Structum 2014 Balandis

 Žurnalas sėkmingam verslui Kiekvienas yra gimęs būti nugalėtoju, bet norint juo tapti reikia planuoti, ruoštis ir tikėtis nugalėti.

/Zig Ziglar/

BALANDIS I 2014

Dovanų metas!!!

Užsiprenumeruok žurnalo STRUCTUM elektroninę versiją nemokamai ir laimėk prabangų unitazą „Villeroy & Boch“!

Prenumeruoti žurnalą galite svetainėje www.structum.lt nuo balandžio 1 d. iki gegužės 2 d. arba apsilankę STRUCTUM stende (3 salė, 3.54) parodos „Resta“ metu (balandžio 24–27 d.).

Pakabinamas unitazas „Villeroy & Boch Subway 2.0“ su „Direct Flush“ funkcija.

Tiesiai tekančio vandens srautu nuplaunamas „Villeroy & Boch“ pakabinamas unitazas „Subway 2.0“ atitinka naują higienos standartą. Šie unitazai neturi įprastos vandeniui tekėti skirtos briaunos, jiems nepriekaištingai nuplauti užtenka 3 arba 4,5 litro vandens. Kadangi visas unitazo vidus glazūruotas, jį išvalyti galima ypač greitai, lengvai ir steriliai. Idealus kokybės ir dizaino santykis kiekvieno namams.  Prizą įsteigė „Villeroy & Boch“ atstovybė Lietuvoje.  Laimėtojas bus išrinktas burtais 2014 05 05 ir asmeniškai informuotas el. laišku.  Dėl prizo atsiėmimo kreiptis į „Villeroy & Boch“ atstovybę Lietuvoje:

Maironio g. 25-23, Vilnius, tel. +370 685 68 458,

el. paštas jurga.dabuleviciute@villeroy-boch.com.  „Villeroy & Boch“ atstovai įsipareigoja prizą įteikti laimėtojui per 1 mėnesį

nuo asmens kreipimosi į „Villeroy & Boch“ atstovybę Lietuvoje.  Gamintojas neprisiima atsakomybės dėl gaminio transportavimo ir montavimo darbų.  Prizas nekeičiamas į kitą gaminį.

Produkto aprašas 5614R001, „Villeroy & Boch“ pakabinamas unitazas „Subway 2.0“ su „Direct Flush“ funkcija.

9M68S101, „Villeroy & Boch“ dangtis unitazui su lėto nusileidimo „Soft-Close“ bei „Quick Release“ funkcijomis.

TURINYS

ARCHITEKTŪRA Požeminė plieno orgija

6

Tikėjimas spalvomis

14

Architektūros mokyklų festivalis-konkursas Stambule

18

Kai darbas biure susipina su laisvalaikiu

24

Naujovių diegimas – „Villeroy & Boch“ filosofijos ir sėkmės dalis

34

Kokias grindis pasirinkti?

36

statyba Buvęs Klaipėdos tabako fabrikas gamins kultūrą

38

Ekonomiškos stogų dangos

44

BIM technologijos šiuolaikiškiems projektams

48

„Thermofloc“ – šiltai perdangai

51

INŽINERIJA Palangoje – jūros bangą primenanti arena

52

Naujoji LED profilių ir aksesuarų linija

60

Elektrikai varžėsi meistriškumo rungtyse 62

INFRASTRUKTŪRA Parkų karalius „Superkilen“ Kopenhagoje

64

Miesto daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų planavimo ir želdynų formavimo problema miesto darnios plėtros procese

70

Akmens apdaila – amžinai madinga klasika

78

24

 6

29

52

64

14 78

Redakcijos žodis Bundantis pavasaris prisibeldė ir į STRUCTUM puslapius. Ir ne tik puikia nuotaika – ją parodome laisve, kūryba ir spalvų įvairove. Pristatome bene patį laisviausią mūsų kada nors aprašytą biurą, įsikūrusį viename Stokholmo rūsių, anksčiau veikusios pogrindinės pornografijos parduotuvės vietoje. Čia šiandien įsikūręs darbo vietų nuomos centras „Studioverket“ – bendradarbiavimo erdvė kūrybinių specialybių darbuotojams.

Džiugu, kad ir Lietuvoje įsigali pasaulinė tendencija biurus įrengti taip, kad juose darbuotojai ne tik dirbtų, bet ir leistų laisvalaikį. Būtent toks yra „NFQ grupės“ biuras Kaune.

Spalvų troškimas paskatino pristatyti prieš kelerius metus bendrovės „Benetton Group“ organizuoto konkurso mišrios paskirties aštuonių aukštų pastato vieną iš projektų pretendentų. Ir nors konkursą laimėjo kiti, lenkų projektas tikrai buvo ir tebėra įsimintinas. Žurnalą puošia daugybę apdovanojimų pelnęs parkų karaliumi vadinamas Kopenhagos parkas „Superkilen“ – istorijų ir urbanistinių situacijų koliažas iš viso pasaulio.

Uostamiesčio menininkai nekantraudami laukia, kada duris atvers Klaipėdos kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“. Šis įrengiamas buvusio tabako fabriko pastate, pastatytame 1917 metais. „Kultūros fabrikas“ bus pirmasis objektas Klaipėdoje, į kurį bus bandoma pritraukti pačius aktyviausius, drąsiausius, nebijančius rizikuoti kūrybininkus ir juos sieti su rinka – daryti kultūros verslą.

Tegul ir į jūsų padanges pavasaris atneša kuo daugiau kūrybinių ir pačių spalvingiausių idėjų bei projektų.

 Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „S Media Group“ Smolensko g. 10D-38 LT-03201 Vilnius Telefonas +370 5 272 3811 Faksas +370 5 272 4241 Mob. telefonas +370 620 55 199 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Jurga grigienė El. paštas jurga@smediagroup.lt Tekstų autoriai: Algis Vyšniūnas Konstantinas Jakovlevas-Mateckis Giedrė Balčiūtė Jurga Grigienė Daiva Baltaduonė Stasys Liaukevičius Jurgita Siliūnienė Ieva Čivinskaitė nuotraukų autoriAI: Per Ludstrom Gintaras Česonis Alius Koroliovas Tord-Rikard Söderström Traian Cimpeanu André Pihl Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811 DIZAINAS vilija avižinytė Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2014 © STRUCTUM, 2014 Žurnalas platinamas nemokamai



Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.structum.lt

balandis 2014

Architektūra

Požeminė plieno orgija

Nuotraukos: www.birnee.se Per Ludström

6

Architektūra

Jurga Grigienė

Viename Stokholmo rūsių, anksčiau veikusios pogrindinės pornografijos parduotuvės vietoje, šiandien įsikūrusi „Studioverket“ – darbo vietų nuomos centras – bendradarbiavimo erdvė kūrybinių specialybių darbuotojams.

7

Architektūra

 VIETA „Studioverket“ Norrlandsgatan 26, 111 43 Stokholmas, Švedija  Koncepcija „Studioverket“ „Studioverket“ komanda Toki Drobnjakovic, Per Sundberg

 Dizainas Noa Ericsson, Erik Liss

 Detalės, dizainas „Butong“

„Butong“ komanda J-C Violleau, Andreas Berkebo, Lars Höglung

 Nuorodos www.studioverket.see www.twitter.com/studioverket www.instagram.com/studioverket www.butong.eu www.birnee.se

Erdvę reikėjo aiškiai padalyti į eksterjerą ir interjerą. 

8

Architektei Noai Ericsson buvo pateiktas prašymas – darbuotojai turi užsimiršti, kad yra po žeme.

Du jauni architektūros ir garsų dizaineriai Peras ir Toki ilgą laiką puoselėjo svajonę apie savo nuosavą biurą / studiją, ir ji neseniai išsipildė, kai „Studioverket“ perėmė išperkamosios nuomos sutartį iš liūdnai pagarsėjusių „Blue Star“. Realizuoti „Studioverket“ „vienalytės įvairovės“ koncepciją, naudojant burbulinę plėvelę ir specialią liejimo techniką, buvo pasamdytas specialaus plieno gamintojas „Butong“. Projektuojant šį rūsį judrioje Stureplano aikštėje buvo kuriami nauji elementai, perkurti ir patobulinti seni projektai.

Architektūra

Kodėl rūsys? „Studioverket“ pasakoja, kodėl savo nuosavai studijai pasirinko rūsį: „Ilgiau kaip metus „šukavome“ miesto centrą, ieškodami idealios vietos, kur galėtume įkurti savo biurą.

Kėlėme itin aukštus kriterijus ir reikalavimus – vieta turėjo būti absoliučiai unikali ir originali. Ieškojome tokios, kurioje galėtų glaustis įvairiausios kūrybinės industrijos, tarkime, čia būtų prodiusuojama muzika, dirbtų vaizdo montuotojai (šiai veiklai dažnai būtina speciali garsinė aplinka), tačiau reikėjo ir ramių studijų architektams bei dizaineriams. Šis rūsys (buvęs striptizo klubas) mums pasirodė ideali vieta.“  Priešais vertikalų sodą įtaisytas skulptūrinis elementas

apibrėžia erdvę tarp dviejų vienetų. Šio forma primena apie greta esančią muzikos studiją – tai garso bangų, sustingusių ant sienos, iliustracija.

 Čia auginama daugybė žolelių, paprikų ir kitų valgomų

augalų gėrimams ar kaip prieskoniai įmonės renginiams. Nuomininkai ir lankytojai taip pat kviečiami sodinti augalus tam skirtoje vietoje prie sienos.

Tikimasi, kad tai sukurs ryšį tarp žmonių ir šios vietos.

9

Architektūra

Idėjos sumanytojai norėjo, kad studijos interjeras ir eksterjeras skirtųsi, tačiau žmonės užsimirštų, nusileidę į rūsį. Leisdamasis laiptais žemyn, žmogus neretai jaučiasi kiek nepatogiai. Tačiau, užuot išsklaidžius šį pojūtį, buvo nuspręsta jį dar labiau sustiprinti, paversti teigiamu ir šauniu potyriu. Tam naudotos „Butong“ produktų medžiagos ir jų kuriama nuotaika: pasitelktas šviesus dizainas, augalija, įvairios atspalvių variacijos.

Visos plokštės „Studioverket“ buvo pagamintos spaudžiant betoną tarp dviejų burbulinės plėvelės sluoksnių. Suspaudus plokštes, jas galima formuoti maždaug valandą. Naudojamas itin stiprus betonas „Extreme“. Lapo plonumo betono sluoksnius, kur susijungia burbulai, galima pašalinti, siekiant išgauti skaidrumą, arba palikti, jei norima dalinio perregimumo. Ten, kur auga augalai, mineralinis podirvis prilaikomas už plokštės, o šis „sumuštinis“ iš viršaus laistomas žarna. Šviesos sprendimai Kadangi studija įsikūrė rūsyje, apšvietimas atlieka svarbų vaidmenį. Tinkamą apšvietimą bandyta inkorporuoti galvojant apie kiekvieną dizaino aspektą. Naudotas toks pat šviesos spektras, kokį teikia saulė. Tai sukuria atpalaiduojančią ir nepaprastai patogią darbo erdvę. Be to, ši šviesa leidžia gyvuoti vertikaliam sodui, kuriame klesti įvairiausi augalai, daržovės, prieskoniai ir žolelės. Netgi turima minčių panaudoti šviesolaidžius, kuriais iš lauko būtų perduodama tikra saulės šviesa.

 Keturis projekto mazgus sujungia sudėtingi muaro efektai,

10

už kuriuos atsakingi nedideli ir dailūs šviesos šaltiniai už permatomų medžiagos dalių.

Architektūra

 Grafinę įėjimo erdvės organiką pratęsia išties gyvybinga žalioji siena. Buvo naudotas sėklų ir augalų auginių mišinys. Sėjinukai prasimuša per itin plonus betono sluoksnius grioveliuose, o jų šaknys išsisklaidžiusios pagrindiniame podirvyje, taip palaikoma dinamiška augalija. Ši 1,2 x 3,6 m dydžio siena, pasiskolinta iš vieno laikino projekto, yra akmeninės sienos variacija – taip augalai šaknis leidžia akmenyse, o ne tarp jų.

 Kadangi ši vieta kadaise buvo abejotinos reputacijos pornografijos parduotuvė / baras, savo vietą prie atsarginio išėjimo surado iškalbingas darbas „Mergaitė sienoje“. Šį unikalų kūrinį sukūrė filmų prodiuseris Erikas Lissas. Jis slampinėjo po dirbtuvę mėgindamas atrasti naują stilių ir tiesiog užliejo betonu 11 manekeną...

Architektūra



12

Sienos formą ir išraišką pavyko atrasti greitai, bet prireikė bent kelių bandymų, kol savo galutinę formą pasiekė grindys.

Architektė, pirmiausia įkvėpimą radusi tautiniuose baldų tapybos piešiniuose, galiausiai suskaidė elementus į šešiakampes plyteles. Žaidžiant šešiakampių užlankų ir ašių parametrais gamybos etapo metu ir sukiojant plyteles jas klojant, buvo išgauta organinio dizaino laisvė.

 Vertikaliuose paviršiuose pusskaidriai betono sluoksniai pašalinami siekiant išlaikyti organišką permatomumo struktūrą, kurią įmanomą daro muaro efektų pasiskirstymas angose. Akustinį barjerą sudaro ir siena, nes garso nepraleidžiančios putos, įtaisytos už plokščių, sugeria miesto garsus ir neleidžia jiems prasiveržti į prieškambarį.

Architektūra

Suformuota erdvė ir iš vertikalaus sodo sklindanti šalta šviesa siekia atspindėti urvo mitologiją. Blankia šviesa apšviestas įėjimas – tamsiausia erdvė, tolėliau, kur nuolat dirba žmonės, pasirūpinta šviesesne aplinka.

Erdvė talentams „Studioverket“ – bendradarbiavimo erdvė, kurios nariais tampa išimtinai tik kūrybinių industrijų atstovai. „Siūlome įmonininkams, pradedančioms įmonėms, smulkiesiems verslininkams ir konsultantams erdvę darbui. Kūrėme tokį viso biuro dizainą, kad šis įkvėptų visus darbuotojus“, – pasakoja studijos kūrėjai.

Šiuo metu „Studioverket“ nariai yra ir biuru kaip savo darbo erdve naudojasi tekstų kūrėjai, viešųjų ryšių konsultantai, renginių organizavimo bendrovė, architektai, dizaineriai, programuotojai, programų kūrėjai, muzikos vadybininkai, garso įrašų bendrovė, statybų inžinieriai, 3D modeliavimo vadybininkai ir kt.

Tiesa ir tai, kad „Studioverket“ kaip savo biuru naudojasi ir abu įkūrėjai – Toki ir Peras, ir ne tik kaip erdve pristatyti savo architektūros, interjero dizaino, grafinio dizaino ir kitus projektus, bet ir dėl galimybės dirbti kartu su itin talentingais žmonėmis, įgyvendinti nuostabias idėjas. 

13

Architektūra

TIKĖJIMAS

SPALVOMIS Jurga Grigienė

Veikiausiai jų troškimas ir paskatino pristatyti prieš kelerius metus bendrovės „Benetton Group“ organizuoto konkurso mišrios paskirties aštuonių aukštų pastato vieną iš projektų pretendentų. Ir nors konkursą laimėjo kiti, lenkų projektas tikrai buvo ir tebėra įsimintinas.

INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ Konkursinė paraiška: mišrios paskirties aštuonių aukštų bendrovės „Benetton Group“ pastatas  Klientas „Benetton Group“  vieta Teheranas, Iranas  PLOTAS 11 600 m2  Funkcija mažmeninė prekyba (0, +1 lygiai), biurai (+2, +3, +4, +5, +6 lygiai), butai (+7 lygis), automobilių stovėjimo aikštelės (–1, –2, –3, –4)  Pagrindinės medžiagos perdirbto poliesterio pluoštas, perdirbtas medis, stiklas, medis

AUTORIAI Dominika Buck, Pawełas Buckas, Łukaszas Krupiński

 „BUCK ARCHITEKCI“ ul. Rasławicka 15-19, 53-149 Vroclavas, Lenkija www.buck.pl

14

Aprengti pastatą Pastatą, kurį norėta statyti Teherane, su gyventojais sieja įvairios paskirties komercinė ir viešoji erdvė, raginanti visus užsukti. Architektai jį nusprendė „aprengti“ „Benetton“ drabužiais, o su Vidurio Rytų urbanistine kultūra sieti natūralios netaisyklingos formos, intensyviai išraižytu vidiniu kiemu. Neabejingumą ekologijai rodo novatoriškais, pusiau permatomais ir perdirbamais nailono pluoštais išaustas fasadas, efektyviai mažinantis pastato perkaitimo ir oro kondicionavimo išlaidas. Spalvos išreiškia laisvę būti savimi, jas į pastatą suneša žmonės, demonstruojantys savo laisvę ir kultūrą. Spalvos puošia fasadą, jas pastatas dėvi it savo drabužius. Ant fasado demonstruojamos spalvos ir raštai – samdytų dizainerių ir dailininkų kūriniai. Spalvas galima keisti – kai pastatas nusimeta savo „drabužius“, juos galima „sukarpyti“ į smulkesnes dalis. Vėliau jomis galima prekiauti kaip ypatingomis riboto leidimo prekėmis parduotuvėse „Benetton“. Jos gali būti naudojamos ir kaip priemonė įvairiems labdaringiems „Benetton“ tikslams įgyvendinti – tikslams bendrovės, kuri tiki spalvomis, gerbia jas ir kovoja už toleranciją įvairioms spalvoms. 

Architektūra

Parduotuvių „Benetton“ yra visame pasaulyje, taip įmonė gali visų savo klientų gyvenimus papuošti spalvomis. Spalvos išreiškia ir simbolizuoja laisvę įvairioms kultūroms.

15

Architektﾅｫra

Spalvas pastato fasadas dﾄ要i tarsi drabuﾅｾius.

16

Architektūra

pastato pjūvis

pirmojo aukšto planas (biurai)

Fasadas projektuojamas įvairių socialiai sąmoningų dizainerių, o raštai turėtų būti sezoniški ir kaitomi. Kaskart, kai fasadas keičiamas, senasis fasadas perdirbamas į specialias prekių linijas, kuriomis prekiaujama parduotuvėse „Benetton“ visame pasaulyje, džiuginant vietines bendruomenes ir skirtingas visuomenes.

trečiojo aukšto planas (gyvenamosios patalpos)

17

Architektūra

ARCHITEKTŪROS MOKYKLŲ FESTIVALISKONKURSAS STAMBULE 2013 m. lapkričio 28 – gruodžio 1 d. VGTU Urbanistikos katedros (UK) vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė ir prof. Algis Vyšniūnas dalyvavo trečiajame Tarptautiniame architektūros, dizaino ir civilinės inžinerijos Eurazijos aukštųjų mokyklų festivalyje (III International Festival for Architecture, Design and Civil Engineering Schools of Eurasia), kuris vyko Jildizo technikos universitete1 Stambule, Turkijoje. Tarptautiniame renginyje dalyvavo 40 aukštųjų mokyklų atstovų iš 14 valstybių. VGTU Urbanistikos katedros prof. A. Vyšniūnas ir doc. dr. D. Dijokienė – vieninteliai renginyje dalyvavę Baltijos šalių atstovai.

Algis Vyšniūnas, profesorius, architektas

Tai buvo reikšmingas įvykis, nes pastarąjį kartą UK absolventai dalyvavo tarptautiniame konkurse 2008 m. gegužę Vienoje (Austrija), kur vyko IN-VI (Investment Vision + Environments) surengtas studentų projektų konkursasapžiūra2. Kad atsakytumėme į klausimą, kodėl visus penkerius metus šioje srityje buvo visiškas „štilis“, reikia atskiro straipsnio. Kad ir kaip ten būtų, bet faktas akivaizdus, kad užuot pristatyti tarptautinėje erdvėje UK studentų baigiamieji darbai3 dažniausiai pristatomi tik Lietuvos architektų sąjungos (LAS) organizuojamuose konkursuose ar kituose nereikšminguose renginėliuose, kuriuos surengia statybos bendrovės4.

Nors straipsnio objektas yra aukštųjų architektūros mokyklų festivalis Stambule, vis dėlto, manau, kad verta pasakyti keletą žodžių apie architektūrinius konkursusapžiūras apskritai.

Dalyvavimas tarptautiniuose architektūros mokyklų konkursuose priklauso nuo konkrečios mokyklos pasirinktos mokslo ir studijų strategijos. Mažo pasitikėjimo aplinka neskatina eiti į išorę ir dalyvauti kokiame nors rimtesniame konkurse, ypač jeigu dar reikia pačiam ir susimokėti už dalyvavimą. Bendras vaizdas toks – egzistuoja nesutarimas dėl architektūros bei fundamentinių urbanistikos  Iš kairės: V. Macijauskaitė, U. Urbonavičiūtė,

18

I. Lendraitytė, K. Puidokaitė.

Architektūra

ir planavimo sampratų. Architektų ir urbanistų patirtis iš esmės skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumentų rengėjų ar menotyrininkų kultūrologų patirties, todėl egzistuoja skirtingos praktinių įgūdžių ir bendro pobūdžio žinių mokymo proporcijos. Tai veikia ir studijų procesą. Formalaus mokymo atveju net nėra ką rodyti solidžiuose konkursuose.

Tuo metu, kai Vilniaus dailės akademija (VDA) kartu su Aalto universitetu5 sukūrė bendrą doktorantūrą architektūros srityje (ne dailėtyros!), kitose mokyklose yra

Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad dalyvavimas tarptautiniuose konkursuose yra vienas iš būdų spręsti šias problemas.

Tik taip galima pamatyti realų architektūros mokyklos vaizdą.

Dalyvavimas tarptautinėje arenoje laimėjimo negarantuoja, bet tai yra būtina.

veikėjų, kurie ir toliau šneka vėjus kultūrologijos tyruose, vadindami tai architektūrologija. Dar niekada nebuvo tokios didelės distancijos tarp architektūros studijų (meno studijos) ir veiklos, kuri vadinama menotyra. Laisvųjų asociacijų verbalinis žanras (dažniausiai be jokio profesinio turinio) užsiėmė dominuojančias pozicijas. Mokslo ir studijų klasifikatorių neatitikimai pasiekė kritinę ribą.

Egzistuojančios nebendramatės (angl. incommensurable) paradigmos yra reali problema. Kitaip sakant, nėra bendros, visuotinai pripažintos atskaitos sistemos, leidžiančios nešališkai palyginti mokslines ir profesines dimensijas. Tokiu atveju galioja „antpečių“ sindromas. Tai reiškia, kad kartais patogiau iš viso nedalyvauti konkursuose, ypač tarptautiniuose.

Per gana trumpą laiką mokslines struktūras, analogiškas UK, sukūrė kiti universitetai: VDA įkurtas Urbanistikos architektūros ir dizaino institutas (UADI), KTU įkurtas Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (AUTC), KU įkurtas Architektūros, urbanistikos ir dizaino centras „Baltijos kraštovaizdžiai“. Be to, 2013 m. VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Miestų statybos katedros mokslininkai išleido vadovėlį „Urbanistika: procesai, problemos, planavimas, plėtra“6. 2013 m. VDA parengta architektūros krypties (K100), urbanistinio projektavimo šakos (K120)7 bakalauro studijų programa Urbanistinių kompleksų architektūra. Nuo 2014 m. KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedra pakeitė pavadinimą į Architektūros ir urbanistikos. Tai rodo didėjantį susidomėjimą urbanistikos mokslu ir menu, todėl dvigubai keista, kad vis dar bandoma urbanistikos žanrą įvilkti į Prokrusto lovą, kuri vadinama teritorijų planavimu. Architektūros mokyklų varžytuvėse vis dar mažas dėmesys skiriamas urbanistinėms problemoms. Architektūros menas suprantamas tik kaip atskiro pastato projektavimas. Miesto erdvės nelaikomos kūrybos objektu.

Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad dalyvavimas tarptautiniuose konkursuose yra vienas iš būdų spręsti šias problemas. Tik taip galima pamatyti realų architektūros mokyklos vaizdą. Dalyvavimas tarptautinėje arenoje laimėjimo negarantuoja, bet tai yra būtina.

Bet grįžkime prie Tarptautinio architektūros, dizaino ir civilinės inžinerijos Eurazijos aukštųjų mokyklų festivalio. Nors festivalio pavadinime yra žodis „Eurazija“, bet tai tikrai neturi nieko bendra su įžymiojo rusų šovinisto ir polittechnologo A. Dugino Eurazijos samprata, kuri apibrėžia konkrečią imperinės konstrukcijos teritoriją. Pagrindinis festivalio organizatorius – КазГАСА8 ir TÜRKSOY9 apie tokius globalistinius paistalus nešneka. Kalbama apie kultūrinę terpę, kuri turi ir Europos, ir Azijos bruožų.

Neatsitiktinai renginys vyko Stambule, o pagrindiniai apdovanojimai buvo įteikti laive, plūduriuojančiame Bosforo sąsiauryje, t. y. tarp Europos ir Azijos.

19

Architektūra

 Ugnė Urbonavičiūtė. Bakalauro studijų baigiamasis darbas

„Kvartalo Vilniuje detaliojo plano projektiniai pasiūlymai“, 2013.

Vadovė doc. dr. D. Dijokienė.

Aukštųjų architektūros mokyklų absolventų baigiamųjų darbų paroda-konkursas vyko pagal tam tikrą koncepciją. Kitaip nei LAS organizuojami konkursai10, buvo aiškiai išskirtos kategorijos, kuriose vyko varžytuvės – pastatų architektūra, urbanistika, landšafto architektūra, dizainas (interjero, grafinis, drabužių), istorinių pastatų rekonstrukcija. Atskirą bloką sudarė ir statybos specializaciją baigusių studentų baigiamieji darbai, kur pateikti konstrukcijų skaičiavimai, konstruktyviniai pjūviai ir pan. Kiekvienos grupės darbus vertino skirtingos tarptautinės komisijos.

Festivalio metu suorganizuota ne tik studentų baigiamųjų darbų paroda-konkursas, bet ir apskritojo stalo diskusija. Labai netolygių pranešimų fone išsiskyrė Samaros architektūros ir civilinės inžinerijos universiteto profesorius S. Malachovas, atvirai kritikavęs aplinkosauginį miestų planavimo būdą, skyręs didelį dėmesį urbanistikos erdvinėms ir kompozicinėms dimensijoms.

Solidžiai komisijų darbe pasirodė Jildizo technikos universiteto urbanistikos profesorius Hüseyinas Cengizas,

20

Karagandos technikos universiteto profesorius S. Lebedevas, Voronežo architektūros ir statybos universiteto profesorius J. Barsukovas, КазГАСА Architektūros fakulteto dekanė profesorė N. Kozbagarova.

Pastatų architektūros grupėje išsiskyrė Rusijos (Voronežas, Samara), Ukrainos (Odesa, Doneckas) ir Kazachstano (Astana, Almata, Karaganda) architektūros mokyklos.

Studentų iš Voronežo darbams buvo būdingas labai didelis detalizacijos laipsnis, itin aukšta grafinė kultūra, todėl logiška, kad jie buvo stipriausi istorinių pastatų rekonstrukcijos projektų grupėje.

Unikalių pastatų grupėje nustebino studentas lietuviška pavarde Dmitro Požerauskas iš Ukrainos (Odesos architektūros ir meno institutas), kurio projektas taip pat buvo premijuotas. Nors buvo jaučiama akivaizdi Zahos Hadid įtaka, bet projektas labai profesionaliai atliktas, matomas geras inžinerinis pasirengimas. КазГАСА studento V. Kušenko suprojektuotas Kazachstano paviljonas EXPO-2017 buvo vienas įspūdingiausių projektų parodoje11. Apskritai reikia atkreipti dėmesį į didelę Kazachstano pažangą architektūros srityje. Matyti, kad pasaulinių architektūros grandų N. Fosterio, M. Fuksaso, R. Sterno, SOM („Skidmore, Owings & Merrill“) ir kitų

Architektūra

 Ieva Lendraitytė. Bakalauro studijų baigiamasis darbas

 Kristina Puidokaitė. Bakalauro studijų baigiamasis darbas

„Kvartalo Jurbarke detaliojo plano projektiniai pasiūlymai“, 2013.

Vadovas prof. A. Vyšniūnas.

„Kvartalo Telšiuose detaliojo plano projektiniai pasiūlymai“, 2013.

Vadovas prof. A. Vyšniūnas.

21

Architektūra

Viktorija Macijauskaitė. Bakalauro studijų baigiamasis darbas 

„Kvartalo Vilniuje detaliojo plano projektiniai pasiūlymai“, 2013.

Vadovė doc. dr. D. Dijokienė.

žymių architektų realizacijos Almatoje ir Astanoje padarė didžiulę įtaką.

Solidžiai atrodė profesorės Milenos Metalkovos-Markovos iš Bulgarijos vadovaujamų studentų projektai (Sofijos architektūros, statybos ir geodezijos universitetas). Įspūdingas Vasilo Sharlanovo projektas (vadovas prof.

Zheko Tilevas), Fajetvilio situacija (JAV, Arizona).

Specifinį projektą landšafto architektūros srityje pateikė profesorės V. Serebriannajos vadovaujami studentai iš Volgogrado (Rusija), suprojektavę originalią ekspoziciją po atviru dangumi, buvusios mongolų-totorių Aukso ordos kariūnų stovyklavietės vietoje.

Miesto architektūros (urbanistikos) srities konkurse pristatyti keturi VGTU Urbanistikos katedros 2013 m. bakalauro studijų baigiamieji darbai. Visi keturi komisijos

22

sprendimu užėmė prizines vietas. Viktorijai Macijauskaitei atiteko trečioji vieta, Ievai Lendraitytei ir Kristinai Puidokaitei – antroji, o Ugnei Urbonavičiūtei – pirmoji vieta. Pirmosios vietos laimėtojai U. Urbonavičiūtei atskirą prizą įteikė italų fondo „Fondazione Romualdo del Bianco“ prezidentas Paolo Del Bianco (Florencija, Italija).

Absolvenčių baigiamųjų darbų vadovai – prof. A. Vyšniūnas ir doc. dr. D. Dijokienė.

Konkursas parodė, kad UK dėstymo metodika urbanistinio projektavimo srityje, pagrįsta erdvinių struktūrų modeliavimo ir urbanistinės formos konstravimo principais, yra unikali, todėl sulaukė pripažinimo. Tai reiškia, kad būtina toliau plėtoti šią architektūros studijų kryptį12 ir reikia skirti didesnį dėmesį magistrantūros studijų specializacijai Urbanistinių kompleksų architektūra. Teritorijų planavimo paradigma turi pasitraukti.

Nors architektūros meninė išraiška ir labai skiriasi, tačiau tiek Azijos, tiek Europos šalyse panašios architektūros ir statybos specialistų rengimo problemos – ne visada aiški paruošto specialisto veiklos sritis ir įgyjama profesinė

Architektūra

kvalifikacija. Ne veltui Jildizo technikos universiteto urbanistikos profesorius H. Cengizas kai kuriems profesoriams, „užstrigusiems“ sovietmetyje, nuosekliai aiškino skirtumą tarp urbanistikos (angl. urban design) ir rajoninio planavimo (angl. region planning). Ne paslaptis, kad tokių veikėjų yra ir Lietuvoje.

Festivalį Stambule galima palyginti su Lietuvoje vykstančiais konkursais. Lietuvos aukštųjų architektūros mokyklų studentų baigiamųjų darbų apžiūros-konkursai yra teigiamas dalykas, bet problema ta, kad jie vyksta be aiškių „žaidimo taisyklių“, t. y. neskiriamos specializacijos, veiklos sritys (interjeras, pastatų architektūra, urbanistika). Neaišku, kaip parinkta vertinimo komisija vertina darbus, dažnai nekreipdama dėmesio į tą faktą, kad baigiamasis darbas yra studijų proceso, o ne gamybinis profesinis rezultatas. Studentų darbai vertinami pagal individualią meninę sampratą ir skonį. Apžiūrosekonkursuose nėra skirtumo tarp projektų pagal objektų tipologiją, todėl nelogiška nedidelio objekto meninės formos problematiką lyginti su sudėtingomis urbanistinėmis struktūromis.

Todėl neįmanoma palyginti atskirų architektūros mokyklų viena su kita. Į tai atkreipė dėmesį 2013 m. baigiamųjų darbų konkurso vertinimo komisijos pirmininkas arch. V. Dapkevičius. Studentų darbai turi būti parengti konkursui, t. y. turi būti reglamentuojama (suvienodinama) pateikiamų darbų apimtis ir detalizavimo laipsnis. Kartu turėtų būti nagrinėjami ir baigiamųjų darbų aiškinamieji raštai (ypač magistrantų).

1. Yildiz Technical University (turk. Yıldız Teknik Üniversitesi, sutrumpintai YTU arba Yildiz) – vienas žymiausių universitetų Stambule (Turkija), įkurtas 1911 metais.

2. The 4th CE ARCHITECTURAL ACADEMIC AWARDS 2008 organized

by INVI at Real Vienna. Current edition topic: Authenticity of the Central European City. 27th – 29th of May 2008, Real Vienna, The Messe Wien.

Konkursui pristatytas VGTU Urbanistikos katedros magistranto Justino Bučio baigiamasis darbas „Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio architektūrinė-urbanistinė koncepcija“ (darbo vadovė doc. dr.

I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė).

3. Vyšniūnas, A. VGTU Urbanistikos katedros studentų darbai architektūriniuose konkursuose ir apžiūrose. „Archiforma“, 2013, Nr. 3-4(53), 45–49 p.

4. Tikrai neaišku, kodėl nebedalyvaujama ACSA organizuojamuose konkursuose „Urban Housing“, nors 1992–1993 m. konkurse VGTU Urbanistikso katedros studentai T. Grunskis, S. Rimkevičius ir A. Vosylius užėmė III vietą, o 1994–1994 m. A. Pliučas laimėjo skatinamąją premiją. Kodėl ignoruojamas rimtas ir solidus tarptautinis studentų projektų konkursas, kuriame dalyvaudavo apie 200 architektūros mokyklų iš viso pasaulio?

5. Aalto universitetas (suom. Aalto-yliopisto, šved. Aalto-universitetet) – Suomijos universitetas, įkurtas 2010 m. sausio 1 d., susijungus Helsinkio technologijos universitetui, Helsinkio ekonomikos aukštajai mokyklai ir Helsinkio meno ir dizaino universitetui.

Tarptautiniame architektūros, dizaino ir civilinės inžinerijos Eurazijos aukštųjų mokyklų festivalyje buvo daug įdomių projektų, iškilių architektūros profesorių, bet nustebino kitkas. Festivalyje dalyvauja ne katedra ar fakultetas, o architektūros aukštosios mokyklos, t. y. architektūros universitetai ir architektūros institutai. Tuo metu, kai tarptautinėje erdvėje rungiasi įvairūs architektūriniai universitetai, Lietuva puikiausiai „išsiverčia“ be Architektūros įstatymo. Po architektūros lauką braidžioja kas tik netingi, reikia tik turėti šiokią tokią porciją cinizmo ir projekto vadovo atestatą (architekto diplomas nebūtinas)13.

Kad ir kaip ten būtų, yra ir gerų dalykų. Itin sveikintina, kad nuo 2008 m. leidžiami studentų baigiamųjų darbų katalogai. Tai, ką turėtų daryti architektūros mokyklos, išleisdamos kasmečius studentų kursinių projektų ir baigiamųjų darbų katalogus, atlieka Lietuvos architektų sąjunga. Taip galima kalbėti apie architektūros mokyklų kokybę, bendras architektūrinio išsilavinimo tendencijas ir pan. Tai yra svarbu. 

Apžiūrose-konkursuose nėra skirtumo tarp projektų pagal objektų tipologiją, todėl nelogiška nedidelio objekto meninės formos problematiką lyginti su sudėtingomis urbanistinėmis struktūromis.

6. Juškevičius, P., Burinskienė, M., Paliulis, G. M., Gaučė, K. Urbanistika: procesai, problemos, plėtra. Vilnius „Technika“, 2013, 384 p. Vėliau knygos pavadiniamas „Urbanistika“ pakeistas į „Urbanizacija“. Tai rodo tam tikrą pasimetimą.

7. Ketinama vykdyti studijų programa Urbanistinių kompleksų architektūra, patvirtinta VDA Senate 2013 m. kovo 20 d., nutarimo Nr. S - 2.

8. КазГАСА - Казахская головная архитектурно-строительная академия.

9. The International Organization of Turkic Culture (turk. Uluslararası Türk Kültürü Teşkilatı, TÜRKSOY) – tarptautinė kultūros organizacija, vienijanti tiurkų kalbos grupės tautas.

10. LAS organizuotuose konkursuose renkamas geriausias bakalauro ir geriausias magistro baigiamasis darbas. Tai neteisinga iš principo.

Pavyzdžiui, kokiame nors lengvosios atletikos čempionate yra geriausias bėgikas, geriausias metikas, geriausias šuolininkas, geriausias daugiakovininkas, bet ne GERIAUSIAS LENGVAATLETIS. 11. Suprojektuotas didžiulis stiklinis pastatas, pilnas vandens, kuriame plaukioja žuvys ir „oro koridoriais“ vaikščioja žmonės.

12. Vyšniūnas, A. Klaipėdos miesto urbanistinės plėtros vizijos architektūros studentų darbuose. „Klaipėdos architektūra“, 2012 (Nr. 12).

LASKAO ir Klaipėdos savivaldybės leidinys.

13. Vyšniūnas, A. Kas yra architektas? Kūrėjas, proceso organizatorius, administratorius? „Archiforma“, 2013/1-2, 66–72 p.

23

Architektūra

kai darbas biure susipina su laisvalaikiu Giedrė Balčiūtė

Lietuvoje įsigali pasaulinė tendencija biurus įrengti taip, kad juose darbuotojai ne tik dirbtų, bet ir leistų laisvalaikį: gamintų maistą, rengtų vakarėlius, žaistų žaidimus, ilsėtųsi ar, jei reikia, nueitų nusiprausti į dušą. Taip biuras tampa ne tik darbo, bet ir laisvalaikio vieta.

Būtent toks yra Kaune veikiančios tarptautinės informacinių technologijų (IT) įmonės „NFQ grupė“, kuriančios stambius interneto projektus, biuras.  Architektai UAB architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“  Generalinis rangovas

UAB „Egsta“

 Pastato statybos metai

1978 m.

 Bendras plotas

2,4 tūkst. m2

 Interjerui daug natūralios šilumos suteikė augalai,

24

jie labai suskambėjo ant švaraus, spalvomis neperkrauto fono.

ArchitektĹŤra

Gintaro ÄŒesonio nuotr.

25

Architektūra

Pastatas puikioje vietoje Dabar „NFQ grupė“ įsikūrė 1978 m. statytame trijų aukštų, 2,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto karkasiniame pastate Kaune, Vilijampolėje. Sovietmečiu čia veikė Kauno taksi parko administracija. Vėliau pastatas buvo rekonstruotas. Dalis jo patalpų skirta sandėliams, kitose įsikūrė mažos įmonėlės, kurioms teko išsikraustyti, kai pastatas buvo parduotas.

Vienas iš „NFQ grupės“ įkūrėjų, šios įmonės valdybos narys Darius Lebedzinskas pasakojo, kad šį pastatą jie nusprendė įsigyti po nesėkmingų didžiulio ploto biuro patalpų paieškų Kaune. Kaip tik tuo metu iš varžytynių buvo parduodamas šis objektas.

 Biure atsirado vietos ir kitoms pramogoms.

Sovietmečiu statytą pastatą reikėjo pritaikyti taip, kad čia galėtų veikti moderni informacinių technologijų įmonė.

26



Kaune veikiančios tarptautinės informacinių technologijų (IT) įmonės „NFQ grupė“ biuras.

„Vieta mums patiko, nes tai yra beveik senamiestis su labai gražiais vaizdais pro langą, prie Neries upės. Tiesą sakant, mes šį pastatą greičiausiai būtume pasirinkę, net jeigu jis būtų stovėjęs kitame rajone, nes dirbame eksportui ir neturime vietinių klientų, kuriems būtų svarbus prestižas. Pasaulyje IT biurai dažnai būna užmiesčiuose. Ir mes teoriškai galėjome įsikurti už miesto“, – neslėpė D. Lebedzinskas.

Pašnekovas džiaugėsi, kad jų biuras įsikūrė išties

Architektūra

geroje vietoje. Visiškai netoli yra Kauno centras, į biurą patogu atvažiuoti ir iš Vilniaus. Šalia veikia viešasis transportas, nutiesti patogūs dviračių takai. Greta pastato yra erdvi aikštelė, kurioje telpa per 160 automobilių.

 Darbuotojų stalai biure išdėstyti nedidelių salelių principu –

po šešias darbo vietas.

 Pasitarimų kambariai buvo įrengiami per vidurį.

Projektas netikėtai išaugo Iš pradžių planuota, kad „NFQ grupės“ darbuotojai įsikurs viename biuro aukšte, o du kiti bus nuomojami. Tačiau per porą metų komanda išaugo dvigubai, tad keitėsi projekto apimtys: architektai gavo užduotį suplanuoti dar vieną aukštą, o galų gale ir visą pastatą.

UAB architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ projektuotojai pasakojo, kad projekto metu pasikeitusi koncepcija ir išaugę užsakovų lūkesčiai tapo šiokiu tokiu iššūkiu. „Kai viskas daroma ne vienu metu, bet tarsi keliais etapais, labai sunku išlaikyti vadinamąjį stuburą – pagrindinę idėją, mintį. Buvo neramu, ar pasiseks sukurti vientisą interjerą, o ne tiesiog kažkokią jo užuomazgą. Bet kai esi vietoje, matyti, kad tai pavyko, ir tai džiugina. Tačiau jeigu iškart būtų žinoma, kokia bus projekto apimtis, rezultatas būtų dar geresnis“, – mano projekto bendraautoris architektas Gintautas Natkevičius.

Fonas – kaip popieriaus lapas „NFQ grupės“ biuro stengtasi neperkrauti spalvomis. Pasak architektų, programuotojo darbas ir taip gana sudėtingas – juk tenka visą dieną stebėti monitoriaus vaizdą, o visos ryškios, intensyvios spalvos erzina. Todėl pasirinktos šiek tiek ramesnės, neerzinančios spalvos: balta, kuri kartu suteiktų šviesos, ir pilkšva.

„Iš pat pradžių norėjosi sukurti neutralią aplinką, nes interjeras susideda ne tik iš erdvių, bet ir iš daiktų, pačių žmonių, kurie su savimi atsineša spalvų, darbo vietoje pasistato savo mėgstamų daiktų. Norėjosi sukurti tarsi popieriaus lapas neutralią erdvę, kurioje žmonės tampa

27

Architektūra

svarbiausia interjero detale“, – paaiškino projekto bendraautoris architektas Adomas Rimšelis. Šiek tiek spalvų buvo įlieta į laisvalaikio zoną. Čia parinktos vandens spalvos, siekiant sukurti aplinką, kurioje būtų galima atsipalaiduoti.

Akcentas – augalų siena Interjerui daug natūralios šilumos suteikė augalai, jie labai suskambėjo ant švaraus, spalvomis neperkrauto fono.

Biure buvo sukurta keletas žalių augalų sienų, specialūs augalai ir vazonėliai buvo parinkti ir šalia darbo vietų, ant palangių, didesnėse zonose.

„Žalia siena nėra paprastas ir pigus sprendimas. Tokią sieną sudėtinga prižiūrėti. Bet į biuro vidurį įleidus žalumos atsirado pusiausvyra tarp stalų, kompiuterių ir laidų“, – pastebėjo architektas G. Natkevičius.

Savotiška interjero dalimi tapo ir nuostabūs, pro pastato langus matomi vaizdai į upę. Anot architekto A. Rimšelio, vaizdas pro langus tapo tarsi gyvu paveikslu, kurio nesinorėjo užgožti.

Daugybė pasitarimų kambarių „NFQ grupės“ atstovai norėjo, kad jų įmonė įsikurtų atvirų erdvių biure, vadinamajame Open Office. Pagrindinis pageidavimas, išsakytas architektams, buvo suskirstyti kiekvieną aukštą į keletą atskirų erdvių. Taip siekta sumažinti galimą triukšmą, kuris vienoje didelėje

28

 Vazonėliai su augalais ant kiekvieno

darbo stalo suteikia jaukumo.

erdvėje būtų neišvengiamas. Taip pat bendrovės atstovai pageidavo kuo daugiau pasitarimų kambarių, kurie būtų pakankamai arti darbo vietų, kad iki jų nereikėtų toli vaikščioti. Architektai suprojektavo dešimt pasitarimų kambarių, nuo darbo vietų nutolusių ne daugiau kaip per 15 metrų. Šie kambariai taip pat labai padėjo sumažinti galimą triukšmą.

Pasitarimų kambariai buvo įrengiami per vidurį. Siekiant, kad į juos patektų kuo daugiau natūralios dienos šviesos, pastatytos stiklinės pasitarimų kambarių sienos buvo apklijuotos specialia akustine plėvele, padedančia sumažinti galimą triukšmą.

Gali keisti stalų išdėstymą Baldų sprendimus „NFQ grupės“ savininkai patikėjo žinomos įmonių grupės „Ergolain“ komandai, kuri biurui parinko minimalistinio stiliaus lengvos konstrukcijos baldus, vizualiai neapkraunančius erdvės. Jų gamybai naudotos itin kokybiškos ir sertifikuotos medžiagos, užtikrinančios puikias eksploatacines savybes ir ilgalaikiškumą. Dominuojanti baldų spalva – balta. Ji nuteikia teigiamai ir lengvai.

Darbuotojų stalai biure išdėstyti nedidelių salelių principu – po šešias darbo vietas. Stalai suprojektuoti taip, kad

Architekt큰ra

29

Architektūra

 Nemaža poilsio, bendravimo, laisvalaikio erdvė

sujungta su didele virtuve.

prie vieno jų junginio sėdintys darbuotojai galėtų bendrauti vienas su kitu. Individualias darbo zonas padeda išlaikyti pertvaros. Jos yra iš ekstrudiniu būdu pagaminto aukštos kokybės akrilo organinio stiklo, kuris suteikia stalams monochromiškumo.

Pasirinkta stalų architektūra – modulinė. Tai leidžia keisti stalų išdėstymo konfigūraciją: šešių darbo vietų stalą panaudojus papildomus elementus perdaryti į keturių ar dviejų.

Po atverčiamomis stalviršių dalimis buvo įrengta laidų įrengimo sistema. Dėl to galima ypač greitai ir patogiai pasiekti reikiamus elektros lizdus bei komunikacines jungtis, nesumažinant bendro naudojamo darbo stalo ploto ir užtikrinant tvarką po stalu, nes čia nesimato laidų. Taigi visi darbo stalai išlieka erdvūs, švarūs, ypač patogūs ir funkcionalūs. Aštuoniuose pasitarimų kambariuose pastatyti pilki apskriti posėdžių stalai su 12 mm ypač tvirta ir drėgmės nebijančia „Compact“ laminato danga.

Staluose buvo integruota ir elektros bei komunikacijų sistema. Tokie stalai papildo santūrų, vienspalvį, minimalistinį interjerą, o pilka jų spalva yra neutrali, taigi posėdžių metu neblaško.

Poilsio zonoms parinkti lengvi, minkšti baldai, kurių atskiros dalys lengvai komponuojamos viena su kita. Taip pat naudoti spalvingi sėdmaišiai ir keletas ekstravagantiškų patogių sofų.

Nenutrūkstantis elektros tiekimas Ne mažiau svarbu įmonei buvo užtikrinti nenutrūkstamą elektros ir interneto tiekimą (prastova kainuotų šimtus

30

tūkstančių litų per dieną), todėl reikėjo antrinio elektros energijos maitinimo šaltinio.

Be to, kadangi darbuotojų skaičius gali nuolat kisti, o dauguma darbo vietų nėra fiksuotos, buvo išvedžiotas gana nemažas elektros ir kompiuterinio tinklų laidų perteklius. Šiuo metu prisijungimas prie kompiuterių įmanomas tiek nuo lubų, tiek grindų, tiek sienų.

Lanksti apšvietimo sistema Kadangi „NFQ grupės“ darbuotojai visą dieną praleidžia prie kompiuterių, didelis dėmesys skirtas ir apšvietimui.

Nuspręsta pasirinkti skaitmeninę apšvietimo valdymo sistemą (DALi). Biure apšvietimo sistemas tiekusios ir įrengusios UAB „Lite IDEA“ direktorius Timūras Lachmatovas pasakojo, kad tai yra ekonomiška, efektyvi ir labai lanksti apšvietimo sistema, padedanti sutaupyti nemažai elektros energijos. Ji – viena moderniausių Lietuvoje.

„Mums buvo iškelta užduotis įrengti maksimaliai universalų apšvietimą, kurį, perstumdžius baldus ar performavus darbo grupes, būtų galima lengvai pritaikyti prie pasikeitusių sąlygų“, – paaiškino T. Lachmatovas. „DALi“ valdymo protokolas suteikia galimybę ne tik kontroliuoti apšvietimą pagal paros laiką, bet ir jį lengvai perprogramuoti, sukurti naujas ar panaikinti senas apšvietimo grupes, atsižvelgiant į tuo metu dirbančių žmonių skaičių arba atsiradusias naujas pertvaras.

Kadangi biure dirbantys žmonės daug laiko praleidžia stebėdami vaizdą kompiuterio monitoriuje, įrengiant apšvietimą parinktos specialios liuminescencinės lempos „BIO vital“, kurių skleidžiama šviesa beveik visiškai atitinka dienos šviesos spektrą. Esant šioms lempoms, mažiausiai pavargsta su kompiuteriais dirbančių žmonių

Architektūra

akys, nes joms nereikia adaptuotis, kad suvoktų spalvas monitoriuje ir erdvėje. Įrengiant apšvietimą skaičiuota, kad darbo vietų apšvietos lygis būtų vidutinis bet kuriuo paros laiku ir siektų 500 Lux. Lempų skleidžiamas šviesos srautas ir spalvinė temperatūra yra optimalūs numatytam apšvietos lygiui, todėl darbo sąlygos yra komfortiškos.

Pasirinkta apšvietimo sistema leidžia sutaupyti mažiausiai 30 % elektros energijos. Be to, lempų ir šviestuvų eksploatavimo laikas yra labai didelis ir viršija 6–7 metus.

Moderni vėdinimo sistema Biure, kuriame dirba daug žmonių ir stovi daug šaltinių, papildomai skleidžiančių šilumą, ypatingas dėmesys skirtas biuro šildymo, oro kondicionavimo (vėsinimo) bei vėdinimo sistemai, kurią suprojektuoti ir sumontuoti patikėta UAB „Pentacom“. Ta pati bendrovė pastate suprojektavo ir sumontavo vandentiekio bei nuotekų sistemas.

Kaip sakė UAB „Pentacom“ direktorius Arūnas Skunda, pastato oro kondicionavimo sistemoje sumontuoti ypač aukšto (iki 97 %) energinio naudingumo rekuperatoriai, kuriuos pagamino Švedijos įmonė „Swegon“. Šie rekuperatoriai veikia pagal CO2 koncentraciją patalpų ore, t. y. patalpos vėdinamos pagal poreikį, atsižvelgiant į jose esantį žmonių skaičių.

Pastatas vėsinamas to paties gamintojo „Swegon“ šalčio sijomis, kurios užtikrina ekonomišką oro kondicionavimą ir leidžia sutaupyti net iki 38 % energijos, reikalingos vėsinti, ir kartu užtikrinti ypač aukštą komforto lygį.

Triukšmo lygis, vėsinant patalpas, yra labai žemas, o patalpos vėsinamos jas švelniai šaldant, tad susidaro mažas temperatūrų skirtumas ir darbuotojai nerizikuoja peršalti.

Visa ši vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema valdoma internetu. „NFQ grupės“ biure sumontuota pastato vėdinimo ir kondicionavimo sistema šiuo metu yra moderniausia Kaune ir, patalpas projektavusių architektų nuomone, tikrai atsipirks.

Lengva reguliuoti šildymą Bendrovės „NFQ grupė“ darbuotojai ne tik mažiau rizikuoja peršalti vėsinant patalpas, bet ir gali nesibaiminti, kad žiemą šals. Patalpose šilumą padės užtikrinti „Purmo Ventil Compact“ radiatoriai. Šie radiatoriai yra skirti šildyti toms gyvenamųjų pastatų, biurų, viešojo naudojimo patalpoms, kurių ore nėra koroziją sukeliančių medžiagų ir kuriose radiatoriaus paviršius nerasoja. Be to, tokie radiatoriai skirti šildymo sistemoms, kurių darbinis slėgis siekia 10 Bar, o šilumnešio temperatūra neviršija 110 °C.

Anot „Purmo“ regiono vadovo Egidijaus Rudžio, šie radiatoriai puikiai tinka centralizuoto šildymo sistemoms. „Purmo“ radiatoriai pritaikyti ir žematemperatūrėms šildymo sistemoms, t. y., kai naudojamos geoterminio šildymo sistemos ir šilumos siurbliai. „NFQ grupės“ biure esantys radiatoriai prie šildymo sistemos prijungti iš apačios, tačiau jie gali būti prijungiami ir iš šono. Tokie radiatoriai tinkami tiek vienvamzdėms tiek dvivamzdėms šildymo sistemoms.

Radiatoriai komplektuojami su pirminio reguliavimo balansiniais ventiliais, kurie, jei reikia, padeda greitai ir lengvai subalansuoti šildymo sistemą. Radiatoriaus galia gali būti reguliuojama termostatine galvute arba jie gali būti jungiami prie centralizuoto valdymo pulto, naudojant papildomus įrenginius.

31

Architektūra

EGSTA  Poilsio zonoms parinkti lengvi, minkšti baldai,

taip pat ir kelios ekstravagantiškos patogios sofos.

Pakabino ir bokso kriaušę Įmonė, planuodama naują biurą, neužmiršo ir apie darbuotojų poilsį. Tad dar vienas pageidavimas architektams buvo įrengti poilsio zoną su patogiomis sofomis, kuri būtų kuo toliau nuo triukšmingų vietų, kad čia darbuotojai galėtų pailsėti, paskaityti žurnalus ar knygas arba pabendrauti vieni su kitais.

„Poilsio, bendravimo, laisvalaikio leidimo erdvei skyrėme nemažai ploto ir sujungėme ją su didele virtuve, kurioje kiekvieną savaitę ką nors kepame, pavyzdžiui, pyragus, blynus. Taip žmonės vieni su kitais labiau susibendrauja“, – džiaugėsi D. Lebedzinskas. Biure atsirado vietos ir kitoms pramogoms. Čia galima pažaisti vaizdo žaidimus, stalo futbolą, smiginį, palošti pokerį. Biure yra ir biblioteka, taip pat erdvė sportui, kur stovi teniso stalas ir netgi kabo bokso kriaušė, kurią darbuotojai pamėgo daužyti.

Prie administracijos ir buhalterijos, kur, pasak D. Lebedzinsko, žmonės susiduria su aštresnėmis situacijomis, buvo įrengti du atsipalaiduoti padedantys akvariumai. Žadama, kad ateityje atsiras ir daugiau pramogų. Pavyzdžiui, jau dabar planuojama greta biuro pastatyti pavėsinę, kur šiltuoju metų laiku būtų galima rengti vakarėlius ir kepti ant grotelių mėsą.

Architektas G. Natkevičius džiaugėsi, kad užsakovas, biure kurdamas ir žaismingą aplinką, nenuėjo į kraštutinumus ir nepadarė iš biuro vaikų darželio. Buvo pasiekta pusiausvyra tarp ramaus ir šiek tiek žaismingo stiliaus biuro.

Dušai pasiteisino Kaip minėta, šalia biuro yra nutiesti dviračių takai, tad dauguma darbuotojų mėgsta į darbą atminti dviratėmis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, pasirūpinta, kad atsi-

32

rastų ir vietos dviračiams laikyti. Be to, biure įrengti ir dušai, kurie, pasak D. Lebedzinsko, labai pasiteisino, nes atvažiavę į darbą dviračiais, pabėgioję rytą krosą ar pažaidę stalo tenisą darbuotojai pageidauja turėti kur nusiprausti.

Biure sumontuota prestižiniu prekių ženklu „Villeroy & Boch“ pažymėta santechnikos įranga, kurią tiesiogiai iš gamintojų importavo bendrovė „Tavydas“. Ši įmonė jau beveik 20 metų specializuojasi vonios kambario įrangos ir santechnikos prekybos srityje bei, glaudžiai bendradarbiaudama su patikimais partneriais, kategoriškai laikosi nuostatos Lietuvoje neprekiauti nekokybiškomis trečiųjų šalių gamybos prekėmis.

Kokybė ir paprastumas „NFQ grupės“ biuro tualetams parinkti „Villeroy & Boch“ praustuvai, unitazai ir pisuarai, kurie jau seniai garsėja nepriekaištingu pripažinimą pelniusiu dizainu, kokybe ir funkcionalumu. Dėl aptakių formų, funkcionalumo, ilgalaikio dizaino ir dermės kiekviename interjere jie yra vieni mėgstamiausių visoje Europoje.

Biurui tiekti apvalūs, ant stalviršio montuojami, rodos, niekada nesenstančių formų „Loop & Friends“ praustuvai. Dėl naujai atrasto paprastumo jie sulaukė didelio populiarumo, puikiai dera tiek moderniame, tiek klasikiniame interjere.

Tualetuose buvo sumontuoti populiariausios „Villeroy & Boch“ kolekcijos „Subway 2.0“ pakabinami unitazai ir pisuarai. Švarus šiuolaikiškas dizainas atskleidžia paties produkto esmę ir puikiai atitinka moto: „Tobula tai, kas paprasta“.

Pakabinami unitazai tvirtinami patentuotais „SupraFix 2.0“ laikikliais, kurie leidžia juos lengviau ir greičiau pritvirtinti, yra nepastebimi iš išorės ir negadina tobulo dizaino.

Architektūra

„Subway 2.0“ unitazų dangčiai yra su sistema „SoftClose“.

Vyriuose integruotas mechanizmas užtikrina lėtą ir švelnų dangčio nusileidimą, vos jį palietus ranka. Taip nuleidžiant dangtį nesukeliama jokio triukšmo ir nėra rizikos prisispausti pirštus. Klozeto dangtis lengvai nuimamas, todėl nekyla jokių nepatogumų jį nuvalyti.

Statybos kainuotų tiek pat Pastato rekonstrukcija kainavo nepigiai. Juk naujieji savininkai ir architektai nusprendė visiškai „išvalyti“ jo vidų: buvo išardytos pertvaros, pakeistos komunikacijos. Kad viduje būtų kuo erdviau – atsirastų daugiau tūrio ir aukščio – buvo viskas atidengta iki betono, nuardytos gana žemos lubos. „Mes pakeitėme beveik viską. Liko nepakeistos tik atraminės konstrukcijos, kolonos, keletas langų, stogas ir fasadas, kurio remonto darbus, kad pastatas atrodytų patrauklesnis, ketiname pradėti kitais metais.

Manau, kad pastatyti naują pastatą būtų galima už tą pačią kainą, bet tam būtų prireikę dar vienų papildomų metų, kol būtų patvirtinti visi detalieji planai, gauti statybos leidimai. Mes tam laiko neturėjome, kažkur įsikurti reikėjo“, – pasakojo D. Lebedzinskas. Sovietmečiu statytą pastatą reikėjo pritaikyti taip, kad čia galėtų veikti moderni informacinių technologijų įmonė.

Biuro lubų sistemoms buvo pasirinktos „Knauf Cleaneo“ akustinės perforuotos gipsinės, kvapus naikinančios plokštės, kurių sudėtyje yra ceolitų. Šie natūralūs mineralai laikomi geriausia filtravimo medžiaga, galinčia absorbuoti įvairius kvapus ir kenksmingas medžiagas. „Knauf Cleaneo“ plokštės ne tik užtikrina gerą patalpų akustiką, bet ir idealiai tinka patalpų vidaus klimatui pagerinti, sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį“, – paaiškino bendrovės „Egsta“ direktoriaus pavaduotoja ekonomikai Nijolė Garbauskienė.

Anot pašnekovės, dirbant su šiuo objektu iššūkiu tapo būtinybė įvykdyti aukštus techninius (akustikos, garso izoliacijos, priešgaisrinės saugos, statinių), projektinius reikalavimus ir tuo pat metu išpildyti patalpų interjero užduotis. N. Garbauskienė džiaugėsi, kad, nepaisant padidėjusios projekto apimties, visus statybos darbus pavyko atlikti kokybiškai ir laiku. 

Pagerina akustiką ir klimatą Visus patalpų „išvalymo“, statybos ir aplinkos sutvarkymo darbus atliko bei statybines medžiagas tiekė generalinis rangovas UAB „Egsta“. Informacinių technologijų įmonės „NFQ grupė“ biure pertvaroms ir luboms įrengti buvo naudotos „Knauf“ lengvųjų konstrukcijų sistemos.

Taip pat čia sumontuotos berėmio, grūdinto ir laminuoto stiklo sistemos. Apdailai buvo parinkti ekologiški, sertifikuoti, aukščiausios atsparumo plovimui klasės dažai.

33

Architektūra

Naujovių diegimas – „Villeroy & Boch“ filosofijos ir sėkmės dalis Norėdama patenkinti šių dienų vartotojų lūkesčius, bendrovė „Villeroy & Boch“ nuolat kuria naujus gaminius bei technologijas. Dauguma šių jau spėjo pelnyti vartotojų pripažinimą.

Mūsų apsisprendimą pirkti vis dažniau lemia pridėtinė gaminių vertė. Vis didesnei daliai vartotojų rūpi aplinkos tvarumas, ekologija ir aplinkai daromas poveikis – tai lieSanitarinio porceliano danga „Ceramicplus“ – švariau ir ekonomiškiau Sukūrusi ir pristačiusi rinkai sanitarinio porceliano paviršiaus dangą „Ceramicplus“ bendrovė „Villeroy & Boch“ žengė didelį žingsnį į priekį tiek valymo, tiek aplinkosaugos srityje. Tekėdamas itin glotniu šia danga padengtu paviršiumi vanduo ant jo nesusilaiko – virsta lašeliais ir subėga į nutekamąjį vamzdį nusinešdamas įvairias nuosėdas, pavyzdžiui, kalkes bei purvą, ir nepalikdamas jokių pėdsakų. Ši danga labai patvari ir nesusibraižo, prie jos nelimpa nešvarumai bei riebalai, todėl ją daug lengviau valyti, be to, sunaudojama žymiai mažiau valiklio.

Naujoviška medžiaga „Quaryl“ Bendrovei „Villeroy & Boch“ ėmus naudoti naujovišką medžiagą „Quaryl“, skirtą vonių ir dušų padams gaminti, atsivėrė daug naujų galimybių – tiek dizaino, tiek funkcionalumo srityje. Naudojant šią medžiagą, beveik viskas tapo įmanoma: stulbinantis dizainas, ypatingas geometrinis tikslumas ir preciziškas įtaisymas. Jos naudą jaučia ne tik dizaineriai, bet ir vartotojai. Iš jos pagamintus dušo padus ir vonias lengva valyti, nes jų paviršius itin glotnus ir neakytas, be to, jis ilgai nepraranda spindesio ir yra neslidus.

Naujas higienos standartas su „Direct Flush“ Tiesiai tekančio vandens srautu nuplaunami bendrovės „Villeroy & Boch“ unitazai atitinka naują higienos standartą. Šie unitazai neturi įprastos vandeniui tekėti skirtos briaunos, jiems nepriekaištingai nuplauti pakanka 3 arba 4,5 litro vandens. Tiesiai tekančio vandens srautas nuplauna visą unitazo vidų neaptaškydamas sėdynės.

Kadangi visas unitazų vidus glazūruotas, juos išvalyti galima ypač greitai, lengvai ir steriliai. 

34

čia ne tik gaminius, bet ir jų gamybos būdą. Tai reiškia, kad kiekvienas gaminys turi būti itin kruopščiai apgalvotas, kad atitiktų vartotojų lūkesčius.

Viega Eco Plus.

Kokybę lemiantys sprendimai.

Viega. Akivaizdus pranašumas! Lengva montuoti, labai tvirtos aukštos kokybės medžiagos, keturi reguliavimo lygiai su keramikos tvirtinimo elementais ir galimybė sistemą derinti su visais Visign nuspaudimo mygtukais. Praktiškumas, technologija ir lankstumas: visi Viega produktų pranašumai viename – Viega Eco Plus. Tel.: (+370) 652 38-555 · ramunas.kaseta@viega.de · www.viega.lt

Keturi reguliavimo lygiai

Suderinama su visais Viega Visign nuspaudimo mygtukais

Lengva montuoti

Architektūra

KOKIAS GRINDIS PASIRINKTI? Vienas pagrindinių būsto interjero akcentų yra grindys.

Būtent jos suteikia namams jaukumo, šilumos ir išskirtinumo. Tik kokias rinktis: kiliminę dangą, linoleumą, plyteles, medines ar laminuotas?

Jei vertinate klasiką, prabangą ir eleganciją, mėgstate vaikščioti basomis, idealiausias variantas jūsų namams bus medinės grindys. Jos pirmiausia žavi natūralumu, raštų ir spalvų gausa. Itin dažnai medinės grindys interjere naudojamos dėl tvirtumo ir ilgalaikiškumo. Mediena yra natūrali medžiaga, todėl sukuria ne tik estetinį vaizdą, bet ir suteikia namams šilumos, atkuria vidaus oro drėgmės pusiausvyrą, yra mažiau triukšminga nei grindų plytelės. Taip pat mediena užtikrina gerą izoliaciją. „Litubel Staki Parket“ gali pasiūlyti didelį medinių grindų asortimentą, kuris patenkins įvairiausių poreikių ir skonių vartotojus. Siūlome rinktis naujausią mūsų gaminį – 240, 260 mm pločio ąžuolo parketlentes, tai tikra puošmena kiekvienuose namuose. Jos puikiai derės su kitais interjero elementais ir sukurs vientisą, prabangų ir

36

UAB „Plankmara“ Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r.

Tel.: +370 37 541 303,

+370 349 79 416 Faks. +370 349 79 436 El. p. info@staki.lt, www.staki.lt

elegantišką stilių, suteiks būstui didesnės erdvės efektą, visiškai užpildys interjerą. Ypač šios grindys tiks žmonėms, kurie ruošiasi apsigyventi loftuose ar senuosiuose Lietuvos dvaruose. Ąžuolo parketlentės iš naujausios grindų kolekcijos „Provence“ ar „Vintage“ prikels dvarą naujam gyvenimui, padės išlaikyti autentišką jo dvasią.

Sendintas paviršius, nusidėvėjimo efektas, prigesintų atspalvių grindys nuskraidins jus į praeitį. Ąžuolo grindys „Litubel Staki Parket“ gaminamos iš kruopščiai atrinktos žaliavos, naudojant naujausias technologijas ir apdirbimo būdus, kurie leidžia atskleisti nepakartojamą ir natūralų ąžuolo medienos struktūros grožį ir spalvinę gamą – nuo natūralių atspalvių iki tamsiai rudų, pilkų ir baltų tonų. Grindų paviršius gali būti lakuotas, alyvuotas, šukuotas ir struktūrizuotas ar net sendintas.

Balandžio 24–27 d. aplankykite mūsų ekspozicinį grindų stendą (nr. 1.19) parodoje „Resta 2014“, Vilniuje, ir pasinaudokite akcijų pasiūlymais grindims įsigyti. 

36

S tat y b a

Buvęs Klaipėdos tabako fabrikas gamins kultūrą

38

S tat y b a

Giedrė Balčiūtė

Uostamiesčio menininkai nekantraudami laukia, kada duris atvers Klaipėdos kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“. Šis įrengiamas buvusio tabako fabriko pastate, pastatytame 1917 metais. „Kultūros fabrikas“ bus pirmasis objektas Klaipėdoje, į kurį bus bandoma pritraukti pačius aktyviausius, drąsiausius, nebijančius rizikuoti kūrybininkus ir juos sieti su rinka – daryti kultūros verslą.

Pardavė už 1 litą Klaipėdos „Kultūros fabriko“ projekto pradžia galima laikyti 2002 m. pabaigą, kai UAB „Philip Morris Lietuva“ buvusio tabako fabriko teritoriją už simbolinę 1 lito kainą perdavė Klaipėdos miesto savivaldybei su sąlyga, kad ji bus naudojama socialinėms miesto reikmėms. Iki tol dvejus metus senasis penkių aukštų tabako fabrikas, gamybą perkėlus į laisvąją ekonominę zoną (LEZ), stovėjo apleistas ir nešildomas.

Klaipėdos miesto savivaldybė tabako fabrikui ir aplinkinei teritorijai sutvarkyti paskelbė teritorijos plėtros ir valdymo, architektūrinių sprendimų, idėjų konkursus. Nuspręsta buvusiame pramoniniame pastate įrengti „Kultūros fabriką“ – šiuolaikinių scenos menų ir naujųjų kūrybinių verslų inkubatorių, kūrybingai bendruomenei skirtą eksperimentų ir edukacijos centrą bei kūrybinių produktų pristatymo ir pardavimo vietą.

Kaip prisiminė projekto „Kultūros fabrikas“ projekto vykdytojo, vykdančio užsakovo ir būsimo inkubatoriaus operatoriaus funkcijas, VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorė Raimonda Laužikienė, taip jau sutapo, kad, nusprendus įrengti „Kultūros fabriką“, Lietuvos ūkio ministerija paskelbė programą, skirtą menų inkubatoriams remti. Gavus paramą, 2008 m. buvo pasirašyta sutartis su projektavimo įmone „Pilis“ ir pradėtas ruošti „Kultūros fabriko“ projektas, kurio statyba patikėta UAB „Rekosta“.

Bus ir kino salė „Kultūros fabriką“ sudarys du pastatai – senasis penkių aukštų mūrinis keturkampio plano tabako fabrikas ir dviaukštis naujasis jo priestatas.

Senosios dalies pirmame aukšte veiks kavinė klubas su terasa į Jono kalnelį, kur galės ne tik atsirasti

kavinės tąsa, bet ir vykti įvairūs renginiai, spektakliai.

Antras ir trečias aukštai bus skirti kūrybinės industrijos atstovų studijoms ir biurams, ketvirtame aukšte bus įrengtas vadinamasis kūrybinis HUBas – bendro naudojimo studija, kurioje numatytos maždaug 25 atskiros darbo vietos.

Anot R. Laužikienės, „Kultūros fabrike“ nebus kūrybinių studijų patalpų, kurioms reikia specialios įrangos. Tai bus darbo vietos, pritaikytos žmonėms, dirbantiems kūrybinį darbą ir besinaudojantiems informacinėms technologijoms, prodiuseriams, kultūros vadybininkams, biurai – kūrybinių įmonių bei menininkų veiklai organizuoti ir administruoti.

Penktame aukšte bus universali repeticijų ir kamerinių renginių salė mansarda be specialios įrangos, tačiau su pritaikyta šokėjams grindų danga ir du persirengimo kambariai su dušais bei tualetu. Taip pat čia bus įrengta aparatūros patalpa. Rūsyje ne tik bus drabužinė, žiūrovams skirtas tualetas, techninės patalpos ir nedidelė sandėliavimo patalpa, bet ir galės vykti tam tikros parodos, kurioms nereikia natūralaus apšvietimo.

Naujojo priestato rūsyje bus įrengta nedidelė 115 stacionarių ir 13 neįgaliesiems skirtų vietų kino salė su aparatine. Antrame aukšte veiks daugiafunkcė 211 vietų salė su profesionalų naudojama įranga scenos menams.

Ją bus galima pritaikyti įvairiems renginiams: sustūmus transformuojamas sėdimas vietas, turėti tuščią erdvę, o jas ištraukus – rengti spektaklius, konferencijas, pristatymus. Taip pat naujojo „Kultūros fabriko“ priestato pirmame aukšte suplanuota konferencijų salė. „Tai – naujos šiuolaikinės erdvės, visiškai įrengtos su garso, vaizdo ir šviesų įranga. Jas rezidentams išnuomosime lengvatinėmis sąlygomis“, – žadėjo R. Laužikienė.

Stogo saugumą užtikrins įlajos Ant „Kultūros fabriko“ pastatų jungtinės dalies, sudarančios dviejų aukštų vestibiulį, bus įrengtas ir nedidelis eksploatuojamas stogas. Čia galės vykti renginiai.

39

S tat y b a

 Užsakovas ir projekto vykdytojas

VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA)

 Projektuotojas

Projektavimo įmonė „Pilis“ (projekto vadovė architektė Ramunė Staševičiūtė)

 Generalinis rangovas

UAB „Rekosta“

 Sklypo plotas

3 910 m2

 Sklypo užstatymo plotas

3 611 m2

 Sklypo užstatymo intensyvumas

171 %

 Bendrasis patalpų plotas kartu su laiptinėmis

1 495 m2

 Senojo pastato statybos metai

1917 m.

 Rekonstrukcijos darbų pradžia

2011 m.

2014 m. rugsėjis–spalis  Planuojama inkubatoriaus veiklos pradžia Pastato rekonstrukcija kainavo beveik 13 mln. Lt, iš kurių ES lėšos sudaro 8,164 mln. Lt, savivaldybės biudžeto finansavimas – 4 748 734,41 Lt (be I etapo projektavimo darbų)

Tokie eksploatuojami plokštieji stogai turi užslėptų projektinių sprendimų, nematomų plika akimi. Netinkamai įrengus terasą, ateityje gali grėsti didelės problemos, ypač jeigu nėra gerai įrengta stogo vidinio perteklinio vandens nudrenavimo sistema. Dėl besikaupiančio vandens gali susidaryti papildomos stogo apkrovos.

Vandens nuvedimo sistemas „Kultūros fabrikui“ gamino daugiau kaip 40 m. patirtį šioje srityje turinti bendrovė „HL Hutterer & Lechner“. Ši įmonė gamina įlajas skirtingoms stogo dangoms, profiliuoto stogo lakštų arba betoninės perdangos plokštės konstrukcijoms.

Kaip sakė „HL Baltic Technical Center“ vadovas Saulius Šalna, „Kultūros fabrikui“ buvo naudojamos specialios įlajos, skirtos terasoms įrengti (HL62B). Jos pagamintos iš polipropileno, su uždedamu nerūdijančiojo plieno žiedu bei paviršinio vandens surinkimo trapu su nerūdijančiojo plieno grotelėmis. „Įlajos konstrukcija užtikrina sandarų hidroizoliacinio sluoksnio prievadą, o papildomas drenažinis žiedas surenka perteklinį vandenį, kuris patenka ant hidroizoliacinio sluoksnio per trinkelių, plytelių plyšius. Taip turime sausą eksploatuojamą stogą tiek terasos paviršiuje, tiek nematomose stogo vidinėse konstrukcijose“, – aiškino S. Šalna.

40

Labai svarbu, kad įlajos būtų visada atviros, žiemą neužšalusios ir jomis galėtų nutekėti vanduo. Todėl HL įlajos gaminamos su į korpusą integruotu savireguliuojamuoju elektros kabeliu (HL62.1, HL64.1). Kitaip, jeigu elektra šildyti naudojami nesuderinti su gaminių fizinėmis savybėmis kabeliai, kurių darbinė temperatūra yra didesnė, negu gali atlaikyti įlajų medžiaga, korpusas gali išsilydyti, o įlaja prarasti funkcionalumą.

Susidūrė su apribojimais Projektavimo įmonės „Pilis“ savininkė ir projektų vadovė Ramunė Staševičiūtė neslėpė, kad projektuojant pastatą teko spręsti kai kuriuos sunkumus. Nors senasis fabriko pastatas nėra kultūros paveldo objektas, tačiau jis stovi saugomoje Klaipėdos senamiesčio teritorijoje, tad projektui taikyti griežti patalpų aukščio ir apimčių reikalavimai, dėl to nebuvo galimi kai kurie sprendiniai.

S tat y b a

Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) griežtų reikalavimų teko mažinti galimą kino salės aukštį, nors papildomas metras būtų suteikęs daugiau erdvės ir pagerinęs akustiką.

Pastato aukštų planai

Architektams teko užduotis pastatą padaryti šiuolaikišką, lengvai transformuojamą ir pritaikomą įvairioms veikloms. Taip pat reikėjo priderinti estetinę fabriko išvaizdą prie Klaipėdos senamiesčio vaizdo. Vis dėlto architektė R. Staševičiūtė džiaugėsi, kad teko dirbti su labai įdomioje vietoje, greta Jono kalnelio – istorinių bastioninio tipo gynybinių įtvirtinimų, stovinčiu pastatu. Iš čia atsiveria gražios erdvės į senamiestį, tad lauke, aplink „Kultūros fabriką“, galės vykti įvairūs renginiai, miesto šventės. „Mūsų tikslas buvo šio pastato veiklą susieti su Jono kalneliu, kuris yra rekonstruota, bet per mažai išnaudojama senamiesčio erdvė, ir kartu jį atgaivinti“, – sakė architektė. Kad „Kultūros fabrikas“ taps ne tik mėgstama menininkų ir neabejingų menui žmonių vieta, bet ir padės sutvarkyti aplink jį esančią senamiesčio teritoriją, neabejojo ir R. Laužikienė.

Teko tvirtinti pamatus Senojo fabriko pastato pamatų būklę bei pagrindą įvertino ir statinio pamatų įrengimo bei tvirtinimo projektą parengė UAB „Geotechniniai darbai“. Ta pati bendrovė įrengė ir naujojo priestato pamatų polius bei atraminę sieną.

Darbai vykdyti senamiestyje, todėl teko rinktis aplinkai nekenkiančią polių įrengimo technologiją – CFA (pastovaus sraigtinio gręžimo). Taigi aplinkiniai pastatai ir statiniai nebuvo veikiami vibracijų.

Kadangi inžinerinių geologinių tyrinėjimų metu gruntiniai vandenys buvo aptikti giliau, nei turėjo būti iškastas rūsys, naujosios dalies atraminė siena buvo įrengta iš armuotų besiglaudžiančių polių. Rūsio konstrukcijų poliams buvo panaudotas plieno fibromis armuotas betonas, ši technologija leido visus polius – ir atramines sienas, ir vidinius polius – įrengti į aikštelę atvažiavus vieną kartą. Nereikėjo laukti, kol bus iškasta pamatų duobė. Tokia darbų organizacija bei projektinis sprendimas buvo priimti, nes objekto darbai buvo atliekami turint ribotą laiką ir sąlygas.

Su sunkumais susidūrė ir generalinis rangovas UAB „Rekosta“. Analizuojant pastato būklę, nustatyta, kad vienas kampas yra sėdęs 14 cm. Šios dalies pamatus reikėjo stiprinti. Dėl to kurį laiką negalėjo vykti kiti statybos darbai senajame pastate. Šios dalies pamatų stiprinimo darbus atliko UAB „Projektana“. Šių bendrovių specialistai turi ilgamete sudetingu pamatu projektavimo ir irengimo patirti.

Paliko daug autentikos Tai, kad „Kultūros fabrikas“ įsikurs buvusiame pramoniniame pastate, architektė R. Staševičiūtė laiko dideliu pranašumu. Didžiulės, nesuskaidytos buvusio fabriko erdvės yra nesunkiai pritaikomos kultūrinėms reikmėms.

Projektuotojai nutarė palikti pramoninį „Kultūros fabriko“ interjerą su minimalia apdaila, įkurti jame loftą. Tokią koncepciją diktavo pats pastatas. Tiesa, tai nebus aptriušęs loftas. „Laikėmės nuostatos, kad tai yra fabrikas – buvo tabako fabrikas, bus „Kultūros fabrikas“. Todėl stengėmės palikti fabrikinį vaizdą, sename pastate išryškinti labai daug senų elementų, mūro. Palikome netgi sovietmečiu primūrytų pertvarų, parodydami visas šio pastato išgyventas epochas. Parinkome labai paprastą, funkcionalią apdailą. Nusprendėme palikti savotišką „pusfabrikatį“, į kurį menininkai galės įnešti savo dvasios, daug ką viduje

41

S tat y b a

apžaisti ir padaryti labai savitą interjerą“, – dėstė koncepciją architektė.

Senajame pastate stengtasi palikti kaip įmanoma daugiau autentikos, išsaugoti kuo daugiau esamų konstrukcijų. Čia tebėra išlikę seni gelžbetoniai laiptai ir jų aikštelės. Šalia bus įrengtas liftas. Visuose penkiuose senojo pastato aukštuose matysis ir gražios autentiškos kniedytos kolonos, kurios kadaise buvo apibetonuotos, bet dabar, architektų sprendimu, atidengtos ir vėl demonstruojamos. Įdomu ir tai, kad naujojo pastato multifunkcėje salėje buvo suprojektuotos neįprastai ilgos – apie 22 m – perdengimo sijos.

Tokias sijas teko importuoti iš svetur.

Vientisas projektas Nors „Kultūros fabrikas“ sudarytas iš dviejų dalių: senojo penkių aukštų mūrinio stačiakampio plano tabako fabriko ir naujojo dviaukščio priestato, jis buvo projektuojamas kaip vientisas. R. Staševičiūtė pasakojo, kad projekto dominante tapo restauruotas senojo fabriko, sudarančio kone du trečdalius objekto, fasadas.

Kadangi trys senojo pastato sienos buvo gana prastos būklės, jas teko iš išorės apšiltinti ir aptinkuoti struktūriniu tinku.

Visi senojo pastato fasadai tinkuoti ir dažyti. Fasade, orientuotame į Jono kalnelį, eksponuojami raudonų plytų piliastrai su tvirtinamaisiais inkarais. Priestato fasadui panaudotas gražus apdailinis betoninis „Recli“ plokščių paviršius.

Senajame „Kultūros fabriko“ pastate sudėti mediniai, naujajame – aliuminio profilio langai. Stogas sumontuotas iš klijuotos medienos sijų. Įrengiant „Kultūros fabriką“ bus sutvarkyta ir jo teritorija, kurią juos graži ažūrinė tvora. Geometrinių formų ažūrinė tvora kartu su centriniu įėjimu sudaro bendrą sprendimą, kuris organiškai papildo objekto industrinį charakterį.

Didžioji dalis kiemo bus išklota skaldytu granitiniu akmeniu. Į grindinį bus įmontuotas apšvietimas. Taip pat numatyta įrengti gatvės ir fasado apšvietimą.

42

Menų fabrikai diktuoja kryptį Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė pasakojo, kad meno fabriko įkūrimo idėja buvusiame UAB „Philip Morris Lietuva“ fabrike nėra unikali. Vakarų Europoje menų fabrikai pradėjo kurtis prieš maždaug 30 metų, menininkams savarankiškai užimant ir naudojant apleistus pramoninius pastatus. Per šį laiką menų fabrikai išsivystė į didelį judėjimą, duodantį kryptį ir impulsą miestų ar regionų kultūriniam gyvenimui. Kiekvienas menų fabrikas yra unikalus ir prisitaikantis prie vietos menininkų poreikių, atspindintis jo iniciatorių vizijas bei užmojus.

„Lietuvoje vykstantis menų fabrikų „atradimas“, sietinas su sėkmingomis Vakarų Europos menų fabrikų istorijomis, iš esmės skiriasi nuo užsienio analogų tuo, kad mūsų šalyje tai vykdoma labiau centralizuotai, su politikų pritarimu ir pagalba (taip pat ir finansine), stengiantis pritaikyti sėkmingą modelį. Vakarų Europos menų fabrikai atsiranda dėl menininkų saviorganizacijos ir kartais savivalės. Tikėtina, kad toks naujas menų fabrikų kūrimo modelis atvers galimybes suaktyvinti ir išlaisvinti kūrybinių subjektų veiklą bei kultūrinį gyvenimą Lietuvoje“, – vylėsi N. Laužikienė. „Kultūros fabriko“ projektą, anot pašnekovės, galima apibūdinti dviem aspektais. Iš architektūrinės ir teritorijos plėtros pusės jis integruojasi į atnaujinamą miesto teritoriją. Taip fabrikas unikaliai papildo gyvenamosios ir komercinės paskirties teritorijų bei šalia esančio istorinio paveldo – Jono kalnelio – ir susijusios rekreacinės zonos derinį. Kaip Klaipėdos miesto modernios kultūros centras, „Kultūros fabrikas“ taps stipriu kultūrinį gyvenimą pagyvinančiu impulsu tiek senamiestyje, tiek visame mieste, neabejingų menui miesto gyventojų ir turistų traukos centru. Integracija į minėtą gyvenamųjų, verslo paskirties rajonų bei rekreacinės teritorijos derinį užtikrins dinamišką aplinką, lengvą fabriko prieinamumą ir prisidės prie modernių menų populiarinimo visuomenėje, gyvenimo kokybės kėlimo mieste. Socialinis „Kultūros

S tat y b a

fabriko“ vaidmuo apibūdinamas kaip skatinimas kurti patrauklias gyvenimo sąlygas mieste ir kelti gyvenimo kokybę.

Svarbų gyvenimo kokybės aspektą sudaro kokybiškos laisvalaikio praleidimo galimybės, kurios visiškai tiesiogiai priklauso nuo įvairaus kultūrinio gyvenimo regione. „Tabako fabrikas, kuriame bus organizuojami kultūriniai renginiai, meniniai projektai, vyks pristatymai, gerokai papildys Klaipėdos miesto ir regiono kultūrinį gyvenimą. Socialinis „Kultūros fabriko“ poveikis turės įtakos ir ekonomikai, nes gerės gyvenimo sąlygos.

Aktyvus kultūrinis gyvenimas pritrauks į Klaipėdą aktyvių, kūrybingų ir verslių žmonių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, todėl, nors ir netiesiogiai, skatins ekonomikos augimą mieste“, – mano N. Laužikienė. 

43

S tat y b a

Ekonomiškos stogų dangos Stasys Liaukevičius

Vieno ekonomiškos stogų dangos apibrėžimo nėra. Elementari logika sako, kad ekonomiška danga greičiausiai reikėtų laikyti pigiausią arba pigiausiai sumontuojamą stogo dangą. Tačiau ar tai teisingas požiūris? Stogo dangų atveju – tikrai ne.

Pasak Kauno technologijos universiteto Statybinių konsRėda Bistrickaitė, trukcijų katedros lektorės RėKauno technologijos universiteto dos Bistrickaitės, pagrindiniai Statybinių konstrukcijų stogams keliami reikalavimai katedros lektorė yra ilgalaikiškumas, tvirtumas ir nelaidumas šilumai. Deja, pigiausios dangos visomis šiomis savybėmis pasigirti negali. Dažniausiai pigiausios dangos greičiau susidėvi ir namų savininkams tenka jas keisti arba remontuoti. T. y. mokėti antrą kartą.

Tad apie ekonomiškumą tenka pamiršti.

Be to, ar pigi stogo danga tikrai nebus „triukšminga“? Ar neišleis brangios šilumos? Ar vasarą po ja nebus karšta kaip pirtyje?

Dėl to, norint kalbėti apie stogo dangų ekonomiškumą, tenka remtis bendraisiais ekonomiškumo apibrėžimais, sakančiais, kad ekonomiškumas – tai didžiausias naudos pasiekimas mažiausia kaina arba pageidaujamų rezultatų ir jų pasiekimo išlaidų (sąnaudų) santykis. Kiekvienu atveju jis yra individualus ir dėl to labai sudėtinga pasakyti, kurios rūšies stogo danga yra ekonomiškiausia. R. Bistrickaitė sako, kad ekonomiška stogo danga galima būtų laikyti tokią dangą, kuri visų pirma neišleistų šilumos ir kurią įsirengus mažiausiai 30 metų nereikėtų nieko su ja daryti.

Pastato stogą veikia sudėtingas kompleksas veiksnių: stogo savoji masė, sniego apkrova, laikinoji apkrova, atsirandanti eksploatacijos metu (dėl remonto, sniego valymo ir kt.), vėjo apkrova, kuri gali būti skirtingų ženklų (slėgis ir trauka), be to, atmosferos krituliai (lietus, sniegas, kruša), oro drėgmė, saulės radiacija, teigiamos ir neigiamos temperatūros poveikiai. Dėl to stogas turi apsaugoti nuo triukšmo, saulės radiacijos, nuo lietaus, kitų kritulių ir turi būtinai būti šiltas. Stogo danga turi nepraleisti vandens, būti atspari ugniai, ilgalaikė ir ekonomiška. Stogas, anot R. Bistrickaitės, turi būti „gera kailinė kepurė“.

44

Stogo konstrukciją veikiantys faktoriai 1.

2.

3.

4.

6.

5.

7.

8.

9.

10.

1. Triukšmas 2. Saulė 3. Atmosferiniai krituliai 4. Vėjas 5. Oro temperatūra

6. Oro temperatūra 7. Oro slėgis 8. Vandens garai 9. Kondensatas 10. Patalpos triukšmas

Aplinkos temperatūrai svyruojant apie 0 ºC, nutekantis vanduo ima šalti, be to, sniegas, esant tokiai temperatūrai, tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas. Saugantis nuo šio poveikio, ant stogų galima įrengti apsaugos nuo apledėjimo sistemą. Ji apsaugo nuo varveklių susidarymo ir galimų žmonių sužalojimų, automobilių apgadinimų, leidžia išvengti fasadų erozijos, stogo konstrukcijų bei vandens nutekėjimo elementų gadinimo, apsaugo nuo pavojų, kuriuos kelia sniego sankaupos. Apsaugos nuo apledėjimo sistemą sudaro šildymo kabeliai, valdymo įranga bei

S tat y b a

Dangos tipas

Vidutinė 1 m2 kaina, Lt

1 m2 montavimo kaina, Lt

Ilgalaikiškumas, metai

Bituminių čerpių dangos

20

20–25

10–50

Šiferis

18–25

18–42

30

Plieninės dangos

22–45

18–22

30–50

Betoninės čerpės

25–64

30–35

50 ir daugiau

Keraminės čerpės

38–106

30–35

50 ir daugiau

instaliaciniai priedai. Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas. Apsaugos nuo apledėjimo sistemos gali būti įrengiamos bet kokios konstrukcijos stoguose, kur reikia užtikrinti tirpstančio vandens nutekėjimą esant neigiamai temperatūrai.

Beje, visi gamintojai, siekdami pateikti klientams kompleksinius sprendimus, su dangomis siūlo dar ir didelį komplektuojamųjų detalių bei tvirtinimo medžiagų pasirinkimą. Tai yra įvairios stogo kopėčios, lietvamzdžių sistemos, sniego užtvaros, plėvelės, grebėstai ir kt., nekalbant jau apie gegnes ir kitus konstrukcinius stogo elementus. Dažnai visi šie priedai prideda dar apie trečdalį stogo kainos. Tad, renkantis stogo dangą, neužtenka išsirinkti vien tik nedidelę kainą. Būtina suskaičiuoti ir visus priedus, ir montavimą, ir priežiūrą.

Todėl, pasak R. Bistrickaitės, bet kurią stogo dangą galima būtų vadinti ekonomiška, nes kiekvienas stogas turi būti optimalus kompleksinis sprendimas kiekvienam pastatui.

Paanalizavę Lietuvoje dažniausiai naudojamų stogo dangų ir jų montavimo kainas bei šių dangų ilgalaikiškumą, matome, kad pigiausios tiek medžiagų, tiek montavimo kainos prasme yra šiferinės ir bituminių čerpių (arba lakštų) dangos. Tačiau jų ilgalaikiškumas yra mažiausias. Gamintojai deklaruoja, kad kai kurių rūšių bituminės čerpės gali būti eksploatuojamos ir 50 metų, bet joms suteikia tik 20 metų garantiją... O paprasčiausių rūšių čerpėms, kurių eksploatavimo laikas 10 metų, garantija suteikiama tik pusei to laiko. Ganėtinai pigus ir šios rūšies dangų montavimas.

45

S tat y b a

Šiferinės dangos dėl savo santykinai nedidelės kainos ir montavimo paprastumo kol kas yra vienas populiariausių variantų lietuviškų statybų rinkoje. Šiuolaikinis beasbestis šiferis gerai sulaiko šilumą ir garsą. Jis yra nedegus, nekelia triukšmo lietaus metu. Jam montuoti nereikia daug specifinių žinių ar įrankių, todėl nėra sudėtinga šiferinę dangą susimontuoti patiems. Juk puikiai žinome, kad lietuviai labai mėgsta taip daryti, ypač jei jaučia, kad taip darydami sutaupys.

Ilgalaikiškiausia stogo danga, pasak R. Bistrickaitės, galima drąsiai laikyti keraminių arba betoninių čerpių dangas. Jos yra ne tik ilgalaikės, bet ir geriausiai sulaiko šilumą, yra ekologiškos, „kvėpuojančios“, atlaiko daugiausia šalčio ciklų (net iki 150). Lietuvoje vis dar galima rasti keraminių čerpių stogų, kuriems jau daugiau kaip 100 metų. Keraminės ar betoninės čerpės nekelia triukšmo lyjant lietui, esant karštam orui neįkaista, vasarą po tokiu stogu vėsu, o žiemą – šilta.

Tačiau keraminių ar betoninių čerpių dangos, kaip matome iš lentelės, yra brangesnis produktas nei bituminės, šiferinės ar plieninės stogų dangos. Be to, keraminių ar betoninių čerpių stogai yra gana sunkūs, todėl jiems įrengti reikalinga stipresnė stogo (ir netgi sienų) konstrukcija. Reikia daugiau gegnių ir kai kurių kitų medžiagų. Sudėtingesnis ir dėl to brangesnis yra ir jų montavimas. Tačiau, pasak R. Bistrickaitės, net ir keraminių ar betoninių čerpių dangas galime laikyti ekonomiškomis, jeigu įvertinsime, kad jos gali būti naudojamos 50 ir daugiau metų ir joms nereikia jokios ypatingos priežiūros ar remonto.

Ekonomiškumo kontekste atkreiptinas dėmesys į kitą populiarią stogo dangų rūšį – į plienines dangas. Kai kurie skeptikai greičiausiai pasakytų, kad šios dangos labiau tinka pramoninės ar visuomeninės paskirties pastatams, mat laikui bėgant jos rūdija, „pradeda braškėti“, barba lyjant lietui, įkaista nuo saulės ar išleidžia šilumą žiemą.

Tačiau, kaip teigia straipsnio konsultantė, visa tai gali atsitikti, tik jeigu darbininkai nesilaiko gamintojo pateikiamų montavimo instrukcijų arba jei pastato savininkas „pataupo“ tinkamoms pagalbinėms medžiagoms ar detalėms. Tačiau, jei viskas daroma pagal instrukcijas, jei naudojamos kokybiškos izoliacinės medžiagos ir tvirtinimo detalės, visi šie trūkumai yra panaikinami.

Stogas turi apsaugoti nuo triukšmo, saulės radiacijos, nuo lietaus, kitų kritulių ir turi būtinai būti šiltas.

Stogo danga turi nepraleisti vandens, būti atspari ugniai, ilgalaikė ir ekonomiška.

Plieninės stogų dangos – tai vienos lengviausių (svorio prasme) ir lengviausiai montuojamų stogo dangų, todėl joms nereikia sudėtingo ir brangaus karkaso.

1 m² plieninės dangos sveria apie 5 kg (palyginkite – keraminė danga gali sverti apie 50 kg/1 m²). Plieninės stogo dangos ekonomiškumas pasireiškia tuo, kad ji dengiama pigiausiai ir greičiausiai, o ir vėliau jos eksploatacijai nereikia didelės priežiūros. Gana didelis ir jų ilgalaikiškumas. Įvairūs gamintojai plieninėms stogų dangoms suteikia nuo 10 iki 30 metų garantijas, o faktinis jų naudojimo laikas siekia ir 50 metų. Todėl dėl savo nedidelės kainos, montavimo paprastumo bei gana didelio ilgalaikiškumo ir paprastos priežiūros plieninės dangos pelnytai gali būti laikomos ekonomiškomis stogo dangomis. Šiuolaikinės plieninės stogų dangos gali būti įvairių formų: imituojančios čerpes, trapecinės, profiliuotos, valcuotos. Atsižvelgiant į formą, jos gali būti montuojamos ant stogų, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 7, 11 ar 14 laipsnių. Valcuota danga gali būti montuojama ant minimalaus nuolydžio (ne mažesnio kaip 7 laipsniai) stogo. Trapecinė danga gali būti montuojama ant stogo, kuris turi turėti ne mažesnį nei 11 laipsnių nuolydį. Čerpinio profilio plieninė stogo danga gali būti montuojama ant ne mažesnio kaip 14 laipsnių nuolydžio stogo.

Siekiant užtikrinti plieninių stogo dangų ilgalaikiškumą ir atsparumą korozijai, šiuolaikinės plieninės dangos padengiamos polimerinėmis, poliesterio dangomis, cinkuojamos. Kad nesusidarytų korozija, gamintojai rekomenduoja nenaudoti abrazyvinių priemonių (pvz., kampinių šlifuoklių) dangai pjaustyti, montuoti dangą tik su cinkuotais savisriegiais varžtais su guminėmis tarpinėmis, naudoti garsą bei šilumą izoliuojančias medžiagas, taip pat užtikrinti dangos vėdinimą.

Pasak R. Bistrickaitės, šiuolaikinės plieninės dangos jau yra ilgalaikės, t. y. atitinka šį pagrindinį stogams keliamą reikalavimą. Jų paviršiai, pasak pašnekovės, jau yra padengti gerai, tik jie turi būti gerai pritvirtinami ir izoliuoti. Tokiu atveju stogas bus ir tvirtas, ir šiltas, ir ilgalaikis. 

46

Nuomokite Layher pastolius ir gaukite dovanų: Pastolių plotas

Dovana

> 200 m 200–500 m2 500–1 000 m2

Firminiai marškinėliai 2 šalmai ir 2 apsauginės liemenės Jūsų firmos reklaminis tentas Mokymai darbuotojams Grindin’s Group mokymo centre (2 asm.)

Pastolių tvirtinimo prie sienos komplektas (mūrvinės ir kilpos) 3 ritiniai apsauginio pastolių tinklo

2

1 000–2 500 m2 2 500–5 000 m2 > 5 000 m2

S tat y b a

BIM technologijos šiuolaikiškiems projektams „Lietuvoje projektavimo procesas neužtikrina kokybės ir projekto efektyvumo. Akivaizdu, kad dėl to projekto rezultatai neatitinka pirminių užsakovo lūkesčių“, – teigia bendrovės „Intelligent BIM Solutions“ direktorius Ernestas Beržanskis.

Kokias įžvelgiate pagrindines projekto kokybės problemas?

Labai svarbu parengti išbaigtą projekto koncepciją, ji iš esmės turi atsakyti, kas ir kodėl turi būti padaryta. Konceptualūs sprendimai yra tolesnės projekto eigos ir efektyvumo pagrindas. Įprastai Lietuvoje prieš projektą siūlymus, skirtus architektūriniam statinio vaizdui ir funkcionalumui, teikia architektai. Paprastai šis darbas atliekamas nemokamai. O energetika, inžinerija dažnai atsiduria antrame plane ir į koncepciją rimtai neįtraukiamos. Dėl to techniniame projekte architektūriniai sprendimai dažniausiai keičiami dėl inžinerinių. Gal vertėtų pasitelkti Vakaruose taikomą praktiką ir parengti išsamią koncepciją, įtraukiant inžinierius? Kuriant koncepciją taip pat turėtų būti įvertinti esminiai inžineriniai energiniai sprendimai, orientuojantis į mažiausias eksploatacijos sąnaudas bei komfortą.

Paprastai užsakovas, įvertinęs techniniame projekte pateiktą biudžetą, reikalauja supaprastinti dalį sprendinių, tada techninis projektas nutolsta nuo pirminės koncepcijos. Dažnas užsakovas pirmiausia vertina statybos, o ne eksploatacijos sąnaudas. Taigi eksploatacijos ir patogumo kokybės atsisakoma dėl pigesnių statybų. O projektuotojai tokią situaciją toleruoja. Visapusė ir išbaigta koncepcija turi būti nepajudinamas pagrindas tolesniems techniniams projektavimo darbams.

Kita didelė kokybės problema – projekto dalių darna, kurią turi užtikrinti projekto vadovas. Įprastai Lietuvoje projekto vadovais skiriami architektai, nors projektams bū-

48

tina iš esmės kitokia projekto valdymo kompetencija. Be to, naudojamos projektavimo ir komunikavimo priemonės neužtikrina skirtingų projekto dalių sprendimų koordinavimo. Pavyzdžiui, inžinerinių sistemų projektavimas dvimatėje aplinkoje neatspindi realių statinio matmenų ir altitudžių, ir tai vėliau, statybos metu, lemia daug problemų: gaišatį, pakeitimus ir papildomas medžiagų sąnaudas. BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) modelyje integruojamos visos projekto dalys užtikrina sprendimų darną, tad prireikia mažiau pakeitimų.

Ne mažiau svarbi ir dar viena problema – atotrūkis tarp projektavimo stadijų: projekto koncepcijos, statinio techninio ir darbo projektų. Dažnai statinio darbo projektą vykdo konkurso būdu parinkti rangovai, jie yra atsakingi ne tik už patį statinio darbo projekto rengimą, bet ir už detaliąją informaciją. Įprastai rangos darbų sutartyse nurodomos fiksuotos darbų kainos, nors rangovai, prieš įvertindami galimą rangos darbų kainą, negauna pakankamai projektinių duomenų. Ta informacija, kuri juos pasiekia, dažnai būna neišbaigta, sprendimai tarpusavyje nesuderinti. Dėl šios priežasties jiems sudėtinga pateikti pagrįstą kainą. Dauguma sprendimų priimami jau pradėjus statybos darbus, tai turi įtakos projekto įgyvendinimo efektyvumui, trukmei ir laikui. Rangovai, bandydami išsiversti su sutartu biudžetu, bando koreguoti projektinius sprendinius.

S tat y b a

Dar su kitais sunkumais tikriausiai susiduria statytojai?

Didžiausias iššūkis statytojams – statybos darbų atlikimo terminai ir biudžetas. Rangovai kaip vieną pagrindinių statybų problemų įvardija dažniausiai neišbaigtus, nekokybiškus projektus, dėl kurių statybos metu prireikia projektuoti iš naujo, o tai, be abejo, turi įtakos statybos darbų atlikimo terminams ir biudžetui.

Rangovai ne visada turi galimybių panaudoti projekto metu sukurtą skaitmeninę informaciją ir dokumentaciją statybos reikmėms. Mat įstatymai neįpareigoja projektuotojų pateikti skaitmeninės modeliuojamos informacijos, o dvimačius plokštuminius brėžinius neparanku naudoti kaip statybos instrukciją. Tinkamai interpretuoti sprendinius, pateiktus brėžinyje, gali tik aukštesnės kvalifikacijos specialistai.

Vakarų šalyse kaip montavimo instrukcija sėkmingai naudojami išbaigti ir sukoordinuoti trimačiai skirtingų projekto dalių modeliai. Jie taupo laiką ir užtikrina paprastą kontrolę.

Su kokiais iššūkiais susiduria statinių valdytojai ir į ką turėtų atkreipti dėmesį užsakovai?

Lietuvoje detaliųjų brėžinių, dokumentacijos rengimas dažnai – tik formalus procesas. Kai kuriais atvejais kontroliniai brėžiniai ir dokumentacija neatitinka realybės, o tai kelia nemažai problemų eksploatuojant statinį ir prižiūrint sistemas.

Dėl popierine forma pateiktų dokumentų gausos sudėtinga greitai rasti reikiamą informaciją, o tai labai svarbu eksploata-

cijos, sistemų priežiūros metu, pavyzdžiui, nutikus gedimui.

Vėluojančios statybos, keičiami sprendimai, išaugęs biudžetas, taupymas atsisakant kokybės – šios problemos nebus išspręstos tol, kol bus taikomi seni darbo metodai. Mat noras projektus įgyvendinti mažiausiomis statybos sąnaudomis mažų mažiausiai gresia nekokybiškais sprendimais ir neoptimaliomis statinio eksploatacijos išlaidomis. Turime keisti procesą, o užsakovai – kelti naujus reikalavimus projekto procesams. Deja, dauguma projektavimo ir rangos įmonių nesiima iniciatyvos užsakovui to nepareikalavus.

Esminė problema ta, kad visi dirba sau, trūksta bendrų pastangų, komandinio darbo, siekiant galutinio tikslo. Vakaruose taikoma integruotos projekto komandos metodika (angl. Integrated project delivery), naudojant BIM technologijas. Tokios metodikos esmė – suformuota darni projekto komanda: projektuotojai, rangovai, priežiūros ar eksploatacijos įmonės. Būtent projektuotojas turėtų būti suinteresuotas, kad statybininkas savo darbą atliktų gerai ir laiku, o statybininkas gautų kokybišką projektą. Statybos procese turėtų dirbti viena komanda, kurios atsakomybė – bendra. 

El. p. info@ibimsolutions.com Tel. +370 5 203 4333 Verkių g. 30B, LT-08221 Vilnius www.ibimsolutions.lt

49

S tat y b a

„Thermofloc“ – šiltai perdangai Kodėl svarbu kokybiškai šiltinti perdangą?

Fizikos neapgausi – šiluma kyla į viršų. Todėl itin svarbu šilta perdanga ar stogas.

Kodėl perdangą verta šiltinti „Thermofloc“? „Thermofloc“ – besiūlė šiltinimo sistema, natūraliai užpildanti visas ertmes, priglundanti prie sudėtingiausių konstrukcijų, formuojanti vieJurgis JANULIONIS, nalytį ir ilgalaikį izoliuojantį UAB „Gera vata“ vadovas sluoksnį, kuris saugo jus nuo šalčio žiemą ir nuo kaitros vasarą.

Kodėl statybininkai retai šiltina ekovata?

Dažnai į perdangos šiltinimą žiūrima paviršutiniškai – „sumesim, kas liko, ir bus gerai!“ Progresyvesni statybininkai supranta, kad kokybiškas perdangos šiltinimas labiau įprastomis medžiagomis – kruopštus, ilgai trunkantis, daug atraižų generuojantis, dažnai nepatogus darbas. Todėl jie renkasi „Thermofloc“ siūlomą sprendimą, nes ši sistema yra paprasta, ją galima greitai sumontuoti, o ir kaina nesikandžioja.

Tai kiek vis dėlto kainuoja besiūlis perdangos šiltinimas „Thermofloc“?

Su darbu ir medžiaga – 120–150 Lt už kubinį metrą, dar žiūrint, kokios detalės naudojamos. Tikslesniam skaičiui reikėtų ir tikslesnių duomenų apie projektą.

Kokį storį reikėtų rinktis?

Tai priklauso nuo to, kokios varžos šiltinimo siekiate. Norint pasiekti U 0,15 šilumos laidumą arba R 6,7 varžą, reiks 260 mm „Thermofloc“ sluoksnio. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau klientai užsako ir 400 mm, ir 500 mm storio perdangos šiltinimą.

Sakoma, kad „ekovata sėda“.

Ar taip yra iš tikrųjų? Šiltinant perdangas, „Thermofloc“ celiuliozės vatos sertifikuotas susėdimas yra 5 %. Taigi, jei formuojamas, pavyzdžiui, 300 mm sluoksnis, tik užpūtus jis turėtų būti 315 mm. Šie skaičiai galioja tik „Thermofloc“ – CE ir „Nature Plus“ sertifikatus turinčiai ir tik Austrijoje gaminamai medžiagai.

O kitos ekovatos?

Ne tokius sertifikatus turinčios celiuliozės vatos dažnai gaminamos ne taip kruopščiai, iš nešvarių žaliavų, kitokiais įrenginiais, eksperimentiniais būdais, todėl susėdimas gali siekti ir apie 20–25 %.

Kokia garantija, kad taip nebus su „Thermofloc“? „Thermofloc“ ilgalaikiškumas pagal CE sertifikatą – 60 metų. Šiltinant šia medžiaga, suteikiama penkerių metų raštiška garantija. 

„THERMOFLOC“ – UAB „GERA VATA“ Rugių g. 2, Vilnius Tel.: +370 687 24 595, +370 698 07 988 El. p.: info@geravata.lt, info@thermofloc.lt www.geravata.lt, www.termofloc.lt

51

Inžinerija

Palangoje – jūros bangą primenanti arena

52

Inžinerija

 Naujasis sporto kompleksas puikiai įsilies į pajūrio kraštovaizdį –

pastato forma primena žemyno link besiritančią bangą.

 Projektuotojai UAB „Simper“  Architektūrinės dalies autoriai UAB Gedimino Jurevičiaus studija  Generalinis rangovas „Rūdupis“

 Sporto komplekso statybos darbai pradėti 2012 m. spalio 25 dieną. Juos numatyta pabaigti šį pavasarį  Sporto komplekso statybos darbų vertė pagal pasirašytą sutartį – 14,5 mln. Lt  Darbai finansuojami iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos, Valstybės investicijų programos (VIP) ir savivaldybės biudžeto lėšų  Bendras plotas 4 712 m2

 Arenos fasadas Eglių medienos šiurkštaus paviršiaus dažytos dailylentės

 Stogo konstrukcijos 13 sujungtų lenktų medinių atraminių stogo sijų, pagamintų iš eglių medienos

 Sporto salės žaidybinis plotas Su apsauginėmis ribomis – 2 + 20 + 2 x 2 + 40 + 2 m

 Sporto salės aukštis Giedrė Balčiūtė

Olimpinėms, Europos ir pasaulio žaidynėms besirengiantys sportininkai Palangoje pagaliau turės treniruotėms skirtą erdvę. Jau šį pavasarį pietinėje miesto dalyje, netoli stadiono, duris atvers tarptautinius standartus atitinkantis universalus sporto kompleksas.

Nuo grindų paviršiaus iki apatinės stogo konstrukcijos dalies – 8 m

 Sėdimos vietos Arenos tribūnose yra 872 individualios sėdimos vietos.

Esant būtinybei, vietų skaičių galima padidinti iki tūkstančio Sporto stadiono lauko tribūnose numatytos 1 392 sėdimos vietos

 Vietos automobiliams 254

53

Inžinerija

Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasakojo, kad miestui seniai reikėjo tokio objekto. Juk pajūrį treniruočių stovykloms kasmet pasirenka įvairioms žaidynėms besirengiantys pasaulinio lygio Lietuvos ir kitų šalių sportininkai.

Kadangi iki šiol Palangoje nebuvo modernios, standartus atitinkančios sporto salės, sportininkams treniruotėms tinkamos vietos tekdavo ieškoti gretimuose miestuose.

Dabar, pastačius sporto kompleksą, čia galės būti rengiamos ir aukšto lygio varžybos. „Tarptautinius standartus atitinkantis sporto kompleksas ne tik pagerins Palangoje apsistojusių sportininkų treniruočių sąlygas, bet ir padės plėtoti sporto ir aktyvų turizmą regione, išplės miesto gyventojų ir svečių sveiko

54

gyvenimo būdo bei aktyvaus poilsio pasirinkimo galimybes, padidins Palangos konkurencingumą bei patrauklumą“, – įsitikinęs meras.

Sprendimus padiktavo aplinka

Suprojektuoti sporto kompleksą patikėta projektų plėtros grupei UAB „Simper“. Architektūrinės dalies autoriais jie pasirinko UAB Gedimino Jurevičiaus studiją.

Kaip pasakojo vienas iš architektūrinės dalies autorių architektas Matas Jurevičius, projektuojant pastatą stengtasi atsižvelgti į jautrų urbanistinį audinį, įsilieti į jį niuanso principu. Nesinorėjo tankiai urbanizuotą mažaaukščių statinių vietovę „pabaigti“ griozdišku tūriu.

Inžinerija

Projektuotojai patvirtino, kad sporto komplekso išvaizda yra įkvėpta jūros. „Man jūra visada asocijavosi su bangomis ir vėjo lenkiamomis pušimis. Tai ir padiktavo pastato formą, kuri yra tarsi žemyno link besiritanti banga“, – pasakojo M. Jurevičius. Š. Vaitkus mano, kad nestandartinė forma Palangos sporto kompleksą padarė išskirtinį. „Nestandartinė, lūžtančią bangą primenanti stogo forma, manau, yra puikus sprendimas, išskiriantis naująjį Palangos sporto kompleksą iš kitų šalies arenų ir pabrėžiantis pajūrio krašto ypatingumą“, – džiaugėsi Palangos meras.

Fasadui – eglinės dailylentės Aplinka padiktavo ir tai, kad pastato fasadas buvo suprojektuotas iš medinių lentų: juk aplink areną – vien miškai bei mažaaukščiai mediniai gyvenamieji namai. Tad kitokio sprendimo nė negalėjo būti.

Medinį fasadą tiekė 19 m. darbo su mediena patirtį turinti UAB „Litimbera“. Ši įmonė generaliniam rangovui UAB „Rūdupis“ rekomendavo naudoti laiko patikrintą Skandinavijos šalių, kur vyrauja atšiaurūs, permainingi ir lietingi orai, praktiką.

Palangoje vyrauja jūrinis klimatas, todėl čia statomo universalaus sporto komplekso fasadui buvo pasirinktos eglių medienos šiurkštaus paviršiaus dažytos dailylentės.

Jos buvo padengtos suomiškais vandens pagrindo da-

žais „Tikkurila“. Kadangi UAB „Litimbera“ glaudžiai bendradarbiauja su dažų „Tikkurila“ atstovais Lietuvoje, šie įmonei patikėjo ir dažų maišymo įrangą. Taupant laiką, dažai pagal pasirinktą kodą yra maišomi vietoje, produkcija dažoma uždaruose cechuose pramoniniu būdu. Užsakovui liko tik išsirinkti spalvą.

Savo indėlį į šį objektą gamybos įmonė „Litimbera“ atstovai pavadino greičiau kasdienybe nei iššūkiu. Bendrovė, kuri vadovaujasi nuostata gaminti tik kokybišką produkciją, dažnai susiduria su įvairiausiomis užsakovų bei architektų vizijomis ir pageidavimais.

Svarbiausias reikalavimas, kurį šiai bendrovei kėlė užsakovas, buvo paisyti terminų ir laiku pristatyti gaminį į objektą, išlaikyti visus šiam gaminiui keliamus technologinius reikalavimus.

Banga – iš lenktų medinių sijų Iki žemės nusileidžiantis (o gal nuo žemės kylantis?), lenktas, neįprastos formos arenos stogas atlieka svarbų vaidmenį ne tik dėl to, kad taip padeda pastatui įgyti neįprastą, žavią bangos formą. Stogas yra ir vieno pagrindinių įėjimų į areną dalis.

Bangos formos stogo medines sijas gamino UAB „Jūrės medis“. Ši bendrovė turi nemažą darbo su sporto paskirties statiniais patirtį. Ji prisidėjo ir prie ledo rūmų Lenkijoje, sporto arenos Šiauliuose, futbolo maniežo Marijampolėje bei kitų sporto paskirties statinių statybos.

55

Inžinerija

Įgyvendindama Palangos sporto komplekso projektą, UAB „Jūrės medis“ turėjo suprojektuoti ir pagaminti lenktas atramines stogo sijas iš klijuotos medienos.

lės, įrengtas modernus liftas. Iš viso Palangos sporto komplekse bus keturiolika laiptų maršų ir aštuonios laiptų aikštelės.

Pastato stogo konstrukcijai buvo panaudota 13 sujungtų lenktų medinių atraminių stogo sijų, pagamintų iš eglių medienos. Sijų skerspjūvis – 22 x 196 cm. Ilgiausių vientisų sijų ilgis siekė 35 metrus.

Kaip sakė AB „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimo direktorius Sigitas Baltruškevičius, laiptų elementų gamybai buvo naudotos universalios vokiečių gamybos „Nuspl“ formos, kuriose gaminiai formuojami vertikalios padėties. Taip trys gaminio paviršiai būna klojininiai ir beveik idealiai lygūs, o nemažai įmonių šiuos gaminius naudoja be jokios papildomos apdailos.

Panašius į šiuos stambių gabaritų inžinerinius medžio gaminius bendrovė „Jūrės medis“ gamina jau 40 metų ir tiekia juos ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportuoja į ne mažiau kaip dešimtį kitų šalių.

Kaip sakė UAB „Jūrės medis“ generalinis direktorius Donatas Veinšreideris, klijuotos medienos konstrukcijos tokiuose pastatuose, kaip universalus Palangos sporto kompleksas, pasirenkamos dėl tvirtumo ir lengvumo. Klijuotos medienos konstrukcijų laikančioji galia, tenkanti konstrukcijos masės vienetui, yra didesnė, palyginti su gelžbetonio ar metalo konstrukcijomis. Tokios konstrukcijos tinkamesnės ir dėl didesnio jų atsparumo ugniai. Kilus gaisrui, šios konstrukcijos nesideformuoja ir ilgiau išsaugo savo laikančiąją galią.

Dar keletas priežasčių, kodėl pasirenkamos klijuotos medienos konstrukcijos, tai formų įvairovė, leidžianti įgyvendinti įvairius architektūrinius užmojus, išskirtinumas, grožis, estetika ir, žinoma, natūralumas.

Laiptai – idealiai lygūs Universalus sporto kompleksas, kurio bendras plotas – 4 712 m2, bus dviejų aukštų, su papildomu techniniu aukštu. Laiptinėms naudoti bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ gelžbetoniniai laiptų maršai bei laiptų aikšte-

56

Bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ laiptų elementams naudoja ir dar vieną vokiečių gamybos „Howal“ formą, kurioje gaminiai formuojami horizontaliai. Šioje formoje įmonė gali gaminti laiptų elementus iki 2,5 m pločio, taip pat galimi laiptų maršai su viena arba dviem aikštelėmis.

Kelios funkcinės zonos Projektuotojai sporto kompleksą suskirstė į kelias funkcines zonas: bendrąją, sportininkų ir universalią sporto salę.

Bendrojoje zonoje numatytas pagrindinis įėjimas į sporto kompleksą, drabužinės, sanitarinių mazgų blokai bei viešosios erdvės, kuriose numatyta galimybė atsirasti maitinimo bei rekreacinėms zonoms. Visus šildymo ir vidaus vandentiekio nuotekų vamzdynus tiekė vienas Europos rinkos lyderių plastikinių vamzdžių sistemų gamintojas „Wavin“. Palangos arenoje nuotekoms įrengti naudota mažatriukšmė PVC sistema „Optima“, o vandentiekio ir radiatorių šildymui – daugiasluoksnių vamzdžių ir presuojamų jungčių sistemos „Wavin Tigris Alupex“ ir „Wavin Tigris K1“.

Inžinerija

Katilų „Wolf“ valdymo automatika primena konstruktorių „Lego“, kai mes pagal savo poreikius iš kelių elementų galime sukonstruoti ir labai sudėtingas sistemas, pavyzdžiui, šiuo atveju tik keli moduliai valdo viso pastato šildymo, vėdinimo ir karšto vandens ruošimo sistemas. Prireikus valdyti ir prižiūrėti katilinę galima ir iš kitos vietos nuotoliniu būdu. Be to, viską dar labiau supaprastina tai, kad visa informacija pateikiama lietuviškai aiškiame meniu, – katilų „Wolf“ pranašumus vardijo S. Malinauskas.

Ilgesni nei įprasta radiatoriai Palangos sporto komplekse pastatyti universalūs 22 ir 33 tipo radiatoriai „Purmo Ventil Compact“, jie prie šildymo sistemos gali būti prijungiami iš apačios arba šono.

Kaip sakė radiatorius tiekusios įmonės „Purmo“ regiono vadovas Egidijus Rudys, šie radiatoriai tinkami tiek vienvamzdėms, tiek dvivamzdėms šildymo sistemoms. Radiatoriai komplektuojami su pirminio reguliavimo balansiniais ventiliais, kuriais, jei reikia, greitai ir lengvai subalansuojama šildymo sistema.

Sportininkų dalyje suplanuotos tiek lauko, tiek vidaus sporto šakų žaidėjams bei treneriams skirtos persirengimo patalpos. Čia bus ir kitos pagal reglamentą būtinos vietos, skirtos varžybų teisėjams, komisarui, atsiras medicinos punktas ir dopingo patikra. Arenoje bus įrengtos ir modernių treniruoklių sporto salės.

Unikalios konstrukcijos katilai Palangos sporto kompleksą apšildys trys kondensaciniai vandens šildymo katilai „Wolf MGK 300“ (Vokietija), deginantys gamtines dujas. Kiekvieno jų galia – 300 kW. Šiuos katilus arenai tiekė UAB „Sanistal“.

Kaip sakė UAB „Sanistal“ šildymo produktų grupės vadovas Stasys Malinauskas, šios konstrukcijos katilai išsiskiria aukštu efektyvumu ir ekologiškumu. Jų naudingo veiksmo koeficientas siekia iki 110 %. Be to, dėl efektyvaus dujų sudeginimo šie katilai itin tausoja aplinką.

Pagrindinis šių katilų išskirtinumas, palyginti su kitais tokio pat tipo katilais, yra unikali konstrukcija su aukštos kokybės elementais. Šilumokaitis, degiklis ir valdymo automatika sukonstruoti taip, kad užtikrintų didelį katilų patikimumą. Dėl tokios konstrukcijos jie yra lengvai prižiūrimi ir užima labai mažai vietos.

Pavyzdžiui, 4 m2 plote galima įrengti 1 200 kW galios šilumos šaltinį su keturiais kaskadoje veikiančiais katilais. Esant poreikiui, tokia katilinė galės veikti tik 45 kW galingumu, savo galią moduliuodama nuo 4 iki 100 %. Toks didelis reguliavimo diapazonas svarbus per visus metus, labai kintant šilumos, karšto vandens ruošimo ir kitiems šilumos poreikiams. Katilo konstrukcija ir uždaras degimo šilumokaitis daro katilą labai tylų ir suteikia galimybę jam veikti režimu, kuris nepriklauso nuo patalpos oro.

Radiatoriaus galia gali būti reguliuojama termostatine galvute arba jie gali būti jungiami prie centralizuoto valdymo pulto, naudojant papildomus įrenginius.

Kadangi Palangos sporto komplekso patalpos didelės ir joms apšiltinti reikalingas didelis šilumos kiekis, sumontuotų 33 tipo radiatorių „Purmo“ ilgis siekia net 3 000 mm.

Vieno tokio radiatoriaus šiluminė galia, esant šilumnešio ir patalpos temperatūroms 75/65/20 °C, siekia 4 041 W. Radiatoriai parinkti pagal projektuotojų pateiktus šilumos poreikius konkrečiose patalpose. Nurodytų tipų radiatoriai išsiskiria didele šilumine galia. Radiatoriai „Purmo“ atitinka EN 442 normų reikalavimus.

Visi jie skirti tokioms gyvenamosioms, biurų, viešojo naudojimo patalpoms šildyti, kurių ore nėra koroziją sukeliančių medžiagų ir kuriose radiatoriaus paviršius nerasoja.

Tiks įvairiems renginiams Be abejo, viena svarbiausių sporto komplekso zonų bus universali sporto salė, kurios žaidybinis plotas su apsauginėmis ribomis bus 2 + 20 + 2 x 2 + 40 + 2 metro. Sporto salės aukštis nuo grindų paviršiaus iki apatinės stogo konstrukcijos dalies – 8 metrai.

Sporto salės grindims pasirinkta uždarų patalpų sportinių dangų lyderio „Haro Sports“ (Vokietija) pagaminta daugiasluoksnė medinė danga. Ji bus pritaikyta rankinio, krepšinio, lauko bei stalo teniso, salės futbolo, badmintono, tinklinio ir kitų sporto šakų varžyboms bei kitiems sporto ir sveikatingumo renginiams, treniruotėms. Taip pat čia galės vykti kultūriniai renginiai, koncertai, parodos. Grindis sumontuoti pakviesta ilgametę patirtį turinti ir ne vieną sporto areną („Žalgirio“ arena, „Švyturio“ arena) įrengusi UAB „Kitoks požiūris“.

57

Inžinerija

Sporto salę specialiu tinklu bus galima transformuoti į keletą skirtingų erdvių. Jose vienu metu galės vykti krepšinio, tinklinio, rankinio treniruotės.

Anot projekto autorių, sporto salė atitinka Kūno kultūros ir sporto departamento bei federacijų sportiniams statiniams keliamus reikalavimus, taip pat sporto šakų nuostatus bei taisykles. Arenos viduje projektuotojai numatė išstumiamas tribūnas su 872 individualiomis sėdimomis vietomis. Esant būtinybei, arenos balkonuose bus galima įrengti papildomų transformuojamų tribūnų, taip sėdimų vietų skaičius išaugs iki tūkstančio.

Sporto stadiono lauko tribūnose numatytos 1 392 sėdimos vietos.

Spalvos – neįnoringos Kuriant arenos interjerą pasirinktos neįnoringos spalvos.

Sienos bus nudažytos baltai. Grindys bendrosiose erdvėse bus iš šlifuoto betono, o sanitariniuose mazguose numatyta kloti tamsaus grafito akmens masės plyteles.

Pagrindinis statinio akcentas bus stogą laikančios klijuoto medžio sijos, kurios gana aktyviai bei kontrastuojančiai įsilies į ramų interjerą. Anot architekto M. Jurevičiaus, interjere figūruoja kelios pagrindinės spalvos, jos kartu su papildomais spalviškai kontrastuojančiais vidaus interjero elementais sukurs įdomų, aktyvų ir veržlų šiuolaikiško sportinio statinio interjerą. Šviesa sklis ir pro stoglangius Palangos sporto salės vidaus patalpoms apšviesti bus naudojami šviestuvai su taupiomis liuminescencinėmis T5 lempomis. Sporto salės patalpai apšviesti įrengti asimetrinės optikos metalo halogeno prožektoriai. Numatyti trys jų valdymo režimai: rungtynių, treniruočių ir priežiūros. Dalis šviesos sklis pro „Essmann GmbH“ stoglangius, kuriuos tiekė UAB „Anvy“.

Palangos sporto salės teritorijai apšviesti numatyti itališki taupūs šviesos diodų šviestuvai ant dekoratyvių lenktų atramų, primenantys vėjo lenkiamas pušis. Pastato šoniniams fasadams – suprojektuoti prožektoriai grindinyje.

58

Rekonstruos automobilių aikštelę Privažiuoti prie arenos bus galima iš dviejų pusių. Pagrindinis įvažiavimas bus iš Dariaus ir Girėno gatvės, šiaurinėje sklypo dalyje. Taip pat naujai projektuojamas įvažiavimas iš Sporto gatvės, vakarinėje sklypo dalyje.

Projekte numatyta rekonstruoti esamą automobilių stovėjimo aikštelę, pritaikant ją šiuolaikiniams standartams.

Prie sporto komplekso bus 254 vietos automobiliams statyti. Didžioji dalis automobilių stovėjimo vietų suplanuota pietinėje sklypo dalyje. Taip pat papildomai suprojektuota 14 automobilių aikštelė, jis bus visiškai pritaikyta žmonėms su negalia ir leis jiems greičiau ir trumpesniu keliu patekti į statinį.

Universalaus Palangos sporto komplekso statybos darbus vykdė bendrovė „Rūdupis“. Arenos spraustinių polių ir pamatų projektavimas bei įrengimas patikėti ilgametę sudėtingų pamatų projektavimo ir įrengimo patirtį turintiems pamatų specialistams UAB „Projektana“. Įrengs ir stadioną Palangos meras Š. Vaitkus žadėjo, kad įgyvendinant kitą projektą bus renovuoti ir šalia šio sporto komplekso esančio miesto stadiono lengvosios atletikos takai.

Jie atitiks tarptautinius lengvosios atletikos standartus.

Taip pat jau baigiamas rengti projektas, pagal kurį greta stadiono bus įrengtas alternatyvus stadionas su dirbtine danga. Čia galės vykti sporto varžybos bei treniruotės ne vasarą, kai pagrindinio stadiono danga būna drėgna ir netinkama sportuoti.

Taigi universaliame sporto komplekse vienu metu galės vykti ir futbolo varžybos stadione, ir krepšinio ar kitos sporto šakos rungtynės salėje – visų komandų sportininkams bei teisėjams bus sudarytos patogios sąlygos, įrengti persirengimo kambariai ir kitos būtinos patalpos.

Stadione varžybas stebėsiančių žiūrovų patogumui bus įrengtos dengtos prie sporto komplekso pastato prišlietos tribūnos. Žadama, kad specialus pastato stogas dengs ir tribūnas. 

SAVE taupo energiją ir užtikrina puikų

patalpų mikroklimatą

Didelis efektyvumas, mažos energijos sąnaudos SAVE užtikrina didelį efektyvumą ir mažas energijos sąnaudas. Įrenginių SAVE varikliuose pritaikyta šiuolaikinė EC technologija, todėl energijos požiūriu jie yra taupūs. Vėdinimo orui tiekti EC varikliai suvartoja 50 % mažiau energijos nei įprasti AC varikliai. Be to, varikliai SAVE yra tylūs ir patikimi.

Šiuolaikinis dizainas SAVE serijos įrenginiai yra šiuolaikinio dizaino, patrauklios išvaizdos. Visi įrenginiai suprojektuoti taip, kad dizainu tiktų tiek naujuose, tiek renovuojamuose namuose.

Paprastas valdymas Įrenginių SAVE vėdinimo intensyvumas valdomas pagal poreikį, o paleidimo vedlys tik dar labiau supaprastina optimalaus oro srauto nustatymą.

UAB „Systemair“ pardavimų skyriai: Verkių g. 29, Ūkio kiemas 2, Vilnius Tel. +370 5 274 1870 info@systemair.lt

Žiemgalių g. 8, Kaunas Tel. +370 611 43 187 Marius.Matulevicius@systemair.lt

Šilutės pl. 51, Klaipėda Tel. +370 612 17 837 Linas.Pakarklis@systemair.lt

Inžinerija

Naujoji LED profilių ir aksesuarų linija Led profilis

TEKNIK

Led profilis

Lokom

Jau turbūt nieko nestebina šviesos diodų technologijos panaudojimas įvairiems apšvietimo sprendiniams.

Populiarėjanti ir santykinai pinganti technologija verčia gamintojus pristatyti pagal technines galimybes vis tobulesnius gaminius. Ne išimtis ir LED profilių sistemų specializacijos bendrovė „KLUS Design“. Šios įmonės 2014 m. naująją LED profilių ir aksesuarų liniją pristatė bendrovė „Energy Green“.

Naudojantieji linijinius šviesos diodų produktus, dažniausiai lanksčias arba vadinamąsias tvirtas (angl. Rigid) LED juostas, susiduria su sprendimo išbaigimo problema – LED juostos yra neišvaizdžios, neturi apsauginio korpuso, jų tvirtinimo galimybės ribotos, palyginti su

60

gamintojų siūlomais LED ir kitų šviesos šaltinių šviestuvais. Bet negalima pamiršti LED juostų, kaip šviesą generuojančių šaltinių, pranašumų: įvairūs ilgiai, galingumai, spalvos ir spektrai, ypač maži gabaritai.

UAB „Energy Green“ siūlomi „KLUS Design“ profiliai papildo jau įprastą LED juostų funkcionalumą ir praplečia jų pritaikymą bendrajam patalpų apšvietimui. Šiais metais pristatyta kolekcija turi net keletą profilių, skirtų montuoti paviršiuje: „Gip“, „Giza“, „Lipod“. Skirtingi profilių gyliai ir dangteliai leidžia pasirinkti norimą apšvietimo intensyvumą ir šviestuvo išvaizdą. Šie profiliai gali būti universaliai montuojami ant įvairių paviršių, naudojant specialius tvirtinimo elementus, varžtus ar montažinius klijus.

Dažnai interjerui reikia neišsiskiriančio apšvietimo, sumontuoto į lubas ar sienas. Būtent šiuo tikslu buvo sukurta net keletas sprendimų. Vienas variantų – paviršiuje išpjaunama niša, į kurią sumontuojamas „Larko“ arba „Lesto“ profilis, naudojant specialias spyruokles, varžtus

Inžinerija

Dažnai interjerui reikia neišsiskiriančio apšvietimo, sumontuoto į lubas ar sienas.

Būtent šiuo tikslu buvo sukurta net keletas sprendimų.

Led profilis

GIP

Led profilis

LARKO

ar montažinius klijus. Šių profilių pagrindinis skirtumas – įleidžiamas gylis. „Larko“ profilis įleidžiamas per dviejų standartinių gipso kartono plokščių storį, o „Lesto“ – per vienos plokštės storį.

Norintiesiems kurti ypač minimalistinį apšvietimą, įleidžiamą į paviršius, buvo sukurta speciali iš anksto montuojama įrengiant sienas sistema „Teknik“. Įrengus sienas ir pradinę instaliaciją, lieka įstatyti pasirinktą LED apšvietimo profilį į paruoštą ertmę. Taip sumažinamas matomas LED profilio plotas ir užtikrinamas montavimo tikslumas bei kokybė.

Visiems LED profiliams siūlomi galiniai užbaigiamieji dangteliai, jie užtikrina pagaminto LED šviestuvo išbaigtumą ir estetinę išvaizdą. LED profiliams pagal klientų pasirinkimą siūlomi matiniai ir skaidrūs viršutiniai dangteliai. LED profilių paviršius anotuotas sidabro spalva, bet pagal poreikį gali būti dažomas pritaikant LED profilio paviršių prie interjero. Be abejo, aliuminio profiliai ir dangteliai gali būti pjaustomi norimo ilgio atkarpomis ir kampais – yra galimybė suleisti LED profilius kampu tiek vertikalioje, tiek horizontalioje plokštumoje.

Led profilis

GIZA

Jei norite daugiau sužinoti apie unikalaus LED linijinio apšvietimo kūrimo galimybes ir jo pritaikymą komercinių, viešųjų ar gyvenamųjų erdvių tiek bendram, tiek akcentiniam apšvietimui – kreipkitės į bendrovę „Energy Green“. 

Daugiau informacijos rasite svetainėje www.energygreen.lt.

UAB „Energy Green” Žirmūnų g. 68, Vilnius www.energygreen.lt www.clearshield.lt

61

Inžinerija

Elektrikai varžėsi meistriškumo rungtyse Daiva Baltaduonė

Elektrikų čempionatas – negirdėtas žodžių junginys, kuriame dera sportas, varžytuvės bei labai svarbus ir reikalingas verslas. Tokį čempionatą sumanę tarptautinės energijos valdymo bendrovės „Schneider Electric Lietuva“ atstovai įsitikino, kad mūsų šalyje dar yra puikių meistrų, kuriems užtenka išmonės bei žinių atlikti nelengvas užduotis.

Suderino solidumą ir linksmybes Pasaulinės bendrovės „Schneider Electric“, elektros instaliacinių komponentų gamintojos, užsakovams tiekiančios ne atskirus komponentus, o ištisus sprendimus, organizuotas renginys buvo pirmas tokio pobūdžio čempionatas Lietuvoje.

Kovo 5-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje buvo tiek elektros instaliacijos specialistų, kad vargu, ar kada per visą Lietuvos istoriją tiek šios profesijos atstovų dar buvo susirinkę draugėn. Čia vyko pirmasis Lietuvoje elektros instaliacijos meistrų čempionatas, kuriame dalyvavo specialistai iš visos šalies. Pagrindinis rengėjų tikslas  Komandos turėjo atlikti užduotis, kurios buvo vertinamos

pagal 10 kriterijų.

buvo įvertinti mūsų šalyje dirbančių specialistų profesionalumą. „Schneider Electric Lietuva“ šiuo renginiu norėjo sustiprinti ryšius ir nauja, smagia bei visiems prieinama forma pasidalyti patirtimi, dalyviams tiesiogiai vykdant elektros instaliacijų montavimo užduotis ir kalbant apie kylančias problemas. Čempionatas tapo rimtu išbandymu meistrams, renginio metu buvo svarbu išsiaiškinti tos pačios srities specialistų gebėjimus. Dalyvių darbus vertino solidi komisija: bendrovės „Schneider Electric“ atstovai iš Prancūzijos, Latvijos bei akademinės srities specialistai: Respublikinio energetikų mokymo centro elektros energetikos specialistas, profesijos mokytojas ekspertas Gediminas Isoda ir A. Stulginskio universiteto dėstytojas Gediminas Šlapkauskas. Andrius Vaicekauskas atstovavo rinkodaros ir žiniasklaidos sričiai.

Naujas būdas perteikti naujoves Lietuvoje dirbantys „Schneider Electric“ darbuotojai yra jauni ir kupini idėjų. Didžiulė bendrovė, sumaniusi organizuoti tokį renginį, pristatė nemažai naujovių. Čempionato dalyvius viliojo galimybė susirungti su konkurentais ir įrodyti savo pranašumą.

Čempionato metu įvyko trys seminarai. „Schneider Electric“ atstovai filmuką apie elektros instaliacijos meistrų čempionatą paskelbė interneto portale „Youtube“.

Aliaus Koroliovo nuotr.

62

Užkrėtė smagia nuotaika Čempionatas leido pamatyti, kaip Lietuvos montuotojai išmano savo darbą ir geba atlikti jiems pateiktas užduotis.

Pirmiausia užduotys buvo pristatytos dalyviams, o kol jie jas sprendė, vyko seminarai žiūrovams. Čempionato dalyviams buvo smagu varžytis, parodyti, kaip moka montuoti, apžiūrėti konkurentų darbus, pajuokauti, pasisemti patirties. Komandų nariai noriai bendravo, nebijojo klausti ir kalbėti, aplinka buvo neformali, o nuotaika puiki.

Inžinerija

Tarp žiūrovų buvo ir elektros instaliacijų projektuotojų, didmenininkų, prekiaujančių elektros įranga, verslo įmonių atstovų, varžybose nedalyvavusių įmonių vadovų.

Visiems buvo smalsu pamatyti ir sužinoti savo profesijos naujienų.

Užduočių iš anksto nežinojo Dešimt elektros instaliacijos meistrų komandų užduočių iš anksto nežinojo. Jos buvo susijusios su gyvenamųjų namų ar įmonės biuro instaliacijomis. Gavusios schemas komandos turėjo per numatytą laiką jas surinkti. Tai buvo įvairiausių tipų apšvietimas, reguliuojamas davikliais, relėmis, paprasto šviestuvo sumontavimas. Komandos gavo daugiau įrangos, nei joms reikėjo užduočiai atlikti, taip žiūrėta, ar meistrai renkasi inovatyvius komponentus, ar klasikinius.

Rengėjai PARUOŠĖ provokacijų „Nugalėjo tie, kas atitiko visus dešimt vertinimo kriterijų.

Buvo vertinama darbo vietos tvarka ir darbo atlikimo laikas, užduoties atitikimas, ar veikia visi schemos komponentai, kabelių žymėjimas, komponentų bei laidų vieta skirstomajame skyde, jungiklių, kištukinių laidų įrengimas, naujoviškumas arba užduoties atlikimas viršijant užduoties reikalavimus bei atlikto darbo pristatymas“, – pasakojo teisėjų komisijos pirmininkas dr. Andrius Šablinskas.

 Atliktą darbą vertino autoritetinga komisija.

 Kiekviena komanda turėjo atlikti

 Čempionato dalyviams „Schneider

užduotį ne tik tiksliai, bet ir švariai.

Electric“ pateikė daug naujovių.

„Įsitikinome, kad Lietuvoje yra daug gerų instaliacijos meistrų, o pristatyti savo darbą jiems kur kas sunkiau. Patirtis rodo, kad geros instaliacijos neparduosi, jei klientui tinkamai neišaiškinsi, kas sudaro gaminio kokybę. Vien maža kaina šiais laikais negali būti argumentas renkantis meistrą. Dauguma užsakovų renkasi kokybiškai dirbančius meistrus ir sutinka mokėti nemažus pinigus, todėl elektros instaliacijos montuotojas turi sugebėti pristatyti darbą ir gaminius, su kuriais jis dirba“, – teigė A. Vaicekauskas.

Be to, užduočių sudarytojai pateikė dalyviams savotiškų provokacijų – loginių klaidų, kurias atpažindami ir ištaisydami komandų nariai įrodė turintys specialiųjų elektros žinių. Čempionato nugalėtojams atiteko renginio organizatoriaus tarptautinės energijos valdymo bendrovės „Schneider Electric“ įsteigti piniginiai prizai ir taurės. 

 2014 metų Lietuvos elektros meistrų čempionų titulas, taurė ir

piniginis 500 eurų prizas atiteko Kauno bendrovės „Eltecha“ meistrams.

UAB „Schneider Electric Lietuva“ Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius Tel. +370 5 247 7777 El. paštas support@lt.schneider-electric.com www.schneider-electric.lt

63

Infrastruktūra

Parkų karalius „Superkilen“ Kopenhagoje

64

Infrastruktūra

Jurga Grigienė

Kilometro ilgio parkas, įsikūręs Nørrebro rajone į šiaurę nuo Kopenhagos miesto centro. Ši unikali vieta – tarsi istorijų ir urbanistinių situacijų koliažas iš viso pasaulio.  Raudonoji aikštė ir Juodasis turgus iš viršaus.

Nuotrauka: „Superflex“.

65

Infrastruktūra

 Viena iš parko funkcijų – skatinti vietinės gyventojų populiacijos margumą, pasitelkiant tarptautinius objektus, simbolizuojančius vietos gyventojų gimtąsias šalis. Tarp objektų – neoniniai ženklai iš Kataro ir Rusijos, kuoleliai iš Ganos, impozantiška buliaus skulptūra iš Ispanijos ir palestinietiška druska. Tai – vos pusantro kilometro užimanti pasaulinė paroda.  Per Raudonąją aikštę driekiasi dviračių takas, o Juodajame turguje aplink objektus vinguriuoja baltos juostos. Štai tokiais pigmentais buvo spalvinamos trys parko zonos.

66

Infrastruktūra

dimio su tailandietišku boksu ir kinų šokiais aplink stulpą bei šokiruojančiomis estiškomis sūpynėmis.

Netgi toks nekaltas objektas kaip ganietiškas kuolelis pilkame skandinaviškame kontekste tampa egzotišku radiniu.

Romantiškieji XIX a. sodai leido lankytojams patirti egzotišką pasaulio, kurį apkeliauti tais laikais dar buvo pernelyg sudėtinga, pusę – žmonės galėjo išvysti kinišką pagodą ar graikišką šventyklą.

Kopenhagos parkas „Superkilen“ siekia kitokių tikslų – užuot bandęs įkūnyti Danijos kaip monoetninės tautos sampratą, jis įkūnija tikrą šiuolaikinės Kopenhagos kultūrinės įvairovės pavyzdį.

Projektas, vykdytas visiškai įtraukiant visuomenę

„Kai su savo kolegomis ir draugais iš kraštovaizdžio architektų bendrovės „Topotek1“ ir menininkų grupės „Superflex“ buvome pakviesti sukurti kilometro ilgio miesto erdvės, vingiuojančios per mūsų rajoną buvusiomis geležinkelio vėžėmis, projektą, suvokėme, kad mūsų užduotis neapsiribos urbanistinio dizaino kūrimu, – pasakoja danų architektas Bjarke’as Ingelsas. – Mūsų rajonas – didžiausia etnine įvairove išsiskiriantis rajonas visoje Danijoje, jame gyvena daugiau kaip 60-ies nedidelių tautybių atstovai. Projektas turėjo tapti integracijos priemone, o ne daniško dizaino estetikos demonstravimu.

Nusprendėme į šį projektą žvelgti kaip į galimybę visiškai įtraukti visuomenę. Užuot taikę visuomenės informavimo procesą, nukreiptą į bendrą vardiklį ar politiškai korektišką išankstinių nuomonių racionalizaciją, skirtą bet kokiai galimai visuomenės priešpriešai išvengti, pasiūlėme, kad varomąja dizaino, siekiančio maksimalios laisvės išraiškos, jėga būtų pačios visuomenės dalyvavimas.“ Visuomenės susitikimuose, pasitelkę internetą, vietinius laikraščius ir fizines pašto dėžutes, išdėliotas rajone, parko kūrėjai kreipėsi į vietos bendruomenę, kviesdami siūlyti urbanistinius elementus iš gimtųjų gyventojų šalių. Juk negali būti, kad tik danai išrado geriausią suoliuką, geriausią žibinto stulpą, geriausias nuotekų groteles ar šulinio dangtį?

Viešą procedūrą aktyviu pasiūlymų teikimu projektuotojai keitė dėl to, jog norėjo, kad parko dizainas būtų kurtas žmonių žmonėms – kaimyno kaimynui.

Parkas tampa urbanistiniu safariu, supažindinančiu su žmogaus rankomis pagamintų miesto įrenginių iš viso pasaulio įvairove, – sportui skirtas paplūdimys sujungia elementus iš Venecijos paplū-

Projekto duomenys  Pavadinimas „SUPERKILEN“ (1)  DATA 2012-07-01  BŪSENA baigtas  PLOTAS 33 000 m2  KLIENTAS Kopenhagos savivaldybė, asociacija „Realdania“ (2)  PARTNERIAI „Topotek1“, „Superflex“, „Help PR & Communication“, „Lemming & Eriksson“  APDOVANOJIMAI apdovanojimas „Red Dot“: produkto dizainas 2013, „Geriausi iš geriausių“ I Architektūra ir miesto dizainas; Muziejų dizaino metų apdovanojimai 2013 (Trumpasis sąrašas); Piliečių pasitikėjimo apdovanojimas 2013, Jungtinė Karalystė; Amerikos architektų instituto garbės apdovanojimas už regioninį ir miesto dizainą 2013; „ArchDaily“ Metų pastatų apdovanojimas 2013; „Architizer A+“ apdovanojimai 2013 (populiaraus pasirinkimo laimėtojas, kraštovaizdžiai ir sodai); Mies Van Der Rohe vardo apdovanojimas 2012 (finalistas): Tarptautinės ekonominės raidos tarybos meistriškumo apdovanojimas 2012, Architektūros žurnalo metinis dizaino apžvalgos apdovanojimas 2012 PROJEKTO KOMANDA  Atsakingasis partneris Bjarke Ingels  Projekto vadovai Nanna Gyldholm Møller, Mikkel Marcker Stubgaard  Komandos nariai Ondrej Tichy, Jonas Lehmann, Rune Hansen, Jan Borgstrøm, Lacin Karaoz, Jonas Barre, Nicklas Antoni Rasch, Gabrielle Nadeau, Jennifer Dahm Petersen, Richard Howis, Fan Zhang, Andreas Castberg, Armen Menendian, Jens Majdal Kaarsholm, Jan Magasanik

67

Infrastruktūra

Žmonės žmonėms Vietiniai aktyviai dalyvavo spręsdami, kokie skirtingi objektai turėtų stovėti skirtingose parko zonose.

„Su penkiomis skirtingomis žmonių grupėmis iš rajono „Superkilen“ keliavome į jų pasirinktas šalis, sekdami konkrečios istorijos ar prisiminimo pėdsakais, kurie padėtų atrasti objektus, galinčius papuošti „Superkilen“, – paaiškino Jakobas Fengeris.

Penkių kelionių metu buvo keliaujama po visą pasaulį, pargabenta labai skirtingų objektų, tarkime: garso sistema iš Jamaikos, bulius iš Ispanijos ir bokso žiedas iš Tailando. Visus juos išrinko rajono gyventojai. Kiekvienas objektas aprašytas ant šalimais stovinčios nedidelės nerūdijančiojo plieno plokštės. Visi objektai yra tikslios originalų kopijos arba buvo įsigyti ir atgabenti į „Superkilen“ aikštę.

Trys zonos, trys spalvos, viena kaimynystė Raudonoji aikštė Visą aikštę, juostas ir kraštus užliejęs raudonas kilimas sukuria milžinišką raudonos spalvos marginį. Jei įeinate iš Nørrebrogade gatvės pusės, aikštė atsiveria kaip atvira erdvė, vyksmo šalia esančioje salėje tąsa.

Juodasis turgus Čia susitinka vietiniai. Čia stovi suoliukai, įtaisytos kepsninės mėsai kepti, sustatyti stalai žaisti nardus ir šachmatus, įrengta japoniška aštuonkojo formos žaidimų aikštelė. Dizainą sudaro baltos juostos, kurios kreivoja palei baldus ir taip juos pabrėžia. Žaliasis parkas Minkštos žalios kalvos patinka vaikams, jaunuoliams ir šeimoms. Čia persikėlė dauguma sporto prietaisų, įrengtos naujutėlės ledo ritulio ir krepšinio aikštės. Čia taip pat populiaru rengti iškylas, degintis ar tiesiog nusnūsti žolėje.

(1) Daniškas žodis „kilen“ reiškia „pleištas“. Žodis „Superkilen“ neabejotinai sufleruoja apie tikslą, kad parkas turėtų funkcionuoti lyg pleištas tarp tūkstančio Nørrebro rajono kultūrinių situacijų ir atverti naują erdvę.

(2) „Realdania“ – danų fondas, finansuojantis ir remiantis architektūrinius projektus, kurie siekia sukurtą aplinką padaryti patrauklesnę ir labiau gyvenamą (www.realdania.dk). „BIG–Bjarke Ingels Group“ – 2006-aisiais Kopenhagoje įkurta lyderiaujanti tarptautinė architektų, dizainerių ir mąstytojų grupė. Studija dalyvauja daugybėje projektų visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Šiuo metu atidaromas naujas biuras Niujorke. „Superflex“ – menininkų kolektyvas, 1993 m. suburtas Jakobo Fengerio, Rasmuso Nielseno ir Bjørnstjerne’o Reuterio Christianseno, dirba Danijoje ir Brazilijoje. Savo veiklą jie apibūdina kaip „priemonių“, veikiančių ar darančių įtaką socialiniam ir ekonominiam kontekstui, tiekimą.

68

„Topotek1“ – kraštovaizdžio architektūros studija, kurios specializacija – unikalių atvirų miesto erdvių dizainas ir statybos. Studija, 1996 m. įsteigta Martino Rein-Cano, įsikūrė Berlyne. Studijos vykdomų vokiškų ir tarptautinių projektų sąrašas įvairuoja nuo bendrojo plano iki privataus sodo. 

Infrastrukt큰ra

69

Infrastruktūra

Miesto daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų planavimo ir želdynų formavimo problema miesto darnios plėtros procese Dabartiniu metu šalies miestų darnios plėtros planavimo ir projektavimo procese žymiai svarbesnis vaidmuo turi būti skiriamas gyventojų teritorijų planavimui, užstatymui ir želdynų formavimui, aplinkos kokybės gerinimui. Straipsnyje apžvelgiama šių uždavinių sprendimų būklė šalyje, nagrinėjami gyvenamųjų teritorijų sisteminio formavimo metodologiniai pagrindai ir pateikiami daugiaaukščių gyvenamųjų teritorijų (namų grupių, kvartalų ir rajonų) želdynų formavimo principai.

 1 pav. Gyvenamojo komplekso užstatymas daugiabučiais namais su didelėmis vidinėmis erdvėmis (archit. Le Corbusier, XX a. 3-iasis

70

dešimtmetis): 1 – mokykla; 2, 3 – vaikų darželiai-lopšeliai; 4 – sporto aikštynas; 5 – baseinas.

Infrastruktūra

Sparčiais tempais vykstantis šalies urbanizacijos procesas lemia, kad miestuose auga gyventojų skaičius (dabar miestuose gyvena beveik trys ketvirtadaliai šalies gyventojų), plečiasi miestų teritorijos, blogėja miestų aplinkos būklė, o kartu ir gyvenimo kokybė bei žmonių sveikata. Visa tai verčia mus skirti vis didesnį dėmesį miestų planavimui, darniai jų plėtrai, užstatymo architektūros ir kraštovaizdžio architektūros kokybei.

Miesto darnios plėtros planavimo ir projektavimo srityse svarbus vaidmuo turi tekti gyvenamųjų teritorijų planavimui, užstatymui, želdynų formavimui bei jų kokybei. Gyvenamąja teritorija paprastai vadiname teritoriją, skirtą gyvenamųjų namų statybai su jiems prižiūrėti reikalinga socialine, paslaugų bei kita infrastruktūra. Gali būti ir mišrių gyvenamųjų teritorijų, kuriose papildomai skiriama vietos administracinių pastatų, kitų pastatų, skirtų su taršia gamyba nesusijusiomis darbo vietoms, statybai. Todėl formuluojant šių teritorijų kraštovaizdžio architektūros tikslus, reikia įvertinti gyvenamosios teritorijos užstatymo vietovės esamą gamtinį, urbanistinį karkasą, siekti jų darnaus sambūvio su projektuojamu gyvenamuoju kompleksu ir atsižvelgti į čia vyksiančios žmonių veiklos pobūdį, gyventojų norus bei poreikį turėti gražią, ekologiškai tvarią, gerą gyventi, sveiką ilsėtis įprasmintą aplinką.

Trumpa daugiaaukščių pastatų gyvenamųjų teritorijų planavimo ir želdynų formavimo apžvalga Sparčiai augant miestams, gyvenamųjų teritorijų aplinkos formavimo klausimai jaudino urbanistus ir architektus ne tik praėjusiame, bet ir dabartiniame amžiuje. Vis ieškoma būdų, kaip miesto gyventojams padalyti palankias gyvenimo sąlygas. 1902 m. pasiūlyta E. Howardo miesto sodo idėja, 1933 m.

Atėnų hartija (pagal kurią rekomenduojama miestą padalyti į tris pagrindines zonas: pramonės, gyvenamąją ir poilsio), turėjusi didžiulę įtaką Europos, Amerikos ir mūsų šalies miestų statybai, Le Corbusier gyvenamosios komfortinės aplinkos formavimo kompleksiniai pasiūlymai, šiandienės programos „miestas žmonėms“ ir kt. – visų jų esmė išlieka ta pati – kaip „humanizuoti formuojamą naują ir rekonstruojamą žmogaus gyvenamąją aplinką, urbanistines priemones matuoti žmogaus masteliu, siekti kuo geresnės gyvenimo kokybės“ (Vanagas, 2012).

Daugiaaukščių gyvenamųjų namų aplinkos kokybė daugiausia priklauso nuo gyvenamojo rajono suplanavimo ir užstatymo. Dėl XIX a. sparčiais tempais vykusios pramonės revoliucijos ir prasidėjusios miestų degradacijos prireikė diferencijuoti miesto struktūras ir kurti atskiras pramonės ir gyvenamąsias zonas, skubiai statyti naujus gyvenamuosius rajonus, užstatant juos ekonomiškais namais. XX a. 3-iąjį Prof. habil. dr. Konstantinas dešimtmetį prancūzų architektas Le Jakovlevas-Mateckis, Vilniaus Gedimino technikos uniCorbusier pasiūlė racionalią naujoversitetas, Miestų statybos katedra vę – gyvenamojo rajono perimetrinį užstatymą daugiabučiais namais su didelėmis vidinėmis erdvėmis, kuriose buvo įkomponuoti ne tik rajono gyventojų poilsio sodai, bet ir mokykla, vaikų lopšeliai-darželiai, sporto aikštynas, baseinas ir pan. (1 pav.). Le Corbusier komfortinės gyvenamosios aplinkos idėjos paplito ne tik Prancūzijoje, bet ir kituose Europos miestuose. Jos ypač buvo išplėtotos socialistinio lagerio šalyse, pavyzdžiui, Maskvos Naujųjų Čeriomuškų gyvenamajame rajone (XX a. 7-asis dešimtmetis). Šiuo laikotarpiu Švedijoje labai paplito gyvenamųjų rajonų užsta-

 2 pav. Laisvas gyvenamojo rajono užstatymas pusiau uždaromis namų grupėmis

(gyvenvietė Baronbeken Erebru mieste, Švedija): 1 – prekybos centras; 2 – mokykla; 3 – vaikų darželis; 4 – daugiaaukštis garažas.

71

Infrastruktūra

Miesto darnios plėtros planavimo ir projektavimo srityse svarbus vaidmuo turi tekti gyvenamųjų teritorijų planavimui, užstatymui, želdynų formavimui bei jų kokybei.

tymas pusiau uždaromis namų grupėmis, kuriose ne tik namais, bet ir želdynais buvo formuojamos jaukios kiemų erdvės, organiškai susiliejančios su gyvenamojo rajono poilsio parku, mokykla, vaikų darželiu ir pan. (2 pav.).

Gyvenamųjų teritorijų rajonų užstatymo pusiau uždaromis grupėmis idėja buvo plėtojama XX a. 8-ajame dešimtmetyje ir Lietuvoje, ypač Vilniuje. Tai buvo realizuota Karoliniškių gyvenamajame rajone (autoriai: K. Balėnas, A. Bražinskas ir kt.). Karoliniškių gyvenamasis rajonas buvo formuotas naudojant tipinius pastatus taip, kad jie galėtų tarpusavyje jungtis į kryžiaus formos gyvenamųjų namų grupes. Kryžminio pastatų grupių jungimo pranašumus statybos pradžioje autoriai aiškino tuo, kad „kaip niekur kitur Lietuvoje, originaliai išryškės namų blokavimas ir jo pranašumai, o tai padės sukurti pusiau uždaras erdves, originalius kiemus, susijungiančius į savotišką kiemų zoną, ir padės išvengti dirbtinių skersvėjų“ (Balėnas, 1970). 9-ąjį dešimtmetį pusiau uždarų gyvenamųjų namų grupės

72

puikiai suformuoja Pašilaičių (K. Balėnas, G. Balėnienė, D. Ruseckas, J. Maknienė, A. Leckienė, 1985) ir Pilaitės gyvenamuosius rajonus (autoriai: A. Bražinskas, A. Gučas, A. Leckienė, A. Laurinavičius, 1987–1990). Jų suplanavimas nenusileidžia to meto geriausiems Vakarų Europos gyvenamiesiems rajonams. Pašilaičiuose pusiau uždarų namų grupių vidinius kiemus iš dviejų ar trijų pusių riboja pastatai, o iš kitų uždarumą formuoja kraštovaizdžio architektūros komponentai (reljefas, želdiniai ir pan.). Šio rajono 4-ajame mikrorajone, kaip aiškina menotyros daktarė J. Ruseckaitė, išplėtota idėja pirmojo aukšto gyventojams skirti individualius sklypelius darželiams buto prieigose ir formuoti atskirus įėjimus į juos (3 pav.). Gerai ši idėja buvo išplėtota ir Pilaitės gyvenamajame rajone, čia įrengti dvipusiai įėjimai į namų laiptines (nuo gatvės ir kiemo pusės) ir suformuota uždarų kiemų sistema sudarė galimybes formuotis viešosioms erdvėms ir namų gyventojų bendruomenėms (4 pav.) (Ruseckaitė, 2012). Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl spartaus automobilių

Infrastruktūra

3 pav. 

 4 pav. Vilniaus Pilaitės gyvenamojo mikrorajono schema

Vilniaus Pašilaičių gyvenamojo rajono schema (autoriai: K. Balėnas, G. Balėnienė, D. Ruseckas, J. Maknienė, A. Leckienė, 1985).

skaičiaus augimo, gyvenamųjų rajonų, jų vidaus kiemų, vaikų žaidimų, poilsio aikštelių ir kitų atvirų erdvių virsmo automobilių stovėjimo aikštelėmis, neįgyvendintų rajono priežiūros, paslaugų ir pan. infrastruktūros objektų reikia imtis priemonių kompleksiškai toliau formuoti architektūrinę šių rajonų aplinką. Šiandien miesto bendruomenei bandoma įteigti, kad reikia sutankinti kai kuriuos tarybiniais laikais pastatytus rajonus, tačiau autoriaus, taip pat ir Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. rengėjų analizė rodo, kaip tvirtina urbanistas M. Pakalnis, kad šių rajonų užstatymo tankis atitinka Europos standartus. Todėl būtina tarybinio laikotarpio gyvenamuosius rajonus ne tankinti gyvenamaisiais namais, bet kurti čia darbo vietas, statant objektus, nedarančius neigiamo poveikio rajono gyvenimo kokybei, įrengti želdynus, kuriuose būtų sukurtos trumpalaikio poilsio vietos visų amžiaus grupių gyventojams. Analizė taip pat rodo, kad Skandinavijos šalyse kai kur užstatymo tankis yra dar mažesnis

(autoriai: A. Bražinskas, A. Gučas, A. Laurinavičius, A. Leckienė, 1987, pastatyta 1990).

nei Lietuvoje, todėl šiandien nereikėtų bloginti mūsų miestų gyventojų gyvenimo kokybės. Pavyzdžiui, Lazdynų gyvenamojo rajono erdvumas, tinkamas užstatytos ir laisvosios teritorijos santykis įspūdingame gamtiniame kontekste – tai vienas pagrindinių šio rajono vertybinių bruožų (Jaralovas, 1974). Be to, kaip tvirtina menotyros daktarė J. Ruseckaitė (2010), pastaraisiais metais Vilniaus miestui plečiantis naujose teritorijose, tankinant ir renovuojant pavieniais pastatais tarybiniu laikotarpiu pastatytus gyvenamuosius rajonus, ardomas jų urbanistinės struktūros savitumas, kinta jų erdvumas ir viešųjų erdvių paskirtis. Dalies pavienių pastatų renovacija dažnai vykdoma pagal skirtingus projektus, todėl rajonuose atsiranda chaotiškumo įspūdis, keičiantis rajono architektūrinį vientisumą ir pan. Todėl, autoriaus nuomone, dabar pradedama šalies gyvenamųjų namų renovacijos programa turi būti vykdoma sistemiškai, joje turi būti sprendžiami ne vieno namo, o viso rajono, kvartalo (mikrorajono) ir namų grupių atnaujinimo uždaviniai. Tai pastatų renovavimas

73

Infrastruktūra

ir modernizavimas, spalvinis jų kompleksų sprendimas, teritorijų sutvarkymas ir apželdinimas, automobilių išstūmimas iš namų vidaus kiemų, daugiaaukščių ir požeminių automobilių saugyklų (garažų) statyba, automobilių aikštelių įrengimas, aukštybinių pastatų, kaip vertikaliųjų akcentų, kompleksiškas modernizavimas, nagrinėtinos pastatų sutankinimo galimybės bei pasiūlymai gyventojams aptarnauti reikalingos socialinės infrastruktūros ir panašių objektų statybos ir kt. Aišku, šis procesas būtų daugiaetapis, tačiau jis apsaugotų gyvenamuosius rajonus ir jų gyventojus nuo šiuo metu dažnų stichiškų urbanistinių veiksmų. Tam turėtų būti rengiami ruošiamų renovuoti urbanistinių struktūrų (kvartalų, namų grupių) specialieji planai.

Autoriaus atlikta ir per pastaruosius du dešimtmečius įgyvendintų gyvenamosiose teritorijose kraštovaizdžio architektūros objektų analizė leidžia teigti, kad turime daugybę gražių pavyzdžių. Tai gyvenamieji kvartalai Vilniuje: Lazdynėliai, Antakalnio terasos, Ozas ir kt., tačiau dar pasitaiko daug atvejų, kai šie rezultatai nepasiekiami. Ypač daug teritorijų planavimo, sutvarkymo ir apželdinimo trūkumų pastebėta naujais daugiabučių kompleksais užstatytose ar užstatomose teritorijose.

Pavyzdžiui, Vilniuje A. Juozapavičiaus gatvėje, statant daugiaaukščius gyvenamuosius namus „Delfinas“ (120 butų) ir „Nida“ (180 butų), beveik visa jų teritorija buvo užstatyta, tik prie gatvės ir aplink pastatą įrengtas šaligatvis, vedantis į gyvenamąsias ir komercines bei biurų patalpas. Jose įrengtos tik dvi ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtos žaidimų aikštelės. Tačiau to per maža. Šiuose gyvenamuosiuose namuose gyvena apie pusantro tūkstančio žmonių, todėl kyla klausimas – kur žaidžia jų mokyklinio amžiaus vaikai, kur ilsisi pagyvenę žmonės? Atsakymas vienas – tam, matyt, naudojama gatvė ir toli nuo šių namų esantys miesto bendrojo naudojimo želdynai.

74

Analogiška padėtis susidarė ir Vilniuje atliekant vadinamojo karinio Šiaurės miestelio konversiją, pa­verčiant jį prekybos ir paslaugų centru bei gyvenamuoju rajonu.

Jame jau gyvena 5–6 tūkst. gyventojų, tačiau jie beveik neturi jokių trumpalaikio poilsio sąlygų. Panašiai atsitiko ir su išgarsintu „Vilniaus vartų“ verslo ir gyvenamuoju kompleksu. Čia žmonės gyvena virš užterštos automagistralės...

Ypač daug gyvenamųjų teritorijų planavimo, želdynų formavimo ir gyventojų trumpalaikio poilsio vietų įrengimo trūkumų pastebėta Vilniuje Ukmergės gatvės gale esančiame Perkūnkiemio kvartale, Eitminų, S. Nėries gatvėse, vietos gyventojų vadinamose „Skruzdėlyno“ kvartalu, ir kt. Čia tankiai užstatytų kvartalų vidaus kiemuose vietoje želdyno, gyventojų trumpalaikio poilsio aikštelių atsirado automobilių stovėjimo aikštelės, kvartalų gatvės ir šaligatviai apkrauti automobiliais, sunku praeiti ir pravažiuoti, nėra kvartalo poilsio sodo (atskiro vietinio želdyno) ir pan. Šie automobilių okupuoti gyvenamieji kvartalai formuoja XXI a. „getų“ įvaizdį. Šiandien daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijose automobilių išstūmimas iš namų vidaus kiemų, daugiaaukščių ir požeminių automobilių saugyklų (garažų) statyba, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas tampa didžiule problema.

Pagal galiojančius normatyvus vienam butui statytojas turi įrengti vieną vietą automobilių saugykloje ar aikštelėje. Ši nuostata pabrangina statybą ir kai kuriems statytojams bei butų pirkėjams tampa nenaudinga, nes automobilius galima ir taip palikti gatvėje, kieme ant šaligatvio, vejos ir pan. Todėl šiandien statytojai bando nusimesti nuo savęs šią naštą ir siekia „prastumti“ idėją, kad būtų tikslinga, jei daugiabučių namų gyventojai galėtų savo automobilius statyti savivaldybių teritorijose įrengtose kvartalinėse stovėjimo aikštelėse. „Taip, kaip tvirtina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovai, nereikėtų įrengti automobilių stovėjimo vietų po namais, nes tai brangina statybą, ar įrengti stovėjimo aikštelių ir užimti žaliuosius plotus, o, be to, būtų sudarytos gyventojams galimybės daugiau naudotis viešuoju transportu.“ Ir taip kalbama ne apie tarybinio laikotarpio gyvenamųjų teritorijų apvalymą, o apie šiandienines naująsias daugiabučių namų statybas. Praėjusio šimtmečio gyvenamųjų namų statytojai irgi teigė, kad brangu įvesti į namus buitinius nuotakynus, vandentiekį ir pan., kad galima apsieiti ir be jų. Bet vis dėlto tai tapo privaloma norma. Šiandien būstas negali būti projektuojamas be tualeto ar vonios kambario. Tokia pati nuostata, kad būstas ir automobilio saugykla ar

Infrastruktūra

stovėjimo aikštelė sudaro nedalomą visumą, turi atsispindėti ir projektavimo darbų užduotyje bei projektinėje dokumentacijoje. Šie pavyzdžiai leidžia teigti, kad kai kurie inves­tuotojai, taip statydami naujus gyvenamuosius namus, siekia tik „kvadratūros“, užmiršta būsimų gyventojų poreikius ir parazituoja negalvodami apie miesto bendruomenę.

Todėl kyla logiškas klausimas – kaip atsitinka, kad tokius projektus patvirtina ir vėliau pastatytus objektus priima miesto savivaldybės institucijos?

Gyvenamųjų teritorijų sisteminio formavimo ir supančios aplinkos įprasminimo metodologiniai principai Miesto želdynų sistemoje svarbią vietą užima gyvenamųjų teritorijų želdynai. Jie turi būti suprojektuoti, atsižvelgiant į funkcinį teritorijos suplanavimą, joje vykdomą žmogaus veiklą, čia gyvenančių žmonių skaičių, jų poreikius ir pan.

Tačiau šiandien susidarė paradoksali situacija – investuotojai, statantys gyvenamųjų namų grupę ar kvartalą, beveik nedalyvauja formuojant jų teritorijas (vidaus kiemus), priklausomuosius želdynus, įrengiant trumpalaikio poilsio vietas įvairaus amžiaus gyventojų grupėms ir pan., o apsiriboja teritorijoje įrengdami veją ir ikimokyklinio amžiaus vaikams skirta žaidimų aikštelę.

Visa tai liudija, kad turi būti labiau detalizuoti gyvenamųjų teritorijų projektavimą reglamentuojantys dokumentai. Todėl detaliau panagrinėkime gyvenamųjų teritorijų sisteminio formavimo ir supančios aplinkos įprasminimo metodologinius principus.

Autoriaus atlikti tyrimai rodo, kad žmonės kasdie­nėje veikloje skirsto, dalija, formuoja savo aplinką. Toks aplinkos struktūravimas priklauso nuo žmogaus, žmonių grupių atliekamos veiklos pobūdžio, žmonių santykių ypatumų ir pan. Mieste galima skirti gyvenamąją, gamybinę, rekreacinę, komercinę ir kitas teritorijas.

Kiekvienoje iš jų susidaro savita aplinka. Ši aplinka suskirstoma į individų ir atskirų įvairių dydžių socialinių grupių veiklos vietas ir įtakos sfe­ras, kurioms, atsižvelgiant į jų veiklą, suformuojama atitinkama aplinka (Jakovlevas-Mateckis, 1999). Šių socialinių grupių ir jų aplinkos dydžio santykis turi padėti susidaryti glaudiems tarpusavio socialiniams, psichologiniams, darbo ir kitokiems santykiams. Tai tu­ri įtakos ir atitinkamos gyvenamosios teritorijos struktūriniam planavimui, jos užstatymo architektūrai bei jos kraštovaizdžio architektūros funkciniam sprendiniui.

Trumpai panagrinėkime gyvenamosiose teritorijose formuojamų struktūrų ir jų želdynų formavimo principus, nes jie atlieka nepaprastai svarbią socialinę, architektū-

rinę ir ekologinę funkciją. 1960–1990 m. buvo taikoma diferencijuota gyvenamosios teritorijos struktūra: namų grupė – mikrorajonas – gyvenamasis rajonas – gyvenamoji zona. Svarbiausias tokios organizacijos vienetas buvo mikrorajonas. Dideliame mikrorajone (8–12 tūkst. gyventojų), kuriame yra kasdienio ir epizodinio aptarnavimo įstaigų, turėjo susiformuoti palankus socialinis ir psichologinis klimatas. Tačiau, įdiegus tokią gremėzdišką struktūrą, šis tikslas nebuvo pasiektas. Priežasčių buvo daug: mikrorajonai ir rajo­nai apėmė pernelyg dideles teritorijas su labai dideliu gyventojų skaičiumi; teikiamų paslaugų įvairovė čia buvo nedidelė; mažai darbo vietų; didėjo sodų bendri­jų populiarumas; lengvųjų automobilių garažai buvo atskirti nuo gyvenamosios vietos; trūko pramogų vietų vaikams ir suaugusiesiems ir pan. Dauguma šių priežasčių, kaip nurodo urbanistas prof. P. Juškevičius, ne vienijo mikrorajonų gyventojus, o, atvirkščiai, – didino jų susvetimėjimą. Šiandien, nekartodami tarybinio laikotarpio klaidų, kaip tvirtina urbanistė prof. dr. M. Burinskienė, tu­ rėtume kurti darnią gyvenamąją aplinką, kurioje būsto visuma – butas, automobilio garažas, poilsio vietos – nebūtų išsklaidyta įvairiose miesto dalyse. Ši aplinka turi būti riboto dydžio, kad joje tarp gyventojų klostytųsi kaimyniški santykiai, kad jie norėtų šeimininkauti ir prižiūrėti savo teritoriją. Taigi aplinka turi būti nedidelė, turėti vizualiai griežtai apibrėžtas ribas.

Užsienio ir šalies patirties analizė leidžia tvirtinti, kad šiuo metu pirminis struktūrinis tokios gyvenamosios teritorijos vienetas turėtų būti gyvenamųjų namų grupė, siejama bendrai naudojamo kiemo ir želdyno.

Kelių gyvenamųjų grupių junginiu, į kurį įeitų vaikų įstaigos, bendrojo naudojimo želdynai, privažiuojamieji keliai, lengvųjų automobilių laikymo vietos, laikytinas gyvenamasis kvartalas. Dideliuose miestuose siūloma neapsiriboti vien gyvenamaisiais kvartalais, o kelis jų įtraukti į nedide­lius gyvenamuosius rajonus, kuriuose gyventų 5–10 tūkst. gyventojų. Prie šių rajonų būtų prisišliejusios paslaugų ir darbo įmonės, švietimo, sporto ir administravimo įstaigos, kiti struktūros elementai ir rajono želdynai. Tačiau koks turėtų būti šių gyvenamosios teritorijos struktūrinių vienetų želdynų pobūdis, jų suplanavimas ir įrengimas, nėra reglamentuota. Todėl praktiškai tokiuose želdynuose dažnai matome tik žaidimų aikšteles ikimokyklinio amžiaus vaikams. Šiuo metu, įsivyravus šalyje privataus nekilnojamo­ jo turto sąlygoms, ypač išryškėjo individų ir atskirų socialinių grupių reikalavimai, keliami gyvenamosios aplinkos kokybei ir jos valdymui. Todėl ir aplinka turėtų būti formuojama atsižvelgiant į individų bei atskirų socialinių grupių veiklos ir įtakos sritis bei poreikius.

75

Infrastruktūra

Gyvenamosiose nuolatinės ir bendros veiklos vietose paprastai susidaro savita aplinka. Tai atskiro individo ar žmonių grupės aplinkos sąveikos rezultatas (Jakovlevas-Mateckis, 2004). Todėl manau, kad miesto gyvenamojoje aplinkoje tokios organizacijos vienetas turėtų būti:  būstas, butas, individualus namas, prižiūrimas individo ar mažiausios socialinės grupės (šeimos);  daugiabutis namas – kelių mažiausių socialinių grupių (namo gyventojų bendrijos);  namų grupė (keli namai) – mažos socialinės grupės (namų grupės, gyventojų bendrijos);  gyvenamasis kvartalas (kelios namų grupės) – kelios mažos socialinės grupės (kvartalo bendruomenės);  gyvenamasis rajonas (keli gyvenamieji kvartalai) – vidutinės socialinės grupės (rajono, kelių kvartalų bendruomenės).

Gyvenamojoje aplinkoje socialinių grupių sąveiką daugiausia lemia susidariusios teritorinės bendrijos (namų grupės, kvartalai, rajonai). Čia socialinės grupės nesudaro viena su kita griežtos hierarchijos, tačiau glaudžiai bendradarbiauja. Mažas socialines grupes – šeimas, namų grupių ir kvartalų bendrijas – sieja daugiau tiesioginiai grupės narių ryšiai, nuosavy­bė, materialiniai santykiai, vienodi interesai, o vidutines grupes (rajono, kelių kvartalų bendruomenę) – bendresni (socialiniai, kultūriniai ir kt.) interesai. Tačiau svarbiausia, kad visų dydžių socialinių grupių gyventojų interesai, reikalavimai, keliami gyvenamajai aplinkai, jos kokybei, yra bendri.

Taigi gyvenamosios aplinkos sistemos hierar­ chinės struktūros pagrindu reikia laikyti teritorinių bendrijų socialinę struktūrą, pradedant nuo individo ir šeimos – namo aplinkos, baigiant vidutinio dydžio socialinėmis grupėmis, kurioms, atsižvelgiant į jų veiklą ir poreikius, formuojama ir įprasminama namų grupės, kvartalo, rajono aplinka (želdynai, poilsio aikštelių kompleksai visų amžiaus grupių gyventojams) (Jakovlevas-Mateckis, 2000). Be to, ši gyvenamosios aplinkos hierarchinė struktūra turi sietis su miesto atitinkama struktūra kaip aukštesnio lygmens sistema.

 5 pav. Daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajono gyventojų trumpalaikio poilsio objektų sistemos formavimo modelis:

76

1 – daugiabutis namas; 2 – trijų daugiabučių namų grupė; 3 – gyvenamasis kvartalas (susidedantis iš trijų gyvenamųjų namų grupių); 4 – gyvenamasis rajonas (susidedantis iš dviejų gyvenamųjų kvartalų); 5 – mokyklos, vaikų darželio ir lopšelio teritorija; 6 – prekybos, paslaugų, administracijos ir kitų pastatų, skirtų su taršia gamyba nesusijusių darbo vietų pastatų teritorija, ir pan.

Infrastruktūra

Daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų užstatymo struktūra ir jų želdynai Užstatymo struktūra Daugiaaukštis gyvenamasis namas

Būstų ir gyventojų orientacinis skaičius 60–120 būstų, 180–360 gyv.

Gyvenamųjų namų grupė

180–360 būstų, 540–1080 gyv.

Gyvenamasis kvartalas

540–1080 būstų, 1620–3240 gyv.

Gyvenamasis rajonas

1620–3240 būstų, 5000–10 000 gyv.

Užstatymo pobūdis Daugiabutis namas Keli daugiabučiai namai Kelios daugiabučių namų grupės Keli daugiabučių namų kvartalai

Želdynų sudėtis Prienamio želdinių juosta (priklausomasis želdynas) Kiemo želdynas su vaikų ir poilsio aikštelių kompleksu (priklausomasis želdynas) Kelių kiemų želdynai ir kvartalo poilsio sodas (atskirasis vietinis želdynas) Kiemų želdynai, kvartalų poilsio sodai (atskirieji želdynai) ir rajoninis poilsio parkas (atskirasis rajoninis želdynas)

Taip hierarchiškai suskirstytą miesto gyvenamąją aplinką, jos teritoriją lengviau nuosekliai analizuoti pagal atskiras jos dalis, atsižvelgiant į jų subordinaciją, tarpusavio ryšius, nepažeidžiant jos vienovės. O tai leidžia tiksliau apibrėžti, pavyzdžiui, projektuojamo ar renovuojamo gyvenamojo rajono teritorijos ar jo dalies (kvartalo, gyvenamųjų namų grupės) formavimo tikslus ir uždavinius. Šis sisteminis principas yra tarsi savotiškas tikslų medis, kuris akivaizdžiai rodo, kad kiekvieno sistemos hierarchinio lygio tikslo reikia ieškoti aukštesniame lygyje.

želdynų pobūdį, atsižvelgiant į bendruomenės poreikį (žr. lentelę). Šio tyrimo rezultatai turėtų tapti metodologiniu pagrindu formuojant gyvenamųjų teritorijų želdynus.

Vadovaujantis šiais principais, gyvenamajame rajone turėtų būti projektuojamos ne tik atskiros poilsio aikštelės, bet ir viso rajono poilsio parkas su įranga ir želdiniais, kur būtų maksimaliai tenkinami rajono bendruomenės įvairaus amžiaus grupių poreikiai.

Rajono gyvenamajame kvartale – poilsio sodai, o jų namų grupėse – poilsio ir sporto aikštelės. Gyvenamojo rajono poilsio parkai ir gyvenamųjų kvartalų sodai, vadinami atskiraisiais miesto želdynais, turi savo žemės sklypą ir turėtų tapti miesto želdynų sistemos dalimi. Individualaus namo, daugiabučio namo ar kelių namų grupių teritorijose įrengti želdiniai yra išsidėstę kito objekto žemės sklype ir atskirųjų želdynų nesudaro. Jie vadinami priklausomaisiais želdynais ir miesto želdynų sistemoje atlieka tik antraeilį vaidmenį ir ją tik papildo (5 pav.).

Šiandien statant daugiaaukščių gyvenamųjų namų ištisą kvartalą (susidedantį iš kelių namų grupių) pagal normas (10 m²/1 gyv.) jame turėtų būti suprojektuotas ir įrengtas kvartalo poilsio sodas (atskirasis vietinis želdynas). Jis turėtų užtikrinti paauglių, jaunimo ir vyresnio amžiaus kvartalo gyventojų visavertį poilsį. Tačiau šis įpareigojimas, kaip rodo autoriaus atliktos analizės rezultatai, dažniausiai nevykdomas, nes neaišku „kas turi finansuoti atskirojo vietinio želdyno sklypo projektavimą, įrengimą ir tolesnę priežiūrą?“ – statytojas ar savivaldybė, o gal abu turi dalytis išlaidomis ir pan.? Todėl dabartiniu metu atsigaunant gyvenamųjų namų statybos verslui, manau, šią problemą turėtų neatidėliotinai spręsti LR aplinkos ministerija ir kitos atsakingosios institucijos.

Gyvenamųjų teritorijų atskirieji ir priklausomieji želdynai normuojami vadovaujantis LR aplinkos ministro 2007 m. įsakymu „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šias normas parengė prof. habil. dr. K. Jakovlevas-Mateckis, doc. dr. L. Dringelis ir archit. A. Damidavičiūtė. Toks norminis aktas Lietuvoje buvo priimtas pirmą kartą.

Daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajone turi būti projektuojami ir gyventojams aptarnauti reikalingi socialinės, paslaugų, prekybos, darbo ir kt. infrastruktūros objektai bei jų teritorijų priklausomieji želdynai.

Autoriaus atliktas sisteminis miesto gyvenamosios aplinkos tyrimas leido išryškinti gyvenamųjų teritorijų urbanistinės struktūros dalis, nustatyti jų

Toks sisteminis miesto gyvenamosios aplinkos objektų ir jų želdynų supratimas, autoriaus nuomone, turi tapti pagrindu, atliekant ne tik projektavimo, bet ir mokslo tiriamuosius darbus, rengiant miesto bendruosius, specialiuosius bei kitus teritorijų planus ir pan., sprendžiant jų įrengimo, valdymo ir priežiūros klausimus.

Tik toks sisteminis teritorijų planavimas ir želdynų formavimas gali užtikrinti miesto darnios plėtros proceso rezultatų visavertiškumą.  Straipsnio tęsinį apie daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų želdynų formavimo principus skaitykite kitame STRUCTUM numeryje.

77

Infrastruktūra

Akmens apdaila – amžinai madinga klasika Jurgita Siliūnienė

Kai kalba pasisuka apie akmens naudojimą statyboje, prieš akis iškyla prabanga dvelkiantys akmeniniai pastatų fasadai, jaukiai sodybų kiemuose pūpsančios lauko krosnys ar elegantiški šuliniai, pasivaikščioti kviečiantys takeliai ir nuo svetimų akių saugančios tvirtos tvoros. Ir tai tik nedidelė dalis akmens pritaikymo galimybių, nes technologijoms sparčiai tobulėjant ir akmeninei klasikai ryžtingai žengiant koja kojon su mada iš šio gamtos stebuklo kuriami šedevrai tampa ne tik eksterjero, bet ir interjero kasdienybe.

Natūralus akmuo nuo seniausių laikų naudojamas ne tik kaip statybinė, bet ir kaip ilgalaikė, praktiška, stilinga ir visada madinga apdailos medžiaga. Akmuo – gamtos sukurtas produktas, formuotas milijonus metų, todėl kiekvienas jų yra individualus, savitas ir originalus. Kiekviena akmens rūšis – unikali sudėtimi, forma, savybėmis ir apdirbimo technika, tad atveria kone beribes pritaikymo galimybes. „Mūsų produkcija skirta žmonėms, kuriems artimas natūralus gamtos grožis, kurie mėgsta ir puoselėja savo gyvenamąją aplinką. Taip pat tiems, kuriems rūpi ekologija, nes akmuo yra pati ekologiškiausia apdailos medžiaga. Akmuo savyje nekaupia kenksmingų elementų, todėl gali būti naudojamas gyvenamojoje aplinkoje: tiek interjero, tiek eksterjero apdailoje. Natūralaus akmens apdailai dažniausiai naudojami skalūnas, kvarcitas, kalkakmenis, marmuras, vulkaninės kilmės akmenys“, – sako UAB „Destra“ vadovas Ignas Endriukaitis.

78

Nuo 2011 m. veikianti bendrovė siūlo išskirtinius sprendimus naudojant natūralų akmenį aplinkotvarkai ir būsto apdailai, prekiauja akmens apdailos produktais fasadams ir interjerui. Įmonės produkcijos paletė išties spalvinga: dekoratyvinė akmens skalda, gludinti akmenukai, natūralaus skilimo akmens plokštės, vienetiniai akmens monolitai, akmens plytelės. Ir visi produktai pagaminti tik iš natūralaus akmens, išgaunamo akmens karjeruose įvairiose Pietų ir Vakarų Europos, Azijos bei Pietų Amerikos šalyse. Didelis įmonės akmens produktų pasirinkimas suteikia galimybę architektams, dizaineriams ir visiems neabejingiems grožiui iš gamtos kurti projektus, atspindinčius ypatingą stilių ir atmosferą, ir tinkamai atlikti apdailos darbus pagal keliamus reikalavimus. „Visa mūsų produkcija – tik iš natūralaus akmens. Kai kurių rūšių akmenys nėra pritaikyti Lietuvos klimatui, todėl UAB „Destra“ asortimentą sudaro tik tie produktai,

Infrastruktūra

kurie puikiai tinka naudoti mūsų šalyje. Garantuojame ypatingą kokybę, nes net tos pačios rūšies akmuo, pavyzdžiui, skalūnas, atkeliavęs iš skirtingų pasaulio karjerų, gali skirtis kokybe, vandens absorbavimu, medžiagos kietumu, todėl svarbu ne tik pasidomėti, iš kur atkeliavo konkretus produktas, bet ir įvertinti jo vizualias bei technines savybes, o tai mūsų specialistų komanda įgyvendina itin kruopščiai“, – vardija įmonės pranašumus I. Endriukaitis.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje, kaip ir Šiaurės Europoje, renkantis akmens produktus itin mėgstamos šiltos arba tamsios spalvos, natūralūs ir kokybiški gaminiai. „Pagrindiniai pasirinkimo kriterijai paprastai būna spalva, dizainas ir medžiagos struktūra. Vis dėlto šiandienės tendencijos yra rinktis aukštos kokybės natūralų produktą. Vis mažiau žmonių renkasi chemiškai dažytus ir dirbtinius akmenis, kurių savybės ir estetinis vaizdas neprilygsta natūraliems akmenims. Be to, dabartinės tendencijos rodo perėjimą nuo poliruotų, lygių akmens apdirbimo būdų prie labiau autentiškų formų – natūralaus skilimo, šiurkštaus paviršiaus, apdirbimo smėliavimo būdu, raižymo, deginimo. Ypač šiuo metu mėgstamos natūralaus skilimo akmens plokštės „Fossil“ su per milijonus metų susiformavusiais augalų raštais“, – apie akmens produktų madas pasakoja UAB „Destra“ vadovas. Įmonėje dirbantys ekspertai ne tik padeda pasirinkti šiuo metu madingiausius ar populiarius gaminius, bet ir išsamiai konsultuoja, kaip tinkamai parinkti produktus konkrečiai architektūrinei idėjai ar apdailos projektui įgyvendinti. Specialistai pataria – siekiant išlaikyti vientisą interjero ar eksterjero apdailos detalių atspalvį ir spalvą, verta plyteles ar plokštes pirkti tik iš vieno tiekėjo, o dar geriau – vienos partijos, pjautas iš to paties bloko. Kadangi skirtingi blokai gali būti šviesesnių ar tamsesnių atspalvių, gali skirtis produktų spalvinė gama.

UAB „Destra“ klientai visada gali būti ramūs, kad gaus tokį produktą, kokį užsisakė: „Pasitaiko, kad karjeruose pasikeičia kasamo akmens savybės, spalvingumas, tad yra rizikos, kad užsisakę prekes pagal katalogą klientai gali gauti kitokio atspalvio gaminį. Mūsų įmonės išskirtinumas tas, kad šią problemą sprendžiame nuolat atnaujindami sandėlyje turimus prekių pavyzdžius ir glaudžiai bendradarbiaudami su tiekėjais, užtikrindami minimalią klaidos galimybę. Siūlome rinktis ne iš katalogo, o apžiūrėti pageidaujamą produkciją, pamatyti akmens gaminius dienos šviesoje tokius, kokie jie iš tikrųjų yra.“ Įmonės specialistai siekia patenkinti pačių išrankiausių klientų poreikius, tad domisi rinkos naujovėmis, dalyvauja specializuotose parodose, o visus besidominčiuosius akmens pritaikymo galimybėmis kviečia apsilankyti UAB „Destra“ prekybos vietose ir susipažinti su siūloma produkcija, gauti išsamią konsultaciją. 

Akmens apdailA

Akmens apdailai skirtų produktų spalvos ir raštai yra labai įvairūs. Skirtingai apdorotas paviršius (šlifuotas, poliruotas, skaldytas, degintas, sendintas) sukuria beveik neribotą asortimentą. Taigi, siekiant išsirinkti praktiškiausią ir tinkamiausią produktą, tiesiog būtina šį tą išmanyti apie akmenų prigimtį ir jų savybes.  Skalūnas – metamorfinė uoliena, sudaryta iš kvarco, susiformavusi iš nuosėdinių uolienų. Jam būdingos natūralios spalvos, aukšta kokybė, elegancija, ilgalaikiškumas ir lengva priežiūra. Skalūnas gali būti naudojamas tiek grindų, tiek sienų apdailai. Jis tinka ir kaimiškam, ir šiuolaikiniam interjerui.  Kvarcitas – per milijonus metų vandenyno dugne susiformavęs akmuo. Jis yra neslidus ir atsparus ugniai, todėl tinka sienų, stogų, grindų ir kitų rūšių interjero detalėms bei eksterjerui dekoruoti, vidaus ir lauko konstrukcijoms.  Kalkakmenis susideda iš kalcio karbonato su priemaišomis, dažniausiai būna šviesiai pilkos spalvos.

Jo paprastai randama nuosėdinių uolienų pavidalu, naudojamas statyboje bei kalkių, anglies dioksido ir cemento gamyboje. Garsėja tvirtumu, yra atsparus riebalams, neslidus, todėl tinka grindų dangai ir grindiniui kloti. Dažniausiai ši uoliena naudojama gaminant kalkakmenio plyteles, blokus ir plokštes, skaldą grindims, sienoms bei stalviršiams. Ypač tinka komercinių pastatų grindiniui.  Marmuras – metamorfinė uoliena, susidariusi iš persikristalizavusios nuosėdinės uolienos – klinties, kalkakmenio arba dolomito. Nuosėdinės uolienos, nugramzdintos giliai po žeme, buvo veikiamos aukštos temperatūros bei slėgio, taigi augo nauji kalcito kristalai, sudarydami vientisą uolieną.

Grynas marmuras yra baltas, kitos spalvos priklauso nuo priemaišų. Naudojamas eksterjerui ir interjerui, išsiskiria kokybe bei elegancija.  Vulkaninės kilmės akmuo – susiformavęs iš vulkaninių medžiagų, tokių kaip magma. Jis yra atsparus dideliems temperatūros pokyčiams, todėl ypač tinka pirtyse.

UAB „Destra“ Metalo g. 23, Vilnius Sodų g. 99, Jonučių k., LT-53305 Kauno r.

Informacijos tel. +370 600 53 036 www.akmenys.eu

79

Infrastruktūra

april 2014 ARCHITECTURE



THE BELIEF IN COLOURS It was probably exactly the desire for colours that inspired us to introduce to you one of the project candidates for the Benetton Group competition for an eight-storey mixed-use building that took place several years ago.

Even though the Polish project did not win the competition, it was and still is a memorable piece. The building, which was supposed to emerge in Tehran, was all dressed in Benetton clothes. It is united with the Middle Eastern urban culture by naturally irregular and intensively sculpted internal yard.

SUBTERRANEAN CONCRETE ORGY In one of Stockholm’s basements, previously a shady porn-shop, Studioverket, office hub/co-working space for creative industries is now located. The space had to have a distinct division between exterior and interior space, yet the subjects needed to forget they were actually underground. The studio’s concept of ‘homogeneous diversity’ was realised using Sealed-Air bubble in a special casting process.

FESTIVAL CONTEST OF ARCHITECTURE SCHOOLS IN ISTANBUL Representatives from 40 schools of higher education from 14 countries took part at the III International Festival for Architecture, Design and Civil Engineering Schools of Eurasia, which was held in Yildiz Technical University in Instambul. Prof. A. Vyšniūnas and and Associate Prof. Dr. D. Dijokienė from Urbanism department of Vilnius Gediminas Technical University were the only representatives from the Baltic States. Four of their students took prizes at the competition. The articles focuses on the higher schools festival of architecture held in Istanbul, yet it also raises questions about international architectural contests/exhibitions in general, in which Lithuanian universities participate so rarely, for whatever reason that is.

WHEN OFFICE WORK GETS MIXED UP WITH LEISURE Lithuania sees more and more of the global tendency to design offices making sure that employees can not only work but also spend their free time at the office: cooking food, organising parties, playing games, relaxing or taking a shower when necessary. That way the office becomes not just a working space but also a place to spend your leisure time. This is an accurate description of the office of the international IT company NFQ Group based in Kaunas that develops major internet projects.

80

BUILDING Building FORMER TOBACCO FACTORY IN KlAIPĖDA IS NOW GOING TO PRODUCE CULTURE Artists of Klaipėda can’t wait for the new creative incubator called ‘Culture factory’ to be opened. It’s being set up in the building of a former tobacco factory built in 1917.

‘Culture factory’ is going the first object in Klaipėda to attempt to attract the most active, the boldest, risk-prone people from creative industries and bind them to the market, i.e. developing cultural business.

ECONOMIC ROOF COVERING There is no one definition of roof covering. Basic logics dictates that economic covering should refer to the cheapest roof covering or roof covering that requires the cheapest installation. But is that right? Probably not when it comes to roof covering. Lecturer Rėda Bistrickaitė from Department of Building Materials at Kaunas University of Technology claims that economic roof covering should mean covering that foremost does not release heat and that does not require any maintenance for at least 30 years after installation.

Engineering AN ARENA RESEMBLING A SEA WAVE Athletes training for the Olympic games, world or European tournaments in Palanga will finally have a space for trainings. As soon as this spring, a universal sports complex designed according to international standards is opening in the Southern part of the town, near the stadium. The new sports complex is going to smoothly blend into the seaside landscape as the shape of the building resembles a wave rolling towards the shore.

Infrastructure The problem of territory planning of multi-storey residential houses and greenery formation in the city’s sustainable development process. Nowadays, a much greater role in the process of planning and projecting of city sustainable development should be paid to planning and building of residential territories and greenery formation as well as improvement of quality of the environment. The article overviews the current solutions to these problems the country uses, analyses methodological fundamentals of systematic formation of residential territories, presents greenery formation principles of multi-storey residential territories (house groups, blocks and districts).

THE PARK OF PARKS: COPENHAGEN’S SUPERKILEN Superkilen is a kilometre-long park situated in the Nørrebro area just north of Copenhagen’s city centre. This unique place is a collage of stories and urban situations from around the world. What is interesting is that this project was carried out as an exercise in extreme public participation.

Statyk greičiau

Tel. / faks. +370 459 35 224 Mob. +370 682 60 003 El. p. info@bizea.lt Marių-8, Paketuriai, Kupiškio r., LT-40103