Structum 2014 Birželis

 Žurnalas sėkmingam verslui

Sunkumuose visada slypi galimybės. /Albertas Einsteinas/

BIRŽELIS I 2014

TURINYS

ARCHITEKTŪRA Atgimusi praeitis Plūduriuojančių miestų kūrėjas Koenas Olthuisas: „Žaluma yra gerai, bet vandens žydrynė – dar geriau“ Nuotykių architektūra – pramogai ir verslui Miesto kraštovaizdžio architektūra Reikalinga dovana

4 10 16 17 18

statyba Statybinių įrankių pasirinkimas: svarbiausia kokybė Kokybiški įrankiai – minimalus vibracijos poveikis SOS: Lietuvai trūksta statybų srities specialistų Elektronikos fakultete gimsta nauji inžineriniai sprendimai Kodėl reikia rinktis statybos inžinerijos studijas?

Skaitmeninė statyba: naudinga visiems statybos projekto dalyviams 3 klausimai BIM programinę įrangą ArchiCAD atstovaujančiai UAB „Design Solutions“ Išmaniųjų tinklų link Skaitmeninių statybų sėkmės formulė „Puuvilla“ – prekybos centras, pastatytas naudojant BIM Langų angokraščių modernizavimo variantai Sandarūs langai – šiluma be nuostolių Įspūdžiai iš parodos „RESTA 2014“ – įkvėpimas visiems metams

20 24 27 30 32 34 38 40 42 44 48 50 52

INŽINERIJA „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastatas – šviesus ir dalykiškas Švarių patalpų technologija – modernėjančio pasaulio būtinybė Sprendimai švariam orui Priemonė energijai sutaupyti Alternatyvių energijos šaltinių naudojimo bei išorinių pastatų atitvarų Lietuvoje modernizacijos galimybių apžvalga

54 64 72 73 74

REdaKCIJOS ŽOdIS Atskubanti vasara mums pažėrė rieškučias saulėtų dienų, bet kartu atėmė daug brangaus laiko. Tuo netrukome įsitikinti bendraudami su visais statybų sektoriaus atstovais. „Rytoj“ virsdavo „kita savaite“, kita savaitė – „tiek to, nukelkime kitam mėnesiui“. Bet dėl to tikrai nematome reikalo nerimauti, nes tai reiškia tik viena – visi turime krūvą darbų ir užsakymų! Kas gali būti geriau?! Na, nebent komandos pastiprinimas tikrais profesionalais.

Šiame numeryje rasite vertingos informacijos apie galimybes užsiauginti puikių specialistų ir kelti savo kvalifikaciją.

Žurnalas STRUCTUm ISSN 2335-2116

LEIdĖJaS UAB „S MEDIA GROUP“ Smolensko g. 10D-38, LT-03201 Vilnius Telefonas +370 5 272 3811 Faksas +370 5 272 4241 Mob. telefonas +370 620 55 199 dIREKTORĖ IGNĖ DAUSEVIČIŪTĖ VYR. REdaKTORĖ JURGA GRIGIENĖ El. paštas jurga@smediagroup.lt TEKSTų aUTORIaI: JURGITA SILIŪNIENĖ GIEDRĖ BALČIŪTĖ JURGA GRIGIENĖ RŪTA GERULYTĖ IEVA ČIVINSKAITĖ ROMA RINKEVIČIENĖ ŠARŪNAS PAULIKAS DAINIUS DURIS RAIMONDAS POMARNACKI ALGIRDAS JUOZAPAITIS JONAS ŠAPARAUSKAS JONAS JAKAITIS DARIUS DRUKTAINIS

NUOTRaUKų aUTORIaI: PIETERIS KERSAS IGORIS RADANOVIČIUS IRMANTAS GELŪNAS DARIUS PETRULAITIS KaLbOS STILIUS IR KOREKTŪRa VŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRAS www.kkc.lt REKLamOS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811 dIzaINaS VILIJA AVIŽINYTĖ paRENgImaS SpaUdaI UAB „S MEDIA GROUP“ SpaUSdINO UAB „BALTO PRINT“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2014 © STRUCTUM, 2014 ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI

2014 birželis



Pripažinkime, Lietuvai verkiant trūksta ne tik kvalifikuotų darbininkų – statybininkų, mūrininkų, suvirintojų, šaltkalvių ir kitų, kurie, ieškodami geresnio uždarbio, išvyko dirbti svetur, bet juntama ir aukštos kvalifikacijos specialistų – architektų, inžinierių, projektuotojų – stoka. Akivaizdus paradoksas – nors specialistų trūksta, o inžinierių ir kitų šios srities darbuotojų algos šoktelėjo kone iki debesų, norinčiųjų studijuoti šiuos mokslus vis dar labai mažai. Juolab kad baigus šios krypties studijas atsiveria didelės galimybės – inžinerinius mokslus baigęs specialistas pagal Lietuvos statistiką gamybinėse ir kito profilio įmonėse ar verslo bendrovėse dažnai tampa ne tik samdomu darbuotoju, bet ir darbo vietų kūrėju. Šiemet, tikimasi, situacija pagerės, nes daugiausia valstybės lėšų – daugiau nei trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti.



www.structum.lt

Architektūra

Atgimusi praeitis Jurga Grigienė

Šis renovacijos projektas 1960-ųjų vilą pavertė šiuolaikišku šešių gyvenamųjų apartamentų kompleksu su originaliu fasadu.

Projekto pagrindas – idėja naujai panaudoti prieš daugiau nei 40 metų pastatyto namo erdves, iš jų sukuriant gyvenamą plotą kiekvienam šeimos nariui atskirai, tačiau laikantis sąlygos, kad bus išsaugota pastato esmė – stengiamasi atlikti kuo mažiau pakeitimų ir išsaugoti originalias detales, kurios turės būti integruotos į naująjį projektą.

4

Architektūra

 Architektai

pjūviai

„CRAFT Arquitectos“  VIETOVĖ Naukalpanas, Meksika  Bendraautoriai Alan Rahmane Azar, Michelle Cadena, „Solt Studio“  PLOTAS 1 000 m2  Metai 2011 m.

„CRAFT Arquitectos“ nuotr.

5

Architektūra

Vienas svarbiausių veiksnių kuriant dizainą – tai, kokioje vietoje stovi pastatas. Šiuo atveju tai yra vasarvietė, nuo kurios neatsiejamas nenutrūkstamas eismas ir kuri vizualiai vainikuoja keletą alėjų. Dėl šios priežasties neišvengiama didelio triukšmo, privatumas ribotas, o oro srovė tiesiogiai veikia pagrindinį namo fasadą. Be to, objektas žvelgia į pietų pusę – vasarą tai gresia perkaitimu.

Viena pirminių užduočių architektams buvo pasirūpinti aplinkosauga. Reikėjo sukurti pereinamąją erdvę tarp privačių ir viešų erdvių, nesugriaunant jų ryšio – tai sušvelnina aplinkosaugos grėsmes.

6

Šis tikslas buvo pasiektas pasitelkiant dvigubą fasado dizainą, kuriam buvo naudojamas bronzinis stiklas „Reflecta“. Taip sumanyta atverti vaizdą į lauką ir apriboti vidines erdves, padidinti privatumą. Be to, naudotos kvadrato formos angos sušvelnina tiesioginį vėjo poveikį, leidžia vėjui cirkuliuoti, tiesiogiai neveikdamos vidinio fasado, ir padeda filtruoti saulės spindulius (tai leidžia pasiekti optimalią temperatūrą). Šio dizaino išskirtinis bruožas – išorinis triukšmas slopinamas, bet lauko garsai nėra izoliuojami visiškai. Buvo įrengtos pereinamosios terasos, sujungiančios abu kontekstus ir prieinamos tik iš privačių terasų.

Architekt큰ra

7

Architekt큰ra

planas

8

Architektūra

Interjeras įkūnija visus programos niuansus. Projekto idėja buvo sukurti naujas erdves pasitelkiant esamą modelį ir paisant išorės ribų, taip suteikiant kiekvienai erdvės daliai laisvės. Vienintelis rimtas pokytis – išgriauta siena.

Taip susiformavo du atskiri tiltų jungiami blokai, o to rezultatas – vidinis sodas, atliekantis vestibiulio funkciją ir sujungiantis uždarus kambarius. Taip įleidžiama daugiau šviesos, geriau vėdinamos patalpos. Interjeras savo spalvomis atspindi aplinkinį ritmą ir harmoniją – chiaroscuro apšvietimo technika žaidžia su šviesa, sukurdama žemo intensyvumo kontrastą su lauko šviesa, taip suteikiama galimybė įvairiapusiškai patirti erdvę, kurioje esate. 

9

aRCHITEKTŪRa

pLŪdURIUOJaNčIų mIESTų KŪRĖJaS KOENaS OLTHUISaS: „Žaluma yra gerai, bet vandens žydrynė – dar geriau“ Jurgita siliūnienė

gyvenimas ant vandens daugumai vis dar atrodo kaip futuristinė idėja, o architektūriniai sprendimai neretai primena vaizdus iš fantastikos srities. Olandų architekto Koeno Olthuiso kuriami plūduriuojantys miestai, viešbučių ir pramogų kompleksai, pramoniniai rajonai ir vandens sodai ne tik prikausto dėmesį, bet ir žadina smalsumą – ar tai mūsų architektūrinė ateitis? archi-

tektas pripažįsta, kad gyvenimo ant vandens idėja jam kilo ne atsitiktinai, o siekiant spręsti gyvenamojo ploto, klimato kaitos ir ekologines problemas. Inovatorius įsitikinęs, kad gyvenimas ant vandens niekuo nesiskiria nuo gyvenimo sausumoje, ir tiki, kad ateityje miestai ant vandens taps kasdienybe. Jūsų dėmesiui – išskirtinis architekto interviu žurnalui „Structum“.

 „Greenstar“ – plaukiojantis viešbutis ir konferencijų centras, Maldyvai. Žalios spalvos žvaigždės formos pastatas simbolizuoja novatorišką

10

maršrutą kovai su klimato kaita. Tikimasi, kad tai bus populiariausia vieta konferencijoms apie klimato kaitą, vandens išteklių valdymą ir tvarumą.

Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands“.

aRCHITEKTŪRa

 KOENaS OLTHUISaS (g. 1971) Olandų architektas. Studijavo architektūrą ir pramoninį dizainą Delfto technologijų universitete. Architektūros įmonės „Waterstudio.NL“ (įkurta 2002 m.), kurios specializacija – plūduriuojančių konstrukcijų ir miestų ant vandens projektavimas, vadovas.

2007 m. žurnalo „Time“ skelbtame įtakingiausių žmonių pasaulyje sąraše buvo 122 vietoje, be to, Prancūzijos žurnalas „Terra Eco“ 2011 m. jį įtraukė į „žaliųjų“ asmenų, kurie pakeis pasaulį, šimtuką.

Vadovaujasi posakiu: „Tvari ateitis glūdi anapus kranto!“ aRCHITEKTŪRINIaI SpRENdImaI aNT VaNdENS NĖRa įpRaSTI IR KaSdIENIŠKI, Tad KOKIOS KLIENTų IR KOLEgų REaKCIJOS SULaUKIa JŪSų pROJEKTaI? Gyvename laikais, kai technologiškai beveik viskas yra įmanoma. Mes naudojame įprastas ir laiko patikrintas technologijas, kurios jau seniai taikomos projektuojant plūduriuojančias naftos platformas ar didelius kruizinius laivus.

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandien, – tai žmonių, tiek klientų, tiek valstybinių institucijų, mąstymas ir supratimas apie gyvenimą ant vandens. Manau, kad ateityje plaukiojantys pastatai ar net plaukiojantys miestai bus kasdienybė ir nedaug skirsis nuo įprastų miestų, prie kokių esame įpratę šiandien. Žinoma, taip pat svarbu užtikrinti, kad plaukiojantys pastatai turėtų tą patį komforto lygį ir kainuotų tiek pat, kaip ir pastatai ant žemės. Vienintelis tokių architektūrinių sprendimų skirtumas – plūduriuojantis pagrindas, sudarytas iš plūduriuojančių platformų junginio, kurį prireikus galima praplėsti, prijungiant papildomas platformas. Tai mes vadiname „City apps“ – plūduriuojančių miestų komponentais. Tai gali būti papildomas stadionas, golfo aikštynas, naujas namų kvartalas arba nauji keliai.

Naudojant „City apps“ plaukiojantį miestą galima transformuoti ir pritaikyti pagal gyventojų poreikius.

Tokie architektūriniai sprendimai labai tinka prie vandens įsikūrusioms bendruomenėms, yra mėgstami salynų kurortuose, be to, tai puiki galimybė tankiai apgyvendintoms teritorijoms, pavyzdžiui, Kinijoje.

KOKIa bUVO JŪSų IdĖJOS įgYVENdINImO pRadŽIa? Jaunystėje mane labai žavėjo Olandijos kraštovaizdis, šalies vandens ir žemės struktūra. Tuo metu gyvenimas ant vandens buvo įmanomas tik specialiai tam pritaikytuose laivuose. Taigi siekdamas įgyvendinti savo idėją – apgyvendinti žmones ant vandens – 2002 m. pabaigoje įkūriau pirmąją pasaulyje miestų ant vandens architektūros įmonę „Waterstudio.NL“.

Esu šios rinkos pradininkas, tad teko įdėti nemažai pastangų, norint pakeisti plačiosios visuomenės suvokimą apie gyvenimą ant vandens. aR gYVENImaS aNT VaNdENS TURI TRadICIJų?

Olandijoje žmonės ant vandens gyvena jau daugiau nei 100 metų – čia yra įprastų laivinių namų, kurie plaukioja upėmis, miestų kanalais.

KUO SKIRIaSI aRCHITEKTŪRa aNT ŽEmĖS IR aNT VaNdENS? Vienintelis dalykas, kuris skiriasi nuo sausumos, – plūduriuojantis pagrindas.

Taip pat, jei namai statomi ant jūros paviršiaus, naudojamos sūriam vandeniui atsparios medžiagos.

KIEK IR KOKIų pROJEKTų ESaTE įgYVENdINĘS? Įgyvendiname savo sprendimus visame pasaulyje – Maldyvuose, JAV, Indijoje. Nyderlanduose jau pastatėme daugiau nei šimtą plūduriuojančių namų ir pastatų. Šiuo metu įgyvendiname ypatingą projektą – nedidelio biudžeto būsto sprendinius lūšnynų bendruomenėms.

11

Architektūra

Milijonai žmonių gyvena lūšnynuose prie vandens, jiems kyla nuolatinė potvynių ir cunamių grėsmė, tad mūsų tikslas, naudojant plaukiojančių namų architektūrinius sprendimus, padėti žmonėms susikurti tokį būstą, kuris nebūtų suniokojamas gamtos stichijų.

Tačiau ar saugus toks būstas ant vandens, ypač turint omenyje, kad jūros lygis kyla?

Taip, kai kyla jūros lygis, saugiausia vieta ir yra ant vandens.  Vila „De Hoef“. Apsupta žemės iš trijų pusių, ši

plūduriuojanti vila atrodo kaip sausumos namas ant kranto, tačiau yra įrengta ant vandens ir atspari vandens lygio svyravimams iki 30 cm.

Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“ Pieterio Kerso nuotrauka.

Gyvename laikais, kai technologiškai beveik viskas yra įmanoma.

Mes naudojame įprastas ir laiko patikrintas technologijas, kurios jau seniai taikomos projektuojant plūduriuojančias naftos platformas ar didelius kruizinius laivus.

 Kruizinių laivų terminalas – revoliucinė

12

plūduriuojančio 700 m2 trikampio koncepcija.

Erdvės užtenka vienu metu priimti tris didžiausius pasaulyje kruizinius laivus.

Plaukiojantis terminalas nuo kranto matomas kaip elegantiška skulptūra.

Kūrėjai K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“, ir „Dutch Docklands“.

Architektūra

Kokią įtaką miestai ant vandens turės architektūros tradicijoms?

Tai niekaip nepakeis pačios architektūros, tik pakeis mūsų mąstymą apie miestus, gyvenamąjį ar pramoninį būstą.

 „Jūros medis“ – plaukiojantis statinys, skirtas toms vietovėms,

kur itin trūksta gyvūnijos. Jis sudarytas iš daug žalumos sluoksnių, kuriuose įkurtos buveinės tik gyvūnams. Ši struktūra nėra prieinama žmogui, ji pastatyta pagal technologiją, panašią į naftos saugyklų bokštus, kuriuos galima rasti atvirose jūrose.

Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“.

Šiuolaikiniai dizaineriai yra klimato kaitos karta, tad turėtų pradėti mąstyti apie dinamiškas, o ne statiškas statybų konstrukcijas.

Ar ši architektūra yra nekenksminga gamtai?

Mums labai svarbus ekologinis tvarumas. Ant vandens galime išgauti tvarią saulės energiją, be to, nenaudojamus namus lengva perkelti į kitą vietą. Palyginkite – ant žemės stovintys nenaudojami, griūvantys pastatai metų metus niekieno neprižiūrimi darko kraštovaizdį ar miesto architektūrą.

Vanduo mums suteikia unikalią galimybę kurti tvarias technologijas, taigi žaluma yra gerai, bet vandens žydrynė – dar geriau! 

13

Architektūra

 Apartamentai „Imperial Maldivian“ Maldyvuose.

 Stiklinis tunelis į plaukiojantį golfo aikštyną, Maldyvai.

14

Dizainą kūrė architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“.

Kūrėjas „Dutch Docklands.

Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“.

Kūrėjas „Dutch Docklands“.

Architektūra

 „Amillarah“ – plaukiojančios privačios salos, Maldyvai.

Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“.

Kūrėjas „Dutch Docklands“.

 Pirmasis pasaulyje plaukiojantis golfo

 „Vandenyno gėlė“ – novatoriškas projektas, sukurtas remiantis

aikštynas, Maldyvai.

Dizainą kūrė architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands.

tipiškos Maldyvų gėlės vaizdu, yra pirmasis iš penkių įspūdingų projektų Maldyvuose.

Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“. Kūrėjas „Dutch Docklands“.

 „Greenstar“ – plaukiojantis viešbutis ir konferencijų

centras, netoliese – restoranas, Maldyvai.

Architektas K. Olthuisas, „Waterstudio.NL“.

Kūrėjas „Dutch Docklands“.

15

aRCHITEKTŪRa

pasiūlo naujų laipynių vaikų lauko aikštelėje ir džiaugiasi gerokai išaugusiu klientų srautu. Įrengusi nedidelį vidaus nuotykių parką ant originalios klijuotos medienos polių konstrukcijos viename didžiausių Lietuvos prekybos ir pramogų centrų, įmonė „UNO Parks“ sulaukė užsienio verslininkų susidomėjimo, o tai atskleidė nemažą tokio pobūdžio projektų poreikį. Tuo įmonės atstovai įsitikino pradėję kasmet dalyvauti tarptautinėse pramogų parkų parodose. Įmonės darbų pavyzdžiai varijuoja nuo laipynių renginiams (vestuvėms, įmonių kolektyvų suvažiavimams, muzikos festivaliams, miestų šventėms, muzikos klubams) iki mažosios medžio architektūros sodyboms, viešųjų erdvių infrastruktūros projektų.

NUOTYKIų aRCHITEKTŪRa – pRamOgaI IR VERSLUI pOpULIaRUmaS aUga Lietuvoje šiuo metu yra apie 18 nuotykių parkų, siūlančių virvines laipynes medžiuose. Nemažas skaičius patvirtina neblėstantį pramogos populiarumą. Pradininke laikomoje Prancūzijoje tenka iki 0,3 nuotykių parko 10 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje šis skaičius sudaro tik 0,06.

Priežastis paprasta – laipiojimas virš žemės patrauklus ir propaguojantiesiems sportišką gyvenimo būdą, ir vaikams, ir mažiau aktyviems lankytojams. Laipiojantieji tarp medžių 2–17 m aukštyje įrengtais atrakcionais ne tik nugali aukščio baimę, bet ir kilsteli pasitikėjimą savimi – lynais įveikę iš pirmo žvilgsnio neįveikiamas kliūtis stiprina raumenis ir pusiausvyrą, patiria ryškių emocijų. Atlikti tyrimai parodė, kad per valandą intensyvaus laipiojimo medžiuose sudeginamų kalorijų skaičius prilygsta sparčiam bėgimui.

LaIpYNĖS – pRIdĖTINĖ VERTĖ KLIENTUI Įmonė „UNO Parks“, nuo 2009 m. teikianti laipynių ir medžio konstrukcijų projektavimo, įrengimo ir priežiūros paslaugas, pirmoji Lietuvoje pasiūlė nuotykių parkų atrakcijas perkelti ir į mažesnes namų ar verslo erdves.

Įmonės verslo klientai netruko įsitikinti nauda: populiarus šeimos restoranas Vilniuje savo klientams kasmet

16

Išradingą vandeniui atsparaus medžio konstrukcijų naudojimą (ne tik pirtyse) įrodė puikiai įvertintas vaikų erdvės projektas vandens parke Druskininkuose. Jame, beje, pritaikytas ir rankomis pintas įspūdingo dydžio tinklas. Šiais metais trijų trasų nuotykių parką Ignalinos viešbučiui įmonės komanda įrengė vos per 22 dienas. Kiekviena laipynių erdvė projektuojama individualiai pagal užsakovo poreikius, būsimus pramogautojus, geriausiai išnaudojant net ir mažiausią plotą, pasiūlant konkretų verslo modelį ir rinkodaros sprendimus. Kiekviena kliūtis ar pramoga yra originaliai gaminama, nenaudojama atsivežtinių modulių. pROfESIONaLUmaS LEmIa SaUgUmą Bet kuriai pramoginei aktyvaus laisvalaikio struktūrai reikia atidaus konstrukcinio pasiruošimo, patirties montuojant ir tinkamo medžiagų parinkimo. Neapgalvota detalė gali lemti ne tik sugadintą nuotaiką, bet ir pramogą teikiančios įmonės reputaciją. Būtent dėl šios priežasties įmonė atsisako užsakymų, kai norima įsigyti atskiras atrakcijų dalis, bet neužsakoma jų įrengimo paslaugos.

Pavyzdžiui, atsiranda klientų, kurie įsigiję tik medžiagų ir alpinistinės įrangos klaidingai tikisi sutaupyti įsitempdami lyną virš vandens telkinio patys.

Įrenginių priežiūra ir garantija suteikiama kiekvienam įmonės projektui, o konkurencingą kainodarą lemia optimaliai valdomas procesas – nuo pirminės konsultacijos iki išbaigtos, nuotykiais verslą ar namus papildančios šiuolaikiškos medžio konstrukcijos. 

UAB „UNO Parks“ Jakšto g. 7, Vilnius Tel. +370 601 92 282 El. p. aiste@unoparks.lt www.unoparks.eu

A r c h i t eKknt ūy gr a

Miesto kraštovaizdžio architektūra Doc. dr. Jonas Jakaitis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidykla „Technika“ 2014 m. pradžioje išleido kraštovaizdžio architektų profesinės ir akademinės bendruomenės nekantriai lauktą VGTU profesoriaus, habilituoto daktaro, Miestų statybos katedros emerito Konstantino Jakovlevo-Mateckio parengtą monografijos „Miesto kraštovaizdžio architektūra“ III tomą. Tai solidus (348 p.), gausus iliustracijų, įdomus ir vertingas kraštovaizdžio architektūrai skirtas menotyrinis mokslo darbas. Tritomio I tomas „Miesto kraštovaizdžio architektūros raida ir teorijos pagrindai“ buvo išleistas 2008 m., II tomas „Želdiniai ir jų komponavimo principai“ – 2003 m., o papildyta laida – 2011 metais. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tritomio III tomas „Miesto kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo principai“ vainikavo profesoriaus 60 metų aktyvios mokslinės, pedagoginės, praktinės veiklos sukaktį. Sveikatos Jums, profesoriau, ir tegul dar Jūsų parkeryje nedžiūsta rašalas...

Reikia pažymėti, kad monografijoje išnagrinėta miesto kraštovaizdžio architektūros samprata, objektų tipologija, sistemiškai pateikti miesto kraštovaizdžio architektūros objektų ir daiktinės aplinkos elementų formavimo teoriniai ir meniniai principai, įvertinti naujausi pasaulio ir Lietuvos kraštovaizdžio architektūros mokslo bei praktikos laimėjimai, atskleisti objektų projektavimo ypatumai, stilistikos kaita kartų kaitos procese. Pasak autoriaus, knyga skirta architektūros, kraštovaizdžio architektūros, miestų planavimo ir miestotvarkos bei miesto dizaino krypčių mokslininkams.

Ji gali būti naudojama kaip mokslinių žinių šaltinis magistrantūros ir doktorantūros studijose, taip pat projektuotojų, dirbančių šioje srityje, darbuose. Tačiau neabejotinai ji savo

fundamentalumu, aktualumu pranoksta nūdieną ir tampa svarbia ateities knyga ne tik akademinei bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei, visų lygių valstybės valdymo institucijų vadovams bei specialistams. Ir tai dėsninga, nes šiandien urbanizuotose vietovėse gyvena daugiau kaip du trečdaliai Europos gyventojų. Lietuvos miestuose taip pat gyvena 67 % KONSTANTINAS JAKOVLEVAS-MATECKIS, šalies žmonių. Todėl būtent knygos autorius čia kyla daugiausia su tarša, nepakankama gyvenimo kokybe, suniveliuota gyvenamąja erdve, saugumu, segregacija ar skurdu susijusių problemų.

Tačiau miestuose ir greičiau randami problemų sprendimų būdai, taikant miesto kraštovaizdžio formavimo priemones, inovatyvius viešųjų erdvių ir želdynų projektavimo principus, kurie išnagrinėti per miesto aikščių ir skverų, pėsčiųjų gatvių ir zonų, miesto poilsio, vaikų ir pramogų parkų projektavimo procesus, pateikiant jų kūrimo principus. Kompleksiškumas, tarpdalykiškumas yra išskirtinis knygos bruožas. Autorius kalba ne apskritai apie miesto kraštovaizdžio architektūrą, bet ją sieja su konkrečiu adresatu – konkrečia struktūruota teritorija ir žmogaus veikla bei poreikiais joje.

Autoriui vienodai svarbu ir gyvenamosios, ir visuomeninės, ir pramoninės, ir rekreacinės aplinkos kokybė. Taigi daug dėmesio skiriama tarpdalykinės integracijos, kompleksinių sprendimų paieškos problematikai spręsti. Šia prasme leidinys ne tik laiku pasirodė, bet ir yra labai prasmingas.

Itin svarbu, kad knyga koncentruota, parašyta aiškia ir suprantama profesoriui būdinga lietuvių kalba, logiškai argumentuotas medžiagos dėstymas. Vaizdinės medžiagos įtaigus pateikimas ir aukštas knygos dizaino lygis rodo profesoriaus ir VGTU leidyklos „Technika“ kolektyvo glaudaus bendradarbiavimo rezultatą.

Prof. K. Jakovlevo-Mateckio monografija yra vertingas daugiametės autoriaus mokslinės, pedagoginės ir praktinės patirties kraštovaizdžio formavimo srityje apibendrinimas. Tai yra pirmoji tokios apimties originali mokslinė monografija, naujai ir sistemiškai pateikianti Lietuvos kraštovaizdžio architektūros, kaip atskiros architektūros mokslo krypties, teorinius bei meninius principus. 

17

aRCHITEKTŪRa

REIKaLINga dOVaNa Visą balandį „Structum“ kvietė nemokamai užsiprenumeruoti žurnalo elektroninę versiją ir laimėti prabangų unitazą „Villeroy & boch“. Vertingas prizas ištraukus burtus atiteko mariui Vitauskui.

Atvykęs atsiimti prizo laimėtojas M. Vitauskas pasakojo, kad buvo labai nustebęs gavęs šią malonią žinią. Mat vyriškio pavardė buvo išrinkta iš užsiregistravusiųjų parodos „Resta“ metu. „Visada dalyvauju šioje parodoje, tačiau šiemet į ją vyko tik kolegos. Būtent jie ir užregistravo mane šioje akcijoje“, – šypsojosi Marius, dirbantis UAB „Vidara“ Kauno prekybos

skyriaus vadovu. Džiugu, kad jam nereikės sukti galvos, kaip panaudoti prizą: „Kaip tik įsirenginėju namus, todėl „Villeroy & Boch“ naujos kartos unitazas juose tikrai ras savo vietą.“ Vyriškį su laimėjimu sveikino „Structum“ direktorė Ignė Dausevičiūtė, žurnalo vyr. redaktorė Jurga Grigienė ir „Villeroy & Boch Gustavsberg“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė Jurga Dabulevičiūtė. 

 Laimėtojui atiteko pakabinamas unitazas „Villeroy & Boch: Subway 2.0“ su funkcija „Direct Flush“.

Tiesiai tekančio vandens srautu nuplaunamas „Villeroy & Boch“ pakabinamas unitazas „Subway 2.0“ atitinka naują higienos standartą. Šie unitazai neturi įprastos vandeniui tekėti skirtos briaunos, jiems nepriekaištingai nuplauti užtenka vos 3 arba 4,5 litro vandens.

Kadangi visas unitazo vidus glazūruotas, jį išvalyti galima ypač greitai, lengvai ir steriliai. Idealus kokybės ir dizaino santykis kiekvieno namams.

18 Igorio Radanovičiaus nuotrauka

S tat y b a

Statybinių įrankių pasirinkimas: svarbiausia kokybė Jurgita Siliūnienė

Nors vartotojus gina įstatymai ir įsigijus nekokybišką prekę galima atgauti pinigus ar pasikeisti į naują gaminį, neabejotinai tokia situacija sugadina nuotaiką, atima laiko ir jėgų, o jeigu tai neatidėliotinai darbui reikalingas įrankis – rizikuojama prarasti klientą. Dažnai girdimas posakis, kad „šykštus moka du kartus“, tad kaip išsirinkti darbo įrankius ir neprašauti pro šalį nei dėl kainos, nei dėl kokybės?

Vartotojų teises ginantys įstatymai numato, kad įsigijęs netinkamos kokybės prekę vartotojas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybes preke arba atitinkamai sumažinti prekės kainą, per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti vartotojo išlaidas prekės trūkumams pašalinti, jeigu to neatliko pardavėjas. Vartotojas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti pirkimo ir pardavimo sutartį, pareikalauti grą-

20

S tat y b a

žinti už prekę sumokėtus pinigus. Tačiau, kaip žinia, tam reikia nemažai laiko ir nervų, todėl verta žinoti, kaip išsirinkti kokybiškus gaminius. Niekam ne paslaptis, kad prekės įsigijimą neretai sąlygoja jos kaina, o ne patvarumas, ilgalaikiškumas ar patogumas. Pasak specialistų, toks požiūris verslui klaidingas, nes taupumas, renkantis įrankius, ne visada atsiperka.

Garantijos – būtinos UAB „Elremta“, tiekiančios įrankius savo srities profesionalams, direktorius Darius Miliauskas teigia, kad renkantis įrankius, labai yra svarbu kainos ir kokybės santykis. „Paprastai aukštą įrankio kainą lemia medžiagų, naudojamų jo gamybai, kaina. Kai kurie gamintojai, siekdami daugiau uždirbti ar tiesiog atpiginti savo gaminį, pasirenka pigias medžiagas ar pigią mažai kvalifikuotą darbo jėgą. Tačiau jų sėkmė būna trumpalaikė. Vartotojai greitai nusivilia pigiais nekokybiškais įrankiais. Šiuo metu dauguma gamintojų reaguoja į rinką ir kokybiškų įrankių galima įsigyti su didele nuolaida, bet dažniausiai labai maža kaina yra nekokybiško įrankio rodiklis. Geras įrankis, kaip ir geras automobilis, pigiai neparduodamas“, – sako D. Miliauskas. Jo teigimu, siekiant įsigyti kokybišką prekę, reikėtų tai daryti specializuotose parduotuvėse, kur įrankių ekspertai padės pasirinkti kokybišką, profesionalui tinkamą įrankį.

„Mes sakome, kad blogų įrankių nėra, yra tinkami ir netinkami įrankiai. Įrankių pardavėjo specialisto pareiga – išsiaiškinti kliento poreikius ir lūkesčius, pasiūlyti optimalų variantą. Kokybišką ir originalų įrankį galima nusipirkti tik iš profesionalių įrankių pardavėjų, kurie suteikia ir vykdo garantinius įsipareigojimus, paaiškina eksploatacinius ypatumus. Pirkdami turguje ir iš privačių asmenų galite įsigyti klastočių arba tiesiog vogtų įrankių“, – teigia D. Miliauskas.

UAB „Elremta“ prekiauja tik kokybiškais profesionalų įrankiais ir savo klientams siūlo gerai žinomus prekių ženklus „Bosch“, „Makita“, „Dewalt“, REMS ir kt. „Mūsų šūkis – „Profesionalūs įrankiai iš profesionalų, profesionalams“ – puikiai atspindi mūsų filosofiją. Rinkoje esame jau 17 metų, todėl turime sukaupę daug patirties ir įžvalgos siūlydami tinkamus įrankius savo klientams. Mes labai atidžiai formuojame prekių ekspoziciją, turėdami itin didelę specializuotų įrankių nomenklatūrą, galime patenkinti ir reikliausio kliento poreikius. O ne laiku sugedus

21

S tat y b a

įrankiui, operatyviai suremontuojame arba suteikiame pakaitinį“, – įmonės pranašumus vardija jos vadovas.

UAB „Elremta“ serviso tarnyba pajėgi atlikti iki 30 remontų per pamainą ir teikia klientams reikalingų papildomų paslaugų – trumpalaikės bei ilgalaikės įrankių nuomos, įrankių akumuliatorinių baterijų atnaujinimo, deimantinių gręžimo karūnų restauravimo, elektrinių įrankių elektrinio saugumo patikrinimo ir sertifikato išdavimo bei kitas.

Profesionalų įrankiams – aukšti kokybės reikalavimai Įrankių centrų „Stokker“ produkto specialistas Sergejus Kudriašovas sako, kad renkantis įrankį labai svarbu nuspręsti, kokiu tikslu įrankį naudosite ir ar jis bus naudojamas profesionalo, ar mėgėjo. Pasak S. Kudriašovo, įrankių rinką galima suskirstyti į tris dideles grupes.

Namų meistro įrankiai (angl. DIY tools) – daugybės gamintojų pavadinimų, įrankiai nebrangūs, nedidelės galios, mechaninės dalys dažnai būna plastikinės, dažnai neturi elektroninių ar mechaninių variklio ar pavaros apsaugos sistemų, be raktais keičiamų priedų, nedidelės talpos akumuliatorinės baterijos (1,3 Ah, 1,5 Ah, 2,0 Ah). Įrankiai netinka ilgalaikiams ir dideliems krūviams, našumas žemas. Jų galima įsigyti prekybos centruose. Pagrindinė paskirtis – „namų darbai“. Įrankiai profesionalams – ribotas gamintojų pasirinkimas, įrankiai brangūs, nes juose įdiegtos įvairios variklio, pavaros, akumuliatorinių baterijų apsaugos sistemos, elektroninės sistemos, palaikančios pastovius variklio sūkius, naudojami be raktų keičiami priedai (griebtuvai, veržlės, apsaugos nuo dulkių ir pan.), didelės talpos akumuliatorinės baterijos (4,0 Ah, 5,2 Ah). Jie galingi ir našūs. Mechaninės dalys (pavyzdžiui, pavaros dantračiai) gaminamos tik iš metalo, pavaros korpusai – iš aliuminio ar magnio (lengvas metalas su geromis šilumos laidumo savybėmis).

Įrankiai pritaikyti ilgalaikiams krūviams, sunkioms darbo sąlygoms (smėlis, metalo, medžio dulkės ir pan.). Tinkamai naudojant ir prižiūrint, yra ilgalaikiai ir patikimi. Galima įsigyti tik specializuotuose prekybos salonuose.

Pramoniniai įrankiai – naudojami pramoninėje gamyboje, labai ribotas gamintojų skaičius. Labai brangūs.

Gana paprasti, tačiau ilgalaikiai, itin galingi ir našūs. „Statybininkas, stalius, elektrikas, metalo konstrukcijų montuotojas, šaltkalvis arba įmonės, kurioje dirba šių profesijų atstovai, vadovas turėtų rinktis tik profesionalams skirtus įrankius, nes tai yra jų pagrindinė darbo priemonė.

Jai keliami ypač aukšti kokybės reikalavimai, tad tikėtis, kad prekė kainuos pigiai, būtų naivu. Įrankių patarčiau įsigyti specializuotuose įrankių prekybos salonuose. Juose galima gauti kvalifikuotą pagalbą ir informaciją apie įrankių technines galimybes, naudojimo sritis, tinkamus priedus, papildomas paslaugas. „Stokker“ įrankių prekybos centrai siūlo unikalias paslaugas, pavyzdžiui, „Metabo“ įrankių remonto draudimą. Įmonėms, gamykloms ir organizacijoms suteikiame kvalifikuotą pagalbą teisingai pasirenkant reikalingus darbui įrankius, atvykdami į darbo vietą su demonstraciniu automobiliu, kuriame yra naujausi elektriniai ir akumuliatoriniai įrankiai. Suteikiame galimybę juos išbandyti realiomis darbo sąlygomis, parenkame geriausiai darbui tinkamus priedus“, – sako specialistas.

S. Kudriašovas įsitikinęs, kad taip pat labai svarbu pasirinkti patikimą įrankių tiekėją, kuris ne tik teikia garantijas, bet ir nuolat domisi naujovėmis, siūlo klientams išskirtinės kokybės gaminius: „Visada smagu, kai naujovėmis galime nudžiuginti savo klientus. Liepos mėnesį prekybos centruose „Stokker“ jau pasirodys naujo modelio „Metabo“ kampiniai šlifuokliai su naujais didesnės galios „Metabo Marathon“ varikliais, atnaujinta variklio aušinimo sistema ir ergonomišku korpusu.“ 

Grindys „Litubel Staki Parket“ – prabanga ir elegancija jūsų namams!

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas:  parketlentės;  grindinės lentos;  „top-lag“ grindys.

Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

22

w w w. s ta k i .lt

UAB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. info@staki.lt

S tat y b a

23

S tat y b a

Kokybiški įrankiai – minimalus vibracijos poveikis Lietuvoje požiūris į darbo saugumą palaipsniui tampa vis labiau vakarietiškas. Baziniai saugaus darbo elementai, tokie kaip darbas su šalmu, tinkama avalynė ir drabužiai, apsauga nuo kritimų dirbantiems aukštai, tampa jau savaime suprantami. Sudėtingesni saugaus darbo klausimai sprendžiami įvairiai. Tačiau vis dar labai daug priklauso ne tik nuo darbdavio, bet ir darbuotojo sąmoningumo, požiūrio į savo sveikatą. Pavyzdžiui, jau tampa norma, kad suvirintojams darbdaviai parūpina kvėpavimo takų saugos priemones ne tik dėl to, kad tai nustatyta įstatymais, bet ir todėl, kad daugybė suvirintojų, padirbėję užsienyje ir grįžę į Lietuvą, reikalauja tokio pat darbo saugos lygio. Vis dėlto darbo įrankių sukeliama vibracija ir jos poveikis darbuotojų sveikatai kol kas daugumai dar yra tikra terra incognita.

Dažnai renkantis elektrinius įrankius didžiausias dėmesys kreipiamas į įrankio technines charakteristikas, kainą, garantinę ir pogarantinę priežiūrą, tačiau dar retai pasitaiko, kad meistrai ar įmonių darbuotojai, atsakingi už įrankių pirkimą, teirautųsi apie įrankio vibracijos intensyvumo koeficientus ir naudojamus sprendimus įrankių vibracijos poveikiui mažinti.

24

O tai turėtų būti ypač svarbu, nes jei įrankis yra darbo priemonė, jis naudojamas ilgas valandas penkias dienas per savaitę. Todėl neišvengiamai teks susidurti su vibracijos keliamu poveikiu darbuotojų sveikatai. Ilgalaikės vibracijos poveikis pasireiškia kraujotakos, neurologiniais, raumenų ir kaulų sutrikimais. Geriausiai žinomas kraujotakos sutrikimas – vibracijos sukeltas pirštų pabalimas. Tai laikinas pirštų kraujo apytakos sutrikimas. Iš pradžių pabalimas apima vieno arba daugiau pirštų galiukus, bet, vibracijos poveikiui tęsiantis, pabalimas gali išplisti per visą pirštą.

Kai kraujas grįžta į pirštus, jie parausta, paprastai juos ima skaudėti. Jei vibracijos poveikis tęsiasi, pabalimas dažnėja ir apima vis daugiau pirštų. Pabalus pirštams, darbuotojai gali jų nejausti, pirštai netenka vikrumo, todėl gali nukentėti darbo veikla, atsiranda nelaimingų atsitikimų, per kuriuos galima sunkiai susižaloti, pavojus.

ES direktyva 2002/44/EB („Vibracijos direktyva“) įpareigoja darbdavius užtikrinti, kad rankas veikiančios vibracijos keliami pavojai būtų kiek įmanoma mažesni. Elektrinių įrankių gamintojai, importuotojai ir tiekėjai privalo pateikti informaciją apie rankas veikiančios vibracijos intensyvumą. Ši informacija turėtų būti nurodyta kartu su informacija arba instrukcijomis, kurios pateikiamos su elektriniu įrankiu (direktyva 2006/42/EB). Renkantis įrankį, svarbu įsitikinti, kad ši informacija yra pateikta, nes, atsižvelgiant į vibracijos intensyvumo reikšmę, gali būti ribojama darbo įrankiu trukmė. „Vibracijos direktyvoje“ nustatyta kasdienio vibracijos poveikio veikimo vertė, kurią viršijus reikalaujama, kad darbdaviai kontroliuotų darbuotojų rankas veikiančios vibracijos keliamus pavojus, ir poveikio ribinė vertė, kurios negalima viršyti. Kasdienio poveikio vertė yra lygi 2,5 m/s², tai santykinai saugi riba, kai su įrankiu galima dirbti aštuonias darbo valandas ir vibracijos poveikis yra minimalus. Kuo didesnis įrankio vibracijos intensyvumo rodiklis, tuo didesnis vibracijos poveikis sveikatai. Kasdienio poveikio ribinė vertė – 5 m/s². Tai kritinė dienos darbo reikšmė, kuri neturėtų būti viršijama. Kad būtų akivaiz-

S tat y b a



1 grafikas.

džiai nepakenkta darbuotojo sveikatai, darbo laikas su tokiu įrankiu turi būti ribojamas.

Darbo laiko trukmės priklausomybė nuo įrankio vibracijos intensyvumo koeficiento pavaizduota toliau pateiktame 1 grafike.

Pateiksime paprastą pavyzdį. Du šaltkalviai dirba su tokios pačios galios (1 400 W) skirtingų gamintojų kampiniais šlifuokliais. Pirmasis šaltkalvis dirba su kampiniu šlifuokliu, kurio deklaruotas vibracijos intensyvumas (pateiktas gamintojo įrankio naudojimosi instrukcijoje) – 3,5 m/s². Antrasis – su kampiniu šlifuokliu, kurio vibracijos intensyvumas – 7,5 m/s². Po keturių darbo valandų antrasis šaltkalvis turės nutraukti darbą, nes kasdienės vibracijos poveikio koeficientas viršys ribinę reikšmę (5 m/s²). Pirmasis šaltkalvis galės dirbti toliau, nes po keturių darbo valandų jam tenkantis vibracijos koeficientas neviršys saugios reikšmės (2,5 m/s2).

Vokietijos elektrinių įrankių gamintojas „Metabowerke GmbH“ skiria ypatingą dėmesį neigiamam vibracijos poveikio mažinimui. Didžiausios pergalės, kovojant su vibracija, pasiektos kuriant kampinius šlifuoklius. Geriausias pavyzdys – „Metabo“ kampinis šlifuoklis „WEA 14-125 Plius“.

Tai galingas (1 400 W) kampinis šlifuokis, turintis pjovimo / šlifavimo diskų balansavimo sistemą „Autobalancer“. Ši automatinė sistema sumažina vibracijas, kurių priežastis – pjovimo / šlifavimo diskų disbalansas. Pjovimo / šlifavimo diskai nėra idealiai subalansuoti, ne visi diskai tolygiai dėvisi, todėl diskas darbo metu (disko sūkiai siekia 10 500 rpm) virpa. Disko automatinio balansavimo sistema sumažina disko virpesius daugiau nei 50 % (pagal EN 60745). Ši sistema leidžia pasiekti, kad kampinio šlifuoklio „Metabo WEA 14-125 Plius“ deklaruojamas vibracijos intensyvumas būtų tik 3,5 m/s², kai analogiškų kitų gamintojų kampinių šlifuoklių vibracijos intensy-

www.metabo.lt www.stokker.lt



2 grafikas.

vumas yra 7,5 m/s². „Metabo WEA 14-125 Plius“ galima dirbti visą darbo dieną, patiriant tik minimalią vibracijos žalą sveikatai, nes kasdienis vibracijos poveikis (3,6 m/s2) nežymiai viršys santykinai saugią ribą (2,5 m/s2).

Vibracijos sumažinimas yra svarbus dėl kelių papildomų priežasčių. Pirma, tai teigiamai veikia įrankio ilgalaikiškumą. Lėčiau dėvisi mechaninės įrankio dalys – pavaros dantračiai, guoliai, angliniai šepetėliai, variklio kolektorius, laidai. Antra, sumažėja pjovimo / šlifavimo diskų išeiga, padidėja darbo efektyvumas, mažėja gamybos sąnaudos. Švedų bendrovė „SlipNaxos“ (didžiausias šlifavimo diskų gamintojas Šiaurės Europoje) atliko tyrimus, kaip pjovimo / šlifavimo diskų balansavimo sistema prailgina tokių diskų eksploatavimo laiką. Gauti rezultatai – toliau pateiktame 2 grafike .

Praktiškai šlifavimo diskas, naudojamas su kampiniu šlifuokliu be disko balansavimo sistemos, apytiksliai per 30 min. visiškai susidėvi ir nušlifuoja apie 610 g metalo. Toks pat šlifavimo diskas, naudojamas su tokios pat galios kampiniu šlifuokliu, kuriame yra sistema „Autobalancer“, susidėvi per 90 min. ir nušlifuoja 1 450 g metalo.

Deja, žalingas vibracijos poveikis yra neatsiejama darbo su įrankiais problema. Elektrinių įrankių gamintojas „Metabowerke GmbH“ skiria daug dėmesio šiai problemai, siekdamas kuo daugiau sumažinti žalingą vibracijos poveikį darbuotojo sveikatai, o „Metabo“ įrankiai atitinka griežčiausius šiuolaikinius darbo saugos reikalavimus.

Rinkdamiesi įrankius, pasikonsultuokite su pardavimo specialistais ir įsitikinkite, kad įrankis atitinka darbo saugos reikalavimus. Tai leis jums užtikrinti darbuotojų saugą, padidins darbo efektyvumą ir sumažins gaminių savikainą. 

25

S tat y b a

Lietuvai trūksta statybų srities specialistų JURGITA SILIŪNIENĖ

Verslas atvirai pripažįsta – atėjo gerų specialistų deficito laikai. Paradoksalu, tačiau trūksta geriausiai apmokamų darbuotojų. Ne vienos stambios bendrovės vadovas viešai deklaravo, kad priimtų į darbą specialistą ir jam sutiktų mokėti „europinį“ kelių tūkstančių atlygį, bet čia pat pripažino, kad samdyti... tiesiog nėra ką. O valstybė, atsižvelgdama į kritinę situaciją, skatina jaunimą rinktis paklausias specialybes ir didina technologinių bei inžinerinių mokslų finansavimą.

Specialistų ieško su žiburiu Lietuvai verkiant trūksta ne tik kvalifikuotų darbininkų – statybininkų, mūrininkų, suvirintojų, šaltkalvių ir kitų, kurie, ieškodami geresnio uždarbio, išvyko dirbti svetur, bet juntamas ir aukštos kvalifikacijos specialistų – architektų, inžinierių, projektuotojų – trūkumas.

Verslininkai skundžiasi, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikia ieškoti su žiburiu arba samdytis specialistus iš užsienio.

27

S tat y b a

Lietuvos darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometro 2014 m. duomenimis, dideles įsidarbinimo galimybes turi statybos inžinieriai, plataus profilio statybininkai ir kiti šios srities specialistai.

darbo rinkos procesuose, ypač inicijuodami konkrečios darbo jėgos, šiuo atveju inžinerijos specialistų, rengimą“, – sako Milda Jankauskienė, Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.

„Krizės laikotarpiu nemaža dalis statybos specialistų įsidarbino kitose srityse. Apskritai kalbant apie inžinerines specialybes, ne vienus metus stebima tendencija, kad abiturientai labiau linkę rinktis lengvesnes ir populiaresnes specialybes iš socialinės srities, o ne inžinerines, kurias studijuoti sunkiau.

Technologiniai mokslai – nepopuliarūs Akivaizdus paradoksas – nors specialistų trūksta, o inžinierių ir kitų šios srities darbuotojų algos šoktelėjo kone iki debesų, norinčiųjų studijuoti šiuos mokslus vis dar yra labai mažai. Juolab kad baigus šios krypties studijas atsiveria didelės galimybės – inžinerinius mokslus baigęs specialistas pagal Lietuvos statistiką gamybinėse ir kito profilio įmonėse ar verslo bendrovėse dažnai tampa ne tik samdomu darbuotoju, bet ir darbo vietų kūrėju. LAMA BPO duomenimis, technologinės studijos nepatenka į populiariausiųjų dešimtuką, o per pastaruosius metus stojančiųjų į šios krypties specialybes gerokai sumažėjo. Pedagogai dėl to linkę kaltinti ne tik lengvesnį kelią ir mažiau sudėtingus mokslus pasirenkančius jaunuolius, bet ir valdžią, kuri neužtikrina, kad būtų paruošiami ne būsimi bedarbiai, o deficitinių, graibstyte graibstomų profesijų atstovai. Situaciją galimai apsunkina ir tai, kad iki šiol valstybė skyrė per mažai lėšų šių specialybių specialistams rengti, nes technologijos mokslų studijos kainuoja brangiai, pavyzdžiui, dukart daugiau už socialinių mokslų.

Šiuo metu gerėjant ekonominei situacijai, matyt, darbdaviai vėl pasigenda darbo rinkoje inžinierių, architektų, tačiau aukštos kvalifikacijos specialistų taip greitai neatsiranda ir, be abejo, darbdaviai turėtų aktyviau dalyvauti 2013 m. darbo biržoje buvo įregistruota absolventų, baigusių šias studijų programas Architektūra 39

28

Civilinė inžinerija

1

Statybos inžinerija

138

Statybos konstrukcijos ir technologija

2

Statybos technologijos ir valdymas

18

Statybų technologijos

1

S TaT y B a

VšĮ VILNIAUS STATYBININKŲ

RENGIMO CENTRE

www.vsrc.lt

Baigusiems 10 klasių:  pastatų inžinerinės įrangos montuotojo.

 apdailininko (statybininko);  aplinkotvarkos darbuotojo;  baldžiaus;  staliaus;  mūrininko ir betonuotojo.  nekilnojamojo turto agento;  statybos verslo paslaugų teikėjo.

 apdailininko (statybininko);  aplinkotvarkos darbuotojo;  baldžiaus;  dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo;  nekilnojamojo turto agento;  staliaus;  statybos verslo paslaugų teikėjo.

 dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo.

Baigusiems 9 klases:  apdailininko (statybininko).

Mokymosi trukmė – 3 metai.

Mokymosi trukmė – 1 metai.

Mokymosi trukmė – 3 metai.

Mokymosi trukmė – 2 metai.

Mokymosi trukmė – 1,5 metų.

Gyvenimo ir mokymosi sąlygos:  šiuolaikiškos klasės ir dirbtuvės;  darbo drabužiai ir įrankiai;  stipendija, valgykla;  du puikiai įrengti bendrabučiai.

Baigusiems 12 klasių:  santechniko;  elektros montuotojo.

Mokymosi trukmė – 1 metai.

galite įgyti specialybę, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą  Akredituota vidurinio ugdymo programa, teikiama gimnazijos skyriuje.  Mokiniams, baigusiems tautinių mažumų mokyklas (lenkų, rusų), suteikiama galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos (lenkų, rusų). Centre vyksta tęstinis profesinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas pagal formaliojo bei neformaliojo mokymo programas.

2014–2015 m. naujoje mokymo bazėje planuojama siūlyti šias programas

Mokymosi trukmė – 3 metai.

Mokinius, baigusius 8 klases, priimame į I gimnazijos klasę (9 kl.).

Fabijoniškių skyrius: Ateities g. 28, LT-06329 Vilnius Tel. +370 5 271 2300 Faks. +370 5 271 2300 El. p. ateities28@vsrc.lt

Viršuliškių skyrius: Laisvės pr. 53, LT-07191 Vilnius Tel. +370 5 242 3581 Faks. +370 5 240 7079 El. p. info@vsrc.lt

pER paSTaRUOSIUS dVEJUS mETUS STaTYbų SRITIES SpECIaLISTų bEdaRbIų įREgISTRUOJama maŽIaU, O LaISVų daRbO VIETų – daUgIaU

Vilniaus statybininkų rengimo centras taip pat teikia suaugusiųjų profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugas

Programos: apdailininko, apskaitininko padėjėjo, baldų apmušėjo, baldžiaus, betonuotojo, dailidės, darbininko, dirbančio aukštalipio darbus, dažytojo, floristo, floristo ir gėlių pardavėjo, interjero dažytojo, kompiuterių operatoriaus, krosnininko, krovinių kabinėtojo, medienos apdirbimo staklininko, mūrininko, pastatų apšiltintojo, plytelių klojėjo, sekretoriaus, sienų dažytojo ir dekoratoriaus, staliaus, stogdengio, smulkaus verslo paslaugų teikėjo, tinkuotojo.

bedarbių

Laisvų darbo vietų

2012 m.

2013 m.

2014 m.

1–4 mėn.

Architektai, miestų ir kelių projektuotojai

464

357

33

282

717

47

Civilinės statybos inžinieriai

921

632

126

309

503

122

Statybos inžinerijos technikai

155

73

12

177

203

19

dIdINS STUdIJų fINaNSaVImą Šiemet, tikimasi, situacija pagerės, nes daugiausia valstybės lėšų – daugiau nei trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti.

Iš pirmakursių studijoms universitetuose numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,8 mln. litų, fiziniams mokslams – 2,7 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,5 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų.

Pirmakursiams priimti kolegijose numatyta skirti: technologijos mokslams – 4,3 mln. litų, humanitariniams mokslams – 120 tūkst. litų, meno studijoms – 542 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 2,4 mln. litų, fiziniams mokslams – 322 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,4 mln. litų. „2014 m. pirmą kartą per penkerius metus priėmimo į aukštąsias mokyklas finansavimas nemažinamas, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. – Nors abiturientų, palyginti su pernai, šiemet mažėja 5 %, studijoms skiriamos lėšos išlieka tokios pačios, tad galimybė įstoti į valstybės finansuojamą vietą didėja.“ Pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą dėl 2014 m. valstybės finansavimo paskirstymo studijoms, finansavimas

2012 m. 2013 m.

2014 m.

1–4 mėn.

proporcingai, palyginti su abiturientų skaičiumi, didėja visoms sritims, išskyrus socialinius mokslus, kuriems skiriamos lėšos mažinamos, atsižvelgiant į specialistų, tokių kaip verslo ir vadybos, ekonomikos, teisės, perteklių darbo rinkoje.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, dėmesys šiemet dar labiau didinamas fiziniams, biomedicinos ir technologijos mokslams, ypač informacinių technologijų ir žemės ūkio studijoms.

Rengiant preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymą, kaip ir pernai, išlaikomas didesnis krypčių grupių skaičius universitetuose, kad būtų galima užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą. Taip sudaromos sąlygos daugiau studentų priimti į žemės ūkio, visuomenės saugumo, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2014 m. valstybės finansavimą iš viso gaus apie 15,5 tūkst. studentų. Dar didesnis dėmesys nei pernai 2014 m. skiriamas valstybės ūkiui reikalingoms specialybėms, į kurias priimtieji pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais. Švietimo ir mokslo ministerija numato gerokai padidinti tikslinio studijų finansavimo lėšas. 

29

S tat y b a

ELEKTRONIKOS FAKULTETE GIMSTA NAUJI INŽINERINIAI SPRENDIMAI Roma RINKEVIČIENĖ, elektronikos fakulteto dekanė. Šarūnas PAULIKAS, studijų prodekanas Dainius UDRIS, mokslo prodekanas. Raimondas POMARNACKI, antrosios pakopos studijų prodekanas

Šiuolaikiniame pasaulyje sunku įsivaizduoti gyvenimą be elektronikos. Išmanieji įrenginiai ir sistemos, internetas, elektroninis paštas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto (EF) įdirbis ir patirtis, ruošiant tokių specialybių studentus, įgyvendinant naujus projektus ir diegiant mokslo naujoves, – vienas didžiausių šalyje.

Studijos Elektronikos fakultete VGTU EF nuolat stebi rinkos tendencijas, nes tai ypač svarbu, siekiant parengti studentus, gebančius įsidarbinti, dirbti kokybiškai ir reaguoti į pokyčius. Greitai kintančios technologijos ir specialistų paklausa VGTU EF skatina neatsilikti ir numatyti kelis žingsnius į priekį.

Prieš porą metų vykdant ES finansuojamą projektą Elektronikos fakultete iš esmės buvo atnaujintos visos studijų programos. Užtikrinta, kad mokymo proceso metu būtų atsižvelgiama į besimokančiojo siekius, rezultatus ir galimybes. Tai leidžia studentams ne tik įgyti vertingų šiuolaikiškų žinių bei įgūdžių, bet ir atveria jiems kelius tęsti mokslus ar profesinę karjerą bet kurioje ES šalyje. Studijose taikomi pažangūs mokymo metodai, įdiegtos inovatyvios mokymo priemonės – modernios laboratorijos ir šiuolaikinė programinė įranga, auditorijos aprūpintos šiuolaikinėmis vizualizavimo priemonėmis.

30

Šiuo metu vykdomos penkios pirmosios ir penkios antrosios studijų pakopų studijų programos, pagal kurias rengiami net 26 specializacijų specialistai. Visos studijų programos buvo atestuotos tarptautinės komisijos. Studijos vyksta lietuvių ir anglų kalbomis, siūlomos nuolatinė ir ištęstinė nuotolinė studijų formos.

Elektronikos fakulteto absolventai sėkmingai dirba įvairiose elektros, elektronikos ir informatikos sektorių įmonėse.

Nuolatinės studijos AUTOMATIKA – studijų programa, pagal kurią rengiami elektros inžinerijos bakalaurai, išmanantys naujausias elektros ir elektronikos inžinerijos technologijas, automatikos plėtros tendencijas, jų sistemų projektavimo principus, mokantys naudoti kompiuterius technologiniams procesams ir įrenginiams valdyti, automatizuotam projektavimui, gebantys kurti automatizuotas sistemas, jų funkcinius įtaisus, pastatų elektros sistemas.

TELEKOMUNIKACIJŲ INŽINERIJA – studijų programa, skirta norintiesiems dirbti inžinieriais arba technologijų vadybininkais telekomunikacijų įmonėse, tapti mobiliojo ryšio, interneto, socialinių tinklų ir panašių paslaugų teikimo specialistais. Studentai mokomi dirbti su tokiomis ateities technologijomis, kaip „debesų tinklai“, „daiktų internetas“, ir kurti programas mobiliesiems įrenginiams.

Neužmirštami ir telekomunikacinių technologijų pagrindai – tinklų ir sistemų planavimas, projektavimas, jų valdymas ir eksploatavimas.

S tat y b a

ELEKTRONIKOS INŽINERIJA – studijų programa, pagal kurią ruošiami elektronikos specialistai, suprantantys, kaip veikia naujausi elektronikos įtaisai. Studentai mokomi automatizuotai projektuoti ir kurti elektronikos įtaisus bei integruotas mikroelektronines ir nanoelektronines sistemas, kurti integrinių grandynų lustus, valdiklius ir kitus elektroninius įtaisus bei programas įterptinėms sistemoms.

INFORMACINIŲ SISTEMŲ INŽINERIJA – informatikos bakalaurus ruošianti studijų programa. Baigusieji studijas žinos, kaip kuriamos programos, skirtos informacijai iš vaizdo kamerų, mikrofonų, skaitytuvų ir įvairiausių jutiklių rinkti, kaip šią informaciją galima pritaikyti kuriant automatizuotas patikros, matavimo, gamybos, valdymo sistemas. Studijų metu įgyjamos žinios apie naujas internetines technologijas ir tai, kaip jos gali būti pritaikytos jungiant kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kitus elektroninius įrenginius.

KOMPIUTERIŲ INŽINERIJOS studijų metu įgyjama žinių apie naujausias kompiuterių tinklų technologijas, įterptinių kompiuterių veikimo principus. Išmokstama projektuoti ir programuoti sudėtingus, specializuotos paskirties įterptinius kompiuterius. Šioje studijų programoje galima pasirinkti kompiuterių technikos arba įterptinių kompiuterių specializaciją.

Norintiesiems toliau gilinti žinias ir ugdyti tiriamuosius gebėjimus yra skirtos magistrantūros studijos.

Papildomos studijos Nuo 2011 m. VGTU Elektronikos fakultete buvo įvestos papildomos kvalifikacijos nesuteikiančios studijos: automatikos, kompiuterių inžinerijos, elektronikos inžinerijos bei telekomunikacijų inžinerijos. Šios studijos trunka vienus metus. Jos suteikia galimybę kolegijų ir kitų aukštųjų studijų institucijų absolventams įgyti antrosios pakopos aukštąjį universitetinį išsilavinimą, t. y. stoti į VGTU Elektronikos fakulteto siūlomas antrosios pakopos studijų programas.

Moksleiviams Elektronikos fakulteto dėstytojai stengiasi populiarinti technines specialybes tarp moksleivių – nuolat dalyvauja atvirų durų renginiuose bei parodose. Kiekvienais metais rengiami užsiėmimai „Tyrėjų naktyse“, kurių metu kartu su moksleiviais konstruojami robotai, skraidyklės ant oro pagalvės, mokomasi programuoti „išmanųjį namą“ ar susikurti virtualų pasaulį, susipažįstama su šiuolaikine ryšių įranga bei jos vystymosi istorija.

Nuo 2013 m. rudens organizuojami nemokami užklasinės veiklos būreliai vyresniųjų klasių moksleiviams: robotų konstravimo, programėlių „Android“ operacinės sistemos mobiliesiems įrenginiams kūrimo bei mažųjų palydovų konstravimo. Į šiuos būrelius kviečiami visi norintieji išmokti konstruoti ir programuoti.

Mokslininkų parama ūkiui Elektronikos fakulteto mokslininkai nuolat dalyvauja tarptautiniuose ir nacionalinių mokslo bei kitų programų projektuose, rengia MTEP projektų paraiškas ir prisideda prie ūkio subjektų mokslinių žinių reikalingų problemų sprendimo atlikdami darbus, finansuojamus pagal LR ūkio ministerijos priemonę „Inovaciniai čekiai“, bei tiesiogiai vykdydami įmonių užsakytus tyrimus. Pagrindinės užsakomųjų darbų temos yra elektroninių ir mechatroninių sistemų gedimų diagnostika, skaitmeninio valdymo sistemų projektavimas ir modernizacija, vaizdams ir garsams apdoroti skirtos techninės ir programinės įrangos kūrimas bei taikymas, elektromagnetinės spinduliuotės parametrų matavimai, ryšio ir kompiuterinių tinklų projektavimas, integrinių grandynų modeliavimas, projektavimas ir tyrimas, taip pat atliekamos ekspertizės, mokymai šiomis ir susijusiomis temomis. Visą paslaugų sąrašą galima rasti fakulteto tinklalapyje www.el.vgtu.lt. 

Neribotų galimybių metas Elektronikos fakultetas aktyviai dalyvauja tarptautinėse studentų mainų programose: „Erasmus+“, „Backis“, „Panacea“, „Praxis“ ir kt. Taip studentams sudaroma galimybė studijuoti užsienio universitetuose, atlikti praktiką, dalyvauti trumpalaikėse intensyvių studijų programose „Smart“, „Fuses“, „Active Games“ ir kasmet vykstančiose tarptautinėse vasaros mokyklose „Techninė informatika ir informacinės technologijos“.

Studentų talentų vystymas ir puoselėjimas – tai viena iš strateginių fakulteto užduočių. Iniciatyvių ir kūrybingų dėstytojų vadovaujami studentai ne tik dalyvauja, bet ir laimi tarptautinių projektų varžybose, tokiose kaip „Robotų mūšiai“, konkurse „IEEE Xtreme Programming Competition“, „Robotų intelekto“ lenktynėse, „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurse ir kt.

31

S tat y b a

KODĖL REIKIA RINKTIS STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJAS? Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas, Jonas Šaparauskas, VGTU Statybos fakulteto prodekanas Šiuo metu stebimas akivaizdus Lietuvos statybų rinkos pakilimas, vis daugiau statoma ir parduodama gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų. Ir tai dar ne viskas – naujuose kvartaluose bus statomi darželiai, parduotuvės, kiti infrastruktūros objektai. Įsibėgėja daugiabučių namų atnaujinimo ir modernizavimo procesas. Jo laukia keliasdešimt tūkstančių gyvenamųjų namų visuose Lietuvos regionuose. Visiems šiems darbams atlikti reikės gausybės esamų ir būsimų statybos inžinierių bei technologų.

Statybos inžinierius yra aukštos kvalifikacijos specialistas.

Tapti statybos inžinieriumi galima baigus ketverių metų trukmės bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) ir įgijus statybos inžinerijos arba statybų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Toliau tobulintis galima ir magistrantūroje.

VGTU – vienintelis technikos universitetas Baltijos šalyse, patekęs į QS pasaulio universitetų 2012–2013 m. reitingą. Pagal tarptautinį „QS Stars“ standartą VGTU studijų, infrastruktūros ir naujovių srityse skirti aukščiausi penkių žvaigždučių įvertinimai. Neseniai VGTU gavo šešerių metų trukmės tarptautinę akreditaciją. Tai labai aukštas institucijos įvertinimas, kuris įrodo aukštą mokslo ir studijų kokybę universitete.

VGTU daugiausia siūlo techniškąsias studijas, kurių ištakos siejamos su Statybos fakultetu. Būsimieji statybos inžinerijos ir statybų technologijų bakalaurai Statybos fakultete studijuoja pagal kelias studijų programas.

Būsimieji statybos inžinerijos studijų programos absolventai, konstrukcijų projektuotojai ar pastatų statybos organizatoriai išsamiai išstudijuoja statybinę mechaniką, pastatų ir konstrukcijų projektavimą bei konstravimą. Įdomu tai, kad šioje studijų programoje nuo 1992 m. kasmet po 10 gerus anglų kalbos pagrindus turinčių jaunuolių priimama į grupę, kur jie visus dalykus nuo pirmo iki paskutinio kurso studijuoja anglų kalba kartu su fakul-

32

tete besimokančiais užsieniečiais. Tai suteikia galimybę geriau pasirengti studijuoti užsienyje ir praverčia vėliau, jau dirbant. Studijų metu įgytos žinios leidžia studentui sėkmingai darbuotis statybos įmonėse ir organizacijose, pastatų ir statinių projektavimo, geotechninio projektavimo bei geotechninių darbų vykdymo bendrovėse, statybos priežiūros ir ekspertinėse įmonėse.

Siekiantieji būti unikalių statinių, tokių kaip tiltai, viadukai, bokštai, stiebai, talpyklos, projektuotojai bei statytojai renkasi tiltų ir statinių inžinerijos studijų programą. Šios programos studijose daug dėmesio skiriama jau minėtų specialiųjų statinių konstrukcijoms, statinės bei dinaminės elgsenos analizei, projektavimui ir statybai. Šios programos absolventai dirba ne tik specializuotose tiltų bei aukštybinių statinių projektavimo ir statybos įmonėse, bet ir pripažintose Lietuvos statybos organizacijose statytojais, projektuotojais, priežiūros vadovais ir ekspertais. Įvaldę šiuolaikines Europoje bei pasaulyje taikomas statinių modeliavimo ir projektavimo kompiuterines programas, įgiję būtinas įvairių statinių projektavimo ir statybos organizavimo žinias, jie turi geras galimybes įsidarbinti Lietuvos bei užsienio šalių tiltų, specialiųjų statinių ir pastatų projektavimo bei statybos įmonėse.

Jaunuoliai, turintys verslininko gyslelę, gali rinktis statybos technologijų ir valdymo studijų programą. Bakalaurai, sėkmingai baigę šios programos studijas, gali pradėti praktinę veiklą statybos organizacijose ir įmonėse kaip vadybininkai, ekonomistai, statybviečių meistrai, darbų vadovai (vykdytojai). Įgytos žinios leidžia dalyvauti rengiant technologinius sprendimus, projektus ir dirbti kartu su užsakovais organizuojant ar prižiūrint statybas, o daugumai absolventų – ir pradėti savo verslą statybų rinkoje.

Meniškos prigimties jaunuoliams, norintiems perprasti statinių architektūros ir konstrukcijų modeliavimo meną, siūloma architektūros inžinerijos studijų programa.

S tat y b a

Pirmosios pakopos studijų programų sąrašas Studijų programa

Specializacija

Architektūros inžinerija Gaisrinė sauga Nekilnojamojo turto vadyba Statybos inžinerija

– – – Geotechnika Statybos konstrukcijos ir projektavimo vadyba Statybos ekonomika ir verslas Statybos technologijos ir vadyba Transporto statiniai Specialieji statiniai –

Statybos technologijos ir valdymas Tiltų ir statinių inžinerija Pastatų inžinerinis valdymas

Studijų trukmė (metais) Nuolatinės Ištęstinės 4 4 4 4 4; 4* 6 (Int) 4 6 (Int) 4 6 (Int) 4 4 4 6

Int – studijos organizuojamos tokia tvarka: akademiniai užsiėmimai vyksta nuotoliniu būdu. Taip pat studentai gali bendrauti su dėstytojais virtualioje „Moodle“ aplinkoje.

Sesijos metu egzaminai laikomi VGTU patalpose, taip pat yra galimybė kai kuriuos egzaminus laikyti nuotoliniu būdu. * Yra galimybė studijuoti anglų kalba.

Pirmosios pakopos studijų programa kolegijų absolventams Studijų programa Statybos technologijos ir valdymas

Mokymosi trukmė (metai) ir forma 2 Int

Ambicingiems jaunuoliams, besidomintiems nekilnojamojo turto plėtros projektais, finansais ir investicijomis, siūlome rinktis nekilnojamojo turto vadybos programą.

dalykų žinių. Antrosios pakopos studijos orientuotos į mokslinius tyrimus, ugdomas gebėjimas atlikti eksperimentus, tirti, sisteminti tyrimų rezultatus, juos viešinti mokslinėse konferencijose.

Gaisrinė sauga – tai unikali studijų programa, skirta drąsiems, stipriems ir ištvermingiems jaunuoliams.

Gaisrinės saugos specialistų rūpestis – žmonių gyvybės, sveikatos ir visų nuosavybės formų turto apsauga nuo gaisro, avarijų, stichinių nelaimių padarinių likvidavimas. Šių specialistų rengimas ir įdarbinimas yra valstybės prioritetas, o tai garantuoja, kad toks specialistas visada gaus nuolatinį darbą.

Statybos fakultete studijų kokybę užtikrina gausus mūsų akademinis personalas: trys akademikai, daugiau nei 20 profesorių ir habilituotų daktarų, apie 90 docentų, maždaug 40 asistentų ir lektorių. Laboratorijose talkininkauja didelis būrys kvalifikuotų specialistų.

Nuo 2014 m. Statybos fakultetas siūlo naują programą – pastatų inžinerinį valdymą. Ji skirta jaunuoliams, norintiems perprasti pastatų sandarą, konstrukcijas, pagrindines inžinerines sistemas ir jų valdymo subtilybes.

Absolventas taps profesionaliu pastatų priežiūros specialistu ir galės dirbti pastatų administravimo įmonėse, savivaldybėse, taip pat statybos įmonėse. Baigę studijų programą absolventai gebės atnaujinti pastatus suteikdami jiems naują kokybę ir įvertindami energinio naudingumo charakteristikas.

Statybos fakultetas turi gerą materialinę bazę studijoms bei moksliniams tyrimams. Neseniai buvo atnaujintos dauguma auditorijų. Jos ne tik suremontuotos, bet ir aprūpintos kompiuteriais bei projektoriais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra iš esmės modernizuotos fakulteto laboratorijos, jos apginkluotos modernia, atitinkančia dabarties reikalavimus įranga. Jose sumontuoti šiuo metu geriausi visose Baltijos šalyse įrenginiai.

Norintieji derinti studijas su praktine veikla gali rinktis naują studijų formą – ištęstines nuotolines studijas.

Tai ypač aktualu intensyviai dirbantiems ar užsienyje gyvenantiems studentams. Aukštojo išsilavinimo studentai gali siekti pasitelkę IKT (informacines komunikacines technologijas). Studentams suteikiamos išskirtinės galimybės – studijuoti norimoje vietoje ir norimu laiku.

Visose studijų programose perteikiama Vakarų šalių technikos universitetų patirtis. Fakultetui dalyvaujant programoje „Tempus“, o pastaraisiais metais „Erasmus/ MVG (Erasmus+)“, vykdant kitas tarptautines programas ir nuolat palaikant ryšius su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis, pažangūs studentai turi galimybę įvairiam laikotarpiui išvykti į Daniją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, Graikiją, Italiją, Suomiją, Švediją, Vokietiją ir kitas šalis studijuoti, atlikti gamybinių praktikų ir rengti baigiamuosius darbus. Kasmet pagal mainų programą į užsienį išvyksta studijuoti keliasdešimt fakulteto studentų, o mainais į VGTU atvyksta daug kitų šalių universitetų studentų.

Dabar keli šimtai VGTU ir kitų aukštųjų mokyklų absolventų tęsia studijas magistrantūroje. Studijuojant magistrantūroje, įgyjama aukštesnė akademinė kvalifikacija. Pirmiausia semiamasi studijuojamos programos

Taigi tie, kurie nori, VGTU Statybos fakultete gali įgyti aukšto lygio išsilavinimą. Studijų metu studentų įgytos žinios ir išsiugdyti gebėjimai leidžia sėkmingai dirbti įvairiose srityse. 

33

S tat y b a

 UAB „Markučiai“ vykdytas projektas

automobilių stovėjimo aikštelė Linköping, Švedija.

Skaitmeninė statyba: naudinga visiems statybos projekto dalyviams Jurga Grigienė, Giedrė Balčiūtė

Skaitmeninės statybos, BIM metodologijos nauda neabejoja beveik niekas, jei tik yra susipažinęs su planuojamais pokyčiais. Parodos „RESTA 2014“ metu vykusioje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2014“ Lietuvos ir užsienio pranešėjai akcentavo švietimo ir visų tikslinių grupių supažindinimo su skaitmenine statyba svarbą.

Pokyčiai būtini Konferenciją parodos „RESTA“ metu organizavo VšĮ „Skaitmeninė statyba“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Lietuvos statybų technologinė platforma.

Vien faktas, kad konferencijoje dalyvavo apie 200 klausytojų – valstybės institucijų atstovų, statybos sektoriuje veikiančių asociacijų, mokslo iš švietimo atstovų, studentų, verslo atstovų, užsienio svečių – leidžia teigti, jog skaitmeninės statybos aktualumas šiandien yra tikrai didelis.

Konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2014“ buvo pristatytas Lietuvos statybos sektoriaus pasirengimas skaitmeninės statybos veikloms. Pranešėjai iš Norvegijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos pasakojo apie užsienio patirtį. Buvo pristatyta rengiama galimybių studija apie skaitmeninės statybos įgyvendinimą Lietuvoje ir klasifikatoriaus kūrimo koncepcijos, taip pat vertintos tiek išorinės, tiek vidinės skaitmeninių procesų diegimo perspektyvos.

34

UAB „Markučiai“ generalinis direktorius Audrius Tulaba ir UAB „Kelprojektas“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Čibirka pristatė sėkmingus pavyzdžius, kaip 3D technologijos jau dabar naudojamos statybos projektuose Lietuvoje ir kitose šalyse.

Konferencijos pranešėjai pristatė ir pavyzdžiais iliustravo visą skaitmeninės statybos ir BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) metodologijos teikiamą naudą, tačiau pabrėžė, kad priešakyje laukia didelis darbas, šviečiant tikslines šio proceso grupes apie pokyčių būtinumą. Akcentuota, kad siekiant skaitmeninės statybos principus įvesti nacionaliniu lygiu būtinas aktyvus valstybės valdžios įsitraukimas. Šiuo metu iniciatyvą plėtoja verslą vienijančios asociacijos, mokslas.

Europos Sąjungos valstybės, plėtodamos BIM metodologiją, yra pasiekusios skirtingą lygį, bet aišku viena – IT techno-

S TaT y B a

Bim pritaikymo patirtis surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų projektuose UAB „Markučiai“ siūlo šiuolaikiškus ir patikimus įvairios paskirties pastatų surenkamųjų konstrukcijų sprendimus iš gelžbetonio ir metalo gaminių bei su tuo susijusias konsultavimo, projektavimo, gamybos, logistikos ir montavimo paslaugas. Pastaruosius porą metų visus projektus UAB „Markučiai“ vykdo BIM pagrindu. Pastato informacinio modelio duomenis naudoja ne tik projektavimo proceso metu, bet ir ruošdama komercinį pasiūlymą, taip pat gamyboje, logistikoje, statyboje. Tai leidžia klientui pasiūlyti novatoriškų statybos sprendimų ir paslaugų, o architektams suteikia galimybę įgyvendinti įvairias architektūrines idėjas.

BIM nauda įmonės tiekimo grandinei ir jos klientams – tikslesnis ir kokybiškesnis komercinis pasiūlymas, efektyvesnis projektavimo planavimas, mažesnis brėžinių poreikis, greitesnis kilusių klausimų sprendimas, efektyvesnis logistikos ir statybos darbų planavimas bei valdymas.

UAB „Markučiai“ yra vienos didžiausių Baltijos šalyse prekinio betono, gelžbetonio, aplinkotvarkos gaminių gamintojų grupės „Concretus“ dalis. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su kita grupės įmone UAB „Concretus designers“, teikiančia projektavimo paslaugą. Šios įmonės specializacija – gelžbetoninių, plieninių, medinių, mūrinių konstrukcijų projektavimas. Trisdešimties profesionalių projektuotojų komandos kasdienis iššūkis – inovatyvūs ir ambicingi klientų architektūriniai projektai bei šių projektų konstrukcinių sprendimų įgyvendinimas. UAB „Concretus designers“ naudojasi pažangiausiomis skaičiavimo ir trimačio (3D) modeliavimo programomis „SOFiSTiK“ ir „Tekla Structures“.

BIM principus sėkmingai taiko ir projektuodama statinius, ir valdydama projektus.  UAB „Markučiai“ vykdytas projektas Kungsmadskolan mokykla Vaxjo, Švedija.

logijų ir skaitmeninės statybos principų taikymas atneš didžiulių permainų visose valstybės srityse.

Tai pakeis daugumos valstybės valdymo procesų praktiką, gerokai paveiks finansinių, energinių, darbo resursų ir kitų išteklių naudojimo ir taupymo politiką.

NaUda NEabEJOJa NIEKaS Anot Lietuvos statybi- DALIUS GEDVILAS, ninkų asociacijos prezi- Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas dento Daliaus Gedvilo, atėjo laikas esminiams pokyčiams: „Iš esmės keisis visų statybos sektoriaus dalyvių gyvenimas, darbo įpročiai. Naujos technologijos leis sumažinti išlaidas, organizuojant visus statybos procesus, pagreitinti statybas, leis jas paversti gerokai kokybiškesnėmis. Pokyčius tikrai pajus ir visi šalies gyventojai. Kaip pavyzdį galiu pateikti dabar vykstančią renovaciją.

Jei dabar jau būtų taikomi skaitmeninės statybos principai – būtų iki minimumo sumažintos klaidų ir nuokrypių atsiradimo galimybės. Be statybos informacinio modeliavimo, sunkiai įsivaizduojamos atominės elektrinės, „Rail Baltica“, giliavandenio uosto statybos.“

Statybos procesams naudojamą informaciją norima paversti standartizuotu skaitmeninės formos srautu – nuo užsakovo poreikių ir projektavimo iki statybos ir eksploatacijos. Statinio informacinis modeliavimas – tai statinio skaitmeninio modeliavimo ir projektavimo procesas, kurio metu kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklo etapais – nuo pirminės idėjos iki nugriovimo. Skaitmeninė statyba jau puikiai veikia užsienio valstybėse.  UAB „Markučiai“ vykdytas projektas IKEA plėtros centras, Älmhult, Švedija.

35

S tat y b a

Šuolis į naują kokybę Skaitmeninis 3D modeliavimas yra šuolis į kitą, aukštesnę kokybę. Ne vien dėl to, kad sumažėja klaidų tikimybė, tiksliau suplanuojami statybos darbų etapai ir parenkami geriausi sprendimai. 3D modeliavimas pakeičia darbo kultūrą, informacijos sklaidą ir paskatina įdiegti naujus kokybės vertinimo standartus bei metodus. Tai kelios svarbiausios priežastys, dėl kurių UAB „Baltic Engineers“ jau keleri metai projektuoja erdviniu skaitmeniniu būdu. „Nemažai investavome, kad kartu su visa mūsų komanda pradėtume teikti užsakovams aukščiausio lygio projektus. Investuoti į optimalius procesus ir technologijas neabejotinai verta“, – tvirtina UAB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras.

Naujajai kokybei užtikrinti prireikė ir specialių įrankių.

Todėl įmonė įsidiegė kokybės valdymo ISO standartą ir pradėjo naudoti vieną populiariausių pasaulyje poveikio aplinkai vertinimo metodų BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method). Pagal šį metodą pastatai vertinami pagal 10 kategorijų: valdymas, sveikata, gerovė, energetika, transportas, vanduo, medžiagos, šiukšlės, žemės naudojimas ir ekologija, tarša ir inovacijos. Kiekviena jų vertinama balais.

Tikimasi, kad pasitelkus 3D erdvinį modeliavimą bei kitus BIM įrankius, pastatai bus suprojektuoti taip, kad juos būtų galima sertifikuoti pagal BREEAM metodologiją. „Naudodami skaitmeninį modeliavimą darbuotojai kruopščiau apgalvoja pirminį sprendimą, pasidalija savo interpretacijomis, jas patikrina, aptaria atradimus ar pastebėtas klaidas. Toks pirminis kompleksinis požiūris padeda pasiekti ir geresnį, ir greitesnį rezultatą“, – džiaugiasi UAB „Baltic Engineers“ Techninių vertinimų skyriaus vadovas Vygantas Žėkas.

Skaitmeninis projektavimas naudingas renkantis tinkamiausias technologijas bei medžiagas. „Anksčiau projektuotojai rinkdavosi iš populiariausių, jau pasiteisinusių sprendinių. Dabar atsirado milžiniški produktų katalogai ir daug informacijos, todėl popierinis projektavimas pasidarė per sunkus ir neefektyvus“, – teigia V. Žėkas.

D. Kvedaras pastebi, kad pastaruoju metu gerokai didesnį dėmesį kokybei skiria ir užsakovai. Dabar jie daug svarsto, lygina alternatyvius projektus, pageidauja, kad būtų įdiegtos sistemos, kurios ne tik gerai veiks, bet ir užtikrins mažas energijos sąnaudas. Skaitmeniniame modelyje visa tai daug lengviau peržiūrėti, suplanuoti ir, jeigu reikia, perdaryti.

36

Gerosios praktikos pavyzdžiais galima laikyti Daniją, Didžiąją Britaniją ir kitas valstybes. Skaitmeninės sistemos įdiegimas reiškia, kad visi statybos procesų dalyviai – užsakovas, plėtotojas, projektuotojas, statytojas, valdytojas – įsipareigoja „kalbėti“ viena kalba, t. y. naudoti vienodo tipo duomenis ir brėžinius. Visi kiekvieno projekto duomenys turi būti „įvilkti“ į vienodą skaitmeninę formą, įdiegiant statybos objektų trimatį modelį, elektroninį projektą standartizuotai apipavidalinant, viešųjų pirkimų konkursams teikiant elektronines paraiškas.

Skaitmeninės statybos diegimas Lietuvoje yra neišvengiamas, jei norime:

 turėti gyvybingą, inovatyvią ir konkurencingą statybos pramonę;  padidinti visų statybos pramonės dalyvių kompetenciją ir darbo našumą;  sukurti glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo tarp skirtingų statybos pramonės dalyvių galimybes;  dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir varžytis dėl statybos ir projektavimo darbų užsakymų;  pagerinti viešųjų pirkimų skaidrumą;  sutaupyti valstybės lėšų visuomeninių objektų statybos ir eksploatacijos srityje;  padidinti naujų statybos projektų ekonominį potencialą.

Statybos procesų skaitmeninimu (skaitmeninės statybos diegimu) siekiama pagerinti statybos efektyvumą ir kokybę. Visoms statybose dalyvaujančioms įmonėms naudojant vienodus duomenis ir brėžinius, įgyvendinant statybos projektą akivaizdžiai padidėja galimybės išvengti nesusipratimų, defektų ir vėlavimų.

Skaitmeninė statyba naudinga visiems statybos projekto dalyviams:

 LR Vyriausybei – nes tai pagerins viešųjų pirkimų skaidrumą, tikslumą, vertinimą, sumažins viešųjų pirkimų išlaidas, sukurs daugiau naujų darbo vietų;  viešųjų pirkimų subjektams, nekilnojamojo turto plėtotojams, privatiems užsakovams – net apie 30 % mažesnė statybos projekto kaina;  statytojams – tikslesnės sąmatos, pinigų srautai, resursų valdymas, mažesnė savikaina, didesnis konkurencingumas ir pelningumas, galimybė dalyvauti tarptautiniuose statybos projektuose;  projektuotojams – greitesnis projektavimas, mažiau laiko sąnaudų, klaidų, daugiau pelno, galimybė dalyvauti tarptautiniuose statybos projektuose.

S tat y b a

Skaitmeninė statyba naudinga viešajam sektoriui, nes:

 sukuria galimybę įgyvendinti potencialiai daugiau statybos projektų;  CT priemonės pagerina projekto siūlymų vertinimo bazę, t. y. turėdamas projekto 3D modelį užsakovas gali įvertinti projektą, atlikti simuliaciją keisdamas pirmi-

Kuriamas skaitmeninės statybos centras Kovo pra­džio­je pra­dė­ta skait­me­ni­nės sta­ty­bos re­for­ma įsi­bė­gė­ja – sta­ty­bos spe­cia­lis­tus ruo­šian­tis VGTU kuria pir­mą­jį Lie­tu­vo­je Skait­me­ni­nio ir in­for­ma­ci­nio mo­de­ lia­vi­mo tech­no­lo­gi­jų sta­ty­bo­je cent­rą. Nau­ja­sis cent­ras skir­tas skait­me­ni­nės sta­ty­bos kom­pe­ten­ci­joms ug­dyti, ino­va­ci­joms, su­si­ju­sioms su BIM kū­ri­mu, ska­ti­ni­mu bei per­da­vi­mu rin­kos da­ly­viams. BIM sis­te­mų plėt­ra apima ne tik sta­ty­bos sek­to­riaus spe­cia­lis­tus ir ar­chi­tek­tus, bet ir ap­lin­kos, trans­por­to, inf­rastruk­tū­ros in­ži­nie­rius, todėl nau­ja­ja­me VGTU Skait­me­ni­nio ir in­for­ma­ci­nio mo­de­lia­ vi­mo tech­no­lo­gi­jų sta­ty­bos cent­re su­si­burs įvai­rių sri­čių

nius projekto reikalavimus ir aplinkybes, taip atsiranda galimybė tobulinti projektą kartu su pareiškėju, prieš pradedant jį įgyvendinti, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas;  geresnis viešųjų pirkimų skaidrumas;  paruošiama informacinė nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros bazė.

moks­li­nin­kai iš sep­ty­nių uni­ver­si­te­to fa­kul­te­tų – Sta­ty­ bos, Ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos, Ar­chi­tek­tū­ros, Trans­por­to in­ ži­ne­ri­jos, Elekt­ro­ni­kos, Me­cha­ni­kos ir Fun­da­men­ti­nių moks­lų. „Die­gia­mos nau­jos tech­no­lo­gi­nės BIM ino­va­ci­jos pa­ di­dins sta­ty­bos pro­ce­so efek­ty­vu­mą ir ko­ky­bę. Jos leis daug leng­viau val­dy­ti sta­ti­nio pro­jek­tą nuo pir­mi­nės idė­jos iki rea­li­za­ci­jos. Tam, kad įvai­rios pa­tir­ties tu­rin­ tys spe­cia­lis­tai su­pras­tų šių tech­no­lo­gi­jų ga­li­my­bes ir jų tei­kia­mą naudą, ku­ria­me spe­cia­lų cent­rą, kuris teiks moks­li­nes ir prak­ti­nes pa­slau­gas ku­ria­mai Lie­tu­vos BIM sis­te­mai, ko­or­di­nuos BIM spe­cia­lis­tų ren­gi­mo klau­si­ mus ir kon­sul­tuos rin­kos da­ly­vius,“ – pa­sa­ko­jo VGTU rek­to­rius Al­fon­sas Da­niū­nas.

37

S TaT y B a

3 KLAUSIMAI bIm pROgRamINĘ įRaNgą aRCHICad aTSTOVaUJaNčIaI Uab „dESIgN SOLUTIONS“ 1. KOKS bIm

TECHNOLOgIJOS NaUdOJImO papLITImaS LIETUVOJE IR UŽSIENIO ŠaLYSE? Konferencijos „Skaitmeninė statyba“ metu buvo pateikta informacija, kad Lietuvoje 3D ir BIM technologijas projektui parengti naudoja apie 7 % įmonių, o tų, kurios vadovaujasi BIM standartais, yra dar mažiau. rOMAS VIEŠCHNICKAS, architektas

Suomijoje, kur nuo 2002 m. pagal valstybės užsakymą statomų visuomeninės paskirties pastatų projektams reikalaujama taikyti BIM, šių technologijų naudojimas sudaro apie 30 %. Tačiau toks BIM paplitimas neatsirado iš karto. Suomijoje šis rodiklis buvo pasiektas daugiau negu per dešimt metų.

Didžiojoje Britanijoje BIM reikalavimų taikymas ir jų išplėtimas taip pat suskirstytas į etapus. Kad ir kaip norėtųsi greičiau pasivyti kaimynus, Lietuvoje būtų klaida versti įmones taikyti BIM technologiją tam nepasiruošus, skubotai. Turi būti suteiktas protingas laikotarpis pasiruošti – nuo reikalavimų paskelbimo iki jų taikymo pradžios. Esant per mažai įmonių, galinčių nedelsiant taikyti BIM technologiją ir standartus, tai gali iškreipti konkurenciją dėl pasiūlos stokos ir sukelti valstybės vykdomų pirkimų kainas.

BIM technologijos taikymas – tai ne tik programinės įrangos įsigijimas, bet ir darbuotojų mokymai, proceso organizavimo pertvarkymas ir valdymo pokyčių diegimas.

Kad ir kaip norėtųsi greičiau pasivyti kaimynus, Lietuvoje būtų klaida versti įmones taikyti BIM technologiją tam nepasiruošus, skubotai.

38

2. aR bIm TECHNOLOgIJOS TaIKYmaS

YRa bRaNgUS, aR VERTa TO ImTIS? Neabejotina, kad BIM technologija yra ateitis ir tikrai jos mokytis verta. Būtų teisinga, jeigu reikalavimų dėl BIM taikymo įvedimas būtų suderintas su finansavimo klausimu. Dauguma įmonių prie BIM pereitų lengviau, jeigu galėtų gauti paramą programinei įrangai įsigyti ir mokytis iš Europos Sąjungos fondų ar Lietuvos biudžeto. Kaina yra skausmingas klausimas. Svarbu, kad rinkdamiesi vartotojai priimtų apgalvotą sprendimą, išbandytų bent dviejų gamintojų programinę įrangą, jos suderinamumą su kitomis partnerių naudojamomis ar numatomomis naudoti BIM programomis. Didžiausią naudą iš BIM gauna užsakovai, todėl jiems taip pat reikia žinoti, ko jie gali tikėtis iš šios technologijos. Konferencijoje buvo minėtas net 30 % laiko ir lėšų sutaupymas, tačiau net jeigu jis būtų tik 5 %, vis tiek dėl šių procentų labai verta pasistengti ir kiekvienas užsakovas tai patvirtintų.

3. KaIp gaLITE padĖTI įmONĖmS pRadĖTI TaIKYTI

SKaITmENINĖS STaTYbOS bIm TECHNOLOgIJą?

Tikrai galime padėti priimti apgalvotą ir praktiškai patikrintą sprendimą. Galime pasidžiaugti, kad mūsų įmonės atstovaujama BIM technologijos architektūros srityje pradininkės „Graphisoft“ projektavimo programinė įranga „ArchiCAD“ jau 30 metų užima lyderio pozicijas tiek inovacijų, tiek suderinamumo su kitų disciplinų BIM technologijos programine įranga. Kompanija „Graphisoft“ ne tik yra viena iš IFC formato taikymo lyderių, bet taip pat ir organizacijos „Open BIM“ steigėja ir aktyvi narė. Galite patys išbandyti „ArchiCAD“, gauti mokomąją medžiagą jos naudojimui bei BIM taikymui visiškai nemokamai, atsisiuntę iš www.myarchicad.com arba per mūsų įmonės UAB „Design Solutions“ svetainę www.designsolutions.lt. Taip pat galime padėti sutaupyti laiko gaunant reikalingų žinių. Mes organizuojame mokymus, konsultuojame, padedame įmonėms diegti „ArchiCAD“ ir BIM realioje darbinėje aplinkoje, suteikiame laikinas licencijas bandomiesiems projektams.

Svarbiausia, kad būtų noras eiti pažangos keliu, o būdų kliūtims įveikti rasime. 

S TaT y B a

Projektas „Bim train“ „VGTU, kaip statybos, architektūros ir inžinerijos specialistus ruošianti švietimo įstaiga, yra itin svarbus informacijos apie BIM sklaidos šaltinis. Džiugu, kad šis Lietuvos universitetas yra vienas iš tarptautinio projekto „BIM Train“ dalyvių“, – teigia Donatas Aksomitas, UAB „AGA CAD“ direktorius, statybos inžinierius technologas ir BIM specialistas, konsultuojantis Lietuvos projektavimo, statybos ir NT plėtros įmones BIM diegimo klausimais. Įmonė „AGA CAD“ yra Lietuvos statybininkų asociacijos narė ir viena iš projekto „BIM Train“ partnerių.

Pagrindinis projekto „BIM Train“ tikslas – geriausios BIM taikymo metodikos perkėlimas iš Europos šalių, kurios jau turi didelę BIM sistemos taikymo patirtį, ir jos adaptavimas Lietuvos rinkai. Projekte dalyvauja trys su statybos pramone susijusios grupės: mokymo įstaigos, statybos pramonės verslo atstovai ir IT bendrovės, pirmoms dviem grupėms tiekiančios darbo įrankius (kompiuterines technologijas). Projekto „BIM Train“ dalyviai siekia užtikrinti, kad žinios apie geriausią patirtį pasiektų mokymo įstaigas, o iš jų – verslo sektorių. Projekte dalyvaujantys VGTU ir Rygos technikos universitetai yra pirmosios aukštojo mokslo įstaigos Baltijos šalyse, kurios gaus naujausią informaciją apie BIM: naudojimo paskirtį, taisykles bei taikymo metodus. Šią patirtį bus galima pritaikyti rengiant studentus.

VGTU Skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų statybos centro laukia intensyvus bendradarbiavimas su projekto „BIM Train“ dalyviais. Planuojama, kad projekto rezultatai – sukurta BIM ir integruoto projekto vystymo (IPD) metodika – bus paruošti ir mokymo tikslais taikomi jau nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu projekte dalyvauja verslo įmonė iš Nyderlandų. Ji dalijasi geriausia BIM taikymo praktika savo šalyje, sukurta remiantis Danijos ir Didžiosios Britanijos patirtimi. Tačiau „BIM Train“ apims ne tik Olandijos patirtį: kitos Europos šalys taip pat kviečiamos prisijungti prie šio projekto. Dėl dalijimosi patirtimi ir bendro BIM metodikos kūrimo deramasi su Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos atstovais, Turkijos universitetas pats kreipėsi pageidaudamas prisijungti prie projekto „BIM Train“. Tad vis daugiau šalių yra suinteresuotos perimti geriausią BIM taikymo patirtį ir išvengti šiuo metu egzistuojančios problemos, kai kiekvienoje šalyje statybos pramonės atstovai BIM suvokia skirtingai. BIM procesai visose šalyse turi būti vienodi, kad bet kurios šalies projektuotojai ir statybininkai galėtų dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, naudodami vienodą BIM sistemą. Projektas „BIM Train“ siekia užtikrinti, kad tiek šalies viduje, tiek skirtingose Europos valstybėse projektuotojai ir statytojai šnekėtų viena ir ta pačia kalba.

Pagal skaitmeninės statybos principus pastatyto statinio savininkas visų pirma gaus didesnę kokybę, nes klaidų ir neatitikimų galimybę projektavimo ir statybos proceso metu sumažinama iki minimumo. Be to, trumpėja pats procesas, racionaliai naudojamos sąnaudos.

kroViniŲ eksPeDiJaVimas UAB „Aidesta“ krovinių pervežimo keliais rinkoje sukasi nuo 2001 metų. Ji viena pirmųjų Vakarų Lietuvoje įmonėms ir gyventojams pradėjo teikti smulkias krovinių ekspedijavimo paslaugas vietiniais maršrutais. Per šį laikotarpį įmonė gana įspūdingai išaugo ir gerokai praplėtė teikiamų transporto paslaugų sampratą bei kokybę.

Ypatingas dėmesys įmonėje skiriamas kokybiškam ir dėmesingam darbui su klientais: siekiama strateginio ilgalaikio bendradarbiavimo ir akcentuojama, kad kiekvienas klientas yra svarbus. Nuolat gerindama teikiamų paslaugų kokybę UAB „Aidesta“ jau spėjo užsitarnauti gerą vardą.

UAB „Aidesta“ yra įgijusi ilgametę patirtį pristatant krovinius „nuo durų iki durų“, joje gerai išplėtotas klientų aptarnavimo lygis, todėl santykiai su klientais yra efektyvūs. Bendrovės teikiamomis ekspedijavimo paslaugomis naudojasi daug žinomų įmonių.

Mūsų, kaip patikimo partnerio, tikslas yra pasiūlyti kokybiškus šiuolaikinės logistikos sprendimus ir padėti Jums įgyti pranašumą prieš konkurentus.

UAB „Aidesta“ veikla orientuota į ilgalaikę plėtrą ir augimą logistikos sektoriuje.

Daugiau informacijos – www.aidesta.lt

Statinių energinis efektyvumas, o jis dabar ypač aktualus, suskaitmeninus statybos procesą, taps lengviau pasiekiamas.

Statinio valdytojui naudojantis BIM sprendiniais bus lengviau statinį prižiūrėti, valdyti vidinius pastato įrenginių parametrus, modeliuoti interjerą, nustatyti komforto parametrus. Daug paprasčiau taps planuoti statinio ar jo dalių atnaujinimą, kai tai bus būtina. Visa informacija taps prieinama skaitmeniniu pavidalu. 

39

S tat y b a

Išmaniųjų tinklų link Lietuvos gyventojai ne tik naudos elektros energiją, bet ir ją gamins, o siekdami sutaupyti rinksis mokėjimo planus, kurie savo gausa nenusileis mobiliųjų operatorių siūlomiems variantams. „Tai – išmaniųjų tinklų ateitis“, – įsitikinęs bendrovės „ElgamaElektronika“ technikos direktorius dr. Nerijus Kruopis.

Vizija tampa realybe Išmaniojo tinklo (angl. Smart Grid) idėja jau dešimtmetį įrašyta į karščiausių energetikos ateities projektų dienotvarkę, o pirmasis būtinas žingsnis išmaniųjų tinklų link – išmanioji apskaita (angl. Smart Metering) – tampa labiausiai išsivysčiusių šalių realybe. „Laiko klausimas, kada Lietuvos skirstomųjų tinklų įmonė LESTO pradės taikyti išmaniosios apskaitos sistemas gyventojams“, – mano N. Kruopis. Kaimyninių šalių skirstomojo tinklo operatoriai jau diegia išmaniąją apskaitą. Pavyzdžiui, Lenkijos skirstomųjų tinklų bendrovė „Energa Operator“ įrengė daugiau kaip 100 tūkst. išmaniųjų apskaitos prietaisų buitiniams vartotojams, Latvijos bendrovė „LatvEnergo“ vykdo 500 išmaniųjų skaitiklių bandomąjį projektą.

Dr. Nerijus Kruopis, bendrovės „Elgama-Elektronika“ technikos direktorius

„Ateities vizija tampa realybe – IT susijungdamos su energetine sistema suteikia naujų galimybių, kurių naudą pajus visi. Prie ryšio tinklų prijungtų elektros skaitiklių duomenys operatyviai atsidurs centrinėje duomenų bazėje“, – teigia N. Kruopis.

Siūlys mokėjimo planus Elektroninių elektros energijos skaitiklių projektavimo ir gamybos bendrovės „Elgama-Elektronika“ technikos direktoriaus teigimu, išmanioji apskaita leis akimirksniu išsiaiškinti, kurie elektros energijos gavėjai įvykus avarijai yra „atkirsti“ nuo tinklo. Šis sprendimas taip pat padės išvengti neleistinų bandymų paveikti elektros skaitiklio darbą, nes tokiais atvejais į centrinę sistemą bus automatiškai išsiųstas pavojaus pranešimas. Norint atjungti (ar prijungti) vartotoją nuo elektros tinklo, elektros bendrovės darbuotojams nebereikės vykti į namus – tai bus atliekama nuotoliniu būdu.

mobiliojo ryšio paslaugomis. Užsisakykite planą, pagal kurį jūsų elektros suvartojimas piko metu neviršys XX kilovatų, ir mokėkite mažiau“, – prognozuoja pašnekovas.

Išmanioji apskaita ne tik leis matyti tikslias išlaidas ir taupyti, bet ir pačiam tapti elektros gamintoju. „Išmanieji elektros skaitikliai matuoja tiek vartojamą, tiek sukuriamą elektros energiją, todėl į atitinkamą įrangą (saulės baterijas, vėjo jėgainę, elektromobilį) investavęs vartotojas gali tapti gamintoju.

Greitai savo automobilį krausime naktimis, kai elektros poreikis yra žemas, o turimą elektros perteklių iš nenaudojamo automobilio baterijos atiduosime atgal į tinklą piko metu, kai elektros paklausa didžiausia“, – įsitikinęs pašnekovas.

Vienijasi į klasterį Įrenginius, atliekančius „ateities“ funkcijas, sėkmingai kuria ir Lietuvos įmonės. Bendrovė „Elgama-Elektronika“ gamina išmaniuosius elektros skaitiklius, kurie abiem kryptimis matuoja energijos srautą, įvairiais ryšio kanalais perduoda duomenis, valdo apkrovą, praneša apie neleistiną poveikį ir kt. Bendrovės sukurtos išmaniosios apskaitos sistemos buvo įdiegtos Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Kazachstane vykdytuose projektuose.

„Elgama-Elektronika“ ir kitas išmaniųjų technologijų srityje dirbančias įmones sieja Išmaniųjų technologijų klasteris (ITK). Jo narės šiuo metu yra 10 Lietuvos verslo įmonių ir mokslo įstaigų. 2011 m. klasterį subūrė Išmaniųjų technologijų asociacija (ITA). ITK narius vienija bendra vizija ir siekis kurti inovatyvius produktus išmaniojo namo, miesto, išmaniosios apskaitos bei išmaniojo tinklo srityse. Svarbiu veiklos prioritetu laikoma žinių apie išmaniųjų technologijų teikiamą naudą sklaida. Šiuo tikslu klasteris rengia konferencijas, susitikimus su kitų įmonių, savivaldos organizacijų atstovais. „Kviečiame visas panašiai mąstančias įmones jungtis prie mūsų. Klasterio narių partnerystė teikia neabejotiną naudą pačių narių veiklai ir prisideda prie šalies ūkio pažangos“, – tvirtina ITA prezidentas Gediminas Abartis. 

„Dėl tokios valdymo galimybės elektros tiekimo paslauga ilgainiui siūlomų planų gausa turėtų supanašėti su

40

Išmaniųjų technologijų asociacijos vykdomas projektas „Išmaniųjų technologijų klasterio tarptautinio konkurencingumo didinimas“ (Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-018) finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

S tat y b a

ArchiCAD, švenčiantis 30 metų jubiliejų, naujoje programos versijoje pateikia progresyvius sprendimus, kurie išplečia kūrybos proceso ir projekto pateikimo galimybes.

Aukščiausios klasės vizualizacijos Pasaulinio lygio MAXON Cinema4D grafinis variklis nuo šiol yra integruota ArchiCAD dalis, leidžianti kurti neįtikėtinai aukštos kokybės fotorealistinius vaizdus. Procesą palengvina kruopščiai pritaikytos apšvietimo parinktys, didelis tekstūrų katalogas, tiesioginė C4D sąsaja, IES šviesos šaltinių pritaikymas ir daugelis kitų profesionalių sprendimų.

Tarpdisciplininiai BIM duomenys

Atnaujintas PDF palaikymas ArchiCAD patobulino PDF duomenų formato palaikymą. Nuo šiol Adobe PDF naudojamas ne tik kaip puikus grafinio pateikimo būdas, bet ir kaip su BIM susijusios informacijos pateikimo formatas. PDF-A archyviniame dokumente talpinama atributų informacija bei projekto sluoksnių sistema.

ArchiCAD 18 tęsia atvirą BIM politiką, IFC duomenų formato integravimą įtraukiant į projekto informacijos administravimo procesus. Taip pat, siekiant palengvinti ir supaprastinti projekto valdymo tarp atskirų projektavimo sričių bei projekto koordinatorių procesą, ArchiCAD pristato tarpdisciplinionio BIM duomenų formatą BCF. Tai atviras duomenų formatas leidžiantis tekstinius komentarus bei ekrano vaizdų fiksacijas prijungti prie IFC modelio kaip pastabas. BCF duomenys integruojami tiesiai į BIM modelį kaip standartinės ArchiCAD Mark-Up korekcijos.

Revizijų valdymas ArchiCAD 18 pateikiamas naujas, pilnai integruota projekto revizijų valdymo sprendimas Revision Management, kuris apima visą BIM projekto vykdymo procesą. Šią naujovę galima taikyti tiek 2D, tiek 3D, ar net kombinuotame darbo procese.

UAB DESIGN SOLUTIONS OFICIALUS KOMPANIJOS GRAPHISOFT ATSTOVAS LIETUVOJE. KONSTITUCIJOS PR. 23(C) - 512, 08105 VILNIUS. TEL. +370 5 263 6029, +370 685 60553.

WWW.DESIGNSOLUTIONS.LT, WWW.GRAPHISOFT.COM

41

S TaT y B a

SKaITmENINIų STaTYbų SĖKmĖS fORmULĖ gieDrė BalČiūtė

pastaruoju metu vis dažniau vartojamas terminas bIm (angl. Building Information Modeling), kuris lietuviškai verčiamas kaip statinio arba pastato informacinis modeliavimas, nors dabar jau tiksliau būtų sakyti – statybos informacinis modeliavimas.

Kalbant apie bIm dažniausiai minimas trimatis statinio modeliavimas, komandinis įvairių sričių specialistų – architektų, inžinierių, konstruktorių – darbas, tam tikros programinės įrangos naudojimas. bet visa tai tėra iš vandens kyšanti ledkalnio viršūnė – maža dalis to, kas iš tiesų sudaro bIm. UAB „In Re“ direktorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Vladimiras Popovas pasakojo, kad BIM koncepcija Lietuvoje žinoma jau gana seniai, maždaug nuo 2002–2003 metų. Per tą laiką Lietuvoje įvykdytas ne vienas sėkmingas projektas, kai statiniai ir statinių kompleksai buvo suprojektuoti bei pastatyti naudojant BIM technologijas. Su dr. V. Popovu kalbėjomės apie BIM raidos istoriją ir apie statybos informacinio modeliavimo taikymą Lietuvoje.

NUO mOdELIO IKI mOdELIaVImO BIM kompiuterinio projektavimo koncepcijos tyrimai prasidėjo prieš kelis dešimtmečius, tačiau ši sąvoka iki šiol vis dar neturi nusistovėjusio apibrėžimo. Akronimu BIM skirtingais laikais buvo žymimi keli ne visai tie patys dalykai. BIM, kaip statinio informacinio modeliavimo apibrėžimo, ribos keitėsi dar nespėjus jų pritaikyti pramonėje. „Trimačio kompiuterinio modelio panaudojimo inžineriniam projektavimui idėja gimė, kai atsirado automatizuoto projektavimo kompiuteriu technologijos. Jau tada šios praktikos ir teorijos plėtotojai tvirtino, kad brėžiniai turi būti kuriami iš trimačio projektuojamo objekto (detalės, mechanizmo ar pastato) modelio – virtualaus objekto prototipo, papildyto tam tikru intelektu. Tai reiškia, kad modelio elementams turi būti priskirtos tam tikros realių objektų savybės, per kurias jie pažintų save – pradedant pavadinimu, medžiaga, baigiant asociatyvia informacija apie jo gamybos technologiją, eksploatacines savybes. Pradėjus plėtoti turinio modeliavimo technologijas, šios idėjos buvo panaudotos statybos srityje“, – aiškino dr. V. Popovas.

Iš pradžių BIM buvo suvokiamas kaip grafinis informacinis modelis, t. y. grafika, suderinta su informacija. Jo pagrindinis tikslas buvo pagal esamą modelį sukurti dvimačius vaizdus (brėžinius) ir apskaičiuoti kiekius, išlaikant jų ryšį su modeliu. Vadinasi, jeigu prireiktų kažką pakeisti, šie pokyčiai būtų įvedami ne į brėžinį, o į modelį, kad pavyktų išvengti daugkartinio galimų pokyčių taisymo. Pradžioje BIM buvo vadinamas pastato informaciniu modeliu. Dabar tai būtų tikslinga vadinti statybos informaciniu modeliavimu. Toks terminas oficialiai jau vartojamas Lietuvoje ir, pasaulio ekspertų nuomone, jis tiksliausiai nusako BIM esmę.

Taigi BIM modelio sąvoka apima du pagrindinius objekto požymius: tris dimensijas, kitaip sakant, trimatį grafinį pas-

42

tato atvaizdavimą ir objekto arba objektų intelektą – gebėjimą susieti atributinę informaciją su grafiniais elementais.

Toks grafinio informacinio modelio suvokimas iki šiol išlieka tikrąja BIM esme.

bENdRadaRbIaVImO IdĖJa Tobulėjant programinei įrangai, kai technika leido apdoroti didesnius informacijos kiekius, greičiau dirbti, taip pat kai atsirado galimybė dirbti kompiuterių tinkle, kilo mintis architektūrinius BIM grafinio ir informacinio modelio bazinius principus pabandyti pritaikyti kitiems projekto dalyviams: konstruktoriams, inžinerinių sistemų projektuotojams, technologams, sąmatininkams ir kitiems. Taip gimė bendradarbiavimo idėja, modelis tapo bendru plėtros objektu visiems projekto dalyviams, kurie turėjo išmokti įkelti informaciją į modelį ir pasiimti tai, kas padaryta kitų.

Išsirutuliojo bendro pastato modelio visiems projekto dalyviams idėja, kurią pradėjus įgyvendinti paaiškėjo, kad milžiniškiems informacijos kiekiams apdoroti reikia galingesnio techninio ir programinio lygio. Be to, skirtingų specializacijų projekto dalyviai naudojo sau tinkamas programines įrangas, o universalios, tinkamos visiems, kaip paaiškėjo, nebuvo ir, mūsų žiniomis, dar nėra. „Atsirado suvokimas, kad, norint užtikrinti programinės įrangos, o kartu ir darbo rezultatų su ja suderinimą, reikia išmokti bendradarbiauti pagal tam tikras taisykles. Todėl reikia tam tikrų priemonių, nes vienos programos ar programinės platformos nepakanka. Taip atsirado bendradarbiavimo priemonių tiesioginio ir neutralaus duomenų apsikeitimo formatų programinei įrangai (projekto dalyviams) sukūrimo stadija, kurioje pasaulis dabar ir yra“, – pastebėjo docentas.

Dar anksčiau kilo idėja BIM, kuri yra puiki bendradarbiavimo ir projektavimo priemonė bei geras informacijos apie pastato elementus šaltinis, panaudoti statybos, gamybos, pastato eksploatavimo srityje ir taip toliau. Per pastaruosius metus buvo dedamos nuoseklios pastangos BIM technologijoms ištobulinti visam statybos procesui, kad informacija, projektuojant sukaupta intelektualiajame BIM modelyje, galėtų būti kuo išsamiau panaudota kituose objekto gyvavimo ciklo etapuose – statyboje ir eksploatacijoje.

Taip vis labiau išryškėja BIM, kaip universalaus apibrėžimo – statybos informacinio modeliavimo, bazinė koncepcija, pagrįsta įgyvendinamo statybos objekto intelektualaus turi-

S TaT y B a

nio modelio sukūrimu ir su šiuo procesu susijusiu valdymu – statybos objekto planavimo, projektavimo, ekonominio vertinimo, statybos organizavimo, eksploatacijos, rekonstrukcijos ir utilizavimo.

priežiūros išlaidoms planuoti, įrenginių būsenai stebėti ir periodiškai apžiūrėti, kad būtų palaikoma techninė būklė, siekiant užtikrinti būtiną komforto ir pastato energinės pusiausvyros lygį.

bIm dImENSIJOS Kalbant apie BIM minimas ne tik trimatis ar dvimatis modelis, bet reikia suvokti ir kitas dimensijas: ką jos reiškia ir kam gali būti panaudotos?

LIETUVOJE bIm – NE NaUJIENa Lietuvoje apie BIM daugiausia kalbama dabar, nors šią technologiją UAB „In Re“ su partneriais pradėjo plėtoti dar 2002– 2003 metais. Pirmasis Lietuvos objektas, sukurtas pagal BIM technologiją, buvo nedidelis biurų pastatas Klaipėdoje, kurį statė tuometė UAB „Skanska statyba“. Užsakovo pageidavimu, į tą palyginti nedidelio pastato modelį buvo suvesta ne tik visa pastato architektūra bei konstrukcijos, bet ir inžinerinė sistema.

Sekant šiuolaikine BIM koncepcijos paradigma, statinio arba pastato gyvavimo ciklo modeliavimas pasideda projektuojant, kai interaktyvios prieigos režimu projektuotojų komandos kuriamas bendras (integruotas) arba paskirstytas (federalizuotas) trimatis pastato modelis, susidedantis iš komponentų (tūrinių parametrinių objektų) – pastato elementų, turinčių visą būtiną ir tinkamai organizuotą, valdyti galimą informaciją. Projekto dalyvių bendro darbo procese formuojamas projektinis pastato BIM modelis (BIM 3D + 2D modelis), kurį sudaro: architektūrinis modelis, konstrukcinis ir inžinerinis (MEP) modeliai.

Statybinis pastato BIM modelis (vadinamasis 4D modelis) naudojamas statybų procesams planuoti ir darbų atlikimui valdyti, panaudojant informaciją, sukauptą projektinio modelio (3D) BIM saugykloje. Be to, jo reikia papildomai specifinei informacijai gauti iš rangovo, subrangovų, tiekėjų, gamintojų duomenų bazių apie statomas arba montuojamas statybines konstrukcijas, pastato elementus ir inžinerines sistemas.

Penkiamačiu (5D) modeliu vadinamas kainos BIM modelis. Čia penktoji dimensija yra pinigai. Anot pašnekovo, tai pagal medžiagų ir konstrukcijų kiekius nustatyti statybos ekonominiai rodikliai, gaunami iš projektinio modelio (3D) elementų, kartu su išteklių – darbo jėgos ir mašinų bei mechanizmų kaina, paskirstyta pagal gamybos laiką ir susieta su gamybos technologijomis iš statybos modelio (4D). „Sujungus pagal laiką suplanuotą trimatį modelį su ekonominiais rodikliais, galima numatyti piniginius srautus visose statybų stadijose ir dalyse. Medžiagų ir gaminių kainos, sujungtos su parametriniais objektais, bet kuriuo metu, bet kokioje plokštumoje, pagal bet kokį rodiklį leidžia padaryti finansinį informacijos pjūvį. Taip sąmatos formavimo procedūra gali būti atlikta bet kurioje projekto stadijoje: konceptualaus, bazinio ir detalaus projekto, statybos vykdymo etapuose ir pasibaigus statybai“, – pasakojo dr. V. Popovas.

Perduotas eksploatuoti BIM pastato modelis gali būti naudojamas statiniui valdyti visuose jo gyvavimo ciklo etapuose: eksploatacijos, remonto, rekonstrukcijos ir išmontavimo.

Eksploatacinis pastato modelis dažnai vadinamas šešiamačiu (6D) modeliu. Dėl kokybinių rodiklių įvedimo (energinio efektyvumo, gyvenimo komforto, išlaidų optimizavimo kriterijų įvertinimo) tai yra pastato techninės eksploatavimo sistemos pagrindas, naudojantis BIM projektinį (3D) ir statybos bei kainos (4D ir 5D) modelių informacinius blokus, papildytus informaciniais duomenimis iš pastato priežiūros ir eksploatacijos valdymo procesų srities.

Eksploatacinis pastato modelis skirtas visoms pastato komunikacinėms sistemoms valdyti ir prižiūrėti, pastato

Vėliau, naudojantis projektinio BIM modelio technologijomis, buvo ruošiamas Vilniaus savivaldybės projektas, kurio statybai pasibaigus visa išpildomoji projekto dokumentacija irgi buvo susieta su modeliu. „Tai nebuvo tikras šešiamačio BIM pavyzdys, bet daugiau vaizdinė duomenų bazė, kai paspaudus ant tam tikrų objektų buvo galima atidaryti informaciją iš projekto apie elementus, susijusius su pastato dalimi“, – prisiminė dr. V. Popovas.

Neilgai trukus Vilniuje esančiame „MG Valdos“ verslo centre „Verslo trikampis“ buvo pastatytas pastatas „Victoria“. Įmonės „Constructus“, kuri susikūrė iš UAB „Skanska statyba“, projekto valdytojų grupė pagal dvimatę dokumentaciją sukūrė erdvinį modelį, kurį panaudojo šio pastato statybai valdyti, t. y. modelį susiejo su grafiku ir imitavo įvairiausius statybos procesus, valdė statybą, skaičiavo kiekius, tikrino kolizijas ir leido aptikti neatitikimus tarp dvimačio projekto informacijos ir virtualaus trimačio modelio. Anot dr. V. Popovo, tai buvo beveik keturmatis įsikūnijimas, t. y. statybinis pastato BIM modelis. „Tame pačiame projekte buvo išbandyta sąmatos sudarymo technologija, kartu su UAB „Statybos ekonominiai skaičiavimai“ ir UAB „Constructus“ sukūrėme penkiamatį modelio prototipą bendrų statybinių darbų sąmatoms skaičiuoti.

2005 m. šis projektas buvo pristatytas parodoje „Infobalt“ ir „Geriausio lietuviško ITTE produkto“ nominacijoje gavo apdovanojimą“, – prisiminė dr. V. Popovas.

Dar vienas efektyvaus statybos valdymo technologijų panaudojimo pavyzdys – gamyklos „Klai-PET“ statybos, kurių projekto plėtotoja buvo UAB „Constructus“. Anot pašnekovo, tai buvo intensyvi statyba, kai objektą teko pastatyti per labai trumpą laiką. Kadangi vienu metu reikėjo valdyti daug statybos procesų, nuspręsta visus juos simuliuoti – pradedant statyba, baigiant įrangos montavimu.

Vėliau prasidėjo ekonominė krizė, pristabdžiusi pažangą statybos industrijoje. Tačiau būtent per krizę atsirado naujas požiūris į BIM, nes iškilo būtinybė rasti priemonių, kaip projektuoti ir statyti efektyviau, ekonomiškiau ir išlikti konkurencingiems rinkoje.  Apie darbo su BIM sėkmės formulę ir tykančius pavojus bei apie tai, kaip Lietuvai sekasi plėtoti skaitmenines statybas, pasakojimas kitame žurnalo „Structum“ numeryje.

43

S tat y b a

„Puuvilla“ – prekybos centras, pastatytas naudojant BIM Didžiausias iššūkis prekybos centro „Puuvilla“ statybos projekte buvo nemažas dalyvių skaičius, projekto dydis (100 000 m2), kompleksiškumas ir trumpi terminai. Visų projekto dalių modeliavimas naudojantis BIM pagreitino sprendimų priėmimą, o tai, be jokių abejonių, padėjo griežtai laikytis tvarkaraščio.

Visų projekto dalyvių bendradarbiavimas – sėkmės garantas Informatyvūs ir vaizdūs skaitmeniniai modeliai padėjo projektuotojams, statybininkams ir užsakovams lengviau susipažinti su informacija ir pasiruošti savo užduotims, derinti sprendimus.

„13 projekto dalyvių, kurie buvo įtraukti į prekybos centro „Puuvilla“ pastato informacinį modeliavimą, dirbo naudodami programinę įrangą BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas), nes būtent to reikalavo projekto užsakovas. Užuot dvejoję dėl BIM, rizikos, visi projekto dalyviai išvydo BIM kitame kontekste – kaip galimybę, netgi reikiamybę, aukštos kokybės rezultatams pasiekti, – sako Juha-Matti Kujanpää, „Skanska“ projektų vadovas. – BIM modelis užtikrino spartesnį ir saugų sprendimų priėmimo procesą, nes visi projekto dalyviai žvelgė į informaciją apie diskusijų objektą tame pačiame kontekste.“ „Komandinis darbas visada yra iššūkis, bet naudodami pastato informaci-

44

nius modelius mes susitvarkėme su viskuo kuo puikiausiai. Svarbiausias laimėjimas, be jokios abejonės, buvo aktualios informacijos srautas ir prieiga. Dirbant kartu ir pasitelkiant BIM pavyko pagerinti projekto terminus ir iš esmės sumažinti klaidų tikimybę. Mes visi buvome visiškai įtraukti“, – teigia direktorius Marko Liimatainenas iš „Porina Puuvilla Oy“, pastato užsakovas.

Anot statybos vadovo Ilmarineno Niina Rajakoski: „BIM modeliavimas yra šiandienos metodas, suteikiantis galimybę išvysti aiškią ekonominę ir bendradarbiavimo naudą. Mes nebegalime matyti savęs grįžtančių prie seno darbo būdo.“

S tat y b a

Surenkamojo betono gaminiai – tiesiai iš modelio Pastato informacinį modelį galima naudoti betono gaminių gamybai planuoti ir valdyti. Bendrovės „Parma“ užsakymas šiame projekte siekė apie 10 tūkst. atskirų surenkamojo gelžbetonio vienetų ir jų grupių.

„Buvo atsisakyta tradicinio rankinio darbo, o gamybos planavimas buvo vykdomas perduodant informaciją apie gaminių matmenis, medžiagas ir jų kiekį tiesiogiai iš TEKLA BIM modelio. Turėjome galimybę stebėti ir tvarkyti gamybą modelyje realiuoju laiku. Spalvos, kurios simbolizuoja gaminių statusą modelyje, atitinka tuos pačius gaminius mūsų sistemoje, taigi mums išvis neteko pildyti tradicinių popierinių formų, – teigia projekto vadovas Marko Reuna. – Tai sutaupė mums daugybę laiko tiek atliekant planavimo, tiek gamybos darbus.“ Mobiliųjų technologijų taikymas Mobiliosios technologijos, naujausios technologijos statybvietėje, leido komunikuoti, kurti pastabas, prisegti dokumentus, nuotraukas tiesiog TEKLA BIM modelyje. Buvo labai patogu taip siųsti prisegtą informaciją, komentarus projektuotojams arba kitiems projekto dalyviams tiesiai iš statybų aikštelės. „Prekybos centro „Puuvilla“ statybų aikštelėje buvo naudojami planšetiniai kompiuteriai. Tai žymiai pagerino darbų efektyvumą, projektų vadovai turėjo reikiamą projekto informaciją, kol lankėsi statybvietėje“, – sako projekto vadovas Jari Törnqvistas iš „Skanska Talonrakennus Oy“.

BIM – tai ne tik 3D vaizdiniai. Projekte „Puuvilla“ modelis buvo naudojamas veiksmams ir darbams koordinuoti, komunikacijai, medžiagų kiekiui apskaičiuoti ir ištekliams planuoti.  Verkių g. 30B, LT-08221 Vilnius Tel. +370 5 203 4333 El. p. info@ibimsolutions.com www.ibimsolutions.lt

45

S tat y b a

47

S tat y b a

Langų angokraščių modernizavimo variantai Rūta Gerulytė

Langai ir durys sudaro didelę dalį pastato fasado ploto, tad jų įtaka energijos taupymui yra reikšminga. Šiuolaikinės statybinės ir termoizoliacinės medžiagos, tinkamai jas naudojant, gerokai sumažina pastato šilumos nuostolius.

Tačiau sandarus būstas dar nereiškia, kad norimas rezultatas yra pasiektas.

Kai pastato jungčių izoliacija yra gera, o ventiliacija ir oro kaita nepakankama, bėgant laikui patalpoje kaupiasi drėgmė. Tai sutrikdo montavimo medžiagos (dažnai montažinių putų) šilumos izoliacines savybes (ir tais atvejais, kai putos yra padengiamos tinku). Dėl tokių priežasčių šiluminė varža sujungimo vietose tarp rėmo ir lango sumažėja. Atsiranda šilumos nuotėkis, padidėja drėgmė. Neišvengiamai kaupiasi pelėsis, ilgainiui pastebime irimo požymių angokraščiuose.

48

S tat y b a

 Priežastys prastam mikroklimatui atsirasti yra šios: a) langas (profilis, stiklo paketas, netinkamas montavimas); b) ventiliacijos sutrikimai; c) netinkamai parinktos angokraščių izoliacinės medžiagos.  Padariniai: a) drėgmė ir pelėsiai aplink langus, duris; b) atsiradę įtrūkimai apdailoje; c) prastas šilumos ir garso izoliavimas; d) jungčių sandarumo sutrikimai; e) papildomos išlaidos.

Albinas Gailius, VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius

Iki šiol neišspręsti modernizuojamų pastatų langų angokraščių šiltinimo ir apdailos klausimai. Angokraščiai arba tik apdailinami, arba padengiami 30 mm storio akmens vatos plokšte. Kad langų angokraščių šilumos varža, triukšmo izoliacija ir apdaila būtų geros, galimi du langų angokraščių modernizavimo variantai. 

 Pirmasis variantas (galima taikyti bet kokio aukštingumo pastatams):

pirmasis sluoksnis – 20 mm storio akmens vatos plokštė, kurios šilumos varža yra 0,48 m2 K/W, o europinė degumo klasė, pagal darnųjį standartą EN 13162:2008, yra A1;

antrasis sluoksnis įrengiamas 3 mm storio iš šilumą ir garsą izoliuojančios kamštinės medienos (CE atitikties sertifikatas UNE EN 13172:2010). Šio sluoksnio šilumos varža yra 0,11 m2 K/W, o suminė abiejų sluoksnių varža sudaro 0,59 m2 K/W. Šio sluoksnio paskirtis – papildomas šilumos ir garso izoliavimas bei įvairios spalvos, tekstūros ilgalaikė paviršiaus apdaila. Tai būtų viena iš galimybių suteikti pastatų fasadams geresnę architektūrinę išvaizdą. Naudojant šią medžiagą paviršius padengiamas purškimo arba tepimo būdu.

 Antrasis variantas (remiantis gaisrinės saugos taisyklėmis galima taikyti pastatams iki 26,5 m aukščio, t. y. namams iki 9 aukštų):

pirmasis sluoksnis – 30 mm storio polistireninio putplasčio plokštė EPS 70 arba EPS 80 markės, kurios šilumos varža yra 0,79 m2 K/W;

antrasis sluoksnis įrengiamas 3 mm storio iš šilumą ir garsą izoliuojančios kamštinės medienos (CE atitikties sertifikatas UNE EN 13172:2010). Šio sluoksnio šilumos varža yra 0,11 m2 K/W, o suminė abiejų sluoksnių varža sudaro 0,90 m2 K/W. Šio sluoksnio paskirtis – papildomas šilumos ir garso izoliavimas ir įvairios spalvos, tekstūros ilgalaikė paviršiaus apdaila.

49

S TaT y B a

SaNdaRŪS LaNgaI – ŠILUma bE NUOSTOLIų Jurgita siliūnienė

paradoksalu, tačiau aukštus reikalavimus produktui keliantys ir atidžiai langus besirenkantys klientai, išleidžiantys jiems ne vieną tūkstantį litų, neretai būna nepatenkinti įsigyta produkcija. Jie skundžiasi, kad langai neatitinka gamintojų deklaruojamos šilumos izoliacijos ir nepateisina kliento lūkesčių. Tačiau retas jų susimąsto, kad kalti ne langai, o jų montavimo metu padarytos klaidos.

50

Kadangi nepigiai įsigiję langus klientai būna linkę taupyti ir mažiau sumokėti už jų montavimą, pasiteisina patarlė – „šykštus moka du kartus“.

ir šilumą tausojantys langai negarantuos gamintojų deklaruojamos šilumos izoliacijos, sandarumo ir kitų svarbių savybių.

Šiuolaikiniai langai gaminami laikantis aukščiausių technologinių standartų, naudojamos aukščiausios kokybės medžiagos, tačiau dėl montavimo metu padarytų klaidų net ir aukščiausios kokybės energiją

Norint, kad langas netaptų šilumos nuostolių priežastimi, reikia ne tik rinktis kokybišką langą, bet ir pasirūpinti daugiasluoksniu langų rėmų montavimu, kuris dar vadinamas šiltuoju montavimu. Šią langų montavimo

S tat y b a

technologiją galima taikyti ne tik naujai statomuose būstuose, bet ir seniau statytuose namuose, keičiant langus arba taisant langų montavimo klaidas. Taip galima ištaisyti montavimo klaidas net žiemą ir neišimant lango, o visus darbus atlikti iš vidaus – svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas.

Daugiasluoksnis šiltasis langų montavimas Dėl klaidų, padarytų montuojant langus, termoizoliacinis sluoksnis praranda savo savybes: susidarę šilumos tilteliai tampa keliu šilumai nutekėti į išorę ir dideliems energijos nuostoliams susidaryti. Todėl sandarinimo būdas, kurį pasirenka langą montuojantys darbininkai, turi labai didelę įtaką lango ir sienos jungimosi vietos kokybei. Juk drėgna ir peršalusi termoizoliacinio sluoksnio struktūra sukuria terminį tiltelį, tad ir sudaro sąlygas prarasti didelį pastato šilumos kiekį.

Sienos ir lango jungimosi vieta yra labai jautri šilumos praradimui ir drėgmės kaupimuisi, todėl jos sandarinimas yra ypač svarbus. Tinkamas šiltasis langų montavimas neleidžia drėgmei patekti į sandarinimo bei statybines medžiagas – tai labai sumažina galimybę patalpose atsirasti pelėsiui. Lango montavimas naudojant tik montavimo putas ir tvirtinimo elementus nėra tinkamas ir geras. Montavimas sluoksniais užtikrina itin patvarų ir

efektyvų langų jungčių sandarumą, vadovaujantis principu „viduje sandariau nei išorėje“.

Trys šiltojo montavimo sluoksniai Tik sausas termoizoliacijos sluoksnis užtikrina šilumos sulaikymą ir garantuoja ilgalaikę apsaugą nuo drėgmės poveikio ir pelėsio atsiradimo, todėl, norint pasiekti šį tikslą, reikia sukurti tris tarpusavyje susijusius sluoksnius:

 vidinį sandarinimo sluoksnį;  šilumą ir garsą izoliuojantį sluoksnį;  išorinį sandarinimo sluoksnį.

Sandarinimas iš pastato vidaus (garui nelaidi juosta) termoizoliaciniam sluoksniui sudaro apsauginį ekraną nuo vandens garų ir drėgmės. Vidurinis sluoksnis (montavimo putos) atlieka garso ir šilumos izoliacijos funkciją.

Sandarinimas iš išorės (garui laidi juosta) saugo nuo drėgmės iš išorės patekimo į termoizoliacinį sluoksnį, tačiau leidžia pasišalinti vandens garams iš sienos. „Soudal Window System“ – šiltojo langų montavimo sistema „Soudal Window System“ (SWS) – tai šiltojo montavimo sistema, įrengiama naudojant poliuretano montavimo putas, garo ir hidroizoliacines juostas, savaiminio plėtimosi juostą ir hermetikus. 

51

S TaT y B a

įSpŪdŽIaI IŠ paROdOS „RESTa 2014“ – įKVĖpImaS VISIEmS mETamS Jurgita siliūnienė

daugiau nei 20 metų „RESTa“ yra didžiausia statybų tematikos paroda baltijos šalyse, skirta statybų verslo profesionalams ir vartotojams, kurie domisi statybomis ir renovacija. akivaizdu, kad tai jau tapo naujų verslo kontaktų, idėjų ir įkvėpimo šaltiniu. parodos metu įgytos žinios, patirtys ir įspūdžiai lydi ištisus metus, verčia ieškoti naujų sprendimų ir būdų pristatyti savo paslaugas ar produkciją kitąmet. Šiemet jau 21-ojoje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje „RESTA 2014“ savo įmonių naujienas demonstravo 540 dalyvių iš 13 pasaulio šalių: Lietuvos, Austrijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Turkijos, Ukrainos ir Vokietijos. Paroda užėmė visą „Litexpo“ ekspozicinį plotą – 33 tūkst. m2.

Parodų centro „Litexpo“ vadovas Mindaugas Rutkauskas džiaugėsi, kad paroda kasmet vis auga ir pateisina lankytojų lūkesčius. „Matome, kad paroda didėja, stendai gražėja, daugėja dalyvių ir lankytojų. Sulaukėme daugiau dalyvių nei pernai, ploto prasme padidėjome, stendai taip pat didesni, gražesni, o pati paroda turiningesnė“, – sako

52

M. Rutkauskas. Kaip ir įprasta, šiemet pagrindinė parodos ekspozicijos dalis buvo skirta statybinėms bei apdailos medžiagoms, naujoms technologijoms, šildymo, vėdinimo, santechnikos įrangai, elektros instaliacijai. Lauko aikštelėje buvo eksponuojami mediniai ir rąstiniai namai, statybinė technika, įranga, priemonės. Šalia „Žaliosios ekspozicijos“ įsikūrė įmonės, siūlančios laistymo sistemas, šiltnamius, žoliapjoves, balkonų bei terasų želdinimo idėjas ir sprendimus, lauko baldus, apšvietimo sistemas, baseinus, pavėsines, sodo ir mažąją architektūrą. Sodinukų mugėje lankytojai galėjo įsigyti ir įvairių želdinių, vienmečių ir daugiamečių gėlių, sodinukų. Parodoje netrūko tiek profesionalams, tiek paprastiems vartotojams skirtų renginių.

Irmanto Gelūno nuotraukos.

S tat y b a

Kasmet renginys pasirenka aktualią šios srities temą, šiemet tai buvo vanduo. Parodoje akcentuotas vandens naudojimas ir tvarkymas namuose bei miestuose – nuo santechnikos, vandens kokybės gerinimo įrangos, vamzdynų iki šulinių, gręžinių, fontanų, inžinerinės struktūros, pakrančių tvarkymo ir vandens telkinių įtraukimo į miestų gyvenimą. „Šių metų parodos tema – vanduo. Tai vanduo lauke, vanduo buityje, jo naudojimas. Parodoje pristatomi gręžiniai, vandens valymo sistemos, specialiai lankytojų pageidavimu sukūrėme milžinišką 1000 m2 plotą, kurį pavadinome „Žaliąja ekspozicija“.

Joje lankytojus supažindinome su lietaus vandens pritaikymo galimybėmis, ekologiniais tvenkiniais, želdinimo tendencijomis ir madomis, išmaniuoju kompostavimu, sodo takelių įrengimu, balkonų ir terasų, stogų ir sienų želdinimu bei daugybe kitų naudingų aplinkotvarkos dalykų“, – sako Indrė Reimorienė, parodos „RESTA“ projekto vadovė.

Be statybų ir remonto dalies, paroda pristatė ir išmaniųjų namų valdymo sistemas, gyvenamosios aplinkos projektavimo, įrengimo ir priežiūros temas, kvietė pasinaudoti nekilnojamojo turto plėtotojų pasiūlymais. Pasak Ūkio ministerijos, 2014 m. pradžioje Lietuvoje veikė daugiau nei 6 tūkst. statybos įmonių, kurios sudarė beveik 9 % visų šalyje veikusių įmonių. Statybų įmonėse 2014 m. pradžioje dirbo daugiau nei 87 tūkst. darbuotojų, arba 10 % šalies veikusiose įmonėse dirbusių darbuotojų.

Tarptautinė statybų ir remonto paroda „RESTA“ – vienintelė specializuota paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą. 

53

Inžinerija

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastatas – šviesus ir dalykiškas

54

Dariaus Petrulaičio nuotraukos.

Inžinerija

Giedrė Balčiūtė

Didžiausia pasaulio bendrovė, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui, „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvoje sparčiai auga, tad, nebeišsitekdama ankstesnėse patalpose, prieš dvejus metus Vilniuje pastatė naują korpusą – Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centrą. Čia kuriami ir gaminami molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktai, naudojami įvairiose gyvybės mokslų srityse. Naujojo korpuso projektavimas patikėtas patyrusiai „Eventus Pro“ projektuotojų komandai, o statyba – didelę patirtį turinčiai Lietuvos statybos įmonei UAB „Eikos statyba“.

Pasidarė per ankšta Buvusią „Fermento“ įmonę, dabar – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, 2010 m. įsigijo bendrovė „Thermo Fisher Scientific“.

Anksčiau bendrovė dirbo patalpose, kurias dalijasi su Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutu. Kadangi UAB „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvoje nuolat augo (per mažiau nei dešimtmetį ji išaugo kone dukart – nuo 230 žmonių 2006 m. iki 430 dabar), nuspręsta pastatyti dar vieną korpusą. „Fiziškai reikėjo naujų patalpų, kad galėtume plėsti savo veiklą ir užtikrintume kokybišką darbo aplinką darbuotojams“, – teigė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ infrastruktūros ir technikos direktorius Ričardas Pauliukonis.

Pastačius naująjį korpusą, į kurį naujieji savininkai investavo 34 mln. litų, Vilniaus padalinio plotas išsiplėtė iki 15,5 tūkst. m2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrui statyti bei įrengti buvo gauta ir 7 mln. litų Europos Sąjungos parama. Į naująjį pastatą, kurį su senuoju sujungė galerija, buvo perkeltas Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras, administracijos padaliniai, vienas gamybos padalinys ir produktų sandėlis.

Antrasis bendras projektas Tai jau antrasis UAB „Eikos statyba“ projektas, vykdytas su bendrove „Thermo Fisher Scientific“. 2007 m. „Eikos statyba“ rekonstravo pastatą ir įrengė kontroliuojamas švarios aplinkos gamybines patalpas.

„Labai džiaugiamės mums suteiktu pasitikėjimu ir antruoju kartu įgyvendintu projektu. Visai komandai šis projektas buvo iššūkis, nes moksliniams tyrimams ir gamybai skirtiems pastatams taikomi atskiri, itin aukšti reikalavimai“, – 2012 m., atidarant naująjį pastatą, pasakojo buvęs UAB „Eikos statyba“ direktorius Rytis Ivanauskas.

Vizija kelis kartus kito Nors „Thermo Fisher Scientific Baltics“ statinio funkcija yra pramoninė ir jį supa ne itin išraiškingi Aukštųjų Panerių pramonės teritorijos pastatai, jis netapo dar vienu nuobodžiu ir nejaukiu objektu.

FAKTAI IR SKAIČIAI  Statybų pradžia

2011 m. birželis  Statybų pabaiga 2012 m. birželis  Užsakovas „Thermo Fisher Scientific Baltics“  Generalinis rangovas UAB „Eikos statyba“  Projektuotojai UAB „Eventus Pro“  Bendras naujojo pastato plotas 10 026 m2  Pastato aukštis 17 m  Statinio tūris 49 090 m3  Naujos asfalto dangos plotas 7 300 m2  Stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų takų betono trinkelių plotas 4 800 m2  Vejos ir želdinių plotas 3 500 m2  Pastato aukštų skaičius 4  Vietų automobiliams statyti skaičius 250  Bendras lauko inžinerinių tinklų ilgis 1 460 m  Iš viso investuota (statybos ir laboratorijų įrengimas) 41 mln. litų  UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dirba 430 žmonių, iš jų pusė – naujajame korpuse

55

Inžinerija

pastato pjūvis

UAB „Eventus Pro“, kuriai buvo patikėta suprojektuoti pastatą, direktorius, architektas Sigitas Sparnaitis prisiminė, kaip nuo pirminių eskizų iki pat leidimo statybai gavimo pastato architektūra pamažu kito. „Pagal pirminę užsakovo užduotį pastatas turėjo būti daugiau kaip perpus mažesnis, t. y. apie 4 tūkst. m2. Tačiau jis išaugo į beveik 10 tūkst. m2 statinį. Taip dažnai atsitinka, kai užsakovai turi tik pradinio pastato viziją, o detalizuojant, gilinantis į funkcijas, bendromis jėgomis kuriant būsimo pastato gyvenimo scenarijų, ji kinta ploto, tūrio, medžiagiškumo ir kitais aspektais“, – teigė S. Sparnaitis.

56

UAB „Eventus Pro“ projektuotojų komanda turėjo išsiaiškinti visų „Thermo Fisher Scientific“ padalinių poreikius ir naujame projekte įgyvendinti jų lūkesčius. Projektinius sprendinius smarkiai lėmė net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingai atrodžiusios detalės. Taip architektui su generaliniu direktoriumi Algimantu Markausku aptariant, kaip prireikus surinkti visus įmonės darbuotojus vienoje erdvėje, jau trečiajame projekto variante kilo atrijaus idėja.

Pastato viduryje buvo suprojektuota trijų lygių erdvė – dienos šviesos užlietas, stiklo konstrukcijomis dengtas vidinis kiemas. Tai erdvė, jungianti ir vienijanti įvairių skyrių

Inžinerija

ir specialybių darbuotojus, padedanti emocinei komunikacijai, sukurianti tam tikrą bendrumo atmosferą.

Pastato projektuotojai paisė užsakovų pageidavimų ir vengė per daug eksperimentuoti, kurdami jo išorę ir vidų. „Tik dėl geros komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp užsakovo ir projektuotojų, pastatas gimė toks, koks jis yra dabar. Kartu su užsakovu išsikėlėme užduotį ne tik įvykdyti visus funkcijos keliamus reikalavimus, bet kartu ir ekonomiškomis priemonėmis suprojektuoti patrauklią bei patogią erdvę darbuotojams, nekenksmingą aplinkai, savitą veidą turintį pastatą“, – pasakojo architektas.

Užduotis – įrengti švarias patalpas Viena iš šio projekto ypatybių, anot UAB „Eikos statyba“ atstovų, – švarių laboratorijų įrengimas. Dalis laboratorijų turėjo atitikti D klasės ir biologinio saugos lygio (BSL) reikalavimus.

Lietuvoje tik kelios įmonės, tarp jų ir „Eikos statyba“ kartu su partneriais iš užsienio, turi galimybių statyti tokio tipo patalpas, pritaikytas laboratorijoms, nes tam naudojamos specifinės statybinės medžiagos, sudėtinga inžinerinė technika bei jos įrengimo būdai, tarp laboratorijų ir gretimų skirtingos paskirties patalpų palaikomas slėgių skirtumas , kontroliuojami kiti patalpų parametrai: temperatūra, drėgmė.

Visi konstrukciniai elementai, naudojami švariose patalpose, įskaitant ir lubų sistemas, turi atitikti griežčiausius dulkių emisijos reikalavimus. Švarių patalpų projektą paruošė ir gaminius tiekė didelę projektavimo bei įrengimo patirtį turinti Čekijos įmonė.

Visus įrengimo darbus atliko UAB „Eikos statyba“ ir jos samdyti subrangovai.

Pastatas suskirstytas į dalis „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastatas buvo padalytas į dvi dalis: administracinę ir MTEPC (Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro), todėl visa inžinerinė įranga buvo sumontuota atskirai kiekvienai pastato daliai.

Atsižvelgiant į vykdomą veiklą, pastate sumontuota dvidešimt viena atskira vėdinimo sistema, kurioms valdyti ir stebėti jų energijos sąnaudų duomenims įrengta BMS sistema. Montuojant ir parenkant įrangą, keltas uždavinys, kad eksploatuojant būtų taupomos energijos ir sistemų priežiūros sąnaudos.

Pastatą sudaro  išorinių trisluoksnių sienų su „Reckli“ faktūra

2 500 m2  vidinių vienasluoksnių sienų 1 500 m2

Pastate yra nemažai sprendimų, padedančių sumažinti energijos išlaidas. Pavyzdžiui, visame naujame korpuse įrengtos šildomosios grindys, panaudotos ekonomiškai efektyvios lubinės šildymo plokštės.

 cokolinių plokščių

Statinyje sumontuotas priverstinis vėdinimas su šildymo ir vėsinimo funkcija. Dalyje laboratorijų yra įdiegta automatinio valdymo TROX sklendžių sistema ir oras yra filtruojamas per HEPA filtrus.

 rėmsijės

190 m2  kolonos 134 246  mozaikinio betono laiptų elementai 73

57

Inžinerija

Patikima vėdinimo sistema Bendrosioms „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms UAB „NIT“ tiekė šaldymo mašinas su išnešamosiomis aušyklėmis, ventiliatorinius konvektorius, šaldymo sijas, teninius bei elektrodinius drėkintuvus ir ventiliatorius. Serverinėms aušinti parinkti tikslios kontrolės oro kondicionieriai.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijoms UAB „NIT“ tiekė korozijai atsparius plastikinius ventiliatorius ir korozijai atsparius plastikinius sprogimui saugius ventiliatorius, oro filtrų sistemą bei švarių patalpų oro valdymo sistemą „Labcontrol“. Pastaruju sistemu pajungimo, programavimo ir derinimo darbus atliko UAB „NIT“ automatikos specialistai. „Trox GmbH“ gamintojo „Labcontrol“ valdiklių produktas buvo pasirinktas dėl svarbiausių savo pranašumų. Vienas jų – funkciniai visų valdiklių bandymai, leidžiantys patikrinti elektroninius modulius bei orą visuose terminaluo-

58

se esančiuose „Trox“ bandymo ratuose. Valdikliais galima iš anksto nustatyti visus oro srautus ir funkcijas. Ši sistema yra sertifikuota ir patikima, nes visame pasaulyje įdiegta daugiau nei 40 tūkst. „Labcontrol“ oro srauto valdiklių.

UAB „NIT“ tiekimo ir rinkodaros vadovas Andrius Gurevičius pasakojo, kad sistemos „Labcontrol“ turi nemažai ir kitokių pranašumų. Jų oro srauto valdiklius ir priedus paprasta montuoti. Sistemos „Labcontrol“ veikia labai patikimai dėl jose esančios savistabos (angl. self-monitoring) funkcijos. Kadangi tokios sistemos eksploatavimo išlaidos yra mažos, investicijos gana greitai atsiperka. Be to, sistemas paprasta pritaikyti prie projektinių specifikacijų ir besikeičiančių naudotojų poreikių – valdiklių konfigūracija gali būti koreguojama vietoje, galima pritaikyti visus kontrolės parametrus. Specialias funkcijas galima įgyvendinti pasinaudojant įvairiais jungimo variantais.

Inžinerija

Dėl naudojamų standartizuotų sąsajų sistemą paprasta prijungti prie aukštesnio lygio pastato valdymo sistemų – komunikacija per LON bus technologija, suteikianti įvairias naudojimo galimybes automatizuojant pastatus ar naudojant įprastinius perdavimo signalus per 0–10 V analoginį signalą.

trečiojo aukšto planas

Ypatingas objektas UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ naujojo statinio inžinerinių (šildymo, oro vėdinimo ir vėsinimo) sistemų bei švarių patalpų inžinerinių sistemų montavimo ir darbo projekto ruošimo (išskyrus švarių patalpų darbo projekto) darbus atliko UAB „Vėsa ir partneriai“. Kaip pasakojo UAB „Vėsa ir partneriai“ direktorius Tomas Marčiulaitis, užsakovas kėlė aukštus kokybės, projekto atitikimo ir atliekamų darbų terminų reikalavimus.

Visi švarių patalpų įrengimui keliami reikalavimai buvo įvykdyti. Jos buvo sertifikuotos ir pripažintos tinkamomis naudoti. Validaciją atliko švarių patalpų projektą paruošusi Čekijos įmonė. Didžiausias iššūkis, anot UAB „Vėsa ir partneriai“ direktoriaus, buvo suderinti korektišką sistemų automatizavimą. Derinimas vyko su švarių patalpų techninio projekto autoriais iš Čekijos. „Šis objektas yra ypatingas savo sprendiniais, didele apimtimi, paskirtimi ir švarių patalpų reikalavimais. Mums reikėjo įgyvendinti slėgių, mikroklimato, pastovaus veikimo, švaraus oro reikalavimus“, – sakė T. Marčiulaitis.

UAB „Vėsa ir partneriai“ jau anksčiau turėjo patirties dirbant su panašiais objektais. Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės filiale buvo įrengtas operacinių (švarių patalpų) vėdinimas ir oro vėsinimas. Taip pat atlikti UAB „Biotechpharma“ automatizacijos montavimo darbai.

Banguota sienų apdaila Ypač daug dėmesio skirta pastato fasadui, apie kurį architektai su užsakovu diskutavo nuo pat projekto pradžios, pristatę visą spektrą galimų sprendimo būdų.

Pastatas buvo pastatytas iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų, kurias tiekė UAB „Betonika“. Po gana ilgai trukusių analizių, pasitelkus nešališkus konsultantus, vieningai nuspręsta pastato fasadams naudoti trisluoksnes gelžbetonio sienines plokštes su dekoratyviniu išoriniu paviršiumi. „Šį sprendimą lėmė ir tai, kad Lietuvoje turime mažiausiai du itin pažangius, pagal vakarietiškus standartus dirbančius šių konstrukcinių sistemų gamintojus“, – pasakojo S. Sparnaitis.

Betono plokščių gamybos technologijos leido pasinaudoti ir ypatinga reljefine paviršiaus apdaila – „Reckli“ reljefais. „Galimybės šioje srityje buvo labai didelės, tačiau nusprendėme pasirinkti būtent tokį, gana kuklų, didžiųjų plokštumų nedarkantį, bet subtiliai banguotą sienų apdailos raštą, kurį galėjome panau-

59

Inžinerija

doti tiek pastato išoriniams fasadams, tiek interjerui“, – prisiminė architektas. Įrengiant aliuminio ir stiklo fasadą buvo panaudotos „Schüco“ aliuminio profilių sistemos langai su sudvejintais rėmais bei varčiomis. Tai suteikė galimybę tarp vidiniame rėme esančio stiklo paketo ir išoriniame rėme esančio stiklo sumontuoti saulę kontroliuojančias žaliuzes. Toks sprendimas saulėtomis dienomis padeda efektyviai apsaugoti patalpas nuo perkaitimo.  Akmens vata apšiltintų gelžbetonio

plokščių naudojimas statant šiuolaikiškus pastatus turi nemažai pranašumų.

Prireikė tikslumo Pagaminti gelžbetonio konstrukcijas buvo patikėta UAB „Betonika“. Ypač išsiskiriantys gaminiai buvo šviesios banguotos trisluoksnės gelžbetonio sienos, kurių reljefui buvo naudojama „Reckli“ faktūra, o norint išgauti šviesią spalvą buvo specialiai sukurtas šviesaus betono mišinys. Trisluoksnė siena sudaryta iš trijų sluoksnių: vidinio laikančiojo betono sluoksnio, šiluminės izoliacijos bei mineralinės akmens vatos ir išorinio faktūrinio betono fasado.

Nors UAB „Betonika“ ne pirmą kartą gamina sudėtingus išorinius fasadus, darbas su šiuo objektu buvo itin sudėtingas. Kadangi fasadas turėjo būti banguotas, visus sienų elementus per visą pastato aukštį teko suderinti taip, kad tos bangos sutaptų.

Bendradarbiaujant su „Reckli“ atstovais buvo pritaikytos technologijos, padėjusios šią užduotį įgyvendinti. „Teko pagaminti 2,5 tūkst. m2 technologiškai sudėtingų gaminių. Reikėjo ne tik sukurti tam tikros sudėties betono mišinį, kad jis būtų šviesus, bet ir pasiekti, kad viskas atrodytų kaip viena banga. Todėl kiekvienas elementas turėjo būti labai tiksliai suderintas su kitais, esančiais viršuje, apačioje ar šonuose. Tam teko įvaldyti naują technologiją, nors didinti gamybos laiko nebuvo galima. Bet

60

Inžinerija

mūsų technologai išrado būdą, kaip naudotis specialiomis fasadų faktūrai sukurti pritaikytomis matricomis, kad padidėtų darbo našumas“, – prisiminė UAB „Betonika“ generalinis direktorius Vytautas Niedvaras.

Užsakovai, pasirinkę UAB „Betonika“, paprašė pateikti vieną pavyzdinį fasado plokštės gaminį, kurį metus laikė lauke, kad sužinotų, kaip jis reaguoja į aplinkos poveikį.

Kadangi aplinkos poveikis per tą laiką gaminiui neturėjo jokios įtakos, nuspręsta jį pasirinkti. Tokio pat pašviesinto cemento faktūrą UAB „Betonika“ panaudojo ir laiptinėms bei vidinei apdailai. Be to, UAB „Betonika“ šiam projektui pagamino kolonas, rėmsijes, vienasluoksnes sienas, laiptus, laiptatakius bei aikšteles.

Laiptų viršutinis sluoksnis buvo pagamintas iš balto mozaikinio betono, kuris buvo įbetonuotas ir į laiptatakius bei aikšteles. Anot UAB „Betonika“ vadovo, toks šlifuotas ir poliruotas laiptų aikštelių paviršius ne tik estetiškas, bet ir praktiškas – mažiau sulaiko dulkes ir yra lengviau valomas.

Specialios akmens vatos plokštės Naujasis „Thermo Fisher Scientific Baltics“ korpusas yra B energinio naudingumo klasės statinys. Jo sienos buvo sumontuotos naudojant surenkamojo gelžbetonio plokščių elementus, kuriuose šiltinimo medžiaga – akmens vata „Paroc Cos 5ggt“ yra betoninės sienos elemento viduje.

„Paroc“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims bei Europai mokslų daktarė Audronė Endriukaitytė

sakė, kad surenkamųjų gelžbetonio plokščių su akmens vatos šerdimi naudojimas, statant šiuolaikiškus, energiškai efektyvius pastatus, turi daug pranašumų. „Sienose iš surenkamųjų gelžbetonio plokščių šiltinimo sluoksnis įrengiamas jau gamykloje, tad savaime suprantama, kad tai padaroma daug kokybiškiau nei statybos aikštelėje. Be to, betonas, kaip medžiaga, yra tankesnis, Dr. Audronė Endriukaitytė, pavyzdžiui, už mūrą, todėl „Paroc“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims bei Europai garso izoliacija name iš tokių atitvarų taip pat yra geresnė. Ir gelžbetonis, ir akmens vata yra nedegūs, tad toks namas tikrai yra saugus“, – aiškino daktarė A. Endriukaitytė.

Surenkamosioms gelžbetonio plokštėms gaminti naudojamos specialios, įvairaus storio akmens vatos plokštės „Paroc Cos 5ggt“, sukurtos bendradarbiaujant su Suomijos gelžbetonio konstrukcijų gamintojais. Nuo įprastų statybinės izoliacijos plokščių jos skiriasi tuo, kad ant šių plokščių įrengti skersiniai ir išilginiai grioveliai, t. y. horizontalūs ir vertikalūs kanalai, kurie, sujungti į bendrą sistemą, sukuria mikroventiliaciją ir užtikrina efektyvų sienų vėdinimą bei atitvarų

61

Inžinerija

ilgalaikiškumą. Gelžbetonio konstrukcijoms skirtos akmens vatos plokštės „Paroc Cos 5ggt“ yra padengtos specialiu stiklo audinio sluoksniu, kuris gelžbetonio plokščių gamybos proceso metu užtikrina vėdinimo griovelių apsaugą nuo betono patekimo.

Statybininkams ir užsakovams surenkamosios gelžbetonio plokštės su akmens vatos šerdimi patrauklios dar ir tuo, kad tokios medžiagos leidžia supaprastinti ir pagreitinti statybos procesus. Kadangi šios plokštės jau yra apšiltintos, tokių sienų nebereikia papildomai šiltinti statybos aikštelėje. Lieka tik susandarinti plokščių sandūras. Taip statybos vietoje mažinamos darbų apimtys, greitėja statybos procesai, o kartu išnyksta galimybė padaryti klaidų, įrengiant sandarias, energiškai efektyvias sienas.

Surenkamųjų gelžbetonio plokščių vidinio sluoksnio paviršius yra lygus, tad vidaus sienų nebereikia tinkuoti, sumažėja šlapiųjų statybos procesų. „Kuo mažiau rankų darbo statybvietėje, tuo mažesnė ir žmogiškosios klaidos rizika bei lengvesnė statybos priežiūra“, – pastebėjo A. Endriukaitytė.

Dėmesys stogo dangai Naujojo „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastato stogas buvo dengiamas žiemą. Tai šiek tiek apsunkino stogą dengusios UAB „Baltijos statybos organizacija“ specialistų darbą.

Darbai buvo sudėtingesni ir todėl, kad ant stogo buvo numatyta įrengti įvairius šildymo, šaldymo ir vėdinimo įrenginius. Anot UAB „Baltijos statybos organizacija“ gamybos direktoriaus Nerijaus Bielčiaus, tai, kad visi įrenginiai buvo montuojami uždengus pirmąjį stogo sluoksnį, bet nepadarius viso darbo, sunkino užduotį apsaugoti stogą nuo vandens pratekėjimo. Tačiau viską pavyko atlikti kokybiškai. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ naujasis pastatas turi sutapdintą stogą su vidine lietaus vandens nuleidimo sistema. Ant stogo perdangos plokštės buvo sudėtas nuolydį formuojantis polistireninis putplastis. Termoizoliacijai naudotas polistireninis putplastis, ant viršaus klota akmens vata ir du sluoksniai bituminės dangos. „Pasirinkome dangas „Mida Technoelast“, kurių apatinis sluoksnis storesnis – 4 milimetrų. Šioje dangoje yra didesnis poliesterio kiekis, todėl jos lankstumo, tempimo savybės geresnės, taip pat ji atsparesnė atmosferos poveikiui. Manau, kad tai buvo geras sprendimas, nes taip buvo pasirinkta ilgiau naudojama stogo danga, kurios apatiniam sluoksniui analogų Lietuvoje beveik nėra“, – užsakovų pasirinkimą gyrė N. Bielčius.

62

UAB „Baltijos statybos organizacijos“ darbuotojai taip pat skardino ventiliacines šachtas ir parape-

Inžinerija

tus bei apšiltino ir izoliavo nuo drėgmės didžiulį stoglangį.

Apšiltino ilgalaikiu gaminiu Gręžtinių pamatų sprendimai buvo patikėti UAB „Projektana“. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastato cokolinėms plokštėms šiltinti UAB „Betonika“ pasirinko bendrovės „Kauno šilas“ gaminamą polistireninį putplastį „Šiloporas EPS 100“. Anot UAB „Betonika“ vadovo V. Niedvaro, sprendimą naudoti šį gaminį lėmė tai, kad jis atsparus drėgmei.

„Šiloporas EPS 100“ dažnai naudojamas rūsio sienų išorinei šilumos izoliacijai bei apkrautoms grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu. Taip pat šis polistireninis putplastis gali būti naudojamas stogams su šilumos izoliacija, ritinine danga apsaugota nuo atmosferos kritulių.

UAB „Kauno šilas“ gaminys „Šiloporas EPS 100“ vertinamas dėl savo ilgalaikiškumo, tvirtumo, efektyvumo, gebėjimo atlaikyti dideles apkrovas. Tai drėgmės neįgerianti termoizoliacija. Izoliacinės ir fizikinės šio gaminio savybės nekinta per visą naudojimo laikotarpį.

Interjeras išsiskiria dalykiškumu Pastato interjeras išsiskiria ne tik savo komunikacine erdve, jau minėtuoju atrijumi, bet ir šviesumu. Nors interjerui skirta nemažai dėmesio, pirmenybė teikta ne apdailos medžiagų brangumui, bet jų funkcionalumui.

„Kurdami interjerą, turėjome gana konkrečiai suformuotą užsakovo užduotį. Jis norėjo, kad vidus būtų šviesus, kuklus, neperkrautas, dalykiškas, gal net pabrėžtinai dalykiškas, ir, be abejo, skaidrus. Stengėmės įvykdyti mums keliamus reikalavimus. Taip atsirado šviesių tonų, o minimaliai dekoruotos vidinės erdvės buvo suskirstytos stiklinėmis, pabrėžtinai permatomomis pertvaromis“, – pasakojo architektas.

Laboratorijose – ypatingi šviestuvai Nemažai dėmesio buvo skirta ir pastato apšvietimui. Vidaus ir išorės apšvietimo projektavimo darbus atliko bei visą įrangą tiekė UAB „Šviesos studija“.

Apšvietimas buvo projektuojamas atsižvelgiant į patalpų paskirtį. Pavyzdžiui, koridoriuose ir bendrosiose erdvėse šviestuvai būna ilgai įjungti. Todėl jie išsiskiria aukštu efektyvumu ir ekonomiška eksploatacija. O kai kuriuose praėjimuose, kur žmonių srautas yra nedidelis ir retas, numatyti judesio davikliai, kurie apšvietimą įjungia tik esant reikalui.

Laboratorijose UAB „Šviesos studija“ numatė ypatingus į lubas įleidžiamus šviestuvus su mikroprizmine optine sistema. „Tokia sistema užtikrina, kad nebus nei tiesioginio akinimo, nei atspindžių kompiuterio ekrane arba popieriniame kataloge ar žurnale. Esant tokiam apšvietimui, darbo vietos gali būti išdėstytos bet kurioje patalpos vietoje, visur užtikrinant tokį pat gerą apšvietimą. Mikroprizminė optinė sistema gerai suderina šešėlius, kurie atitinka natūralų apšvietimą esant apniukusiai dienai“, – paaiškino UAB „Šviesos studija“ direktorius Andrius Kleiza.

Darbo vietoms apšviesti biuruose buvo parinkti nuleidžiamieji šviestuvai, šviečiantys ir į viršų, ir į apačią. Anot A. Kleizos, toks apšvietimas paaukština patalpas, suteikia vietinį ir bendrąjį apšvietimą, yra efektyvus energetikos požiūriu bei suteikia individualumo darbo vietoms.

Dabar tyrimų centras išdėstytas taip, kad visa, kas reikalinga, būtų pasiekiama iš kiekvieno centro taško, o ne viename ilgo koridoriaus gale, kaip buvo anksčiau. Tai padeda pagerinti veiklos efektyvumą.

Išorės apšvietimas neakina UAB „Šviesos studija“ užsakovams pateikė keletą fasado apšvietimo koncepcijų bei išankstinių vizualizacijų. Sprendimas buvo parinktas atsižvelgiant į mažas eksploatacijos sąnaudas bei pastato solidumą. Šviestuvais buvo paryškintas pastato kontūras, apšviečiant iš apačios. Užsakovai ir architektai norėjo ir aukštos kokybės neakinančio išorės apšvietimo bei gražaus dizaino šviestuvų lauke.

Pastato vidus buvo padengtas UAB „Savolax“ dažais. Buvo naudojami akriliniai, trinčiai atsparūs ir pralaidūs orui dažai „Vislak“ AVM, akrilinis tinko gruntas „Vislak“, antikorozinis metalo gruntas „Vislak GL“ ir greitai džiūstantys metalo dažai „Vislak“.

Laukui apšviesti buvo parinkti vokiečių gamintojo „Siteco Osram“ šviestuvai „Galaxy“ su netiesioginio atspindžio veidrodine sistema „Mirrotec®“. Šie šviestuvai ne tik atitiko keliamus reikalavimus, bet ir tapo puikiais akcentais tiek dieną, tiek naktį. 

63

InŽInERIJa

ŠVaRIų paTaLpų TECHNOLOgIJa – mOdERNĖJaNčIO paSaULIO bŪTINYbĖ

Jurgita siliūnienė

64

Šiuolaikinėms aukštosioms technologijoms sparčiai žengiant į priekį, reikia ne tik modernios įrangos, bet ir darbo aplinkos, kuriai keliami itin aukšti reikalavimai. griežtai kontroliuojamas sąlygas užtikrinančiose švariose patalpose ypač daug dėmesio skiriama aplinkos temperatūrai, drėgmei, slėgiui ir tam tikro dydžio dalelių koncentracijai. Šiuo metu dažniausiai švarios patalpos pritaikomos puslaidininkių ir kitų elektroninių komponentų gamybai, taip pat farmacijos ir biotechnologijų pramonėje. be šių sričių, švarių patalpų technologija neseniai buvo pradėta taikyti mikro- ir nanosistemos procesams.

Inžinerija

Bendroji charakteristika Švarios patalpos išsiskiria oro grynumu (mikroorganizmų ir mechaninių dalelių kiekis bei dydis), šiluma, drėgme ir slėgiu. Jos apsaugo žmones ar produktus nuo užteršimo, užtikrina apsaugą nuo dulkių ir sterilumą. Švarias patalpas sudaro specialūs statybiniai elementai ir mikroklimato valdymo sistemos.

Švarių patalpų dydis gali būti nuo kelių dešimčių iki tūkstančių kvadratinių metrų, t. y. juose gali tilpti daugelis technologinių ir analitinių įrenginių. Švarios patalpos ir jų kokybės parametrai specialioms sritims (elektros inžinerija, farmacija, visuomenės sveikata, maisto pramonė, tyrimų institutai ir kt.) nustatyti atitinkamomis normomis, instrukcijomis.  Švarių patalpų statybinės konstrukcijos atlieka svarbų vaidmenį švarių patalpų technologijoje – jos izoliuoja švarių patalpų kompleksą nuo nekontroliuojamų (neklasifikuojamų pagal švaros lygį) zonų, apsaugo švarias patalpas nuo išorinės aplinkos, taip pat formuoja švarių patalpų išorinį vaizdą. Statybinėse konstrukcijose slepiamos inžinerinės komunikacijos (ortakiai, vamzdžiai, kabeliai), kurias sunku išvalyti. Taip papildomai mažinami potencialūs taršos šaltiniai. Statybinės konstrukcijos turi būti lengvai valomos, plaunamos. Esant poreikiui, jos turi būti atsparios dezinfekavimui ir apdorojimui ultravioletine spinduliuote. Gali būti numatytas ekranuojančių pertvarų naudojimas apsaugai nuo RTG spinduliuotės, ekranuojantis įstiklinimas, ekranuojančios durys su švininiu intarpu.  Švarių patalpų lubos gali būti lengvos hermetinės plieninės arba sustiprintos modulinės iš specialių plokščių ir kt. Lubose montuojami šviestuvai, oro paskirstymo įranga (difuzoriai, grotelės, galiniai oro filtravimo įrenginiai ir kt.). Lubose taip pat gali būti montuojami automatinės valdymo sistemos jutikliai, priešgaisrinės signalizacijos davikliai ir pan. Visos jungtys ir tarpai sandarinami specialiu glaistu.

Durys ir langai gali būti įvairaus dydžio, stiklinimo  sistema „Pharma“ (stiklas vienoje plokštumoje su rėmu ir siena), durys gali turėti guminę tarpinę aplink sąlyčio su stakta perimetrą. Gali turėti šepetį arba guminį sandariklį (arba slenkstį) apačioje. Dėl priešgaisrinių reikalavimų gali būti naudojamos priešgaisrinės durys.

Grindys švariose patalpose išsiskiria antistati nėmis, elektrotechninėmis, antibakterinėmis savybėmis, naudojama antistatinė PVC danga (be PVC plytelių, gali būti naudojamos ir ruloninės

dangos, ir liejamosios grindys). Grindų danga integruojama su statybinėmis konstrukcijomis (sienomis ir pan.). Sujungimo su sienų pertvaromis vietoje naudojamas specialus apvalintas profilis.

Pagal poreikį sujungiama su grindų sistemomis (nuotekų trapai ir pan.) Švarioms patalpoms su laminariniu oro srautu arba pagal kitus reikalavimus gali būti naudojamos pakeliamosios grindys su perforuotomis metalinėmis plokštėmis (ventiliacijos grotelėmis). Po tokiomis grindimis gali būti paslėptos komunikacijos (elektros kabeliai, vamzdžiai ir t. t.). Neperforuotos plokštės turi būti padengtos antistatine PVC danga.  Specialūs oro vėdinimo bei kondicionavimo įrenginiai švariose patalpose užtikrina mikroklimato parametrus (švaros klasė, temperatūra, drėgmė, slėgis, oro srauto greitis). Automatizuotos šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos kartu su cirkuliaciniais filtravimo moduliais užtikrina trijų pakopų oro filtravimą.  Švarių patalpų sandarikliai. Visos sandarinamosios medžiagos (tarpinės, sandarikliai, skardinimo, tvirtinimo elementai) turi būti tinkamos švarioms patalpoms. Skardinimo elementai turi būti padengti ta pačia danga kaip ir plokštės, sandarinimo juostos, tarpinės turi atitikti higieninius reikalavimus, sandarikliai (silikonai) turi būti netoksiški, tinkami naudoti eksploatavimo temperatūroje ir drėgnoje aplinkoje, išlikti plastiški, nelaidūs vandeniui ir kartu būti atsparūs plovimui bei valymui. Švarių patalpų standartizavimas Ilgai vienintelis patalpų švarą reglamentuojantis standartas buvo JAV FS209E (švarių patalpų ir švarių zonų švaros klasės), todėl jis buvo naudojamas visame pasaulyje.

1992 m.

Aplinkos mokslų institutas ir Amerikos nacionalinis standartų institutas (angl. American National Standards Institute, ANSI) teikė ISO sukurti techninį komitetą švarioms patalpoms ir susijusioms kontroliuojamoms erdvėms reglamentuoti (ISO TC 209). ISO užduotis buvo parengti tarptautinį standartą švarių patalpų ir kontroliuojamų erdvių įrenginiams standartizuoti, nustatyti tyrimų metodus, apibrėžti bandymų ir matavimo būdus siekiant sumažinti užterštumą. Jis susideda iš dviejų pagrindinių dalių: ISO/DIS 14644-1 (ore esančių dalelių klasifikacija) ir ISO/DIS 14644-2 (bandymų ir stebėsenos metodika). Kitos dalys apibrėžia švarių patalpų projektavimą, įrengimą bei eksploatavimą.

Pagal ISO 14644-1 standartą patalpų švarumas skirstomas į devynias klases (ISO1, ISO2... ISO9), atsižvelgiant į dalelių koncentraciją 1 m³ ir dalelių dydį.

65

Inžinerija

Griežtai kontroliuojamas sąlygas užtikrinančiose švariose patalpose ypač daug dėmesio skiriama aplinkos temperatūrai, drėgmei, slėgiui ir tam tikro dydžio dalelių koncentracijai. Šiuo metu dažniausiai švarios patalpos pritaikomos puslaidininkių ir kitų elektroninių komponentų gamybai, taip pat farmacijos ir biotechnologijų pramonėje. Be šių sričių, švarių patalpų technologija neseniai buvo pradėta taikyti mikro- ir nanosistemos procesams. Švarioms patalpoms įrengti reikia patirties ir kokybės UAB „Fima“ nuo 2009 m. sėkmingai įgyvendina specialių inžinerinių statinių – švarių patalpų – projektus Lietuvoje.

2010 m. bendrovė įrengė II biologinio saugos lygio laboratoriją, praplėtusią Nacionalinės visuomenės sveikatos

66

priežiūros laboratorijos galimybes – dabar joje galima atlikti tyrimus molekuliniais metodais, tirti ligų sukėlėjų atsparumą antibiotikams ir pan. Kaip generalinė projekto rangovė, „Fima“ pastatė trijų aukštų su mansarda ir rūsiu laboratorinį korpusą, kuris buvo prijungtas prie šalia esančio Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorinio korpuso. Pastatyto korpuso konstrukcija – standus monolitinio gelžbetonio karkasas. Pastato techniniai rodikliai: bendras plotas – 911 m2, užstatymo plotas – 225 m2. Laboratorijoje atliekami infekcinių ligų mikrobiologinės diagnostikos, epidemiologinio tipavimo ir atsparumo antimikrobiniams vaistams tyrimai. Laboratorinio korpuso bandymo patalpų aplinka, įranga, apdailos medžiagos atitinka BSL 2 biologinės saugos lygio reikalavimus.

Taiko unikalius technologinius sprendimus 2011 m. įmonė pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos užsakymą įrengė III biologinio saugos lygio laboratoriją. „Fima“, būdama generalinė projekto rangovė, buvo atsakinga už visus III biologinio saugumo lygio laboratorijos statybos darbus, kurie buvo projektuojami atsižvelgus į Roberto Kocho instituto specialistų, atsakingų už III ir IV biologinio saugumo lygio laboratorijų priežiūrą, įrengimą ir statybą, rekomendacijas.

Naujai statomame pastate „Fima“ įdiegė apsaugos ir gaisro signalizacijas, įeigos kontrolės ir vaizdo stebėjimo

Inžinerija

sistemas, kompiuterinius ir elektros maitinimo tinklus, automatiką ir apšvietimą. Pastate, be bendrų patalpų vėdinimo sistemos, suprojektuotos ir įrengtos specializuotos dviejų laboratorijų vėdinimo sistemos su specializuotomis automatikos sistemomis. Laboratorijų patalpose palaikomas neigiamas slėgis (–90 Pa pačioje laboratorijos patalpoje, –60 Pa tambūre ir –30 Pa aplinkinėse patalpose), oras filtruojamas specializuotais HEPA filtrais, oro pasikeitimų skaičius – iki 12 kartų per valandą.

Vėdinimo sistemų darbas visiškai automatizuotas – visus parametrus galima stebėti ir valdyti kompiuterizuota sistema, taip pat peržiūrėti archyvinius duomenis. Tai pirmoji laboratorija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, galinti tirti III lygio – vietinius retus – mikroorganizmus, susijusius su žmonijos ligomis. „Fima“ specialistai sėkmingai įvykdė visus jiems iškeltus sudėtingus uždavinius: įdiegė dar šalyje netaikytus unikalius technologinius sprendimus, pasiekė, kad laboratorija atitiktų III saugos lygio reikalavimus, kad jos darbuotojams būtų užtikrinta visiškai saugi aplinka bei užkirstas kelias bet kokiam užkratui patekti į aplinką už laboratorijos ribų.

UAB „Fima“ specialistų įrengta BSL3 laboratorija – tai unikalus kompleksas, kuriame patalpos, pagalbinės sistemos ir laboratorinė įranga veikia kaip bendra sistema. Įrengus šią laboratoriją, Lietuvos sveikatos apsaugos institucijoms buvo sudarytos sąlygos dalyvauti ES ir kitose tarptautinėse sveikatos apsaugos programose, skirtose infekcinių ligų profilaktikai, prevencijai bei diagnostikai, taip pat atsirado daugiau galimybių plėtoti biomedicinos mokslą, atlikti aukštesnio lygio tyrimus. BSL3 laboratorija kol kas vienintelė Lietuvoje atitinka standarto ISO14644 reikalavimus, tai pirmoji III saugos lygio laboratorija, skirta žmonių ligų tyrimams. Įrengs didžiausią technologinį pastatą Lietuvoje „Fima“ projektas – Vilniaus universiteto Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC) – bus didžiausias technologinis pastatas Lietuvoje, kuriame laboratorijos užims maždaug pusę viso ploto. Dalis šių laboratorijų, kurias įrengs „Fimos“ specialistai, bus ISO5–ISO7 švaros klasės (pagal LST EN 14644 standarto reikalavimus) – tokių laboratorijų Lietuvoje yra vienetai.

Vykdydama šį projektą „Fima“ suprojektuos ir įdiegs viso pastato, kuriame bus 250 laboratorinių patalpų, elektronines inžinerines sistemas. Be to, „Fima“ įgyvendins vieną svarbiausių projekto uždavinių – visiškai įrengs devynias laboratorijas (beveik 500 m2), kurioms keliami ypač griežti reikalavimai (pvz.: triukšmo, vibracijų, mikroklimato, saugos) ir kurios turės atitikti itin aukštos – ISO5, ISO6, ISO7 – švaros klasės laboratorijų reikalavimus (aukščiausia švaros klasė – ISO1). Bendrovės specialistai, įrengdami šias švarias patalpas, įdiegs visą reikiamą techninę inf-

rastruktūrą: nuo patalpos patalpoje sumontavimo iki specializuotų vėdinimo, dejonizuoto vandens tiekimo bei elektroninių sistemų.

Tokio lygio laboratorinėse patalpose svarbu viskas: apšvietimas, drėgmė, slėgis, temperatūra, garso ir kita izoliacija, oro švara, čia patenkančio vandens kokybė ir daugelis kitų parametrų, kuriuos leidžia valdyti pažangiausios inžinerinės sistemos.

Dmitrijus Mitenkovas, „Fima“ projektų vadovas:

„Fima“ įgyvendins vieną svarbiausių projekto uždavinių – visiškai įrengs devynias laboratorijas (beveik 500 m2), kurioms keliami ypač griežti reikalavimai (pvz.: triukšmo, vibracijų, mikroklimato, saugos ir pan.) ir kurios turės atitikti itin aukštos – ISO5, ISO6, ISO7 – švaros klasės laboratorijų reikalavimus (aukščiausia švaros klasė – ISO1).

Bendrovės specialistai, įrengdami šias švarias patalpas, įdiegs visą reikiamą techninę infrastruktūrą: nuo patalpos patalpoje sumontavimo iki specializuotų vėdinimo, dejonizuoto vandens tiekimo bei elektroninių sistemų.“

„Keliamų reikalavimų griežtumui iliustruoti galėčiau pateikti vėdinimo, oro paruošimo ir automatizavimo sistemų, kurias esame suplanavę diegti, pavyzdį. Šio centro švariose patalpose montuosime vėdinimo sistemas bei cirkuliacinius oro filtravimo modulius su trijų pakopų filtravimu. Tokie galingi HEPA filtrai leidžia užtikrinti ypač aukštą oro švarą ir jo dažną cirkuliaciją patalpose. Dėl laboratorijos darbo specifikos įdiegsime sistemą, kuri užtikrins daugiau nei 30 kartų per valandą oro pasikeitimą švariose patalpose, kai, pavyzdžiui, biuro patalpose reikalaujama tik trijų kartų“, – sako „Fimos“ projektų vadovas Dmitrijus Mitenkovas. „Fima“ taip pat įrengs vietinę šių laboratorijų vandens tiekimo ir gryninimo sistemą, kuri laboratorijų įrenginiams tieks ypač švarų, II švaros lygio dejonizuotą vandenį. Tam, kad tokiu vandeniu būtų aprūpintos skirtinguose aukštuose įsikursiančios laboratorijos, bus tiesiami specialūs vamzdynai, montuojami vandens filtrai.

Visoms mokslo centro laboratorijoms „Fima“ patieks ir sumontuos 150 laboratoriniams tyrimams naudojamų traukos spintų. Šią įrangą reikia specialiai paruošti, nes, atsižvelgiant į atliekamus tyrimus, į ją reikia tiekti dejonizuotą vandenį, technologines dujas ir pan.

Nuo lazerių iki nanotechnologijų Projekto„Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“ mokslinis vadovas prof. Gintaras Valušis pripažino, kad tokio centro idėja Lietuvoje kurta ne vienus metus.

67

Inžinerija

„Kuriamas centras yra didžiausias mokslinis centras Baltijos šalyse ir unikalus mokslinėmis temomis: lazerių ir šviesos technologijomis, medžiagotyra ir nanotechnologijomis bei puslaidininkių fizika ir elektronika – Vidurio ir Rytų Europoje. Tad Lietuvos mokslininkai turės šiuolaikinę mokslinių tyrimų ir technologijos infrastruktūrą, o tai ne tik padės jiems konkuruoti dėl projektų ir mokslinių užsakymų tarptautinėje mokslo rinkoje, bet ir suteiks naują studijų bei bendradarbiavimo su šalies ir užsienio verslu lygį“, – teigė pašnekovas.

G. Valušio žodžiais, NFTMC – turbūt sudėtingiausias ir unikalus kada nors statytas technologinis pastatas šalyje, turintis modernų technologinį daugiau kaip 2 000 m2 ploto modulį, skirtą naujoms medžiagoms auginti, charakterizuoti ir apdoroti. „Rengdami nuostatus nebuvome griežti dėl estetinių objekto funkcijų – palikome tai architektų valiai. Šiuo atveju prioritetu tapo technologinis modulis, jo specifika. Vis dėlto architektai pademonstravo neeilinę fantaziją – erdvės suplanuotos labai estetiškai ir įdomiai, neatsižvelgiant į tam tikroms patalpoms taikomus itin griežtus reikalavimus“, – komentavo mokslinis projekto vadovas.

68

Apšvietimui – ypatingi reikalavimai Atsižvelgiant į švarios patalpos paskirtį, labai svarbu tinkamai parinkti objekto patalpos apšvietimą. Apšvietimo sistema turi aukštą apšvietos lygį, mažai akinti, nespinduliuoti elektromagnetinio lauko. Švarių patalpų apšvietimas skiriasi priklausomai nuo patalpos naudojimo, jos klasifikacijos ir vėdinimo įrangos lubose.

„Thinklight“ (UAB „Šviesos studija“) turi didelę patirtį įrengiant švarias patalpas: ruošia projektus, parenka ir tiekia apšvietimo įrangą. Įmonės asortimente – įvairaus lygio, kainos ir funkcionalumo šviestuvai, skirti švarioms patalpoms, laboratorijoms, ligoninėms ir poliklinikoms. „Projektuojant švarių patalpų apšvietimą yra svarbūs du faktoriai: šviestuvas turi būti pilnai hermetiškas, bei pats apšvietimas turi būti aukštos kokybės, pakankamai stiprus, tačiau neakinantis. Mūsų įmonė atlieka šviesotechninius skaičiavimus, parenka ir tiekia švarioms ir medincinės patalpoms sertifikuotus šviestuvus atitinknčius ISO 3-9 reikala-

Inžinerija

damo oro kiekį, oro srauto tipą, viršslėgį, HEPA ar ULPA filtrų skaičių bei jų išdėstymą, taip pasiekiant ekonomiškai naudingiausią variantą. Siekiant nuolatos išlaikyti pageidaujamą oro švarą, būtina švariose patalpose įdiegti oro kokybės kontrolės sistemą.

vimus, hermetiškumo klasę IP65, tvirtumo klasę IK08.

Aukštas šviestuvų efektyvumas ir teisingai suprojektuotas šviestuvų išdėstymas leidžia pasiekti patalpoms keliamus reikalavimus“, – sako „Thinklight“ vadovas Andrius Kleiza.

Būtina įdiegti oro kokybės kontrolės sistemą UAB „Optomeda“, užsiimanti švarių patalpų projektavimu, įrengimu, oro kokybės kontrolės matavimu bei patalpų sertifikavimu pagal ISO-14644 ar GMP standartus, tiekia aprangą, baldus, filtrus bei kitą įrangą švarioms patalpoms ir atstovauja pirmaujančiam oro kokybės kontrolės sistemų gamintojui „Lighthouse“.

Įmonės vadovas Juozas Venius sako, kad švarių patalpų įrengimo darbai prasideda nuo projektavimo: „Dažnai bandymas įrengti švaros kambarį tam nepritaikytose patalpose baigiasi didelėmis finansinėmis sąnaudomis arba nesėkme. Norint pasiekti reikiamą švarą, neužtenka vien patiekti standartuose numatytą oro kiekį ir sudaryti viršslėgį patalpoje. Yra daugybė veiksnių, lemiančių užterštumą švariose patalpose. Atsižvelgiant į pastato šiluminius, dulkėtumo ir oro judėjimo parametrus, svarbu tinkamai parinkti planuojamų įrengti švarių patalpų vietą pastate. Be to, labai svarbu apskaičiuoti oro srautus švarioje patalpoje, įvertinant personalo skaičių, kaitą, darbų pobūdį bei naudojamą įrangą ir jos išdėstymą. Atsižvelgiant į tai galima parinkti optimalų paduo-

Atsižvelgiant į keliamus tikslus, patalpoje galima įrengti tiesioginę oro kokybės matavimo sistemą arba atlikti periodinį oro kokybės parametrų matavimą. Oro parametrų kontrolė leidžia užtikrinti švariose patalpose gaminamos produkcijos kokybę bei sumažinti brokuotų gaminių skaičių. Švarios patalpos taip pat įrengiamos sveikatos priežiūros įstaigose, kur griežta oro kokybės kontrolė leidžia sumažinti hospitalinių infekcijų skaičių.“ Architektai – statybų stuburas Įmonės „Eventus Pro“ direktorius, architektas Sigitas Sparnaitis teigia, kad projektuojant švarias patalpas, architektams tenka nemažas krūvis: „Valdome visus projektavimo procesus – nuo pirminio eskizo iki statybos priežiūros ir statinio pridavimo nuolatinei statybų komisijai.“ „Eventus Pro“ – kvalifikuota projektuotojų komanda, atliekanti ir kontroliuojanti visos apimties architektūros, konstrukcijų, inžinerijos projektavimo bei statybos vykdymo priežiūros darbus. S. Sparnaičio vadovaujama įmonė įgijo patirties projektuodama švarias patalpas dviejuose objektuose – „Thermo Fisher Scientific Inc.“ laboratorijų, administracinio ir logistikos pastato projektas (projektavimas 2009–2010 m., įgyvendinimas 2011–2012 m.) ir lazerių gamykla, UAB „Šviesos konversija“ gamybinis pastatas, dalinė rekonstrukcija ir naujas laboratorijų, logistikos, administracinių patalpų korpusas (projektas 2010–2011 m., įgyvendinimas 2012–2013 m.).

69

Inžinerija

„Sistema „Easylab“ yra logiškas „Trox“ patirties ir rinkos reikalavimų tęsinys. Ši sistema, turinti dideles galimybes kiekvienai individualiai konfigūracijai, gali patenkinti visus projektinius reikalavimus be papildomo komplikuoto valdymo. Su standartizuotais duomenų kabeliais sistemos integravimas yra labai paprastas. Visi veikimo scenarijai, kuriuos gali pateikti atskiri naudotojai, gali būti nustatomi tiesiog intuityviai. Jau daugiau nei 50 metų patirtį turinti „Trox GmbH“ ir toliau tobulina savo sistemas“, – sako A. Gurevičius.

Sistemos „Labcontrol“ pranašumai Paprastas oro srauto valdiklių ir priedų montavimas

Vėdinimo technologijos – švarių patalpų funkcionalumo garantas Be funkcionalaus ir patikimo vėdinimo sistemų veikimo, švariose patalpose nebūtų įmanoma efektyviai dirbti.

UAB „NIT“ – vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangos bei sistemų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonė – siūlo išskirtinius švarių patalpų vėdinimo sprendimus. „Didžiausias mūsų įrengtas objektas yra „Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijos. Šioms laboratorijoms mes tiekėme „Trox GmbH“ laboratorijų oro valdymo sistemas ir atlikome programavimo bei derinimo darbus. Kaip ir visiems projektams, „NIT“ švarioms patalpoms įrengti skyrė maksimalius išteklius, o patirtis, įgyta projekto metu, padeda mums transformuoti naujai kylančius klientų poreikius į inovatyvius sprendimus“, – sako UAB „NIT“ tiekimo ir rinkodaros direktorius Andrius Gurevičius.

Pasak jo, ilgametis UAB „NIT“ partneris „Trox GmbH“, sėkmingai veikia rinkoje jau 15 metų ir atitinka specialius švarių patalpų reikalavimus: „Sistema „Labcontrol“, kuri nuolat pritaikoma prie rinkos reikalavimų, sėkmingai naudojama laboratorijose.“ Svarbiausi „Labcontrol“ valdiklių produkto pranašumai

 Du visų valdiklių funkciniai bandymai: 1) elektroninių modulių patikrinimas; 2) oro patikrinimas visuose terminaluose esančiuose „Trox“ bandymo ratuose.  Išankstinis visų oro srautų ir funkcijų nustatymas visiems valdikliams.  Nepriklausomų tyrimo institutų traukos spintų valdiklių sertifikavimas pagal EN 14.175 6 dalį.  Patirtis, įgyta iš daugiau nei 40 tūkst. įdiegtų „Labcontrol“ oro srauto valdiklių visame pasaulyje.

70

 Bekontaktė ir „neaprengta“ (angl. wear-free) kiekio indikacija nustato, kad traukos spinta yra atvira.  Nenaudojami langų kontaktai.  Indikacija visomis kryptimis, kuriomis apsauginis langas gali būti atidarytas (horizontalus ir vertikalus).  Paprastas ir universalus jutiklio montavimas į laboratorinius baldus.

Didelis veikimo patikimumas dėl sistemoje esančios savistabos (angl. self-monitoring) funkcijos Pastovaus oro srauto pusiausvyra palaikoma labai trumpo reagavimo laiko ir elektroninių sistemų tinklų.

Mažos eksploatavimo išlaidos – greitas investicinių sąnaudų atsipirkimas

 Energinis efektyvumas dėl optimizuoto vėdinimo sistemų veikimo.  Prisitaikymas prie vyraujančių taikymo sąlygų.  Sumažintas darbo režimas su mažesne oro apykaitos norma: naktinis veikimas, galimybė perjungti režimą.  Išmetimo oro srauto apribojimas kiekvienam kambariui, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Inžinerija

Paprastas sistemos prisitaikymas prie projektinių specifikacijų ir besikeičiančių naudotojų poreikių Valdiklio konfigūracija pagal poreikius gali būti koreguojama vietoje:

 visų kontrolės parametrų pritaikymas;  galimybė perjungti oro srauto ar įsiurbimo greičio matavimą;  konfigūruojami vaizdinės ir garsinės signalizacijos parametrai;  specialios funkcijų sąrankos su išorės jungikliais ir prietaisais.

Specialių funkcijų įgyvendinimas naudojantis įvairiais jungimo variantais

 Centrinis arba paskirstytas oro srautų perjungimas.  Judesio jutiklio integracija žmonių buvimui stebėti arba sumažintas darbo režimas.  Atvirkštinio srauto nustatymas, jei yra įdiegta slėgio kontrolė.

Paprastas sistemos prijungimas prie aukštesnio lygio pastato valdymo sistemų dėl naudojamų standartizuotų sąsajų

 Didžiausias galimas duomenų iš naudojamų atvirų ir standartizuotų sistemų skaidrumas.  Svarbių sistemų parametrų teikimas standartizuota forma.  Universalios galimybės prijungti kontrolės sistemą prie centrinės pastato valdymo sistemos.  Komunikacija per LON bus technologija, suteikianti įvairias naudojimo galimybes automatizuojant pastatus.  Komunikacija naudojant įprastinius perdavimo signalus per 0–10 V analoginį signalą. Švaraus oro technologijos – ypač svarbios „Kitas mūsų partneris – „Camfil“, pasaulinis oro filtrų ir švaraus oro technologijų gamintojas, užtikrinantis įvairų geriausių savo klasėje ir tvarių oro filtravimo gaminių asortimentą bei paslaugas, siūlydamas ilgiausią eksploatavimo ciklą, mažiausias veikimo ir priežiūros išlaidas, taip pat didžiausią įmanomą energijos vartojimo efektyvumą.

Bendrovė „Camfil“ yra pasaulinė oro filtravimo ir švaraus

oro sprendimų lyderė, siūlanti visą spektrą sprendimų, kurie patenkins net išrankiausių ir aukščiausius reikalavimus keliančių klientų poreikius“, – sako A. Gurevičius.

Vos keletas nesurinktų dalelių ar dujų molekulių gali turėti labai rimtų pasekmių kai kuriems procesams. Įsivaizduokite, kiek žalos gali padaryti užterštas oras puslaidininkių, farmacijos produktų gamybos ir kitų precizinių procesų metu. Mikroelektronikos ir farmacijos pramonėje vyksta skirtingi procesai, kuriems reikia įvairių lygių oro valymo.

Pasak A. Gurevičiaus, „Camfil“ gali kompetentingai parinkti kiekvienai proceso rūšiai reikiamą sprendimą: „Mes turime visą spektrą filtravimo sprendimų, atitinkančių kliento poreikius. Švaraus oro reikalavimai įvairiuose sektoriuose skiriasi, tačiau „Camfil“ visuomet pateikia individualiai pritaikytus filtravimo sprendimus. „Camfil“ siūlo specialią švarių patalpų įrangą, leidžiančią apskaičiuoti gaminio gyvavimo ciklo išlaidas ir švaros klasę skirtingo dizaino patalpoms. Programinė įranga padeda sumažinti energijos sąnaudas ir reguliuoti filtro keitimo dažnumą, o tai leidžia farmacijos pramonei sutaupyti energijos išteklių ir sumažinti išlaidas.“ Oro filtravimo procesai ypač svarbūs sveikatos priežiūros įstaigose, nes ore esančių teršalų lygis didina infekcijų plitimo riziką. Jau beveik 50 metų „Camfil“ projektuoja ir gamina oro filtravimo įrenginius ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigoms visuose pagrindiniuose pasaulio regionuose. Oro filtrai užtikrina puikią apsaugą nuo ore tvyrančių ligų sukėlėjų. „Camfil“ sistemos yra skirtos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų ateities poreikiams patenkinti, nes šiose įstaigose naudojamos modernios technologijos. Bendrovės „Camfil“ sprendimai yra populiarūs dėl energijos sąnaudų ir didelio efektyvumo filtruojant uždaroje sistemoje cirkuliuojantį orą, yra lengvai prižiūrimi ir ilgalaikiai. 

Savanorių pr. 151, LT-03150 Vilnius, tel. (8 5) 272 8552, faks. (8 5) 272 8559, el. paštas info@nit.lt Taikos pr. 116, LT-51152 Kaunas, tel. (8 37) 207 905, faks. (8 37) 207 906, el. paštas kaunas@nit.lt Daugiau informacijos apie vėdinimo ir oro kondicionavimo, šaldymo ir šildymo, drėkinimo ir sausinimo sistemas – www.nit.lt.

71

InŽInERIJa

SpRENdImaI ŠVaRIam ORUI ORO KONdICIONIERIUS, VaLaNTIS ORą Kai norima patalpose išlaikyti švarų orą, prie to gerokai prisideda ir naujausi oro kondicionieriai / šilumos siurbliai, turintys ypač pažangias filtrų sistemas. Verta paminėti „Mitsubishi Electric“ gamintojo unikalius MSZ-FH-VEHZ serijos šilumos siurblius kondicionierius, kuriuose įdiegta itin efektyvi keturių filtrų sistema „Plasma Quad“. Ši sistema išvalo patalpų orą taip, kad jame nebelieka dulkių, virusų,

REKUpERaCINĖ SISTEma Ne visose patalpose yra galimybė įrengti centralizuotą ortakinę sistemą šviežio oro tiekimui. Tokiu atveju, kaip analogišką alternatyvą, „Mitsubishi Electric“ siūlo minirekuperatorių VL-100U-5. Toks itin kompaktiškas, ant sienos montuojamas rekuperatorius leidžia sutaupyti apie 80 % energijos.

bakterijų, įvairių alergenų ar kvapų. Taigi tokie šilumos siurbliai ne tik efektyviai šildo ar vėsina patalpas, bet ir išvalo patalpų orą. Šios serijos įrenginius iš analogiškų produktų rinkoje taip pat išskiria ir įdiegtas aštuonių elementų temperatūrinis jutiklis, kuris užtikrina itin tolygų oro srautų paskirstymą patalpose bei kitas naujas naudingas funkcijas (energijos taupymo režimas, žmonėms išėjus iš patalpų, oro srauto nukreipimas nuo žmonių ar atvirkščiai ir kt.).

 Oro srautas nukreipiamas nuo žmogaus arba atvirkščiai.

„Mitsubishi Electric“ Lietuvoje atstovauja įgaliotoji pardavimų bendrovė UAB „Eko 2šiluma“. Įrangą montuoja tik akredituoti montuotojai. Taip užtikrinama visos grandinės kokybė – nuo gamintojo iki vartotojo, kad pasirinktas gaminys būtų ilgalaikė ir rūpesčių nekelianti investicija.

UAB „EKO2ŠILUMA“ Tel.: Kaune +370 678 85 584, Vilniuje +370 603 90 004 El. p. info@eko2siluma.lt www.eko2siluma.lt

72

 Kai patalpoje nėra žmonių, įjungiamas energijos taupymo režimas.

InŽInERIJa

PRIEMONĖ ENERGIJAI SUTAUPYTI Jurgita siliūnienė Lietuvoje galioja statybos įstatymai, kuriais remiantis, parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą (NT), reikia pateikti energinio naudingumo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta, kiek energijos suvartoja pastatas. Tačiau pastatų sertifikavimas toli gražu nėra tik formalumas, atliekant NT sandorius, jis reikalingas siekiant realios naudos – padidinti pastatų energinį efektyvumą.

KaS YRa TaS paSTaTų SERTIfIKaVImaS? UAB Pastatų sertifikavimo biuro vadovas, pastatų sertifikavimo ekspertas, technologijų mokslų daktaras Rolandas Samajauskas sako, kad sertifikuojant pastatus nustatomas esamas energijos sunaudojimas pastate, pasiūlomos energijos taupymo galimybės bei priemonės energijai sutaupyti, įvertinamas pastato energinis naudingumas, priskiriant jį vienai iš devynių energinio naudingumo klasių: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G, ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Aukščiausiąja laikoma A++ klasė apibūdina labai aukštą pastato energijos vartojimo efektyvumą.

R. Samajauskas jau daugiau nei dešimtmetį tikrina pastatų sandarumą ir jų energinį naudingumą – nuo didelių prekybos centrų iki individualių gyvenamųjų namų. „Pagrindinės mūsų įmonės veiklos kryptys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimas, statinių šilumos izoliavimo savybių tyrimai. Esame atlikę nemažai darbų ir projektų, tad tikimės tapti geriausiais sertifikavimo ir tyrimo paslaugų partneriais Lietuvoje, projektuojant, statant, perkant, parduodant ir eksploatuojant pastatus. Mes turime didelę statybinių medžiagų, gaminių ir pastatų tyrimo, projektavimo ir konsultavimo patirtį. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoti kvalifikacijos atestatai mums suteikia teisę sertifikuoti pastatų energinį naudingumą, ruošti energijos vartojimo auditus, vykdyti statinių bendruosius statybos darbus ir bendrąją statinio techninę priežiūrą“, – sako UAB Pastatų sertifikavimo biuro vadovas.

paSTaTamS KELIamI gRIEŽTI SaNdaRUmO REIKaLaVImaI Šiuo metu naujai statomų pastatų ar pastato dalių energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B. Praėjusiais metais įsigaliojus naujam statybos techniniam reglamentui STR 2.05.01:2013„Pastatų energinio naudingumo projektavimas“, ypatingas dėmesys pradėtas kreipti į pastato sandarumą. „A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti taip, kad jų oro apykaita, išmatuota pagal LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“ reikalavimus, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, neviršytų 0,6 karto per valandą. Reikia paminėti, kad sandarumo reikalavimai taip pat keliami C ir B energinio naudingumo klasės pastatams. Šių pastatų oro apykaita, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, turi neviršyti 1,5 karto per valandą“, – teigia R. Samajauskas.

Sandarumo bandymas atliekamas specialia įranga, dirbtinai sukuriant 50 Pa didesnį arba mažesnį slėgį pastato viduje, nustatoma oro apykaita dėl infiltracijos ir identifikuojamos nesandarios atitvarų vietos.

Bandymo įranga montuojama išorinėse pastato duryse. Durys atidaromos plačiai, kad neapribotų oro srauto pratekamumo. Surenkamas ir įstatomas metalinis rėmas vietoj durų varčios su orui nepralaidžiu audeklu, kuriame yra ertmė ventiliatoriui. Ventiliatorius įmontuojamas taip, kad iš patalpos oras būtų šalinamas, mažinamas patalpos slėgis. Ventiliatorius sandariai įmontuojamas į durų audekle skirtą ertmę. Matuojant pastato sandarumą, atidaromos visos šildomo ploto vidinės durys, o išorinės durys, pastato langai ir orlaidės – uždaromi. Šildymo sistemos su oro padavimu į pastatą turi būti išjungtos. Jei yra židinys, jis turi būti užgesintas, užsandarintas, o iš pakuros išvalyti pelenai. Mechaninė ventiliacija ir oro kondicionavimo sistemos turi būti išjungtos. Bandymo metu nustatoma oro apykaita pastate (kartais per valandą) dėl infiltracijos, pagal kurią galima spręsti apie pastato sandarumo lygį. Atliekant matavimus žiemos metu, statybos darbų defektams nustatyti naudojamas termovizorius, juo užfiksuojama šalto oro infiltracija į pastatą per nesandarias vietas. Vasarą naudojami specialūs dūmai, kuriais užpildomas visas pastatas, ir, pastate padidinus slėgį, fiksuojamas dūmų nuotėkis per nesandarias pastato vietas. 

NUO pROJEKTO IKI EKSpLOaTaCIJOS Įmonės specialistai siūlo didelį paslaugų spektrą. „Projektavimo metu siūlome racionalius sprendimus ir siekiame, kad visos statybinės medžiagos ir gaminiai, inžinerinė įranga būtų naudojami optimaliai. Statybos proceso metu sprendžiame medžiagų naudojimo ir gaminių įrengimo klausimus, įvertiname atliktų darbų kokybę. Kai perkama ir parduodama – suteikiame išsamią informaciją, leidžiančią būsimiems savininkams ar naudotojams sužinoti apie pastato atitvarų būklę ir pastato energinį naudingumą. Pastato eksploatavimo metu nustatome jo pagrindinių atitvarų (sienų, langų, lauko durų bei stogų), šildymo ir karšto vandens ruošimo, oro vėdinimo sistemų būklę, pateikiame priemones, mažinančias šildymo ir karšto vandens ruošimo energijos sąnaudas. Kai atnaujinama ir remontuojama, nustatome numatomų remontuoti pastatų būklę, apskaičiuojame ekonomiškai optimalų papildomai apšiltinamų atitvarų termoizoliacinio sluoksnio storį ir lėšų, skirtų atitvarams apšiltinti, atsipirkimo laiką“, – teigia R. Samajauskas.

Pastatų sertifikavimo biuras Europos pr. 121, Kaunas Mob.: +370 615 91 275, +370 656 39 345 El. p. info@psb.lt, www.psb.lt

73

Inžinerija

Alternatyvių energijos šaltinių naudojimo bei išorinių pastatų atitvarų Lietuvoje modernizacijos galimybių apžvalga Straipsnyje aptariamos pastatų išorinių aitvarų modernizacijos galimybės: šiluminė renovacija, Suomijos fasadų šiltinimo patirtis, netradicinių šiltinimo medžiagų bei saulės kolektorių pritaikymo galimybės.

Dažniausias sprendimas renovuojant pastatus – išorinių atitvarų šiltinimas. Ypač didelis apšiltintų konstrukcijų storis nėra tikslingas dėl šių priežasčių: ekonominių aspektų, ploto sumažėjimo, didesnių Darius Druktainis, transportavimo sąnaudų, arVGTU SF Statybos technologijos ir vadybos katedra chitektūrinių bei technologinių apribojimų, todėl skiriamas vis didesnis dėmesys netradicinių termoizoliacinių medžiagų naudojimo galimybėms tobulinti. Taip pat dėl išaugusių darnios plėtros standartų reikalavimų vis labiau populiarėja alternatyvių energijos šaltinių diegimas modernizuojant pastatus (Jelle, 2011).

Taigi straipsnyje iškeliami du tikslai. Pirma, apžvelgti pastatų išorinių atitvarų atnaujinimo galimybes, kad būtų galima įvardyti, kokie sprendiniai taikomi šiltinant pastatus, koks geriausias konstrukcinis šiltinimo mazgas, kada pasiekiamas optimalus renovacijos efektas, kokia yra užsienio šalių pastatų šiltinimo praktika ir kokios yra perspektyviausios netradicinės termoizoliacinės medžiagos bei jų pritaikymo pavyzdžiai. Antra, apžvelgti saulės energijos pritaikymo pavyzdžius, modernizuojant pastatus, kad būtų galima nustatyti, ar ši alternatyvios energijos rūšis yra perspektyvi statybos srityje. Šiluminė renovacija Ekonominis pastatų renovacijos efektyvumas priklauso nuo energiją taupančių priemonių įgyvendinimo. Pastatų atitvarų šiltinimas yra viena geriausių priemonių, kai pasiekiamas efektyvus energijos vartojimo lygis (Ginevičius et

74

al., 2008). Apšiltintos pastato atitvaros sulaiko šilumos pratekėjimus. Įrengta šilumos izoliacija, kurią sudaro daugybė mikroskopinių aklinų oro porų, slopina (užkirsdamos kelią oro judėjimui) konvekcinį šilumos perdavimą. Taigi, oras, esantis izoliacinės medžiagos struktūroje, suteikia šiluminį pasipriešinimą (Mohammad et al., 2005). Tinkamai apšiltintos pastatų atitvaros lemia padidėjusią pastato vertę, nes šiluminės renovacijos metu atnaujinami ir architektūriniai pastato sprendiniai. Taip pat apšiltinus išorines atitvaras pasiekiama ekonominė nauda, nauda aplinkai, pastato vartotojui ir valstybei, padidėja šilumos komfortiškumas, sumažėja triukšmo lygis, pastato konstrukcijoms suteikiamas vientisumas, išauga garų kondensacijos apsauga ir apsauga nuo gaisro (Mohammad et al., 2005). Šilumos izoliacijos dinaminės savybės priklauso nuo įvairių veiksnių: izoliacinės medžiagos vietos šiltinamojoje konstrukcijoje, termoizoliacinių sluoksnių skaičiaus bei jų kiekio skirtingose konstrukcijos vietose, klimato sąlygų, veiksnių, kurie veikia apšiltintą konstrukciją (Al-Sanea et al., 2011).

Vykdant pastatų atitvarų šiluminę renovaciją, galimi tokie apšiltinimo būdai: 1) iš išorinės šiltinamosios konstrukcijos pusės; 2) iš vidinės šiltinamosios konstrukcijos pusės; 3) užpildant tarpus esančioje konstrukcijoje.

Pirmasis variantas yra populiariausias, šiltinant išorines aitvaras, naudojant plonasluoksnio tinko sistemas bei apdailinio mūro ar lakštinės apdailos sluoksnį. Taikant išorinę šiltinimo sistemą, sutvarkomi paviršių defektai, pastatui suteikiamas naujas architektūrinis vaizdas, išvengiama didelio šilumos tiltelių skaičiaus susidarymo, saugoma saulės per-

Inžinerija

teklinė ir vidinė sukaupta šiluma, vasaros metu užtikrinama vėsesnė patalpų temperatūra nei lauke. Tokios sistemos pagrindiniai trūkumai: šiltinimo sistemos ilgalaikiškumas trumpesnis, nei šiltinant kitais dviem būdais dėl klimato poveikių, apdailinis sluoksnis turi būti įrengtas kokybiškai, nes jo pagrindinė funkcija – termoizoliacinio sluoksnio apsauga (Mohammad et al., 2005).

Antrasis variantas, kai šiltinama iš vidinės pusės, termoizoliacinių medžiagų parinkimas gali būti įvairesnis nei šiltinant iš išorės. Tačiau taikant šią sistemą atsiranda daug problemų, susijusių su šiltinimo kokybe. Šis metodas dažniausiai naudojamas, kai renovuojamų pastatų fasadų paviršiai yra sudėtingų formų, siekiama išlaikyti fasado autentiškumą (kultūros paveldo statiniai), daugiabučių namų gyventojai savarankiškai įrengia šilumos izoliaciją butuose. Pagrindiniai vidaus šilumos izoliacijos sistemų trūkumai yra šilumos tilteliai, kuriuos pašalinti praktiškai neįmanoma, taip pat temperatūriniai sienų paviršių skirtumai, išorinė sienos pusė nėra apsaugota nuo aplinkos poveikio bei pažeidimų, be to, šiltinant iš vidaus, sumažėja naudingas gyvenamosios erdvės plotas bei vandens garo kondensacija termoizoliacijos sluoksnyje. Taip yra dėl skirtingų temperatūrų, kurios susidaro dėl netinkamo termoizoliacinės medžiagos storio parinkimo bei netinkamos ar neįrengtos garo izoliacijos (Pavlik et al., 2009).

Pasirinkus trečiąjį būdą, naudojami kelių komponentų putplasčiai, kurie, įpurkšti į tuštumas, sudaro gerų termoizoliacinių savybių putas. Tačiau šis variantas gali būti tik pagalbinis būdas, atliekant šiluminę renovaciją. Oro tarpas dažnai būna netolygus, vietomis, o ypač apačioje, susiaurėja dėl mūro skiedinio netolygumo, taip pat būna įrengti metaliniai ryšiai, kurie yra didžiausi konstrukcijos šilumos tilteliai. Tuštumų užpildymas dažniausiai naudojamas, siekiant užtikrinti efektyvų konstrukcijos apšiltinimą iš išorės, nes kai šiltinamojoje konstrukcijoje yra tuščias oro tarpas, per vidinę sienos dalį įšilęs oras kyla į viršų ir per įvairias nesandarias vietas pastogėje šiluma išsisklaido („Namo šiltinimas iš lauko ar oro tarpo užpildymas“, 2010).

S. A. Al-Sanea (2011) atliko tyrimą Riyadho mieste, kur nagrinėjo apšiltintos sienos charakteristikas, modeliuodamas įvairias termoizoliacinio sluoksnio vietas sienos konstrukcijoje.

Kiekvienu atveju buvo naudojama tokia pati ir to paties storio šiltinimo medžiaga, kad šiluminė varža būtų vienoda. S. A. Al-Sanea įvertinęs visas šiltinimo konfigūracijas pagal tris parametrus (laiko tarpas, kai pasiekiama vienoda temperatūra sienos vidaus ir išorės paviršiuje, esant pastoviomis sąlygomis, sienos vidinio paviršiaus temperatūros

75

InŽInERIJa

76

1 pav. Fasadiniai skydai („Paroc“, 2012).

2 pav. Modernizacijos eigos vaizdas („Paroc“, 2012).

svyravimų amplitudė bei šildymo ir vėdinimo apkrovos) nustatė, kad geriausi šiltinimo variantai yra, kai siena apšiltinta trim ar dviem sluoksniais skirtingose sienos konstrukcijos vietose (iš išorės, viduryje, vidinėje pusėje) bei vienu iš išorės šilumos izoliacijos sluoksniu. Neefektyviausias šiltinimo būdas – iš vidinės konstrukcijos pusės. Lyginant efektyviausią mazgą, kai konstrukcija apšiltinta trim vienodais izoliaciniais sluoksniais konstrukcijos išorėje, viduryje bei viduje, su neefektyviausia, kai konstrukcija apšiltinta iš vidaus, laikas, kai pasiekiama vienoda vidaus ir išorės temperatūra, geriausios alternatyvos yra du kartus didesnis nei blogiausios, šildymo ir vėdinimo apkrovos yra 20 % mažesnės, o temperatūros svyravimų amplitudė – net 10 kartų žemesnė.

SUOmIJOS mOdERNIzaCIJOS paTIRTIS Šiuo metu yra gana daug įvairių alternatyvų pastatų modernizacijai. Lietuvoje dažniausiai šiltinant pastatus taikoma plonasluoksnio tinko sistema, o kartais – trisluoksnė vėdinamoji sistema, kai apdailos sluoksnis įrengiamas iš plytų mūro ar lakštinės apdailos. Vis dėlto užsienio šalys yra sukaupusios didesnę pastatų renovacijos patirtį, o kai kurie jų renovacijos projektai yra išskirtiniai.

Taigi, remiantis S. A. Al-Saneos atliktu tyrimu, geriausias šiltinimo mazgas yra, kai atitvara apšiltinta trim termoizoliacinės medžiagos sluoksniais. Vis dėlto siekiant optimalaus modernizacijos efektyvumo turi būti įvertinti ir kiti šio proceso parametrai. Didžiausias konstrukcijų šiltinimo ekonominis efektas pasiekiamas, kai naudojama optimalaus storio izoliacinė medžiaga. Optimalus šiltinimo medžiagos storis lemia minimalią kainą, kuri apima izoliacinės medžiagos ir energijos vartojimo per visą pastato gyvavimo ciklą kainą (Ozel, 2011).

Suomijoje buvo įgyvendintas unikalus modernizacijos projektas, kuriame senas daugiabutis namas po renovacijos tapo pasyviuoju, energiškai efektyviu gyvenamuoju namu.

Projektui buvo pasirinktas tipinis keturių aukštų 40 m. senumo daugiabutis Ryhimehio miestelyje. Palyginti su Lietuvos stambiaplokščiais pastatais, Suomijoje tokiuose pastatuose jau buvo įrengta šilumos izoliacija, o langai buvo montuojami kuo arčiau šio sluoksnio, siekiant sumažinti šilumos tiltelius. Šio pastato sienų modernizacijai buvo naudojami specialūs skydai (1 pav.). Tai – vertikalūs skydai, einantys per visą pastato aukštį, su šilumos izoliaciniu sluoksniu iš„Paroc“ akmens vatos. Jie buvo gaminami gamykloje pagal specialų užsakymą, juose buvo įrengti ortakiai per visą pastato aukštį kiekvienam butui atskirai. Taip buvo užtikrintas patikimas pastato patalpų vėdinimas.

Ypač didelio storio izoliaciją naudoti neracionalu. Šilumos nuostoliai mažėja tada, kai izoliacijos storis didėja, o kuro kaina mažėja, kai šilumos nuostoliai taip pat mažėja. Vis dėlto izoliacijos storio didėjimas taip pat didina šiltinimo sistemos kainą. Tačiau yra lūžio taškas, kai kaina tampa optimali iki tam tikro izoliacijos storio. Pasiekus šį tašką ir toliau didinant termoizoliacinės medžiagos storį, kaina vis auga, o atsipirkimo laikotarpis ilgėja. Šiltinamojoje konstrukcijoje naudojant optimalaus storio izoliacinę medžiagą, šilumos sutaupoma efektyviausiai (Comakli et al., 2003). Tik įvertinus visus šiltinimo proceso parametrus bei norimą pasiekti galutinį rezultatą, parenkamas optimalus atitvarų šiltinimo sprendinys. Šiam tikslui gali būti taikomi daugiakriterio vertinimo metodai.

Iš viso buvo pagaminti 69 tokie skydai, kiekvieno jų ilgis buvo 12 m, o patys jie buvo unikalių matmenų. Skydų gamybai buvo naudojama daugiasluoksnė klijuota mediena.

Tarp skydų karkaso tašų buvo įrengiama minkšta akmens vata. Ant vidinės skydų pusės buvo užkaltos medžio drožlių plokštės, o ant išorinės – cementinio plaušo plokštės, nes jos yra laidžios vandens garams. Skyduose buvo įrengta vėdinimo ortakių sistema ir įstatyti langai, kurių vieta sutapo su senų langų vietomis. Skydai iš išorės papildomai buvo apklijuoti vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštėmis ir įrengtas armavimo sluoksnis. Šie skydai buvo montuojami, tik nudaužius fasado apdailą ir nuėmus seną termoizoliacinį sluoksnį (2 pav.).

InŽInERIJa

džiagų pritaikymo galimybė. Perspektyviausios ateities termoizoliacinės medžiagos yra aerogeliai, vakuuminės ir dujų izoliacinės plokštės bei fazių kaitos medžiagos (Jelle, 2011).

Toks renovacijos būdas lemia spartesnį tempą. Taip pat naudojant gamyklose iš anksto pagamintus skydus užtikrinama darbų kokybė, lengviau kontroliuojami vykstantys procesai, nes statybvietėje sumažėja technologinių operacijų. Tačiau turi būti skiriamas didelis dėmesys projektavimo stadijai.

Net ir menkiausia klaida tokiame projekte gali turėti didelės įtakos („Paroc“, 2012, Lylykangas, 2012). Vis dėlto Lietuvos statybos rinkoje inovacijoms skiriamas mažas dėmesys ir dažniausiai taikomi daug metų naudojami, jau patikrinti sprendiniai.

Aerogeliai – medžiaga, kurią daugiausia sudaro poros. Aerogelis yra labai mažo tankio (0,01–0,1 g/cm3), kietosios būsenos medžiaga, gaunama iš gelio skystus komponentus pakeitus dujomis džiovinimo metu. Dėl itin poringos vidaus struktūros aerogelių šilumines bei akustinės savybės yra labai geros (Caps et al., 2008). Struktūrinių aerogelių šilumos laidumas yra 0,013–0,014 (W/(m·K)), esant tam tikram aplinkos slėgiui. Jų gniuždymo stiprumas yra didelis, tačiau jie yra trapūs dėl mažo tempimo stiprumo. Aerogeliai gali būti gaminami matiniai arba pusiau permatomų medžiagų, todėl atsiranda galimybė juos naudoti statyboje. Jie gali būti pritaikomi stiklinių statybos konstrukcijų gamybai: aerogeliniai langai, stoglangiai, švieslangiai, fasadiniai elementai ir pan. (Buratti et al., 2012). 3 pav. pateiktas aerogelinių „Kalwall“ plokščių naudojimas daugiaaukščio gyvenamojo pastato fasadui. Tai kompozitinės daugiasluoksnės plokštės, užpildytos aerogeliais. Šios plokštės gamykloje gaminamos tam tikros konfigūracijos ir surenkamos kiekvienam projektui atskirai („Kalwall panels“, 2013). Vis dėlto šiuo metu aerogelių skaidrumas bei šviesos sklaida, lemiantį prastą jų perregėjimo kokybę, bei sudėtingas ir brangus gamybos procesas yra pagrindinės kliūtys naudoti juos masiškai (Buratti et al., 2012).

NETRadICINĖS ŠILTINImO mEdŽIagOS Netradicinių šiltinimo medžiagų naudojimas šiltinant pastatus yra viena iš statybos inovacijos krypčių. Energijos suvartojimas pastatų sektoriuje yra opi problema visame pasaulyje. Kaip jau buvo minėta, pastatų šiltinimas yra pagrindinis šios problemos sprendimo būdas. Siekiant, kad termoizoliacijos kiekis būtų minimalus, o sistema kaip įmanoma labiau efektyvi, statyboje vis labiau analizuojama netradicinių me-

Vakuuminės izoliacinės plokštės (VIP) yra sudarytos iš atvirų akytojo silicio porų, padengtų metalizuotu polimeriniu laminato sluoksniu. Kai plokštė nauja, jos laidumo koeficientas siekia 0,003–0,004 (W/(m·K)) ir 0,008 m (W/(m·K)) po 25 metų eksploatacijos. Padidėjusį šilumos laidumą lemia vandens garų patekimas į plokštės vidaus turį. Šis neišvengiamas reiškinys yra didžiausias vakuuminių plokščių trūkumas. Pradurtas paketas sukelia šilu-

3 pav. Gyvenamieji apartamentai Birmingame, Jungtinė Karalystė („Kalwall panels“, 2013).

4 pav. EnBW biurų pastatas Karlsrūhėje, Vokietija (Enob, 2013).

77

InŽInERIJa

5 pav. Daugiabučio pastato šoninis fasado vaizdas Bylefelde: prieš ir po modernizacijos („Saulės energijos fasadai“, 2011).

mos laidumo didėjimą iki maždaug 0,02 (W/(m·K)). Todėl tokių plokščių negalima pjaustyti statybos aikštelėje ar kitaip mechaniškai apdoroti, nes ypač suprastėja jų kokybė. VIP yra svarbus gaminys, norint pasiekti pasyviųjų namų ar nulinės emisijos pastatų standartus ir reikalavimus. Didesnis nei 50 cm šilumos izoliacijos storis nėra pageidautinas, tokio storio pastatų dangoms reikėtų papildomų techninių konstrukcijų, todėl VIP plokštės gali tapti optimaliu sprendimu daugumos pastatų paviršiams apšiltinti ateityje tiek šiluminės energijos, tiek ekonominiu požiūriu (Jelle, 2011).

Fazių kaitos medžiagos (PCM) – tai medžiagos, kurios jas kaitinant kinta iš kietos būsenos į skystą, taip sugerdamos endoterminio proceso energiją. Kai aplinkos temperatūra nukrinta, skystos PCM medžiagos vėl tampa vientisa kieta mase kartu atiduodamos anksčiau egzoterminio proceso metu sugertą šilumą. Toks fazių kaitos ciklas stabilizuoja pastato vidaus temperatūrą ir sumažina šildymo ir vėdinimo sąnaudas. Įvairūs parafinai yra tipiniai PCM pavyzdžiai, tačiau mažas šiluminis laidumas ir didelės apimties pokytis fazinio virsmo metu riboja jų pritaikymą statyboje (Jelle, 2011). Fazių kaitos medžiagos gali būti pritaikomos įvairiose pastatų konstrukcijose (fasaduose, jų elementuose, stoguose ir pan.). Užsienio statybos rinkoje prekiaujama įvairiais fazių kaitos medžiagų tinkais, PCM dembliais, kurie gali būti montuojami tarp termoizoliacinio ir gipso plokštės sluoksnio pastatų sienose bei lubose, stiklo konstrukcijos, kuriomis gali būti stiklinami fasadai, PCM langai, gipso plokštės su parafinu („On the horizon: building with pase change materials“, 2013). Vienas iš fazių kaitos medžiagų pavyzdžių naudojimo statyboje yra stiklinimo sistema „GlassX“. Tai langas, kur tarp dviejų stiklo plokščių yra įdedama PCM medžiaga. Esant žemai temperatūrai, ši PCM medžiaga yra kietos būsenos ir langas yra pusskaidris, tačiau padidėjus temperatūrai, PCM tirpsta ir langas tampa skaidrus. Taigi stiklo paketas su PCM saulėtą dieną adsorbuoja, kaupia šilumos energiją, o vėstant ją atiduoda pasta-

78

tui. Taip pat langai „GlassX“ turi saulės spindulių sklaidymo funkciją. Vasarą jie atspindi saulės spindulius dideliu kampu, o žiemą spinduliai pereina tiesiogiai per langą esant mažam atspindžio kampui. Visi šie pranašumai ypač tinka pasyviųjų bei nulinės energijos namų statybai bei esamų pastatų renovacijai. Vis dėto didelė kaina riboja tokių langų naudojimą, tačiau pasaulyje jau yra nemažai šios konstrukcijos pritaikymo pavyzdžių įvairiuose pastatuose (4 pav.) („Astounding phase – change Windows“, 2012).

Tradicinės izoliacinės medžiagos yra gana stiprios, lanksčios ir pritaikomos statybvietėse. Tačiau jų šilumos laidumas, palyginti su netradicinėmis termoizoliacinėmis medžiagomis, gana didelis, todėl šalto klimato sąlygomis pastatams apšiltinti reikia, kad medžiagos sluoksnis būtų storesnis. Remiantis B. P. Jelle (2011), šiuo metu nėra idealios izoliacinės medžiagos, todėl svarbu atlikti mokslinius tyrimus ir nuolat tobulinti esamas tradicines bei netradicines termoizoliacines medžiagas.

SaULĖS ENERgIJOS pRITaIKYmaS mOdERNIzaCIJaI Modernizuojant pastatus ir norint pasiekti kuo aukštesnę energinę klasę, neapsiribojama vien tik išorinių aitvarų šiltinimu, taip pat didelis dėmesys skiriamas alternatyviai energijai. Pasaulinės energetikos sektoriuje saulės energija įgauna vis didesnį pagreitį ir yra viena pagrindinių naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių. Saulės sukuriama energija yra ekologiška bei tausojanti aplinką (Kelly et al., 2011).

Europos Sąjunga iki 2020 m. įsipareigojo pasiekti 20 % galutinės energijos suvartojimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama saulės energijos gamybos sistemos elementų integracijai į naujai statomus bei renovuojamus pastatus (Aste et al., 2012).

Italijoje buvo įgyvendintas atsinaujinančios energijos pavyzdinis projektas„Kompleksinis saulės stogas“, kurio metu buvo analizuojamos saulės energijos naudojimo galimybės ant pastato stogo. Renovacijai buvo pasirinktas pastatas Italijos

InŽInERIJa

šiaurėje. Pastatas orientuotas rytų ir vakarų kryptimis, o jo pagrindinis fasadas nukreiptas į pietų pusę. Ant pietinio fasado šlaitinio stogo dalies, kurio plotas – 390 m², buvo įrengti saulės energijos gamybos elementai. Pagrindinėje stogo dalyje buvo įrengti 104 oro šildymo saulės kolektorių moduliai, kurių energija buvo naudojama pastatams šildyti, taip pat buvo įrengti ir 104 vandens šildymo saulės kolektorių moduliai karšto vandens gamybai bei 26 mišrieji saulės elementai, kurių pagaminta energija buvo skiriama kitiems pastato mechaniniams įrenginiams (ventiliacijos sistemai ir pan.). Visi saulės stogo elementai buvo sujungti į bendrą stebėsenos sistemą, kad būtų galima rinkti jos veikimo duomenis ir įvertinti įdiegtų priemonių efektyvumą (Aste et al., 2012).

Remiantis gautais rezultatais, saulės kolektorių sukuriama energija sudarė apie 13 % viso bendro pastato energijos poreikio (oro šildymo kolektorių sukuriama energija sudarė 8 %, vandens šildymo saulės kolektorių – 4 % bei mišriųjų – 1 %). Toks per metus iš atsinaujinančių energijos šaltinių sukurtas energijos kiekis leidžia mažiau naudoti gamtinių išteklių. Taip kasmet sutaupoma 11 000 litrų naftos ir sumažinama anglies dioksido emisija, jei pastatui reikalinga energija gaunama deginant naftos produktus. Seno pastato stogo modernizacijos bei saulės energijos stogo įrengimo kaina buvo 2 253 Lt/m². Bendra projekto vertė – 87 9191 litas. Atlikus ekonominius skaičiavimus, kurių metu buvo įvertintas energijos brangimas, palūkanų norma bei kitos investicinės sąnaudos, gauta, kad tokio projekto atsipirkimo laikotarpis – 22 metai (Aste et al., 2012).

Saulės kolektoriai taip pat gali būti montuojami ir ant pastatų fasadų. Norint, kad vertikaliai ant fasado sumontuoti saulės kolektoriai pasiektų tokį pat efektyvumą, palyginti su ant stogo 45 laipsnių kampu sumontuotais kolektoriais, jų plotas turėtų būti padidintas 30 %. Kai kolektoriai montuojami ant pastato fasado, jie gali būti įrengiami tiesiai ant termoizoliacinio sluoksnio. Nereikalingas joks atskiriamasis sluoksnis.

Saulės kolektoriai tampa vientisa konstrukcija su pastato sienomis. Tai turi keletą esminių pranašumų, palyginti su saulės kolektoriais, montuojamais atskirai ant pastato atitvarų. Šiuo atveju kolektoriai atlieka pastato apsaugos funkciją nuo atmosferos poveikio, pagerinamos atitvarų šiluminės savybės, be to, saulės kolektorių įrengimas ant fasadų yra estetiškai patrauklesnis sprendimas, palyginti su ant plokščiųjų stogų sumontuotais kolektoriais (Matuska et al., 2006).

Bylefelde (Vokietija) buvo renovuota 14 senos statybos gyvenamųjų namų. Į 100 mm storio apšiltinimo sluoksnį iš polistireno buvo įmontuota po 110 m² terminės saulės energijos kolektorių (iš viso 660 m²). Jie atlieka apšiltinimo funkciją ir kompensuoja apie 50 % pastato šilumos poreikio. 4,5 m pločio ir 2,75 m aukščio kolektoriai buvo sumontuoti vienas virš kito ant fasado (5 pav.) („Saulės energijos fasadai“, 2011).

Remiantis užsienio šalių praktika, saulės energija yra potenciali alternatyvios energijos rūšis. Vis daugiau pastatų

IŠVadOS 1. Didžioji dalis senos statybos pastatų didžiausius šilumos nuostolius patiria per išorines aitvaras, juos eksploatuojant, išskiriamas trečdalis visų dujų, lemiančių šiltnamio efektą, todėl valstybės prioritetas turi būti jų modernizacija.

2. Didžiausias pastatų modernizacijos efektyvumas bei trumpiausias atsipirkimo laikotarpis pasiekiamas šiltinant pastato išorines atitvaras. Populiariausias šiltinimo būdas – termoizoliacijos įrengimas ant išorinės šiltinamosios konstrukcijos pusės.

3. Griežtėjant statybos reikalavimams, susijusiems su alternatyvios energijos naudojimu, efektyvu renovuojant pastatus įrengti saulės kolektorius, kurių pagaminta energija kompensuotų dalį pastato suvartojamos energijos.

4. Norint pasiekti nulinės energijos namų charakteristikas, reikalingas didelis kiekis šilumos izoliacijos.

Todėl vis dažniau tyrimo objektu tampa netradicinių medžiagų naudojimas statyboje. Aerogeliai, vakuuminės plokštės ir PCM yra perspektyviausios ateities termoizoliacinės medžiagos.

LITERaTŪRa 1.

Al-Sanea, S. A.; Zedan, M. F., 2011. Improving thermal perfor-mance of building walls by optimizing insulation layer dis-tribution and thickness for same thermal mass, Applied Energy 88: 3113–3124.

2.

Anastaselos, D., Giama, E., Papadopoulos, A. M., 2009. An assessment tool for the energy, economic and environmental evaluation of thermal insulation solution, Energy and Build-ings 41: 1165–1171.

3.

Aste, N., Adhikari, R. S, Tagliabue, L. Ch., 2012. Solar integrat-ed roof: Electrical and thermal production for a building renovation, Energy Procedia 30: 1042–1051.

4.

Astounding phase – change windows. 2012 [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www.ecogeek. org/component/content/article/3199-astounding-phase-change-windows>.

5.

Buratti, C., Moretti, E., 2012. Experimental performance evalua-tion of aerogel glazing systems, Applied Energy 97: 430–437.

6.

Caps, R., Beyrichen, H., Kraus, D., Weismann, S., 2008. Quality control of vacuum insulation panels: Methods of measuring gas pressure, Vacuum 82: 691–699.

7.

Comakli, K., Yuksel, B., 2003. Optimum insulation thickness of external walls for energy saving, Applied Thermal Engi-neering 23: 473–479.

8.

Dombaycı, O. A., 2007. The environmental impact of optimum insulation thickness for external walls of buildings, Building and Environment 42: 3855–3859.

9.

Ginevičius, R., Podvezko, V., Raslanas, S., 2008. Evaluating the alternative solutions of wall insulation by multicriteria methods, Journal of Civil Engineering and Management 14(4): 217–226.

10. Jelle, B. P., 2013. Traditional, state-of-the-art and future thermal building insulation materials and solutions – Properties, require-ments and possibilities, Energy and Buildings 43: 2549–2563.

11. Kalwall panels. [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www.kalwall.com/panel.htm>.

12. Kelly, N. A., Gibson T. L., 2011. Increasing the solar photovol-taic energy capture on sunky and cloudy days, Solar Energy 85: 111–125.

13. Lylykangas, K., 2012. Energy efficiency upgrade with prefabri-cated fasade elements the Innova project renovation in Sa-turnuksenkatu 2, Riihimaki [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www.paroc.fi/kampanjat/~/media/Images/Campaigs/Paroc%20Innova/Innova-full-paper.ashx>.

14. Matuska, T., Sourek, B., 2006. Facade solar collectors, Solar Energy 80: 1443–1452.

15. Mohammad, D., Al-Homoud, S., 2005. Performance characteris-tics and practical applications of common building thermal insulation materials, Building and Environment 40: 353–366.

16. Namo šiltinimas iš lauko ar oro tarpo užpildymas, 2010. [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www. ekspetai.lt/oro_tarpo_siltinimas/patarimai/namo_siltinimas_is_lauko_ar_oro_tarpo_uzpildymas>.

17. On the horizon: building with pase change materials, 2013 [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http:// www.apartmenttherapy.com/on-the-horizon-building-with-p-124682>.

18. Ozel, M., 2011. Thermal performance and optimum insulation thickness of building walls with different structure materi-als, Applied Thermal Engineering 31: 3854–3863.

19. „Paroc“, 2012. Dvigubai greitesnė renovacija [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://www.paroc.lt/~/ media/Files/Brochures/Lithuania/BI-Innova-Renovation-LT.ashx>.

20. Pavlik, Z., Černy, R., 2009. Hygrothermal performance study of an innovative interior thermal insulation system, Applied Thermal Engineering 29: 194–1946.

21. Saulės energijos fasadai, 2011 [žiūrėta 2013–01–10]. Prieiga per internetą: <http://exterus.lt/naujienos/saules-energijos-fasadai/>.

22. Užšilaitytė, L., Martinaitis, V., 2010. Pastato renovacijos periodiškumo įtaka jo gyvavimo ciklo energijos sąnaudoms, E-nergetika 56(2): 146–153.

modernizuojama kompleksiškai, kai šiltinamos ne vien tik atitvaros, bet ir diegiami saulės energijos įrenginiai. Nors užsienio šalyse yra daug tokių projektų pavyzdžių, Lietuvoje pastatai dar taip nėra modernizuojami. Vienintelis saulės jėgainės pavyzdys Lietuvoje – kai ant naujos statybos daugiabučio pastato stogo Vilniuje buvo įrengti saulės elementai, kurių pagaminta energija yra parduodama elektros tinklams, o gautos lėšos naudojamos daugiabučio pastato komunaliniams mokesčiams padengti. Taigi, palyginti su užsienio šalių praktika, Lietuvoje modernizuojant pastatus didžiausias dėmesys skiriamas ekonominei naudai. 

79

Architekt큰ra

4