Structum 2014 Rugpjūtis

ARCHITEKTŪRA

 Žurnalas sėkmingam verslui

RUGPJŪTIS I 2014

Pažanga – gamtos dėsnis. /Volteras/ 5

Architekt큰ra

6

TURINYS 2

ARCHITEKTŪRA Ekologiški namai su charakteriu Lyg Siamo dvyniai

4 8

Viešbučių įrengimas: reveransas svečių patogumui ir duoklė praktiškumui

12

Išmaniosios sistemos užtikrina kokybišką patalpų orą

18

Rinkitės projektams dušų sprendimus iš patikimų rankų!

21

„SPA Vilnius Anykščiai“ nedidelį miestą pavertė patraukliu kurortu

22

statyba Šlaitinių stogų įrengimas

34

Tobula stogo danga – „Ruflex“

39

Nekilnojamojo turto rinkos prognozės: kaip euro įvedimas paveiks rinką?

40

lyderis Nesvajojęs tapti statybininku Kęstutis Vanagas dabar vadovauja „YIT Kaustai“

44

INŽINERIJA Duomenų centras „Data Inn“ vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse

48

Inžinerinių tinklų renovacijos. Šilumos tinklai

54

AB „Požeminiai darbai“ projektai – efektyviam šilumos tiekimui 57 Naujas ir patikimas partneris statybos produktų sertifikavimo rinkoje

58

INFRASTRUKTŪRA Efektyvus patikimos eksploatacijos sprendimas Stulbinamas žiedinis dviračių tiltas „Hovenring“

59 61

Daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų želdynų formavimo principai

64

KNYGA Demokratija architektūros ir urbanistikos srityje aktuali visada ir visiems

72

REdAKCIJoS ŽodIS Šią nelauktai karštą vasarą mes visi kaip niekad dažnai kartojome žodį „gamta“. Galėjai girdėti ir žavintis ja, ir burnojant, kad ji visai pašėlo. Dar kiti sakė: gamta moko prisitaikyti ar net baudžia už tai, kad žmogus pernelyg nutolo nuo jos diktuojamų ritmų. Šiame vasariškai žaliame mūsų žurnalo numeryje atrasite gerų žinių, kad pasaulis (ir Lietuva!) išties jau mokosi skaityti gamtos ženklus ir derintis prie jos, stengiasi ją atkartoti tiek formomis, tiek veikiančiomis pastatų ir infrastruktūros sistemomis. Štai į Paramatos mieste, Australijoje, paskelbtą konkursą dviejų ekologiškų dangoraižių projektui parengti „Urban Office Architecture“ atsakė novatoriška koncepcija „The City Rises“ („Kylantis miestas). Ji sujungia du bokštus, kurie savo kelionę pradeda kaip vientisas organizmas, kaip Siamo Dvyniai, o kildami į dangų išsiskiria. Arba, pavyzdžiui, 65 m2 butas Mumbajaus priemiestyje, Indijoje, sukurtas jaunai porai, kuri troško gyventi ekologiškame būste: jo erdvės, sujungtos skliautais ir arkomis taip, kad sudaro iškalto urvo įspūdį, derantį su gaivia Viduržemio jūros nuotaika.

Pagaliau organiškai su gamta derančių statinių nereikia dairytis vien už jūrų marių. „Kankorėžis!“ – dingteli vos pažvelgus į Anykščiuose neseniai duris atvėrusio sveikatingumo ir poilsio centro „SPA Vilnius Anykščiai“ baseinų ir pirčių komplekso pastatą. Architektai statinį suprojektavo būtent taip, kad jis gražiai įsilietų į jį supantį šilelį. Šiuolaikiniai pastatai – kaip gyvas organizmas: modernios pastato valdymo sistemos (PVS) „širdis“ yra prietaisų kambarys, iš kurio kontroliuojama visa pastato vidinė sistema, įskaitant vėdinimą ir oro kondicionavimą. O vėdinimo įrenginys, tiekiantis visą reikalingą orą, – centrinės PVS „plaučiai“. Ar gali kas nors ginčytis, koks svarbus šis organas žmogui? Tikrai ne.

Taigi architektai, projektuotojai ir visi, kurie jaučia gamtos ir žmogaus vienovę, pastatams jau renkasi novatoriškas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas – tokias, kokias Lietuvoje gali pasiūlyti bendrovė „NIT“. Šios sistemos automatiškai prisitaiko prie kintančių sąlygų ir taip užtikrina kur kas efektyvesnį veikimą: neteršia gamtos, taupo energiją, o, svarbiausia, – garantuoja komfortą patalpose esančiam žmogui. Kad ir kokių staigmenų, kaip šią vasarą, sugalvotų pateikti gamta.

To ir linkėdama, karštai vasarai rimstant –

Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116 lEIdėJAS UAB „S MEDIA GROUP“ Smolensko g. 10D-38 LT-03201 Vilnius Telefonas +370 5 272 3811 Faksas +370 5 272 4241 Mob. telefonas +370 620 55 199 dIREKToRė IGNė DAUSEVIČIŪTė VYR. REdAKToRė JURGA GRIGIENė el. p. jurga@estructum.lt TEKSTų AUToRIAI: Prof. habil. dr.

KONSTANTINAS JAKOVLEVAS-MATECKIS Doc. dr. DALIA BARDAUSKIENė GIEDRė BALČIŪTė JURGA GRIGIENė EGIDIJA LEKAVIČIENė STASYS LIAUKEVIČIUS IEVA MAČIULYTė JURGITA SILIŪNIENė SAULIUS VAGONIS NUoTRAUKų AUToRIAI: SAMEERO TAWDE´AS MENDIM RUGOVA www.Shutterstock.com KAlboS STIlIUS IR KoREKTŪRA VŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRAS www.kkc.lt REKlAMoS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811 dIzAINAS VILIJA AVIŽINYTė PARENGIMAS SPAUdAI UAB „S MEDIA GROUP“ SPAUSdINo UAB „BALTO PRINT“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2014 © STRUCTUM, 2014 ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI



Gal žmogus jau išties mokosi gražiai sugyventi su jį supančia aplinka? Gal jau įsisąmonino tą paprastą tiesą, kurią bene prieš pusę amžiaus suformulavo širdies chirurgijos pradininkas, mokslo darbų, skirtų medicinos kibernetikai (mokslui, tiriančiam įvairių sistemų bendruosius valdymo procesus), autorius Nikolajus Amosovas: „Jeigu žmogus, turėdamas tuos pranašumus, kuriuos jam suteikė civilizacija, elgtųsi protingai, laikytųsi gamtos nurodytų taisyklių, tai būtų visiškai sveikas ir gyventų ilgai.“



www.estructum.lt

rugpjūtis 2014

3

Architektūra

Ekologiški namai su charakteriu Jurga Grigienė

65 m2 ploto butas Mumbajaus priemiestyje Bandroje (Indija) kurtas jaunai porai, kuri troško gyventi originaliame ir ekologiškame būste. Skirtingos namų erdvės viena su kita sujungtos mažesniais skliautais ir arkomis, taip sukuriant iškalto urvo įspūdį, derantį su gaivia Viduržemio jūros nuotaika.  Virtuvės, kurią puošia mozaikomis

4

išdailintos sienos ir kriauklė, vaizdas iš kambario.

aRCHITEKTŪRa

 „THE WHITE RooM“ STUdIJA

 Architektai

„The White Room“ (angl. „Baltasis kambarys“) – dizaino studija, kurios pagrindinis principas – išryškinti grynąjį medžiagų grožį. „Nesiliaujame tyrinėję pamatinių erdvės, proporcijų, šviesos ir medžiagų problemų. Pirmiausia esame modernistai, mūsų architektūra nepateikia jokių utopinių receptų, veikiau primename, kad architektūra niekada nebuvo naudojamų ornamentų ir chaoso įkaitė“, – teigia studijos kūrėjai.

Nitinas Barchha ir Disney Davisas

 ARCHITEKTAI Nitinas Barchha ir Disney Davisas  VIETA Shivaji parkas, Mumbajus  SPECIAlIzACIJA Miesto namai, terasiniai sodai, užmiesčio namai  SVETAINė www.thewhiteroom.co.in Skliautai ir lenktos angos dalija butą į erdves, kuriose įrengta virtuvė, miegamasis ir vonia. Svečių kambarys yra dalis svetainės, tačiau jį, esant reikalui, galima atskirti sustumiama širma. Namą papildo nuotaikai sukurti skirtos automatizuotos apšvietimo, projektorių ekranų, žaliuzių, apsaugos ir oro kondicionavimo sistemos. Visos jos nepastebimai įtrauktos į interjerą, naudojant erdvės medžiagas.

Ten, kur reikėjo vandeniui atsparesnės medžiagos, – vonioje ir virtuvėje – laisvai besiliejančios formos padengtos mozaika. Mozaikinė marmuro grindų danga, kurią kerta žalvarinės juostos, tik padeda kurti erdvės vientisumą. O baltos ir turkio spalvų dizainas bei taki forma leidžia atgaivinti Viduržemio jūros atmosferą.

 Pagrindinės durys su medžio apdaila, žalvario užpildu ir mozaikos apvadu.

Statyboms naudotos vietinės medžiagos: betonas, rankomis pjauta mediena, grubus šiferis, senoviniai akmenys, skaldos mozaika, tinkas. Pagrindinė statybų medžiaga – gelžbetonis.

Beje, detalus dizaino projektas daugiausia kurtas improvizuojant vietoje.

Kurdami šiuos netradicinius namus, studijos „The White Room“ architektai siekė originalumo, derančio su didele doze praktiškumo: „Mes išties vertiname šio projekto unikalumą, kurį atspindi keletas įsidėmėtinų komponentų: šiuolaikiška svetainės sofa, skliautuotos lubos mediniais rėmais, masyvaus akmens apdailos virtuvės baro stalas, organiškų formų išpjaustytos detalės, naudojamos kaip lentynos, ir kt. Įžengę į šį butą, pateksite į organišką gyvą oazę, kurioje tikrai užteks vietos atgauti jėgas. Ar jums šis būstas patinka taip, kaip ir mums?“  Sameero Tawde’o nuotraukos

5

Architekt큰ra

1

3

2

5

4

6

Architektūra

6

1. Buto planas.

2. Svetainės siena – atbrailų, oro kondicionierių, sieninių šviesų ir senovinių akmenų kompozicija. Sėdimos vietos prie lango.

3. Lenktas baro stalas iš skalūno plokščių ir akmens skaldos su besisukančiomis medinėmis baro kėdėmis.

4. Miegamasis medine grindų danga ir lova, „išaugančia“ iš grindų.

5. Spinta, į kurią galima įeiti.

6. Skliautuotos miegamojo balkono durys.

7. Vonios kambarį per visą plotą puošia juoda mozaika.

8. Pagal užsakymą pagaminta kriauklė ir bronzinis vamzdis.

9. Kiekviename žingsnyje – takios formos.

8

7

9

7

Architektūra

Lyg Siamo dvyniai Jurga Grigienė

Kai Paramatos miestas Australijoje paskelbė konkursą dviejų prekybinės paskirties ekologiškų dangoraižių projektui parengti, „Urban Office Architecture“ į šį iššūkį atsakė koncepcija „The City Rises“ („Kylantis miestas“), sujungiančia du bokštus – šie savo kelionę pradeda kaip vientisas organizmas, o kildami į dangų išsiskiria.

8

Architektūra

 VIETA Paramata, Australija  PATATO PASKIRTIS Prekybinė  AUTORIAI „Urban Office Architecture“, Carlo Enzo, vyriausiasis architektas  KOMANDA Wamaris Rosario, Nour El Zoghby, Razan Zaatari, Morteza Ramezani  projekto plotas 140 tūkst. m2  nuoroda www.urbanofficearchitecture.com Carlo Enzo Niujorko biuras įsivaizdavo, kad šis kūrinys galėtų praplėsti Paramatos aikštę į šiaurę ir tapti viešosios erdvės dalimi.

Dviejų biurų bokštų dizaino koncepcija, tapusi naujosios Paramatos simboliu, išsiskiria vertikalia sukimosi kryptimi ir projekcija į prekybos centrą.

Urbanistinė koncepcija. Pastatas projektuotas kaip viešųjų erdvių tąsa. Kraštinę pastato dalį sudaro erdvės, skirtos judėti aukštyn ir žemyn, – uždara stikline judėjimo sistema (stiklinėmis dėžutėmis) svečiai gali pasiekti pastato viršų. Kildami į viršų, lankytojai gali stabtelėti visuomenės reikmėms pritaikytuose „plūduriuojančiuose kambariuose“ (juodosiose dėžėse), kurie tarsi kabo ore.

 Projektas „The City Rises“ glaudžiai susijęs su klimato sąlygomis. Juodosios ir stiklinės dėžutės, atgręžtos į šiaurę, geba surinkti vandenį, šviesą, saulės energiją ir užtikrinti jų cirkuliaciją. Išraityta aerodinaminė pastato forma leidžia sumažinti vandens apkrovas ir saulės akinimą. Daugybė stiklo sluoksnių, apdorotų šviesai jautria plėvele, nors ir likdami beveik nematomi, leidžia sumažinti į pastatą patenkančios saulės šilumos kiekį.

Iš tolo šis kūrinys atrodo ir kaip vientisas, ir kaip du atskiri pastatai, o svarbiausia – jis yra viešosios erdvės dalis, o ne atribota izoliuota forma.

Architektūrinė koncepcija. Šie du biurų pastatų bokštai susilieja į „Siamo dvynių“ porą, atspindėdami įvairovę, kylančią iš vienovės, – į viršų besistiebiančio miesto. Tokia unikali forma kur kas efektyvesnė, kalbant ir apie šilumos netekimą / kaupimą, nes užtikrinama mažesnė dispersija. Be to, tokia forma lengviau atlaiko konstrukcines ir šonines jėgas.

Vis dėlto įspūdingiausias aspektas – atsiradusios unikalios biurų interjero galimybės: kylant pastatui, biurai vis labiau susilieja su vertikaliomis viešosiomis erdvėmis, taip sukurdami novatorišką ir malonią darbinę aplinką.

9

aRCHITEKTŪRa

Keliauti aukštyn ir žemyn galima kraštinėje konstrukcijos dalyje įrengtomis stiklinėmis dėžutėmis, leidžiančioms lankytojams pakilti į aukštutinius aukštus. Kildami į viršų, svečiai gali stabtelėti visuomenės poreikiams pritaikytuose „plūduriuojančiuose kambariuose“, skirtuose įvairioms urbanistinėms funkcijoms.

EKoloGINIS dIzAINAS dIzAINAS. Juodosios ir stiklinės dėžutės, suprojektuotos šiaurinėje pastato pusėje, yra tarsi efektyvus viso pastato filtras, surenkantis ir apdorojantis vandenį, šviesą, energiją ir užtikrinantis jų cirkuliaciją. Išrangyta pastato forma idealiai tinka kovojant su vėjais ir saulės akinimu. Pastato „oda“ sudaryta iš kelių stiklo sluoksnių, kuriuose įtaisyta šviesai jautri plėvelė, galinti reaguoti į esamą saulės šilumos kiekį ir tapti kone permatoma. 

10

Architekt큰ra

11

Architektūra

Viešbučių įrengimas: reveransas svečių patogumui ir duoklė praktiškumui Ieva Mačiulytė

Gintautas Natkevičius, architektas

Kai atostogoms, poilsiui ar trumpai nakvynei renkamės viešbutį, pasirinkimą dažnai lemia ne tik patogi vieta, priimtina kaina, aptarnavimo kokybė, bet ir komfortas bei praktiškumas. Įrengiant apgyvendinimo patalpas, šios paslaugos teikėjams kyla nemažai iššūkių, nes būtina suderinti estetiką ir praktiškumą, dizainą ir funkcionalumą. Vis dėlto remiantis specialistų rekomendacijomis galima visa tai suderinti ir patenkinti išrankiausių klientų poreikius, nustebinti kolegas ar net tapti etalonu.

Pataria nebijoti drąsesnių sprendimų Architektas Gintautas Natkevičius teigia, kad viešbučių klasifikacija remiantis unifikuotais Europos klasifikavimo kriterijais pagal sistemą „HotelStars Union“, kuri veikia ir Lietuvoje, daugiau apima paslaugas, o ne statinio standartus architektūrine prasme. „Viešbučiai žvaigždutes gauna ne už įrengimą ar interjero originalumą, bet už siūlomą paslaugų spektrą ir jų kokybę, o viešbučių statybos ir įrengimo standartai reglamentuojami pagal visuomeninių pastatų reikalavimus. Architektūrinių standartų viešbučiams nėra, tačiau kai kurie jų taiko savo vidinę standartizaciją.

12

Garsiems prekių ženklams atstovaujantys viešbučiai ar jų kompleksai turi įsivedę standartus, pagal kuriuos klientai identifikuoja šio tinklo viešbučius visame pasaulyje. Tai gali būti konkreti spalvinė gama, tekstūrų deriniai, išskirtiniai dizaino elementai ir pan. Tokiu atveju architektai net nelabai turi galimybių įsiterpti ir improvizuoti, jų valiai paliekami nebent pastato išorės ar restoranų erdvės, registratūros įrengimo originalūs sprendimai“, – sako G. Natkevičius. Pasak jo, vidinę standartizaciją daugiausia taiko vidutinės ir aukštos klasės viešbučiai, o aukščiausios klasės apgyvendinimo paslaugų teikėjai leidžia sau eksperimentuoti kiek drąsiau: „Didesni vieš-

Architekt큰ra

13

Architektūra

bučiai tikrai nesivaiko madų, jie daugiau žiūri, kad atitiktų aukštus reikalavimus ir kokybės standartus. Labai prabangūs viešbučiai leidžia sau eksperimentuoti, tad tikrai galima rasti itin originalių sprendimų. Teko viešėti itin aukštos klasės viešbučiuose, kur dizaino prasme savininkai išties labai drąsūs, galima sakyti, kad mėgstantys paišdykauti su erdvėmis, praplėsti standartinio įrengimo suvokimo ribas.“ Architektas G. Natkevičius įsitikinęs, kad Lietuvos viešbučiai pasaulinėje rinkoje nenusileidžia nei paslaugų kokybe, nei architektūriniais sprendimais, tačiau tobulėti dar yra kur, nes šioje srityje vis dar trūksta patirties ir drąsos priimti originalius sprendimus: „Lietuvos viešbučiai savo interjerais neretai net lenkia daugelio Europos šalių viešbučius, nes nuo pat nepriklausomybės atgavimo šios verslo srities atstovai išties nemažai investuoja ir labai stengiasi. Manau, kad pasaulio fone atrodome gerai, patenkame į tam tikrą vidurkį, nors vis dar egzistuoja žinių ir patirties stokos problema, kai kur dar matosi, kad ryškiai persistengta, daug likę kičo, vis dėlto bendrąja prasme yra puikiai mūsų šalį reprezentuojančių viešbučių.“ Architektas pa-

14

taria nebijoti drąsesnių sprendimų, neapsiriboti klasika ir ieškoti originalių idėjų – tokie viešbučiai ne tik traukia lankytojus, bet ir parodo šalies architektūrinį išprusimą.

Estetika ir funkcionalumas keliauja drauge Jau daugiau nei 14 metų visuomeninės paskirties objektams (viešbučiams, medicinos įstaigoms, vaikų darželiams, mokykloms, biurams, prekybos ir laisvalaikio centrams) skirtas apdailos medžiagas – sienų ir grindų dangas – tiekiančios UAB „Interjero linija“ direktorė Dainora Kizevičienė teigia, kad dažnai visuomeninės paskirties pastatų savininkai ir projektuotojai yra klaidinami, kai siūlomos namų aplinkai skirtos medžiagos.

„Tam, kad būtų ekonomiškai patrauklios, namams skirtos sienų dangos yra gaminamos su popieriniu ar geriausiu atveju viskoziniu pagrindu, o paviršiaus vinilo sluoksnis – plonesnis. Intensyviai naudojamoms patalpoms tokios medžiagos netinkamos, nes nėra patvarios, tad gaunamas nepageidaujamas rezultatas. Viešbučiams siūlome aukštos kokybės vinilines ir tekstilines sienų dangas. Lietuvoje atstovaujame „Vescom B.V.“ (Olandija),

Architektūra

gaminančiai vinilines bei tekstilines sienų dangas, užuolaidų audinius, apmušalus, akustinius skydelius. Ši įmonė Europoje gerai žinoma kaip apdailos medžiagų viešbučiams, prekybos tinklams, visuomeninės paskirties objektams tiekėja. Kalbėdama apie vinilines sienų dangas norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šios sienų dangos gaminamos iš 100 % medvilnės pagrindo bei vinilinio dėvimo sluoksnio (gamykloje paviršius paruošiamas dažant vandens pagrindo dažais). Tokios sudėties medžiagos yra tvirtos, t. y. atsparios agresyviam mechaniniam poveikiui, trinčiai, gali būti plaunamos net šepečiu. Atsiradusios dėmės, tokios kaip riebalų, kraujo, burokų, tušinukų žymės, yra lengvai pašalinamos nuo paviršiaus. Šios sienų dangos neskilinėja, netrūkinėja, neplyšta. Pirminė investicija greitai atsiperka, nes daugiau nereikės išlaidauti sienoms taisyti ar perdažyti, patirti nepatogumų ar finansinių nuostolių, kai kosmetiniam remontui uždaromi kambariai ar koridoriaus dalis“, – sako D. Kizevičienė. „Vescom“ tekstilinės sienų dangos – išskirtinės natūralių šilkų bei linų kolekcijos, neaustiniai pluoštai, sienų

dangos prabangiai, išskirtinei aplinkai. Tekstilinių sienų dangų paviršiai padengti specialiu apsauginiu sluoksniu, apsaugančiu nuo dėmių įsiskverbimo. Tokios prabangios sienų dangos naudojamos liukso kambariuose, restoranuose ir pan. „Viešbučių rinkoje intensyviai naudojant patalpas labai svarbu, kad sienos, kaip ir visa kita, atrodytų tvarkingos.

Taip pat labai svarbu, kad tai neužgožtų estetinių medžiagų savybių“, – sako kelioms dešimtims garsiausių Lietuvos viešbučių ir kitų visuomeninių pastatų sienos dangas tiekusios įmonės vadovė.

UAB „Interjero linija“ , Jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas Tel. +370 37 408 005, faks. +370 37 408 004 El. paštas interjero-linija@interjero-linija.lt, www.interjero-linija.lt

15

Architektūra

Apšvietimui tenka vienas pagrindinių vaidmenų Vien tik šviestuvų tinkamam apšvietimui neužtenka. Kokybiško apšvietimo sistema yra kompleksinis sprendimas, kur turi būti nepriekaištingi daug elementų: optimalus ir subalansuotas šviesos paskirstymas, mažas akinimas, aukštas spalvų perdavimo indeksas, mažos elektros energijos sąnaudos. Aukšta šviestuvų kokybė ir profesionalūs apšvietimo sprendimai didina efektyvumą ir vizualų komfortą, tenkina individualius vartotojų poreikius.

„Įrengiant viešbučių apšvietimo sistemą, labai svarbu akcentuoti ne tik šviestuvų formą, spalvą, dizainą ar išskirtinumą, bet ne mažiau nei estetika svarbi ir kokybė. Visų pirma apšvietimas turi būti funkcionalus. Jis turi atlikti tam tikrą vaidmenį, padėti orientuotis, lengvai rasti kelią ar reikiamą vietą, todėl ypač atidžiai reikia parinkti apšvietimo įrangą viešbučio registratūrai, avariniams išėjimams ir kitoms svarbioms vietoms.

Pavyzdžiui, registratūros zona turėtų būti apšviesta taip, kad ji viešbučio svečiams būtų labai aiškiai randama, o apšvietimas restorane tiktų ir vakarui, ir rytui. Juk per vakarienę jis turėtų būti jaukus ir šiltas, primenantis žvakių, o ryte – intensyvus, gaivus, šaltas ir tonizuojantis. Viešbučiuose patartina vengti tiesioginės šviesos, apšvietimas neturėtų būti akinantis, įkyrus ar erzinantis, spalvos turėtų atitikti atgaivos spalvų koeficientą. Koridoriuje būtinai turėtų būti apšviesti evakuacijos išėjimai, kambarių numeriai, galima šviesa išgauti dekoro intensyvumo – apšviesti paveikslus, gėlių kompozicijas ar kitas interjero detales. Vonios kambaryje labai tinkamas vertikalus apšvietimas liuminescencine lempa, apšviestas vonios veidrodis, halogeninis apšvietimas, išryškinantis plytelių blizgesį ir sukuriantis prabangos jausmą“, – sako UAB „Gaudrė“ direktorius Vladislavas Mickevičius. „Gaudrė“ – ne tik modernių šviestuvų gamintoja, bet ir patikimas architektų, dizainerių ir projektuotojų partneris, profesionaliai parenkantis techninius ir estetinius reikalavimus atitinkančius apšvietimo sprendimus visoms veiklos sritims.

Grindys „Litubel Staki Parket“ – prabanga ir elegancija jūsų namams!

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas:  parketlentės;  grindinės lentos;  „top-lag“ grindys.

Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

16

w w w. s ta k i .lt

UAB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. info@staki.lt

aRCHITEKTŪRa

GRoŽį IR šVARą GAlIMA SUdERINTI Įrengiant viešbučius didelis dėmesys koncentruojamas į dalykus, kurie puošia, išskiria ar pabrėžia savitą viešbučio stilių.

Tačiau kartais, siekiant estetinio efekto, visai nepelnytai pamirštamas praktiškumas, priežiūros paprastumas ir ilgalaikiškumas. Viešbutis – tai didelį žmonių srautą generuojantis objektas, kuriam itin svarbu palaikyti ir užtikrinti švarą. Blogiausia, kad dažniausiai tokios klaidos išryškėja tik objektui pradėjus funkcionuoti ir joms ištaisyti ar pašalinti reikia papildomų lėšų bei sprendimų.

„Pats viešbutis valymo požiūriu yra sudėtingas ir įvairialypis objektas. Jame daug skirtingų paviršių ir jiems prižiūrėti reikia rasti bendrus sprendimus, kad viešbučio darbuotojai nebūtų panašūs į valymo priemonių parduotuvės vitriną. Švaros užtikrinimas prasideda nuo įėjimo, kur turi būti sumontuota tinkama purvo surinkimo sistema. Ji turi prasidėti jau lauke ir baigtis vestibiulyje. Tam reikėtų numatyti vietas, kur bus sumontuoti integruoti kilimėliai, itin svarbus jų ilgis, kokybė ir parinktas sprendimas. Klaidingas arba blogai apskaičiuotas pasirinkimas užprogramuoja papildomas išlaidas (papildomiems kilimėliams tiesti, jų priežiūrai ar nuomai, grindims valyti), gadina bendrą vaizdą ir sukuria neigiamą pirmą įspūdį viešbučio svečiui. Šias klaidas, ypač žiemos sezono metu, galima matyti kaip ant delno kai kuriuose viešbučiuose ar prekybos centruose“, – sako UAB „Manjana“ pardavimų projektų vadovas Žilvinas Sliesaravičius.

UAB „Manjana“, nuo 1995 m. Lietuvos rinkoje sėkmingai dirbanti įmonė, yra didžiausia iš prekiaujančių profesionalų naudojamomis plovimo, dezinfekcijos, higienos priemonėmis ir įranga.

Pasak Ž. Sliesaravičius, svarbu tinkamai parinkti grindų dangą, nes skirtingiems grindų paviršiams reikia specialios priežiūros (pavyzdžiui, alyvuotos grindys), specialios plovimo chemijos ar įrangos, kad būtų išlaikytas ilgalaikis pirminis

vaizdas (pavyzdžiui: kiliminės dangos, betoninės grindys). Kai kurioms dangoms reikalinga periodinė priežiūra, o jai reikia specializuotų įrenginių ir priemonių, kad būtų atkurtas pirminis vaizdas (pavyzdžiui, marmuro kristalizacija).„Ne visada galima rasti gamintojų rekomendacijų, kaip prižiūrėti konkrečią dangą, tad vertėtų pasikonsultuoti su plovimo priemonių ir įrangos pardavėjais ar valymo įmonių specialių darbų skyrių specialistais, kad išvengtumėte galimų priežiūros problemų arba netinkamos dangos parinkimo. Spalvotieji (pavyzdžiui: žalvaris, varis), lengvieji (pavyzdžiui, aliuminis) metalai ir jautrūs paviršiai (pavyzdžiui, marmuras) interjere taip pat turėtų būti naudojami, įvertinus ir pačių medžiagų fizines bei jų priežiūros ypatybes. Kad ir kaip gražiai atrodytų marmurinis baro stalviršis, nederėtų pamiršti, kad citrinų sultys ar gazuoti gėrimai pažeis jo paviršių, o žalvariniai elementai tikrai trumpai blizgės baseino patalpose“, – sako Ž. Sliesaravičius.

Rankų muilo, higieninio popieriaus laikiklių bei dozatorių, šiukšlių dėžių parinkimas taip pat svarbus – jie turi atitikti tiek formalius reikalavimus (pavyzdžiui, darbų saugos ar priešgaisrinius reikalavimus), tiek neformalius (pavyzdžiui, dizaino, patogumo, priežiūros). Jei viešbutis turi konferencijų sales, svarbu parinkti tinkamus dozatorius, kurie atitiktų planuojamus svečių srautus. Tinkamai parinktos dozavimo sistemos su tinkamu produktu gali ne tik būti estetiškos, bet ir ekonomiškai naudingos. Šiuolaikinių technologijų teikiamos galimybės padeda tinkamai suprojektuoti ar pateikti užsakovui galimą vizualizaciją (pavyzdžiui, naudojant bendrovės SCA mobiliąją programėlę „Tork Viewer“).

Visos pasirinktos medžiagos – nuo grindų plytelės iki šviestuvo – privalo turėti kokybės sertifikatus ir techninių duomenų lapus, kuriuose būtų aiškiai gamintojo nurodytos šios medžiagos eksploatavimo ir priežiūros taisyklės. 

Danų bendrovės „Interface“ aukščiausios kokybės kiliminės plytelės. Siūloma didelė raštų ir spalvų gama. Visame pasaulyje pripažintas produktas ypač mėgstamas dėl savo išskirtinio dizaino, nepriekaištingos kokybės, pritaikymo galimybių ir funkcionalumo.

Italijos įmonės „Radici“ kilimai tiek iš natūralių, tiek iš sintetinių žaliavų.

Kilimai pagal jūsų individualų dizainą. Bendrovė ypač didžiuojasi kilimais, austais pagal technologiją „Wilton“. Siūloma daugiau kaip 100 raštų standartinių kolekcijų. Esant poreikiui, kilimą galima impregnuoti danga „Actiguard“, apsaugančia nuo erkių, grybelių ir bakterijų, sukeliančių alergiją.

17 „VAINETA IR PARTNERIAI“ PREKYboS SAloNAI:

KAUNE, Savanorių pr. 176, tel. 8 37 337 332, faks. 8 37 337 332

VIlNIUJE, J. Basanavičiaus g. 25A, tel. 8 5 231 6528, faks. 8 5 271 3032

KlAIPėdoJE, Liepų g. 20, tel. 8 46 416 373, faks. 8 46 416 373

aRCHITEKTŪRa

IšMANIoSIoS SISTEMoS UŽTIKRINA KoKYbIšKą PATAlPų oRą egidiJa leKavičienė

Svečias iš 412 kambario išvyko, kitas atvyks po poros valandų. darbas virtuvėje verda visu pajėgumu, o štai SPA dabar jau tylu, tik keli svečiai ilsisi, tad drėgmės lygis vis dar priimtinas. Konferencijų salėje 120 gydytojų dalyvauja simpoziume, o pobūvių menė ruošiama ištaigingam vakarui su daugybe svečių...

Viešbučiai visą laiką kupini gyvybės ir veiksmo, o jų klientų poreikiai būna labai individualūs. Bet kuriame viešbutyje rasime didelę įvairovę skirtingų kambarių ir zonų, ir visoms joms taikomi skirtingi vėdinimo bei oro kondicionavimo reikalavimai. „Mūsų įmonės tikslas – teikti viešbučiams lanksčius ir lengvai pritaikomus sprendimus. Žinoma, tai dar nereiškia, kad to siekiame atsisakydami tvarumo ir aplinkos saugumo. Taigi siūlome ne tik klasikinius standartinius viešbučių kambariams skirtus sprendimus, bet ir novatoriškas sistemas.

Mūsų inžinieriai kiekvienam

18

projektui ir pastatui parenka individualius sprendimus, o produktus, su kuriais dirba „NIT“, rasite pačiuose geriausiuose pasaulio viešbučiuose“, – sako UAB „NIT“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Gurevičius.

KoMFoRTAS GYVENAMoJoJE IR dARbo APlINKoJE Malonus pastato vidaus klimatas ir geros kokybės patalpų oras – būtinas elementas ne tik viešbučiams, bet ir biurų pastatams, konferencijų centrams, teatrams bei mokykloms. Tik išmaniosios pastato valdymo sistemos gali užtikrinti, kad skirtingose patalpose, kuriose vienu metu reikalingos nevienodos vėdinimo ir oro kondicionavimo sąlygos, žmogus visada jaustųsi patogiai.

aRCHITEKTŪRa

Ypač didelius reikalavimus patalpų klimatui kelia viešbučių svečiai. Ir ne be reikalo – juk gera, kokybiškai įrengta oro ruošimo sistema gali padėti tausoti sveikatą, o tinkama aplinka gerokai padidinti darbo produktyvumą. Štai dėl ko tobula oro kondicionavimo sistema turi būti nematoma, negirdima ir nepastebima.

Viešbučių, net ir nedidelių svečių namų, savininkai, nenorintys nusileisti konkurentams, turi užtikrinti galimybę kiekvienam svečiui autonomiškai kontroliuoti kambario klimatą ir mėgautis idealiu komfortu. Siekiant sumažinti eksploatavimo išlaidas, sistema turi būti itin efektyvi, ji privalo dirbti tyliai ir nesudaryti skersvėjų.

Viešbutyje turi būti įdiegtas centralizuotai valdomas ir įvairioms apkrovoms pritaikytas budėjimo režimas, užtikrinantis minimalų oro srautą kvapams ir teršalams pašalinti. Galingos oro tiekimo ir ištraukimo sistemos turi dirbti visu pajėgumu (bet be papildomo triukšmo!), kai viešbučio restorane dūzgia svečių pulkas, o virtuvės šefai žongliruoja keptuvėmis su įkaitintais riebalais. Higiena ir saugumas čia – pagrindiniai prioritetai.

Konferencijų salės klimatas turi būti reguliuojamas atsižvelgiant į kambario dydį ir žmonių skaičių, kiek būtina – taip sutaupoma energijos. SPA yra ta vieta, kur lankytojų komfortas svarbiausia. Dideli drėgmės ir temperatūros svyravimai čia neleistini, nes sukelia akivaizdžią pastato konstrukcijų ir medžiagų įtampą. oRo FIlTRAVIMAS „Miestuose kietųjų dalelių, ozono ir anglies dvideginio koncentracija dažniausiai viršija ES leistinas normas, o UAB „NIT“ įrengiamos sistemos užtikrina, kad net didmiesčio centre esančių viešbučių svečiai galėtų kvėpuoti švariu oru“, – pabrėžia A. Gurevičius. Inovatyvios technologijos ir didžiulė patirtis filtravimo srityje „NIT“ partneriui bendrovei „Camfil“ leidžia gaminti ekonomiškai ir energiškai efektyvius įvairaus tipo filtrus. komponentai ir sistemos 1. Oro ruošimo įrenginys 2. Aktyviosios šaldymo sijos 3. Ventiliatoriniai konvektoriai (fankoilai) 4. Vėdinimo įrenginiai 5. Patalpos valdymo įrenginiai 6. Triukšmo slopintuvai 7. Ugnies sklendės 8. Kintamo oro srauto valdymo sklendės 9. Plyšiniai difuzoriai 10. Oro ištraukimo grotelės 11. Oro ištraukimo plafonai 12. Sūkuriniai difuzoriai 13. Ugnies sklendės orui ištraukti iš restorano virtuvės kitos patalpos – sPa ir požeminė automobilių aikštelė 14. Suspaustos oro srovės difuzoriai 15. Dūmų išraukimo sklendės

Šiame pavyzdyje (NRP 1250) bendrasis efektyvumo santykis apskaičiuojamas taip:

teR = (432 + 334)/98 = 7,8 IdEAlUS VIEšbUčIAMS Vertybių padiktuotas pasirinkimas: NRP serija iš „Aermec“ – ideali viešbučiams. Daugiafunkcių NRP šilumos siurblių serija iš „Aermec“ – tai siurbliai, kurie leidžia vienu metu universaliausiu ir efektyviausiu būdu gaminti šaltą ir karštą vandenį, atskirai patenkinti visus aušinimo, šildymo bei pastato vidinei sistemai skirto karšto vandens gamybos poreikius. Tai – racionaliausias ir efektyviausias metodas: daugiafunkciai šilumos siurbliai nusipelno efektyviausios modernios technologijos vardo, nes jie užtikrina maksimalų kondensacijos šilumos, kuri kitu atveju būtų išmesta į aplinką, įsisavinimą.

ATSKIRAS AUšINIMAS IR šIldYMAS, ATlIEKAMI VIENU lAIKU „Aermec“ NRP serijos daugiafunkcis šilumos siurblys idealiai tinka, kai reikia tuo pačiu metu, bet atskirai patenkinti šildymo ir aušinimo poreikius. Moderniuose komercinės paskirties ar apgyvendinimo, sveikatos apsaugos sektorių pastatuose šildymo ir aušinimo poreikiai yra netiesiogiai susiję su sezoniniais pokyčiais, ir tokiu atveju vienu metu būtina užtikrinti atskirą šalto vandens, skirto erdvėms aušinti ir sausinti, ir karšto vandens, skirto erdvėms šildyti ir (arba) pastato vidinės sistemos karštam vandeniui gaminti, tiekimą. Visa tai atlieka „Aermec“ NRP serijos šilumos siurblys. Prietaisas itin paprastas, bet dėl daugiafunkcės logikos ir technologijos „MultiScroll“ labai efektyvus, ypač esant dalinei apkrovai, ir maksimaliai patikimas taikant sistemą „MultiCircuit“.  -40 %. Pirminės energijos metinis sutaupymas.

Palyginti su tradiciniu aušintuvo ir šildytuvo deriniu.  -8 db(A). Vidutinis triukšmo lygio sumažinimas.

Naudojant „Extra Low Noise“ („Itin žemo triukšmo lygio“) modelius ir palyginti su standartiniais modeliais.  -35 %. įrengimo sąnaudų sumažinimas.

Palyginti su tradiciniu aušintuvo ir šildytuvo deriniu.  -40 %. Co2 išmetimo kiekio sumažėjimas.

Anglies dioksidas sukelia „šiltnamio“ efektą.

19

aRCHITEKTŪRa

TER – NAUJASIS ENERGIJoS EFEKTYVUMo VARdAS Daugiafunkcio siurblio koeficientas TER (angl. Total Efficiency Ratio, arba bendrasis efektyvumo santykis), apibrėžiamas kaip vienu laiku atliekamos (šildymo ir aušinimo) gamybos bendro pajėgumo ir siurblio sunaudojamos elektros energijos santykis.

Daugiafunkcių NRP serijos siurblių techniniai duomenys rodo akivaizdų šių siurblių pranašumą, palyginti su tradiciniais. Projektuotojas, glaudžiai bendradarbiaudamas su architektu, gali užtikrinti maksimalų energijos sutaupymą ir optimaliai subalansuoti sistemos diegimo šildymo ir aušinimo poreikius.

IšMANIoSIoS SISTEMoS UŽTIKRINA VEIKSMINGą KlIMATą Novatoriškos automatizavimo sistemos užtikrina koordinuotą modernios Pastato valdymo sistemos (PVS) komponentų veikimą. Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą sujungus su centrine PVS, padidinamas saugumas ir funkcinis patikimumas. Toks metodas taip pat leidžia lanksčiai ir ekologiškai eksploatuoti pastatus – šiandien tai labai aktualu.

Sistemos automatiškai prisitaiko prie kintančių sąlygų, taip užtikrindamos poreikius atitinkantį ir efektyvesnį darbą.

SPRENdIMAI ENERGIJoS EFEKTYVUMUI dIdINTI Pastatų energijos efektyvumas glaudžiai susijęs su išmaniaisiais kontrolės metodais. Tinkamai sureguliuota sistema leidžia ne tik gerokai sumažinti energijos sunaudojimą, bet ir užtikrinti didesnį komfortą. „Regin“ nuo 1947 m. pristato sistemas, skirtas energijos efektyvumui ir komfortui kelti. Tai didžiausias produktų ir sistemų asortimentas rinkoje ir daugiau kaip 60 metų patirtis, užtikrinanti pastatų ekonomiškumą ir ekologinį tvarumą.

Siūlomi kompleksiniai sprendimai tiek viso pastato, tiek atskirų zonų kontrolei įvairiausiose geografinėse zonose. Tarp jų – viena išsamiausių pastato automatizavimo koncepcijų, pagrįsta TCP/IP (perdavimo kontrolės protokolas / interneto protokolas).

Viešbučio užsakymų sistema „Regin EXOhotel“ „EXOhotel“ yra „EXOscada“ papildinys, jungiantis viešbučio užsakymo sistemą, veikiančią pagal „Fidelio“ protokolą, su „EXO“ sistemos siūlomu funkcionalumu. Ši programa leidžia kontroliuoti šildymą ir aušinimą kiekviename kambaryje ir taip taupyti energiją, kai kambarys tuščias, ir užtikrinti malonų patalpos klimatą, kai kambarys gyvenamas. Koridoriaus apšvietimas kontroliuojamas atsižvelgiant į laiką ir kambarių užimtumą. Bendrųjų erdvių užimtumo kontrolė leidžia sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti saugumą. Vidinės karšto vandens sistemos prieiga taip pat priklauso nuo bendro svečių skaičiaus.

Taigi galima kontroliuoti temperatūrą, apšvietimą, žaliuzes ir vonios kambario džiovintuvus svečiams atvykstant ar išvykstant. Vėdinimas konferencijų salėse kontroliuojamas matuojant CO2 koncentraciją. oPTIMAlUS lANKSTUMAS „Regio“ optimalus lankstumas yra kambarių šildymo, ventiliacijos, oro kondicionavimo ir atitinkamų funkcijų valdiklių serija. „Regio“ apima visus įmanomus poreikius – nuo šildymo, aušimo ir ventiliacijos kontrolės iki tokių funkcijų kaip apšvietimo, drėgmės, CO2, žaliuzių valdymas. Be to, sistema „Regio“ išsiskiria lakstumu – galima kurti tiek atskiras sistemas, skirtas funkcijoms viename kambaryje kontroliuoti, tiek galingas integruotas sistemas „Scada“. „Regio“ taip pat siūlo tinklu ir internetu pagrįstus sprendimus, leidžiančius darbuotojams autonomiškai kontroliuoti klimatą savo kambaryje kompiuteriu, prijungtu prie tarnybinio tinklo.

„Regio“ yra optimalus sprendimas biurams, mokykloms, viešbučiams bei pastatams, kur svarbu užtikrinti optimalų komfortą ir mažas energijos sąnaudas, neinvestuojant į tai didelių sumų. 

„Regin Scada“ – programinė įranga visokeriopai kontrolei. Ši įranga skirta naudoti kartu su sistemos „Regin“ technine įranga „EXO“. To rezultatas – itin efektyvi ir patogi pastato automatizavimo sistema, kurios programinė įranga maksimaliai išnaudoja techninės įrangos galimybes.

vilniuJe: kaune: kalininGRade:

20

Savanorių pr. 151, LT-03150 Vilnius, Lietuva Tel. 8 5 272 8552, faks. 8 5 272 8559, el. p. info@nit.lt Taikos pr. 116, LT-51152 Kaunas, Lietuva Tel. 8 37 207 905, faks. 8 37 207 906, el. p. kaunas@nit.lt 236006, Moskovskij pr. 182, Kaliningradas, Rusija Tel. +740 12 508 466, faks. +740 12 508 466, el. p. kaliningrad@nit.lt Daugiau informacijos apie vėdinimo ir oro kondicionavimo, šaldymo ir šildymo, drėkinimo ir sausinimo sistemas – www.nit.lt.

CLEAN AIR SOLUTIONS

Architekt큰ra

21

Architektūra

„SPA Vilnius Anykščiai“ nedidelį miestą pavertė patraukliu kurortu

Giedrė Balčiūtė

„Kankorėžis!“ – dingtelėjo, vos pažvelgus į Anykščiuose neseniai duris atvėrusio sveikatingumo ir poilsio centro „SPA Vilnius Anykščiai“ baseinų ir pirčių komplekso pastatą. Architektai jį tyčia suprojektavo tokį, kad statinys primintų kankorėžį, taip gražiai įsikomponuodamas į jį supantį šilelį.

Neįprastos formos pastatas buvo pastatytas greta rekonstruotų poilsio namų, kuriuose įkurtas prabangus keturių žvaigždučių viešbutis. Visas sveikatingumo ir poilsio centras yra ypatingas Anykščiams. Jis nedideliame mieste leido ne tik smarkiai sumažinti nedarbą, bet ir pagyvinti turizmą bei smulkųjį verslą.

22

Architektūra

 Užsakovas UAB „Anšilas“  Generalinis rangovas UAB „Conresta“  Architektai „SP Architektų grupė“ Projekto autorius architektas Saulius Pamerneckis.

Taip pat SPA centrą projektavo architektai: Vytautas Pliadis, Marius Bliujus, Vitalijus Rudokas Interjero autorė architektė Gintė Pamerneckienė Konstruktorius Vidmantas Aidžiulis  Centro atidarymo data 2014 m. vasario 14 d.  Teritorijos plotas 4 ha  Pastatai Viešbutis bei baseino ir pirčių kompleksas  Bendras pastatų plotas: 4000 m2  Baseino ir pirčių kompleksą sudaro Dvi pirtys Didysis, vaikų ir gydomasis baseinai Druskos ir arabiško masažo kambariai Techninės patalpos Treniruoklių salė Plotas: 1442 m2  Viešbutis Kambarių skaičius: 47 Viešbutyje vienu metu gali gyventi svečių: 110 Konferencijų salė: 40 vietų Restoranas: vasarą 80–100, žiemą – apie 50 vietų Kategorija: 4 žvaigždutės Bendras plotas: 2558 m2  KITA INFORMACIJA Iki 2015 m. numatoma įdarbinti darbuotojų: 100.

Investicijos: apie 16 mln. Lt, iš jų – 2,57 mln. Lt – Europos Sąjungos parama Kiti „SPA Vilnius“ padaliniai veikia Druskininkuose (atidaryta 2004 m. vasario 14 d.) ir Vilniuje (atidaryta 2008 m. liepos 14 d.)

23

aRCHITEKTŪRa

PASTATo PJŪVIS

neralinių vandenų, gero oro, tinkamos aplinkos ir gana įdomaus kultūrinio gyvenimo. „Mūsų SPA centras yra beveik Anykščių šilelio pašonėje, už miestelio. Tokia vieta puikiai tinka poilsiautojams iš didelių miestų, kurie pasiryžę mokėti už ramybę gamtos prieglobstyje“, – paaiškino V. Trinkūnas.

VIEšbUTIS REKoNSTRUoJAMAME PASTATE Naujasis sveikatingumo ir poilsio centras įkurtas buvusių „Šilelio“ poilsio namų teritorijoje. Jį sudaro du pastatai: viešbutis bei baseinų ir pirčių kompleksas. Anykščių SPA centro projektą parengė UAB „SP Architektų grupė“. Ta pati komanda dirbo ir su „SPA Vilnius Sana projektu“.

ANYKščIų šIlElIo PAšoNėJE Prabangus sveikatingumo ir poilsio centras „SPA Vilnius Anykščiai“ įrengtas ypatingoje vietoje – Anykščių šilelio ir Šventosios upės prieglobstyje. Tai jau trečias „SPA Vilnius“ grupės padalinys. Du kiti šios grupės sveikatingumo ir poilsio centrai veikia Druskininkuose ir Vilniuje.

„SPA Vilnius Anykščiai“ valdybos pirmininkas Valdas Trinkūnas pasakojo, kad mintis Anykščiuose įsteigti sveikatingumo ir poilsio centrą gimė prieš aštuonerius metus, įsigijus gana nugyventus poilsio namus „Šilelis“.

Tačiau tik nuslūgus ekonominei krizei čia imtasi rengti sveikatingumo ir poilsio centrą.

V. Trinkūno nuomone, naujasis SPA centras visai neblogai įsikomponavo į Anykščius, kur yra visko, ko reikia sveikatinimui, geram poilsiui ir atsipalaidavimui: mi-

Prabangus keturių žvaigždučių viešbutis įrengtas rekonstruotame buvusio viešbučio „Šilelis“ pastate, pastatytame 1989 metais. Viešbutis yra penkių aukštų su rūsiu.

Taip pat čia yra nedidelė konferencijų salė ir restoranas.

Anot architektų, po viešbučio rekonstrukcijos išliko pastato funkcinė-planinė ir konstruktyvinė schema. Projektuojant viešbutį stengtasi išlaikyti pastato architektūros charakterį.

Po rekonstrukcijos patalpų plotas šiek tiek padidėjo. Pirmame aukšte jis padidintas, išplečiant vestibiulio zoną ir restorano salę. Taip pat ant ketvirto pastato aukšto suprojektuotas antstatas – penktasis aukštas. Viešbučio 2–4 aukštuose ir antstate įrengti 47 kambariai.

Daugiau erdvės išgauta ir išmontavus senąsias pertvaras, pagilinus rūsį, kur buvo įrengti masažo kambariai, druskų vonios, ventiliatorių patalpa.

Po rekonstrukcijos statinyje buvo įrengti du liftai.

 Šiame komplekse pasirinktas fasadų spalvinis sprendimas –

24

tai pušies kamieno spalvos pilka (kamieno apačia) ir oranžinė (viršūnė).

Tai padeda pastatams įsilieti į esama gamtinį kontekstą , nedominuoti.

Architektūra

Trūko statybinio aukščio Kaip prisiminė generalinio rangovo UAB „Conresta“ direktoriaus pavaduotojas komercijai Ernestas Šeženis, rekonstruojant senąjį pastatą, kuriame įrengtas viešbutis, šioks toks minusas buvo tai, kad trūko statybinio aukščio, nes statinio lubos gana žemos.

Buvo išmontuotos senos smėlbetonio grindys. Įrengiant naujas smėlbetonio grindis sumontuoti garsą izoliuojantys sluoksniai, grindinio šildymo sistema, smėlio pasluoksniu išlyginti senų perdangų nuokrypiai, tad prarasta keli centimetrai statybinio aukščio. Virš pakabinamųjų lubų sumontuotos inžinerinės sistemos, o tai dar labiau sumažino patalpų aukštį. „Su rekonstrukcija taip jau būna: negali išspausti visko – ir funkcionalumo, ir grožio“, – pastebėjo pašnekovas.

Prireikė ypatingo tikslumo Siekiant išgauti neįprastą priestato pavidalą, naudotos trikampės formos. Anot projekto autoriaus Sauliaus Pamerneckio, formuojant tūrį jos leido sukurti perėjimą taip, kad nesimatytų laužytų ovalo linijų.

UAB „Conresta“ atstovas E. Šeženis pasakojo, kad sukonstruoti tokį konkorėžį primenantį priestatą buvo viena sudėtingiausių projekto dalių. „Architektai davė vizualizacijas ir statybininkams reikėjo sugalvoti, kaip tai, ką jie sumanė, padaryti. Teko išspręsti krūvą problemų, pavyzdžiui, kaip išvengti vadinamųjų šalčio takų, įrengti hidroizoliaciją, apšiltinimą. Reikėjo padaryti tam tikrus mazgus. Tai buvo technologijos, į kurias teko pasigilinti“, – prisiminė E. Šeženis.

Generalinis rangovas architekto viziją paversti realybe pasiūlė UAB „LORO“, o ši nedvejodama priėmė pasiūlymą. Įmonė įrengė tiek viešbučio, tiek jo priestato fasadus.

Anot bendrovės „LORO“ vadovo Vaidoto Macio, jau iš anksto buvo matyti, kad reikės nestandartinių sprendimų, suteikiančių galimybę tobulėti visiems proceso dalyviams.

25

Architektūra

„Architekto sumanymų įgyvendinimas buvo iššūkis ne tik mūsų inžinieriams, bet ir montuotojams. UAB „LORO“ suprojektuotas originalus cinkuoto plieno karkasas su apdailinėmis medžiagomis buvo pagamintas ir surinktas įmonės gamybinėje bazėje Vilniuje, po to atskirais segmentais pervežamas į Anykščius ir galutinai sumontuotas objekte“, – aiškino pašnekovas.

Visame „kankorėžio“ fasade beveik nebuvo pasikartojančių detalių, visa konstrukcija turėjo būti „aprašyta“ ir išpildyta statybose neįprastu tikslumu, kad atskiri, netaisyklingų formų gaminiai susijungtų į norimą vientisą sudėtingą erdvinę formą. Šiame objekte UAB „LORO“ taip pat pagamino ir sumontavo balkonų turėklus. Kadangi įmonė turi gamybos (yra metalo apdirbimo gamybinė bazė) ir statybos padalinius, užsakovams gali pasiūlyti kompleksinius darbus – tiek metalo elementų gamybos ir montavimo, tiek vėdinamųjų fasadų įrengimo. Tai generaliniams rangovams labai patogu, kadangi nekyla ginčų dėl darbų sričių pasidalijimo, perdavimo ir pan.

Ginčai dėl priestato Šalia viešbučio pastatytas naujas elipsės formos netaisyklingo kūgio formos priestatas, kuriame įkurtas baseinų ir

26

pirčių kompleksas. Šis kankorėžį primenantis kompleksas su senuoju pastatu buvo sujungtas įstiklinta galerija..

Priestate suprojektuoti trys baseinai: suaugusiųjų, vaikų ir masažinis, atskiroje patalpoje įrengtas vertikalių vonių baseinas aerobikos užsiėmimams, pirčių kompleksas, yra druskų ir arabiško masažo kambariai. Jaukią, šiuolaikišką „SPA Vilnius Anykščiai“ pirčių, vandens terapijos ir poilsio aplinką projektavo ir įrengė UAB „Saunita“.

V. Trinkūnas prisiminė, kad iš pradžių su architektais tekę dėl neįprastos formos priestato ir pasiginčyti – juk pastatyti tokį statinį sudėtinga. Tam reikia didesnių statybininkų įgūdžių, sudėtingesnių technologinių sprendimų, o visa tai – daugiau kainuoja.

Vis dėlto daugiau investicijų reikalinga architektų idėja buvo įgyvendinta ir dabar SPA centro lankytojai gali grožėtis įdomesniu baseino ir pirčių komplekso pastatu. Kad šis statinys yra kitoks, įdomesnis, džiaugėsi ir V. Trinkūnas. „Tai – ne gamybinė patalpa, kur estetinis vaizdas ne toks svarbus. Tai – žmonėms atsipalaiduoti skirta vieta. Pastatai turi būti įdomūs, malonūs akiai, o ne tiesiog kubai iš „sumuštinių“ ir surenkamų konstrukcijų“, – mano pašnekovas.

Architektūra

kartu tolerantiškas asmuo. Pagrindiniai jo reikalavimai – kokybė ir terminai“, – prisiminė V. Macys.

Net dažai parinkti ekologiški Pastato apdailai buvo naudotos „Caparol“ fasadinės medžiagos. Lietuvos klimatas nėra labai palankus namų fasadams – jiems kenkia dideli vasaros ir žiemos temperatūrų svyravimai, lietūs, netgi žiedadulkių sankaupos, jeigu statinys stovi šalia miškų ar parkų. Todėl statyboms Lietuvoje patys optimaliausi yra silikoniniai tinkai – jie yra atspariausi nepalankiems oro veiksniams.

„SPA Vilnius Anykščiai“ ilgalaikei šiltinimo sistemos apsaugai nuo vandens ir temperatūrinių svyravimų buvo panaudotas silikoninis tinkas „AmphiSilan Fassadenputz“. Šis tinkas taip pat yra labai laidus vandens garams (Sd H2O <0,07 m), be to, apsaugo pastatų paviršių nuo pelėsinių grybų ir dumbliagrybių veisimosi.

Išorės fasadams, vidaus sienoms ir luboms dažyti buvo parinkti ekologiški „Caparol“ dažai, pažymėti tarptautiniu ženklu „E.L.F.“. Šie dažai turi ne daugiau kaip 1 g lakiųjų organinių junginių, o tai yra net 30 kartų mažiau, nei leidžia ES normos.

Skirtingoms komplekso erdvėms buvo parinkti geriausiai tinkami dažai. Pavyzdžiui, aukščiausios klasės puikiai dengiamais silikoninės dervos matiniais vidaus dažais „CapaSilan“ buvo išdažyti dideli, iš šono apšviesti lubų ir sienų plotai.

Kerpėmis neapaugs Viešbučio apdailai buvo panaudotos aukšto slėgio 6 mm storio italų gamybos laminato plokštės „Apra“, jas tiekė UAB „Laivorita“. Baseino ir pirčių komplekso apdailai pasirinktos 8 mm storio aukšto slėgio laminato (HPL) „Fundermax“ plokštės, kurias tiekė bendrovė „Exterus“. Šios plokštės išsiskiria ypač dideliu tvirtumu, atsparumu aplinkos poveikiui ir blukimui.

Nuo šių plokščių lengvai nuplaunami net grafičių dažai, dėl šių ypatybių fasadas bus patvarus ir ilgai išliks estetiškas.

Pasirinktoms medžiagoms būdingas didesnis atsparumas smūgiams ir subraižymams, jos yra palankios aplinkai, spalvos atsparios ultravioletiniams spinduliams. Taip pat šios medžiagos yra standžios, lengvai pjaustomos. Kadangi pastatai yra supami gamtos, miške, pasirinktos tokios plokštės, kurias lengva valyti, ant kurių neauga kerpės ar samanos. Būtent šios savybės leidžia išgauti įvairias architektūrines formas.

Viešbučio vėdinamojo fasado karkasui naudotas ekstruduotas aliuminio karkasas ir UAB „Paroc“ šiltinimo medžiagos. „Atlikdami darbus didžiulės paramos, supratingumo bei palaikymo sulaukėme iš pastato architekto S. Pamerneckio bei generalinio rangovo UAB „Conresta“. Užsakovą galime minėti tik geru žodžiu. Tai – principingas, reiklus ir

Pastato fasadui ir daliai baseino komplekso buvo parinkti unikalūs „Premium“ klasės dažai „Amphibolin“. Jie puikiai kimba prie visų tvirtų paviršių tiek viduje, tiek išorėje ir yra ypač atsparūs plovimui (1 klasė pagal EN 13300, nusidėvi tik 5µm po 200 plovimų ciklų). Kadangi šie dažai nebrinksta vandenyje, jie idealiai tinka drėgnoms patalpoms ir ypač baseinams dažyti. Dažai „Amphibolin“ dengia plonu šilko matiniu sluoksniu, todėl jais labai patogu dažyti ir faktūrinius ar reljefinius paviršius.

Komplekso vidaus erdvėms taip pat buvo naudojami ir šilko matiniai dažai „Latex Samt 10“, jie ne tik išsiskiria dideliu atsparumu (1 klasė), bet yra ir labai ekonomiški.

Kadangi pastatai stovi pušyne, jų fasadų spalvos parinktos kaip pušies kamieno – tamsiai pilka ir oranžinė.

Efektingas apšvietimas E. Šeženis pasakojo, kad ypatingas buvo ir fasadų apšvietimas, itin gražiai atrodantis naktį.

Pastate, kur įrengta SPA zona, šviestuvai įmontuoti į vadinamuosius kankorėžio „spyglius“. O viešbučio fasado dalyje, kur yra balkonai, apšvietimas įrengtas balkonų paviršiuose, kur jų nėra ir yra nedaug langų, buvo padarytos specialios nišos šviestuvams. Šviestuvų šviesa nukreipiama taip, kad sklistų įstrižai – iš apatinio kampo į viršutinį ir atvirkščiai. Todėl šviesos spinduliai atrodo tarsi laužyti.

27

Architektūra

„Kad padarytume tokias nišas, reikėjo nemažai kruopštaus darbo. Tai užsakovui brangiau kainavo, bet dabar labai efektingai atrodo“, – žavėjosi E. Šeženis.

Dauguma šviesos šaltinių – LED Vidaus ir lauko apšvietimo sprendimais rūpinosi UAB „Gaudrė“. Šios bendrovės direktorius Vladislavas Mickevičius pasakojo, kad Anykščių SPA jų įmonei buvo vienas įdomiausių ir technologiškai pažangiausių objektų.

„Labiausiai džiugina, kad projekto autoriams puikiai pavyko suderinti šiuolaikinės architektūros statinį ir supančios gamtos grožį.

28

Užsakovas ir architektai daug dėmesio skyrė progresyvioms technologijoms, projektuojant apšvietimą energijos taupymas ir šviesos kokybė buvo esminiai reikalavimai“, – prisiminė V. Mickevičius.

Pasak pašnekovo, šiame projekte buvo daug netradicinių apšvietimo sprendimų. Siekiant patikrinti siūlomus sprendimus ir parinkti geriausius, teko atlikti ir bandymų su šviesa. „Kaip ir kiekviename objekte, turėjome pasiekti pusiausvyrą tarp galimų sprendimų ir numatomo biudžeto, skiriamo visam projektui“, – pasakojo UAB „Gaudrė“ vadovas.

Architektūra

Netiesioginiam apšvietimui sveikatingumo ir poilsio cente daugiausia naudojami šviesos diodų (LED) šaltiniai. Tai padėjo sukurti malonią, šviesią aplinką be akinimo ar didelių kontrastų. Pritaikant įleidžiamus halogeninius šviestuvus patalpoje sudaromi akcentai – apšviečiamos, pavyzdžiui, gėlių kompozicijos, dekoratyvi siena ar tiesiog zonos, į kurias reikia sutelkti lankytojų dėmesį.

Visi šviestuvai parinkti su energiją taupančiais šviesos šaltiniais: LED juostos už karnizų, taupios halogeninės lempos įleidžiamiems šviestuvams, energiją taupančios liuminescencinės lempos sieniniams kambarių šviestuvams.

Visi šie šviesos šaltiniai leidžia sumažinti elektros energijos suvartojimą nuo 30 iki 80 proc.

Renkantis šviestuvų dizainą, atsižvelgta ne tik į estetinius, bet ir į techninius aspektus, lemiančius apšvietimo sprendimų kokybę. Todėl parenkant šviestuvus ir sprendžiant, kiek jų turi būti ir kaip jie turi būti išdėstyti patalpoje, atsižvelgta į tokius parametrus, kaip akinimas (UGR), spalvų atkartojimas (Ra), ilgalaikiškumas, šviesos spalvinė temperatūra, tinkamas apšvietos lygis.

Anot V. Mickevičiaus, viešbutyje buvo pritaikyta šiuolaikinė avarinio ir evakuacinio apšvietimo sistema su centrine akumuliatorine baterija ir stebėjimo funkcija. „Patys avariniai šviestuvai yra labai maži, galima sakyti, beveik nematomi lubose ir tik kelių vatų galios“, – komentavo pašnekovas.

Kokybei netaupė Statant „SPA Vilnius Anykščiai“, ypatingas dėmesys skirtas kokybei ir patvarumui. Todėl čia gausu brangių sprendimų, atsipirksiančių per ilgesnį laiką.

„Pinigų pavėjui nemėtėme, bet ten, kur dizaineriai ir architektai siūlė įdomesnius sprendimus, stengiamės naudoti tinkamas medžiagas“, – aiškino „SPA Vilnius Anykščiai“ valdybos pirmininkas. V. Trinkūnas pasakojo, kad tiek įrengiant sveikatingumo ir poilsio centro vidų, tiek tvarkant aplinką pirmenybė teikta natūralioms medžiagoms. Pavyzdžiui, viešbučio kilimai parinkti tokie, kad kuo mažiau keltų alergijas. Kai kuriuose kambariuose apskritai atsisakyta kiliminės dangos.

Natūralios, brangesnės medžiagos parinktos ir įrengiant SPA centro aplinką, tiesiant keliukus, takelius. Stengtasi, kad čia būtų kuo mažiau asfalto, kenksmingų garuojančių medžiagų.

E. Šeženis pritarė – visos sveikatingumo ir poilsio centre naudotos medžiagos bei įranga – pradedant kilimais, plytelėmis, baigiant santechnika – pasirinkti ne pigiausi, bet labai kokybiški, pagaminti rimtesnių gamintojų.

Vidų priartino prie gamtos Pastato interjeras buvo kaip įmanoma labiau priartintas prie gamtos. Jo autorė architektė Gintė Pamerneckienė

pasakojo, kad kuriant interjerą norėjosi, jog įspūdinga sveikatingumo ir poilsio centrą supanti gamta būtų kuo labiau juntama ir viduje: viešbutyje ir baseinų pastate. Ji siekė, kad net plaukiodami baseine lankytojai galėtų grožėtis pušimis ir jaustis lyg būtų po atviru dangumi.

29

Architektūra

Prie gamtos savotiškai priartina ir viduje atsiradusi gyvų gėlių siena, interjere vyraujančios spalvos, susietos su gamta.

Kai kuriuos interjero autorės sprendimus įgyvendinti taip pat nebuvo lengva. Pavyzdžiui, E. Šeženis prisiminė, kad pavargti teko formuojant reljefines lubas ir sienas terapiniame druskų kambaryje, įrengtame senojo pastato rūsyje.

Nors paprastai SPA interjerai sietini su šiltaisiais kraštais, atogrąžomis, šiam centrui pasistengta sukurti nuosaikų, kuo lietuviškesnį interjerą.

Pastatų interjeras kurtas iš kokybiškų natūralių, ekologiškų, lengvai prižiūrimų ir valomų medžiagų. Viena pagrindinių apdailos medžiagų – natūralaus ąžuolo faneruotė.

Langai – mediniai Kadangi viešbučiui stengtasi naudoti kaip įmanoma daugiau natūralių ir kokybiškų medžiagų, net langai pasirinkti ne plastikiniai, o mediniai. Juos pagamino ir sumontavo UAB „Himėja“. Ta pati bendrovė pagamino ir sumontavo medines vidaus palanges bei kai kurias vidines medžio ir stiklo pertvaras, duris, vedančias į baseinų ir pirčių komplekso pastatą. „Užsakovas netaupė ir pasirinko brangesnius, geresnius trijų stiklų 92 mm storio langus. Tai labai geri ir šilti langai“, – pasakojo UAB „Himėja“ direktorius Ramutis Repčys.

Architektai paprastai renkasi medinius langus, nes naudojant šią medžiagą patogiau kurti ir interjerą, ir eksterjerą.

Sveikatingumo ir poilsio centrui „SPA Vilnius Anykščiai“ mediniai langai pagaminti iš klijuotos pušies. Tai – standartinė mediena medinių langų gamybai. Langų rėmai iš vidaus buvo beicuoti rusva, o išorėje nudažyti pilka spalva.

30

Pasirinko grindinį šildymą Nuspręsta netaupyti ir įrengiant šildymo bei vandentiekio sistemą. Visame pastate buvo įrengtas grindinis ir geoterminis šildymas. Šildymo sistemų projektavimas ir gamyba patikėta didelę patirtį turinčiai bendrovei „Uponor“.

Architektūra

Kaip pasakojo bendrovės „Uponor“ projektų vadovas Ignas Jankauskas, tokio dydžio pastate grindinis šildymas yra gana išskirtinis dalykas. „Tiek grindiniam, tiek geoterminiam šildymui reikia gana nemažų investicijų.

Tik racionalus ir mąstantis užsakovas, sugebantis apskaičiuoti atsiperkamumą, priima tokius sprendimus. Ši investicija neatsipirks per metus ar dvejus. Vis dėlto per 10–15 metų tokį šildymą pasirinkusiam užsakovui pasijus didžiulė piniginė nauda “, – teigė I. Jankauskas.

Grindinio šildymo sistema kooperuojama su šilumos siurbliais, todėl galima turėti žemų temperatūrų sistemą ypač mažomis sąnaudomis. Be to, tokio šildymo sprendimai yra palankūs aplinkai, o tai ypač aktualu Anykščiuose, kur graži gamta. Dar vienas pliusas, kad tai – atsinaujinanti geoterminė energija, kuri niekada nepasibaigs. Šildymas suprojektuotas taip, kad kiekvienoje pastato patalpoje temperatūrą galima valdyti atskirai. Tai labai padeda sutaupyti, nes kiekvienas papildomas temperatūros laipsnis lemia 6 proc. šildymo kaštų.

UAB „Uponor“ sveikatingumo ir poilsio centrui taip pat projektavo ir tiekė vandentiekio sistemas. Pasirinkti itin kokybiški, sertifikuoti vamzdžiai, kuriems suteikiama net 40 metų garantija. „Tai ilgalaikis patikimas ir išbandytas gaminys su specialiomis „Q&E“ jungtimis be jokių guminių tarpinių. Tai patikimas ir saugus vandentiekis, todėl

tikimybė aplieti ir sugadinti turtą šiame objekte minimali“, – paaiškino I. Jankauskas.

Kokybiška santechnika „SPA Vilnius Anykščiai“ buvo sumontuota vokiška kokybiška santechnika GROHE. Maišytuvų dizainas parinktas toks, kad išliktų šiuolaikiškas dar daugelį metų. Dušų sistemos bei maišytuvai savo funkcionalumu ir naudojimosi paprastumu suteikia namų vonios kambariui jaukumo, o GROHE produktų gamyboje naudojamos patentuotos technologijos užtikrina saugumą bei ilgalaikiškumą. Pavyzdžiui, termostatuose įdiegta technologija „TurboStat“, kuri užtikrina visišką komfortą bei saugumą duše – į vandens slėgio bei temperatūros pokyčius sureaguojama vos per 0,3 sekundės. Vienasvirčių maišytuvų GROHE kasetės gaminamos naudojant technologiją „SilkMove“, todėl maišytuvų rankenėlėmis patogu naudotis net po daugelio metų.

Įrengiant SPA centrą, viešbučio kambarių dušuose buvo sumontuoti potinkiniai termostatiniai maišytuvai. Tai nėra dažnas sprendimas net ir viešbučiuose, bet neabejotinai patogus bei saugus kasdienybėje. Lubose pakabintos stacionarios lietaus dušo galvos. Praustuvams parinkti ergonomiški vienasvirčiai maišytuvai su technologija „EcoJoy“, kurie per minutę praleidžia 5,7 litro vandens vietoj įprastų 12 litrų. Tualetuose sumontuotos potinkinės WC sistemos, užtikrinančios estetinį vaizdą bei patogią priežiūrą.

31

Architektūra

Bendrose patalpose sumontuoti sensoriniai praustuvų maišytuvai, o baseino zonoje – automatiškai sustojantys dušo maišytuvai.

SPA centre buvo pritaikyta ir pati naujausia technologija – „GROHE Zero“. Tokie maišytuvai turi 90% mažiau švino, kuris yra itin pavojingas žmogaus sveikatai, ir yra penkis kartus atsparesni korozijai.

Vienas pagrindinių užsakovo reikalavimų buvo nesudėtinga maišytuvų priežiūra. Naudojant technologiją „StarLight“ GROHE gaminių chromo paviršius yra lengviau valomas ir ilgiau išlieka blizgus. „Dirbant su šiuo projektu buvo stipriai juntamas kitoks užsakovo požiūris – noras investuoti į kokybę ir naujas technologijas, gamtos apsaugą. „SPA Vilnius Anykščiai“ yra projektas, kuriuo didžiuojamės, nes sutapo mūsų, užsakovo bei architektų vertybės: kokybė, technologijos, dizainas ir gamtos apsauga“, – aiškino įmonės GROHE pardavimų vadovė Baltijos šalims Sigita Avlosevičienė.

32

Trijų rūšių dušo sienelės Visuomeninės paskirties tualetų kabinas ir dušų kabinas bei sieneles visuose viešbučio kambariuose tiekė UAB „Baltijos Brasta“.

Tualetų kabinos įrengtos pirmajame aukšte, šalia registratūros. Objekto dizaineris, anot UAB „Baltijos Brasta“ projekto vadovo Giedriaus Pyranto, pasirinko individualų sprendimą: pertvaros pagamintos iš grūdinto stiklo bei blizgios furnitūros ir papildomai apklijuotos lipnia matine plėvele.

Dušo sienelės visuose viešbučio kambariuose pasirinktos nestandartinių matmenų, pritaikytos pagal esamas erdves ir užsakovų poreikius. UAB „Baltijos brasta“ įrengė dušo sieneles DORA, GERDA ir RITA. Kiekviena jų pasirinkta dėl skirtingų priežasčių.

Dušo sienelės DORA gaminamos iki pat lubų. Jos puikiai tinka, jeigu dušo galva yra įmontuota lubose, nes apsaugo likusią vonios kambario erdvę nuo vandens. Dušo sienelės GERDA ir RITA pasirinktos dėl to, kad jas labai patogu naudoti ir prižiūrėti. GERDA yra su dviem pusiau rėminė-

aRCHITEKTŪRa

mis sienelėmis viena prieš kitą. Užsakovas norėjo, kad durys varstytųsi į abi puses. Būtent šią funkciją ir turi ši sienelė. Tai ypač patogu, kai prieš sienelę nėra daug vietos. Be to, tokias sieneles lengva prižiūrėti, kai jomis nesinaudojama, dureles galima prilenkti į vidų ir turėti erdvesnį vonios kambarį“, – paaiškino G. Pyrantas. Dušo sienelės RITA puikiai tinka, kai prieš sienelę iš vienos pusės yra kokia nors kliūtis: gyvatukas, klozetas, plautuvė ar pan. „Šiame projekte kai kuriuose kambariuose prieš sienelę buvo klozetas.

Todėl įrengėme kabinas su durimis ir papildoma stabilia sienele iš klozeto pusės. Durys varstomos į abi puses, todėl patogu naudotis ir prižiūrėti.

Tiek GERDA, tiek RITA turi pakilimo funkciją, t. y. durys šiek tiek pakyla. Tai leidžia lengviau įveikti prieš duris esančius kraštelius, grindų pakilimus ir geriau sandarinti duris“, – pasakojo pašnekovas. Visa UAB „Baltijos Brasta“ tiekta furnitūra yra aukštos kokybės, dabar madingo blizgaus atspalvio. Visos sandarinamosios tarpinės labai skaidrios, kompaktiškos ir patikimos.

Jos nekeičia spalvos, nekrinta nuo stiklo. „Manau, kad pateikėme unikalius ir puikiai derančius sprendimus. Tai leido pasiekti maksimalų rezultatą dirbant su šiuo projektu. Labai svarbų vaidmenį atliko mūsų teikiamų paslaugų paketas. Mes patys matavome kiekvieną nišą, gaminome nestandartinius elementus ir patys juos sumontavome. Kadangi projekto metu vyko ir smulkių pakeitimų, mūsų išsiugdyta kantrybė dirbant su tokiais gana sudėtingais projektais taip pat buvo aktuali“, – aiškino pašnekovas. ŽEMA TEMPERATŪRA NESUTRUKdė Įrengiant baseiną ir jo prieigą, dušų kambarius ir balkonus, hidroizoliacinių sistemų medžiagas tiekė ir vietoje apmokė statybininkus, kaip jas naudoti, UAB „SCHOMBURG Baltic“ – dukterinė Vokietijos bendrovės SCHOMBURG GmbH & CO KG ir IMLITEX HOLDINGS įmonė.

Sveikatingumo ir poilsio centre „SPA Vilnius Anykščiai“ buvo naudotos šios medžiagos: paviršių lyginimas SOLOCRET 15, hidroizoliacija AQUAFIN 2K/M, AQUAFIN 1K, SANIFLEX, plytelių klijai UNIFIX 2K/6, SOLOFLEX, epoksidinis siūlių glaistas ASODUR DESIGN ir specialūs silikonai ESCOSIL. „Mūsų medžiagos yra skirtos dirbti profesionalams pagal vadinamąją „žinau kaip“ sistemą, t. y., reikia gerai žinoti medžiagų pritaikymo galimybes, eilės tvarką. Tinkamai ir kokybiškai atliekant darbus, gaunami labai geri rezultatai, įrengiant sudėtingus statybinius mazgus. Tai rodo ilgalaikė praktika, įrengiant kitus panašius objektus. Dirbdami mes prižiūrime objektą, kad visi darbai būtų atlikti tinkamai ir tiksliai panaudotos medžiagos“, – pasakojo UAB „SCHOMBURG Baltic“ vadovas Gytis Jonas Vitkus. Nors dalis hidroizoliacijos sistemų įrengimo darbų buvo atliekami, esant žemai temperatūrai, aukšta medžiagų kokybė net dirbant tokiomis sąlygomis užtikrino gerą galutinį rezultatą. dAUGUMA lANKYToJų – lIETUVIAI Kol kas dauguma šio įspūdingo SPA centro svečių – lietuviai, čia perkantys po kelias nakvynes. Užsieniečių dar nedaug – apie 20–30 proc., nes kol kas „SPA Vilnius Anykščiai“ nebuvo aktyviau reklamuojamas kitose šalyse.

Tačiau ir dabar jaučiamas šio sveikatingumo ir poilsio centro sukeltas pagyvėjimas Anykščiuose. SPA centre sukurta apie 70 darbo vietų ir tikimasi, kad metų pabaigoje čia dirbs jau apie 80 žmonių. Taip „SPA Vilnius Anykščiai“ tapo vienu didžiausių darbdavių nedideliame mieste.

Be to, dėl į SPA centrą pailsėti ir pasisemti sveikatos atvykstančių žmonių regione pagyvėjo ne tik turizmas, bet ir smulkieji verslai – juk atvykstantieji nuomojasi dviračius, aplanko visą apylinkę, apžiūri muziejus, perka maistą. 

33

S tat y b a

Šlaitinių stogų įrengimas Tęsiame ankstesniame numeryje pradėtą temą apie gerąją šlaitinių stogų įrengimo praktiką

Stasys Liaukevičius Pastogių įrengimas Erdvi pastogė naudojama gyvenamosioms arba pagalbinėms patalpoms, t. y. mansardoms, įrengti. Mažiausias pastogės aukštis praėjimo vietose turi būti 1,6 m. Pastogei apšviesti, vėdinti, taip pat išeiti ant stogo įrengiami stoglangiai. Jie išdėstomi vienoje eilėje 1–1,2 m virš perdangos ir vienodais atstumais išilgai stogo.

34

Nuotr. iš „Ruukki“ archyvo.

Gegnių skersiniai profiliai nustatomi, atsižvelgiant į atstumą nuo vienos iki kitos, ilgį, stogo nuolydį (pasvirimo kampas) ir išorinės apkrovos dydį. Gegnės daromos iš pusrąsčių arba storų karčių, arba lentų, statomų ant briaunos. Gegnės prie sienų tvirtinamos viela, įmūrijama į mūrą, ir plienine kabe su mūrtašiu. Gegnės būna kabančiosios ir paremtosios. Kabančiosios – tokios, kai angos didelės, bet jose nėra tarpinių atramų.

S tat y b a

Paprasčiausia kabančiųjų gegnių konstrukcija turi „A“ raidės formą: dvi gegnės sujungtos tarpusavyje horizontaliu skersiniu. Paremtosios gegnės daromos tada, kai yra vidaus atramos arba kapitalinė siena. Atstumas tarp gegnių yra įvairus, priklauso nuo dangos ir gegnių skerspjūvio.

Inžinerinių komunikacijų nutiesimas ir įrenginių montavimas Neatsižvelgiant į tai, kokia danga būtų uždengtas stogas, vėdinamosios šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga, esant galimybei, turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti sandarinamos. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai sandarinamos su tuo tikslu pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vandens. Sandarinamieji sluoksniai ant vertikalių paviršių turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir sandarinami.

Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti sandarios.

Vandens nuvedimo sistemos įrengimas Namuose su šlaitiniais stogais paprastai įrengiama išorinė vandens nutekėjimo sistema. Įrengiant neorganizuotą vandens nutekėjimo sistemą, susidaro pavojus sudrėkinti išorinę sieną, nes nuo stogo bėgantį vandenį vėjas gali pūsti į sieną. Kad ji nedrėktų, daromi ne mažiau kaip 500 mm pločio karnizai. Neorganizuotoji vandens nutekėjimo sistema leistina ne aukštesniems kaip dviejų aukštų pastatams.

Organizuotoji vandens nutekėjimo sistema taikoma dažniausiai iki penkių aukštų pastatams. Tam prie stogo nuosvyros tvirtinami latakai, jungiami prie įlajų, iš kurių vanduo lietvamzdžiais nuteka žemyn. Latakai įrengiami pakabinamieji, karniziniai ir nuosvyrieji.

Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų sistemos turi būti įrengtos taip, kad lietvamzdžiai nuo sienos būtų atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Negalima lietvamzdžių įrengti išorės sienų uždarose nišose. Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 metrų.

Lietvamzdžiai gaminami iš 0,5–0,6 mm storio cinkuotos ir polimerais dengtos skardos. Vamzdis susideda iš pavienių grandžių, sumaunamų viena į kitą per 50–70 mm.

Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais. 1 m2 stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5 cm2. Dažniausiai jis yra 105, 140 ar 215 mm skersmens. Įlajos viršutinės dalies skersmuo turi būti 2–2,5 karto didesnis negu vamzdžio skersmuo. Lietvamzdžiai tvirtinami plieniniais griebtuvais, tvirtai įmūrytais į sieną ir Rėda Bistrickaitė, išdėstytais kas 1–1,5 metro. Įlaja Kauno technologijos universiteto Statybinių prie latakų tvirtinama cinkuotąja konstrukcijų katedros lektorė skarda. Prie sienos lietvamzdžiai turi būti tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu.

Pakabinamieji stogo latakai turi būti pritvirtinti ne didesniais kaip 900 mm atstumais, o nuosvyrieji – ne mažesniais kaip 700 mm atstumais. Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Jie turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Pakabinamųjų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28 laipsnio, o nuosvyriųjų – ne mažesnis kaip 2,9 laipsnio. Įrengiant latakus, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius.

Sniego gaudytuvai šlaitiniuose stoguose turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius. Gaudytuvus būtina įrengti visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir pan.) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų, taip pat keraminėmis arba betoninėmis čerpėmis, plaušacemenčio ir kitais panašiais statybos produktais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30 laipsnių, – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų.

Neatsižvelgiant į tai, kokia danga būtų uždengtas stogas, vėdinamosios šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga, esant galimybei, turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti sandarinamos.

35

S tat y b a

Apsauga nuo apledėjimo Aplinkos temperatūrai svyruojant apie 0 °C, nutekantis vanduo ima šalti. Be to, sniegas, esant tokiai temperatūrai, tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas. Kad tai nevyktų, rekomenduojama įsirengti apsaugos nuo apledėjimo sistemą. Ją sudaro šildymo kabeliai, valdymo įranga ir įrengimo priedai.

Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas. Apsaugos nuo apledėjimo sistemos gali būti įrengiamos bet kokios konstrukcijos stoguose, kur reikia užtikrinti tirpstančio vandens nutekėjimą, esant neigiamai temperatūrai.

Apsaugos nuo apledėjimo sistema apsaugo nuo varveklių susidarymo ir galimų žmonių sužalojimų, automobilių apgadinimų, leidžia išvengti fasadų erozijos, stogo konstrukcijų, vandens nutekėjimo elementų gadinimo, apsaugo nuo pavojų, kuriuos kelia sniego sankaupos.

36

S TaT y B a

KITI KoNSTRUKTYVINIAI REIKAlAVIMAI Pažymėtina, kad šlaitiniams stogams, kitaip nei plokštiesiems sutapdintiems, taikomi ir konstruktyviniai šlaitinių stogų elementų reikalavimai, priklausantys nuo šalies regiono. Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Neringos, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilutės, Telšių rajonuose šlaitinių stogų karnizai turi būti išsikišę ne mažiau kaip 700 mm, kitoje Lietuvos teritorijoje – ne mažiau kaip 400 mm.

Apšiltintų šlaitinių stogų su vėdinamuoju oro tarpu konstrukcijoje įrengtos garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų jungtys turi būti tarpusavyje suklijuotos arba patikimai sandarinamos kitu būdu. Stogo danga turi būti išsikišusi ne mažiau kaip 40 mm nuo karnizo krašto. Šlaitinių stogų dangoms įrengti naudojamų statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150. Stogų konstrukcijoms įrengti naudojamų medinių statybos produktų masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20 % ir ne mažesnis kaip 8 %.

VėdINIMAS Neapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natūraliai vėdinamos. Pastogei vėdinti dviejose priešpriešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos angos. Angų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis kaip 1:500 vėdinamos pastogės grindų ploto.

Vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apačioje (atbrailoje) ir kraige turi būti angos. Šių angų matmenys turi atitikti reglamento 31.2 punkto reikalavimus. Kai vėdinamosioms angoms įrengti naudojamos specialios čerpės arba vėdinamieji kaminėliai, jie gali būti įrengiami antroje eilėje nuo kraigo viršaus arba valminių stogų keterose. Vėdinamuose šlaitiniuose stoguose vėdinamojo oro sluoksnio aukštis turi atitikti reglamento 31.1 punkto reikalavimus.

bITUMINIų čERPElIų SToGo VENTIlIACIJoS KRAIGo ElEMENTAS KRAIGINė VENTIlIACIJA šis elementas yra universalus – tinkamas visų tipų kraigams:  horizontaliems kraigams;  nedidelio nuolydžio kraigams;  taip pat stogo ir pastato fasado susikirtimo vietose.

SAVYbėS:  išlaiko elastingumą ir esant žemai temperatūrai;  neleidžia per ventiliaciją į stogo konstrukciją pakliūti sniegui ir šoniniam lietui;  atsparus mechaniniams poveikiams (išlaiko suaugusio žmogaus svorį);  lenkiamas pagal tris linijas, kurios užtikrina suapvalintą taisyklingą stogo formą;  neturi papildomų detalių (paralono, tinkliuko ir kt.), kurios ateityje gali sukelti ventiliacijos problemų;  tinkamai įrengti oro judėjimo ventiliacijos kanalai;  patento Nr. 001217848-0001;  50 metų garantija.

Tinkamas stogo konstrukcijos ir jo ventiliacijos įrengimas užtikrina pastato ilgalaikiškumą.

SToGo VENTIlIACIJA bŪTINA, KAd:  nesusidarytų kondensatas žiemą;  neperkaistų gyvenamosios patalpos bei stogo dangavasarą.

APšIlTINTo SToGo SCHEMA

Pastogių vėdinimas – geriausia priemonė nuo saulės radiacijos. Vėdinamieji stogo elementai apsaugomi nuo vandens garų kondensacijos, ypač stogo vidiniai paviršiai. Ilgiau užsilaikiusi kondensacinė drėgmė, atsirandanti žiemą, gali suintensyvinti stogo detalių koroziją ir sudaryti sąlygas medienos grybeliui augti.

Efektyviai vėdinama tada, kai langas arba specialios angos orui pritekėti išdėstytos kiek galima žemiau (prie karnizo), be to, priešpriešiniuose šlaituose. Kai pastogė gerai vėdinama ir stogas neprateka, stogo medinės konstrukcijos eksploatuojamos labai ilgai (dešimtis ir net šimtus metų).

Visuose šiltuose šlaitiniuose stoguose po banguotos ir profiliuotos skardos, eternito, betoninių, plastikinių,

1. Bituminės kraigo čerpės 2. Kraigo ventiliacijos elementas 3. Stogo danga 4. OSB 5. Tašas 50 x 50 6. Lenta 25(30) x 100 7. Vėjo izoliacija 8. Gegnės su apšiltinimo medžiagos sluoksniu įgaliotas atstovas lietuvoje: UAB „Trade home“ Šilutės pl. 53, LT-94105 Klaipėda Mob. +370 698 00 185 El. p. info@tradehome.lt www.tradehome.lt

37

S tat y b a

4 pav. šlaitinio stogo detalė su bituminių čerpių danga

skardos lakštais, profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtuose šlaitiniuose stoguose ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis turi nesiliesti su šiomis stogo dangomis. Vėdinamų šlaitinių stogų tarpas tarp vandeniui nelaidaus sluoksnio ir stogo dangos turi būti vėdinamas išorės oru.

Prielaidos kokybiškam šlaitiniam stogui įrengti. Geroji praktika Pastato stogą veikia ištisas veiksnių kompleksas: stogo savoji masė, sniego apkrova, laikinoji apkrova, atsirandanti eksploatacijos metu (dėl remonto, sniego valymo ir kt.), vėjo apkrova, kuri gali būti skirtingų ženklų (slėgis ir trauka), be to, atmosferos krituliai (lietus, sniegas, kruša), oro drėgmė, saulės radiacija, teigiamos ir neigiamos temperatūros poveikiai.

skardos, keraminių čerpių bei po kitomis dangomis virš šiluminės izoliacijos reikia pakloti antikondensacinę plėvelę arba antikondensacinį kartoną, paliekant virš šilumos izoliacijos vėdinamąjį oro tarpą.

Hidroizoliacinės dangos įrengimas Jei hidroizoliacinės dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijose nenurodyta kitaip, bituminėmis čerpėmis, banguotais lakštais, lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis, čerpėmis, užlankais sujungtais skardos lakštais ir profiliuotos skardos lakštais dengtuose šlaitiniuose stoguose po minėtomis stogo dangomis turi būti įrengtas ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis. Užlankais sujungtais

Projektuojant ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą: garus izoliuojančio sluoksnio, termoizoliacinio sluoksnio, vėjui nelaidaus sluoksnio, vėdinamojo oro sluoksnio, hidroizoliacinio sluoksnio, šlaitinio stogo dangos pakloto, šlaitinio stogo dangos.

Atsižvelgiant į stogo konstrukcijas ir naudotus statybos produktus, gali būti įrengiami visi minėti ir kiti būtini sluoksniai arba jų deriniai. 4 paveikslėlyje pavaizduota šlaitinio stogo detalė su bituminių čerpių danga.

Visais atvejais stogo danga turi nepraleisti vandens, būti atspari ugniai, ilgalaikė ir ekonomiška. Lietuvos sąlygomis geriausias gyvenamojo namo stogas yra amžių išbandytas medinės konstrukcijos keturšlaitis arba dvišlaitis stogas su įvairiais jo variantais. 

Nuotr. iš „Ruukki“ archyvo.

38

S TaT y B a

TobUlA SToGo dANGA – „RUFlEX“ Pasaulyje gaminama daug įvairių stogo dangų, ir visos jos tinkamos pastatams. bet juk jūsų namas individualus – vadinasi, jis vertas pačios geriausios stogo dangos – „Ruflex“!

Kokie kriterijai svarbiausi renkantis stogo dangą? Be abejo, pasirinktoji stogo danga turi būti naudojama ilgai ir nekelti jokių rūpesčių, ji turi visokeriopai saugoti nuo nepageidaujamų atmosferos poveikių. Pageidautina, kad stogo danga būtų lengvai sumontuojama ir nesunkiai patikrinama, ar sumontuota tinkamai.

Lanksčiųjų čerpių „Ruflex“ stogo dangos labai populiarios visoje Europoje būtent dėl puikių eksploatavimo charakteristikų ir patrauklios, sakytume, netgi prabangios išvaizdos. „RUFlEX“ – SToGo dANGA bET KoKIAM oRUI Tuo netruksite įsitikinti palyginę ją su metaline ar keramine stogo danga. Metalinė danga tvirtinimo vietose neretai ima rūdyti ir praleidžia drėgmę, jau nekalbant apie kurtinamą triukšmą, kai lyja ar krinta kruša, kuri, beje, dangą gali netgi pažeisti. Be to, metalinė danga nėra saugi priešgaisriniu požiūriu, o žiemą ant jos susikaupianti sniego masė gali nuslysti didele lavina ir kelti pavojų žmonėms. Keraminė stogo danga labai sunki, ypač kai ją užkloja sniegas, todėl pastato gegnių konstrukcija turi būti daug stipresnė.

Lanksčiosios čerpės neturi trūkumų, kurie akivaizdūs naudojant metalinę ar keraminę stogo dangą. Ypatingos struktūros medžiagos lanksčiosios čerpės visiškai apsaugo nuo gamtos stichijų triukšmo, šiurkštus paviršius žiemą neleidžia besikaupiančiam sniegui kristi nuo stogo ištisine lavina. Bitumo nepažeidžia paukščiai. Tokia stogo danga nelaidi statinei elektros energijai, o iš kamino pažyrančios žiežirbos ant bitumo užgęsta. „Ruflex“ atlaiko nuo -50 iki +120 ºC temperatūrą, išsiskiria aukštu mechaniniu atsparumu, o jų paviršius yra iš natūralių akmeninių granulių, kurios saugo nuo ultravioletinių spindulių. „RUFlEX“ – šIUolAIKIšKAS IR PATIKIMAS SToGAS Stogo danga „Ruflex“ gaminama pačioje pažangiausioje gamykloje Europoje. Gamyklą įrengė dvi stambiausios pasaulio korporacijos – „The RDI Group“ (JAV) ir „Boato International“ (Italija). Jų bendradarbiavimo rezultatas stulbinamas – pati moderniausia Europoje įranga ir technologijos bituminių medžiagų, tarp jų ir lanksčiųjų čerpių „Ruflex“ gamybos srityje.

EURoPINIS FoRMATAS Stogo dangos „Ruflex“, kaip ir bet kuris kokybiškas produktas, yra sertifikuotos – jos gaminamos pagal europines technines charakteristikas, t. y. EN 544 standartą. „Ruflex“ produkcija visiškai atitinka ES direktyvų reikalavimus ir harmonizuotus ES standartus, tai rodo СE sertifikatas.

Ekologiškumas dabar labai vertinamas visame pasaulyje.

Gaminant stogų dangą „Ruflex“ nedaroma žala regionui, netgi priešingai, imamasi visų priemonių aplinkai išsau-

goti: pakartotinai naudojamas vanduo, gaminama be atliekų, naudojami filtrai dujoms ir bitumo kvapams pašalinti, energijos taupymo ir kitos technologijos. Svarbu tai, kad ir pati medžiaga taupo energiją: tinkamai sumontuota viso stogo danga sulaiko šilumą.

AUKSINė KoKYbėS GARANTIJA Visoms „Ruflex“ kolekcijoms suteikiama 35 metų garantija. Ji apima pristatymą, senos dangos išmontavimą ir naujos sumontavimą, jei „Ruflex“ jau sumontuota ant stogo konstrukcijos.

„RUFlEX“ – PRoFESIoNAlo PASIRINKIMAS Profesionalūs stogdengiai jau žino, ką rinktis. „Ruflex“ lengvai montuojama ant įvairaus nuolydžio ir įvairių tipų stogų – kvadratinių, apskritų, trapecinių. Vadovaudamiesi detalia instrukcija ar techninių specialistų patarimais „Ruflex“ stogo dangą gali sumontuoti ir pradedantieji. „RUFlEX“ – ATRAdIMAS dIzAINERIAMS IR ARCHITEKTAMS Naudodamas „Ruflex“ kiekvienas dizaineris ar architektas galės įgyvendinti visus savo sumanymus. Stogo danga gali būti įvairiausių rūšių ir formų, įvairiausių spalvų ir atspalvių – o jų iš viso per 40. Įdomios bituminių čerpių geometrinės formos – prabanga pagal kiekvieno skonį ir kiekvienam namų savininkui.

Lanksčiosios čerpės „Ruflex“ ypatingos, nes leidžia susimontuoti savą, individualų ir išskirtinį stogo piešinį. Tų pačių formų, bet skirtingų spalvų deriniai leidžia sukurti tikrus šedevrus! „RUFlEX“ – oPTIMAlI KAINA Įsigyti stogo dangą „Ruflex“ gali kiekvienas. Tai garantuoja priimtinos kainos ir patogi priežiūra – pagal jūsų stogo planą vadybininkai apskaičiuos, kiek reikės dangos, ir parinks visas komplektuojamąsias detales.

Stogo danga „Ruflex“ ir hidroizoliacinės medžiagos tinkamos visų tipų stogams ir gali būti naudojamos įvairiomis klimato sąlygomis. Jos yra puiki investicija, nes bus naudojamos ilgai ir patikimai tiek, kiek stovės pats namas. 

įgaliotas atstovas lietuvoje: UAB „Trade home“ Šilutės pl. 53, LT-94105 Klaipėda Mob. +370 698 00 185 El. p. info@tradehome.lt www.tradehome.lt

39

S tat y b a

Nekilnojamojo turto rinkos prognozės: kaip euro įvedimas paveiks rinką?

Kadangi nuo pat 2014 m. pradžios jau didžiajai daliai Lietuvos gyventojų nebeliko abejonių, kad 2015-aisiais tikrai bus įvestas euras, šie metai prasidėjo tikrai labai aktyviai, ypač būsto (butų, gyvenamųjų namų) sektoriuje. Taigi, kokią įtaką turės euro įvedimas nekilnojamojo turto (NT) pardavimams?

Viršijo prognozes Nagrinėjant pirmųjų šių metų penkių mėnesių įvykusių sandorių statistiką, reikia pripažinti, kad dabartiniai sandorių skaičiai net viršijo rinkos analitikų optimistines prognozes, darytas 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, palyginti su 2013-ųjų pirmaisiais penkiais mėnesiais, sudaromų butų pirkimo ir pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje išaugo 30 % (vidutiniškai 2,760 sandorių per mėn.), o gyvenamųjų namų pirkimo ir pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje išaugo 20 % (vidutiniškai 760 sandorių per mėn.). Daugiausia butų sandorių šiuo metu yra sudaroma Vilniaus mieste – šiemet vidutiniškai po 900 sandorių per mėnesį.

40

Nuotr. www. shutterstock.com

S tat y b a

Butų kainų ir atlyginimo santykis

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys

Toks rinkos aktyvumas, be abejonės, yra lydimas ir besistiebiančių į viršų NT kainų. Šiuo metu butų kainos auga visuose Lietuvos didmiesčiuose. Tokia tendencija, kad būstas brangtų visuose, be išimties, didžiuosiuose Lietuvos miestuose, jau nebuvo fiksuojama nuo pat NT rinkos krizės pradžios (t. y. nuo 2008 m.). Remiantis „OberHaus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), duomenimis, pastaruosius 12 mėnesių (lyginant butų kainas 2014 m. gegužės mėnesį su kainomis, buvusiomis 2013 m. gegužę) bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo 4,2 %. Didžiausias kilimas buvo fiksuotas Vilniaus mieste – čia per pastaruosius 12 mėnesių butų kainos pakilo 6,8 %. O nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 10,7 %. Teigiamas metinis butų kainų pokytis buvo fiksuojamas ir kituose šalies didmiesčiuose: Šiauliuose – 2,8 %, Panevėžyje – 2,7 %, Klaipėdoje – 1,6 % ir Kaune – 0,4 %.

Rinkos aktyvumo priežastys Vis dėlto, mūsų nuomone, šį augantį rinkos aktyvumą (tiek augantį sandorių skaičių, tiek pardavimo kainas) sieti vien tik su būsimu euro įvedimu nebūtų teisinga.

Taip – negalima paneigti, kad dalis žmonių šiuo metu investuoja į NT, norėdami suspėti išleisti savo santaupas iki euras bus įvestas. Tačiau pagrindinės esamo rinkos aktyvumo priežastys mažai susijusios su artėjančiu euru. Mūsų nuomone, jei Lietuvai ir „negrėstų“ euro įvedimas 2015 m., rinkos situacija būtų labai panaši, t. y. tokiu atveju būsto rinka vis tiek būtų itin aktyvi. Svarbiausios dabartinio rinkos aktyvumo priežastys:

 kartu atsigaunantys ir gyventojų lūkesčiai – tiek dėl šalies ekonomikos padėties, tiek ir dėl situacijos NT rinkoje (jau labai maža dalis žmonių vis dar laukia, kol kainos kris, ir netiki tiek šalies ekonomikos, tiek NT rinkos atsigavimu);  labai žemos bankų siūlomos indėlių palūkanos (jos nemotyvuoja laikyti pinigų bankuose) ir būsto paskolų palūkanos (kurios šiuo metu Lietuvoje yra pasiekusios rekordiškai žemą lygį).

Taigi net ir nesant euro faktoriui bundanti šalies ekonomika ir atsigavę žmonių lūkesčiai žadintų NT rinką po penkerių sąstingio metų. Beje, ši penkerių metų rinkos „prastova“ – tai irgi viena iš dabartinio rinkos hiperaktyvumo priežasčių. T. y. nemažai žmonių, krizės metais galėjusių ir norėjusių įsigyti būstą, tiesiog laukė tam palankaus meto (nes tuo metu vengė investuoti į turtą, kai jo kainos dar krito, bijodami tolesnio nuvertėjimo).

Kainų burbulas „nesipučia“ Dabartinis rinkos aktyvumas gali kelti ir atvirkštinį klausimą – ar vėl nesipučia NT rinkos burbulas, ar nebus taip,

 realiai atsigaunanti šalies ekonomika (nemažai daliai žmonių, ypač didmiesčių gyventojų, pradeda vėl augti atlyginimai, mažėja žmonių nerimas dėl darbo vietos praradimo);

41

S tat y b a

Butų kainų ir atlyginimo santykis 1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

Vilnius

5,5

4,3

4,8

5,2

5,2

5,1

4,4

3,3

2,9

3,1

3,6

4,8

5,4

5,4

5,7

5,8

5,8

Kaunas

6,7

6,5

6,8

7,6

7,8

7,2

5,6

4,1

3,7

3,4

4,1

4,7

5,3

5,6

5,9

6,4

6,6

Klaipėda

6,4

5,5

5,6

6,0

6,2

5,7

5,0

3,9

3,2

2,9

3,7

5,4

5,8

6,1

6,4

6,6

6,7

Šiauliai

11,0

9,8

12,1

14,4

15,2

15,3

11,8

7,3

5,7

5,1

5,2

7,0

8,2

8,5

9,0

9,7

9,6

Panevėžys

11,9

11,1

14,2

16,4

17,6

16,9

13,2

8,0

6,9

5,0

5,7

7,5

8,8

9,5

10,0

10,9

11,0

Šaltinis: „Ober-Haus“.

kad 2015 m., tik įsivedus eurą, – rinka ims ir subliūkš – kaip tai jau buvo atsitikę prieš penkerius metus? Atsakymas būtų – ko gero, ne. Nors būsto sandorių skaičius auga tikrai neprognozuotais tempais ir artėja iki „prieškrizinio“ lygio, t. y. 2005–2007 m. periodu fiksuotų sandorių skaičių, tačiau būsto kainų lygis išlieka vis dar gerokai mažesnis nei didžiausio rinkos aktyvumo metais. Palyginti su 2007 m. pabaigoje vyravusiomis butų kainomis, dabartinis kainų lygis šalies didmiesčiuose yra vis dar 35–45 % žemesnis. Tad nors ir būsto kainos jau stiebiasi į viršų, iki buvusių aukštumų joms dar toloka...

Aukštas įperkamumas Dabartinį NT rinkos tvarumą įrodo ir augantys būsto įperkamumo rodikliai. Nagrinėjant šalies didmiesčių gyventojų atlyginimų ir būsto kainų santykį, galima teigti, kad būsto įperkamumo rodikliai yra aukščiausi per pastaruosius 10 metų, o Vilniuje – net per 15 metų. Skaičiuojant, kiek kvadratinių metrų buto galima įsigyti už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį, šis skaičius Vilniuje yra lygus 5,8 m2, o štai 2006 m. vidutinis vilnietis sugebėjo įpirkti vos 2,9 m2 (dvigubai mažiau) vidutinės klasės buto. Panašūs rodikliai fiksuojami ir Kaune bei Klaipėdoje.

Šių miestų gyventojai šiuo metu vidutiniškai gali įsigyti atitinkamai 6,6 m2 ir 6,7 m2 vidutinės klasės buto.

Mažesniuose miestuose butai yra dar labiau įperkami. Šiauliuose vidutinę algą uždirbantis miesto gyventojas gali įsigyti 9,6 m2, o Panevėžyje – 11,0 m2. Tai, kad būstai mažesniuose miestuose įperkami lengviau nei sostinėje, nieko keista. Pavyzdžiui, NT kainų lygis sostinėje yra 2,3 karto aukštesnis nei penktajame pagal dydį Lietuvos mieste Panevėžyje, nors vidutinis vilniečio atlyginimas yra aukštesnis tik ketvirtadaliu.

42

Neskuba skolintis Dar vienas skirtumas, lyginant dabartinę ir perkaitusią 2005–2007 m. būsto rinką, yra tas, kad nepaisydami rekordiškai žemų būsto paskolų palūkanų gyventojai (bent jau kol kas) neskuba skolintis ir didžioji dalis būsto sandorių vyksta perkant turtą vien tik iš nuosavų lėšų. Palyginkime – 2007–2008 m. daugiau nei 50 % butų pirkimo ir pardavimo sandorių vyko finansuojant bankams, o šiuo metu šis skaičius tesiekia apie 30 %. Tokią pasikeitusią tendenciją lėmė tiek atsargesnis gyventojų požiūris į skolinimąsi (krizės metais buvo daug pamokomų istorijų, kai neapdairiai būstui skolinęsi žmonės prarado savo namus, nesugebėdami išsimokėti paskolų įmokų), tiek ir Lietuvos banko iniciatyva 2012 m. pabaigoje sugriežtintos paskolų išdavimo sąlygos (įvestos Atsakingo skolinimo taisyklės). Tas faktas, kad daugiau nei du trečdaliai pirkimų vyksta be skolintų pinigų, taip pat liudija, kad rinka nėra įkaitinta skolintais pinigais ir kad kaip tik ji turi dar neatskleisto potencialo, jei skolinimasis ateityje kiek suaktyvės.

Rinka išliks aktyvi Taigi prognozuojant 2014 m. rinką galima teigti, kad ji aktyvi išliks ir antrąjį šių metų pusmetį. Kai NT rinka įsibėgėja, ją jau sunku sustabdyti. Svarbu tik, kad ji neperkaistų ir būsto kainos neperkoptų ekonomiškai pagrįsto kilimo ribų. Todėl manome, kad didmiesčiuose šiemet kainos gali augti apie 5–10 % (per pirmuosius penkis šių metų mėnesius bendras kainų augimas šalies didmiesčiuose siekė – 3,2 %, Vilniuje – 4,9 %), o mažesniuose šalies miesteliuose galima ir nepamatyti labiau pastebimo kainų augimo. Jei faktinis kainų augimas viršys pirmiau įvardytus skaičius, galima manyti, kad rinka jau ima perkaisti ir ateityje (pradedant 2015 m. – jau įsivedus eurą) kainų augimo tempas gali lėtėti ar visai sustoti, kol gerėjanti ekonomika (šalies ekonomistai prognozuoja, kad ji vis augs, padedant tam pačiam eurui) vėl jas stumtels aukštyn. 

S tat y b a

43

Lyderis

Nesvajojęs tapti statybininku Kęstutis Vanagas dabar vadovauja „YIT Kaustai“ Giedrė Balčiūtė

Vienos didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių AB„YIT Kausta“ ekonominė krizė nesužlugdė. Netgi atvirkščiai, nepaisant sunkmečio, darbų apimtys ir pajamos kasmet didėjo, o bendrovė ėmėsi įgyvendinti vieną už kitą ambicingesnius projektus. Vienas tokių – verslo centras „Grand Office“, tapęs ne tik vienu aukščiausių statinių Vilniuje, bet ir pirmuoju A energinio efektyvumo klasės biurų pastatu šalyje. „Grand Office“ pastate įsikūrę jau nemažai nuomininkų. Čia persikraustė ir jį stačiusi įmonė „YIT Kausta“, su kurios generaliniu direktoriumi Kęstučiu Vanagu kalbėjomės ne tik apie karjerą, bendrovės raidą, bet ir apie Lietuvos statybų dabartį bei galimą ateitį.

44

Lyderis

Ambicingi projektai Prie bendrovės „YIT Kausta“ vairo stovite jau ketverius metus. Kaip vertinate savo vadovavimo laikotarpį?

Situacija statybų rinkoje pastaruoju metu šiek tiek pagerėjo, truputį atsigavo ir būsto rinka. Tarp rangos bendrovių konkurencija išliko, nors statybos sektorius, 2012 m. paaugęs, 2013 m. vėl susitraukė. Matysime, kaip bus šiemet.

Skaičių dar nėra.

Kalbant apie mūsų įmonę, nuo 2010 m., kai pradėjau jai vadovauti, metinė apyvarta vis augo. 2009 m. mūsų apyvarta buvo apie 45 mln. litų, 2010 m. – apie 100 mln., pernai – apie 155 mln. litų. Taigi augimas buvo jaučiamas visą laiką ir mes tą rinkos dalį, kurią rangos versle turėjome prieš sunkmetį, turime ir dabar. Būsto rinkoje dar nepasiekėme to, ką turėjome, ir turbūt kitais metais dar nepasieksime, bet čia taip pat jaučiamas augimas. Šiemet bus įgyvendintas mūsų projektas „Upės rezidencija“ ir tęsiami „Solo City“ kvartalo statybų darbai Vilniuje, Kaune įgyvendiname „Šilo namų“ projekto III etapą, pradėsime darbus Brastos g. kvartale Kaune ir imsimės dviejų naujų projektų Vilniuje.

Kokius per tuos ketverius metus įgyvendintus projektus pavadintumėte svarbiausiais? Įgyvendinome ne vieną ambicingą projektą. Mūsų darbuotojai didžiuojasi pastatę Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, kurio architektūrinė išraiška yra išskirtinė. Turbūt dar negreitai Lietuvoje atsiras panašus pastatas. Šiuo metu rekonstruojame Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką. Pastatėme ir parduotuvę „Ikea“, kuri bus vienintelė Lietuvoje, dvi parduotuves „Prisma“ – vieną Kaune, kitą Vilniuje, modernų žemės ūkio technikos pardavimo saloną Kėdainių r. Be abejo, svarbus ir „Grand Office“ biurų pastatas Vilniuje.

Tai – pirmasis A klasės energinio efektyvumo biurų pastatas Lietuvoje. Džiaugiamės, kad pastatą greitai įvertino ir nuomininkai – jau beveik visas „Grand Office“ yra išnuomotas, tad labai greitai jis bus gyvas, pilnas nuomininkų ir ten, kur šiuo metu dar vyksta patalpų įrengimo darbai.

DOSJĖ  GIMĖ 1971 m. Kaune  išsilavinimas 

1994 m. įgijo inžinieriaus kvalifikaciją Kauno technologijos universiteto Statybos fakultete, vėliau baigė magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete.



2008 m. baigė tarptautinę aukščiausio lygio vadovų verslo administravimo programą BMI (Baltic Management Institute)

 Darbo patirtis 

1997–1999 m.

UAB „Kauno restauratoriai“, darbų vykdytojas;



2000–2002 m.

UAB „NCC Puolimatka“, statybos vadovas;



2002–2007 m.

UAB „Skanska statyba“ (vėliau „Constructus“), statybos direktorius;



2008 m. pradėjo dirbti AB „YIT Kausta“, projektų valdymo direktorius;



nuo 2010 m. įmonės generalinis direktorius ir valdybos narys

K. Vanago vadovavimo laikotarpiu įgyvendinti svarbiausi projektai 

nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), Saulėtekio g., Vilnius;



viešbučio „Ibis“ rekonstrukcija, Kaunas;



aukštųjų medicinos technologijų centras „Moog“, Vilnius;

Mes nuolat turime apie 10–15 vienu metu vykdomų projektų, kurių dydis svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties milijonų litų.



sandėlio šaldytuvo statyba, Kauno r.;



„Scania“ gamybinė bazė, Vilnius;

Kainos dar per žemos Pradėjote vadovauti statybos įmonei per patį ekonomikos nuosmukį, smarkiai paveikusį statybų sektorių. Ar tokios aplinkybės negąsdino? Kaip per krizę įmonei pavyko išlaviruoti?

Net nežinau, kaip mums tai pavyko. Turbūt padėjo patikimos įmonės vardas, ilgametė patirtis bei stiprus patronuojančiosios bendrovės palaikymas. Džiaugiamės, kad mums sekėsi sutarti su užsakovais ir jie mumis tikėjo.

Man, kaip vadovui, smagu ir tai, kad manimi patikėjo komanda, aš juk ne vienas dirbau.



„Viči“ žuvų perdirbimo gamykla, Plungė;



biurų pastatas „Grand Office“, Viršuliškių skg., Vilnius;



žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centras „Ivabaltė“, Kėdainių r.;



prekybos centras „Ikea“, Žirnių g., Vilnius;



du „Ryanair“ angarai Kauno oro uoste;

 prekybos centras „Prisma“, Viršuliškių skg., Vilnius.

45

Lyderis

Kalbama, kad krizės padariniai statybos sektoriui iškėlė naujų uždavinių ir tikslų. Kokius pokyčius pastebite ir kaip juos vertinate?

Prieš krizę buvo statoma daug ir nelabai kokybiškai, nes trūko gerų statybininkų, ir jie buvo labai išpuikę. Situacija nebuvo sveika. Sunkmetis atsijojo vienos dienos arba vieno projekto vystytojus. Tų vienadienių statybininkų tiesiog neliko. Sakyčiau, išliko stipriausi, tarp jų – ir mes. Žinoma, po krizės pasikeitė kainos. Negaliu sakyti, kad jos susireguliavo – šiandien kainos yra gana žemos. Manau, kad žmonės dar neuždirba tiek, kiek turėtų. Bet ta krizė visiems mums, statytojams, įpratusiems, kad nekilnojamasis turtas tik brangsta, pirmąkart per nepriklausomybės laikotarpį parodė, kad jis gali ir pigti. Iš pradžių tuo sunku buvo patikėti.

Kokią dabar matote Lietuvos statybų sektoriaus ateitį?

Prognozės yra slidus dalykas. Niekas nežino, kas bus po kelerių metų. Juk niekas nesitikėjo ir karo Ukrainoje, kuris paveikė visus. Dabar kvalifikuotos darbo jėgos tikrai trūksta, daug jaunų žmonių yra išvažiavę. Todėl ateityje didžiausias iššūkis turbūt bus rasti darbuotojų, gali tekti net jų vežtis iš kitų šalių, tačiau mums kol kas darbuotojų netrūksta. Bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis, atsirenkame geriausius studentus ir patys auginamės naująją kartą.

Kaip tą naują būsimų statybininkų kartą vertinate?

Ar į statybų sektorių dabar ateinantys dirbti jauni specialistai skiriasi nuo savo pirmtakų?

Apie „YIT Kaustą“ Įmonių grupė „YIT Kausta“ priklauso didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, kuris veikia nuo 1912 m. ir vykdo veiklą Šiaurės ir Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje.

AB „YIT Kausta“ – viena didžiausių ir moderniausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje. Įmonės teikiamos paslaugos Rangos paslaugos – „YIT Kausta“ atlieka įvairios paskirties pastatų statybos, rekonstrukcijos bei renovacijos darbus.

Būsto verslas – UAB „YIT Kausta būstas“ – stato ir parduoda butus didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje.

Komercinio nekilnojamojo turto plėtra – ši veikla apima visus projekto etapus – nuo idėjų ir pradinės koncepcijos išvystymo iki galutinio įgyvendinimo bei nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo.

2013 m. apyvarta – 155,44 mln. Lt. Vidutinis darbuotojų skaičius – 400.

46

Skiriasi ir į gerąją pusę. Ypač skiriasi tie žmonės, kurie ateina pabaigę mokslus. Anksčiau visi norėjo iškart būti projektų vadovais, o dabar jie noriai dirba ir darbininkais, ir statybos vadovo asistentais, ir tiekimo skyriuje ir kituose padaliniuose. Kasmet priimame po 15 studentų praktikai atlikti. Jauni žmonės dažniausiai nesibodi pradėti dirbti nuo žemiausio laiptelio, kas yra tikrai sveikintina. Jie yra atsakingesni ir gal labiau žino, ko nori. Tarp darbininkų taip pat yra visokių žmonių. Vieni noriai mokosi amato ir siekia tapti gerais specialistais, kiti patys nežino ko nori.

Profesiją rinkosi atmetimo būdu Papasakokite, kaip prasidėjo jūsų paties karjera.

Statybininku niekada nesvajojau būti, o išėjo taip, kad pasirinkau būtent šią profesiją. Profesiją rinkausi atmetimo būdu –

atmečiau tai, kas man tikrai nepatinka. Kol mokiausi mokykloje, dirbau pagalbiniu darbininku statybose. Kai reikėjo pateikti dokumentus stoti į aukštąją mokyklą, pagalvojau, kad jeigu jau dirbau statybose, tai gal ir toliau verta tai daryti? Taip atsidūriau statybų sektoriuje. Būdamas 18 metų dar tikrai nežinojau, kuo norėčiau būti. Žiūrėdamas iš šios dienos pozicijų, manau, kad gal viskas išėjo į gera, nors niekada negali žinoti, kaip bus ateityje.

Kada ir kaip atėjote dirbti į bendrovę „YIT Kausta“?

Ilgametis įmonės vadovas Antanas Butkus kelerius metus mane kvietėsi ateiti čia dirbti, bet aš vis turėjau kitą karjerą. Vis dėlto 2008 m. prisijungiau prie „YIT Kaustos“. Čia buvau projektų valdymo direktoriumi, vėliau tapau direktoriaus pavaduotoju. „YIT Kaustoje“ buvau atsakingas už rangos verslą, vėliau – už būsto ir komercinio nekilnojamojo turto verslus, kol pagaliau tapau generaliniu direktoriumi.

Darbuotojai – aukso fondas Ar pradėjęs dirbti skandinaviško kapitalo įmonėje susidūrėte su kokiais nors netikėtumais?

Su skandinavais buvau dirbęs jau anksčiau įmonėje „Skanska statyba“ (vėliau „Constructus“), tad man tai nebuvo naujiena. Gal tik prieš kokius 15 metų, kai pradėjau su jais dirbti, buvo jaučiamas skirtumas. Tuo metu

Lyderis

pas mus buvo gajus požiūris, kad statybininkas turi turėti „stiprią gerklę“. Dirbdamas su skandinavais to nemačiau.

Jie rodė daugiau pagarbos darbuotojams. Skandinavai skiria labai didelį dėmesį darbų saugai, o tai Lietuvoje nebuvo įprasta. Lietuviai nori rezultato per vakarą, o skandinavai supranta, kad jis neateina per naktį ar per dieną.

Jie turi ilgesnę patirtį gyventi rinkos sąlygomis.

Kuo „YIT Kausta“ išsiskiria iš kitų Lietuvos statybos bendrovių? Kur slypi įmonės stiprybės? „Kausta“ gyvuoja jau seniai – nuo 1966 metų. Greitai įmonė švęs 50-metį. „YIT“ korporacija turi šimtametes tradicijas – ši įmonė buvo įkurta 1912 metais. Mes esame bene viena iš nedaugelio įmonių, kurios išliko po 1990 m. ir transformavosi. Anksčiau „Kausta“ buvo namų statybos kombinatas, statęs po kelis tūkstančius butų, po kelias mokyklas ir kelis prekybos centrus per metus. Kai atėjo 1990-ieji, reikėjo persikvalifikuoti, nes būsto statybos sustojo.

Buvę įmonės vadovai sėkmingai išvairavo, persiorientavo į rangos paslaugas ir dirbo net Rusijoje (Sibire, Kaliningrade) bei Baltarusijoje. 1998 m. „Kaustą“ nupirko „YIT“ koncernas.

Manau, esame išskirtiniai tuo, kad mūsų įmonėje yra darbuotojų, kurie čia dirba per 30–40 metų ir tai – jų vienintelė darbovietė. Mūsų žmonės yra pergyvenę visas krizes, ir 1990 m., ir 1998 m., ir 2008 metų. Todėl mūsų darbuotojai yra tikras aukso fondas.

Be to, esame skandinaviško kapitalo įmonė, kurios patronuojančioji įmonė yra stipri. Daugiau tokių statybos įmonių Lietuvoje šiuo metu turbūt nėra. Esame tikrai ne vienadieniai „žaidėjai“.

Laisvalaikis sūnaus ritmu Papasakokite šiek tiek apie savo šeimą.

Apie šeimą daug kalbėti nenorėčiau, nors paslapties jokios nėra: turiu žmoną, suaugusią dukterį ir mažą dvejų metų sūnų.

O koks jūsų laisvalaikis?

Dabar, kai turime mažą vaikelį, visas laisvalaikis praeina su juo. Tiesą sakant, gyvename jo, o ne savo grafiku.

Prieš tai dažniau pamindavau dviračio pedalus, plaukiodavau baseine, žaisdavau krepšinį ir leisdavau laiką gamtoje. 

Manau, esame išskirtiniai tuo, kad mūsų įmonėje yra darbuotojų, kurie čia dirba per 30–40 metų ir tai – jų vienintelė darbovietė. Mūsų žmonės yra pergyvenę visas krizes, ir 1990 m., ir 1998 m., ir 2008 metų. Todėl mūsų darbuotojai yra tikras aukso fondas.

47

Inžinerija

Duomenų centras „Data Inn“ vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse Ieva Mačiulytė

Vienos didžiausių duomenų perdavimo bei duomenų centrų operatorių Baltijos šalyse bendrovės Duomenų logistikos centras pastatytas ir valdomas „Data Inn“ – pirmasis Lietuvoje organizacijos „Uptime Institute“ sertifikuotas „Tier III“ duomenų centras. Jo energinio efektyvumo koeficientas (angl. power usage effectiveness – PUE) tėra 1,3 ir gerokai lenkia pasaulio vidurkį, siekiantį apie 1,65.

48

Inžinerija

„Uptime Institute“ atlikus „Data Inn“ bandymus, duomenų centrui suteiktas „Tier III“ sertifikatas įrodo, kad įrengta infrastruktūra užtikrina duomenų centro „Data Inn“ veikimą bent 99,982 % viso laiko. Tai – apie 21,1 val. daugiau, nei gali garantuoti regione dažni „Tier II“ ir 27,2 val. daugiau nei „Tier I“ lygio Edvinas Bakanas, duomenų centrai. „Tier III“ UAB Duomenų logistikos centro paslaugų vystymo vadovas sertifikatu pernai „Uptime Institute“ įvertino ir „Data Inn“ projektinę dokumentaciją. Taupiu elektros energijos vartojimu išsiskiriantis „Data Inn“ leidžia mažinti sąnaudas informacinėms technologijoms, gerinti jų veikimo patikimumą ir taip didinti Lietuvos bei jos verslo konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.

49

Inžinerija

UAB Duomenų logistikos centras paslaugų vystymo vadovas Edvinas Bakanas teigia, kad duomenų centras „Data Inn“ realizuotas naudojant „pastato pastate“ koncepciją. Atlikus analizę, buvo pasirinktas „Lietuvos energijos“ grupei priklausantis pastatas, kuriame anksčiau buvo laikomos įvairios elektros linijų remontui reikalingos atsarginės dalys ir medžiagos. Tai patikimos konstrukcijos pastatas, kuriame galima įgyvendinti moduli-

nius „pastato pastate“ tipo sprendimus. Svarbūs kriterijai, renkantis pastatą, buvo ir jo dislokacija – „Data Inn“ įsikūręs šalia Vilniaus – vos 20 min. kelio automobiliu nuo miesto centro, taip pat galimybė užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą bei ryšį. „Dabartinio duomenų centro patalpų plotas siekia 500 m2, galia – 1 000 kW. Serverių patalpoje gali tilpti iki 100 serverių stovų. Investicijos į šį duomenų centrą siekė apie 10 mln. litų. Vidinis duomenų centro pastatas pastatytas su nuožulniu stogu, kuris garantuoja efektyvesnę šilumos apykaitą viduje, o kartu ir efektyvesnį duomenų centro aušinimą, tai yra vienas pagrindinių ir svarbiausių duomenų centrų kriterijų“, – sako E. Bakanas.

Vidinis duomenų centro pastatas apie valandą gali atlaikyti atvirą ugnį, įrengta dujinė gaisro gesinimo, vidaus klimato kontrolės, automatinė apsaugos nuo apsėmimo sistema.

Vadovaujantis saugumo reikalavimais, techninėse ir serverių patalpose nėra langų. Duomenų centras padalytas į atskiras patalpas: techninėje dalyje įrengta serverinė, ryšių, aušinimo įrangos, rezervinių maitinimo šaltinių patalpos. Kitoje dalyje įrengtos patalpos darbui: susirinkimų salė, darbo kambariai, virtuvėlė su dideliu holu poilsiui.

50

Inžinerija

Duomenų centre „Data Inn“ įrengta inovatyvi aušinimo sistema „Munters Oasis Indirect Evaporative Cooling“. Ji naudoja lauko temperatūros orą ir papildomą adiabatinę sistemą. Ši aušinimo sistema 2012 m. pelnė „EMEA Data Centre Dynamics“ apdovanojimą už inovacijas. Palyginti su kitomis aušinimo sistemomis, ji išsiskiria taupiu elektros energijos naudojimu ir užtikrina mažą anglies dvideginio išmetimo lygį. Tai leidžia per metus sutaupyti iki 80 % duomenų centro einamųjų išlaidų ir 83 % sumažinti energijos suvartojimą duomenų centre. Taip pat mažėja ir mechaninio šaldymo, perjungimo, generavimo išlaidos – iš viso apie 25 %. Ji padeda užtikrinti „Data Inn“ energinį efektyvumą – koeficientas PUE siekia iki 1,3, o pasaulinis vidurkis pernai buvo apie 1,65. PUE rodiklis yra visos duomenų centro ir IT įrangos suvartotos elektros energijos santykis.

Išorinis pastatas suteikia galimybių etapais – pristatant tame pačiame pastate naujus modulius – duomenų centrą „Data Inn“ išplėsti. Artimiausiu metu planuojama pradėti projektuoti ir statyti naujus „Data Inn“ etapus ir kelis kartus išplėsti jo galimybes. Planuojama, kad užbaigus plėtrą „Data Inn“ plotas išaugs iki 3 200 m2, galia – iki 6 000 kW, jame galės tilpti 600 serverių stovų. Viso projekto vertė sieks 42 mln. litų.

„Vienas pagrindinių duomenų centrų rodiklių – efektyvumas, kurio siekia visi duomenų centrų operatoriai, taip pat padeda mažinti poveikį aplinkai, taupyti energijos išteklius. Duomenų centro „Data Inn“ efektyvumą padeda užtikrinti jau minėta „Data Inn“ įrengta aušinimo sistema „Munters Oasis Indirect Evaporative Cooling“. Galima pridurti, kad mažesnį nei 1,3 PUE rodiklį pasaulyje 2012 m. turėjo tik 6 % duomenų centrų. „Data Inn“ patenka į šią grupę“, – sako E. Bakanas.

51

Inžinerija

Logiški ir ilgalaikiai sprendimai Architektas Gediminas Paslaitis teigia, kad šis projektas yra inžinerinis ir technologinis objektas ir tokio tipo pastatams nėra keliama labai didelių architektūrinių ar estetinių reikalavimų. „Visi sprendiniai turi būti paprasti, logiški ir ilgalaikiai. Projektuose, kuriuos teko anksčiau rengti, nebuvo tokio dydžio laisvų erdvių, kuriose reikėtų įrengti serverių saugojimo patalpas. Tai buvo atskiros serverių saugojimo patalpos įvairių institucijų pastatuose. Paprastai jos būdavo nedidelės ir tokiai funkcijai nepritaikytos patalpos.

Tekdavo susidurti su nelengva užduotimi, norint jas pritaikyti ir išlaikyti visus saugumo bei patikimumo reikalavimus, keliamus serverių saugojimo patalpoms. „Data Inn“ projektas kitoks. Didelio sandėliavimo paskirties pastato dalyje reikėjo suprojektuoti ir įrengti įrangos saugojimo, jos priežiūros ir kitas technologines patalpas. Rengiant projektą reikėjo įvertinti pastato pritaikymo ir tolesnės plėtros galimybes. Esamo pastato konstruktyvinė schema ir didelės vidinės erdvės leido jas pritaikyti naujiems poreikiams“, – pasakoja architektas.

Pagrindinė šio projekto užduotis, pasak architekto, – įrangos saugojimo ir jos inžinerinio aprūpinimo patalpų įrengimas. „Įrangos saugojimo patalpoms keliami itin griežti saugumo ir patikimumo reikalavimai. Jos turi būti maksimaliai apsaugotos nuo išorės ir vidaus veiksnių, galinčių pakenkti saugomai įrangai arba trukdyti jos darbui. Atsižvelgiant į tai buvo priimtas sprendimas statyti „pastatą pastate“. Vidinis pastatas suprojektuotas kaip atskiras autonominis modulis. Naudojant tokį modulį ir jungiant juos vieną prie kito atsiranda galimybė tolesnei serverių saugojimo patalpų plėtrai. Įrengiant tokio tipo pastatus, dubliuojama viskas: inžinerinės sistemos, grindys, sienos, stogas, pastato konstrukcijos ir t. t. Didelis dėmesys skiriamas naudojamos įrangos ir medžiagų patikimumui, ilgalaikiškumui. Labai svarbi ir pastato funkcinė schema. Visos patalpos turi būti išdėstytos taip, kad būtų užtikrinta optimali technologinė įrangos priežiūra, išspręsti aptarnaujančiojo personalo darbo vietų ir klientų priėmimo zonos natūralaus apšvietimo ir darbo saugos klausimai.

Svarbiausia šiame projekte buvo numatyti tikslią atliekamų darbų eigą. Turėjo būti konkrečiai įvertinti įrangos montavimo, bendrų statybinių darbų atlikimo terminai.

Tik glaudus ir tikslus užsakovo, inžinerinių tinklų projektuotojų, konstruktoriaus ir architekto bendradarbiavimas galėjo užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą“, – pasakoja G. Paslaitis.

Sudėtingas projektas Projekto generalinio rangovo UAB „Satela“ vadybininkas Rytis Grigaliūnas teigia, kad įgyvendinant projektą buvo įdomių iššūkių, nes tai naujas dalykas Lietuvoje – pirma-

52

sis sertifikuotas duomenų centras mūsų šalyje. „Šiandien mes didžiuojamės tuo, ką pasiekėme ir prisidėjome prie to, kad Lietuva tampa svarbia duomenų tranzito šalimi.

Pagal techninę užduotį tai pirmas tokio lygio projektas Europoje, nes technine prasme jis labai sudėtingas. „Data Inn“ yra pirmasis Lietuvoje organizacijos „Uptime Institute“ sertifikuotas „Tier III“ lygio duomenų centras. Jo energinio efektyvumo koeficientas yra 1,3 ir gerokai lenkia pasaulio vidurkį. Tai reiškia, kad duomenų centro veiklai palaikyti papildomai sunaudojama tik iki 30 % daugiau energijos, negu sunaudoja pati kliento įranga. Pagal šį parametrą „Data Inn“ patenka į 6 % efektyviausių duomenų saugyklų, o pasaulio vidurkis yra 1,65 PUE. Taip pat centre sumontuota unikali aušinimo sistema. Tai pasyvi aušinimo įranga, naudojanti garuojančio vandens aušinimo efektą. Aktyvias aušinimo sistemas reikia įjungti tik tada, kai lauko temperatūra pasidaro per aukšta, tačiau Lietuvos klimatas šiai sistemai labai tinkamas – vyraujant vėsesniam orui užtenka tik sauso aušinimo, o itin karšti orai nėra labai dažni, taigi galima tikėtis itin taupaus eksploatavimo.“ Įdiegta autonominio elektros energijos tiekimo sistema UAB „Varicom“, specializuota ryšių, komunikacijos sistemų bei energetinės įrangos tiekimo ir paslaugų įmonė, išskirtinai aukštų techninių rodiklių duomenų centrui projektavimo metu iškeltiems uždaviniams įgyvendinti pritaikė tobuliausius nepertraukiamos kintamosios elektros srovės tiekimo šaltinius (UPS). Jie pagaminti koncerno „Socomec“ gamykloje Prancūzijoje ir išbandyti nepriklausomoje Vokietijos TÜV laboratorijoje, siekiant patvirtinti aukštus deklaruojamus gamintojo techninius ekonomiškumo, efektyvumo ir nedidelių nuostolių parametrus.

„Antros kartos šaltiniai „Delphys Green Power 2.0“ (kiekvieno galia 400 kVA/400 kW) puikiai išlaikė visus patikrinimus, kvalifikuoti UAB „Varicom“ inžinieriai juos įdiegė ir atliko paleidimo darbus. Norint būti nepriklausomiems nuo galimų tiekiamos elektros energijos pertrūkių, buvo įdiegta trijų N+1 perteklinio užtikrinimo principu veikianti elektros stočių AD660 sistema, pagaminta elektros stočių gamintojo AKSA gamykloje Stambule. Prieš išgabenant sistemą į Lietuvą, agregatai buvo išbandyti visais darbo režimais ir visi „egzaminą“ išlaikė aukščiausiu įvertinimu. Ilgalaikė autonominio elektros energijos tiekimo sistema yra ypač patikima ir net sugedus kuriam nors mazgui (tai technikos srityje pasitaiko) ji

InŽInERIJa

vis tiek toliau nenutrūkstamai užtikrintų duomenų centro aprūpinimą stabilia elektros įtampa“, – sako UAB „Varicom“ direktoriaus pavaduotojas Gintautas Smilgevičius.

Jo teigimu, patikimumas, efektyvumas, užimamas plotas ir atiduodamas galingumas – pagrindiniai kelti reikalavimai: „Kadangi UAB „Satela“ atliktas projektas buvo aiškus ir tikslus, mums liko tik laikytis projekto reikalavimų ir parinkti juos atitiksiančią įrangą. Įmonei yra tekę dalyvauti ir didesniuose projektuose, juose buvo panaudoti ir dar galingesni „Socomec“ koncerno UPS šaltiniai, tad šio projekto ėmėmės be didesnių nuogąstavimų. Dirbame su „Socomec“ jau nuo 1995 m. ir esame įgyvendinę įvairių projektų, bet, žinoma, tokio lygio projektai yra reti mūsų mažoje šalyje.“ YPATINGAS dEMESYS VANdENS TAlPYKloMS UAB „Traidenis“ šiam projektui pagamino dvi rezervines vandens kaupimo talpas po 12 m3.

„Kiekvienam gaminiui reikia ypatingo dėmesio ir kruopštumo. Ne išimtis ir šis užsakymas. Kiekvienu atveju gaminys truputį skiriasi nuo kitų šio segmento gaminių: vamzdynų skersmenimis, jungčių vietų skaičiumi, jungčių tipais, talpos sumontavimo vieta (antžeminė ar požeminė). Dėl to kiekvienu atveju atliekami korpuso atsparumo skaičiavimai, hidrauliniai bandymai. Tai nėra mūsų pagaminta didžiausia talpykla, tačiau tokiai talpyklai reikalingas ypatingas dėmesys.

Siekėme išpildyti užsakovo reikalavimus, kad gaminys būtų pagamintas kokybiškai (atitiktų visus standartus) ir laiku. Tikimės, kad UAB „Traidenis“ pagamintas priešgaisrinis rezervuaras atitinka visus lūkesčius. Dalyvavimas „Data Inn“ projekte, kaip ir kituose projektuose, mūsų įmonei buvo labai įdomi patirtis, nes esame kupini noro tobulėti ir siekti aukštų rodiklių“, – sako UAB „Traidenis“ technikos direktoriaus pavaduotojas Evaldas Trainavičius.

UAB „Traidenis“ turi didelį potencialą ir techninių galimybių gaminti įvairaus tipo (vienasluoksnes, dvisluoksnes, apšiltintas) ir dydžio (0,6–5) talpyklas. Gaminamos įrangos spektras labai didelis: buitinių nuotekų valymo įrenginiai, siurblinės, priešgaisriniai rezervuarai, naftos produktų gaudyklės, geriamojo vandens talpyklos, chemiškai atsparios talpos, žuvų auginimo uždaros recirkuliacinės sistemos. UAB „Traidenis“ rūpinasi žmogumi ir švaria aplinka. Įmonė stengiasi užtikrinti aukštus aplinkosauginius reikalavimus, taip gerindama ekonominius ir socialinius aspektus. 

53

InŽInERIJa

INŽINERINIų TINKlų RENoVACIJoS.

Šilumos tinklai

StaSyS liauKevičiuS Inžineriniai tinklai, pagal STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technoloandRius JuRelionis, giniai vamzdynai, elektros Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros perdavimo, energijos bei fakulteto, Pastatų energinių nuotolinio ryšio (telekosistemų katedros vedėjas munikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Kaip ir viskas šiame pasaulyje, inžineriniai tinklai sensta ir juos būtina atnaujinti (renovuoti).

Kadangi sąvoka „inžineriniai tinklai“ apima labai didelį inžinerinės įrangos spektrą, šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš inžinerinių tinklų rūšių – šilumos tiekimo tinklus ir jų atnaujinimą. Atnaujinimas atliekamas pakeičiant susidėvėjusias tinklų dalis (atkarpas) bei atskirus mazgus – įvairias jungtis, sklendes, kompensatorius ar kitokią įrangą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra 2 497 km šilumos tiekimo tinklų. Didžioji jų dalis buvo nutiesta dar prieš 30–40 m. ir, natūralu, jie yra fiziškai susidėvėję ir morališkai pasenę. Anuomet naudoti asbocemenčio vamzdynų apvalkalai negali užtikrinti geros šilumos izoliacijos, todėl tokiuose vamzdynuose vis dar nemaži ir šilumos nuostoliai, kurie įskaičiuojami į šilumos kainą ir už kuriuos sumoka visi vartotojai. Dėl to šiuos vamzdynus būtina atnaujinti.

54

Asociacijos duomenimis, per nepriklausomybės laikotarpį, nuo 1991 iki 2009 m., iš viso buvo įrengta naujų ir pakeista naujais senų apie 480 km, t. y. apie 19 % vamzdynų. Kasmet vidutiniškai pakeičiama naujais apie 46 km ir įrengiama apie 20 km naujų vamzdynų. Tad, galima teigti, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra atnaujinta ir įrengta apie 744 km naujų vamzdynų. Vamzdynai atnaujinami seniausiose ir labiausiai susidėvėjusiose atkarpose. Kartu su vamzdžiais keičiamos ir įvairios sklendės, įrengiami kompensatoriai, kita armatūra.

Vamzdynų amžius ir anuometė izoliacija lemia tai, kad vidutiniai nuostoliai šilumos tinkluose šiuo metu sudaro apie 16 %. Tai nėra labai didelė dalis, tačiau Skandinavijos šalyse ji yra dar mažesnė – apie 11–12 %. Taigi, pasak Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sistemų katedros vedėjo doc. dr. Andriaus Jurelionio, šioje srityje Lietuvai dar yra kur tobulėti. A. Jurelionis sako, kad dabar Lietuvoje šilumos tiekimo vamzdynai yra keičiami apytiksliai tokiu pat tempu, kokiu buvo montuojami.

Visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonės vykdo šilumos tinklų atnaujinimo projektus. Mažuose miestuose, kur šilumos tinklų yra viso labo vos keletas ar keliolika kilometrų, jie jau yra visiškai ar beveik atnaujinti ir didesnių problemų nekelia. Problema išlieka didžiuosiuose miestuose, kur šilumos tinklų ilgiai skaičiuojami šimtais kilometrų ir jiems atnaujinti reikia šimtų milijonų litų. Suprantama, tokiuose miestuose šilumos tiekimo tinklai atnaujinami palaipsniui, atsižvelgiant į turimas lėšas.

MoNTAVIMAS Šilumos tiekimo vamzdynai atnaujinami keičiant senas susidėvėjusias atkarpas šiuolaikiškais poliuretanu izoliuotais vamzdžiais. Šie vamzdžiai išsiskiria iki 60 % geresne šilumos izoliacija ir didesniu eksploatavimo laiku. Dėl to, kad yra padengti polietileno apvalkalu, juos žymiai paprasčiau kloti ir

Inžinerija

montuoti. Jiems nebūtini betoniniai kanalai, į kuriuos būdavo klojami šilumos tiekimo tinklai anksčiau.

Atnaujinant senąsias trasas, pirmiausia išmontuojami senieji kanalai, nuimant viršutines jų plokštes, tada išmontuojami kanaluose esatys vamzdynai. Naujieji vamzdžiai klojami į kanalus paguldant juos ant 15 cm smėlio sluoksnio, kurio prieš tai įpilama į kanalą. Kanale naujieji vamzdžiai užpilami smėliu 10 cm virš vamzdžio.

Užpylus vamzdžius 10 cm smėlio sluoksniu, per visą trasos ilgį reikia patiesti įspėjamąją polietileno juostą arba tinklelį.

Kanalų dugne klojamas PVC rifliuotas drenažo vamzdis su geotekstilės filtru. Drenažinis vanduo drenavimo vamzdžiu nuvedamas į vandens surinkimo šulinius, iš kurių nukreipimo vamzdžiu nuteka į šalia esantį lietaus kanalizacijos šulinį.

Tarpai tarp vamzdynų ir kanalų sienelių užpildomi smėliu ir sutankinami. Kita tranšėjos dalis užpilama iškastu gruntu. Kanalų galai sandarinami betonu. Ties posūkiais vamzdžiai klojami ant kompensacinių pagalvių.

Vamzdynai tiesiami su ne mažesniu kaip 0,002 laipsnio nuolydžiu. Nesilaikyti nuolydžio galima tuose ruožuose, kur jie kertasi su kitomis komunikacijomis. Gruntas ties sankirtomis su elektros tinklais, telefono kabeliais kasamas rankomis. Susikirtimo su elektros, ryšių kabeliais ir telefonine kanalizacija vietose įrengiami šių komunikacijų tvirtinimo mazgai. Žemiausiose šilumos tinklų vietose įrengiamas drenažas, o aukščiausiose – oro išleidimas. Vamzdynai užpildomi vandeniu ir nuorinami nuorinimo įtaisais, esančiais aukščiausiuose taškuose. Vanduo išleidžiamas į drenažo šulinius.

Taip pat naujuosius vamzdynus galima kloti ir į tranšėjas. Įrengiant jas, būtina užtikrinti, kad reikiamame gylyje užtektų vietos vamzdžiams kloti ir montuoti, taip pat užtikrinti, kad būtų pakankamai vietos užpylimo medžiagai apie vamzdžius tinkamai sutankinti.

Be abejo, reikia atsižvelgti ir į tai, kad vamzdžių klojimo gylį veikia augalijos reljefiniai ypatumai, kitos požeminės komunikacijos. Dėl to tranšėjas kartais tenka gilinti.

Minimalus užpilamasis sluoksnis virš vamzdžių – 0,4 metro. Vamzdžių sujungimo ir izoliacinių jungčių montavimo vietose tranšėja turi buti praplatinta ir pagilinta.

Vamzdynai jungiami suvirinant. Vamzdynų šiluminiai pailgėjimai kompensuojami natūralia kompensacija, naudojant 90 laipsnių alkūnes. Vamzdynų kompensacijai išnaudojami posūkio kampai bei vienkartinio tipo kompensatoriai.

55

Inžinerija

Drenažo vamzdis turi buti klojamas laidžiame smėlyje (žvyre) žemiausioje tranšėjos dalyje. Paprasčiausias būdas nuolatiniam drenažui tranšėjoje įrengti – tai drenažo sistema iš gofruotų polivinilchlorido drenažo vamzdžių, apvyniotų laidžiu vandeniui geosintetiniu audiniu. Drenažo vamzdis turi būti klojamas aukšto vandens pralaidumo ir filtracinės gebos smėlyje (žvyre).

Sutaupymai Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sistemų katedros vedėjas doc. dr. A. Jurelionis sako, kad teoriškai vien dėl to, kad vamzdis tapo izoliuotas, galima sutaupyti iki 30 % šilumos. Arba, kitaip tariant, sumažinti šilumos nuostolius. Tačiau faktiškai, pasak docento, sutaupoma net iki 50 % šilumos. Taip yra dėl to, kad senoji izoliacija dažnai būna nusidėvėjusi ar pažeista. Tačiau, pasak mokslininko, ne vien šilumos nuostolių mažinimas yra vamzdynų keitimo tikslas. Keičiant vamzdynus naujais, didinamas jų patikimumas ir ilgalaikiškumas. Siekiama, kad žiemą neįvyktų avarijų, dėl kurių tektų nutraukti šilumos tiekimą vartotojams.

Vamzdžių izoliacijai užsandarinti montuojamos galinės movos. Sumontuoti vamzdynai turi būti išvalyti ir praplauti hidropneumatiniu būdu, taip pat atliktas jų hidraulinis stiprumo ir sandarumo bandymas.

Vamzdynai Šilumos tinklams atnaujinti šiais laikais naudojami iš anksto poliuretanu (PUR) izoliuoti vamzdžiai su gedimo kontrolės sistema. PUR izoliacija yra vienalytė. Šilumos izoliavimą užtikrina poliuretane susiformavę oro burbuliukai, kurių skersmuo – mažesnis nei 0,5 mm. Izoliacija yra atspari gniuždymui. PUR izoliacijos savybės nesikeičia net ir šilumnešio temperatūrai trumpam pakilus iki 140 °C. Šilumos nuostolių dydis priklauso nuo PUR izoliacinio sluoksnio storio.

Pramoniniu būdu izoliuoti vamzdžiai yra gana atsparūs gruntinio vandens poveikiui ir juos galima eksploatuoti be specialaus nusausinimo. Tačiau vamzdžių suvirinimo ir jungčių montavimo metu būtina, kad tranšėjoje nebūtų vandens. Drėgnas gruntas turi neigiamą įtaką pakloto vamzdyno šilumos perdavimo charakteristikoms ir mažina trinties, atsirandančios tarp vamzdžio apvalkalo ir smėlio, efektą.

Drenažo įrengti nebūtina, jei vamzdžiai klojami į itin laidų vandeniui gruntą (kai žemės laidumo koeficientas K > 10–4m/s ir kai vandens lygis žemėje pastoviai yra žemesnis nei vamzdžių lygis).

Keičiant kanalines sistemas į bekanales, esantį drenažą būtina išsaugoti, nes, įrengiant naujas drenažo sistemas arba naikinant esamas, galimi neigiami padariniai, susiję su grunto nusėdimais.

56

Šilumos tiekimo tinklų atnaujinimas turi ir netiesioginę naudą. Mažėjant šilumos nuostoliams, mažėja ir šilumos pagaminimo poreikis, o tai – kuro ir kitos sąnaudos. Įmonėms, eksploatuojančioms šilumos tinklus, sumažėja elektros, remontų bei vandens sąnaudos. Mažėjant šilumos gamybai, mažėja ir emisijos į aplinką. CO2, NOx ir CO emisijos iš šilumos gamybos šaltinių sumažėja šimtais tonų per metus. 

In탑inerija

57

InŽInERIJa

www.inspecta.com

NAUJAS IR PATIKIMAS PARTNERIS STATYboS PRodUKTų SERTIFIKAVIMo RINKoJE „Pasitikėjimas ir kokybė!“ – tai UAB „Inspecta“, tarptautinės įmonių grupės „Inspecta Group“ padalinio Lietuvoje, šūkis, įtvirtinamas kasdienėje bendrovės veikloje. Daugiau nei 40 metų „Inspecta Group“ teikia įrenginių techninės būklės tikrinimo, atitikties vertinimo (sertifikavimo), techninio konsultavimo, mokymo ir laboratorinių bandymų paslaugas. T. y. užtikrina, kad įmonėse būtų saugiai diegiami procesai ir gaminami produktai, kuriuos naudojame darbe ir kasdienėje buityje. Bendrovės padaliniai Skandinavijos rinkoje užima lyderio pozicijas įrenginių techninės būklės tikrinimo bei sertifikavimo (atitikties vertinimo) srityse, o „Inspecta“ vardas šioje ir Baltijos jūros regiono rinkose jau tapo profesionalumo ir kokybės sinonimu.

UAB „Inspecta“ – išskirtinė tuo, kad vienintelė Lietuvoje teikia didžiausią kompleksą įvairioms pramonės įmonėms reikalingų paslaugų net penkiose srityse: kontrolės, sertifikavimo, mokymo, techninio konsultavimo ir laboratorinių bandymų. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius teigia, kad jų tikslas – suteikti klientams visas reikalingas kokybiškas paslaugas vienoje įmonėje ir taip sutaupyti jų laiką, energiją bei išteklius: „Siekiame įgyvendinti savo klientų – daugiausia pramonės gamintojų – poreikius. Todėl „Inspecta“ paslaugos siejasi, papildo viena kitą, kad klientai jaustų turintys partnerį – inžinerinę įmonę, kuri padeda palaikyti ir užtikrinti gaminamo produkto, procesų kokybę, padeda personalo valdymo ir mokymų srityse, suteikia žinių. Mūsų puoselėjamos vertybės – abipusė pagarba, kliento supratimas, dalijimasis žiniomis ir nuolatinis tobulėjimas.“ NAUJA PASlAUGA – STATYboS PRodUKTų SERTIFIKAVIMAS Nuo šių metų liepos UAB „Inspecta“ siūlo naują ir itin paklausią statybų rinkoje paslaugą – statybos produktų sertifikavimą. Lietuvoje daugumą statybinių metalo konstrukcijų gamintojų produkcijos sertifikavusi „Inspecta“ nuo šiol gali sertifikuoti beveik visus statybos produktus, esančius reglamentuojamų statybos produktų sąraše tiek pagal darniuosius (CE ženklinimas), tiek pagal nedarniuosius standartus. („Inspecta“, UAB, sertifikavimo įstaiga nuo 2014 m.

Nacionalinio akreditacijos biuro yra akredituota pagal standarto LST EN 45011:1998 reikalavimus sertifikuoti statybos produktus.)

58

Iki šiol teisę sertifikuoti didesniąją statybos produktų dalį Lietuvoje turėjo Aplinkos ministerijos įsteigta įmonė. Tad bendrovės „Inspecta“ vadovas M. Andriuškevičius įsitikinęs, kad galimybė sertifikuoti statybos produktus jų įmonėje panaikins iki šiol vyravusį šioje srityje „valstybinį monopolį“ ir sukels daug teigiamų pokyčių statybų pramonės rinkoje.

„Ši paslauga rinkoje buvo monopolinė. Tad džiaugiamės, kad „Inspecta“ gavo didžiausią akreditacijos sritį Lietuvoje. Galime sertifikuoti beveik visus statybos produktus, kurie yra reglamentuojamų statybos produktų sąraše. Išskyrus asfaltbetonį ir geosintetiką, nes tai yra specifiniai produktai su savo specifine rinka. Statybos produktų sertifikavimas – mūsų nauja paslauga, rinkoje jautėme didžiulį poreikį, tad galime atnešti į šią rinką naują požiūrį. Mes suvokiame, kad mūsų klientams – verslo įmonėms – statybos produkto sertifikatas kartais būna gyvybiškai svarbus tolesnei įmonės plėtrai. Todėl rūpinamės, kad klientas gautų visą įmanomą paslaugų spektrą kuo mažesnėmis laiko ir energijos sąnaudomis. Svarbiausia tai, kad „Inspecta“ – tarptautinė sertifikavimo įmonė, daugelyje šalių turime savo akredituotas įstaigas, tad naudodamasis mūsų tinklu gamintojas gali lengviau įdiegti gaminį į kitas rinkas, didinti gamybos apimtis. Tai – didžiulė paslaugos pridėtinė vertė, kurią gauna mūsų klientai.“ PASlAUGų KoMPlEKSAS VIENoJE įMoNėJE – NAUdA KlIENTUI „Inspecta Group“ įmonės dirba Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. „Inspecta“ žinoma ir vertinama kaip profesionalų įmonė ne tik Skandinavijoje, tad bendrovės išduotas sertifikatas atveria tiek vietinę, tiek užsienio rinkas. Vienas svarbiausių laisvojo verslo aspektų – galimybė savo produktus ar paslaugas tiekti kuo didesnei rinkai. Tam gaminiai ir paslaugos turi atitikti konkretų norminį kokybės reglamentą. Pasak M. Andriuškevičiaus, „Inspecta“, pasinaudodama nacionalinių įmonių tinklu Latvijoje, Suomijoje ir kt., gali sertifikuoti produktą ar procesus ne tik pagal darniuosius, bet ir pagal nacionalinius standartus. Gamintojui tampa lengviau užkariauti vietinę rinką, nes jis gauna ne tik tarptautinį, bet ir šalies (arba visų tinklui priklausančių šalių) nacionalinės normos reglamentą atitinkantį sertifikatą. „Mes parduodame savo žinias – tai yra mūsų paslauga bendrąja prasme. Mūsų įmonės tikslas – nauda klientui. Todėl norime ir galime klientui (gamintojui, pramonės įmonei) suteikti visą paslaugų kompleksą vienu metu. Turėdami teisę sertifikuoti statybos produktus, atlikdami produkto ar proceso sertifikacinį auditą, mes kartu galime įvertinti, kiek tai atitinka Lietuvos nacionalinius reikalavimus, ir pasikvietę kolegą, pavyzdžiui, iš Suomijos, pagal tą pačią sutartį – kiek atitinka Suomijos reikalavimus. Ateityje planuojame sukurti tokį vertinimo tinklą visoje grupėje. Taip mūsų klientui būtų gerokai patogiau ir geriau“, – teigia „Inspecta“ generalinis direktorius M. Andriuškevičius. 

Infrastruktūra

www.tn-europe.com

Efektyvus patikimos eksploatacijos sprendimas Kelių ir transporto statinių raida ir tobulinimas – viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės užduočių. Efektyvi transporto veikla – tai ekonominio ir socialinio klestėjimo sąlyga, patikimas tvirtų tarpregioninių ir tarptautinių santykių pamatas.

Ilgai eksploatuojami betono ir gelžbetonio grindiniai bei transporto statiniai veikiami tiek atšiaurios aplinkos, tiek intensyvių, vis labiau augančių apkrovų. Siekiant padidinti tiltų konstrukcijų ilgalaikiškumą ypatingą dėmesį būtina kreipti į hidroizoliaciją, saugančią statinį nuo vandens prasiskverbimo ir vėliau susidarančio armatūros irimo bei korozijos. Hidroizoliacijos patikimumo ir ilgalaikiškumo rodiklis tiesiogiai veikia galutinį paties statinio ilgalaikiškumą.

Per pastaruosius metus stipriai pasikeitė važiuojamosios dalies grindinių ir kelių dangų hidroizoliacijos technologijos. Išaugę kelių dangos hidroizoliacijos kokybės ir jos ilgalaikiškumo reikalavimai tapo stipriu postūmiu naudoti šiuolaikiškas hidroizoliacines technologijas ir kurti medžiagas, užtikrinančias 20 metų ir ilgesnį dangų eksploatavimo laiką jų neremontuojant.

„Bitumelit PR5“ yra būtent viena tokių medžiagų, per ilgus naudojimo metus pelniusi projektuotojų ir architektų pasitikėjimą. Šią hidroizoliacinę medžiagą gamina bendrovė „TechnoNICOL“. Medžiaga skirta kelių antstatų važiuojamosios dalies betono plokščių hidroizoliacijai įrengti.

Tiesiant kelius, remontuojant tiltus ir kitus panašius statinius, „Bitumelit PR5“ užtikrina patikimą apsaugą nuo griaunančio vandens ir kitų agresyvių terpių poveikio. Ši danga padeda akivaizdžiai sumažinti statybos išlaidas ir antstato svorį.

Viršutiniam dangos sluoksniui naudojamas stambiagrūdis mineralinis smėlis saugo medžiagą nuo perkaitimo ir lydymosi, dengiant kitą karšto betono mišinio sluoksnį.

Visos „TechnoNICOL“ kelių ir transporto statinių statyboje naudojamos medžiagos įveikia ne vieną kokybės kontrolės etapą – tiek gamybos pradžioje, tiek produkcijai jau esant gatavai. 

59

Infrastruktūra

Stulbinamas žiedinis dviračių tiltas „Hovenring“

60

Infrastruktūra

 Projektas Žiedinė dviračių sankryža „Hovenring“  VIETA Eindhovenas, Nyderlandai  DARBŲ PABAIGA 2012 m.  KLIENTAS Eindhoveno miesto taryba  DIZAINAS „ipv Delft“  Fotografas Henkas Snaterse’as („Ipv Delft“) Jurgita Siliūnienė

Eindhovene (Nyderlandai) jau porą metų veikia žiedinis dviračių tiltas. „Ipv Delft“ suprojektuotas vantinis tiltas dviratininkams ir pėstiesiems siūlo stulbinamą pasivažinėjimą.

Tiek dieną, tiek naktį tiltas atrodo įspūdingai ne tik dėl techninio sprendimo, bet itin traukia akį savo išskirtiniu dizainu ir apšvietimu.

Tapo miesto simboliu Ši 72 m skersmens žiedinė dviračių sankryža, išsiskirianti įspūdingu pilonu, siaurute pagrindine dalimi ir ryškiu apšvietimu, jau tapo miesto simboliu.

Plieninis tiltas, it skraidanti lėkštė, plevena virš kelių sankirtos, o įspūdingas pilonas žymi kelią į Eindhoveno ir Veldhoveno miestus. Anksčiau čia buvo geležinkelio pervaža, tačiau šalia iškilo naujas gyvenamasis kvartalas ir, išaugus eismo srautui, buvo nutarta spręsti transporto problemą, Eindhoveno miesto taryba nesutiko su dviračių tunelių idėja, buvo atsisakyta ir žiedinės geležinkelio pervažos idėjos, tad teko ieškoti kito sprendimo. Jį surado „ipv Delft“ specialistai, nutarę, kad žiedinis vantinis tiltas yra geriausias sprendimas.

Konstrukcija Tiltą sudaro 70 m aukščio pilonas, 24 plieno vantai ir taip pat iš plieno pagamintas apvalus tilto pagrindo diskas. Vantai pritvirtinti prie disko vidinės dalies toje vietoje, kur jis susijungia su ratu einančiu atsvaru. Taip užkertamas kelias pagrindo disko sukimuisi. Raidės „M“ formos atramos netoli privažiuojamųjų dalių taip pat užtikrina stabilumą.

61

Infrastruktūra

Vienas iššūkių, su kuriais teko susidurti projektuojant tiltą, buvo erdvinė integracija. Egzistuojanti infrastruktūra ir pastatai apribojo šlaitų, vedančių į sankryžą, nuožulnumo laipsnį. Kadangi erdvė buvo ribota, nuspręsta pusantro metro pažeminti sankirtos lygį – taip suformuotas patogus šlaitas, kuriuo gali judėti ir pėstieji, ir dviratininkai.

Techniniai iššūkiai Dizainas ir statybos procesas taip pat pateikė techninių iššūkių. „ipv Delft“ labai aiškiai įsivaizdavo, kaip turėtų atrodyti tiltas: tiesiog apvalus pagrindas ir galingos formos pilonas. Tai reiškė, kad tradicinis būdas, kuriuo vantai tvirtinami prie pilono, netiks, nes tokiu atveju pilono viršus būtų apkrautas plienu. Taigi buvo pasirinktas būtent šiai situacijai pritaikytas sprendimas. Tas pat pasakytina ir apie raidės „M“ formos atramas šalia privažiuojamųjų tiltų.

62

Apšvietimas Kaip ir dera Eindhovenui, vadinamam šviesos miestu (Eindhovenas – bendrovės „Phillips“ namai), „ipv Delft“ pasirūpino ir ypatingu dviračių sankryžos „Hovenring“ apšvietimu. Vienas iš pagrindinių apšvietimo elementų įmontuotas į apvalųjį tilto pagrindą. Tarp atsvaro ir pagrindo disko įtaisytos aliuminio plokštelės, permatomi lakštai ir šviesos vamzdeliai, naktį sukuriantys aiškiai matomą šviesos ratą. Dėl šio rato ir apšviesto pilono naktį tiltas atrodo stulbinamai. Turėkluose įrengtas funkcionalus apšvietimas – šviesos diodų lempelės, kurios apšviečia tilto pagrindo diską, o lempos, pritvirtintos prie vantų sistemos tarp pilono ir tilto pagrindo bei vidinės apskritos atsvaros pusės, apšviečia po apačia besidriekiančią sankryžą. 

Infrastruktūra

 „ipv Delft“ specialistai nutarė,

jog žiedinis vantinis tiltas šioje vietoje yra geriausias variantas.

tilto schema

63

INFRASTRUKTŪRA

Tęsiame ankstesniame numeryje pradėtą straipsnį „Miesto daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų planavimo ir želdynų formavimo problema miesto darnios plėtros procese“

dAUGIAAUKščIų GYVENAMųJų NAMų TERIToRIJų ŽEldYNų FoRMAVIMo PRINCIPAI Straipsnyje detaliau nagrinėjami želdynai, jų sudėtis, atskirų daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų struktūros dalyse: namų grupėje, gyvenamajame kvartale ir gyvenamajame rajone.

Užsienio ir šalies patirties analizės rezultatai leidžia teigti, kad daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų želdynų formaviProf. habil. dr. konstantinas mas priklauso nuo įvairių Jakovlevas-Mateckis, Vilniaus Gedimino technikos veiksnių: miesto dydžio; universitetas, planuojamoje teritorijoje Miestų statybos katedra susiklosčiusio užstatymo morfologinio tipo ir planuojamos teritorijos struktūros, jos dydžio; užstatymo aukštingumo ir tankumo; gyventojų skaičiaus ir demografinės sudėties; planuojamos vietovės ir gretimų teritorijų urbanistinės bei gamtinės aplinkos pobūdžio; vietovės klimato ir mikroklimato bei higienos sąlygų; gyventojams aptarnauti reikalingos socialinės infrastruktūros; vietovės apželdinimo tradicijų ir galimo naudoti želdinių asortimento ir pan.

GYVENAMųJų NAMų GRUPė Gyvenamųjų namų grupė (kaimynija) – tai mažiausia gyvenamosios teritorijos struktūrinė dalis, kurią sudaro keli (3–8) daugiabučiai namai.

Kaip tvirtina urbanistas M. Pakalnis: „projektuojant namų grupę turi būti formuojama tokia užstatymo, viešų ir privačių erdvių struktūra, kuri sudarytų palankias sąlygas saugiai ir gyvybingai kaimynų bendruomenei susiformuoti ir gyventi“ („Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normos“, 2009).

64

Namų grupės želdynus sudaro šalia kiekvieno namo esančios prienamio želdynų juostos ir kelių namų bendrojo kiemo su vaikų žaidimo ir poilsio aikštelėmis želdiniai (1 pav.).

Visi esantys namų grupės teritorijoje želdiniai priskiriami priklausomiesiems želdynams, o visų šioje gyvenamojoje teritorijoje projektuojamų kelių namų grupių, kvartalų ir gyvenamojo rajono priklausomųjų želdynų plotas nustatomas procentais pagal visą projektuojamos gyvenamųjų daugiaaukščių namų žemės sklypo plotą, kuris yra 30 % (LR aplinkos ministro įsakymas Nr. DI-694, 2007).

Prienamio želdinių juosta, esanti tarp gyvenamojo namo ir vidaus kiemo šaligatvio, daroma 5–8 m, o kartais ir daugiau metrų pločio (1 pav., b). Joje įrengiami įėjimai į namus, kai kada atskiri įėjimai į pirmo aukšto butus su nedideliais privačiais darželiais, želdiniai (60–120 m²) ir pan.

Prienamio želdinių juostoje iki 5–8 m pločio įrengiama paprastoji veja, kurioje sodinamos įvairios gražiai žydinčių neaukštų krūmų grupių kompozicijos. Greta esantį namą rekomenduojama dekoruoti vertikaliai, sodinant prie namo vijoklinius ir laipiojančius sumedėjusius augalus – lianas.

Prienamio žaliojoje juostoje, platesnėje nei 10 m, galima sodinti pavienį medį (soliterą) ar 2–3 nedidelių ar siauralapių medžių grupę, išlaikant nuo namo išorinių sienų su langais iki medžio kamieno atstumą, ne mažesnį kaip 6–9 metrai. Sodinant medžius prie namų, reikia įvertinti insoliacijos ir apšvietimo reikalavimus.

Prie gyvenamojo namo iš gatvės pusės, tarp namo ir gatvės šaligatvio, įrengiama vadinamoji užstatymo ža-

INFRASTRUKTŪRA

a planas

1 PAV. a planas:

NEdIdElėS NAMų GRUPėS ŽEldYNo PlANAVIMo SCHEMA

1 – iKiMOKyKliniO aMŽiauS vaiKŲ ŽaidiMŲ aiKŠtelė; 2 – PagyvenuSiŲ ŽMOniŲ POilSiO aiKŠtelė; 3 – ŽaidiMŲ Pieva; 4 – PrienaMiO SOdeliai Su teraSOMiS; 5 – MOKyKliniO aMŽiauS vaiKŲ ŽaidiMŲ aiKŠtelė; 6 – deKOratyviniS aKCentaS; 7 – treniruOKliŲ aiKŠtelė.

b prienamio želdinių juostos su nedideliais privačiais sodeliais: 1 – ŠlaiteliS; 2 – gyvatvOrė; 3 – naMO Siena; 4 – ŽeMa Sienelė; 5 – aŽūrinė tvOrelė; 6 – veJa; 7 – PlyteliŲ danga;

8 – teraSa; 9 – laiPtai; 10 – StalaS Su SKėčiu ir KėdėMiS; 11 – StalaS Su SuOlu.

b planas

65

INFRASTRUKTŪRA

2 PAV.

PoŽEMINIo GARAŽo įRENGIMo dAUGIAAUKščIų NAMų GRUPėS TERIToRIJoJE SCHEMA (Chmielewski, 2001)

3 PAV.

6–12 METų VAIKų ŽAIdIMo AIKšTElė SU įSPŪdINGAIS SKUlPTŪRINIAIS įRENGINIAIS, SUKURIANčIAIS NAMų GRUPėS KIEME įSIMINTINą VAIzdą

4 PAV.

GYVENAMoJo KVARTAlo „ANTAKAlNIo TERASoS“ VIlNIUJE PlANo SCHEMA

Autoriai: archit. A. Kaušpėdas, V. Kaušpėdienė, G. Gaudešiūtė, A. Juodpusis, J. Ingelevičius, konstr. D. Bulybenko, T. Menkov, 2010–2012.

66

lioji juosta. Jos plotis ir apželdinimas gali būti labai įvairus, jis priklauso nuo gatvės kategorijos ir užstatymo urbanistinio architektūrinio sprendimo, įvažiavimo į požeminį garažą ir pan. Ši žalioji juosta priskiriama gatvės želdynams, todėl neįskaitoma į gyvenamojo namo priklausomųjų želdynų plotą.

Namų grupės kiemas – tai atvira erdvė, teritorija, apsupta kelių (3–8) ją sudarančių gyvenamųjų namų, turinti vidinį kiemą su vaikų žaidimų ir poilsio aikštelėmis. Įvairiose Europos šalyse, ypač Skandinavijoje, naujai projektuojamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų grupėse automobiliai neįsileidžiami į vidinį namų grupės kiemą, jis skiriamas tik trumpalaikiam gyventojų poilsiui. Automobilių stovėjimo vietos įrengiamos po namais, kiemais, požeminiuose ar antžeminiuose daugiaaukščiuose garažuose. Įvažiavimas į garažus įrengiamas iš gatvės (2 pav.). Šis projektavimo principas turi sparčiau įsitvirtinti ir mūsų šalies teritorijų planavimo dokumentuose. Namų grupės kiemo suplanavimas, apželdinimas ir įrengimas priklauso nuo jo ploto dydžio, užstatymo planinės erdvinės struktūros, aukštingumo, gyventojų skaičiaus, gamtinių sąlygų ir pan., todėl jis gali būti labai įvairus. Namų grupės kieme turi būti įrengiama vaikų iki 6 metų žaidimų aikštelė ar kelios aikštelės ir jų įranga. Jų rekomenduojamas poreikis – 2–3 m² vienam būstui. Atstumas nuo būsto iki vaikų žaidimų aikštelės (pasiekiamumo spindulys) – iki 100 metrų. Be to, aikštelė turi būti 15–20 m atitraukta nuo namų langų. Namų grupės kieme turi būti įrengiama ir vyresnio amžiaus gyventojams (pensininkams) ramaus poilsio aikštelė su patogiais lauko baldais. Jų poreikis – apie 2 m² vienam būstui. Vaikų žaidimų ir trumpalaikio poilsio aikštelės turi būti atitraukiamos nuo pagrindinio tako, tarp jų įrengiant tapybiškas medžiakrūmių ir krūmų juostas.

Kiemo kraštovaizdžio architektūros formavimo pagrindinis principas – atvirų erdvių, kurias sudaro vejos ir aikštelės, derinimas su medžių ir krūmų grupėmis, išdėstytomis netoli aikštelių, ir su supančia kiemą užstatymo architektūra. Tai turi padėti sukurti dekoratyvų kiemo visumos vaizdą, suformuoti ilsėtis tinkamą mikroklimatą ir sudaryti teritorijoje geras aeracijos ir insoliacijos sąlygas. Labai svarbu, formuojant kiemo kraštovaizdį, išnaudoti reljefo nelygumus, naudojant statybos metu iškastą gruntą dirbtiniam reljefui, kalvelėms ir pan. sukurti. Kiemo takų tinklas turi būti labai racionalus, pritaikytas judėti vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, turintiems negalią.

Kiemo mažosios architektūros statiniai, lauko baldai turi būti labai stiprūs, galintys atlaikyti vandališkus išpuolius, o jų dizaino sprendiniai turi sudaryti stilis-

INFRASTRUKTŪRA

tinę vienovę. Tačiau žaidimų aikštelės įrenginių dizainas kiekviename kieme gali būti skirtingas, kad tai taptų kiemo atpažinimo ženklu. Kiemo želdinių pagrindą turi sudaryti mindžiojimui atspari veja, pavieniai ir nedidelės grupės medžių, laisvo plano, gražiai žydinčių krūmų grupės. Želdinių asortimente negali būti medžių ir gėlių, kurių lapai, žiedai ar vaisiai yra nuodingi, taip pat krūmai, turintys aštrius spyglius. Visa tai – želdiniai, reljefas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, lauko baldai, vaikų žaidimų įrenginiai, kiemo apšvietimo įrenginiai, aikštelių ir takų dangos bei dekoratyvinės skulptūros akcentai – padės sukurti namų grupės kiemo vaizdą, malonias ir patogias gyvenimo bei poilsio sąlygas. Reikia siekti, kad kiekvienas namų grupės kiemo želdynas turėtų savitą ir įsimintiną įvaizdį (3 pav.). Įdomiai išspręstas daugiaaukščių gyvenamųjų namų grupės želdynas Vilniaus „Antakalnio terasų“ kvartale (autoriai: archit. A. Kaušpėdas, V. Kaušpėdienė, G. Gaudešiūtė, A. Juodpusis, J. Ingelevičius, konstr. D. Bulybenko, T. Menkov, 2010–2012), buvusios Lietuvos kino studijos teritorijoje. Gyvenamąjį kvartalą sudaro trys gyvenamųjų namų grupės: „Eglių terasos“ (pastatyta 2012 m.), „Beržų terasos“ (bus pastatyta 2014–2015 m.), „Pušų terasos“ (rengiama aikštelė statybai) (4 pav.).

Gyvenamųjų namų grupės „Eglių terasos“ struktūrą formuoja dvi sublokuotų 4–6 aukštų daugiabučių namų eilės (po keturis namus), tarp jų paliekant erdvų vidaus kiemą gyventojų bendruomenės poreikiams. Namų grupėje yra 181 butas. Kadangi sklypas yra ant žemėjančio šlaito, kurio peraukštėjimas yra 4 m, blokuoto užstatymo namai išdėstyti ant skirtingų, kas 1 m žemėjančių terasų, skirtingo aukštingumo, žaismingos ir spalvingos architektūros užstatymas sukuria įsimintiną ir malonų erdvinį vaizdą. Ypač šį įspūdį sustiprina terasuotas, gerai suplanuotas vidaus kiemas, kurio keturiose terasose įrengtos keturios skirtingos funkcinės zonos: bendruomenės aikštė, jaunimo ir senjorų sodeliai, vaikų žaidimų aikštelė. Šias zonas sieja takas su laiptais ir pandusas žmonėms, turintiems negalią. Visi patekimai į namų laiptines įrengti iš vidaus kiemo. Malonų erdvinį kiemo sprendinį kuria gerai tarpusavyje suderintos skirtingų medžiagų dangos, mažosios architektūros objektai (lauko baldai, pavėsinės, fontanėliai, žaidimų įrenginiai ir kt.) ir želdiniai. Tačiau reikėtų rekomenduoti autoriams suprojektuoti komplektą suolų su atlošais ir juos daugiau naudoti vidaus kieme, ypač senjorų sodelyje (5 pav.).

Kiemo apželdinimas saikingas, terasose išradingai įkomponuotos eglės, kurios puoš kiemą visus metus ir pagal tradiciją bus puošiamos per Šv. Kalėdas. Pagirtinas ir sprendinys prie pirmo aukšto butų įrengti nedidelius privačius sodelius.

PASAKYKITE „NE“ KERPėMS IR SAMANoMS „Samanoms Stop“ – efektyvi priemonė kovai su vandens augalais (dumbliais), samanomis ir kerpėmis. Apdorojus priemone „Samanoms Stop“, apnašos išnyksta per trumpą laikotarpį. Numatyta „Samanoms Stop“ veikimo trukmė – iki ketverių metų. Tai priklauso nuo paviršiaus medžiagos ir jo savybių bei atliktų darbų kokybės. „Samanoms Stop“ nepaveikia statybinių medžiagų.  Įvairių rūšių fasado 

paviršiams: dekoratyviniam tinkui, plytoms, akmeniui, plastikinėms dailylentėms, stiklui ir kt.

 Visų rūšių stogo dangos  paviršiams: bitumo malksnos, molio ir betono čerpės, metalinių stogų, šiferio pavidalo ir banguotų lakštų medžiagos, medinės malksnos, šiaudinių stogų, natūralaus akmens, stiklo, polikarbonatinės dangos ir pan.  Visų rūšių betono,  akmens ir trinkelių paviršiams.

įgaliotas atstovas lietuvoje: UAB „Trade home“ Šilutės pl. 53, LT-94105 Klaipėda Mob. +370 698 00 185 El. p. info@tradehome.lt www.tradehome.lt

67

Infrastruktūra

Namų grupės teritorijos suplanavimas, sutvarkymas ir apželdinimas sudaro sąlygas plėtoti kaimyniškus santykius, skatins norą šeimininkauti ir prižiūrėti savo teritoriją, ko ypač dar trūksta kituose Vilniaus miesto gyvenamuosiuose rajonuose.

Namų grupėje po visais namais ir kiemu įrengta 200 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, ji formuojama su nuolydžiu pagal žemėjančius namus. Šalia įėjimo į kompleksą suformuoti želdynai, svečių automobilių aikštelė (17 vietų) ir kt. gerai susieja jį su supančiu kraštovaizdžiu. Pagirtina, kad projektuojamame visame „Antakalnio terasų“ kvartale propaguojamos ekologinės vertybės. Pastatams suteikta B energinio naudingumo klasė. Želdinius laistyti numatyta iš požeminių nuo stogo surenkamo lietaus vandens rezervuarų. Visi pietų ir pietvakarių langų stiklai padengti saulės kontrolės plėvele, saugančia patalpas nuo perkaitimo. Namuose kiekvienam butui įrengtos didelės atviros arba įstiklintos terasos (lodžijos, erkeriai, balkonai), sudarančios galimybę grožėtis puikiu kraštovaizdžiu ir ilsėtis atvirame ore. Vertinant šių gyvenamųjų namų grupės suplanavimą ir užstatymo

 5 pav. Gyvenamojo kvartalo „Antakalnio terasos“

68

namų grupės „Eglių terasos“ bendri vaizdai.

architektūrą, teritorijos įrengimą ir apželdinimą, galima teigti, kad tai vienas įdomiausių tokio pobūdžio įgyvendintų objektų šalyje.

Gyvenamasis kvartalas Gyvenamasis kvartalas – tai struktūrinė gyvenamosios teritorijos dalis, kurią sudaro kelios (2–6) gyvenamųjų namų grupės ir kvartalo poilsio sodas (atskirasis vietinės reikšmės želdynas), skirtas kvartalo gyventojams.

Sudėtinėmis gyvenamojo kvartalo dalimis taip pat gali būti negyvenamieji bendruomenės poreikiams reikalingi socialinės ir aptarnavimo infrastruktūros objektai (mokyklos, vaikų darželiai ir pan.) bei kiti objektai, nedarantys neigiamo poveikio kvartalo gyvenimo kokybei („Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normos“, 2009). Gyvenamojo kvartalo želdyną sudaro gyvenamųjų namų grupių kiemų želdynai (kuriuos jau aptarėme) ir juos jungiantis kvartalo poilsio sodas.

Infrastruktūra

Gyvenamojo kvartalo sodo teritorijoje galima išskirti tris zonas:

6 PAV. Didelio gyvenamojo kvartalo poilsio sodo

Frankfurte prie Oderio (Vokietija) plano schema

 mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo žaidimų zona, dažniausiai įrengiama netoli įėjimo į sodą iš namų grupės kiemų pusės. Rekomenduojama žaidimų aikšteles grupuoti pagal amžiaus grupes ir jas tarpusavyje atskirti želdiniais;  ramaus poilsio zona, skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, dažniausiai įrengiama ramiausioje sodo teritorijoje želdinių prieglobstyje. Čia daromi pasivaikščiojimo takai, o prie jų – nedidelės poilsio aikštelės su patogiais lauko baldais;  sportinių žaidimų zona, skiriama jaunimui. Čia įrengiamos sporto, mažojo golfo, kėglių ir pan. aikštelės. Ši zona atitolinama nuo ramaus poilsio zonos.

Gyvenamojo kvartalo poilsio sodas – tai atskirasis vietinis želdynas, skirtas kvartalo gyventojų bendruomenės trumpalaikiam poilsiui. Pagal šalies normas poilsio sodo plotas yra 8–10 m² vienam kvartalo gyventojui, o pasiekiamumo spindulys (atstumas nuo kvartalo kiekvieno gyvenamojo būsto iki želdyno) – ne didesnis kaip 300 metrų. Kvartalo poilsio sodas turi būti pasiekiamas pėsčiomis per 5–10 minučių.

Jame turi būti poilsio ir sporto aikštelių, skirtų mokyklinio amžiaus vaikų, jaunimo, pagyvenusių žmonių bei neįgaliųjų žmonių kasdieniam poilsiui (6 pav.).

Planinė erdvinė gyvenamojo kvartalo sodo (vietinio želdyno) struktūra turi būti susieta su gyvenamųjų namų grupių kiemų želdynais, gyvenamojo rajono parko želdynų ir būsimo sodo teritorijos gamtine (reljefas, vandens telkiniai, želdynai ir pan.) bei urbanistine aplinka ir būsimo sodo funkcinių zonų specifinėmis savybėmis.

Gyvenamojo kvartalo sodo kraštovaizdžio architektūros formavimo pagrindiniai principai yra beveik tokie patys, kaip gyvenamųjų rajonų parkų formavimo principai.

Gyvenamasis rajonas Gyvenamasis rajonas – tai stambiausias miesto gyvenamųjų teritorijų struktūrinis vienetas, kurį sudaro keli gyvenamieji kvartalai su savo poilsio sodais ir gyvenamojo rajono poilsio parkas (atskirasis rajoninės reikšmės želdynas). Orientacinis planuojamas miestų gyvenamojo rajono plotas didmiesčiuose gali būti 70 ha, o jame gyventojų skaičius – 10 tūkst., vidutiniuose miestuose – 50 ha ir 5 tūkst. gyventojų, o mažuose mietuose – 40 ha ir 3 tūkst. gyventojų.

Gyvenamojo rajono sudedamosiomis dalimis taip pat gali būti negyvenamieji, bendruomenės poreikiams reikalingi, socialinės (mokyklos, vaikų darželiai, prekybos centrai ir

1 – namų grupės; 2 – kvartalo poilsio sodas; 3 – mokykla; 4 – vaikų darželis; 5 – vaikų lopšelis; 6 – prekybos ir paslaugų objektai; 7 – sporto aikštynas; 8 – ramaus poilsio zona; 9 – mokyklinio amžiaus vaikų žaidimų zona.

pan.) ir aptarnavimo infrastruktūros objektai bei kiti objektai, nedarantys neigiamo poveikio rajono gyvenimo kokybei („Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normos“, 2009).

Gyvenamojo rajono ir jo sudedamųjų dalių: gyvenamųjų kvartalų ir namų grupių planavimas, tvarkymas ir apželdinimas turi užtikrinti:  patogius pėsčiųjų ryšius, priėjimus prie pastatų, atskirų namų grupių, gyvenamųjų kvartalų, viešojo keleivių susisiekimo stotelių, prie prekybos, kultūros ir paslaugų objektų, mokyklų, vaikų darželių ir pan.;  funkcionalius lengvųjų ir transporto automobilių ryšius su gyvenamaisiais būstais ir kitais socialinės ir aptarnavimo infrastruktūros objektais, patogų lengvųjų automobilių statymą požeminiuose, daugiaaukščiuose ar nešildomuose paprastos konstrukcijos maniežiniuose garažuose, išdėstytuose negyvenamuosiuose kiemuose;

69

INFRASTRUKTŪRA

7 PAV.

GYVENAMoJo RAJoNo PoIlSIo PARKo RoSToKE (VoKIETIJA) SCHEMA

Gyvenamojo rajono poilsio parko planinė erdvinė struktūra turi būti susieta su gyvenamųjų kvartalų sodais, žaliosiomis jungtimis su kitų rajonų parkais ir centriniais miesto parkais.

1– 2– 3– 4 – 5– 6– 7– 8– 9– 10 – 11 – 12 –

70

GONDOLų EŽERAS; SPORTO IR PRAMOGų AIKŠTELėS; MAŽAAUKŠČIų NAMų GRUPė; VAIKų PASIVAŽINėJIMO ELEKTROMOBILIAIS AIKŠTELė; GIMNASTIKOS SALė; SPORTO AIKŠTė; ŽAIDIMų PIEVUTė; VAIKIŠKų STATYBų AIKŠTELė; ATRAKCIONų AIKŠTELėS IR CENTRAS; RIEDUČIų AIKŠTELė; ŽVEJų KAIMELIS; POKALBIų AIKŠTELė;

13 – 14 – 15 – 16 – 17 – 18 –

ŽAIDIMų AIKŠTELė; RIEDLENČIų AIKŠTELė; ESTRADA; SPORTO AIKŠTELė SU ŽIŪROVų TRIBŪNOMIS; ŽAIDIMų PIEVA; RAMAUS POILSIO ZONA SU PASIVAIKŠČIOJIMų TAKAIS IR POILSIO AIKŠTELėMIS; 19 – MOKYKLA; 20 – AUTOMOBILIų ANTŽEMINė IR POŽEMINė STOVėJIMO AIKŠTELė IR DAUGIAAUKŠTIS GARAŽAS; 21 – ADMINISTRACINIS IR PASLAUGų KORPUSAS.

Infrastruktūra

 suformavimą funkcionalaus, dekoratyvaus ir bendro želdyno, kuris papildytų architektūrinę užstatymo kompoziciją ir sudarytų gyventojams malonias sąlygas ilsėtis ir bendrauti;  gyvenamųjų namų grupių ir gyvenamųjų kvartalų individualumo ir atpažinimo požymių, architektūros, koloristikos ir kraštovaizdžio architektūros priemonėmis harmoningos visumos kūrimą;  geras rajono teritorijų sutvarkymo elementų ir želdinių priežiūros galimybes ir pan.

Gyvenamojo rajono želdyną sudaro gyvenamųjų kvartalų, kvartalų poilsio sodų želdynai (kuriuos jau aptarėme anksčiau) ir juos jungiantis rajono poilsio parkas.

Daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų kraštovaizdžio formavimas – vienas sudėtingiausių kraštovaizdžio architektūroje, nes čia tenka spręsti kompleksinį objektą, susidedantį iš labai skirtingų priklausomųjų ir atskirųjų želdynų, kuriuose vyksta labai įvairi žmogaus veikla.

Gyvenamojo rajono poilsio parkas – tai atskirasis rajoninis želdynas, skirtas rajono gyventojų bendruomenės poilsiui, rekreacijai. Rajoninio poilsio parko plotas apskaičiuojamas remiantis nustatyta šio tipo želdynų norma vienam rajono gyventojui ir atsižvelgiant į bendrą gyventojų skaičių mieste. Dideliame mieste – 8 m² vienam gyventojui, o vidutiniame – 6 m² vienam gyventojui (LR aplinkos ministro įsakymas Nr. DI-694, 2007). Rajoninio parko pasiekiamumo spindulys (atstumas nuo rajono kiekvieno gyvenamojo būsto iki parko) turi būti ne didesnis kaip 800 metrų. Jis turi būti pasiekiamas per 10–20 min. pėsčiomis arba 5–10 min. automobiliu (7 pav.).

Gyvenamojo rajono poilsio parko planinė erdvinė struktūra turi būti susieta su gyvenamųjų kvartalų sodais, žaliosiomis jungtimis su kitų rajonų parkais ir centriniais miesto parkais. Jo plane galime išskirti keturias zonas: administracinę, pramogų ir žaidimų, sportinių žaidimų ir ramaus poilsio zoną su išplėtotu pasivaikščiojimo takų tinklu. Administracinėje zonoje, prie pagrindinio įėjimo į rajoninį parką, įrengiama miesto visuomeninio trans-

porto stotelė ir lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė, administracinis ir paslaugų pastatas, estrada su aikštele ar amfiteatras ir pan. Prie įėjimo į parką dažniausiai įrengiama pramogų, žaidimų ir atrakcionų zona, tolėliau – sporto, o parko gilumoje – ramaus poilsio zona.

Gyvenamojo rajono poilsio parko kraštovaizdžio formavimo procese svarbią vietą užima žaidimų aikštelių įrenginiai, lauko baldai ir kiti mažosios architektūros objektai. Reikia siekti, kad jie tarpusavyje derėtų ir sudarytų stilistinę vienovę.

Todėl architektas planuotojas, užstatymo architektas, kraštovaizdžio architektas, miesto teritorijų inžinerinio sutvarkymo, įrengimo, susisiekimo organizavimo ir kiti specialistai turi glaudžiai bendradarbiauti, spręsdami gyvenamųjų teritorijų planavimo, užstatymo ir kraštovaizdžio formavimo klausimus. Šis bendradarbiavimas turi prasidėti nuo visumos, nuo gamtinių ir urbanistinių aplinkos kraštovaizdžio komponentų analizės, jų rezultatų įvertinimo ir toliau tęstis kompleksiškai nagrinėjant ir priimant konceptualius, projektuojamo objekto planavimo, užstatymo ir kraštovaizdžio formavimo sprendinius.

Toliau projektavimo procese, detalizuojant planavimo, užstatymo ir kraštovaizdžio formavimo uždavinius, toks kompleksinio bendradarbiavimo lygio santykis sumažėja, tačiau ir toliau jis turi būti, kad ir žemesnio lygmens, bet palaikomas. Toks kompleksinio bendradarbiavimo, projektavimo principas nuo visumos iki detalių yra tinkamas. Tik toks kompleksiškas gyvenamosios architektūrinės aplinkos formavimas ir įprasminimas gali užtikrinti gyventojams turėti gražią, gerą gyventi, sveiką ilsėtis aplinką. 

Literatūra 1. Balėnas, K., 1985. Vilniaus mikrorajonai – projektai ir tikrovė, Statyba ir architektūra 1: 4–5.

2. Brookes, J., 1984. The Garden Book. London: A Dorling Kindersley Book. 286 p.

3. Chmielewski, J. M., 2001. Teoria urbanistiki w projektowaniu i planowaniu miast. Warszawa: Oficyna wydawnicza Politechniki Warszawskiej.

4. Czarnecki, B., Sieminski, W., 2004. Ksztaltowanie bezpiecznej przestreni publiciznej. Warszawa: Difin. 352 s.

5. Czarnecki, W., 1989. Podstawy urbanistyki i architektury. Bialystok: Wydawnictwa Politechniki Bialostockiej. 295 p.

6. Hobhouse, P., 2002. The story of Gardening. London: A Dorling Kindersley. 468 p.

7. Jakovlevas-Mateckis, K., 2004. Miesto ir jo gyvenamosios aplinkos sisteminio formavimo principai, Dailė 33: 57–65.

8. Jakovlevas-Mateckis, K., 2009. Miesto kraštovaizdžio architektūra. I tomas. Miesto kraštovaizdžio architektūros raida ir teorijos pagrindai: monografija. Vilnius: Technika. 412 p.

9. Jakovlevas-Mateckis, K., 2006. Miesto želdynų problemos ir jų socialinė paskirtis, Urbanistika ir architektūra 30(1): 3–14.

10. Jaralovas, J., 1975. Kiekvienam kompleksui – savitas veidas, Statyba ir architektūra 1: 3–8.

11. Kolb, W., Schwarz, T., 2006. Mit Pflanzen gestalten. Pflanzungenplanen. Ausführen und pflegen. Stuttgart: Eugen Ulmer KG. 176 s.

12. Korzeniewski, W., 1989. Budownictwo mieszkaniowe: poradnik projektanta. Waszawa: Arkady. 472 s.

13. Lammert, U. und andere, 1979. Städtebau. Berlin: VEB Verlag für Bauwesen. 493 p.

14. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. DI-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Žin, 2007, Nr. 137-5624.

15. Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normos, 2009. Projektas (III variantas).

Projekto vadovas M. Pakalnis. Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. 42 p.

16. Rietdorf, W., 1984. Städtische Wohnumwelt. Berlin: VEB Verlag für Bauwesen. 248 p.

17. Rietdorf, W., Baeseler, H., 1979. Freizeit anlagen. Berlin: VEB Verlag für Bauwesen. 248 p.

18. Ruseckaitė, J., 2010. Sovietinių metų gyvenamieji rajonai Vilniuje: tipiškumo problema, Urbanistika ir architektūra 34(5): 270–281.

19. Vanagas, J., 2012. Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio: monografija. Vilnius: Technika. 192 p.

20. Vanagas, J., 2008. Urbanistikos pagrindai. Vilnius: Technika. 242 p.

71

K n yg a

Demokratija architektūros ir urbanistikos srityje aktuali visada ir visiems Doc. dr. Dalia Bardauskienė, VGTU Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vystymo katedra

Doc. dr. JONAS JAKAITIS, VGTU Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas, knygos autorius

Kiekvienai kartai reikia išsiugdyti savo demokratus, gebančius demokratijos principus interpretuoti konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje, civilizacijos iššūkių lygmeniu. Dar daugiau pastangų ir atsakomybės reikia Rytų ir Vidurio Europos šalyse, kur natūrali demokratijos raida pusę XX a. buvo ribojama.

Demokratijos sąlygomis architektūra ir urbanistika yra svarbi gyvenamosios aplinkos kokybei ir visuomenės interesui tenkinti. Tokių tikslų pasiekti neįmanoma be aktyvaus vietos bendruomenių dalyvavimo. Tačiau praktiškai tai pasiekti nelengva. Dažnai viešasis interesas atstovaujamas tik per formalias procedūras ir tų, kurie daugiau žino, garsiau ir aktyviau reiškia nuomonę. Privati nuosavybė ir viešų paslaugų komercializacija skverbiasi į visuomeninės paskirties statinius ir viešąsias erdves, mažina visuomenės lūkesčius ir galimybę kontroliuoti rezultatus, skatina struktūrinius architektūros ir miestų plėtros pokyčius. Kita vertus, stokojant viešųjų išteklių, verslo ir žmonių investicijos kartais yra vienintelė reali galimybė turėti viešą infrastruktūrą ir sveikesnę, estetiškesnę aplinką. Todėl į klausimą, kaip elgtis esant šiai dažnai prieštaringai miestų plėtros bei architektūros praktikai, dar neatsakyta.

Vertingas žinias, informaciją ir dvasinę paspirtį šioje tebesiformuojančios demokratijos ir darnios plėtros siekių erdvėje galima rasti 2013 m. pabaigoje pasirodžiusioje Jono Jakaičio knygoje „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaikinės demokratijos sąlygomis“. Mokslų daktaras

72 72

J. Jakaitis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas, docentas. Remdamasis ilgamete praktine patirtimi ir mokslo teiginiais, jis taktiškai, bet pagrįstai taikliai atskleidžia visuomenės intereso apraiškas architektūroje ir urbanistikoje, siekia atskleisti, kaip derinti viešąjį ir privatų interesus, įveiksminti partnerystę ir neformalų visuomenės dalyvavimą. Apžvelgdamas ilgametę architektūros ir urbanistikos raidą, autorius nepraleidžia svarbių faktų, pasaulinio garso kūrėjų, mąstytojų ir teorijų. Knygos temas jungia tikėjimas, kad demokratijos sąlygomis įmanoma suvokti ir pasiekti konsensusą dėl miesto ir architektūros raidos vertybių, didelis visuomenės grupių įtraukimas į planavimo procesus ir neformalios konsultacijos sudaro sąlygas geriau suprasti padėtį, nekartoti klaidų, priimti galimai racionalesnius sprendimus.

Monografija išsiskiria solidžia apimtimi (240 p.), spalvotų iliustracijų ir cituojamos literatūros gausa. Net ir neįpratusį prie mokslinės, filosofinės minties vingių skaitytoją knyga nudžiugins aiškia, lakoniška kalba. Dėmesys krypsta į išskirtinai estetišką autoriaus sukurtą knygos dizainą. Ir nors knyga skirta architektūros, urbanistikos, miestų statybos ir artimų specialybių akademinei bendruomenei, tačiau ji gali būti naudinga ir praktikams, visuomeninių organizacijų, valdžios, vietos bendruomenių atstovams ir piliečiams, norintiems suprasti, kaip žmonės veikia miestų ir gyvenamos aplinkos raidą ir kodėl svarbu, kad jie būtų aktyvūs ir atsakingi darnios plėtros kūrėjai. 

Architekt큰ra

7

Architekt큰ra

8