Structum 2015 birzelis web

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2015 I birželis

Niekada nebūna didžių darbų be didžių sunkumų.

– Volteras W W W. E S T R U C T U M . LT

ARCHITEKTŪRA I KONSTRUKCIJOS I VANDENTIEKIS IR NUOTĖKŲ ŠALINIMAS ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS I ELEKTROTECHNIKA I GAISRINĖ SAUGA  1993 m. įsteigtas R. PILKAUSKO STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS.  2004 m. įmonė pertvarkyta į UAB ,,STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS”.

 Projektavimo darbams atlikti taikomos moderniausios kompiuterinės projektavimo technologijos, padedančios spręsti inžinerinius uždavinius.

 Statinių kategorijos: ypatingi statiniai.

 Tarp atliktų darbų: daugiabutis Klaipėdos g. Panevėžyje, RIMI, MAXIMA Panevėžyje ir Elektrėnuose, IKI-ROŽYNAS Panevėžyje, IKI Vaivadų k. ir Rokiškyje, ADAX ir Hjellegjerde Baltija gamyklos Panevėžyje, poilsio namai Palangoje, terminalas Šilagalio kaime Panevėžio r., grūdų elevatoriai Joniškyje, Pasvalyje, Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Šeduvoje.

 Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; kiti statiniai. Atestatas Nr. 1727.

 Didžiausias suprojektuotas objektas UAB Orion Global PET gamykla Klaipėdoje.

 UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ – atestuota įmonė.

Jai suteikta teisė atlikti statinio projektavimo darbus, techninę priežiūrą, teikti susijusias konsultacijas.

 Galime pasiūlyti įvairius projektinius sprendimus gyvenamajame, pramoniniame ar žemės ūkio sektoriuje tiek stambioms bendrijoms, tiek individualiems klientams.  Teikiame plačiaformačio spalvoto skenerio bei printerio paslaugas.

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ J. Zikaro g. 41A, LT-35222 Panevėžys, tel. +370 45 508 259, el.p. biuras@erdves.lt, www.statiniuprojektavimas.eu

w w w.pa a .l t

Vonia aMORE spalva – Graphite

Redakcijos ŽODIS

2015 I birželis

Birželis

žurnalui „Structum“ buvo gausus mūsų pačių organizuotų renginių. Iškilmingai įteikėme apdovanojimus konkurso „Inovatyvus vonios kambarys“ nugalėtojams.

Konkursą organizavome jau nebe pirmą kartą, nes manome, kad vonios kambarys yra viena sparčiausiai progresuojančių namų zonų. Čia jau diegiami ir išmanieji sprendimai. Pastebime tendencijas, kad ribos tarp vonios kambario ir kitų namų erdvių dingsta. Tobulėjant gamybos technologijoms, šiuolaikinės vonios pritaikomos ne tik asmeninei higienai, atsipalaidavimui, poilsiui – jos tampa elegantiškais interjero akcentais ir svarbiais erdvės skirstymo į zonas elementais. Vonios kambario įrangai, keramikai, baldams, aksesuarams jau skiriama ne mažiau dėmesio nei kitoms namų erdvėms. Organizuodami konkursą siekėme, kad į vonios kambarį dizaineriai pažvelgtų inovatyviai ir turėtų galimybę darbuose panaudoti šiuolaikiškiausią pasaulyje žinomų gamintojų įrangą.

Inovatyviai siūlome pažvelgti ir į betoną – nuo seno žinomą kaip nepakeičiamą pramoninių grindų gamybos medžiagą. Tačiau jos funkcinės ar estetinės savybės jau ne visada tenkina užsakovus. Betono šlifavimo specialistai „HTC“ siūlo alternatyvų sprendimą – poliruotas betono grindis. Unikalios technologijos pristatymą organizavome kartu su gamintojo atstovais Lietuvoje UAB „Mastermann“.

Renovacijos tema šiuo metu yra viena labiausiai diskutuojamų ir gana prieštaringai vertinamų. Neatsakytų klausimų ir problemų dar yra daug, tačiau specialistai ir šio proceso dalyviai ne tik ieško atsakymų, bet ir tikrai jau daug ką gali pasiūlyti.

Tikimės, kad diskusijos mūsų surengtoje konferencijoje „Daugiabučių namų renovacija. Ar reikia daryti kitaip?“ paspartins patį modernizacijos procesą ir leis padaryti esminių jo modelio pokyčių.

Apie visus šiuos renginius skaitykite šiame „Structum“ numeryje. 

Turinys

Architektūra 4 12 16 26 30 38

Viešbutis Salvadoro Dalí mūzai Galai atminti Labiausiai pakrypęs bokštas pasaulyje Apžvalgos bokštai – saugomų teritorijų puošmena konkursas. Apdovanoti inovatyvaus vonios kambario kūrėjai MEDIS ŠIUOLAIKINĖJE ARCHITEKTŪROJE: MENINIS ASPEKTAS Medis – populiariausia medžiaga nameliams, pirtims ir pavėsinėms statyti

Statyba 40 44 46 52 54 56 58 60 62 64 65

svečias. Žvilgsnis į gyvenimą ir verslą iš trisdešimto aukšto Betoninės grindys – blizgios it veidrodis „Sostenos“ verslo centras: prisitaikantis, patogus ir įvairialypis mokslas verslui. Biokuro deginimo pelenų utilizavimas gaminant betoną Statybų aikštelėse – vis pažangesnė technika Akmens vata: kailiniai pastatui Fasadų estetika, saugumas ir kokybė Žaliuojantys fasadai? Sprendimų yra „Opaalitalo“ – statybos, taupančios gamtos išteklius nelaikančių sienų konstrukcijos

Kaip išsirinkti programinę įrangą projektavimo, projektų analizės ar valdymo darbams atlikti?

66 68

Danų užsakovų užmojus įgyvendina lietuvių įmonės Konferencija apie daugiabučių namų renovaciją. Ar reikia daryti kitaip?

Inžinerija 72 73 74 76 80 81 82 84 86

Elektros instaliacijos įdiegimas: svarbiausia laikytis taisyklių Kas svarbu įrengiant elektros instaliaciją?

Vandentiekis per higienos prizmę Bibliotekų ir archyvų įrengimo sprendimai eksperto zona. Užkirsti kelią ugniai „Archyvavimo sprendimuose“ klientų dokumentai saugūs visą parą Kad paveldas nevirstų dūmais Kultūros paveldo objektus padės apsaugoti belaidė gaisro aptikimo sistema Šiluma prasideda nuo šildymo kabelio

Infrastruktūra 88 90 92

Naujasis įstatymas įžiebė viltį atgauti dalį investicijų į infrastruktūrą Griovimas paisant gamtos Miškų ir parkų formavimas

Žurnalas

ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 0335 Mob. +370 620 55 199 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Jurga Grigienė El. p. jurga@estructum.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Geibūnienė Žurnalistė Irena Dirgėlienė Tekstų autoriai: Dr. Arnoldas Gabrėnas Giedrė Balčiūtė Asta Geibūnienė Jurga Grigienė Irena Dirgėlienė Nuotraukų autoriai: José Hevia Blacho Leonas Garbačauskas Jonas Klėmanas Mantas Pelakauskas Giedrė Balčiūtė Elena Staniulėnaitė Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. tel. +370 611 10 125 El. p. audrone@estructum.lt Vyr. finansininkė Janina Tunkevič Administratorė Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė Parengimas spaudai UAB „Structum projektai“ Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „Structum projektai“, 2015 © „Structum“, 2015 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

ARCHITEKTūRA

4

Viešbutis saLVadoro daLÍ MūZai gaLai atMinti

VIEšBUčIO „VInCCI GALA“ DIzAInAS BUVO KURIAMAS ATSIŽVELGIAnT Į DU REIKALAVIMUS. PIRMA, VIEšBUčIO KūRėJAI BARSELOnOS PAMInKLOSAUGOS DEPARTAMEnTUI ĮSIPAREIGOJO IšSAUGOTI IR PASTATO FASADą, IR DIDŽIULIUS BALTOJO MARMURO LAIPTUS PASTATO VIDUJE; AnTRA, Į VIEšBUčIO PAVADInIMą ĮTRAUKTI ŽODĮ „GALA“ – TAIP PAGERBIAnT DAILInInKO SIURREALISTO SALVADORO DALí ŽMOną IR Mūzą GALą.

ARCHITEKTūRA

JURGA GRIGIEnė

nuOtRaukOs: JOsÉ HEVIa BlaCHO

5

ARCHITEKTŪRA

Carlosas Miras

Gregoris Mertensas

Vieta: Ronda Sant Pere 32, Barselona, Ispanija Plotas: 4 600 m2 Data: 2012–2014 m.

Užsakovas: „Activ-Group“ Valdytojas: „Vincci Hoteles“ Architektūra, interjero dizainas, grafinis dizainas, statybų valdymas: „TBI Architecture & Engineering“ Atsakingieji architektai: Miguelis Jordá („TBI“ direktorius), Stefanas Richteris (architektūra), Gregoris Mertensas (dizainas ir interjero dizainas), Carlosas Miras (techninis architektas) Bendradarbiai: „Grupo IPI S.A. and EMG“ (konsultuojantieji inžinieriai), Jorge’as Campreciósas (licencijuotas architektas)

Miguelis Jordá

Stefanas Richteris

nio šiuolaikinio bei stilingo interjero, sukurto tam, kad laiptai sudarytų naują įspūdį, bet kartu atsiskleistų jų prašmatnumas.

Po centriniais laiptais įkurtas viešbučio baras. Jis tarsi sudaro stačiakampį, išklotą anoduotu auksu dengtais prakirtinėtais išplėstiniais aliuminio lakštais. Pasikartojantys juodi korintinio stiliaus elementai „įrėmina“ baro prieangį ir sukuria kontrastą tarp jo natūralios sodriai juodos spalvos formos ir auksinio stačiakampio.

Auksinė spalva – pagrindinis šio viešbučio akcentas, ji skirtingais atspalviais kartojasi įvairiose vietose: ir fasade, ir pastato viduje, derinant natūralias formas ir šviesių bei tamsių spalvų kontrastus. Daugiausia matyti metalo, jis sudaro kontrastą originalios architektūros pastate naudotam akmeniui ir marmurui.

Gala ir Dalí atrodė nesuderinama pora – panašiai ir visas viešbučio projektas gretina daugybę kontrastų tarp sena ir nauja, kuklumo ir ekstravagancijos, elegancijos ir neformalumo. „Vincci Gala“ – tai Barselonos Eixample rajone, XIX amžiaus klasikinio stiliaus pastate įsikūręs keturių žvaigždučių viešbutis. Jame yra 78 svečių kambariai, baras, restoranas, kelios posėdžių salės ir įvairių terasų.

Auksinė spalva – pagrindinis šio viešbučio akcentas, ji skirtingais atspalviais kartojasi įvairiose vietose: ir fasade, ir pastato viduje, derinant natūralias formas ir šviesių bei tamsių spalvų kontrastus. Daugiausia matyti metalo, jis sudaro kontrastą originalios architektūros pastate naudotam akmeniui ir marmurui.

Bendrosios zonos Pirmame aukšte išdėstytos bendrosios viešbučio zonos suskirstytos į tris erdves: vestibiulį, poilsio kambarį ir barą. Visos šios erdvės turi savitą charakterį. Erdviam vestibiuliui būdingas kontrastas tarp jau anksčiau čia stovėjusių masyvių baltojo marmuro laiptų ir tamses-

6

Pirmojo aukšto planas

→

7

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Pakeliui į barą grindų danga kinta nuo juodojo marmuro iki šviesaus ąžuolo, taip kurdama jaukią erdvę, kurioje susipina modernumas su tradicijomis ir elegancija su neformalumu.

Poilsio erdvė išsidėsčiusi šalia centrinių laiptų. Medžiu padengtų kolonų aplikacija primena brūkšninį kodą. Tai saugi ir patogi erdvė, kurianti privatumo atmosferą.

Rūsyje įkurtas restoranas su pusryčių bufetu ir dvi posėdžių salės. Šią erdvę stumdomomis sienelėmis galima padalyti į privačias zonas ir jas patogiai pritaikyti pagal poreikį.

Pakeliui į barą grindų danga kinta nuo juodojo marmuro iki šviesaus ąžuolo, taip kurdama jaukią erdvę, kurioje susipina modernumas su tradicijomis ir elegancija su neformalumu.

8

ARCHITEKTŪRA

Centrinis atriumas Centrinis atriumas yra viso viešbučio šerdis. Jis leidžia dienos šviesai prasiskverbti į visą pastatą.

Auksiniai aliuminio grandinių kutai lyg milžiniškos skraistės kybo virš stiklinių baliustradų, o tamsūs linijiniai raštai kuria vientisą optinį efektą. Turėkluose įtaisytos šviesos diodų juostos priverčia šias auksines „užuolaidas“ švytėti.

→

rūsio planas

9

ARCHITEKTŪRA

Unikalus geometrinis užuolaidų dizainas tęsiasi iki pat kambarių durų, panašūs elementai išlieka ir ant prieškambarių grindų. Taip kuriamas virtualios erdvės pojūtis, kuriam būdinga šviesos, skaidrumo, tekstūros ir aukso spalvos samplaika.

Pagrindinis fasadas Pagrindinis viešbučio fasadas padalytas į dvi dalis: senąjį neoklasikinį ir naująjį trijų aukštų priestato fasadą.

Priestato eksterjerą sudaro aliuminio ir stiklo fasadas su prakirtinėto išplėstinio metalo lakštų sluoksniu. Tai sukuria dinamišką vaizdą su langų ertmėmis ir įvairiai pritaikytų metalo lakštų variantais, o senoji atbraila susijungia su naująja viršutine pastato dalimi. Auksinis atspalvis ir vertikalios langų ertmės susivienija su senuoju fasadu.

Vidinis kiemelis Vidiniame kiemelyje skirtinguose aukštuose išdėstytos terasos. Centriniais laiptais galima patekti į antrame aukšte esančią didžiąją terasą, naudojamą kaip poilsio zona su sofomis, foteliais ir lauko baru. Pirmame aukšte – mažesnioji terasa, esanti šalia viešbučio baro. Iš rūsio vidinio kiemelio į restoraną ir posėdžių sales sklinda dienos šviesa.

Svečių kambariai Dauguma svečių kambarių įkurti pagal tokią pačią išdėstymo koncepciją: „z“ formos detalė, pagaminta iš laminuoto tamsaus antracito spalvos medžio, galvūgalio lenta, drabužių spinta ir sienų danga. Auksiniai ir pilki tonai, suderinti su netiesioginiu linijiniu apšvietimu, kambariuose sukuria šiltą ir elegantišką atmosferą.

Apšvietimas Apšvietimas yra esminė šio projekto dalis. Jai buvo pasirinktas netiesioginis linijinis apšvietimas ir dekoratyvūs kabantys šviestuvai, ypatingą dėmesį skiriant šviesos atspalviams. Kambariuose įdiegta apšvietimo valdymo sistema leidžia kurti šviesų žaismą ir padeda taupyti elektrą.

Grafinis dizainas Kad viešbutyje patogiai jaustųsi įvairiomis kalbomis kalbantys svečiai, buvo panaudoti specialiai šiam viešbučiui kurti sumažintų piktogramų ženklai. Tokiam grafinio dizaino sprendimui kūrėjus įkvėpė paties Salvadoro Dalí rašysena.

Tvarumas Projekto tikslas buvo išnaudoti visą turimą potencialą ir, pasitelkiant tiek architektūros elementus, tiek tam tikras sistemines instaliacijas, sukurti tvarų, ilgalaikį viešbutį.

Atriumas sujungia visus viešbučio aukštus ir aprūpina pastatą dienos šviesa.

Ypatingas dėmesys skirtas į pietinę pusę žvelgiančio vidinio kiemelio fasado dizainui. Naudojant surenkamas gelžbetonio plokštes, buvo statomas fasadas su nedideliais langais, balkonėliais, stoginėmis ir uždangomis nuo

10

ARCHITEKTŪRA

saulės. Visi šie architektūriniai elementai skirti apsaugoti fasadui nuo saulės spinduliuotės ir išvengti kambarių perkaitinimo.

Siekiant pagerinti viešbučio vidaus oro kokybę, panaudotos perdirbtos ir greitai išgaruojančių sudedamųjų dalių turinčios medžiagos.

Viešbučio inžinieriams pavyko sukurti sistemą, užtikrinančią kuo mažesnes energijos sąnaudas. Daugumoje pastato dalių įrengtas šviesos diodų apšvietimas, taip pat įdiegtos valdymo sistemos, leidžiančios bet kuriuo metu kontroliuoti energijos sunaudojimo kiekį.

Vienas geriausių sprendimų, padedančių kontroliuoti energijos sąnaudas viešbutyje, yra vietinis karšto vandens tiekimas. Atsisakiusi įprastinio saulės plokščių sprendimo, įmonė „TBI“ pasiūlė klientui naujovišką šilumos siurblių kogeneracinę sistemą, kuri viešbučio orui kondicionuoti kaip kurą naudoja gamtines dujas.

Naudojant šilumokaitį, varikliu pagaminta šiluma gali būti dar kartą panaudota vandeniui šildyti.

Buvo pasiektas didelis CO2 išskyrimo sumažinimas nuo 305 iki 85 kg CO2/m2 per metus, o energijos suvartojimas – nuo 503,8 iki 144,5 kWh/m2 per metus, palyginti su tokio pat dydžio ir pobūdžio pastatais.

Viešbutis „Vincci Gala“ yra vienas pirmųjų viešbučių Barselonoje, atitinkantis A klasės energijos tausojimo reikalavimus. 

11

ARCHITEKTŪRA

Labiausiai pakrypęs bokštas pasaulyje Gravitacijos dėsnius paneigiantis dangoraižis „Capital Gate“ Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje pakrypęs keturiskart daugiau nei Pizos bokštas. 18 laipsnių pasvirimas pasiektas specialiais inžineriniais sprendimais. Dangoraižis įrašytas į Guinnesso rekordų knygą kaip labiausiai pasaulyje pasviręs pastatas.

2010 m. sausį baigtas statyti pastatas – pirmasis pasaulyje, turintis iš anksto suprojektuotą branduolį su 350 mm polinkiu kiekviename aukšte. Be to, tai pirmasis pasaulio pastatas, naudojantis vertikalųjį branduolio tempimą tam, kad būtų skaičiuojamas judėjimas bei remiamos įtampos, sukurtos pastato nuosvyrai.

12

Palinkusi dangoraižio linija puikiai įsilieja į jūros bei dykumos siluetą – dviejų esminių elementų Abu Dabyje rezonansą. Statinio forma reprezentuoja besisukančią smėlio spiralę, o lenktas skliautas, vadinamas „purslu“, sukuria bangos efektą, atspindėdamas artimą pastato ryšį su vandeniu ir miesto jūrininkystės paveldu.

Pirmasis tokio pobūdžio statinys Konstrukciniai dangoraižio „Capital Gate“ sprendimai: - 20–30 m po žeme sumontuota 490 pamatinių polių, kad būtų paremta visa struktūra su skaičiuojamosiomis įtampomis. Poliai, kurie tikslingai slegiami konstrukcijos, siekiant palaikyti žemesniuosius pastato aukštus, yra įtempti statinio nuosvyros; - unikalūs vertikalieji ir horizontalieji skerspjūviai; - asimetrinė forma – nėra nė vienos tapačios zonos; visos 12 500 fasado stiklo plokščių yra skirtingų dydžių, nors kiekviena jų trikampė; - statant dangoraižį buvo keičiama aukštų denginių forma ir kryptis iš rytų į vakarus, kad susidarytų nuosvyra; - „Capital Gate“ – vienas iš nedaugelio pasaulio pastatų, naudojančių tokią trikampių tinklo struktūrą; be to, jis susideda iš dviejų atskirų tinklų: vidinio ir išorinio; - visi 8 250 plieniniai tinklo elementai yra skirtingų storių, ilgių bei krypčių; - kiekvienas iš 822 tinklo taškų (702 išorinių bei 120 vidinių) yra skirtingų dydžių ir lenktos (kampinės) konfigūracijos.

Architektūrinė išraiška Dangoraižis „Capital Gate“ išsiskiria ne tik dideliu pasvirimo kampu, bet ir piltuvo forma. Statinys platėja su kiekvienu aukštu. Tai sukuria dramatišką skulptūrinę formą.

ARCHITEKTŪRA

Koncepcija Abu Dabio nacionalinė parodų bendrovė (ADNEC), įkurta siekiant vystyti Abu Dabio renginių sektorių, subrandino planą pastatyti moderniausią parodų centrą, kuris taip pat būtų didžiausias Persijos įlankos regione ir organizuotų pasaulinės klasės renginius. Aiškiai žinota, kad dangoraižis turėtų būti išskirtinis, futuristinio dizaino ir pažangiausios konstrukcijos statinys, savo estetika ir techniniu nepriekaištingumu pabrėžiantis Abu Dabio dinamiškumą bei žmogaus laimėjimus.

Architektūroje svarbus erdvinis planavimas, todėl specialistai nepabijojo pabrėžti šio dangoraižio dramatiškumo ir interjere. Viešbučio įėjimas yra 18 aukšte, iš kurio lankytojams atsiveria nuostabi Abu Dabio panorama.

Dėl unikalios formos viršutinė dangoraižio pusė išplatėja, sukurdama atrijų svečių kambarių aukštuose. Ši erdvė – bene labiausiai traukiantis atradimas pastate.

Tvarumas Nuo pat koncepcijos pradžios architektai ir inžinieriai integravo daugybę pasyvių ir aktyvių tvariųjų sistemų, įskaitant metalo tinklo šešėliavimą, dvigubą fasadą, aukštos kokybės stiklinimą, sumažintą medžiagų kiekį, apželdintą rūsio stogą, mažo vandens srauto įrangą, vietinį vėsinimą, kintamo greičio oro kondicionavimą, šilumos mainus ventiliacijai, energijos taupymo kontrolę.

Labiausiai pastebima „Capital Gate“ detalė yra „purslas“, besisukantis aplink pastatą pietų kryptimi, kad kuo labiau pridengtų dangoraižį nuo tiesioginių saulės spindulių. Šis metalo tinklelis pašalina 30 % saulės šilumos energijos dar jai nepasiekus pastato, taip sumažindamas ir oro kondicionavimo apkrovą aukštuose. Be to, jis sukuria šešėlį pagrindiniam įėjimui pirmajame aukšte.

Aukštesnioji dangoraižio dalis turi dvigubą fasadą, kuris taip pat saugo nuo saulės šilumos energijos. Šis fasadas yra modifikuotas ir recirkuliuoja vidaus orą iš svečių kambarių į fasado ertmę. Čia jis sukuria izoliuojantį buferį tarp karšto išorės oro ir vėsaus vidaus oro. Taigi oras kambariuose naudojamas vis iš naujo, o nepanaudojus pakeičiamas lauko oru.

Dangoraižio fasadams pasirinktas stiklas yra žemos emisijos ir niekad anksčiau nenaudotas Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jis išlaiko vidinį pastato orą kuo vėsesnį ir panaikina saulės šviesos atspindžius, tačiau tebėra permatomas.

Organinė dangoraižio forma taip pat keliais būdais taupo statybos sąnaudas, neskaitant pasvirimo. Jo apvali aerodinaminė forma mažina vėjo pasipriešinimą. Be to, ši forma efektyviau apriboja erdves, todėl reikia mažiau fasado ploto aukštams dengti ir sutaupoma medžiagų.

Dangoraižio aplinka bei apželdintas rūsio stogas padidina terminę izoliaciją ir sumažina oro kondicionavimo poreikį.

Sodinami vietiniai augalai, kurių nereikia dažnai laistyti.

Ypatingą vaidmenį atlieka ir mažo vandens srauto prietaisai viešosiose erdvėse, tualetuose, plovyklose bei čiaupuose.

Abu Dabio savivaldybė aprūpina pastatą centralizuotu vėsinimu, naudojant šaltą vandenį. Tai gerokai veiksmingiau, nei montuoti šaldymo įrenginius pastate. Šilumos energijos atgavimo cikle sumažinamas energijos poreikis ventiliacijai, kaitaliojant karštą ir šaltą orą padavimo bei ištraukimo metu. Pastato energijos priežiūra ir kontrolė dar labiau sumažina energijos poreikį, taikant efektyvias apšvietos, ventiliavimo ir kitas taupomąsias priemones.

→

13

ARCHITEKTŪRA

to trimatės (3D) koordinatės apskaičiuojamos su „Tekla Structures“, užtikrinančia visišką integraciją ir rėmo bei jį laikančių kolonų surinkimą. „Teklos“ sprendimai padeda išspręsti pačias sudėtingiausias idėjas, taigi „Capital Gate“ yra dar vienas „Teklos“ galimybių pavyzdys, padedantis suprojektuoti ir sumodeliuoti ikoniškus stebuklus“, – teigia Tahiras Sharifas, Vidurio Rytų „Teklos“ padalinio direktorius.

13 000 tonų plieno Konstrukcija išsiskiria 17 ir 18 aukštuose esančiu vidiniu gembiniu atrijumi, pritaikytu projektuojamam baseinui bei poilsio erdvei. Projektui pritaikyta tinklinė konstrukcinė technologija. Kiekvieną išorinės dangos elementą palaiko plieninis tinklinis skydas. Kad būtų išlaikytas reikiamo polinkio profilis, kiekviena plokštė švelniai linksta viena kitos paviršiaus atžvilgiu. Išoriniai tinklo elementai pagaminti iš keturkampio skerspjūvio tuščiavidurių vamzdžių, o vidiniai – iš apskrito skerspjūvio tuščiavidurių vamzdžių. Išorinis tinklas suteikia antrinę atramą banguotajai „Splash“ struktūrai, besileidžiančiai nuo 19 aukšto žemyn bei sukuriančiai patrauklų šešėliavimą.

Neįmanoma paverčia įmanoma Naudojant įmonės „Tekla“ sukurtą statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) programinę įrangą, buvo detalizuoti pasauliniai statybos šedevrai. Trijų matmenų modeliavimo funkcija gravitaciją paneigiančią architektūrinę išraišką paverčia įmanoma. Kiekvieno sudėtingos struktūros komponen-

14

Plieninėms laikančiosioms pastato konstrukcijoms sunaudota daugiau nei 13 000 tonų plieno. Plieno griaučiai susideda iš 702 išorinių elementų mazgų su papildomais penkiais mazgais fiktyviems išorės elementams 18, 18M bei 19 aukštuose ir 120 vidinių elementų mazgų ties sankirtomis. Susikertančiuose taškuose tuščiaviduriai elementai susijungia dviejose ašyse, o grindų sijos susijungia trečiojoje – lygiagrečiai su elementų paviršiais. Kadangi nė viena plokštė nėra vienoje plokštumoje su kita, kiekvienas mazgas yra unikalus ir formuojamas su didelio skersmens kryžmine jungtimi per plokštes. Kad būtų sumažintas poslinkis mazguose, tinkliniai elementai buvo nukreipiami pagal metodą „perpjovimas per perpjautas plokštes“ (angl. bisection of bisecting planes).

Tikrieji elementų dydžiai buvo gauti iš preliminaraus modelio. Tai padėjo sumažinti medžiagų pereikvojimą. Varžtų skaičius, šlyties smeigės bei dažų kiekis buvo gauti iš „Tekla Structures“ raporto. Surinkimo sąrašai, gauti iš „Teklos“ modelio, buvo paversti planavimo ir priežiūros užduotimis bei formatais tokiems darbams kaip gamyba, dažymas ir statymas.

Greitesnė ir tikslesnė gamyba NC failai buvo eksportuojami iš „Tekla Structures“ ir pritaikomi greitesnei bei tikslesnei gamybai. Tinklo elementams gaminti buvo sumontuoti laikini stendai, pasinaudojant modelyje pateiktomis individualių vienetų koordinatėmis.

Be to, naudojant šias koordinates, atskiri vienetai buvo sujungti į mazgus. Gravitacijos centro vieta ir individualių vienetų svoriai taip pat gauti iš raportų. Tokia informacija padėjo atliekant kėlimo ir statybos darbus.

ARCHITEKTŪRA

BIM struktūros kontrolė kiekviename projekto etape Pasitelkus „Tekla Structures“ galimybes, sudėtingų dangoraižio „Capital Gate“ tinklinių elementų modeliavimas buvo puikiai suvaldytas – programinės įrangos atributai padėjo sušvelninti struktūros konstrukciją. Projektuojami elementai buvo pakreipti su minimaliu poslinkiu, naudojant minėtąjį perpjovimo metodą. Poslinkio vertės gautos iš trimačio modelio „Tekla“ ir panaudotos kryžminių jungčių taškams. Taip pat sumodeliuoti ir sutvirtinimo ilgiai, kad būtų galima juos įvertinti gaminant kryžmines jungtis.

Su mazgais besijungiančios sijos buvo sudėtos modelyje taip, kad būtų išvengta elementų sankirtų, galinčių sukelti ekscentricitetą jungtims. Modelyje išmatuotas ekscentricitetas buvo naudojamas jungtims projektuoti.

Modelis, sukurtas naudojant „Tekla Structures“, atliko esminį vaidmenį greičiau planuojant ir saugiau vykdant darbus.

Raportai, paremti surenkamaisiais ženklais, padėjo komandai sukoordinuoti varžtų naudojimą. Pasaulinės trimatės koordinatės iš „Teklos“ modelio buvo panaudotos ruošiant sudėtingą išorės tinklą bei nustatant jo narių pozicijas. Paskui modelis perduotas dangos komandai, kad būtų išspręstos dangos sistemos. Programinės įrangos pateiktas modelis buvo koordinuojamas su architektūriniu modeliu, kad būtų galima maksimaliai sumažinti sankirtų tikimybę. Taigi modelis, sukurtas naudojant „Tekla Structures“, atliko esminį vaidmenį greičiau planuojant ir saugiau vykdant darbus. 

15

ARCHITEKTŪRA

Apžvalgos bokštai – saugomų teritorijų puošmena Giedrė Balčiūtė

Lietuvos saugomose teritorijose kyla vienas už kitą įspūdingesni apžvalgos bokštai, jau spėję virsti turistų traukos centrais. Žmonės mielai juos lanko ir fotografuoja ne tik nuo bokštų atsiveriančius kvapą gniaužiančius vaizdus, bet ir pačius bokštus, tapusius tikromis regioninių ir nacionalinių parkų puošmenomis.

16

Architektai: Andrius Dirsė, Arvydas Gudelis Projektuotojas: UAB „Rekreacinė statyba“ Darbo projekto konstruktoriai: Mindaugas Petkevičius, Robertas Jauniškis Generalinis rangovas: UAB „Raseinių statyba“ Metalo konstrukcijų gamintojas: UAB „Butina“ Faktai skaičiais Pamatai Metelių: gylis 10 m; supilta betono 58 m3 Veisiejų: gylis 5,1 m; supilta betono 38 m3 Ventos: gylis 5 m; supilta betono 22,4 m3 Konstrukcijos Metelių – 5 t metalo ir medžio bei 25,2 m3 klijuoto medžio Veisiejų – 25 t metalo Ventos – 10,2 t metalo, 16,5 t medžio

Šiuo metu valstybės saugomose teritorijose jau pastatyta septyniolika apžvalgos bokštų. Šiemet bokštų šeima turėtų pasipildyti dar trimis. Jie iškils Biržų, Labanoro ir Tytuvėnų regioniniuose parkuose.

ARCHITEKTŪRA

Apie Metelių, Ventos ir Veisiejų bokštus

Dauguma bokštų buvo pastatyti ir pritaikyti lankytojams Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir saugomų teritorijų direkcijų užsakymu, o trijų bokštų statybą inicijavo privatūs asmenys ir kitos institucijos.

Varžosi, kuris aukštesnis ir gražesnis Neretai kraštovaizdžio ypatumus – slėnius, atodangas, atragius ar upių vingius – galima suvokti tik pažvelgus į juos iš viršaus. Apžvalgos vietos gali būti įrengtos ant atodangos briaunos ar piliakalnio, o jeigu tokių nėra arba reikia pasilypėti dar aukščiau, statomi apžvalgos bokštai.

Paprastai apžvalgos bokštais vadinami 15 m ir aukštesni statiniai, nuo kurių galima apžvelgti teritoriją. Žemesnės konstrukcijos laikomos platformomis ir vadinamos bokšteliais. Šiuo metu aukščiausias yra Aukštaitijos nacionaliniame parke stovintis Šiliniškių bokštas, kartu atliekantis ir apžvalgos, ir mobiliųjų telekomunikacijų bokšto funkciją. Šio bokšto aukštis – 60 m, o apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria ežeringas ir miškingas kraštovaizdis, Šiliniškių gūbrio struktūra, įrengta 30 m aukštyje. To-

→

17

ARCHITEKTŪRA

kiame pačiame 30 m aukštyje įrengta ir Kamanų rezervate stovinčio bokšto apžvalgos aikštelė, iš jos galima pasigrožėti Kamanų pelkės plynėmis ir salomis, aplinkui besidriekiančiais miškais ir Akmenės kraštui būdingu lygumų kraštovaizdžiu.

Minėtiesiems bokštams aukščiu nenusileis ir tebestatomi apžvalgos bokštai. Planuojama, kad Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas bus 36 m, o Nemuno kilpų regioniniame parke, ant Škėvonių atragio, ateityje turėtų iškilti net 40 m aukščio bokštas.

Vienas po kito pastaruoju metu kylantys apžvalgos bokštai vienas su kitu varžosi ne tik aukščiu, bet ir grožiu. Kurdami bokštus, architektai atsižvelgia į vietovės specifiką ir stengiasi, kad jie kuo darniau įsilietų į kraštovaizdį. Pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke, kur gausu pušų, ant penkių atramų stovintis Merkinės bokštas atrodo tarsi tarp medžių vingiuojantis miško takelis. Biržų regioniniame parke prie Kirkilų karstinių ežerėlių kylančio bokšto forma primins smegduobės briauną, medinę valtį. O būsimas aukščiausias uždaras Nemuno kilpų regioninio parko bokštas, kurį numatoma pastatyti iki 2020 m., primins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų motyvus.

18

Pabodo tipiniai bokštai Tad kas gi atsitiko, kad per kelerius metus valstybės saugomose teritorijose iškilo ne vienas apžvalgos bokštas, kurio išvaizda labiau primena skulptūrą, o ne tiesiog apžvalgai skirtą konstrukciją? Juk iš pradžių buvo statomi paprasčiausi, tik savo funkciją atliekantys iki 15 m aukščio apžvalgos bokštai. „Buvo akivaizdu, kad daugelyje vietų mums neužtenka 15 m aukščio bokštų, reikia ir aukštesnių. Pagalvojome, kiek galime statyti tuos tipinius bokštus suvienodindami teritorijas? Atsirado ir finansinių galimybių. O aukštesniems bokštams reikia ir kitokio sprendimo. Nutarėme statyti bokštus pagal individualius projektus. Taip galima geriau atskleisti vietovės specifiką, pabrėžti teritorijos savitumą, išskirtinumą. Tad bokštai pradėti projektuoti taip, kad jie ir patys būtų patrauklūs“, – paaiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.

Pašnekovei įspūdingiausias yra Dzūkijos nacionaliniame parke stovintis Merkinės apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Nemunas su Pastraujo sala, už upės slėnio tolyn į horizontą vilnijantys miškai, dalis Merkinės senamiesčio ir tiltas per Nemuną.

ARCHITEKTŪRA

„Jis pranoksta bokšto sąvoką, nes turi įvairių lygių erdves ir plokštumas bei visai kitas galimybes. Į kitus bokštus užlipai spiraliniais laiptais, pažiūrėjai ir nulipai. O čia yra ką veikti atskirose plokštumose, erdvėse. Iš jų ir vaizdai, ir pojūčiai atsiveria kitokie. Buvimas tarp ir virš medžių lajų suteikia gerokai daugiau pažinimo galimybių“, – žavėjosi R. Baškytė.

Išskirtinį Merkinės bokštą suprojektavo architektas Arvydas Gudelis. Šis architektas yra ir kitų įspūdingų bokštų idėjos autorius, tarp jų – Metelių regioninio parko, Ventos regioninio parko, pastarojo idėją sukūrė kartu su kolega Andriumi Dirse. Taip pat abu architektai – A. Gudelis ir A. Dirsė yra tebestatomo Medžių lajų tako Anykščių regioniniame parke idėjos autoriai.

Proga parodyti meistriškumą Net tris modernios konstrukcijos apžvalgos bokštus Veisiejų, Ventos ir Metelių regioniniuose parkuose pastatė šiemet 50 metų veiklos jubiliejų švenčianti UAB „Raseinių statyba“. Ši įmonė turi aukštų statinių statybos patirties: yra stačiusi silosus ir grūdų elevatorius. Bet apžvalgos bokštų statyba vis tiek buvo išskirtinė dėl specifikos ir sudėtingumo.

Šiuolaikiniai bokštai turi ne tik atitikti esminius tokiems statiniams reikalavimus – išlaikyti mechaninį atsparumą ir stabilumą, bet ir vizualiai gražiai atrodyti. Tad juos statant teko nemažai paplušėti ir projektuotojams, ir konstruktoriams, ir statytojams. „Apžvalgos bokštai – ne plytų mūras, statomas tiesiog dedant plytą ant plytos. Tai – inžinerinis statinys, turintis erdvines, sudėtingas konstrukcijas. Kiekvieną bokštą sudaro daugybė sudedamųjų detalių, surenkamų ir sujungiamų viena su kita tik varžtais. Mums apžvalgos bokštų statyba buvo proga parodyti, kad mokame pastatyti ir netradicinius statinius. Juolab artėjo veiklos jubiliejus, todėl norėjome palikti žymę kiekviename Lietuvos etnografiniame regione“, – paaiškino „Raseinių statybos“ generalinis direktorius Saulius Bekampis.

Kiekvienas bokštas buvo surinktas tarytum milžiniška dėlionė iš daugybės atskirų smulkių dalių: Veisiejų apžvalgos bokštas buvo surinktas iš metalo, Ventos ir Metelių bokštai – ir iš klijuoto medžio konstrukcinių elementų, kurie vienas su kitu buvo sujungti vien varžtais. Bokštų plieno konstrukcijos buvo karštai cinkuotos, Veisiejų – dar ir papildomai dažytos, kad būtų ilgalaikiškesnės.

→

19

ARCHITEKTŪRA

Kadangi visi elementai buvo skirtingi, statytojams teko labai atidžiai studijuoti projektus ir žiūrėti, kad kiekviena dalis atsidurtų savo vietoje. Bokštai turėjo būti pastatyti tik iš gamykloje pagamintų dalių. Statybų metu jokie pataisymai – papildomi pjaustymai ar suvirinimas – buvo negalimi.

Sudėtinga geometrija S. Bekampis negalėjo pasakyti, kuris bokštas jam pats mieliausias: „Man jie visi mieli, nes prie jų daug dirbta, daug pastangų įdėta. Jie visi skirtingi, pastatyti skirtingose vietose, iš kiekvieno atsiveria skirtingai vaizdai. Todėl negalėčiau nė vieno paminėti kaip ypatingesnio.“ Tačiau direktorius neabejoja, kad sudėtingiausia buvo statyti Metelių apžvalgos bokštą. Architektų valia šis tarp

Dusios ir Metelio ežerų, pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Simnas–Seirijai iškilęs bokštas turėjo priminti surinktą į krūvą ir nuo vėjo pasisukusį nendrių pėdą.

Iššūkiai prasidėjo jau įrengiant šio bokšto pamatus. Bokštas buvo statomas ant sankasos, todėl jo pamatai buvo net 10 m gylio. Į pamatus buvo supilti net 58 m3 betono.

Sudėtinga buvo ir paties bokšto konstrukcija bei geometrija. Metelių bokšto laikančiosios konstrukcijos vidus yra iš metalo (plieninis apvalus didelio skersmens vamzdis), o išorinės konstrukcijos – ratu išdėstytos stačiakampio skerspjūvio klijuoto medžio sijos. Jos turėjo būti sudėtos taip, kad atrodytų kaip nendrių pėdas.

Nenuostabu, kad šis sudėtingas bokštas buvo montuojamas ilgiausiai. Bokšto statybos vyko atskirais etapais, vien konstrukcijų montavimas ir pasiruošimas tam užtruko apie aštuonias savaites.

Visi bokštai ypatingi Kiek greičiau buvo pastatytas 15 m aukščio Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria įspūdinga Snaigyno ežero panorama. Šio bokšto geometrija paprastesnė, bet architektūra taip pat išskirtinė: jis primena šampano taurę su apžvalgos aikštele viršuje.

Veisiejų bokštas Kailinių kaime, Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje, iškilo per šešias savaites. Į jo 5,1 m gylio pamatus buvo supilti 38 m3 betono, o pats bokštas pastatytas iš 25 tonas sveriančių metalo konstrukcijų.

Ventos regioninio parko bokšto forma vieniems primena besiskleidžiantį tulpės žiedą, kitiems – į dangų iškeltas žmogaus rankas. Nors bokšto statyba buvo sudėtingesnė nei Veisiejų – juk reikėjo sujungti tris medžiagas: betoną, metalą ir medį, darbai užtruko trumpiausiai – keturias savaites.

Virš medžių viršūnių iškilusį 15 m aukščio bokštą, nuo kurio atsiveria užburiantis vaizdas į Ventos kraštovaizdžio draustinį ir juo vingiuojančią upę, Papilės miestą ir piliakalnius, Daubiškio kaimą bei Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, UAB „Raseinių statyba“ statė be subrangovų pagalbos. Į jo pamatus buvo supilti 22,4 m3 betono, bokšto konstrukcijas sudarė 5 tonos metalo gaminių ir 25,2 m3 klijuoto medžio gaminių. Įvykdė architektų užmojus Statant Metelių ir Ventos apžvalgos bokštus buvo panaudotos kintamo aukščio klijuoto medžio lenktos kolonos. Jas tiekė UAB „Jūrės medis“. Ši bendrovė jau daugiau nei keturis dešimtmečius visuomeninės, pramoninės, žemės ūkio ir gyvenamosios paskirties pastatams gamina aukšto techninio lygio klijuotos medienos konstrukcijas. Šiuos gaminius „Jūrės medis“ tiekia ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportuoja į ne mažiau kaip dešimtį kitų šalių.

Minėtiesiems apžvalgos bokštams statyti bendrovė tiekė konstrukcijas, pagamintas iš 15–16 mm storio lentų.

Konstrukcijos buvo gaminamos iš giluminiu būdu impregnuotos pušies, papildomai padengtos trijų sluoksnių

20

ARCHITEKTŪRA

Apžvalgos bokštai – tai inžinerinis statinys, turintis erdvines, sudėtingas konstrukcijas. Kiekvieną bokštą sudaro daugybė sudedamųjų detalių, surenkamų ir sujungiamų viena su kita tik varžtais.

→

21

ARCHITEKTŪRA

sistema: antiseptiku, gruntu ir laku su pigmentu. Ši sistema skirta eksploatacijai lauko sąlygomis. Taikant tokią sistemą ir tinkamai prižiūrint konstrukcijas, patvarumas užtikrinamas daugeliui metų. Kad bokštai kuo ilgiau būtų naudojami, visų jų metalinės konstrukcijos buvo padengtos antikorozinėmis dangomis.

Medinės Metelių bokšto kolonos, architekto A. Gudelio teigimu, atlieka ne tik apdailos funkciją, bet yra ir laikančioji konstrukcija. „Jūrės medžio“ generalinio direktoriaus pavaduotojas projektų valdymui Raimondas Griškus neslėpė, kad Metelių ir Ventos bokštų konstrukcijų konfigūracija buvo sudėtinga, bet kadangi įmonėje dirba patyrę staliai, pavyko realizuoti architekto sumanymus. „Dar kartą įrodėme, kad galime realizuoti sudėtingos konfigūracijos klijuotos medienos konstrukcijas ir įvykdyti architektų sumanymus. Taip pat džiugu, kad turėjome galimybę prisidėti prie aplinkos gražinimo“, – džiaugėsi R. Griškus. Į lajų taką kels keltuvai Neretai prie apžvalgos bokštų priskiriamas ir dar tebestatomas medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke, legendiniame Anykščių šilelyje. Šis takas ypatingas, nes apie 300 m vingiuoja ne žeme, kaip įprasta, bet tarp medžių lajų ir jų viršūnėmis! Toks takas bus vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.

22

Tolygiai kilsiantis takas pasieks 21 m aukštį, o lankytojai galės kopti dar aukščiau, iki 35 m aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurios bus galima grožėtis puikiu Šventosios upės vingių, slėnio ir Anykščių šilelio kraštovaizdžiu.

Anykščių regioninio parko medžių lajų tako apžvalgos bokšte bus įrengti specialūs keltuvai, tad įspūdinga panorama galės gėrėtis ir neįgalieji asmenys. Keleivinius neįgaliesiems skirtus „Aukštaitis M“ modelio keltuvus pagamino ilgametę keltuvų gamybos ir liftų įrengimo patirtį turinti bendrovė „Šiaulių liftas“.

Keltuvų keliamoji geba bus 260 kilogramų. Jų šoninės sienos iki pusės kabinos aukščio bus stiklinės. Stiklinės bus ir šachtos durys. Taigi keldamiesi į viršų žmonės galės grožėtis aplinka. Iš viso apžvalgos bokšte atsiras trys keltuvai, jie sustos keturiuose skirtinguose lygiuose. Pirmasis keltuvas kels į 10 m aukštį nuo žemės. Antrasis kels lygiagrečiai pirmajam keltuvui į 20 m aukštį nuo žemės. Daugiau kaip 30 m aukštyje esanti bokšto viršūnė bus pasiekiama trečiuoju keltuvu, kelsiančiu 10 m (t. y. nuo viršutinio antrojo keltuvo sustojimo).

Kadangi keltuvai bus skirti neįgaliesiems, jų greitis, reglamentuojamas Europos standarto LST EN 81-41, negalės viršyti 0,15 m/s. Apskaičiuota, kad bokšto viršūnė keltuvais bus pasiekiama vidutiniškai per 4–5 minutes. 

23

ARCHITEKT的RA

A RK COHnIKT UE R K TS A ū SR A

APDOVAnOTI InOVATyVAUS VOnIOS KAMBARIO KūRėJAI nUO PAT VASARIO „STRUCTUM“ ORGAnIzUOTAME KOnKURSE STUDEnTų IR PROFESIOnALų KATEGORIJOSE VARŽėSI GAUSUS DIzAInERIų BūRyS. šILTą BIRŽELIO 9-OSIOS POPIETę MEnų FABRIKE „LOFTAS“ BUVO IšKILMInGAI PASKELBTI IR APDOVAnOTI nUGALėTOJAI. „Konkursą organizuojame jau nebe pirmą kartą, nes manome, kad vonios kambarys yra viena sparčiausiai progresuojančių namų zonų. Joje jau diegiami ir išmanieji sprendimai, – renginio pradžioje sakė žurnalo vyr. redaktorė Jurga Grigienė. – Pastebime tendencijas, kad ribos tarp vonios kambario ir kitų namų erdvių dingsta. Tobulėjant gamybos technologijoms, šiuolaikinės vonios pritaikomos ne tik asmeninei higienai, atsipalaidavimui, poilsiui – jos tampa elegantiškais interjero akcentais ir svarbiais erdvės skirstymo į zonas elementais. Vonios kambario įrangai, keramikai, baldams, aksesuarams jau skiriame ne mažiau dėmesio nei kitoms namų erdvėms.“ „Structum“ kolektyvas, organizuodamas konkursą, siekė, kad į vonios kambarį dizaineriai pažvelgtų inovatyviai ir gautų galimybę darbuose panaudoti šiuolaikiškiausią pasaulinių gamintojų įrangą. Kaip jiems sekėsi, galėjote stebėti žurnale, svetainėse www.estructum.lt ir www.manonamai.lt bei „Facebook“ paskyroje.

Dalyvių darbus vertino autoritetinga komisija: Rimas Adomaitis, architektas, „RA studija“; Darius Regelskis, architektas, VDA Architektūros ir Interjero dizaino katedrų lektorius; Greta Motiejūnienė, „Dalius & Greta Design“; Jurga Grigienė, žurnalo „Structum“ vyr. redaktorė.

Skambant atlikėjos Monikos Mėčiūtės dainoms, renginio vedėja Santa Audickaitė į sceną pradėjo kviesti prizines vietas laimėjusius studentus. Pirmoji vieta atiteko Patrycjai Pojdai – II kurso interjero dizaino studentei iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, antrosios vietos apdovanojimas įteiktas Mariui Tautvydui – III kurso architektūros studentui iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Eglė Kubiliūtė – II kurso interjero dizaino rĖMĖjAi

26

studentė iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos – džiaugėsi trečiąja vieta konkurse. įteikti apdovanojimų profesionalams pakviesta vieno iš konkurso rėmėjų „Villeroy & Boch“ rinkodaros vadovė Jurga Dabulevičiūtė. Pirmąją vietą komisija skyrė architektės-dizainerės Ievos Prunskaitės iš studijos „Prusta“ darbui. Antrąja pasidalijo architektės Renata Mockutė, Jurgita Saulytė ir Kristina Puidokaitė iš studijos „Dizustudio“.

Trečioji prizinė vieta teko Audronei Ambrazienei ir Daivai Pocevičienei, architektėms iš studijos „Audronė & Daiva“.

Inovatyvios vonios kūrėjams už idėjas ir pastangas rėmėjai negailėjo dovanų. Pirmųjų vietų nugalėtojams įteikti 400 eurų pramogų banko „nesė“ čekiai, Savicko sporto klubo abonementai. Prizininkai taip pat buvo apdovanoti „Villeroy & Boch“ indais, „E.motion room“ abonementais, internetinės knygų parduotuvės „Humanitas“ knygomis, parduotuvės „1001 ir viena naktis“ ir „Hansgrohe“ dovanomis. Konkurso dalyviai bus laukiami nuotykių parkuose „Uno Parks“, „Skypark“ ir „Multikino“.

Labiausiai patikusius darbus rinko ne vien komisija. Svetainėje www.manonamai.lt balsus savo favoritams skyrė ir skaitytojai. Jų nuomone, geriausias profesionalų darbas – Dovilės Leicmonaitės-Žukauskienės, interjero projektuotojos ir dizainerės iš studijos „Dizaino kampelis“. O daugiausia skaitytojų simpatijų nusipelnęs studento darbas – Dovilės Laipinskaitės, II kurso interjero dizaino studentės iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Abi laureatės apdovanotos „Murestos“ grupės ir „Eldorio“ čekiais bei žurnalo „Mano namai“ prenumerata.

Tikimės, kad tokie konkursai taps gražia tradicija. Smagu suteikti tribūną talentingiausiems!  inForMACiniS rĖMĖjAS

ELEnOS STAnIULėnAITėS nUOTRAUKOS

A RK COHnIKT UE R K ST A ū SR A renginio sVečiai Vaišinosi „jacob’s creek pinot noir“ putojančiu Vynu, skanaVo „dangiškų MigdoLų“ saLdėsių, ragaVo praMogų banko „nesė“ restorano „white house“ uŽkandŽių, gėrė „skanios kaVos“ kaVą 27 ir „tichės“ MineraLinį Vandenį.

ARCHITEKTŪRA

MEDIS ŠIUOLAIKINĖJE ARCHITEKTŪROJE: MENINIS ASPEKTAS Šiuolaikinei medinei architektūrai būdinga didelė formų įvairovė, jų gausą ir ypatumus lemia kūrėjų ambicijos rasti naujų medienos taikymo architektūroje būdų.

Panagrinėsime naujas morfologines idėjas medinėje architektūroje pagal du ryškesnius aspektus: meninį ir funkcinį.

Dr. ARNOLDAS GABRĖNAS, architektas, VGTU docentas

Meninis aspektas – kai mediena architektūroje taikoma kaip unikalių estetinių savybių medžiaga, priemonė išreikšti kūrinio kompozicines idėjas. Šiuo atveju neretai iš medienos modeliuojama statinių išorė, vidaus erdvės.

Taip sudėtingiau formuojami pastatai iš kitų medžiagų, tarsi apvelkami išraiškingesniu, meniškai paveikesniu apdaru. Antrasis aspektas – funkcinis, kai mediena statinyje yra ne tik estetiškai patrauklus paviršius, bet ir materija, leidžianti kurti įvairias architektūrines formas, turinčias tam tikrais medienos taikymo būdais išgautų savybių.

Tokio pobūdžio statiniuose mediniai elementai dažniausiai yra ir svarbi pastato konstrukcija. Šiame straipsnje kalbėsime apie šiuolaikinės medinės architektūros objektus, išsiskiriančius raiškiu meniniu aspektu ir kuriems yra svarbus medinio statinio paviršiaus vizualus suvokimas. Nūdienos eksterjeruose ir interjeruose regimos šios pagrindinės medienos būties formos, savotiškos estetinės idėjos: a) medinis paviršius kūrinyje yra plokštuma, b) mediniai paviršiai sudaro trimatį kūną, c) mediniai elementai komponuojami į ažūrinę struktūrą.

Plokštumomis sąlygiškai galime vadinti tokius medinio paviršiaus pavidalus, kuriems būdingas vyraujantis kompozicijos dvimatiškumas. Tokius medinius paviršius savo ruožtu pagal pobūdį bendroje kompozicijoje galima

30

1 pav. Medinės platformos pajūryje, Vinarosas, Ispanija, archit. biuras „Guallart Architects“, 2006 m.

kai kur iš terasos plokštumos „iškeltomis“ šešiakampėmis piramidėmis (1 pav.). Kampuota medinių terasų forma vizualiniu aštriabriauniškumu dera uolėtame kraštovaizdyje ir tampa patogia zona ilsėtis prie jūros.

Medinės plokštumos kaip svarbus, o kartais ir pagrindinis meninis akcentas taikomos kai kurių pastatų eksterjeruose ir interjeruose. Tarp kol kas Lietuvoje analogų neturinčių pavyzdžių iš kitų šalių galima paminėti sudėtingų plastiškų formų plokštumas, suformuotas iš kompiuteriais valdomais įrenginiais pjautos medienos.

Vienas įdomiausių šiai statinių grupei priskirtinų pasta-

ARCHITEKTŪRA

skirti į akcentuotus ir fragmentinius. Akcentuota medinė plokštuma erdvėje yra tam tikru būdu orientuota, lygi ar modeliuota, geriausiai apžvelgiama iš vienos pusės ir turi svarbią estetinę reikšmę. Tarp pasaulio architektūros pavyzdžių, atskleidžiančių įvairias medinių plokštumų modeliavimo ir orientavimo erdvėje galimybes, galima minėti Vinaroso vietovėje, Ispanijoje, uolėtame pajūrio paplūdimyje, ant sustiprinto betono pagrindo įrengtas šešiakampes balamedžių platformas, sudarančias įvairių matmenų salas (Fernandes-Galiano 2009). Šešiakampių platformų, suprojektuotų „Guallart Architects“, elementai kiekvienoje saloje išryškinami lentų apkalo grafika ir

→

31

ARCHITEKTŪRA

tų – architektų biuro „Snohetta“ suprojektuotas informacijos ir stebėjimo paviljonas, esantis Norvegijoje, prie Dovrefjelio plokščiakalnio (2 pav.). Paprasto, asketiško, stačiakampio formos pastato su stiklo ir plieno fasadais pagrindinis akcentas – šiuolaikine medienos apdirbimo technika suformuota reljefinė medinė siena, per vitrinas gerai matoma ir iš aplinkos (Snohetta 2011). Topografiš-

32

kos medinio paviršiaus įdubos ir iškilimai dera su Norvegijos kalnų peizažu, o šiurkštoka faktūra ir rusva medienos spalva kuria patikimo ir šilto prieglobsčio įspūdį.

2 pav. Informacijos ir stebėjimo paviljonas, Norvegija, archit. biuras „Snohetta“, 2011 m. diephotodesigner.de nuotraukos

ARCHITEKTŪRA

3 pav. Kilnojamas gyvenamasis namas-kabina, Danija, archit. biuras „Dorte Mandrup Arkitekter“, 2008 m.

Laesely Torben Eskerod nuotrauka

Galima teigti, kad pastarųjų metų šiuolaikinių pastatų architektūroje populiarios fragmentinės medienos plokštumos. Tai medžio plokštumomis dengtos pastatų eksterjero ar interjero dalys, sukomponuotos kaip kito medžiagiškumo tūrio visumos dalis. Tokie mediena dengti fragmentai gali jungtis skirtingos orientacijos pastato fasaduose kaip plokštumos ar sudaryti trimačių medinių kūnų dalis bei jų užuominas, sujungtas su kitos medžiagos bendrąja forma.

Dalį medinių paviršių statinių kompozicijose vizualiai galima suvokti kaip sudarančius trimatį kūną. Tarp šių architektūrinių formų savo ruožtu sąlygiškai atskirtinos geometriškai racionalios ir plastiškos apimtinės formos. Pastarosios kuriamos kaip atskiri mediniai statiniai arba jungiamos su kito medžiagiškumo tūriais į bendrą pastato kompoziciją. Geometrinis racionalumas visų pirmiausia būdingas utilitarios paskirties nedideliems pastatams. Vis dėlto kaip tik mažas mastelis neretai yra aplinkybė, verčianti šių pastatų kūrėjus pasirinkti raiškią formą bei ypač atidžiai įvertinti detalių vietą ir santykį visumos sandaroje. Medis šių pastatų architektūroje yra ne tik formai „paklusni“ medžiaga, jis dar ir papildo santūrią, lakonišką objekto kompoziciją medžiaginiu tekstūriškumu ir faktūriškumu, leidžiančiu įtaigiau suvokti kūrinį. Kad „paprasta“ – tai nebūtinai „prasta“, byloja danų architektų grupės „Dorte Mandrup Arkitekter“ sukurtas namas-kabina (3 pav.). Šis gamykloje pagamintas pastatas yra 10 m² ploto, jo viduje yra darbo ir poilsio zonos. Vertikali dailylenčių apdaila statinio eksterjere pasirinkta kaip labiausiai deranti prie numanomos gamtinės aplinkos (Saieh 2008). Siauros, ilgos dailylentės – tašeliai – atitinka nedidelį pastato dydį, jų grafika dera su subtilia bendrosios formos tektonika. Taip sukuriamas lyg iš vientiso medžio masyvo suformuoto tūrio įvaizdis. Medis šiuo atveju tampa menine priemone, leidžiančia pastato stebėtojui identifikuoti gyvenamąją paskirtį, išvengiant asociacijų su kitais infrastruktūros objektais.

Dauguma architektų išbando savo jėgas projektuodami mažaaukščius gyvenamuosius namus. Tarp gausių šių objektų pavyzdžių šalia įprasto supratimo, jog medinis namas lygu tradicinės, rentininės ar panašios architektūros statinys, yra ir įdomių šiuolaikinės, naujos formos paieškų. Siekiant naujumo, savo prigimtimi racionalios stačiakampės, tiesiabriaunės geometrijos formos įvairiai transformuojamos siekiant raiškesnės vizualinės ekspresijos, dinamiškumo. Medžiu dengti pavidalai švelnina, jaukina tokios architektūros kuriamą neretai netikėtą, technicistinį ar grėsmingą įspūdį. Kartu medis sukuria meninę įtampą, atsirandančią dėl kontrasto tarp naujai atrodančios formos ir jos medžiaginio įprastumo. Tarp didesnio tūrio statinių, kuriuose medienos paviršiai hu-

Dalį medinių paviršių statinių kompozicijose vizualiai galima suvokti kaip sudarančius trimatį kūną.

4 pav. Vaikų darželio pastatas, Oslas, Norvegija, archit. biuras „Reiulf Ramstad Architects“, 2010 m. RRA nuotrauka

manizuoja drąsius formos sumanymus, galima minėti masyviu mediniu pavidalu išsiskiriantį vaikų darželio pastatą Osle (4 pav.). „Reiulf Ramstad Architects“ gana nedideliam visuomeninio pastato tūriui suteikė dinamišką laužytą formą, kurios gyvybingumą fasaduose papildo medžio lentų apdailos spalviškai netolygus optinis mirguliavimas. Medinis apvalkalas formuoja pastato įvaizdžio organiškumą, draugiškumą žmogui ir paneigia vizualines sąsajas su fortifikacine architektūra.

→

33

ARCHITEKTŪRA

Vienas požymių, jungiančių dalį trimačių apimtinių šiuolaikinių medinės architektūros objektų, yra jų formos plastiškumas. Mediena – tinkama medžiaga formuoti kreivų linijų, banguojantiems, besisukantiems, apvaliems paviršiams ir kampams. Iš medienos sumodeliuota plastiška forma neretai siekiama kūriniui suteikti asociatyvumo su kitais gamtos ar žmogaus sukurtais objektais. Tarp įdomių medinių plastiškos pagrindinės tūrio formos visuomeninės paskirties pastatų yra suomių architektų biuro „K2S Architects“ suprojektuotas apvalios formos medinis koplyčios pastatas Helsinkyje. Aikštėje, supamoje aukštų mūro ir stiklo statinių, naujojo maldos pastato iš medžio suformuotas apvalainas pavidalas tapo ryškiu akcentu, paįvairinančiu ir sušildančiu kontekstą (5 pav.).

6 pav. Daugiabutis gyvenamasis namas Amsterdame, Olandijoje, archit. biuras „MVRDV“, 1997 m.

Medžiu dengti tūriai šiuolaikinėje architektūroje gali sudaryti kompoziciją su kito medžiagiškumo trimatėmis apimtinėmis formomis. Tokiuose kūriniuose paprastai galima aiškiai matyti trimatį medienos paviršių turinčias ir kita apdailos medžiaga dengtas formas, nustatyti jų tarpusavio santykį kaip susikirtimą ar jungtį. Tarp įdomesnių objektų pavyzdžių minėtinas grupės „MVRDV“ daugiabutis gyvenamasis namas Amsterdame (6 pav.).

Pastarojo architektūroje iš pažiūros nuobodus vertikalus stiklinis daugiabučio tūris komponuojamas su išraiškingais mediniais erkeriais. Jungiant skirtingą medžiagiškumą ir orientaciją erdvėje turinčias pastato dalis, išryškinamas dinamiškas, kontrastingas formos sumanymas.

Konsolės tipo erkerių medžio apdaila neutralizuoja gyvenamojo namo eksterjere retai pageidaujamą antitektoniškumo ir technokratiškumo nuotaiką.

5 pav. Kampio koplyčios eksterjero vaizdas, Helsinkio centras, Suomija, archit. biuras „K2S Architects LTD“, 2012 m. Marko Huttunen nuotrauka

34

ARCHITEKTŪRA

Nūdienos architektūros įvairovė pateikia ir tokių objektų, kurių medinėms formoms būdingas ažūrinis struktūriškumas. Tokie erdviniai mediniai pavidalai architektūroje neretai naudojami kaip savotiškas apvalkalas. Vienas būdingesnių ir įprastesnių tokių sprendimų yra fasadų dengimas įvairiomis žaliuzėmis. Pasaulio šiuolaikinėje architektūroje struktūriškos, ažūrinės medinės formos yra ir deklaratyvi kultūringesnės, meniškesnės, atraktyvesnės aplinkos kūrimo priemonė. Įmonės „AL_A“ kūrėjų priešais muziejaus įėjimą Londone 2011 m. iš 500 amerikietiško ąžuolo elementų sukonstruota instaliacija „Medinė banga“ yra įspūdingas 12,5 m aukščio kūrinys, sukurtas

7 pav. „Medinė banga“, Londonas, Jungtinė Karalystė, archit. biuras „AL_A“, 2011 m. Dennis Gilbert nuotrauka

pasitelkiant šiuolaikinės medinės architektūros estetines galimybes ir jos dermės su istoriniu kontekstu suvokimą (Priest 2011). Ornamentiška banguojančių medinių gijų struktūra nuo aikštės grindinio priešais pastatą pratęsiama virš laiptų įėjimo link, taip jį tarsi įrėminant. Ši daugiaplanė, plastiška medinė banga savo detalių dinamiškumu, forma ir masteliu siejasi su istorinio mūrinio pastato bareljefais bei puošybos išraiška (7 pav.).

→

35

ARCHITEKTūRA

8 paV. nACIOnALInėS VELSO ASAMBLėJOS PASTATAS, KARDIFO ĮLAnKA, JUnGTInė KARALySTė, ARCHIT. R. ROGERSAS, 2006 M.

Kalbant apie šiuolaikinę architektūrą ir medienos paviršių meninio taikymo būdus, atskirai reikia paminėti vidines pastatų erdves – interjerus. Vyraujanti medžio apdaila pastatų viduje daliai visuomenės asocijuojasi su tradicine architektūra. Galima pastebėti, kad pagal paplitusį supratimą mediena interjere visų pirma dažnai taikoma įprastais tradiciniais, neretai stilizuotais principais: medžiu dengiamos grindys, sienos ir lubos, retai kada bandoma ieškoti naujų erdvės formavimo medžio paviršiais sprendimų. Vis dėlto ir čia galima rasti itin poetiškų ir meniškai išraiškingų idėjų realizacijų. Savotiška tendencija galima laikyti architektų siekį susieti pastato eksterjero ir interjero estetiką.

Tiesiogiai tai įgyvendinama eksterjere esančius medžio paviršius „įleidžiant“ į interjerą. Kardifo įlankoje 2006 m. pastatytame Velso asamblėjos pastate, architekto Richardo Rogerso sumanymu, stogo forma primena raibuliuojantį vandens telkinį. Plastiška medinė stogo apdailos forma eksterjere pratęsiama į pastato interjerą ir taip papildo jį banguotomis lubomis ir kolonomis (8 pav.).

Pastato formos ypatumai, išreikšti eksterjere kitomis medžiagomis, gali būti atkartoti interjere mediniais paviršiais. Tokia meninės raiškos eksterjero ir interjero vienovė būdinga zahos Hadid projektuotam Gaidaro Alijevo kultūros centrui Baku mieste. Architektės sumanyta išraiškinga plastiška pastato formos kompozicija „išauga“ iš aplinkinio landšafto linijų. Žemės izohipsių vingiai ir bangos paryškinami ne tik išoriniame siluete, bet pratęsiami ir vidaus erdvėse. Sudėtingos geometrijos statinio eksterjere ir dalyje interjero vyrauja metalo, betono, stiklo paviršiai, tačiau pagrindinės salės apdailai pasirinktos

36

9 paV. GAIDARO ALIJEVO KULTūROS CEnTRO SALė, BAKU, AzERBAIDŽAnAS, ARCHIT. z. HADID, 2012 M.

medžio plokštės. Iš kompiuteriu valdomais įrengimais pjaunamų medinių detalių jungiama unikali skulptūriškų klosčių salės erdvė, sukurianti nuolatinio paviršių „tekėjimo“ trimis erdvės dimensijomis įspūdį (9 pav.) (Hadid 2011).

Mediena – itin paklusni medžiaga, leidžianti įkūnyti pačias įvairiausias menines architektų idėjas. Taikant medį, galima ne tik didelė formodaros įvairovė, leidžianti sukurti išraiškingus, estetiškai patrauklius bei atraktyvius fizinius pavidalus, bet taip pat ir galimybė pasiekti kuriamų objektų humanišką, kontekstualų, tvarų santykį su aplinka, užkoduoti architektūroje gilesnes semantines, literatūrines prasmes. 

Literatūra ir šaLtiniai Fernandes-Galiano, L. 2009. Microcoasts in Vinaros, Valencia (Spain), AV Monografias 140: 14–15.

Hadid, z. 2011. Heydar Aliyev Centre [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.zaha-hadid.com/architecture/heydar-aliyev-cultural-centre/>.

Priest, I. 2011. Waves of American red oak, A10 42: 52.

Saieh, n. 2008. Read–Nest / Dorte Mandrup Arkitekter [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.archdaily.com/6792/read-nest-dorte-mandrup-arkitekter/>.

Snohetta 2011. Norwegian wild reindeer centre pavilion [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.snoarc.no/#/projects/239/true/all/image/1280/>.

37

ARCHITEKT큰RA

ARCHITEKTŪRA

Medis – populiariausia medžiaga nameliams, pirtims ir pavėsinėms statyti Irena Dirgėlienė

UAB „ABOnamas“ vadovas Jonas Klimavičius sako, kad dabar galima rinktis įvairių statybinių medžiagų, bet medis vis dar populiarus statant pirtis, sodo namelius, pavėsines. Šios medžiagos populiarumą lemia keletas priežasčių. Statiniai iš medžio statomi gana greitai, jį nesunku apdirbti.

Kitas svarbus dalykas – šios statybinės medžiagos ekologiškumas.

Medinės pirtys – atgaiva kūnui ir sielai Pasak J. Klimavičiaus, rąstinėje pirtyje medis absorbuoja garų perteklių ir automatiškai palaiko pastovią drėgmę bei neleidžia patalpos viduje kauptis angliarūgštei. Medžiui būdingas mažas šilumos laidumas: prilietus šaltą ar gerokai įkaitusį medį, nejaučiamas pernelyg didelis šaltis ar deginamas karštis. Medis turi gerą šilumos kaupimo ir išlaikymo savybę. Mediena sukuria estetišką ir patrauklią, šiltą, malonią aplinką, todėl karkasinės ir rąstinės pirtys statomos iš medžio.

J. Klimavičius sako, kad rąstinės pirtys gali

38

būti statomos iš mašinomis apipjaustyto tašo arba iš klijuoto tašo. Rąsto pjaustymas – procesas, kurį reikia atlikti tiksliai, profesionaliai ir kruopščiai, tad geriausiai tai gali padaryti patyrę darbuotojai. Nuo tašo apdirbimo tikslumo priklauso, ar pirties viduje laikysis šiluma. Šiuo metu pirtis populiaru statyti iš mašinomis apdirbtų rąstų. Jie supjaustomi ir išdžiovinami taip, kad drėgmė juose būtų pasiskirsčiusi tolygiai ir siektų 12–18 %. Tašams suteikiama taisyklinga forma, atliekami specialūs sukirtimo darbai, tuomet jau galima iš jų ręsti medinę pirtį.

Lengvi, dailūs ir jaukūs sodo namai Sodo namai – lengvi, dailūs ir labai jaukūs. Jie tinka bet kokiam landšaftui ir gali būti naudojami kaip pagrindinis gyvenamasis būstas. Nuolat pašėlusiu ritmu gyvenančiam žmogui būtina atitolti nuo miesto triukšmo ir pailsėti, tad nieko nestebina, kad daugeliui žmonių tokia poilsio vieta tampa užmiesčio sodo namas. Kai siekiama atsipalaiduoti, namas turi būti jaukus, komfortiškas, šiuolaikinis, patvarus ir džiuginantis akį.

J. Klimavičius įsitikinęs, kad mediniai sodo namai puikiai patenkina visus minėtuosius reikalavimus. Nuo seno jie populiaresni nei plytiniai ir betoniniai statiniai. Taip yra dėl keleto priežasčių, bene svarbiausios – medžio ekologiškumas ir švarumas. Medis yra natūrali, ekologiškai švari statybinė medžiaga, todėl tokiuose namuose itin lengva kvėpuoti. Nameliuose iš medžio visada komfortiška ir jauku, o pats namelis – ekonomiškas ir praktiškas. Medis yra kur kas lengvesnis nei betonas ar plyta, tad medinis sodo namas gali būti statomas ant bet kokio fundamento ir netgi tokiose vietovėse, kur plytinio namo statyba būtų negalima.

Neabejotinas medinių sodo namelių pranašumas, anot J. Klimavičiaus, yra surinkimo greitis ir nedidelė kaina.

Lengvoms medinių sodo namų konstrukcijoms nebūtini solidūs pamatai, o jų instaliacijos ir montavimo darbai užtrunka vos keletą dienų.

Populiariausios medinės lauko pavėsinės Pasak J. Klimavičiaus, lauko pavėsinės puikiai papildo sodo landšafto visų elementų harmoniją – be jų sodas ar sklypas dažnai gali atrodyti neužbaigtas. Lauko pavėsinės gali būti pastatytos iš įvairių medžiagų – plytų, kaustyto metalo, rąstų ir kt., tačiau populiariausios – medinės pavėsinės.

Pavėsinės dažniausiai statomos tokioje vietoje, kur daug žalumos, gėlių. Gerai, kai pavėsinę nuo vėjų uždengia kalvos šlaitas arba medžių laja, o šalia įrengta žaidimų aikštelė arba nedidelis vandens telkinys. Pavėsinę lauke gali supti spygliuočių ar akmeningas sodas, rožynas, vaiskrūmiai ar laukiniai augalai. Tam išauginamos specialios žaliosios zonos, nuolat žydinčių gėlių lysvės ir netgi kiniški ar japoniški sodai, pastaraisiais metais tampantys vis populiaresni. J. Klimavičius atkreipia dėmesį, kad vietą pavėsinei reikėtų parinkti tokią, kur neprasiskverbia pašalinis triukšmas, dulkės, nepatenka automobilių išmetamųjų dujų. Pravartu pavėsinę nuo bendrojo naudojimo kelių atitverti gyvatvore iš įvairių augalų, vijoklių.

ARCHITEKTŪRA

„Medines pirtis galima statyti ir iš klijuoto tašo, pagaminto iš specialiai apdirbtų lentų. Klijuotas tašas yra labai tvirtas, jo eksploatacinės charakteristikos lenkia tokias medžiagas kaip plytos ar betonas. Klijuotas tašas gerai izoliuoja šilumą, yra atsparus vėjui (nereikia papildomo apšiltinimo ir izoliacijos), taip pat jis atsparus puviniui, gamtos poveikiams (nesideformuoja). Pirtis iš klijuoto tašo – senų tradicijų ir šiuolaikinių technologijų rezultatas“, – paaiškina J. Klimavičius. Pastaruoju metu labai populiarios pirtys iš dvigubo tašo, sienų vidus pripildomas ekovatos. Taip pasiekiamos reikiamos pastato šiluminės charakteristikos, o techninės galimybės leidžia rinktis tašo ir užpildo tarp sienų storį.

Paprastai pavėsinė statoma toje sklypo vietoje, iš kur atsiveria pats geriausias vaizdas į aplinką ir gražiausias vietas. Tačiau ir pati pavėsinė turi būti matoma iš bet kurios sodo vietos. Nevertėtų statyti pavėsinės „plikoje“ aikštėje. Patogiausios vietos – sklypo kampuose, prie sklypo ribos, taip pat šalia įėjimo į sklypą ar šalia tvenkinio.

Geriausia, kai pavėsinė ir namas yra vieno lygio vietose.

Jei sklypas kalvotas, pavėsinę galima įrengti ties apatiniu namo aukštu arba, jei pavėsinė yra ant kalvos, pastatyti laiptus, kuriais galima į ją patekti.

Populiarūs ir garažai ar pavėsinės automobiliams, nes mašinos mediniuose garažuose geriau išsilaiko, išvengiama korozijos. 

Dažniausiai sodo namui statyti naudojama spygliuočių mediena. Sakų kvapas, atviros verandos ir mansardos, ekologiškai švarios, „kvėpuojančios“ sienos leidžia mėgautis visu užmiesčio grožiu ir netrukdomiems ilsėtis.

Ilgio g. 4, Naujosios Kietaviškės, LT-21412 Elektrėnai I tel.: +370 685 08 805, +370 682 23 484 I el. p. jonas.klimav@gmail.com I www.abonamas.lt

39

sVEČIas

ŽVILGSnIS Į GyVEnIMą IR VERSLą Iš TRISDEšIMTO AUKšTO S TAT y B A

ASTA GEIBūnIEnė

„STRUCTUM“ SVEčIAVOSI PAS BEnDROVėS „HAnnER“ ĮKūRėJą IR VADOVą ARVyDą AVULĮ, JAU 20 METų LIETUVOJE SėKMInGAI PLėTOJAnTĮ STATyBOS IR KITUS InVESTICInIUS nEKILnOJAMOJO TURTO PROJEKTUS. šIOS BEnDROVėS STATInIAI DAUG PRISIDėJO FORMUOJAnT VILnIAUS, KAIP MODERnAUS MIESTO, ĮVAIzDĮ, O PATS VADOVAS REMIASI AIšKIA GyVEnIMO FILOSOFIJA IR TVIRTAI ŽInO, KO nORI.

sVeikinaMe gaVus kuLtūros Mecenato ŽenkLą ir dėkojaMe, kad reMiate Mūsų kuLtūrą. atskLeiskite, ką juMs reiškia kuLtūra?

Gaunu daug prašymų paremti, padėti, kartais sunku apsispręsti, nes veikia ir sentimentai, kartais stengiuosi tiesiog nusišalinti. Remiame ne tik kultūrą, bet ir vaikų globos namus, įvairius renginius. Tiesioginio ryšio su kultūra neturiu, bet gal tiesiog taip išeina, kad sutinku neeilinių žmonių, norisi jiems padėti. Kai pagalvoju, kad jie kuria pasauliui ką nors gero ir gražaus, o aš galiu prisidėti, kad tai pamatytų tūkstančiai žmonių, jaučiu didelį moralinį pasitenkinimą. Be to, juk mano darbas ne visada yra lengvas ir kupinas džiaugsmo – pasitaiko ir problemų, ir pergalių, ir pralaimėjimų. Visko čia būna, todėl reikia stengtis atrasti ir savo vidinį balansą. negali visą gyvenimą būti tik kovotojas, turi ir kuo nors pasidžiaugti. esate sakęs, kad darbe ne dirbate, o „kaifuojate“. tad ar juMs reikia LaisVaLaikio, ar gaLite Leisti sau iLsėtis ir nedirbti?

Darbas man suteikia daug malonumo ir pasitenkinimo, todėl laisvalaikis pasidaro sąlyginis. Žinoma, turiu pomė-

40

gių, patinka aktyvesnis gyvenimo būdas, žaidžiu golfą, mėgstu keliauti, žaviuosi jėgos aitvarais, banglentėmis su aitvarais. Vis dėlto daugiausia laiko iš manęs pasiima tikrasis pomėgis – darbas, jam kasdien skiriu nuo dešimties iki dvylikos valandų. Ir dar padirbu porą valandų namuose, juokaudamas, kad tai mano antroji pamaina.

Kai padedu ant svarstyklių galimybes: ar laisvu laiku žiūrėti kokį nors filmą, ar kur nors eiti, įsitikinu, kad man iš tiesų daug įdomiau grįžti prie kompiuterio ir gal paieškoti informacijos, kaip galima panaudoti geresnes medžiagas, pažiūrėti, kaip pastatyti pastatai kitose šalyse. Tai mano interesų laukas. ar buVo akiMirkų, kai norėjote Viską Mesti? ne, taip dar nebuvo. Sunkiausia buvo 2008 m. pabaiga, kai prasidėjo pasaulinė finansų krizė. Tada jau buvo kalbama apie išgyvenimą. 2009 m. praktiškai tam ir buvo paskirti. Tuo metu daug įmonių bankrutavo, bet mums pasisekė. Gal tai buvo ir ne sėkmė? Tiesiog, kai dirbi, tai ir padarai. Bet griebtis už šiaudo teko, už jo užsikabinus ir pavyko išplaukti.

patarkite, kaip rasti baLansą tarp drąsos ir aVantiūriZMo. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad dažniausiai bankrutuoja tie žmonės, kurie tos ribos nelabai jaučia. Galbūt man gyvenime pasisekė, kad apie porą dešimtmečių žavėjausi alpinizmu. Ten turi labai gerai pasverti riziką, nes tavo klaida gali būti mirtina. Man teko ne kartą kalnuose dalyvauti gelbėjimo darbuose ir savo rankomis nešti žuvusių draugų kūnus. Tada labai gerai suvoki, kokia gali būti tavo klaidos kaina, kiek gali būti drąsus, kada reikia apsisukti ir grįžti atgal. kaip tai gaLiMa pritaikyti VersLe? ar turi įsijungti koks nors saugikLis? Taip, mes daug ką darome intuityviai. Žinoma, tam tikru metu vadovaujiesi logika, bet priimant sprendimą svarbus ir intuityvus emocinis aspektas. Aš daug skaičiuoju, analizuoju, mūsų bendrovėje yra atskiras šios srities skyrius, bet priimant sprendimus nemažai įtakos turi intuicija. Versle nuolat girdime įvairių gąsdinimų apie kainų pokyčius ir, rodos, turime būti prie to pripratę. Bet dar iki 2008 m. krizės intuicija pašnibždėjo, kad kainos juk negali taip nuolatos po 30 procentų kasmet kilti. nors tau ir labai saldu, tu daug uždirbi, bet turi suvokti, kad taip visada nebus. 2007 m. nustojome investuoti ir gal dėl to buvo šiek tiek lengviau išgyventi, nenugarmėti į dugną, kur atsidūrė ne viena įmonė. nekilnojamasis turtas yra labai inertiškas, tas procesas nesustoja, bet jei kelias baigiasi, nukrinti į bedugnę.

ką pasakytuMėte tieMs, kas skundŽiasi MaŽoMis aLgoMis ir jų neVertinančiais darbdaViais? ką reikia daryti, norint daugiau uŽdirbti?

Visada reikia turėti noro ir valios dirbti, o dirbti reikia kokybiškai ir sąžiningai. Daugiau nieko ir nereikia. Jei nemoki, reikia mokytis ir didesnės algos tikėtis palaipsniui, įrodant, kad tu jos vertas. šiuolaikinis jaunimas nori visko dabar, iškart ir daug. Tai nėra blogos savybės, bet dauguma jų pervertina savo gebėjimus ir blogiausia, kad nėra linkę mokytis dirbti kokybiškai ir sąžiningai. Dirbti reikia ne tik labai gerai, bet ir sukurti daug naudos įmonei. Jei žmonėms pavyks tai įsisąmoninti, mes net nebeturėsime ką ta tema kalbėti. Tuomet ir pas mus nebebus blogiau nei norvegijoje ar kitur. yra teigiančių, kad LietuVoje nebeLiko gerų statybininkų? kaip Manote jūs?

Darbininkų tikrai yra gerų, ir net labai gerų, bet, kita vertus, turiu pasakyti, kad jų yra visa vaivorykštė, – su kai kuriais net negalime dirbti. O aukštos kvalifikacijos darbininkų velniškai trūksta, nes tokie žmonės visur paklausūs –

→

S TAT y B A

ko, jūsų nuoMone, buVo daugiau: sėkMės, įdirbio ar pastangų?

Visko buvo. Ir aplinkybių, kurias reikėtų laikyti sėkme.

Bet, pavyzdžiui, aplinkybė, kad pradėjo mažėti bankų palūkanos, yra rinkos dėsnis, o jį galima numatyti. Manau, kad esu gana drąsus verslininkas, investuoju ir tose šalyse, kur nemažai rizikos, tokiose kaip Rusija, Ukraina. Žinoma, dirbant su tokia rizika, susidaro aplinkybių, dėl kurių pasidaro nelengva gyventi, bet kiekvienas žmogus pasirenka tai, ko nori.

kokios įtakos nekiLnojaMojo turto rinkai turės euras? Į viską stengiuosi žiūrėti optimistiškai ir dabar nematau jokių požymių, kad kas nors turėtų būti blogai.

Daugiau prielaidų ir aplinkybių, kad turi būti geriau.

Gyvenant su euru palūkanos tikrai turi būti mažesnės.

Tai pirmoji pajunta mūsų valstybė, kuri gali skolintis už nedideles palūkanas, vadinasi, valstybės biudžetas daug sutaupys. Manau, kad tai pajus ir daugelis žmonių, nes valstybė tuos sutaupytus pinigus galės skirti pensininkams, mokykloms... Ar taip padarys, ar ne, pamatysime. nekilnojamojo turto rinkoje, žinoma, kol kas sąstingis. Žmonėms sunku apsiprasti su nauja valiuta, nežinia, kas bus, kaip pasikeis kainos, jie tiesiog laukia, nes laukimas būdingas lietuviams. Bet per kurį laiką tai turėtų išsispręsti.

41

tiek Norvegijoje, tiek Švedijoje, jiems netgi čia moka didelius atlyginimus. Mes, aišku, tiek nepatrauksime, kiek tie žmonės gali uždirbti svetur, bet juk čia yra namai, ir tikrai dauguma jų nori grįžti į Lietuvą.

S TAT Y B A

Jūs pirmasis pradėjote statyti Lietuvoje dangoraižius. Ar keisdamas architektūrinį Vilniaus miesto vaizdą nesusidūrėte su priešprieša?

Manau, tai, kad stovi tokie pastatai kaip Vilniaus verslo centro daugiaaukščiai namai, yra labai gerai. Deja, mūsų požiūris į miestų veido pokyčius šiek tiek pritamsintas.

Juk, pavyzdžiui, Londonas tikrai ne menkesnis istorinis paminklas nei Vilnius, ko gero, priešingai, tad turėtume blaiviai vertinti, kokią vertybę turime. Kitas dalykas – kaip negalime priešinti tautybių, tikėjimų, taip negalime ir teigti, kad tai, kas yra anoje upės pusėje (rodo į Vilniaus senamiestį – aut. past.), yra gerai, o tie naujieji pastatai blogai. Kiekviena šalis turi turėti ką parodyti – ne tik tai, ką paveldėjo iš anų laikų, bet ir tai, ką sukūrė, pastatė dabartinės kartos. Ypač tai, ką padarėme šiandien.

Mano manymu, labai gerai, kai yra ir senasis miestas, ir kuriamas naujas jo vaizdas, kurį statant gali pasireikšti tiek investuotojai, tiek architektai. Tai yra mūsų šių dienų požiūrio atspindys.

42

Kas darbe teikia daugiausia džiaugsmo?

Manau, kaip ir kiekvienam, laimėjimai. Ne tie, kuriuos pelnai lengvai, nes tada net nesusimąstai, o kai daug dirbi ir turi rezultatą. Tuomet pasąmonėje lieka gilesnių rėžių. Koks mano didžiausias laimėjimas, niekada negalvojau. Gal jis dar ateityje? Vis galvoju, kad nors dar vieną gerą projektą tikrai norėčiau įgyvendinti. Minčių, idėjų daug. Paprastai man viskas vis tiek nesibaigs (šypsosi).

Kaip manote, ar jums tiktų žodžiai „gimęs verslininku“?

Nepasakyčiau, kad jaunystėje buvau koks nors išskirtinis, bet pinigų tikrai reikėjo. Dirbdavau per vasaros atostogas. Kartą net pasiskolinęs draugo firminius džinsus išardžiau, pasidariau iškarpas, vėl susiuvau ir jam atidaviau.

Pagal iškarpas nudažęs paprastą medžiagą pasisiuvau visai neblogus džinsus. Kadangi neprastai išėjo, visiems drąsiai sakiau, kad pats juos pasisiuvau. Ir net draugui pasiuvau, bet paprašiau 10 rublių, tada tai buvo dideli pinigai. Taigi, norint ko nors siekti, reikia turėti motyvacijos. Be to, matyt, buvau drąsus ir užsispyręs. Viskas susiformavo palaipsniui. Kalnai išmokė atkaklumo, be kurio sėkmingo verslo nesukursi. Alpinizmas išugdo labai stiprias savybes, ten silpnas negali būti.

Ar verslininkas turi būti savikritiškas?

Versle viena pagrindinių savybių – drąsa nuoširdžiai pripažinti savo klaidą. Tai padaryti gali tik stiprus žmogus.

Juk klaidų neišvengia niekas, tik dauguma siekia paaiškinti, pasiteisinti, ieškoti aplinkybių.

Esate išpažinęs kokią savo klaidą viešai?

Kad net nespėju to padaryti (juokiasi). Už mane tai kaipmat padaro kiti, žiniasklaida.

Jums svarbi kitų nuomonė apie jus? Žinoma, neignoruoju kitų nuomonės, bet ją, savą, galime turėti kiekvienas. Tai normalu, sveika. Tik reikėtų turėti etikos ir išprusimo, kaip tą nuomonę tinkamai skleisti. Dėl klaidų – vis tiek nebūsi šventesnis už Romos popiežių, ir aš nė trupučio nenoriu būti geresnis, nei toks, koks esu. Čia ir yra visas žavesys, kad kiekvienas žmogus savaip gražus, geras, o gal ir nelabai. Ko čia jaudintis, kad nesu idealus. Tai ne prabanga. Taip, reikia turėti galimybių, jausti žemę po kojomis ir labai teisingai filosofiškai vertinti šį pasaulį. Juk mes atėjome ir išeisime, šioje že-

mėje būsime labai trumpai. Ar verta tą akimirką, kurią visatos atžvilgiu čia prabūsi, taip sureikšminti? Reikia gyventi su šypsena, pykčiu ir neapykanta daug nepakeisi.

O su gerumu gali padaryti labai daug. Niekada nereikia praleisti progos padaryti ką nors gero kitiems. Turiu tokį posakį: padaryk ką nors gero, ir tau sugrįš septynis kartus. Į tai, aišku, nereikia žiūrėti aritmetiškai, tai turėtų būti gyvenimo būdas, filosofija.

Pakalbėkime apie konkurenciją jūsų verslo srityje. Kokia ji?

Mano manymu, statybų srityje konkurencija gana didelė ir sveika, nes skatina siekti geresnių rezultatų. Konkurencinėje kovoje siekiame padaryti ką nors geriau, sugalvojame naujų paslaugų, o dėl to naudotojas tik laimi. Kitas klausimas, ar ta kova garbinga, nes korupcija Lietuvoje egzistuoja, kai kuriose vietose netgi gerai veša. Manau, kad korupcija yra didžiausia Lietuvos problema. Pradedant nuo savivaldybių ir baigiant teismais. Tu gali konkuruoti sąžiningai, bet koks nors kitas veikėjas ar įmonė duoda kyšį, ir tu konkuruoti nebegali, nes startinės pozicijos nebėra lygios.

Ko palinkėtumėte tiems, kurie daug investavo, bet jų verslas žlugo?

Kaip rasti jėgų nepalūžti?

Verslas ir rizika – du neatsiejami dalykai. Jei riziką toleruojate lengvai, galite pradėti, jei bijote, imtis verslo nereikėtų, tai ne jums. Juk galima būti laimingam ir kitaip save realizuojant, ir be didelių pinigų. Kai uždirbau tuos 10 rublių už džinsus, man tai suteikė tiek daug džiaugsmo, kad ir dabar prisimenu. Bet, pavyzdžiui, kada uždirbau 200 milijonų, nebeprisimenu. Man net neįdomu, kada ir kaip tai įvyko. Tai ir yra filosofinis požiūris į gyvenimą, svarbiausia, kad jaustum moralinį ir dvasinį komfortą ir kada gali jį pajusti. Reikia susitarti su savimi.

Ko tau reikia? Ar tau reikia pinigų, ar laimėjimų, o gal tiesiog patinka dirbti ir galvoti, ką dar naudingo, gero galiu padaryti visuomenei. Patyrus nesėkmę reikėtų gerai išanalizuoti klaidas, suvokti, ar man baisu toliau, ar ne.

Rekomenduočiau nenuleisti rankų po pirmos nesėkmės.

Nes nesėkmių gyvenime būna daug, tik iš jų reikia pasimokyti. Įveikęs nesėkmę esi stipresnis, jau žinai daugiau nei kiti ir tų pačių klaidų nebedarysi. Tad jei esi gana atkaklus, gali išgyventi ne vieną nesėkmę ir dirbti toliau.

Reikia tik gerai žinoti, ko nori, nesusikurti iliuzijų, kad viskas pavyks lengvai. Niekada neišsikelkite nerealių tikslų, didelio tikslo reikia siekti nuosekliai ir kantriai, palaipsniui, žingsnis po žingsnio didinant reikalavimus. O sėkmė nepabėgs, jei ją mažiausiai keturis kartus pakartosi.

S TAT Y B A

Koks mano didžiausias laimėjimas, niekada negalvojau. Gal jis dar ateityje? Vis galvoju, kad nors dar vieną gerą projektą tikrai norėčiau įgyvendinti. Minčių, idėjų daug. Paprastai man viskas vis tiek nesibaigs.

Kas yra lyderis? Ar juo laikote save?

Man nėra laiko apie tai galvoti. Tai labiau populistinis vertinimas. Gal, kitaip sakant, tai yra asmenybė, žmogus, turintis didesnių tikslų ir jų siekiantis. Tarp lyderystės ir uždirbtų milijonų jokiu būdu negalima dėti lygybės ženklo, tai būtų primityvu. Kiekvienas mažas miestelis turi savo lyderių, kurie daro gal ir mažus, bet nuostabius dalykus...  Ačiū už pokalbį.

43

S TAT y B A

BETOnInėS GRInDyS – BLIzGIOS IT VEIDRODIS

JURGA GRIGIEnė

BETOnAS nUO SEnO yRA nEPAKEIčIAMA PRAMOnInIų GRInDų GAMyBOS MEDŽIAGA, TAčIAU JOS FUnKCInėS AR ESTETInėS SAVyBėS nE VISADA TEnKInA UŽSAKOVUS. BETOnO šLIFAVIMO SPECIALISTAI „HTC“ SIūLO ALTERnATyVų SPREnDIMą – POLIRUOTAS BETOnO GRInDIS „HTC SUPERFLOOR TM“. UnIKALIOS TECHnOLOGIJOS PRISTATyMą ORGAnIzAVO GAMInTOJO ATSTOVAI LIETUVOJE UAB „MASTERMAnn“ KARTU SU ŽURnALU „STRUCTUM“.

Pristatymą vedęs „HTC Sweden“ atstovas Tomas Larssonas tikino, kad natūralios betono grindys – puikus ir pasiteisinęs sprendimas, tačiau susiduriama ir su kai kuriomis tokių grindų eksploatacijos problemomis. švedų bendrovė „HTC“, dar 1996 m. patobulinusi betoninių grindų poliravimo sistemą, siūlo pilką ir purviną betoną paversti spindinčiomis,

44

šLIFAVIMO MAšInA – HTC 950 RX.

unikalaus piešinio, ypač lengvai valomomis, patvariomis ir ekologiškomis grindimis, tinkamomis tiek gyvenamosioms, tiek viešosioms ir pramoninėms patalpoms. Gamybinės patalpos, įvairių buitinių, bakalėjos ir gastronomijos prekių sandėliai, parduotuvės ir švietimo įstaigos – „HTC Superfloor™“ puikiai tiks visur, kur reikia didesnio atsparumo, ilgalaikių, ypač lygių ir puikiai estetiškai atrodančių grindų. „nesudėtingai prižiūrimos grindys „HTC Superfloor™“ ypač tinka sandėliams ir logistikos centrams.

Ant tradicinių betoninių arba epoksidinių grindų sandėlio krautuvų padangos palieka gerai matomų žymių, o ant grindų „HTC Superfloor™“ padangų žymių

beveik nematyti“, – konkrečių pavyzdžių pateikė T. Larssonas. Jam pritarė keli pristatymo dalyviai, jau įsirengę tokias grindis savo objektuose. patentuotas šLifaViMo procesas, o ne produktas „HTC Superfloor™“ – tai išskirtinis betono paviršiaus poliravimo metodas. naudojant ypač efektyvią „HTC“ technologiją, pašalinamas viršutinis ne toks atsparus betono sluoksnis – cemento pasta. Atvertas gilesnis, tvirtesnis betono sluoksnis poliruojamas specialiais deimantiniais įrankiais. Gaunamas rezultatas – ypač funkcionalus, puikiai atrodantis, visiškai lygus ir plokščias paviršius.

šis metodas gali būti taikomas ne tik įrengiant naujas grindis, bet ir renovuojant jau esamas senas epoksidines grindis ar net šalinant statybinį broką. naudojant šią technologiją, galima pašalinti nedidelius senų betoninių grindų trūkumus: užglaistyti smulkius nelygumus, užtaisyti poras.

Atliekant renovaciją, grindys šlifuojamos tol, kol pasiekiamas struktūriškai nepažeistas paviršius, pagerinama jų estetinė išvaizda ir funkcionalumas. „neretai klientai betonines grindis dažo, dengia įvairių tipų dangomis. Deja, pasirinkti sprendimai ne visada yra ilgalaikiai, nes medžiaga, kuria padengiamos betoninės grindys, paprastai būna silpnesnė už pagrindo medžiagą“, – sako gamintojų atstovo Lietuvoje UAB „Mastermann“ direktorius Ugnius noreika.

Dėl efektyvių „HTC“ dulkių siurblių ir „HTC Mist Cooler“ sistemos darbo metu nesusiduriama su dulkių keliamomis problemomis. Tai ypač aktualu, nusprendus atnaujinti senas betonines grindis pramoninės ir prekybinės paskirties objektuose, nes nėra poreikio stabdyti komercinės veiklos ir technologinių įrenginių.

Pristatymo dalyviams kilo nemažai klausimų. Vienas jų – kraštų ir kampų apdirbimas. Pasak T. Larssono, bendrovė tam siūlo specialius prietaisus. Specialistai čia pat pademonstravo prietaiso veikimą ir technologiją, parodė, kaip nustatyti betono kietumą ir parinkti tinkamas dalis.

Susirinkusiuosius domino ir tokių grindų įrengimo kaina.

U. noreika patikino, jog šis sprendimas tikrai ne brangesnis už kitus analogiškos kokybės sprendimus. atitinka europinius standartus Pagal technologiją „HTC Superfloor™“ sukurtos grindys buvo testuojamos švedijos techninių tyrimų institute.

Gauti rezultatai parodė, kad tokios grindys yra nuo 5 iki 10 kartų atsparesnės trinčiai, nei nustatyta aukščiausio atsparumo dilimui standartuose (testai atliekami su C28/35 betonu). Atlikus testus pamatyta, kad tokios ypatybės kaip blizgesys ir šviesos atspindėjimas stiprėja, atsižvelgiant į „HTC Superfloor™“ poliravimo specifiką.

Paviršiui sušlapus, tokios grindys yra du kartus mažiau slidžios nei epoksidinės grindys.

Pagal Europos Komisijos nutarimą (96/603/EC) „HTC Superfloor™“ šlifuotos betono grindys laikomos visiškai atsparios ugniai, nedegios. Tikrinant atsparumo parametrus nustatyta, kad „HTC Superfloor™“ atitinka standartą SSEn61340-5-1 ir tarptautinio IEC standarto reikalavimus.

Vaikščiojimo su ESD batais testas parodė, kad sukuriama elektrostatinė iškrova yra labai žema arba beveik nėra jokios. nors „HTC Superfloor™“ jokie parametrai neviršijo ESD standarto ribinių dydžių, tačiau, naudojant elektros prietaisus su maksimalia 100 V įtampa, gamintojas rekomenduoja avėti ESD batus.

S TAT y B AS TAT y B A

Pabrėžtina, kad betonui apdirbti nenaudojama jokių cheminių medžiagų. Tai išskirtinai ekologiška technologija.

paprasta prieŽiūra Pasak T. Larssono, tinkamai prižiūrimos tokios betoninės grindys gali būti naudojamos dešimtis metų. Buvo pastebėta, kad pradėjus grindis valyti cheminėmis priemonėmis blizgesys po pusmečio dingsta. Prieš aštuonerius metus bendrovė rado sprendimą – sukūrė grindims prižiūrėti skirtus aplinkai nekenksmingus valymo lakštus „Twister“.

Juose impregnuoti milijardai smulkių deimantų, mechaniškai valančių ir poliruojančių paviršių. šiuos lakštus galima naudoti beveik visiems populiariausiems grindų paviršiams, pavyzdžiui, mozaikos, keraminių plytelių, linoleumo, natūralaus akmens ir betono. Kitaip nei naudojant įprastas valymo sistemas, pasirinkus šią grindų priežiūros sistemą, nereikia įprastų valymo priemonių – chemikalų, vaško ir kitų poliravimo gaminių. „HTC Superfloor™“ ir epoksidinių grindų įrengimo išlaidos yra labai panašios, tačiau „HTC Superfloor™“, eksploatuojamos su „Twister“ sistema, tampa ypač patvarios ir ilgalaikės, jų naudojimo laikotarpis neribojamas. 

Maloniai laukiame jūsų Kaune, naglio g. 4C. Išsami informacija teikiama telefonu (8 37) 453 155 arba 8 699 15 714. www.mastermann.lt oficiaLus „htc superfLoor™“ atstoVas LietuVoje – uab „MasterMann“

Daugiau informacijos apie HTC rasite http://www.htc-floorsystems.com/.

45

„Sostenos“ verslo centras: prisitaikantis, patogus ir įvairialypis S TAT Y B A

Asta Geibūnienė

Penkioms automobilių markėms atstovaujanti bendrovė „Sostena“ rekonstravo savo verslo centrą Vilniuje. Dabar naujai pastatytuose keturiuose aukštuose virš autosalonų įsikurs įvairūs biurai. Darbus organizavo statybų generalinis rangovas UAB „Conresta“.

Pastato vizualinė išraiška „Sostenos“ pastatas yra šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje, šalia vienos pagrindinių automagistralių Vilnius–Panevėžys (A2). „Netaisyklingos formos sklypas ir anksčiau suprojektuotas „Volvo“ pastatas (architektas Vladas Treinys, 2004 m.), buvo atspirties taškai kuriant dabartinio pastato koncepciją, vizualiai pratęsiančią ir formuojančią Ukmergės gatvės išklotinę“, – pasakojo architektė Aušra Černauskienė. Pastatas sudarytas iš dviejų tūrių: 2 aukštai + 5 aukštai.

Jis įdomus tuo, kad pastate yra įvairių paskirčių patalpų. Pirmieji du aukštai skirti naujų automobilių eksponavimo salėms, serviso patalpoms bei pagrindiniam biurų įėjimui; o trečias–septintas aukštai skirti administracinėms patalpoms. Įvertinant padidėjusį automobilių laikymo vietų poreikį, suprojektuotos požeminės automobilių saugyklos pastato rūsio -1 ir -2 lygiuose. Unikali ir konstruktyviai sudėtinga pirmo aukšto 20 metrų pločio serviso patalpa be atramų, su dviem šviesos šuliniais iš viršaus, ant jos stogo dar yra ir dengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Adresas: Ukmergės g. 280, Vilnius Užsakovas: „Sostena Auto“ Gen. Rangovas: UAB „Conresta“ Techninio projekto vadovas: Darius Kirvaitis Architektai: Danas Ruseckas, Aušra Černauskienė, Indrė Ruseckaitė, Jonas Ruseckas, Aistė Galaunytė Šildymo sistemos: „Uponor“ Elektros instaliacija, ryšiai, priešgaisrinės sistemos: UAB „BD grupė“ Dažai: UAB „Himėja“ Vandens maišytuvai: „Oras Ltd“

46

→

47

S TAT Y B A

Pasak architektų, apskritai įdomi visa pastato vizualinė išraiška – monumentalus pagrindinis Ukmergės gatvės fasadas ir žaisminga bei utilitari kiemo fasado kompozicija. Dar vienas išskirtinis bruožas – pastato aukštis ir iš viršutinių aukštų atsiveriančios netikėtos Vilniaus gyvenamųjų rajonų ir centro panoramos.

S TAT Y B A

„Pagrindinis iššūkis architektų komandai, ko gero, buvo pastato įgyvendinimas keliais etapais, – sakė A. Černauskienė. – 2007–2009 m. prie jau esamos „Volvo“ pastato dalies turėjo būti prijungta nauja pastato dalis, tačiau buvo pastatyti ir priduoti trys aukštai iš septynių: statybos sustojo dėl ekonominės krizės. Kad pastatas atrodytų išbaigtas, buvo sukurtas laikinas trijų aukštų „Sostenos“ architektūrinis sprendinys. Statybos atnaujintos tik po penkerių metų, bet per tą laikotarpį neįtikėtinai daug kas pasikeitė: apdailos medžiagų pasiūla, stiklinių fasadų technologija, statybos reglamentai ir t. t. Visus pokyčius reikėjo įvertinti ir kūrybingai ieškoti naujų alternatyvų.“

48

Dabar pastatas jau yra toks, koks buvo numatytas pirminiame projekte. 2015 m. baigti naujai statyti dar keturi pastato aukštai, užimantys 2 300 kv. m ploto ir skirti biurams. Naujieji nuomai skirti biurai atitinka aukštus šiuolaikinius pastatų energetinio efektyvumo, statybinių medžiagų bei inžinerinės įrangos kokybės standartus.

Medžiagos ir konstrukcijos Darbų vadovas Pavelas Vysockij informavo, kad pastato konstrukcija – standus monolitinis gelžbetoninis karkasas, o laiptinių ir liftų šachtų sienos atlieka standumo branduolių vaidmenį.

Visos pastatytų ketvirto–septinto aukštų konstrukcijos standžiai jungiasi su anksčiau statytomis pastato konstrukcijomis ir viena su kita, tuo užtikrindamos bendrą visų pastato gelžbetoninio karkaso elementų (sienų, kolonų ir perdangų) stabilumą ir bendrą pastato pastovumą.

Net perdažant patalpas pagalvota ne tik apie sienų patvarumą, bet ir apie aplinkos apsaugą. UAB „Himėja“ parinkti dažai „Vivacolor Acrylate Matt“ pagaminti vandens pagrindu, todėl yra saugūs tiek dažančiajam, tiek vėliau patalpoje būnančiam žmogui. Jie statybinių medžiagų emisijos klasifikacijoje atitinka M1 klasę, priskiriamą mažos emisijos medžiagoms.

Įvertinus projektavimo užduotyje keliamus reikalavimus ir vietovės klimatines sąlygas, pastatas, jo šildymo, aušinimo, vėdinimo ir kitos sistemos bei įrenginiai suprojektuoti taip, kad reikalingas eksploatacijai energijos kiekis būtų mažiausias“, – aiškino UAB „Conresta“ darbų vadovai.

→

S TAT Y B A

Pastate panaudotos medžiagos, įrengimai ir technologijos, neturinčios neigiamos įtakos nei žmogaus sveikatai, nei aplinkai. Lietaus vandens nuotekos nuvedamos į miesto nuotekų tinklus. Atviros ir požeminių automobilių aikštelių lietaus vandens nuotekų tinklams įrengtos naftos produktų gaudyklės.

49

S TAT Y B A

Sklypo plotas: 4 074 m2 Bendrasis pastato plotas: 11 837,67 m2 Pagrindinis pastato plotas: 5 932,85 m2 Aukštų skaičius: 7 aukštai ant žemės ir 2 aukštai po žeme Pastato aukštis: 34,20 m Energinio naudingumo klasė: B

Oras ir vanduo „Pastato energinio naudingumo klasė – B. Įvertinus projektavimo užduotyje keliamus reikalavimus ir vietovės klimatines sąlygas, pastatas, jo šildymo, aušinimo, vėdinimo ir kitos inžinerinio aprūpinimo sistemos bei įrenginiai suprojektuoti taip, kad reikalingas eksploatacijai energijos kiekis būtų mažiausias“, – aiškino UAB „Conresta“ darbų vadovas P. Vysockij. Sanitarinėms ir higieninėms sąlygoms palaikyti patalpose suprojektuota mechaninė ventiliacija.

Serviso remontiniame bare pasitelkiant vėdinimo sistemas sukurta dukartinė oro kaita ir sumontuotos dujų nutraukimo nuo automobilių išmetimo vamzdžių sistemos.

Automobilių laikymo zonoje sumontuotos vėdinimo sistemos ištraukia užterštą orą ir tiekia lauko orą, tuo užtikrindamos leidžiamą CO koncentraciją. Šiltuoju metų laiku numatytas oro vėsinimas autosalonuose ir biurų patalpose. Tam suprojektuota vėsinimo sistema su vandenine šaldymo mašina. Patalpų oras vėsinamas ventiliatoriniais konvektoriais (fankoilais). Automobilių saugyklose suprojektuota ir įrengta mechaninė dūmų šalinimo sistema. generalinis rangovas

50

Geriamos kokybės vanduo į rekonstruojamą pastatą tiekiamas dviem įvadais: iš centralizuotų miesto vandentiekio tinklų. Esamas įvadas buvo perklotas, šulinys rekonstruotas. „Sostenos“ verslo centrą sanitarinėse patalpose sumontuoti komfortabilūs, energiją ir vandenį tausojantys suomių kompanijos „Oras“ maišytuvai.

Grindinis šildymas „Pastato šilumos vartotojams šiluma tiekiama iš miesto šilumos tinklų. Pastato patalpoms įrengta šildymo sistema atsižvelgiant į jų paskirtį“, – dėstė techninio projekto vadovas Darius Kirvaitis.

Biurų patalpose įrengtas „Uponor“ grindinis šildymas – komfortiška, tyli ir efektyviai energiją naudojanti sistema, puikiai tinkanti komerciniuose pastatuose. Ši išbaigta klasikinė grindinio šildymo sistema sukomplektuota iš Uponor Comfort Pipe PLUS d20 vamzdžių (~12000m).

Tai PE-Xa tipo vamzdynas su deguonies difuzijos barjeru specialiai sukurtas grindinio šildymo sistemai, pasižymi itin geromis fizikinėmis savybėmis, gaminamas Švedijoje. Vieni svarbiausių šios sistemos pranašumų biurų pastatams – sistemos detalių patvarumas (vamzdžių eksploatacijos laikas gerokai viršija standartinius reikalavimus), mažos šildymo sąnaudos, nes sistema paremta žema temperatūra, patalpose nebūna skersvėjų, nekyla problemų dėl dulkių, besikaupiančių radiatoriuose.

Spindulinio šildymo sistema, suderinta su gera ventiliacijos šviežiu oru sistema, kaip yra „Sostenos“ verslo centre, užtikrina sveiką ir darbingą aplinką patalpose, todėl žmonės komfortiškai jaučiasi savo darbo vietoje.

Nėra jokių matomų šildymo prietaisų, apribojimų, kaip išdėstyti baldus. Komercinės paskirties pastatai ypatingi tuo, kad ne visada aiškiai apibrėžtos atskiros zonos, neretai suplanuojami tik pagrindiniai patalpų skirstymai, o, pavyzdžiui, atskirų kabinetų sienos atsiranda vėliau, kai paaiškėja, kas patalpas nuomos. Tai, be abejo, turi didelę įtaką šildymo sistemos veikimo efektyvumui. „Uponor“ specialistai teikė didelę pagalbą ir projektavimo metu bei atliko sistemos montavimo techninę priežiūrą. Pasak jų, šis projektas atskleidė tokių objektų konkursų trūkumus,

kai projekte numatomos vienos specifikacijos medžiagoms, bet įrengimo etapu užsakovui bandoma įsiūlyti nesisteminius, žemesnės kokybės gaminius. Šviesa ir išmaniosios sistemos UAB „BD Grupė“ „Sostenos“ verslo centre atliko elektros instaliacijos, ryšių, priešgaisrinių sistemų projektų ruošimo bei montavimo darbus, įrengė modernų apšvietimą. Pasak įmonės specialistų, sistemas teko adaptuoti prie jau veikiančių pastato inžinerinių tinklų. „Darbo buvo tikrai daug, o besikeičiantys terminai jo tikrai nepalengvino, – sakė įmonės vadovas Paulius Bakšys. – Antro etapo darbus teko atlikti praktiškai per mėnesį, prie sėkmingo rezultato labai prisidėjo mūsų parteris „SLO Lithuania“, laiku tiekęs medžiagas.“ Buvo sumontuota apie 700 šviestuvų, daugiau kaip 2 000 elektros prietaisų, nutiesta daugiau kaip 30 kilometrų kabelių ir kt.

Atliekant darbus buvo naudojamos kokybiškos, gerai žinomų gamintojų medžiagos, elektros prietaisai, skydeliai: ABB automatika, „OBO Beterman“ instaliaciniai loviai, „Schnaider ESMI“ priešgaisrinė sistema. Konferencijų salėje UAB „BD Grupė“ sumontavo „ABB-free@home“ sistemą, leidžiančią išmaniai valdyti salės apšvietimo, šildymo sistemas naudojant planšetę, išmanųjį telefoną arba kompiuterį.

Estetiška komercinė erdvė Administracinėse patalpose buvo sukurtas bendrųjų patalpų interjeras, o kitos patalpos paliktos lengvai transformuojamos pagal klientų poreikius. Pasak architektės A. Černauskienės, „Sostenos“ pastato interjeras saikingas, šviesus, atspindintis skirtingoms patalpoms keliamus reikalavimus. Autocentro sienos nudažytos neutralia, šiek tiek rusvo atspalvio turinčia spalva. Dizaineriai rekomenduoja rinktis žemei artimas spalvas, taip pat siūlo vengti baltos spalvos. Su šiomis pastabomis sutinka ir dažus parinkusios UAB „Himėja“ specialistai. Todėl visiškai baltos spalvos buvo atsisakyta tiek dėl estetikos, tiek dėl siekio, kad patalpos atrodytų šiuolaikiškai. Pasirinktas atspalvis tarsi sušildo erdvę, bet kartu ir išlaiko komercinių patalpų įvaizdį. Be to, šveitimui bei drėgmei itin atsparūs dažai „Vivacolor Acrylate Matt“ puikiai tinka ir pastatų laiptinėms, kur vyksta nuolatinis judėjimas ir sienos linkusios išsitepti ir greitai dilti. 

S TAT Y B A

Bendrovė „ Sostena“, nusprendusi Vilniuje rekonstruoti savo verslo centrą, statybų darbus patikėjo patyrusiam generaliniam rangovui – UAB „Conresta“. Naujai pastatytuose aukštuose virš autosalonų įsikurs kokybiškai ir moderniai įrengti B klasės biurai, kurių įrengimo lygis nenusileis miesto centre esantiems A klasės biurams.

51

MoksLas VErsLUI

S TAT y B A

biokuro deginiMo peLenų utiLiZaViMas gaMinant betoną

GInTAUTAS SKRIPKIūnAS, VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius

GAMInAnT BETOną SUnAUDOJAMI DIDELI KIEKIAI ŽALIAVų, TOKIų KAIP UŽPILDAI Iš VIETInIų MInERALInIų MEDŽIAGų BEI CEMEnTAS, KURIAM GAMInTI REIKALInGI DIDELI EnERGIJOS IšTEKLIAI, nES GAMyBOS PROCESAS VyKDOMAS AUKšTOJE TEMPERATūROJE. TODėL LIETUVOJE, KAIP IR VISAME PASAULyJE, STEnGIAnTIS TAUSOTI EnERGIJOS IšTEKLIUS BEI GAMTInES ŽALIAVAS, PAMAŽU PEREInAMA PRIE ATSInAUJInAnčIų EnERGIJOS šALTInIų IR PRAMOnėS ATLIEKų PAnAUDOJIMO, nEDARAnT ŽALInGO POVEIKIO APLInKAI. Tačiau mūsų šalyje plėtojant atsinaujinančių energijos šaltinių pramonę, o konkrečiai – biokuro katilinių pajėgumus, jų nenutrūkstamam darbui užtikrinti reikalingi dideli kiekiai žaliavų. Dažniausiai deginamos miškų kirtimų atliekos, šiaudai ir kt. biologinės atliekos, o joms degant susidaro dideli kiekiai kitų atliekų. Didžioji šių atliekų dalis yra pelenai, šiuo metu utilizuojami sąvartynuose.

Biokurą sudaro organinės ir mineralinės medžiagos, pastarosios degimo metu nesudega, o nusėda katilo degimo zonoje arba būna sugaudomos mechaniniais ir elektrostatiniais filtrais. Pagal surinkimo būdą ir cheminę sudėtį skiriamos dvi pelenų rūšys: dugno ir lakieji pelenai. nuo katilo tipo ir deginimo temperatūros jose priklauso, kokie skirtingų pelenų kiekiai susidaro.

Pelenai susidaro katilo pseudoverdančiame smėlio sluoksnyje, degant medienos skiedroms, pjuvenoms ir

52

DŽIGITA nAGROCKIEnė, VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorė

šiaudams. Degant biokurui, vyksta oksidacijos reakcija, kurios metu ir susidaro lakieji pelenai. Pelenai, esantys dūmuose, sugaudomi elektrostatiniame filtre, iš jo, naudojant pneumotransporto sistemą, pelenai tiekiami į lakiųjų pelenų talpą, iš kurios transportuojami į sąvartynus arba gali būti panaudojami betonui gaminti.

Kaip rodo akmens anglies pelenų tyrimai, pelenų, kaip rišamosios medžiagos, panaudojimas cementiniame betone gali pagerinti kai kurias jo savybes. Be to, sumažėja betono gamybos sąnaudos, taupomas cementas. Pelenų, kaip pramonės atliekų panaudojimas, mažina portlandcemenčio kiekį betone bei cemento gamybos metu išsiskyrusio CO2 emisiją į aplinką. šiuo metu CO2 emisijos mažinimas cemento gamyboje yra viena iš prioritetinių krypčių Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, vykdant darniosios plėtros strategiją.

1 paV. BETOnAS SU BIOKURO DEGInIMO PELEnAIS

1 LenteLė. BIOKURO DEGInIMO PELEnų CHEMInė SUDėTIS sio2

al2O3

Fe2O3

Сao

K2O

Mgo

P2O5

so3

na2O

Mno2

cl

68,53

6,51

2,15

9,96

7,16

1,14

2,09

1,04

0,98

0,33

0,11

Eksperimentiniam betonui gaminti buvo naudojama įprastinė rišamoji medžiaga – portlandcementis, kurio kiekis buvo keičiamas biokuro deginimo pelenais. Išbandyti betono mišiniai keičiant 0 %, 5 %, 10 %, 15 %, 20 %, 25 % cemento biokuro deginimo pelenais. Betono su biokuro deginimo lakiaisiais pelenais paviršius vizualiai nesiskiria, tačiau aiškiai galima matyti jų spalvinės gamos pokyčius (1 pav.). Didėjant lakiųjų pelenų kiekiui, betono spalva tamsėja.

Tyrimų rezultatai rodo, kad pagrindiniai biokuro deginimo pelenus sudarantys cheminiai komponentai (1 lentelė): SiO2, CaO, MgO, K2O ir kt. Dėl didelio silicio dioksido kiekio biokuro deginimo pelenai gali būti laikomi hidrauliniu priedu cementui. 2 pav. matyti, kad lakiuosiuose biokuro deginimo pelenuose yra amorfinio silicio dioksido keliasdešimt mikrometrų dydžio sferinės formos dalelių. naudojant lakiuosius pelenus, betono mišiniuose padidėja vandens sąnaudos, todėl, norint paruošti tokių pačių technologinių savybių betono mišinį kaip ir be pelenų, naudojama plastifikuojamoji įmaiša. Plastifikuojamosios įmaišos kiekis buvo didinamas tiek, kad būtų išlaikytas vienodas betono mišinio slankumas.

2 paV. BIOKURO DEGInIMO LAKIEJI PELEnAI (SKEnUOJAnčIU ELEKTROnInIU MIKROSKOPU GAUTA nUOTRAUKA, DIDInIMAS 1 000 KARTų)

3 paV. BETOnO TAnKIO PRIKLAUSOMyBė nUO BIOKURO DEGInIMO PELEnų KIEKIO

S TAT y B A

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi betono mišinių gamybos įmonė UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ kartu su VGTU Statybinių medžiagų katedros mokslininkais ištyrė biokuro deginimo pelenų panaudojimo galimybes gaminant betono mišinius.

4 paV. BETOnO GnIUŽDyMO STIPRIO PRIKLAUSOMyBė nUO BIOKURO DEGInIMO PELEnų KIEKIO

Sukietėjusio betono tankis (3 pav.) nežymiai didėja, betono mišinyje didėjant biokuro deginimo pelenų kiekiui.

Sukietėjusio betono gniuždymo stipris po 7 ir po 28 parų kietėjimo didėja, didinant biokuro deginimo pelenų kiekį iki 25 %, esant tam pačiam vandens kiekiui betono mišinyje (4 pav.). Didžiausias betono gniuždymo stipris gaunamas pakeitus 20 % cemento biokuro deginimo pelenais. šiuo atveju betono gniuždymo stipris po 28 parų kietėjimo, panaudojus plastifikuojamąją įmaišą, padidėja daugiau negu 20 MPa. Betono vandens įgėrio nustatymo rezultatai, pateikti 5 pav., rodo, kad vandens įgėris mažėja keičiant cementą biokuro deginimo pelenais iki 20 %, o pakeitus daugiau kaip 20 % pelenų, vandens įgėris pradeda didėti. Mažiausias vandens įgėris gaunamas betono su 20 % biokuro deginimo pelenų ir siekia 3,15 %. Tai rodo didelį tokio betono patvarumą.

5 paV. BETOnO VAnDEnS ĮGėRIO PRIKLAUSOMyBė nUO BIOKURO DEGInIMO PELEnų KIEKIO

Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad galima gaminti geresnių stiprumo charakteristikų ir ilgesnio patvarumo betoną su plastifikuojamąja įmaiša, jame pakeitus iki 20 % cemento biokuro deginimo pelenais. Tokiu būdu galima utilizuoti biokuro deginimo pelenus gaminant betoną. 

53

Statybų aikštelėse – vis pažangesnė technika Asta Geibūnienė

S TAT Y B A

„Structum“ kalbinti profesionalai vieningai pabrėžia, kad net ir pati naujausia technika be kvalifikuoto specialisto mažai verta, tačiau akivaizdu, kad ji gerokai padidina darbų našumą ir kokybę.

54

Kokybišką darbo rezultatą statybų aikštelėje daugiausia nulemia darbininko kvalifikacija, o technika tik palengvina darbą, teigia Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkas Svajūnas Juočiūnas. Statybos technologijų katedroje dirbantis specialistas pripažįsta, kad statybos technikos kokybė daugiausia lemia darbų trukmę ir pačios technikos eksploatacijos laiką. „Technikos kokybė turi didelę įtaką jos eksploatacijos trukmei, jos priežiūros sąnaudos būna mažesnės, mažesni darbų trikdžiai, ilgesnis jos naudojimo laikas. Žinoma, kokybiškai technikai reikia didesnių pradinių investicijų“, – sako S. Juočiūnas.

Nuomotis ar pirkti?

KTU SAF mokslininkas teigia, kad negalima pateikti vienodą statybos technikos įsigijimo šabloną visoms įmonėms. „Pasirinkimas, ar nuomotis, ar pirkti statybos techniką, priklauso nuo naudojimosi ja laiko. Jei tai trumpalaikis naudojimas, atsakymas vienareikšmis – geriau nuomotis. Taip pat tai priklauso ir nuo darbo apimčių. Jei darbų apimtys didelės, tuomet, žinoma, geriau pirkti“, – mintimis dalijasi specialistas.

Pasak „YIT Kausta“ direktoriaus Kęstučio Vanago, įrankius bei įrangą, kurie naudojami kasdien, verta turėti savo. „Mūsų įmonėje yra specialus padalinys, kuris rūpinasi įrankių ir statybinės įrangos priežiūra ir remontu. Krovinių kėlimo įrenginius, žemės kasimo mechanizmus, transporto priemones įmonė nuomoja iš rinkos kompanijų, kadangi

tai yra efektyvesnis jų panaudos būdas. Statybinę įrangą nuomojančios įmonės suteikia ir darbininkų apmokymų paslaugas bei tinkamos eksploatacijos priežiūrą.“ Lazeriai ir rankų darbas „Naujovių, kurios gerokai palengvina darbus, didina darbo našumą bei gerina atliekamų darbų kokybę atsiranda nuolat, tuo rūpinasi įrankių nuoma užsiimančios kompanijos, – tvirtina K. Vanagas. – Galima teigti, kad visi įrankiai ir mechanizmai šiandien yra tikrai geros kokybės, juos lengva įsigyti Lietuvoje ar gretimose šalyse. Beje, darbas vis labiau automatizuojamas, tačiau rankų darbas dar nėra visiškai pakeičiamas. Mūro, apdailos darbų ar stogų įrengimo darbai nėra visiškai mechanizuoti. Tinkami įrankiai padeda didinti šių darbų našumą. Jau nebeįsivaizduojame darbų be keltuvų, kurie statybų aikštelėse atlieka statybinių medžiagų kėlimo, transportavimo ir kitus darbus.“ Viena pagrindinių naujovių statybų technikos rinkoje, pasak S. Juočiūno, – daugelyje statybos mašinų, ypač – skirtų žemės darbams atlikti, vis dažniau naudojama lazerinė įranga.

Mokslininko nuomone, tokia įranga ne tik sumažina darbo jėgos poreikį, bet ir sutrumpina darbo atlikimo laiką, susidaro mažesni darbų nuokrypiai.

Ateities statybų mašinos – trimačiai spausdintuvai KTU SAF Statybinių medžiagų katedros vedėjas, profesorius Vitoldas Vaitkevičius teigia, kad statybų aikštelėse jau grei-

tai matysime didžiąją dalį ten atliekamų darbų jungiančią techniką – trimačius (3D) spausdintuvus. „Statybų sektoriuje trimačio spausdinimo technologijos dar nenoriai skinasi kelią, tačiau pasaulyje intensyviai dirbama šioje srityje: yra pagaminti prototipai ir netgi realūs spausdintuvai, galintys spausdinti objektus iš specialaus betono mišinio, o tikrasis proveržis, manau, jau ne už kalnų. Juk nieko nebestebina galimybė, nuėjus į elektronikos prekių parduotuvę, įsigyti trimatį spausdintuvą ir spausdinti reikiamus daiktus“, – retorinį klausimą užduoda V. Vaitkevičius.

Jo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl ši technologija dar nenaudojama Lietuvoje, yra paprasta – šiuo būdu išspausdinti objektai dar yra netobuli, o tai galutiniam vartotojui nepatrauklu. Spaudoje vis atsiranda naujų pranešimų apie vykdomus tyrimus ir pasiektus rezultatus ne tik Rytuose (Japonijoje, Kinijoje), tyrimai taip pat atliekami ir tokiuose pasaulinio pripažinimo sulaukusiuose universitetuose kaip Aalto universitetas.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio statybų rinkoje inovacijos kelią skinasi gana sunkiai. „Visame pasaulyje statybų sektorius yra ypač konservatyvus ir naujovėms pasiduoda sunkiai, tačiau trimačių objektų spausdinimo iš specialaus betono technologija, manau, tikrai ras savo vietą ne tik statybos aikštelėje, bet ir gamyklose. Visą pokyčių mastelį dar sunku prognozuoti, bet tai pirmiausia pajus architektai ir projektuotojai“, – sako V. Vaitkevičius. 

Akmens vata: kailiniai pastatui

S TAT Y B A

Ir senos statybos daugiabučių, ir privačių namų gyventojai susiduria su vienodomis problemomis – šalčiu, drėgme, susidėvėjusiomis sienų konstrukcijomis, neretai – ir pernelyg didelėmis šildymo kainomis. Šių nemalonių dalykų galima išvengti ar bent smarkiai juos sumažinti atlikus būsto renovaciją ir fasadinių išorinių sienų apšiltinimą. Statybų specialistai pataria namo sienas apšiltinti dvitankėmis akmens vatos plokštėmis, leidžiančiomis sutaupyti 15–20 % darbo sąnaudų, sumažinančiomis paruošiamųjų darbų kainą bei trukmę.

Kodėl reikėtų rinktis būtent akmens vatą? „Pastato sienos, kaip ir bet kuris konstrukcinis objektas, ilgainiui dėvisi, tačiau jo irimo procesą galima sustabdyti, – pasakoja bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska. – Geriausias sprendimas to siekiant – pastato apšiltinimas iš išorės ir renovacija. Sprendimas akmens vatos plokštėmis apšiltinti fasadines namo sienas leidžia apsaugoti būstą nuo neigiamo išorės poveikio, pavyzdžiui, kenksmingų temperatūros svyravimų ar šalčio erozijos, be to, gyventojai bei statybų meistrai jau spėjo atrasti nemažai ir kitų akmens vatos pranašumų“.

Kaip geriausia šiltinti išorines namo sienas?

Galimi du pastatų sienų šiltinimo būdai – įrengiamas tinkuojamas arba vėdinamas fasadas. Abu sprendimai tinka pastatų renovacijai ir kiekvienas iš jų turi savo pranašumų ar trūkumų. Svarbus abiejų šiltinimo būdų pranašumas – būsto apsauga nuo neigiamo aplinkos poveikio, temperatūrų svyravimo, puiki garso izoliacija ir pagerėjusi sienų šilumos izoliacija. Fasadams šiltinti pasirinkus akmens vatą, užtikrinamos puikios šilumos izoliacijos savybės, iš konstrukcijos praleidžiami vandens garai bei patikimai apsisaugoma nuo gaisro.

„ROCKWOOL“ akmens vatos plokštėms būdingas labai geras laidumas vandens garams, nedidelis vandens įgėris ir matmenų stabilumas – jos nesideformuoja dėl temperatūros pokyčių.

Vėdinamame fasade vyksta oro cirkuliacija – tokia siena greičiau džiūsta bei mažiau įkaista vasaros metu. Vėdinamam fasadui gali būti naudojamos plokštės, kurios yra atsparios smūgiams, o tai saugo pastatą nuo suniokojimo.

Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad vėdinamo fasado apšiltinimas yra brangesnis, nes naudojamos išorinės apdailos plokštės. Be to, būtinas tinkamas apdailos plokščių tvirtinimas, kad jos eksploatacijos metu nenukristų. Pranašumas – darbai gali būti atliekami beveik visus metus.

Svarbus akmens vatos pranašumas – nedegumas, leidžiantis akmens vatą naudoti be jokių apribojimų, nesvarbu, koks pastato aukštis ar paskirtis“, – dėmesį atkreipia A. Buska. Žmonės, norintys gyventi šiltuose ir drėgmės nepersmelktuose namuose, turėtų rimtai apsvarstyti galimybę apšiltinti namo sienas, pro kurias skverbiasi šaltis ir drėgmė. Iš išorės apšiltinus pastatą, sienų paviršiaus temperatūra, esant 20 °C kambario temperatūrai, paprastai pakyla nuo 14 °C iki 19 °C – taip užtikrinama ne tik pastovi temperatūra, bet ir malonus mikroklimatas.

Akmens vatos plokštės – tarsi kailiniai pastatui, apsaugantys jį nuo šalčio tiltelių ties aukštų perdengimais, sienomis tarp butų, langais ir durimis. Be to, būsto renovacijos ir išorės apšiltinimo darbai garantuoja ir efektyvų energijos naudojimą. Pavyzdžiui, uždėjus vos 100 mm storio „ROCKWOOL“ fasado plokštes ant 350 mm pilnavidurių plytų mūro sienos, per metus galima sutaupyti apie 12 litrų skystojo kuro 1 m². Specialistų teigimu, po išorinio apšiltinimo sutaupoma apie 30 % daugiau energijos nei po apšiltinimo iš vidaus.

56

Tinkuojamas fasadas yra pigesnis nei vėdinamas, bet įrengti jį gali tik kvalifikuoti specialistai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tinkuojamos sistemos negalima montuoti šaltuoju metu laiku, kai temperatūra žemesnė nei 5 °C, taip pat tada, jeigu lyja ar tinkas veikiamas tiesioginių saulės spindulių. Dėl netinkamų medžiagų panaudojimo ar įrengimo klaidų atsiranda didesnė paviršių įtrūkimų galimybė. Be to, po tam tikro laiko reikia atnaujinti tinkuojamų fasadų spalvą, nes ji linkusi išblukti, tad gali kilti sunkumų ieškant tos pačios spalvos arba siekiant lygiai užtepti dažus ant išbukusios ar pažeistos vietos.

Besirengiant šiltinti fasadines sienas svarbu pasidomėti, kokios medžiagos tinkamiausios tam tikram būstui. Norinčiuosius pasikonsultuoti, rasti techniniu bei ekonominiu požiūriu optimalų sprendimą, A. Buska kviečia kreiptis į UAB „ROCKWOOL“ specialistus arba statybinių prekių parduotuvių konsultantus. 

57

S TAT Y B A

S TAT Y B A

Fasadų estetika, saugumas ir kokybė Kiekvieną pastatą galima atpažinti pagal jo veidą, t. y. fasadą.

Vieni jų – ryškūs ir išsiskiriantys, kiti – įsiliejantys į aplinką, treti – žaismingi ar solidūs. Vis dėlto projektuojant ir įrengiant fasadus reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į jų estetiką, tačiau ir į gausybę kitų veiksnių – medžiagų patvarumą, ekologiškumą, gaisrinę saugą.

Leono Garbačausko nuotrauka

Vėdinamųjų fasadų įvairovė „Tradicines tinkuojamosios fasadų apdailos sistemas reikia papildomai apsaugoti nuo aplinkos poveikio. Be to, šiuos fasadus gana dažnai tenka remontuoti bei atnaujinti, vadinasi, savininkai patiria papildomų išlaidų“, – sako Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkas Marijonas Daunoravičius. „Šiuo metu populiarūs vėdinamieji fasadai – tai šiuolaikinė, patvari dekoratyvinės apdailos ir kartu funkcionalios pastato sienos apsaugos nuo atšiaurių klimato sąlygų poveikio sistema. Naudojant vėdinamuosius fasadus, sumažėja ne tik paviršių ruošimo apdailai, bet ir apdailos darbo imlumas. Medžiagų, naudojamų tokiai fasadų apdailai, pasirinkimas šiandien yra labai didelis. Tai ir aukšto slėgio laminato plokštės, ir kompozicinės aliuminio plokštės, ir plieninės dangos, taip pat plokštės su natūralios medienos apdaila, fibrocementinės bei keraminės plokštės“, – vardija M. Daunoravičius.

Specialistas pastebi, kad pastaruoju metu itin sparčiai populiarėja fasadai, dengti akmens keramika, jie atrodo

58

ir šiuolaikiškai, ir prabangiai. „Tai sparčiai populiarėjanti apdaila, dėl itin geros kokybės, išvaizdos ir kainos santykio ją renkasi vis daugiau statytojų. Akmens keramika, neabejotinai pailginanti ir padidinanti pastato išliekamąją vertę, už kito tipo apdailas pranašesnė tuo, kad jos sandara artima natūralaus akmens struktūrai – minimalus vandens įgėris, atsparumas teršalams, atmosferos poveikiui, paviršiaus dėvėjimuisi, rūgščių ir šarmų poveikiui, spalvos pastovumas“, – apie naujausias tendencijas pasakoja KTU mokslininkas.

Daugiausia defektų – dėl nekokybiško montavimo M. Daunoravičius nurodo keturias pagrindines klaidas, daromas įrengiant fasadus: projektavimo ir montavimo klaidos, nekokybiškų medžiagų naudojimas, netinkama fasadų eksploatacija. Specialisto teigimu, statistika rodo, kad daugiausia defektų atsiranda dėl nekokybiško montavimo, sumažinančio fasadinių sistemų eksploatacijos laiką. „Padariniai priklauso nuo fasado tipo. Vėdinamuosiuose fasaduose gali nuslysti izoliacinis šilumos sluoksnis, gali būti

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad, nagrinėjant karkasinių namų fasadų apdailos kokybę, pastebėta, jog siūlių pločiai tarp apdailos plokščių daugelyje vietų yra skirtingi. Toks skirtingas siūlių plotis susijęs su nevienodais namo sieninių plokščių bei tarp jų esančių siūlių matmenimis. Renovuotinuose namuose šie pločiai dažnai skiriasi net iki kelių centimetrų. Tai rodo, kad, norint išgauti gerą fasadų kokybę, pirmiausia reikia atlikti tikslius fasadų matavimus, kiekvienai fasado vietai paruošti tinkamų matmenų apdailos plokštes ir tinkamai jas pritvirtinti. Tačiau toks veiksmas yra ilgai trunkantis, brangus, tam reikia daug darbo jėgos sąnaudų.

Fasadų gaisrinė sauga KTU SAF Statybinių medžiagų katedros lektorius ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas Vidas Kerševičius atkreipia dėmesį ir į kitas klaidas, daromas įrengiant fasadus. Būtent jos sumažina fasadų atsparumą gaisro atveju: dažnai netinkamai pasirenkamos šiltinimo ir apdailos medžiagos, nesilaikoma gamintojo nurodymų dėl izoliacijos ant fasado tvirtinimo. „Dėl fasadų įrengimo didelė atsakomybės dalis tenka rangovui, kadangi viskas priklauso nuo darbų kokybės ir sąžiningumo. Atliekant fasado darbus galima panaudoti medžiagas ne pagal gamintojo nurodymus (pavyzdžiui, pasirinkti panašų tinklelį, plėvelę, šiltinimo medžiagą), tačiau tokiu atveju bus neužtikrintas reikiamas fasado sistemos degumas pagal gamintojo pateiktą ir išbandytą sistemą.

Kadangi šie darbai priskiriami prie paslėptų darbų, vizualiai iškyla problema nustatyti medžiagų atitiktį, ar tikrai buvo panaudotos tos medžiagos, kurias nurodo gamintojas. Jei medžiagos būtų panaudotos tinkamai, ugnis fasadu neplistų taip greitai“, – sako V. Kerševičius.

mus panaikinami ir iš naujo nebeįrengiami žaibolaidžiai, nuardomos avarinės kopėčios“, – tvirtina ekspertas.

V. Kerševičius taip pat pastebi, kad dažniausiai nesaugios gaisriniu požiūriu medžiagos pasirenkamos dėl kainos.

Jį stebina tokie faktai, kad dažniausiai taupoma perkant saugumą užtikrinančias, o ne apdailos, dizaino ar kitas medžiagas.

Kraštutinumai – nuo pigumo iki prašmatnumo KTU dirbantis architektas Vytautas Baltus, paprašytas apibūdinti fasadų įrengimo tendencijas, atskleidė pastebėjęs du skirtingus požiūrius: pigųjį ir „besipuikuojantį“: „Dominuojantis pigiojo varianto pasirinkimas – struktūrinis tinkas, o „puikuojamasi“ dažniausiai klinkerio apdaila.

Nei viena, nei kita apdaila pati savaime nėra blogesnė ar geresnė už kitas. Svarbiausia, kad architekto ir užsakovo tandemas sugebėtų atsispirti minėtiesiems apdailos pasirinkimo kriterijams ir siektų darnos su supančia aplinka, išvengtų dirbtinumo, neskoningo prabangos demonstravimo ar merkantilinio požiūrio į architektūrą.“ Didelį dėmesį vertėtų kreipti ir į specialistų pasirinkimą. Pasak V. Baltaus, sėkmingas ir sklandus užsakovo ir architekto bendradarbiavimas leis išvengti didelių klaidų, dėmesys bus tolygiai paskirstytas ir fasadui, ir viso objekto kompleksiškumui bei darnumui.  Jono Klėmano nuotrauka

S TAT Y B A

užspausti vėdinimo tarpeliai, nukristi apdailos plokštės.

Siekiant to išvengti, reikia rinktis kokybiškas fasadų apdailai skirtas medžiagas. Kokybiškos medžiagos – būtinas veiksnys. Kadangi daugiasluoksnė fasado sistema veikia kaip viena visuma, o kiekvienas sluoksnis atlieka savo uždavinį, svarbus ir medžiagų derėjimas viena prie kitos pagal tam tikrus parametrus“, – pataria M. Daunoravičius.

Jis teigia, kad, šiltinant ar renovuojant namus, reikėtų atkreipti dėmesį į oro tarpus, mat nelygiai pritvirtinus apšiltinimo medžiagą susidarę oro tarpai, įvykus nelaimei, skatina degimą. Be to, ypač svarbu, kad įėjimai, angokraščiai būtų įrengiami iš kuo atsparesnių ugniai medžiagų, taip pat iš medžiagų, kurios degdamos skleistų kuo mažiau dūmų, nes dūmai yra kur kas pavojingesni už liepsną. „Renovuojantiesiems namus derėtų atkreipti dėmesį į žaibosaugą ir evakuacijos kelius.

Neretai pasitaiko, kad atnaujinant na-

59

S TAT Y B A

Atitvaros prieš

šilti

škiai matoma nimo darbus. Ai

štas mikroorga , kad fasadas užter

ytos prieš pradeda

nt šilti nti.

Žaliuojantys fasadai?

Sprendimų yra

Jau nuo seno visiems įprasta matyti žaliuojančius (kerpėmis ir dumbliais apaugusius) pastatų stogus, tačiau žmonės negali susitaikyti su tuo, kad žaliuoja ir pastatų fasadai. Apie pagrindines priežastis, dėl kurių fasadus dažniausiai pažeidžia mikroorganizmai, ką reikėtų žinoti šiltinant ar renovuojant, kalba įmonės SAKRET, gaminančios ir platinančios įvairius statybinius mišinius, specialistai.

Jie gyvena visur Vis dažniau galima pastebėti paviršių, užterštų įvairios rūšies mikroorganizmais (pelėsiniu grybu, dumbliais ir pan.). Jie jau sugeba veistis ir ant plastiko, metalo, stiklo ar kitų, atrodytų, jų gyvavimui nepalankių medžiagų.

Toks mikroorganizmų plitimas susijęs ir su bendra klimato kaita, ir su aplinkos sąlygomis konkrečiose jų atsiradimo vietose – ypač palankios sąlygos mikroorganizmams veistis, jei netoli yra vandens telkinių, miškų, aktyvios žemdirbystės laukų. „Dar planuojant pastatų fasadų šiltinimo darbus būtina įvertinti juos supančios aplinkos sąlygas ir nepamiršti mikroorganizmams būdingo greito prisitaikymo prie jų kaitos, – teigia SAKRET vadybininkas Nerijus Tijūnaitis. – Kad naujas fasadas nebūtų užterštas mikroorganizmais, į šį reiškinį turėtų atkreipti dėmesį visos šiltinant pastatą dalyvaujančios šalys – šiltinimo sistemų gamintojai turi supažindinti su galima problema, projektuotojai pasiūlyti sprendimų, padedančių jos išvengti, darbų vykdytojai

60

dar ni zmais. Nuotraukos

turi laikytis visų nurodymų ir kokybiškai atlikti darbus.

Gali būti, kad, norint įgyvendinti šį tikslą, reikės pašalinti mikroorganizmams palankių sąlygų šaltinius (medžius, krūmus, fasado drėkimo priežastis ir pan.). Todėl šiltinimo sistemos turės būti rengiamos įvykdžius didelius paruošiamuosius darbus. Jei aplinkos sąlygų pakeisti neįmanoma, dar projektuojant reikia parinkti tokias fasado apdailos medžiagas, kurioms kyla mažiausia tikimybė būti užterštoms mikroorganizmais.“ Šiuo metu dauguma šiltinimo sistemų įrengimo darbų siejami su pastato konstrukcijų šiluminių charakteristikų gerinimu, tačiau būtina atminti, kad šie darbai turės įtakos tiek naujo, tiek seno pastato paviršiaus mikroklimatui.

Dėl to taip pat gali susidaryti mikroorganizmams veistis palankios sąlygos. Ypač jei ant šiltinimo sistema dengiamo paviršiaus jau yra mikroorganizmų kolonijų. Todėl turi būti skiriama pakankamai laiko ir priemonių, siekiant įvertinti galimą mikroorganizmų plitimą ir jį pašalinti dar prieš pradedant tvirtinti šilumą izoliuojančias medžiagas.

Pasak didelę patirtį turinčių SAKRET specialistų, bėdų šiltinant pastatą pirmiausia kyla todėl, kad niekas ant esamų pastato atitvarų tiesiog nepastebi ten gyvenančių mikroorganizmų, nes jie yra prisitaikę prie esamos pastato spalvos (dažniausiai pilkos – cementinės).

Projektuotojas, pradėdamas projektavimo darbus ir apžiūrėdamas objektą, nepastebėjęs mikroorganizmų, fasado plovimo darbų preparatais nuo grybelio ir dumblių (galima naudoti produktą SAKRET FR, skirtą apsaugai nuo grybelio ir dumblių) neįtraukia į numatomų darbų sąrašą. Taip mikroorganizmai, esantys ant išorinių atitvarų, jas apšiltinus „apgyvendinami šiltnamio sąlygomis“ ir toliau ten dauginasi. Šie mikroorganizmai laikui bėgant gali pasirodyti net pastato viduje. Ten jų išnaikinti bevTas pats daugiabutis namas po renovacijos.

Jokių mikroorganizmų židinių nepastebėta. Šiltinant panaudotos ETICS SAKRET EPS šiltinimo sistemos medžiagos.

eik neįmanoma, nes jų plitimo židinys tiesiog nepasiekiamas. Norint sunaikinti tokius židinius, reikėtų pašalinti fasado šiltinimo medžiagas. Paprastai sakant, jūsų neseniai apšiltintą pastatą tektų šiltinti dar kartą. Kita problema dėl „nepastebėtų mikroorganizmų“ pasirodo ant jau apšiltintų pastato išorinių atitvarų. Projektuotojui laiku neįvertinus šios problemos ir parinkus netinkamas medžiagas, šią klaidą tenka taisyti vėliau. Jau renovuotus ir apšiltintus pastatų fasadus tenka papildomai apdoroti priemonėmis nuo grybelio ir dumblių (SAKRET FR) ir perdažyti tam tinkančiais dažais SAKRET SKF, SAKRET FM arba SAKRET KS (dažai parenkami pagal esamą šiltinimo medžiagą, nes skiriasi jų vandens garų laidumo ypatybės). Antra, jei projektuotojas ir įtraukė fasado plovimo darbus priemonėmis, skirtomis apsaugoti nuo grybelio ir dumblių, daugelis statybininkų į juos žiūri labai atsainiai ir jų tiesiog neatlieka. Tokiu atveju kyla visos jau aprašytos problemos.

Be to, būtina žinoti, kad mikroorganizmus naikinančių biocidinių medžiagų poveikis nėra amžinas, o ir patys mikroorganizmai nuolat keičiasi. Tinkuojamų pastatų termoizoliacinių sistemų baigiamųjų sluoksnių (dekoratyvinių tinkų SAKRET AP, SAKRET SIP, SAKRET SMS, dažų SAKRET SKF, SAKRET FM, SAKRET FC) sudėtyje yra mikrobiologinių apsaugos priemonių, padedančių spręsti problemą dėl fasadų užteršimo mikroorganizmais ir užtikrinančių laikiną apsaugą nuo jų.

SAKRET nenuvilia, ji padeda rasti tinkamiausią sprendimą, kad įgyvendinamų projektų rezultatas būtų užtikrintas.

SAKRET – TIKRAM DARBUI! 

S TAT Y B A

Klaidos ir sprendimai Pagal Europos techninių įvertinimų rengimo vadovą tinkamai suprojektuotos, sumontuotos ir eksploatuojamos šiltinimo sistemos gali būti naudojamos ne trumpiau nei 25 metus, todėl susidaro klaidinga nuomonė, kad renovavus ir apšiltinus išorines pastato atitvaras ant pastato fasado 25 metus neatsiras jokių mikroorganizmų. Taip pat neteisingai manoma, kad mikroorganizmų gali atsirasti tik ant „šlapio fasado“ ir tokių problemų nekyla apšiltinus išorines pastato atitvaras, naudojant ventiliuojamų fasadų sistemas. Deja, mikroorganizmai ir dumbliai prisitaiko gyventi visomis sąlygomis ir ant bet kokių paviršių.

61

S TAT y B A

„OPAALITALO“ – STATyBOS, TAUPAnčIOS GAMTOS IšTEKLIUS

SUOMIJOS MIESTE VAnTOJE VyKSIAnčIOJE GyVEnAMųJų nAMų STATyBOS MUGėJE BUS PRISTATyTAS VIEnAS APLInKAI DRAUGIšKIAUSIų PASTATų – „OPAALITALO“. TAI EKOLOGIšKESnIS BūSTAS nEI ĮPRASTAS BUTAS DAUGIABUčIAME nAME. PAGRInDInė PROJEKTO IDėJA BUVO IšTIRTI nATūRALIų GAMTOS IšTEKLIų TAUPyMą PAKARTOTInAI JUOS nAUDOJAnT IR PERDIRBTų MEDŽIAGų PRITAIKyMą STATAnT GyVEnAMąJĮ nAMą.

Anglies junginių poveikis name „Opaalitalo“, kuriame yra 87 butai, yra 20 % mažesnis nei kituose panašaus dydžio gyvenamuosiuose namuose. Tai buvo pasiekta statant pastatą iš lengvesnių apkrovas laikančiųjų konstrukcijų ir naudojant perdirbtas medžiagas. namo fasadas padengtas fibrocementinėmis fasadinėmis apdailos plokštėmis „Cembrit Color“. naujoVė! Taip pat „Cembrit“ gamina plokštes „Cembrit Color Plus“ su papildomu gamykliniu padengimu, nuo kurio daug paprasčiau nuvalomi grafi čio piešiniai. Su

62

papildomu gamykliniu antigrafičių padengimu siūlome ir plokštes „Cembrit zenit Plus“ ir „Cembrit Metro Plus“. kanapių betonas ir LengVos konstrukcijos „Rengiant pastato projektą buvo aišku, kad rinkoje nėra novatoriškų, iš panaudotų ir perdirbtų medžiagų pagamintų produktų, kurie būtų tinkami gyvenamojo būsto statybai“, – apgailestavo namo „Opaalitalo“ architektas Julius Jääskeläinenas iš „Optiplan Oy“. Pasak jo, norint sumažinti anglies junginių pėdsakus pastate, mediena būtų geriausias pasirinkimas tiek pastato konstrukcijai, tiek ir

fasadui. Projektavimo metu buvo pasirinktas kompromisas: pastato šiauriniai fasadai ir sienos su balkonais buvo padengti nedažytomis medžio dailylentėmis, o pietinės pusės fasadai padengti plokštėmis „Cembrit Color“. Kadangi galimybės pritaikyti naudotas ar perdirbtas medžiagas šiuo metu dar yra labai nedidelės, tokias medžiagas buvo galima panaudoti tik mažai pastato daliai: kiemo konstrukcijos buvo pagamintos iš vadinamojo „žaliojo“ kanapių betono, laiptų elementų betono mozaika yra iš apie 30 % perdirbto stiklo duženų mišinio, o dekoratyviniai elementai gatvės fasade buvo pagaminti naudojant perdirbtą stiklą. namo pamatui ir sandėliams statyti taip pat buvo naudotas ekologiškas „žaliasis“ betonas. Gaminant „žaliąjį“ betoną, CO2 emisija yra mažesnė, kai mažinamas cemento kiekis betone, tačiau betono stiprumas nekinta.

Visi sandėliavimo statiniai turi ir „žaliuosius“ stogus.

fibroceMentiniai sprendiMai Pastato fasadui panaudotos fibrocementinės plokštės – tinkamas pasirinkimas visais aspektais. Tai nedegi medžiaga, ji atspari įvairioms oro sąlygoms, tokios plokštės gali būti apdirbamos pačioje statybvietėje, jas galima nudažyta bet kokia norima spalva. „Fibrocementines plokštes pritaikiau lubų ir balkonų pertvarų apdailai, nes čia naudoti medieną neįmanoma dėl gaisrinės saugos reikalavimų“, – sakė architektas J. Jääskeläinenas.

naMas „opaaLitaLo“ adresas: Lipputie 14, 01.700 Vanta uŽsakoVas: „VAV Asunnot Oy“

S TAT y B A

naudojamo betono kiekis buvo sumažintas, pakeičiant pastato konstruktyvo dalis, kurios nėra laikančiosios konstrukcijos, pavyzdžiui, atitvaros ir pertvaros tarp kambarių įrengtos naudojant lengvąsias konstrukcijas. Vietoje gamintiems betoniniams elementams taip pat buvo naudojamas „žaliasis“ betonas, tai leido sumažinti anglies pėdsakus apie 5–10 %, palyginti su įprastiniu betonu.

projektuotojas: „Optiplan Oy“ statytojas: „VKEKK Construction Ltd“ fasadų MedŽiaga: fibrocementinės plokštės „Cembrit Color“ statybos Metai: 2015

skLandus darbas LeMia reZuLtatą namo „Opaalitalo“ statyba buvo išties sudėtingas projektas. Artėjant prie statybų pabaigos, kai kuriuos planus, net ir idėjas, teko atnaujinti, tad prireikė pagalbos tam tikriems sprendimams įgyvendinti. „Cembrit“ visada siūlo nepriekaištingą aptarnavimą, todėl kelti uždaviniai buvo išspręsti bendromis pastangomis. „Plokštės jau gamykloje buvo supjaustytos pagal pateiktus matmenis, į statybvietę jos buvo pristatomis nustatytu laiku, – pasakojo už fasadus atsakingas „nCC Construction Oy“ projektų vadovas Jouni Karvonenas. – Puikiai dirbo ir mūsų rangovas „Suomen Kiipeilytekniikka Oy“, turintis didelę fasadinių plokščių montavimo patirtį ir visą reikalingą montavimo įrangą.“ šį namą galite apžiūrėti apsilankę Suomijos Vantos mieste, esančiame šalia Helsinkio, š. m. liepos 10 d. – rugpjūčio 9 d. vyksiančioje gyvenamųjų namų statybos mugėje. 

63

64

S TAT Y B A

Kaip išsirinkti programinę įrangą projektavimo, projektų analizės ar valdymo darbams atlikti?

DONATAS AKSOMITAS, INGA IBĖNIENĖ

DIDELĖ PROGRAMINĖS ĮRANGOS PASIŪLA BŪSIMIEMS PROGRAMŲ NAUDOTOJAMS KELIA DAUG KLAUSIMŲ. Į KĄ ATSIŽVELGTI RENKANTIS PROJEKTAVIMO PROGRAMINĘ ĮRANGĄ? KĄ VERTA ŽINOTI PROJEKTAVIMO AR STATYBOS ĮMONIŲ ATSTOVAMS?

KAIP TEISINGAI PASIRINKTI? Labai svarbu pasirinkti tinkamą PĮ, kad ji patenkintų konkrečius įmonės poreikius. Renkantis pirmiausia reikia išsiaiškinti strateginius verslo tikslus: ką planuojama daryti, kokius modeliavimo, skaičiavimo ar kitus darbus numatoma atlikti. Be to, reikėtų atsižvelgti į užsakovų, statybininkų ir visos projekto komandos poreikius. Visi šie kriterijai formuoja tam tikras pasirinkimo taisykles.

Tačiau universalaus atsakymo, kurią sistemą pasirinkti, nėra, nes poreikiai ir tikslai įmonėse gali skirtis.

Sprendžiant, kokias projektavimo programas verta rinktis, nėra prasmės kalbėti apie dvimatę (2D) PĮ, nes pagal naujausias tendencijas visos išsivysčiusios šalys pereina prie trimačių (3D) technologijų naudojimo, skaitmeninės statybos ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) procesų taikymo. Kalbant apie šiuolaikines projektavimo technologijas, pabrėžiamos komandinio darbo galimybės, statybos procesų skaitmeninimas ir informacijos mainai tarp įvairių disciplinų specialistų, pradedant projektavimu ir baigiant statinio valdymu.

Taip pat svarbu, kad PĮ automatiškai kurtų brėžinius realiuoju laiku: kad, atlikus projekto pakeitimus, brėžiniai pasikeistų automatiškai, jų nereikėtų koreguoti rankiniu būdu. Ši PĮ savybė leidžia greitai reaguoti į užsakovo poreikius ir pokyčius statybos aikštelėje.

Pažangi PĮ turi automatiškai skaičiuoti kiekius. Dar geriau, jei programoje būtų integruota statybos kainų skaičiavimo galimybė. Taip jau projektuojant galima analizuoti, kokia bus objekto statybos kaina, energijos poreikiai, investicijų grąža ir efektyvumas. Statinio valdymo etape nekilnojamojo turto valdytojui būtų labai paprasta įsivertinti remonto ar renovacijos darbų kainą.

Dar vienas svarbus kriterijus – tikslus geometrijos tikrinimas realiuoju laiku. Bet kuriame etape reikia galimybės patikrinti, ar trimačiame modelyje nėra klaidų, nes jų taisymas statybos aikštelėje daug kainuoja.

S TAT Y B A

Pasitaiko, jog motyvuodami tuo, kad programinė įranga (PĮ) projektavimui yra per brangi, kai kas ją naudoja nelegaliai. Tačiau bet kuriame versle, nesvarbu, ar tai būtų baldų gamyba, ar taksi paslaugos, reikalingos investicijos į darbo priemones. PĮ nėra toks apčiuopiamas daiktas kaip staklės ar automobilis, tačiau šis darbo įrankis taip pat reikalingas verslui, nes taupo laiką, mažina rankinio darbo apimtis ir didina darbo efektyvumą.

Be to, reikalinga galimybė atlikti įvairias projekto analizes: apšviestumo, energinio efektyvumo, statybinių konstrukcijų, oro kaitos ir pan. Jei PĮ užtikrina lengvą informacijos perdavimą tarp projektavimo ir analizės programų, ji padeda sutaupyti daug laiko, nes nebereikia iš naujo įvedinėti projekto informacijos.

Pagal šiuos kriterijus visapusiškai išanalizavus rinkoje esančias alternatyvas, jų pranašumus ir trūkumus, galima išsirinkti tinkamiausią PĮ, reikalingą projektavimo, projektų analizės ar valdymo darbams atlikti. 

PAGRINDINIAI PASIRINKIMO KRITERIJAI PĮ reikia rinktis atsižvelgiant į kriterijus, kurie leistų kuo lengviau atlikti užduotis ir sutaupyti kuo daugiau darbo laiko. Visų pirma, PĮ keliamas pagrindinis reikalavimas – ją naudojant turi būti lengvai ir greitai atliekamas trimatis modeliavimas.

Kitas svarbus kriterijus – lengvas informacijos valdymas ir perdavimas, perkėlimas į kitas procesų valdymo programas. Sklandus komandinis darbas ir duomenų mainai turi veikti nuolatos – nuo idėjos iki rakto, t. y. visuose statinio gyvavimo etapuose: projektavimo, statybos ir statinio valdymo stadijų metu.

UAB „AGA CAD“ I ŽALGIRIO G. 92, VILNIUS I TEL. (8 5) 239 8111 I WWW.AGA-CAD.LT

65

Danų užsakovų užmojus įgyvendina lietuvių įmonės

S TAT Y B A

Asta Geibūnienė

Išskirtinis regiono projektas – kiliminius verpalus gaminanti Danijos kapitalo bendrovės „Danspin“ gamykla, Raseinių rajone veikianti jau 12 metų, pastaraisiais metais gerokai išsiplėtė.

Buvo pastatyti nauji gamybiniai, sandėliavimo ir administraciniai pastatai. Per trejus projekto įgyvendinimo metus gamybiniai pajėgumai išaugo 40 proc., sukurta 101 nauja darbo vieta. Parduodant aukštesnės vertės produktus su papildomomis specifikacijomis bendrovės „Danspin“ pajamos išaugo 65 procentais.

Didelis tokių pasiekimų nuopelnas tenka naujųjų statybų generaliniam rangovui UAB „Bilderis“ ir sėkmingus pastatų konstrukcijų sprendimus pasiūliusiai ir įgyvendinusiai UAB „Betonika“.

Viena stambiausių Danijos tekstilės gamybos įmonių „Danspin“ Raseinių rajono Andrušaičių kaime veiklą vykdo daugiau nei 40 tūkst. kv. m plotą užimančioje gamykloje. Čia iš importuojamos vilnos gaminami kiliminiai siūlai. Šiame fabrike vilnos karštuvų koncentracija yra didžiausia Europoje. Siekdama išplėsti verpalų gamyklą, bendrovė „Danspin“, pasinaudojusi ekonomikos augimo veiksmų programos „Invest LT+“ parama, 2012 m. pradėjo gamyklos plėtrą. Buvo parengtas techninis projektas, atlikti vidaus inžinerinių tinklų ir pastatų statybos darbai:

66

Statybos darbų generalinis rangovas – rangovinė statybos organizacija „Bilderis“, įsikūrusi Raseinių rajone, statybos darbus vykdo visoje Lietuvos teritorijoje. Įmonėje šiuo metu dirba apie 80 įvairių kvalifikacijų darbuotojų, o statybos darbams vadovauja atestuoti statybos vadovai. Laimėjusi konkursą ir pasitelkusi projektuotojus iš Klaipėdos, architektūros estetikos studiją UAB „Arches“, per gana trumpą laiką bendrovė ,,Bilderis“ atliko beveik visus pagrindinius statybos, inžinerinius, elektros ir kitus darbus. „Tik smulkesniems darbams samdėme subrangovus, – apie darbų eigą pasakojo „Bilderio“ direktorius Saulius Matelis. – Esame sukaupę nemažą patirtį dirbdami su tokiais gamybiniais pastatais, pastatėme vienos didžiausių Lietuvoje žuvų perdirbimo įmonių „norvelitos“ pastatus, UAB „Camira“ audimo fabriką Ariogaloje, statome įvairios paskirties gamybinius cechus. Tokiems darbams turime visą reikalingą įrangą, projektavimo patirtį, todėl sugebėjome taip susiprojektuoti ir suvaldyti situaciją, kad ganėtinai didelį pastatą pastatėme per trumpą laiką. nuo detaliųjų planų iki rakto turėjome dvejus metus: nuo 2012 m. kovo iki 2014 m. rugsėjo. Be to, dirbant su užsienio užsakovais, teko prisitaikyti ir prie Lietuvos, ir prie Danijos gaisrinės saugos reikalavimų, nes būtent šiai veiklos sričiai jie yra kitokie nei mūsiškiai.“ Cechų išskirtinumas – 30 metrų plotis be atramų – buvo kitas iššūkis statybų vadovams, tačiau sprendimas buvo rastas ir čia. „Tokio aukščio erdvėms reikia ypatingų konstrukcijų, tad galime tik pasidžiaugti, kad mūsų lietuviška įmonė „Betonika“, su kuria sėkmingai dirbame, siūlo tokius gaminius, kurie ne tik padeda įgyvendinti užsakovų reikalavimus, bet ir labai paspartina statybas.

Su „Betonika“ kartu ir labai sklandžiai sprendėme ir logistikos klausimus. O jie tikrai buvo nepaprasti: kad nepadidėtų darbų sąnaudos, dideli gaminiai iš Kauno gamyklų turėjo laiku atvykti į statybos aikštelę, kad ten iš karto būtų montuojami. Tokių didelių gaminių perkėlimas ir padėjimas turi savo kainą, tam reikalingi specialūs kranai, kurių nuoma taip pat nemažai kainuoja.

Sėkmingą galutinį rezultatą nulėmė ir geras darbų koordinavimas, visą 2013 m. vasarą iš Kauno į Raseinius „Betonikos“ gaminiai be sustojimo – net savaitgaliais – buvo pristatomi į statybvietę.“

išskirtiniai surenkaMojo geLŽbetonio sprendiMai „Danspin“ gamyklos statyboms „Betonika“ tiekė visas surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas: kolonas, sijas, perdangos ir cokolines plokštes. Būtent šio projekto konstrukcijoje buvo pritaikytas ir optimalus įmonės pasiūlytas surenkamojo gelžbetonio sprendimas – stogo denginio dvišlaitės STT tipo plokštės. Stogo plokščių gamyba buvo didžiausios apimties įmonės darbas šiam projektui, plokščių buvo daugiau nei 10 500 kv. metrų. Toks pasirinkimas leido sutaupyti ne tik stogo konstrukcijos išlaidas. STT plokštės yra pigesnės nei metalo paklotai, STT konstrukcija sumontuojama dvigubai greičiau, nei sugaištama, kai naudojami metaliniai paklotai, o tai akivaizdi galimybė sutaupyti statybos aikštelėje patiriamas darbo ir įrenginių nuomos išlaidas. Kita vertus, įvykdyta ir dar viena labai aktuali užsakovų sąlyga – aukštas stogo konstrukcijos atsparumas ugniai, nes STT plokštė užtikrina REI45 klasės atsparumą ugniai, o metalo konstrukcijos, kurios paprastai naudojamos, – iki REI30. Vidinėse pastato konstrukcijose taip pat buvo panaudotos betoninės sieninės plokštės, garantuojančios pastato stogo bei karkaso konstrukcijos stabilumą gaisro atveju iki trijų valandų. „Atsižvelgėme į užsakovo ir rangovo pageidavimus ir pasiūlėme, kas efektyviausia projekto atveju. STT tipo plokščių naudojimas leido įrengti tokią stogo konstrukciją, kurios montavimas būtų labai spartus, konstrukcijos kaina konkurencinga, o atsparumo ugniai reikalavimai itin aukšti, – sakė „Betonikos“ generalinis direktorius Vytautas niedvaras. – Esame vieninteliai STT plokščių gamintojai Lietuvoje. Tokia konstrukcija itin patikima ir pasitvirtinusi bei labai tinkama tais atvejais, kai patalpų tarpatramiai yra gana dideli. Tuomet reikia, kad pastato viduje būtų daug galimybių laisvai suplanuoti patalpas, sutalpinti įrenginius, stambią techniką. Kiliminių verpalų gamykla ypatinga – čia daug įrenginių, nemažai greitai užsiliepsnojančių medžiagų, todėl reikia, kad nuolat būtų pastovi temperatūra, užtikrintas geras vėdinimas. Be to, esame labai patenkinti, kad dirbome su atsakingu ir kompetentingu rangovu – bendrove „Bilderis“. Kvalifikuoti darbuotojai itin greitai atliko darbus ir užsakovas suplanuotu laiku galėjo švęsti įkurtuves. Džiaugiamės, kad ir užsakovas pageidavo saugaus ir patogiai suplanuoto pastato, o tai itin svarbu gamykloje dirbantiems žmonėms“. 

S TAT y B A

pastatytas žaliavos sandėlis, gamybiniai cechai su gatavos produkcijos sandėliu, administracinės, techninės patalpos, kurių bendras plotas siekia daugiau nei 14 tūkst. kv. m, įsigyta ir įdiegta gamybinė įranga.

67

konFErEnCIJa

S TAT y B A

KOnFEREnCIJA APIE DAUGIABUčIų nAMų REnOVACIJą.

AR REIKIA DARyTI KITAIP?

ASTA GEIBūnIEnė

DAUGIABUčIų nAMų REnOVACIJOS TEMA šIUO METU yRA VIEnA LABIAUSIAI DISKUTUOJAMų IR GAnA PRIEšTARInGAI VERTInAMų. nEATSAKyTų KLAUSIMų IR PROBLEMų DAR yRA DAUG, TAčIAU SPECIALISTAI IR šIO PROCESO DALyVIAI nE TIK IEšKO ATSAKyMų, BET IR TIKRAI JAU DAUG Ką GALI PASIūLyTI. SUTEIKDAMAS ERDVę DISKUSIJOMS šIA TEMA, ŽURnALAS „STRUCTUM“ PAVASARĮ ORGAnIzAVO POKALBĮ PRIE APSKRITO STALO, KURIO METU TEORETIKAI IR PRAKTIKAI DALIJOSI MInTIMIS, KAIP nE TIK PASPARTInTI PATĮ MODERnIzACIJOS PROCESą, BET IR KAS KEISTInA JO MODELyJE. DISKUSIJA IšSIRUTULIOJO Į KOnFEREnCIJą, KURI ĮVyKO BIRŽELIO 18 D. IR SULAUKė DAUG SUSIDOMėJUSIų DALyVIų. KOnFEREnCIJOJE BUVO IšKLAUSyTI IšSAMūS PRAnEšIMAI IR IšKELTA OPIų KLAUSIMų.

68

Andrius Karazinas, UAB „Solet Technics“ direktorius

Mindaugas Pakalnis, UAB „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas urbanistas

Laimonas Zmejauskas, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Gealan Baltic“ kokybės skyriaus vadovas, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos Techninio komiteto narys

Konferenciją pradėjusi „Structum“ žurnalo vyr. redaktorė Jurga Grigienė vykstantį renovacijos procesą taikliai palygino su ligotu garbaus amžiaus žmogumi, kuriam medikai, užuot pasiūlę kokybišką kompleksinį gydymą, atitolinantį akivaizdžią senatvę, siūlo viso labo atlikti... plastinę operaciją. Kitaip sakant, juk ir apverktinos būklės pastatų atnaujinimas dažnai baigiasi tik namo fasado „pagražinimu“. Tai verčia manyti, kad dabar modernizuojami pastatai jau po dvejų metų neatitiks keliamų reikalavimų, o po penketo metų jie vėl bus beviltiškai pasenę, tad jiems vėl reikės... modernizacijos. Šią skaudžią mintį išplėtojo ir pirmasis konferencijos pranešėjas Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Savo pranešime „Kada renovuosime renovuotus pastatus? Ką turėtume daryti kitaip?“ jis įvardijo pagrindines renovacijos proceso klaidas: klaidingi nekokybiški investiciniai planai, nuo kurių ir priklauso tolesnio proceso rezultatas, formaliai atlikti darbai ir paties būsto savininko nesuinteresuotumas. Pranešėjas papasakojo ir apie jau realizuojamus pavyzdinius projektus, tokius kaip iki A klasės renovuojamas daugiabutis namas Vilniuje, A. Mickevičiaus gatvėje.

Kad į renovacijos procesą reikia žiūrėti plačiau, galvoti ne tik apie namo apšiltinimą, bet atsižvelgti ir į socialinius aspektus, kalbėjo UAB „Sweco Lietuva“ vyriausiasis ar-

PARTNERIAI

Daiva Matonienė, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrė

Dr. Audronė Endriukaitytė, UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims

Mindaugas Pasilauskas, UAB „IMI Hydronic Engineering“ generalinis direktorius Baltijos šalims

Stasys Malinauskas, UAB „Sanistal“ HVAC grupės vadovas

chitektas urbanistas Mindaugas Pakalnis, pristatęs pranešimą „Kompleksinė renovacija – urbanisto požiūris“.

Pasak jo, pastatai turėtų ne tik taupyti energiją, bet ir būti patrauklūs kitais aspektais: reikia daugiau privatumo, individualių erdvių, saugios aplinkos. Kvartalų perplanavimas būtų galimybė vienas šalia kito integruoti skirtingus socialinius gyventojų sluoksnius, neleidžiant tiems rajonams virsti savotiškais getais, kaip tai nutiko, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Todėl, jo manymu, tik kompleksinė renovacija yra išskirtinė galimybė atnaujinti miestus. Ir „atjauninti“ daugiabučių rajonus, nes dabar ir jaunesni, ir turintys aukštesnį išsilavinimą bei geresnes pajamas miestiečiai keliasi į periferijas.

Daug diskusijų ir klausimų sukėlė optimistiška Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrės Daivos Matonienės kalba. Viceministrė išdėstė, kokius žingsnius renovacijos procese atliko ministerija, ką planuoja daryti, pasidžiaugė, kad renovaciją pasirinkusių namų bendrijų skaičius auga, kasmet renovuojama vis daugiau pastatų, vadinasi, žmonės jau pradėjo tikėti, kad šis procesas reikalingas ir jiems bus tikrai naudingas. Į gausius konferencijos svečių užduotus klausimus D. Matonienė pažadėjo atsakyti asmeniškai ir patikino, kad tarpininkaudama padės bendrauti su savivaldybėmis.

S TAT Y B A

Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos prezidentas

→

Konferencijos radijas

69

kompleksinė renovacija – išskirtinė galimybė atnaujinti miestus.

Kitus pranešimus pristatė praktikai, jie dalijosi savo veiklos patirtimi, pateikė rekomendacijų. UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė pranešime „Energiškai efektyvios renovacijos praktika šiaurės šalyse“ išsamiai aptarė Suomijoje realizuotus bandomuosius pavyzdinius renovacijos projektus, turinčius šiuos pranašumus: lengvas ir kokybę garantuojantis įgyvendinimas, energetiškai efektyvūs sprendimai, greita statyba, didesnis vidaus patalpų komfortas.

S TAT y B A

Apie saulės elektrinių panaudojimą renovuojant daugiabučius ir šiai galimybei keliamus apribojimus kalbėjo UAB „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas.

Daug klausimų sukėlė tokia, rodos, abejonių nekelianti Lietuvos ir Vokietijos UAB „Gealan Baltic“ kokybės skyriaus vadovo, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos Techninio komiteto nario Laimono zmejausko išplėtota tema kaip „Langų svarba renovuojamuose pastatuose“. Pasirodo, kad net ir naujai renovuojamuose pastatuose dedami langai yra morališkai pasenę, jau nekalbant apie abejotiną langų, kuriuos susideda ir nenori keisti patys gyventojai, kokybę.

UAB „IMI Hydronic Engineering“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Pasilauskas pranešime „Ar šildymo sistemų evoliucija neaplenkė renovacijos?“ aptarė naujas technologines galimybes, pristatė dvivamzdės šildymo sistemos pranašumus.

Teiginys, kad visų bėdų bėda – prastas vėdinimas, jau seniai nieko nebestebina, todėl UAB „Sanistal“ HVAC grupės vadovo Stasio Malinausko pranešimas „Vėdinimas – neatsiejama daugiabučių renovacijos dalis“ buvo aktualus visiems. Klausytojus susimąstyti privertė ir klausimas: kas yra „sveika“ renovacija, juk praktiškai dažnai gaunamas rezultatas – namas „termosas“, praradęs savo natūralią vėdinimo sistemą, kuri gerai „veikė“ sename nesandariame name, traukiant skersvėjams.

Tad prieš pradėdami būsto renovaciją turime atsakyti į kelis klausimus: ar mums iš tikrųjų svarbu, kad būstas būtų „sveikas“, kuo mes rizikuojame į tai nekreipdami dėmesio, kaip mes norime jaustis savo namuose, kuriuose praleidžiame iki 90 % laiko? Pranešėjas išdėstė įvairių vėdinimo sistemų pranašumus ir trūkumus, pateikė sektinų pavyzdžių.

Akivaizdu, kad konferencija įvyko labai laiku ir buvo visapusiškai naudinga. Po pranešimų biro klausimai, nerimo ilgos diskusijos, kurios, manome, įkvėps dar ne vieną perspektyvų sprendimą. 

70

S

LAKAVIMA

MAS

MES ŽINOME TIKRĄJĮ KELIĄ!

S TAT y B A

LAMINAVI

ACRYLCOLOR: 35 metų unikalių spalvotų profilių gamybos patirtis

Sisteminė inovacija: ACRYLCOLOR Išorinis spalvotų ACRYLCOLOR langų akrilo sluoksnis yra ypač atsparus įbrėžimams ir nuolat besikeičiančios aplinkos poveikiui – saulei, vėjui, lietui ir temperatūros svyravimams. Matinis, lygus ir neporėtas akrilo paviršius mažiau traukia dulkes ir purvą. ACRYLCOLOR langai nesibraižo, nesisluoksniuoja, jų nereikia dažyti ir lengva prižiūrėti. ACRYLCOLOR langai neblunka, yra ilgaamžiai.

Akrilo sluoksnis ir balto profilio pagrindas koekstruzijos būdu yra suliejami į vienalytę masę. Rezultatas – unikalus ir neatsiejamas ryšys.

GEALAN BALTIC . www.gealan.lt

PVC LANGŲ IR DURŲ SISTEMOS

71

Elektros instaliacijos įdiegimas: svarbiausia laikytis taisyklių ASTA GEIBŪNIENĖ

INŽINERIJA

Viena vertus, elektros instaliacija siekia penktadalį statomo objekto darbų apimties, tačiau, antra vertus, tvarkingai ir racionaliai įrengta elektros instaliacija padeda ne tik išvengti nelaimingų atsitikimų, bet ir taupiau naudoti elektros energiją.

72

Viskas pagal reglamentą Pasak ne vieną knygą apie elektros instaliacijos įrengimo ir eksploatavimo subtilybes parašiusio energetikos specialisto Gedimino Isodos, elektros instaliacija tiek pramonės įmonėse, tiek sodininkų bendrijose turi atitikti vienodus pagrindinius reikalavimus – atlikti savo funkcijas ir būti saugi. Tai iš esmės reglamentuoja Elektros įrenginių įrengimo taisyklės ir kiti norminiai aktai. Taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, visuomeniniams elektros energijos tiekėjams, perdavimo ir skirstomojo tinklo operatoriams, elektros energijos vartotojams, t. y. visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems kintamosios ir nuolatinės srovės iki 400 kV įtampos elektros įrenginius. „Kiekvienoje įmonėje ar objekte konkrečiai gali būti realizuojama daugiau ar mažiau reikalavimų, atitinkančių įmonės specifiką, pavyzdžiui, chemijos pramonės įmonėje labiau taikomi reikalavimai agresyvioms ar sprogioms aplinkoms, degalinėse – reikalavimai sprogioms aplinkoms, mokyklų instaliacijose – kiti papildomi reikalavimai ir t. t. Tuos reikalavimus puikiai žino tų įmonių energetikai, – sako energetikos specialistas G. Isoda, – tačiau dažnai net projektuotojai, o ir montuotojai, juo labiau patys gyventojai, neturi pakankamai informacijos, tad vieni dažnai veikia pažeisdami norminių aktų reikalavimus, kiti leidžiasi apgaudinėjami apsukruolių, siūlančių „stebuklingas elektros taupymo priemones.“

Nuostolių grėsmė Elektros energija sudaro vieną esminių pastato inžinerinių sistemų dalių, tad sutrikus jos veiklai gali būti visiškai sutrikdyta šildymo, vėdinimo, įvairiausių nuo jos priklausomų prietaisų veikla. Sutrikus elektros energijos tiekimui biuro pastatuose gali būti sutrukdomas žmonių darbas, prarandama daug informacijos, pramonės objektuose sustos technologiniai procesai, verslo, prekybos, poilsio centruose bus visiškai paralyžiuota įvairiausių sistemų veikla. Priežastys, dėl kurių galima patirti tokių nuostolių, – ir nekompetentingų elektros instaliacijos diegėjų pasirinkimas, ir, kaip neretai būna, žalingas noras pernelyg taupyti elektros instaliacijai skirtas lėšas.

Kokybiškumo rodikliai Pasitaiko, kad nekokybiški projektiniai sprendimai dažnai neatitinka statybos techninio reglamento (STR) keliamų reikalavimų, tad prieš renkantis inžinerinius elektros tinklus įrengsiančią įmonę verta pagalvoti apie faktą, jog šios inžinerinės sistemos dalies įrengimas sudaro iki 10–20 proc. viso objekto darbų apimties. Verta nepamiršti ir to, kad tobulėjant technologijoms elektros prietaisų siūloma ir pritaikoma vis daugiau, tad reikia ir didesnės kompetencijos bei patirties įrengti instaliaciją kokybiškai. Pasak specialistų, pagrindiniai kokybiškai atlikto inžinerinių elektros tinklų projektavimo ir instaliavimo rodikliai – tai paruošti ateičiai, taupantys energijos sąnaudas ir lėšas bei, atsižvelgiant į pastato paskirtį, lengvai modifikuojami sprendimai. 

Kas svarbu įrengiant elektros instaliaciją? yPATInGą DėMESĮ REIKėTų SKIRTI PASIREnKAMO PRODUKTO KOKyBEI, APIE Ją GALITE SPRęSTI Iš GAMInTOJO LOGOTIPO. KOKyBIšKAS PRODUKTAS IR TEISInGAI PARInKTA BEI TInKAMAI SUMOnTUOTA VISA SISTEMA GARAnTUOJA ILGAMETĮ FUnKCIOnALUMą, ESTETInĮ VAIzDą, PATOGų nAUDOJIMą IR SAUGUMą. GAMInTOJAS „HAGER“ SIūLO KOMPLEKSInIUS, LAIKO PATIKRInTUS IR InOVATyVIUS SPREnDIMUS.

„Hager“ didelį dėmesį skiria energijos paskirstymo skydų gamybai. Gausus skydų asortimentas ir jų techninių savybių įvairovė leidžia įgyvendinti visus elektrotechninės įrangos montavimo reikalavimus. Iki smulkmenų apgalvoti techniniai sprendimai, turtinga bazinė komplektacija ir didelė priedų įvairovė užtikrina greitą ir patogų montavimą, saugią eksploataciją. „Hager“ skirstomieji elektros skydai yra tapę kokybės etalonu rinkoje, tai vienas geriausių pasirinkimų.

Vokiečių gamintojo „Hager“ gaminami komutaciniai ir apsaugos prietaisai garantuoja sklandų įrenginių veikimą ir užtikrina prijungtų prietaisų, pastato bei vartotojų saugumą.

Gamintojas siūlo automatinius jungiklius nuo 0,5 iki 6300 A, didelį komutacinių komponentų ir apsaugų pasirinkimą.

Itin gausus valdymo, apskaitos ir kontrolės prietaisų pasirinkimas. Didelė šios grupės prietaisų įvairovė leidžia pasirinkti ir atskirų prietaisų valdymo komponentus, ir viso pastato valdymo sistemą. naudojant šiuos prietaisus, galima suprogramuoti tinkamą įrenginių įsijungimo ir veikimo laiką, kontroliuoti elektros energijos išlaidas ir sukurti komfortišką aplinką.

Gaminių ženklas „Berker“, priklausantis gamintojui „Hager“, gerai žinomas instaliacijos specialistams. Ženklu „Berker“ žymimos instaliacinių gaminių serijos, apimančios ir standartinius, ir išskirtinio dizaino gaminius, galinčius patenkinti reiklių klientų norus. šiems gaminiams būdingas funkcionalumas, patvarumas ir išskirtinis dizainas. Ženklu „Berker“ taip pat žymimi sensoriniai pastato valdymo instaliaciniai gaminiai. 

InŽInERIJA

Siūlomas ypač gausus elektrotechninių gaminių pasirinkimas: nuo viso pastato energijos paskirstymo ir valdymo sistemos iki atskirų komutacinių apsaugos ir valdymo prietaisų. Daugelį metų kurdami, tobulindami ir gamindami elektrotechninius prietaisus, „Hager“ inžinieriai į juos sudėjo įgytą patirtį ir technologines naujoves. „Hager“ gaminami elektrotechniniai komponentai ypač vertinami elektrotechnikos profesionalų. šiems prietaisams būdingas funkcionalumas, saugumas, energijos taupymas ir aukšto lygio patikimumas.

uab „utu“ KIRTIMų G. 33, LT-02244 VILnIUS TEL. 8 5 274 2827, FAKS. 8 5 274 2838 EL. P. InFO@UTU.LT WWW.UTU.LT

73

Vandentiekis per higienos prizmę

INŽINERIJA

Nors pripažįstama, kad Lietuva turi palyginti dideles geros kokybės vandens atsargas, vandens kokybei nemaža rizika kyla tiekimo grandinėje – vamzdynuose. Individualiame šeimos name yra kelios dešimtys metrų vandentiekio vamzdžių, galinčių stipriai paveikti kasdienio gyvenimo kokybę. Jeigu pažvelgsime į daugiabučius namus, pamatysime, kad metrai jau pavirsta kilometrais. Todėl vidaus vandentiekio sistemoms keliami griežti higienos, t. y. tiekiamo vandens kokybės ir saugumo, eksploatacijos patikimumo, reikalavimai.

Vandentiekio vamzdynų klasifikavimas Pagal vandens paskirtį vandentiekiai skirstomi į geriamuosius, gamybinius, gaisrinius ir specialiuosius. Renkantis vamzdyno sprendimus būtina atsižvelgti į tiekiamo vandens cheminę sudėtį ir naudoti tik atsparius konkrečiam cheminiam poveikiui.

Pastato vandentiekio tiekiamąjį vamzdyną sudaro magistralės, kuriomis vanduo tiekiamas į atskiras pastato dalis, stovai – vandenį tiekiantys į skirtingus aukštus, aukštų įvadai bei jungiamieji ėmimo taškų vamzdynai.

Vandentiekio sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų išvengta neefektyvaus vandens eikvojimo, pernelyg didelio vandens greičio, oro kaupimosi, kalkėjimo, korozijos ir irimo. Pastarosios problemos – vienos dažniausiai pasitaikančių šiuo metu.

Korozija Kasmet dėl metalų korozijos nuostoliai sudaro 10–12 % viso išgaunamo metalų kiekio. Siekiant susidoroti su šia problema, kasmet sunaudojamas didelis kiekis papildomų medžiagų, energijos, darbo jėgos ir laiko, tačiau problema vis tiek nėra galutinai ir ilgam laikui išsprendžiama. Korozijos procesas nulemtas gamtos dėsnių, todėl tam tikrų medžiagų korodavimas nesustabdomas. Tačiau aliuminis nėra veikiamas korozijos, nes jis pasidengia kieta ištisine nelaidžia orui oksido plėvele. Kitų metalų, pavyzdžiui, geležies oksidų, plėvelė yra akyta, tad geležies paviršius nėra visiškai apsaugomas nuo korozijos.

Dauguma problemų dėl korozijos gali būti išsprendžiamos dar projektavimo metu, parenkant tinkamus sistemos komponentus ir teisingai suplanuojant patį konstrukcinį sprendimą.

74

Vamzdyno pasirinkimas Vamzdyno medžiaga – vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių tiekiamo vandens kokybę. Vamzdžiai ir jungiamosios detalės negali bloginti vandens kokybės, t. y. pakeisti vandens skonio, kvapo, užteršti kenksmingomis medžiagomis. Kaip nurodo statybos techniniai reglamentai, vandentiekio statybos produktai turi būti iš tokių medžiagų ir suprojektuoti taip, kad būtų pakankamai atsparūs galimiems išoriniams ir vidiniams mechaniniams, cheminiams bei mikrobiologiniams procesams.

Tiekiamo vandens vamzdyno pasirinkimo kriterijai: - žmogaus sveikata, higiena – poveikis vandens kokybei; - sistemos eksploatacijos parametrai – slėgis, temperatūra; - vamzdyno saugumas, patikimumas – eksploatacijos laikas; - sistemos (vamzdžiai, jungtys) hidraulika, asortimentas; - vamzdžių ir jungčių montavimo technika, žmogiškasis faktorius; - tiekimas, pasiekiamumas, garantija (sistemos), servisas. Šiais laikais galima pasirinkti vamzdžius iš šių medžiagų: metalo (cinkuoto plieno, variniai, nerūdijančiojo plieno) arba plastiko (polietilenas, modifikuotas polietilenas, polipropilenas, polivinilo chloridas, daugiasluoksnių su aliuminio kompozicinės medžiagos sluoksniu).

Metaliniai vamzdynai yra stipriai ir gana greitai paveikiami korozijos. Todėl blogėja vandens kokybė, būna užkalkėjimo atvejų. Neretai būsto savininkai skundžiasi dėl triukšmo vamzdynuose ar susiduria su brangiai kainuojančiais pratekėjimo atvejais. Argumentai, kodėl pasirenkami plastikiniai vamzdynai: nedaro poveikio geriamojo vandens kokybei, jie yra patikimesni, patva-

resni, ilgesnis eksploatacijos laikotarpis, o montavimas greitesnis ir pigesnis. Taip pat fiksuojami mažesni šilumos nuostoliai, galimi didesni vandens greičiai.

Pagal plastikinių vamzdynų EN ISO standartus vandentiekio vamzdžiai ir jungtys turi turėti patvirtintą 50 metų eksploatacijos laiką. Todėl būtina patikrinti, ar gamintojo deklaruojama informacija atitinka reikalavimus.

Būtina numatyti galimybę ištuštinti ir išplauti retai naudojamus ar trumpam įjungiamus vamzdžius. Ilgą laiką nenaudojami vamzdynai turi būti atjungti nuo geriamojo vandens vandentiekio. Taip pat siekiant užtikrinti vandens higienos lygį, siūloma rinktis ne trišakį vandentiekio sistemos paskirstymą, o žiedinį. „Uponor“ daugiasluoksnių kompozitinių vamzdžių sistema Kaip alternatyvą metaliniams magistralių vamzdžiams ir stovams, siekiant išvengti korozijos problemų ir užtikrinti higienišką vandens tiekimą, galima rinktis sistemą „Uponor MLC“. „Uponor“ daugiasluoksniai kompozitiniai vamzdžiai (MLCP) – lankstūs, lengvai pritaikomi skirtingose situacijose. Tokie vamzdynai su savo sisteminiais komponentais – tinkami geriamajam vandeniui tiekti, taip pat vandentiekio stovams. Daugiasluoksniai kompozitiniai vamzdžiai turi geriausias ir plastikinių, ir metalinių vamzdžių savybes. Vamzdžiai yra atsparūs korozijai ir mechaniniams pažeidimams, higieniški ir švarūs, jiems nekenkia nuolatiniai aukštos vandentiekio temperatūros ar slėgio pokyčiai.

Todėl dėl savo tinkamų savybių šioje inžinerinių sprendimų srityje vis dažniau naudojami šio tipo vamzdynai.

Tiek vamzdžiams gaminti naudojamos medžiagos, tiek jungtys užtikrina, kad į vandentiekio vandenį nepateks pašalinių medžiagų. „Uponor“ daugiasluoksnių vamzdžių sistemos yra lengvai montuojamos ir patvarios, todėl mažėja rizika atsirasti klaidų, sutaupomas laikas ir išvengiama papildomų išlaidų.

Montuojant tradicines d63-110 mm magistralių sistemas, reikia iki 300 skirtingų jungčių, o tai, be abejo, sunkina ir lėtina darbus. Modulinė „Uponor MLC“ vamzdžių jungčių d63-110 mm sistema suteikia maksimalų lankstumą, naudojant tik 27 sistemos komponentus. „Uponor“ turi ilgametę vamzdynų gamybos patirtį, produkcija gaminama Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir atitinka visus aukščiausios kokybės reikalavimus. Produkcija nuolat testuojama ir tobulinama, visi komponentai išbandyti ir patikrinti gamykloje. Siūlomi ne tik vamzdynai, bet ir visi reikalingi sisteminiai produktai, o tai suteikia galimybę užtikrinti nuoseklumą bei visos sistemos kokybę ir garantijas. Didelis vamzdžių ir jungiamųjų dalių asortimentas leidžia parinkti sprendimą kiekvienai situacijai. Sistemos tinka ir naujai statomam, ir renovuojamam ar rekonstruojamam namui ar butui. 

INŽINERIJA

Taisyklės higieniškam vandentiekiui užtikrinti Vamzdynai turi būti planuojami kaip įmanoma optimaliau. Vamzdžių skersmuo turi būti parenkamas tinkamai: jis turi būti reikiamo dydžio, tačiau kaip įmanoma mažesnis. Vanduo privalo tekėti – vamzdynuose negali būti stagnacijos ar aklaviečių. Pastato vamzdynas turi būti apsaugotas nuo išorinių taršos šaltinių. Netinkamai suprojektuotuose vamzdynuose atsiranda vamzdžiuose stovinčio vandens atkarpų, kurios tampa palankia terpe daugintis bakterijoms ir rimtas ligas galintiems sukelti mikroorganizmams. Taip pat reikia vengti šalto vandens vamzdžių įšilimo. Šaltas vanduo turi būti < 20 °C , o karštas > 60 °C, tik taip bus išvengiama legionelės pavojaus.

25–40 °C – tai temperatūros terpė, kurioje efektyviausiai dauginasi žalingi mikroorganizmai.

75

Bibliotekų ir archyvų įrengimo sprendimai Irena Dirgėlienė

Apie bibliotekų ir archyvų įrengimo specifiką kalbamės su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektore Gertrūda Andriukaitiene ir to paties fakulteto doktorante Laura Gagyte.

INŽINERIJA

Naudojamos ir įprastos, ir oro kondicionavimo sistemos Pasak G. Andriukaitienės, dažniausiai dokumentų saugyklos įrengiamos teismo rūmų pastatuose, bibliotekose, valstybinėse įstaigose ar įmonėse. Archyvas (dokumentų saugykla) – tai specialiai įrengta patalpa, skirta dokumentams saugoti. Skiriami du dokumentų saugyklų tipai: neterminuoto ir terminuoto saugoji-

76

mo. Neterminuoto saugojimo dokumentų saugyklose dokumentai saugomi neribotą laiką, terminuoto saugojimo – ribotą (iki 100 metų). Bibliotekos yra dviejų tipų: visuomenei prieinamos bibliotekos (mokyklų, universitetų, bendruomenių ir pan.) ir bibliotekos, kuriose saugomi vertingi dokumentai, retos knygos, rankraščiai, paveikslai, vaizdo ar muzikos įrašai, meno kūrinių kolekcijos.

Anot pašnekovės, archyvuose ir bibliotekų saugyklose, kuriuose saugomi vertingi dokumentai, turi būti įrengiamos oro kondicionavimo sistemos. Tai yra vėdinimo sistemos, užtikrinančios patalpose nustatytus parametrus: temperatūrą ir santykinę drėgmę.

Remiantis Lietuvoje galiojančiomis dokumentų saugojimo taisyklėmis, terminuoto saugojimo dokumentų saugyklose turi būti palaikoma 20 ± 5 °C temperatūra ir 50 ± 10 % santykinė drėgmė. Neterminuoto saugojimo saugykloms keliami reikalavimai griežtesni, leidžiami mažesni nuokrypiai. Mikroklimato parametrai neterminuoto saugojimo saugyklose priklauso nuo to, kokie dokumentai saugomi. Ištrauka iš taisyklių pateikiama lentelėje.

Dokumentų neterminuoto saugojimo saugyklų mikroklimato parametrai Kadangi mikroklimato parametrų ribos gali svyruoti (nuo ±1 iki ±5), turi būti naudojamos tokios oro kondicionavimo valdymo sistemos, kurios padėtų palaikyti tikslius oro parametrus. Kitaip sakant, oro kondicionavimo sistemos kontrolė turi būti tiksli.

Rekomenduojamos orinio šildymo sistemos L. Gagytė teigia, kad oro kondicionavimo sistemos gali veikti ir kaip orinio šildymo sistemos. Archyvų ir bibliotekų saugyklas rekomenduojama šildyti orinio, o ne vandeninio šildymo sistemomis (radiatorinio ar grindinio šildymo).

Kiekvienai saugomai medžiagai (popieriui, fotonuotraukoms, kompiuterinėms laikmenoms) taikoma atitinkama temperatūra ir santykinė drėgmė. Keičiantis temperatūrai, keičiasi ir drėgmė, todėl šie parametrai turi derėti tarpusavyje. Mažėjant temperatūrai, kai kurių rūšių plastiko trapumas padidėja, didėjant temperatūrai, aktyvėja cheminės reakcijos. Jos gali vykti tarp ore esančių teršalų ir rašalo, kuriuo surašyti dokumentai.

Dokumento laikmena

Temperatūra °C Santykinė drėgmė %

- Popierius - Pergamentas - Oda

18 ± 2

55 ± 5

- Spalvota kino juosta, fotojuosta celiuliozės acetato ar poliesterio pagrindu - Spalvota fotoplokštelė - Spalvotas fotopopierius

14 ± 2

45 ± 5

- Nespalvota mikrofilmo juosta, kino juosta, fotojuosta celiuliozės acetato ar poliesterio pagrindu - Nespalvota fotoplokštelė - Nespalvotas fotopopierius - Gramofono diskas - Kompiuterinė magnetinė ir optinė laikmena

16 ± 2

45 ± 5

- Kino juosta celiuliozės nitrato pagrindu

14 ± 1

45 ± 5

→

INŽINERIJA

Bibliotekose, kuriose saugomi ne tokie vertingi dokumentai, dažniausiai įrengiamos įprastos vėdinimo sistemos (su oro recirkuliacija ar rekuperacija). Oro kiekis tokioms bibliotekoms vėdinti skaičiuojamas pagal žmonių skaičių.

Nuotraukose VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.

Autorius Mantas Pelakauskas

77

Vilniaus universiteto biblioteka – viena didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse

INŽINERIJA

ROLANDAS PALEKAS, architektas

Architektūrine prasme Vilniaus universiteto biblioteka visiškai kitoks pastatas nei įprastos mūsų šalies bibliotekos. Tai itin naujoviškas, beveik 14 tūkst. kv. m plotą užimantis pastatas.

Vilniaus universiteto biblioteka vadinama viena didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse. Įdomu, su kokiais iššūkiais susidūrė šią biblioteką projektavęs architektas Rolandas Palekas?

Vilniaus universiteto bibliotekoje taikytos pažangiausios, užsienio bibliotekose naudojamos technologijos, garantuojančios kokybišką pastato ir informacijos išteklių apsaugą bei komfortiškas darbo sąlygas vartotojams. Bibliotekos saugyklos užima 2,7 tūkst. kv. m, jose telpa apie 1,8 mln. spaudinių, todėl pastatuose įrengtos modernios apsaugos, oro vėdinimo, dulkių šalinimo, priešgaisrinės sistemos. R. Palekas teigia, kad architektui svarbūs inžineriniai sprendimai. Paprastai pasitikima specialistais, jų parinktais skaičiais, kiekiais, mašinų ir agregatų tipais. Architektui labiausiai rūpi, kaip inžinerinės sistemos atrodys ir derės su kitais – architektūriniais – elementais.

R. Palekas pripažįsta, kad projektuodamas Vilniaus universiteto biblioteką susidūrė su keletu iššūkių.

Pirmiausia reikėjo sutalpinti daug įvairių inžinerinių agregatų: ventiliacijos kamerų, serverių ir kt., kuriems reikia nemažai vietos. Buvo galima tiesiog „išmėtyti“ agregatus po visus rūsio kampus, tačiau architektas pasirinko radikalų sprendimą ir visai reikiamai įrangai skyrė „minus pirmąjį“ aukštą, net gavusį pavadinimą „inžinerinis aukštas“. „Žinoma, patalpų daug, tačiau inžinieriai galėjo laisvai pasirinkti vietą savo diegiamoms sistemoms. Manau, kad tai teisingas sprendimas“, – sako R. Palekas.

Kitas iššūkis – dalis vėdinimo ir šaldymo įrangos elementų turėjo būti sukelta ant stogo. Pastato siluetai – plastiški, tad buvo siekta išvengti grėsmės, jog įranga darkys vaizdą. Buvo priimtas sprendimas kiekviename paviljone įrengti po gilesnę terasą, ten ir sutelkta įranga. Šis sprendimas pasiteisino.

78

Patariama naudoti aukštesnės klasės filtrus Pasak L. Gagytės, kalbant apie ore esančius teršalus, iškyla oro kokybės klausimas. Oro kokybė archyvų ir bibliotekų saugyklose taip pat turi būti reguliuojama.

Oro kokybę saugyklų patalpose lemia įvairūs faktoriai: statybinių ir apdailos medžiagų, baldų išskiriami teršalai, naudojami cheminiai valymo produktai, sandarios pastatų konstrukcijos. Žinoma, patalpų oro kokybei įtaką daro ir atmosferos oras, vėdinimo sistemomis tiekiamas į patalpas. Galima suskaičiuoti nemažai oro kokybės regulia-

Patalpos turi būti sandarios Kaip tvirtina pašnekovės, archyvų ir bibliotekų saugyklose gaisrams gesinti naudojamos dujos, todėl šios patalpos turi būti sandarios.

Sandarumo reikalavimai keliami ir šių patalpų vėdinimo sistemoms, nes gesinant gaisrą per vėdinimo sistemas dujų gali patekti į gretimas patalpas. Užgesinus gaisrą dujos ir susidarę dūmai turi būti pašalinti, todėl archyvų ir bibliotekų saugyklų patalpose įrengiamos dūmų šalinimo sistemos.

→

INŽINERIJA

vimo būdų. Archyvų ir bibliotekų patalpose oro kokybė reguliuojama ribojant teršalų emisiją iš medžiagų ir filtruojant vėdinimo sistemomis tiekiamą orą. Dokumentų saugojimo taisyklėse pateikiamas medžiagų, kurios irdamos išskiria saugomiems dokumentams kenksmingas medžiagas, sąrašas. Tai yra medžiagos, galinčios išskirti lakiuosius organinius junginius, formaldehidą, sieros dioksidą (SO2), poliuretaną, vinilą ir t. t. Vėdinimo sistemose turėtų būti naudojami aukštesnės klasės filtrai, sulaikantys grybelių ir pelėsių sporas.

79

Eksperto zona

Užkirsti kelią ugniai Archyvuose ir bibliotekose dažnai saugomi unikalūs ir neįkainojami dokumentai bei vertybės. Gaisro metu aukštai temperatūrai juos sugadinus, jokia draudimo bendrovė negalės jų pakeisti kitomis, todėl archyvuose ir bibliotekose būtina įrengti tinkamas gaisro aptikimo ir gesinimo sistemas.

Raimundas Skapčius, UAB „Fima“ projektų vadovas

INŽINERIJA

Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės numato, kad kultūros paskirties pastatų archyvų ilgalaikio dokumentų saugojimo saugyklose gesinimo sistemą privaloma įrengti neatsižvelgiant į plotą, o degių muziejinių vertybių saugyklose ir muziejų fonduose gesinimo sistemą privaloma įrengti tada, kai plotas yra 100 m2 ir didesnis. Lietuvos archyvų departamento „Dokumentų saugojimo ir saugyklų įrengimo taisyklės“ numato, kad saugyklose turi būti įrengtos automatinės gaisro aptikimo, gesinimo, dūmų šalinimo sistemos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus.

Gaisras gali kilti nuo techninių elektros ar kitos įrangos gedimų, taip pat dėl žmogiškojo faktoriaus. Archyvuose ir bibliotekose saugomus dokumentus ar vertybes gaisro metu gali sugadinti ne tik ugnis, bet ir dūmai ar gaisrui gesinti naudojamos medžiagos. Labai svarbu parinkti tinkamų tipų gaisro aptikimo ir gesinimo sistemas, kad kilęs gaisras būtų pastebėtas ir pradėtas gesinti kuo ankstyvesnės stadijos metu.

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemoje paprastai naudojami dūmų arba temperatūros detektoriai. Kad prie patalpos lubų įrengtas temperatūros detektorius užfiksuotų gaisro pradžią, patalpoje kurį laiką turi vykti degimas. Per tą laiką dūmai ir degimo produktai gali sugadinti archyve ar bibliotekoje esančius dokumentus bei kitas vertybes.

Geresnis sprendimas – dūmų detektoriai, greičiau užfiksuojantys gaisro pradžią patalpoje esant tik dūmams.

Naudojant įprastus detektorius, dūmų patalpoje gali būti tiek, kad jie gali sugadinti archyvų ar bibliotekų fondus.

Geriausias sprendimas gaisrui aptikti – aspiraciniai dūmų detektoriai, kurie per specialius vamzdelius iš patalpos nuolat traukia orą, analizuoja jo sudėtį ir vos tik atsiradus dūmų ankstyvos stadijos metu užfiksuoja gaisrą.

Parinkti tinkamą gaisro gesinimo būdą labai svarbu, kadangi gesinant naudojamos medžiagos taip pat gali sugadinti archyve ar bibliotekoje esančius dokumentus bei kitas vertybes. Gaisro gesinimas vandeniu yra dažniausiai naudojamas būdas. Yra keletas gaisro gesinimo vandeniu

80

būdų: gaisro gesinimas per sprinklerius, per kuriuos vanduo purškiamas palyginti žemu slėgiu, t. y. 1–2 bar; gaisro gesinimas žemo slėgio vandens rūku per sprinklerius, per kuriuos vanduo purškiamas 5–6 bar slėgiu, tai šiek tiek geresnis sprendimas, bet jis taip pat ne visai tinkamas gaisrams archyvuose ar bibliotekose gesinti; gaisro gesinimas aukšto slėgio vandens rūku, kai per sprinklerius vanduo purškiamas 60–70 bar ir didesniu slėgiu, tai tinkamiausias būdas gaisrams archyvuose ir bibliotekose gesinti vandeniu.

Gaisro gesinimas dujomis yra turbūt vienas tinkamiausių archyvams ar bibliotekoms, kadangi gaisrui gesinti naudojamos dujos, kurios gaisro gesinimo ar atsitiktinio sistemos suveikimo metu nesugadina dokumentų ar kitų vertybių.

Gesinimas dujomis gali būti vykdomas trimis būdais: deguonies gesinimo metu sumažinimo, šilumos absorbcijos ir nuolatinio deguonies sumažinimo patalpoje. Taikant gesinimo dujomis būdą, patalpos turi būti išties sandarios, patalpoje gesinimo metu turi būti pasiekta tam tikra sudėtingais skaičiavimais nustatyta gesinimo dujų koncentracija. Kitaip nei gesinimo vandeniu atveju, gesinimo būdas dujomis kartais gali būti pavojingas žmonių sveikatai.

Deguonies gesinimo metu sumažinimo būdas yra toks, kai gaisro metu į patalpą per 60–120 s išleidžiamas tam tikras anglies dioksido (CO2) arba inertinių dujų kiekis.

Gaisro gesinimas vyksta anglies dioksidui arba inertinėms dujoms patalpoje sumažinant deguonies koncentraciją žemiau degimo ribos. Gesinimas anglies dioksidu yra efektyvus būdas dėl to, kad dujos taip pat ir absorbuoja šilumą. Šilumos absorbcijos būdas reiškia, kad gaisro metu į patalpą per 10 s išleidžiamas tam tikras sintetinių cheminių dujų kiekis. Gaisro gesinimas vyksta cheminėms dujoms absorbuojant šilumą. Nuolatinio deguonies sumažinimo patalpoje būdas – kai kontroliuojant ir palaikant deguonies kiekį ore žemiau degimo ribos pats degimas tampa neįmanomas. Deguonies kiekis kontroliuojamas į patalpą pagal poreikį leidžiant azotą. 

„Archyvavimo sprendimuose“ klientų dokumentai saugūs visą parą uab „archyvavimo sprendimai“ direktorė asta Zėringytė teigia, kad įmonėse rengiami ar gaunami dokumentai reikalingi ne tik kasdienei veiklai užtikrinti, jų dažnai prireikia ir vėliau, todėl labai svarbu pasirūpinti ilgu dokumentų gyvavimu, apsaugoti juos nuo išblukimo, suliejimo ar galimų gaisro padarinių. Minėtoje įmonėje dokumentų saugyklos įrengtos vadovaujantis aukščiausiais dokumentų saugojimo taisyklių reikalavimais. prireikus gaisrus gesintų argonito dujoMis Pasak A. zėringytės, svarbiausias įmonės, užsiimančios dokumentų saugojimu, dokumentų tvarkymu ir valdymu bei dokumentų naikinimu, tikslas – kiek įmanoma maksimaliau apsaugoti patikėtus klientų dokumentus. Siekiant įgyvendinti šį tikslą įrengtos dūmų nustatymo bei pašalinimo, stacionari gaisro gesinimo argonito dujomis, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, užtikrinančios reikalavimus atitinkantį mikroklimatą, drėgmės palaikymą. Be šių specifinių sistemų, saugyklose įrengta patalpų apsaugos ir priešgaisrinė signalizacija, įėjimo kontrolės sistema.

Gaisrų gesinimo dujomis sistemą sudaro dujų balionai, dujotiekio vamzdynas su purkštukais ir gaisro davikliai, sujungti su gesinimo sistemos pultu. Pagrindinis šios sistemos pranašumas – gaisro neutralizavimas nepaliekant gesinimo priemonių likučių: vandens, chemikalų, putų, miltelių. Kilus gaisrui, iš patalpos išstumiamas deguonis, taip neleidžiama ugniai plisti. Argonito dujos nesukelia jokio neigiamo poveikio nei dokumentams, nei žmogui, jei atsitiko taip, kad gaisro įsiplieskimo metu jis buvo dokumentų saugykloje. dokuMentai saugūs net dingus eLektrai Kita ne mažiau svarbi sistema – tai šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, mikroklimato palaikymo sistema. Abiem pagrindinėms sistemoms valdyti pastatytas procesų valdymo ir automatizavimo skydas, kuriame suprogramuotos mažiausios ir didžiausios leistinos temperatūros ir drėgmės reikšmės. Saugyklose išvedžiotas ortakių tinklas, kuriais cirkuliuojantį orą reguliuoja minėtasis skydas. Jei temperatūros ar drėgmės rodikliai saugyklose nukrypsta nuo nustatytų normų – įsijungia papildomas elektrinis šildymo ar šaldymo įrenginys, drėkinimo sistema.

Pasirūpinta ir tokiais atvejais, kai dingsta elektra: gaisro gesinimo dujomis sistema turi autonominį maitinimą, užtikrinantį sistemos suveikimą kilus gaisro grėsmei. na, o nutrūkus elektros energijos tiekimui ir fiksuojant kritinius temperatūros bei drėgmės parametrų nukrypimus, procesų valdymo ir automatizavimo skydas siunčia techninės

problemos signalą į apsaugos pultą ir tuomet įjungiamas rezervinis elektros energijos tiekimas – net savaitę visų sistemų, užtikrinančių dokumentų saugumą, gyvavimą palaikytų generatorius. O per tą laiką problemas išspręstų sistemas prižiūrinčių specialistų komandos, su kuriomis sudarytos priežiūros sutartys. dokuMentai saugūs Visą parą Siekiant maksimaliai išnaudoti patalpas, įrengtos mobilių stelažų sistemos. Lentynų aukštis reguliuojamas, tai užtikrina galimybę stelažuose sudėti bet kokio dydžio dokumentus. Vadovaujantis saugyklų įrengimo reikalavimais, atstumas nuo grindų iki apatinės stelažo lentynos ne mažesnis kaip 15 cm, jei kartais (o tai mažai tikėtina) saugyklas užtvindytų vanduo. „Visos patalpos, kaip ir reikalaujama, yra be langų, dokumentai sudėti į tam pritaikytas dėžutes, kad būtų apsaugoti nuo išblukimo. Apšvietimas neviršija taisyklėse nurodytų normatyvų. Darbo vietos saugyklose neįrengiamos, saugyklos apšviečiamos tik talpinant dokumentus dokumentus ar jų ieškant. norėčiau atkreipti dėmesį, kad įjungus apsauginę signalizaciją, apšvietimas saugyklose išjungiamas automatiškai. Dažniausiai klientams rūpi, ar jų atiduoti dokumentai yra saugūs. Galime atsakyti, kad mūsų įranga maksimaliai užtikrina klientų dokumentų saugumą 24 valandas per parą“, – tikina A. zėringytė. 

InŽInERIJA

IREnA DIRGėLIEnė

www.archyvuok.lt

81

Kad paveldas nevirstų dūmais Asta Geibūnienė

INŽINERIJA

Kaip apsaugoti paveldo objektus nuo gaisro? Ką būtina žinoti? Kaip tokiuose objektuose turi būti įrengta gaisrinė sauga, kokios jos eksploatavimo klaidos? Į šiuos ir kitus klausimus atsako VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros dėstytojas, Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos prezidentas dr. Kęstutis Lukošius.

82

Vertė, pamatuota metrais Pasak gaisrinės saugos specialisto, kultūros paveldo pastatai nėra kuo nors labiau ypatingi gaisrinės saugos požiūriu, nebent tik tuo, kad juose gausiai panaudota mediena ir patalpų suplanavimas yra sudėtingesnis. Didesnis degių medžiagų kiekis leidžia gaisrui stiprėti ir išplisti, o sudėtingesnis suplanavimas sunkina žmonių evakuacijos reikalavimų įgyvendinimą. Tokiuose objektuose daromi rizikos vertinimai, nustatomi kiekvieno pastato ypatumai ir panaudojimo galimybės. Svarbiausia yra kultūros paveldo pastatų vertė ir jų išsaugojimas. Šiems pastatams, K. Lukošiaus nuomone, reikia didesnio gaisrinės saugos specialistų dėmesio nei kitiems pastatams.

Tačiau kuo aukštesnis apsaugos lygis, tuo didesnių lėšų reikia sistemoms įdiegti ir prižiūrėti. „Dažnai nustembu, – sako pašnekovas, – kai mūsų tautai svarbūs paveldo

pastatai ar didžiulę vertę turintys radiniai saugomi saugyklose, kuriose nėra ne tik stacionarios gaisro gesinimo sistemos, bet ir gaisro aptikimo sistemos, t. y. nėra jokios gaisrinės saugos.“ Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės tik numato, kad automatinės gaisro gesinimo sistemos turi būti įrengtos degių muziejinių vertybių saugyklose, muziejų fonduose, kurių plotas didesnis nei 100 kv. metrų. Akivaizdu, kad vertės nustatyti kvadratiniais metrais neįmanoma, todėl sprendimas dėl tinkamos apsaugos įrengimo tenka pastato ar fondo valdytojui. Dažnai turto valdytojui net sunku gauti finansavimą tokioms sistemoms, nes jos pagal teisės aktus neprivalomos. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse labai saugomas medinės statybos kultūros paveldas, todėl naudojamos gesinimo sistemos, skirtos ne tik patalpos turiniui gesinti, bet ir pastatui gesinti iš išorės.

Sistemos tausojamajai apsaugai Gaisrinės saugos reikalavimai nenumato ypatingų reikalavimų kultūros paveldo pastatams ar kultūros paveldo vertybėms. Tinkamiausia priemonė – stacionari gaisro gesinimo sistema, kuri, aptikusi gaisrą, pradeda automatiškai jį gesinti. Dažnai manoma, kad tokios sistemos yra tik sprinklerinės, kurios dėl didelio išleidžiamo vandens kiekio gali ir sugadinti saugomas vertybes. „Turiu nudžiuginti, kad egzistuoja daugelis kitų sprendimų, tai ir gesinimas dujomis, vandens rūku, „sausu vandeniu“ ar milteliais. Taip pat yra sumažinto deguonies sistemos, leidžiančios eliminuoti gaisro pavojų, sumažindamos deguonies koncentraciją saugomoje patalpoje iki nepalankios degimui, tačiau dar tinkamos žmonių buvimui“, – aiškina gaisrinės saugos specialistas.

Vertiname praradę Klaidų daroma jau projektavimo stadijos metu: vengiama gesinimo sistemų ar patikimesnių gaisro aptikimo sistemų, o tai labai sumažina apsaugą nuo gaisro ir padidina pažeidimų tikimybę. Numatant priemones „sutaupoma“ įrengiant net ne gesinimo sistemoms skirtas

priemones, nes laimėjusi konkursą statybos įmonė stengiasi įsitekti į „rėmus“. Dar viena problema, kad įrengtos apsaugos sistemos neveikia taip, kaip numatyta projekte, o eksploatacijos tikrinimai paprastai visai nevykdomi. Priežastis – kompetencijos stoka. „Esamą situaciją sunku apibūdinti, nes nėra susistemintos informacijos, tačiau iš savo patirties galiu atsakingai pasakyti, kad paveldo objektų apsaugai nuo gaisro tikrai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, – įsitikinęs pašnekovas. – Gaila, kad labiau diskutuojame tada, kai jau įvyksta gaisras ir padaro didelių nuostolių. Būtent taip buvo po Tytuvėnų vienuolyno gaisro. Mūsų asociacija siūlė klasifikuoti pastatus ir jų turinį pagal paveldo vertę ir numatyti privalomas saugos priemones šioms vertybėms taisyklėse, tačiau tai yra likę tik kaip geri ketinimai. Šiuo metu turime įvairių priemonių, kurios gali išgelbėti nuo gaisro ar bent jau „leisti“ jam padaryti minimalią žalą, nepažeisti saugomų daiktų, todėl tikslinga svarbius mūsų šaliai statinius tinkamai apsaugoti nuo gaisro. Puikiai žinome, kad pradedame vertinti labiau tada, kai prarandame“. 

Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės tik numato, kad automatinės gaisro gesinimo sistemos turi būti įrengtos degių muziejinių vertybių saugyklose, muziejų fonduose, kurių plotas didesnis nei 100 kv. metrų.

Akivaizdu, kad vertės nustatyti kvadratiniais metrais neįmanoma, todėl sprendimas dėl tinkamos apsaugos įrengimo tenka pastato ar fondo valdytojui. Dažnai turto valdytojui net sunku gauti finansavimą tokioms sistemoms, nes jos pagal teisės aktus neprivalomos.

INŽINERIJA

Kita priemonė – gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, padedanti aptikti gaisrą ankstyvos stadijos metu ir leidžianti imtis gesinimo veiksmų. „Mano galva, visuose kultūros paveldo pastatuose turi būti tokios sistemos.

Teisės aktai nenustato, kokius daviklius turi panaudoti projektuotojai. Gaisro jutiklių spektras yra didelis, jie gali aptikti tik prasidėjusį gaisrą analizuodami oro sudėtį, bet gaisras gali būti aptiktas tik tada, kai temperatūra patalpoje pakils iki kritinės. Tai gali būti didelis skirtumas.

Sprendimas dėl įrangos tipo tenka turto valdytojui. Žinoma, jautresnės sistemos yra daug brangesnės nei kitos, todėl sunku priimti sprendimą jas pasirinkti“, – sako K. Lukošius.

83

Kultūros paveldo objektus padės apsaugoti belaidė gaisro aptikimo sistema Istoriniai pastatai – svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis, tačiau, kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, šiems objektams gresia realus pavojus. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį gaisrai apgadino ar sunaikino daugiau nei keturiasdešimt kultūros paveldo objektų.

Tačiau šiuolaikiniai gaisrinės saugos sprendimai gali padėti apsaugoti kultūros paveldo objektus, nekeldami grėsmės jų autentiškumui.

INŽINERIJA

Itin inovatyvias ir saugias apsaugos nuo gaisro sistemas siūlo technologijų bendrovė „Siemens“. Įmonė turi daugiau nei 150 metų patirties gaisrinės saugos srityje ir yra pasaulyje pripažinta šios srities technologijų tiekimo lyderė. „Siemens“ Lietuvoje veikia 20 metų. „Ugnis kelia itin didelę grėsmę paveldo objektams. Gaisro metu negrįžtamai prarandamos ne tik autentiškos, pastato statybai naudotos medžiagos, bet ir saugotos kultūros paveldo vertybės. Net jei ir pavyksta dalį turto atkurti, tikrosios jo vertės nebesugrąžinsi. Todėl, norint užtikrinti objektų išsaugojimą, būtina nedelsiant pašalinti bet kokias egzistuojančias grėsmes, tokias kaip netvarkinga elektros instaliacija, ir pasirūpinti patikima gaisro aptikimo sistema“, – teigia „Siemens“ pastatų technologijų pardavimų vadovas Gintautas Tautvaišas.

SVARBU IŠSAUGOTI AUTENTIŠKUMĄ Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduriama istoriniuose pastatuose atliekant įvairių sistemų diegimo darbus, – autentiškumo išsaugojimas. Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai, įgyvendinant gaisrinės saugos reikalavimus, ardomas paveldo objekto savitumas: sunaikinama sienų tapyba, nukalamas dekoruotas tinkas ar išvedžiojami laidai. Tačiau „Siemens“ siūlo sprendimus, kurie užtikrina aukščiausio lygio saugumą, nepažeisdami pastato konstrukcijų ar interjero detalių.

84

Vokietijos technologijų bendrovė prieš kelerius metus rinkai pristatė belaidę gaisro aptikimo sistemą „Swing“ (angl. „Siemens Wireless Next Generation“), išsiskiriančią ypač patikimu ir lanksčiu veikimu. Kadangi „Swing“ sistemai įrengti nenaudojami laidai, ji idealiai tinka kultūrinio paveldo objektuose, kur laidų tiesimas negalimas ar nepageidaujamas. Be to, šiai sistemai negalioja trumpo sujungimo ar laido nutraukimo rizika, todėl ji patikimesnė nei laidiniai gaisro detektoriai. „Belaidės gaisro aptikimo sistemos įrengimas daug paprastesnis ir greitesnis procesas, nes nereikia rūpintis, kaip paslėpti jungiamuosius laidus. Prireikus belaidžiai detektoriai taip pat gali būti lengvai ir greitai perkeliami iš vienos vietos į kitą be žymesnių trikdžių“, – sistemos pranašumus vardija G. Tautvaišas.

KORINIS TINKLAS – PATIKIMESNIS „Swing“ yra pirmoji radijo ryšiu valdoma gaisro aptikimo sistema pasaulyje, kurios veikimas paremtas unikalia korine technologija. Koriniame tinkle išdėstyti belaidžiai detektoriai ir rankiniai gaisro signalizatoriai yra susieti tarpusavyje, kiekvienas iš jų veikia kaip tinklo mazgas. Todėl detektorių siunčiami signalai gali būti perduoti centriniam gaisro valdymo įrenginiui bent dviem dubliavimo principu veikiančiais maršrutais, sudarytais iš gretimų įrenginių. Tai reiškia, kad signalui nesuveikus viename maršrute, jis nukreipiamas kitu maršrutu. Tokiu būdu korinė technologija

užtikrina, kad signalas bet kokiu atveju pasiektų centrinį gaisro valdymo skydelį, kuris gaisro atveju automatiškai aktyvina gaisrinės saugos sistemą ir signalą perduoda gaisrininkų centrinio stebėjimo stočiai. Įprastose „žvaigždės“ topologijos principu paremtose sistemose detektoriai yra tiesiogiai sujungti su gaisro signalus fiksuojančiomis sąsajomis, tačiau vienas su kitu nesąveikauja. Šios sistemos trūkumas yra tas, kad, esant trikdžių, gaisro signalas gali būti prarastas. „Swing“ sistemos patikimumą papildomai sustiprina detektoriuose naudojamos dviejų dažnių juostos – 868 MHz (23 kanalai) ir 433 MHz (20 kanalų). Jei dėl tam tikrų priežasčių signalas nesuveikia, automatiškai pakeičiamas kanalas ar dažnių juosta arba signalas nukreipiamas kitu maršrutu.

G. Tautvaišas atkreipia dėmesį, kad „Swing“ sistema ypač tinkama dideliems istoriniams objektams: „Kadangi detektoriai sąveikauja tarpusavyje, jiems nebūtina turėti tiesioginį ryšį su signalus fiksuojančia sąsaja. Tai leidžia įrengti gaisro aptikimo sistemos tinklą daugiau nei 90 metrų spinduliu, atsižvelgiant į sienų konstrukcijas.“

LANKSTUS PRITAIKYMAS Dar vienas „Siemens“ siūlomos sistemos pranašumas – lankstus pritaikymas. Kadangi „Swing“ detektoriai prie sienų tvirtinami nenaudojant laidų, įdiegimo darbai vyksta greitai, nesutrikdant tuo pačiu metu pastate vykstančių renginių ar kitos veiklos.

INŽINERIJA

APSAUGA NUO KLAIDINGŲ PAVOJAUS SIGNALŲ Gaisro aptikimo sistemoje naudojama „Siemens“ patentuota „ASA“ technologija užtikrina ypač tikslų pavojaus nustatymą. Kiekviename detektoriuje įrengta jutiklių sistema, sudaryta iš dviejų optinių dūmų ir dviejų temperatūros jutiklių. „ASA“ technologija realiuoju laiku analizuoja ir interpretuoja jutiklių siunčiamus signalus ir atitinkamai adaptuoja detektorių parametrinius nustatymus aplinkos sąlygoms. Tiksli analizė leidžia išvengti brangiai kainuojančių klaidingų pavojaus signalų, nes tokios aplinkos sąlygos kaip dulkės, garai ar dirbtiniu būdu sukelti dūmai gali būti interpretuojamos kaip netikras pavojus. Požymiai, būdingi tikriems gaisrams ir klaidinantiems poveikiams, nuolat tiriami „Siemens“ laboratorijose.

Pasikeitus patalpų sąlygoms ar plotui, jau įdiegtus detektorius galima laisvai pritaikyti prie naujų reikalavimų ar perkelti iš vienos vietos į kitą. Detektoriai gali būti reguliuojami naudojant gaisro detekcijos pultą arba nuotoliniu būdu.

Esant poreikiui, belaidės „Swing“ sistemos detektoriai gali būti kombinuojami su laidiniais detektoriais, išlaikant sistemos patikimumą ir lankstumą.  „Siemens“ siūlo visus reikalingus naujausius produktus ir sistemas gaisrui ir dujoms aptikti, automatiniam gesinimui ir pavojaus valdymo sistemoms. Būdama solidi aktyvių sistemų tiekėja, gaminanti gausybę novatoriškos įrangos, kompanija aprūpina klientus viskuo, kas reikalinga gaisrinei saugai. „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas I J. Jasinskio g. 16C, LT-01112 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 239 1500 I Faks. +370 5 239 1501 I El. p. info.lt@siemens.com

85

S TAT y B A

SKIRTInGų šILDyMO KABELIų PAnAUDOJIMAS

šiluma prasideda nuo šildymo kabelio

InŽInERIJA

ASTA GEIBūnIEnė

TECHnOLOGInIS šILDyMAS ĮVAIRIOS PASKIRTIES OBJEKTUOSE, JO KOKyBė, EKOnOMIšKUMAS IR TIEKIMAS REIKIAMU METU LABAI PRIKLAUSO nUO PAčIų šILDyMO SISTEMų TECHnInIų SAVyBIų, Jų SUMOnTAVIMO yPATUMų BEI PRIEŽIūROS. APIE šILDyMO KABELIUS, Jų REIKšMę PALAIKAnT PASTOVIą TEMPERATūRą KALBA UAB „HQ SySTEM“ SPECIALISTAI. Jau dešimt metų su šildymo sistemomis sėkmingai dirbanti UAB „HQ System“ siūlo gausų kabelinės elektrinio šildymo produkcijos spektrą. Jos tiekiami šildymo kabeliai tinka naudoti tiek buityje, tiek ir pramoniniuose objektuose. Būtent ilgalaikis darbas su šildymo sistemomis ir yra įmonės kokybės garantas. „nors šildymo kabelių įvairovė labai didelė, mums svarbiausia yra kokybė, todėl pasirinkome šildymo sistemas, sukurtas bendrovės „Heat Trace“, – sako įmonės direktorius Dainius Ragėnas. – Mūsų tiekiamų šildymo sistemų są-

86

rašas tikrai didelis. Tai vamzdynų, rezervuarų, talpų ir bunkerių šildymo sistemos; transportuojamo produkto temperatūros pakėlimo ir palaikymo sistema; kontrolės ir valdymo sistema; įvairūs šildymo kabeliai: besireguliuojantieji, pastovios varžos, aukštų temperatūrų šildymo kabeliai su mineraline izoliacija. Dirbame ne tik su savo medžiagomis, galime montuoti ir naudodami užsakovo medžiagas ar dalyvauti montavimo darbuose – ir kaip praktikai, ir kaip konsultantai.“ Bendrovės „HQ System“ paslaugomis jau pasinaudojo tokios žinomos

S TAT y B A

D400 SKLEnDėS APšILDyMAS SU PASTOVIOS GALIOS šILDyMO KABELIU

Lietuvos bei užsienio įmonės kaip UAB „Mestilla“, AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Pemko kuras“, UAB „Fortum Klaipėda“, SIA „Bioenta“ (Latvija), „neste“ terminalas (Ryga), „Orion Global PET“.

UAB „HQ System“ direktorius D. Ragėnas pasakojo, kad šildymo sistemos gali būti elektrinės pramoninės, gali būti šildoma garu ir gali būti pritaikomas elektrinis šildymo kabelis. Pastarasis sudaro lankstesnę šildymo sistemą, nes jos valdymas paprastesnis: „Mūsų įmonė, iš užsakovo gavusi vamzdynų brėžinius, gali apskaičiuoti, kokio galingumo kabelio reikia, atsižvelgiame į vamzdynų ilgius ir reikiamą palaikyti temperatūrą. Kabelius ne tik tiekiame, bet ir sumontuojame, jie specialia juosta priklijuojami prie paviršiaus. Į visą sistemą įeina specialūs kontroliniai temperatūros davikliai, automatinės valdymo spintos. Visą esamų sistemų darbą operatorius gali matyti ir valdyti kompiuterio ekrane ir reguliuoti procesus taip, kaip jam reikia pagal technologijas.

Pavyzdžiui, norint pumpuoti tepalą, reikia, kad būtų 30 °C, mazutui jau prireiks 74 °C. Tokios sistemos gali būti naudojamos ir pavojingose zonose, kur galimas sprogi-

InSTRUMEnTInIų VAMzDELIų APSAUGA nUO UŽšALIMO

mas, pavyzdžiui, ten, kur laikomi naftos produktai. UAB „HQ System“ naudojami kabeliai atitinka visus europinius techninius standartus.“ Elektriniai šildymo kabeliai gali būti dviejų rūšių. Tai besireguliuojantieji kabeliai ir pastovios varžos kabeliai, skirti kloti ilgiems atstumams. „Besireguliuojančiuosius kabelius mes naudojame tose situacijose, kai vamzdynas nėra vienalytis: yra vamzdis, yra sklendės, sumontuotas siurblys ir keičiasi šildomo paviršiaus plotas, masė, – aiškina D. Ragėnas. – Besireguliuojantieji kabeliai turi išskirtinę savybę – jie keičia savo temperatūrą pagal esamą aplinkos temperatūrą. Taip garantuojama ir tolygiai palaikoma pastovi temperatūra nevienalyčiame vamzdyne. Tačiau yra ir neišvengiamas trūkumas – paties kabelio šildymo elementas, matrica, laikui bėgant sensta, todėl juos reikia keisti. Taikydami pastovios varžos kabelį, mes nelabai galime varijuoti esant trumpoms atkarpoms, reikia tam tikro ilgo atstumo.“ 

InŽInERIJA

BESIREGULIUOJAnčIOJO KABELIO PRITAIKyMAS SKLEnDėMS IR FILTRUI šILDyTI

uab „hQ systeM“ I PAVASARIO G. 25, VELŽIO K., LT-38125 PAnEVėŽIO R. I TEL. 8 696 00 639

87

Naujasis įstatymas įžiebė viltį atgauti dalį investicijų į infrastruktūrą GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Lietuvoje greitai turėtų atsirasti Infrastruktūros plėtros įstatymas. Tiek pavieniai nuosavus namus pasistatę gyventojai, tiek didieji nekilnojamojo turto plėtotojai viliasi, kad šiuo įstatymu bus ne tik sureguliuota chaotiška teritorijų plėtra, bet ir sukurtas mechanizmas, kaip atgauti bent dalį į viešąją infrastruktūrą, kuria naudotis gali visi, investuotų pinigų. Juk infrastruktūros sukūrimas sudaro apie 10–15 proc., o kartais net ir iki pusės viso projekto vertės.

Nebeliks nukentėjusiųjų Iki šiol bendrųjų infrastruktūros plėtrą reglamentuojančių taisyklių, kurios galiotų visiems nekilnojamojo turto plėtotojams, nebuvo.

INFRASTRUKTŪRA

Kaip pasakojo Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, savivaldybės didžiųjų objektų savininkų ar operatorių prašydavo sutvarkyti sklypo aplinką ir sukurti viešąją infrastruktūrą, reikalingą objektui egzistuoti: paasfaltuoti gatves, pastatyti šviesoforus ir panašiai. Ši infrastruktūra paprastai būdavo padovanojama savivaldybei už litą ar kaip nors kitaip jai perduodama ir pinigų už tai nekilnojamojo turto plėtotojai neatgaudavo.

88

Su panašia problema susidurdavo ir asmenys, kurie statydavosi nuosavus namus. Paprastai pirmieji naujųjų kvartalų naujakuriai infrastruktūrą sutvarkydavo savo lėšomis: nutiesdavo kelią, paklodavo vamzdžius ir panašiai. Kai aplinkui atsirasdavo daugiau kaimynų, jie naudodavosi jau sukurta viešąja infrastruktūra, dažnai nemokėdami nė lito jos kūrėjams.

Naujuoju įstatymu savivaldybėms bus pavesta užtikrinti, kad visi, sukūrę viešąją infrastruktūrą, galėtų atgauti bent dalį į tai investuotų pinigų. Savivaldybės taps infrastruktūros plėtros organizatorėmis ir privalės įsteigti fondą, į kurį visi nekilnojamojo turto statytojai ar plėtotojai mokėtų įmokas už infrastruktūrą. Iš surinktų pinigų žadama kompensacija tiems, kurie pasirūpino, kad infrastruktūra atsirastų.

Užtikrins skaidrumą „Mes sukūrėme mechanizmą, padėsiantį verslui ir privatiems asmenims atgauti bent dalį pinigų, investuotų į infrastruktūrą. Šiuo įstatymu bus užtikrintas skaidrumas ir aiškumas, nes iki šiol savivaldybės rinkdavo infrastruktūros mokestį neoficialiai: vienos – kaip paramą ar labdarą, kitos – dar kitaip. Visa tai panaikins naujasis įstatymas, nes taip savivaldybei bus suteikta oficiali teisė reguliuoti infrastruktūros plėtrą, taikant visiems vienodus savivaldybės sprendimus“, – įsitikinęs M. Narmontas.

Anot pašnekovo, tokio įstatymo reikėjo jau seniai. Jis turėtų sureguliuoti ir iki šiol chaotiškai vykdytą teritorijų plėtrą, nes dabar gyvenvietės steigiamos bet kur, jų infrastruktūra lieka nebaigta arba kuriama nelogiškai.

Reguliuojant teritorijų plėtrą bus galima iš anksto numatyti, kiek ir kokių komunikacijų reikės, iš karto nutiesti reikiamo skersmens ir kiekio inžinerinius tinklus.

Tai padės sutaupyti. Juk jeigu komunikacijos atvestos tik iki tam tikros ribos, o vėliau naujakuriai prie jų prisijungia, vamzdžių dažnai paklojama daugiau, nei reikėtų, jie būna nesandarūs, jų priežiūra kainuoja brangiau.

Indėlis nevienodas Įmonės „Eika“ Projektų valdymo departamento direktorius Robertas Grigalis mano, kad bendra tvarka ar taisyklės dėl infrastruktūros tvarkymo tikrai reikalingos. „Patvirtinus bendruosius reikalavimus būtų aiškiau ir plėtotojams, ir visuomenei. Taip pat būtų labai reikalin-

gos viešosios metinės savivaldybių ataskaitos apie įrengtus ar pradėtus infrastruktūros objektus, infrastruktūros projektams surinktų mokesčių panaudojimą. Šiuo metu aiškiai reglamentuota elektros, dujų, skirstomųjų tinklų plėtra. Problemų nekyla dėl ryšių tiekėjų. Vilniuje nustatyta aiški tvarka įrengiant vandentiekio ir nuotekų tinklus. Daugiausiai neaiškumų kyla dėl susisiekimo komunikacijų įrengimo, tai yra kam ir kiek reikia suprojektuoti ir įrengti gatvių, pėsčiųjų perėjų, viadukų, dviračių takų ir taip toliau“, – vardijo R. Grigalis.

Butai nebūtinai pigtų Infrastruktūros įrengimas kainuoja nepigiai. Anot pašnekovo, paprastai jis sudaro iki 10–15 proc., o kartais net iki 50 proc. viso projekto vertės. Taip nutinka, pavyzdžiui, statant nedidelį namą plyname lauke, už miesto ribų, kur nėra jokių komunikacijų ar kelių.

Pasidomėjus, ar tiesa, kad statytojai, sukūrę viešąją infrastruktūrą, už tai pinigų neatgaudavo, net jei prie to jungdavosi kiti, pašnekovas sakė, kad kiekvienas atvejis yra unikalus.

Pasidomėjus, ar sukūrus mechanizmą, kaip kompensuoti infrastruktūros kūrimo išlaidas, pasikeistų nekilnojamojo turto kainos, R. Grigalis sakė, kad kainai didžiausią įtaką daro rinka, paklausos ir pasiūlos santykis. „Sąnaudų korekcija dėl infrastruktūros mokesčio sudarytų galimybes lanksčiau vertinti pardavimo kainą, tačiau naujos statybos butai nebūtinai pigtų sumažėjus infrastruktūros išlaidoms. Įvedus bendruosius reikalavimus infrastruktūros išlaidos nesumažėtų, jos tiesiog būtų perskirstytos“, – teigė pašnekovas.

Pašnekovo nuomone, sukurti paprastą indėlio į infrastruktūros objektus kompensavimo mechanizmą bus nelengva, nes sunku numatyti, kas ir kaip dažnai jais naudosis. „Pabandykime atsakyti į klausimus: kaip nustatyti, kiek iš visų automobilių, važiuojančių nauja plėtotojo įrengta gatve, važiuoja į pastatytą biurų pastatą, prekybos centrą ar daugiabutį namą, o kiek į kitus objektus? Kiek nauja gatvė reikalinga projekto plėtotojui, o kiek savivaldai ir kitiems miesto gyventojams? Atsakyti į juos sunku“, – paaiškino R. Grigalis.

Darnios plėtros pavyzdys Įmonės „Eika“ Projektų valdymo departamento direktorius pasakojo, kad Skandinavijos šalyse visą infrastruktūrą paprastai įrengia savivaldybė, tik tada miesto numatytoje teritorijoje pradedami nekilnojamojo turto projektai. Apstačius vienus rajonus, tvarkomi ir plėtojami kiti.

Ir nors tai sumažina gyventojų galimybes pasirinkti būstą įvairiuose miesto rajonuose, taip vykdomas statymas ir plėtra yra nuoseklesni. „Vilniuje darnios plėtros galimybės ribotos. Sostinėje laisvos valstybinės žemės, tai yra nevertinamų savivaldybės valdomų žemės sklypų, kuriuose būtų galima formuoti infrastruktūros koridorius ir juose statyti infrastruktūros objektus faktiškai nėra. Nebaigta ir žemės reforma. Geriausiu darnios plėtros pavyzdžiu Lietuvoje laikyčiau Vilniaus Šiaurės miestelio modelį. Savivaldybei perėmus karinio miestelio teritoriją, buvo įkurta įmonė, kuri parengė detaliuosius planus, įrengė gatves, nutiesė tinklus, tik tada į teritoriją atėjo nekilnojamojo turto plėtotojai“, – prisiminė R. Grigalis. 

INFRASTRUKTŪRA

„Projekto plėtotojai dažniausiai bendrauja tarpusavyje – kartais kooperuojasi dėl bendrų infrastruktūros objektų įrengimo, kartais tariasi ir kompensuoja vieni kitiems patirtas infrastruktūros objektų įrengimo išlaidas. Problema ta, kad statytojai į infrastruktūros plėtrą įdeda nevienodą indėlį, o savivaldybės neturi aiškaus mechanizmo, padedančio vertinti ir koordinuoti plėtotojų investicijas į infrastruktūrą. Kompensavimas nekilnojamojo turto plėtotojams už įrengtą infrastruktūrą vargiai tikėtinas, nes šiuo metu savivalda dažniausiai neturi pakankamai lėšų esamoms gatvėms remontuoti“, – pastebėjo įmonės „Eika“ atstovas.

Apstatytose teritorijose plėtra paprastesnė, nes visa infrastruktūra yra, ją reikia tik įdiegti ir pritaikyti naujam pastatui.

89

Griovimas paisant gamtos Asta Geibūnienė

Lietuvoje vis dar yra daug įvairių apleistų kompleksų, ne tik nepuošiančių mūsų gamtos, bet išties ją negailestingai teršiančių. Apleistų ir avarinės būklės statinių, keliančių pavojų žmogaus gyvybei, yra apie 1 500. Tačiau neužtenka vien nugriauti, reikia ir atsakingai pasirūpinti po griovimo darbų susidariusiomis atliekomis. Išsivysčiusiose šalyse statybinis laužas ne tik išrūšiuojamas, bet ir perdirbamas. O kaip yra pas mus?

INFRASTRUKTŪRA

Viena didžiausių griovimo įmonių Baltijos šalyse UAB „Vaidva“ jau dešimt metų atlieka įvairiausios paskirties objektų griovimo ir statybinio laužo perdirbimo į įvairių frakcijų skaldą darbus Lietuvoje ir Latvijoje. Įmonėje dirba 152 įvairių specialybių kvalifikuoti darbuotojai, jiems vadovauja atestuoti darbų vadovai. Įvairiausios statybinės, griovimo ir kitos įrangos darbams atlikti UAB „Vaidva“ turi apie 400.

90

Rimta spraga – nereikalaujama leidimų Atliekų rūšiavimas ir jų perdirbimas – vienas svarbiausių aplinkos apsaugos prioritetų. Kaip sako UAB „Vaidva“ generalinis direktorius Alvidas Pakalniškis, Aplinkos ministerija skelbia daug konkursų aplinkosaugos saugomų objektų sutvarkymo, griovimo ir statybinio laužo perdirbimo darbams, tačiau tuose konkursuose nereikalaujama turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo. Integruoto požiūrio į taršos kontrolę tikslas – užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ar dirvožemį visur, kur įmanoma, atsižvelgiant į atliekų tvarkymą, o ten, kur neįmanoma, – siekti jį sumažinti iki minimumo, kad būtų pasiektas aukštas aplinkos apsaugos lygis. Dabar dažnai situacija susiklosto tokia, kad pasamdomos įmonės, neatskleidžiančios, kur tą statybinį laužą jos padės ir ką su juo darys. Taip susidaro didelis atliekų kiekis, teršiama gamta. Be to, nėra tinkamai įvertinama ir perdirbto statybinio laužo panaudojimo svarba.

UAB „Vaidva“ atitinka visus gamtosauginius reikalavimus, turi ypatingų pastatų griovimo atestatą Nr. 4333, TIPK leidimą Nr. 49. Ji įregistruota Aplinkos ministerijos atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl darbus atlieka laikydamasi visų, tarp jų ir gamtosaugos, reikalavimų. „Mūsų įmonei nekyla problemų, kaip ir ką daryti su statybinėmis atliekomis. Ne taip, kaip kai kurioms kitoms įmonėms, kurios pasiūlo mažą griovimo darbų kainą, bet negali parodyti, kur padėjo statybinį laužą, – sako technikos direktorius Vaidotas Gubinas. – Mes galime pasiūlyti optimaliai konkurencingą kainą ūkio subjektų organizuojamuose griovimo darbų ir atliekų, susidarančių vykdant griovimo darbus, sutvarkymo konkursuose.“

t metalo laužo, 128 000 t statybinio laužo, jį perdirbus gauta 96 000 t skaldos ir 22 700 t atsijų. Kitos susidariusios atliekos (2 600 t) priduotos į sąvartynus.

Todėl, pasak įmonės specialistų, būtina, kad tuose konkursuose būtų reikalaujama visų būtinų leidimų ir atestatų, tuomet juos turinti įmonė galėtų lygiomis teisėmis konkuruoti su kitomis.

Įmonė neseniai įsigijo ir mobilų statybinės medienos atliekų ir panaudotų padangų smulkinimo įrenginį (malūną), todėl dabar gali pasiūlyti padangų smulkinimo paslaugą sąvartynams ir kitiems ūkio subjektams.

Atliekos turi būti produktyviai panaudojamos „Mes išrūšiuojame iki 97,8 proc. statybinių šiukšlių, visa tai galima produktyviai panaudoti, – sako UAB „Vaidva“ generalinis direktorius. – Visų pirma, gauta betono bei gelžbetonio skalda, specialiai atskyrus metalą, puikiai tinka statybinių aikštelių pagrindui įrengti, tokia skalda yra ir ekonomiškas bei patvarus laikinų kelių pagrindas, ypač tinkamas miško keliukams. Perdirbinį naudojame ir pastatų vidinėms grindims ruošti, pavyzdžiui, sandėliuose ar logistikos centruose.“

Įmonės kvalifikaciją bei atsakingumą vertina ir užsakovai. UAB „Vaidva“ sėkmingai dirba su didžiausiomis statybinėmis įmonėmis, tokiomis kaip UAB „Akmenės cementas“ (senosios gamyklos griovimas), SIA „Cemex“ Latvijoje, AB „Orlen Lietuva“, AB „Achema“, AB Panevėžio statybos trestas, UAB „Telšių statyba“, UAB „Rudesta“ ir kitomis, bendradarbiauja su savivaldybėmis, yra kviečiama dirbti vietovėse, kur reikia itin atsakingai atlikti visus darbus pagal STR ir gamtosauginius reikalavimus: Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje. 

INFRASTRUKTŪRA

Vien per 2014 m. įmonė perdirbo ir panaudojo 7 300

UAB „Vaidva“ aktyviai dalyvauja skelbiamuose konkursuose ir per dešimt veiklos metų atliko darbų, kuriais tikrai gali didžiuotis. Pavyzdžiui, baigtais darbais Jurbarko rajono Rotulių kaime, kur įmonės specialistai perdirbto statybinio laužo medžiagomis sutvirtino gruntą ir parengė laikinus kelius, kuriais galėjo važiuoti sunkiasvorė technika, naudojama montuojant vėjo jėgaines. Daug bešeimininkių fermų ir kitokių avarinių pramoninių bei gyvenamosios paskirties pastatų virto statybine skalda.

91

Miškų ir parkų formavimas Irena Dirgėlienė

Rietavo miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Danutė Norkevičienė pabrėžia, kad darbai miškuose ir parkuose tęsiasi visus metus. Vasara – ne išimtis.

INFRASTRUKTŪRA

Formuojami perspektyvūs jaunuolynai Pasak D. Norkevičienės, Lietuvos urėdijose vyrauja ūkinės paskirties miškai. Ūkinis miškas ir parkas yra visiškai skirtingos paskirties objektai, todėl jų priežiūra ir priemonės jai vykdyti skiriasi iš esmės. Miškai be reikalo nėra retinami, o vos pasodinus miške želdinius, siekiama formuoti perspektyvų jaunuolyną. Pasodinti želdiniai prižiūrimi: atsodinami žuvę medeliai, šalinama stelbianti augalija, rūpinamasi apsauga nuo ligų, kenkėjų ir žvėrių. Nuo septintųjų iki 20 metų miško želdiniai –

92

jaunuolynai – ugdomi: šviesinami ir valomi (taip vadinamos jaunuolynų ugdomųjų kirtimų rūšys). Pagrindinis jų tikslas – suformuoti medynų rūšinę sudėtį, kad medyne būtų kuo daugiau pageidaujamų medžių rūšių. Šių kirtimų metu šalinami pagrindines medžių rūšis stelbiantys medžiai ir krūmai, stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas tikslinių medžių rūšims augti. Nuo 20 iki 40 metų spygliuočių ir kietųjų lapuočių medžių rūšių medynai retinami. Minkštųjų lapuočių medynai retinami nuo 20 iki 30 metų.

sVarbu Laiku išretinti Retinimų tikslas – užtikrinti optimalias augimo sąlygas geriausiems medyno medžiams, tęsti medyno struktūros ir iš dalies rūšinės sudėties formavimą. šių kirtimų metu šalinami mažai gyvybingi, ligoti, lėtesnio augimo medžiai, taip pat jaunuolynų ugdomųjų kirtimų metu neiškirsti nepageidaujamų rūšių medžiai.

Vyresniuose medynuose dar kertama einamaisiais kirtimais. Tai paskutinysis ugdomųjų kirtimų etapas, kuris gali tęstis iki pagrindinių kirtimų. Visų minėtų ugdomųjų kirtimų tikslai – formuoti tikslinę medynų rūšinę sudėtį ir tankį, didinti medynų produktyvumą, gerinti medienos prekingumą, didinti medynų atsparumą abiotiniams faktoriams ir pan.

Viena medynų priežiūros formų – ir sanitariniai kirtimai, kurių metu iškertami dažniausiai pavieniai kenkėjų, ligų, vėjo ar kitų faktorių pažeisti medžiai. Taip pagerinama medynų sanitarinė būklė. Visus minėtuosius kirtimus urėdijoje atlieka

Sisteminio herbicido pripildytos kapsulės, skirtos nepageidaujamam medžių ir krūmų atžėlimui iš kelmų ir šaknų sustabdyti. Įterpus į kelmą, sunaikinama šaknų sistema, todėl neatsiranda naujų atžalų. Kelmai greičiau suyra. Galima naudoti visus metus. Kalti į ne senesnį kaip dviejų savaičių kelmą. Jei kalama į senesnį kelmą, rekomenduojame nupjauti kelis centimetrus kelmo paviršiaus. „Ecoplug®“ poveikio įrodymas – kitų metų pavasarį kelmai neatželia.

→

paprastas naudojiMas 1

2

3

Įstatyti „Ecoplug®“ į skyles.

Įkalti „Ecoplug®“ plaktuku. Įkalti „Ecoplug®“ į skylę iki galo. norMa: kelmo skersmens matmenis reikia dalyti iš keturių, taip gaunamas reikalingas kapsulių skaičius.

Pavyzdžiui: jei kelmo skersmuo yra 32 cm / 4 = 8 kapsulės „Ecoplug®“.

InFRASTRUKTūRA

Pagrindiniais kirtimais kertami jau brandūs medynai. Skirtingų medžių rūšių pagrindinių kirtimų amžius skiriasi.

Išgręžti skyles šviežiai nupjautame kelme arti žievės, brazde.

pLatintojas LietuVoje MOB.: „BITėS“ TInKLE 8 685 21 688, „TELE2“ TInKLE 8 684 28 609 EL. PAšTAS InFO@GRADERLITAS.LT, WWW.GRADERLITAS.LT

93

Miško technika pagalbininkė UAB „Stefinga“ bendradarbiauja su Austrijos miško, medžio apdorojimo, transportavimo technikos gamintojais.

Bendrovė prekiauja skiedrovežiais, miškavežiais, savivarčiais, priekabomis, miško technika, medienos smulkintuvais, malkų skaldytuvais.

INFRASTRUKTŪRA

Pasak bendrovės vadovo Steffeno Jagerio, tokią miškų techniką perka privačios įmonės ir ūkininkai. Populiariausia UAB „Stefinga“ parduodama technika – mažas smulkintuvas „Schliessing“. „Šis smulkintuvas labiausiai tiktų miestų savivaldybių keliams tvarkyti, parkams prižiūrėti. Tokiu smulkintuvu vertėtų susidomėti tiems, kam reikia susmulkinti daug šakų, tačiau jų nėra tiek daug, kad būtų galima pasikviesti pramoninį smulkintuvą“, – sako bendrovės direktorius S. Jageris. Jis pastebėjo, kad Šiaulių savivaldybėje nereikalingos šakos išvežamos miškavežiais, į kuriuos šakų telpa nedaug. S. Jagerio nuomone, geriau būtų šakas susmulkinti vietoje ir skiedras išvežti mažesniais sunkvežimiais.

94

pagal rangos sutartis dirbančios įmonės. Želdiniams ir žėliniams iki septynerių metų amžiaus prižiūrėti paprastai naudojami kardai arba krūmapjovės. Jaunuolynų ugdymo kirtimuose nelikvidinius žabus taip pat kerta krūmapjovėmis, o likvidinė mediena (mediena, iš kurios gaminami asortimentai) ruošiama motoriniais pjūklais. Retinimo kirtimams jau galima naudoti ir medkirtes. Pagrindiniais kirtimais kertami jau brandūs medynai. Skirtingų medžių rūšių pagrindinių kirtimų amžius skiriasi. Pavyzdžiui, ūkinės paskirties miškuose eglynus galima kirsti nuo 71, o ąžuolynus – tik nuo 121 metų. Pagrindiniais kirtimais paruošiama mediena kaip žaliava tolesniam naudojimui.

Iš atliekų gaminamas biokuras Jau minėtų įvairių miško kirtimų metu šalia pagrindinio produkto medienos susidaro gausybė šalutinių, ilgą laiką nenaudotų, tiesiog paliekamų kirtavietėje supūti, produktų. Tai kirtimo atliekos: medžių šakos, nuopjovos, žabai. Jau ne pirmus metus iš kirtimo atliekų Rietavo miškų urėdijoje ruošiama žaliava biokurui. Biokuro paruošimas – nelengvas procesas. Kirtimo atliekoms ištraukti iš biržės į smulkinimo aikšteles naudojama ta pati technika, kaip ir medienai ištraukti. Tai medvežiai arba miško traktoriai su savikrovėmis priekabomis. Norint pasiekti didesnį kirtimo atliekų ištraukimo našumą, rekomenduojama naudoti specialius griebtuvus ir tam pritaikytas priekabas. Puikiai kirtimo atliekos ištraukiamos medvežiais.

Anot D. Norkevičienės, biokuro gamyba dažniausiai prasideda pagrindinių kirtimų kirtavietėse, nes ten jau būna kirtimams ir medienai ištraukti paruoštos valksmos, kur surenkamos šakos ir kitos kirtimo atliekos. Specialiais griebtuvais jas surenka medvežis ir išveža į specialiai tam paruoštas aikšteles. Šį darbą reikia atlikti kruopščiai, nes renkant kirtimo atliekas iš miško paklotės dažnai paimama akmenų, žemių ar kitų priemaišų, sunkinančių biokuro gamybos procesą ir kokybę. Svarbu, kad kirtimo atliekos būtų gerai išdžiūvusios, nes nuo biokuro sausumo priklauso kaloringumas. Biokuro žaliava sandėliuojama specialiose aikštelėse, iki keturių metrų aukščio krūvose, apdengtose specialia danga. Kirtimo atliekų smulkinimo technikos urėdija neturi. Sandėliuose esančios kirtimo atliekos parduodamos biokuro gamintojams.

Parkuose – tik sanitariniai kirtimai Parkai dažniausiai atlieka rekreacinę funkciją, todėl juose vykdomi tik sanitariniai arba specialieji kirtimai, skirti kraštovaizdžiui, erdvėms formuoti ir pan. Parkuose dažniausiai įveisiami tik nedideli naujų želdinių plotai, jų priežiūra labai panaši kaip ir miško želdinių: žuvusių medelių atsodinimas, stelbiančios augalijos šalinimas, apsauga nuo ligų, kenkėjų ir pan. Parkų želdiniai paprastai būna retesni, jų priežiūra intensyvesnė, nes parko prioritetas yra ne produktas – mediena, o rekreacija, estetika. Parkuose kirtimų metu paprastai nesusidaro daug kirtimo atliekų. Priežiūrai paprastai naudojama ta pati technika kaip miškuose: sekatoriai, krūmapjovės, motoriniai pjūklai. 

95

INFRASTRUKT的RA