iš esmės beveik nepraranda šilumos, nes neturi išorinių sienų, per kurias galėtų jos dalį atiduoti išorei. Taip pat stikliniai įėjimai neleidžia šalčiui patekti į pastato vidų, nes yra trisluoksniai ir nelaidūs šilumai. Ne mažiau svarbu, kad natūraliomis sąlygomis uolos viduje žiemą temperatūra siekia net 12 °C šilumos! Būtent dėl šių veiksnių buvo įmanoma stipriai sumažinti šilumos energijos suvartojimą bei nuostolius ir visiškai sumažinti šildymo išlaidas. Be to, pasitelkus dinaminį šilumos srauto modeliavimą buvo nustatyta, kurios uolos dalys turėtų būti labiausiai izoliuotos. Paaiškėjo, kad reikia apšiltinti tik administracinę objekto dalį, o garažams skirtose patalpose pakaks natūralios uoloje esančios temperatūros. Kitą reikalingą objekto ir vandens šildymui energijos dalį čia tiekia ekologiška šildymo granulėmis sistema.

 Laiptai į antrojo aukšto patalpas.  Garažai – „urvai“.

Architektūra / Užsienis

 Konferencijų salė po žeme.

Meno kūrinio autorius Christianas Kaufmannas.

Antrojo aukšto planas

Antrojo aukšto planas 10. Konferencijų salė 11. Techninė patalpa 12. Kompiuterių patalpa 13. Sandėlis

*** Bendrą architektūrinio projektavimo veiklą Gerdas Bergmeisteris ir Michaela Wolf pradėjo 2009 m., kai įkūrė biurą „Bergmeisterwolf Architekten“. Prieš tai jie abu baigė studijas Insbruko Leopold Franzens universitete (Austrija). M. Wolf taip pat studijavo Architektūros asociacijos mokykloje Londone ir Milano technikos universitete Italijoje. Šių architektų kūryba jau yra įvertinta ne vienu apdovanojimu. G. Bergmeisteris ir M. Wolf taip pat nuolat skaito paskaitas Italijoje ir kitose užsienio šalyse, dažnai dalyvauja įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse. „Mes suvokiame architektūrą kaip dinamišką procesą, kiekvieną kartą kaip naują iššūkį, atsirandantį kartu su nauja užduotimi. Į problemas žiūrime kaip į stimulą eiti vis toliau ir atrasti naujų galimybių. Vertiname projektavimo eigą kaip pozityvų architektų ir statytojų santykį, kuris skatina neformalų ir laisvą bendravimą, padeda vienodai suvokti medžiagas ir spalvas. Mūsų kuriamą architektūrą dažnai galima apibūdinti kaip paprastą. Tačiau kai pirmą kartą susiduri su paprastumu, visada atsiranda įspūdis, kad jo išraiška egzistavo visada. Kurti kažką paprastą – tai reiškia būti kartu su pasauliu, dirbti sinchroniškai su gamtos jėgomis, o ne prieš jas. Mūsų architektūros praktikos pagrindinis tikslas ir yra atrasti gamtos ir žmogaus kūrinių sinergiją.”  Parengta pagal „Bergmeisterwolf Architekten“ informaciją

Architektūra / Sprendimai

Vėdinamas fasadas – investicija į ateitį

Prasidėjus šiltajam metų sezonui, vis dažniau pagalvojame apie savo namų atnaujinimą. Šiuo metu, jau įsibėgėjus daugiabučių namų modernizacijai, dažnam architektui, statybininkui ar gyventojui iškyla klausimas, kokias fasado medžiagas pasirinkti, kad pastatas būtų atnaujintas ir apšiltintas efektyviai bei kokybiškai. KODĖL VĖDINAMAS FASADAS? Sienų konstrukcijas apibūdinantis terminas „vėdinamas fasadas“ statyboje naudojamas jau ne vienerius metus. Vėdinamas fasadas – tai tokia daugiasluoksnė sienos konstrukcija, kurios pagrindas dažniausiai yra sunki laikančioji atitvarinė siena iš plytų, surenkamų betono elementų ar blokų. Tokia siena iš išorinės pusės paprastai yra apšiltinta mineralinės vatos plokštėmis. Šilumos izoliacinio sluoksnio apsaugai nuo oro tarpe judančio oro poveikio įrengiamas vėjo izoliacinis sluoksnis. Prie paruoštos karkaso sistemos iš aliuminio ar cinkuotų profiliuočių tvirtinamos fibrocementinės fasado apdailos plokštės „Cembrit“. Šios plokštės atlieka ne tik estetinę fasado apdailos funkciją, tačiau yra tarsi skydas, apsaugantis visą už jų esančią konstrukciją.

Tokia sistema ne tik padės išvengti šilumos nuostolių šaltuoju metų laiku, tačiau neleis pastatui „perkaisti“ vasarą. Tokiu būdu ne tik sutaupysime šildydami patalpas žiemą, tačiau sumažinsime elektros energijos suvartojimą vasarą. Vėdinamos sistemos pranašumai Užtikrina šilumą ir efektyvų energijos naudojimą

 masyvi išorinė atitvarinė siena yra kaip akumuliacinė medžiaga, kuri, žiemą šildant patalpas dieną ir naktį skirtingais režimais bei vasarą įjungiant ir išjungiant kondicionierius, padės išvengti staigios šilumos kaitos pastato viduje. „Reguliuotojo“ vaidmenį išorinė konstrukcija atliks ir esant staigiems temperatūros svyravimams lauke – ypač pavasarį ir rudenį, kai temperatūra per parą gali skirtis net iki 20 °C;

„Cembrit“ atstovybė Lietuvoje Savanorių pr. 219, LT-02300 Vilnius Telefonas +370 5 264 4302, faksas +370 5 205 8552 El. paštas info@cembrit.lt, www.cembrit.lt

www.cembrit.lt

 šilumos izoliacija vėdinamų sistemų konstrukcijose įrengta žymiai efektyviau nei tradicinėse daugiasluoksnėse konstrukcijose – tradicinėje daugiasluoksnėje išorinėje atitvaroje šilumos izoliacija yra tarp dviejų sienos sluoksnių iš plytų ar betono, be konstrukcijai vėdinti įrengto oro tarpo. Todėl išorinis sluoksnis „nedirba“ efektyviai – negali reguliuoti temperatūros pastato viduje, jei lauke yra staigūs temperatūros pokyčiai.

Sprendimai / Architektūra

Vėdinamas fasadas atsparus aplinkos poveikiui

 išorinis apdailos sluoksnis iš fibrocementinių „Cembrit“ plokščių apsaugo už jo esančius sienos elementus nuo atmosferos poveikio;  vasarą jis veikia kaip apsauginis skydas, atspindintis didelę dalį šilumos ir apsaugantis nuo saulės. Oro tarpe tarp išorinės apdailos ir vėjo izoliacinio sluoksnio judantis oras taip pat pašalina nemažą dalį šilumos, perduodamos iš lauko į atitvarinę sieną;  žiemą oro tarpe judantis oras pašalina migruojančius vandens garus iš statinio patalpų link lauko ir tokiu būdu apsaugo šilumos izoliaciją nuo drėgmės kaupimosi. Tokiu būdu patalpose užtikrinamas sveikatai nekenksmingas mikroklimatas, nesusidaro pelėsių ar grybelių;  oro vėdinimo tarpas sumažina šilumos nuostolius, patiriamus per išorinę atitvarinę sienos konstrukciją. Už jo temperatūra bus trimis laipsniais aukštesnė, palyginti su lauko temperatūra. Todėl tokios vėdinamos sienos konstrukcijos šilumos nuostoliai bus maždaug 8 % mažesni, palyginti su nevėdinama išorine atitvarine konstrukcija, turinčia tą patį šilumos izoliacijos sluoksnį. Leidžia sukurti patrauklų fasadą

 naudojant fibrocementines „Cembrit“ apdailos plokštes, ant išorinės atitvarinės vėdinamos sienos konstrukcijos paprasta kurti estetiškus, klientų poreikius atitinkančius pastatų fasadus. Plokštėmis galima „apsiūti“ bet kokios formos pastatus, skaidyti fasadus į didesnius ar mažesnius plotus, derinti tarpusavyje spalvas, neapribojant kūrybinės laisvės;

Vėdinamo fasado sistemos vertikalus pjūvis, „Cembrit URBANNATURE“ fasadinė plokštė

 tokiu būdu suprojektuojamas unikalus pastato fasadas. ILGALAIKIS IR PATIKIMAS PASTATO RŪBAS Teisingai pagal visus reikalavimus sumontuotos vėdinamo fasado konstrukcijos sistema išliks nepakitusi visą jos eksploatavimo laiką, tai yra ne mažiau nei 50 metų. Dažytam paviršiui „Cembrit Oy“ suteikia 5 metų garantiją. Bet ir praėjus šiam laikotarpiui, spalva pasikeis labai nežymiai arba visai nepakis. Viso fasado perdažymo gali prireikti tik po 30 metų. Pačiai plokštei suteikiama 10 metų garantija. Papildomai sumontuotas plokštes ant fasado galima padengti „Anti-graffiti“ apsaugos sistema. 

1. Laikančioji sienos konstrukcija 3. Šilumos izoliacija su apsauga nuo vėjo 5. Oro tarpas min. 25 mm 8. EPDM tarpinė 12. Termotarpinė 13. Tvirtinimo gembė 19. Stogo konstrukcija

21. „Cembrit UN“ fasadinė plokštė 8 mm storio 23. Ventiliacinis profiliuotis (grotelės nuo vabzdžių) 24. L tipo cinkuotas plieninis profiliuotis 25. Ω tipo cinkuotas plieninis profiliuotis 27. Kniedės cinkuotam plieniniam karkasui 4,8x20/K14 d Tarpas orui ištraukti min 200 cm2/m f Užlaida apie 30 mm

www.cembrit.lt

A rchitekt큰ra / Pokalbis

Pokalbis / A rchitektūra

Rimas Adomaitis gimė 1976 m. Kaune, 1994 m. baigė Kauno taikomosios dailės mokyklą, 2000 m. įgijo architekto specialybę VDA Kauno dailės institute. Nuo 1997 m. dirbo architektu studijoje „Vila“, vėliau – architektų biure „G. Natkevičius ir partneriai“, o nuo 2004 m. vadovauja architektų biurui „RA studija“, kur projektuojami ypatingi objektai, gyvenamieji namai, interjerai.

Architektas Rimas Adomaitis: savame kaime pranašu nebūsi Pasikalbėti su Rimu Adomaičiu nusprendėme neatsitiktinai – jaunas architektas iš tiesų jau nemažai pasiekė. Ir nors jis dirba Lietuvoje, ko gero, daug garsesnis yra užsienyje. Buvo laikas, kai pakalbėti su juo ir pamatyti jo projektus norėjo po keliolika užsienio žurnalistų per savaitę. Iki 2010 m., kai R. Adomaičio suprojektuotas verslo centras „1000“ sulaukė tarptautinio pripažinimo ir neeilinio įvertinimo, architektas nuėjo netrumpą kūrybinį kelią. Pats sako tikįs, kad dar ilgą nueis ir ateityje. Taigi, pažintis su garsiu architektu Rimu Adomaičiu iš pirmų lūpų.  Projektas „Al JABER CLUB HOUSE“ Dohoje, Katare.

A rchitektūra / Pokalbis

 Administracinio pastato Kaune projektas.

Kada nusprendėte tapti architektu? Ar tai buvo Jūsų vaikystės svajonė? Architektu nusprendžiau būti 18 metų, kai gavau galimybę suprojektuoti pirmą savo objektą. Iki tol studijavau baldų projektavimą ir net buvau perėjęs prie baldų gamybos. Tačiau, kai pirmą kartą susitikau su užsakovu ir pristačiau jam savo baldų projektą, jis pasiūlė man sukurti ir jo rekonstruojamo namo fasadą bei interjerą. Tai buvo pirmas darbelis, kurį padariau dar neturėdamas architektūrinio išsilavinimo. Todėl ir santykis su užsakovu buvo kiek kitoks nei dabar – užsakovas atliko labiau gal mokytojo vaidmenį, o aš – vykdytojo. Tuomet gavau tokį verslo ir tolesnės projektavimo eigos pradžiamokslį, ku-

ris „užkabino“. Būtent šis darbas paskatino mane įstoti į VDA Kauno dailės institutą, o iš jo išėjau jau atestuotas architektas. Supratau, kad baldų projektavimas įdomus, tačiau kai pamačiau, kas yra interjerų ir fasadų kūrimas, didesnių objektų projektavimas, supratau, kad tai visai kitos galimybės, jos mane ir užbūrė. Kuo labiausiai jus žavi jūsų specialybė? Turbūt pats procesas – tai nuolat kintanti bendravimo ir kūrybinio darbo visuma. Šiuo metu, be projektavimo, užsiimu ir projektų realizavimu. Dalį objektų patys projektuojame ir patys įgyvendiname – tai vėl nauji iššūkiai. Visas tas procesas yra labai įdomus ir žavintis, tad išskirti kurį nors vieną momentų būtų sudėtinga. Ar kurti interje-

Pokalbis / A rchitektūra

Apdovanojimai  2000 m. – Vilniaus banko Kėdainių filialo projektas parodoje-konkurse „Geriausias metų projektas“ apdovanotas kaip geriausias metų projektas (bendraautoriai: G. Natkevičius, J. Šyvokienė, A. Asauskas, R. Bridžiuvienė);

 2002 m. – mokykla Metelių regioniniame parke įvertinta „Archiformos“ premija kaip geriausias 2001 m. architektūros kūrinys (bendraautoris – G. Natkevičius);

 2003 m. – už individualaus namo Lukšio g., Kaune, projektą architektūros parodoje „Žvilgsnis į save“ gautas didysis apdovanojimas „1/5 metro“ (bendraautoris – G. Natkevičius);

 2003 m. – trijų individualių namų kompleksas Alytuje įvertintas už geriausią architektūrinę realizaciją parodoje-konkurse „Geriausias metų projektas“ (bendraautoris – G. Natkevičius);

 2005 m. – UAB „Pentacom“ administracinių ir sandėliavimo patalpų projektas už geriausią rekonstrukciją įvertintas parodoje-konkurse „Geriausias metų projektas“ (bendraautoriai: G. Natkevičius, M. Mickevičius);

 2005 m. – už realizuotą gyvenamojo namo projektą Utrių kaime, Klaipėdos raj., parodoje „Lietuvos individualių namų architektūra“ laimėta nominacija „Pripažintas tarp kolegų“ (bendraautoriai: G. Natkevičius, R. Babrauskas);

 2005 m. – už gyvenamąjį namą Utrių kaime parodoje „Žvilgsnis į save“ gautas „1/5 metro“ apdovanojimas (bendraautoriai: G. Natkevičius, R. Babrauskas);

 2010 m. – Kauno verslo centras „1000“ pateko tarp 170 geriausių planetos biurų pastatų, pastatytų per pastaruosius penkerius metus. Pastato nuotraukos publikuojamas prestižiniame architektūros albume „Collection: Offices“.

 Biurų pastatas Kaune.

rą, ar pastatą – visiškai nesvarbu. Yra daug labai skirtingų darbo krypčių. Šiuo metu projektuoju baldų sistemą vienai stambiai švedų įmonei ir kartu kuriu labai stambius projektus. Pavyzdžiui, Vilniuje projektuoju gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalą. Tad mano darbai – nuo labai mažų iki labai didelių. Jie visi man yra lygūs. Nėra didelio skirtumo, ar projektuoti visą namą, ar durų rankeną. Ką patartumėte jaunam žmogui, norinčiam tapti architektu? Kokių savybių reikia, kad galėtum juo būti? Esu labai dėkingas vienam puikiam dėstytojui, kuris mane visuomet skatino toliau mokytis ir daugiau siekti. Iš tiesų šios profesijos neįmanoma išmokti iki galo. Ja reikia domėtis ir mokytis iki gyvenimo pabaigos, nuolat tobulėti.

A rchitektūra / Pokalbis

Mano manymu, tai turi būti įgimtas dalykas, nes tai nėra matuojamas valandomis darbas. Šioje profesijoje labai daug fanatizmo. Ji turi tapti gyvenimo būdu, eiti iš širdies. Ir kitas svarbus aspektas – jei žmogus nusprendė būti architektu ir ėmėsi studijuoti – studijas jis būtinai turi derinti su darbu, realia gyvenimo praktika. Jau nuo pat pradžių šalia įgyjamų universitete teorinių žinių reikia gauti ir praktinių. Net pirmo kurso studentas turėtų per metus bent tris mėnesius projektuoti realius objektus. Architektūra nėra vien teorija. Neįmanoma viską sužinoti iš vadovėlių ar užsidarius studijoje piešti paveiksliukus, nes tokiu atveju būsi atsietas nuo realybės. Patalpos aukštis, plotis, baldas, vieta, kur jis stovi, – yra daug funkcinių, ergonominių dalykų, susipinančių su estetika. Nuolatos kyla klausimai: kaip tai atrodo, kokios medžiagos, kokia apdaila ir pan. Pasaulėžiūra turi plėtotis įvairiomis kryptimis, nepakanka sauso mokslo. Žinių santykį naudos prasme įvertinčiau taip – 20 % iš universiteto, o 80 % iš realaus gyvenimo. Jums teko dirbti su užsakovais ir iš užsienio, ir iš Lietuvos. Koks užsakovas yra lietuvis? Kuo skiriasi darbai vieniems ir kitiems? Pirmiausia skiriasi bendravimas. Lietuvis užsakovas ir užsienietis užsakovas – tai dvi skirtingo svorio kategori-

jos. Lietuvoje reikia vienų dalykų, o užsienyje labiau akcentuojama kūrybinė dalis. Kitokie stilius ir orientacija, kitoks išsilavinimas ir intelekto lygis. Kai kitoks santykis, tai ir produktas kitoks. Apie lietuvį užsakovą reikėtų kalbėti nevienareikšmiškai, tai priklauso nuo projektų. Yra komerciniai objektai, kuriais siekiama verslo naudos. Jų kvadratiniai metrai ir biudžetai turi vieną tikslą: pastatyti kuo pigiau ir parduoti kuo brangiau. Tačiau tie patys užsakovai, užsakydami individualius projektus nuosavam būstui – butui ar namui, tampa visiškai kitokie ir kelia jau visai kitus reikalavimus. Lietuviams labiau rūpi, ką pasakys kaimynai ir draugai, kaip aš atrodysiu. Šis atskaitos taškas galioja daugeliui dalykų: ir medžiagų pasirinkimui, namo dydžiui, baldų kategorijai, pasirenkamiems prekių ženklams ir t. t. Dažnai galvojama, kaip aš atrodysiu bendrame kontekste, ar neišsiskirsiu iš kaimynų. Pavyzdžiui, individualaus namo lietuviai dažniausiai nori didesnio, nes kaip čia bus... Ateis pas mane kas nors, o mano miegamasis vos 12 m 2, todėl turi būti 20 m 2! Žodžiu, drabužis matuojamas ne sau, ne toks, koks patogus ir gražus turi būti užsakovui, bet labiau susikoncentruojama į išorę, kaip atrodys kitiems. O visa kita priklauso

Pokalbis / A rchitektūra

nuo paties architekto – kokį jis sukuria bendravimą. Blogai, jei architektas tampa „dėstytoju“ ir užsakovą auklėja, tuomet užsakovas pradeda jausti diskomfortą. Negerai, kai architektas gali daryti ką nori, bet negerai ir kai neturi jokios laisvės ir tampa tik vykdytoju. Jei surandamas būdas palaikyti dialogą, tuomet ir rezultatai bus geri. Architektas įgyvendins projektą taip, kaip jis įsivaizduoja. Jis galės kurti, o užsakovas taip pat bus laimingas, galės būstą prisitaikyti konkrečiai sau. Turi būti dialogas. Beveik kasmet nuo 2000 m. pelnote apdovanojimus. 2010 m. jūsų suprojektuotas Kauno verslo centras „1000“ pateko tarp 170 geriausių pasaulio biurų pastatų, pastatytų per pastaruosius penkerius metus. Kurie apdovanojimai Jums brangiausi ir kokie tolesni siekiai? Negaliu išskirti kokio nors apdovanojimo – per darbus tikrai nepastebiu ir nevertinu, kuris man svarbiausias. Dėl jūsų paminėto Kauno verslo centro „1000“ pastato man tikrai smagu, kad kitose šalyse jis yra pripažintas įdomiu objektu. Tačiau keista ir kiek liūdna, kad Lietuvo-

 Kauno verslo centras „1000“.

je šis objektas liko visiškai nepastebėtas, kad atsiradus kitokiam pastatui, išsiskiriančiam iš bendro konteksto, visa vietinė architektų gildija ir meno kritikai visiškai nesureagavo, o vakariečiai apie jį rašo. Vienu metu sulaukdavau po dešimt užklausimų, ar galima šį objektą į tokią ar kitokią knygą įtraukti. O Lietuvoje – lyg jo nebūtų... Čia kalba ne apie tai, kad jaučiuosi nepripažintas. Labiau stebina, kad paties objekto niekas nenori pastebėti – lyg jis būtų miestui nereikšmingas. Kartais atrodo, kad mūsų šalyje galioja standartai, kuriuos bijoma pakeisti. Pasaulyje bandoma iš rėmų išsilaisvinti, o Lietuvoje labiau mėgstama vadovautis vyraujančiomis tendencijomis. Buvo laikotarpis, kai pastatus statė vien iš klinkerio ir buvo manoma, kad tokie namai yra tobuli ir patys gražiausi. Visada šiek tiek atsargiau buvo žiūrima į naujus dalykus, naujus pasiūlymus. Tačiau toks jau yra konservatoriškas požiūris. O kokie mano ateities planai, tai nežinau... Jei išlaikysiu tempą, kuriuo šiuo metu dirbu (duok Dieve, jį išlaikyti), manau, daugiau nieko nereikia – ir taip viskas gerai.  Kalbino Eglė Kajauskaitė

Architektūra / Interjeras

Interjeras 2013 m. – minimalizmas pražydo spalvomis!

Interjeras / Architektūra

eglĖ Kajauskaitė

Jau pavasaris, gal todėl taip norisi atsinaujinti ne tik patiems, bet ir sulaukti naujų vėjų dvelksmo namų interjere. Jei savi namai jau įrengti – tikrai nudžiugins kokia nors nauja detalė ar perstumdyti baldai. Tačiau jei įsirenginėjate naujus namus ir norite, kad jie būtų gražūs bei šiuolaikiški, – tikrai neapsiriksite, jei pasirinksite minimalistinį stilių, interjerui naudosite tik kokybiškas ar ekologiškas priemones, šviesią ir laiko patikrintą spalvinę gamą, tačiau... nepamiršite ir vieno kito ryškesnio akcento. Jeigu rinktume 2013 m. šūkį naujausiam namų interjerui, jis, be abejonių, skambėtų taip: „Spalvos grįžta!“ Namuose arčiau gamtos Yra keli nemarūs dalykai, kurie atlaiko bet kokius laiko išbandymus, jei kalbėtume apie tai, kaip sukurti patogius, jaukius namus sau ir visai savo šeimai. Komfortas ir sveikata – madingi amžinai. Tiek savo gyvenimo būdu, tiek įrengdami namus, žmonės atsisuka į gamtą, jos tausojimą. Vis daugiau dėmesio skiriama natūraliems, ekologiškiems produktams. Todėl nieko keista, kad patardami, kaip įrengti namus šiais metais, dauguma dizainerių vieningi – medžiagos, kurias naudosite įrengdami būstą, ir baldai, kuriais apstatysite savo namus, turi būti gražūs, pagaminti iš natūralių, nekenksmingų medžiagų. Vertinant interjero detales ar baldus, dėmesys kreiptinas ir į tai, iš ko ir kaip jie pagaminti.

Jūsų namuose viskas turi būti komfortiška ir patogu naudoti. Juk nepatogų drabužį ar batus galite nusimesti, o namų taip paprastai pakeisti neįmanoma. Į juos grįžtama pailsėti, atsipalaiduoti. Tai bus sunku padaryti, jei teks bandyti nenatūraliomis pozomis įsisprausti į plastikinį, nesuvokiamos formos fotelį.

 Individualaus namo Vytėnuose interjeras.

Autorės arch. E. Prunskienė ir diz. I. Prunskaitė.

Architektūra / Interjeras

Taip pat svarbu, kad namuose viską būtų patogu ir malonu liesti – visuomet maloniau perbraukti ranka per natūralias medžiagas. Niekas nesiginčys, kad medis kelia kur kas geresnius pojūčius nei plastikas, o ant natūraliu audiniu aptrauktos sofos sėdėti maloniau nei ant sintetinės. Gamtos formos kelia koją ir į baldų gamintojų cechus – šįmet itin madingos gėlių ir kitų gamtinių formų kėdės, stalai, augalų raštais marginti minkšti baldai.

Namai, kaip ir drabužiai, turėtų būti atnaujinami. Tačiau vaikantis madų, visuomet reikia suprasti, kad interjeras pirmiausia turi turėti išliekamąją vertę. Žmogui nepatogu kas kelerius metus keisti interjero, todėl reikėtų ne stačia galva vaikytis mados, bet ją pasitelkti savo poreikiams patenkinti.

Namų jaukumas sukuriamas darbu Kelioliką metų ne tik pati kurianti interjerus, bet ir šio meno universitete bei savo dizaino mokykloje kitus mokanti architektūros projektavimo firmos „GRAFO“ vykdomoji direktorė Danguolė Pilkauskienė tvirtina, kad norint sukurti patrauklų ir gražų namų interjerą reikia nemažai laiko. Šiandien, kai visiems prieinami interjero dizaino žurnalai, knygos, galima aplankyti įvairiausių parodų ar su naujausiais interjero dizainerių kūrybos vaisiais susipažinti internete, susikurti jaukią, komfortišką ir madingą namų aplinką gali ir pats žmogus be specialaus išsilavinimo. Tačiau tam reikia įdėti nemažai pastangų. Jei norite, kad šį darbą už jus nudirbtų kitas žmogus – interjero dizaineris – rinkitės tokį, kuris savo mėgstamu darbu kvėpuoja ir gyvena.

„Geras dizaineris privalo nuolatos, kiekvieną dieną, domėtis moderniomis medžiagomis, naujausiomis interjero sprendinių tendencijomis, geriausiais projektais ir pavyzdžiais. Kurdamas interjerus tiesiog privalai nuolat apie juos galvoti, tai yra darbas dieną–naktį, – tvirtina D. Pilkauskienė. – Interjerą reikia kurti. Negali būti taip – atsisėdau ir padariau. Norint įrengti namus, būtina kurti ir dirbti tol, kol bus gautas pats geriausias rezultatas.“ Persistumdykime erdves Norint turėti patogius namus, pirmiausia būtina itin gerai suformuoti erdves. Kadangi erdvių kaitalioti taip paprastai kaip baldų ar sienų apmušalų neįmanoma,

Interjeras / Architektūra

jos turi būti suprojektuotos patogiai. Beje, kurdami erdves atkreipkite dėmesį į tai, kad ankstesnė mada į vieną erdvę sujungti virtuvę, valgomąjį ir svetainę – jau praeitis... „Virtuvė, valgomasis ir svetainė su namų kinu vienoje erdvėje nepasiteisino dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tokiu atveju virtuvėje gaminamo valgio kvapai pasklinda po visą namą, įsigeria į svetainės baldus ir sienas, o tai nėra labai patrauklu, – tikina D. Pilkauskienė. – Turint sujungtas į vieną šias tris erdves, tenka susidurti ir su kita blogybe – po namus pasklinda ne tik virtuvės kvapai, bet ir svetainėje žiūrimo televizoriaus garsai. Todėl visuomet patogiau, kai virtuvės erdvę ar svetinę galima uždaryti ir viską palikti už durų.“ Jei nenorite turėti daug atskirų kambarių, tam puikiai tiks stumdomos durys ar širmos. Kalbėdama apie tai, kaip geriausia paskirstyti namų erdves, dizainerė pataria pirmiausia apsispręsti, ar žmogus namuose daugiau dirbs, ar daugiau ilsėsis. Tai yra kokia bus jų paskirtis. „Žinoma, viskas priklauso nuo interjero užsakovo pageidavimų. Ar jis nori atvirų, ar uždarų erdvių, – sako dizainerė. – Tačiau net jei tai yra mažas butas, vis tiek jis turi turėti virtuvę, valgomojo zoną, vonios kambarį ir svetainę, o prie įėjimo turi būti spinta. Tuo atveju kai įrengiamas didelis namas – viskas bus taip pat, tik masteliai didesni. Ar didelė erdvė, ar maža – vis tiek namuose bus reikalingos tos pačios zonos.“

Kalbant apie didesnius namus ir juose kuriamas erdves, reikia nepamiršti kai kurių papildomų kambarių, galinčių palengvinti buitį. Tačiau jiems reikės papildomos erdvės, todėl mažesniuose namuose juos įsirengti bus sunkiau. „Visuomet yra kur kas patogiau, jei šalia miegamojo ir prie vonios yra įrengta drabužinė, – tikina specialistė. – Didesniuose namuose patogu įsirengti ir atskirą skalbimo patalpą. Taip pat labai patogu šalia virtuvės turėti nedidelį sandėliuką, ypač tuo atveju, kai didelis namas stovi užmiestyje.“

Interjero dizaino dėstytoja, arch. Danguolė Pilkauskienė. Nuotraukos iš D. Pilkauskienės asmeninio archyvo.

Architektūra / Interjeras

 Individualaus namo Vytėnuose interjeras.

Autorės arch. E. Prunskienė ir diz. I. Prunskaitė.

Interjero paletėje – pavasario spalvos Ir šįmet, kaip praėjusiais ir dar ankstesniais metais, interjere karaliauja minimalizmas ir šviesios spalvos. Tačiau vienas skirtumas vis dėlto yra. Laikas plačiau atsiverti spalvoms! Jei į savo šviesų interjerą įsileisite vieną kitą ryškesnę spalvą – tikrai neprasilenksite su interjero mados tendencijomis. Šalia madingų iki šiol baltos spalvos variacijų atsiranda įvairesnių spalvų, augalų ar gėlių raštų. Šiuo metu ypač populiarūs augaliniai motyvai baltame fone. Beje, jie ne tik gražūs, bet ir praktiški, nes dera beveik prie bet kokios aplinkos.

„Šiuolaikiniame interjere vis dar išlieka šviesi balta spalva, tačiau atsiranda ir mėlyna, alyvinė, oranžinė, – vardija architektė. – Purpurinė, rausva, gelsva, žalsva gali būti naudojamos ne tik baldų gobelenams, bet ir sienų apdailai, šviestuvams. Niekur nesitrauks ir floristiniai motyvai – augalų ar gėlių raštai, dryžiai.“ O ši žinia turėtų būti džiugi tiems, kas namus jau įsirengę, bet nori juos atnaujinti ir tam

 Buto Vilniuje interjeras. Autorė arch. E. Prunskienė.

Interjeras / Architekt큰ra

Architektūra / Interjeras

neišleisti milijonų. „Iki šiol vyravusią šviesią skandinaviškų interjerų koloristiką galima paįvairinti margesnėmis ryškiomis pagalvėlėmis, pakeisti kitus aksesuarus, įsigyti naują fotelį ar pufą, – pataria D. Pilkauskienė. – Ir tam tikrai nereikės iš naujo įrenginėti visų namų – atnaujinus ar pakeitus vos kelias interjero detales, namai vėl taps švieži, patrauklūs ir įdomūs.“ Kalbėdama apie naujausias namų interjero tendencijas, D. Pilkauskienė gana kategoriška tik dėl vieno – geriausiai žmogus jausis savo namuose, kurie bus patrauklūs būtent jam. „Pirmiausia jis turi žinoti, ko nori, kokio interjero geidžia. Jis sprendžia, kokio stiliaus aplinkoje nori gyventi. Vieniems patinka klasikinis interjero stilius, kitiems – skandinaviškojo minimalizmo, treti gal geriausiai jausis futuristinio stiliaus apsuptyje, – sako patyrusi dizainerė. – Žinoma, kažkiek atsižvelgti į naujausias mados tendencijas reikėtų. Namai, kaip ir drabužiai, turėtų būti atnaujinami. Tačiau vaikantis madų, visuomet reikia suprasti, kad interjeras pirmiausia turi turėti išliekamąją vertę. Žmogui nepatogu kas kelerius metus keisti interjero, todėl reikėtų ne stačia galva vaikytis mados, bet ją pasitelkti savo poreikiams patenkinti.“ 

Architekt큰ra

Architektūra / Pasirinkimas

Atšiaurioms sąlygoms pritaikytos slankiosios durys atveria kraštovaizdį Turite sklypą su įspūdingu kraštovaizdžiu, tačiau nežinote, kaip pastatyti namą, kuris ne tik leistų gėrėtis nuostabia panorama, bet ir atlaikytų kontrastingą bei neretai atšiaurų Lietuvos klimatą? Šią problemą gali išspręsti UAB „Sapa statybų sistemos“ – bendrovė, kurianti ir tiekianti Skandinavijos bei Šiaurės Europos atšiaurioms klimato sąlygoms pritaikytas architektūrines durų, langų, fasadų ir stiklinių stogų aliuminio profilių sistemas. Vienas ne tik Skandinavijos statybų rinkos lyderių, bet ir vienas didžiausių pasaulyje nepriklausomų gamintojų AB „Sapa Building System“ kuria, gamina ir tiekia statybų architektūrines profilių sistemas iš lengvo metalo aliuminio. Kodėl iš aliuminio? Nes, palyginti su jo svoriu, aliuminis yra stipri, atspari ir patikimai eksploatuojama medžiaga. Be to, aliuminio profilių gaminiams nereikia didelės priežiūros – tai ypač vertina tiek nekilnojamojo turto savininkai, tiek gyventojai. Svarbu yra ir tai, kad aliuminis – trečias pagal paplitimą cheminės periodinės elementų lentelės elementas Žemėje. Galima teigti, kad aliuminio ištekliai yra neriboti, nes jo randama ir skirtinguose mineralų junginiuose. Be to, beveik 100 % aliuminio galima perdirbti. Pavyzdžiui, apie 50 % visos „Sapa“ produkcijos yra pagaminta būtent iš perdirbto aliuminio.

Šio sezono AB „Sapa Building System“ naujiena – elegantiška, minimalistinė ir išskirtinė slankiųjų aliuminio profiliuočių durų sistema „Artline“, sukurianti lengvumo, prabangos ir šviesos įspūdį bei dėl vadinamosios berėmės konstrukcijos galinti atverti įspūdingas kraštovaizdžio panoramas. Šią slankiųjų durų sistemą rekomenduojama statyti naujai projektuojamuose namuose, nes jos profiliuočiai yra montuojami tiesiai į pastato konstrukcijas. Taip sukuriamas „berėmiškumo“ įspūdis. Jis gali būti dar labiau sustiprintas, jei tokia slankiųjų durų sistema montuojama namo kampe, mat šios sistemos kampinėms durų varčioms nebereikia papildomo profiliuočio, todėl, pavyzdžiui, į terasą visiškai laisvai gali atsiverti durys iš pastato kampo. Nors yra lengva ir sukuria malonų akiai erdviškumą, „Artline“ slankiųjų durų sistema atitinka aukščiausius energijos efektyvumo reikalavimus. Pavyzdžiui, konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas yra 1,1 W/m2·K, o nelaidumas vandeniui atitinka 8A klasę (pagal EN 12208), oro laidumas – 4 klasę (pagal EN 12207). Tai yra vieni aukščiausių rodiklių iš panašių rinkos produktų.

Pasirinkimas / Architektūra

„Premium“ segmentui priskiriamų „Artline“ slankiųjų durų sistemos maksimalus varčios plotis yra 3 200 mm, aukštis – 2 800 mm. Profiliuočio gylis – 125 mm. Vidutinis vieno stumdomo elemento svoris yra apie 320 kg. Pagal pageidavimą papildomai galima sumontuoti elektrines durų stumdymo pavaras su varikliukais. Kadangi durų sąvaros gylis gali siekti iki 47 mm, galimos dvi stiklinimo alternatyvos: vienkamerinis ir dvikamerinis stiklo paketas, kur paketo storis gali svyruoti nuo 28 iki 42 mm. Pigesnė, bet jokiu būdu neprastesnė alternatyva „Artline“ durų serijai yra Lietuvoje jau paplitusi ir tapusi populiari slankiųjų durų sistema 2160. Ji beveik 100 % atitinka „Artline“ energijos efektyvumo reikalavimus: šilumos perdavimo koeficientas – 1,1 W/m2·K, nelaidumas vandeniui atitinka 9A klasę (EN 12208), oro laidumas – 4 klasę (EN 12207). Atšiaurioms klimato sąlygoms sukurta slankiųjų durų sistema 2160 taip pat leidžia efektyviai tausoti šilumą, nes į profiliuočių centrines kameras yra papildomai įmontuotos termoizoliacinės juostos, o maksimalus stiklo paketo storis gali siekti net iki 51 mm. 2160 slankiųjų durų sistemos varčios didžiausias plotis yra 3 200 mm, aukštis – 2 700 mm, o profilio gylis – 160 mm. Tiesa, ši slankiųjų durų sistema yra gerokai sunkesnė. Jos vienas stumdomas elementas vidutiniškai 80 kg sveria daugiau nei „Artline“ – apie 400 kg. Vis dėlto šią aplinkybę atsveria galybė kitų 2160 sistemos pranašumų. O konkrečiai – galimybė tokią durų sistemą montuoti ne tik naujai statomuose, bet ir renovuojamuose pastatuose. Taip pat ši sistema nepamainoma, kai reikia sukurti labai dideles net iki 12 m ilgio stiklines erdves, leidžiančias praplėsti vidines kavinių, biurų ar kitų visuomeninės paskirties pastatų erdves. 2160 slankiųjų durų sistema taip pat ypač patogi vartotojams, nes užraktus galima montuoti tiek jos viduje, tiek išorėje. Be to, ši durų sistema yra gana efektyvi saugumo požiūriu ir visiškai „nedraugiška“ vagims – atitinka 2 apsaugos nuo įsilaužimo klasę (pagal ENV 1627). Nepaisant to, ši durų sistema yra praktiška ir patogi: slenksčiai lygūs, gali būti montuojami į grindis. Taip pat galima reguliuoti durų atidarymo plotį – tai svarbu vėdinant patalpas. Prie kitų 2160 sistemos pranašumų priskirtinos ir beveik neribotos aliuminio profiliuočių dažymo galimybės – bet kuri

RAL ar NCS palečių spalva ir įvairi paviršiaus faktūrų gama, leidžianti architektams sukurti originalų pastatų dizainą. Pavyzdžiui, pastaruoju metu ypač populiarėja dvipusis aliuminio profiliuočių dažymas, kai išorėje esantis profilis dažomas viena (dažniausiai pilko atspalvio) spalva, o viduje profiliuočių spalva derinama prie kambaryje vyraujančių tonų (dažniausiai šviesių spalvų paletės). Šių metų „Sapa“ aliuminio profiliuočių dažymo „mados klyksmas“ – „Sapa Fusion“ – vadinamasis „chameleono efektas“, t. y. slankiųjų durų sistemos profiliuočiai gali būti nudažyti taip, kad atsižvelgiant į apšvietimą ir matymo kampą, keistų spalvą. Ši AB„Sapa Building System“ sukurta naujovė pirmą kartą buvo pristatyta 2012 m. didžiausioje Skandinavijoje statybų parodoje „NordBygg“ Stokholme ir 2013 m. pasaulinėje architektūros, medžiagų ir sistemų parodoje „Bau“ Miunchene. AB „Sapa Building System“ atstovaujančios UAB „Sapa statybų sistemos“ vadovas Rimantas Staknevičius tikina, kad jų projektuojamos, gaminamos ir parduodamos aliuminio profiliuočių slankiųjų durų sistemos ne tik Skandinaviją, bet ir Lietuvą savotiškai priartina prie Viduržemio jūros regiono šalių, mat tokios sistemos dėl galimybės namuose matyti panoraminius kraštovaizdžius yra ypač populiarios Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje. Dėl „Sapa“ aliuminio profiliuočių sistemų dabar tokia prabanga galima ir gerokai atšiauresnių klimato sąlygų šalyse – Norvegijoje, Švedijoje ir gimtojoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, UAB „Sapa statybų sistemos“ yra suprojektavusi ir pardavusi ne vieną aliuminio profiliuočių slankiųjų durų sistemą naujai pastatytų individualių namų šeimininkams Norvegijoje, kur ant fiordo stovinčio namo ir į Šiaurės jūrą pro slankiųjų durų sistemą atsiveriantis vaizdas ne tik užima kvapą didingumu, bet ir atlaiko įspūdingas rudenines audras bei speiguotą arktinę žiemą. 

UAB „SAPA STATYBŲ SISTEMOS“ Kirtimų g. 47, LT-02244 Vilnius Tel. +370 5 210 2587, faks. +370 5 210 2589 El. p. system.lt@sapagroup.com

w w w. s a p a b u i l d i n g s ys te m . l t

Statyba / Objektas

Santariškių klinik akušerijos ir chirurgijos korpuso rekonstrukcija žingsnis po žingsnio

klinikų ir chirurgijos korpuso rekonstrukcija – po žingsnio

Objektas / Statyba

Statyba / Objektas

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Po kiek daugiau nei prieš metus pabaigtos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso rekonstrukcijos drąsiai galima teigti, kad bent jau viena gydymo įstaiga Lietuvoje tikrai atitinka XXI amžių. Šiuolaikiškoje valstybinėje gydymo įstaigoje įdiegti bene moderniausi architektūriniai ir inžineriniai sprendimai, padėsiantys pacientams jaustis jaukiai bei patogiai. Gal tai bus pirmas žingsnis, kuriuo įvertinusios naudą paseks ir kitos gydymo įstaigos... Pirmieji žingsniai tikslo link – projektavimas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso projektavimo nuspręsta imtis beveik prieš 10 metų. 2004–2005 m. UAB „JAS“ su architektu Virginijumi Juozaičiu parengė pirmąjį naujojo Santariškių klinikų korpuso projektą. Deja, darbams nespėjus prasidėti, Lietuvą užklupo ekonominė krizė, todėl tolesnius planus įgyvendinti projektą, kuriam reikėjo nemažos valstybės biudžeto dalies, teko atidėti. Tačiau architektas V. Juozaitis tame įžvelgia teigiamų dalykų. Projekto parengimas truko beveik trejus metus.

Objektas / Statyba

Inžinerinių sistemų montavimo, projektavimo ir techninės priežiūros darbai

Per tiek laiko medicininių technologijų ir įrenginių progresas spėjo taip toli pažengti, jog kai kurie sprendimai privalėjo būti ir buvo pakeisti naujesniais. Atsirado ir galimybių padaryti tam tikrų korekcijų ir įdiegti nuolat tobulėjančias technologijas. „Projektuoti ligoninę yra labai didelė ir atsakinga užduotis. Tenka pasitelkti tipologiškai visiškai kitokius metodus, negu kuriant komercinius, visuomeninius ar gyvenamuosius objektus, – tvirtina V. Juozaitis. – Ligoninė – tai tarsi vienas didelis mechanizmas, kuriame sukasi daug atskirų sraigtelių, lemiančių jos užtikrintą funkcionavimą. Negana to, kad tenka svarstyti, kaip sutilps ir veiks speciali technologinė įranga, labai svarbu nepamiršti, jog šiame pastate žmonės lankysis tikrai ne rekreaciniais tikslais.“ Įveikti ekonominę krizę iš dalies padėjo ir pilietiškas darbo projektą rengusios bei rangos darbus vykdžiusios UAB „Mitnija“ požiūris – atsižvelgusi į sunkią ekonominę Lietuvos padėtį įmonė statyboms skyrė ir nuosavų lėšų. Galutinis rezultatas pranoko visus lūkesčius, šiandien jau turime vieną moderniausių šiuolaikinių Lietuvos ligoninių, kuri savo įranga stebina net užsienio ekspertus. Nematoma pusė – inžinerinės sistemos Šiuolaikiniu įrengimu ir patogumais su bet kurios kitos šalies gydymo įstaigomis galinčiame konkuruoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuse sėkmingai įdiegti modernūs iš karto nepastebimi, tačiau itin svarbūs inžineriniai sprendimai. „Šio objekto inžinerinėms sistemoms projekte skirtas ypatingas dėmesys, – tvirtina UAB „Mitnija“ komercijos direktorius Linas Venslovas. – Modernus oro, šviesos, medicininių dujų tiekimas operacinėse vyksta per pultus (OPERAS), kurie sudaro galimybę medicinos personalui operacijų metu dirbti itin efektyviai. Oras į operacines tiekiamas vėdinimo agregatais su šilumos atgavimu, drėkinimu ir sausinimu per HEPA filtrus bei laminarinio oro srauto dėžes, sieninis šildymas operacinėse leidžia palaikyti reikiamą temperatūrą.“ Šie ir kiti panaudoti sprendimai leidžia laikytis aukščiausių sterilumo standartų operacijų metu, o tai minimizuoja infekcijų galimybę pacientams. Šildymo, vėdinimo, vėsinimo, vandentiekio, nuotekų, gesinimo ir šiluminio mazgo įrengimo darbus šiame pastate atliko bendrovė „Termomatika“. Ši įmonė nemažai panašių projektų yra turėjusi anksčiau ir vykdo šiuo metu. Viena sudėtingiausių inžinerinių dalių – vėdinimas. Gydymo paskirties objektuose Mariaus Mikoliūno nuotraukos.

 Šildymas  Vėdinimas  Vėsinimas  Oro kondicionavimas  Vandentiekis  Nuotekos  Katilinės  Šiluminiai punktai  Automatika  Švarios patalpos

Aukščiausią projektavimo ir montavimo darbų kokybę užtikrina ilgametė įmonės specialistų patirtis bei naudojamos kokybiškiausios medžiagos, tiekiamos iš Lietuvos ir užsienio gamintojų.

UAB „TERMOMATIKA“ partneriai: „Honeywell“, „Rehau“, „Kermi“, „Danfoss“, GEA, „Systemair“, „Amalva“, „Wilo“, „Grundfos“, „Buderus“, „Viessmann“, „Giersch“, „Allen Bradley“ ir kiti. UAB „TERMOMATIKA“ Gėlių g. 2B, Avižieniai, Vilniaus r. Tel. +370 5 243 0134 Faks. +370 5 243 0137 El. p. info@termomatika.lt www.termomatika.lt

Statyba / Objektas

Saugome jūsų verslą

UAB „Euroelektronika“ – pirmaujanti inžinerinių sistemų integravimo bendrovė Lietuvoje, jau 20 metų besilaikanti aukščiausių kompetencijos ir kokybės reikalavimų. Klientų lūkesčius padeda patenkinti ne tik profesionalumas, lankstumas, novatoriškumas, bet ir specialistų tobulinimosi stažuotės bei patikimas bendradarbiavimas su užsienio partneriais. APSAUGĄ UŽTIKRINANTYS ELEKTRONINIAI INŽINERINIAI SPRENDIMAI:  apsaugos bei perimetro signalizacijos sistemos,  gaisro signalizacijos ir gesinimo sistemos,  vaizdo stebėjimo sistemos,  transporto valdymo ir kontrolės sistemos,  įeigos kontrolės sistemos,  duomenų perdavimo tinklai. Ir visa tai – iš vienų rankų: projektavimas, prekyba, nuoma, instaliavimas, priežiūra ir 24 val. kasdienis skubios techninės pagalbos teikimas visoje šalyje. Stambiausi užsakovai: AB „Orlen Lietuva“, UAB „Statoil Lietuva“, AB SEB bankas, Lietuvos bankas, AB „Bankas Snoras“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Pasienio kontrolės punktų direkcija, UAB „Palink“, „Senukų“ įmonių asociacija, „Maxima LT“.

www.euroelektronika.lt Pramonės pr. 15A, LT-51327 Kaunas, tel. (8 37) 350 568 Švitrigailos g. 11H, LT-03228 Vilnius, tel. (8 5) 279 8962 Dubysos g. 64A, LT-94107 Klaipėda, tel./faks. (8 46) 342 049

svarbiausia užtikrinti, kad vėdinimo sistemos atitiktų joms keliamus reikalavimus, t. y. į patalpas tiekiamas oras turi būti ne tik reikiamos temperatūros, drėgmės, steriliai išvalytas, bet ir tolygiai paskleistas. Projektuodama ir montuodama inžinerines sistemas „Termomatika“, kaip visuomet, orientavosi į itin aukštą darbų kokybę, išnaudojo ilgametę įmonės darbuotojų patirtį, tiekė itin kokybiškas medžiagas. Elektroninės sistemos – XXI a. technologijos Nė viena XXI a. gydymo įstaiga negalėtų funkcionuoti be naujausių technologijų, padedančių ne tik palengvinti darbą gydytojams, bet ir užtikrinančių patogumus pacientams. Bene įdomiausia naujiena pastariesiems – prie kiekvienos paciento lovos sumontuotas planšetinis kompiuteris, kuris, beje, skirtas ne tik pramogoms. „Šiame kompiuteryje gydytojas apžiūros metu gali matyti kitų kolegų skirtą gydymą, vaistus ir kitą informaciją. Lygiai taip pat gydytojas namų sąlygomis gali stebėti paciento sveikatos pokyčius, – vardija darbus atlikusios bendrovės „Euroelektronika“ direktorius Tomas Vaičiukynas. – Kai kompiuterio nenaudoja gydytojas, ligonis pats gali susižinoti savo sveikatos būklę, naršyti internete, bendrauti su artimaisiais ir t. t. Tiesa, mums teko pasukti galvas, kaip sumontuoti šias planšetes, kad jos atitiktų visus medicininius reikalavimus, tačiau šį gana sunkų inžineriniu požiūriu uždavinį išsprendėme.“ Visų sistemų montavimo darbams analogų Lietuvoje neturinčioje gydymo įstaigoje maždaug 200 km kabelių sunaudojusi įmonė turėjo išspręsti 12 skirtingų uždavinių. Ji turėjo įrengti kompiuterių tinklą, vietinės ir palydovinės televizijos sistemą, pneumatinį paštą, gaisrinę signalizaciją, operacinių vaizdo bei garso stebėjimo ir įrašymo sistemas, viešojo informavimo bei evakuacinio įgarsinimo sistemas, apsauginę signa-

Objektas / Statyba

lizaciją ir vaizdo sistemą, serverinių elektros paruošimą, modernią slaugos personalo iškvietimo sistemą ir t. t. „Iš visų šių darbų, kaip pacientams aktualią, galėčiau išskirti dar vieną itin modernią ir patogią slaugos personalo iškvietimo sistemą, paremtą IT pagrindu, – sako T. Vaičiukynas. – Pagalbos prašančio ligonio kvietimas nukeliauja į budėtojo postą. Jei slaugių jame nėra – jis automatiškai perduodamas į nešiojamuosius telefonus. Jei slaugės vis tiek negali reaguoti, paspaudusios vos vieną mygtuką jos gali peradresuoti iškvietimą kitam postui. Tokiu pačiu principu veikia ir gyvybės palaikymo įrenginių informacijos perdavimas.“ Gydytojams ne mažiau aktuali dar viena galimybė – operacijos metu visą procesą galima filmuoti, įrašyti ir transliuoti į mokomąsias auditorijas.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuse sėkmingai įdiegti modernūs iš karto nepastebimi, tačiau itin svarbūs inžineriniai sprendimai.  Nuotrauka iš UAB „Eugvilsta“ archyvo.

Statyba / Objektas

 Nuotrauka iš UAB „Eugvilsta“ archyvo. Užtikrintas saugumas Kitas labai svarbus klausimas – pastato saugumas. Specialios paskirties priešgaisrinės durys šiame pastate privalo atitikti visus atsparumo ugniai keliamus reikalavimus tam, kad užtirtintų žmonių, esančių pastate pavojaus metu, saugumą. Kadangi priešgaisrinėms durims nėra patvirtinto darniojo Europos standarto, jos turi būti privalomai sertifikuojamos Lietuvoje. Duris visame pastate montavusi įmonė „Eugvilsta“ yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri tokius sertifikatus turi.

„Kadangi šis pastatas – visuomeninės paskirties, beveik visoms jame sumontuotoms durims buvo keliami specialūs reikalavimai, – pasakoja UAB „Eugvilsta“ direktorius Vilius Ambrazevičius. – Laiptinės durims buvo keliami dūmų pralaidumo ir savaiminio užsidarymo reikalavimai, o gydymo įstaigos medicininiams skyriams atskirti sukonstravome duris su priešgaisriniais stiklais, kurios būtų ne tik itin atsparios ugniai, bet ir patogios, jei pro jas netikėtai patalpas palikti tektų didesniam skaičiui žmonių. Jas sumontavome plačias, dvivėres. Kai plotai dideli – konstrukcijos turi būti nestandartinės.“ Tačiau vadovas tvirtina, kad dirbti nebuvo sunku, nes tai tikrai ne pirmas toks įmonės vykdomas projektas. Per metus bendrovė įgyvendina kelias dešimtis panašių užsakymų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Būtent todėl ir šiam pastatui kelti uždaviniai buvo nesunkiai įveikti, o tai užtikrina, kad Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso pacientai, darbuotojai bei lankytojai gali būti ramūs, kad ištikus nelaimei jų saugumu yra pasirūpinta. Harmoningi eksterjeras ir interjeras VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpusas yra penkių aukštų, 27 362 m2 ploto stiklo, spalvinio tinko bei betono sienų,

Objektas / Statyba

netaisyklingo plano išskaidytas į skirtingas dalis karkasinis statinys. Pagrindinė apšiltintų išorės sienų statybinė medžiaga – betoniniai blokeliai. Pastato eksterjere dominuoja pakaitomis derinamos langų eilės, suteikiančios statiniui horizontalumo įspūdį, tačiau išlaikančios vientisą ir stilistiškai gryną paties objekto architektūrą, kuri tolygiai įsikomponuoja į klinikų miestelio bendro komplekso vaizdą. Naujo pastato suderinamumą taip pat pabrėžia spalvinė gama, kurioje vyrauja balta ir vyšninė spalvos. Skaidrios juostinių langų linijos pastato tūriui suteikia plastikos ir perregimumo įspūdį, vizualiai sumažina statinio tūrius. Kalbant apie naujojo korpuso vidaus erdves ir interjerą, visų pirma jie pritaikyti tiesioginėms ligoninės funkcijoms. „Operacinėse sienos ir grindys jungtos ištisine PVC jungtimi, nenaudojant grindjuosčių, visos patalpos dažytos specialiais steriliai aplinkai skirtais dažais ir t. t., – vardija Linas Venslovas. – Didelei daliai medžiagų buvo keliami specialūs techniniai reikalavimai, todėl naudotos išskirtinės medžiagos, kai kurios pirmą kartą. Kadangi laikėmės instrukcijų ir statybinių medžiagų panaudojimo reglamento, didelių problemų nebuvo.“ Kiekviename pastato aukšte įkurti skirtingų funkcijų skyriai, kuriuose yra akušerijos, chirurgijos ir laboratorijų patalpos, auditorijos ir pan. Dėl daugiafunkcio pobūdžio vidaus erdvės suplanuotos atsižvelgiant į tai, kokia medicininė aparatūra ten stovės, kai kuriuose skyriuose net įsigyta vienetinės Lietuvoje medicininės technikos. Kitas labai svarbus įgyvendinto projekto aspektas – sveikos aplinkos sukūrimas. Prieš operacines įrengtos specialios patalpos su viršslėgiu. Tai neleidžia patekti bakterijoms ar nešvarumams. Sveika aplinka pasirūpinta ir palatose, ir koridoriuose. Tam panaudotos natūralios grindų, sienų ir lubų dangos, atsigabentos iš Olandijos. Kuriant interjerą, buvo iki smulkmenų apgalvota, kaip sergantis žmogus jausis pastato viduje. Projektuotojai atsisakė įmantrių dizaino formų ar negatyvias mintis skatinančių spalvų. Patalpos – šviesios, neutralios, kuriamas paprastumo ir ramybės įspūdis, padedantis sumažinti sergančiųjų psichologinę įtampą. Vaikštant po VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso patalpas, tarsi pamirštama, kad tai – gydymo įstaiga: čia nėra ilgų, tamsių tipiškų tunelių, kurie sujungia skirtingas ligoninės dalis. Vietoje jų yra išorinė perregima jungtis, išlaikanti pozityvios erdvės koncepciją ir leidžianti personalo srautams lengvai judėti iš senojo į naująjį korpusą. Erdvūs priimamieji, didelės drabužinės ir auditorijos su modernia įranga leidžia patogiai jaustis ne tik lankytojams, bet ir ligoninės darbuotojams. 

Stat yba / Patir tis

Ko reikia, kad pastatų šiltinimas atneštų lauktą naudą? Julius Pielikys (Klaipėdos universitetas)

Žiniasklaidoje mirgėte mirga straipsniai ir reportažai apie žadančią iš sąstingio išsijudinti daugiabučių namų renovaciją. Eksponuojama jos ekonominė ir estetinė vertė, rečiau nurodoma nevykusių, neatnešusių lauktos naudos pavyzdžių. Renovacijos darbų efektą dažnai eliminuoja ar sumažina fasadų parengiamųjų ir šiltinimo darbų klaidos. Dažniausiai mažaaukščiams ir 4–9 aukštų pastatams renovuoti naudojamos tinkuojamos išorinės termoizoliacinės sistemos su polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata. Šių sistemų techniniai reikalavimai aptarti statybos techniniame reglamente STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“, todėl čia nagrinėsime tik tas priežastis, kurios lemia blogą šiltinimo darbų kokybę, aptarsime pagrindinius veiksnius, dėl kurių apšiltintų (renovuotų) objektų fasadai tampa problemiški. Projektavimo sprendimų niuansai Šiltinimo sistemos įrengimo projektai dažniausiai būna individualūs. Projektuotojai kartais net nedetalizuoja visų sprendimų, palikdami tai statybininkų ar sudėtinės termoizoliacinės sistemos tiekėjų nuožiūrai. Minėtame techniniame reglamente įrašyta nuostata, kad kai kuriuos projektinius ir technologinius sistemų rodiklius bei reikalavimus gali pateikti ir tiekėjas. Vis dėlto dauguma rodiklių priklauso projektuotojų kompetencijai, pvz., šiltinimo medžiagų atmainos, jų šiluminių savybių ir storio parinkimas, atnaujinto fasado dizainas ir pan.

Deja, pastatų renovavimo projektuose klausimai, susiję su tvirtinimo pagrindų (esamų atitvarų paviršių) būkle, jų tvirtumu, fasado plokštumų atkūrimu ar ištrupėjusių plotų remontu, dažniausiai nėra aptariami. Jie yra paliekami konkursuose dalyvaujančių rangovų kompetencijai. Pastarieji dažniausiai dėl netobulo Viešųjų pirkimų įstatymo priversti mažinti kainą ir priima ne pačius geriausius sprendimus arba ignoruoja atitvarų paruošimo būtinybę. Kita sritis, kur projektuotojų nuorodos turi įtakos eksploatacinėms termoizoliacinės sistemos savybėms, – fasadų spalviniai sprendimai. Rekomenduojama rinktis šviesius, pastelinių tonų dažus, nes tamsiai nudažyti paviršiai daugiau įšyla, todėl padidėja visos šiltinimo sistemos įtempiai bei deformacijos. Dėl didelių ar netolygių deformacijų fasade gali susidaryti plyšių. Kartais architektai fasadą siūlo dažyti keliomis spalvomis. Jei viena iš spalvų pasirenkama ryški, tamsumu smarkiai besiskirianti nuo kitų spalvų, tai fasade lygiagrečiai su spalvų skirtumo linija neišvengiamai susiformuos plyšys (-iai). Neretai jų susidaro ir skirtingos apdailinio tinko faktūros paviršių sandūrose.

Šiltinimo sistemų montuotojai nemėgsta margaspalvių ir skirtingos faktūros fasadų. Jie bando nuo jų atkalbėti architektus ar užsakovus, nors dažnai žino sprendimus, kurie padėtų išvengti įvardytų bėdų. Tai – tinkamo apdailinio sluoksnio storio pasirinkimas, tinko mišinių armavimas smulkiu polimeriniu plaušu arba dvigubu, trigubu tinklelio sluoksniu, tikėtinų plyšių „slėpimas“ specialiai suformuotuose grioveliuose ir pan. Tačiau tokios priemonės padidina darbų sąmatas ir, pripažinkime, neleidžia panaudoti vadinamojo „rangovo rezervo“, t. y. suploninti armuojamojo bei apdailinio tinko sluoksnių storį. Paruošiamieji darbai Šiltinama atitvara – tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos pagrindas – turi būti tvirta, švari, be pelėsių ir kerpių. Jei tenka valyti mikroflorą, tai geriausia ją nuplauti aukšto slėgio srove, būtinai su fungicidų tirpalais. Seną atšokusį ar nepatikimą tinką ir trupančias kiaurymėtas plytas taip pat derėtų pašalinti ir remontiniais mišiniais atkurti sienos plokštumą. Patirtis rodo, kad esant senam mūrui, ypač cokolinėse druskų prisigėrusiose sienų dalyse, geriausia pagrindą nutepti elastinga hidroizoliacine danga.

Pagrindas, ant kurio bus klijuojamos termoizoliacinės plokštės, turi būti išlygintas. Pakanka ištaisyti didesnius nei 10 mm nelygumus. Jokiu būdu negalima šiltinamos sienos lyginti storu klijavimo mišinio sluoksniu. Patirtis rodo, kad dauguma fasadinių šiltinimo sistemų eksploataciją trumpinančių defektų susidaro dėl atmestino pagrindų paruošimo ar bandymų šiuos defektus (pagrindo medžiagų ištrupėjimą, plokštumų kreivumą ir pan.) ištaisyti šiltinimo sistemos įrengimo metu.

Patir tis / Stat yba

Dažniausiai statybininkai vengia prie pastato ilgai laikyti pastolius, todėl retai kada šiltinimo sistemos pagrindui lyginti ir deramam paruošimui skiriama pakankamai laiko. Deja, praktiškai dažnai šiltinimo sistemos pagrindo nelygumus bandoma užtaisyti ne brangokais remontiniais mišiniais, o storesniu klijų mišinio sluoksniu. Tokiu atveju kartais net nelaukiama, kol šis sukietės, ir iš karto klijuojamos termoizoliacinės plokštės. Tuomet, klijų skiediniui dėl sunkio jėgų slenkant žemyn, tarp sienos plokštumos ir termoizoliacinės plokštės susidaro dideli tarpai, plokštės atsiknoja, išsikreivina, tarp jų prasiveria plačios siūlės – plyšiai. Jei į juos patenka armavimo mišinio (kartais po jo sluoksniu šiuos plyšius bandoma paslėpti), susidaro puikiai matomi termovizoriumi ar net paprasta akimi vadinamieji „šalčio tilteliai“, kuriuose tam tikru metų ir paros laikotarpiu kondensuojasi vandens garai. Nors technologiškai taisyklingai suklijavus termoizoliacines plokštes plyšių tarp jų neturėtų likti, bet jei vis dėlto susidarė tarpas, didesnis nei tikėtasi, tai iki 4 mm pločio siūles tenka sandarinti ne itin plėtriomis sandarinimo putomis, o didesnius tarpus užkamšyti juostelėmis supjaustyta šiltinimo medžiaga. Tiesa, pedantiški vokiečiai tokiu atveju termoizoliacines plokštes pasiūlytų klijuoti iš naujo, bet mūsų statybų realijos yra kitokios... Medžiagų pasirinkimas ir dermė Pagal reglamentą STR 2.01.10:2007 visos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos turi turėti Europos techninį liudijimą (ETL) ir privalo būti pažymėtos CE ženklu. Tačiau šie kokybės rodikliai dažnai vertinami kaip formalūs, nes negarantuoja išorinės šiltinimo sistemos efektyvumo, o svarbiausia – šiltintojų sąžiningumo. Deja, vis dar gajos nesistemiško skirtingos kokybės medžiagų pasirinkimo „tradicijos“. Nors dauguma statybininkų ir užsakovų supranta, kad sudėtinė šiltinimo sistema turi būti tik vienintelio gamintojo, kad visų jos medžiagų savybės tarpusavyje turi būti suderintos, o ir sistema yra nedaloma, tačiau dėl trumpalaikės naudos tai neretai „pamirštama“.

 Įspaudo juosta apdailiniame tinko sluoksnyje. Lygus paviršius negali užmaskuoti technologinių pažeidimų: armavimo tinklelis deramai neįspaustas į armavimo skiedinį ir (arba) pernelyg plonas apdailinio skiedinio sluoksnis. Abejonių kelia ir armavimo sluoksnio storis... Kita galima priežastis – „užmiršta“ skiriamojoje juostoje užkrėsti apdailinio skiedinio sluoksnį – tikėtina, kad tinkuojant šioje vietoje buvo priklijuota technologinė juosta (plėvelė), žyminti dienos darbų pabaigą.

Įdomu, kad rinkoje pasirodžius pigesniam šiltinimo sistemos komponentui (smeigėms, tinkleliui, dekoratyviniam tinko sluoksniui ir pan.), jis būtinai išmėginamas statybos objektuose ir derinant su keliomis skirtingomis šiltinimo sistemomis. Pavyzdžiui, pastarųjų kelerių metų bėda – pigus, nekokybiškas armavimo tinklelis, neatlaikantis temperatūros pokyčių ir sudarantis prielaidas šiltinimo sluoksniuose rastis įtempiams. Be to, jis nepakankamai atsparus šarmams. Yra daug pavyzdžių, kai po poros eksploatavimo metų, praardžius sutrūkinėjusį dekoratyvinį tinką ir armavimo sluoksnį, tokio tinklelio nėra nė pėdsakų – skiedinio rišamosios medžiagos ir susidarę kietėjant šarmai jį visiškai „suėda“. Dažniausiai iš išorės tinkuojamų šiltinimo sistemų gamintojai suderina daugelio sluoksnių rodiklius: stiprį, lipnumą, laidumą vandens garams, rišimosi ir kietėjimo trukmes, granuliometrinę užpildų sudėtį ir t. t. Todėl panaudojus skirtingų gamintojų atsitiktinai ar vadovaujantis pigumo krite-



Pelijimą ir apdailinio tinko irimą lemia pastato cokolinėje dalyje, atitvaroje, susikaupusi drėgmė. Jos patekimą į atitvarą lemia arba tai, kad neįrengta nuogrinda, arba bloga rūsio sienų ar pamatų hidroizoliacija.

Stat yba / Patir tis

mechaniniams poveikiams daugiausia priklauso nuo armavimo sluoksnio skiedinio, jo storio, armavimo mišinio bei tinklelio ir jų įrengimo kokybės. Pavyzdžiui, geros kokybės tinklelis mažiausiai du kartus padidina sistemos paviršinių sluoksnių atsparumą smūgiams. Dažniausiai dispersiniai arba polimeriniai mišiniai šiuo požiūriu būna atsparesni už mineralinius mišinius, nors kai kurios jų savybės (laidumas vandens garams, atsparumas UV spinduliams, temperatūros poveikiui) gali būti blogesnės. Remiantis nurodytu statybos techniniu reglamentu, šiltinimo sistemos atsparumas smūgiams vertinamas jos naudojimo kategorijomis. Jų yra trys ir visos jos gali būti taikomos tam pačiam pastatui: 

Apdailinio ir šiltinimo sluoksnių įmirkis – dažnas reiškinys, atskleidžiantis kompleksinio požiūrio trūkumą. Renovuojant pastatą, derėtų pagalvoti ir apie laiptų aikštelių nuolydžių formavimą, stogelius virš laiptų ir įeigų, geresnę vandens nutekinimo sistemą.

rijumi pasirinktas ir nederančias medžiagas, iš jų suformuoti sluoksniai ilgainiui vienas nuo kito atšoka, skiedinių sistema išsisluoksniuoja, dekoratyvus tinkas nubyra. Šiltinimo plokščių papildomo tvirtinimo prie atitvaros smeigių atmaina ir jų skaičius parenkamas, atsižvelgiant į pagrindo būklę, pastato aukštį, šiltinimo medžiagos storį ir visų sistemos sluoksnių masę. Pavyzdžiui, jei 1 m2 šiltinimo sistemos masė yra didesnė nei 10 kg, jai būtina naudoti smeiges su kalama metaline šerdimi. Deja, gana dažnai naudojamos pigiausios smeigės. Jos neatlaiko apkrovų ar lūžinėja jau jas kalant. O kai smeigė nulūžta, šalia tenka gręžti kiaurymę kitai – taip sienoje susidaro daugiau šalčio tiltelių. Kartais užsakovai, pirštu pabadę mineralinės vatos plokštes, pradeda įtarinėti, kad ši yra pernelyg minkšta, nuogąstauja, kad virš šiltalo įrengti tinko sluoksniai bus pralaužti. Tačiau apdailos ir šiltinimo sistemos atsparumas

 lengvai pasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių ir netinkamo naudojimo;  nepasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių spiriant arba metant daiktus, kurių atstumas nuo grindų ar žemės riboja smūgio stiprumą; pasiekiamos atitvarų dalys, kurių netinkamo naudojimo tikimybė yra maža;  atitvarų dalys, kurių atstumas nuo grindų ar žemės užtikrina apsaugą nuo smūgių spiriant arba metant daiktus; atitvarų dalys, kurių netinkamo naudojimo tikimybė yra labai maža. Pirmosios, pavojingiausios naudojimo kategorijos, plotus, kad jie taptų atsparesni smūgiams, reikėtų armuoti tinkleliu du kartus. Apie medžiagų „taupymą“ šios kategorijos plotuose ploninant kurį (-iuos) nors sistemos skiedinio sluoksnį (-ius), net negali būti minties. Kalbant apie apšiltintų ir nutinkuotų fasadų atsparumą smūgiams, tenka apgailestauti, kad Lietuvoje paplito vadinamosios lengvosios plonasluoksnės išorinio šiltinimo ir apdailos sistemos. Atsparumu smūgiams jos gerokai prastesnės nei Skandina-

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus. Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAB „ŠILPUTA“ gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. Jis itin dažnai naudojamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasadams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijoms ir pan. UAB „ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje. Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAB „ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus.

UAB „ŠILPUTA“, Sodų g. 14, LT-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r. Tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. info@silputa.lt

www.silputa.lt

Patir tis / Stat yba

vijos šalyse naudojamos storasluoksnės sistemos, kurioms naudojamas standesnis metalinis tinklas, didesnes apkrovas atlaikantys inkarai-smeigės, o išorinio tinko sluoksnio storis gali siekti ir 30 mm. Šiltinimo darbų technologijos klaidos Pasitaiko, kad statybininkai, įrengiantys šiltinimo sistemą, darbus atlieka neišlaukdami tiek laiko, kiek nurodo patys sistemos gamintojai. Pavyzdžiui, kai per greitai kalamos tvirtinimo smeigės, sujudinamas pradėjęs rištis ir kietėti klijų skiedinio sluoksnis. Šis dėl to ilgainiui gali atšokti nuo termoizoliacinių plokščių. Pasitaiko, kad nepadaroma ir technologinės pertraukos prieš apdailinio tinko sluoksnio įrengimą, nors per ją iš apatinių skiedinio sluoksnių turėtų visiškai išgaruoti drėgmė. Tokiu atveju, jeigu apdailos tinkas yra mažiau laidus drėgmei, dėl didelio vandens garų slėgio jis gali atšokti (nebūtinai nukris jo fragmentai – tiesiog bilsnojant paviršių, girdėsis duslus garsas). Nebus geriau, ir jei apdailinio tinko laidumas garams didelis (jei jis yra „kvėpuojantis“) – drėgmė pasišalins neatplėšdama sluoksnio, tačiau fasadas atrodys apvarvėjęs: juk šalinantis drėgmei, į paviršių išstumiamos kalkės, ištirpusios druskos, o jei fasadas dažytas, gali būti pažeista ir garams nelaidžių arba šarmų poveikiui neatsparių dažų plėvelė.

Neretai „išradingi“ statybininkai taupo armavimo mišinį atitinkamame sistemos sluoksnyje pakeisdami jį pigesniu klijavimo mišiniu. Tačiau klijavimo mišiniai nėra tokie atsparūs šalčiui, kaip armavimo mišiniai, todėl panaudoti netinkamoje vietoje (sluoksnyje) nuo temperatūros pokyčių suskilinėja. Patirtis parodė, kad tepti armuojamojo mišinio ir gramzdinti tinklelio nepatartina ir veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, pučiant stipresniam vėjui, nes skiediniui per greitai džiūstant, nepavyks išvengti smulkių plyšelių. Deja, fasadų šiltintojai vengia uždarų pastolių su apsauginėmis plėvelėmis – juos sumontuoti ir išmontuoti trunka ilgiau, o ir jų nuoma brangesnė. Kad išorinė tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema būtų efektyvi, svarbu išlaikyti jos sandarumą – į ją neturėtų patekti drėgmės. Todėl ypač atsakingai turėtų būti montuojamos palangės, parapetai, o pagrindo paviršių siūlės – užsandarinamos. Aišku, kad šiuo požiūriu yra svarbūs ir atnaujinamo pastato architektūriniai sprendimai: eksploataciniu požiūriu geriau, jei fasade nebus didelių galinčių įmirkti plokštumų. Kai jų neišvengiama, svarbu rinktis kokybišką tinką, gerus fasadinius dažus ir impregnantus. Neatsižvelgus į šiuos patarimus ir nepaisant daugelio kitų rangovams gerai žinomų reikalavimų, padariniai bus matomi jau po pirmos žiemos: pradeda skilinėti tinkas, per plyšius skverbiasi drėgmė, ilgainiui plyšiai tik platėja, galop tinkas pradeda byrėti, o fasado šiltinimas neatneša planuotos naudos. Norint, kad to nebūtų, reikėtų visus darbus patikėti profesionalumą vertinantiems projektuotojams ir rangovams, kurie nevengtų įvardyti ankstesnius darbus ir taip patvirtintų savo darbų kokybę. 

Stat yba / Patir tis

Efektyviausi šiltinimo polistireniniu putplasčiu būdai ir dažniausios klaidos Klaidų vis dar neišvengiama Visus pastatų šiltinimo, renovacijos ir modernizacijos darbus būtina atlikti labai atsakingai ir kokybiškai, antraip rezultatas bus prastas. Renovuojant daugiabučius pastatus, klaidų neišvengiama. Dažnai nukrypstama nuo projektų, norint sutaupyti lėšų, pasirenkamos pigiausios ir nekokyDr. Česlovas Ignatavičius, biškos medžiagos. Be to, Polistireninio putplasčio asociacijos kai tinkuojami cokoliai prie prezidentas, VGTU vyresnysis mokslo uždarų nuogrindų, pleišėja darbuotojas ir trupa cokolių tinkas. Kai cokolis tinkuojamas, būtina prie jo taikyti atvirą vėdinamą, drenuojamą ir iš akmenų padarytą nuogrindą. Kita klaida – darbus atlieka per mažai patyrę ir nekvalifikuoti meistrai, nesilaikantys pastatų šiltinimo technologijų ir gamintojų nurodytų taisyklių. Dažnai tokie meistrai polistireninio putplasčio plokštes prie šiltinamos sienos klijuoja netinkamai ir padrikai, todėl palieka tarpus, pro kuriuos prarandama dalis šilumos. Patyrę ir kvalifikuoti meistrai tokių klaidų nedaro. Mano nuomone, jeigu darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, jis neturėtų imtis šiltinimo darbų. Tik reikalaudami atsakomybės ir kokybės iš dirbančių meistrų, galėsime turėti gerus rezultatus, ir tik tada žmonės patikės renovacijos efektyvumu bei nauda, kuri yra akivaizdi ir nenuginčijama.

Efektyviausias pastatų šiltinimo būdas yra iš išorės, kai polistireninis putplastis padengiamas kompozicine tinkuojamąja sistema. Šis būdas yra patikimas, patikrintas moksliniais tyrimais ir taikomas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir daugelyje kitų Europos šalių apie 80 % daugiabučių namų yra šiltinami polistireniniu putplasčiu. Toks šiltinimo būdas yra ilgalaikis ir dvigubai pigesnis už šiltinimą vadinamosiomis „ventiliuojamomis“ sistemomis, kai izoliacija metaliniame karkase yra uždengiama apdailos plokštėmis. Pastaraisiais metais atlikti modernizuotų daugiabučių namų tyrimai rodo, kad po to, kai buvo sugriežtinti tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų montavimo reikalavimai, šiltinimo kokybė šiomis šiltinimo sistemomis Lietuvoje žymiai pagerėjo, o defektų beveik neaptinkama. Svarbu nepamiršti ir to, kad dirbti su polistireniniu putplasčiu yra patogu bei saugu, nes jame nėra, pvz., žmonių sveikatai pavojingų plaušelių. Be to, dirbant nereikia naudoti jokių specialių apsaugos priemonių, o pati medžiaga pakankamai lengva. Polistireninį putplastį sudaro net 98 % oro kapsulių, todėl jis nepūva, nesusėda, jo neprapučia vėjai, į jį neprasiskverbia teršalų. Taip pat labai svarbu, kad ši termoizoliacinė medžiaga per visą eksploatavimo laiką nekeičia savo savybių.  Iš išorės šiltinamos ir apdailos plytelėmis dengiamos išorinės sienos schema

Efektyviausi šiltinimo būdai ir jų ypatybės Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad polistireninį putplastį reikia naudoti tik tokį, koks yra Lietuvoje įteisintas ir sertifikuotas, taip pat taikyti ir naudoti tik pagal gamintojų paruoštas rekomendacijas ir taisykles. Statybų ekspertai dėl aukštos gaminių kokybės dažniausiai rekomenduoja pastatus šiltinti būtent Lietuvos gamintojų polistireniniu putplasčiu.

1. Siena 2. Klijų sluoksnis 3. Polistireninis putplastis EPS 70 4. Armuotas tinkas

5. Smeigė 6. Armavimo tinklas 7. Plytelių klijai 8. Apdailos plytelių apdaila

Statyba

WWW.PEIKKO.LT

SPRENDIMAI SURENKAMAM IR MONILOTINIAM GELŽBETONIUI KOMPOZICINĖS IR PLIENINĖS KONSTRUKCIJOS

Peikko NIRO GEMBINIŲ GELŽBETONInių BALKONŲ TERMOIZOLIACINĖS LAIKOMOSIOS JUNGTYS Nuolatos brangstant pastatų šildymui ir eksploatacijai, esminiu veiksniu, lemiančiu vartotojų pasirinkimą, tampa energinis būsto efektyvumas. Būtina atsakyti į daugybę klausimų, kad rengiant taupaus statinio projektą būtų parinkti optimalūs sprendiniai, nes jie darys įtaką viso būsto energiniam efektyvumui. Ne mažiau už sienų ir stogo konstrukcijas, langų tipą ar šildymo sistemą svarbūs yra balkono prijungimo ir atrėmimo mazgai. Iš tikrųjų, parinkus netinkamą sprendimą, dėl šiuose mazguose susidarančių šalčio tiltelių gali būti patiriama daug šilumos nuostolių, o jie atitinkamai padidins sąskaitas už šildymą. Tačiau, konstrukciškai panaikinus šalčio tiltelius, gali pasirodyti, kad tokio sprendimo įgyvendinimas yra pernelyg brangus ir estetiškai nesiderina su pastato architektūra. Atsižvelgdama į augantį patikimų ir efektyvių tokio tipo sprendimų poreikį rinkoje, tarptautinė kompanija „Peikko“ tiekia „Peikko NIRO“ produktus, kurie jau ne vienus metus sėkmingai naudojami Skandinavijos ir kitose Europoje šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

Pagal paskirtį „Peikko NIRO“ jungtys yra trijų tipų:  TKM/G – standartinės, dažniausiai naudojamos jungtys, skirtos perimti momentinėms ir kirpimo jėgos apkrovoms;  TKM/E – jungtys, laikomosios galios požiūriu identiškos TKM/G tipui, tačiau pritaikytos naudoti su „Filigran“ plokštėmis;  TKA – nestandartinių konstrukcijų jungtys, tinkamos sudėtingiems sujungimo mazgams su termoizoliaciniu sluoksniu, pvz., kai fasado apdaila – gelžbetonio plokštės ir pan.

TECHNINĖS KONSULTACIJOS IR PARDAVIMAI

UAB „PEIKKO Lietuva“ Naglio g. 4A, 52367 Kaunas, Lietuva Tel./faks. +370 37 37 00 88 El. p. infoLT@peikko.com

„Peikko NIRO“ – tai termoizoliacinė gembinių balkonų laikomoji jungtis, skirta surenkamojo ar monolitinio gelžbetonio balkonų plokštėms. Norint eliminuoti šalčio tiltus, naudoti „Peikko NIRO“ jungtis yra labai racionalu, nes tuomet nereikia balkono plokštės atskirti nuo pastato perdangos ir remti jos iš išorės. Balkonų plokščių rėmimas iš išorės vizualiai yra nepatrauklus, nes tam reikia montuoti papildomas kolonas ar kitokio tipo konstrukcijas. Be to, nors juo ir galima išspręsti šilumos nuostolių problemą, tačiau tenka keisti fasadus ir skirti tam kur kas daugiau lėšų. Daug geriau pasirinkti „Peikko NIRO“ jungtis, leidžiančias paprasčiau įrengti atraminius balkono plokštės mazgus ir sutrumpinančias projekto įgyvendinimo laiką. Taip pat svarbu, kad naudojant šias jungtis nereikia pastato apkrauti papildomomis konstrukcijomis ir galima išsaugoti architektūriškai patrauklius fasadus. „Peikko NIRO“ jungtis galima montuoti tiesiai į paruoštus monolitinio gelžbetonio klojinius statybvietėse arba naudoti gaminant balkonų plokštes kaip surenkamojo gelžbetonio elementus gamyklose. Beje, „Peikko NIRO“ jungtys yra pritaikytos naudoti ir su „Filigran“ perdangomis. „Peikko NIRO“ jungtis yra sudaryta iš laikančiųjų kombinuoto nerūdijančiojo plieno profiliuočių ir paprastos armatūros karkaso su integruota termoizoliacine EPS 200 medžiaga. Rinkai tiekiamos ir specialios jungtys, atsparios ugniai iki F90. Gausus NIRO standartinių termoizoliacinių jungčių asortimentas pritaikytas balkonų plokštėms, kurių storis − nuo 160 mm, o ilgis − iki 9 metrų. Nors standartinių balkono jungčių projektavimas yra greitas ir paprastas, tačiau gali susiklostyti neįprastų situacijų. Tokiu atveju kvalifikuotą pagalbą suteiks profesionalūs UAB „Peikko Lietuva“ specialistai. 

„Peikko NIRO“ pranašumai:  sertifikuotas, kokybiškas ir, palyginti su panašiais, nebrangus produktas;  integruota į konstrukciją termoizoliacija;  balkonams neprireikia jokių papildomų atramų;  tinka naudoti tiek su surenkamojo, tiek su monolitinio gelžbetonio gaminiais;  paprasta montuoti;  greitas standartinių gaminių pristatymas;  profesionali techninė pagalba projektavimo ir montavimo metu. LINAS LELEŠIUS, pardavimų vadybininkas. El. p. linas.lelesius@peikko.com, tel. +370 679 43 851 NERIJUS KAČIUKAS, pardavimų vadybininkas. El. p. nerijus.kaciukas@peikko.com, tel. +370 645 73 113

Statyba

WWW.PEIKKO.LT

SPRENDIMAI SURENKAMAM IR MONILOTINIAM GELŽBETONIUI KOMPOZICINĖS IR PLIENINĖS KONSTRUKCIJOS

Peikko PETRA ŠiuolaikiškaS angŲ ĮRENGIMAS gelžbetoniO perdangose Vertinant bet kurio statybų projekto įgyvendinimą, vieni svarbiausių kriterijų yra sąnaudos ir laikas. Dažnai, atlikus pirminius laikomųjų konstrukcijų tipų palyginimus, būtent pagal šiuos kriterijus ir pasirenkamos šiuolaikiškos surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos, suteikiančios galimybę naudoti standartinius gausaus asortimento gaminius, derančius su pastatų architektūrinių ir funkcinių sprendimų reikalavimais. Neretai surenkamojo gelžbetonio perdangų plokštėse ypač aktualu būna įrengti angas. Su tuo pradžioje susiduria projektuotojai, o vėliau ir montuotojai. Naudojantis sena patirtimi problema buvo sprendžiama įrengiant perdangoms atremti papildomas kolonas ar kitokio tipo atramas, keičiant laikomųjų konstrukcijų ar pačių angų vietas, išliejant monolitinių perdangų ruožus. Tačiau, palyginti su „Peikko PETRA“ gaminių naudojimu, tokiems sprendimams įgyvendinti prireikia kur kas daugiau papildomo laiko ir finansinių išteklių. „Peikko PETRA“ – tai plieninė sija, skirta atremti kiaurymėtosioms plokštėms, kurios gali būti net iki 500 mm aukščio ir iki 10 m ilgio. Ši sija, kurios ankstesnis pava-

dinimas buvo POK, yra sertifikuota ir jau beveik 20 metų dažnai naudojama Skandinavijoje. Tame regione ji sėkmingai pakeitė kitus angų įrengimo perdangose sprendimus. „Peikko PETRA“ sijų populiarumą tarp projektuotojų ir statybos rangovų lėmė gamintojo „Peikko“ garantijos, užtikrinančios produkto kokybės kontrolę ir techninę pagalbą visų darbo stadijų metu – pradedant projektavimu ir baigiant montavimu. „Peikko“ grupė sėkmingai tęsia savo plėtrą tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Ji sėkmingai atnaujino „Peikko PETRA“ pagal eurokodo reikalavimus ir pristatė šį produktą kitose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Naudojant plokščių atrėmimo siją „Peikko PETRA“, nesunku įrengti įvairiausias, bet kokios paskirties angas – nesvarbu, ar tai būtų paprasčiausia laiptų anga individualaus namo perdangoje, ar sudėtingos formos pramoninio statinio technologinė anga. Ant PETRA sijos atremtų kiaurymėtųjų plokščių apkrovų perdavimas šalia esančioms perdangos plokštėms yra šios sijos veikimo esmė. Taip pat PETRA sijas galima montuoti ant kolonos, sienos ar kitos atramos. Prireikus jas galima pagaminti su papildomomis atramomis iš kampuočių, kurios reikalingos įrengiamam angoje monolitiniam perdangos intarpui atremti ar kitokioms konstrukcijoms tvirtinti. Taipogi PETRA sijas galima naudoti su skirtingo aukščio plokštėmis ir formuoti jose specialias išėmas. PETRA sija – tai L formos atraminė lentyna su prie jos privirintomis lenktomis šoninėmis plokštėmis. Dėl konstrukcinių ypatumų sijos ugnies atsparumas siekia net R60, todėl nereikia naudoti jokių papildomų apsaugos nuo gaisro priemonių. 

„PETRA“ sijos pagal paskirtį ir formą būna trijų pagrindinių tipų:

„Peikko NIRO“ pranašumai:

 PETRA – paprasčiausia sija, naudojama gyvenamųjų namų statyboje, skirta atremti standartines apkrovas išlaikančioms iki 4 m ilgio plokštėms;

 kokybiški ir nebrangūs sertifikuoti gaminiai;

 PETRA strong – pakabinimo sija, skirta atremti didesnes apkrovas išlaikančioms ilgesnėms perdangoms plokštėms;  PETRA special – nestandartinio tipo sija su papildomomis atramomis ar kitais, konkrečiai konstrukcijai apskaičiuotais parametrais.

TECHNINĖS KONSULTACIJOS IR PARDAVIMAI

UAB „PEIKKO Lietuva“ Naglio g. 4A, 52367 Kaunas, Lietuva Tel./faks. +370 37 37 00 88 El. p. infoLT@peikko.com

 įvairus pritaikymas – tinka įrengti bet kokio tipo ir formos angoms;  lengvas ir greitas montavimas be papildomų sudėtingų mechanizmų naudojimo;  operatyvus tiekimas (standartiniai gaminiai – iš sandėlio, o specialūs – greitai suprojektuojami ir pagaminami);  profesionali techninė pagalba projektavimo ir montavimo metu.

LINAS LELEŠIUS, pardavimų vadybininkas. El. p. linas.lelesius@peikko.com, tel. +370 679 43 851 NERIJUS KAČIUKAS, pardavimų vadybininkas. El. p. nerijus.kaciukas@peikko.com, tel. +370 645 73 113

TERMOIZOLIACINIŲ APDAILOS PLOKŠČIŲ GAMYBA

Termoizoliacinę apdailos plokštę sudaro: 1) orientuotų drožlių plokštė arba vandeniui atspari fanera, 2) putų poliuretano izoliacinis sluoksnis, 3) bazaltinės kalnų uolienos sluoksnis, 4) fasado apdailos „Klinker“ tipo plytelės.

ĮVAIRIOS PASKIRTIES RĄSTINIŲ STATINIŲ GAMYBA IR STATYBA

PASTATŲ ŠILTINIMAS IR TECHNINĖ IZOLIACIJA PUTŲ POLIURETANU

UAB „Termosnaigė ir Ko“

www.termosnaige.lt

Pramonės g. 16S, LT-62175 Alytus Tel./faks. +370 315 77 866 Mob.: +370 698 33 896, +370 687 32 145 El. p. info@termosnaige.lt

Medžiagos / Statyba

„Kebony“ – ekologiška alternatyva tropinės medienos importo ribojimams Egzotiška atogrąžų miškų mediena pasaulyje populiari dėl įvairių priežasčių: estetinių, finansinių ir praktinių. Dauguma jos rūšių išsiskiria dailumu, kietumu ir atsparumu. Nuo 2013 m. įsigaliojusi Europos Sąjungos direktyva, siekianti išsaugoti planetos gamtos išteklius ir ribojanti tropinių medžių importo kiekius, gerokai pakoregavo rinką. Naujasis draudimų paketas įsigaliojo, norint užkirsti kelią tiekti į ES šalis nelegaliai iškirstą medieną. Taip tikimasi apsaugoti vis sparčiau nykstančius tropinius miškus, iš kurių gaunamos medienos paklausa įspūdingu skirtumu viršija pasiūlą. Vykdant kontrolę numatyta neleisti importuoti į ES šalis iš nesertifikuotų miško auginimo ūkių, įpareigoti prekybininkus įvertinti produkto rizikos vadybą ir saugoti įrašus apie tiekėjus bei klientus. Akivaizdu, kad ši direktyva gali padidinti sertifikuotos tropinės medienos kainą ir sumažinti pasiūlą, taip pat dėl didesnės kontrolės prailginti tiekimo terminus. Be abejonių, visa tai reiškia, kad auga ir alternatyvių tropinei medienai medžiagų paklausa, atsigręžiama į naujausių šios srities technologijų laimėjimus. Ilgametį, daugiau nei 20 metų Norvegijos mokslininkų darbą vainikavo naujoviškos medienos „Kebony“ pristatymas rinkai. Dėl jų sukurtos novatoriškos technologijos minkštų rūšių mediena, pavyzdžiui, pušies ar klevo, po kebonizacijos tampa tokia pat atspari, nepūva, yra kieta ir išlaiko dimensijas, kaip, pvz., didžiojo tikmedžio ar septynlapio balamedžio (braziliškojo ype). Kebonizacija – tai medžio ląstelių sienelių storinimas (tankio padidinimas), „užrakinant“ jose ekologiško furfurilo alkoho-

lio polimerus. Po impregnavimo mediena kaitinama aukštesnėje nei 100 °C temperatūroje, todėl polimerai visam laikui lieka ląstelėse, medis visam laikui tampa atsparus puvimui, padidėja mechaninis atsparumas ir dimensinis stabilumas. Šis procesas neturi įtakos degumui, todėl „Kebony“ gaminiams suteikta D-s2,d0 klasė pagal EN 13986. „Kebony“ medieną tinka naudoti visur, kur reikia ilgalaikiškiausių ir patvariausių jos gaminių, – fasadų apdailai, stogo konstrukcijoms, terasoms, laivų deniams, tvoroms ir t. t. Palyginti su termiškai apdorota mediena, „Kebony“ medienos mechaninis atsparumas ir elastingumas yra kur kas didesni. Kebonizacijos metu medienos standumas padidėja iki 20 %, o mechaninis atsparumas – net iki 50 %. Tokia mediena vienintelė turi pirmą atsparumo laipsnį nuo puvimo pagal EN 350. Tuo ji taip pat lenkia kompozicinius medžio hibridus, nes juose išlikę medžio plaušai nėra apsaugoti nuo puvimo, todėl kompozicinio medžio lentos lauko sąlygomis gali pažaliuoti. Ypač „Kebony“ medieną pamėgo jachtų gamintojai, nes ji yra net 50 % atsparesnė už geriausią tikmedžio medieną, be to, ekonomiškumu ir ekologiškumu gerokai lenkia atogrąžų medžių savybes. Palyginti su kitų rūšių mediena, „Kebony“ medienos vandens įgeriamumas ypač mažas, todėl jos gaminių paviršius yra neslidus ir labai tinka terasų, jachtų ar sporto salių grindims.  UAB „HOTA“ Tel. +370 687 34 450 Faks. +370 464 94 913 El. p. info@hota.lt www.hota.lt

Statyba / Sprendimai

www.knauf.lt

„TecTem®“ – ideali pastatų šiltinimo iš vidaus sistema Prabėgo žiema. Daugybė šalies piliečių su apmaudu apmokėjo nemažą kiekvieno šaltojo sezono mėnesio sąskaitą ne tik už sunaudotą šilumos energiją, bet ir už tai, kad senesnės statybos pastatų sienų konstrukcijos nepakankamai gerai sulaiko šilumą ir didelį jos kiekį atiduoda išorei. Be abejonių, tokias sienas reikia šiltinti. Ypač tai aktualu pavasarį, kai galima suplanuoti pastatų šiltinimo darbus visai vasarai. 50

Sprendimai / Statyba

Deja, padidinti pastato sienų šiluminę varžą šiltindami pastatus iš išorės, net ir labai norėdami, gali ne visi patalpų savininkai. Dažnai pasitaiko atvejų, kai tarp kelių nuosavybės teises turinčių vartotojų kyla ginčų ir nesutariama dėl viso pastato šiltinimo. Atsiranda ir kitokių komplikuojančių šiltinimo darbus priežasčių, pavyzdžiui, susiduriama su griežtais paveldosauginiais reikalavimais, kurie jokiu būdu neleidžia net menkiausių vertingos architektūros pastatų fasadų pokyčių. Taip pat nėra paprasta šiltinti ir renovuoti pastatus su apdailinių plytų fasadais, įmantresnės architektūros objektus, kulto pastatus, patalpas rūsiuose, konferencijų ar kino sales ir pan.

„TecTem®“ sistemos sCHEMA

Statybinių medžiagų žinovų nuomone, tiesiog idealią išeitį šioms problemoms išspręsti rado „Knauf“ statybinių produktų kūrėjai, neseniai pristatę ypač paklausią rinkoje išorinių sienų ir lubų šiltinimo iš vidaus sistemą su plokštėmis. Ją iš tikrųjų galima laikyti į ateitį orientuotų šiuolaikinių tausojančių aplinką statybų technologijų dalimi. Ši sistema puikiai tinka šiltinti iš vidaus visų tipų patalpas, neatsižvelgiant į tai, kokios yra išorės sienos – ar tai būtų mūrinės iš įvairiausių plytų, ar betoninės iš paprastojo, lengvojo betono ir keramzitbetonio, ar sienos iš natūralių uolienų (granito, kalkakmenio). Be to, šia sistema efektingai galima apšiltinti ir dvisluoksnės bei trisluoksnės konstrukcijos išorės sienas ir pasiekti dar didesnę jų šiluminę varžą, nes plokštės „TecTem® Insulation Board Indoor“ šilumos laidumo koeficientas λ = 0,045 W/mK.

1. „TecTem® Insulation Board Indoor“ plokštė 2. Apkrovą laikantis pagrindas 3. „TecTem® Klebespachtel“ klijai 4. „TecTem® Grundierung“ giluminis gruntas 5. „TecTem® Innenputz“ mineralinis mišinys 6. „TecTem® Gewebe“ armavimo tinklas 7. Paruoštas seno tinko sluoksnis

Čia pristatomą sistemą sudaro plokštės ir įvairūs priedai – specialūs šiltinamojo sluoksnio montavimo produktai. Inovatyvi beplaušė izoliacinė plokštė „TecTem® Insulation Board Indoor“ yra gaminama iš natūralaus perlito ir mineralinių rišiklių. Ši plokštė išsiskiria ne tik puikiomis šilumą izoliuojančiomis savybėmis. Ji yra ir kapiliariškai aktyvi, todėl sugeria ant išorinių konstrukcijų vidinių paviršių susidariusią kondensato drėgmę (rasos taškas) ir vėliau pamažu atiduoda ją tiek išorinėms sienoms, tiek vidaus patalpoms. Tyrimais įrodyta, kad taip sureguliavus patalpų oro drėgmę ir apsaugojus išorės sienas nuo papildomos drėgmės iš vidaus, jų paviršiaus temperatūra būna aukštesnė, todėl pastatams šildyti prireikia mažesnių energijos sąnaudų.

„TecTem® Insulation Board Indoor“ plokščių matmenys pritaikyti patogiai dirbti ir transportuoti. Jie yra unifikuoti: plotis – 625 mm, ilgis – 416 mm, o storis – pagal poreikį: 50, 60, 80, 100, 120, 140, 160, 180 ir 200 mm. Beje, montuoti šias plokštes gana patogu, nes jos santykinai nėra sunkios: tankis – apie 90–105 kg/m3. Plokštės į statybvietes tiekiamos apjuostos plėvele – taip jos apsaugomos nuo šalčio, drėgmės ir kitų atmosferinių poveikių. Ant įprasto transportavimo padėklo, atsižvelgiant į plokštės storį, yra nuo 6,24 m2 iki 32,76 m2 plokščių.

Be to, plokštės „TecTem® Insulation Board Indoor“ maksimaliai sumažina pelėsių atsiradimo riziką ir padeda išlaikyti patalpose sveiką bei malonų mikroklimatą, užtikrinantį žmonėms komfortišką savijautą. Juk ne veltui šiai naujoviškai šiltinimo sistemai suteikti ekologiniai Europos Sąjungos sertifikatai „NaturePlus®“ ir „Eco Institut“, europinis techninis liudijimas ETA 08/0313, be to, ji atitinka kitas ES statybinių medžiagų normas.

„TecTem® Insulation Board Indoor“ yra kompleksiška šiltinimo iš vidaus sistema, kurios komponentai optimaliai pritaikyti vieni prie kitų, todėl naudoti joms montuoti nepritaikytus kitų gamintojų produktus yra tikrai neleistina, nes priešingu atveju neįmanoma prognozuoti, ar sistema bus efektyvi, ar bus išvengta nepageidautinų padarinių, ar bus garantuota darbų kokybė. Kad ji būtų garantuota, „Knauf“ gamina ir sistemos montavimo darbams rekomenduoja įvairių gaminių:

Statyba / Sprendimai

 aukštos kokybės difuziškai laidūs klijai „TecTem®

Klebespachtel“, skirti klijuoti plokštėms prie paviršių;  mineralinis mišinys iš baltojo cemento ir perlito

„TecTem® Füllmörtel“, naudojamas plokščių siūlėms, pažeistoms vietoms bei smeigių galvutėms užglaistyti;  „TecTem® Innenputz“ – mineralinis mišinys, skirtas

džiui, vonios kambariuose, būtina konsultuotis su gamintojo atstovu. Be to, vienos pagrindinių šios sistemos efektyvumo sąlygų – orui sandari šiltinamoji konstrukcija ir mikroventiliacinių procesų izoliaciniame sluoksnyje išvengimas. Sistema tikrai gerai veiks, jei bus užtikrintas fasado atsparumas lietui ir vandens įmerkiui. Bet kuriuo atveju šiltinamoji konstrukcija turi būti apsaugota nuo drėgmės ir prireikus įrengta horizontali sienų hidroizoliacija. Griežtai draudžiama sumontuoti drėgnas ar visiškai šlapias plokštes.

armavimo sluoksniui ir dekoratyviam paviršiui suformuoti;  atsparus šarmų poveikiui armavimo tinklas „Tec-

Tem® Gewebe“, naudojamas visai plokštei armuoti „TecTem® Innenputz“ sluoksnyje;  „TecTem® Grundierung“ – giluminis gruntas, nau-

dojamas plokščių paviršiui sustiprinti ir gruntuoti didelės įgerties pagrindus, pavyzdžiui, akytbetonio, mūro, kalkakmenio ir pan.;  durų ir langų angokraščių plokštė iš suspausto per-

lito „TecTem® Laibungsplatte“, izoliuojanti šalčio tiltelius.

„TecTem® Insulation Board Indoor“ sistemos pranašumai: Patalpų šiltinimas „TecTem® Insulation Board Indoor“ sistema nėra sudėtingas, jeigu laikomasi visų montavimo technologijos reikalavimų. Tada tiek sienų, tiek lubų šiltinimo darbai vyksta palyginti sparčiai. Pavyzdžiui, 1 m2 paviršiaus plotą su gruntu „TecTem® Grundierung“ rankiniu būdu galima nugruntuoti vos per 1 min., o tokio paties ploto armavimo sluoksniui su „TecTem® Innenputz“ ir „TecTem® Gewebe“ gaminiais įrengti prireikia tik 15–20 minučių. Tiek pat laiko užtrunka ir 1 m2 plokštės klijavimas prie įvairių paviršių su „TecTem® Klebespachtel“ klijais. Aišku, labai svarbus šiltinimo etapas yra tinkamas paviršių, ant kurių bus klijuojama, paruošimas. Jie turi būti nedulkėti, sausi, be apnašų. Beje, pagrindo trūkiai neturi jokios įtakos šios šiltinimo sistemos efektyvumui, jei užtikrinamas jos sandarumas. Tam reikia izoliuoti kapiliarinę drėgmę. Jei paviršiai kreiduoti, juos būtina gruntuoti. Taip pat būtina pašalinti apkrovų nelaikančius seno tinko sluoksnius, dažus, senus tapetus, drėgmės poveikiui jautrius tinkus ir pažeistus pelėsių sluoksnius. Nelygumus reikia padengti išlyginamuoju tinko sluoksniu. Gruntą rekomenduojama parinkti pagal paviršiaus būklę. Nors „TecTem® Insulation Board Indoor“ šiltinimo sistema daugeliu atveju yra nepamainoma, tačiau gamintojai įspėja, kad ji netinkama naudoti medinių konstrukcijų pastatuose, o norint įrengti drėgnose patalpose, pavyz-

 aukšti termoizoliaciniai rodikliai;  pagaminta iš natūralių ekologiškų medžiagų

(perlito ir mineralinių rišiklių);

 racionalus šiltinimo iš vidaus sprendimas;  reguliuoja patalpų klimatą ir palaiko tolygią

patalpų drėgmę;  atsparumas pelėsinių grybelių susidarymui;  atspari ugniai – statybinių medžiagų

A1 klasė (nedegi);

 nesudėtingas montavimas;  teikiama profesionali techninė priežiūra.

Statybų ekspertai šiandien jau neabejoja, kad tinkamos „TecTem® Insulation Board Indoor“ sistemos pasirinkimas padės statybose pasiekti nuostabių rezultatų ir pastatų savininkams po to neteks apmokėti tokių didelių šildymo sąskaitų, kokias jie buvo gavę iki patalpų apšiltinimo šia sistema.  Jei norite pasikonsultuoti, prašom skambinti į „Knauf“ infocentrą tel. (8 5) 213 2222.

Statyba

Išskirtiniai metalo konstrukcijų sprendimai Lengvų konstrukcijų statiniai – tai ateities problemų sprendimas, leidžiantis derinti inovatyvius technologinius atradimus su darbų sparta ne tik sandėliavimo, prekybos, žemės ūkio, pramonės, bet ir sporto objektų statybos srityse. Gerokai mažesnės bendros statybos sąnaudos ir minimalios išlaidos ateityje pastato priežiūrai – idealus būdas sutaupyti lėšų planuojantiesiems Lietuvoje savo verslo plėtrą.

„Borga“ sistemos angarai gali būti dvišlaičiai, dvišlaičiai dvinaviai ir vienšlaičiai. Pagal užsakymą kartu su pagrindinėmis pastato konstrukcijomis galima sukomplektuoti langus, švieslangius, pramoninius vartus, ventiliacinius kaminėlius, lietaus nuvedimo sistemas ir visas kitas nepriekaištingai pastato eksploatacijai reikalingų sistemų dalis. Išorinės „Borga“ angaro atitvaros gali būti apšiltintos akmens arba stiklo vata.

„Borga“ koncernas turi daugiau nei 40 metų patirtį, gamindamas ir montuodamas lengvų konstrukcijų plieninius pastatus, paklausius įvairių šalių rinkose. Jų statyba Lietuvoje jau keletą metų užsiima UAB „Borgalita“. Šiandien galima pasidžiaugti jos įgyvendintų projektų įvairove ir sėkminga eksploatacija.

Šiandien tokių modernių plieninių pastatų masė yra kelis kartus mažesnė nei pastatytų anksčiau iš kitokių tradicinių statybinių medžiagų. Dėl to jų pamatų apkrovos yra gerokai lengvesnės, o transportavimo ir surinkimo išlaidos – kur kas mažesnės, nes darbams atlikti nereikia naudoti galingos technikos. Beje, prireikus tokį lengvų konstrukcijų plieninį statinį galima išmontuoti ir perkelti į kitą vietą.

Standartinė plieninio pastato konstrukcijos sistema dažniausiai sumontuojama pagal individualius kliento poreikius. Statinio ilgis gali būti neribotas, o plotis – siekti nuo 8 iki 40 m be papildomų atramų ir – net iki 60 m su papildoma atrama. Naudingasis konstrukcijų aukštis siekia 12 m ir leidžia efektyviai išnaudoti visą pastato tūrį. Projektuojant šiuos pastatus pasirūpinama ne tik jų išore, bet ir vidaus pertvaromis, patalpų apdaila.

UAB „Borgalita“ specialistai visuomet lanksčiai sprendžia problemas, galinčias atsirasti įgyvendinant bet kokį angaro projektą. Jie tarpininkauja renkantis žemės darbų, pamatų ir pastato aplinkos įrengimo rangovus, pagelbėja įdiegiant pastato viduje inžinerines komunikacijas. 

Užsakovą pasiekia visas metalinio statinio konstrukcijos komplektas. Jo surinkimo statybos aikštelėje metu nereikia atlikti jokių papildomų suvirinimo darbų. Angaras pristatomas per 6–8 savaites nuo užsakymo sutarties pasirašymo. UAB „Borgalita“ montuotojai pastato surinkimo darbus gali atlikti bet kuriuo metų laiku. Pagrindinės laikančiosios angaro konstrukcijos gaminamos iš europinės kokybės standartus atitinkančio konstrukcinio plieno. Jos tiekiamos kartu su visiškai pritaikytomis ir jau gamykloje privirintomis montavimo detalėmis, turinčiomis montavimo angas – tai labai palengvina vėlesnius pastato karkaso statymo darbus. Tokios konstrukcijos statinio laikantieji plieniniai rėmai suvirinami iš plieninių lakštų. Jų paviršiai apdirbami smėliasraute, po to gruntuojami ir nudažomi alkidiniais arba poliuretaninio pagrindo dažais. Unikalus „Borga“ laikančiojo rėmo konstrukcinis sprendimas – profiliuotas vidurinis lakštas, leidžiantis sumažinti bendrą konstrukcijos svorį, tačiau nesumažinantis jos laikomosios galios.

UAB „Borgalita“ Sakalų g. 6/2-45, LT08124 Vilnius Tel. +370 5 210 2051, faks. +370 5 210 2054 El. p. info@borga.lt, www.borga.lt

Statyba / Medžiagos

Racionalumo paieškos: sienos iš blokelių

(Antroji dalis)

Dangiras Girdauskas Keraminiai blokeliai Statybiniai gaminiai iš molio – bene archajiškiausia ir kartu pati žinomiausia bei patikimiausia statybinė medžiaga. Vakarų Lietuvoje gerai žinoma tokia statybos technologija, kai įrengus tinkamą drenažą, molio plytos buvo naudojamos net sekliesiems pamatams. Šių dienų statybose molio plytos, čerpės, vamzdžiai efektyviai atlaiko ne tik drėgmę, bet ir žiemos šalčių bei vasaros kaitros kaitą.

iš išorės apšiltintos blokelių sienos schema

Laikui bėgant keraminės plytos buvo tobulinamos ir atsirado akytieji keramikos blokai, o tai – naujas kokybinis šios statybinės medžiagos pritaikymo statybose šuolis. Pradėjus naudoti blokelius, statyba tapo greitesnė, o namai – šiltesni. Kartu buvo išsaugotos gilios tradicijos statyti Lietuvoje namus iš gamtoje randamų medžiagų. Šiandien niekas nesiginčija, kad keraminiai blokeliai yra puiki laikančiųjų sienų statybinė medžiaga. Kalbant apie keraminių blokelių savybes, verta paminėti jų gebėjimą palaikyti patalpose žmogui komfortišką mikroklimatą. Kadangi degta keramika išsiskiria unikalia savybe akumuliuoti šilumą, o dėl ištobulintos blokelio gamybos technologijos galima ilgą laiką palaikyti pastato viduje nusistovėjusią temperatūrą, tai net pasikeitus išorės temperatūrai, keraminių blokelių sienos patalpose ilgiau išlaiko šilumą, o esant karščiui – gali namuose išlaikyti ir vėsą. Svarbu paminėti neblogas keraminių blokelių šilumines savybes. Jų šilumos laidumo koeficientas λ yra 0,13–0,22

1. Apdailos tinkas 2. Armavimo tinklas 3. Armuotas tinkas 4. Smeigė 5. Šilumos izoliacija 6. Klijai 7. Siena

KERAMINIŲ BLOKELIŲ „KERATERM 25“ RODIKLIAI

Pavadinimas

Mato vienetai

„KERATERM 25“

Matmenys

238 x 375 x 250

Tūrio svoris

g/cm

Stipris gniuždant

N/mm

Šilumos laidumo koeficientas λ 10

W/(m•K)

0,22

Garso izoliacija

Atsparumas šalčiui, konstrukcinis

50 ciklų

stipris nesumažėjo

Įmirkis

≤ 25

Svoris

17,94

0,77

3 2

Medžiagos / Statyba

KERAMZITBETONIO BLOKELIO „FIBO 5 MPA“ RODIKLIAI

Pavadinimas

Mato vienetai

„FIBO 5 Mpa“

Matmenys

185 x 490 x 250

Tankis

kg/m

Vidutinis stipris gniuždant

N/mm

10,6 ÷ 17,5

Šilumos laidumo koeficientas λ 10

W/(m•K)

0,23

Garso izoliacija (sienos iš abiejų pusių tinkuotos 10 mm storio tinku)

Atsparumas šalčiui, konstrukcinis

50 ciklų

stipris nesumažėjo

Drėgnis

Siūlės storis

Svoris

1210 ÷ 1400

3 2

W/(m·K). Taip pat geri yra keraminių blokelių stiprio gniuždant rodikliai – 12,5–20 Mpa. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad keraminių blokelių negalima ilgesnį laiką laikyti statybvietėse neapdengus, nes drėgmė ir šaltis gali pažeisti sienas, sumenkinti jų atsparumą apkrovoms ir atmosferiniams poveikiams. Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti tinkamam blokelių į statybvietę transportavimui ir jų sandėliavimo sąlygoms. Keraminiai blokai mūrijami smėlio ir cemento arba smėlio, cemento ir kalkių skiediniu. Dažniausiai visos keraminių blokelių gamybos įmonės yra numačiusios savo blokelių mūrijimo taisykles ir reikalavimus, pavyzdžiui, siūlės storį, jos klojimo ant blokelio principą ir pan. Tačiau visų svarbiausia yra tai, kad mūrijant sienas iš keraminių blokelių, skiedinys naudojamas tik blokelį klojant ant blokelio. Be to, keraminių blokelių mūro sienos turi būti apšiltintos 15 cm storio šiltinamąja izoliacija. Keramzitbetonio blokeliai Keramzitbetonio blokeliai gaminami vibracinio presavimo būdu iš keramzito, cemento ir vandens. Keramzitas – tai aukštoje temperatūroje kepto molio granulės, kurios yra keturis kartus lengvesnės už gamtoje randamus statybinius užpildus ir turi puikias termoizoliacines savybes. Jų rišamoji medžiaga – cementas, jie nebijo vandens ir gerai sukimba su tinku. Jau keletą dešimtmečių Skandinavijoje gaminami ir naudojami keramzitbetonio blokeliai yra puiki statybinė medžiaga atšiauraus klimato sąlygomis. Jie formuojami pusiau sausuoju būdu vibropresais, tiksliose metalinėse formose. Tokia gamybos technologija užtikrina masės, iš kurios formuojami blokeliai, vienalytiškumą ir eliminuoja galimybę išsisluoksniuoti. Gauta pilnavidurė kompozitinė medžiaga yra mažo svorio, bet turi didelę laikančiąją galią, jai būdingas atsparumas šalčiui, puikus sukibimas su tinku. Ji menkai absorbuoja vandenį ir išsiskiria mažu kapiliariškumu, taip pat geromis terminėmis savybėmis. Nutinkuota keramzitbetonio blokelių siena puikiausiai izoliuoja garsą ir yra atspari ugniai.



Nuotraukos iš „Saint-Gobain statybos gaminiai“ archyvo.

Statyba / Medžiagos

Keramzitbetonio blokeliai naudojami mažaaukščių pastatų statybai, vidaus pertvaroms mūryti, pastatų angoms užpildyti. Blokeliai ekologiški, atsparūs ugniai ir šalčiui, nekaupia drėgmės ir puikiai džiūsta. Jie išsiskiria gera šilumos varža ir garso izoliacija. Šiuos lengvus, bet tvirtus blokelius nesunku mūryti ir apdirbti, o iš jų sumūrytas sienas lengva nutinkuoti. Dėl ypatingos keramzitbetonio porų struktūros mūrinės blokelių sienos kapiliariškai drėgmės nesulaiko. Statybos metu į konstrukciją patekęs vanduo yra drenuojamas ir sienoje nesikaupia, todėl pastatas greitai džiūna, o sienoms nebaisus nei lietus, nei šaltis. Paprastai išorinių sienų konstrukcijų drėgmė yra apie 4 %. Jei oras sausas, toks rodiklis pasiekiamas per 3–4 savaites nuo statybų pradžios. Vanduo nepatenka į uždaras keramzito mikroporas, o stambiosios išorinės poros drenuoja vandenį tarp granulių ir niekada juo neužsipildo. Dėl to net užšaldžius sumirkusį blokelį, ledas nesuardo medžiagos struktūros, nes turi vietos plėstis. Pradėtas mūryti iš šių blokelių sienas galima žiemai konservuoti nebijant, kad jos suirs. Keramzitas yra kepamas aukštoje temperatūroje, todėl nebijo ir ugnies. Surišta cementu ši medžiaga gali būti naudojama priešgaisrinių atitvarų statybai. Be to, keramzitbetonio blokeliai neišskiria jokių dujų, nes gaminami be cheminių priedų. Jie visada padeda išlaikyti sveiką aplinką pastatų viduje.

Betoniniai blokeliai Betoniniai blokeliai – puikiomis savybėmis išsiskirianti visame pasaulyje paplitusi ekonomiška statybinė medžiaga. Jie gaminami vibracinio presavimo būdu iš cemento, žvyro, smėlio, vandens ir fizines charakteristikas gerinančių priedų. Šie blokeliai yra tuštymėti. Skaičiuojant nuo visos masės, tuštymės skirtingų matmenų blokeliuose gali sudaryti iki 50 %. Statybvietėse vidinės ertmės užpildomos betonu, kurį galima pasigaminti vietoje, todėl neprireikia jo gabenti. Betono blokeliai surenkami be skiedinio, po to betonas užpilamas į suformuotą pamatinį klojinį ir užpildo visas tuštumas. Kai užpilti paviršiai stipriai sukimba, gaunamas vientisas betoninis pastato pamatas. Išsiskiriantys iš kitokių blokelių atsparumu gniuždymui betoniniai blokeliai ypač tinka daugiaaukščiams pastatams statyti.

Kapiliarų betoniniuose blokeliuose kiekis, palyginti su kitomis mūrijimo medžiagomis, yra minimalus. Tai labai svarbu vertinant medžiagos drėgmės įgeriamumą ir drėgmės laidumą. (Net panardinus blokelį į vandenį, drėgmė neprasiskverbia aukščiau nei ketvirtis blokelio apimties.) Dėl to betoniniai blokeliai neperšlampa, nebijo drėgmės, lietaus ir sniego. Kitaip nei kiti, šie blokeliai nėra mūrijami, todėl pamatų konstrukcijose nebūna vertikalių ir horizontalių

Medžiagos / Statyba

BETONINIO BLOKELIO „BROLIO MB1“ RODIKLIAI

Pavadinimas

Mato vienetai

„MB1“

Matmenys

190 x 390 x 190

Blokelių vidutinis tankis

kg/m3

1400

Vidutinis stipris gniuždant

N/mm2

Šiluminė varža

m2•K/W

0,24

Garso izoliacija

Atsparumas šalčiui, konstrukcinis

50 ciklų

stipris nesumažėjo

Įmirkis

≤7

Matmenų pokytis

0,6–0,1

Svoris

siūlių. Modernios betoninių blokelių gamybos technologijos užtikrina tikslius jų matmenis. Kai pamatų apkrovos numatomos didesnės, jie gali būti sutvirtinti horizontalia ir vertikalia armatūra. Betoniniai blokeliai neyra, neskyla ir netrupa. Kuo betonas yra senesnis, tuo tvirtesnis. Šiems blokeliams būdingas geras sukibimas su tinku. Be to, betoniniai blokeliai yra nedegūs, neužšąla, nepūva, yra atsparūs atplėšimui. Nors juos galima tinkuoti bet kokios rūšies tinku, panorėjus iš jų sumūrytų lauko sienų galima netinkuoti ir nedažyti, nes bėgant laikui betono

savybės mažai kinta. Betono blokelius galima sandėliuoti neuždengtus lauko sąlygomis ir mūryti ištisus metus. Betoninius blokelius tikslinga rinktis, kai norima sutaupyti skiriant mažiau lėšų apdailos darbams, nes jų matmenų tikslumas ir paviršių lygumas leidžia sumažinti tokių darbų poreikį, o betoninių blokelių mūro sienų nebūtina tinkuoti.  Parengta pagal AB SKV, UAB „Aeroc“, UAB „Lode“, UAB „Matuizų dujų silikatas“, AB „Aksa“, UAB „Maxit“, UAB „Vilniaus betono gaminiai“ informaciją

Statyba / Medžiagos

Lietuvos statybinių medžiagų pramonės pasiekimai Statybinių medžiagų ir gaminių pramonė yra sunkiosios pramonės šaka ir svarbiausia statybos industrijos materialinės bazės dalis, nes medžiagų kaina sudaro apie 60 % visos pastatų statybos sąmatinės vertės. Statybinių medžiagų pramonė perdirba labai daug žaliavų. Įmones stengiamasi statyti tokiose vietose, kad vietinės žaliavos būtų maksimaliai Albinas Gailius, panaudotos, o gamybos, VGTU Statybinių medžiagų transportavimo, produkcikatedros profesorius jos saugojimo ir energijos sąnaudos būtų kuo mažesnės. Didinti pastatų energinį efektyvumą yra vienas svarbiausių ne tik šių dienų, bet ir ateities technikos mokslų bei ekonomikos uždavinių. Pagrindinis dėmesys turi būti nukreiptas į naujų statybinių medžiagų ir gaminių kūrimą bei gamybą. Naujoviškos statybinės medžiagos turi turėti geras fizikines ir

mechanines savybes bei kuo mažesnį šilumos laidumą. Svarbu sukurti naujas efektyvias statybos medžiagas iš vietinių žaliavų, naudojant pramonės ir žemės ūkio gamybos technogenines atliekas, taip pat atsinaujinančius energijos išteklius ir kt. Praktika rodo, kad efektyvias medžiagas bei šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias konstrukcijas galima sukurti tik tinkamai parinkus ir sujungus jas sudarančius komponentus. Dauguma statybos medžiagų ir dirbinių yra daugiakomponenčiai, kur kiekvienas komponentas turi savąją paskirtį. Pavyzdžiui, betonas, kurio matrica skiedinys suriša į jį įmaišytus stambiuosius užpildus. Lietuvoje aukštos kokybės betono ir gelžbetonio gaminius šiandien gamina ne viena gamykla. Viena didžiausių – UAB „Markučiai“. Šalies statybose vis dažniau naudojamos kompozicinės medžiagos ir konstrukcijos: įvairūs kompozitai su porėtaisiais mineraliniais arba organiniais intarpais bei atitinkama matrica, sluoksniuotosios konstrukcijos ir pan. Siekiama, kad nauji statybiniai dirbiniai būtų ne tik stiprūs, tvarūs, bet ir gerai izoliuotų šilumą bei garsą. Vienkomponentės medžiagos tokių reikalavimų visumos netenkina. Viena pastarųjų metų naujovių – savaime sutankėjantis betonas. Tai specialios sudėties betonas: nevibruotas ir kitokiais būdais netankintas mišinys, veikiamas tik sunkio jėgos neišsisluoksniuojant užpildams ir paviršiuje neatsiskiriant vandeniui, tolygiai užpildo formas ar klojinius. Specialistai savaime sutankėjantį betoną vertina kaip tokią pat statybų srities naujovę, kokia XX a. pirmojoje pusėje buvo pripažintas gelžbetonis. Techninėje literatūroje anglų arba vokiečių kalbomis savaime sutankėjantis betonas įvardijamas trumpiniais SCC (self-compacting concrete) arba SVB (selbstverdichtender Beton), todėl ir lietuviškai jį žymėsime santrumpa SSB. Tikėtina, kad vienos tokio betono atmainos – smulkiagrūdžio savaime išsilyginančio mišinio – jau prireikė ne vienam grindis įrengusiam statybininkui.

 Keraminių gaminių pavyzdžiai.

Medžiagos / Statyba

Blokeliai iš polistireninio putplasčio arba neoporo

 Sienos blokas

 Perdangos blokas

Savaime sutankėjantis betonas – naujas betono technologijos žingsnis Lietuvoje. Jis tinkamas ne tik palyginti plonam grindų sluoksniui įrengti, bet ir įvairioms laikančiosioms bei apdailos konstrukcijoms betonuoti. Ši medžiaga suteikia architektams ir dizaineriams daugiau laisvės sukurti modernius pastatus, jų interjerus. Tokio itin sklidaus betono mišinio naudojimas gerokai palengvina betonavimo darbus, ypač tada, kai gaminyje yra tankiai išdėstyta armatūra, kai sudėtingos gaminio formos ir įprastinį betono mišinį būtų sunku sutankinti bei jį sukloti vibruojant. Iš savaime sutankėjančio betono mišinio nesunku formuoti sudėtingos formos gaminius, kurių kokybiškai pagaminti iš įprastinio, tegul ir labai takaus betono mišinio, neįmanoma. Naudojant SSB, galima gauti ne tik didelio stiprio, patvarią, bet ir labai gerą gaminių paviršiaus kokybę – paviršius bus tankus, beveik beporis. Reikia įvertinti ir kitus SSB mišinių pranašumus – atsisakius vibracinio tankinimo, naudojami paprastesni konstrukcijų gamybos linijų įrenginiai. Jie mažiau dėvisi, o formos yra lengvesnės. Jas lengviau surinkti ir pritaikyti nestandartiniams dirbiniams gaminti. Be to, jas naudojant gamybos cechuose sumažėja triukšmo lygis ir mažiau darbuotojų suserga profesinėmis ligomis. Gaminant SSB mišinius, cemento tešlos tūris turi būti apie 330–370 l/m3. Jis yra kiek didesnis nei įprastiniame tankiajame betone. Tokį tešlos kiekio padidėjimą galima pasiekti dviem būdais: a) didinant rišamosios medžiagos (cemento) kiekį; b) cementą maišant su tokios pačios ar labai panašaus smulkumo frakcijos užpildais, dar vadinamais mikroužpildais, ar dispersiniais mineraliniais priedais.

 Sąramos blokas

Vietinių dispersinių atliekų naudojimas SSB leistų padidinti betono technologijai tinkamų užpildų išteklius, sutaupyti cemento, stabilizuoti fizikines ir mechanines SSB ypatybes ir taip gauti didelį technologinį bei ekonominį efektą. Gali būti gaminamas ir spalvotasis SSB. Tokių mišinių gamybos technologijas nuolat tobulina UAB „Betono centras“ ir jos filialai. Jau prieš daugelį metų išsivysčiusiose panašių klimatinių sąlygų užsienio šalyse buvo atsisakyta masyvių išorės sienų statybos. Reikiama jų šiluminė varža pasiekiama naudojant efektyvias šilumos izoliacijos medžiagas, pavyzdžiui, akmens vatą, putų polistireną ir kitas, o vidinis sluoksnis dažniausiai mūrijamas iš tuštymėtųjų keraminių medžiagų. Lietuvoje tikslinga vidinį išorės sienos sluoksnį mūryti iš didesnio porėtumo tuštymėtųjų keraminių gaminių. Efektas pasiekiamas didinant tokių gaminių tuštumų tūrį. Tai ne tik padidina keraminių blokų šilumos varžą ir juos palengvina, bet ir sumažina gamybai reikalingas žaliavų ir energijos sąnaudas. Tuštymėtumo poveikis blokelių šilumos laidumui didėja, mažėjant bloko keraminės masės laidumui, kai didinamas jos porėtumas. Beje, keraminiai perdangų blokai yra nepakeičiama medžiaga modernizuojant pastatus, kai nėra galimybių naudoti galingus kėlimo mechanizmus. Šalies statybose dažnai naudojami aukštos kokybės įvairios paskirties keraminiai gaminiai, pagaminti AB „Rokų keramika“. Galima teigiamai vertinti ir apdailos keramiką gaminančios AB „Dvarčionių keramika“ produkciją. Mūro darbams naudojami sausieji statybiniai mišiniai. Vakarų Europos šalyse jie naudojami jau seniai ir įvairiai.

Statyba / Medžiagos

 UAB „Dvarčionių keramika“ apdailos plytelės. Lietuvoje sausųjų mišinių gamybą buvo planuota pradėti 1985 m., tačiau tik 1995 m. buvo pradėta kiek platesnė sausųjų mišinių gamyba, įsigyta importinės įrangos. Gaminant įprastus šlapiuosius skiedinius tikslios svėrimo ir maišymo įrangos reikia gamyklose, o ne statybos aikštelėse, kur būtų sunku tiksliai pasverti ir pagaminti norimų savybių skiedinius. Dėl šios priežasties daugiau gaminama ir naudojama sausųjų mišinių. Sausuosius mišinius į aikštelę galima atsivežti įvairiais kiekiais. Labai svarbu, kad naudoti dar neparuošti sausieji mišiniai gali išlaikyti savo savybes ilgą laiką, o juos paruošti naudoti

paprasta – tereikia užpilti tam tikru kiekiu vandens ir gerai išmaišyti. Kokių pranašumų turi sausieji mišiniai? Jų tiksli daugiakomponentė sudėtis padeda pasiekti puikią skiedinio ar betono kokybę, leidžia neriboti gabenimo atstumų (vežant savybės nesikeičia), o ir jiems gabenti tinka įvairios transporto priemonės. Be to, tokius mišinius patogu sandėliuoti, nes jų rišiklių kietėjimo laikas neriboja terminų. Taip pat svarbu, kad sausieji mišiniai neišsibarsto vežami ar laikomi sandėlyje. Naudojant sausuosius mišinius sutaupoma apie 15–20 % rišamosios medžiagos ir nereikia vežioti vandens, kuris šlapiame mišinyje sudaro apie 15–20 %. Beje, sausuosius mišinius patogu naudoti dideliais kiekiais. Sausieji mišiniai pakuojami į maišus po 15–30 ar 40 kg. Sukrautus ant medinių padėklų maišus patogu vežti, mechanizuotai krauti. Jei reikia didelio kiekio mišinių, juos galima supilstyti į didelius 200–1 000 kg talpos maišus arba supilti į 8–18 m3 talpos mobiliuosius silosus. Sausųjų mišinių pranašumas ypač aiškus, kai reikia atlikti tinkavimo darbus. Ruošiant tinkavimo skiedinį statybos aikštelėje, vienas tinkuotojas per pamainą gali nutinkuoti iki 10 m2. Mišinius tiekiant popieriniais maišais, darbo našumas tampa dvigubai spartesnis, o naudojant juos iš silosų ir naudojantis maišymo įranga, vienas darbininkas per pamainą gali nutinkuoti 40–60 m2 plotą – tad darbo našumas išauga iki 600 %. Vokietijoje 1 m2 gyvenamųjų pastatų statybai sunaudojama 10–300 kg sausųjų mišinių. Mūsų šalyje gerai žinomi šiuolaikiškomis technologijomis įmonėse UAB „Sakret Lt.“ ir

Medžiagos / Statyba

AKCIJA!

Jūsų saugumas – mūsų darbas! Siūlome gyvenamojo būsto apsaugos paslaugų paketą:

 UAB „Baltijos polistirenas“ gaminiai: langų apvadai, kraštų profiliai, karnizai. „SIM MIX Statybiniai mišiniai“ pagaminti sausieji mišiniai. Lietuvoje svarbu plėsti termoizoliacinių ir akustinių medžiagų gamybą ir naudojimą. Lietuvos Polistireninio putplasčio asociacijos įmonės UAB „Baltijos polistirenas“, UAB „Kauno šilas“ ir kt. jau ne vienus metus gamina ne tik šalyje paklausias aukštos kokybės medžiagas ir dirbinius.

Apžvelgėme tik kelias šalyje naudojamų statybinių medžiagų grupes. Lietuvos statybų rinkoje jų tikrai gausu ir daugelio kokybė atitinka aukščiausius tarptautinių standartų reikalavimus. Naujausių žinių apie inovatyvias statybinių medžiagų technologijas galima įgyti VGTU Statybinių medžiagų katedroje, pasirinkus bakalauro arba magistrantūros studijas. 

 nemokamas signalizacijos komplektas*,  nemokami montavimo darbai,  mėnesio trukmės apsaugos mokestis – 39 Lt už butą ir 69 Lt už namą. * Signalizacijos komplektą sudaro: apsaugos pultas, klaviatūra, transformatorius, sirena, akumuliatorius, infraraudonieji jutikliai (iki 3 vnt.), magnetinis kontaktas. AKCIJA vyksta iki spalio 31 d.

Būtina terminuota 3-jų metų apsaugos sutartis.

w w w.sigreta.lt Kalvarijų g. 125, Vilnius Tel. +370 5 272 5900 (visą parą) Mob.: +370 679 11 110, +370 607 77 61 757 El. p. apsauga@sigreta.lt

Inžinerija

Naujovė Europoje – išmanusis nuotekų valymo įrenginys Jau 17 metų Lietuvos ir užsienio rinkose dirbanti UAB „Traidenis“ yra atvira naujovėms ir inovaciniams sprendimams. Technologiniai, inžineriniai sprendimai ir jų suderinamumas – geriausias įmonės gaminių kokybės įrodymas, įvertintas Nacionaliniu kokybės prizu, Inovacijų prizu ir kt. Visa tai įpareigoja UAB „Traidenis“ ir toliau investuoti į mokslą, žinias ir kurti inovacijas. Šiandien ši įmonė po metus trukusių bandymų pristato rinkai naujovę – nuotolinę duomenų perdavimo sistemą (NDPS) mažiems nuotekų valymo įrenginiams. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Sigito Leonavičiaus, naujoji NDPS sistema – tai telemetrinė kontrolės sistema, skirta nuotekų valymo įrenginio veikimui stebėti ir valdyti bei signalizuoti pakitus jo parametrams arba įvykus neordinariniam atvejui. Naujoji NDPS sistema yra jutiklių, valdiklio, modemo ir programinės įrangos sistema, montuojama į standartinį nuotekų valymo įrenginį. Į kiekvieną valymo įrenginio prietaisą įmontuojami jutikliai, fiksuojantys parametrų pokyčius ir perduodantys juos į valdiklį, o šis – į modemą. Modemas nuotoliniu būdu perduoda duomenis į šeimininko mobilųjį telefoną ar kompiuterį bei į gamintojo duomenų apdorojimo centrą, kur programinė įranga juos susistemina, apdoroja ir valdo valymo įrenginį. Taip pat, jei yra sudaryta priežiūros sutartis, sistema gali duomenis perduoti ir aptarnaujančiam operatoriui. Kad ir kokiame pasaulio taške būtų nuotekų valymo įrenginio savininkas, jis visada galės būti ramus dėl jo veikimo. NDPS sistema automatiniu būdu visiškai valdo orapūtės ir aeracinės sistemos darbą, leidžia reguliuoti dumblo koncentraciją, nuotekų ištekėjimą į infiltracinį lauką (operatorius gali matyti, ar susidarė patvanka), reguliuoti perteklinio dumblo šalinimą bei paties valymo įrenginio ir orapūtės saugumą. Tai aktualu vagysčių atvejais, ypač kai valymo įrenginys įrengtas ne nuolat gyvenamoje vietoje, o, tarkime, kaimo sodyboje. Jei kas sugalvotų įrenginį paliesti, jo savininkas ar operatorius iškart gautų signalą. Be to, jei vagystė vis dėlto įvyktų, programinė įranga išlaikytų prietaisų veikimo istoriją, kurią galima būtų peržiūrėti kompiuteryje. Padedant naujajai išmaniajai funkcijai, vykdoma nuolatinė įrenginio stebėsena, palengvinanti vartotojui įrenginio eksploataciją. Programinė įranga leidžia stebėti jo veikimą realiuoju laiku naudojantis išmaniuoju mobiliuoju telefonu arba kompiuteriu. Kartu veikimą stebi ir „Traidenio“ specialistai. NDPS sistema leidžia vykdyti ne tik kontrolės, bet ir prevencijos funkciją. Tarkime, užsikimšus infiltraciniam laukui, užšalus ištekėjimo vamzdžiui ar įlindus gyvūnui, įrenginyje

iškart pakyla vandens lygis. Jam pakilus vos 3 cm, bus gautas signalas. Gavus signalą apie incidentą ar gedimą, galima imtis veiksmų, kol dar neatsirado neigiamų padarinių, ir išvengti avarijos. „Traidenio“ specialistai apskaičiavo, kad NDPS sistema atsiperka įvykus vos vienam gedimui. NDPS sistema leidžia apsisaugoti ir nuo nesąžiningų priežiūros darbuotojų veiksmų. Tarkime, jei bus pateikta sąskaita už neatliktus darbus ar nepakeistas detales, vartotojas savo mobiliuoju telefonu galės pasitikrinti, kokie buvo atlikti darbai. Taigi jis nebus apgautas. Jei kliento name jau yra įdiegtos išmaniosios technologijos, tai NDPS sistemą galima integruoti į esamą nuotekų valymo įrenginio sistemą. Kitu atveju nuotekų valymo įrenginio NDPS sistema gali tapti tuo centru, per kurį bus galima valdyti kitus namo įrenginius ar prietaisus, pavyzdžiui, kiemo ir garažo vartus, apšvietimą, saugumo sistemas. Bendrovės „Traidenis“ klientams, įsirengusiems nuotekų valymo įrenginius gerokai anksčiau, reikėtų žinoti, kad NDPS sistemą galima bet kuriuo momentu prijungti prie senojo įrenginio ir paversti jį šiuolaikišku. UAB „Traidenis“ gaminami buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai yra vieni pirmųjų mažųjų įrenginių, į kuriuos įdiegtas visas telemetrinis valdymas. Tuo jie skiriasi nuo visų kitų šiuo metu esančių rinkoje, o pažangi įmonė ir toliau išlaiko rinkos lyderio pozicijas regione. 

Nuotolinė duomenų perdavimo sistema

UAB „Traidenis”, Pramonės g. 31B, Alytus Tel. 8 315 78 263, mob. 8 698 74 080, www.traidenis.com

In탑inerija

Inžinerija

Dušo latakas HL „Primus-Line“.

Vienos priemiestyje įsikūrusi ir jau daugiau nei 70 metų gyvuojanti austrų bendrovė „Hutterer & Lechner GmbH“, įprastai vadinama tiesiog „HL“, gerai žinoma ir Lietuvos rinkai. Čia jos gaminama produkcija specializuotos santechnikos prekių parduotuvės prekiauja jau 15 metų. „HL“ siūlo vandens surinkimo sistemas vidaus patalpoms, lauko trapus, stogų įlajas, trapus terasoms ir eksploatuojamiems stogams, kondensato nuvedimo sifonus, nuotekų sistemų atbulinius vožtuvus ir kitus gaminius, padedančius saugiai nuvesti vandenį nuo pastatų ir vidaus patalpose. Bendrovė „HL“ itin didelį dėmesį skiria gaminių kokybei ir techniniams sprendimams. Gaminamų produktų įvairovė labai didelė, visus juos galima rasti interneto svetainėje www.hlbaltic.info. Be to, čia yra ir specialių programų projektuotojams, montuotojams bei privatiems vartotojams „Stogų ir terasų konstrukciniai mazgai“, taip pat programa dizaineriams „Dušo patalpų vizualizacija bei montavimo schemos“.

Patentuotas sausojo tipo sifonas Bendrovė nuolat siekia kurti vis tobulesnius įrenginius. Vienas iš „HL“ išradimų – unikalus patentuotas sausojo tipo sifonas „Primus“, apsaugantis patalpas nuo blogo kvapo, sklindančio iš nuotekų sistemų, net ir iš vandens surinkimo trapų išgaravus vandeniui. Trapai su sifonu „Primus“ žymimi rai„Primus“ veikimo principas. dėmis PR (pavyzdžiui, HL3100PR). Vartotojai jau spėjo išbandyti ir įvertinti gaminių su „Primus“ privalumus. Įprastai blogus kvapus iš nuotekų sistemos sulaiko vandens sifonas, kuriame stovintis vanduo ir atlieka šią funkciją. Pagal Europos Sąjungos standartus vandens lygis sifone turi būti ne mažesnis kaip 50 mm, tačiau šiuo metu statybose reikia kuo žemesnės konstrukcijos vandens surinkimo trapų ir dušo latakų – juose vanduo sifone siekia vos 30 mm. Be to, dabar populiaru vonios kambariuose įrengti ir šildomąsias grindis. Dėl to vanduo, esantis sifone ir sulaikantis blogą kvapą iš nuotekų

Unikalios „HL“ vandens nuvedimo sistemos sistemų, labai greitai išgaruoja ir nemalonus kvapas pasklinda po vonios kambarius, pirtis, katilines ar kitas patalpas. „HL“ sifonas„Primus“ veikia plūdės principu, todėl nemalonius kvapus sulaiko net ir išgaravus vandeniui iš sifono. Jis puikiai tinka ne tik vonios kambariams namuose, bet ir viešbučiuose, katilinėse, pirtyse ar kitose patalpose, kur iš nuotekų sistemos sklindantis blogas kvapas gali sukelti diskomfortą. Naujovė – dušo latakai „Primus-Line“ Ne mažiau aktuali sklindančio blogo kvapo problema ir rengiant populiariuosius linijinio rinkimo dušo latakus. Juos įrengus nebereikia dušo padėklo, patalpoje lieka daugiau erdvės, nėra kliūčių judėti, o tai itin patogu vyresnio amžiaus žmonėms. Po ilgų bandymų ir techninių tyrimų „HL“ technologai išrado būdą pritaikyti sausojo tipo sifoną „Primus“ ir dušo latakams. „HL“ dušo latakai „Primus-Line“ su sausojo tipo sifonu bus pradėti gaminti jau šių metų birželį. Latakas „Primus-Line“ (gaminio kodas HL531) skirtas montuoti dušo patalpoje prie sienos ir yra komplektuojamas su termoizoliacine plokšte, kurioje suformuotas 3 proc. nuolydis latako kryptimi. Latako matmenys su plokšte – 1 200 x 200 x 79 mm. Minimalus latako ilgis – 600 mm, tačiau jį galima po 600 mm dar pailginti specialiais elementais arba jungti kelis latakus į vieną bendrą liniją (pavyzdžiui, kai įrengiama keletas dušų šalia vienas kito). Latako grotelės pagamintos iš chemiškai atsparaus AISI316 nerūdijančio plieno plyšinės formos. Latako forma, plokštė ir speciali jungė latakui tvirtinti prie sienos iki minimumo sumažina tikimybę suklysti montuojant lataką ir leidžia išvengti problemų eksploatuojant dušą. Šis inovatyvus sprendimas padės ne tik išvengti blogo kvapo dušo patalpoje, bet ir užtikrins puikų estetinį vaizdą. 

Kviečiame į parodą „Resta 2013“ susipažinti su „HL“ produktais. Stendo Nr. 5.A22.

„Hutterer & Lechner GmbH“ atstovas Baltijos šalyse Saulius Šalna „HL Baltic Technical Center“ Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas, tel. +370 645 11 101, faks. +370 37 331 662, el. p. saulius@hlbaltic.info, www.hlbaltic.info. Technines „HL“ gaminių specifikacijas rasite www.statybosproduktai.lt.

In탑inerija

Inžinerija

Ką turime žinoti apie profesinės rizikos vertinimą? Dar taip neseniai profesinės rizikos vertinimas buvo sunkiai suvokiamas, o įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistams ši užduotis buvo gana sudėtinga. Nors šiuo metu situacija visiškai pasikeitė – per ilgesnį laikotarpį esame įgiję ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, tačiau nuo 2012 m. lapkričio mėnesio įsigalioję Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai įnešė šiek tiek sumaišties... Įmonių vadovai ir atsakingi specialistai teiraujasi, ar reikia profesinės rizikos vertinimą atlikti iš naujo, kas yra svarbu vertinant rizikos faktorius ir pan.? Tokie saugos ir sveikatos tarnybų specialistams iškilę klausimai vėl tapo nauju rūpesčiu įmonėms, siekiančioms nesusilaukti priekaištų ir baudų iš kontroliuojančių valstybinių institucijų ir, svarbiausia, išvengti galimų rizikos padarinių. Įsigaliojus naujiems Profesinės rizikos vertinimo bendriesiems nuostatams, vertinant riziką daugiausia dėmesio reikėtų atkreipti į tai, kad šiek tiek keitėsi rizikos vertinimo etapų formuluotės, atsirado visai naujas rizikos vertinimo etapas – formuluojamas kaip „rizikos stebėjimas“. Taip pat patartina pastebėti, kad įsigaliojus minėtiems

nuostatams, įmonės gali susikurti ir naudoti savo rizikos vertinimo metodus, o rizika gali būti ne tik „priimtina“, „nepriimtina“, bet net ir „toleruotina“. Naujovė ir tai, kad taip pat neliko „privalomos“ profesinės rizikos nustatymo kortelės. Dabar ji jau gali būti patogesnės, paties darbdavio pasirinktos formos.

Inžinerija

Daugelio Lietuvos įmonių profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas prieš keletą metų, o kai kurių galbūt ir dar visai neseniai. Jį atlikusios įmonės beveik visada pradeda manyti, kad bent kurį laiką nieko daryti nereikės ir šiuos rūpesčius bus galima pamiršti. Tačiau pradėjus atidžiau nagrinėti rizikos vertinimo duomenis, paaiškėja, kad darbo vietose buvo įvertinti toli gražu ne visi rizikos veiksniai. Pavyzdžiui, kai suvirintojo darbo vieta gamybiniame ceche yra pastovi darbo vieta, o joje nėra įvertinti cheminiai veiksniai – suvirinimo aerozoliai. Labai dažnai atsakingi įmonių darbuotojai neįvertina ir ergonominių bei psichosocialinių veiksnių, taip pat per mažai dėmesio skiria įvairiems fiziniams veiksniams. Neretai visiškai neįvertinama ir darbo įrenginių keliama rizika. Gamybos įmonėse labai dažnai nepastebima, kad eksploatuojamų technologinių linijų įranga, įvairios staklės ar kiti cechuose veikiantys prietaisai neturi reikalaujamų apsaugų ir neužtikrina saugaus darbo. Pastaruoju metu ekonomijos sumetimais vis daugiau įsigyjama ir naujų, ir naudotų įrenginių, kurie neatitinka saugos reikalavimų. O juk skaudžiausi nelaimingi atsitikimai įvyksta, dirbant su būtent tokiais įrenginiais. Todėl visada daug geriau įvertinti realią riziką ir pasistengti pavojus numatyti iš anksto. Žinoma, vertinant technologinių gamybos įrenginių keliamą riziką, būtina žinoti ir vadovautis direktyvų, nuostatų, standartų reikalavimais. Tam yra reikalingi šios srities specialistai. Tačiau nereikėtų pamiršti ir konkrečiose darbo vietose dirbančių žmonių – jie dažniausiai puikiai žino visus galimus pavojus ir „silpnąsias“ įrenginių ar prietaisų, su kuriais dirba, vietas. Todėl verta į rizikos vertinimo procesą įtraukti ir juos, ypač atsižvelgti į realią patirtį. Su laiku, keičiantis technologijoms, daugelyje įmonių atsiranda įvairiausių pokyčių. Juk įsigyjama naujų darbo

priemonių, kitaip suplanuojamas turimų įrenginių išdėstymas, tobulinami technologiniai procesai, pradedama naudoti naujoviškų žaliavų, cheminių medžiagų ir... beveik visada pamirštama su pokyčiais darbe susijusi rizika. Todėl dabar, įsigaliojus Profesinės rizikos vertinimo bendriesiems nuostatams, reikėtų itin atidžiai peržiūrėti jau turimus rizikos vertinimo dokumentus ir tų darbo vietų, kurių rizikos veiksnių įvertinimas atliktas nevisiškai, ir tų darbo vietų, kuriose atsirado pokyčių. Todėl šiose darbo vietose, norint išvengti galimų nemalonumų, tikslinga atnaujinti rizikos veiksnių vertinimą pagal nuostatuose keliamus reikalavimus. Praktika rodo, kad bus ir tokių darbo vietų, kur per ilgą laiką niekas nekito, o rizika ir pavojai išliko tie patys, tad nesikeitė joms taikomų higienos normų bei teisės aktų reikalavimai. Tik tokiais atvejais dar kuriam laikui galima būtų atidėti papildomą rizikos faktorių vertinimą. Tačiau visada reikia nepamiršti, kad įmonių vadovams ir specialistams atsirado nauja atsakomybė, susijusi su naujuoju reikalavimu, įvardytu kaip „rizikos stebėjimas“. Šis reikalavimas buvo patvirtintas tam, kad laiku būtų pastebėti pokyčiai ir atsiradę nauji pavojai, kad būtų stebimas ir užtikrinamas jau numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimas, o prireikus – rizika darbo vietoje ilgai nelaukus dar kartą būtų vertinama iš naujo. 

UAB „Inspecta“ , Mėnulio g. 7, LT-04326 Vilnius Tel. +370 5 203 1395, faks. +370 5 203 1396 El. paštas lithuania@inspecta.com

www.inspecta.com

I n ž i n e r i j a / A k t ua l i j o s

Ar skalūninės dujos Lietuvoje netolima realybė?

Eglė Kajauskaitė

Pirmą kartą apie galimus skalūninių dujų klodus mūsų šalyje pradėta kalbėti dar 2012 metais. Būtent praėjusių metų lapkričio pabaigoje speciali darbo grupė, išnagrinėjusi geologų preliminarius vertinimus, paskelbė, kad Lietuvoje gali būti dideli skalūninių dujų ištekliai. Teigta, kad išgaunamų skalūnų dujų po žeme gali būti net iki 100–120 mlrd. kubinių metrų. Tai išgirdę, kai kurie mokslininkai ir gamtosaugos organizacijos ėmė garsiai prieštarauti, esą skaičiai laužti iš piršto, o skalūninių dujų gavyba gali daug labiau pakenkti, nei duoti naudos. 68

A k t ua l i j o s / I n ž i n e r i j a

Vienintelis konkurso dalyvis Skalūninių dujų paieškas Lietuvoje nori pradėti pasaulio energetikos giganto „Chevron Global Energy“ specialiai įkurta ir mūsų šalyje registruota bendrovė „Chevron Exploration & Production Lietuva“. Ši bendrovė vienintelė dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos birželį paskelbtame konkurse žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje. Planuojamas eksploatuoti 1,8 tūkst. km2 plotas Šilutės ir Tauragės apylinkėse, kur, kaip spėjama, gali būti dideli skalūninių dujų klodai. Jei „Chevron“ bus pripažinta konkurso laimėtoja, ji į žvalgybos darbus šiame plote turės investuoti ne mažiau kaip 80 mln. litų. Tiesa, skelbta, kad atsirado dar trys norintieji dujų paieškas atlikti Kudirkos Naumiesčio ir Kybartų plote. Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos direktorius viešai yra sakęs, kad vadinamųjų molio skalūnų greičiausiai gali būti tik Šilutės ir Tauragės plote, o Kudirkos Naumiesčio ir Kybartų apylinkėse labiau tikėtina aptikti tik tradicinių angliavandenilių – naftos ir dujų. Todėl, nors čia niekas ir nedraus ieškoti molio skalūnų, tačiau tai nėra perspektyvu.

Pasaulis netruko sužinoti apie mūsų siekius imtis skalūninių dujų žvalgybos. Štai JAV žurnalas „The Forbes“ jau netrukus ėmėsi gvildenti šią temą ir pareiškė, kad pagrindinės problemos, susijusios su skalūninėmis dujomis, – sunki jų gavyba. O ir jos technologija yra palyginti nauja. Tiesa, žurnalas pripažino, kad bendrovės „Chevron“ užmojai rimti, juo labiau kad šis energetikos gigantas taip pat verčiasi žvalgymu ir gavyba kaimynystėje – Lenkijoje ir Rusijoje. Tačiau šiose šalyse dalis visuomenės tam priešinasi – esą gavybos metodai itin neigiamai veikia aplinką.

Eišiškių pl. 26 LT-02184 Vilnius Tel.: 8 5 213 3819, 8 5 213 3568 algirdas@artva.lt

Lietuvoje − protestai „Chevron“, pareiškusi norą ieškoti ir vėliau išgauti skalūninių dujų mūsų šalyje, sulaukė protestų. Vasario pabaigoje maždaug šimtas protestuotojų prie Vyriausybės reikalavo išsaugoti švarią gamtą ir „neparduoti Lietuvos“. Dalis susirinkusiųjų laikė plakatus su šūkiais prieš „Chevron“ ir skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą. Buvo nuogąstaujama, kad vykdant tyrimus gali būti sugriauta melioracijos sistema, o išgaunant dujas – užteršiama ne tik žemė, bet ir požeminis vanduo. Tačiau tokias kalbas suskubo neigti skalūninių dujų žvalgybos konkursą organizavusios Geologijos tarnybos vadovas. Esą atlikti poveikio aplinkai vertinimai atskleidė, kad skalūninių dujų žvalgyba jokios žalos aplinkai nedaro. Žvalgytuvėms pritarė ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Ji buvo susitikusi su „Chevron“ tyrinėjimo ir gamybos prezidentu, atsakingu už Eurazijos ir Vidurio Rytų regionus, Jay Johnsonu (Džei Džonsonu). Po susitikimo jis teigė, kad jo atstovaujama bendrovė, ruošdamasi Lietuvoje žvalgyti skalūnų dujas ar naftos išteklius, visais atvejais bendradarbiaus su vietos bendruomenėmis ir šalies Vyriausybe, o atliekant žvalgybos darbus bus laikomasi visų saugumo reikalavimų. Lietuvos Prezidentė atitarė, kad skalūninių dujų žvalgyba Seimo ir Vyriausybės įvardyta kaip vienas iš prioritetų ir labai svarbu žinoti, kokių resursų Lietuva turi.

Taigi − dvi nuomonės ir skirtingi argumentai. Atsakyti kiekvienas sau gali pats, o kas buvo teisus – parodys laikas. 

 Įrengiame vandens, šilumos energijos, įžeminimų gręžinius;  remontuojame vandens gręžinius;  montuojame siurblius ir jų valdymo aparatūrą;  statome nuotekų valymo įrenginius;

 klojame vandentiekio ir kanalizacijos tinklus;  parengiame aplinkos apsaugos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninių projektų dalis;  atliekame požeminių vandens išteklių aprobavimą;  nustatome gręžinių sanitarinės apsaugos zonas.

I n ž i n e r i j a / A k t ua l i j o s

UŽ



Neseniai grįžote iš JAV, kur domėjotės skalūninių dujų perspektyvomis mūsų šalyje. Su kokiomis žiniomis grįžote? Ar manote, kad Lietuvai būtų naudinga skalūnines dujas išžvalgyti, o po to jas ir išgauti?

ligoninės ir kt. Iš principo tai būtų naudingas visiems ekonominis suaktyvėjimas. Skalūninių dujų priešininkai teigia, kad skalūninių dujų tyrimai, o juo labiau jų gavyba bus itin kenksmingi gamtai ir aplinkiniams gyventojams. Ką jiems galėtumėte atsakyti?

V. Mazuronis: Mano nuomone, Jei taip žiūrėtume, tai ir automobilius reikėtų uždrausti, nes automobilis V. Mazuronis: „Mano nuomokas savaitę sužaloja po keletą ar net keliolika šalies ne, visuomet geriau daryti, nei piliečių, taigi − taip pat žalingas. Tas pat pasakytinieko neveikti, nes nieko nena ir, pavyzdžiui, apie trąšas žemės ūkyje. Gal ir jas darymas visuomet duoda nuuždrauskime, nes didžiuliai jų kiekiai nuplaunami į linį rezultatą, o darymas, šiuo upes? Tai gal gyventi nustokime? Rimtai kalbant, reiatveju – žvalgymas ir, jei atrakia nustatyti, ką reiškia „kenkia gamtai“. Kiek mačiau sime, dujų išgavimas – duotų ten, kenkimas viso labo toks, kad yra pastatoma 100 ekonominį efektą, padidintų VALENTINAS MAZURONIS, m x 150 m statybos aikštelė. Gavybos metu darant energetinę nepriklausomybę ir Lietuvos aplinkos ministras gręžinius, mano manymu, JAV imamasi visų apsaut. t. Tiesa, pirmiausia turėtume gos priemonių, kurių reikėtų reikalauti ir Lietuvoje: išspręsti du svarbiausius klausimus. Pirma, užtikrinaikštelė uždengiama specialia ti šio proceso saugumą. Kad medžiaga, kad, jei kartais vantai padaryti galima, mačiau Jei dujų būtų rasta tiek, duo išsiveržtų iš gręžinio, neviešėdamas Jungtinėse Valskiek mes prognozuojame, susigertų į žemę. Panaudotas tijose. Tiesa, jei mes atrasime vanduo atskirai surenkamas, tai kalbėtume apie dujas ir galėsime jas naudoti, valomas ir t. t. Žinoma, jei niebus būtina patobulinti įstaty100 mln. Lt kasmet, o gal ko nedarytume – nebūtų ir mus ir priežiūros struktūras. statybinės aikštelės. Tačiau jei ir didesnės sumos Lietuvos Antra, turėtume susitarti ir mes norėtume ne gręžinį daatrasti bendrą visiems naudą: biudžeto papildymą. ryti, o statyti gamyklą, fermą valstybei, savivaldybei, benar dar ką nors – tai statybinė druomenei ir žemės savininVALENTINAS MAZURONIS, aikštelė būtų gerokai dideskams, kurių žemėje bus daroLietuvos aplinkos ministras nė. Jei mes norime visiškai mi gręžiniai. Būtina, kad tais nekenkti gamtai, tai neturėtume statyti nei gyvenaprocesais būtų suinteresuoti ir turėtų naudos visi. mųjų namų, nei plėsti miestų. Mes turime apsispręsti, atrasti pusiausvyrą tarp gamtos saugojimo ir to, ką Kokią realią naudą turėtų mūsų valstybė, jei vis dėlto tikrai reikia daryti mūsų gerovei. Mano manymu, būtų pradėtos žvalgytuvės ir rasti skalūnų dujų telkireikėtų kurti sąlygas, kad viskas būtų vykdoma kuo niai? saugiau, ir siekti daugiau investicijų mūsų šalyje bei V. Mazuronis: Tai būtų vienas būdų tapti mažiau primaksimalių geresnio gyvenimo prielaidų. klausomiems nuo dabar vienintelio mūsų dujų tiekėjo – Kaip manote, jei skalūninių dujų būtų aptikta, ar jos Rusijos, gyventojai taip pat pajustų naudą. Kiek teko būtų išgaunamos? matyti JAV, pirmiausia – tai mokesčiai valstybei. PaV. Mazuronis: Kaip būtų išgaunamos dujos, pamagal šiandienius įstatymus apie 20 % pinigų nuo rastų čiau viešėdamas JAV Pensilvanijos valstijoje. Yra dair parduotų dujų ar naftos būtų sumokama valstybei. romas maždaug 2 km gylio vertikalus ir analogiško Jei dujų būtų rasta tiek, kiek mes prognozuojame, tai ilgio horizontalus gręžinys, kuriais pumpuojamas kalbėtume apie 100 mln. Lt kasmet, o gal ir didesnės vanduo su smėliu ir 0,5 % cheminių medžiagų priesumos Lietuvos biudžeto papildymą. Be to, būtų sumaiša. Šiuo mišiniu, naudojant spaudimą, plėšomi ir teikta ekonominė paspirtis ir regionui, kuriame būtų ardomi gruntų, tarp kurių yra dujos, sluoksniai. Per tą vykdoma dujų gavyba. Skaičiuojama, kad vienam vandenį dujos kyla į viršų. Tuomet viršuje vyksta dujų gręžiniui būtų sukuriama apie 400 darbo vietų. Be to, atskyrimas ir nukreipimas į dujotiekį. Jei mes ką nors būtų sukurta papildoma darbuotojams paslaugas teirasime, analogiškai viskas turėtų būti daroma ir pas kianti infrastruktūra − viešbučiai, keliai ir pan. Už dalį mus. pinigų būtų finansuojami vietos poreikiai: mokyklos,

A k t ua l i j o s / I n ž i n e r i j a

Kaip vertinate valdžios siekius imtis skalūninių dujų žvalgybos, o vėliau gal ir gavybos mūsų šalyje?

Juk tie naudojami chemikalai – itin pavojingi. Juose yra bent 15–20 kancerogenų ir n toksiškų medžiagų. Dalis tų chemikalų iš viso yra labai kenksmingi. Juk prie to paties gręžinio, prie kurio lankėsi ministras, kai dalis chemikalų kažkokiu būdu pateko į vandenis, iškart išdvėsė visos žuvys.

PRIeŠ

Prof. R. Juknys: Man labai keista, kai Lietuvos aplinkos ministras važiuoja į JAV energetikos klausimais ir neranda laiko apsilankyti JAV Aplinkos apsaugos agentūroje, kuri jau baigia rengti ataskaitą apie galimą neigiamą tokių gręžinių poveikį aplinkai. Be to, niekas nieko tiksliai nežino, tik spėlioja, kiek tų dujų po žeme pas mus gali būti. Lenkijos patirtis labai aiški: pagal pradinius vertinimus buvo vienas skaičius, o padarius gręžinius ir pažiūrėjus realiai, jis dešimt kartų sumažėjo. Taip visuomet būna. Vienas pagrindinių argumentų, Nėra nė vieno gręžinio, kuris viršytų teorinius lūkesčius. kodėl mums reikėtų skalūninių Aš noriu paklausti, ar mes lenktyniaujame? Ar lenkai dujų, – tai mažesnė priklausopaims ir išsiurbs mūsų dujas? Šiemet arba kitais metais mybė nuo Rusijos dujų. Ką apie JAV baigiama kapitalinė tokių gręžinių realaus poveikio tai manote? studija. Per dvejus metus Europos Sąjunga parengs teiProf. Romualdas Juknys, sinę tokių gręžinių bazę. Lenkai pramoninę gavybą plaProf. R. Juknys: Tas argumentas VDU Aplinkotyros katedros vedėjas nuoja tik po dvejų metų. Tai palaukime tuos porą metų, išvis juokingas. Juk net jei viskas išsiaiškinkime realią padėtį, per tą laiką ir technologijos vyktų sklandžiai ir paaiškėtų, kad mes turime skalūninių gal patobulės, gal nebereikės dujų klodus, jų gavybą anksĮsivaizduokite, ko ten turėjo čiausiai galėtume pradėti tik tų baisių chemikalų dujoms išgauti naudoti? Jei pamatysime, būti, jei vanduo sumaišytas po dešimties metų. O suskyskad lenkai gauną realią naudą – tintųjų dujų terminalą mes su gręžiniui naudojamu tuomet ir mes galime šio progreičiausiai jau turėsime kitų jekto imtis. Galų gale ir žmones metų rudenį. Ir tuomet mums cheminiu mišiniu degė tuomet įtikinti realia skalūninių to „Gazprom“ visai nebereikės keliasdešimties metrų dujų nauda bus lengviau. paisyti. Jei rusai dujas parduos aukščio ugnies stulpu. pigiai, galėsim pirkti, jei ne – Bijoma, kad tokie gręžiniai mums pakaks tiek, kiek atkenks gamtai ir aplinkiniams Prof. Romualdas Juknys, siplukdysime jų jūra. Pagal gyventojams. JAV apsilankęs VDU Aplinkotyros katedros vedėjas pajėgumus laivais galima paaplinkos ministras teigia įsititenkinti visus Lietuvos poreikinęs, kad gręžiniai yra visiškai kius, o skalūninės dujos nuo rusų dujų išgelbėtų labai saugūs. Gal tai įtikino ir Jus? negreitai. Prof. R. Juknys: Labai įdomu. Būtent tas telkinys, Marcellus, gręžinys, prie kurio lankėsi aplinkos ministras, yra vienas pavojingiausių ir jame daugiausia įvyko visokių nelaimingų atsitikimų. Buvo užsidegęs net tvenkinys, kuriame laikytas panaudotas gręžiniui vanduo. Įsivaizduokite, ko ten turėjo būti, jei vanduo sumaišytas su gręžiniui naudojamu cheminiu mišiniu degė keliasdešimties metrų aukščio ugnies stulpu. O kas dar į aplinką pasklido su dūmais − baisu net pagalvoti. Iš viso yra buvę apie dvidešimt ir kitų su tuo gręžiniu susijusių incidentų. O ministras nieko nepamatė... Gręžinio šalininkai guodžia: „Nesijaudinkit, jei kas nors į žemę ir įsigers, tai mums gali pakenkti ne anksčiau kaip po 25 metų.“ Ar čia didelė paguoda? Mes juk planuojame Lietuvoje gyventi ilgiau nei 25 metus. Ir apskritai – pagal mūsų įstatymus iš viso draudžiama po žeme pilti bet kokius chemikalus.

 Lietuvos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su JAV Atstovų rūmų Energetikos ir komercijos komiteto nariu, Baltijos šalių grupės komisijos bendrapirmininkiu John‘u Shimkumi.

Inžinerija

Kai sėkmingas projektų įgyvendinimas lemia įmonės plėtrą Pirmajame žurnalo „Structum“ numeryje susipažinome su viena iš strateginių UAB „Voltas“ veiklos krypčių – vėjo ir saulės energetikos plėtra. Šį kartą pristatome pagrindinę įmonės veiklos kryptį. Tai – elektrotechninių sprendimų projektavimo, montavimo ir eksploatavimo darbų vykdymas statomuose bei rekonstruojamuose objektuose. Įgyvendinusi daugybę projektų, šiandien įmonė pajėgi atlikti visus elektrifikavimo darbus, o jos turima technika leidžia ne tik sutaupyti laiko, vykdant didelės apimties projektus, bet ir gerokai sumažina jų įgyvendinimo sąnaudas. Išplėtusi savo darbuotojų kompetenciją, bendrovė drąsiai imasi ir sudėtingesnių elektrifikavimo užduočių – paleidimo ir derinimo darbų, relinės apsaugos bei automatikos derinimo darbų. O pastaraisiais metais įmonėje įdiegtos ir atnaujintos kokybės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos užtikrina, kad visi darbai bus atliekami laikantis visų šiuolaikinių vadybos ir darbo organizavimo principų.

Didžiuliai projektai įgyvendinami Baltarusijoje UAB „Voltas“ projektai Baltarusijoje susiję su lietuviško kapitalo įmonėmis, tiekiančiomis produkciją vienai didžiausių pasaulio baldų prekybos įmonių „IKEA“. „Vakarų medienos grupė“, plėsdama savo verslą Baltarusijoje, 22 ha plote pastatė naują medienos perdirbimo ir baldų gamybos fabrikų kompleksą, o bendros investicijos į projektą sudarė 222 mln. litų.

Ne mažesnis buvo ir kitas UAB „Voltas“ objektas. Mogiliovo teritorijoje įsikūrusioje laisvojoje ekonominėje zonoje neseniai iškilo „SBA baldų“ gamykla „Mebelain“. Į ją investuota 14 mln. eurų. Šiose gamyklose UAB „Voltas“ atliko visus elektrifikavimo darbus – technologinių įrenginių prijungimo prie elektros tinklo, elektros skirstymo tinklų, apšvietimo, įžeminimo, žaibosaugos projektavimo ir montavimo darbus. Taip pat įmonė suderino ir paleido veikti jai patikėtus technologinius įrenginius.

Įgyvendinti projektai – neįkainojama patirtis Anksčiau sėkmingai įgyvendinti projektai ir neįkainojama ilgametė patirtis, įgauta vykdant skirtingas užduotis, didina bendrovės užsakymų skaičių. Naujausias įmonės įgyvendinamas projektas – Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas, kuriame UAB „Voltas“ atlieka elektros jėgos paskirstymo, išorės ir vidaus apšvietimo sistemos, žaibosaugos projektavimo ir montavimo darbus. Taip pat bendrovė elektrifikavimo darbus yra atlikusi ir kituose stambiuose pramonės objektuose: AB „Orlen Lietuva“ gamybinėse patalpose Mažeikių r., „Vičiūnai Group“ žuvų gaminių fabrike Plungėje, AB „Klaipėdos nafta“ gamybinėse patalpose Klaipėdoje. O AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų siurblinėje bendrovė atliko ne tik elektros projektavimo ir montavimo darbus, bet ir naujai pastatytų technologinių įrenginių, elektros variklių paleidimo ir derinimo darbus. Per daugelį metų įmonė yra įgyvendinusi daugybę projektų ir viešosios paskirties objektuose – prekybos centruose, viešbučiuose, stadionuose, oro uostuose ir pan. Pasibaigus 2012-iesiems, buvo suskaičiuota, kad pastaraisiais metais UAB „Voltas“ įgyvendino daugiau nei 50 atsinaujinančios energijos objektų projektų.  UAB „Voltas“ Šilutės pl. 2, LT-91111 Klaipėda Tel. +370 463 90 931, faks. +370 463 90 930 El. p. info@voltas.lt, www.voltas.lt

Mėnesio pasiūlymai 2013 m. balandžio 24 – gegužes 31 d.

Dujinis kondensacinis – saulės šildymo katilas „ComfortLine CSZ“

Kieto kuro šildymo katilas „BURNIT WBS 25“

20.146,50 15.110, - Lt

Kodas 200101025

4.389,88 3.292, - Lt

Kodas 201033000

Plieninių vandens šildymo katilų BURNIT WBS galia yra nuo 20 iki 110 kW. Jie gali būti naudojami mažų ir didelių plotų šildymui. Katilų konstrukcija yra pritaikyta kieto kuro deginimui. Prie katilų galima montuoti granulių, alyvos arba dujų degiklius.

Therm X2 radiatoriai taupantys energiją

Šilumos siurblys

Profil-kompak 22 550/3000 su prijungimo komplektu (220022580+228070003) 444,07 Lt - 311 Lt

SRK50ZJX-S ir SRC50ZJX-S

5.615,61 4.492, - Lt Kodas 506090244+506090927

Profil-kompak 22 500/1000 su prijungimo komplektu (220022510+228070003) 502,15 Lt - 352 Lt Profil-kompak 22 500/1200 su prijungimo komplektu (220022512+228070004) 566,28 Lt - 396 Lt

„Mitsubishi Heavy Industries“ deimantinės serijos šilumos siurbliai turi aukščiausią COP efektyvumą, kuris yra ženkliai didesnis už „A+“ klasės standartą. Kintama kompresoriaus galia užtikrina greitą oro šildymą/šaldymą įjungus įrenginį ir nustatyta oro temperatūra pasiekiama žymiai greičiau. Šilumos siurbliuose standartiškai komplektuojami antialerginiai, fotokatalitiniai plaunami filtrai ir jonizatorius. Šildymo ir šaldymo režimuose įranga efektyviai veikia nukritus lauko temperatūrai žemiau negu -15oC. Unikali oro srautą reguliuojanti sistema tolygiai paskirsto išpučiamą orą patalpoje, maksimaliai sumažindama triukšmą.

www.sanistal.lt Kainos su nuolaida galioja 2013 balandžio 24 – gegužės 31 dienomis. Prekių kiekis ribotas. Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

Šilumos siurblys BWS 08 Dujų generaciniai medienos katilai „BURNIT PyroBurn/ PyroBurn Lambda“

9.799,769 7.350, - Lt Kodas 200104025

Didelio efektyvumo dujų generaciniai medienos katilai, skirti ekonomiškam ir ekologiškam gyvenamųjų bei gamybinių patalpų šildymui. PyroBurn Lambda katilas turi intuityvią valdymo sąsają, „Lambda“ deguonies jutiklį, šilumos reguliatorių ir sudėtingą apsauginę sistemą.

Grundfos Alpha 2L 25-40 cirkuliacinis siurblys

726,00 545, - Lt Kodas 240202541

Grundfos Alpha 2 25-40

968,00 726, - Lt Kodas 240212540

Alpha 2, elektroniniai cirkuliaciniai siurbliai atitinkantys ES direktyvas. Tinkantys visoms tipinėms šildymo ir šaldymo sistemoms. AUTOADAPT valdymo režimas- įjungei ir užmiršai. Alpha 2L elektroniniai cirkuliaciniai siurbliai atitinkantys ES direktyvas. Tinkantys visoms tipinėms šildymo sistemoms.

27.615 20.712, - Lt Kodas 208000302

Aukšto efektyvumo sūrymo/vandens tipo šilumos siurblys šildymui ir šilto vandens ruošimui. Šilumos siurblį galima naudoti naujai įrengtose arba jau esančiose šildymo sistemose. Maksimali šildomo vandens temperatūra 63°C, minimali sūrymo – (-5°C). Šaltnešis - R407C. Integruoti šilumos kiekio skaitliukas, didelio našumo šildymo kontūro siurblys (klasė A). Elektroniniu būdu pagal poreikį reguliuojamas papildomas elektrinis šildymas. Tylus triukšmo lygis 1 m atstumu - < 40 dB (A). Pagaminta Vokietijoje.

Dujinis kondensacinis katilas WOLF CGW-24/140

11.164 8.374, - Lt Kodas 201003240 Dujinis kondensacinis šildymo modulis CGW-24/140 su didžiausio našumo greitaeigiu plokšteliniu nerūdijančio plieno tūriniu vandens šildytuvu. Kabinamas ant sienos. Galingumo moduliavimo diapazonas (kai paduodamo/grįžtamojo vandens temperatūra yra 50/30° C) - nuo 7,8 iki 24,8 kW. Padidintas galingumas vandens tūriniame šildytuve ruošimo metu - 27,6 kW. Integruotas, aukštą komforto lygį atitinkantis, karšto vandens paruošimo įrenginys yra našesnis nei įprastinio 140 l tūrio vandens šildytuvo.

Grundfos SQE 2-55 su elektroniniu valdymo pultu

6.025,80 4.218, - Lt Kodas 180269000+180242055

Grundfos Giluminis siurblys Grundfoss SQE 2-70 su elektroniniu valdymo pultu

6.399,69 4.480, - Lt Kodas 180269000+180242070 SQE aukščiausios kokybės Grundfos giluminis siurblys. Geriausias pasirinkimas iš rinkoje esančių vandens tiekimo pasiūlymų. Dirba ir esant įtampos svyravimams. Idealus buitinio vartotojo pasirinkimas.

Vandens pakelimo siurblys šuliniui Grundfos SB3-45MW su firminiu valdikliu

1.589, - Lt

Kodas 180101401+180190010

SB - panardinami Grundfos siurbliai šuliniams, rezervuarams, įvairioms talpoms. Aukštos kokybės kompozicinės medžiagos- užtikrintas ilgaamžis tarnavimas.

Šilumos siurbliai

SRK35ZJX-S ir SRC35ZJX-S Akumuliacinė talpa su pasluoksniniu paskirstymu BSP-800 kombinuotam saulės energijos, biomasės, iškastinio kuro naudojimui.

15.783 11.837, - Lt Kodas 520510000

4.193,86 3.355, - Lt Kodas 506090813+506090423

SRK25ZJX-S ir SRC25ZJX-S

3.620,32 2.896, - Lt Kodas 506090289+506090299

Akumuliacinė talpa užima nedaug vietos. Hidraulinės įrangos komponentus, tokius kaip geriamojo vandens paruošimo modulis, du pamaišymo kontūrai ir saulės energijos siurblio grupė, galima montuoti tiek ant akumuliacinės talpos, tiek ant sienos. Sluoksniavimo lakštai užtikrina pastovią vandens sluoksnių temperatūrą talpoje ir ženkliai padidina saulės energijos išgavimą.

Išsiplėtimo indas N 25/6 REFLEX

Vandens šildymo paketas: 2 kolektoriai + 300 l talpa + priedai

15.221 11.416, - Lt Kodas 520700044

128,30 128, - Lt Kodas 212000208

Slėginis indas Reflex Šildymo ir slėgiminėms sistemoms. Maksimalus darbinis slėgis - 6 bar, maksimali temperatūra: 120°C (prie 1,5 bar), 70°C (prie 3,0bar). Priešslėgis - 1,5 bar. Talpa – 25 l.

Vexve

Rotaciniams ir termostatiniams vožtuvams DN 32 ir DN 40 -30 % Rotacinis vožtuvas DN32

157,36 110, - Lt

Nuolaida 40% BAXI Slim katilų iš sandėlio išpardavimas

Kodas 214000322

Rotacinis DN40

254,10 178, - Lt Kodas 214004400

Termostatinis DN40

375,10 263, - Lt Kodas 215500403

Termostatinis DN32

338,80 237, - Lt Kodas 215500323

Gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema CWL-400 Excellent

10.919,04 8.189, - Lt

Komfortiška gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema CWL-300 Excellent

9.483,98 7.113, - Lt Kodas 520600009

Kodas 520600082

CWL-400 Excellent yra šilumos grąžinimo įtaisas su maždaug 95 % efektyvumo laipsniu ir maksimaliu 400 m3/h vėdinimo našumu, su energiją taupančiais ventiliatoriais. Tylus. Naujos kokybė apsaugos nuo užšalimo valdymas, užtikrinantis, kad prietaisas optimaliai veiktų ir tuomet, kai lauke oro temperatūra labai žema. Jei reikia, įsijungia serijiniu būdu sumontuotas pašildymo elementas. Pastatomas. Pagamintas Vokietijoje.

Šis prietaisas yra didelio efektyvumo (iki 95 %) rekuperatorius su energija taupančiais ventiliatoriais, veikiančiais pagal pastovios tūrinės srovės principą. Palubinis. Ventiliatoriaus galingumas yra maks. 300 m3/val., esant 150 Pa pasipriešinimui ortakių sistemoje. Naujos kokybės apsaugos nuo užšalimo valdymas, užtikrinantis, kad prietaisas optimaliai veiktų ir tuomet, kai lauke oro temperatūra labai žema. Jei reikia, įsijungia serijiniu būdu sumontuotas pašildymo elementas. Pagamintas Vokietijoje.

Lengva užmontuoti

Iki š.m. gegužės 31 1 m. vamzdžio DN 18 (008600018) 1 m tik 5 Lt, o vamzdžio DN 16 (008600016) - tik 4 Lt www.sanistal.lt Kainos su nuolaida galioja 2013 balandžio 24 – gegužės 31 dienomis. Prekių kiekis ribotas. Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

Plieninė vonia Eurowa, 170x70 cm, be kojelių

337,59 249 Lt/m2 Kodas 510990001, 510990002

Sieninės plytelės

21,77 17,99 Lt/m2 Kodas 510990001, 510990002 Spalva – balta. Blizgios, matinės Išmatavimai – 25x33 cm. Pagaminta Vokietijoje. Pakabinamas WC IDOL, su dangčiu iš duroplast.

Įprastinė komplekto kaina akcijinė kaina -

204 Lt.

Kodas 100030102, 151100010

Hansgrohe Raindance Select E 120 EcoSmart / Unica´S Puro Set 0,9 m

3-jų srovių nauja dušo galvutė Raindance Select E 120 EcoSmart su EcoSmart vandens taupymo funkcija – vandens sunaudojimas tik 9 l/min

233.98, Lt,

Komplektas: „Duofix Basic“ WC rėmas, rėmo montavimo laikikliai, mygtukas „Delta 20”.

971.92 Lt, speciali komplekto kaina - 548.99 Lt.

Įprastinė komplekto kaina -

Pasiūlymas galioja iki š.m. gegužės 31 d.

ShowerTablet Select 300 termostatinis maišytuvas dušui

NAUJIENA!

Kodas 515040016, 515040017, 150410080 Raindance Select E 300 3jet Showerpipe dušo sistema

NAUJIENA! Naujas termostatinis maišytuvas su unikaliu komfortišku valdymu – norint įjungti ar išjungti dušą tereikia paspausti mygtuką Termostatas turi naują dizainą ir yra kompaktiškas. Jo viršutinė plokštuma pilnai liečiasi su siena, o tai suteikia ir papildomos naudos, kuri mielai laukiama bet kuriame vonios kambaryje: tai plati lentynėlė, skirta vonios reikmenims susidėti. Paviršius pagamintas iš saugaus stiklo, ant kurio aiškiai pavaizduoti lengvai įskaitomi simboliai. O ergonomiškos formos reguliatorių lengva valdyti net ir slidžiomis muiluotomis rankomis ar vaikams.

VONIOS KAMBARIO IRANGA PLYTELES SANTECHNIKA

VILNIUS

Ukmergės g. 317b Tel. 8 37 395 092

KAUNAS

Raudondvario pl. 78 Tel. 8 5 231 0491

KLAIPĖDA

Šilutes pl. 83a Tel. 8 46 343 464

Garažo latako komplektas 3 m garažui

264,99 199, - Lt Kodas 435010183

Kaminų įdėklai dn150*1000 standart

153 100, - Lt

ACO Garažo latako komplektas 3 metrų garažui su cinkuotomis grotelėmis „Hexaline“

Kodas 521133014

Surinkimo latakas Hexaline su plastikinėmis grotelėmis L=1m

Surinkimo latakas SELF su cinkuotomis grotelėmis L=1m

42,35 32, - Lt

Kodas 435000300

91,96 69, - Lt

Kodas 435010001

ACO Hexaline paviršinio vandens surinkimo sistema yra skirti individualaus namo aplinkai. Latakai yra gaminami iš 100% perdirbamo polipropileno. Atlaiko neintensyvias lengvojo automobilio apkrovas.

Drenažinis vamzdis d50/60 su geotekstile WAVIN

ACO SELF® EuroLine latakai gaminami iš polimerbetonio, kuris pasižymi dideliu stiprumu ir atsparumu atmosferos poveikiams. ACO SELF® EuroLine sistemos privalumai: „V“ formos skerspjūvis; lygus paviršius; optimizuoti standumo kontūrai užtikrina gerą sukibimą su pagrindu; latako skerspjūvio forma ir mažas vidinio paviršiaus šiurkštumas padidina tekėjimo greitį ir savaiminio valymo efektą; lengvas ir paprastas montavimas (paprasti elementai, mažas jų svoris).

Vandentiekio vamzdis PE80 d32x2.4x100m PN10 SDR13.6 WAVIN

8,12 5,28, - Lt

5,46 3,55, - Lt

Kodas 433000060

Kodas 006001032

KAUNAS

VILNIUS

Raudondvario pl. 127 Linkmenu g. 15 Tel. 8 37 400 397 Tel. 8 5 2461 592

KLAIPĖDA

Šilutes pl. 83a Tel. 8 46 343 464

PANEVĖŽYS

Beržu g. 54 Tel. 8 45 468 899

ŠIAULIAI

Metalistu g. 3 Tel. 8 41 598 588

Skydelis Origo™ Tech 9-13

473,35 355, - Lt Kodas 370900129

REMS ROS P 42 P

244,00 186, - Lt Kodas 530570008

Automatiškai užtamsėjantis skydelis naudoja naujausias technologijas, kurios buvo patikrintos įvairiuose testuose.Origo™ Tech 9-13 tamsėjimo lygio reguliavimas 9-13 DIN. Uždelsimas ir jautrumas reguliuojami iš vidaus. Origo™ Tech 9-13 tinkamas MIG/MAG, MMA ir TIG procesams (virš 20 amperų).

REMS ROS P – patogios vamzdžių žirklės plastikiniams ir daugiasluoksniams vamzdžiams švariai ir sparčiai pjauti.

Vamzdžių žirklės su sparčiąja atgaline eiga vamzdžiams Ø ≤42 mm, 1⅝”.

Suvirinimo Viela OK Aristorod 12.50 0.8mm

Akcija

7,74 6,97, - Lt

300 vnt. diskų „XT67 125x1,0x22,23“ perki ir „Bosch IXO 4“ akumuliatorinį suktuvą dovanų randi!

Kodas 347802011

Akcija vyksta tik iki š.m. gegužės 31 d.

Akumuliatorinis suktuvas Bosch GSR14.4 V Li +3 akumuliatoriai 2.6V + lagaminas L-boxx!

1.234,00 830, - Lt

Kodas 310615005 Techniniai duomenys: Akumuliatoriaus itampa

14,4 V

Sukiai tušciaja eiga (1-mu/2-ru gr.)

0-500/1500 min-1

Isukamu varžtu Ø

7 mm

Maks. sukimo momentas (kietas suj.)

53 Nm

Grežinio Ø medienoje/pliene

28/10 mm grežimo

Sukimo momento nustatymo pakopu sk. 18 + pakopa Griebtuvo atverimo ribos Svoris su akumuliatoriumi

1,5-13 mm 1,7 kg

Komplekte: 3x2.6 AhLi-Ion akumuliatoriai, greitas kroviklis, lagaminas L-boxx

Besiūliai vamzdžiai nuo ½' iki 5’ Kaune – 8 650 25776 (Aistis), 8 656 36163 (Marius), 8 37 309822 Vilniuje – 8 655 66509 (Kęstutis), 8 5 2491766 Klaipėdoje – 8 652 20268 (Mindaugas), Šiauliuose – 8 650 73864 (Darius), 8 41 383097, Panevėžyje - 8 650 73864 (Darius)

Grindinio šildymo valdymo automatikai Danfoss Link „Danfoss Link®“ - modernus šildymo valdymo sprendimas visiems, kurie vertina patogumą ir technologijas. Su „Danfoss Link®“ paprasta reguliuoti viso namo šildymo sistemą belaidžiu ryšiu iš centrinio pulto. Nuo šiol jūs galite valdyti kelias sistemas vienu metu - radiatorių, vandeninio ir elektrinio grindų šildymo, šilumos siurblius ar katilus ir net elektros reles. Tai paprastas būdas greitai ir daug sutaupyti. Be to, Jūs galite ne tik reguliuoti viso namo temperatūrą iš vienos vietos, bet ir optimizuoti produktų darbą pagal esamas šildymo sistemos sąlygas.

Nuolaida 20%

ROMATIC 20 Nukalkinimo pompa

5.965 4.200, - Lt

3.599 2.698, - Lt

Kodas 538020020

Kodas 530450002 Prietaisas, leidžiantis greitai ir efektyviai pašalinti kalkes iš vandens šildytuvų, katilų, radiatorių ir pan. Greitas aparato užpildymas bei ištuštinimas. Paprastas prijungimas prie sistemos, programiniu būdu valdoma plovimo trukmė bei skysčio tekėjimo krypties keitimo intervalas.Jungtis: R 1/2", bako talpa: 15 l, el. tinklo jungtis: 230 V / 50–60 Hz, variklio galia: 150 W, tūrinė tėkmė: 40 l / min., tiekimo aukštis: 10 m

Statybinė armatūra iš „Sanistal“ Centrinio metalų sandėlio. Nuo 8 iki 32 mm skersmens.

GOTAS

Kaune – 8 650 25776 (Aistis), 8 656 36163 (Marius), 8 37 309822 Vilniuje – 8 655 66509 (Kęstutis), 8 5 2491766 Klaipėdoje – 8 652 20268 (Mindaugas), Šiauliuose – 8 650 73864 (Darius), 8 41 383097, Panevėžyje - 8 650 73864 (Darius)

Statybos įrankių NUOMA ir REMONTAS VILNIUS Linkmenų g. 38, Vilnius Tel. +37052300680; Mob. +37069840780 El.paštas info@gotas.lt

KAUNAS Draugystės g. 15B, Kaunas Tel. +37037408708; Mob. +37069854128 El.paštas kaunas@gotas.lt

www.gotas.lt

KAUNAS

VILNIUS

Raudondvario pl. 127 Linkmenu g. 15 Tel. 8 37 400 397 Tel. 8 5 2461 592

KLAIPĖDA

Šilutes pl. 83a Tel. 8 46 343 464

PANEVĖŽYS

Beržu g. 54 Tel. 8 45 468 899

ŠIAULIAI

Metalistu g. 3 Tel. 8 41 598 588

I n f r a s t r u k t ū r a / Te m a

Kintanti Lietuvos kelių ir tiltų situacija Stasys Liaukevičius

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, šalyje yra 21 258,5 km kelių. Tai – tik šiek tiek nei dvigubai mažiau už Žemės pusiaujo ilgį. Lietuvoje yra 1 738,2 km magistralinių, 14 582,7 km rajoninių ir 4 937,6 km krašto kelių. Šie keliai – tai valstybinės ir iš dalies vietinės reikšmės keliai, priklausantys LAKD priežiūros sferai. Keliai, priklausantys savivaldybių priežiūros sferai, į šį skaičių neįtraukti. Asfalto danga padengta daugiau nei 13,8 tūkst. km Lietuvos kelių, cementbetonio – apie 72,5 km, žvyro – 7,4 tūkst. km, grindinio – tik apie 7,5 km. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų pranešimo apie pasaulinį konkurencingumą duomenis, Lietuva savo kelių kokybe lenkia visas buvusios Sovietų Sąjungos respublikas. Pasaulio reitinge tarp 144-ių šalių ji užima 32-ą vietą. Lietuvos keliai įvertinti 5,2 balo iš 7. Artimiausių kaimynių – Latvijos, Estijos ir Rusijos – keliai pagal būklę vertinami atitinkamai 3,2 balo (99 vieta), 4,2 balo (61 vieta) ir 2,3 balo (136 vieta). Tai, kad Lietuvos keliai vertinami gana gerai, nieko keista. Dar tarybiniais laikais svečiai iš kitų respublikų žavėdamiesi sakydavo: „Jūsų keliai kaip Amerikoje.“ Toks vertinimas neturėtų stebinti dar ir dėl to, kad ir keliams prižiūrėti valstybė kasmet skiria šimtus milijonų

 Rekonstruota Jakų žiedinė sankryža.

Te m a / I n f r a s t r u k t 큰 r a

I n f r a s t r u k t ū r a / Te m a

Pagal 2012 m. pasirašytas naujas projektų finansavimo ir administravimo sutartis Lietuvoje planuojama:

 vykdyti transeuropinio tinklo kelio Ryga–Šiauliai– Tauragė–Kaliningradas rekonstrukcijos II etapą;  tiesiant Priekulės aplinkkelį, pailginti transeuropinės reikšmės kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. 2014 m. turėtų būti užbaigtas I jo tiesimo etapas;  rekonstruoti transeuropinio transporto tinklo E67 („Via Baltica“) atkarpos dangą;  rekonstruoti transeuropinio tinklo kelio Vilnius– Kaunas–Klaipėda atkarpą ir pagerinti eismo ja saugą;  taip pat numatoma rekonstruoti transeuropinio tinklo kelio Vilnius–Lyda atkarpą.

litų. Vien 2012 m. Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) finansuoti buvo skirta apie 1,06 mlrd. litų. Iš jų 98 038,7 tūkst. litų buvo kirti skoloms už 2011 m. atliktus darbus apmokėti, 719 460,2 tūkst. litų (75 %) – valstybinės reikšmės kelių priežiūrai finansuoti, 191 856,1 tūkst. litų (20 %) – vietinės reikšmės keliams (gatvėms) ir 47 964 tūkst. litų (5 %) – kitoms, susijusioms su keliais, valstybės reikmėms. Valstybinės ir iš dalies vietinės reikšmės keliai Lietuvoje tiesiami bei prižiūrimi vykdant KPPP. Programa siekiama plėsti tarptautinių transporto koridorių tinklo kelius ir užtikrinti jų laidumą, mažinti gaištį, kelio naudotojų išlaidas, poveikį aplinkai, socialinę atskirtį, gerinti valstybinės reikšmės kelių eismo saugą ir užtikrinti susisiekimą, išsaugant kelių tinklo būklę ir nebloginant eksploatacinių savybių. Šiais tikslais vien per 2012 m. buvo rekonstruota ir nutiesta 27,39 km tarptautinio tinklo kelių – apie 1,7 % viso Lietuvos tarptautinio kelių tinklo ilgio. Naudojant europinės paramos lėšas, buvo baigta rekonstruoti kelio Vilnius– Kaunas–Klaipėda Jakų sankryža ties Klaipėda, transeuropinio tinklo kelio Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga ruože Šiauliai–Radviliškis rekonstruota 1,98 km esamo kelio ir nutiestas 7,2 km ilgio Kairių aplinkkelis. Rekons-

Te m a / I n f r a s t r u k t ū r a

truojant Jakų sankryžą, buvo įrengta dviejų eismo juostų 0,85 km estakada (Kauno–Palangos kryptimi 2-ojo lygio ilgis – 0,3 km; Palangos–Kauno kryptimi 3-iojo lygio ilgis – 0,55 km). Jakų sankryžai rekonstruoti buvo panaudota 27,5 mln. litų ES paramos lėšų ir 1,3 mln. litų KPPP lėšų. Kairių aplinkkelio tiesimo ir rekonstravimo darbams 2012 m. buvo panaudota 57,2 mln. litų ES lėšų ir 24,9 mln. litų KPPP lėšų. Jakų sankryžą buvo būtina rekonstruoti, nes padidėjus automobilių srautui, sankryžoje dažnai susidarydavo automobilių spūstys, o piko metu automobilių greitis kartais sumažėdavo iki 10 km/val. Pagal prognozes, ateityje šioje sankryžoje eismo intensyvumas bus beveik dar 35 % didesnis nei prieš rekonstrukciją. Kelias Panevėžys–Šiauliai ties Kairiais buvo dviejų eismo juostų, todėl neužtikrino greito ir saugaus judėjimo. Be to, buvo sudėtinga kirsti kelią krovininėms transporto priemonėms. Avaringumo analizė parodė, kad šis ruožas – nesaugus ir avaringas: 1997–2010 m. čia įvyko 103 įskaitiniai eismo įvykiai. Beje, eismo intensyvumas čia siekė nuo 7,5 iki 10,129 tūkst. automobilių per parą. Daugumą šių darbų planuojama atlikti dar šiais metais. Transeuropinio tinklo kelių plėtrai numatoma skirti beveik 224 mln. litų ES lėšų. Kasmet 20 % programos lėšų skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 2012 m. vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūrai ir plėtrai buvo panaudota daugiau nei 263 mln. litų. Skirtos lėšos buvo panaudotos Vilniaus Gariūnų tiltui ir gatvei rekonstruoti (apie 6,095 mln. litų), Kauno Panemunės tiltui per Nemuną rekonstruoti (5 mln. litų), tiltui per Nemuną Druskininkuose ir jo privažiuojamajam keliui statyti (3 mln. litų), Klaipėdos miesto Minijos gatvei rekonstruoti (2,3 mln. litų), viadukui per geležinkelį Šiauliuose, Tilžės gatvėje, rekonstruoti (3,6 mln. litų), viadukui per geležinkelį Marijampolėje, Gamyklų gatvėje, ir šiai gatvei kapitališkai remontuoti (1 mln. litų), Plungės rajono Žlibinų seniūnijos vietinės reikšmės keliui Žlibinai–Kantaučiai, susijungiančiam su rajoniniu keliu Plungė–Žlibinai–Žarėnai, rekonstruoti (1,66 mln. litų) ir kitiems kelių remonto bei rekonstrukcijos projektams.

Avarijų ir žuvusiųjų bei sužeistųjų skaičiaus pokyčiai

Šaltinis – Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys.

Avaringumas Kaip atskiras kriterijus, iš dalies nusakantis kelių situaciją, yra avaringumo lygis. Deja, Lietuvoje jis yra vienas didžiausių Europoje. Nepaisant kelių sistemos plėtrai ir priežiūrai skiriamų šimtamilijoninių sumų, avaringumas beveik nemažėja. LAKD duomenimis, 2012 m. Lietuvoje įvyko 3 173 eismo įvykiai (2011 m. – 3 266, 2010 m. – 3 532, 2009 m. – 3 827). Juose 2012 m. buvo sužeista 3 712 žmonių (2011 m. – 3 919, 2010 m. – 4 228, 2009 m. – 4 459), žuvo 301 žmogus (2011 m. – 296, 2010 m. – 299, 2009 m. – 370).

Tačiau, nepaisant to, kad savivaldybės prašo skirti bene septynis kartus daugiau tikslinių ar rezervinių lėšų, nei numatyta programoje, nemaža jų dalis lieka nepanaudotos. Lėšos nepanaudojamos dažniausiai dėl to, kad savivaldybių institucijoms bei įmonėms neretai trūksta administracinių gebėjimų joms gauti ir panaudoti, darbai ar paslaugos perkami nepagrįstai mažomis kainomis, programos lėšomis planuojama sumokėti už netinkamus finansuoti darbus, vėluojama skelbti viešųjų pirkimų konkursus ir nespėjama iki metų pabaigos jų atlikti, trukdo teisminiai ginčai dėl viešųjų pirkimų ir t. t.

I n f r a s t r u k t ū r a / Te m a

Visiems čia pateiktiems faktams neturėtų likti abejingi dauguma šalies piliečių – tiek verslininkai ir kiti mokesčių mokėtojai, tiek vairuoti mėgstantys automobilinio transporto savininkai. Juk visi esame suinteresuoti, kad galima būtų važinėti ar gabenti krovinius patogiais ir saugiais keliais.

Te m a / I n f r a s t r u k t ū r a

 Palemono viaduko valstybinės reikšmės magistralinio

kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 89,21 km remontas.

 Rimučių viaduko per autostradą Vilnius–Panevėžys surenkamųjų

gelžbetoninių sijų perdangą išoriniais įtemptų lynų pluoštais sustiprino UAB „Delta Nova“ darbininkai.

Nuotraukos iš UAB „Delta Nova“ archyvo.

Avarijų ir žuvusiųjų bei sužeistųjų skaičiaus pokyčiai LAKD avaringumo padėtį šalyje apibūdina kaip stabilią, bet ne gerėjančią. Kasmet automobilių skaičius didėja, eismas intensyvėja, todėl eismo įvykių bei juose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius taip pat išlieka didelis. Dažniausia avarijų priežastis, kaip ir anksčiau, – viršytas ar nepasirinktas saugus greitis.

Automobilių akvaplanavimo liūties metu pavojų ir kartu avarijų skaičių galima efektyviai sumažinti kelių atkarpose tinkamai įrengus lietaus vandens nuvedimo sistemas, pavyzdžiui, lietaus nuotekų surinkimo latakus. Dėl tradicinėms inžinerinėms sistemoms įrengti skirtos teritorijos trūkumo tai ypač svarbu keliams, nutiestiems per miestus ar gyvenvietes. Šiuo metu į Lietuvos kelių statybą diegiamos naujausios technologijos, pasiekusios mus iš užsienio šalių, turinčių šioje srityje didesnę patirtį. Modernias lietaus vandens nuo kietųjų dangų surinkimo, valymo bei infiltravimo į gruntą sistemas projektuoja ir gamina žinoma vokiečių bendrovė „Hauraton GmbH & Co KG“. Jos produktai Lietuvos kelių infrastruktūroje pradedami naudoti ir dėl funkcinių, ir dėl aplinkosauginių motyvų. Šioje srityje šalyje žengiami dar tik pirmieji žingsniai – tai lemia tiek finansiniai motyvai, tiek informacijos trūkumas. Įmonės „Hauraton“ gaminiai skirti įrengti miestuose ir miesteliuose, t. y., teritorijose su dideliais kietųjų dangų plotais.

Jie paviršines nuotekas nepriekaištingai surenka, išvalo (tai atlieka naftos produktų atskirtuvai) ir nuveda arba infiltruoja į gruntą tais atvejais, kai šalia nėra lietaus nuotekų tinklų sistemos, o gruntas tam tinkamas. Sistemos skirtos montuoti ir intensyviai eksploatuojamose dangose (ar po dangomis), kur numatomas sunkiasvorio transporto eismas. Ar saugūs tiltai ir viadukai? Svarbi kelių sistemos dalis yra tiltai, viadukai ir estakados. Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliuose yra 1 537 tiltai ir viadukai. Daugiausia jų (apie 68 %) buvo pastatyta 1960–1990 metais. Visų tiltų bendras ilgis – 49,2 km. Net apie 92 % Lietuvos tiltų yra gelžbe-

 FASERFIX®, RECYFIX®, SPORTFIX® ir HICAP® – lietaus nuotekų surinkimo sistemos pramonės, infrastruktūros, komercinės ir visuomeninės paskirties objektams.  DRAINFIX® – lietaus vandens akumuliavimo ir infiltravimo į gruntą sistemos.  AQUAFIX® – lietaus nuotekų valymo sistemos.

www.hauraton.lt Telefonas +370 5 262 9594, el. paštas info@hauraton.lt

Konstrukcijų stiprinimas išoriniais įtempiamų lynų pluoštais ir anglies pluošto laminatais bei tekstile

I n f r a s t r u k t ū r a / Te m a

toniniai. Tikrinant 20–25 ir daugiau metų naudojamus tiltus, nustatyta, kad neremontuotų tiltų būklė yra bloga: susidėvėjęs jų paklotas, irsta perdangos konstrukcija, mažėja tokių tiltų laikymo galia, tad jais naudotis darosi nesaugu. Tiltai ir viadukai yra bene geriausias pavyzdys, kaip atskiros konstrukcijos dalys gali būti veikiamos skirtingų poveikių bei aplinkų ir kodėl joms apsaugoti svarbu taikyti antikorozijos priemones. Korozija yra gamtinis procesas, nuo kurio neįmanoma 100 % apsisaugoti. Pasaulio mastu dėl korozijos patiriama maždaug 10–12 % nuostolių iš viso per metus išlydomo metalo kiekio. O kur dar avarijos ir nelaimingi atsitikimai, įvykstantys dėl korozijos paveiktų metalo konstrukcijų ar įrenginių blogos būklės ir netgi nusinešantys žmonių gyvybes? Dažniausiai korozijos procesas pristabdomas padengiant metalo paviršius antikorozinėmis medžiagomis, kurių yra be galo daug. Tačiau dauguma medžiagų naudojamos jau vykstančiai korozijai sustabdyti. O ką daryti, kad metalo konstrukcijų apskritai netektų gelbėti nuo rūdžių? Arba kad tai tektų daryti kaip įmanoma vėliau? Tai ypač aktualu nuo korozijos saugant metalines tiltų konstrukcijas. Tiltų viršutinės dalies konstrukcijas veikia tik klimatas, todėl šios dalies apsaugai gali pakakti paprastesnių dangų sistemų. Tilto dalis, esanti važiuojamosios dalies pakraštyje ar šalia jos, jau gali būti veikiama ir mechaninių poveikių (automobilių, žmonių veiklos, akmenukų), cheminio poveikio (druskų), todėl jos apsaugai reikia kitokios sudėties sistemų. Jei tilto per upę atramos yra vandenyje, jų antikorozinei apsaugai taikomi vienokie reikalavimai, o daliai virš vandens, vadinamojoje „skalavimo zonoje“, – kitokie. Nors ir keista, bet Lietuvoje tokiems svarbiems strateginiams valstybiniams objektams kaip tiltai, viadukai, uostų krantinės, terminalai, galioja tik penkerių metų garantinis laikotarpis. Todėl itin svarbu, kad jų projektuotojai pateiktų optimalius sprendimus – būtų geriausias ilgalaikiškumo ir gamintojo garantijų patikimumo santykis. Kaip geros praktikos pavyzdys gali būti paminėtas Lietuvos geležinkelių tiltų apsaugos nuo korozijos reikalavimas, kad po 15 metų ant tiltų konstrukcijų metalinių paviršių nebūtų jokių rūdžių (aprūdijimo laipsnis Ri 0 pagal ISO standartą). Šiuos reikalavimus puikiai atitinka Šiaurės šalyse naudojamas ir vis labiau pasaulyje taikomas NORSOK M501 standartas. Vienos iš galimų reikalavimus atitinkančių dangų buvo naudotos pasaulinio apsauginių dangų gamintojo „International PC“ (atstovaujamo UAB „Litnobiles“) antikorozinių ir apdailinių dangų sistemos. Lietuvoje UAB „Litnobiles“ tiekiamomis „International PC“ antikorozinių dangų sistemomis dažomos konstrukcijos naudojamos naftos ir dujų, chemijos pramonėje, energetikos sektoriuje, transporto bei kitos infrastruktūros statiniuose, maisto pramonėje, vandenvalos įmonėse bei kitose ūkio šakose. Beje, šios produkcijos kokybe garsėjančio koncerno istorijoje buvo įdomus atvejis, kai koncernas garantavo už didžiausio Europoje tilto, jungiančio Daniją ir Švediją, antikorozinį padengimą. Koncernas skyrė 20 mln. eurų depozitą tuo atveju, jei po penkerių metų tilto konstrukcijose bus rasta ne daugiau negu 0,05 % korodavusio ploto. Praėjus terminui ir nepriklausomų ekspertų komisijai patikrinus tilto būklę, nebuvo rasta nė vienos surūdijusios vietos.

UAB „Delta Nova“ Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius Tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062 El. paštas info@deltanova.lt

www.deltanova.lt

2012 m. UAB „Litnobiles“ buvo sertifikuota ISO 9001 vadybos ir kokybės valdymo sertifikatu, tapo Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos nare ir dienraščio „Verslo žinių“ priede „Gazelė 2012“ pripažinta viena sėkmingiausių Lietuvos bendrovių. Tai – atsakingu darbu pelnyti įvertinimai. Kiekvieną kartą įmonės specialistai, prieš pateikdami užsakovams pasiūlymus, pirmiausia išsiaiškina, ką norima dažyti, kokia bus dažymo ir dažomo paviršiaus eksploatacijos aplinka bei pan. dalykus. Tik po to parenkama produktų sistema, kuri maksimaliai patenkintų kliento

Te m a / I n f r a s t r u k t ū r a

poreikius ir standartų reikalavimus. Visada siūloma rinktis iš kelių variantų. Jie dažniausiai skiriasi patvarumu, atsparumu cheminiam poveikiui, trinčiai ar kitomis specifinėmis detalėmis, priklausančiomis nuo objekto ir poreikių. Tai reiškia, kad UAB „Litnobiles“ ir „International PC“ specialistai gali pasiūlyti tikrai įvairius sprendimus metalinių konstrukcijų apsaugai nuo aplinkos, cheminio ar kitų poveikių, sukeliančių koroziją. Šie sprendimai gali saugoti metalą nuo kelerių metų iki dešimtmečių, netgi eksploatuojant labai agresyviose aplinkose. Taip pat UAB „Litnobiles“ teikia techninės priežiūros ir inspektavimo paslaugas darbų atlikimo metu bei garantiniu laikotarpiu. Projektuotojai, pramonės specialistai, gamintojai ir dažymo kompanijos konsultuojami tiek atskirai, tiek įmonės rengiamuose seminaruose. Ypač sudėtinguose objektuose sudaroma galimybė pasinaudoti pasaulio antikorozijos inžinierių asociacijų NACE ir FROSJO inspektorių paslaugomis. Be to, „Litnobiles“ specialistai rengia mokymus, kurių metu suteikia žinių norintiesiems mokėti tinkamai parinkti apsaugines dangas konkrečiais ir nestandartiniais atvejais, moko, kaip teisingai paruošti metalą, kaip ir kokio storio sluoksniais dengti dažus ir pan. Jų metu užsakovams atskleidžiama daugelis smulkmenų, kurių visumą sužinojus, nelieka abejonių dėl tinkamų antikorozinių dangų pritaikymo objektuose naudos. Be tiltų metalinių konstrukcijų korozijos problemų, kelininkams ypač kelia rūpestį ir tiltų, kurių perdangos sumontuotos iš įtemptojo gelžbetonio elementų, techninė būklė. Tokių tiltų automobilių keliuose yra 284. Iš užsienio šalių patirties žinoma, kad dėl įtemptosios armatūros korozijos tokie tiltai gali sugriūti visai netikėtai. Mūsų šalyje taip pat pastebėta tiltų įtemptosios armatūros korozijos atvejų. Dėl jos tris viadukus jau prireikė nedelsiant sustiprinti.

2012 m. iš KPPP lėšų buvo rekonstruoti ir kapitališkai suremontuoti šeši tiltai. Iš jų – tiltas per Nemuną valstybinės reikšmės magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 4,91 km (dešinėje kelio juostoje), rekonstruotas kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda tiltas per Perkaso upę, taip pat kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda tiltas per Jūros upę. Rekonstruotas ir rajoninio kelio Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai Babtų viadukas, esantis virš kelio Vilnius–Klaipėda. Pagal stebėjimų rezultatus tai buvo vienas iš daugiausia rūpesčių kėlusių įtemptojo gelžbetonio statinių. Beje, krašto kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda tiltas per Perkaso upę yra ypatingas. Šis metalinis arkinis tiltas statytas dar 1910 m. ir priklauso kultūros paveldui. Avarinės būklės tiltą teko rekonstruoti, išsaugant visas jo vertingąsias savybes ir pritaikant dabartiniams eismo poreikiams. Taip pat 2012 m. buvo atliekami ir einamieji tiltų remontai. Per praėjusius metus suremontuota 11 tiltų. Pakeisti magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 54-ajame kilometre esančio viaduko deformaciniai pjūviai. Pernai buvo suremontuoti magistralinio kelio Vilnius–Prienai– Marijampolė viadukas ir krašto kelio Alytus–Simnas–Kalvarija viadukas per geležinkelį, magistralinio kelio Ryga– Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 34-ajame ir 35-ajame kilometruose esantys tiltai per Voverkį, krašto kelio Užventis–Tryškiai–Viekšniai tiltas per Virvyčią bei kiti smulkesni objektai. Visiems čia pateiktiems faktams neturėtų likti abejingi dauguma šalies piliečių – tiek verslininkai ir kiti mokesčių mokėtojai, tiek vairuoti mėgstantys automobilinio transporto savininkai. Juk visi esame suinteresuoti, kad galima būtų važinėti ar gabenti krovinius patogiais ir saugiais keliais. 

Infrastruktūra / Aktualijos

Pavojingų atliekų tvarkymas Pramonės įmonėse Stasys Liaukevičius

Pramonės įmonių gamybos procesų metu susidaro gausybė įvairių atliekų. Jas tenka tvarkyti utilizuojant ar kitais būdais taip, kad jų nepatektų į aplinką ar bent jau jai nekenktų. Be įprastų mišrių komunalinių atliekų, įmonėse susidaro ir pavojingų atliekų. Tai – įvairios cheminės medžiagos, panaudotos eksploatacinės medžiagos, pavyzdžiui, alyvos, tepalai, pavojingai užterštos skysčių ar birių medžiagų pakuotės, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, liuminescencinės lempos, elektros ir elektronikos įrangos atliekos, medicininės bei kitos atliekos. Įstatyminė bazė Lietuvoje pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuoja LR Atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3016; 2004, Nr. 73-2544), Atliekų tvarkymo taisyklės bei daugybė Aplinkos ministro įsakymų, konkrečiu aspektu liečiančių ir pavojingų atliekų tvarkymą. Šie teisės aktai nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo reikalavimus ir pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo bei planavimo principus. Jie įpareigoja pavojingas atliekas rūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Gamintojai privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas, nustatyti sudėtį ir deklaruoti jų susidarymą

Aktualijos / Infrastruktūra

paraiška Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui gauti. Lietuvoje reikalaujama, kad pavojingų atliekų pakuotės, konteineriai būtų sukonstruoti ir pagaminti taip, kad pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką. Jų medžiagos turi būti atsparios supakuotų pavojingų atliekų ir atskirų jų komponentų Sigitas Ašmonas, poveikiui ir su jais nereaguo- UAB „Žalvaris“ komercijos direktorius ti. Pakuočių bei konteinerių dangčiai ir kamščiai turi būti tvirti, sandarūs ir pagaminti taip, kad juos būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti, kad saugojimo, perkėlimo ar vežimo metu jie nesutrūktų, neatsilaisvintų, neatsidarytų ir juose esančios medžiagos nepatektų į aplinką. Taip pat mūsų šalyje ardančias ozono sluoksnį medžiagas (šaldymo agentus, halonus ir kt.) ir šių medžiagų turinčią įrangą draudžiama vežti į sąvartynus. Pavojingas atliekas apdorojančios įmonės privalo laikytis pavojingų atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatytų reikalavimų, įrengti pavojingų atliekų saugojimo zonas, turėti sandarias talpyklas izoliuotai saugoti skysčius (tarp jų – oro kondicionavimo sistemos ir kt.), ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo transporto priemonės priėmimo atskirai surinkti ir saugoti transporto priemonės skysčius. Be to, atliekų tvarkymo išlaidas pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus privalo apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių gamintojas ar importuotojas. Tai – tik nedaugelis reikalavimų, kurių turi laikytis Lietuvoje veikiančios įmonės, turinčios pavojingų atliekų arba užsiimančios jų perdirbimu. Kaip Lietuvoje viskas vyksta Žurnalas „Structum“ pakalbino atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorių Sigitą Ašmoną. Pasak jo, pavojingų atliekų tvarkymo požiūriu sunku išskirti pramonės įmones iš visų atliekų turėtojų. Tiesiog jose susidarantys pavojingų atliekų kiekiai yra didesni nei, tarkime, pavienio buitinio atliekų turėtojo. Todėl atliekų tvarkymo įmonės savo darbą su pramonės įmonėmis organizuoja šiek tiek kitaip. O pačių pavojingų atliekų susidarymo požiūriu pramonės įmonės yra atliekų turėtojos.

Nuotraukos iš UAB „Žalvaris“ archyvo.

Infrastruktūra / Aktualijos

S. Ašmonas teigia, kad pavojingų atliekų tvarkymo būdų yra daug. Dalis atliekų, pavyzdžiui, akumuliatoriai, alyvos, yra tokios, už kurias tvarkytojas moka atliekos turėtojams, nes gauna naudos – akumuliatoriai ardomi ir jų atskiros dalys perdirbamos, o alyva regeneruojama. T. y. tokias atliekas galima panaudoti kaip antrines žaliavas. Iš akumuliatorių perdirbėjai išskiria šviną, plastiką ir netgi elektrolitą, kurį perka trąšų gamintojai. Beje, Vokietijoje elektrolitas naudojamas skalbimo miltelių gamybai. Panaudota alyva yra regeneruojama ir iš jos gaunama bazinė alyva, o ji naudojama naujai alyvai gaminti. Vadinasi, alyvai tarsi suteikiamas antras gyvenimas. Alyvą galima regeneruoti beveik neribotą skaičių kartų. Todėl ją ypač svarbu surinkti, siekiant tausoti gamtos išteklius. Ją surenkant gaunama dviguba nauda: ir nenaudojama naftos tam pačiam kiekiui alyvos pagaminti, ir gaunama nauja alyva. Be alyvos, dar gali būti regeneruojami ir aušinimo bei kai kurie kiti skysčiai, dažai, iš jų galima išgauti techninį spiritą. Tačiau daugiausia pavojingos atliekos deginamos. Tai daroma specialiais deginimo įrenginiais. Gaila, tačiau Lietuvoje vienintelis pavojingų atliekų deginimo įrenginys, esantis įmonėje „Toksika“, dar neveikia, todėl iš esmės šalyje pavojingos atliekos dar niekur nėra deginamos, o jų deginti komunalinių atliekų deginimo įmonėse negalima. Artimiausi veikiantys pavojingų atliekų deginimo įrenginiai yra Lenkijoje ir Švedijoje. Lenkijoje šių atliekų deginimo gamykla sudegina apie 60 000 t atliekų per metus, Švedijoje – iki 300 000 t. Pavojingos atliekos deginamos 1 200–1 500 °C temperatūroje, atsižvelgiant į jų pavojingumą. Deginant kai kurias pavojingas atliekas, gaunami šlakai, kurių jau niekur kitur negalima panaudoti. Todėl šie šlakai yra deponuojami, t. y. atiduodami į pavojingų atliekų sąvartynus. Tačiau Lietuvoje tokio sąvartyno taip pat nėra. Jį planuojama įkurti, bet numatoma, kad tai bus nedidelis sąvartynas. Švedijoje toks sąvartynas yra ir per metus į jį padedama saugoti apie 80 000 t pavojingų atliekų. Šis sąvartynas užima apie 150 ha. Sąvartynai – vienintelė išeitis, jei atliekų neapsimoka nei regeneruoti, nei išardyti, nei deginti. Toks sąvartynas turi būti gerai įrengtas, t. y. turi būti tinkamas jo dugnas, kad pavojingos atliekos nepatektų į gruntą. Be to, atliekos turi būti uždengiamos (užlydomos) polietilenu, kad jų negalėtų paveikti jokie meteorologiniai veiksniai. Apskritai, S. Ašmono nuomone, kitų šalių kontekste Lietuva pavojingų atliekų tvarkymo srityje atrodo varganai. Statistiškai ES ir Lietuvoje pavojingos atliekos iš viso komunalinių atliekų srauto vidutiniškai sudaro apie 2,5 %. Lietuvos mastais tai yra apie 140 000 t pavojingų atliekų per metus. Šiuo metu Lietuvoje sutvarkoma daugiausia 40 000 t šių atliekų per metus. Vadinasi, apie 100 000 t jų kažkur dingsta. Tikėtina, kad jas „pradangina“ patys atliekų turėtojai. Tas „pradanginimas“ veikiausiai reiškia, kad pavojingos atliekos tiesiog tinkamai neapskaitomos. Visos pramonės įmonės, užsiimančios gamyba, turi turėti TIPK leidimus. Pavyzdžiui, jei įmonė

Aktualijos / Infrastruktūra

naudoja dažus, leidimuose turi būti nurodyta, kokie tai dažai. Dažnai pasitaiko, kad vandeninius dažus įmonės traktuoja kaip nepavojingus. Nors iš tiesų turėtų nurodyti juos kaip pavojingas atliekas, nes visų dažų pigmentai pagaminti iš sunkiųjų metalų, kurie savaime yra pavojingos atliekos. Ir visai nesvarbu, ar dažai pagaminti vandens, ar skiediklių pagrindu. Tai tipinis pavyzdys, kai netinkamai apskaitomos pavojingos atliekos būna tvarkomos kaip nepavojingos, ir taip daroma žala aplinkai bei iškreipiama statistika. Atskira problema – cheminėmis medžiagomis užterštos plastikinės pakuotės. Net ir Vakarų Europoje jos ne visada išskiriamos iš bendro komunalinio srauto. Tiek buitiniai vartotojai, tiek įmonės dažniausiai meta jas į bendrą komunalinių atliekų ar į plastikui skirtą konteinerį – taip užteršiamos konteineryje esančios kitos plastikinės pakuotės. Tiesą sakant, visos plastikinės pakuotės, bakeliai, kuriuose buvo laikomi įvairūs skiedikliai, kiti pramonėje ar buityje naudojami skysčiai, yra pavojingos atliekos. Lygiai ta pati problema yra ir žemės ūkyje su pesticidų pakuotėmis. Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d., pasikeitus reglamentui, šias pakuotes privalu tvarkyti pagal atliekų tvarkymo taisykles, kuriose sakoma, kad, tvarkant pesticidų pakuotes, reikia vadovautis saugos duomenų lapuose surašytais nurodymais. Juose parašyta, ką reikia daryti su konkrečia pakuote. Jei nurodyta, kad ją galima saugiai perdirbti, tai tas ir gali būti daroma, o jei nurodyta, kad tą pakuotę reikia šalinti, deginti ir kad ji netinkama perdirbti, tai ji turi būti apskaitoma ir tvarkoma kaip pavojinga. Apmaudu, tačiau, pasak S. Ašmono, šių pakuočių tvarkymo srityje kol kas, galima sakyti, yra betvarkė. Be abejo, šių pakuočių išvežimas perdirbti kainuoja nemažus pinigus, o jų niekas nenori mokėti. Tuo naudojasi kai kurios įmonės, priimančios tokias pakuotes nemokamai ir po to jas naudojančios kaip antrines žaliavas. Kur tos pakuotės „nueina“, niekas nežino.

Infrastruktūra / Aktualijos

Galbūt jos yra išlydomos ir panaudojamos kaip antrinės žaliavos. Tačiau svarbu žinoti, kad plastiko lydymosi temperatūros yra gana žemos – apie 200 °C, o pavojingos medžiagos, įsigėrusios į plastiką, tokioje temperatūroje nesudega. Jos lieka pačiame plastike ir tam, kad sudegtų, išgaruotų ar skiltų, reikia apie 1 200–1 500 °C temperatūros. Taigi tinkamai neapskaitę ir nesutvarkę tokių pakuočių, smarkiai rizikuojame visuomenės sveikata. Šiuo metu kaip tik pradedamas bendras projektas su Kauno miesto savivaldybe. Jo esmė – skatinti žmones vežti pavojingas plastikines pakuotes į stambiagabaričių atliekų aikšteles, kur jas galėtų nemokamai atiduoti, o jau po to jos būtų rūšiuojamos ir sutvarkomos kaip pavojingos atliekos. Staigaus žmonių mentaliteto persilaužimo nesitikima, tačiau tai būtų žingsnis į priekį. Tam, kad žmonės pradėtų atsakingiau žiūrėti į pavojingų atliekų tvarkymą, būtina juos šviesti ir suteikti kuo daugiau informacijos apie tvarkymo svarbą. Jei žmogus žinos, kad jo pakuotė po perdirbimo gali grįžti pas jį su maisto produktu, jis galbūt pagalvos, kad tą pakuotę reikia sutvarkyti tinkamai.

Pasak S. Ašmono, Lietuvoje apskritai dar labai gajus noras nesilaikyti įstatymų tvarkant (tiksliau netvarkant) pavojingas atliekas. Kaip galimą auklėjimo priemonę S. Ašmonas mini ir baudas už netinkamą tokių atliekų tvarkymą. Pasak pašnekovo, dabar jos – neadekvačios. Tarkime, už neleistiną alyvos deginimą numatyta 300 Lt bauda. Tad automobilių serviso savininkas, savo patalpas šildantis degindamas nebetinkamą alyvą, mieliau sumoka tą baudą ir nuodija visus aplinkinius, nei šildosi leistinu būdu ir tausoja aplinką, nes tai galbūt jam kainuotų keletą tūkstančių per mėnesį. Deja, tokia yra lietuviška realybė... Apskritai pagrindinė problema, anot S. Ašmono, ta, kad Lietuvoje niekas nenori mokėti už pavojingų atliekų tvarkymą. Visiems atrodo, kad tai – valdžios rūpestis. Ir nors dabartinė pavojingų atliekų tvarkymo sistema pagrįsta gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principais, panašu, kad lietuviai, atvirkščiai, kol kas netgi linkę manyti, kad atliekų tvarkytojai turi sumokėti už jų atliekas. Deja, mokėti turi atliekų gamintojas (turėtojas). O supratimas, kad atliekų tvarkymas – irgi darbas, mums dar svetimas. 

S u m m a r y / S p r i n g 2013

Prekyba elektros instaliacinėmis medžiagomis

Kabeliai ir laidai  Jėgos, pramoniniai ir instaliaciniai kabeliai  Kontroliniai, lankstūs, karščiui atsparūs kabeliai  Ugniai atsparūs kabeliai E30–E90  Ryšio ir telekomunikaciniai kabeliai

Elektros instaliacijos komponentai  Automatiniai jungikliai 0,5A–6300A  Spintos ir skydeliai  Relės ir automatika

Kabelių tiesimo sistemos  Kabelinės kopėčios  Kabeliniai loviai  Ugniai atsparios sistemos E30–E90  Pogrindinės sistemos  Savaime išsilaikančios kabelinės kopėčios

UAB „EUGENSA“ Ateities g. 2D, LT-08333, Vilnius Tel.: +370 5 210 2802, +370 5 232 8333 Faks. +370 5 232 8100 El. p.: kabeliai@eugensa.lt, prekyba@eugensa.lt, antoni@eugensa.lt, egidijus.rutkauskas@eugensa.com

www.eugensa.lt

www.tkd.de

www.schrack.com

www.puk.com

S p r i n g 201 3 ( 2 ) / S u m m a r y

ARCHITECTURE Galaunytė: WHY MAGREID’S FIRE STATION WAS SETTLED INSIDE A ROCK We want to present you a fire station designed by Italian architects Gerd Bergmeister and Michaela Wolf (‘Bergmeisterwolf Architekten’ office). The new volunteer fire station was set up inside a rock on the roadside in the Alps. The construction is basically three caves bored into the rock and connected by a traversal tunnel. The architecture of the fire station is far more than just an extravagant decision. The project is an example of sustainable architecture for both its unusual dislocation and energy efficiency factors. As Magreid city community came to a decision to set up the fire station inside a rock, a great deal of expensive land was saved which can be used for farming or other environmentally friendly activity. (page 4) Kajauskaitė: Interior 2013: minimalism has bloomed in colours! Spring is here, probably that’s why we get the urge not only to change ourselves but also to let some fresh spring air into our home interior as well. If your home is already furnished, adding some new extra details or moving furniture will bring a delightful change. But if you are arranging your brand new home and want it to be nice and modern, you definitely will not make a mistake choosing a minimalist style, using only quality and ecologic means for your interior, a bright and time-tested range of colours. However, do not forget to add a few brighter touches. If we had to pick the slogan of 2013 for the newest home interior, that would undoubtedly be ‘Colours are back!’ . (page 20)

CONSTRUCTION Kajauskaitė: VšĮ Vilnius University Hospital Santariškės clinic of obstetrics and surgery The obstetrics and surgery block of Santariškės clinics is a successful attempt to establish a modern healthcare institution that combines both modern architectural and engineering decisions and a cosy environment for the patients. A hospital is a like a mechanism with thousands of screws that all their effect the functioning. It’s not all about installing specialised equipment: one has to remember that people are going to come here for treatment. Nonetheless, the result has exceeded the expectations: we now have one of the most modern Lithuanian hospitals with facilities to impress even foreign experts. (page 30) Pielikys: What is necessary ir order to ensure that building insulation brings the expected benefit? The effect of building renovation is often eliminated or decreased by mistakes made during the stage of insulation works of preliminary facades. External plaster thermal insulation systems containing polystyrene foam and mineral wool are usually used for renovation of buildings. The technical requirements of these systems are set forth in Construction technical regulation STR 2.01.10:2007 under the title ‘External plaster thermal insulation systems’, therefore the article only covers the reasons that determine the poor quality of insulation works. The article also discusses various factors regarding the fact that renovated facades become problematic in the course of time. (page 40)

spring 2013 (2)

Gailius: Achievements of the Lithuanian building materials industry The industry of building materials and products make up the largest share of the material basis as the price of materials constitute about 60% of the whole building estimate. Increasing the buildings’ energy efficiency is one of the most important goals of technology sciences and economics. Attention must be focused on creation and production of up-to-date building materials and products. They must possess proper physical and mechanical characteristics and distinguish themselves with extremely low conductivity. It is important that we produce new building materials from local raw materials as well as technogenic industrial and agricultural waste and exploit renewable energy sources. (page 54)

ENGINEERING Kajauskaitė: Will shale gas be exploited in Lithuania in the near future? Last November it was announced that there may be large shale gas resources residing in Lithuania, even up to 120 bln m3. Some scientists and organisations began claiming that the potential damange of shale scale extraction may be mucg bigger than the gain. A company named ‘Chevron Exploration & Production’, established by the energetics giant ‘Chevron Global Energy’, seeks to embark on the shale gas exploration in Lithuania, however, a part of the society opposes that claiming that the exploration methods will have a negative impact on the environment. The gas exploration has been identified as one of the priorities by the president, the Parliament as well as the government. Therefore, there are two conflicting views: ‘FOR’, preferred by, for example, the Lithuanian Minister of Environment Valentinas Mazuronis, and ‘AGAINST’, supported by professor R.Juknys, the head of Environmental Department of VDU. (page 68)

INFRASTRUCTURE Liaukevičius: The changing situation of Lithuanian roads and bridges Lithuania’s got 21,258.5 km of roads. It holds 32nd position in the world rankings among 144 countries. Lithuania’s roads scored 5.2 points out of 7. The roads of the neighbouring countries Latvia, Estonia and Russia scored respectively 3.2 (99th position), 4.2 (61st position) and 2.3 (136th position) points. As far back as in the Soviet times guests from other republics would praise: ‘You’ve got roads like in America’. There are 1,537 bridges and viaducts on the state roads. Even up to 92% of the Lithuanian bridges are made of ferroconcrete. Particularly concerning is the technical state of bridges with bridge spans structured of elements of reinforced concrete. There are 284 bridges of this kind on the roads. (page 74) Liaukevičius: Hazardous waste management in industrial companies Industrial processes result in great amounts of waste. They have to be managed in a way to ensure that they do not enter the environment and harm it. Companies also generate some hazardous waste. What appears to be the situation in Lithuania is that no one wants to pay for the waste management. Most people seem to think that this is a concern for the government. In the EU and Lithuania hazardous waste constitutes about 2.5% of the total waste. Country-wide that equals about 40,000 t of the waste per year. That is, about 100,000 t. of the waste simply disappears somewhere. It is not impossible that the waste is ‘evaporated’ by its owners. (page 82)

Architekt큰ra / U탑sienis