Structum 2015 liepa visas webui by STRUCTUM

Žurnalas sėkmingam verslui

Kiekviena valanda kažką duoda, kažką atima, kažką pakeičia. – Erichas Marija Remarkas

w w w. e s t r u c t u m . lt

2015 I liepa

Redakcijos ŽODIS

2015 I liepa

Iš šio numerio straipsnių labiausiai įsiminė jaunos teisininkės Gintarės Sirbikytės keliami klausimai. Ar galime būti tikri, kad, populiarėjant išmaniesiems namams ir technologijoms, vieną dieną jų šeimininkai nesulauks dirbtinio intelekto sistemos pasipriešinimo arba kito aktyvaus veikimo, kuris, nors ir būtų iš esmės tinkamas ir teisingas, šeimininkui nebūtų priimtinas? Kas būtų tuomet? Tokia diena tikrai ateis, tad jau dabar turėtume ruoštis technologinio intelekto sprogimui. Tačiau ar mes tai darome? Kas atsakys, jei bepilotis automobilis partrenks karvę? Kokį teisinį statusą turės robotai, kurie netrukus bus pradėti masiškai gaminti ir įsiverš į mūsų namus bei kasdienybę? Ar egzistuojantis teisinis reguliavimas bus pajėgus susitvarkyti, kai dirbtinio intelekto sistemų pagrindu veikiantys įrenginiai priims savarankiškus sprendimus, turinčius tam tikrų pasekmių, įskaitant teisines. Kol kas nei pasaulio, nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniu lygmeniu neturime teisės nuostatų, kurios apibrėžtų išmaniųjų technologijų ir asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) teisinį santykį ir jį reguliuotų. Norisi tikėti, kad, išmaniosioms technologijoms sparčiai lekiant į priekį ir mus visus džiuginant savo laimėjimais, sritis, kuri turėtų sureguliuoti teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti teisinį saugumą, pradės busti iš letargo miego. Pagyvensime – pamatysime. 

Turinys Architektūra 6 14

Atostogos veidrodžių karalystėje svečias. Garsaus architekto paslaptis –

pagarba aplinkai

MEDIS ŠIUOLAIKINĖJE ARCHITEKTŪROJE:

FUNKCINIS ASPEKTAS

Statyba 28

Naujas „Structum“ projektas.

Būsto pirkimas: nuo vietos parinkimo iki statytojo reputacijos įvertinimo

4 3 36 38

Gyvieji stogai

ŠILOKŲ KILIMAIS APŽELDINTI STOGAI 1958-ųjų statybos daugiabutis

virs A klasės namu

nuomonė. Renovuojamų pastatų

šiltinimas: ar daroma teisingai?

Visos priemonės žmonėms gelbėti –

vienoje vietoje

Pro langą – į ateitį

Inžinerija 52

Prestižinio „Porsche“ vardo vertas

automobilių salonas

pažinyis. „Vėsos ir partnerių“ užsakovai

patenkinti atliktais darbais

59 60

GAMYBINĖS IR TECHNOLOGINĖS PASLAUGOS Išmaniųjų technologijų prijaukinimas

saugiuose namuose

64 66

Kūrybiškumas ir kompiuterinė grafika Inžinerinėms komunikacijoms –

pažangios technologijos

69 70 73

Nauji metodai su ateities perspektyva Kaip valdyti tai, ką sunku pamatuoti? Gaisro saugos sprendiniai paveldo

apsaugos objektuose

Pataria specialistai:

šildymo sistemų modernizavimas

Infrastruktūra 78

Išsiskleidžiantis lyg vėduoklė

Žurnalas

ISSN ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 0335 Mob. +370 620 55 199 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Jurga Grigienė El. p. jurga@estructum.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Geibūnienė Žurnalistė Irena Dirgėlienė Tekstų autoriai: Dr. Arnoldas Gabrėnas Stasys Liaukevičius Raimundas Pilkauskas Giedrė Balčiūtė Asta Geibūnienė Jurga Grigienė Irena Dirgėlienė Gintarė Sirbikytė Nuotraukų autoriai: Oskaras da Rizas Nicolò Degiorgisas Nilsas Petteris Dale’as Walteris Mairas Peteris Cookas Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. +370 610 04 066 El. p. audrone@estructum.lt Vyr. finansininkė Janina Tunkevič Administratorė Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė Parengimas spaudai UAB „Structum projektai“ Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „Structum projektai“, 2015 © „Structum“, 2015 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

konferencija

„Pramoninių pastatų ateitis. Į ką ir kodėl verta investuoti?“ Lietuvoje auga naujai pastatytų gamyklų skaičius, vis daugiau įmonių investuoja į gamybos pastatų rekonstrukciją. Verslas skaičiuoja: pastatai turi būti pastatyti kokybiškai, greitai ir mažomis sąnaudomis. Tai gali užtikrinti tik pažangios šiuolaikinės statybų technologijos ir racionalus projektavimas. Apie kylančias problemas ir jų sprendimus kalbėsime konferencijoje.

PARTNERIAI

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas Registracija el. paštu ausrine@estructum.lt

Vieta: „Multikino“, PC „Ozas“, Ozo g. 18, Vilnius Data:

2015 m. rugpjūčio 12 d.

Laikas: 10 val.

pranešėjai

Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius. „Energinis efektyvumas: kas laukia pramonės įmonių?“

Paulius Dedelė, UAB „Studija PS“ architektas ir direktorius. „BREEAM pastato poveikio aplinkai vertinimo įtaka statomos UAB „August ir ko“ gamyklos architektūrai“

Tomas Larssonas, UAB „Mastermann“ Europos regiono vadovas, „HTC Sweden“. „Pramoninės grindys: svarba, pagrindinės problemos, sprendimai“

Audrius Končius, UAB „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas „Standartinės ir inovatyvios pastatų šildymo sistemos“

Šarūnas Skuodis, VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro Gruntų fizinių ir mechaninių savybių laboratorijos vedėjas. „Gruntų mechaninių savybių vertinimas projektuojant pagrindus ir pamatus“

Darius Klevečka, UAB „Aeroc“, Projektų ir pardavimų vadovas „Akytojo betono sienų plokštės – gamybinių pastatų sienų ir ugniasienių statybai“

Konferencijos radijas

ARCHITEKTŪRA

Atostogos veidrodžių karalystėje

Jurga Grigienė

Veidrodiniai namai – tai pora vasarnamių, esančių tarp nuostabių Pietų Tirolio dolomitų, viduryje gražaus obelų sodo, prie pat Bolcano miesto. Architekto Peterio Pichlerio sukurti namai suteikia nuostabią galimybę praleisti puikias atostogas apsuptam aukščiausius standartus atitinkančios šiuolaikinės architektūros ir išties stulbinančio gamtovaizdžio. Veidrodinių namų užpakalinė pusė naktį . © Oskar Da Riz nuotrauka

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

PIETINIS VEIDRODINIO NAMO FASADAS. © Oskar Da Riz nuotrauka

Peter Pichler, architektas © Jasmine Deporta nuotrauka PROJEKTAS: veidrodiniai namai, Bolcanas, Italija ARCHITEKTAI: „Peter Pichler Architecture“ BŪKLĖ: pastatyta TIPAS: gyvenamieji namai KLIENTĖ: Angela Sabine Staffler NUOTRAUKOS: Oskaro Da Rizo, Nicolò Degiorgiso

Šio projekto rezultatas – vienas pastatas, padalytas į du atskirus gyvenamuosius blokus, kurie yra šiek tiek skirtingame aukštyje ir skirtingo ilgio.

ARCHITEKTŪRA

Rekonstruotos septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pastatytos kaimo sodybos savininkė paprašė sukurti prabangius gyvenamuosius namus, kuriuos ji galėtų nuomoti žmonėms atostogoms. Svečiai turi turėti savo nedidelius atskirus apartamentus, kad galėtų visiškai mėgautis gyvenimu gamtos apsuptyje. Architektai turėjo gerai viską apgalvoti, kad ir šeimininkė, ir svečiai galėtų gyventi kuo privačiau. Naujieji pastatai atsukti į rytų pusę, čia – privatus sodas ir atskiras įėjimas bei atskiros svečių automobilių vietos. Kiekvienuose apartamentuose yra virtuvė, gyvenamasis kambarys, vonia ir miegamasis su dideliais stoglangiais, kuriuos atidarius patalpos vėdinamos ir užliejamos natūralia šviesa. Nedideliame rūsyje yra vietos daiktams laikyti. Šio projekto rezultatas – vienas pastatas, padalytas į du atskirus gyvenamuosius blokus, kurie yra šiek tiek skirtingame aukštyje ir skirtingo ilgio, taip sukuriama švelni pastato struktūra ir viena nuo kitos atskiriamos abi pas→ tato dalys.  Veidrodiniai namai iš aukštai. © Oskar Da Riz nuotrauka

ARCHITEKTŪRA

Veidrodinių namų užpakalinė pusė dieną, Baseinas. © Oskar Da Riz nuotrauka Veidrodinių namų priekis naktį. © Oskar Da Riz nuotrauka veidrodinio namo priekis iš pietų pusės. © Oskar Da Riz nuotrauka

Veidrodinis stiklas vakarinėje fasado pusėje ribojasi su pagrindiniu sodu ir atspindi supančią panoramą, taip padarydamas pastatus beveik nematomus. Kadangi abi pastato dalys yra ant pagrindo ir lyg plūduriuodamos prasideda virš žemės, sukuriamas lengvumo įspūdis, o iš į erdvę išsišovusių terasų atsiskleidžia geresnis įspūdingos aplinkos vaizdas. Į rytus atsukta pagrindinė pastato pusė – didelis stiklo fasadas – banguojančia linija susilieja su juodo aliuminio karkasu. Veidrodinis stiklas vakarinėje fasado pusėje ribojasi su pagrindiniu sodu ir atspindi supančią panoramą, taip padarydamas pastatus beveik nematomus. Veidrodinis stiklas padengtas UV danga, saugančia, kad neatsitrenktų paukščiai. →

ARCHITEKTŪRA Veidrodinių namų virtuvės ir miegamojo vaizdas. © Oskar Da Riz nuotrauka

ARCHITEKTŪRA

Veidrodinių namų pietinė pusė dieną. © Oskar Da Riz nuotrauka Veidrodinių namų pietryčių pusės vaizdas. © Oskar Da Riz nuotrauka Veidrodinių namų stogas. © Oskar Da Riz nuotrauka

Žvelgiant iš tam tikrų savininkės sodo vietų, senoji kaimo sodyba atsispindi šiuolaikinės architektūros name ir nekonkuruodama tarytum susilieja su ja. 

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

SVEČIAS

Garsaus architekto paslaptis – pagarba aplinkai Asta Geibūnienė

Šįkart svečiuose išskirtinė asmenybė – architektas Rimas Anusevičius, kurio darbai sudaro plačią gamą nuo Belvederio dvaro parko, išsaugotos siauriausios gatvelės Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje iki privačių milijonierių būstų, lėktuvų interjerų ir dabar baigiamų statyti Jungtinio inovatyvios medicinos centro Santariškėse bei modernios ligoninės Druskininkuose. Pradėję karjerą Projektavimo ir restauravimo institute, net 15 metų užsiėmėte statinių atnaujinimo darbais. Ar jums nesinorėjo dalyvauti naujų pastatų statybos procese? Kai buvau jaunesnis, senų sienų zondavimą, polichrominius tyrimus palikdavau vyresniems specialistams, o man labiau rūpėjo naujienos, ta architektūra, kuri labai gražiai kontrastuoja su senąja. Tačiau tuomet nebuvo palankūs laikai, kad galėtum moderniomis medžiagomis kurti modernią architektūrą ir ją gražiai priderinti prie senosios. Bet noriu pabrėžti, kad kontrasto principas taip pat ne visada būna sėkmingas. Pavyzdžiui, tokie atvejai kaip Kaune, kai naujus pastatus žmonės ima vadinti stiklainiais. Tai jau agresyvus kontrastas. Jei yra koks nors labai gražus kampelis, jo negalima imti ir šiurkščiai išdarkyti vien tam, kad parodytum save. Deja, dažnai architektas turi savo stilių ir, neatsižvelgdamas į aplinką, vis tiek stengiasi įgyvendinti savo sumanymą. Aš visada žiūriu į aplinką ir ji man padiktuoja sprendimą. Ilgametis darbas restauravimo srityje išmokė gerbti miestą, įvairias jos dalis, tad pastatus kuriu improvizuodamas, derindamasis prie aplinkos.

Tikriausiai ir pats augote gražioje aplinkoje? Kad turėtum gražią aplinką, ją visų pirma reikia sutvarkyti. Tuo mūsų profesija ir ypatinga, kad pirmiausia gali sutvarkyti savo namus, o paskui ir kitų žmonių. Architektūra, kaip mes sakome, yra dėžė interjerui. Juk žmogus gyvens toje mūsų sukurtoje aplinkoje, todėl interjerui aš skiriu labai daug dėmesio, mūsų pastatai būna užbaigti iki galo, iki paskutinės interjero detalės.

ARCHITEKTŪRA

Bet kuriuo atveju meninis mąstymas visada praverčia, o universalumas leidžia pamatyti visumą. Kita vertus, tai skatina ieškoti plačiai mąstančio užsakovo, kuris leistų pasireikšti tavo meninei prigimčiai, vaizduotei, polėkiui.

Kaip nusprendėte rinktis architektūrą, o gal ji jus pasirinko? Man kelionė į šią profesiją susijusi su savotiška istorija, galima į viską pažvelgti ir su humoru. Anksčiau buvo populiaru, nors, manau, ir dabar tėvai nori, kad vaikai būtų susiję su muzika. Kadangi tėvas grojo akordeonu, mane irgi nutempė į muzikos mokyklą. Deja, negalėjau pasigirti nei ypatinga klausa, nei gabumais, tad direktorius, pasikvietęs mamą, subtiliai pasufleravo: „Jūsų sūnui muzika sekasi sunkokai, bet jis labai gražiai rašo smuiko raktą, bandykite jį nusiųsti į dailės mokyklą.“ Taip ir atsidūriau ten. Na, bet tėvas dar buvo ir nagingas stalius, dirbo su mediena. Man tai irgi turėjo įtakos, nes aš nuolat trindavausi šalia, dirbtuvėse. Gal ir tai įkvėpė. Vėliau studijavau Vilniaus dailės akademijoje, kur iškart pasirinkau architektūrą, o restauracija atsirado gal ir dėl to, kad visada domėjausi kelionėmis. Tais laikais dirbant Projektavimo ir restauravimo institute buvo galimybių pamatyti pasaulį, susipažinti su užsienio architektūra. Mūsų pokarinė stalininė architektūra buvo labai niūri ir mokytis tikrai nebuvo iš ko. Nors man labai pasisekė mokytis pas tokius korifėjus kaip prof. Vytautas Edmundas Čekanauskas, doc. Gediminas Baravykas ir kiti, jie patys buvo veikiami tos pilkos aplinkos ir negalėjo mums perteikti pasaulinių stebuklų, todėl patys veržėmės viską pamatyti ir grįžę tai panaudoti. Kaip prasidėjo jūsų darbai? Su žinomu verslininku Sauliumi Karosu nuo jaunystės esame geri draugai, visada daug bendraudavome, kartu slidinėdavome kalnuose, o kai jo verslai iš JAV persikėlė į Ženevą, jis mane pakvietė dirbti kartu. Ėmiau kurti interjerus, pradedant S. Karoso asmeniniu biuru, baigiant „Lukoil“ ir kitų naftos bendrovių, su kuriomis jis palaikė verslo santykius, biurais. Užsienyje kūriau tik interjerus, nes tose šalyse mažai kas nauja statoma. Jų architektai mums visada pavydėdavo, kad galime ir turime kur pasireikšti, statyti, nes mūsų šalyje viskas vystosi uraganiškai. Ar buvo įdomu įrenginėti tokius biurus? Didelis pranašumas tas, kad tokie užsakovai neriboja finansinių investicijų, todėl kurdamas interjerą galėjau laisvai reikštis, naudoti garsiausių gamintojų medžiagas, baldus, išreikšti save taip, kaip noriu. Ta laisvė buvo nauja ir man, ir patiems šveicarams. Jie stebėjosi, kad viskas taip greitai ir kokybiškai padaroma. Žinoma, dirbdamas privalėjau atsižvelgti ir į vietinę specifiką, tradicijas. →

ARCHITEKTŪRA

Mūsų profesija turi savotišką minusą, nes eidamas gatve visada pastebi, kai statoma ne vietoje, galėtų būti kitaip, kartais net tenka įsikišti ir siekti, kad projektavimas ar statybos būtų sustabdytos, tokių atvejų buvo ir niekas nenukentėjo, visuomenei buvo tik geriau.

Namas geram draugui.

Namas ypatingam užsakovui.

Kokiais savo darbais esate labiausiai patenkintas? Vienintelio širdžiai mielo darbo išskirti negaliu – daug gerų, nes į juos sudėjau save, savo gebėjimus, pastangas, be to, tikiuosi, kad dar ne vienas pavykęs darbas laukia ateityje. Mano patirtis yra labai įvairi: nuo restauracijos iki privačių prabangių būstų, viešbučių, lėktuvų interjerų, užsakymų Gibraltare, Prahoje, Vienoje... Vien S. Karosui esu suprojektavęs apie 30 skirtingų objektų. Anksčiau vienas ryškiausių darbų man buvo kosmetologijos klinika Suhigaros gatvėje, Vilniuje. S. Karosas paprašė suprojektuoti efektingą architektūros kūrinį, kad tai būtų tarsi jo veiklos vizitinė kortelė. Jau 15 metų ten atliekamos moderniausios kosmetologijos ir kūno gražinimo procedūros, yra viešbutis, SPA centras, kavinė. Anksčiau viduje vyko įtempta veikla, apsilankyti šiame centre buvo prestižo reikalas. Interjeras Anykščių SPA.

ARCHITEKTŪRA

ryškus, spalvingas – už kavinės interjerą buvome apdovanoti „Forbo“ atstovų didžiuoju prizu. Pagal S. Karoso verslo idėją čia buvo gražinamos įtakingų Rusijos vyrų žmonos, o joms atskraidinti reikėjo liukso klasės lėktuvo. Tam Minske buvo išluptas visas lėktuvo „Tu-134“ vidus, palikus tik vieną sėdynę man kaip keleiviui, ir buvau išsiųstas į JAV sukurti interjero, skirto itin svarbiems asmenims. Pasitiko ilgas limuzinas, kurio visų durų vidinės kišenės buvo prikimštos degtinės butelių, nes mes jiems dar buvome iš Rusijos. Bet, jau nuvykus kurti trečio S. Karoso lėktuvo interjero, eksterjero, buvo iškelta Lietuvos vėliava, taip parodant pagarbą atliekamam darbui, nes paskutinis lėktuvas internete buvo įvertintas kaip visų laikų geriausias. Panašiai buvo ir Vienoje, kuriant labai modernius apartamentus Vienos senamiestyje. Pradžioje vietiniai architektai skeptiškai žiūrėjo į mūsų dalyvavimą kuriant interjerą, bet, užbaigus darbą, kaip komplimentą pareiškė, kad interjeras už parodytą pagarbą Vienos senamiesčiui turėtų būti pristatytas UNESCO premijai gauti. Tokie pavyzdžiai rodo, kad darbu galima pelnyti pagarbą ir Šveicarijoje, ir Austrijoje, ir Amerikoje. O Lietuvoje visada malonu užsukti ir į vieną pirmųjų rekonstruotų objektų – į Lietuvos nacionalinę filharmoniją. 1985 m. buvo išplėsta filharmonijos vestibiulio erdvė ir suformuota šoninė fojė su drabužine ir barais, taip pat nauja laiptinė iš bazilijonų vienuolyno pusės. Tam teko pridurti šalia esančius pastatus. Rekonstruojant laiptinę, tarp rūsio ir pirmojo aukšto atsitiktinai buvo atidengtas senas bevardis skersgatvis, XVII–XX a. skyręs Rusų pirklių namų ir Švč. Trejybės bažnyčios bei bazilijonų vienuolyno teritoriją. Šis skersgatvis, grįstas akmenimis, eksponuojamas laiptinėje kaip viena siauriausių Vilniaus gatvelių, o po stiklinėmis tualeto grindimis galima pamatyti vieną iš tekančių Vilniaus upelių. Tokie dalykai rodo, kad rekonstrukcija nebuvo lengva, bet stengiamės išlaikyti pagarbą detalėms

Grožio terapijos ir chirurgijos klinika „SUGIHARA“ Vilniuje.

Viešbutis „VioLeta“ Druskininkuose.

ir paveldui. Svarbu, kad savo darbu džiaugiesi ne tik pats, bet ir žmonės, dėl kurių tai darai. Šiuo metu daug laiko skiriame baigiamiems medicinos objektams: moderniam aštuonių aukštų Inovatyvios medicinos centrui Santariškėse ir reabilitacijos ligoninei Druskininkuose. Baigėte Vilniaus dailės akademiją, bet juk architektus ruošia ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Kuo skiriasi šias aukštąsias mokyklas baigę specialistai? Mano projektavimo studijoje (UAB „R. Anusevičiaus projektai“) dirba abiejų šių aukštųjų mokyklų absolventai, tad pastebiu, kad tie, kurie mokėsi dailės, gali užsakovui savo mintį greitai išreikšti, nupiešdami būsimo statinio eskizą, nes VDA suteikdavo būsimiems architektams ir daugiau meninio pasiruošimo, jie mokėsi tapybos, grafikos. Man ją, pavyzdžiui, dėstė garsus grafikas Stasys Krasauskas, dizaino pagrindus gavau iš prof. Tado Baginsko. Žodžiu, paragavome įvairių sričių. Žinoma, kompiuteriu dabar taip pat greitai galima sukurti vaizdą, bet tikrai labai efektyvu, kai per pokalbį čia pat ant lapo gimsta idėjos ar pasiūlymo vizualizacija. Bet kuriuo atveju meninis mąstymas visada praverčia, o universalumas leidžia pamatyti visumą. →

ARCHITEKTŪRA

Jungtinis inovatyvios medicinos centras Santariškėse.

Kita vertus, tai skatina ieškoti plačiai mąstančio užsakovo, kuris leistų pasireikšti tavo meninei prigimčiai, vaizduotei, polėkiui. Man su užsakovais tikrai labai sekasi. Jau daug metų bendrauju su tais pačiais, su kuriais sutampa požiūriai. Svarbu ir draugystė, mes kartu ilsimės, taip sutvirtindami ryšius, lojalumą. Jeigu yra šeimos daktaras, juk gali būti ir šeimos architektas. Deja, kartais garbinga architekto profesija nuvertinama. Lietuvoje šių specialistų parengiama dešimt kartų daugiau nei Latvijoje ir Estijoje, pas mus jų akivaizdžiai per daug, ne visi gali užsidirbti Lietuvoje, išvyksta į užsienį. Kita vertus, ne visada ir mūsų architektų, ypač baigusių kolegiją, kvalifikacija yra tokia, kad jie iš tiesų galėtų konkuruoti rinkoje. Ar jums kada nors teko atsisakyti užsakymų? Tokių atvejų pasitaikė ir jie buvo skausmingi, bet ta patirtis buvo susijusi su užsakovais iš Rusijos, įsivaizduojančiais, kad viską žino geriau net už architektą. Jų norai dažnai būna nerealūs, nepamatuoti, o kartais jie tiesiog patys kažkur išnyksta, gal bankrutuoja. Ir tuomet lieki be nieko.

Lėktuvo interjeras.

Jeigu užsakovas akivaizdžiai nesuvokia situacijos, ar imatės jį auklėti? Mūsų profesija turi savotišką minusą, nes eidamas gatve visada pastebi, jei statoma ne vietoje, galėtų būti kitaip, kartais net tenka įsikišti ir siekti, kad projektavimas ar statybos būtų sustabdytos. Tokių atvejų buvo ir niekas nenukentėjo, visuomenei nuo to tik geriau. Pavyzdžiui, nemažai prisidėjau, kad prie Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Paco gatvėje neišdygtų visai ten nederantis septynių aukštų daugiabutis su mansarda. Kadangi projektavimo rinkoje dirbu nemažai metų, mano darbai jau matomi ir tie, kas kreipiasi, žino, kokio stiliaus gali tikėtis, turi mums suprantamą viziją. Kita vertus, tie klasikos stiliumi mūsų pastatyti statiniai kartais susuka užsakovams galvas ir jie tokio pastato pageidauja visai tam netinkamoje vietoje. Tarkime, toks pastatas kaip klasikinio interjero prezidentų pamėgtas Druskininkų viešbutis „Violeta“, kurio architektūra įkvėpta vietos ir istorinio paveldo bei kurortinės architektūros

O kokia medžiaga jums pačiam labiausiai patinka? Dabar populiarėja Lietuvai labai tinkančios ir man patinkančios keraminės fasado plokštės. Jomis bus padengtas ir naujai statomos ligoninės Druskininkuose fasadas. Kaip dažnas lietuvis, esu neabejingas medžiui. Todėl projektuodamas individualius namus, ką vadinu savo pomėgiu, visada noriu prisiliesti prie medžio. Be to, medis ir keramika ar graži aplinka, tarkim, Senamiestis, labai gražiai kontrastuoja su naujomis medžiagomis: veidrodiniu stiklu, betonu, aliuminiu. Taigi protingai panaudota gera medžiaga visada gali rasti savo vietą. Kad ir toks pavyzdys – grožio terapijos ir chirurgijos klinika „Sugihara“ Vilniuje, kuriai suprojektavau lenktą stiklinę piramidę, kad susiformuotų tarsi dirbtinė kalvelė, lanksčiai įsikomponuojanti į Ozo draustinio kraštovaizdį.

ARCHITEKTŪRA

braižo, kitoje vietoje visai netiktų. Kitur – kita situacija. Tuomet aiškiname klientui, ką diktuoja jo pasirinkta vieta ir paties statinio specifika, naudojamos medžiagos.

Ar statybininkai sugeba įgyvendinti išskirtinius jūsų sumanymus? Galiu pasidžiaugti, kad man sekasi ir su statybininkais. Pradedant nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kurią rekonstravo lenkų įmonė „Budimex“, o šis vardas visada reiškė kokybę, profesionalumą. Tai tikrai man buvo labai gera mokykla. Viešbučio „Violeta“ monolitines arkas tobulai padarė įmonė, statanti bažnyčias. O dabartines mūsų bendras statybas (ligoninę Druskininkuose ir centrą Santariškėse) kuruoja UAB „Veikmės statyba“, kurios kokybišku darbu taip pat neabejoju. Lietuvoje tikrai yra statybų organizacijų, kurios įgyvendins bet kokį projektą ir bendrauti bus vienas malonumas.  Ačiū už pokalbį.

ARCHITEKTŪRA

MEDIS ŠIUOLAIKINĖJE ARCHITEKTŪROJE: FUNKCINIS ASPEKTAS 20

Dr. ARNOLDAS GABRĖNAS, architektas, VGTU docentas

ARCHITEKTŪRA

Vargu ar mediena šiuolaikinėje architektūroje būtų tokia populiarėjanti medžiaga, jei jos estetinių savybių, įgyvendinant įvairiausius meninius sumanymus, nepapildytų santykinis patvarumas, stiprumas, lengvumas, ekologiškumas, ekonomiškumas, mažas šilumos laidumas. Šios savybės leidžia kalbėti apie funkcinį šiuolaikinės medinės architektūros aspektą, kai kūrinyje į visumą jungiamas grožis ir praktinis pritaikomumas. →

WALTERIO MAIRO nuotrauka

ARCHITEKTŪRA

1 pav. „Kopų“ namas, Safolkas, Jungtinė Karalystė, archit. biuras „Jarmund/Vigsnaes AS“, NILSO PETTERIO DALE’O nuotrauka

Tokia dermė leidžia taikyti medieną kaip konstrukciją pačiuose įvairiausiuose architektūros projektuose, taip ieškant ir atrandant naujų medinių statinių formų. Išskirtinos šios pagrindinės medienos funkcinio taikymo idėjos, lemiančios vizualiai paveikios dabartinės medinės architektūros morfologijos gausą: a) mediena paranki įkūnijant sudėtingos geometrijos tūrius; b) medinės konstrukcijos tinkamos kuriant didelių matmenų ir stiprio statinius; c) taikant medieną architektūra papildoma specialiomis utilitariomis savybėmis.

Šiuolaikinės architektūros išskirtinumas dažnai kuriamas kaip raiški, neįprasta, o kartais ir neracionali pastato tūrio forma. Technologinės medienos apdirbimo, projektavimo naujovės leidžia medines konstrukcijas naudoti įgyvendinant tokius sudėtingo geometrinio tūrio statinius. Dalyje jų medinės konstrukcijos yra reikšminga pastato estetinė ir funkcinė dalis, svarbi eksterjero ir interjero kompozicijai. Statant sudėtingų geometrinių formų statinius vis dažniau pasitelkiamos medienos plokštės. „Jarmund/Vigsnaes“ architektų grupės suprojektuotame „Kopų“ name iš kompiuteriais valdomais įrenginiais išpjautų klijuotos medienos gabalų sukonstruotos visos antrojo aukšto sienų ir stogų laužytos plokštumos, sudarančios vizualiai dinamišką tūrį, tarsi pakibusį virš pirmojo aukšto stiklinių fasadų (1 pav.). Pastaruoju metu bandoma sukurti ne tik sudėtingą išorinį tūrio pavidalą, bet ir keliasluoksnius, iš esmės tik kompiuteriais tiksliai sumodeliuojamus medinių konstrukcijų statinius. Galima paminėti bioninių formų, ląstelinę struktūrą primenantį ICD/ITKE tyrimų paviljoną Štutgarto universitete (2 pav.). Kompiuteriu valdomais įrenginiais išpjautos daugiakampės plokštumos surinktos į dvigubo sluoksnio kevalo kiautą su lygiu išoriniu ir akytu vidiniu paviršiumi, kuriame įrengtas apšvietimas (Frearson 2011). Dėl gana nesudėtingo medžiagos apdorojimo medienos statiniams galima suteikti gamtai būdingus pavidalus, didesniu masteliu atkartoti sudėtingų gyvybės formų struktūros grožį. Kalbant apie geometriškai sudėtingus medinius tūrius, reikia paminėti, kad atskira grupe galima laikyti statinius, kuriuose medinės konstrukcijos sukuria sudėtingą tūrio formą, bet eksterjere yra paslepiamos po kitos medžiagos apvalkalu. 2 pav. ICD/ITKE tyrimų paviljonas, Štutgartas, Vokietija, aut. Štutgarto universiteto dėstytojų ir studentų komanda, 2011 m.

Vienas svarbiausių architektūros kūrėjų tikslų yra pastato dydis. Šiuolaikinėje architektūroje medinės konstrukcijos taikomos kuriant didelių matmenų ir stiprio statinius. Galima išskirti medinius statinius, kuriais perdengiamos didelių tarpatramių vidaus erdvės, taip pat keliaaukščius sudėtingos funkcijos pastatus, bokšto tipo statinius ir tiltus.

ARCHITEKTŪRA

3 pav. Marketo sporto arenos interjeras, Mičiganas, JAV, konstrukcijos sistemos archit. W. E. Rossmannas, 1991 m.

Medinių konstrukcijų fizinės savybės neretai lemia jų pasirinkimą, siekiant perdengti didelių tarpatramių vidaus erdves. Vienas didžiausių pasaulyje medinėmis konstrukcijomis suformuotų denginių yra Marketo vietovėje Mičigane, JAV. Čia pagal architekto Wendelio Rossmanno sumanytą sistemą iš klijuoto medžio sijų sukonstruotas kupolas, kurio skersmuo – 161 metras. Po šiuo kupolu yra daugiau kaip 16 000 sėdimų vietų. Dalis stogo dangos gali būti nustumiama, taip dangaus fone išryškinant medinės konstrukcijos grožį. Analogiškoje vos metru mažesnio skersmens kupolu 1982 m. uždengtoje Takomos (Vašingtonas, JAV) arenoje gali tilpti iki 25 000 žiūrovų, vykti amerikietiškojo futbolo, rodeo, ledo ritulio, krepšinio, teniso, motokroso varžybos, taip pat koncertai (3 pav.) (Müler 2000). Šio funkcinio tipo mediniams ir iš kitų medžiagų statytiems pastatams būdingas išorės formos monumentalumas bei masyvumas, dažnai išskiriantis juos iš kitų statinių ar supančios aplinkos. Tokių pastatų vidinėse erdvėse nepaslėptos medinės konstrukcijos yra pagrindinis kompozicinis elementas, vizualiai skaidantis, savita elementų tektonikos grafika papildantis didelį denginio paviršių. Kaip rodo pasaulio architektūros patirtis, medis yra tinkama medžiaga keliaaukščių sudėtingos funkcijos statinių konstrukcijoms. Suomiai teigia, kad jų statyti medinių konstrukcijų daugiaaukščiai namai struktūrinėmis ir funkcinėmis savybėmis, o ypač garso izoliacija ir priešgaisrine sistema atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus. Šiuo metu suomiai turi ne vieną mediniais daugiaaukščiais pastatais užstatytą kvartalą, mokyklos ar biurų statinį. Vienas įspūdingiausių medinės architektūros objektų Helsinkyje yra 2005 m. Espe pastatytas penkių aukštų biurų pastatas (arch. biuras „Helin & Co Architects“), kurio ir apdaila, ir konstrukcijos yra medinės (4 pav.). Apdailai pasirinktos klijuotos lentos, sukuriančios didesnių, nei įprasta, medinių elementų įspūdį ir derančios su įspūdingu statinio dydžiu. Kompoziciją papildo lenktosios pastato dalies tūris su papildomu medinių žaliuzių fasadu. Tai vienas didžiausių ir išraiškingiausių pastatų Helsinkio metropolijoje, liudijantis, kad medis daugiaaukščiame biurų pastate gali būti ne tik apdaila, bet ir → konstrukcija. 4 pav. Biurų pastatas, Espas, Suomija, arch. biuras „Helin & Co Architects“, 2005 m.

ARCHITEKTŪRA

5 pav. Projektas „Tall Wood“, Vankuveris, Kanada, archit. M. Greenas, 2012 m.

Šiuo metu naujausiuose informacijos šaltiniuose nemažai dėmesio skiriama intriguojančiai aukšto medinio pastato problematikai, tiesiogiai susijusiai su medinės architektūrinės formos naujumu. Apskritai teigiama, kad medinės konstrukcijos tinka aukštiems bokšto tipo pastatams statyti. Laikoma, kad šiuo metu aukščiausias medinis pastatas yra architektų biuro „Waugh Thistleton Architects“ suprojektuotas ir 2009 m. pastatytas Londone. Šio devynių aukštų statinio laikančiosios konstrukcijos, pertvaros pagamintos iš klijuotos medienos plokščių ir tik fasadai padengti plokštėmis „Eternit“ (Jones 2009). 2012 m. Vienoje pastatytas kiek žemesnis, aštuonių aukštų, bibliotekos pastatas, kurį suprojektavo architekto Hermanno Kaufmanno biuras. Viešumoje vis pasirodo informacijos apie projektuojamus dar aukštesnius medinius statinius. Tarp naujausių yra 24 aukštų medinis dangoraižis, kurį pagal architekto Rüdigerio Lainerio projektą taip pat ketinama statyti Vienoje, o tarp ambicingiausiųjų – 30 aukštų pastatas Vankuveryje (5 pav.), kurį suprojektavo architektas Michaelas Greenas (MGB 2015).

6 pav. Tranšėjos tiltas, Halsterenas, Olandija, archit. biuras „RO&AD Architecten“, 2010 m., „RO&AD Architecten“ nuotraukos

Pristatant aukštybinius medinius pastatus, pastebima tendencija pabrėžti, regis, paradoksalų jų atsparumą ugniai. Teigiama, kad masyvūs medienos elementai gaisro metu anglėja, kurį laiką sulaiko karščio ir liepsnos plitimą, lieka stiprūs prognozuojamą laikotarpį ir nesuyra

ARCHITEKTŪRA 7 pav. Pastatas prieplaukai stebėti, Helsinkis, Suomija, proj. Alto universiteto medžio studija, 2008 m.

staiga, kas būdinga metalinėms konstrukcijoms. Bandoma svarstyti, kad iš Pasaulio prekybos centro bokštų 2001 m. rugsėjo 11 d. būtų išsigelbėję kur kas daugiau žmonių, jei pastatai būtų buvę iš medinių konstrukcijų (Steurer 2006; Kaušpėdas 2009; Michler 2012). Medinės konstrukcijos nuo seno naudojamos tiltams statyti. Tai objektai, kurių architektūros šiuolaikiškumas, meninis įtaigumas atsiskleidžia kūrėjams išradingai taikant medieną. Dabartinėje architektūroje tiltai – ne tik tradiciniai kelius per upę ar kitą gamtinę kliūtį jungiantys statiniai, bet ir įvairūs gamtovaizdžių ar miestovaizdžių apžvalgos statiniai. Vienas įspūdingesnių savo techninėmis savybėmis yra 2010 m. Fryzijos provincijoje Olandijoje iš klijuoto medžio konstrukcijų pastatytas tiltas „Krusrak“, kurio laikomu keliu gali važiuoti sunkiasvoriai automobiliai (atlaiko 60 tonų apkrovą) ir eiti pėstieji („Tiltuva“ 2012). Šio savotiško architektūros žanro formos paieškų įvairovėje išsiskiria tiltas Halsterene, Olandijoje. Tai statinys, leidžiantis persikelti per tranšėją, kuri yra XVII a. Vakarų Brabanto vandens lygio stabilizavimo sistemos dalis Pietvakarių Olandijoje. Į kitą krantą pereinama neįprastu būdu, nes tiltas – tai savotiškas medinis lovys, įkastas į tranšėjos pakrantes ir iki pat kraštų panardintas į vandenį (6 pav.). Mediena nuo vandens apsaugota EPDM membranos danga, naudojama plokštiems stogams ir baseinams. Šio objekto atsiradimas rodo medinių konstrukcijų galimybes įgyvendinant drąsiausius ir išradingiausius architektūros formos sumanymus. Pastebimas ir simbolinis, poetiškas kūrinio įtaigumas, kai medinis statinys, paniręs tamsiame vandenyje, yra tarsi gyvybės, vilties kelias per negandas. Šiuolaikinė medinė architektūra naujomis formomis atsiskleidžia medienos fizinėmis savybėmis įgyvendinant specialius utilitarius poreikius. Tarp tokių dabartinei architektūrai atskirais atvejais reikalingų funkcijų minėtina

galimybė greitai pastatyti statinius sudėtingomis aplinkybėmis, juos lengvai transformuoti, turėti klimato ir cheminiams poveikiams atsparius, tvarius statinius. Be to, aktuali ir senesnių pastatų renovacija. Neretai šiuolaikinės architektūros kūrinius norima greitai pastatyti sudėtingoje gamtinėje ar urbanistinėje aplinkoje esančiuose ir dažnai mažuose sklypuose, nors juose neįmanoma organizuoti darbų, kuriems reikia daugiau vietos ir laiko. Pastaraisiais dešimtmečiais ne vienas objektas tokiose vietovėse buvo įgyvendintas būtent iš medienos. Čia medinis statinys gali būti tiesiog atvežamas ir gana greitai, nesudėtingai surenkamas iš kelių stambių dalių, kurios gamyklose paprastai būna pagamintos iš smulkesnių elementų. Statybų iš medinių konstrukcijų greitį liudija ir tokie aprašyti pavyzdžiai kaip penkių aukštų medinio pastato surentimas per aštuonias su puse savaitės Švedijoje ir 230 m ilgio medinio tilto dviratininkams bei pėstiesiems nutiesimas per 45 minutes tos pačios šalies Ulmeo mieste (Skafaru 2011). Su moduline skydine statyba iš medienos siejasi gana paprastų ir neretai per daug lakoniškų architektūrinių formų pastatai. Vis dėlto patirtis rodo, kad surenkamasis medinis statinys gali atspindėti aktualias architektūrinių formų tendencijas. 2010 m. Helsinkyje pastatytam prieplaukos stebėjimo pastatui kompiuteriu valdomais įrenginiais išpjautos klijuotos medienos ir vakuumuoto stiklo detalės buvo surinktos Alto universitete kaip keturios statinio dalys. Pastarosios buvo atvežtos ir sumontuotos į vieną tūrį ant nedidelės platformos (Heikkinen 2010). Statinys išsiskiria dinamišku pavidalu, trikampių ir stačiakampių stiklo bei medinių sienų plokštumų žaismu, primena modernų laivą (7 pav.). Projektuojant šiuolaikinius pastatus, medinių konstrukcijų pasirinkimą tam tikrais atvejais nulemia jų atsparumas klimato ir cheminiams poveikiams. Architektas Josephas Smolenicky populiariame Šveicarijos kurorte Bad Ragace suprojektavo naujai interpretuotų monumentalių, katedrą primenančių formų SPA kompleksą. Medinių skulptūriškų →

ARCHITEKTŪRA

pastato kolonų, medinės sienų, elipsinių langų tektonikos dermė kuria nekasdienišką nuotaiką interjero erdvėse, kartu užtikrina ir tinkamą patalpų mikroklimatą (8 pav.). Nors čia yra baseinų ir pirčių, medinės konstrukcijos leidžia viduje palaikyti 35 % drėgmę – mažesnę negu pastato išorėje (Shuberrt 2009). Medis – tinkama medžiaga įgyvendinti šiuolaikinėje architektūroje populiarėjančioms tvarių statinių idėjoms. Pabrėžiamas medinės architektūros ekologiškumas, medienos švarumas, geros termoizoliacinės, elektrostatinės savybės, gebėjimas patalpose palaikyti natūralią drėgmės pusiausvyrą, oro cirkuliaciją, izoliuoti garsą. Be to, minimas medienos išteklių atsinaujinimas gamtoje, mažesnės medinių elementų gabenimo ir pastatų statybos energinės sąnaudos, galimybė nugriauto pastato konstrukcijas perdirbti, panaudoti antrą sykį (Hinski 2012). Šios medienos konstrukcijų savybės dera ir su pastato energinio pasyvumo aspektu. Pastarosios deklaracijos architektūroje iš esmės kol kas nekeičia pastatų išorės pavidalų. Viena aktualiausių dabartinės architektūros sričių yra pastatų renovacija. Čia senesni mūriniai, metaliniai ar kitų medžiagų statiniai apvelkami nauju mediniu kiautu, taip gerinant pastato estetiką, o kai kuriais atvejais sprendžiant ir šilumos laidumo problemas. Tarp naujausių idėjų yra vokiečių ir suomių tyrėjų kuriamos medinės tikslių matmenų apšiltinimo medžiaga užpildytos fasadų plokštės. Tokie medinio karkaso moduliai gaminami gamyklose ir montuojami segmentais, atvežus juos prie daugiaaukščių pastatų (9 pav.) (Schankula 2010; Laukkanen 2011). Įdomų estetinį pastato galinės sienos atnaujinimo sprendimą Barselonoje pateikė architektas Davidas Bravo Salva. Žaliuzių efektą kuriantys vertikalūs mediniai elementai paįvairinami apskritomis sferomis (9 pav.). Pastarasis medinių konstrukcijų panaudojimas skulptūriškas, efektingas architektūrinės formos požiūriu, taip pat pigiai ir paprastai įgyvendinamas (Delicado 2009). 8 pav. Taminos termos, Bad Ragacas, Šveicarija, archit. biuras „Smolenicky & Partner“, 2006 m., WALTERIO MAIRO nuotrauka

Mediena – viena universaliausių medžiagų šiuolaikinėje architektūroje. Tai ne tik graži, bet ir praktiškai itin plačiai pritaikoma medžiaga. Medis išsiskiria įvairialypėmis fizinėmis savybėmis, kurių derinys ar kiekviena atskirai gali būti neprilygstamai naudinga materializuojant architektūros idėjas tam tikromis sąlygomis. Mediena, kaip konstrukcija, pritaikoma pačiuose įvairiausiuose architektūros projektuose, ieškant ir atrandant naujų meniškų bei funkcionalių medinių statinių formų. Dažnai tokio medinės architektūros objekto patrauklumą, aktualumą nulemia unikali meniškumo ir funkcionalumo dermė.  9 pav. Pastato sienos renovacijos nauju mediniu fasadu projektas, Barselona, Ispanija, archit. D. B. Salva, 2008 m.

Terasoms tvirtinti – novatoriškos ir tvirtos medžiagos UAB „Argilla“ terasoms tvirtinti siūlo DeckWise® ir GRAD ClipJuAn® terasinių ir fasadinių lentų paslėpto tvirtinimo sistemas. Šie produktai buvo sukurti siekiant padėti profesionaliems statybininkams ir namų savininkams statyti tvirtesnes terasas. Tai mūsų biudžetui draugiškas produktas. Dėl paprasto naudojimo ir patikimumo statybininkai sugaišta mažiau laiko. Naudojant DeckWise® produktus pastatytos terasos yra tvirtos ir gražios. Tai ilgaamžės ir tvirtos medžiagos: terasinių lentų tvirtinimo detalės, lentų tarpų intarpai ir kiti priedai. Yra tvirtinančių, kad DeckWise® produktai tarnauja daugiau nei 75 metus, žinoma, svarbu tinkamai prižiūrėti.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Delicado, G. H.; Marcos, M. J. 2009. Eloquent end wall, A10 30: 58. Frearson, A. 2011. ICD/ITKE Research Pavilion at the University of Stuttgart. Heikkinen, P. 2010. Marina watch house, PUU 2010/1: 37–39. Hinski, A. 2012. LifeCycle Tower: The World‘s Tallest Wooden Building [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://inventorspot.com/articles/lifecycle_tower_worlds_tallest_ wooden_building>. Jones, W. 2009. Timber tower, A10 30: 54. Kaušpėdas, A. 2009. Mediniai namai – ar jau subrendome? [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.pajegos.lt/Kas-naujo/Mediniai-namai-ar-jau-subrendome>. Laukkanen, M. 2011. Update facades with wooden elements, PUU 3: 34. Michler, A. 2012. Michael Green Unveils ‘Tall Wood’ Tower for Vancouver Along With Instruction Manual for Building Wooden Skyscrapers [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://inhabitat.com/michael-green-unveils-wooden-tallwoodskyscraper-for-vancouver/>. MGB, 2015. Tall Wood [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://cwc.ca/wp-content/ uploads/publications-Tall-Wood.pdf>. Müler, C. 2000. Holzleimbau/Laminated Timber Construction. Basel: Birkhäuser. Pryce, W. 2005. Architecture in wood: a world history. Singapore: Thames & Hudson. Schankula, A. 2010. Wood – panel Facades – Eco – refurbishment of Multi – storey Buildings, Detail 5: 34–36. Shuberrt, H. 2009. Sense of opulence, A10 30: 53. Skafaru, V. 2011a. Moderni medinė Švedijos architektūra [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.zurnalasmiskai.lt/index.php?id=84>. Steurer, A. 2006. Developments in timber engineering: the Swiss contribution. Basel: Birkhäuser. „Tiltuva“, 2012. Medinis tiltas Nyderlanduose [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.tiltuva.lt/accoya.html>.

Revoliucinė GRAD ClipJuAn® – terasinių ir fasadinių lentų paslėpto tvirtinimo sistema, kurios dėka klojimo darbai atliekami lengvai, greitai ir tiksliai. Darbo laiko sąnaudos sumažėja net iki 50 proc. Naudojant šią sistemą, terasos surinkimas tampa paprastas ir kiekvienas gali tai atlikti pats. GRAD ClipJuAn® paslėpto tvirtinimo sistema užtikrina puikų estetinį vaizdą, saugų paviršių ir stabilų lentų tvirtinimą bei ilgaamžiškumą. Sistema gaminama iš medžiagos, kuri yra ne tik labai tvirta, bet ir atspari klimato pokyčiams (nuo -40 laipsnių C iki +50 laipsnių C). Atstovas Lietuvoje – UAB „Argilla“

J. Balčikonio g. 3, LT-08247 Vilnius Mob. +370 684 20 050 www.argilla.lt

Naujas „Structum“ projek tas

S TAT Y B A

Pradedame unikalų projektą – kartu su jauna vilniečių šeima eisime koja kojon aprašydami jų išsirinkto 3 kambarių buto pirkimą dar nuo „popieriaus“, namo statybą ir būsto įsirengimą. Pasitelksime į pagalbą būrį specialistų. Pateiksime krūvą vertingų patarimų ir praktiškų idėjų, kurias galėsite panaudoti savo namams.

Būsto pirkimas: nuo vietos parinkimo iki statytojo reputacijos įvertinimo

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Naujų butų pirkimas vėl suaktyvėjo. Išskirtiniuose miestų vietose kyla nauji daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, o žmonės perka butus net „popieriuje“. Tiesa, pamokyti ekonominės krizės, į būsto pirkimą klientai žiūri apdairiau: atidžiau renkasi gyvenamąjį rajoną, kritiškiau vertina savo finansines galimybes ir labiau atsižvelgia į nekilnojamojo turto vystytojo ar būsto statytojo reputaciją.

Šiuo metu įmonė parduoda būstus, pastatytus įgyvendinus keturis gyvenamųjų namų projektus Vilniuje ir vieną Kaune. Trys iš penkių daugiabučių namų projektų, kurių butai parduodami, vystomi prie upių. Tokia kaimynystė laikoma išskirtine vieta gyventi.

„Nenuginčijamas „Naujosios Rivjeros“ išskirtinumas yra Neries upės artumas. Ji tarsi gyvybinė linija jungia aplink esančius objektus ir suteikia malonumą gyventi mieste, arčiau gamtos. Atsiveriantys vaizdai į Gedimino pilies ansamblį, senamiesčio panorama nepalieka abejingų. Kęstutis Vanagas, „Naujosios Rivjeros“ projektą renkasi žmonės, vertinantys AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius puikią vietą arti senamiesčio, unikalius vaizdus, patogiai suplanuotus, kokybiškus butus“, – mano AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

S TAT Y B A

Vienas tokių šalia upės šiuo metu vystomų projektų yra „Naujoji Rivjera“. Tai Vilniuje, dešiniajame Neries krante, arčiau Žirmūnų tilto, statomas nedidelis kvartalas. Jį sudarys trys keturių, penkių ir šešių aukštų daugiabučiai namai. Ši naujoji gyvenamoji erdvė darniai papildys bendrovės „YIT Kausta“ jau įgyvendinto projekto „Rivjera“ ansamblį, kuris Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotame konkurse „Metų gaminys 2008“ buvo įvertintas aukso medaliu.

Daugiabučių namų kvartalas „Naujoji Rivjera“ kyla teritorijoje, kurioje puikiai išvystyta infrastruktūra. Netoli kvartalo jau dabar gausu įvairiausių komercinių, visuomeninių ir meno kultūros objektų. Tai toli gražu ne paskutinis projektas, vystomas ypatingoje miesto vietoje. Bendrovės „YIT Kausta“ vadovas užsiminė, kad netolimoje ateityje ketinama pradėti ir dar vieno išskirtinio projekto Kaune statybos darbus.

Būstai išskirtinėse vietose Viena didžiausių Lietuvos statybos bendrovių „YIT Kausta“ didžiuosiuose Lietuvos miestuose sėkmingai įgyvendino ne vieną gyvenamojo būsto projektą ir savo veiklos nepristabdė net per ekonominį sunkmetį. Šia įmone klientai pasitiki ir mielai perka jos vystomų nekilnojamojo turto projektų butus. Nemažai butų parduodama dar nepastatytuose namuose.

K. Vanagas pasakojo, kad vietas naujiems nekilnojamojo turto projektams „YIT Kausta“ renkasi itin atsakingai: „Įvertiname vietos saugumą, kaimynystės patrauklumą, išvystytą infrastruktūrą. Kuriame projektus pagal klientų poreikius. Tad mūsų projektai asocijuojasi su kokybišku būstu išskirtinėse miesto vietose. Pavyzdžiui, Žirmūnų mikrorajoną gyvenamųjų namų plėtrai pasirinkome dėl ypač gerai išvystytos infrastruktūros ir nedidelio atstumo iki miesto centro. Tai – vienas patraukliausių ir vilniečių mėgstamiausių mikrorajonų. Gyvenant čia naujai statomuose namuose visus svarbiausius objektus – mokyklas, darželius, parduotuves, viešojo transporto stoteles ir kt. – bus galima pasiekti per kelias minutes.“ Graibsto butus „popieriuje“ Kuriant naujus projektus ne mažesnį dėmesį nei vietai „YIT Kausta“ skiria ir detalėms. Siekiama, kad naujus būstus pamatę klientai iš karto pasijustų lyg tikruose →

Naujas „Structum“ projek tas

S TAT Y B A

namuose, o galimybė pasirinkti tenkintų net ir įnoringesnių klientų pageidavimus. Pavyzdžiui, pagal mūsų reikalavimus UAB „Unitectus“ parengtas „Naujosios Rivjeros“ projektas išsiskiria praktiškais statybų sprendimais: pastatų vidinės sienos ir perdangos tarp butų bus papildomai apšiltintos – tai padės sumažinti šildymo išlaidas ir saugos gyventojus nuo triukšmo. Namuose bus įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri užtikrins gaivų orą patalpose. Šio kvartalo namai išsiskirs dideliu įvairių butų pasirinkimu. Butai pirmuosiuose aukštuose turės erdvias terasas su atskirais išėjimais į vidinį kiemą. Kvartalo teritorija bus uždara, apsodinta gražiais želdynais. Įrengtos atskiros poilsio ir vaikų žaidimo zonos. Nenuostabu, kad išskirtinėse miestų vietose pastatytas kokybiškas būstas sulaukia itin didelio klientų susidomėjimo ir dauguma butų nuperkami dar nebaigus statyti namų. Nors kvartalas tebestatomas (iki statybų darbų pabaigos liko beveik metai), jau nupirkta beveik 40 proc. visų jame esančių butų. Kas gali sutrukdyti gauti paskolą? Bet ar sunku gauti paskolą perkant dar nepastatytą būstą? Anot banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės departamento asmeninės bankininkės Rimantės Ulskytės, paskola gali būti duodama ir dar nepastatytam būstui, tačiau nekilnojamojo turto vystytojas turi būti banko partneris. „Jeigu nepastatyto būsto vystytojas nėra partneris, kredito nesuteiksime, o jei yra, pasirašome avansinę kredito sutartį, kurioje nėra tikslių būsto duomenų. Vėliau, kai pastatomas būstas, sutartį papildome priedu, kuriame nurodyti visi su turtu susiję reikalingi duomenys“, – paaiškino bankininkė. Sutrukdyti gauti paskolą gali ir kitos priežastys, pavyzdžiui, nepakankamos pajamos, per mažas pradinio įnašo dydis ar bloga kredito istorija.

„Bloga kredito istorija formuojama delsiant apmokėti paskolų ir kitų kreditų įmokas, telekomunikacijų, elektros sąskaitas ir kitus įsipareigojimus. Asmeninėje kredito istorijoje užfiksuoti įrašai apie esamas arba buvusias skolas ateityje gali apsunkinti galimybes gauti lankstesnes sutarčių sąlygas arba apskritai užkirsti galimybę sudaryti įvairias sutartis. Gera kredito istorija suteikia galimybę gauti geresnes skolinimosi sąlygas – ilgesnį skolinimosi laikotarpį, mažesnę banko maržą“, – paaiškino bankininkė. Tačiau kiek asmuo anksčiau yra paėmęs paskolų, bankui nėra labai svarbu. Svarbiausia, kad, įvykdžius finansinius įsipareigojimus, liktų pakankamai pajamų pragyventi. Jeigu, apmokėjus lizingo, vartojamosios ar kitokios paskolos įmokas, lieka dar 40 % pajamų, būsto kreditą gali gauti ir daugiau finansinių įsipareigojimų turintis asmuo. Ne pajamos svarbiausia Klientas, ketinantis imti kreditą dėl būsto, vienoje bendrovėje turi būti išdirbęs 6 mėnesius, o bandomasis laikotarpis turi būti jau pasibaigęs. Dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą taip pat gali paimti būsto kreditą. Tačiau jų darbo stažas turi būti ne trumpesnis kaip 12 mėnesių. Jeigu asmuo dirba sezoninį darbą, jo pajamas bankas įskaito, tačiau visa deklaruojama suma, uždirbta tam tikru sezonu, dalijama iš 12 mėnesių. Tada bankas skaičiuoja, kiek lieka pajamų pragyventi sumokėjus kredito įmoką. Atlyginimas, kaip ir kliento pajamos, nėra lemiamas veiksnys norint gauti kreditą. Svarbiausia, kad finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 % gaunamų pajamų. „Vertindami rizikas skaičiuojame, kad, įvykdžius visus finansinius įsipareigojimus, vienam asmeniui pragyventi turėtų likti 333 eurai, dviejų asmenų šeimai – 532 eurai, keturių – 800 eurų“, – vardijo R. Ulskytė. Imantieji būsto kreditą turi turėti 15 % būsto vertės pra-

Paskolų portfelis auga Kalbama, kad per ekonominį nuosmukį žmonės būsto paskolų imdavo mažiau. Pasidomėjus, ar dabar padaugėjo klientų, prašančių būsto paskolos, R. Ulskytė teigė, kad besiskolinančių žmonių skaičius gana stabilus. „Pernai mūsų banko būsto paskolų portfelis augo apie 1 %, šių metų pirmąjį pusmetį – 2 %. Dėl paskolų žmonės kreipiasi, kai jiems iš tiesų prireikia būsto, ir ši tendencija buvo pastovi tiek prieškriziniu, tiek pokriziniu laikotarpiu“, – mano bankininkė. Įdomu tai, kad kredituojamo senos statybos būsto mastai nuolatos mažėja. Pavyzdžiui, banke „Nordea“ vidutinė būsto paskolos suma siekia 65 tūkst. eurų. Didesnę dalį sudaro naujos statybos ekonominis ir vidutinio lygio būstas. Kur geriausia gyventi? Žinoma, prieš kreipiantis į banką paskolos reikia išsirinkti tinkamiausią vietą gyventi. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį naujo būsto besidairantiems žmonėms? Nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius didžiausią dėmesį patarė kreipti į esamą ir prognozuojamą būsto likvidumą. Jį lemia ne tik objekto vieta, būsto tipas (ar tai mažaaukštės, ar daugiaaukštės statybos namas), bet ir statytojo reputacija bei čia jau gyvenančių žmonių patirtis – išryškėję statybų broko atvejai ir pan. Nuo visų šių veiksnių priklauso ir būsto kaina. „Patarčiau geriau pirkti šiek tiek brangesnį, bet kokybiškesnį būstą. Toks būstas bus likvidesnis ir prireikus jį bus galima lengviau parduoti, o tai reiškia, kad savininkui bus didesnė nauda“, – teigė A. Antanavičius. Natūralu, kad dažniausiai žmonės nori gyventi kuo arčiau centro, kur sukoncentruota visa reiArnoldas kiama infrastruktūra, mažesnis Antanavičius, „Inreal“ Investicijų ir atstumas iki darbo ir pan. Pasak pašnekovo, išskirtinė gyvenaanalizės moji vieta yra ir dešinysis Neries departamento krantas tarp Mindaugo ir Žirvadovas mūnų tiltų, kur jau įgyvendintas bendrovės „YIT Kausta“ projektas „Rivjera“ ir vykdomas naujas tos pačios nekilnojamojo turto vystytojos projektas „Naujoji Rivjera“. „Teritorijų miesto centre, šalia upės, bet atokiau nuo pagrindinių gatvių šurmulio, Vilniuje tikrai nėra daug. Todėl naujas būsto projektas tokioje vietoje turėtų sulaukti didesnio susidomėjimo“, – prognozavo A. Antanavičius.

Riboja finansinės galimybės Tačiau neretai pirkėjų finansinės galimybės yra ribotos, tad dauguma jų renkasi gerokai pigesnį būstą, esantį atokiau nuo miesto centro. Daugiausia nekilnojamojo turto sandorių sudaroma miegamuosiuose mikrorajonuose, kuriuose statomi ekonominės klasės būstai. Pirkėjų finansinės galimybės lemia ir tai, kad dauguma Vilniuje parduodamų būstų yra senos statybos daugiabučiuose namuose. Būstai, perkami tiesiai iš nekilnojamojo turto vystytojų (t. y. iki 2 metų senumo), sudaro apie 20–25 % sandorių. Kiti sandoriai sudaromi antrinėje rinkoje, kai būstus parduoda anksčiau juos įsigiję asmenys. Daugiau nei pusė šių sandorių yra senos statybos namuose. „Tad galima teigti, kad Vilniuje per mėnesį daugiausia parduodama senos statybos butų, nes suminė jų pardavimo kaina yra mažesnė, o tai daugeliui pirkėjų vis dėlto yra svarbiausias rodiklis perkant būstą“, – reziumavo A. Antanavičius. Populiarėja Naujamiestis Anot A. Antanavičiaus, populiariausi ir paklausiausi mikrorajonai yra šiaurinėje ir vakarinėje Vilniaus dalyje: Pilaitėje, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Santariškėse, Baltupiuose, Karoliniškėse, Viršuliškės, Žirmūnuose ir panašiuose rajonuose. Pietinėje sostinės dalyje, pradedant Naujininkais, būsto pirkėjų paklausa gerokai mažesnė, nes pietinių Vilniaus mikrorajonų reputacija dėl istoriškai susiformavusios socialinės aplinkos ir gyventojų kontingento yra prastesnė.

S TAT Y B A

dinį įnašą. Jeigu finansavimo suma siekia 85 %, maksimalus paskolos terminas – 30 metų. Jei 80 % – 35–40 metų. Svarbiausia, kad iki kredito grąžinimo pabaigos klientui būtų ne daugiau kaip 65 metai.

„Palyginus kainas, galima teigti, kad pietinėje dalyje būstas vidutiniškai 10–15 % pigesnis nei analogiškas paklausesniuose šiauriniuose Vilniaus mikrorajonuose“, – konstatavo pašnekovas. Vis dėlto Vilniaus vietos analizės žemėlapis pamažu keičiasi ir kai kurie rajonai, anksčiau buvę nepatrauklūs, sulaukia vis didesnio pirkėjų susidomėjimo, kartu čia kyla nekilnojamojo turto kainos. „Pastaruosius kelerius metus vis labiau populiarėja Naujamiesčio mikrorajonas. Čia vyksta spartus konversijos procesas, kai seni gamybiniai objektai keičiami naujais komerciniais ir gyvenamaisiais namais. Tai didina mikrorajono patrauklumą ir prestižą. Atitinkamai didėja ir nekilnojamojo turto vertė. Galima teigti, kad vien dėl vykstančio konversijos proceso per kelerius metus Naujamiestyje nekilnojamojo turto kainos padidėjo apie 10–15 procentų“, – pastebėjo pašnekovas. Yra ir kitokių pavyzdžių, kai buvę populiarūs rajonai žmonių pradėti vertinti neigiamai, todėl čia esantys būstai sunkiai randa pirkėjų. „Praėjusio pakilimo metu itin populiarūs buvo Pašilaičiuose, Fabijoniškėse ir Ukmergės gatvės pabaigoje įgyvendinami projektai. Tačiau dėl paskubomis vykdytų statybų, daug broko ir prastos namų kokybės stipriai

→

Naujas „Structum“ projek tas sumažėjo šių būstų patrauklumas rinkoje, juos tapo sunku parduoti. Šiuo metu kai kurie naujos statybos butai minėtoje teritorijoje kainuoja panašiai, kaip ir senos statybos butai kiek arčiau miesto centro“, – pasakojo A. Antanavičius. Atsižvelgia į reputaciją Praėjusi krizė nekilnojamojo turto pirkėjus išmokė pirkti ne bet kokį naujos statybos būstą, atsižvelgti ir į nekilnojamojo turto vystytojo reputaciją. Dabar daugeliui pirkėjų tai yra labai svarbus veiksnys.

S TAT Y B A

Kartais žmonės apie naujos statybos būstų patikimumą sprendžia iš to, kada jie buvo pastatyti. Manoma, kad iki praėjusio pakilimo statyti kokybiški būstai, o susidarius nekilnojamojo turto burbului, apie 2007–2008 m., namai statyti bet kaip, todėl jie nėra kokybiški. Tačiau, A. Antanavičiaus nuomone, naujos statybos būstų nereikėtų vertinti vien tik pagal statybos metus. „Kur kas svarbiau – nekilnojamojo turto vystytojo patirtis ir reputacija. Be abejo, per praėjusį pakilimą, ypač 2007– 2008 m., pasitaikė daugiau atvejų, kai vystomų projektų kokybė buvo abejotina, tačiau tai tikrai nereiškia, kad visi tais metais statyti projektai nekokybiški“, – paaiškino pašnekovas. Paklausus, kurios nekilnojamojo turto įmonės dabar laikomos patikimomis, A. Antanavičius pabrėžė: „Manau, kad šiandien teigiamai galime vertinti didžiąsias nekilnojamojo turto įmones, kurios sėkmingai išgyveno krizę, yra išvysčiusios ne vieną projektą ir garantuoja projektų kokybę ir techninę priežiūrą.“ Kas mokės už defektus? Atsižvelgti ne vien tik į būsto kainą, bet ir į nekilnojamojo turto vystytojo reputaciją patarė ir APB „Viliušis ir Astromskis“ teisininkė Inesa Budaitė. Nekilnojamojo turto vystytojo reputaciją ir patikimumą formuoja tokie elementai kaip praeityje įgyvendintų statybos projektų istorija, įstatinio kapitalo dydis, turimas ilgalaikis ar trumpalaikis turtas, buvimo rinkoje laikotarpis, turėtos arba turimos bylos su klientais, subrangovais ar darbuotojais, turto areštų istorija, finansinė būklė, ankstesnių klientų atsiliepimai. Gyventojams ypač aktualu, kam bus galima reikšti pretenzijas, jeigu apsigyvenus naujame būste išryškės defektai. Pagal CK 6.697 straipsnį, už per garantinį terminą (jis apibrėžtas CK 6.698 str.) nustatytų statybos darbų defektų šalinimą atsakingi rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas. Jeigu darbų defektai nustatomi nepasibaigus garantiniam terminui, pagal CK 6.664 straipsnį, rangovas privalo juos pašalinti neatlygintinai arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. „Tačiau praktikoje neretai pasitaiko, kad garantiniu laikotarpiu rangovui iškeliamos bankroto bylos. Tada pirkėjas lieka neapsaugotas, nes garantiniu laikotarpiu už defek-

tų šalinimą atsakingas rangovas tampa nemokus, o tada daugeliu atvejų pirkėjas patiria nuostolių. Siekiant kuo labiau sumažinti tokią riziką, būtina atlikti namų darbus ir prieš sudarant būsto pirkimo sutartį įvertinti rangovo reputaciją. Tik taip rangovo prisiimti garantiniai įsipareigojimai neišnyks kartu su pačiu rangovu“, – sakė I. Budaitė.

Inesa Budaitė, APB „Viliušis ir Astromskis“ teisininkė Būsto „popieriuje“ pirkimas Name, kuriame yra nusižiūrėtas būstas, I. Budaitė rekomendavo apsilankyti su statybų specialistu, kad šis įvertintų jo kokybę. Deja, tai ne visada įmanoma. Juk dažnai pirkėjai įsigyja būstą tik planuojamuose ar nebaigtuose statyti gyvenamuosiuose namuose, kitaip tariant, įsigyjamas tik projektuose, sąmatose ir kituose dokumentuose egzistuojantis nekilnojamasis turtas. Paprastai tokį pasirinkimą lemia mažesnė siūloma pardavimo kaina ir didesnė pasirinkimo galimybė. Tad kokie pavojai pirkėjo tyko šiuo atveju? „Prieš pirkdami tokį būstą gyventojai turėtų įvertinti riziką, kad rangovas gali nesugebėti baigti statybos darbų, pavyzdžiui, inicijuojant bankroto bylos iškėlimą“, – įspėjo I. Budaitė. AB „YIT Kausta“ įgyvendinti nekilnojamojo turto projektai susižėrė nemažai apdovanojimų: 2005 m. – AB „YIT Kausta“ pastatytų gyvenamųjų namų kvartalas „Kriviai“ Užupio rajone Vilniuje pelnė architektūros parodos „Žvilgsnis į save“ diplomą už gerą gamtos, modernumo ir aplinkos gyvenimui simbiozę. 2007 m. – Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotame konkurse „Metų gaminys 2007“ gyvenamųjų namų kvartalas „Aušros namai“, esantis Kaune, įvertintas aukso medaliu. „City 24“ organizuotame konkurse „Metų projektas 2007“ bendrovės „YIT Kausta būstas“ projektas „Krivių namai“, esantis sostinės Užupio rajone, buvo apdovanotas simboline graikų deivės Hestijos, globojančios namus ir jų gyventojus, statulėle. „Krivių namai“ pripažinti geriausiu daugiabučių namų kvartalu. 2008 m. – Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Metų gaminys 2008“ gyvenamųjų namų kvartalas „Rivjera“, esantis Raitininkų g. Vilniuje, įvertintas aukso medaliu. 2014 m. – LNTPA ir Darnios plėtros akademijos organizuotame konkurse „Už darnią plėtrą“ AB „YIT Kausta“ apdovanota už sėkmingą gyvenamojo kvartalo „Šilo namai“ Kaune projekto įgyvendinimą.

Banko „Nordea“ asmeninė bankininkė Rimantė Ulskytė patarė, ką reikia žinoti norintiesiems gauti būsto paskolą. 1. Svarbu įvertinti savo finansines galimybes. Kiekvienas klientas, imantis būsto kreditą, turėtų atsižvelgti į kredito pabrangimą Rimantė Ulskytė, dėl bazinės palūkanų normos pokyčių, pokyčius nekilnojamobanko „Nordea“ asmeninė bankininkė jo turto rinkoje, taip pat prisiimtus finansinius įsipareigojimus, kurių nesilaikymas gali neigiamai paveikti jūsų kredito istoriją, didinti skolinimosi sąnaudas, riziką netekti nuosavybės teisių į įkeistą nekilnojamąjį turtą.

3. Pasiėmus kreditą reikės mokėti palūkanas, susidedančias iš banko maržos, kuri šiuo metu sudaro apie 1,5–1,8 %, bei fiksuotą arba kintamą palūkanų dalį. Laiku nesumokėjus įmokų gali tekti mokėti delspinigius. Taip pat papildomai reikės mokėti tuomet, jei nuspręsite keisti kredito sąlygas. Jei palūkanos fiksuotos, sutarties keitimo mokestis – apie 1–3 % nuo sumos (jeigu keisite sąlygas nepasibaigus fiksuotųjų palūkanų mokėjimo terminui), o jei kintamos – 60–120 eurų. 4. Kadangi paskola imama ilgam terminui – 10, 20 ar net 40 metų, būtina iš anksto apsvarstyti ir pasiruošti būsimam finansiniam įsipareigojimui. Imant kreditą palūkanos gali būti santykinai mažos, tačiau per visą sutarties laikotarpį jos gali pakilti iki 5–10 %. 5. Kad visuomet būtumėte saugūs dėl savo ir šeimos ateities net atsiradus nenumatytų aplinkybių – jei netektumėte darbo, susirgtumėte, taptumėte nedarbingi ir t. t., būtina turėti 6–12 mėn. atlyginimo dydžio santaupų rezervą, be to, rekomenduojama susidaryti šeimos finansinį planą. Tuo atveju, kai gyventojai siekia įgyti nuosavybę planuojamame ar dar nebaigtame statyti gyvenamajame name, anot teisininkės, sudaromos preliminarios būsto pirkimo– pardavimo sutartys, kaip nurodyta CK 6.401 straipsnyje. Pagal šias sutartis gyventojai sumoka susitartą dalį pinigų ir kartu su nekilnojamojo turto vystytoju įsipareigoja ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. „Pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį gyventojams nuosavybės teisė nepereina, todėl, rangovui iškėlus bankroto bylą, o bankroto administratoriui perėmus visą rangovo turtą, gyventojo ateityje planuotas įsigyti būstas gali būti parduodamas iš varžytinių“, – paaiškino I. Budaitė.

S TAT Y B A

2. Imamas būsto kreditas turi būti užtikrintas bankui priimtino nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka).

Teisininkė atkreipė dėmesį ir į tai, kad dauguma gyventojų kreipiasi į banką dėl paskolos siekdami sumokėti įnašą pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Tad gyventojas įsipareigoja bankui sumokėti ne tik pasiskolintą pinigų sumą, bet ir priskaičiuotas palūkanas. „Bankrutavus nekilnojamojo turto vystytojui, gyventojas ne tik praranda galimybę įgyti nuosavybės teisę į pasirinktą būstą, įsipareigoja bankui grąžinti pasiskolintą pinigų sumą ir palūkanas, bet ir neturi jokių garantijų, kad pavyks atgauti pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą pinigų dalį. Rangovo bankroto byloje gyventojas stoja į bendrą kreditorių eilę, o pardavus jo turėtą turtą pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą tvarką gauna dalį, proporcingą jo turimam reikalavimo dydžiui. Tačiau dažniausiai bankrutavus įmonei lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais nepakanka arba atlyginama tik labai maža dalis, todėl gyventojas patiria nuostolių. Taigi, perkant planuojamą statyti ar nebaigtą statyti būstą, ypač svarbu atsižvelgti į nekilnojamojo turto vystytojo turtinę padėtį (ne tik sudarant preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir visą vykdomų statybų laikotarpį) ir kitus ankščiau aptartus jo reputacijai bei patikimumui įtaką darančius elementus“, – rekomendavo teisininkė.  projekto partneriai:

Gyvieji stogai

Stasys Liaukevičius

S TAT Y B A

Apželdintieji pastatų stogai – Lietuvoje dar gana retas reiškinys. Gal dėl didokos kainos, gal dėl eksploatacijos ypatumų, o gal dėl tautiečių nepasitikėjimo naujovėmis tokių stogų kol kas įrengiama nedaug. Tačiau, pasak specialistų, apželdinti stogą verta. Juk augalais apželdintas stogas visada estetiškai atrodo, pagerina bendrą namo vaizdą, padidina namo vertę, sumažina šildymo ir vėdinimo išlaidas, net iki 40 dB sumažina aplinkos triukšmą, valo orą ir sukuria jaukų gamtos kampelį, kur galima maloniai leisti laisvalaikį. Nors apželdintieji stogai yra gana brangūs (1 m2 įrengimas su medžiagomis kainuoja nuo 70 eurų be PVM), jų atsiranda vis daugiau. Specialistų teigimu, apželdintasis stogas – daugiau žmogaus filosofija, pasaulėžiūra nei ekonominis požiūris. Daugybė pranašumų Apželdintieji stogai:  atitinka aplinką tausojančios statybos principus, nes kompensuoja dėl statybų prarastus žaliuosius plotus;  gerina ne tik stogo, bet ir viso pastato estetinį vaizdą;  gerina garso izoliaciją ir saugo nuo triukšmo, nes augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai;  valo ir grynina orą, nes augalija filtruoja orą ir sulaiko dulkes bei smogą;  vasarą gali sumažinti vidutinę miesto temperatūrą 3–4 laipsniais (esant 25–30 °C);  neįkaista, todėl pagerėja saulės baterijų darbas ir jos veikia didžiausiu pajėgumu. Dar vienas didžiulis pranašumas – apželdintasis stogas mažina pastato patalpų temperatūrai palaikyti skirtos energijos sąnaudas. Šaltuoju metų laiku sumažėja energijos sąnaudos šildymui, o karštuoju – vėsinimui. Žaliasis plotas ant namo – tai gyvas stogas. Augalai yra natūrali terpė gyvūnijai. Ant apželdintųjų stogų apsigyvena vabzdžiai, drugeliai, kartais net paukščiai, atgyja betoninis miestas. Apželdintieji stogai paverčia pilkus plotus žaliomis oazėmis, žaliosios erdvės ant stogų vėsina pastatus, valo miesto orą, mažina užterštumą. Ant

apželdintųjų stogų galima įrengti ir poilsio zonas, kurių reta tankiai apgyvendintuose miestuose. Atsižvelgiant į stogo specifiką ir įrengimo tikslą, apželdinimas gali būti ekstensyvus arba intensyvus. Ekstensyvusis apželdinimas yra stogo apželdinimas augalais, kuriems nereikia nuolatinės priežiūros. Jiems augti užtenka 2–18 cm storio žemės substrato sluoksnio. Tai gali būti samanos, žolės veja, gėlės, vaistažolės. Intensyvusis apželdinimas – tai toks stogo apželdinimas, kai užveisiami aukštesni ir įvairesni augalai, kuriuos reikia nuolat prižiūrėti. Toks apželdinimas labai priklauso nuo užsakovo finansinių investicijų. Šiuo atveju augalams jau reikia 15–40 cm storio žemės substrato sluoksnio. Apželdinama daugiamečiais augalais, vejos plotais, krūmais, žemaūgiais medžiais arba net užaugančiais iki 15 m aukščio. Renkantis apželdintąjį stogą, nereikia baimintis, kad vanduo pateks į vidų, nes pastato stogą nuo dirvožemio ir augalijos skiria vandeniui nelaidi danga. Žaliojo stogo sluoksniai Apželdinant stogą, įrengiami šie sluoksniai (iš viršaus į apačią):          

augalai; žemės substrato sluoksnis; vandenį filtruojantis sluoksnis; drenažo sluoksnis; hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis; vandenį sulaikantis hidroizoliacijos sluoksnis; šilumos izoliacija; garso izoliacija; skiriamasis sluoksnis; gelžbetonio plokštė.

Žemės substrato sluoksnis turi greitai sugerti vandenį ir vėliau lėtai maitinti juo augalus. Jis turi praleisti vandens perteklių į drenažo sluoksnį, aprūpinti augalų šaknis reikiamu oro kiekiu. Substrate turi būti pakankamai kalcio rūgščiam lietaus vandeniui neutralizuoti. Be to, jame turi būti humuso ir maisto medžiagų. Substrato sluoksnis turi būti atsparus korozijai. Vandenį filtruojantis sluoksnis turi ne tik filtruoti vandenį, bet ir saugoti, kad į drenažo sluoksnį nepatektų smulkių dalelių iš žemės substrato. Šiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas (geotekstilė), mineralinės vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis ir kitos medžiagos. Drenažo sluoksnis turi būti atsparus šalčiui, gniuždymui. Jis turi būti chemiškai neutralus, nekenksmingas augalams, turi greitai nuleisti perteklinį vandenį į lietaus kanalizaciją. Hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis turi saugoti šią dangą nuo mechaninių pažeidimų statybos metu. Be to, jis turi saugoti nuo aštriabriaunių drenažo sluoksnio dalelių (skaldos ir panašių medžiagų) spaudimo.

Papildomas hidroizoliacijos sluoksnis turi užtikrinti visišką sandarumą ir neleisti skverbtis šaknims. Tam naudojama metalo folija, geomembrana – plastiškas paklotas iš didelio tankio polietileno plėvelės. Apželdintųjų stogų apkrovos Visus išvardytus sluoksnius lengviausia įrengti ant plokščio sutapdintojo stogo, tačiau neretai nusprendžiama apželdinti ir šlaitinius stogus. Šlaitiniai stogai dažniausiai apželdinami ekstensyviai, nes juos būtų gana sudėtinga intensyviai apželdinti ir paskui prižiūrėti. Jie sunkokai atlaikytų ir intensyviojo apželdinimo apkrovas. Tinkamiausias šlaitinio stogo nuolydžio kampas – 5–15 laipsnių. Kad augalai kartu su žemių sluoksniu nenuslinktų, apatinėje stogo dalyje turi būti įrengtos stogo šlaitui statmenos atramos. Jeigu stogo nuolydžio kampas didesnis nei 28–30 laipsnių, reikia įrengti kelias tokias atramas. Apželdinant stogus, kartais pasitaiko problemų dėl įlajų bei parapetų įrengimo. Neįgudę ar specialiai tam nepasiruošę statybininkai dažnai pridaro klaidų. Dėl jų pastatų savininkai lieka nepatenkinti, nes patiria nepatogumų dėl pratekančio vandens ir pan. Taigi apželdintuosius stogus labai svarbu įrengti pagal profesionaliai parengtas schemas ir statybos produktų gamintojų instrukcijas. 

Ekstensyvus apželdinimas, minimali priežiūra

Intensyvus apželdinimas, ilgalaikė sodininkystė

Samanos, žolė

Samanos, žolė, vaistažolės

Žolė, vaistažolės, veja

Vaistažolės, veja, daugiamečiai augalai, žemi krūmai

Apkrova, prisotinta vandeniu, įskaitant apželdinimą (kN/m2)

0,4

0,7

1,0–1,5

1,5–2,0

3,0

Rekomenduojamas žemės substrato sluoksnio storis (cm)

2–5

6–12

8–18

15–25

20–40

Apželdinimas

Vaistažolės, veja, daugiamečiai augalai, krūmai, žemi medžiai

S TAT Y B A

Augalai. Prieš apželdinant bet kurį stogą, turi būti įvertinti vietovės veiksniai, tokie kaip oro sąlygos, vėjuotumas ir kt. Ekstensyviai apželdinant, naudojami augalai turi būti atsparūs sausrai, saulės radiacijai, ilgamečiai, nereiklūs priežiūrai. Intensyviai apželdinant, naudojami įvairesni augalai: gėlės, žolės, išsikerojantys ir svyrantys augalai, vijokliai, rožės, ne aukštesni kaip 2–3 m krūmai ir medžiai.

S TAT Y B A

ŠILOKŲ KILIMAIS APŽELDINTI STOGAI Apželdintieji stogai nebūtinai turi būti sunkūs ir brangūs. Nebūtinai turi būti ir taip, kad jiems reikėtų skirti daug priežiūros. Tam, kad galima būtų to išvengti, stogus apželdiname ne veja, o šilokų kilimais. Tokie stogai bus ypač lengvi, ploni, šilokai žydės įvairiomis spalvomis beveik visą sezoną, o augalų nereikės nei laistyti, nei šienauti, nei kitaip prižiūrėti. Šilokų kilimas – tai ant specialios geotekstilės suformuotas augalinis 1–2,5 cm storio sluoksnis, ant kurio pasodinami 8–9 rūšių augalai (šilokai, gvazdikai, čiobreliai). Šilokų kilimais apželdintų plotų nereikia laistyti, ravėti, šienauti ar kitaip prižiūrėti. Šilokai žydi įvairiomis spalvomis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šilokų kilimais apželdintų stogų pranašumai:  stogai ypač lengvi (nuo 50 kg/m2);  stogas tampa ilgalaikis, nes hidroizoliacijos neveikia tiesioginiai saulės spinduliai;  stogo danga neįkaista, todėl gerokai sumažinamos patalpų vėdinimo išlaidos vasarą;  stogas net iki 40 dB sulaiko garsą;  nereikia įrengti laistymo sistemos;  apželdintajam stogui nereikia priežiūros;  sumažina lietaus vandens nutekėjimą, nes nemažą dalį vandens sugeria ir išgarina;  ekologiškas – valo orą, mažina užterštumą, dulkes. Šilokų kilimais galime apželdinti tiek sutapdintuosius, tiek šlaitinius stogus, probleminius šlaitus, terasas, požemines automobilių stovėjimo aikšteles, balkonus ir bet kurias kitas vietas, kur sudėtinga kitiems augalams augti, arba nenorite (negalite) augalų prižiūrėti. 

www.apzeldintistogai.lt

S TAT Y B A

Gyventojai kol kas dar netiki, kad jų namo šildymo sąnaudos sumažės apytiksliai 94 %. Toks sutaupymas numatytas dabartiniame projekte.

1958-ųjų statybos daugiabutis virs A klasės namu Jurga Grigienė

Sostinės A. Mickevičiaus gatvėje esančio daugiabučio gyventojai, nusprendę renovuoti namą, nutarė, kad minimalios po modernizavimo reikalaujamos pasiekti C energinio naudingumo klasės jiems neužteks. Gyventojai sutarė, kad pastato efektyvumo kartelę kels iki A energinio naudingumo klasės. Tai bus pirmasis daugiabutis Lietuvoje, atskleisiantis maksimalias renovacijos galimybes. Sunkiausia pasiryžti 24 butus turinčio namo gyventoja Audra Sipavičienė pasakojo, kad jau kurį laiką kalbėdavo apie renovaciją, tačiau kalbos ir likdavo kalbomis, kol vienas iš kaimynų savo iniciatyva atliko termovizinę namo nuotrauką. „Visur buvo raudona: stogai, langai, lubos. Tai ir buvo pirmasis postūmis, kad gal tikrai reikia renovacijos ir verta rimtai tuo užsiimti“, – kalbėjo A. Sipavičienė, neslėpdama, jog buvo ir nusiteikusiųjų skeptiškai. Ypač pagyvenę žmonės, manantys, kad jų gyvenimui užteks ir taip. Vis dėlto daugiabučio gyventojai sutiko parengti investicinį projektą, kainavusį 869 eurus. Sulaukę projekto gyventojai nutarė pasikonsultuoti su Nacionaline pasyvaus namo asociacija. „Įvertinę jie pasakė, kad tai puikus pa-

vyzdys, kaip nereikia daryti investicinio namo projekto“, – pasakojo moteris. Globojami Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos, gyventojai sulaukė naujo investicinio projekto, kuriame buvo pasiūlyta namą paversti A klasės energinio naudingumo daugiabučiu. A. Sipavičienė teigė, kad minėtame daugiabutyje sąskaitos už šildymą vidutiniškai siekia 145 eurus per mėnesį. „Po renovacijos turėtume mokėti apie 14 eurų. Taigi su paskola ruošiamės mokėti ne daugiau, nei mokėjome iki šiol“, – teigė ji. Daugiabučio renovacijos kaina – 435 000 eurų, 1 m2 – 242 eurai. Namo renovacija į aukštesnę energijos klasę gali kainuoti nuo 10 iki 20 % brangiau.

„Kad gyventojai galėtų įsivertinti, kokio energinio naudingumo yra jų namas, kiek jie suvartoja šilumos, Vilniaus miesto savivaldybė viena pirmųjų Lietuvoje įdiegė specialią programą savo interneto puslapyje. Ji parodo energinio naudingumo didinimo namuose padėtį. Kiekvienas, suvedęs į sistemą savo adresą, gali pasižiūrėti, kiek namas suvartoja šilumos. Be to, galima patikrinti, kiek tokio pat tipo namai, turintys tokius pačius techninius kriterijus, suvartoja šilumos, palyginti su renovuotais namais“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis. Pagrindas – geras projektas Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis atviravo, kad iki šiol daugiausia galvos skausmo patyrė projektuotojas – projektą teko perdaryti šešis kartus, nes vis atsirasdavo įvairių nenumatytų spragų, kurios būtų išleidusios iš namo šilumą.

„Jeigu projekte neišsprendi tų problemų, vėliau statybų aikštelėje negali iš statybininkų reikalauti to, ko nesi numatęs. Su projektu šiek tiek užtrukome, tačiau dabar jau techninės priežiūros specialistai gali kruopščiai kontroliuoti. Tikimės, kad įsibėgėjęs šis procesas paprastės“, – sakė A. Vaičiulis. A klasės pastatams keliamas dar vienas papildomas reikalavimas. Pabaigus darbus juose atliekamas vadinamasis „blow door“ sandarumo testas. Jei jo rezultatai bus nepatenkinami, būstas negalės gauti statybos užbaigimo akto ir sandarumo trūkumus teks taisyti. A. Vaičiulis apgailestavo, kad visi projektai orientuoti į valstybės mažiausiai reglamentuojamą klasę: „Žinoma, ne iš visų daugiabučių galima padaryti A klasės pastatus, bet siekti daugiau – iki B klasės – yra tikslinga ir dabartinės technologijos tai jau leidžia. Dauguma pastatų turėtų orientuotis į šią klasę, o tie, kurie gerai orientuoti ir suprojektuoti, galėtų pereiti į A klasę.“ Iššūkis statybininkams Namo statybos darbus atliekančios bendrovės „Dailista“ direktoriaus Algirdo Jovaišos teigimu, renovuoti į A ar C klasę pačiam statybininkui labai nesiskiria. „Tai storesnis izoliacijos sluoksnis, aukštesnės kokybės langai. Iš praktikos matome, kuo kokybiškesnės medžiagos, tuo lengviau dirbti. Todėl nesibaiminame šio projekto. Be to, laikas darbams labai geras: pradėjome liepos pradžioje, spalį ketiname pabaigti šį objektą. Manau, kad projektuotojai

S TAT Y B A

Gyventojų sąmoningumas didėja Konferencijoje, pristačiusioje šio daugiabučio renovacijos pradžią, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sakė, kad iki šiol nė vieno daugiabučio gyventojai neparodė iniciatyvos namą renovuoti iki aukštesnės energinio naudingumo klasės. Veikiausiai nemaža gyventojų dalis apie tokią galimybę nė nežino. „Tai, kad gyventojai ne tik ryžtasi renovacijai, bet ir nori pasiekti didesnį nei C klasės energinį naudingumą, rodo jų sąmoningumą ir tai, kad šio proceso nauda žmonės jau įsitikino ir nori siekti maksimalių rezultatų“, – kalbėjo ministras.

→

tinkamai suprojektavo, o mes, pasitardami su techninės priežiūros specialistais, jį įveiksime“, – tvirtino A. Jovaiša. A. Mickevičiaus gatvėje stovintis pastatas, anot A. Vaičiulio, bus pirmasis, turintis „priverstinę vėdinimo sistemą“ – rekuperaciją. „Labai ilgai su gyventojais šį dalyką derinome, nes buvo įvairiausių techninių klausimų. Pasirinktas centrinis vėdinimo sprendimas, tad visi butai bus vėdinami centralizuotai. A klasės būstai privalo būti sandarūs. Tai sukelia nemažai galvos skausmo rangovams, nes viena, kai tokius sprendimus reikia įgyvendinti naujuose pastatuose, o senuose tai daug sudėtingiau. Apibendrinant rekuperacija, sienų apšiltinimas, kokybiškos medžiagos ir kokybiškai atlikti darbai leidžia pasiekti tokį rezultatą“, – kalbėjo A. Vaičiulis.

S TAT Y B A

Padėti įgyvendinti projektą ėmėsi net dvylika įmonių – rinkos lyderių. Vykdydamos modernizaciją kiekviena jų pritaikys inovatyviausius ir efektyviausius sprendimus. Aukštai klasei – aukšta medžiagų kokybė Pasak projekte dalyvaujančios bendrovės „Finnfoam“ pardavimo vadovo Egidijaus Sutkaus, renovuojant pastatą iki A klasės,reikalingos didesnės pradinės investicijos į medžiagas, todėl į jų kokybę ir ilgaamžiškumą turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys, kad ir praėjus kelieriems metams, jų veiksmingumas nesumažėtų. Norint pagerinti Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Nacionalinė pasyvaus namo asociacija 2015 m. liepos 9 d. vykusioje spaudos konferencijoje davė oficialų startą pirmajai Lietuvoje daugiaaukščio pastato modernizacijai į A klasę.

šilumines pastato savybes, pamatą būtina šiltinti ir įrengti gerą hidroizoliaciją. Tinkamai apšiltinti pamatai ir cokolis ne tik gerai sulaiko šilumą, bet ir pagerina konstrukcijų būklę – jose nesikaupia drėgmė, jų neardo šaltis. Todėl pamatams šiltinti šiame daugiabutyje bus naudojamos plokštės „Finnfoam“. Jos pasirinktos dėl didelio atsparumo drėgmei, šalčiui, apkrovai, geros šilumos izoliacijos. „Finnfoam“ izoliacinės savybės nekinta net keičiantis aplinkos sąlygoms, todėl šiluma bus saugoma visą pastato eksploatavimo laiką. Modernizuojant pastatus iki žemesnės energinio naudingumo klasės, dėmesys balkonams skiriamas retai. Visai kitaip yra šio projekto atveju. Projekte numatyta šiltinti ir balkonų grindis. Tam įmonės specialistai parinko plokštes „Finnfoam URA“ su grioveliais, leidžiančiais idealiai pašalinti drėgmės perteklių iš konstrukcijų. Šios plokštės yra atsparios šalčiui, tvirtos ir visą laiką išlieka sausos. Namo sienų, stogelių, parapetų, arkų perdangai apšiltinti bus naudojamas vienas efektyviausių rinkoje pilkasis polistireninis putplastis „Šiloporas Neo“. „Tai ilgalaikė šilumos izoliacijos medžiaga, naudojama visiems pastato elementams šiltinti. Ypač efektyvu ją naudoti modernizuojant senus pastatus, statant pasyviuosius namus“, – sakė UAB „Kauno šilas“ pardavimo vadovas Tomas Čerauskas. 

S TAT Y B A

Nuomonė

Renovuojamų pastatų šiltinimas: ar daroma teisingai?

S TAT Y B A

Raimundas Pilkauskas, UAB Statinių projektavimo biuro direktorius

Kasdien vis labiau įsibėgėjantis pastatų modernizavimo procesas, tobulinamos renovavimo technologijos ir vis didesni reikalavimai kelia daug klausimų bei diskusijų. Savo nuomone dalijasi inžinierius projektuotojas, UAB Statinių projektavimo biuro direktorius Raimundas Pilkauskas.

Sutinku, kad prižiūrėti ir modernizuoti pastatus būtina, tačiau jų renovavimo reikalavimai pernelyg stipriai padidinti. Pamąstykime apie tai, kad senieji dvarų, universitetų, vienuolynų ir panašūs pastatai turi metro ar storesnes mūro sienas. Visi, kam teko juose būti, pastebėjo, kad žiemą ten šilta, o vasarą vėsu. Tas pats pasakytina ir apie rąstinius namus. Viduramžiais juose žmonės pragyveno net mažąjį ledynmetį ir nesušalo. Dabar, visuotinio atšilimo laikais, mes nusprendėme, kad ir šiuos namus reikėtų šiltinti. Tūkstančius metų gyvenome šiltai, o dabar sušalome ir pradėjome šiltinti. Pagal dabartinius reikalavimus senuosius pastatus reikėtų šiltinti bent dvigubai, o sovietinius – keturis kartus. Ar tikrai reikia taip smarkiai šiltinti pastatus? Manau, kad ne, ir pagrįsiu kodėl. Pirma, reikalaujamas gyvenamųjų namų sienų šilumos perdavimo koeficientas aštuonis kartus skiriasi nei durų ar langų. Tačiau daugiabutyje langai sudaro apie 30 % sienos ploto. Apšiltiname sienas, o šiluma iškeliauja per langus ir duris. Pastato sienas galime šiltinti ir dešimteriopai, bet jei paliksime atvirus langus, jame šilta nebus. Antra, kuo labiau šiltiname namo sienas ir stogą, tuo labiau didiname statybos kainą. O juk šiltinimo medžiagų mes beveik negaminame – jas reikia pirkti iš kitų šalių. Taip savo sąskaita mokame kitiems. Trečia, statybos reglamentuose pateikiamos šiltinimo detalės ir mazgai sudaryti iš kelių ar net keliolikos skirtingų medžiagų. O juk kuo daugiau medžiagų, tuo mažesnis šiltinimo patikimumas ir tuo didesnė renovacijos kaina. Ketvirta, visi pastebėjome, kad net ir šalčiausią dieną namas taip neatšąla, kaip esant vėjuotam, bet nelabai šaltam orui. Vadinasi, esmė yra ne tiek pastato apšiltinimas, kiek jo sandarumas. Šaltą ir vėjuotą dieną sandariai palapinei sušildyti užtenka vienos žvakutės. Penkta, apšiltiname pastatą, pakeičiame langus ir duris sandariais, tačiau dažniausiai pamirštame, kad pastatus

reikia vėdinti. Jei kada nors teko miegoti nešildomoje patalpoje, pirmiausia stengdavomės pakišti galvą po pūkine antklode, tačiau greitai pritrūkdavome oro ir reikdavo lįsti laukan. Tas pats efektas yra ir su nevėdinamomis patalpomis. Mes sandariname pastatus, bet jų nevėdiname, kvėpuojame anglies dvideginiu. Patalpose atsiranda pelėsis ir grybelis. Tuomet sergame, perkame vaistus ir vėl... smarkiai branginame renovaciją. Nors pagal higienos normas gyvenamosiose patalpose oras turėtų keistis šešis kartus per valandą. Šešta, pagal statybos taisykles, renovuojamas penkių aukštų iki 2 000 m2 daugiabutis namas yra neypatingos svarbos pastatas, o didesnis jau tampa ypatingas. Tuomet projekto derinimas yra gerokai ilgesnis, atsiranda daugiau derinančių institucijų, projektą reikia ekspertuoti. Tam vėl leidžiami pinigai ir gaištamas laikas. Taigi, siekiant taupiai, greitai ir protingai vykdyti pastatų renovaciją, reiktų vadovautis šiomis taisyklėmis:

 bent du kartus sumažinti stogų, sienų, šilumos tiltelių ir atitvarų šiltinimo reikalavimus;  supaprastinti šildymo detales ir sumažinti šiltinimo medžiagų detalėse skaičių;  išspręsti vėdinimo problemą gyvenamuosiuose pastatuose, galbūt šalyje pradėti gaminti nesudėtingus rekuperatorius, kaip daro japonai ir vokiečiai;  atsisakyti privalomos projekto ekspertizės (išskyrus ekonominę dalį), visus renovuojamus pastatus priskirti neypatingiems;  sutrumpinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo laiką, taip sumažinant projektui pritariančių institucijų skaičių. 

S TAT Y B A

Visos priemonės žmonėms gelbėti – vienoje vietoje

Asta Geibūnienė

Kauno klinikose atidarytas naujas Traumų ir skubios pagalbos centras, kuriame įdiegta šiuolaikiškiausia įranga, kokią tik gali pasiūlyti gamintojai. Planuojama, kad per metus jame bus priimama daugiau nei 70 tūkst. pacientų iš visos Lietuvos.

Generalinis rangovas UAB „Mitnija“ Projekto Architektai Virginijus Juozaitis („JAS“) OPERACINIŲ ĮRANGA UAB „Medicinos projektai“ Stogo danga UAB „Mida LT“ Perdangų armavimo sistemos UAB „Peikko Lietuva“ Liftai UAB „Kauno liftai“ nuotraukos Kęstučio Šimatonio ir Linos Pankratjevaitės

Kertinis akmuo naujam Kauno klinikų miestelio statiniui buvo padėtas 2012-ųjų rugsėjo pradžioje. Statybos truko kiek daugiau nei dvejus metus, bendras pastato plotas – 15 tūkst. kv. metrų. Dalis operacinės, diagnostinės įrangos buvo integruota dar statybų metu. Statant naująjį centrą, daug dėmesio buvo skirta funkcionalumui, siekta sukurti sąlygas, kuriomis būtų paprasčiau organizuoti darbą, teikiant pagalbą ūminių sveikatos sutrikimų patyrusiems pacientams. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – įvairaus profilio gydymo įstaiga, turinti didelę patirtį, sukauptą teikiant aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Tačiau dėl patalpų stokos ir netinkamo jų suplanavimo skubios pagalbos teikimas buvo decentralizuotas ir išdėstytas maždaug 500–1 500 m atstumu atskiruose pastatuose. „Pirmoji valanda po traumos vadinama „auksine valanda“, nes nuo to, ar per šią valandą bus suteikta medicinos pagalba, ir nuo šios pagalbos kokybės priklauso, ar žmogus išgyvens ir išvengs neįgalumo, – akcentavo LSMU ligoninės Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis. – Pastačius traumų ir skubios pagalbos centrą, įgyvendintas „vienų vartų“ principas skubiai pagalbai teikti, racionaliai išnaudojami žmogiškieji ir ekonominiai ištekliai, be to, pagerės paslaugų kokybė, bus galimybė priimti didelį pacientų skaičių įvykus nelaimingiems atsitikimams ar katastrofoms ir sugebėti vykdyti civilinės saugos ar katastrofų centro funkcijas.“ Prireikė specifinių žinių Centrą suprojektavusio architekto Virginijaus Juozaičio nuomone, tai aukščiausio technologinio sudėtingumo

statinys, kuriame nuolat viskas tobulėja ir keičiasi. Todėl, pasak jo, projektuojant sunkiausia buvo spėti su vis atnaujinamais technologiniais poreikiais ir medicininėmis madomis: „Kol projektavome pastatą, medicinos technologijos ir valstybės galimybės įsigyti naujausią techniką gerokai pasikeitė, statant ir vėl keitėsi, todėl kaskart turėjome operatyviai priimti naujus sprendimus.“ „Ne kiekvienais metais tenka statyti objektą, kuriame bus gelbėjamos žmonių gyvybės. Todėl, kai „Mitnija“ buvo pasirinkta Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centro statybai, mums tai reiškė didelį pripažinimą ir iššūkį, – sakė statybų generalinio rangovo, bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius Julius Gendvilis. – Šis projektas – didžiausias ir sudėtingiausias iš pastaraisiais metais statytų medicinos objektų Lietuvoje. Jis ypatingas dėl kompleksiškumo, moderniausių statybos, inžinerinių ir technologinių sprendimų. Mūsų statybininkai čia įrengė net tris tunelius, jų bendras ilgis siekia 230 m, 12 operacinių, atskirus reanimacijos ir skubios pagalbos skyrius, taip pat patalpas laboratorijoms, diagnostikai. Objekto specifika privertė mūsų projekto komandą būti itin gerai pasiruošusią, skrupulingai planuoti, sutelkti visą dėmesį ir kruopštumą. Naujausi statybos, inžineriniai, technologiniai sprendimai, netgi medicinos įrangos montavimo ypatumai – visa tai buvo mūsų projekto komandos kasdienybė. Šios medicinos įstaigos operacinėse įrengtos atestuota antibakterine danga dengtos nerūdijančio plieno sienos, oro kondicionavimą užtikrina modernios šalčio mašinos su integruotais šilumos siurbliais, pasirūpinta operacinių trijų lygių vėdinimo sistema, ypač gerai išvalančia orą.“

S TAT Y B A

Užsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

„Mitnijos“ projektų vadovui Jonui Čaikauskui ir jo komandai teko ne tik suvaldyti visą statybos procesą, bet ir pasigilinti į specifinius medicinos dalykus. Be to, papildomai reikėjo užtikrinti, kad statybos darbai kuo mažiau trukdytų kituose šalia esančiuose klinikų korpusuose dirbantiems medikams, taip pat ligoniams bei lankytojams. „Statydami Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą, daugiau kaip 50 proc. darbų atlikome savo jėgomis, tačiau papildomai turėjome suvaldyti 30 skirtingų subrangovų, tiekėjų įmonių, o statybos pikų metu šio objekto statybos aikštelėje dirbdavo daugiau nei 250 darbininkų, – akcentavo bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius J. Gendvilis.

→

S TAT Y B A

Sterilios operacinės Pirmą kartą Lietuvoje statant gydymo įstaigą buvo panaudotas naujas operacinių įrengimo principas. Siekiant minimizuoti infekcijos šaltinių skaičių, išlaikyti šių patalpų sterilumą, pasirinktas veiksmingas ir modernus operacinių įrengimo (apdailos) būdas, panaudojant nerūdijančio plieno technologiją, ir sumontuota sieninių skydų sistema su bakterijų augimą slopinančia „BioCote“ danga. Visose operacinėse į skydų sistemas buvo integruoti šildymo moduliai ir medicininių reikmenų perdavimo spintos, pagamintos iš aukštos kokybės nerūdijančio plieno. Toks sprendimas leidžia sumažinti operacinės įrengimo išlaidas ir sutrumpinti laiką, kurio reikia, kad patalpos būtų paruoštos chirurginėms operacijoms. UAB „Medicinos projektai“ patiekė ir naujos kartos pasaulyje žinomos įmonės „Maquet“ įmontuojamus sisteminius operacinius stalus, maksimaliai pritaikomus tam tikrų operacijų specifikai. Tai leidžia operuojančiam chirurgui taikyti naujas pažangias operacijų metodikas ir sutrumpinti operacijų laiką. Verta paminėti, kad šiam Traumų ir skubios pagalbos centrui UAB „Medicinos projektai“ tiekia visame pasaulyje vertinamus šveicarų gamintojo „Mathys“ endoprotezus, turinčius itin geras anatomines bei biomechanines savybes, klinikiniais tyrimais patvirtintus ilgalaikiškumo rodiklius, taip pat pažangiam implantavimui skirtus instrumentus. Sprendimai maksimaliai išnaudoti patalpų aukštį Neretai šiuolaikinių modernių, išskirtinės architektūros pastatų statytojams tenka spręsti perdangų plokščių apsaugos nuo praspaudimo ir itin nepageidaujamų šlyties jėgų poveikio problemas. Tai ypač aktualu, kai statinio ar pastato projekte numatytas perdangų atrėmimas tiesiai ant kolonų arba sienų, nenaudojant palaikančiųjų sijų. Dažniausiai tokios konstrukcijos naudojamos siekiant estetinio efekto ir maksimalaus patalpų aukščio išnaudojimo, kad tam netrukdytų perdangas laikančios sijos ar kolonų konsolės. Tačiau mūsų šalyje jau įprasti saugantys perdangas nuo praspaudimo sprendimai, pavyzdžiui, kolonų viršutinės dalies konstrukciniai sutvirtinimai, perdangos plokštės storio ar jas armuojančių strypų matmenų padidinimas, aukštesnės klasės betono naudojimas ir kt.,

yra neekonomiški ir neapsaugo perdangų nuo suirimo. Be to, tokie sprendimai riboja ir mažina konstrukcinį patalpų aukštį tarp perdangų. Šiandien Lietuvos statybininkai minėtų problemų gali visai nesunkiai išvengti – tereikia pasirinkti tinkamą konstrukcinį sprendimą. Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centro pastato statyboms naudotos „Peikko PSB“ perdangų praspaudimo armatūros leidžia ne tik sumažinti gelžbetoninių monolitinių perdangų plokščių storį, bet ir atsisakyti sijų, taip padidinant naudingąjį patalpų aukštį ir sumažinant statybos sąnaudas. „PSB sistemos naudojimas garantuoja lengvą ir greitą sumontavimą tiesiog paskutiniame žingsnyje prieš betonuojant, sumaunama iš viršaus ant armatūros tinklo. Taip gerokai sutrumpėja perdangos armavimo įrengimo terminai, – teigė „Peikko“ gaminių pardavimų grupės vadovas Linas Lelešius. – „Peikko PSB“ armavimo sistema – tai paprastas ir patikimas sprendimas. Ją sudaro viena visiškai suderintų elementų visuma, leidžianti armuoti perdangos plokštes, nenaudojant fiksatorių tais atvejais, kai montuojama viršuje. Ši armavimo sistema puikiai sutvirtina perdangų plokštes ir padidina jų atsparumą perspaudimui aplink kolonas ar pamatų atramas. Pagal poreikį PSB sistemą galima sumontuoti ne tik virš perdangos, bet ir jos apačioje. Sistema įvertinta ETA-13/0151 sertifikatu, bandymai ir ETA sertifikatas patvirtina, kad „Peikko PSB“ sistema yra iki 10 proc. atsparesnė nei analogiški konkurentų sprendimai. “ Pritaikytas žmonėms su negalia Naujasis centras visiškai pritaikytas žmonėms su negalia priimti, kiekviename skyriuje įrengtos specialiai jiems tinkamos palatos. Viskas apgalvota iki smulkmenų, todėl vežimėliuose sėdintys žmonės galės lengvai savarankiškai patekti į bet kurią pastato dalį, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis bei pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis. Atsižvelgiant į šių žmonių poreikius, suplanuotas ir aukščių skirtumas. Jis tarp pastato išorės prie pagrindinio įėjimo ir bendro holo bei pirmo aukšto minimalus – 1,5 cm, todėl žmonėms su negalia patekti į korpusą problemų nekils. Saugūs, erdvūs liftai UAB „Kauno liftai“ – viena didžiausių liftų organizacijų Lietuvoje, teikianti paslaugas net 62 gydymo įstaigoms, nauja-

Liftų apdailai parinktos atsparios medžiagos: nerūdijantis plienas, gerai valomos, specifinės dangos, ugniai atsparios durys. Liftai yra ekonomiški, elektrą taupantys, juose įrengtas šviesos diodų (LED) apšvietimas. „Mūsų liftai švelniai pradeda judėti, švelniai sustoja, o tai labai svarbu tokiuose traumų centruose. Be to, ypatingi ir kabinos matmenys: 1,40 m ir 2,40 m. Tokiame lifte šalia ligonio lovos iš abiejų galų gali stovėti aptarnaujantis personalas, vietoje galima atlikti skubiausias medicinines paslaugas, o durims atsidarius ligonis gali būti operatyviai vežamas ten, kur reikia“, – liftų pranašumus vardijo UAB „Kauno liftai“ vadovas.

Patikimas stogas Stogas – viena svarbiausių šio pastatų dalių, nes jis turės ilgus metus saugoti brangią techniką, moderniausias operacines, laboratorijas ir, žinoma, žmones. Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centro stogo hidroizoliacinė danga įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą. Tokią dangą pasiūlė UAB „Mida LT“ – vienintelė gamykla Baltijos šalyse, gaminanti polimerinio bitumo stogo dangas: įvairių spalvų, modifikacijų, storio ir geometrinių formų lanksčiąsias čerpes šlaitiniams bei ritinines dangas plokštiems stogams. Šiam projektui įgyvendinti buvo pasirinktos geriausių techninių charakteristikų bituminės hidroizoliacinės dangos „Mida Technoelast PV S5b“ – viršutiniam ir „MIDA Technoelast PV S5s“ – apatiniam sluoksniams. „Mida Technoelast “ – tai aukščiausios „premium“ klasės stogo danga, kurios naudojimo laikas – ne mažiau kaip 25–30 metų. Ši danga tinkama ne tik naujiems stogams įrengti, bet ir stogo remonto darbams. Puikios šios dangos savybės garantuoja atsparumą ekstremaliomis sąlygomis bei esant įvairiai klimato temperatūrų kaitai. 

Inovatyvi operacinių įranga UAB „Medicinos projektai“, turinti didelę patirtį medicinos priemonių ir įrangos tiekimo, diegimo, taisymo, priežiūros, kompleksinio projektų sprendimo srityse, pristato savo partnerio – Lietuvoje gerai žinomos Lenkijos įmonės „Alvo“ – gaminius ir sistemas. „Alvo“ iš nerūdijančiojo plieno gamina instrumentinius stalus, įvairios paskirties vežimėlius, anestezijos staliukus, praustuvus, įvairių modelių spintas, sterilizacijos krepšius, operacinių duris ir t. t. Įmonė, naudojanti pažangiausias metalo apdirbimo technologijas, nuolatos plečia savo produkcijos asortimentą. Ji viena pirmųjų pradėjo naudoti „BioCote“ technologiją gaminamiems operacinių skydams iš nerūdijančiojo plieno. Bakterijų sąlyčio su „BioCote“ metu sidabro jonai suriša fermentus, sutrikdančius bakterijų aktyvumą. Dėl to suprastėja bakterijų funkcionavimas ir sutrinka jų gebėjimas gauti energijos. Jeigu negauna energijos, bakterija negali daugintis, todėl žūsta. Operacinėms skirta skydų (plokščių) sistema su „BioCote“ leidžia sumažinti operacinės įrengimo išlaidas ir sutrumpinti laiką, reikalingą patalpoms paruošti chirurginėms operacijoms. Operacinėse naudojama valdymo sistema „Alvo Integra“ leidžia į operacinę integruoti medicinos įrangą ir prietaisus. Įranga ir prietaisai gali būti valdomi belaidžiu ryšiu jutikliniu valdymo skydu, kuris aiškiai ir įskaitomai rodo atskirų naudotojo valdomų prietaisų vaizdinę sąsają. Sistema leidžia persiųsti ir paskirstyti vaizdo signalą, o jos dizainas užtikrina išplėtimo galimybę pagal individualius užsakovo reikalavimus.

Sistema „Alvo Integra“ sukurta siekiant padidinti medicinos personalo darbo komfortą ir efektyvumą. Integravus medicinos prietaisų ir įrangos valdymą vienoje vietoje, pagerėja medicinos personalo darbo ergonomika, gydytojams užtikrinama greita tiesioginė prieiga prie būtinos informacijos iš ligoninės tinklo, sukuriamas ryšys su kitomis ligoninės patalpomis (skyriais) ir suteikiama galimybė archyvuoti informaciją apie atliktas operacijas ir gydymą.

OPTIMALŪS SPRENDIMAI VISAVERTEI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLAI

UAB „Medicinos projektai“ I. Kanto al. 15, Vilnius, Lietuva Tel. (8 5) 233 8258 Faks. (8 5) 213 5558 El. p. adm@medpro.lt www.medpro.lt

Pagrindinės veiklos kryptys: • medicinos įrangos tiekimas, taisymas ir priežiūra; • kompleksinis projektų rengimas ir valdymas. Svarbiausios sritys: • oftalmologija; • ortopedija; • traumatologija; • chirurgija; • reabilitacinė įranga; • operacinių įranga; • endoskopinė įranga.

S TAT Y B A

jame traumų centre sumontavo 7 ligoninės liftus. „Mums tokie darbai yra tikrai ne nauji, – sakė įmonės direktorius Jonas Guzavičius, – tačiau šie liftai buvo įrengiami statant pastatą, todėl buvo visos galimybės, atsižvelgiant į būsimo pastato specifiką, išnaudoti visus liftų pranašumus. Liftai yra vienas kitą dubliuojantys, vadinasi, kiekviename korpuse yra po du liftus, tad, jei vienas liftas dėl kokių nors priežasčių sugestų, jo funkcijas automatiškai perimtų kitas liftas. Taip galima užtikrinti visą parą, visus metus nepertraukiamą darbą. Be abejo, tai bendro darbo su pastato projektuotojais, kurie pasirinko teisingą sprendimą, rezultatas.“

S TAT Y B A

Pro langą – į ateitį

Šiltas, sandarus, laidus šviesai, saugus, ilgalaikis, patvarus, estetiškas, kainuojantis tiek, kiek iš tiesų vertas, ir netgi švarus... Visa tai – mūsų pamatuoti reikalavimai langui. O ko dar galime tikėtis? Ne tik užsienio, bet ir Lietuvos langų gamintojai siūlo vis kokybiškesnius langus, kuria ir pritaiko naujas technologijas, priartindami mus prie realybės, kuri dar neseniai atrodė neįtikėtina.

Šiltas pasyvusis langas Po penkerių metų Europos Sąjungoje įsigalės reikalavimas, kad visi naujai statomi pastatai būtų projektuojami ir įrengiami pagal pasyviųjų namų statybos reikalavimus. Tai, žinoma, galioja ir langams. Tokių namų langų šilumos laidumo koeficientas turi neviršyti 0,8 W/m2K. Taip pat svarbu, kad jau angoje sumontuotam langui šis parametras neviršytų 0,85 W/m2K. Būtini trijų stiklų paketai su šilumos laidumo koeficientu ≤ 0,7 W/m2K; paketuose –

šiltasis rėmelis iš plastiko ir nerūdijančiojo plieno vietoj tradicinio šilumai labai laidaus aliuminio; lango rėmas – vienaip ar kitaip šildytas. Langai turi būti sandariai sumontuoti, rėmą montuojant į izoliuojamąją medžiagą, kad pats rėmas būtų kuo labiau padengtas. Pagal šiluminę varžą langai yra silpniausia statinio vieta (remiantis įvairiais šaltiniais, 35–53 % šilumos netenkama per langus), todėl tokius langus rekomenduojama

Beje, pasyviajam namui skirti langai dažnai painiojami su tais, kurie skirti mažų energijos sąnaudų namui (tokio lango pagrindinis kriterijus U yra ne didesnis kaip 1 W/ m2K, o energija 1 m2 šildymui per metus – 35 kWh). Dažniausiai tai profiliuočiai su priklijuotu arba taše įaugintu poliuretanu. Pagrindinis tokių langų trūkumas, kad mediena nekvėpuoja ir kaupia drėgmę. Be to, visos trys profiliuočių sudedamosios medžiagos tarpusavyje susijusios ir esant temperatūros pokyčių veikia skirtingai, todėl ilgainiui atsiranda problemų kampuose. Esminis pasyviųjų langų skirtumas yra tas, kad jiems faktiškai jokios įtakos neturi nei laiko tėkmė, nei klimato sąlygos. Tiek pats šiltasis profiliuotis, tiek jo aliuminis kampuose sujungti atskirai ir kietai, o ant medinio rėmo užspausti tvirtikliais. Langai padengti aliuminiu, o jų priežiūra – minimali. Išmanieji langai Pietų Korėjos mokslininkai pristatė naujausią technologiją, padedančią konstruoti tobulesnio tipo langus. Tokie langai reaguoja į oro temperatūros pokyčius ir taip taupo

energiją. Jie patamsėja, kai lauke oro temperatūra staigiai šokteli, ir tampa skaidrūs, kai ji sumažėja, kad galėtų sukaupti kuo daugiau saulės šilumos. Panašaus tipo langai jau egzistuoja, tačiau naujoji mokslininkų technologija tobulesnė – ji leidžia itin operatyviai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius. Išmanieji langai ne tik saugo pastato vidų nuo perkaitimo, atspindėdami nereikalingą atsitiktinių vasaros saulės spindulių dalį. Kartu jie padeda išlaikyti kambario šilumą, sugerdami saulės šviesą žiemą. Šie ekonomiški langai yra kur kas pigiau pagaminami, greičiau reaguojantys į temperatūros pokyčius ir ne tokie kenksmingi kaip jų pirmtakai, šiuo metu esantys prekyboje. Naujieji langai geba per kelias sekundes iš visiškai pritemusių tapti skaidrūs. O pagal senąsias technologijas pagaminti langai reaguoja gerokai lėčiau, dažnai tenka patiems perjungti jų režimą. Saugo nuo kenksmingos spinduliuotės Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai atliko eksperimentus ir ištyrė, ar šiuolaikiniai langai apsaugo nuo mikrobangų poveikio. Iš išorės sklindančios mikrobangos gali pakenkti namuose esantiems prietaisams. Esant išorinei elektromagnetinei spinduliuotei, pablogėja įvairių prietaisų funkcionavimas, atsiranda ryšio klaidų. Spinduliuotei sustiprėjus elektronikos prietaisai gali būti sugadinti nepataisomai: perdega prietaisuose esančios mikroschemos ar tranzistoriai, optinio skaidulinio ryšio jautrūs priėmimo stiprintuvai ir pan. Mokslininkų teigimu, nuo šio poveikio gali apsaugoti modernūs stiklai, tačiau

S TAT Y B A

statyti ne tik į pasyviojo namo sienas, bet ir į naujus tradicinės statybos pastatus bei rekonstruojant ar renovuojant senuosius. Pasyvusis langas ne tik taupo energiją, bet ir suteikia sveiką bei malonią gyvenamąją aplinką. Be grynai šiluminių charakteristikų, svarbių pagrindiniam pH faktoriui (< 15 kWh/m2 energijos šildymui), tik pasyvieji langai su ne didesniu nei 0,85 W/m2K šilumos perdavimo koeficientu užtikrina ir vadinamuosius komforto parametrus.

→

S TAT Y B A

Esminis pasyviųjų langų skirtumas yra tas, kad jiems faktiškai jokios įtakos neturi nei laiko tėkmė, nei klimato sąlygos. dabartinių langų paketų gamintojai nepateikia duomenų apie tai, kiek jie apsaugo nuo mikrobangų poveikio. Norint sumažinti langų šiluminį laidumą, šiuolaikiniuose stiklo paketuose naudojamos energiją tausojančios plonos metalo dangos. Tačiau šios dangos atspindi ir mikrobangų spinduliuotę. Viena vertus, tai gerai, nes gali padėti apsisaugoti nuo nepageidaujamo spinduliavimo, kita vertus, tai gali stipriai slopinti ir naudingus ryšio signalus. FTMC atliekamas tyrimas gali būti itin naudingas įrengiant specialios paskirties patalpas: duomenų saugyklas, karines vadavietes, saugumo tarnybų patalpas. Tokiose patalpose elektromagnetinio saugumo reikalavimai itin svarbūs ir pastatuose gali būti naudojami tik gerai nuo mikrobangų saugantys stiklo paketai. Dabar langų laidumą mikrobangų spinduliuotei galima pasitikrinti tik mokslininkams atlikus specialius tyrimus. Manoma, kad ateityje langų gamintojai tokius duomenis taip pat turės nurodyti ant savo gaminamų produktų. Šiuo metu pateikiamos langų šiluminio laidumo ar saulės spinduliavimo pralaidumo savybės bei atsparumas smūgiams. Renkiesi, ką matyti Tarptautinis elektronikos koncernas „Samsung“ yra pristatęs naują skystųjų kristalų (LCD) ekraną, kurį ateityje sėkmingai galėtume naudoti vietoj savo langų stiklų. Ekrano permatomumas siekia apie 20 %, o tai kur kas geresnis rodiklis negu daugelio šiuolaikinių skystųjų kristalų

ekranų – 5 %. Įstačius tokį vietoj stiklo ir žvelgiant pro jį į gatvę, galima naršyti internete, tikrinti, koks rytoj bus oras, skaityti elektroninį paštą. Negana to, naujasis „stiklas“ permatomas tik iš vidaus ir turi virtualias užuolaidas – perbraukus pirštu, langas visiškai užtemsta. Tokių stiklų langus gaminančios bendrovės dar nesiūlo, tačiau patobulinus technologiją, sumažinus kainą ir pasiekus, kad tokį langą maitintų saulės energija, gal tai būtų visai įtikėtina. Langai – saulės elementai Technologija, kaip langai gali virsti saulės elementais, jau išrasta JAV, Masačusetso technologijos institute. Šios technologijos pagrindas – organiniai saulės elementai, galintys sugerti tik infraraudonąją šviesą, o matomos šviesos spindulius praleisti. Tokių elementų plėvele padengtas paprasto lango stiklas galėtų teikti elektros energiją įvairiems prietaisams, o šio energijos šaltinio diegimo išlaidos būtų labai nedidelės, nes būtų galima pasinaudoti esamomis langų konstrukcijomis. Kad ši technologija galėtų tapti komerciškai pritaikoma, gali prireikti dešimtmečio, tačiau jau dabar pabrėžiami jos pranašumai: jiems pagaminti nereikia tiek daug energijos kaip silicio saulės elementams, jie neužimtų papildomos vietos, o, padengus langų vidinę pusę, organiniai saulės elementai būtų apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Be to, sugerdami šiluminius spindulius, jie sumažintų ir kondicionavimo poreikį karštomis dienomis. Gal nebevalysime? Jungtinės Karalystės stiklų gamintojai „Pilkington“ yra sukūrę savaime nusivalantį langų stiklą. Jo specialus paviršius sugeba atstumti purvą taip, kad jį nuplautų paprasčiausias lietus. Panašias technologijas ištobulino ir kiti gamintojai: pirmiausia tokie stiklai buvo pritaikyti moderniuose biurų dangoraižiuose. Nuolat ieškoma ir įvairių stiklo apsaugos būdų – dangų, kurios sukurtų užtvarą tarp stiklo ir išorės veiksnių, neleistų jam chemiškai reaguoti. Dažnai šios dangos stiklo paviršiams suteikia hidrofobinių savybių – atstumia vandenį ir dauguma lašų nubėga stiklo paviršiumi, mažiau kaupiasi kalkių. 

VILNIUS: KAUNAS: Pirkliø g. 5, LT-02300, Vilnius Chemijos g. 29A, LT-51332 Kaunas Tel. +370 5 2 461 461, Faks.+370 5 2 461 463 Tel. +370 37 750 940, Faks. +370 37 750 945 info@lanreta.lt kaunas@lanreta.lt Mob.tel. +370 650 55575

Eksperto zona

Pramoniniai stoglangiai – šviesa, oras ir saugumas Asta Geibūnienė Kaip, renkantis stoglangius, viena investicija galima užsitikrinti šiuos pranašumus: efektyvų, tolygiai pasiskirstantį apšvietimą, natūralią ventiliaciją, dūmų ir šilumos šalinimą gaisro atveju, ES direktyvas atitinkantį statinio energinį efektyvumą, pasakoja vienos iš stoglangių gamintojų lyderių Europoje, Vokietijos kompanijos „Essmann GmbH“ oficialaus atstovo Lietuvoje UAB „Anvy“ specialistai. „Pagrindinė mūsų įmonės veiklos kryptis – pramoniniams ir administraciniams pastatams skirti stoglangiai. Taip pat turime stoglangių liniją, skirtą privatiems namams, – sakė UAB „Anvy“ direktorius Andrius Petraška. – Renkantis stoglangį ir jį vertinant, reikia atsižvelgti į stoglangio šiltumą ir pagrindinius kriterijus: šilumos perdavimo koeficientą ir sandarumą. Šilumos perdavimo koeficientas (U) nusako stogo lango termoizoliacines savybes: kuo jo vertė mažesnė, tuo šiltesnis pats stoglangis. „Essmann“ stoglangiai yra vieni šilčiausių rinkoje, pasiekiamas U-0,7 W/m²K šilumos perdavimo koeficientas, o tai reiškia, kad tai labai šilti langai.“

Visi pliusai užtikrinami jau gamykloje „Essmann“ stoglangių šiluma užtikrinama visų pirma tuo, kad

stoglangių stiklai jau gamykloje įmontuojami į PVC arba aliuminio uždarą rėmą su atskyrimais. Pigių stoglangių gamintojai stiklus montuoja tiesiai prie metalinio ar medinio profilio. Pasak UAB „Anvy“ direktorius A. Petraškos, taisyklingai pagamintus langus Lietuvoje tesiūlo kokie trys gamintojai, visi kiti langai – tai pinigai, išmesti į šiukšlių dėžę.

Kas gresia vartotojui, įsigijusiam kokybine prasme pigų langą? „Žiemą gresia peršalimas, kadangi stiklai nėra atskirti, jie yra vienas ant kito. Lauką ir patalpos vidų teskiria apie 0,8 cm storio akrilinis stiklas, kuris, pašalus iki minus 10 ar minus 5 laipsnių, iškart peršąla ir langai apledėja. „Žinoma, pramonėje, kai sandėliai yra dideli, užsakovui nėra taip

15 EUR už takelį ir žaiskite kiek tik norisi

Darbo dienomis

svarbu, kad nuo langų palaša, – dėstė specialistas. – Bet mes turime Fraunhoferio instituto (Vokietija) parengtas skaičiuokles, pagal kurias galima apskaičiuoti įvairių stoglangių ir jų elementų šilumos nuostolius. Jei objekte stoglangių yra daug ir jie nekokybiški, tie skaičiai tampa jau tikrai dideli. Tad jei sumontavus mūsų stoglangius, šilumos perdavimo koeficientą galima pagerinti 0,1 proc., bendra ekonomijos suma susidaro ryški. Apie mūsų stoglangių kainą drąsiai galime pasakyti, kad „Essmann GmbH“ produktas yra netgi per pigus pagal savo kokybę. Tokia kaina yra todėl, kad vokiečiai nieko neperka, o visas komplekto dalis patys gamina savo gamykloje.“

Nesuges, bet pakeisime, jei atsibos

UAB „Anvy“ siūlomų stoglangių garantija – tik moralinis pasenimas. „Essmann GmbH“ jau 60 metų gamina stoglangius su šūkiu: mūsų stoglangiai bus patikimi tol, kol jums patiks, o jei nebepatiks, mes pakeisime naujais. Įmonė kas 10–12 metų atnaujina savo modelius. Užsakovas gali pageidauti norimos profilio spalvos, derančios prie stogo ar fasado formų, matmenų. Tačiau langus tikrai galima išsirinkti ir iš standartinių matmenų gaminių, nes vien jų yra apie keturios dešimtys. 

INŽINERIJA

Prestižinio „Porsche“ vardo vertas automobilių salonas Asta Geibūnienė

Prieš pusantrų metų į Lietuvą pritraukusi Vokietijos sportinių automobilių gamintoją „Porsche“, koncerno įgaliotoji atstovė UAB „Prime Auto“ atidarė didžiausią ir moderniausią „Porsche“ centrą Baltijos šalyse. Įspūdingai atrodančio ir naujus pasaulinius gamintojo standartus atitinkančio išmaniojo salono statybas organizavo patyręs generalinis rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“. Projektas įgyvendintas per devynis mėnesius.

Generalinis rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) Projekto Architektai Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Gediminas Aismontas, Edvinas Skiestenis, Ieva Marija Malinauskaitė („DO architects“) IT technologijos UAB „EIT sprendimai“ Inžinerinė įranga UAB „Tenko Baltic“ Energetikos paslaugos UAB „Energus“ SANTECHNIKOS sistemos UAB „Santechniniai darbai“ Aplinkos sutvarkymas UAB „Sostinės gatvės“

Naujasis „Porsche“ centras iškilo patogioje vietoje – palei Vilniaus pietinį aplinkkelį, šalia posūkio į oro uostą. 1 500 m2 ploto salone vienu metu galima demonstruoti 2–3 kartus daugiau automobilių nei iki šiol Ozo gatvėje buvusiame salone. Autoserviso erdvė yra dar didesnė už ekspozicijos salę – joje vienu metu galima apžiūrėti iki devynių „Porsche“ automobilių. „Autoservisas naujoje „Porsche“ salonų koncepcijoje yra itin svarbus, nes šiuos sportinius automobilius renkasi technikos ir vairavimo entuziastai, stropiai besirūpinantys jų priežiūra. Todėl autoserviso patalpa labai estetiška ir šviesi, joje dominuoja balta spalva, vokiška tvarka ir minimalizmas, – pa-

sakojo statybų užsakovės UAB „Prime Auto“ vadovas Jonas Jokštys. – Daug investavome ne tik į pastato erdves, bet ir į nuolatinį technikų komandos tobulinimąsi.“ Architektūrine prasme, siekiant didžiausią dėmesį suteikti automobiliams, apatinė pastato dalis sukonstruota kaip stiklinė berėmė vitrina – sutemus atrodo, kad pastato tarsi nėra, o automobiliai stovi apšviesti po atviru dangumi. Viduje klientas taip pat gali jaustis kaip „Porsche“ automobilyje. Konstrukcijos yra atviros, matyti sijos, kiekvienas elementų sujungimas įgyvendintas itin kokybiškai ir tiksliai. „Tai aliuzija į „Porsche“ variklius, kuriuose automobilių entuziastai mato perfekcionizmą ir grožį. Tokį pojūtį norime perteikti ir salono klientams“, – teigė J. Jokštys.

INŽINERIJA

Užsakovas UAB „Prime Auto“

Pastate, be ekspozicijų salės, yra ir automobilių plovykla, susitikimų bei mokymų salės, administracinės patalpos. Greta įkurtas erdvus „Porsche“ autoservisas, kuriame – itin moderni įranga. Pasak statybas organizavusio ir didelę dalį darbų vykdžiusio AB „Panevėžio statybos tresto“ specialistų, naujasis pastatas atitinka B energinio naudingumo klasę, jame įgyvendinti vieni moderniausių rinkoje inžinerinių sprendimų, tausojančių gamtą bei leidžiančių efektyviai naudoti energiją. Šioms užduotims atlikti generalinis rangovas parinko patyrusių profesionalų komandą.

→

siai nudžiugino tai, kad užsakovas neieškojo pigiausio IT sprendimo, o pasirinko tikrai patikimų gamintojų, tokių kaip „Cisco“ ir „Alcatel“, produktus. Nors verta paminėti, kad sprendiniai buvo nestandartiniai, o terminai trumpi, tad teko kartu ieškoti kompromisų, pavyzdžiui, pagal architekto reikalavimus tam tikrą įrangą reikėjo perdažyti, paslėpti ar kitaip įtraukti į bendrą architektūrinį sumanymą.“

INŽINERIJA

Pasak UAB „EIT sprendimai“ vyresniojo inžinieriaus Aido Glebavičiaus, bendrovės „Cisco Systems“ tinklo komutatoriai užtikrina ne tik tai, kad kompiuteriai yra sujungti su tinklu, jie elektros maitinimu aprūpina IP vaizdo kameras ir belaidį tinklą. Pastarasis sukurtas pažangiausios „WiFi“ įrangos gamintojo „Aruba Networks“ technologijos pagrindu. Jis pažangus tuo, kad bet kuris įdiegtas „Wi-Fi“ radijo modulis gali būti viso belaidžio tinklo valdikliu. Taip užtikrinamas aukščiausias belaidžio tinklo patikimumas.

Įdiegtos pažangiausios IT technologijos Viena didžiausių informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonių Lietuvoje – UAB „EIT sprendimai“ naujajame „Porsche“ salone įdiegė universalią šeštos kategorijos struktūrinę kabelinę sistemą, sujungiančią visus informacijos perdavimo priemonių taškus ir vaizdo stebėjimo sistemą, veikiančią per vietinį kompiuterių tinklą, padėjo pamatus, kad galėtų sklandžiai veikti išmaniosios technologijos. „Dar projektuojant užsakovas išsakė savo pageidavimus, o mūsų inžinieriai pasiūlė optimalias ir labai pažangias IT technologijas, – sakė įmonės pardavimo projektų vadovas Rolandas Pečiulis. – Mus labiau-

„Porsche“ salone sumontuota ir viena pirmųjų Lietuvoje NFC standarto įeigos kontrolė. Patogi apsaugos sistema veikia taip, kad klientas nustatomas pagal turimą mobilųjį telefoną, nebereikia naudotis kortelėmis ar pakabukais. Aukšti vidaus klimato reikalavimai Užsakovų pageidavimu moderniame „Porsche“ centre turėjo būti sumontuotos tik pačios efektyviausios, ekologiškiausios ir ateityje atsipirksiančios inžinerinės šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemos. Tokius reikalavimus 100 % patenkino UAB „Tenko Baltic“ tiekta įranga. Šiuo metu tai vienas geriausių pasirinkimų naujai statomiems ir renovuojamiems projektams.

Pasak UAB „Tenko Baltic“ pardavimo vadovo Mindaugo Budrio, pasirinkta geoterminio šildymo sistema su ypač efektyviais vokiečių gamintojo „Alpha-InnoTec“ šilumos siurbliais „gruntas-vanduo“, atitinkančiais A++ energinio naudingumo klasę. Įdiegus geoterminį šildymą, palyginti su standartinėmis šildymo sistemomis, pavyzdžiui, dujų ar miesto tinklų, eksploatuojant sutaupoma 2–3 kartus. Dar vienas pranašumas tas, kad įrengtus geoterminius gręžinius galima išnaudoti ne tik šildymui, bet ir nemokamai vėsai tiekti vasarą.

se patalpose žmonės jaučiasi puikiai ir jų produktyvumas yra didesnis. Šiuos kilimėlius ypač tinka rinktis kartu su šilumos siurbliais „gruntas-vanduo“, taip eksploatuojama vėsinimo sistema yra 5–10 kartų efektyvesnė nei įprasti kondicionieriai.“ Aštuonerius metus sėkmingai Lietuvos ir Latvijos rinkoje veiklą plėtojanti UAB „Tenko Baltic“ savo sistemas tiekia ne tik individualiems namams, bet ir didiesiems objektams, tokiems kaip „Grand SPA Lietuva“ kompleksas, viešbutis „Dzūkija“, Žagarės dvaras, Žemaičių Kalvarijos globos namai, daugiabučiai Vilniuje ir Alytuje bei kiti komercinės, valstybinės ir gyvenamosios paskirties pastatai. Prireikė patyrusių energetikų Naujai pastatytas „Porsche“ salonas su autoservisu yra vienas ekologiškiausių pastatų Lietuvoje, nes projektuojant ir statant įgyvendinti moderniausi pastatų inžinerinių sistemų sprendimai, tausojantys gamtą ir leidžiantys efektyviai naudoti energiją. Visų šių sistemų diegimą bei

→ INŽINERIJA

Be to, įdiegta itin aukšto efektyvumo (iki 95 %) olandų gamintojų rekuperacinė vėdinimo sistema su rekuperatoriais „Renovent“ ir „NedAir“ bei novatoriška ir itin higienišką aplinką darbuotojams sukurianti šviežio oro paskirstymo sistema autoserviso patalpose. Pastatas šildomas ir vėsinamas per grindinio šildymo sistemą, o biurų patalpoms pasirinkta unikali, lubose įmontuota vokiškų kapiliarinių kilimėlių sistema „Beka“, skirta natūraliai ir efektyviai patalpų klimatizacijai. „Šiuolaikinių pastatų vidaus klimatui keliami aukšti reikalavimai, – sakė M. Budrys. – Tradicinės sistemos turi ribotas galimybes, todėl pasirinkta kapiliarinė sistema. Joje atsiskleidžia ekologiniai ir ekonominiai paviršių temperatūros reguliavimo kapiliarine technika pranašumai. Panašiai kaip žmogaus kraujotakos sistema veikiantys kapiliariniai kilimėliai susideda iš daugybės lygiagrečiai orientuotų plonyčių, 3–4 mm storio, vandenį cirkuliuojančių vamzdelių. Kapiliariniai kilimėliai „Beka“ įtaisomi į patalpą supančias plokštumas labai arti paviršiaus ir taip užtikrina labai komfortišką, natūralų šilumos ir vėsos perdavimą patalpose. Tokioje sistemoje energijos perdavimas tarp žmogaus ir aktyvinto paviršiaus daugiausia vyksta spinduliuojant, o tai atitinka natūralų visų gyvų organizmų šilumos pusiausvyros reguliavimo principą. Tyrimais įrodyta, kad kapiliarinių kilimėlių sistemomis šildomose ar vėsinamo-

sujungimą į visumą įgyvendino UAB „Energus“ patyrusių energetikų ir inžinierių komanda. Pastatas šildomas ir vėsinamas naudojant iš žemės gelmių gaunamą energiją, geoterminiai šilumos siurbliai naudojami net tik pastatui šildyti, kaip įprasta, bet ir jam vėsinti. Mikroklimatą galima reguliuoti kiekvienoje pastato patalpoje atskirai, o komfortišką aplinką sukuria ne tik įprastos šildomosios ir vėsinamosios grindys, bet ir šildomosios ir vėsinamosios lubos. Kad iš pastato per ventiliaciją išmetama šiluma ir šaltis būtų naudojami efektyviai, visos vėdinimo sistemos yra rekuperacinės.

Pastato vidaus ir lauko apšvietimui panaudota taip pat energiškai efektyviausia šviesadiodžių šviestuvų technologija. Pastatui valdyti naudojami novatoriškiausi rinkoje „Schneider Electric SmartStruxure“ pastatų valdymo sprendimai, sujungiant juos su to paties gamintojo pramoninio lygio „Modicon“ serijos laisvai programuojamais valdikliais. Apšvietimas valdomas naudojant LON pastatų valdymo skaitmeninį protokolą, į LON duomenų perdavimo magistralę sujungti visi išmanieji pastato jungikliai, būvio davikliai ir šviestuvų valdymas. Tai leidžia valdyti visą apšvietimą įvairiais algoritmais nuo laiko, būvio daviklių, apšviestumo, išmaniųjų jungiklių ir kitų sistemų signalų. Visų šių pastato inžinerinių sistemų valdymą įgyvendinusios ir sujungusios į bendrą išmaniąją pastato valdymo sistemą UAB „Energus“ specialistai dėl protokolo niuansų konsultavosi netgi su kolegomis iš JAV, nes kai kurios sistemos Lietuvoje diegiamos pirmą kartą. Pasak UAB „Energus“ automatikos ir informacinių sistemų skyriaus vadovo Gedimino Širvinsko, šia unikalia valdymo sistema galima ne tik valdyti pastato apšvietimą, šildymą, vėsinimą, vėdinimą, bet ir stebėti bei kontroliuoti pastato energijos sąnaudas. Prie sistemos galima prisijungti iš bet kurios pasaulio vietos, kurioje yra internetas ir įrenginys su interneto naršykle. O jei pastate įvyktų tam tikros inžinerinės sistemos gedimas, pastato valdymo sistema iš karto informuotų atsakingus asmenis apie kilusias problemas.

Efektyvaus energijos naudojimo sprendimai UAB „Energus“ – įmonė, kurianti inovatyvias idėjas bei produktus ir taip prisidedanti prie ateities energetikos strategijos kūrimo bei įgyvendinimo. „Į tvarią aplinką ir ekonomišką energijos naudojimą žiūrint plačiau, UAB „Energus“ siūlomi sprendimai, kai konkretus energijos vartotojas naudoja mažiau energijos bei momentinės galios, mažina išlaidas ir skirstomųjų bei perdavimo tinklų infrastruktūrai, – teigia sėkmingai energetikos sektoriuje dirbančios įmonės vadovas Povilas Šidlauskas. – Pirmas žingsnis į taupymą – su esama įranga naudoti tiek energijos, kiek reikia, ir tik tada, kada jos reikia. Atsižvelgiant į gerąją vartotojų patirtį, valstybė pirmiausia turėtų investuoti į energinį efektyvumą ir tik tada planuoti investicijas į naujus energijos generavimo šaltinius, nes iš to sutaupytų visi mokesčių mokėtojai.“ Efektyvaus energijos naudojimo sprendimus diegiančios UAB „Energus“ specialistai pirmiausia atlieka objekto energijos naudojimo auditą – apskaičiuoja įrenginių naudojimo galią, darbo režimus ir trukmę, gaunamą ar generuojamą energiją bei kitus parametrus. Vėliau įgyvendinamos naujos idėjos, kaip mažinti įrenginių energijos sąnaudas. Nagrinėjama, kokios papildomos įrangos reikia, kad infrastruktūra naudotų mažiau energijos, o ją eksploatuojanti įmonė galėtų daugiau sutaupyti. „Naudą ir sistemų efektyvumą matuojame pagal tai, kiek energijos pavyksta sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje – orientuojamės į ne ilgesnį nei 2–3 metų investicijų atsiperkamumo laikotarpį. Atliekame investicijų atsipirkimo analizę, apskaičiuojame, kokie bus rezultatai ir prisiimame atsakomybę, kad tai pasieksime, – tvirtina P. Šidlauskas. – Šiuo metu savo energijos taupymo sprendimus esame įgyvendinę daugiau nei 120-yje objektų. Mūsų veiklos praktikoje geriausias pasiektas rezultatas – 40 % sumažėjusi kliento sąskaita už energijos išteklius (investicijos atsipirko per 4 mėnesius). Įgyvendinę savo taupymo sprendimus, vidutiniškai sutaupome apie 15 % išlaidų energijos ištekliams. Mūsų siūlomos investicijos į energijos taupymo sprendimus atsiperka vidutiniškai per 18–24 mėnesius. Žvelgdama į ateities iššūkius, UAB „Energus“ klientams siūlo naujausią paslaugą – efektyvaus energetinio ūkio kūrimo ir valdymo strategiją, paremtą naujausiomis technologijomis bei jų tobulėjimu ateityje.“

Komfortiškos santechnikos sistemos UAB „Santechniniai darbai“ pastate sumontavo šildymo ir vėdinimo sistemas, kurių sprendimų visuma apima atsinaujinančius energijos šaltinius, pastato šildymo ir vėdinimo mikroklimato komforto sąlygas, energijos taupymo naujoves. Šilumos centre pritaikyti vieni tyliausiai dirbančių „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblių. Šildymo ir vėdinimo sistemos valdomos, atsižvelgiant į išorės oro kaitą, pastato temperatūros režimą ir kitus papildomus veiksnius, lemiančius pastato mikroklimatą. Pasak įmonės direktoriaus Audriaus Bliūdžiaus, išskirtinis ir visiškai naujas darbas buvo kapiliarinės vėsinimo sistemos įrengimas. Pasirinkti kapiliariniai kilimėliai „Beka“ lengvai pritaikomi visų tipų pastatuose – nuo vienos šeimos namo iki biurų dangoraižio. Šios kilimėlių sistemos kuo puikiausiai tinka ir grindinio, ir lubinio, ir sieninio šildymo bei vėsinimo sistemoms. UAB „Santechniniai darbai“ specialistai „Porsche“ automobilių salone įrengė ir modernias vandentiekio bei

nuotekų sistemas. Įmonės vadovas džiaugėsi, kad UAB „Santechniniai darbai“ tikslas – mažiausiomis sąnaudomis, kokybiškai ir laiku atlikti užsakovo pageidaujamus darbus – ir šiame objekte buvo įgyvendintas. Molingas gruntas vertė ieškoti sprendimų Sklypo prie „Porsche“ salono aplinką sutvarkė UAB „Sostinės gatvės“, galinti pasigirti didžiausiais visoje šalyje įvykdytais kelių statybos ir rekonstrukcijos projektais, tokiais kaip Vilniaus pietinis išorinis bei vakarinis miesto aplinkkelis (pastarasis 2014 m. gavo „Metų kelių objekto“ apdovanojimą), viadukas sostinės Ukmergės gatvėje, sutvarkytos Šiaurės miestelio gatvės, darbai įvairiuose geležinkelio ruožuose ir pan. Nors, pasak UAB „Sostinės gatvės“ generalinio direktoriaus Edmundo Jakubausko, „Porsche“ autoservisas savo darbų apimtimi įmonei nebuvo išskirtinis, tačiau kartu su užsakovu ir projektuotojais teko spręsti technines problemas, susijusias su tuo, kad asfaltuotos autoserviso aikštelės buvo įrengiamos ant molingo grunto. Tad dangų pagrindui stiprinti buvo naudojama pažangi sistema, sprendžianti grunto stabilumo problemas, t. y. geotinklas „Secugrid“, šlaitai sustiprinti eroziją stabdančiu sintetiniu dembliu „Secumat“. „Porsche“ automobiliai yra išskirtiniai, o pats salonas yra pirmas ir vienintelis Lietuvoje, todėl tai, kad mūsų įmonės darbų sąraše atsirado toks objektas, mums svarbu prestižo prasme. Tai rodo mūsų įmonės galimybes ir darbų kokybę, įgyvendinant sudėtingus projektus“, – teigė E. Jakubauskas. 

INŽINERIJA

UAB „Energus“ kuriamos idėjos bei diegiami energijos taupymo sprendimai dėl savo pranašumo buvo aukštai įvertinti Jungtinėje Karalystėje vykusioje inovatyvios energetikos bei tvarios vadybos parodoje „Sustainability Live“. Įmonė yra energijos taupymo sprendimų diegimo lyderė Lietuvoje, jau dvejus metus iš eilės apdovanojama už efektyvių taupymo sprendimų diegimą kasmetėje LESTO ir „Verslo žinių“ organizuojamoje racionalaus energijos vartojimo konferencijoje „Energinio efektyvumo sprendimai“.

pažintis

„Vėsos ir partnerių“ užsakovai patenkinti atliktais darbais Irena Dirgėlienė

Uždaroji akcinė bendrovė „Vėsa ir partneriai“ įkurta 1999 metais. Jos vykdoma veikla – statinių vidaus inžinerinių sistemų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, automatizavimo, vandentiekio, nuotekų, projektavimo, montavimo ir šių sistemų eksploatavimo darbai.

INŽINERIJA

Siekia didžiausio energinio efektyvumo UAB „Vėsa ir partneriai“ vadovas Tomas Marčiulaitis teigia, kad jo vadovaujamos įmonės specialistai turi didelę darbo su techniškai sudėtingais projektais patirtį. „Užsakovui galime pasiūlyti optimalų techninį sprendimą, atitinkantį konkrečius jo poreikius. Dažniausiai inžinerines sistemas montuojame komercinės, pramoninės, visuomeninės, gyvenamosios paskirties objektuose“, – pasakoja T. Marčiulaitis. Bendrovė montavimo darbus atliko Nacionalinėje dailės galerijoje, įsikūrusioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 22. Čia sumontuota daug sudėtingų sistemų, atliekančių vėdinimo, vėsinimo, drėkinimo, sausinimo funkcijas. Už sistemų montavimą atsakingas darbų vadovas Valdemaras Svatkovskis atskleidžia, kad ekspozicijos salėse buvo keliami reikalavimai palaikyti tinkamą klimatą, t. y. temperatūrą, drėgmę, šviežią orą. Vėdinimo sistemos pagal patalpose esantį lankytojų skaičių keičia paduodamo šviežio oro kiekį, jose sumontuoti angliniai filtrai, sulaikantys kvapus ir chemines medžiagas. Visų sistemų valdymas automatizuotas ir sujungtas į vieną tinklą. Inžinieriaus kabinete sumontuotas centrinis kompiuteris, kuriuo galima valdyti ir matyti visų sistemų darbą. Visos sistemos sumontuotos taip, kad būtų pasiektas didžiausias energinis efektyvumas. Daug dėmesio užsakovams UAB „Vėsa ir partneriai“ atliko montavimo darbus, o dabar atlieka įrangos techninę priežiūrą Vilniuje esančiame Lietuvos ypatingajame archyve, Gedimino pr. 40/1. Čia įrengtos dvi vėdinimo sistemos su visa klimato kontrole. Jos atlieka šildymo, vėsinimo, drėkinimo, sausinimo ir recirkuliacijos funkcijas. Lietuvos ypatingojo archyvo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Aras Pupkys pasakoja, kad bendrovė „Vėsa ir partneriai“ prižiūri vėdinimo ir kondicionavimo sistemas, taip pat atlieka profilaktinius darbus: reguliuoja

vėdinimo agregatų automatiką, atlieka oro šildymo ir šaldymo, vėdinimo įrangos apžiūrą, juos valo, reguliuoja parametrus, tikrina ventiliatorių variklių darbą. Be to, ji tikrina oro reguliavimo sklendes, jas valo ir keičia, tikrina ir valo ventiliatorių, ortakių lanksčiąsias jungtis, oro drėkintuvus, reguliuoja jų valdymą, tikrina valdymo automatikos veikimą, reguliuoja šaldymo kontūrą, įvertina filtrų būklę. „Esame patenkinti „Vėsos ir partnerių“ atliekamais darbais. Visus darbus ir užduotis „Vėsa ir partneriai“ atlieka pagal vėdinimo ir kondicionavimo sistemų priežiūros sutartį. Noriai bendradarbiauja, atvyksta papildomai, jeigu reikia ar kviečiame. Mums, kaip užsakovams, ši bendrovė skiria gana daug laiko ir dėmesio“, – džiaugiasi A. Pupkys. Inžinerinių sistemų montavimo darbai atlikti ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, esančiame Vilniuje, O. Milašiaus g. 21. Čia įrengtos penkios vėdinimo sistemos, kontroliuojančios klimatą, jos sujungtos į pastato valdymo sistemą (PVS) ir atlieka šildymo, vėsinimo, drėkinimo, sausinimo funkcijas. Didžiuojasi įgyvendintais projektais T. Marčiulaitis džiaugiasi ir kitais stambiausiais įgyvendintais projektais. Tai atlikti statinių inžinerinių sistemų montavimo darbai „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Snow Arenoje“, Kėdainių arenoje, „Siemens“ arenoje, Lietuvos generalinėje prokuratūroje ir daugelyje kitų objektų. Pasak T. Marčiulaičio, jo vadovaujama bendrovė prisideda prie skaitmeninės statybos statinių informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) naudojimo projektuose. Siūloma ir diegiama naujausia techninė įranga bei inovatyvūs įrangos valdymo sprendimai padeda efektyviai ir ekonomiškai ją valdyti bei taupyti energiją. 

IŠ SEGMENTŲ SURENKAMAS STIKLAPLASČIO STOGAS, (DN – 21,05 M), SKYSTŲJŲ TRĄŠŲ REZERVUARAS, KĖDAINIAI.

GAMYBINĖS IR TECHNOLOGINĖS PASLAUGOS

300 M3/P NAŠUMO BUITINIŲ NUOTEKŲ BIOLOGINIO VALYMO ĮRENGINIAI, KAZANICĖ, LENKIJA.

NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIAI - NV tipo mažo našumo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai individualiems namams. Suteikiama 15 metų garantija! - Moduliniai HNV tipo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai gyvenvietėms, kurių gyventojų ekvivalentas (GE) iki 10 000 - Pramoninių nuotekų valymo įrenginiai - NGP tipo naftos gaudyklės - Naftos produktų surinkimo sistema geležinkeliuose - Smėliagaudės, riebalų gaudyklės - NS tipo nuotekų siurblinės

SPECIALIOS PASKIRTIES 100 M³ SURENKAMOJI STIKLAPLASČIO TALPYKLA (DN – 6,62 M, H – 4,91 M) IR GAMYKLOS STOGAS, SARPSBORGAS, NORVEGIJA.

TALPYKLOS IŠ STIKLAPLASČIO - Vertikalios, horizontalios, požeminės, antžeminės, iki 200 m3 talpyklos - Vienasluoksnės, daugiasluoksnės talpyklos - Chemiškai atsparios talpyklos - Kuro talpyklos - Geriamojo vandens talpyklos - Termoizoliacinės talpyklos - Surenkamosios iki 5 000 m3 talpyklos - Surenkamieji talpyklų stogai - Priešgaisriniai rezervuarai - Skruberiai

INŽINERIJA

Uždara recirkuliacinė žuvų auginimo sistema.

UŽDARA RECIRKULIACINĖ ŽUVŲ AUGINIMO SISTEMA Termokubilai UAB „TRAIDENIS“ I Pramonės g. 31B, Alytus I Tel. +370 315 78 263 el. p. info@traidenis.lt I www.traidenis.com

Išmaniųjų technologijų prijaukinimas saugiuose namuose

Gintarė Sirbikytė, APB „Viliušis ir Astromskis“ asocijuota teisininkė

Ar kas klausė savęs, ką reikėtų daryti, jeigu išmanieji namai imtų ir išprotėtų, t. y. mums sukurta patogi gerovė imtų ir nebepaklustų namų šeimininkui, kaip tame „Disney Channel Original“ filme „Išmanieji namai“ (sukurtame dar 1999 m.). Jame kompiuterinė namų sistema „Pat“, demonstruodama savo perdėtą rūpestį, įkalina namų šeimininkus name. Jeigu kam nors kiltų klausimas, ar tokia situacija apskritai realybėje įmanoma, atsakymas būtų: „Šiandien ne, bet tik šiandien.“

INŽINERIJA

Dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių sistemų laimėjimai [1] verčia sunerimti, kas gi laukia ryt, po mėnesio, metų, dešimties ar dvidešimties. Ar galime būti tikri, kad, populiarėjant išmaniesiems namams, vieną dieną jų šeimininkai nesulauks dirbtinio intelekto sistemos pasipriešinimo arba kito aktyvaus veikimo, kuris nors ir būtų iš esmės tinkamas ir teisingas, tokių namų šeimininkui nebūtų priimtinas. Tarkime, išmaniųjų namų buities ir namų apyvokos prietaisai, įvertinę, kad namų šeimininkas X turi antsvorio, keliančio pavojų asmens sveikatai ir galbūt net gyvybei, priimtų sprendimą vykdyti namų šeimininko sveikatinimo programą. Dėl to išmaniųjų namų elektroninės svarstyklės su išmaniąja apyranke, stebinčia asmens širdies ritmą ir kraujo spaudimą, bendradarbiaudamos su namų šaldytuvu ir sandėliavimo lentynomis, atsakingomis už šviežio maisto laikymą, išsiųstų nurodymus asmens elektroninės bankininkystės sistemai, kad ši užsiblokuotų kiekvieną kartą asmeniui norint įsigyti nesveiko maisto. Taip išmaniųjų namų sistema, veikdama išimtinai pagal namų šeimininko interesus ir jį sveikatindama, gal net gelbėdama asmens gyvybę, apribotų jo veiksmus ir laisvą valią, neleisdama jam pačiam spręsti, kokią gyvenseną pasirinkti. Vertinant pateiktą pavyzdį pagal 2015 m. vyraujančias tendencijas, visa ši tragikomiška situacija, labiau primenanti ne realybę, o epizodą iš fantastinės knygos, gali tapti tikra arba artima realybei. Dėl šiandien stebimos sparčios dirbtinio intelekto sistemų pažangos netolimoje ateityje sulauksime situacijų, kai autonominės dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios sistemos, įvertinusios galimas grėsmes ir pavojus asmenims, priims sprendimus, kurie nors ir nesutaps su pačių asmenų valia, tačiau atitiks jų interesus. O kas tuomet?

Išmanioji revoliucija Dar palyginti visai neseniai skaičiavome paskutines XX a. saulėlydžio minutes ir su nerimu žvelgėme į XXI a. priešaušrį – tą blankią šviesą, kuri ima ryškėti saulei kylant vis aukščiau. Save laikome ypatingos epochos karta, išgyvenusia šimtmečio ir tūkstantmečio sandūrą bei dvi tariamas pasaulio pabaigas 2000 ir 2012 metais. Ir galų gale atsitokėję po visų šių įvykių pradėjome dairytis į aplinką, kurioje atsidūrėme. O ši aplinka mus pasitiko su dideliu trenksmu, į kiekvieno gyvenimą atnešdama išmaniųjų technologijų ir jų lydimą „išmaniosios revoliucijos“ formuojamą išmaniąją kultūrą. Tarsi jos tik ir laukė tūkstantmečių sandūros tam, kad su naujo amžiaus ir tūkstantmečio pradžia galėtų pradėti skaičiuoti savo epochos pradžią. Nepaisant iššūkių, su kuriais susiduriame žingsnis po žingsnio keisdami sociumo veidą (sąrangą), pradėtą formuoti dar pramonės revoliucijos laikais, tampame tinklų visuomene [2], gyvenančia sėlinančios finansų pramonės revoliucijos [3] ir ryškiai šviečiančios, kiekvieną kartą priverčiančios aiktelėti ir stebėtis išmaniųjų technologijų revoliucijos [4] laikais. Kas laukia šio etapo pabaigoje, dabar galime tik spėlioti, o gal net lažintis, jeigu tik lošimų ir lažybų operatoriai leistų atlikti tokius statymus. Aišku tik viena, kad technologijos tobulinamos ir pačios tobulėja kiekvieną dieną, o mes turime galimybę tai stebėti ir netgi dalyvauti vis atsinaujinančių technologijų gyvavimo etapuose.

 į savo gyvenimus lengvai įsileidžiame išmaniuosius telefonus, nors puikiai žinome, kad būti jų savininku tolygu privataus gyvenimo atskleidimui, o gal net neturėjimui;  džiaugiamės robotikos laimėjimais [5], kai vienarankis robotas įveikia samurajų kovodamas kardu;  laukiame, kada galėsime įsigyti virtualiosios realybės akinius, nors jų naudojimas gali paskatinti apleisti savo tikrąją realybę; su  nekantrumu stebime mintimis valdomų technologijų vystymą, nors vien galimybė nuskaityti žmogaus mintis turėtų versti sunerimti;  diskutuojame apie bepiločius automobilius, vildamiesi netolimoje ateityje jiems perleisti visą atsakomybės naštą;  susidomėję stebime dirbtinio intelekto sistemų laimėjimus, šioms vis sparčiau mokantis ir kaupiant savo individualią patirtį, pratinamės prie „dirbtinio intelekto“ sąvokos, nors patys sau retai atsakome, ką gi apskritai tas „dirbtinis intelektas“ reiškia ir kokias pasekmes gali sukelti jo gebėjimas priimti autonomiškus sprendimus;  patikime savo sveikatos duomenis išmaniajai apyrankei ar laikrodžiui ant rankos, nors, būdami daiktų interneto dalimi ir sąveikaudami su kitais įrenginiais, surinktus duomenis jie atskleidžia siekiantiesiems iš to pasipelnyti [6];  su jauduliu stebime išmaniųjų namų evoliuciją, vildamiesi, kad ir mūsų namai greitai taps išmanūs ir juose esančius įrenginius bus galima valdyti vienu mygtuko paspaudimu esant už šimtų kilometrų, nors net nepagalvojame, kad tas mygtuko paspaudimas ne tik atliks mūsų norimą funkciją, bet ir nusiųs duomenis juos renkantiems ir analizuojantiems žmonėms, nustatantiems kiekvieno mūsų charakteristiką ir įpročius [7];  ką jau kalbėti apie tokių technologijų kaip trimačiai (3D) spausdintuvai bei teleportacijos keliamas grėsmes. Nors kol jie plačiu mastu neperžengė laboratorijų slenksčių, šias temas galima trumpam atidėti. Bet tik trumpam.

Gal ir gerai, kad nesame tokie technofobiški, kaip buvome (visuomenė) prieš daugiau nei porą šimtų metų, prasidėjus pramonės perversmui. Tapome tolerantiškesni ir supratome, kad priešintis naujų technologijų teikiamai pažangai nėra prasmės. Tą energiją, kuri būtų skirta nepasitenkinimui ir pasipriešinimui išreikšti, būtų galima panaudoti kur kas tinkamiau ir efektyviau. Technologijos bus tobulinamos ir tobulės. Tai daryti skatina rinka ir smalsi bei ambicijų kurstoma žmogaus prigimtis. Naujovės į kiekvieno mūsų gyvenimą brausis, kaip ir brovėsi, ir tik nuo mūsų priklausys, kaip greitai tapsime išmaniosios kultūros dalimi. Svarbiausia nepamesti dėl to galvos ir kiekvieną naujovę pasitikti atsakingai – tiek kiekvienam individualiai, tiek visai visuomenei bendrai. Tai mes esame tie, kurie turi prijaukinti išmaniąsias technologijas prie savo aplinkos, nes būtent jos į mūsų aplinką įsiveržia, o ne atvirkščiai. Juk ir šunys buvo sunkiai prijaukinami, kol mūsų protėviai to nesiėmė. Tik ką gi reiškia tas išmaniųjų technologijų prijaukinimas? Tai ne tik pripratimas ir įsileidimas į savo kasdienybę, tai ir saugus bei atsakingas kūrimas, naudojimas, nuolatinis domėjimasis galimybėmis ir grėsmėmis ir, svarbiausia, suvaldymas. Liaudies išmintis sako: jei žinotum, kur krisi, pagalvę pasidėtum. Tad jau dabar turėtume „pasidėti pagalvę ten, kur numanomai krisime“, t. y. ruoštis tam, kas mūsų laukia „ryt“, kad technologinio intelekto sprogimą [8] pasitiktume tam pasirengę. Tačiau ar mes tai darome? Teisinis reguliavimas Šiandien jau galime nuspėti, kokių pavojų sulauksime naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis. Deja, net ir žinant grėsmes, vis dar neaišku, kas atsakys, jei bepilotis automobilis partrenks karvę [9]. Tiksliai nežinome, koks bus teisinis robotų, lyg ir tuoj pasirodysiančių masinėje gamyboje bei įsiveršiančių į mūsų namus ir kasdienybę, statusas. Negalime atsakyti ir į tai, ar egzistuojantis teisinis reguliavimas bus pajėgus susitvarkyti, kai dirbtinio intelekto sistemų pagrindu veikiantys įrenginiai priims savarankiškus sprendimus, turinčius tam tikras pasekmes, įskaitant teisines. Kol kas nei pasaulio, nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniu lygmeniu neturime teisės nuostatų, kurios apibrėžtų išmaniųjų technologijų ir asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) teisinį santykį ir jį reguliuotų. Na, taip, turime interneto teisę, elektroninių technologijų (sistemų) teisę ir kt., bet šios sritys apibrėžia teisinius santykius, susiklostančius tarp asmenų, arba tuos teisinius santykius, kurie atsiranda asmenims ir automatinėms elektroninėms sistemoms sąveikaujant su kitomis tokiomis pat sistemomis. Tokie santykiai reglamentuojami Jungtinių Tautų konvencijos dėl elektroninių komunikavimo priemonių naudojimo tarptautiniams sandoriams sudaryti ir kitomis teisės aktų nuostatomis. Ši konvencija įtvirtina ir bendrąjį principą, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), kurio priežiūra suprogramuotas kompiuteris, yra atsakingas už įrenginio generuojamas žinutes. Tačiau konvencija apibrėžia tik tuos atvejus, kai duomenys

INŽINERIJA

Ir nors XVIII–XIX a. sandūroje vykusią pramonės revoliuciją didžioji masė pasitiko priešiškai, XXI a. išmanioji revoliucija laukiama plačiai atvertomis durimis. Tarsi patys net nepastebėdami leidžiamės būti prijaukinami išmaniųjų technologijų:

→

generuojami automatiškai. Tai jokiu būdu nėra tapatu autonominiam (savarankiškam, savo nuožiūra) duomenų generavimui ir sprendimų priėmimui, kurį geba atlikti dirbtinio intelekto sistemos. Europos Komisijos iniciatyva turime ir kelis įgyvendintus projektus, kurie kartu truko ilgiau nei ketverius metus. Dėl jų (projektai „euRobotics“ ir „RoboLaw“) šiandien turime siūlymą dėl Žaliosios knygos robotikos teisės klausimais [10] ir Robotikos reglamentavimo gaires [11]. Taip pat organizuojamos įvairios konferencijos ir diskusijos akademiniu lygmeniu. Deja, kol kas neturime nieko, susijusio su įstatymais. Susidaro įspūdis, kad, išmaniosioms technologijoms sparčiai risčia lekiant į priekį ir mus visus džiuginant savo laimėjimais, ta sritis, kuri turėtų sureguliuoti teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti teisinį saugumą, niekaip negali išsibudinti iš letargo miego.

INŽINERIJA

Iš dalies suprantama, kodėl teisinė sistema it ištikta stabo negali adekvačiai reaguoti į tokį spartų išmaniųjų technologijų progresą. Juk teisės dogmos visuomenės pasitikėjimą užsitarnauja tik būdamos stabilios ir beveik nekintančios, kad kiekvienas jas galiausiai įsisavinęs, net ir praėjus keliems dešimtmečiams, žinotų savo teisinį statusą bei teisių ir pareigų mastą. Tačiau ar tikrai tokia teisinio reguliavimo stagnacija gali būti pateisinama išmaniųjų technologijų revoliucijos kontekste? Juk jau šiandien daugelis mūsų kišenėje nešiojamės išmanųjį telefoną, galingumu, galimybėmis ir grėsmėmis keliasdešimt kartų, o gal net ir daugiau, pralenkiantį prieš porą dešimtmečių turėtą asmeninį kompiuterį. Juk jau šiandien naudojamės dirbtinio intelekto sistemomis, gal net patys apie tai nenutuokdami. Juk jau šiandien dairomės, kaip savo namus paversti išmaniais, kad buitis būtų paprastesnė, o gyvenimas juose malonesnis. Išmaniosioms technologijoms betarpiškai dalyvaujant žmonių gyvenime ir gebant priimti savarankiškus sprendimus, neišvengiamai klostysis situacijos, kai pačių technologijų priimami sprendimai ir, atsižvelgiant į priimtus sprendimus, atliekami veiksmai darys poveikį laisvai žmonių valiai ir gyvensenai. Įvertinus šią problemą, natūraliai kyla klausimas: o kaip suvaldyti dirbtinio intelekto sistemas, kad jos aktyviai veikdamos visuomenėje ir Literatūra ir šaltiniai:

netgi vedinos gerų tikslų ir ketinimų nepažeistų kitų asmenų teisių, o jeigu taip ir atsitiktų, kad dėl jų padarytų pažeidimų atsiradusi žala būtų tinkamai atlyginta? Rasti sprendimus atsakant į šiuos klausimus svarbu ir todėl, kad teisinio sureguliavimo stoka neribotų ir nestabdytų technologijų vystymo ir vystymosi. Juk gali būti, kad šiandien negalime pasinaudoti kokia nors technologija tik dėl teisinio reglamentavimo spragų. 2015 m. sausio mėnesį daugiau nei 6000 asmenų, tarp jų ir fizikas Stephenas Hawkingas bei inžinierius, išradėjas Elonas Muskas, pasirašė atvirą laišką Research Priorities for Robust and Beneficial Artificial Intelligence: an Open Letter, kuriuo pabrėžė dirbtinio intelekto poveikį visuomenei, numatė dirbtinio intelekto discipliną kaip prioritetinę tyrimų sritį ir nustatė tyrimo sričių gaires ir prioritetus: (i) dirbtinio intelekto ekonominio poveikio optimizavimas; (ii) tyrimai teisės ir etikos srityse; (iii) technologijos tyrimai, siekiant išlaikyti dirbtinio intelekto veikimo stabilumą; (iv) ilgalaikiai prioritetiniai tyrimai. Taigi privačių iniciatyvų atsiranda ir daugėja. Norėtųsi, kad jų daugėtų dar sparčiau. Negalime sau leisti užsnūsti mėgaujantis komfortu, kurį suteikia išmaniosios technologijos, t. y. negalime sau leisti būti prijaukinti šių technologijų. Pakartojus straipsnio pradžioje išsakytą mintį ir klausimą, kas laukia, kai autonominės dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios sistemos, įvertinusios galimas grėsmes ir pavojus asmenims, priims sprendimus, kurie nors ir nesutaps su pačių asmenų valia, tačiau atitiks jų interesus, atsakymas yra paprastas: kol kas nė vienas nežinome, kas bus, kai taip atsitiks. Kas žino, gal didieji futurologai yra teisūs kalbėdami apie intelekto sprogimą ir technologinį singuliarumą. Kiekvienas esame atsakingas, kad technologijos būtų tinkamai prijaukintos prie mūsų aplinkos ir kad išmanieji namai netaptų mūsų kalėjimu. Tam reikalingos visuomenės, ne tik pavienių individų, pastangos. Juk tereikia nuolat domėtis tuo, kas vyksta, žiūrėti toliau nei kelių metrų spinduliu nuo savęs, matyti aplinką ne tik išmaniojo ekrane, bet ir pakeliant akis nuo jo, aktyviai dalyvauti įvairiose iniciatyvose skatinant atsakingus asmenis (įstatymleidystės srityje) veikti, o ne snausti. 

1. Nils J. Nilsson. The quest for artificial intelligence a history of ideas and achievemens (Cambridge University Press, 2009), 578. Juan Carlos Kuri Pinto. Some Achievements of Artificial Intelligence (For Skeptics) (2013). Irving Wladawsky-Berger. Soft Artificial Intelligence Is Suddenly Everywhere (2015) ir kt. 2. Manuel Castells. The Rise of the Network Society: The Information Age: Economy, Society, and Culture (Volume I, 2nd, UK Blackwell Publishers Ltd, 2000), 594. 3. Mohamed A. The Quiet Financial Revolution Begins (2015). 4. Charles Orton-Jones. The smart tech revolution (2015). 5. DARPA robotics challenge finals (2015). 6. Michael O‘Dwyer. How companies can make the most of big data (2014). 7. Catherine Clifford. Why Business That Use ‘Big Data‘ Make More Money (Infographic) (2015). 8. Technologinio sprogimo koncepcijos pradininku laikytinas matematikas ir statistikas Irvingas Johnas Goodas. 1965 m. jis pirmasis aprašė „intelekto sprogimo“ teoriją ir suformulavo idėją, nusakančią neribotas dirbtinio intelekto galimybes ir su tuo susijusias pasekmes. „Mašinos, kurios galėtų bent šiek tiek pralenkti žmogų intelektu, sugebėtų pačios save pasitobulinti tokiais būdais, kokių žmonės nesugalvotų. Tokiu būdu DI save paverstų be galo protingomis būtybėmis. Pirmieji patobulinimai galėtų būti maži, bet dėl jų mašinos išmoktų geriau save pasitobulinti ir taip įvyktų staigus eksponentinis intelekto augimas. Žmonių intelektas liktų nuošalyje, todėl tikėtina, jog pirmoji superintelektuali mašina būtų paskutinis žmogaus padarytas išradimas.“ XX a. pabaigoje Vernoras Vinge (1993 m.) išpopuliarino technologinio sprogimo teoriją. Jis šį reiškinį pavadino „singuliarumu“, kurio egzistavimas paremtas pirmosios superintelektualios mašinos sukūrimu. Pasak Vinge, „mašinos vystysis daug greičiau, nei jas sukūrę žmonės, todėl per trumpą laiką bus pasiektas didžiulis technologinis progresas“. „Google“ inžinierius, futurologas Ray’us Kurzweilas (2005 m.), Muro dėsnio pagrindu nustatęs Accelerating Returns dėsnį, nurodo, kad greitesnės, protingesnės mikroschemos pačios savaime greitins kompiuterių galios augimą. Knygoje „The singularity is near“ (2005 m.) R. Kurzweilas analizuoja dirbtinio intelekto veikimo galimybes ir plėtrą netolimoje ateityje. Jo manymu, 2045 m. įvyks intelekto sprogimas, arba „technologinis singuliarumas“. 9. Karolis Makrickas. Netolima vizija: jūsų bepilotis automobilis partrenkė karvę – kas kaltas? (2015). 10. EuRobotics The European Robotics Coordination Action. Suggestion for a green paper on legal issues in robotics (2012). 11. RoboLaw Regulating Emerging Robotic Technologies in Europe: Robotics facing Law and Ethics. Guidelines on Regulating Robotics (2014).

Kūrybiškumas ir kompiuterinė grafika DONATAS AKSOMITAS, INGA IBĖNIENĖ

ARCHITEKTO PROFESIJAI KOMPIUTERINIŲ TECHNOLOGIJŲ ATSIRADIMAS PADARĖ DIDELĘ ĮTAKĄ: KOMPIUTERINĖ GRAFIKA IŠ ESMĖS PAKEITĖ BRAIŽYMO PROCESĄ, SUTEIKĖ GALIMYBĘ GREITAI RUOŠTI IR KOREGUOTI PROJEKTUS. VIS DĖLTO ESAMA NUOMONIŲ, KAD PROGRAMINĖ ĮRANGA RIBOJA KŪRYBIŠKUMĄ. Teigiama, jog naujausiomis technologijomis sukurti pastatai yra neišraiškingi būtent dėl to, kad kompiuteris trukdo laisvai išreikšti architektūrines idėjas. KŪRYBINIO PROCESO EIGA IR DARBO PRIEMONĖS Projektavimo veiklą galima įvardyti kaip koncepcijų paieškų ciklą, vykstantį tol, kol architektas tampa patenkintas savo sprendimais. Bandomos perteikti mintyse esančios vizijos vystosi ir patiria daugybę transformacijų. Darbo priemonių paskirtis – nedelsiant užfiksuoti idėjas, kad būtų galima peržiūrėti ir analizuoti kūrybinio proceso įrašus.

INŽINERIJA

Klasikiniai projektavimo įrankiai – pieštukas, popierius, kartonas, klijai ar molis – tai lankstūs, bet užmaršūs dalykai, todėl atsiranda pasikartojančių veiksmų. O štai kompiuterinio projektavimo technologijos yra tikslios, paremtos tvirtais geometriniais ryšiais. Pažangi parametrinė programinė įranga padeda išvengti susitelkimo į linijų braižymą ir leidžia modelį detalizuot labiau nei tradicinės projektavimo priemonės. KAS TRUKDO KŪRYBIŠKUMUI? Kūrybiškumas – tai gebėjimas atsisakyti stereotipų ir kurti naujas idėjas. Kūrybiškų žmonių mąstymas yra lankstus, originalus, be to, šie žmonės labiau linkę į naujoves, o jos ir sudaro sąlygas originaliems, novatoriškiems sprendimams. Konservatizmas yra vienas kūrybiškumo stabdžių. Dažnai architektai patys apriboja savo kūrybiškumą nesidomėdami, kokių programų yra rinkoje ir ką jos gali. Kita problema – dalis projektuotojų, turinčių trimačio (3D) modeliavimo programas, galvodami apie galutinį rezultatą, susikoncentruoja į brėžinius, kuriuos reikės pateikti statytojams, o ne į patį kūrybos procesą, todėl neišnaudoja visų modeliavimo galimybių. O gal jūs esate išties kūrybingas, puikiai valdote turimą programinę įrangą, tačiau vis tiek negalite išreikšti visų savo kūrybinių idėjų? Gali būti, kad naudojate netinka-

mas darbo priemones. Jei dirbate su seniai įsigyta ir niekada neatnaujinta programa, o jūsų konkurentai naudoja pažangiausias trimates technologijas, norėdami su jais konkuruoti turėsite pasitelkti tam tikrų įrankių arsenalą. KOMPIUTERINĖS GRAFIKOS GALIMYBĖS Jei iš tiesų formulė „kompiuterinės programos žlugdo kūrybiškumą“ veiktų, pasaulyje nebūtų sukurta įspūdingųjų Dubajaus dangoraižių, Guggenheimo muziejaus Ispanijoje (Bilbao) ar Nacionalinio Pekino stadiono „Paukščių lizdas“. Kad technologijos padeda išreikšti kūrybines idėjas, galima įsitikinti ir žiūrint filmus „Įsikūnijimas“ ar „Žiedų valdovas“, kuriuose kompiuteriu sukurti virtualūs pasauliai. Trimatės modeliavimo technologijos yra šiuolaikinės darbo priemonės, suteikiančios be galo daug galimybių įvairiausioms, net utopinėms kūrėjo vizijoms išreikšti. Kompiuterinė grafika yra ir priemonė projektuotojo darbui palengvinti – technologijos išlaisvina nuo varginančios rutininės veiklos: perbraižymų atlikus pakeitimus ar aksonometrinių vaizdų kūrimo. Kompiuteriai padeda kurti projektus ir juose virtualiai judėti, leidžia užfiksuoti inžinerinę informaciją, gerokai supaprastina projekto analizę ir statybą. Programinę įrangą tinkamai panaudojus ankstyvųjų kūrybos stadijų metu, galima sustiprinti visą kūrybos procesą. Kompiuteriu sumodeliavus sudėtingos formos architektūrinį kūrinį, programinė įranga leidžia apskaičiuoti, išanalizuoti arba atrasti naujus konstrukcinius sprendinius, tad kompiuterinės technologijos suteikia geometrijos laisvę. Šiais laikais kompiuterinis raštingumas tiesiog privalomas. Trimatė modeliavimo programinė įranga leidžia lengvai perteikti ir analizuoti kūrėjų idėjas bei realizuoti jas iki galutinio rezultato. Architektas, mokantis tinkamai naudotis kompiuterinės grafikos įrankiais, sugeba kurti projektus, kuriuose maksimaliai suderinami užsakovo pageidavimai, projektavimo ir statybos normų reikalavimai, aplinkos įtaka bei kūrėjo ambicijos.  UAB „AGA CAD“ I ŽALGIRIO G. 92, VILNIUS TEL. (8 5) 239 8111 I WWW.AGA-CAD.lt

INŽINERIJA

Inžinerinėms komunikacijoms – pažangios technologijos „PPS PIPELINE SYSTEMS GMBH“ archyvo nuotrauka

Asta Geibūnienė

Betranšėjės technologijos svarbios ne tik saugant gamtą ir mažinant statybos darbų įtaką transporto bei pėsčiųjų eismui. Jų naudojimas itin pasiteisina tiesiant inžinerines komunikacijas ne tik po keliais bei geležinkeliais, bet ir po sutvarkytais želdynais, apsodintomis teritorijomis.

Reikalinga patirtis, žinios ir speciali technika „Nors šios technologijos paspartina ir palengvina darbo procesą, ne visuomet jų pritaikymas yra paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, – sako Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijos vadovas Artūras Abro„PPS PIPELINE SYSTEMS GMBH“ archyvo nuotrauka

mavičius. – Juk visuomet egzistuoja rizika – o kaip seksis po žeme? Mūsų šalies teritorijoje dominuoja ledyninės kilmės gruntai: smėlis, žvyras, molis, priemolis, kuriems draugiją dažnai palaiko rieduliai. Jeigu numatytoje trasoje pasitaiko didesnių riedulių, darbai gali užtrukti kiek ilgiau, nei numatyta. Tačiau ne vienus metus betranšėjus darbus atliekančios įmonės turi pakankamai patirties ir yra pajėgios susitvarkyti su iškilusiomis kliūtimis.“ Tiesa, pasak pašnekovo, statybų bendrovės, norinčios atlikti betranšėjus darbus, turi gauti tai patvirtinantį veiklos atestatą, be to, reikalinga ir nemažai kainuojanti speciali technika bei ja naudotis mokantys darbuotojai, nes inžinerinių tinklų tiesimo technologijos nuolat tobulėja, atsiranda prietaisų, padedančių reikiama kryptimi su minimalia paklaida tiesti vamzdžius, darbas maksimaliai kompiuterizuojamas ir pan. Inžinerinių tinklų tiesimo būdų yra įvairių. Naudojant pažangias betranšėjes technologijas, klojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengiami plieniniai dėklai po antžeminiais statiniais, keliais ir geležinkelio bėgiais, renovuojami vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynai. Atsižvelgus į esamas sąlygas, gali būti pritaikomi ir kiti sprendimai. Dažnai tenka naudoti ir kombinuotus betranšėjų technologijų būdus, nes klojant ar renovuojant vamzdynus mieste negalima pritaikyti vienos technologijos (vieni vamzdžiai turi būti šalia pastatų, kiti gatvės viduryje ir pan.). Taigi, norint išmokti valdyti visą sudėtingą betranšėjų technologijų įrangą, reikia specialių mokymų.

→

INŽINERIJA

Akivaizdūs pranašumai Dar visai neseniai inžinerinių komunikacijų tiesimas atvirai kasant buvo įprasta praktika. Perkastos gatvės ir šaligatviai, dėl to priverstinai keičiami arba labai apriboti transporto srautai, triukšmas mažai ką stebindavo, tačiau visada keldavo miestiečiams rūpesčių ir nepasitenkinimą. Situacija iš esmės ėmė keistis inžinerinių komunikacijų tiesimo darbams pradėjus taikyti betranšėjes technologijas, kai mechanizmas po žeme išgręžia reikiamo skersmens tunelį ir įtraukia naujus, atitinkamo dydžio vamzdžius. Šių technologijų pranašumai yra tikrai akivaizdūs, nes darbai atliekami daug sparčiau ir ekonomiškiau, nei atvirai kasant: nereikia kasti griovių, ardyti kelio ar aikščių dangos, atliekant darbus netrikdomas transporto ir pėsčiųjų eismas, be to, išsaugomi medžiai ir kiti žalieji plotai. Betranšėjų technologijų taikymas ypač pasiteisina atliekant darbus ten, kur nėra galimybės atvirai kasti: po geležinkelio bėgiais ir magistraliniais keliais, tankiai apstatytų miestų ir senamiesčių rajonuose, draustiniuose, parkuose, pelkėtose ir miškingose vietovėse, po upėmis, tvenkiniais, melioracijos grioviais, stačiuose šlaituose ir kitose sunkiai prieinamose vietose.

INŽINERIJA

UAB „Edrija“ archyvo nuotrauka

Įgyvendinti projektai ir perspektyva Pasak A. Abromavičiaus, nors Lietuvoje betranšėjės technologijos pradėtos naudoti gana neseniai, jų efektyvumas jau įrodytas ne viename įgyvendintame projekte. Per 2007–2013 m. Europos Sąjungos fondų finansavimo laikotarpį atlikta labai daug inžinerinės infrastruktūros įrengimo ar atnaujinimo darbų. Nemažai daliai jų, pavyzdžiui, vandentiekio ir nuotekų tinklams tiesti, panaudotos betranšėjės technologijos. Nutiestų komunikacijų ilgis jau skaičiuojamas tūkstančiais kilometrų. „Žinoma, palyginti su Azijos valstybėse ar JAV naudojamais įrenginiais, mūsų įmonių pajėgumas gerokai skiriasi. Kita vertus, Lietuvoje kol kas nėra ir poreikio itin galingai betranšėjų technologijų įrangai. Įsimintiniausi darbai, atlikti naudojantis betranšėjėmis technologijomis, – iš Klaipėdos pusės į Neringą nutiestas optinis kabelis po Kuršių mariomis, – dalijasi Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijos prezidentas. – Įgyvendinant projektą tuo metu buvo išgręžtas ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir vienas ilgiausių vientisų uždarų perėjimų Baltijos šalyse.“ Šis gręžinys Kuršių marių dugnu siekė 1 572 metrus. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto Klaipėdos uoste įgyvendinimas būtų sunkiai įmanomas

be betranšėjų technologijų. Projekto metu įrengtos magistralinio dujotiekio bei optinio kabelio atkarpos po Vilhelmo kanalu, nutiestas 650 m ilgio dujotiekis ir paklota 350 m optinio kabelio nuo Kiaulės Nugaros iki terminalo platformos. Be tranšėjų paklotas optinis kabelis nuo Kiaulės Nugaros salos iki žemyninės dalies. Po Kuršių mariomis įrengta dujotiekio atkarpa, jungianti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą su magistraliniu dujotiekiu. Užbaigtas 2,4 km ilgio gręžinys savo masteliu neabejotinai pretenduos į Europos rekordą. Pašnekovas tvirtina, kad stebint ne vieną pavyzdį, kaip įgyvendinami infrastruktūros plėtros projektai Vakarų Europos valstybėse, miestuose perkastų gatvių beveik neteko matyti, nes tuo tikslu dėl suprantamų priežasčių kur kas dažniau naudojamos betranšėjės technologijos. „Manau, ilgainiui toks požiūris įsigalės ir Lietuvoje. Neabejoju, kad ateityje, siekiant sparčiau ir efektyviau atlikti darbus, rūpinantis gyventojų patogumu ir užtikrinant minimalų jų įprasto gyvenimo ritmo sutrikdymą, betranšėjės technologijos neišvengiamai taps pirmenybinės, – sako A. Abromavičius. – Juk visa tai reikalinga pagrindiniam tikslui – pasitelkus modernias inžinerines technologijas kurti Lietuvos gyventojams geresnę gyvenimo kokybę.“ 

Nauji metodai su ateities perspektyva Ilgametė Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijos narė UAB „Plungės lagūna“ – viena intensyviausiai šias technologijas savo veikloje naudojančių įmonių. Užsibrėžto tikslo bendrovė siekia nuolat modernizuodama gamybos priemones ir tobulindama darbuotojų kvalifikaciją. dus – vamzdynų renovaciją, sulaužant esamą vamzdyną ir įtraukiant didesnio skersmens vamzdžius bei į renovuojamą vamzdį įtraukiant ir išpučiant specialaus audinio „rankovę“, kuri po dervų polimerizacijos sukietėja ir gali būti eksploatuojama kaip naujas vamzdis.“ SĖKMINGI STATYBOS DARBŲ PROJEKTAI Įmonės vadovas pripažįsta, kad dabartinis laikotarpis dėl iki šiol neaiškaus projektų finansavimo iš ES fondų nėra labai palankus verslo aplinkai, todėl nemažinamas dėmesys kito pobūdžio statybos sritims. Šeštą dešimtmetį gyvuojanti statybos įmonė turi didžiulę patirtį įrengiant hidrotechninius statinius, gamtosauginius objektus, kelius, atliekant bendruosius statybos darbus. „Praėjusiais metais įsigijome naujų kelių tiesimo ir remonto įrenginių, nuolat papildomas ir atnaujinamas žemės kasimo mechanizmų bei transporto priemonių arsenalas. 2014 m. įmonė baigė ir perdavė užsakovams kelias nuotekų valyklas, keliose gyvenvietėse įgyvendino viešosios infrastruktūros tobulinimo projektus. UAB „Plungės lagūna“, kurioje šiuo metu dirba daugiau kaip 300 darbuotojų, sėkmingai įsijungė į gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų modernizavimo projektų įgyvendinimą, Telšių regiono atliekų tvarkymo centro užsakymu stato mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius, o Šiaulių rajone – buitinių atliekų sąvartyno III sekciją“, – vardija įmonės generalinis direktorius A. Čebanauskas 

INŽINERIJA

BETRANŠĖJŲ TECHNOLOGIJŲ PAKLAUSA Pastaraisiais metais įmonės specialistai Telšių mieste ir rajone, Žagarėje, Plungės, Kaišiadorių, Skuodo ir Pakruojo rajonuose įrengė daugiau kaip 200 km vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, iš kurių ne mažiau kaip 80 % įrengta betranšėjais metodais. Tokių tinklų statybai įmonė turi penkis įvairių modifikacijų betranšėjų technologijų įrangos komplektus. „Ypač įdomus ir sudėtingas buvo Žagarėje įvykdytas projektas, kur didžiąją tinklų dalį teko įrengti dolomitų gruntuose, – sako UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas. – Esu įsitikinęs, kad įvairūs betranšėjų technologijų metodai bus intensyviai taikomi ir ateities projektuose, nes Lietuvoje labai daug prieš keletą dešimtmečių įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo kolektorių, kuriems reikia neatidėliotinos rekonstrukcijos. Šie vamzdynai dažnai būna įrengti ten, kur negalimi jokie žemės kasimo darbai. Tai suprasdama, mūsų bendrovė pradeda įsisavinti ir naujesnius meto-

Kaip valdyti tai, ką sunku pamatuoti? ASTA GEIBŪNIENĖ

INŽINERIJA

Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu galima tiksliai nustatyti, kiek šilumos pateko į pastatą, bet tiksliai apskaičiuoti, kiek ir kaip pačiame pastate ja pasinaudojo gyventojai, – sudėtingas uždavinys, jei daugiabučio namo vidaus šildymo sistema nėra modernizuota. Šiuo metu yra nesudėtingų techninių priemonių, leidžiančių apskaičiuoti kiekvienam butui patiektą šilumos kiekį – net ir sovietiniuose pastatuose su vienvamzdėmis šildymo sistemomis. Tai numato ir Europos Sąjungos direktyva, kad kiekvienas gyventojas galėtų mokėti tik už tą šilumos dalį, kurią sunaudojo.

Automatizuoti šilumos punktai problemos neišsprendžia „Reikia pripažinti, kad daugumos ikisovietinio ir sovietinio laikotarpio statybos daugiabučių gyvenamųjų pastatų vidaus šildymo sistemos būklė yra ganėtinai prasta, – susiklosčiusią situaciją vertina V. Stasiūnas. – Didelės dalies daugiabučių šildymo sistemos yra išderintos, todėl pastatai šyla netolygiai – dalis pastato perkaitinama, o kita dalis negauna pakankamai šilumos ir šąla. Tačiau vartotojai mokėti už sunaudotą šiluminę energiją turi tiek pat.“ Anksčiau tokiuose pastatuose vyravo elevatorinio tipo šilumos punktai, kai šiluma tiesiogiai iš miesto centralizuotų šilumos tinklų būdavo tiekiama į pastato vidaus šildymo sistemą ir atskiro reguliavimo šilumos punkte praktiškai nebuvo. O dabar beveik 80 proc. šilumos punktų modernizuota – įrengti automatiniai šilumos punktai. Tokiuose šilumos punktuose šilumnešis yra atskirtas nuo šilumos tinklais tiekiamo termofikacinio vandens, todėl galima reguliuoti šildymo sistemoje cirkuliuojančio vandens temperatūrą ir taip išvengti patalpų perkaitinimo ir bereikalingo šilumos naudojimo. Tai ypač aktualu pereinamaisiais šildymo sezono mėnesiais – balandį ir spalį. „Daugelyje pastatų šilumininkai įrengė automatizuotus šilumos punktus, bet pati vidaus šildymo sistema yra sena, todėl šiluma nėra tolygiai paskirstoma, – sako VGTU Pastatų energetikos katedros docentas dr. Romanas Savickas. – Nes tos sovietinės sistemos yra nesuderintos. Be to, nuo sovietmečio yra likusi tokia praktika: „Oi, man šalta, einu pas santechniką ir tegu jis man atsuka daugiau šilumos arba prideda radiatorių sekcijų.“ Kai tam jau nebešalta, kitas gyventojas apačioje šąla dar labiau. Mūsų žmogus mąsto: „Mano butas – mano tvirtovė.“ Tačiau tai neteisinga nuostata, turėtų būti: „Mano namas – mano tvirtovė.“ Daugiabutis gyvenamasis namas yra vientisas inžinerinis objektas. Buto šeimininkas, gyvenantis daugiabutyje, turi jausti pareigą prižiūrėti ne tik būstą, bet ir pastatą. Jei taip būtų, gal nebeturėtume tokių pastatų, kuriuose už šildymą per sezoną išleidžiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų daugiau vien todėl, kad į kai kuriuos butus dėl išderintų vidaus šildymo sistemų tiektas per didelis šilumos kiekis.“

26 0 20 0

19 0 20 0 17 0 20 0

20 0 24 0 20 0

Galimybės sutaupyti – realios ir nebrangios Esant finansinių ir techninių galimybių, senas šildymo sistemas rekomenduojama renovuoti kompleksiškai, t. y. atnaujinti visas sistemos dalis: šilumos paruošimo dalį (šiluminį mazgą), šilumnešio paskirstymo dalį (vamzdynus), patalpų šildymo prietaisus (radiatorius, konvektorius) ir jų mazgus. Tuomet pasiekiamas didžiausias energijos taupymo efektas. Deja, ne visada įmanoma renovuoti radikaliai, bet ir minimaliai keičiant sistemą galima pasiekti, kad ji veiktų gana efektyviai ir užtikrintų reikiamą patalpų mikroklimatą. Tiek radikaliai, tiek minimaliai renovuotų sistemų galutinis suderinimas yra vienas svarbiausių darbų. Pasak dr. R. Savicko, yra keletas priemonių, padedančių vidaus šildymo sistemai darniai veikti. Visų pirma turi būti tinkamai suderintas šilumos punkto automatikos valdiklis. Šiuolaikinės technologijos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui leidžia tai daryti belaidžiu nuotoliniu būdu, nedelsiant pakeisti šildymo ar karšto vandens parametrus, matyti gedimus, vykdyti stebėjimą ir taip taupyti energiją, palyginti su sistema, kurią reikia valdyti rankomis, o sureguliuoti šildymo santechnikas ateina tik po savaitės ar vėliau. Reguliuoti šilumą labai padeda šildymo sistemos suderinimas, dalikliai, termostatiniai ventiliai, butuose pakeisti karšto vandens skaitikliai.

INŽINERIJA

dr. Romanas Savickas, VGTU Pastatų energetikos katedros docentas

20 0 24 0

Daugelyje (net 80 proc.) senųjų daugiabučių namų įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, kuriose vanduo iš vieno radiatoriaus žemyn teka į kitą. Sovietmečiu diegiant tokias sistemas, pirmiausia buvo siekiama sutaupyti medžiagų, nes, palyginti su dvivamzde, tokiai sistemai įrengti reikėjo mažiau vamzdžių ir fasoninių detalių, ją daug paprasčiau sumontuoti. Tačiau, nors tokios sistemos turi trieigius reguliavimo čiaupus, reguliuoti jais beveik neįmanoma. Kadangi daugiabučiai namai su tokiomis sistemomis buvo jungiami prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, temperatūra butuose buvo reguliuojama centralizuotai – atsižvelgiant į lauko temperatūrą keičiama šilumnešio temperatūra. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V. Stasiūno teigimu, ant vienvamzdės sistemos šilumos apskaitos prietaiso (skaitiklio) pastatyti neįmanoma, bet, pasirodo,

→

ir nereikia. Šiuo metu jau yra techninių priemonių, technologijų ir techninių sprendimų, leidžiančių tinkamai sutvarkyti net ir vienvamzdę šildymo sistemą.

INŽINERIJA

Anot dr. R. Savicko, vienvamzdę šildymo sistemą galima patobulinti ją suderinant, ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengiant termostatinius ventilius ir šilumos kiekio apskaitos daliklius, pakeičiant senus karšto vandens skaitiklius į elektroninius, įrengiant nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą, leidžiančią vienu metu nuskaityti įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, butų šildymo prietaisų bei butų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal faktiškai sunaudotą šilumą ir karštą vandenį pateikti sąskaitas kiekvienam butui. Gyventojams nereiktų savarankiškai deklaruoti sunaudoto karšto vandens kiekio, neliktų galimybės piktnaudžiauti. Tokia minimali, bet efektyvi sistemos pertvarka bute gali užtrukti pusdienį ar visą dieną. Investicijos, atsižvelgiant į pastato tipą, gali siekti apie 15 eurų kv. metrui, todėl tipinio trijų kambarių 60 kv. metrų ploto buto gyventojams į tokį sistemos pertvarkymą reikėtų investuoti apie 900 eurų. Tokio dydžio investicijos leidžia sutaupyti apytiksliai iki 20–30 proc. šilumos energijos, atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius šildytis ir pastato būklę iki rekonstrukcijos.

„Neturint pakankamai pinigų visai pastato renovacijai, toks sprendimas būtų tikrai racionalus ir tai būtų pirmas žingsnis tolesnės atitvarų rekonstrukcijos link. Šios investicijos nenueitų veltui, nes leistų taupyti net ir nerenovavus pastato“, – patikina V. Stasiūnas ir priduria, kad, butuose įrengus elektroninius karšto vandens skaitiklius su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema, kiekvienam gyventojui nebereikėtų atskirai deklaruoti karšto vandens sąnaudų, o nesąžiningi vartotojai negalėtų piktnaudžiauti, nedeklaruodami savo bute sunaudoto karšto vandens.

Verta žinoti Tarp valstybės remiamų daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas užima itin svarbią vietą. Valstybės paramą galima gauti šilumos punkto ar katilinės ir karšto vandens ruošimo įrenginiams keisti ar pertvarkyti, taip pat balansiniams ventiliams ant stovų įrengti, vamzdynų šiluminei izoliacijai gerinti, šildymo prietaisams bei vamzdynams keisti ir individualios šilumos apskaitos prietaisams ar daliklių sistemoms bei termostatiniams ventiliams įrengti. Vilniaus savivaldybės interneto puslapyje veikia interaktyvus žemėlapis, leidžiantis palyginti šilumos sąnaudas skirtinguose miesto daugiabučiuose – tai sudėtingos šilumos sunaudojimo analizės, pateiktos kiekvienam suprantama ir patrauklia forma. Nuolat atnaujinamame žemėlapyje nurodomas 4 799 šilumos punktų energijos sunaudojimas ir energinė klasė, kuriai pagal sunaudojimą priklauso daugiabutis. Pagal tai, kiek sunaudoja energijos, daugiabučiai skirstomi į 15 klasių, o šios sugrupuotos į šešias kategorijas, žemėlapyje pažymėtas skirtingomis spalvomis. „Žemėlapis leidžia atsakyti į klausimą, kodėl dviejuose vienoduose namuose gaunamos skirtingos sąskaitos už šildymą. Čia galima apžvelgti energinį visų Vilniaus namų efektyvumą, išsiaiškinti ir savo, ir kaimyninio namo duomenis, palyginti, kiek energijos sunaudojama skirtingais šildymo sezonais. Faktiniais šilumos sunaudojimo duomenimis pagrįstas žemėlapis naudingas ir pirkėjams, besidairantiems buto ekonomiškame daugiabutyje. Be to, interaktyvus žemėlapis gali tapti puikiu įrankiu, sprendžiant opią miesto daugiabučių renovacijos problemą. Čia aiškiai matomi prasčiausios energinės būklės pastatai, ši informacija leidžia atlikti visų rajonų renovacijos galimybių studijas“, – sako dr. R. Savickas. 

Pataria specialistai:

šildymo sistemų modernizavimas Asta Geibūnienė

Daug polemizuoti dėl būtinybės tvarkyti senųjų daugiabučių ir kitų pastatų šildymo sistemas, kad jos taptų taupesnės, net neverta. Tad iškart klausiame profesionalų, kaip tai gerai, ekonomiškai ir visais atžvilgiais protingai padaryti. Į klausimus atsako „Danfoss“, ĮMONĖS, PIRMAUJANČIOS PASAULYJE tarp šildymo komponentų gamintojų, inžinierius konsultantas Justas Rutkauskas. Kaip galima pertvarkyti šildymo sistemą į efektyvesnę ir ekonomiškesnę? Populiariausi šildymo sistemos pertvarkymo būdai yra šie:

Visos išvardytos sistemos yra efektyvios, jei jos teisingai sumontuotos, sureguliuotos ir tinkamai eksploatuojamos. Yra pasitaikę atvejų, kai net pati brangiausia sistema beveik nieko netaupė, kol nebuvo tinkamai sureguliuota.

→

INŽINERIJA

 pastovaus srauto vienvamzdė šildymo sistema pertvarkoma į kintamo srauto vienvamzdę šildymo sistemą;  pastovaus srauto vienvamzdė šildymo sistema pertvarkoma į kintamo srauto dvivamzdę stovinę šildymo sistemą;  pastovaus srauto vienvamzdė šildymo sistema pertvarkoma į kintamo srauto dvivamzdę šakotinę šildymo sistemą;  pastovaus srauto vienvamzdė šildymo sistema pertvarkoma į šildymo sistemą su individualiais šilumos punktais kiekviename bute.

Lazdynų g. 2A Vilniuje namo atstovas p. Silvestras.

Ar renovacija yra tik vamzdžių keitimas? O gal vamzdžių keisti išvis nebūtina? Jeigu vamzdynai buvo tinkamai eksploatuoti, juos pakeitus šilumos nesutaupysite, nes vamzdžio paskirtis yra praleisti šilumnešį ir nieko daugiau. Tiesa, cirkuliacinio siurblio elektros sąnaudos sumažėtų dėl naujų vamzdžių, nes jų pralaidumas būtų geresnis. Vamzdynų keitimas priklauso nuo pasirinktos sistemos tipo ir nuo jų būklės. Jeigu administratorius įspėja, kad vamzdynai tuoj gali prakiurti, būtina juos kuo greičiau pakeisti.

INŽINERIJA

Kuris būdas yra geriausias? Vienintelio geriausio varianto nėra, nes vienam gyventojui svarbiausia, kad jo bute būtų atliekama kuo mažiau ardymo, pjovimo darbų. Kito gyventojo kriterijus yra nauji gražūs vamzdžiai ir radiatoriai. Dar kitam gyventojui svarbiausias dalykas – individuali apskaita, o vamzdžiai ir radiatoriai nerūpi. Kiekviena sistema tenkina tą patį poreikį – tai individualus temperatūros reguliavimas patalpose. Tad, jeigu jūsų tikslas yra tik taupumas, šį poreikį įgyvendinsite ir pasirinkę pigiausią sprendimą – kintamo srauto vienvamzdę šildymo sistemą, o jeigu jūsų poreikiai – nauji radiatoriai ir nauji vamzdžiai, tokiu atveju teks daugiau investuoti į dvivamzdę šildymo sistemą. Ką turi žinoti ir atlikti profesionalai? Prieš porą metų matydavome nemažai klaidų tiek projektinėje dalyje, tiek montuojant, todėl dažnai tekdavo koreguoti projektus arba važinėti į objektus ir iškilusias problemas spręsti pačiame daugiabutyje. Dabar klaidų gerokai sumažėjo, nes užsakovai vis labiau kreipia dėmesį ne tik į kokybišką projektų paruošimą, bet ir į atsakingą sistemos suderinimą bei eksploatavimą. Profesionalūs montuotojai žino, kad neužtenka vien tik sumontuoti sistemą, reikia dar ir kiekvieną ventilį tinkamai sureguliuoti. Užsakovui nebūtina visko suprasti iki menkiausios smulkmenos, bet būtinai reiktų patikrinti, ar stovai rūsyje sureguliuoti, ar visi reguliavimo protokolai pateikti ir teisingai užpildyti. Kas žinotina vartotojui? Sėkmingo ir efektyvaus šildymo sistemos modernizavimo receptas yra kokybiškas projektas, tinkamas montavimas, kruopštus sistemos suderinimas ir paskutinis, bet irgi labai svarbus dalykas – pateikti visas reikiamas instrukcijas gyventojams, kuriose būtų paaiškinta, kaip reikia taisyklingai naudotis sistema. Nesvarbu, kaip kokybiškai sureguliuosite ir sumontuosite automobilį, bet jeigu vairuotojas nebus informuotas, kaip tą automobilį valdyti, greičiausiai iškils bėdų jau pirmosiomis eksploatavimo dienomis.

Kas geriau: vienvamzdė ar dvivamzdė sistema? Atsakysiu klausimu. Kokį automobilį rinktis? Dyzelinį ar benzininį? Abiejų rūšių automobiliai šiais laikais gaminami ekonomiški ir atlieka tą pačią transportavimo funkciją. Taip pat yra ir su sistemomis, abi teikia tą pačią naudą gyventojui, tiek kintamo srauto vienvamzdėje, tiek kintamo srauto dvivamzdėje sistemoje galite pasikeisti senus radiatorius naujais. Su nauja dvivamzde sistema niekada nepralošite, bet ją įrengiant reikia didesnės intervencijos bute. Todėl gyventojai dažniausiai balsuoja ir sprendžia, ko jiems reikia. Jeigu yra pakankamai lėšų įsirengti naujai dvivamzdei sistemai, tuomet ir renkasi pastarąją. Jeigu tiek lėšų nėra ir bijo didelių darbų bute, renkasi vienvamzdę. Ką daryti, kad vienvamzdė šildymo sistema be didelių investicijų veiktų taip pat efektyviai kaip dvivamzdė? Pagrindinis patarimas – tinkamai modernizuoti. Turime nemažai labai sėkmingų pavyzdžių su kintamo srauto vienvamzde sistema ir stengiamės, kiek galime, užtikrinti, kad bet kurio šį variantą pasirinkusio namo gyventojai žinotų, kaip, kur ir ką daryti. Kintamo srauto vienvamzdės šildymo sistemos sėkmės receptas yra tinkamos detalės, teisingas sureguliavimas ir eksploatavimas. Esame apvažiavę daug daugiabučių rūsių, kur sėmėmės patirties, kaip teisingiau paleisti sistemą. Dabar žinome visus parametrus, kaip ir kas turi būti padaryta. Pagrindinis patarimas būtų konsultuotis su žmonėmis, kurie tikrai supranta, kaip ši sistema turi veikti. Teko matyti ne vieną daugiabutį, kur gyventojai pasirenka mūsų sprendimą, o paskui „patyręs specialistas“ išdarko sistemą ir taip ją padaro efektyvumu nė iš tolo neprilygstančią dvivamzdei sistemai. Pasidalykite sėkmingais pavyzdžiais. Norime pasididžiuoti daugiabučiu Vilniuje su visiškai modernizuota šildymo sistema, kurios renovacijai pasirinktas efektyvus ir greitai atsiperkantis unikalus Danfoss vienvamzdės sistemos sprendimas „Renovacija+“. Tai pirmasis daugiabutis Lietuvoje, pasirinkęs radiatorių termostatus su maksimaliu 22 °C temperatūros apribojimu. Visą šildymo sezoną stebėjome šildymo sistemos rezultatus, teiravomės namo atstovo, ar sistema veikia nepriekaištingai. Gauti rezultatai nenuvylė nei namo gyventojų, nei mūsų: sąskaitos už šildymą įspūdingai sumažėjo, šalčiausią šildymo sezono mėnesį – sausį – 50 m2 butas sumokėjo tik 119 litų! Tai dar kartą įrodo modernizuotos vienvamzdės šildymo sistemos efektyvumą. 

Gaisro saugos sprendiniai paveldo apsaugos objektuose Jurij Juša, UAB „Fire Expert“ Projektavimo skyriaus vadovas, Vida Gaubšaitė, UAB „Fire Experts“ Produktų vystymo skyriaus vadovė

Lietuvoje rengiant naujo statinio projektą, esamo pastato rekonstrukcijos arba kapitalinio remonto projektą, turi būti numatytos reikiamos gaisrinės saugos priemonės, atitinkančios esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą, taikomą per visą statinio naudojimo trukmę. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant istorinę arba architektūrinę vertę turinčius statinius, privalomų gaisrinės saugos normų taikymą riboja paveldo apsaugos reglamentai, skirti pažeidžiamai bendro vaizdo estetikai ar kitoms vertybėms apsaugoti.

Preskriptyvus normavimas – tai sudėtinga egzistuojančių normų struktūra, kurioje reikalavimai pateikiami be papildomų pagrindimų ir paaiškinimų, ji nelanksti inovacijų ir praktiškumo požiūriu. Vadovavimasis privalomojo normavimo nuostatomis, teikiant konsultacines projektavimo paslaugas, architekto viziją įspraudžia į griežtus rėmus. Beveik visais atvejais paveldosaugos statusą turinčiuose statiniuose faktinė saugos lygio būklė neatitinka minimalių reikalavimų, todėl statinio atitiktis normoms turi būti patvirtinama taikant gaisro rizikos skaičiavimus. Šie skaičiavimai – tai analitinis gaisro inžinierių darbas, kurio metu nagrinėjami nepalankūs galimo gaisro incidento scenarijai. Analizės metu nustatomi gaisro rizikos faktoriai, padariniai, identifikuojamos kompensacinės priemonės, mažinsiančios pavojaus lygį iki priimtino. Kitaip nei preskriptyvus normavimas, rizikos vertinimas leidžia projektuotojams būti lankstiems inovacijoms, suderinti tarptautines reguliavimo sistemas, panaudoti naujausias žinias, sutaupyti lėšų, pasiūlyti rinkai naujausių technologijų. Rengdami paveldo saugomų statinių rizikos vertinimo projektus, mūsų įmonės specialistai kruopščiai analizuoja galimus gaisro scenarijus, identifikuoja ir pritaiko kompensacines priemones. Racionalus pasyvių ir aktyvių priemonių taikymas leidžia išsaugoti statinių estetiką, sutaupyti investuojamų lėšų ir svarbiausia – įgyvendinti priimtiną saugos lygį pastatuose, kuriuose nėra galimybių įgyvendinti norminius sprendinius. Dažniausiai kompensacines priemones sudaro inžinerinės sistemos, priešgaisriniai angų užpildai (priešgaisrinės durys, vartai, langai), stacionarios arba mobilios dūmų užuolaidos, priešgaisrinės sandarinimo priemonės ir pan.

Rizikos vertinimo metu mūsų vykdomuose projektuose, tarp kurių buvo ir dvarų, maldos pastatų ir vienuolynų, dažniausiai buvo nagrinėjami pasyvių kompensacinių priemonių įrengimo sprendiniai. Šiems projektams buvo parinkti ir sėkmingai panaudoti UAB „Fire Experts“ prekių ženklo „FireX“ priešgaisriniai produktai: priešgaisrinės durys, dūmų užuolaidos, priešgaisrinės dangos plieninėms ir medinėms konstrukcijoms, taip pat priešgaisrinės angų sandarinimo medžiagos. Prekių ženklo „FireX“ sandarinimo produktai išsiskiria itin aukštais atsparumo ugniai bandymų rezultatais, jie yra lengvai ir paprastai montuojami, ilgalaikiai, pritaikyti naudoti daugeliui statybose sumontuotų ir projektuojamų inžinerinių komunikacijų bei statinio konstrukcijų. Laikančiosioms konstrukcijoms suteikiamas atsparumas ugniai iki EI 240. Šie produktai sertifikuoti notifikuotoje įstaigoje pagal Europos standartų keliamus reikalavimus. „FireX“ priešgaisrinės medžiagos ženklinamos „CE“ ženklu. Priešgaisrinio sandarinimo produktai, kurie buvo sumontuoti daugelyje objektų:  „FireX Fire Stopping Mastic FM“ – priešgaisrinė sandarinimo mastika (hermetikas), skirta linijinėms siūlėms (tarpeliams) ir mažoms angoms sandarinti (kai atitvaras kerta kabeliai, pavieniai metaliniai vamzdžiai);  „FireX Fire Stopping Compound FC“ – priešgaisrinis sandarinimo mišinys, skirtas didelėms angoms iki 1 200 x 2 400 mm ir kertančioms komunikacijoms sandarinti;  „FireX Fire Stopping Pipe Collar FPC“ – priešgaisrinės sandarinimo movos, skirtos degiems plastikiniams vamzdžiams ir kabelių ryšuliams sandarinti;  „FireX Fire Stopping Pipe Wraps FPW“ – priešgaisrinės sandarinimo juostos, skirtos degiems plastikiniams ir metaliniams vamzdžiams sandarinti. 

INŽINERIJA

Šiuo metu galiojančios taisyklės nustato, kad statinio atitiktis esminiam gaisrinės saugos reikalavimui gali būti patvirtinta dviem būdais: naudojant privalomas normas (angl. prescriptive building fire safety codes) arba taikant gaisro rizikos skaičiavimus.

TROX jau Lietuvoje Vėdinimo įrangos ir komponentų gamybos LYDERIS Vokietijoje ir, kaip specialistai tvirtina, visame pasaulyje. Išskirtinio dizaino ir aukštos kokybės produktai. Tai jie diktuoja vėdinimo madas…

Apsilankykite

www.trox.de. Čia rasite labai daug jums reikalingos informacijos.

Visapusiška pagalba projektuotojams, architektams ir montuotojams.

Vienintelis įgaliotasis TROX GmbH atstovas Lietuvoje.

NIT UAB Savanorių pr. 151 LT-03150 Vilnius, Lietuva Tel. 8 5 272 8552 El. p. trox@nit.lt www.nit.lt

INFRASTRUKTŪRA

Išsiskleidžiantis lyg vėduoklė Jurga Grigienė

Pačioje Turgaus aikštės (Merchant Square) širdyje, ties Padingtono baseinu, stovi unikalus daugiafunkcis krantinės statinys – vienas naujausių Londono pakeliamųjų pėsčiųjų tiltų.

2012 m. laimėję dizaino konkursą, tiltą sukūrė tiltų statybos specialistai „Knight Architects“ ir struktūrinės inžinerijos bendrovė „AKT II“. Darbo rezultatas – 3 m pločio gembės tipo įrenginys, jungiantis 20 m pločio Grand Juniono kanalo krantus. Tiltą pakelia hidrauliniai keltuvai, o kai tai vyksta, regis, kad skleidžiasi tradicinė japoniška vėduoklė. Taip sukuriama kinetinė skulptūra, kurios siluetas drauge ir labai aiškus, ir labai neįprastas, tačiau puikiai derantis šioje kanalo vietoje.

MERCHANT SQUARE PĖSČIŲJŲ TILTO STATYBOS KOMANDA Architektai: „Knight Architects“ Rangovas: „Mace“ Konsultantai: „AKT II“ (struktūrinė inžinerija), „Eadon Consulting“ (mechanikos, hidraulinė ir elektros inžinerija), „Studio Fractal“ (apšvietimo dizainas), „Townshend Landscape Design“ (kraštovaizdžio architektai) Plieninių detalių gamintojas: „SH Structures“ Užsakovas: „European Land & Property Ltd“ Nuotraukos: © Peter Cook

Tiltą sudarantys penki specialiai pagaminti plieniniai strypai išsiskleidžia vienas po kito: pirmasis pakyla 70 laipsnių kampu, o paskutinis – tiek, kad ties kanalo viduriu susidarytų reikiamas 2,5 m aukščio ir 5,5 m pločio klirensas vandens transportui praplaukti. Specialiai pritaikytos atsvaros veikia kaip pagalbinis hidraulinio mechanizmo elementas. Statiniui judant, jos sumažina reikiamos jėgos panaudojimą. Tilto baliustradas sudaro dvi vienodos eilės išlenktų nerūdijančio plieno strypelių, susipinančių vienas su kitu ir taip sukuriančių tvirtumo, bet kartu ir perregimumo įspūdį. Turėkluose įtaisyti energiją tausojantys įleidžiamieji šviesos diodų skydeliai puikiai ir tolygiai apšviečia taką ir visą statinį bei suteikia jam patrauklumo. Tiltas – didžiojo Merchant Square atnaujinimo plano dalis. Vykdant šį planą siekiama sukurti naują Padingtono rajono veidą, kurio esminis akcentas būtų naujoji pakrantės sodo aikštė, tapsianti ir įvairių renginių vieta bei vandens kanalų labirintu. Pasak šio plano vykdytojos bendrovės „European Land“ vadovo Richardo Bankso, tiltai yra esminis kuriamos Merchant Square aplinkos elementas, todėl buvo itin svarbu, kad naujasis pėsčiųjų tiltas per Grand Juniono kanalą būtų šiai vietovei naudingas ne tik praktiškai, bet ir vizualiai. „Knight Architects“ komandai pavyko tai padaryti, tilto dizainui pritaikius vertikalų judėjimą ir taip sukūrus aiškiai pastebimą bei įspūdingą statinį. 

PAGRINDINIAI FAKTAI IR SKAIČIAI Naujasis tiltas pakeitė anksčiau čia stovėjusį ir nebefunkcionavusį pėsčiųjų tiltą, trukdžiusį vietovės plėtrai. Kanalo transportui (nors ir negausiam) buvo būtina prieiga prie prieplaukos galo, todėl tiltas turėjo būti atsiveriantis. Taip atsirado proga sukurti dizainą, kuris būtų ir funkcionalus, ir malonus akiai. Tiltas pakeliamas du kartus per savaitę – trečiadieniais ir penktadieniais 12 val. Darbai statybų vietoje pradėti 2013 m. gruodį, tiltas užbaigtas 2014 m. rugpjūtį.

INFRASTRUKTŪRA

Tiltą sudarantys penki specialiai pagaminti plieniniai strypai išsiskleidžia vienas po kito, kad ties kanalo viduriu susidarytų reikiamo aukščio ir pločio klirensas vandens transportui praplaukti.

INFRASTRUKTŪRA

Pagrindinė įmonės veikla – vėdinimo ir pneumotransporto bei aspiracijos sistemų elementų gamyba.

UAB „Leovira“ ilgametė patirtis gaminant vėdinimo sistemų elementus sukūrė patikimo ir kokybę užtikrinančio gamintojo vardą.

Gaminame ir parduodame: ortakius, fasonines dalis, oro įsiurbimo, šalinimo, reguliavimo ir uždarymo įrangą, vamzdynus pneumotransporto bei aspiracijos įrangai. Produkciją gaminame ir iš cinkuoto, nerūdijančiojo, ir iš juodojo plieno. Taip pat gaminame „Lesstro“ oro tiekimo, ištraukimo kameras ir rekuperatorius. Sėkmingas bendradarbiavimas su užsienio įmonėmis atvėrė galimybes pasiūlyti rinkai bendrovės „Ciat“ ugnies ir dūmų vožtuvus, kurių išskirtinumas – 120 min. atsparumas ugniai! Galima pateikti užsakymus ir dėl gaminių iš nerūdijančiojo. Siekdami užtikrinti aukštą gaminių kokybę, taikome pažangiąsias gamybos technologijas, nuolat atnaujiname gamybos įrenginius, tobuliname gaminių konstrukcijas.

Atsižvelgiame į kliento poreikius ir padedame įgyvendinti kiekvieną pateiktą idėją! UAB „LEOVIRA“, ŽARIJŲ G. 4, LT-02300 VILNIUS I Tel. +370 5 264 0954 I Faks. +370 5 264 0379 I El. paštas: info@leovira.lt, gamyba@leovira.lt Kauno skyrius: Raudondvario pl. 141, LT-47192 Kaunas I Tel./faks. +370 37 26 03 56 I El. paštas kaunas@leovira.lt Panevėžio skyrius: Tiekimo g. 2A, LT-35289 Panevėžys I Tel./faks. +370 45 46 55 35 I El. paštas panevezys@leovira.lt