Structum 2015 gruodis

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2015 I gruodis

Prisivilioti sėkmę – reiškia išnaudoti galimybes.

– George S. Clason

W W W. E S T R U C T U M . LT

www.alwark.lt

efektyvi, naši bei patikima TEREX-FUchS technika darbui lauko aikštelėje ir patalpose

Redakcijos ŽODIS

2015 I gruodis

Štai

ir baigėsi dar vieni kalendoriniai metai. Kaip įprasta tokiu metu, ir mes apžvelgiame savo darbų rezultatus. Šiemet jums pristatėme 17 įspūdingų užsienio objektų ir 30 Lietuvoje naujai pastatytų ar renovuotų pastatų.

Tarp pastarųjų: verslo ir prekybos centrai, automobilių salonai, gamyklos, gyvenamieji namai, teatras, viešbutis, vaikų darželis ir apžvalgos bokštai. Suorganizavome tris konferencijas, tęsiame „Išmaniojo miesto“ konkursą... Kiek pakalbintų specialistų, mokslininkų, įmonių vadovų ir šiaip išskirtinių, talentingų, įdomių asmenybių! Susikrovėme gerą kraitį informacijos, emocijų ir žinių, o dalytis turint visada labai malonu. Be to, ir mums patiems, perfrazavus André Maurois, darbas padeda geriau stebėti gyvenimą. Galime tik pasidžiaugti, kad dėl jūsų kūrybingumo, talento ir darbštumo mūsų stebėjimo laukas plečiasi ir tampa įvairesnis.

Vis dėlto, cituojant kitą išmintingą žmogų Immanuelį Kantą, vienas nuoširdžių ir tyrų džiaugsmų yra poilsis po darbo. Drąsiai galime pasakyti, kad tokio poilsio visi – ir mes, ir jūs – nusipelnėme. Šį mūsų žurnalo numerį skaitysite kupini šv. Kalėdų nuotaikos ir Naujųjų metų vilčių. Tegu prie jų prisijungia ir mūsų nuoširdūs linkėjimai. Šviesių minčių ir palankaus sprendimams vėjo, Visiems, kurie šiemet kažko nespėjo, Ar ateities darbai rytojun įsirašė.

Visiems, kurie mokėjo duoti, o ne prašė.

Kad kitąmet jėgų ir sau pakaktų, Širdis ir protas muštų vienu taktu.  vyr. redaktorė ASTA GEIBŪNIENĖ

Turinys Architektūra 4 12 14

19

Futuristinis kultūros centras Nyderlanduose Architektūros muziejus Lietuvoje: būti ar nebūti?

Moderni architektūra, susiliejanti su gamta.

Virtualus pasivaikščiojimas

„structum“ konferencija.

A klasės pastatai. Kaip sutaupyti energijos ir pinigų, pritaikant energinio naudingumo laimėjimus ir galimybes?

20

Modernus rafinuotumas su praeities šleifu

Išmanusis miestas 28

„Išmaniųjų minčių šturmas KTU auditorijoje

Statyba 38

Nauji „Škoda“ namai Vilniuje stebins paslaugų

įvairove ir dėmesiu klientams

52 58 60

„Rasų namai“ – intriga šalia miesto centro Unikalūs miesto vartai – Raseinių autobusų stotis

Rinkos tendencijos: vyrauja individualių būstų statyba ir konkurencija tarp vystytojų

Inžinerija 65 66 68 70 72

Vieną kartą investavę, žiemą gyvensite be rūpesčių Cementas ne terš, o saugos gamtą Naujos technologijos skinasi kelią „Sika“ grindų dangos – visų paskirčių pastatams Laimonas Jakas: Įmonę geriausiai reprezentuoja atlikti darbai

Infrastruktūra 74 80

Šviesa infrastruktūroje. Kada saugumas dera su estetika nušvitęs statinių ir parkų grožis

Žurnalas

ISSN 2335-2108 LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. +370 620 55 199 L.E.P.DIREKTORĖ Audronė Dausevičienė VYR. REDAKTORĖ Asta Geibūnienė El. p. asta@estructum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Sonata Ramanauskienė TEKSTŲ AUTORIAI: Asta Geibūnienė Mantas Lapinskas Saulius Pilka Sonata Ramanauskienė Aida Štelbienė Marius Žardalevičius NUOTRAUKŲ AUTORIAI: Ramutis Gustaitis Jamesas Medcraftas Norbertas Tukaj KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt Gritutė Petkevičiūtė REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Neringa Kubiliūtė Mob. +370 69888193 El. p. neringa@estructum.lt VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič ADMINISTRATORĖ Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė-Bernotienė Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2015 © STRUCTUM, 2015 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

A R C HI HITEKTŪRA

4

Futuristinis kultūros centras Nyderlanduose

ARChiTEKTūRA

NE TiK „STRUCTUM“ KONKURSO „iŠMANUSiS MiESTAS“ DALYViAi RENGiA PROJEKTiNiUS PASiūLYMUS, KAiP NAUDiNGAi, RACiONALiAi iR PRASMiNGAi PERTVARKYTi APLEiSTAS AR NEBEFUNKCiONALiAS TERiTORiJAS. AMERSFORTO MiESTO (NYDERLANDAi, UTREChTO PROViNCiJA), KURiAME ANKSčiAU KLESTĖJO PRAMONiNĖ VEiKLA, VADOVYBĖ TAiP PAT ATKREiPĖ DĖMESĮ Į DABAR JAU NENAUDOJAMAS DYKViETES, APLEiSTUS KVARTALUS, SiEKDAMA JUOS PAVERSTi KOMERCiNiAiS, PRAMOGiNiAiS iR KULTūRiNiAiS RAJONAiS.

5

6

A R C HI HITEKT的RA

Architektai: „Neutelings Riedijk Architects“ Plotas: 16 000 m2 Metai: 2014 Nuotraukos: „Courtesy of Scagliolabrakke“, „Neutelings Riedijk Architecten“ Statybos dizainas: „ABT Adviesbureau voor Bouwtechniek“ Statybos fizika: „DGMR Raadgevend Ingenieurs Installation design: HE Adviseurs“, Roterdamas Išlaidų valdymas: „BBN Adviseurs“, Amsterdamas Generalinis rangovas: „Dura Vermeer Bouw bv“ Statybos aikštelės vadyba ir priežiūra: „Royal Haskoning DHV“

A R C HI HITEKTŪRA

Vieta: Empleinas, Amersfortas, Nyderlandai

Klientas: Amersforto miestas

Taip pertvarkomoje miesto dalyje šalia centro 2014 m. įsikūrė „The Eemhuis“. Tai įspūdingų architektūrinių sprendimų kultūros centras, kuriame glaudžiasi miesto biblioteka, regiono archyvai, šokio, muzikos ir vizualinių menų mokykla, parodų erdvės. Anksčiau šios kultūrinės veiklos buvo išblaškytos po visą miestą, tad architektų bendrovė „Neutelings Riedijk Architects“ gavo užsakymą Roterdamo miesto pavyzdžiu sukurti daugiafunkcį centrą, kuris suvienytų visas šias programas po vienu stogu.

Pastatas sudarytas iš trijų tarsi vienas šalia kito padėtų knygų tomų, simbolizuojančių tris meno rūšis – šokį, muziką ir vaizduojamąjį meną. Fasadai pagal pagrindinį planą išdėstyti klasikiniu trikampiu. Atrama pagaminta iš 30 cm ilgio pailgintų glazūruotų plytų, sutvirtinančių horizontaliai. Pastato viršus baigiamas metalinėmis

7

A R C HI HITEKTŪRA

plokštėmis su taškuotomis pusiau sferinėmis formomis, išryškinančiomis po Šiaurės Nyderlandų debesimis pakibusią erdvę. Kibirkščiuojantis futuristinis centro dizainas veikia kaip katalizatorius, regeneruojantis miesto kultūros išteklius ir darantis juos lengviau prieinamus visiems gyventojams.

Įspūdingų architektūrinių sprendimų kultūros centras, kuriame glaudžiasi miesto biblioteka, regiono archyvai, šokio, muzikos ir vizualinių menų mokykla, parodų erdvės.

8

Viešosios erdvės pastato viduje nukreiptos visomis kryptimis. Pirmame aukšte esanti aikštė virsta didele dengta sale su parodų centru. Didžioji jo parodų salė yra pusiau po žeme, apsupta mažesnių parodų kambarių, įspūdinga kavine ir palaipsniui pereina į biblioteką.

Biblioteka – tai erdvė su pakopomis išdėstytomis informacijos teikimo terasomis, tarsi aikštės pratęsimai galiausiai atvedančiomis lankytojus į pagrindinę bibliotekos erdvę.

Laiptų viršuje biblioteka virsta milžiniška atvira erdve su knygų lentynomis, skaitymo ir mokymosi erdvėmis, iš kurių galima grožėtis

9

A R C HI HITEKT的RA

A R C HI HITEKTŪRA

atsiskleidžiančia miesto panorama. Virš bibliotekos – archyvų skyrius, iš jo sukuriamos šios erdvės lubos.

Pastato mansardoje įsikūrusi menų mokykla, skirta trims meno mokyklos sritims (teatro ir šokio, vizualinių menų bei muzikos) ir tarytum pakibusi sija karū-

10

nuoja kompleksą. Vertikalus erdvių išdėstymas paryškina įvairių meno ir mokslo sričių santykį ir tęstinumą.

Beje, „The Eemhuis“ 2015 m. lapkričio 27 d. paskelbta geriausia Nyderlandų biblioteka. 

11

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Architektūros muziejus Lietuvoje: būti ar nebūti?

Aida Štelbienė, Architektūros centro direktorė

Ar šiais laikais reikalingas architektūros muziejus? Vieta, kur sugula kadaise braižyti, kopijuoti, detalizuoti projektai, jų idėjos ir įgyvendinimas, įamžinti nuotraukose. Ar pastatai yra mūsų laikų liudytojai?

Ar jie turi ką liudyti? Ar gali, ar pajėgūs? Ypač kai keičiasi jų šeimininkai, keičiama jų paskirtis. Jie it skulptoriaus lipdomi ir perlipdomi naujojo mūsų laikų mesijo – užsakovo.

Jam gal net nerūpi, kad buvęs „Hermio“ bankas pelnė jo autoriams Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų vardą; jis nesuka galvos dėl to, kad buvęs Vilniaus miesto VPK kelių policijos pastatas Giraitės gatvėje – savitas, architektūriniu požiūriu dėmesio vertas objektas.

Jam reikia tik teritorijos, jis trokšta ploto.

Susiklosčius tokiai situacijai, supranti, kad tie praeities trupiniai – eskizai, brėžiniai, nuotraukos – netrukus liks bene vieninteliai anų dienų liudytojai.

Tačiau teisus ir tas, kuriam neįdomu raustis po šūsnis senienų, kuriam norisi gyvo žodžio, gilios minties. Jis visiškai teisus – architektūros muziejai Vakarų Europoje ir pasaulyje seniai nustojo būti mumijų saugyklomis. Įdėmaus žvilgsnio, plataus interesų lauko prikeltos, šios vietos tampa gyvos ir patrauklios, į jas plūsta visi: nuo senuko iki vaiko, nuo profesionalo iki bandančiojo susigaudyti, kas per daiktas yra architektūra, ką ji lemia mūsų gyvenime, kaip ji reiškiasi mūsų kasdienybėje.

12

postmodernistiniai individualūs gyvenamieji namai Lietuvoje“).

Be galo įdomus ir atviras architekto prof. Vytauto Dičiaus, nominuoto 2016 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijai, straipsnis „1957–1970 metų Kauno architektūra: V. Dičiaus refleksijos“. Svarbu tai, kad tekstus galima skaityti ir anglų kalba, todėl tinklalapyje laukiami lankytojai iš viso pasaulio.

Asmeniškai aplankyta dvylika privačių archyvų, saugomų pačių architektų ar jų artimųjų. Akademikas Edmundas Čekanauskas, Vytautas Jurgis Dičius, Algimantas Mačiulis, Nijolė Elena Bučiūtė (vilniečiai, juk neretai praeiname pro jos kurtą Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą?), neseniai mus palikęs Justinas Šeibokas, Ričardas Krištapavičius, Eugenijus Miliūnas-Simas, šiais metais svetingai duris atvėręs Saulius Juškys ir draugų nepamirštas amžinatilsis Gytis Ramunis... Iškilūs, saviti kūrėjai, kuriuos sieja vienas dalykas – ištikimybė architektūrai.

Virtualus Lietuvos architektūros muziejus (archmuziejus.lt) negali atstoti tokio fizinio traukos centro, tačiau jis siekia tapti analogiška vieta virtualioje erdvėje. Jau penktus metus čia kaupiami ne tik suskaitmeninti garsių bei mažiau žinomų architektų darbų atvaizdai, bet ir filmuoti pašnekesiai su jais (tokių atvirų, skaudžių, linksmų ir gerklę gniaužiančių pokalbių dabar retai išgirsi). Čia galima perklausyti garso įrašą, o nuo šių metų ir paskaityti kritinį straipsnį apie istorinius ar dabarties architektūrai opius dalykus.

Suskaitmeninta beveik tūkstantis eksponatų. Ne vienam tikru atradimu gali tapti tai, kad architektai ne tik projektuoja. Jie ir tapo, piešia, kuria plakatus, vaidina, sportuoja. Tarp mūsų gausu renesanso tipo kūrėjų. Reikia tuo didžiuotis ir viešai apie tai kalbėti. Jie verti pagarbos, nes stebėjo, stebi mūsų kasdienybę ir, perleidę per save, įamžina ją statiniuose.

Paruošta šešių straipsnių serija, o jų autoriai yra architektai, architektūros istorikai ir teoretikai, sociologai. Jau dabar galite susipažinti su „perestroikos“ laikų individualių namų statyba, jų atsiradimo aplinkybėmis ir architektūra (A. Galaunytės straipsnis „Perversmo architektūra:

Projekto „Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus plėtra-2“ sumanytojas ir įgyvendintojas – kūrybinių industrijų parkas Architektūros centras. Rėmėjai ir partneriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos architektų sąjunga, savanoriai. 

Su jų darbais, žodžiais ir šių dienų tyrėjų mintimis galima susipažinti atnaujintame tinklalapyje www.archmuziejus.lt.

A R C HI HITEKTŪRA Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Vilniaus miesto VPK kelių policijos pastatas. Giraitės g., Vilnius, 1980–1984 m. Spalvota eksterjero (link įėjimo) nuotr.

Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Vilniaus miesto VPK kelių policijos pastatas. Giraitės g., Vilnius. 1980–1984 m. Spalvota eksterjero (šiaurės ir rytų fasadai) nuotr.

Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Buvęs „Hermio“ bankas. Jogailos g., Vilnius.

1992–1995 m.

13

A R C HI HITEKTŪRA

Moderni architektūra, susiliejanti su gamta.

Virtualus pasivaikščiojimas Asta Geibūnienė

Pristatome jauną, modernų, kokybišką architektūrą mėgstantį kolektyvą, kurio patyrę specialistai ypatingą dėmesį skiria architektūros estetikai ir kokybiškai kūrybai. Siekdami maksimalaus kompromiso ir neužmiršdami architektūros grožio, jie projektuoja trimačius modelius, kad užsakovai suprastų ir pajustų erdvinį planavimą. Tai „Architektūros namai“ ir mūsų pašnekovai dvyniai architektai Tomas bei Jonas Gaižauskai, su kuriais kalbamės apie individualaus būsto niuansus.

14 14

15 15

A R C HI HITEKT的RA

A R C HI HITEKTŪRA

Ar užsakovai pageidauja kokių nors nestandartinių variantų? Kas jums buvo įdomiausia, o gal sudėtingiausia?

Daugiausia užsakovai siekia išskirtinumo – ar tai būtų pastato išorės sprendimai, ar kokybiškos ir nestandartinės vidaus medžiagos. Įsimintinų projektų yra nemažai, pavyzdžiui, teko projektuoti gyvenamąjį namą Vilniuje, kurio visas stogas ne tik apželdintas, bet ir susilieja su aplink namą esančia veja, galima tiesiog užlipti ant namo stogo. Prie šio projekto buvo taip pat numatytas daugiau nei 200 m2 stiklinis vegetariumas, skirtas poilsiui ir citrinmedžiams auginti.

Kokie tokių pastatų architektūros stiliai šiuo metu vyrauja?

Gyvenamųjų namų rinkoje šiuo metu, kaip ir pastaruosius kelerius metus, vyrauja moderni architektūra – nestandartinės namų formos ir tūriniai pastato sprendimai, modernesnės ir natūralesnės apdailos medžiagos.

Vyrauja praktiškumas ir estetika. Žmogus, planuojantis statyti savo namus, domisi naujovėmis, ekologiškumu, energiniu pastato naudingumu, racionalesniu vidaus patalpų ir erdvių išdėstymu, nestandartiniais sprendimais.

16

Kokio dydžio pastatai paklausiausi?

Pastatų dydis yra labai individualus dalykas, kurį pirmiausia lemia būsimas gyventojų skaičius, asmeniniai poreikiai. Pasitaiko ir nedidelio ploto projektų – apie 50–80 m2, kartais projektuojame ir prabangius 300–500 m2 namus, bet vis dėlto dažniausiai pasirenkamas gyvenamojo namo dydis yra apie 120–160 m2.

Kokios medžiagos naudojamos?

Paminėkite kokius nors išskirtinius variantus.

Dažniausiai naudojamas tinkas, medinės dailylentės, klinkerio plytelės. Taip pat galimos tokios apdailos medžiagos kaip skalūno plokštelės, natūralios klijuojamo-

Sakykite, kokios yra individualių namų planavimo naujovės. Kaip dažniausiai planuojama erdvė ir kas tai lemia?

Individualių namų planavimo srityje vyrauja netaisyklingos gyvenamosios erdvės formos, aukščių skirtumai, svetainės ir lauko terasos vaizdinis sujungimas, tęstinumas.

Vis dažniau atsiranda poilsio arba laisvalaikio pomėgių zonos, vandens procedūrų, pirties patalpos. Vyrauja bendra stilistika, racionalūs sprendimai. Erdvės planuojamos pagal asmeninius užsakovų poreikius, pomėgius, gyvenseną. Iki smulkmenų apgalvoti sprendimai, modernios tūrinės erdvinės kompozicijos ir sudaro inovatyvios architektūros pagrindus.

Kaip pastato architektūrą paveikia esama vieta?

Esama vieta pirmiausia suteikia bendrą nuotaiką. Ar sklypas yra ant šlaito prie ežero, ar miško viduryje, o gal tankiai apstatytoje gyvenvietėje? Be to, visuomet reikėtų atsižvelgti ir į kaimynystėje stovinčius statinius, jų stilių, architektūrinę išraišką. Tas pats pastatas, pastatytas skirtingose vietose, gali turėti visiškai skirtingą charakterį.

A R C HI HITEKTŪRA

sios akmens plokštės, vėdinamojo fasado plokštės, vario, cinkuoto metalo apdaila, įvairūs fasadiniai tinkleliai (perforuotas metalas).

Žmogus, planuojantis statyti savo namus, domisi naujovėmis, ekologiškumu, energiniu pastato naudingumu, racionalesniu vidaus patalpų ir erdvių išdėstymu, nestandartiniais sprendimais.

17

A R C HI HITEKTŪRA

Ar galėtumėte atskleisti mažosios architektūros ir aplinkos tvarkymo subtilybes?

Mažoji architektūra ir sutvarkyta aplinka suteikia erdvei baigtumo jausmą. Formuojant mažosios architektūros elementus, aplinką, svarbu sukurti scenarijų, kas, kur, kada vyks, eis, kam to reikia. Taip pat svarbus ir sezoniš-

18

kumas: kaip atskiri elementai atrodo vasarą, kaip žiemą, ar funkcionalumas išlieka, pavyzdžiui, lyjant lietui? Vis dėlto geriausiai aplinką sutvarko pati gamta – ar tai būtų pratekantis upelis, ar miško masyvas, o gal alyvų krūmas, primenantis, kad pavasaris jau atėjo.  Ačiū už pokalbį.

DALYVAViMAS KONFERENCiJOJE NEMOKAMAS Registracija* el. paštu konferencijos@estructum.lt

konferencija

* klausytojų vietų skaičius ribotas

A KLASĖS PASTATAi.

Kaip sutaupyti energijos ir pinigų, pritaikant energinio naudingumo laimėjimus ir galimybes?

2016 m. tęsime gerąją praktiką, organizuodami žurnalo „Structum“ konferencijas. Pirmąją konferenciją skirsime aktualiai statybų sektoriaus temai – naujų pastatų atitiktis A klasės reikalavimams.

Kadangi 2016 m. lapkritį sulauksime pastatų energinio naudingumo reikalavimų pokyčių ir visi naujai statomi pastatai privalės atitikti A energinio naudingumo klasę, statybų sektoriaus dalyviai susidurs su naujais iššūkiais. Konferencijoje kartu su įstatymų vykdymą kontroliuojančių institucijų atstovais aptarsime, kokius reikalavimus turi atitikti A klasės pastatai. Kalbėsime apie energijos ir su ja susijusių išlaidų taupymo sprendimus bei galimybes, kurių gali pasiūlyti šiuolaikinė rinka. Profesionaliai statybų sektoriaus auditorijai pristatysime naujausius energijos naudingumo didinimą skatinančius šildymo, rekuperacijos, šiltinimo, langų produktus ir paslaugas, gelžbetonio konstrukcijų sprendimus. Analizuosime praktinius pavyzdžius, gerąją užsienio patirtį ir aiškinsimės, ar mūsų įmonės pasiruošusios įgyvendinti aukštus reikalavimus.

VIETA: „Multikino“, PC „Ozas“, Ozo g. 18, Vilnius DATA: 2016 m. sausio 28 d.

LAIKAS: 10 val.

PRANEšĖJAI

Konferencijos pranešėjų sąrašas yra negalutinis ir pildomas.

Naujausią informaciją rasite www.estructum.lt skiltyje „Konferencija“.

DAIVA MATONIENĖ, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrė „NAUJAi STATOMų PASTATų REiKALAViMAi iR POKYčiAi 2016 M.“

LAIMONAS ZMEJAUSKAS, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Gealan Baltic“ kokybės skyriaus vadovas, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos techninio komiteto narys „iNOVATYVūS LANGų SPRENDiMAi A KLASĖS PASTATAMS“

MINDAUGAS PASILAUSKAS, UAB „iMi hydronic Engineering“ generalinis direktorius Baltijos šalims „MODERNiOS A KLASĖS PASTATų ŠiLDYMO SiSTEMOS“

SAULIUS JOKšAS, UAB „Betonika“ inžinierius konstruktorius „EFEKTYVūS iR EKONOMiŠKi SURENKAMOJO GELŽBETONiO KONSTRUKCiJų SPRENDiMAi A iR AUKŠTESNĖS ENERGiNĖS KLASĖS PASTATAMS“

PARTNERIAI KONFERENcIJOS RADIJAS

20 20

ARChiTEKT큰RA

ARChiTEKTūRA

MODERNUS RAFINUOTUMAS SU PRAEITIES šLEIFU ASTA GEiBūNiENĖ

„KAiP NORĖčiAU, KAD PAROJE BūTų DAUGiAU NEi 24 VALANDOS“, DAiNAVO ELViS PRESLEY FiLME „TEGYVUOJA LAS VEGASAS“. TO GREičiAUSiAi TROKŠTA iR TūKSTANčiAi ŠiO PRAMOGų PRAMONĖS MONSTRO AUKų, KURių KiŠENES SPAUDŽiA DOLERiAi, O AzARTAS LiEJASi PER KRAŠTUS. PENKių ŽVAiGŽDUčių LAS VEGASO ViEŠBUTiS „ThE COSMOPOLiTAN OF LAS VEGAS“ – NE TiK PUiKi ViETA iŠLEiSTi PiNiGAMS, BET iR KAiP ViSKAS, KAS TRAUKiA AUKSą, YRA JO VERTA. MES DABAR NESUKSiME KAziNO RULEčių iR NETGi NELANDŽiOSiME PO PRAŠMATNiUS KAMBARiUS, O PASiŽVALGYSiME PO ViEŠBUčiO RESTORANų iNTERJERą, KURĮ SUKūRĖ GERAi ŽiNOMA iR JAU 30 METų SĖKMiNGAi STiLiAUS TENDENCiJAS DiKTUOJANTi BENDROVĖ „ROCKWELL GROUP“.

→

21 21

A R C HI HITEKTŪRA

Šios įmonės architektų tikslas buvo vakarinę ir rytinę fojė, sietyno barą, naktinį klubą „Marquee“, restoraną „Jaleo“ ir 3 000 svečių kambarių persmelkti Las Vegaso dvasia – nuo atvykimo iki maisto, nuo šokių iki miego. Ir jiems, žinoma, tai pavyko!

Vakarinė fojė yra kinetinė erdvė su aštuoniais milžiniškais stulpais, dengtais veidrodžiais ir skystųjų kristalų ekranais. „Rockwell Group“ sumontavo 384 ekranus ant stulpų ir dar 26 ekranus už registratūros, taigi taip erdvėje sukūrė visą įvairovę skaitmeninių potyrių.

Išėjus iš šios fojė įžengiama į svajonę primenantį barą „Vesper“, kurio lubos dengtos metalo tinklu ir atrodo lyg debesis, o visa erdvė mirguliuoja sidabro ir baltos spalvos elementais.

Sietynas yra trijų aukštų daugiasluoksnis poilsio kambarys ir baras, dengtas banguotomis virvelių ir krištolo užuolaidomis, sukuriančiomis fantastiško apgyvendinto sietyno įspūdį. Sukurta net keletas skaitmeninių programų abiem virvelių sluoksniams, taip sukuriant skirtingus interaktyvius sluoksnius stebėtojams, esantiems svečių pusėje.  T egyvuoja L as V egasas !

22

Architektai: „Rockwell Group“ Vieta: Las Vegasas, JAV Steigėjas ir vadovas: Davidas Rockwellas Direktoriai: Edmondas Bakosas, Tuckeris Viemeisteris Studijos vadovas: Gregory Stanfordas Interjero dizainerės: Penelope Fisher-White, Lauren Farquhar ir Emily Morley Projekto vadybininkas: Robertas Vertesas Personalas: Ray Chuangas, Haroldas Gaineris Jodelas Narcisse, Nancy Thiel ir Rahmas Erezas Plotas: 10 000 m2 Fotografas: Jamesas Medcraftas

Architektas Davidas Rockwellas visada į savo kūrinį įdeda šiek tiek magijos. Jis naudoja medžiagas ir apšvietimą, kurdamas savotišką teatrą.

Projektuodamas aplinką, formuoja patirtį, kuri lieka atmintyje. (BusinessWeek)

→

23

A R C HI HITEKTŪRA

24

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA Apžiūrinėjant mūsų planetos nuotraukas, darytas iš kosmoso, visi didieji pasaulio miestai naktimis atrodo kaip didžiuliai aštuonkojai su IŠSKLEISTAIS į šalis didžiųjų magistralių čiuptuvais. Las Vegasas laikomas pasaulyje labiausiai apšviestu miestu. Šviesa, matyt, skverbiasi net ir iš nemiegančių pastatų vidaus.

→ 25

A R C HI HITEKTŪRA

Čia kazino nėra laikrodžių, naktinis gyvenimas neturi ribų, o į prabangą investuojami milijonai dolerių

26

Šviesos, spalvos, garsai – visa tai vardan atspalaidavimo, azarto ir adrenalino.

27 27

A R C HI HITEKT的RA

II IŠMANUSIS MIESTAS 28

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

IŠMANIŲJŲ MINČIŲ ŠTURMAS KTU AUDITORIJOJE 2015 M. GrUodžIo 4 d. SvETINGASIS kAUNo TEcHNoLoGIjoS UNIvErSITETo (kTU) STATyboS Ir ArcHITEkTūroS FAkULTETAS prIėMė Į SvEčIUS GAUSų STUdENTų, dėSTyTojų, vALdžIoS Ir ĮvAIrIų ĮMoNIų ATSTovų būrĮ. čIA Įvyko ANTrASIS žUrNALo „STrUcTUM“ orGANIZUojAMo koNkUrSo „IŠMANUSIS MIESTAS II“ SUSITIkIMAS. kAdANGI STUdENTų projEkTINė vEIkLA jAU ĮSIbėGėjA, ŠĮkArT vISIEMS NorėjoSI dAr ArTIMIAU pAžINTI vIENIEMS kITUS, pASMALSAUTI, kokIoS IdėjoS jAU SkLANdo MĄSLIų jAUNųjų TALENTų GALvoSE, pAdISkUTUoTI, IŠGIrSTI ATSAkyMUS Į kILUSIUS kLAUSIMUS. vIENAS SvArbIAUSIų UždAvINIų STUdENTAMS, Į kUrĮ jIE IEŠkoS ATSAkyMo, kAIp NAUjAM GyvENIMUI prIkELTI ApLEISTAS, TAčIAU dIdELĮ poTENcIALĄ TUrINčIAS TrIjų MIESTų TErITorIjAS.

projekto rėmėjai

projekto partneriai

Susitikime dalyvavo ne tik keturių konkurse dalyvaujančių aukštųjų mokyklų (kTU, vGTU, vdA, vTdk) studentai, bet ir visi konkurso partneriai bei miestų, kuriuose rengiami projektiniai pasiūlymai, merai: kaišiadorių rajono savivaldybės meras vytenis Tomkus ir Elektrėnų savivaldybės meras kęstutis vaitukaitis, Šiaulių rajono savivaldybės Architektūros poskyrio vedėja vilija vaičekauskienė. žurnalo „Structum“ vyriausioji redaktorė Asta Geibūnienė pasveikino susirinkusiuosius ir pakvietė dar kartą pamąstyti, kas tas išmanusis miestas. juk tikslaus išmaniojo miesto apibrėžimo nėra. Išmanumas suprantamas kaip išmanus mąstymas, išmaniosios technologijos, išmanieji valdymo būdai.

projekto informaciniai partneriai

I Š M A N U S I S M I E S TA S

„Structum“ vyr. redaktorė Asta Geibūnienė.

Rinkodaros ir projektų vadovė Simona Zapereckaitė.

Dažniausiai išmanusis miestas apibūdinamas kaip miestas, atitinkantis darnios plėtros kriterijus. Išmaniajame mieste stengiamasi optimaliai išnaudoti gamtinius, energetinius išteklius, diegti naujas pažangias technologijas, taip pat nekeičiant žmonijos poreikių sumažinti išteklių vartojimą. Išmanųjį miestą apibrėžia daugybė įvairių veiksnių, tokių kaip inovatyvi aplinka, verslūs gyventojai, socialinių ir viešųjų paslaugų pasiekiamumas, gerai išvystyta infrastruktūra. Taip pat labai svarbūs išmaniojo miesto požymiai yra aplinka bei patrauklios gyvenimo sąlygos.

oninė plėtra“ vienas iš uždavinių – spręsti tikslinėms teritorijoms būdingas problemas: konkurencingumą, patrauklumą, ekonominį augimą, plėtoti viešąją infrastruktūrą, skatinti išmaniųjų technologijų naudojimą ir kitus dalykus, taip didinant miestų investicinį patrauklumą. Ir tai padaryti mes patikėjome jums, išmaniai mąstantys studentai. Tai jūs, konkurso dalyviai – aukštųjų mokyklų studentų tarpdisciplininės komandos, turėsite autoritetingai vertinimo komisijai parengti išsamius bei motyvuotus projektinius pasiūlymus, kaip modernizuoti trijų savivaldybių – Elektrėnų, Kaišiadorių ir Šiaulių rajono Kuršėnų miesto – tikslines teritorijas ar atskiras jų dalis. Tiesa, vieno stebuklingo recepto visiems Lietuvos miestams nėra. Jums teks atidžiai išnagrinėti kiekvieno jų problemas ir pritai-

„Todėl nieko nuostabaus, kad ir mūsų konkurso dėmesio centre Vyriausybės patvirtinta nacionalinės pažangos programa, kurios septinto prioriteto „RegiKonkurso „Išmanusis miestas II“ antrojo susitikimo akimirkos.

30

I Š M A N U S I S M I E S TA S

„Tikimės, kad studentų pasiūlymų sprendiniai ilguoju laikotarpiu turėtų nešti pajamas, prisidėti prie ekonominės aplinkos gerinimo“, – tokia bendra susitikime dalyvavusių savivaldybių atstovų ir konkurso partnerių nuomonė. kyti individualius sprendimus“, – sakė žurnalo vyriausioji redaktorė.

Suformuotos studentų grupės jau pasirinko po vieną iš trijų savivaldybių pateiktų tikslinių teritorijų, joje numatė sklypą ar teritorijos zoną, kuriai kuria detalizuotus projektinius pasiūlymus, atspindinčius miesto poreikius, finansines galimybes, realistiškus susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius. Studentams darbuose reikės panaudoti informacinių technologijų ir duomenų srautų potencialą ir į pasiūlymus motyvuotai įtraukti konkurso partnerių pateiktus produktus bei galimybes, siekiant pagerinti urbanistinę miesto erdvę ir miestiečiams skirtas paslaugas.

Iššūkis jiems bus ir tai, kad, ieškant visapusiškai motyvuotų ir realistiškų pasiūlymų, teks išmokti dirbti komandoje, derinti skirtingas kompetencijas. Tikslinėse teritorijose studentų projektuose planuojamos tokios priemonės: miestų traukos vietų sukūrimas ar atnaujinimas, gyvenamųjų rajonų kompleksiškas atnaujinimas, rekreacinių teritorijų sukūrimas ar atkūrimas, nenaudojamų objektų pritaikymas (konversija), bendruomenės siūloma vietos plėtra. po sveikinimo kalbos žurnalo „Structum“ rinkodaros ir projektų vadovė Simona Zapareckaitė, kuri konkurso metu bus tiesioginė grandis, jungianti visus dalyvius, pakvietė komandas pristatyti pasirinktų savivaldybių teritorijų projektinių pasiūlymų idėjas. Šio susitikimo metu susipažinome su kaišiadorių ir Elektrėnų savivaldybių situacija bei galima ateitimi.

→

31

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.

UAB „Fima” atstovas Simonas Šidlauskas.

UAB „Mida LT” atstovas Aleksėjus Lisovskis.

32

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.

Vilniaus dailės akademijos bakalaurė Indrė Rožėnienė.

UAB „Topo grupė“ atstovas Merūnas Lankelis

nuotrauka VGTU II komandos dalyvis Artūr Vasilevski.

VTDK komandos dalyvis Justas Matačiūnas.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

UAB „Sapa Building Systems” atstovas Rimantas Staknevičius.

KTU I komandos dalyvės Karolina Gričiūtė ir Gintarė Lučinskaitė.

Konkurso „Išmanusis miestas II“ antrojo susitikimo akimirkos.

→

33

Muziejų Kaišiadorims!

Kaišiadorių miesto nebeveikiantis kino teatras.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Pirmieji į tribūną entuziastingai pakilo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) I grupės atstovai. Jie savo projekto idėjas nukreipė į Kaišiadorių miestą ir jo centre esančią tikslinę teritoriją. Studentų taikinyje – nebeveikiantis Kaišiadorių kino teatras. Jie išanalizavo situaciją ir jau apgalvojo, ką gali pasiūlyti, kaip šį pastatą paversti daugiafunkciu centru.

VTDK komandos Kaišiadorių kino teatro rekonstrukcijos vizija.

34

Kaišiadorių savivaldybė pageidauja, kad jame įsikurtų verslo inkubatorius, erdvės verslo startuoliams, bendruomenei, jaunimo ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms. O svarbiausia, kaip pabrėžė Kaišiadorių meras V. Tomkus, patalpos turi būti suplanuotos taip, kad erdvės būtų kuo lankstesnės, jas būtų galima nesunkiai pritaikyti prie kintančių poreikių, mat tikimasi, kad ateityje čia galėtų persikelti miesto muziejus.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) studentų komandos, taip pat savo projektui pasirinkusios Kaišiadorių kino teatrą, atstovo teigimu, į jų komandą susibūrė vien būsimi statybininkai, tad ir į užduotį buvo pažvelgta kol kas per statybinę prizmę. Dalykiškai išanalizuotos visos pastato konstrukcinės ir inžinerinės bėdos. Priimtas sprendimas, kad būklė bloga ir viską reikia keisti. O kaipgi architektūra? Palauksime ir pamatysime.

Tokia pat užduotis – Kaišiadorių centre esančios tikslinės teritorijos analizė ir buvusio Kaišiadorių kino teatro konversijos į daugiafunkcį centrą projektinių pasiūlymų pateikimas – teko ir KTU II grupei, taip pat pristačiusiai savo viziją.

Po to, kai diskusijos metu savo lūkesčius išdėstė ne tik Kaišiadorių meras, architektas, bet ir Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius, užduotis studentams tapo dar konkretesnė, bet, ar tai neapribos jų vaizduotės ir planų, paaiškės vėliau, vykstant konkursui.

Kurortiniai Elektrėnai?

Prašom

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VGTU II komandos neveikiančio Elektrėnų atrakcionų ir pramogų parko teritorijos rekonkstrukcijos vizijos analogas Heavenly Water Service Center, Qingdao, Shandong, Kinija, 2014 m.

KTU I komandos neveikiančio Elektrėnų atrakcionų ir pramogų parko teritorijos analizė KTU I komandos neveikiančio Elektrėnų atrakcionų ir pramogų parko teritorijos rekonkstrukcijos vizijos analogas Pelkė Summit Betchel‘e, Vakarų Virdžinija

Prie KTU auditorijos pakylos stojusi II VGTU grupė taip pat pasirinko esamą, bet neveikiantį objektą, tik jau kitame mieste – Elektrėnuose. Tai atrakcionų ir pramogų parkas (buvęs „Vaikų pasaulis“).

Elektrėnai laukia, kol ši erdvė taps investicijoms ir verslo plėtrai patrauklia viešąja teritorija, kurioje galėtų įsikurti kūrybinių industrijų centro pastatas ar net pastatų kompleksas. Savivaldybės planuose – išmontuoti buvusio atrakcionų parko įrenginius, sutvarkytoje teritorijoje įrengti inžinerinius tinklus, sutvarkyti kraštovaizdį ir želdynus, pataisyti esamus privažiavimus, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, mažosios architektūros elementus, sutvarkyti apšvietimą. Buvusio „Vaikų pasaulio“ teritorijoje turėtų atsirasti miesto lauko estrada ir kiti gyventojams patrauklūs pramogų objektai.

Užduotis tikrai plati ir nepaprasta, tad turimą medžiagą įvertinę VGTU studentai žvilgsnius nukreipė į Kinijos Šandongo provincijoje, Čingdao mieste, esantį vandens pramogų ir paslaugų centrą, o galimo pastato ar pastatų komplekso analogu pasirinko Crans-Montana (Šveicarija) įsikūrusį vandens sporto ir poilsio komplekso pastatą.

Būsimas naujasis Elektrėnų objektas ir aplinka KTU I grupės šviesioms galvoms siejasi su Lenkijoje, prie Poprocany ežero, atliktų darbų rezultatais ir su Hornsbergo pa-

plūdimiu Švedijos sostinėje Stokholme, parkais Danijoje ir Australijoje.

Akivaizdu, kad abiem grupėms dar teks sugrįžti į realius Elektrėnus ir pasistengti, kad jų pasiūlymai suviliotų miesto valdžią.

Kadangi Vilniaus dailės akademijos (VDU) IV architektūros kurso bakalaurantės į aktyvią projektinę veiklą įsitrauks tik po Naujųjų metų, tad jų pasiūlymų Elektrėnams dar teks palaukti. Bet susitikime dalyvavusios merginos sakė jau nekantraujančios prisijungti prie išmaniojo miesto kūrimo.

→

35

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Tarp vizijų ir realybės Po pranešimų vyko audringa diskusija, aptarti įvairiausi klausimai su savivaldybėmis ir partneriais. Kaip įtraukti brangius įrenginius, suderintus su partneriais, jei riboja projekto finansinės lubos? Ir kodėl Elektrėnai iki šiol nevilioja į juos užsukti, o visi tik pralekia autostrada pro šalį? Nejaugi Kaišiadorims pakaks tik gražaus kino teatro, jei šalia liks nepatraukli aplinka?

Tokie drąsūs ir kiti konkretesni klausimai sklandė KTU auditorijoje. Susitikime dalyvavusių įmonių – konkurso partnerių atstovai, susiskirstę į grupeles, negailėjo studentams konsultacijų.

Elektrėnų meras K. Vaitukaitis jau pernai, pirmame „Structum“ organizuojamo konkurso „Išmanusis miestas“ etape buvo vienas iš vertinimo komisijos narių, tad šiemet jau žino, kokių klaidų reikėtų vengti ir kokių pokyčių tikėtis: daugiau konkretumo ir konstruktyvumo – tai leistų daug geriau matyti vizijas, jas būtų lengviau VGTU Aplinkos inžinierijos fakulteto Miestų statybos katedros docentė Edita Šarkienė.

36

įvertinti. Paprašytas įvertinti pristatymus, jis neskubėjo teikti išvadų, nes išgirdo tik dar gana abstrakčias, nors ir patrauklias vizijas. Meras palinkėjo studentams, kad jie visgi siektų realaus požiūrio ir projektai taptų tokie, kuriuos savivaldybės tikrai norėtų ir galėtų įgyvendinti. „Tikimės, kad studentų pasiūlymų sprendiniai ilguoju laikotarpiu turėtų nešti pajamas, prisidėti prie ekonominės aplinkos gerinimo, užimtumo didinimo, socialinių problemų sprendimo“, – tokia bendra susitikime dalyvavusių savivaldybių atstovų ir konkurso partnerių nuomonė.

Primename, kad konkurso pabaigoje komandų darbus vertins autoritetinga komisija. Tai žinomi architektai, urbanistai, universitetų dėstytojai, nekilnojamojo turto, statybų rinkos bei savivaldybių atstovai ir kt. Aukšti ir projektų vertinimo kriterijai: - teritorijos atnaujinimo urbanistinės vizijos (idėjos) kokybė; - darniosios urbanistikos principų įgyvendinimas; - išmaniųjų technologijų panaudojimas; - detalizuotos zonos sprendinių kokybė; - sprendimų ekonominis pagrįstumas ir įgyvendinimo realumas. 

37

I Š M A N U S I S M I E S TA S

S TAT Y B A

Nauji „Škoda“ namai Vilniuje stebins paslaugų įvairove ir dėmesiu klientams

38 38

Asta Geibūnienė

Vilniuje, pakeliui į Gariūnus, atidarytas naujasis „Škoda“ ženklo salonas. Tai pirmasis automobilių centras Lietuvoje, kuriam suteikta A energinio efektyvumo klasė ir kurio sandarumo parametrai yra geresni nei A++ sandarumo klasei privalomi rodikliai.

„Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio visi naujai statomi pastatai turės atitikti A energinės klasės reikalavimus, tad nieko nuostabaus, kad ir mes einame koja kojon su 21 amžiaus aktualijomis, – sako „Škoda Auto“ atstovo Lietuvoje BĮ UAB „ARX“ generalinis direktorius Česlavas Antonovičius. – Esame atsakinga įmonė, todėl mums rūpi aplinkosauga ir ekologija, tausojame gamtą.

Mūsų įmonės požiūris nesusijęs su privalomais reikalavimais: mes patys norėjome gyventi taupiai, saugiai ir ekonomiškai.

„Škoda“ atstovybių Lietuvoje nuotraukos.

S TAT Y B A

Lyginant su kitais šios markės automobilių centrais, Vilniuje įkurtas centras bus vienas stambiausių regione. Pastato bendrasis plotas apie 4 500 m2, iš kurių apie penktadalis skirtas „Škoda“ automobilių pardavimo salonui, o likusioji – priežiūros ir remonto patalpoms. Arčiausiai Dubliškių ir Gariūnų gatvių įkomponuota pardavimo salono dalis, kurioje bus eksponuojama iki 13 automobilių – visa „Škoda“ modelių gama. Už salono įrengtos parduotų automobilių atidavimo, priėmimo į servisą patalpos ir pats servisas. Atskirame bloke įrengtas kėbulų remonto ir dažymo cechas, į kurį per mėnesį žadama priimti apie 180 automobilių, automobilio geometrijos atstatymo stendas, plovykla. Pagal naujus koncerno reikalavimus įrengta speciali automobilio atidavimo erdvė. Naujame salone dirbs 6 automobilių pardavėjai.

Antresolėje suplanuotos administracijos, serviso darbuotojų poilsio ir buitinės patalpos. Greta naujojo salono klientams skirta 200 automobilių stovėjimo vietų aikštelė.

→

39 39

Lyginant su senuoju „Škoda“ automobilių salonu Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, kad klientams būtų patogu, naujajame salone dirbs dvigubai daugiau pardavėjų, veiks kėbulų remonto cechas (anksčiau tokiems darbams teko samdyti kitas įmones), bus didžiulis atsarginių dalių sandėlis, kuris aprūpins visus šešis Lietuvoje esančius „Škoda“ salonus.

Statybų užsakovas: BĮ UAB „ARX“ Projekto ir statybų valdytojas: UAB „Contestus projektai“ Architektai projektuotojai: UAB „Vilniaus archprojektas“ Inžinerinių sistemų įrengimas: UAB „Engineering system solutions“ Elektrotechnika ir silpnos srovės: UAB „Jėgos linija“ Vartai: UAB „Hörmann Lietuva“ Plastikiniai langai: UAB „Kaita ir ko‫“ׅ‬ Epoksidinės grindys: UAB „Grinduva“ Adresas – Dubliškių g. 7, Vilnius, plotas – apie 4 500 m2 automobilių vietų – daugiau nei 200 vnt. Pardavimo salone 13 vietų automobiliams

S TAT Y B A

investicijos – 4,6 mln. eurų

40

Tik šiek tiek užbėgome įvykiams už akių ir padarėme tai, ką faktiškai turės daryti ir kiti Lietuvos statytojai. Mums svarbiau, kad dabar savo klientams galėsime suteikti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų, reprezentuoti šimtametes tradicijas turintį „Škoda“ vardą.“

Šiame salone klientai ne tik galės pamatyti visą „Škoda“ gaminamų modelių spektrą, gauti visą reikiamą informaciją, išbandyti automobilį, nes šalia – tam dėkinga vieta: automagistralė, miestas, bet ir kiekvieną visapusiškai apžiūrėti: pageidaujant automobilis gali būti ir pakeltas.

Išsirinkus automobilį iš gamyklos jis klientui bus pristatytas per 8–10 savaičių. Jei prireiks remonto, jį operatyviai atliks visas galimybes tam turintys specialistai, klientui neteks laukti eilėje. „Jeigu mes norime būti tarp rinkos lyderių, patys turime kažką daryti, nuolat būti pasitempę. Plėtrai mus skatina pats gyvenimas ir gamintojo reikalavimai. Dabar pertvarkome ir kitas savo atstovybes Lietuvoje, kur taip pat bus sukurti panašūs interjerai, jau beveik baigiami sutvarkyti Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus salonai, rekonstrukcijos dar laukia „Škoda“ salonai Kaune ir Panevėžyje“, – pasakoja nuo šventinės įkurtuvių nuotaikos į darbų sūkurį jau vėl pasinėręs „Škoda“ Lietuvoje vadovas, BĮ UAB „ARX“ generalinis direktorius Česlavas Antonovičius.

→

Lyginant su kitais šios markės automobilių centrais, Vilniuje įkurtas centras bus vienas stambiausių regione. Pastato bendrasis plotas apie 4 500 m2, iš kurių apie penktadalis skirtas „Škoda“ automobilių pardavimo salonui, o likusioji – priežiūros ir remonto patalpoms.

S TAT Y B A

Estetiškas paslaugų fabrikas Naujojo „Škoda“ automobilių centro architektūrą labiausiai lėmė racionalūs, aiškūs ir kokybiški sprendimai. Taip tvirtina pastatą projektavusios įmonės „Vilniaus archprojektas“ architektas Darius Linartas. Pasak jo, kadangi pagrindinė pastato paskirtis – automobilių prekyba, remontas ir priežiūra, tai šią funkcijų visumą galima apibūdinti kaip savotišką paslaugų fabriką. „Šis sudėtingas mechanizmas, visų pirma, turi gerai suktis, o galų gale – dar ir tinkamai susijungti bei tilpti į estetišką korpusą“, – sako architektas.

41

42

S TAT Y B A

„Pavyzdžiui, vienas iš sudėtingesnių išsikeltų tikslų buvo reprezentatyviai pateikti kompleksą, kuris nuo Gariūnų gatvės matomas net iš 3 pusių, o didžioji pastato dalis yra gamybinės patalpos. Tai sėkmingai buvo išspręsta panaudojant automobilių pardavimo stoginę, kuri pratęsė estetiškiausios pastato dalies – pardavimo salono – fasadą, vizualiai pridengė ūkinį kiemą, taip suformuodama sklypo perimetrą“, – išradingais sprendimais dalijosi architektas.

Laikančiajam pastato kiautui pasirinktos gamyklinės „Astron“ konstrukcijos, kurios, pasak D. Linarto, gerokai pagreitino statybą, sandūrų kokybę ir suteikė papildomo išbaigtumo ir stilistinio vientisumo industriniam pastato, o ypač serviso dalies, įvaizdžiui. Vis dėlto rangovai, montuodami šias konstrukcijas, susidūrė ir su nemenkais iššūkiais, kadangi „Astron“ konstrukcijos neleidžia daryti jokių keitimų, tad statybininkams buvo sunku atlikti net ir menkiausius pakeitimus tiek inžinerinėse sistemose, tiek ir architektūriniuose sprendimuose.

Kalbant apie pastato estetiką, ją galima apibūdinti pagrindiniu „Škoda“ markės šūkiu – „Simply Clever“. Pardavimo salono fasadų ir interjero sprendiniams buvo taikomi specialūs firminio stiliaus reikalavimai, kuriuose buvo aiškiai nustatyti spalvų, formų, apdailos medžiagų, baldų ir įrangos pasirinkimo reikalavimai. „Škoda“ stilistikoje vyrauja griežtos stačiakampės formos, daug skaidrumo, vitrinų, šviesos. Bazinė spalva – balta, įrėminta pilkuose tonuose ir pagyvinta ryškiais firminės žalios spalvos akcentais. „Naujame salone daug dėmesio skirta jaukumui.

Numatyti tokie elementai kaip, pavyzdžiui, vaikų žaidimo zona, minkštasuoliai, kavos aparatas klientų laukiamajame ir t. t. Dauguma aptarnavimo vietų išdėstyta bendroje salėje, o administracija atskirta tik stiklo pertvaromis, taip sukuriama daugiau skaidrumo ir betarpiškumo tarp klientų ir darbuotojų. Sklypo perimetru įrengti žalios vejos plotai, pasodinta medžių. Išspręsti žmonių su negalia poreikiai – pritaikyta dalis automobilių stovėjimo vietų, numatytos specialios dangos, pandusai“, – svarbias detales žmonių komfortui vardijo pastatą projektavusios įmonės „Vilniaus archprojektas“ architektas Darius Linartas.

Inžinerinės sistemos, atitinkančios A klasės reikalavimus Projekto valdytojai UAB „Contestus projektai“ „Škoda“ automobilių salono inžinerinėms sistemoms įrengti pasitelkė patyrusius UAB „Engineering system solutions“ specialistus. Visos inžinerinės sistemos sumontuotos

naudojant aukštos kokybės medžiagas bei technologijas ir ne tik atitinka teisės aktuose nurodytas normas, bet ir aukštus užsakovo keltus reikalavimus. Pastato inžineriniai sprendimai parinkti atsižvelgiant į automobilių salono specifiką ir siekiant užtikrinti aukštus energetinio efektyvumo rodiklius.

Pasirinktas geoterminis šilumos gavybos būdas, įrengta 18 giluminių gręžinių, kurių bendras ilgis apie 1200 m.

Geotermija bei patalpų geometrija padiktavo ir pasirinktą grindinio šildymo būdą. Pastate įrengta kompresorinė, kurioje išsiskirianti šiluma naudojama serviso patalpoms šildyti.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ir pagrindinei įrangai.

Energiškai efektyvus pastatas neįmanomas be rekuperacinės vėdinimo sistemos. „Škoda“ automobilių centre buvo suprojektuoti ir sumontuoti aukšto energetinio efektyvumo „Komfovent“ vėdinimo įrenginiai, atitinkantys pastato „A“ klasei keliamus reikalavimus.

Visuose vėdinimo įrenginiuose yra sumontuota naujausios kartos išmanioji automatikos sistema, kuri ne tik užtikrina saugų įrenginių darbą, bet ir gali atlikti daug funkcijų, specialiai skirtų papildomam energijos taupymui, kartu užtikrinant ir aukštus mikroklimato parametrus bei komfortą. Taip pat ši automatikos sistema leidžia valdyti vėdinimo įrenginius internetu, tai labai palengvina įrenginių priežiūrą ir valdymą.

S TAT Y B A

Pastato sudedamosios dalys ir jų dydis buvo apibrėžti užsakovo programos, technologinių, firminio stiliaus reikalavimų. Pagrindinis uždavinys, keltas architektams, buvo sugalvoti, kaip tinkamai išdėstyti objektus sklype, skirtingų parametrų pastato dalis sukomponuoti į vientisą kompleksą. Tam jiems reikėjo įvertinti sklypo ypatumus: pakankamai žemą vietą, didelį reljefo perkritimą, komplikuotą transporto mazgą, pagrindines matomumo kryptis, tad be iššūkių neapseita.

„Škoda“ automobilių centre sumontuotas 67 kW nominalios šiluminės galios šilumos siurblys. Tai labai patikimas, tvirtos ir slopinančios vibracijas konstrukcijos, tylus „Stiebel Eltron“ kompanijos gaminys, atitinkantis dabartinius energetinio efektyvumo reikalavimus. Vasarą šilumos siurblio sistema patalpoms teiks vėsą.

Patalpų oro kokybę užtikrina 7-ios rekuperacinės vėdinimo sistemos, kurios aprūpina įvairių paskirčių ir skirtingus oro kokybės reikalavimus turinčias patalpas. Toks paskirstymas leidžia efektyviai reguliuoti mikroklimato parametrus pagal skirtingus poreikius. Patalpų mikroklimatas keičiamas atskirai, pasitelkus Pastatų valdymo sistemą (PVS), todėl sistemos tampa dinamiškos ir efektyvios.

Pastate sumontuotos technologinės, buitinės ir lietaus nuotekų sistemos. Vandentiekio sistemai buvo atsisakyta prieštaringai vertinamo cinkuoto vamzdyno ir pasirinkta brangesnė plastikinių lituojamų vamzdžių sistema.

Ištyrus vandens mėginius buvo nuspręsta pastatyti geležies šalinimo filtrus. Šiuolaikinis apšvietimas Pastate ir teritorijoje įrengtas šiuolaikinis, energetiškai efektyvus LED apšvietimas, pasiekti labai geri ir aukšti apšviestumo rodikliai, visapusiškai atitinkantys „Škoda“ reikalavimus. Visus lauko ir vidaus elektros tinklus montavo ir projektavo UAB „Jėgos linija“. „Naudojant šviestuvus su LED (šviesos diodų) technologija, vidutiniškai su-

→

43

S TAT Y B A

taupoma iki 50 % elektros energijos. LED šviestuvai tinkami pačiam įvairiausiam apšvietimui, kartu ir taškiniam, kuris labai svarbus apšviečiant apžiūrimą automobilį ar mechaniko darbo vietą“, – sako UAB „Jėgos linija“ projektų vadovas Jevgenij Maslov.

Kokybė, prasidedanti nuo vartų Kaip žinia, šildomiems paviljonams reikia gerai izoliuotų pramoninių segmentinių vartų. „Škoda“ automobilių salono pramoninius vartus gamino „Hörmann“ – didžiausias garažo ir pramoninių vartų gamintojas Europoje, garsėjantis plačiu produktų asortimentu ir nepriekaištinga kokybe. Šiam salonui parinkti „Thermo“ aliuminio profilių pramoniniai vartai, atitinkantys naujausius techninius reikalavimus pagal Europos normą EN 13241-1. „Pagrindinis šių vartų privalumas – tai didelio įstiklinimo vartai su staktos jungtimi „ThermoFrame“, kuri naudojama staktai ir mūrui termiškai atskirti. Sandarinimo briaunos abiejose vartų pusėse ir dvigubas sandariklis sąramoje papildomai saugo nuo šilumos ir šalčio nuostolių. Taip šiluminės izoliacijos vertė padidėja iki 21 %, – teigia „Hörmann Baltic“ direktorius Tomas Radzevičius. – Lengvi natūralios spalvos elegantiški vartai ne tik formuoja akiai patrauklų modernios architektūros fasado vaizdą, bet ir yra labai stabilūs ir atsparūs atmosferos veiksniams, nors profiliai itin ploni (matoma 120 mm profilio).

O tai juk labai svarbu norint, kad būtų užtikrintas patikimas vartų funkcionavimas. Nepaisant stiprios apkrovos šiurkščioje pramoninėje aplinkoje, vartai su plastikiniu DURATEC įstiklinimu išsaugo ilgalaikį skaidrumą. Speciali plastiko paviršiaus dangos kokybė, tokia kaip automobilių priekinių žibintų, ilgam apsaugo stiklą nuo įbrėžimų ir valymo žymių.

Vartai automatizuoti: visuose mechanizuotuose pramoniniuose segmentiniuose „Hörmann“ vartuose įrengtas savikontrolės uždarymo briaunų saugiklis su optiniais jutikliais.“ Šilti, sandarūs langai „Užsakovas statomam pastatui buvo iškėlęs aukšto – A klasės – lygio šilumos izoliavimo reikalavimus, – sako didelius plastikinius langus „Škoda“ automobilių centrui pagaminusios ir sumontavusios UAB „Kaita ir ko‫ “ׅ‬direktorė Inga Balsevičienė. – Todėl visi langai pagaminti pagal specialų užsakymą, o visos mūsų specialistų panaudotos medžiagos buvo parenkamos taip, kad iškeltą užduotį – pasiekti būtiną 0,91W/m2K šilumos laidumo koeficientą – įgyvendintume.“

„Škoda“ stilistikoje vyrauja griežtos stačiakampės formos, daug skaidrumo, vitrinų, šviesos. Bazinė spalva – balta, įrėminta pilkuose tonuose ir pagyvinta ryškiais firminės žalios spalvos akcentais.

44

UAB „Kaita ir ko‫ “ׅ‬langų gamybai panaudojo šiuolaikinius, energiją taupančius 6 kamerų „Gealan“ langų profilius bei trijų stiklų, 44 mm storio stiklo paketus, pasižyminčius labai gera garso ir šilumos izoliacija.

Visi salono langai patikimai užsandarinti. Montuojant langus vidinis sandarinimas užkerta kelią vandens garams ir drėgmei iš patalpų patekti į termoizoliacijos sluoksnį.

Sandarinimui UAB „Kaita ir ko‫ “ׅ‬langų montavimui meistrai naudojo aukščiausios kokybės termoprofilius bei garo ir hidroizoliacines medžiagas.

Faktai apie „Škoda“: „Škoda Auto“ – Čekijos Respublikos automobilių gamybos įmonė, įkurta 1895 metais Mlada Boleslavo mieste. Įmonė veiklą pradėjo kaip dviračių ir motociklų gamintojas.

1905 m. išleistas pirmas automobilis.

Nuo 1991 m. „Škoda Auto“ priklauso „Volkswagen Group“ (VAG).

Vyriausiasis dizaineris Jozefas Kabanas.

2015 m. „Škoda Auto“ švenčia 120 metų jubiliejų, 20 metų jubiliejų mini „Škoda“ atstovybė Lietuvoje, kuri per metus parduoda beveik po 2000 automobilių.

2015 m. sukanka 100 metų, kaip leidžiami sportiniai „Škoda“ automobiliai. Su „Škoda Fabia S2000“ rungtyniauja mūsų lenktynininkas Martynas Samuitis. Šis „S2000“ klasei priklausantis sportinis automobilis yra gamyklinės komandos „Škoda Motorsport“ kūrinys.

→

S TAT Y B A

Patvarios grindys Vaikštant po naujojo „Škoda“ salono serviso patalpas akis patraukia išskirtinės šviesios ir blizgios epoksidinės grindys. Jas įrengė Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“. „Įrengėme net 2500 m2 epoksidinių grindų, kurių storis 3–4 mm, – sako bendrovės konsultantas Antanas Minkevičius, – epoksidą grindims įrengti mums tiekė čekų įmonė „Prumyslove Podlahy Plaček“, o pagrindinė epoksido žaliava gaunama iš Vokietijos koncerno „Bayern“. Grindys išskirtinės ne tik savo išvaizda, bet ir būdu, kaip jos klojamos. A. Minkevičius paaiškino, kad

45

46 46

S TAT Y B A

S TAT Y B A

2015 m. „Škoda Auto“ švenčia 120 metų jubiliejų, 20 metų jubiliejų mini „Škoda“ atstovybė Lietuvoje, kuri per metus parduoda beveik po 2000 automobilių.

→

47 47

jos buvo įrengiamos dviem etapais: pirmame etape specialiai paruoštas betoninis paviršius, atlikti gruntavimo ir epoksidinio glaistymo darbai. Kai automobilių centre jau buvo sumontuoti visi reikiami technologiniai įrengimai, grindys vėl buvo padengtos paskutiniu 2 mm storio epoksidiniu sluoksniu. „Šios grindys yra labai kietos, jų atsparumas siekia 70 µPa. Tokia danga atspari nusidėvėjimui, naftos produktams, rūgštims (70 % koncentracijos), druskoms. Jų valymas paprastas, pusiau drėgnas. Pažeidus – nesudėtinga sutvarkyti. Šios grindys priklauso „Prumyslove Podlahy Plaček“ grindų sistemai AST“, – privalumus vardija grindis įrengusios UAB „Grinduva“ vadovas. Jam pritaria ir bendrovės „ARX“ direktorius Česlavas Antonovičius: „tokios grindys yra ir mūsų senajame salone Vilniuje, per 14 metų jos nenusidėvėjo, yra geros būklės, todėl savo pasirinkimu naujame salone net neabejojome.“ 

S TAT Y B A

Naujas patalpas buvo pakviesti įvertinti žiniasklaidos atstovai. „Jeigu mes norime būti tarp rinkos lyderių, patys turime būti nuolat pasitempę. Plėtrai mus skatina pats gyvenimas ir gamintojo reikalavimai, – susitikimo metu sakė „Škoda“ Lietuvoje vadovas Česlavas Antonovičius (kairėje).

48

S TAT Y B A

→

49

50 50

S TAT Y B A

S TAT Y B A

Salone klientai ne tik galės pamatyti visą „Škoda“ gaminamų modelių spektrą, gauti visą reikiamą informaciją, išbandyti automobilį, nes šalia – tam dėkinga vieta: automagistralė, miestas, bet ir kiekvieną visapusiškai apžiūrėti: pageidaujant automobilis gali būti ir pakeltas.

51 51

S TAT Y B A

„RASŲ NAMAI“ – INTRIGA šALIA MIESTO cENTRO SONATA RAMANAUSKiENĖ

PAViLNių REGiONiNiO PARKO AKLiGATVYJE PASTATYTAS DViEJų iR TRiJų AUKŠTų 18-OS GYVENAMųJų NAMų KVARTALAS „RASų NAMAi“. Į ŠĮ PROJEKTą iŠ ViSO iNVESTUOTA 4,5 MLN. EURų. KVARTALAS SAVO STiLiUMi ATKARTOJA PARKO GAMTOVAizDŽiO LiNiJAS, PASTATAi PATOGiAi iR iŠRADiNGAi iŠDĖSTYTi ERDVĖJE, iŠSiSKiRiA ORiGiNALiA SKANDiNAViŠKAi MiNiMALiSTiNE ARChiTEKTūRA.

52 52

→

53 53

S TAT Y B A

Išskirtinė vieta subūrė stiprią komandą Neatitrūkdami nuo miesto pulso, „Rasų namų“ naujakuriai gali mėgautis gamta, grynu oru ir privatumu, kurį užtikrina namų išdėstymas ir solidi kaimynystė, džiaugtis žaidžiančių vaikų saugumu ir tokiais pranašumais, apie kuriuos kitų kvartalų gyventojai nė neįtartų. Po kai kuriais būstais įrengti didžiuliai rūsiai, kurie iš tikrųjų yra istoriniai – tai buvusios karo laikų šaudmenų saugyklos.

Projekto valdytojas ir užsakovas: UAB „Contestus projektai“ Projekto architektai: UAB „Paleko archstudija“ ir R. Mikulionio architektūros studija „Plazma“ Kvartalas „Rasų namai“: 18 gyvenamųjų namų (2 ir 3 aukštų) Individualių namų plotas: 180–190 m2 Butų plotas: 42–120 m2 Pastatų energinė klasė: B Stogo danga: UAB „Absta“ Lietaus nuvedimo sistema: UAB „Absta“ Pastatų fasado apdaila: Medžio gausa, UAB „Ikosa“ Arkiniai rūsiai: 1 000 m2 ploto, 4 m aukščio Bendra projekto investicija: 4,5 mln. eurų

S TAT Y B A

Fotografas: Norbertas Tukaj

54

Nekilnojamojo turto valdymo bendrovei „Contestus projektai“ kvartalas „Rasų namai“ buvo ypatingas projektas, nes ji buvo ne tik projekto valdytoja. „Mes patys esame ir šio projekto užsakovai, todėl kėlėme sau itin aukštus reikalavimus, siekdami užtikrinti ilgalaikę jo vertę. Pasikvietėme į komandą dvi puikias architektų komandas: UAB „Paleko archstudija“ ir R. Mikulionio architektūros studiją „Plazma“, ir bendromis jėgomis sukūrėme rinkai išskirtinį produktą“, – pasakoja projekto vadovė Julija Zabelska.

Komforto gamtoje paieškos pasitvirtino Iš pradžių atrodė neįmanoma, kad tokiame siaurame akligatvyje gali tilpti visas „Rasų namų“ kvartalas. Dabar

jis primena lietuvišką vienos gatvės kaimą, kurio vienoje pusėje namai stovi šonu, o kitoje – tarsi pašokę į viršų ir apžergę šlaite pasislėpusius rūsius. Visa tai suderinta su šiuolaikinių namų pranašumais: dideliais langais, moderniomis inžinerinėmis sistemomis, galimybėmis interjeruose kurti lengvai transformuojamas erdves. Nuo gatvės pusės dalies namų fasadai beveik aklini, o stiklinės namų dalys orientuotos į mišką ir šalia tekantį Kaukysos upelį. Ant kolonų užkelti namai yra dviaukščiai, dvišlaičiu stogu, o po jais įrengtos vietos automobiliams.

Individualių namų plotas siekia 180–190 m2, o dalyje namų – jaukūs 42–120 m2 ploto butai. Tokių optimalių dydžių būstuose patogiai gali gyventi nemaža šeima, bet jie netaps per dideli, jei liks tik du gyventojai.

„Rasų namai“ priskiriami B energinės klasės pastatams, jiems naudojamas grindinis ir konvekcinis šildymas, įrengta naujoviška rekuperacinė sistema. Patekimas į kvartalo teritoriją apribotas užkardu, joje įrengtos individualios automobilių stovėjimo vietos, taip pat svečiams skirta automobilių aikštelė. Aplinką puošia individuali mažoji architektūra, įrengti lauko šviestuvai, trinkelėmis grįsti keliai ir šaligatviai.

→

S TAT Y B A

Butai ir namai yra su terasomis arba balkonais, galima įsirengti židinius ir antresoles. Kiekvienas būstas turi gyvus paveikslus – už lango besikeičiančius metų laikų vaizdus.

Specialus apdirbimas pasirinktas siekiant iškart išgauti tikrąją, tamsią maumedžio medienos spalvą, nes sukaltos be išankstinio apdirbimo maumedžio dailylentės laikui bėgant tampa pilko atspalvio, tačiau pilkėjimo procesas būna netolygus, margas.

55 55

S TAT Y B A

Šlaito paslaptis padiktavo architektūrinius sprendimus Su kokiais iššūkiais susidūrė „Rasų namų“ projekto įgyvendintojai? „Contestus projektai“ projekto vadovė J. Zabelska prisimena, kad jie iš pradžių nepakankamai įvertino objekto vietą – į būsimą statybvietę per parką vedė vienintelis kelias, per kurį nebuvo privažiavimo statybinei technikai, ir būtent tai užtęsė statybų procesą.

Kitas iššūkis suintrigavo. Šlaitas, kuriame turėjo įsikurti kvartalas „Rasų namai“, turi paslaptį – jame išlikusios keturios maršalo Juzefo Pilsudskio laikų šaudmenų istorinės amunicijos saugyklos – bunkeriai. Šias saugyklas projekto plėtotojai siekė būtinai išsaugoti, tad dabar aštuonių namų šeimininkai galės naudotis kone 1 000 m2 ploto įspūdingais, unikaliais arkiniais rūsiais (patalpų aukštis ~ 4 m). Individualūs namai suprojektuoti taip, kad neužstatytų saugyklų fasadų, kad jais pro pakeltą namo tūrį galėtų grožėtis visi. Būtent tos saugyklos padiktavo svarbų architektūrinį sprendimą aukštesnėje teritorijos dalyje esančius pastatus pakelti ant kolonų, kartu siekiant „pagauti“ kuo daugiau šviesos ir nepaliesti šaudmenų saugyklų istorinių sienų. Toks žingsnis leido harmoningai išspręsti erdvės ir šviesos klausimą su žemesnėje dalyje esančiais namais, turinčiais kiemelius prie upelio. Taigi dabar į unikaliuosius sandėlius iš skandinaviško „A“ tipo namų galima patekti per atskirą, atkurtomis metalinėmis grotomis apsaugotą ir bareljefiniu Žečpospolitos ereliu papuoštą įėjimą.

56

Sienoms – maumedžio patvarumas ir raštų unikalumas Kvartalo „Rasų namai“ pastatų fasadų sienos buvo apšiltintos akmens vata, apdailai „Medžio gausa“, UAB „Ikosa“, pagamino Sibiro maumedžio medienos lauko dailylentes, o terasoms – lentas. Visa mediena padengta geležies oksidu. Specialus apdirbimas pasirinktas siekiant išgauti tikrąją tamsią maumedžio medienos spalvą iš karto, nors iš tikrųjų tokią spalvą mediena natūraliai, t. y. veikiama aplinkos veiksnių, įgauna laikui bėgant. Kitaip tariant, maumedžio dailylentės, sukaltos be išankstinio specialaus apdirbimo, ilgainiui tampa pilko atspalvio, tačiau pilkėjimas būna netolygus, margas.

Sibiro maumedžio mediena yra viena patvariausių medienos rūšių, dailylenčių ilgalaikiškumas fasadų apdailoje siekia iki 100 metų. Papildomos, specialios priežiūros tokiai apdailai nereikia. Bendrovės „Ikosa“ komercijos direktorė Daiva Degimė sako, kad iššūkių vis dėlto neišvengta – teko stropiai suderinti visus reikiamus dailylenčių profilius ir matmenis, nes architektai siekė kiekvieną namą padaryti unikalų. Tam jie parinko skirtingo piešinio maumedžio dailylentes, nutarę atkartoti 50–100 metų senumo Pavilnių medinių, lentomis apkaltų namų statybos tradicijas. Pasak projekto architekto Rolando Paleko, įdomiausia tai, kad tos lentos skirtingai sukaltos: vertikaliai, statmenai, įstrižai, vadinamuoju saulutės raštu. Tuo pavyzdžiu architektai Rolandas Palekas ir Rytis Mikulionis sukūrė dešimt piešinių, kurie ir buvo išguldyti lentomis ant naujų skandinaviško tipo namų.

Ypatingieji stogai...

Kvartalo „Rasų namai“ pastatų stogai miestiečių akims kiek neįprasti – šlaitiniai, medinių konstrukcijų. Rangos darbų vykdytoja UAB „Absta“, apšiltinusi ir namų fasadus, stogus apšiltino akmens vata ir padengė valcuota skarda. „Medžiagas stogams dengti parinko architektai, tad jų teisingu sprendimu net nesuabejojome, – sakė įmonės statybos vadovas Tomas Bartkus. – Užtat įrengėme nestandartinę lietaus nuvedimo sistemą – ji paslėpta po fasado apdaila, todėl kiekvieną detalę reikėjo gaminti rankiniu būdu!“ Bendrovė „Absta“ tokio tipo šlaitinius stogus įrengė nebe pirmą kartą, nes, anot T. Bartkaus, dabar madingi būtent klasikinio tipo stogai, tad su tokiais darbuotis tenka dažnai.

S TAT Y B A

Abejonių nekelia ir tokia stogo konstrukcija bei panaudotų medžiagų ilgalaikiškumas. „Tokio tipo stogams nereikia priežiūros ir juos gali naudoti ilgus metus, – tikina statybos vadovas. – Svarbiausia, kad kartu su užsakovais ir architektais mums pavyko sukurti gerą produktą.“ 

57

Unikalūs miesto vartai – Raseinių autobusų stotis Sonata Ramanauskienė

S TAT Y B A

Raseiniuose praktiškai baigta naujoji autobusų stotis. Ji pastatyta ne vietoj senosios, o naujoje vietoje – toliau nuo Vilniaus gatvės, šalia Teisingumo rūmų pastato. Stotis savo architektūriniais sprendimais iškart patraukia dėmesį – tai tarsi naujas iššūkis visai Lietuvai.

Terminų vingiai sėkmingai įveikti Beveik visus statybos darbus atliko techninį projektą rengusi UAB „Bilderis“, rengiant projektą suburta profesionali komanda. Architektūrinę dalį parengė Algirdo Kaušpėdo vadovaujami architektai Jonas Rimkus ir Raminta Žigunienė. Bendrovės „Bilderis“ projekto vadovas Andrius Žemkauskas sako, kad statybos nevėlavo, terminų netgi neteko koreguoti: „Neišsprendžiamų dalykų nėra, tai tik pinigų klausimas, tad po ne vienos diskusijos su miesto politikais dėl šio objekto pagaliau viskas sėkmingai išspręsta. Jau vien ko vertas sprendimas statyti būtent tokią stotį!“ Kadangi pirminis projekto variantas miesto valdžiai pasirodė per brangus ir atlikimo terminai per ilgi, projektas buvo pristabdy-

58

tas ir atnaujintas tik po keleto mėnesių. „Buvo paprašyta kuo skubiau parengti projektą su konkrečiais numatytais terminais, į kuriuos tilpome. Naujieji sprendimai atpigino projektą, leido jį pigiau įvykdyti“, – sako A. Žemkauskas. „Pradinius pastato eskizus labiausiai lėmė užsakovo pateikta techninė užduotis ir parengtas detalusis planas, – prisimena architektas J. Rimkus. – Svarbus architektūrinis aspektas – siaurėjanti pastato plano forma.

Norėjosi nenutrūkstamai susieti pagrindinį pastato tūrį su peronu, todėl pasirinkome trapecinę plano formą, siaurėjančią į perono galą. Minties polėkiui vietos nebuvo daug, tad pagrindiniai akcentai – spalvos, detalės.“ Statybvietei reikėjo specifinių sprendimų Projektuotojai pirmieji susiduria su numatomo objekto iššūkiais. Ši statybvietės teritorija turėjo tikrai daug specifinių reikalavimų, tad jai tinkamai parengti prireikė brangesnių sprendimų.

Visas sklypas nuo pradžios iki pabaigos turėjo daugiau kaip 2 m aukščio skirtumą – tiek reikėjo jį pakelti, kad taptų lygus ir tinkamas statybai. Teko privežti labai daug žemių, pastatyti atramines sienas ir kt.

Sklype, skirtame autobusų stočiai, buvo daug požeminių inžinerinių tinklų. Per patį sklypo centrą teka kanalizuotas Raseikos upelis, surenkantis ir lietaus nuotekas. „Inžineriniai tinklai turėjo ypač daug reikšmės šio objekto vystymui, tad projektuotojams visiškai visus inžinerinius tinklus, esančius šioje teritorijoje, teko iš naujo perplanuoti“, – prisimena A. Žemkauskas.

Diskusijos su architektais – tik į naudą Raseinių autobusų stoties statytojai neslepia, kad dėl kai kurių dalykų, susijusių su statybomis, darbus teko įdėmiau derinti su architektais. Labai glaudžiai su vilniečiais architektais bendradarbiavo Raseinių architektas Armandas Mockus – juk jis vienintelis geriausiai pažįsta vietinės aplinkos specifiką.

Klinkerio, atitinkančio architektų norus, teko ieškoti gana ilgai. Juo apklijuota visa stotis, panaudojant netipinį sprendimą: jis klijuotas vertikaliai, o ne, kaip įprasta, horizontaliai – tuo stengtasi sudaryti unikalų raštą, atkartojantį matricą. Dėl to plytelės dėtos taip, kad jų tarpusavio raštas nesutaptų, taip išgaunant kuo daugiau skirtingų efektų ant fasado. Be to, šis sprendimas labai tiko paslepiant vertikalias deformacines siūles – jų tiesiog nebematyti.

„Atsižvelgę į aplinkos kontekstą, nusprendėme sukurti ką nors gyvo, spalviškai aktyvaus, kas įneštų šviežumo į gana monotonišką architektūrinę kaimynystę, – pasakoja architektas J. Rimkus. – Kadangi pastato tūrinė ir planinė kompozicija bei konstrukcinė schema turėjo būti gana nesudėtingos ir ekonomiškos, pagrindinę reprezentacinę misiją skyrėme kolonoms – vienaip ar kitaip jos turėjo būti, todėl jas suprojektavome išraiškingas. Aplinkui nedaug žalumos, tebūnie pastato kolonos tarsi medžiai – žali ir kreivi. O ties stikliniu laukiamosios salės fasadu labai stilizuotai paslėpėme užrašą „Raseiniai“ – gal kas nors pastebės? Jei ne, tai bus mažytė mūsų paslaptis.“ Kolonoms perėmus pagrindinį vaidmenį, visa kita suprojektuota šiuolaikiškai: paprasta, aišku, funkcionalu. Laukiamojoje salėje daug erdvės ir natūralios šviesos, laukiant autobuso galima laisvai apžvelgti pastato prieigas.

Paties pastato spalva yra tamsiai pilka – ji natūraliai įsilieja į šio Raseinių rajono vyraujančius statinių atspalvius. Įdomus sprendimas – juoda spalva laukiamojoje salėje. „Ji praktiška, emociškai stipri, prie jos gerai „suskamba“ nerūdijančiojo plieno detalės, šviestuvai ir atviri inžineriniai elementai“, – paaiškina sprendimą J. Rimkus.

Be iššūkių neapsieita „Architektai panoro pastato eksterjerui panaudoti kreivas kolonas. Tai tapo didžiausiu iššūkiu mūsų konstruktoriams: kaip tai išspręsti, t. y. ne tik kaip tokias pagaminti, bet ir jas tinkamai sumontuoti bei deramai atlikti su jomis susijusius kitus darbus? Bet... „akys baisininkės, rankos darbininkės“, taigi nėra nieko neįmanoma! Kolonoms gaminti buvo panaudotas gelžbetonis“, – pasidžiaugia A. Žemkauskas.

Architektas J. Rimkus antrina, jog tikrai išskirtinis stoties ypatumas tas, kad stotis atlieka tik savo pagrindinę funkciją. Štai kodėl Raseiniai naująja stotimi yra visiškai unikalūs, nes sugebėta atrasti valios nenueiti su verslininkais jau pramintu keliu, o pasirinktas originalus sprendimas pastatyti stotį, kuri nuo šiol puoš miestą, bus puiki jo vizitinė kortelė ir taps gražiu pavyzdžiu kitiems miestams bei miesteliams. „Raseinių stotis mums buvo ne tik labai įdomus objektas, ji tapo vienu dideliu iššūkiu, neleidusiu mums nuobodžiauti“, – apibendrina bendrovės „Bilderis“ direktorius S. Matelis. „Tik norisi, kad savivaldybės skirtų daugiau dėmesio šių pastatų būklei, suvokdamos jų reprezentacinę vertę“, – priduria architektas J. Rimkus. 

Tiesa, iš pradžių buvo sumanymas visą stotį padaryti iš dekoruotų betoninių plokščių, bet jų gaminimo terminai pakoregavo techninio projekto sprendinius, tad buvo priimtas sprendimas fasado apdailai naudoti klinkerio plyteles.

S TAT Y B A

Daug išmanumo ir išradingumo prireikė dėl upelio, nes reikėjo pakeisti jo vietą. Jis buvo kanalizuotas 120 cm skersmens vamzdžiu, kuriuo nuolat teka vanduo. Kai reikėjo jį nukreipti kita linkme palei sklypo pakraštį, teko gerokai paplušėti, ypač darbininkams.

Raseinių autobusų stotis – tikras pavyzdys kitoms Bendrovės „Bilderis“ direktorius Saulius Matelis įsitikinęs, kad analogiškos autobusų stoties Lietuvoje tikrai nerastume. Pasak jo, dabar orientuojamasi statyti stotis, kažkodėl sujungtas su prekybos centrais. Bet ar taip jau gerai, kai išlipus miesto stotyje iškart pasitinka užrašas „prekybos centras“ ir kokios užkandinės iškaba? Iškart gali kilti klausimas, ar atvažiavai į miesto vartus – stotį, ar tiesiai į prekybos centrą, nors tau jo visai nereikia...

59

60

S TAT Y B A

Rinkos tendencijos:

vyrauja individualių būstų statyba ir konkurencija tarp vystytojų Pastarąjį pusmetį analitikai sutartinai pastebi ne tik palankias finansines didžiųjų įmonių sąlygas verslo plėtrai, bet ir akivaizdžias statybų bei NT sektoriaus augimo tendencijas. Tačiau praktikai ieško sprendimų, kaip įveikti ir šiandienos Lietuvos statybų sektoriuje kylančias problemas darbuotojų kvalifikacijos, energijos ir aplinkosaugos reikalavimų nustatymo ir įgyvendinimo, galimybių patekti į rinką, IT taikymo ir diegimo srityse.

Teigiamoje verslo aplinkoje – darbo jėgos stoka SEB banko analitikų duomenimis, beveik devynių iš dešimties didžiųjų Lietuvos įmonių finansinė padėtis yra gera arba labai gera, o kas antra per artimiausius metus tikisi apyvartos augimo. 57 % Lietuvos bendrovių artimiausio pusmečio verslo aplinką vertina palankiai ir labai palankiai (pernai rudenį tokių buvo 43 %), dar trečdalis − neutraliai.

Apyvartos augimo artimiausiais metais tikisi 58 % įmonių (pernai – 53 %), jos stabilumo − beveik trečdalis bendrovių. Latvijos ir Estijos didelės įmonės nusiteikusios nuosaikiau − čia verslo aplinką ateityje teigiamai vertina apie 40 %, neutraliai − 42 %, o apyvartos augimo per ateinančius metus tikisi apie 50 % įmonių. Tam pirmiausia įtakos turi atsigaunantis vartotojų pasitikėjimas, augantis vidaus

vartojimas. Taip pat gerai nuteikia sėkmingas įmonių persiorientavimas eksporto rinkose, pavyzdžiui, eksportas į ES šalis per aštuonis šių metų mėnesius yra padidėjęs 7,5 %. Ir nors tam tikrų neramumų dėl euro zonos ekonomikos plėtros tęstinumo, geopolitinės padėties Rytuose yra, verslas įžvelgia gerų perspektyvų. „Be abejonės, toks nusiteikimas Aivaras Čičelis, turės teigiamą įtaką bendrai ša- SEB banko prezidento lies ekonomikai“, − įsitikinęs SEB pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos banko prezidento pavaduotojas direktorius ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis. Pasak jo, stabili verslo finansinė padėtis ir teigiami planai dėl finansinių srautų ateityje susiję su įmonių noru investuoti, didinti plėtrą. „Remiantis didelių įmonių finansų direktorių prognozėmis, pusė didelių bendrovių (48 %) papildomus finansus būtų linkusios skirti investiciniams projektams Lietuvoje įgyvendinti, o penktadalis (19 %) − užsienio rinkose. Be to, per metus sumažėjo tų įmonių, kurios artimiausiu metu norėtų mažinti finansinius įsipareigojimus. Vadinasi, įmonės stabdžius pamažu ima atleisti ir atnaujina anksčiau planuotus investicinius projektus, kurie būtini norint didinti turimų gamybos įrenginių pajėgumus ir jų efektyvumą“, − sako A. Čičelis.

Tiesa, iššūkių didelėms Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos, bendrovėms netrūksta. Apklausos duomenimis, ir Lietuvos, ir kitų Baltijos šalių verslui daugiausia iššūkių ima kelti su darbo jėga susiję klausimai: 42 % šalies didžiųjų įmonių susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, dar beveik tiek pat (40 %) sprendžia darbo jėgos sąnaudų klausimus. „Įdomu tai, kad prieš metus šie verslo klausimai buvo svarbūs vos penktadaliui didžiųjų Lietuvos įmonių. Tuo metu įmonės daugiausia sprendė iššūkius, susijusius su tarptautine konkurencija, paklausa. Tai buvo suprantama, atsižvelgiant į tada vyravusias verslo sąlygas, kai eksportą skubiai

S TAT Y B A

Asta Geibūnienė

→

61

S TAT Y B A

reikėjo kreipti kitomis kryptimis, ieškoti naujų rinkų. Dabar matome, kad įmonės susiduria su kiek kitokiais iššūkiais, kuriems įtaką daro ne tik jaunų protų nutekėjimas, itin didelė konkurencija dėl geriausių specialistų, bet ir darbo našumo pokyčiai Lietuvoje“, − akcentuoja A. Čičelis. Šie iššūkiai tiesiogiai susiję ir su didžiųjų įmonių personalo valdymo planais. Remiantis įmonių finansų vadovų išsakyta nuomone, artimiausiu metu pusė (52 %) bendrovių ketina nekeisti ir išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių. Beveik trečdalis (29 %) turi poreikį darbuotojų skaičių didinti, 18 % − mažinti.

Investicijos į būsto statybas – prieš krizę buvusio lygio Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. pirmąjį pusmetį pastebimas ir ryškus investicijų augimas. Šiuo metu didėja visų rūšių investicijos – tiek į gamybos priemones, tiek į gyvenamuosius pastatus, tiek į negyvenamuosius pastatus ir statinius. Jau netrumpą laiką užtikrintai didėja investicijos į mašinas ir įrenginius. Palyginti su laikotarpiu prieš ekonomikos krizę, jos pakilo daugiau nei visos kitos. Tai visų pirma sietina su tendencija, kad ūkio atsigavimo laikotarpiu atvirasis ekonomikos sektorius augo daugiau nei visa ekonomika ir, palyginti su laikotarpiu prieš ekonomikos krizę, dabar sukuria maždaug šeštadaliu daugiau pridėtinės vertės, o šalies realusis BVP prieš krizę buvusį lygį viršija tik labai nedaug. Tiesa, investicijas į mašinas ir įrenginius didina ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, intensyviai įgyvendinami infrastruktūros projektai. Kita itin pagausėjusių investicijų rūšis – gyvenamųjų pastatų statyba. Šių investicijų dabar yra maždaug tiek, kiek jų buvo prieš ekonomikos krizę. Tokią investicijų raidą lemia įvairūs veiksniai – pagerėjusi ekonomikos būklė, gausėjančios namų ūkių pajamos, palankios skolinimosi iš bankų sąlygos. Gyvenamųjų pastatų statyba jau netrumpą laiką gana svariai prisideda prie statybos ekonominės veiklos plėtros – pernai ji lėmė maždaug ketvirtadalį, o šiemet maždaug du trečdalius šios veiklos metinio augimo.

Bendros NT rinkos tendencijos antrąjį 2015 m. pusmetį Individualių gyvenamųjų namų statyba Lietuvoje, SEB banko analitikų vertinimais, ir toliau turėtų vyrauti. Nors susidomėjimas investicijomis į NT auga, pirkėjų netrūksta, nes investuotojų grąžos lūkesčiai sumažėjo dėl pigių pinigų, tačiau sandorių skaičių pradeda stabdyti ribota naujų objektų pasiūla. „Dėl pasiūlos stokos investuotojai sutinka prisiimti didesnę riziką, perka rizikingesnius objektus, kurių nebūtų drįsę pirkti prieš kelerius metus. Kita vertus, auganti paklausa ir patrauklių objektų trūkumas skatina tokio NT plėtrą. Pirmąjį 2015 m. pusmetį buvo įsigyta ypač daug žemės sklypų, skirtų NT plėtrai“,– teigia SEB banko prezidento patarėjas soc. m. dr. Gitanas Nausėda. Rinkos kilimo trajektoriją iliustruoja ir beprecedentis NT fondų steigimosi bumas. Vertinant dabartines tendencijas, tradicinio investicinio NT segmentai gali išsisemti, todėl ateityje teks ieškoti naujų nišų ir naujų pridėtinės vertės kūrimo bei įgyvendinimo galimybių. Rinkos ekspertų nuomone, tokiomis nišomis gali būti, pavyzdžiui, socialinis būstas, savarankiškas daiktų saugojimas arba įvairūs infrastruktūros projektai. Pastaruoju metu jaučiamas subruzdimas viešbučių sektoriuje, skelbiama apie planus įgyvendinti ne

62

vieną viešbučių projektą. Ši turto rūšis jau artimoje ateityje gali sulaukti investuotojų dėmesio, kai tik rinkoje susiformuos atitinkama pasiūla.

Viena didžiausių NT bendrovių Lietuvoje „Inreal“, apžvelgdama ekonomikos ir NT rinkos pokyčius per 2015 m., fiksuoja NT rinkos Lietuvoje aktyvėjimą Soc. m. dr. ir trečiajame metų ketvirtyje. Gitanas Nausėda, Palyginti su antruoju šių metų SEB banko prezidento patarėjas ketvirčiu, butų sandorių augimas siekė 13,3 %, individualių namų – 4,3 %. Rinkos aktyvumas grįžo į 2014 m. lygį, kai dėl planuojamo įvesti euro NT sandorių lygis buvo rekordinis. Analitikų teigimu, šiais metais NT rinką iš dalies stimuliavo Lietuvos banko įvedamos griežtesnės atsakingo skolinimosi taisyklės, dėl jų dalis pirkėjų skubėjo įsigyti NT. Daugiausia būsto pirkimo sandorių – sostinėje 2015 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje iš viso rinkai pasiūlyta apie 1 350 naujos statybos butų, iš jų apie 1 250 butų yra Vilniuje. Anot „Inreal“ analitikų, vystytojų aktyvumas sostinėje neblėsta. Palyginti su antruoju ketvirčiu, rinkai pasiūlyta vos 6,6 % mažiau naujos statybos butų. Trečiąjį ketvirtį vystytojai pardavė apie 950 butų, t. y. 10,2 % mažiau nei ankstesnį ketvirtį. Bendras neparduotų (laisvų bei rezervuotų) butų lygis sostinėje trečiojo ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 4 880 butų. „Nepaisant gerėjančių makroekonominių rodiklių, Vilniuje galimą būsto kainų augimą amortizuoja auganti pasiūla bei konkurencija tarp vystytojų“, – teigia „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. 2015 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje ekonominės klasės butų kaina vidutiniškai siekė 1 280 Eur/m2 ir per metus padidėjo 1,1 %. Vidutinės klasės butų vidutinė kaina buvo 1 700 Eur/m2 ir per metus suma-

Pastaruoju metu jaučiamas subruzdimas viešbučių sektoriuje, skelbiama apie planus įgyvendinti ne vieną viešbučių projektą. Ši turto rūšis jau artimoje ateityje gali sulaukti investuotojų dėmesio, kai tik rinkoje susiformuos atitinkama pasiūla.

žėjo 0,1 %. Prestižinės klasės butų vidutinė kaina – 2 420 Eur/m2, per metus ji sumažėjo 3,1 %. Kaune ir Klaipėdoje bendras būsto pirkimo ir pardavimo sandorių lygis grįžo į 2014 m. lygį, tačiau, palyginti su sostinės rinka, aktyvumas išliko iki dešimties kartų silpnesnis. „Kaune Arnoldas Antanavičius, būsto rinka galėtų būti ge„Inreal“ Investicijų ir analizės rokai aktyvesnė, jei į miestą departamento vadovas pavyktų pritraukti daugiau užsienio IT ir paslaugų centrų įmonių. Joms kuriant gerai apmokamas darbo vietas, būtų sprendžiamos miesto demografinės problemos ir didėtų naujo būsto paklausa“, – teigia A. Antanavičius.

Modernių biurų paklausa 2015 m. trečiąjį ketvirtį verslo centrų segmente taip pat išsiskyrė Vilnius. Čia daugiau nei trylika modernių verslo centrų buvo statoma arba planuojama artimiausiu metu pradėti statyti, tad per ateinančius dvejus metus Vilniaus rinka turėtų sulaukti rekordinio, t. y. apie 173 930 m2 nuomojamo ploto. Kad šis plotas būtų sėkmingai naudojamas, reikėtų sukurti papildomai apie 17 tūkst. naujų darbo vietų. Kaunas, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, prarado ne vieną potencialų investuotoją, nes negalėjo laiku pasiūlyti reikiamo kiekio modernių biuro patalpų. Analitikų tvirtinimu, žinant Vilniaus sėkmės istoriją, prasidėjusią 2009 m. nuo „Barclay’s“ ir „Western Union“ atėjimo, panašaus efekto būtų galima tikėtis ir Kaune, jei pavyktų įkurdinti daugiau užsienio įmonių.

Nepaisant gerėjančių makroekonominių rodiklių, Vilniuje galimą būsto kainų augimą amortizuoja auganti pasiūla bei konkurencija tarp vystytojų.

Lietuvos statybų sektoriaus strateginiai tikslai iki 2020 m., jų įgyvendinimo uždaviniai ir taikytini pastarųjų įgyvendinimo vertinimo rodikliai Eil. Nr. Strateginis tikslas

Uždavinys

Taikytinas uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodiklis

1.

S TAT Y B A

Naujai statomų pastatų, atitinkančių ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę, rinkos dalis (pro1.1. Didinti naujai statomų mažai energijos naudo- centais nuo visų naujai statomų pastatų rinkos dalies, įvertinant, kad dalis statybos darbų iki 2020 m. bus vykdomi pagal anksčiau išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kai pastatų energinio naudingumo jančių pastatų rinkos dalį. reikalavimai buvo mažesni).

Gerinti statinių tvarumo savybes visais jų gyvavi- 1.2. Didinti esančių energinio naudingumo požiūriu Atnaujintų (modernizuotų) energetiškai neefektyvių visuomeninės paskirties ir gyvenamosios paskirties neefektyvių pastatų atnaujinimo (modernizavimo) daugiabučių pastatų dalis (procentais nuo visų energetiškai neefektyvių visuomeninės paskirties ir gymo ciklo etapais venamosios paskirties pastatų). apimtis.

1.3. Sudaryti prielaidas ir skatinti statinių tvarumo Sukurtas teisinis statinio tvarumo vertinimo metodikų taikymo galimybių reguliavimas. vertinimo principų taikymą.

2.1. Skatinti tvarių žaliavų, gaminių ir konstrukcijų Parengta tvarumo kriterijus atitinkančių viešųjų pirkimų techninių sąlygų parinkimo metodika. statybos sektoriuje naudojimą.

2.

Efektyviau naudoti išteReprezentatyviai apklausus statybos produktų gamintojus nustatyta statybos produktų, gaminamų nauklius gaminant, transportuojant ir naudojant 2.2. Skatinti platesnį gamybos automatizacijos tai- dojant efektyvius, visiškai arba iš dalies automatizuotus procesus (statybos produktų gamybos procesas gali būti laikomas bent iš dalies automatizuotu, kai dalis rankinio darbo atliekama mechanizuotai tiek statybos produktus kymą. projektuojant, tiek statant, tiek vykdant statybos proceso kontrolę), dalis (procentais nuo visų reprezentatyviai apklaustų gamintojų gaminamų statybos produktų).

3.

3.1. Sudaryti prielaidas visuomenės poreikius atitinkančios infrastruktūros plėtrai, sudarant sąlygas Sukurtas teisinis tvarios miestų ir gyvenviečių infrastruktūros plėtros reguliavimas. fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis są lygomis naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo Skatinti tvarią miestų ir komunikacijomis ir socialine infrastruktūra. gyvenviečių infrastruktū3.2. Siekti, kad duomenys ir informacija apie esamus ros plėtrą ir projektuojamus inžinerinius tinklus, susisiekimo Įteisinta ir sukurta topografijos ir infrastruktūros informacinė sistema, kuri, susieta su kitomis valstykomunikacijas, socialinės infrastruktūros objektus binėmis informacinėmis sistemomis, sudarytų prielaidas sukurti, prižiūrėti, tvarkyti statinius visu jų būtų tvarkomi centralizuotai vienoje informacinėje gyvavimo ciklu. sistemoje.

4.

4.1. Skatinti statinio informacinio modeliavimo techSkatinti išmanių IT ir nologijų diegimą ir taikymą. naujausių mokslinių tyrimų rezultatų diegimą 4.2. Mažinti statybos darbų kainas ir laiko sąnaudas statyboje gerinant verslo aplinką (teisės aktai ir normatyviniai dokumentai) ir naudojant IT bei naujas medžiagas.

Konkrečiai apibrėžtos sąmatinės vertės statinių, projektuojamų, statomų naudojant statinio informacinio modeliavimo technologijas, dalis (procentais nuo visų konkrečiai apibrėžtos sąmatinės vertės projektuojamų, statomų statinių).

Reprezentatyviai apklausus statybos rangovus nustatytas vidutinis jų suvokiamas statybos darbų kainos ir laiko sumažėjimas (procentais).

5.1. Skatinti visų lygmenų specialistų, kurių įgūdžiai Reprezentatyviai apklaustų statybos sektoriaus darbdavių, kuriuos tenkina Lietuvoje rengiamų statybos ir kvalifikacija atitiktų šiuolaikinius rinkos poreikius, sektoriaus specialistų kvalifikacija, dalis (procentais nuo visų reprezentatyviai apklaustų darbdavių). rengimą.

5.

Skatinti aukštos kvalifika- 5.2. Skatinti šiuolaikinių specialių ir aktualių įgūdžių cijos specialistų rengimą suteikimą statybos sektoriuje dirbantiems specialisir nuolatinį jų kvalifikaci- tams. jos tobulinimą 5.3. Skatinti efektyvų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu veikiančių ES įgūdžių tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvų ir programų („Build Up“, „Erasmus+“ ir kitų) taikymą Lietuvoje.

Reprezentatyviai apklaustų statybos sektoriaus darbdavių, kuriuos tenkina statybos sektoriuje konkrečiai apibrėžtą laiką jau dirbančių specialistų įgūdžiai ir kvalifikacija, dalis (procentais nuo visų reprezentatyviai apklaustų darbdavių).

Reprezentatyviai apklaustų statybos sektoriaus darbuotojų, bent kartą tiesiogiai dalyvavusių profesinės kvalifikacijos kėlimo mokymuose, dalis (procentais nuo visų reprezentatyviai apklaustų statybos sektoriaus darbuotojų).

→

63

Sąlygos logistikos centrų plėtrai nėra palankios Aštrėjančią konkurenciją galima įžvelgti ir logistikos centrų segmente. 2015 m. trečiąjį ketvirtį didžiuosiuose Lietuvos miestuose daugėjo neišnuomotų modernių sandėliavimo patalpų. Didžiausias vakansijų šuolis fiksuojamas Kaune ir Klaipėdoje, kur ketvirčio pabaigoje laisvo ploto buvo atitinkamai 21,2 ir 7,6 %. Stabiliausiai laikėsi Vilniaus rinka, čia vakansijų lygis siekė apie 3,9 %. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vilniuje ir Klaipėdoje vyksta bent keturių logistikos centrų statybos, jie artimiausiu metu rinką papildys apie 37 800 m2 nuomojamo ploto, galima prognozuoti, jog vakansijų lygis Vilniuje ir Klaipėdoje turėtų didėti. Kartu turėtų didėti ir rinkos spaudimas nuomos kainoms, nors greičiausiai jis bus nepakankamas, kad būtų galima tikėtis nuomos kainų mažėjimo. Vis dėlto sąlygos plėtoti naujus šio segmento projektus artimiausiu metu nebus itin palankios.

S TAT Y B A

Nauji teisiniai reikalavimai Artimiausiu metu Lietuvos NT rinkoje, ypač gyvenamojo būsto segmente, laukiama nemažai pokyčių, susijusių ir su pačia gyvenamųjų namų statyba, ir su jų įsigijimu.

Simona OliškevičiūtėCicėnienė, „Cobalt“ NT ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė

Nuo 2016 m. pradžios įsigalios įpareigojimai statyti ne mažesnės kaip A energetinio naudingumo klasės pastatus ir ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo pabaigos į Lietuvos teisę privalės būti perkelta Europos Parlamento direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties NT, dar žinoma kaip Būsto direktyva. „Visi šie nauji reikalavimai vienareikšmiškai turės įtakos ir NT vystytojams, ir gyvenamojo būsto pirkėjams. Griežtėjantys įpareigojimai

Nustatyta, kad maksimali kredito trukmė negalės viršyti 30 metų – tai 10 metų trumpiau, nei taikoma dabar. Anot Lietuvos banko, pakeitimai turės nedidelį poveikį gyventojų galimybėms pasiskolinti norimą sumą ir įsigyti norimą būstą.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo atnaujinti Lietuvos banko priimti Atsakingojo skolinimo nuostatai. Pagal atnaujintus nuostatus, maksimali kredito gavėjo mėnesinė kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų suma, kaip ir iki šiol, negalės viršyti 40 proc. tvarių mėnesio pajamų. Tačiau, vertindamos kliento būsto paskolos paraiškas, kredito įstaigos privalės patikrinti, ar klientas būtų finansiškai pajėgus atlaikyti galimus palūkanų šuolius. Skaičiavimams turės būti naudojamos faktinės, bet ne mažesnės kaip 5 proc., palūkanos. Pritaikius šias palūkanas, bendra įsipareigojimams dengti suma turės neviršyti 50 proc. kliento mėnesio pajamų. Suteikiant kreditą fiksuotomis palūkanomis visam paskolos terminui, kliento pajamų ir įsipareigojimų santykio skaičiavimui galės būti naudojamos tik faktinės fiksuotos palūkanos, t. y. vertinant klientą bus neprivaloma taikyti hipotetinio palūkanų padidėjimo. Nuostatuose taip pat numatyta išimtis, kad jei bankas ar kredito unija įvertins, kad būsto paskolos siekiantis klientas bus mokus visiems kreditams skirdamas net ir 60 proc. mėnesio pajamų, būsto paskola jam galės būti suteikta. Tokios paskolos negalės viršyti 5 proc. per metus kredito įstaigos suteiktų naujų būsto paskolų sumos. Taip pat nustatyta, kad maksimali kredito trukmė

64

negalės viršyti 30 metų – tai 10 metų trumpiau, nei taikoma dabar. Anot Lietuvos banko, pakeitimai turės nedidelį poveikį gyventojų galimybėms pasiskolinti norimą sumą ir įsigyti norimą būstą. Retrospektyvi duomenų analizė rodo, kad, jei patvirtinti nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 m., įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų.

finansų įstaigoms – pagrindiniams gyvenamojo būsto kreditų davėjams – apsunkins vartotojų skolinimosi galimybes, o didesnė energetinio naudingumo klasė gali būti, kad kels naujo gyvenamojo būsto kainas“, – sako „Cobalt“ NT ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė.

Statybų sektoriaus strateginiai tikslai 2015 m. lapkričio 10 d. LR aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintos Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo iki 2020 m. gairės. Tai pirmas tokio pobūdžio statybos sektoriui skirtas teisės aktas. Patvirtintose gairėse pateikta siūloma Lietuvos statybos sektoriaus plėtros ir vystymo vizija, misija, strateginiai tikslai iki 2020 m., apibrėžti uždaviniai jiems pasiekti ir taikytini pastarųjų įgyvendinimo vertinimo rodikliai. Taip siekiama gerinti statinių tvarumo savybes visais jų gyvavimo ciklo etapais, efektyviau naudoti išteklius gaminant, transportuojant ir naudojant statybos produktus, skatinti tvarią miestų ir gyvenviečių infrastruktūros plėtrą, skatinti išmanių IT ir naujausių mokslinių tyrimų rezultatų diegimą statyboje, skatinti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir nuolatinį jų kvalifikacijos tobulinimą. 

Vieną kartą investavę, žiemą gyvensite be rūpesčių Marius Žardalevičius, UAB „Danfoss“, DEVI pardavimo vadovas

Pristatome: DEVI™ elektrinio šildymo sistema DEVI – didžiausias elektrinio šildymo sistemų gamintojas Europoje, siūlantis kompleksinius šildymo sprendimus.

Nuo apledėjimo saugančios DEVI sistemos dažniausiai įrengiamos automobilių aikštelėse, privažiavimuose, šaligatviuose, išoriniuose pastatų laiptuose, krovimo rampose ir aikštelėse, taip pat tiltuose ir viadukuose.

Sistemos DEVI gali būti įrengiamos ir visų tipų stogų konstrukcijose. Jos efektyviai šalina susikaupusį sniegą ir ledą, užtikrina latakų ir lietvamzdžių laidumą, taip pat užkerta kelią pastatų fasadų ir stogų konstrukcijos žalai, kurią sukelia apledėjimas ir nekontroliuojamas vandens nutekėjimas.

Tokios sistemos neleidžia formuotis pavojingiems varvekliams, galintiems sužeisti praeivius ir sugadinti transporto priemones. Išvengiama nereikalingų rūpesčių žiemos metu – sniego valymo nuo stogų ir takų, barstymo smėliu ar druska ir pan. Sistema garantuoja ir apsaugą nuo papildomų investicijų: sugadinti latakai, trūkę vandentiekio vamzdžiai ir t. t. – visa tai jums neberūpės.

Automatizuota sistema leidžia taupyti Šios šildymo sistemos yra visiškai automatizuotos.

Temperatūros ir oro drėgmės pagrindu sistema pati priima sprendimą dėl būtinumo atšildyti nurodytą

paviršių ir įsijungia automatiškai. Sistema veikia pagal gaunamą informaciją iš jutiklio (-ių), registruojančio (-ių) temperatūrą ir drėgmę. Tad šildymas įsijungs tik tada, kai jutikliai nustatys reikiamą žemos temperatūros ir numatyto lygio drėgmės derinį. Taip sutaupoma elektros energijos ir sumažinamos eksploatacijos išlaidos. Esant žemai temperatūrai be kritulių, šildymas nėra jungiamas.

Paprastas montavimas ir ilgalaikės garantijos Nuo apledėjimo saugančias DEVI sistemas sudaro šildymo kabeliai, šildymo kilimėliai, termostatai ir įrengimo aksesuarai. Šildymo kabeliai gali būti montuojami tiek naujai statomų, tiek jau pastatytų pastatų latakuose, lietvamzdžiuose ir stogų konstrukcijose. Nuo apledėjimo saugančios sistemos montuojamos po tipinėmis paviršiaus dangomis, tokiomis kaip asfaltas, betonas ir trinkelės.

INŽINERIJA

Žiemą nuolat keičiasi oro sąlygos, todėl mums gana dažnai kyla daug nepatogumų ir pavojų: užšąla vamzdžiai, sunku išvažiuoti iš garažo, nuo namų stogų kabo ilgi pavojų keliantys varvekliai, takai pasidengia ledu...

Tai kartojasi kiekvieną žiemą, jei tinkamai tam nepasiruošiame. Visų šių problemų padeda išvengti efektyvi ledo ir sniego tirpinimo sistema.

DEVI šildymo sistemoms nereikia jokios techninės priežiūros, be to, jos yra labai ilgalaikės, suteikiama 20 metų garantija šildymo kabeliams ir kilimėliams. Šildymo kabeliai turi didesnį mechaninį atsparumą, taip pat yra atsparūs UV spinduliams. Visi DEVI™ produktai gaminami iš ekologiškų medžiagų, taupo energiją, saugo aplinką. 

65

Cementas ne terš, o saugos gamtą

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas

Kasmet iš cemento gamyklų į aplinką patenka apie 5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o paprasto gelžbetonio statiniai, veikiami korozijos, į aplinką išskiria nuodingas medžiagas. Pasak KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro (SMKTC) direktoriaus Ernesto Ivanausko, tokios problemos mokslininkus verčia ieškoti inovatyvių statybinių medžiagų.

INŽINERIJA

Senovės Egipte pradėtas naudoti cementas naudojamas ir šiandien, tačiau nedaug kas žino, kokia kenksminga Žemei yra jo gamyba. Per metus pagaminama apie 2,5 mlrd. tonų šios statybinės medžiagos. Remiantis Pasaulio išteklių instituto duomenimis, cemento gamyklos pasaulyje išmeta apie 4–5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Sugers anglies dvideginį Kauno technologijos universiteto (KTU) SMKTC direktorius E. Ivanauskas sako, kad šioje srityje pasaulio mokslininkų įdirbis gana nemažas, nuolatos ieškoma būdų, kuo ateityje galima būtų bent jau iš dalies pakeisti pačią populiariausią rišamąją medžiagą. „Nemažai pasaulinių bendrovių šiuo metu siekia pritaikyti naujas gamybos technologijas cemento gamybos pramonėje ir taip sumažinti pastarosios sukeliamas anglies dvideginio emisijas bei sukurti konkuruojančius produktus, kurių pagrindas yra naujos medžiagos ir perdirbamos pramoninės atliekos“, – sako mokslininkas.

Laboratorijose jau sukurtas anglies dioksidą sugeriantis cementas, sprendžiantis taršos problemą, nes per jo gyvavimo ciklą medžiaga sugeria daugiau dujų, nei jų išskiriama gamybos metu. Nauja yra tai, kad cementas gaminamas ne iš kalcio karbonato (klinčių), o iš magnio silikatų. Būtent ši žaliava, gaminant cementą, neišskiria CO2, o kietėdama papildomai absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Taip cemento pramonė iš aplinkos teršėjos taptų anglies dvideginį mažinančia pramonės šaka.

Dar geresnis mokslininkų pasiūlytas būdas yra gaminti rišamąją medžiagą apskritai į aplinką neišskiriant CO2.

Tai vadinamoji „pelenų rišamoji medžiaga (cementas)“, kuri gaminama iš akmens anglies lakiųjų pelenų, juos

66

surenkant specialiais filtrais. Įvykus cheminėms reakcijoms, gaunama itin tanki sukietėjusio gaminio struktūra, susidarant kalcio aliuminio silikato hidratui C.A.S.H., kuri yra tvirtesnė už gerai žinomą kalcio hidrosilikatų struktūrą C.S.H., naudojant įprastą cementą.

Vis dar nepakeičiamas Dar viena alternatyva įprastam cementui yra geopolimerų rišamųjų, kaip įprasto portlandcemenčio pakaitalo, savybių panaudojimas gaminant cementą. Geopolimerinis cementas yra ekologiškesnis už įprastą portlandcementį ne tik dėl to, kad jį gaminant į aplinką patenka mažiau CO2 dujų. Jo gamyboje gali būti naudojamos įvairios pramoninės atliekos, pavyzdžiui, lakieji pelenai, kurių vien Europoje į aplinką patenka daugiau kaip 40 mln. tonų per metus.

Nepaisant įvairių tyrimų, šiuo metu statybos rinkoje nėra kito rišamosios medžiagos produkto, kuris galėtų visiškai pakeisti cementą ir būtų gaminamas masiniu būdu. Anot mokslininkų, planuojama, kad rinkoje toks naujas produktas, gaminamas masiniu būdu, turėtų pasirodyti maždaug apie 2018 metus.

Armatūrą keičia polimerai Visiems labai gerai žinomas armatūrinis plienas, kuris kaip pagrindinė gelžbetoninių konstrukcijų armavimo medžiaga naudojamas dešimtmečius, tačiau jo fizinės ir mechaninės savybės, ypač korozijai agresyvioje ir elektromagnetinėje aplinkoje, neužtikrina visų jam keliamų reikalavimų. Dėl šios priežasties gelžbetoninių konstrukcijų ilgalaikiškumas korozijai agresyvioje aplinkoje nėra didelis. „Vienas problemos sprendimo būdų – gelžbetoninėms konstrukcijoms armuoti naudoti naujos rūšies inovatyvias medžiagas ir technologijas, t. y. betonines konstrukcijas armuoti neplienine polimerine

kompozicine armatūra, kuri turi ne tik didelį mechaninį atsparumą, bet ir atsparumą korozijai“, – sako E. Ivanauskas. Tokia unikali kompozicinė armatūra yra pagaminta iš stiklo arba bazalto pluošto kompozicinių medžiagų. Jos strypas sudarytas iš 10–16 mikronų stiklo pluošto skaidulų arba bazalto skaidulų, surištų polimerais. Pluoštas sudaro medžiagą, kuri yra stipri ir standi išilgine kryptimi.

Tai užtikrina maksimalų betono ilgalaikiškumą nuo 80 iki 100 metų. Kompozicinė armatūra yra atspari šarminėms betono terpėms, nelaidi šilumai ir elektrai, itin atspari tempimui, lengvai apdirbama, daug lengvesnė už armatūrinį plieną. Tokia armatūra yra ekologiška, nes neišskiria nuodingų ir toksiškų medžiagų.

Atlaiko bet kokį aplinkos poveikį Kompozicinė polimerinė armatūra betoninėse konstrukcijose gali būti naudojama kaip strypinė armatūra, armatūros tinklai ir kaip erdviniai armatūros karkasai. Dėl didelio stiprio tempiant ji gali būti naudojama betoninėms

konstrukcijoms armuoti visuomeniniams ir pramoniniams pastatams (sveikos statybos namai, tyrimų centrai, medicininės paskirties pastatai) bei transporto statiniams (geležinkelių bėgių pagrindai, požeminiai garažai ir aikštelės, tiltų ir uostų statyba, specializuoti požeminiai darbai).

Tokios konstrukcijos gali būti eksploatuojamos tiek įprastomis aplinkos sąlygomis, tiek veikiant agresyviai aplinkai.

Dėl atitinkamų techninių ir ekonominių motyvų leidžiama konstrukcijose armatūrą maišyti – plieninę armatūrą su neplienine kompozicine polimerine armatūra.

Betoninės konstrukcijos, armuotos kompozicine armatūra iš stiklo arba bazalto pluošto kompozicinių medžiagų, turi atitikti bendrus statybos techninius reglamentus kaip ir gelžbetoninės konstrukcijos, armuotos armatūriniu plienu. „Polimerinės konstrukcijos dėl savo mažo svorio ir santykinai paprasto apdirbimo bei ilgalaikiškumo yra didelis ateities potencialas, armuojant betoninius gaminius, todėl būtina nagrinėti tokių konstrukcijų skaičiavimą ir siekti jų platesnio panaudojimo galimybių“, – pabrėžia KTU mokslininkas. 

INŽINERIJA

Nemažai pasaulinių bendrovių šiuo metu siekia pritaikyti naujas gamybos technologijas cemento gamybos pramonėje ir taip sumažinti pastarosios sukeliamas anglies dvideginio emisijas bei sukurti konkuruojančius produktus, kurių pagrindas yra naujos medžiagos ir perdirbamos pramoninės atliekos.

67

Naujos technologijos skinasi kelią Saulius Pilka, UAB „Delta Nova“ direktorius

INŽINERIJA

Per visą Latviją iš vakarų į rytus besidriekiančio ir Rygą su Maskva jungiančio E22 kelio, kurio didžioji dalis vingiuoja dešiniuoju Dauguvos upės krantu, rekonstrukcija – vienas didžiausių pastarųjų metų transporto statybos projektų Latvijoje. Visa darbų apimtis buvo padalinta į du etapus. Pirmas, vykdytas 2010–2011 metais, apėmė atkarpą nuo kelio P32 (kertančio kelią E22 ties Skryveriais) per Viskalius iki Kuoknesės; antrasis, užbaigiamas šiemet, – nuo to paties kelio P32 iki Tinužių.

68 68

UAB „Delta Nova“ per pirmąjį darbų etapą atliko perdangų įtemptojo armavimo darbus, statant keturis naujus kelio statinius, – viaduką kelių P80 ir E22 sankryžoje, viaduką per kelią V920, tiltą per Persės upę ir viaduką per geležinkelį Ryga–Krustpilis. Pirmuosius du statinius statė kompanija „Rīgas tilti“, kitus du – Lietuvos ir Latvijos bendrovė „Viadukts“.

Šiais metais „Rīgas tilti“ patikėjo UAB „Delta Novai“ atlikti įtemptojo armavimo darbus ir antrajame ruože jų statomuose dviejuose viadukuose: kelyje Kegumas–Sigulda P8 viadukas per E22 kelią ir viadukas per P32 kelią, važiuojant Ligatnės–Skryverių keliu. Dar vieno tilto per Luobės upę perdangą kompanija „Latvijas tilti“ sustiprino bendrovės „Delta Nova“ pasiūlytais anglies pluošto laminatais.

Tilto per Persės upę perdanga buvo armuota 19-os ir net 27-ių lynų pluoštais, todėl jiems įtempti prireikė naudoti beveik 1 200 kg sveriančią hidraulinę įtempimo įrangą.

Viadukas per V920 kelią dar kol kas vizualiai „kabo ore“, tačiau vėliau iki tilto perdangos lygio bus supilti kelio pylimai.

Bet ypatingo dėmesio vertas tiltas per Uogrės upę. Už jo statybą atsakinga kompanija „TVA Construction“. Šis tiltas buvo pastatytas prieš pat atgaunant Latvijai nepriklausomybę. Nors dėl neužbaigtų šios kelio dalies darbų jis beveik nebuvo naudojamas, jo perdangą teko rimtai stiprinti tam, kad atnaujintas tiltas atitiktų gerokai pasikeitusius tokių statinių reikalavimus.

Projektuotojai iš Latvijos įmonės „Ceļuprojekts“ (projekto dalies vadovas – Rudolfs Gruberts, konstruktorius – Verners Straupe) pasiūlė gana drąsų sprendimą – esamą perdangą sustiprinti ne tik išoriniais įtempiamųjų lynų pluoštais, bet ir papildomai esančią virš tilto atramų neigiamų momentų zoną sustiprinti įtempiamaisiais (!!!) anglies pluošto laminatais.

Pats anglies pluoštas statybose nėra ypatinga naujovė. Dėl puikių fizinių savybių – ypatingo stiprio tempiant ir mažo svorio – ši medžiaga jau kurį laiką pritaikoma ten, kur reikia sustiprinti esamas konstrukcijas ir nenorima ar negalima naudoti papildomų masyvių plieninių konstrukcinių elementų.

Pavyzdžiui, ten kur reikia išsaugoti istorinę ir architektūrinę vertę turinčių pastatų konstrukcijų pradinę išvaizdą. Anglies pluoštas – tekstilė arba anglies pluošto ir epoksidinės dervos laminatai su praktiškai nepastebimu statybiniais masteliais skerspjūviu – gali atlaikyti milžiniškas įtempių jėgas ir visiškai nepakeisti konstrukcinio elemento geometrinių parametrų.

Be to, anglies pluoštas, palyginti su plienu, turi dar vieną pranašumą, – dėl ypač aukštų deformacijų modulio E reikšmių, kurios gali siekti 200 GPa ir daugiau, jis pradeda veikti žymiai anksčiau – vos atsiradus net visiškai nedidelei elemento deformacijai. Jau senokai mokslininkams ir statybinių produktų iš anglies pluošto gamintojams kilo mintis, kad būtų puiku sukurti šio pluošto įtempiamosios armatūros sistemą, kuri leistų dar efektyviau išnaudoti ypatingą jų stiprį.

Su vienais iš jų – Šveicarijos kompanija „S&P – Clever Reinforcement Company“ – sužinoję apie šią naują projektuotojų idėją, mes ir susisiekėme. Savo įgyvendintus projektus, kuriems buvo panaudota įtemptųjų anglies pluošto laminatų technologija, ši kompanija jau skaičiuoja dešimtimis. Mums, su tuo susidūrusiems pirmą kartą, nors „plieną įtempinėjame“ jau aštuonerius metus, pagelbėjo labiau patyrę instruktoriai iš Lenkijos „S&P Polska“ padalinio. Darbai buvo sėkmingai atlikti su, galima sakyti, minimaliais nuostoliais, nes įtempiant pluoštą trūko viso labo viena iš 30 laminato juostų ir tik ją teko pakeisti nauja. Tai buvo pirmasis šios technologijos panaudojimo atvejis Latvijoje. Lietuvoje ši technologija iki šiol dar nė karto nebuvo pritaikyta. Tikėkimės – kol kas... 

iNŽiNERiJA

Tačiau šalia visų čia išvardytų pranašumų anglies pluoštas turi ir vieną neabejotiną silpnybę – jis yra labai jautrus skersinio kirpimo jėgoms. Tai sukelia didžiulių sunkumų ieškant būdų, kaip galima būtų įtempti ir užfiksuoti („inkaruoti“) jau įtemptą elementą. Dėl šios priežasties ši technologija ilgą laiką buvo daugiau akademinių diskusijų objektas nei reali praktika statybos aikštelėje. Atsirado kelios gamybos įmonės, pradėjusios vystyti, tobulinti ir pritaikyti praktikoje šią sistemą. Kai kurie gamintojai dėl dalies nepavykusių bandymų vėliau to atsisakė. Tačiau ne visi.

UAB „Delta Nova“, Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius Tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062 El. paštas info@deltanova.lt

www.deltanova.lt

69

„SiKA“ GRiNDų DANGOS – ViSų PASKiRčių PASTATAMS Liejamos SiKA grindys yra naudojamos tiek pramoninės paskirties, tiek ir komercines paskirties pastatuose. Tai besiūlės polimerinės grindų dangos: epoksidinės, poliuretaninės, polimetilmetakrilatinės (ypač skaidraus polimero). Liejamų dangų mechaninį atsparumą trinčiai apsprendžia dangos storis.

Plonasluoksnės grindų dangos naudojamos pramonės cechuose, sandėliuose, kuriuose grindys veikiamos nedidelėmis arba vidutinio sunkumo mechaninėmis apkrovomis. Tokių grindų betoninis pagrindas laiko eksploatacines apkrovas, o plonasluoksnė danga apsaugo grindis nuo dulkėjimo. Vidutinio storio – savaime išsilyginančios dangos pasižymi mechaniniu tvirtumu, atsparumu agresyvių medžiagų poveikiui ir ilgesniu tarnavimo laikotarpiu. Tokias grindis verta įrengti ten, kur grindų dangai keliami aukštesni reikalavimai, ypač kur naudojamos didelės mechaninės apkrovos. Įrengiant storasluoksnes liejamas grindis kaip užpildą SiKA inžinieriai naudoja kvarcinį smėlį, korundą, silicio karbidą. Tokių grindų skiriamoji savybė – atsparumas dėvėjimuisi ir smūgiams.

iNŽiNERiJA

Visuomeninės, komercinės, o taip pat ir specialiosios paskirties objektams kompanija pristato grindų dangos liniją „Sika ComfortFloor“. Šios naujos linijos grindų dangos pasižymi tuo, kad jos atitinka specifinius visuomeninės ir specialiosios paskirties objektams keliamus reikalavimus, tokius kaip: garso sugeriamumas, higienos, artsparumo ugniai, ilgaamžiškumo ar priežiūros sąlygų. „Sika-ComfortFloor“ grindų danga – tai savaime išsilyginanti elastinga danga. Jos storis – 2 mm. Ši danga – tai komponentų sistema, kurios pagrindą sudaro epoksidinis grundas ir poliuretano savaime išsilyginančios dervos, turinčios žemą lakiųjų organinių medžiagų emisijos lygį. Ši danga skirta padengti betoninius, medinius ir kt. grindų pagrindus mokyklose, muziejuose, viešbučiuose, laisvalaikio ir pramogų centruose, sporto ir sveikatinimo įstaigose ir t.t.

„SiKA COMFORTFLOOR“ GRiNDų DANGA.

70

Papildomai „Sika ComfortFloor“ grindų dangos gali būti įrengiamos su minkštu paklotu, kuris užtikrina dangos elastiškumą, minkštumą, bei garso absorbavimą. Šio tipo grindų dangos labai papuliarios mokyklose, vaikų darželiuose, viešbučiuose, ofisuose, ligoninėse, dušo – tualeto patalpose, sporto salėse ir žaidimų kambariuose. „Sika ComfortFloor“ dangų sistemos dėl savo privalumų naudojamos vietoje įprastinių ruloninių PVC dangų arba plytelių. „Sika ComfortFloor“ dangų sistemos gali būti naudojamos ir sienoms: mediniai skydai, padengti šia sistema, yra tvirtinami prie sienų, panaudojant elastingą klijavimo sistemą SikaTack Panel System, ir po to uždažomi baigiamuoju sluoksniu, kad nesimatytų siūlių.

Platus Sika liejamų grindų asortimentas užtikrins Jums galimybę pasirinkti pageidaujamas grindų dangas pagal individualias patalpos eksploatavimo savybes: būtiną mechaninį ar cheminį atsparumą, reikalaujamą storį bei šiurkštumą, o spalvų įvairumas leis sukurti išties jaukią aplinką. Todėl siūlome kreiptis į mūsų specialistus, mes patarsime ir padėsime Jums pasirinkti patį optimaliausią, atitinkantį visus Jūsų lūkesčius dangos variantą. Taip pat patarsime kaip prižiūrėti šią dangą, kokia grindų valymo metodika ir medžiagos leis Jums lengvai prižiūrėti naujai įrengtas grindis ir džiaugtis jų ilgaamžiškumu bei estetinėmis savybėmis. 

iNŽiNERiJA

SiKA siūlo ir platų antistatinių grindų dangų asortimentą „SikaFloor AS”. Tai elektrostatiniams krūviams laidžios apsauginės dangos, skirtos padengti betoninį pagrindą. Jos ypač tinka naudoti zonose, kur gausu elektromagnetiniams laukams jautrios įrangos, pavyzdžiui kompiuterių kambariuose, labaratorijose, operacinėse, serverinėse, aviacijos technikos aptarnavimo, navigacinės įrangos patalpose, akumuliatorių gamybos patalpose ar patalpose, kur gausu sprogių medžiagų ir t.t. Dangos parenkamos priklausomai nuo poreikio, vietos ir švarumo klasės, priklausomai kuriose patalpose jos bus naudojamos. Antistatinė dangų sistema susideda iš šių komponentų: gruntas, anglies ir epoksido dervos elektrai laidusis sluoksnis, kuris yra sujungiamas su įžeminimo kontūru ir viršutinė savaime išsilyginanti danga su anglies pluoštu.

„SiKAFLOOR AS“ GRiNDų DANGA. UAB „SIKA BALTIc“ ATSTOVAS LiETUVOJE GiNTAUTAS MATiJOŠKA TEL. +370 610 72292, EL. P. MATiJOSKA.GiNTAUTAS@LT.SiKA.COM, WWW.PROTEc.LT

71

REKLAMA

Laimonas Jakas, UAB „Abastas“ direktorius

Laimonas Jakas: Įmonę geriausiai reprezentuoja atlikti darbai

UAB „Abastas“ yra greitai auganti ir sėkmingai statybos srityje apdailos projektus įgyvendinanti bendrovė. Tai leidžia teigti neeilinės architektūros projektuose atlikti vidaus apdailos darbai, jau kurį laiką traukiantys ne vieno architekto ir statybininko akį. Per 2015-uosius sukaupta nemažai patirties ir specialistų būrys šiuo metu pasiruošęs įvykdyti bet kokius interjero apdailos užsakymus.

Bendrovė, kaip pagrindinis apdailos darbų rangovas, įrengė BĮ UAB „ARX“ saloną „Škoda“, atliko objekto „K-29“ bendrųjų erdvių apdailos darbus, UAB „Linea“ naujojo salono įrengimo darbus. Visi išvardyti objektai buvo ne tik sudėtingi, bet ir įdomūs savo sprendimais bei vertinga patirtimi. Trumpai juos pristatysiu.

Salonas „Linea“ Žvėryne, Vilniuje Vienas gražesnių mūsų įmonės atliktų šių metų projektų – bendrovės „Linea“ naujo salono Vilniuje įrengimas, baldų gamyba. Dabar ne tik didžiuojamės šio salono įrengimu, bet ir pastebėjome, kad kolegiškas bendravimas su užsakovu, mandagus elgesys, tolerancija, bendradarbiavimas ir supratimas veda prie gero darbo rezultato. Šiame objekte „Abastas“ pritaikė ir papildomai sukaupė daug geros patirties, kuria yra pasiruošęs pasidalyti artiSalonas „Linea“

72

miausioje ateityje su kitais, įgyvendindamas naujus statytojų projektus.

Automobilių salonas „Škoda“ Dubliškių g., Vilniuje Neseniai įsikūrusiame naujajame salone „Škoda“ Vilniuje galite išvysti išskirtinio dizaino novatorišką „Abasto“ atliktą vidaus apdailą. Per itin trumpą laiką įmonė įvykdė didelio masto apdailos darbus. Nuolatinis įtemptas darbas ir įvairių sprendimų ieškojimas statybos procese suteikė daug patirties, kurią ateityje galėsime panaudoti tokio pobūdžio objektuose.

Verslo centras „K-29“ Konstitucijos pr. 29, Vilniuje Šiame objekte įmonė „Abastas“ gavo labai vertingos patirties, vykdydama tokio masto ir sudėtingumo vidaus apdailos įrengimo darbus, kuriuos dabar sėkmingai taiko kituose objektuose, niekuo nenusileidžiančiuose savo projektiniais sprendimais.

Apibendrinus vienus didesnių 2015 m. užbaigtų projektų, bendrovės „Abastas“ sukaupta patirtis leidžia užtikrinti statytojui kokybę, lankstumą, lengvą komunikaciją ir laiku atliekamą darbą. 

Automobilių salonas „Škoda“

Verslo centras „K-29“

šVIESA INFRASTRUKTŪROJE

iNFRASTRUKTūRA

Kada saugumas dera su estetika

74

Sonata Ramanauskienė

Kalbant apie apšvietimą infrastruktūroje, labai svarbu atsižvelgti į paties žmogaus saugumą, fizinius ir psichologinius poreikius. Ir kartu nedera užmiršti aplinkos estetikos. Juolab kad architektai ir apšvietimo dizaineriai, kuriems daug kūrybinės laisvės suteikė šviesos diodų technologija, visame pasaulyje sėkmingai atgaivina parkų, skverų, gatvių užkaborius, neišraiškingus pastatus, bažnyčias, pilis, tiltus ir paminklus.

Ir džiaugsminga, ir klastinga Šiais laikais visiškai naujų šviesos taikymo galimybių infrastruktūroje ir architektūros sprendimuose teikia šviesos šaltiniai, gebantys keisti spalvą, sienos, atkartojančios langų šviesą, langai, imituojantys saulės šviesą...

Aktualų žmogaus aplinkos estetikos klausimą – kaip pagerinti nuobodaus, standartinio ar kokio kitokio pastato išvaizdą – taip pat pajėgus išspręsti modernus apšvietimas. Juk šviesa padeda suvokti erdvę ir formą, nesunkiai keičiama jos spalva veikia emocijas, kuria atmosferą ir laikotarpį atitinkančią nuotaiką...

→

INFRASTRUKTŪRA

Jau nebe pirmus metus Vakarų Europoje architektūrinis apšvietimas labai paplitęs ir naudojamas. Pirmiausia valdomais architektūriniais prožektoriais būdavo apšviečiami bankai, oro uostai, kiti didesni visuomeninės paskirties pastatai. Ir tik palyginti neseniai į apšvietimo įrenginių rinką įsiveržę puslaidininkiai šviesos diodai (LED) gerokai padidino architektūrinio apšvietimo galimybes. Visgi apšvietimas infrastruktūroje – gana klastingas: juo galima pagerinti ir pabloginti pastato išorę ar atvirą erdvę. Pavyzdžiui, vienu metu Katedros varpinė buvo apšviesta dryžiais tarsi iš filmo apie Betmeną. Kadangi bet koks pastatas ar erdvė susideda iš keleto dalykų, sudarančių visumą, perdėm kontrastingi šešėliai tamsoje pastatą tarsi išardo, nelieka privalomo vientisumo. Pasak Architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro, planuojant statinio ar atviros erdvės apšvietimą, labai svarbu atkreipti dėmesį į kuriamą harmoningą bendrą vaizdą, o jau tik paskui į atskirus planus „arti – toli“, „viduje – išorėje“ ar romantinį apšvietimą, išryškinantį tam tikras statinio ar parko detales. Pastarasis aktualus bažnyčioms, pilims, tačiau tinka ir kitiems pastatams, jeigu atitinka jų stilistiką.

Pavyzdžiui, sostinėje pavyzdingai apšviesti Arkikatedra, Valdovų rūmai.

Rimučio Gustaičio nuotraukos

75

76

INFRASTRUKT的RA

Labai įspūdingi kai kurių parkų bei rekreacinių zonų apšvietimai. „Pavyzdžiui, itin profesionaliai įrengta Palangos parko apšvietimo sistema, deja, ji irgi naudojama labai epizodiškai. O juk toks apšvietimas leidžia pratęsti paties parko veiklą ir paros, ir metų laikų atžvilgiu“, – sako M. Šaliamoras. Parke restauruotojai įrengė modernią apšvietimo sistemą, valdomą kom-

piuteriu. Istorinė Birutės parko dalis turi galimybę būti apšviesta ir naktį, Didžiajame rūmų parteryje įrengti nauji šviestuvai. Iš pagrindų rekonstruoto Tiškevičių rūmų fontano Birutės parke trys čiurkšlės taip pat vilioja nauju apšvietimu.

Pasigėrėjimą keliantis parko vaizdų savitumas, medžių, krūmų įvairovė, atskirų medžių ir jų grupių išdėstymas erdvėse bei jų pakraščiuose, skulptūros, architektūra sudarė sąlygas sukurti dekoratyvinį apšvietimą kaip šviesos paveikslų spektaklį. Ypatingas dekoratyvinio apšvietimo įspūdis sukuriamas žiemą, nes apsnigtos erdvės ir augalija intensyviai atspindi šviesą, kuri magiškai pripildo visą parko erdvę...

→

INFRASTRUKTŪRA

Apšvietimas – tarsi šventė Kai kurie rajonų miestai jau yra prasmingai panaudoję europines lėšas, investuodami į infrastruktūrinį apšvietimą, instaliavo labai gerą įrangą. Gaila, kad taupumo sumetimais tas apšvietimas visu pajėgumu veikia tik švenčių metu.

77

VASARą GARINA, ŽIEMą SPALVOMIS AKIS TRAUKIA Mineralinio vandens garinimo paviljonai – naujiena Lietuvoje. Birštone, viename seniausių ir žymiausių Lietuvos balneologijos kurortų, vis dažniau vadinamame mažuoju Baden Badenu, jau dabar, kaip ir garsiajame Vokietijos kurorte, galima mėgautis jūros poveikiu. Mat jame, šalia sanatorijos „Eglė“, jau veikia vienas iš trijų numatytųjų mineralinio vandens garinimo bokštų.

Ne veltui šįmet buvo apdovanoti kai kurie Birštono rekreaciniai objektai, tarp kurių – ir šis unikalus mineralinio vandens garinimo bokštas. „Tai unikalus projektas. Į orą garinamas mineralinis vanduo 50–80 metrų spinduliu leidžia kvėpuoti jūros oru ir kartu gėrėtis nenusakomu moderniomis technologijomis įrengto apšvietimo šviesos žaismu“, – pasakoja Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktorius Algirdas Kederys.

iNFRASTRUKTūRA

BAŽNYčiOS VizUALizACiJA.

78

Garinimo bokštas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis kaip skulptūrinis akcentas, ne tik darniai įsilieja į centrinio parko aplinką, bet ir yra jai nekenksmingas, nes sukonstruotas iš ąžuolinio karkaso ir užpildytas iš Kaukazo atvežtų laukinių vyšnių šakelių ritinėliais. Jie išskaido iš apačios sklindantį besikeičiančių spalvų apšvietimą ir sukuria žavingą nerealaus paveikslo atmosferą. Laikui bėgant, dėl saulės, mineralinio vandens ir kitokių gamtinių sąlygų jie nubals. Tada apšvietimas sukurs dar įspūdingesnį bokšto ir jo aplinkos paveikslą. Šiemet Birštone jau modernizuotas apšvietimas centrinio parko Birutės gatvės „Kneip“ zonoje, Druskupio upelio, miesto skvere, nemažoje dalyje gatvių. Šviesos diodų technologija pasirinkta dėl ekonomiškumo ir inovatyvumo. iš viso Birštone yra 990 šviestuvų, 13 apšvietimo mazgų. Pernai apšvietimas Birštonui atsiėjo 52 736 eurus. 

iNFRASTRUKTūRA

Planuojant statinio ar atviros erdvės apšvietimą, labai svarbu atkreipti dėmesį į kuriamą harmoningą bendrą vaizdą, o jau tik paskui į atskirus planus „arti – toli“, „viduje – išorėje“ ar romantinį apšvietimą, išryškinantį konkrečias detales.

ŠV. MERGELĖS MARiJOS KRiKŠčiONių PAGALBOS BAŽNYčiA ALYTUJE. UaB „MaZGaS“ NUotr.

79

nušvitęs statinių ir parkų grožis Sonata Ramanauskienė

Šiais laikais apšviesti parkus, bažnyčias, pilis ar tiltus įmanoma neribojant vaizduotės. Net labai apleisti objektai, apgaubti nakties šydo, dėl architektūrinio apšvietimo gali virsti pasakiškai gražūs, tarsi iš paveikslo traukti. Svarbiausia tam rasti išteklių ir tinkamai pasirinkti įmonę, kuri įgyvendintų užsakovo norus su kaupu. Viena tokių – UAB „Mazgas“, užsiimanti prekyba elektrotechnine produkcija, apšvietimo projektavimu, vizualizavimu ir įrengimu.

INFRASTRUKTŪRA

Šviestuvų gausa, taupumas ir saugumas Įmonė „Mazgas“ padeda pasirinkti šviestuvus pagal pirkėjų ir užsakovų norus – valstybiniai ar privatūs klientai turi skirtingų poreikių ir finansinių galimybių. Šviestuvų gamintojai savo prekes klasifikuoja į buitines ir viešosios paskirties. Pastarieji šviestuvai yra gerokai patvaresni, atsparesni drėgmei, ilgalaikiškesni – į tokią kokybę daugiausia įmonė ir orientuojasi. Tiesa, skiriasi ir kainų lygis, palyginti su aplink namus naudojamais šviestuvais. Tačiau tai atperka išaugusios modernios naudojimo galimybės, dabar ypač paklausūs ir be konkurencijos pirmaujantys šviesos diodų (LED) apšvietimo variantai. Pavyzdžiui, aukštesnį pastatą apšviesti galima kur kas taupiau, t. y. naudojant mažiau elektros ir pan. Jeigu naktimis įmanoma pritemdyti apšvietimą, galima

80

sutaupyti 50–70 %, judesio davikliai leidžia sutaupyti net iki 85 %. Todėl, be taupymo, užsakovams ypač patinka galimybė reguliuoti apšvietimą, pasirinkti, kurie šviestuvai kada ir kiek laiko švies, ir kitos techninės galimybės. Pavyzdžiui, nuo 24 val. sumažėjus žmonių srautui, automatiškai galima nustatyti nuosaikų šviesos galingumo mažėjimą, tarkime, iki 4 val. ryto. Galima įmontuoti judesio daviklius ir pan. Taip ir sutaupoma, ir gaunamas apšvietimas, kokio su senomis technologijomis nepavyktų padaryti – nebent išjungti visai, kas yra nesaugu ir neatitinka apšvietimo normų. Juk, įvykus nelaimingam atsitikimui tinkamai neapšviestoje viešoje vietoje, nukentėjusysis galėtų prašyti atlyginti nuostolius motyvuodamas, kad dėl išjungto apšvietimo deramai nematė ir negalėjo įvertinti aplinkos.

Įmonės „Mazgas“ vadovas Vytenis Šmigelskas pasakoja, kad kai kurių dujokaitinių lempų šviestuvus jų gamintojai siūlo modernizuoti, senąjį įdėklą išimant ir pakeičiant jį naujuoju. Taip šviestuvui pritaikomas šiuolaikiškas šviesos diodų apšvietimas. Dėl šios galimybės toje pačioje gatvėje galima statyti naujus tokio paties dizaino šviestuvus su šviesos diodų technologija, o senuosius atnaujinti minėtu būdu – gatvėje išlaikomas šviestuvų stilius, o apšvietimas gana nebrangiai modernizuojamas. „Mazgo“ įrengtų šviestuvų galima pamatyti daugelyje Lietuvos miestų: Birštone, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Ukmergėje ir kitur. Pavyzdžiui, Radviliškyje šviestuvai suprogramuoti taip, kad atėjus laikui patys prisitemdytų, Alytuje kai kuriuos šviestuvus galima valdyti atskirai, Mažeikiuose Laisvės ir Vasario 16-osios gatvės taip pat spindi „Mazgo“ įrengtais naujaisiais šviestuvais.

Šviesos diodų apšvietimas leidžia labai gražiai maišyti spektrus, juos gretinant vieną su kitu. Taip pastatų apšvietimas tampa žaismingas.

Bažnyčioms ir pilims – architektūrinis apšvietimas Pasak V. Šmigelsko, istorinių objektų Lietuvoje architektai ir restauratoriai dažniausiai neleidžia apšviesti taip, kaip norėtųsi šviesos specialistams, nes saugomas sienų autentiškumas. Neva, norint panaudoti romantinį apšvietimą, tamsoje atskleidžiantį tikrąjį statinio grožį ir architektūrinius ornamentus, tenka ne vienoje vietoje tas sienas „štrobinti“. Todėl daugiausia vyrauja paprastas apšvietimas. Vis dėlto yra ir gražių pavyzdžių.

Alytaus bažnyčios modernizuotas apšvietimas išryškina visas smulkias detales, net į nišeles įdėta šviestuvų. Įmonės „Mazgas“ bažnyčių ir pilių apšvietimui pataria rinktis smulkųjį architektūrinį apšvietimą: daugybę įvairiausių skirtingo švietimo kampo šviestuviukų – jais galima išskirti konkrečias pastato vietas, pabrėžti smulkią fasado detalę ir pan. „Apšviesdamas kvadratinę dėžutę, kažin ko neišgausi, bet jeigu pastatas turi smulkių architektūrinių detalių,

iš kurių vienas naktį galima paslėpti, o kitas – išryškinti, tai naktį net ir baisus pastatas gali atrodyti labai gražiai.

Deja, Lietuvoje mažai pilių, ir tos apšviečiamos kukliai“, – sako įmonės vadovas, apgailestaudamas, jog mūsų šalyje labai bijoma eksperimentų ir spalvų, aiškinant, kad istoriniai pastatai – tai ne kazino.

Kiek geresnė tiltų situacija. „Mazgas“ ir jų architektūriniam bei tiesioginiam apšvietimui turi pasiūlyti įvairiausių šviestuvų ir šviestuvėlių, kuriuos galima įmontuoti netikėčiausiose vietose. „O juk kasdien atsirandančios naujos technologinės modernaus apšvietimo galimybės savaime žadina vis didesnį norą kuo įdomiau apšviesti parkus, tiltus, bažnyčias pilis, gatves...“ – šypteli V. Šmigelskas.  www.mazgas.lt www.emazgas.lt

INFRASTRUKTŪRA

Parkų (ir ne tik) atnaujinimas: modernu, bet pigiau Įmonė „Mazgas“ taip pat atlieka parkų apšvietimo modernizavimą: įrengia naujus, patobulina senuosius šviestuvus. Pasak V. Šmigelsko, parkuose ypač svarbu, kad apšvietimas būtų ne tik taupus, bet ir keltų estetinį komfortą – juk žmonės čia ateina ilsėtis, atsigauti, suteikti atgaivą ne tik kūnui, bet ir akims. „Mes padedame savivaldybėms tai pasiekti arba bent jau patariame, kaip meniškiau apšviesti kokį pavienį krūmą, ypatingesnį medį ar svarbesnį taką. Yra begalė tam tinkamų šviestuvų variantų: stulpelių, į žemę įkasamų šviestuvėlių, prožektoriukų, įmantrių didelių šviestuvų. Norėdami deramai susikalbėti su užsakovais, atliekame išsamias vizualizacijas“, – aiškina jis.

81

Taip kaip

namuose

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT-47480, Kaunas Tel. +370 37 491016 Mob. tel. +370 687 58504 Paštas: info@rmodul.lt www.Rmodul.lt PROJEKTAS ĮGYVENDINTAS PAGAL VIEŠBUČIŲ TINKLO SCANDIC UŽSAKYMĄ.