Structum 2016 gruodis by STRUCTUM

Žurnalas sėkmingam verslui

„Gražūs poelgiai daug iškalbingesni už gražius žodžius“ – S. Smailsas www.estructum.lt

2016 I gruodis

REDAKCIJOS ŽODIS

2016 m. GRUODIS

Gimimo metafora metų pabaigoje – tuo tamsiu, pritilusiu, negyvu laiku – tik dar labiau sustiprina žinojimą, kad tik trumpam šventėms sustojęs darbymetis, užbaigtos ataskaitos ir išdalintos dovanos mus vėl nuneš į naujus projektus. Širdis dainuoja susipažinus su net 12 naujai susibūrusių kūrybingų komandų, kurios Naujuosius metus pasitinka vėl pasirengusios rungtis konkurse „Išmanusis miestas III“ dėl teisės išmaniai įgyvendinti pasirinktų Lietuvos miestų ir miestelių erdvių savo sukurtas vizijas realybėje – žurnalo puslapiais pasinaudodami jie raiškiai išdėstė savo siekius. Tikslius duomenis, kiek pastatų ir patalpų turi savivaldybės, taip pat kiek jo nenaudoja, kiek nori parduoti ir kiek parduoda, skaitytojui pateikia Lietuvos laisvosios rinkos institutas, atlikęs didžiulį analizės darbą – gautieji rezultatai tikrai sukels dvilypių minčių. Kitą įspūdį išgyvensite sostinės Senamiestyje. Čia būdami būtinai akis pakelkite į vieną art deco stiliaus fasadą, paženklintą pavadinimu „Artagonistas“. Švenčių išvakarėse savo netikėtais meniniais ir išmaniaisiais sprendiniais šis nedidukas viešbutis, tapęs dar ir savotiška meno galerija, jau spėjo sužavėti pirmuosius svečius, kuriais per šio žurnalo puslapius neakivaizdžiai galite tapti ir Jūs. Visai kitokį braižą – urbanistinį minimalizmą – galima atrasti duris atvėrusioje ir Naujuosius pasitinkančioje išskirtinės koncepcijos renginių studijoje „Čiop Čiop“, kuri savo veikimo zoną praplėtė pasirinkusi naująjį sostinės verslo centrą „135“. Čia transformuojamos erdvės, persunktos moderniomis interaktyvaus dalyvavimo idėjomis, persipina su aukščiausio lygio klasikos prieskoniais – visa tai nemenkai intriguoja. Pasitikdamas Naujuosius metus žurnalas „Structum“ tęsia tradiciją prisiminti įspūdingiausius metų statybos objektus – kiekvienam skirtuose puslapiuose atkuriamos 11 unikalių atsiradimo istorijų. Statyba, architektūra, interjeras – tegu šis neatskiriamas nuo mūsų gyvenimo trio 2017-aisiais dar smarkiau praskleidžia sparnus ir dar tvirčiau apglėbia ne tik didžiuosius, bet ir mažesnius šalies miestus ir miestelius, o statytojai ir kūrėjai tegu randa kuo daugiau idėjų peno ir aukso gyslų joms įgyvendinti. Juk, kaip gražiai Gastonas Bachelard’as savo knygoje „Erdvės politika“ parašė – namas yra tarsi „įrankis analizuoti“ žmogaus sielą... SONATA RAMANAUSKIENĖ

Žurnalas STRUCTUM I ISSN 2335-2116 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I DIREKTORĖ Ignė Dutova, info@estructum.lt I VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Sonata Ramanauskienė, +370 620 80 440, sonata@estructum.lt I TEKSTŲ AUTORIAI: Mindaugas Skomantas, Giedrė Linden, Andrius Biziulevičius, Jūratė Sužiedėlytė – Visockienė, Aistė Čepukaitė, Dalia Zilinskienė, Paulius Astromskis, Sonata Ramanauskienė I NUOTRAUKŲ AUTORIAI: Vytautė Ribokaitė, Kristina Stalnionytė, Leonas Garbačauskas, Martynas Ambrazas I DIZAINAS Vilija Avižinytė I REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@estructum.lt I ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė, administracija@estructum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras, www.kkc.lt I VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą I Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama I © UAB „STRUCTUM projektai“, 2016 I © STRUCTUM, 2016 I Žurnalas platinamas nemokamai I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.estructum.lt

TURINYS

4 �� Naujasis Antverpeno uosto deimantas 12 �� Norvegijoje – pirmasis pasaulyje plaukiojantis tunelis? 14 �� Forarlbergo architektūra alsuoja medžio gyvenimu 20 �� Kai meno galerija dera su poilsiu: ieškokite „Artagonisto“! 30 �� Pasaulio architektūros festivalyje triumfavo istorijos ir dabarties jungtis

38 �� Konferencijos įžvalgos 2017-ųjų interjero kodo beieškant 44 �� Geriausi 2016-ųjų metų objektai 72 �� Verslo centras „135“ stebina racionaliais sprendimais, originaliu vidumi

84 �� Sostinėje – nauja urbanistinė renginių studija 86 �� Naujasis Darbo kodeksas: nekonkuravimo susitarimai 88 �� Aliuminis: nuo statybos iki kūrybos 94 �� Stoglangiai – sprendimas, kai trūksta natūralios šviesios 98 �� Kultūros paveldą gelbėja erdvinis modeliavimas pagal nuotraukas

102 �� Inžinierių akiratyje naujas VGTU leidinys 103 �� Darbų kokybė – eksploatacijos be rūpesčių sąlyga 104 �� Savivaldybių nekilnojamasis turtas: situacija ir lūkesčiai 106 �� Projektas „IŠMANUSIS MIESTAS III“: studentų rankose – trečioji galimybė atgimti mažiesiems miestams.

ARCHITEKTŪRA

Naujasis Antverpeno uosto deimantas Mindaugas Skomantas

Šių metų kovą architektūros pasaulį sukrėtė liūdna žinia apie vienos iškiliausių mūsų laikų architekčių Zahos Hadid ankstyvą mirtį. Tačiau jos originalios kūrybos idėjas, įkūnytas išsiskiriančio stiliaus architektūros palikime, toliau savo darbuose tęsia tarptautinė itin kūrybingų architektų grupė „Zaha Hadid Architects“. Vienas paskutinių Z. Hadid sukurtų impozantiškų objektų – rugsėjį Belgijoje duris atvėręs Antverpeno uosto valdybos pastatas „Port House“ su originalumu akis prikaustančiu antstatu. Deja, šio ypatingos architektūrinės išraiškos objekto atidarymo projekto autorė nebesulaukė.

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

ZAHA HADID

KURIANT ADMINISTRAcINį UOSTO PASTATą „ZAHA HADID ARcHITEcTS“ PROJEKTUOTOJų KONcEPcIJA PIRMIAUSIA RĖMĖSI IŠSAMIAIS ISTORINIAIS TyRIMAIS, VIETOVĖS IR SENOJO GAISRINĖS PASTATO ANALIZE. įgyvendinant Antverpeno uosto administracinio pastato išplėtimo projektą, buvo renovuotas ir praplėstas apleistas senovinės gaisrinės pastatas bei pakeista jo paskirtis – jis tapo įspūdinga uosto administracinio centro dalimi. į naujame centre įkurtas patalpas perkelta dirbti beveik 500 administracijos darbuotojų. Tokio sprendimo jau seniai labai reikėjo, nes visi tie darbuotojai anksčiau dirbo skirtingose miesto vietose ir tai buvo labai nepatogu. Dabartiniame Antverpeno uoste dokų eilė yra nusidriekusi net 12 kilometrų. Pagal dydį tai antrasis Europos komercinis uostas, aptarnaujantis per metus 15 000 jūrinių prekybos laivų ir 60 000 transportavimo vidaus vandens keliais baržų. Antverpeno uosto darbuotojai valdo 26 % Europos šalių konteinerius plukdančios laivybos, kuri per metus jūromis ir vandenynais transportuoja daugiau nei 200 mln. tonų prekių. Nepriekaištingam prekių transportavimui užtikrinti sukurta 60 000 darbo vietų, o daugiau nei 8 000 jų skirta dirbantiesiems uoste. Antverpeno uosto valdyba atsakinga maždaug už 150 000 darbo vietų ir turi ambicingų plėtros tikslų ateityje įsteigti jų dar daugiau. 2007 m., kai dar 1990 m. įkurtas Antverpeno uosto administracinis pastatas pagal vykdomas funkcijas akivaizdžiai tapo per ankštas, buvo nuspręsta, kad racionalu perkelti dirbti į vieną vietą administracinių ir techninių padalinių darbuotojus. Apskaičiavus paaiškėjo, kad teks įkurti darbo vietas maždaug 500 darbuotojų – didžiuliam, daugybę funkcijų vykdančiam uostui reikėjo darbo vietų pastate, kuris galėtų reprezentuoti šio giganto vertybes.

Antverpeno uosto 63-ioji krantinė vadinamojoje Meksikos saloje kartu su čia įrengtu Kattendijk doku laikoma savotišku slenksčiu tarp Antverpeno miesto ir uosto. Būtent ši teritorija buvo parinkta kaip būsimo uosto administracinio centro plėtros vieta. Renkantis patogią statybai pakrantę, čia įžvelgta nemažai teigiamų dalykų – vietovės padėtis leido statybines medžiagas ir visas būsimai pastato statybai reikalingas konstrukcines dalis atgabenti vandeniu. Tai labai padėjo įvykdyti daugelį statybos užduočių ir uosto administracijos bei valdžios keliamus reikalavimus, susijusius su aplinkosauga bei ekologija. Taip pat buvo akivaizdu, kad kiek anksčiau, kai buvo pastatyta besiplečiančio uosto poreikius atitinkanti nauja gaisrinė, senosios gaisrinės pastatas Meksikos saloje liko ARcHITEKTAI: „Zaha Hadid Architects“ (ZHA) DIZAInAS: Zaha Hadid ir Patrikas Schumacheris PROJEKTO VADOVAS: Joris Pauvelsas (ZHA) PROJEKTO ARcHITEKTAS: Jinmi Lee (ZHA) PROJEKTUOTOJAI: florianas Goscheffas, Monica noguero, Kristofas crolla, naomi fritz, Sandra Riess, Muriel Boselli, Susanne Lettau (ZHA) KOnSTRUKcIJų InŽInIERIAI: „Studieburo Mouton Bvba“ InŽInERInė ĮRAnGA: „Ingenium nV“ GEnERALInIS RAnGOVAS: „Interbuild“ PLOTAS: 12 800 m2 PROJEKTAS ĮGYVEnDInTAS: 2016 m. nUOTRAUKOS: „Hufton & crow“

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

visiškai nefunkcionalus. Todėl, norint išsaugoti šį istorinį pastatą, būtinai reikėjo pakeisti jo paskirtį. Buvo nuspręsta nebenaudojamą gaisrinę integruoti į naują objektą. Tad nieko keista, kad Flamandų architektūros departamentas kartu su miesto ir uosto valdžios struktūromis surengė architektūrinį konkursą, skirtą naujam uosto valdybos administraciniam pastatui sukurti būtent šioje Antverpeno uosto vietoje.

Apsupti apačioje tviskančio vandens, naujo antstato fasadai yra sumontuoti iš trikampių stiklinių segmentų, kurie, kaip ir įvairiomis kryptimis judančios bangos, atspindi besikeičiantį virš uosto dangų.

Kuriant administracinį uosto pastatą „Zaha Hadid Architects“ projektuotojų koncepcija pirmiausia rėmėsi išsamiais istoriniais tyrimais, vietovės ir senojo gaisrinės pastato analize. Antverpeno uosto prezidentas Marcas Van Peelas atkreipė dėmesį, kad „vienintelė konkurse dalyvavusiems architektams pateikta sąlyga buvo esamo gaisrinės pastato išsaugojimas. Žiuri komisija liko maloniai nustebinta, kai visuose penkiuose nominuotuose konkursui pateiktuose darbuose buvo pasiūlytos naujos modernios konstrukcijos virš originalaus senojo gaisrinės pastato. Visuose konkursiniuose projektuose buvo bandoma naują sujungti su senu, tačiau „Zaha Hadid Architects“ projektiniai pasiūlymai ir idėjos buvo patys geriausi.“ Po konsultacijų su restauravimo ir renovavimo specialistais ZHA darbuotojų pateikto projekto idėjiniu pagrindu tapo vietovės istorija ir paveldas. Visų pirma jų projektiniai sprendiniai pabrėžia šiaurės ir pietų ašies paralelę per Kattendijk doką, jungiančią miesto centrą su uostu. Kita vertus, kadangi sklypas apsuptas vandens, visi keturi pastato fasadai yra vienodai svarbūs, todėl jis negali turėti pagrindinio fasado. ZHA projekto sprendimas – ekspresyvus ir galingas: virš pastato iškeltas jo tęsinys neleido vizualiai užgožti nė vieno iš senųjų fasadų. Taip būtų atsitikę priešingu atveju, jeigu pastatas būtų pratęstas į kurį nors šoną. ZHA atlikta istorinė senosios gaisrinės analizė taip pat pabrėžė suprojektuoto antstato svarbą. Tai turėjo būti didelė, impozantiška administracinio pastato dalis, atitinkanti senosios Hanzos architektūros principus. Šie pagrindiniai principai nusako pastato kompoziciją, sudarytą iš naujo ir seno: naujasis tūris tarsi plūduriuoja virš senojo pastato, neužgoždamas jo fasadų, bet kartu vertikaliai papildo kompoziciją. Naujasis antstatas, it įspūdingai plaukiantis į priekį didžiulis laivas, rodo kryptį link Šeldės upės – taip idėjiškai sujungiamas pastatas ir upė, prie kurios buvo pastatytas Antverpenas. Apsupti apačioje tviskančio vandens, naujo antstato fasadai yra sumontuoti iš trikampių stiklinių segmentų, kurie, kaip ir įvairiomis kryptimis judančios bangos, atspindi besikeičiantį virš uosto dangų. Nors dauguma fasadinių stiklo segmentų permatomi, tačiau kai kurie jų sumontuoti neskaidrūs. Toks skaidrių ir neskaidrių segmentų derinimas nėra atsitiktinis. Jis užtikrina, kad taip pastate bus geriau kontroliuojamas natūralus darbo vietų apšvietimas – saulės šviesos bus nei per daug, nei per mažai. Be to, racionalus fasadų suskaidymas stiklo segmentais leido architektams išvengti antstato masyvumo įspūdžio ir neužgožti juo apačioje esančio senojo pastato – susidaro įspūdis, kad stiklo laivas atitrūkęs ir lengvai virš jo sklendžia. Atspindžiais raibuliuojantys stiklo fasadų paviršiai ir išlankstytas per briaunas antstato tūris taip pat primena briliantą. Taip objekto projektuotojai pagerbė Antverpeno – istorinio deimantų miesto – istoriją. Antstatas stebėtojams

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Užsakovo reikalavimas sukurti aktyvų administracinį pastatą buvo išpildytas vientiso patalpų dizaino sprendimais. Jie sujungė įvairias erdves, tokias kaip restoranas, susitikimų kambariai ir auditorija, kurios įrengtos senojo pastato viršutiniuose ir naujojo antstato apatiniuose aukštuose. Kiti pastato aukštai, labiau nutolę nuo vidurinių, buvo priskirti atviro suplanavimo administracinėms patalpoms įrengti.

primena preciziškai nušlifuotą daugiabriaunę formą, kuri nuolat keičia savo išvaizdą pagal dienos šviesos ryškumą – naujieji fasadai atspindi šviesos spindulių kaitą it aplink banguojantį vandenį. Įgyvendinant projektą, senosios gaisrinės pastato vidinis kiemas buvo uždengtas stikliniu stogu ir transformuotas į pagrindinę priėmimo salę. Iš šio centrinio atrijaus per kruopščiai atkurtą ir išsaugotą buvusią ugniagesių automobilių salę lankytojai pasiekia viešą istorinę skaityklą ir biblioteką, o įrengti modernūs liftai jiems leidžia greitai patekti į naująjį antstatą ir atlieka tilto tarp senojo ir naujojo pastatų funkciją. Jais kylant ar leidžiantis, galima grožėtis panoraminiais miesto ir uosto vaizdais.

Neatsižvelgiant į saugomo istorinio pastato integracijos iššūkį, kiekviename objekto statybos etape naudojantis pažangiomis technologijomis buvo siekiama tvarių sprendimų įgyvendinimo ir aukštų šiuolaikinių inžinerinių standartų. Todėl milžiniškam administraciniam pastatui šildyti ir vėsinti naudojama ekonomiška energija, gaunama iš 80 m gylio požeminių gręžinių, o įdiegta išmanioji pastato inžinerinės įrangos automatizavimo sistema ir optimalus dienos šviesos naudojimas dar labiau sumažina energijos poreikį. Net sanitarinėse patalpose įrengti judesio detektoriai sumažina vandens sąnaudas. Šiuo metu džiaugiamasi, kad ZHA projektuotojams, kuriant Antverpeno uosto administracinio pastato projektą ir bendradarbiaujant su pastatų inžinerinės įrangos įmone „Ingenium NV“, pavyko sukurti tvarų ir energiją taupantį objektą, kuris pagal poveikio aplinkai BREEAM reikalavimus buvo įvertintas kategorija „labai gerai“. M. Van Peelo žodžiais tariant, „architektūrinis senojo pastato stilius – buvusio Hanzos pastato replika, primenanti XVI a. – Antverpeno aukso amžių. Tačiau dabar virš jo iškilusi šiuolaikinė žibančio stiklo struktūra reprezentuoja naujojo aukso amžiaus Antverpene pradžią.“ 

ARCHITEKTŪRA

PAMAITINK SAVO PROTĄ! PSICHOLOGINEI BŪKLEI

(vitaminai B1, B3, B6, B12, C)

PAŽINIMO FUNKCIJAI (geležis, cinkas, jodas)

PROTINEI VEIKLAI

(pantoteno rūgštis)

NERVŲ SISTEMOS VEIKLAI

(jodas, magnis, varis)

Protingoji tabletė puikiai tinka dirbantiems intensyvų protinį darbą, patiriantiems emocinę įtampą, studentams, moksleiviams. Labai paprasta ir patogu vartoti – tik viena tabletė per dieną.

ARCHITEKTŪRA

Norvegijoje – pirmasis pasaulyje plaukiojantis tunelis? Giedrė Linden

Vakarinę Norvegijos dalį sudaro 1 190 fiordų. Jie atrodo įspūdingai, tačiau norintiesiems keliauti jūros pakrante sukelia daug nepatogumų. Antai, važiuojant iš Norvegijos pietuose esančio Kristiansiundo į Trondheimą šiaurėje (602 km kelionė užtrunka 21 val.), tenka septynis kartus keltis keltais per fiordus. Todėl Norvegijos viešoji kelių administracija (NVKA) pasiūlė sukurti pirmąjį pasaulyje povandeninį plūduriuojantį tunelį, kuris būtų panardintas Norvegijos jūroje. Jo pastatymas kainuos 25 mlrd. JAV dolerių. © Google Maps.

Idėja nėra beprotiška? Tunelis – vienas iš NVKA sugalvotų variantų, kaip pastatyti pakrantės greitkelį E39. Jeigu projektas būtų įgyvendintas, kelionė iš vieno minėto miesto į kitą laiko požiūriu sutrumpėtų lygiai perpus – iki 10,5 valandos. Paprasto tilto tarp fiordų pastatyti neišeitų, nes dauguma vandens kelių tam yra per platūs ir per gilūs. Tad norvegai svarsto galimybę sukurti tai, ko pasaulyje dar niekada nebuvo pastatyta – povandeninį plūduriuojantį tunelį. „Tiesą sakant, tai nėra beprotiška idėja“, – tikina NVKA vyresnioji inžinierė Arianna Minoretti. Teigiama, kad toks tunelis būtų idealus sprendimas, kaip įrengti pravažiavimą per didžiausią Norvegijoje ir antrą pagal dydį pasaulyje fiordą Sognefjordeną – jo vandens gylis yra apie 1 200 m, o plačiausia vieta siekia net 5 kilometrus! Laikytųsi ant pontonų Plūduriuojantis povandeninis tunelis būtų sudarytas iš 1 219,2 m lenktų cemento vamzdžių, panardintų į Norvegijos jūrą 30 m gylyje.

Tunelio dalys kirstų fiordų uolienas, o panardinti jas sudarantys vamzdžiai laikytųsi ant vandens paviršiuje esančių pontonų, tarp kurių būtų palikti dideli tarpai laivams praplaukti. Dėl stabilumo pontonai būtų sujungti santvaromis, taip pat kaip sutvirtinimas būtų panaudotos pamatinės uolienos. Vairuotojai, važiuojantys šiuo povandeniniu statiniu, esą jaustųsi lygiai taip pat, kaip ir būdami bet kokiame kitokiame tunelyje. Toks povandeninis tunelis turėtų gerokai palengvinti pakrantės kaimų vietovėse gyvenančių Norvegijos gyventojų kasdienybę – jų susisiekimo nesutrikdytų net audros. Turint tokią susisiekimo galimybę žmonėms nebereikėtų laukti sraigtasparnio, kad nuvyktų, pavyzdžiui, į ligoninę. Sujungtų tris technologijas Kitas svarstomas variantas, kaip sujungti Norvegijos regionus, yra pastatyti kabantį arba plūduriuojantį tiltą virš vandens. Vis dėlto toks tiltas gali trukdyti karinių pajėgų laivams, kurie kartais treniruojasi šiuose vandenyse, ir gadinti didingą fiordų peizažą. O statyti standartinį tunelį esą nebūtų praktiška. Plūduriuojančio tunelio statybos, pasak inžinierių, nebūtų brangesnės už tradicines alternatyvas. Teigiama, kad pasta-

ARCHITEKTŪRA

tyti tokį plūduriuojantį tunelį nebūtų taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Ši norvegų idėja yra viena pereinamų technologijų tarp to, kas buvo įgyvendinta jau anksčiau“, – mano Duke’o universiteto (JAV) civilinis inžinierius Henry Petroskis, kurio specializacija – tiltų inžinerija. Ši struktūra sujungtų betono tunelių, pontono tiltų ir plūduriuojančių naftos platformų technologijas. Liko spręstinų klausimų Vis dėlto tokio tunelio statybos kelia rimtų klausimų. Visų pirma reikia išspręsti geologinius klausimus – nuodugniai ištyrinėti fiordų dugną. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar pamatinės uolienos sugebės išlaikyti saitus, kuriais bus pritvirtintas tunelis automobiliams važiuoti. Kyla abejonių ir dėl konstrukcijos. Norvegijos inžinieriams teks apskaičiuoti, kokį vėją ir bangavimą povandeninė plūduriuojanti struktūra pajėgs atlaikyti, taip pat – kaip tunelį gali paveikti skirtingos srovės. Inžinieriams teks atsakyti ir į klausimą, kokia bus giliai po vandeniu esančio statinio priežiūra, be to, kaip išsaugoti jo konstrukcinį vientisumą, jeigu į tunelį, kol juo važiuoja automobiliai, netyčia atsitrenktų, pavyzdžiui, povandeninis laivas. Jau numatyta, kaip būtų galima išsaugoti tunelį nesugriuvusį, jeigu jis prarastų bent vieną laikantį pontoną. Blogiausiu atveju automobilių vairuotojai galėtų pasinaudoti jungiamosiomis santvaromis, kad patektų iš vieno vamzdžio į kitą. Kiti variantai – ne mažiau įspūdingi Svarstomi ir kiti variantai, kaip nutiesti patogų kelią tarp Kristiansiundo ir Trondheimo. Vienas jų – sujungti povandeninį tunelį su tiltu. Toks sprendimas primintų vieną ilgiausių pasaulyje vantinių tiltų per Zundo (Eresundo) sąsiaurį,

jungiantį Danijos sostinę Kopenhagą su Švedijos pietuose esančia Malme. NVKA taip pat svarsto galimybę sukurti 3 700 m ilgio pakabinamąjį tiltą, kuris būtų net tris kartus ilgesnis už San Fransisko Aukso vartų tiltą ir dukart ilgesnis už dabartinį ilgiausią pasaulyje tiltą. Šio tilto poliai būtų 450 m aukščio, t. y. 150 m aukštesni už Eifelio bokštą. Tokio tilto statybos – vienas iš siūlomų sprendimų, kaip būtų galima sujungti Laviko ir Oppedalio miestus. Pernai tarp šių miestų pradėjo kursuoti pirmasis elektra varomas keltas, kuris vienam maršrutui sunaudoja apie 150 kWh elektros energijos – tiek pat, kiek maždaug per tris dienas suvartoja vienas namų ūkis Norvegijoje. Kaip palengvinti susisiekimą tarp fiordų – statyti kokį nors įspūdingą inžinerinį statinį ar kliautis senoviniu būdu, t. y. jūra kursuojančiais keltais, teks nuspręsti Norvegijos politikams. Kol kas vienas dalykas aiškus – norvegų negąsdina galimybė važiuoti tuneliu po vandeniu. „Norvegai jau gana pripratę prie povandeninių tunelių“, – sako kelio E39 projektų vadovė Kjersti Kvalheim Dunham. Juk šioje šalyje jau yra 1 150 tunelių, iš kurių 35 – po vandeniu. 

Kristinos Stalnionytės nuotraukos

ARCHITEKTŪRA

Forarlbergo architektūra

alsuoja medžio gyvenimu

A Andrius Biziulevičius

ustrija visais laikais įkvėpdavo naujovių ir idėjų, tačiau tuo pačiu metu buvo ir natūralumo puoselėtojų šalis. Po šią šalį keliaudamas negali nesistebėti paprastomis detalėmis, sugebėjimu maksimaliai išnaudoti erdves, kraštovaizdžio sutvarkymu, gamtos ir žmogaus veiklos derme, sąmoningu išteklių naudojimu. Daug minčių kyla pasižvalgius po labiausiai į vakarus nutolusio Austrijos regiono Forarlbergo kaimus, kurie žiemą virsta slidinėtojų meka, o vasarą – kalnų turistų rojumi. Kas čia labiausiai krinta į akis?

medis

ARCHITEKTŪRA

Architektai atpažįsta medžio sielą Vieno iš šešių Forarlbergo rajonų Brėgencervaldo kaimuose apgaubia ramus, šviežia mediena kvepiantis pasaulis. Dauguma namų čia tradiciškai dengti medžio trinkelėmis arba, užplūdus naujosios architektūros madai, pastatyti it didžiulės daržinės iš vertikalių bei horizontalių lentų. Tas lentas pjausto lentpjūvės, trinkeles gamina fabrikai, kuriuos išvysi pakeliui, kad ir kur važiuosi. Medžio meistrai savo dirbtuvėse ir kiemuose drožia langines, interjero detales – jų visuomet prisireikia. Brėgencervaldo architektai ir drožėjai įgijo ypatingų sugebėjimų ištraukti medžio sielą. Jie žino, kad svarbu nukirsti tinkamą medį tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, o po to leisti jam lėtai išdžiūti. Todėl skubos nėra – viskam savas metas. Nėra ir jokio dirbtinumo – namai nedažomi cheminiais dažais. Medį tereikia impregnuoti, o saulė ir vėjas bėgant metams nudažo sienas natūraliai, suteikdami tinkamą spalvą. Taip ir sveikiau, ir namas darniau įsilieja į kraštovaizdį. Brėgencervalde į akis krinta trys statybinės medžiagos: medis, plienas ir stiklas. Pagrindinė regiono mediena – sidabrinės eglės, kurių Alpių šlaituose apstu. Namai tarpusavy panašūs ir darniai susilieja su kraštovaizdžiu. Ypač daug jų statoma iš vertikalių lentų. Nieko nėra per daug – tik tiek, kiek reikia. Plieninės konstrukcijos bei jų priedai gaminami vietos fabrikuose, o sukurti menines detales – kaimo kalvių darbas. Tradicijos ir naujovių dermė Tradiciniams Brėgencervaldo pastatams dengti naudojamos medžio trinkelės gaminamos skeliant kamieną, o prie sienos tvirtinamos iš apačios, kiekviena – viena vinimi. Anksčiau trinkelėmis dengdavo tik stogus, bet ilgainiui jos pritiko visam namui. Taip apkloti namą nėra pigus malonumas, turint galvoje ne tik padengimo išlaidas, bet ir tai, kad trinkelėms susidėvėjus namą reikia nulupti ir vėl dengti iš naujo. Iš tos pusės, kur dažniausiai pučia vėjas, namus beveik visuomet dengia sidabrinės eglės trinkelės. Naujieji namai, nors ir yra kitokios išvaizdos, stebėtinai dera prie senųjų. Jų statyba paremta moderniais principais. Paprastų konstrukcijų naujieji pastatai lengvi, juose vyrauja didelės erdvės, tušti plotai ir dideli langai. Ypač aukšti reikalavimai keliami pastato estetinėms savybėms, energijos taupymui, natūralumui. Ant stogų matyti saulės baterijų. Namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojami visi įmanomi atsinaujinantys energijos ištekliai.

Svarbiausia austrams – ekologiškos statybinės medžiagos ir sąmoningas energijos išteklių naudojimas. Forarlbergo dizaino menininkai

architektūros idėja – aiškios linijos, minimalistinės formos, natūralių medžiagų taupymas, maksimalus pastato priderinimas prie gamtos ir kuo mažiau sąnaudų namui išlaikyti, kad iš to būtų naudos ir gamtai, ir žmonėms.

Modernių naujosios kartos architektūros pastatų Austrijos vakaruose rasi kiekviename kaime. Greit prigijusį savitą stilių 1960 m. sukūrė grupė architektų, pasivadinusi Forarlbergo dizaino menininkais. Jų architektūros idėja – aiškios linijos, minimalistinės formos, natūralių medžiagų taupymas, maksimalus pastato priderinimas prie gamtos ir kuo mažiau sąnaudų namui išlaikyti, kad iš to būtų naudos ir gamtai, ir žmonėms. Dauguma visuomeninių ir privačių pastatų iki šiol statomi, o seni rekonstruojami remiantis šiais principais. Visuotinis Forarlbergo standartas – energiją taupantis dizainas.

ARCHITEKTŪRA

„Krumbacho stotelės“ Kad Forarlbergo regionas garsėja architektūra, išduoda net mažiausios detalės. Ypač Krumbacho kaime, kuris rado įdomų būdą pasigražinti, skirdamas tam minimalias išlaidas, ir taip išgarsėti. Projektas „Krumbacho stotelės“ – idėja, verta pagyrimo, nes kaip tik dėl jos kaime lankytojų netrūksta. Važiuojant autobusu pro kaimelį, šis sustoja septyniose stotelėse, o kiekviena jų – meno kūrinys. Ir ne bet koks, o tarptautinis.

Krumbacho stoteles, bendradarbiaudami su Vienos architektūros centru ir Forarlbergo architektūros institutu, sukūrė architektai iš septynių šalių: Rusijos, Ispanijos, Belgijos, Norvegijos, Japonijos, Kinijos ir Čilės. Atrodo, grandiozinis projektas, o iš tikrųjų – dvi savaites trukęs pleneras. Visus šiuos menininkus į Krumbachą 2014 m. pakvietė Vienos architektūros centro direktorius Dietmaras Steineris. Užmokestis autoriams – atostogos Forarlbergo regione.

ARCHITEKTŪRA

Nėra jokio dirbtinumo – namai nedažomi cheminiais dažais. Medį tereikia impregnuoti, o saulė ir vėjas bėgant metams nudažo sienas natūraliai, suteikdami tinkamą spalvą. Taip ir sveikiau, ir namas darniau įsilieja į kraštovaizdį.

Kiekvienas architektas stoteles kūrė pagal savo krašto stilių, o vietos meistrai statė naudodami tradicines medžiagas, kad nesipeštų su aplinka. Kaip jiems pasisekė, galima pasižiūrėti www.kulturkrumbach.at. Šį projektą finansavo privatūs partneriai, o individualiai parėmė daugiau kaip du šimtai žmonių. Architektūros pažinimo takais Brėgenco žemėje įrengta 12 architektūros pažinimo takų. Tai maždaug 1–4 val. trukmės pasivaikščiojimo maršrutai 13 kaimų. Keliaujant šiais takais kiekviename kaime reikia ieškoti plieninių stulpelių, susmaigstytų netoli svarbiausių architektūros objektų. Jie panašūs į aprūdijusius tvoros stulpelius –

taip turi būti, nes nudažyti išsiskirtų iš natūralios aplinkos. Paspaudus šviesos mygtuką tokiame stulpelyje ir pažvelgus į vidų iš viršaus pasimato nupieštas pastatas ar kita architektūros vertybė. Trumpame aprašyme prie piešinio išvardijama, kokie ypatingi pastato bruožai, į kokias detales atkreipti dėmesį, kaip pastatas pritaikytas prie gamtos. Kiekviename maršrute yra bent dešimt tokių informacinių stulpelių. 

ARCHITEKTŪRA

Mažieji namai, kuriuose saugu gyventi Specialistai pastebi, kad Lietuvos priemiesčiuose vyravę mums įprasti 150–200 m2 namai jau „traukiasi“ savo dydžiu. Tas matoma ir visoje Europos rinkoje, ir JAV, kur taip pat pradžioje dygę didesni ir įmantrūs namai ėmė mažėti. Tai iš dalies siejama su mažėjančiu šeimos narių skaičiumi, be to, susiklosčiusi situacija rinkoje labai pabrangino didelių būstų išlaikymą, jaunos šeimos nebenori „įstrigti“ bankų pančiuose. Atsiradusi kovos su mada (angl. countertrend) tendencija orientuota į mažesnius ir paprastesnius namus – būtent tokie išpopuliarėjo per pastaruosius dešimtmečius. Kartu gimė „mažųjų namų judėjimo“ sąvoka, apibūdinanti architektų, aktyvistų ir kuklių namų gerbėjų pastangas turėti gražius, tačiau kartu funkcionalius namus, kurie tilptų 40 m2 ar mažesniame (kartais net 8 m2!) plote. Tai praktinis atsakas į sparčiai didėjančias būsto išlaidas ir mažėjančias pajamas bei kartu – idealistinė gero dizaino ir protingo išteklių naudojimo išraiška. Tokia koncepcija įkūnija tikslą ir siekiamybę supaprastinti savo gyvenimą, susikurti prieinamus antruosius namus arba rasti naujoviškų būdų gyventi nuosavame name. Alternatyva keliems dešimtmečiams Kai kurie mažųjų namų moduliai yra ant ratų (kartais net primena standartinius namelius ant ratų), tačiau jie projektuojami taip, kad žmogus juose galėtų gyventi ne kelias savaites, o kelis ar net keliasdešimt metų. Pagrindinė šių praktiškų ratuotų mažųjų namų koncepcija gimė 1966–1976 m. kartai, dabar sparčiai prie jos jungiasi ir 1984–

1994 m. karta. Tai paskatino noras prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių poreikių, optimizuoti savo išlaidas, išsigryninti poreikius. Dauguma mažųjų namų šeimininkų yra vidutines pajamas gaunantys asmenys arba tie, kurie sąmoningai siekia „kurti geriau, o ne daugiau“. Tiesa, pats judėjimas nedidelis (kol kas tik apie keli procentai gyventojų nori keltis gyventi į 40 m2 ar mažesnį namą), tačiau perspektyvus. Daugumą gyventojų rinktis alternatyvų gyvenimo kelią skatina saugumo paieškos dėl ištinkančių stichinių nelaimių (pavyzdžiui, JAV užklupęs 2005 m. uraganas Katrina) ir dėl ekonominių krizių (pavyzdžiui, Didžioji recesija). Jungtis prie dabartinio šiandien sparčiai besiplečiančio mažųjų namų judėjimo skatina ir nestabili vidutines pajamas gaunančių šeimų situacija. Tokius modulinius namus pigiau statyti ir prižiūrėti, jie dažnai statomi iš perdirbtų ar daugiausia ekologiškai švarių medžiagų. Pasirinkus mažuosius namus išvengiama statybos leidimų, reikia gerokai mažiau išteklių statybai ir įkurtuvėms. Mažieji namai yra puiki išeitis jaunoms šeimoms, siekiančioms turėti savo būstą ir greičiau išsikelti iš tėvų namų. Tokia gyvenamojo būsto alternatyva pamažu atsiranda ir Lietuvoje. Įvairius modernius mažųjų namų modulius siūlo UAB „Ryterna modul“, kurios specializacija – modulinių pastatų ir mobiliųjų statinių gamyba. Bendrovė gaminius daugiau kaip 12 metų tiekia per savo padalinius ar įgaliotuosius atstovus į Lietuvą, Didžiąją Britaniją, Suomiją, Švediją, Norvegiją, Vokietiją, Belgiją, Rusiją, Baltarusiją. „Ryterna modul“ sėkmingai dirba pagal sertifikuotą kokybės vadybos sistemą, atitinkančią standarto ISO 9001 reikalavimus. 

Kaunas: Agronomijos g. 45, +370 37 491 016 Vilnius: Panerių g. 64, +370 698 40 738 El. p. info@rmodul.lt, www.rmodul.lt

ARCHITEKTŪRA

Kodėl viešbučiai taip noriai investuoja į interjerų dekoratyvumą? Keliaudami ir apsistodami viešbučiuose pastebime, kad dažno jų interjeras yra gausiau ar saikingiau dekoruotas lipdiniais. Mados kritikai atkreipė dėmesį, kad gyvenimui gerėjant į madą ateina prabangesni, gausiau dekoruoti drabužiai. Panašūs principai galioja ir viešbučiams – gausiau dekoruotuose viešbučiuose nakvynė kainuoja brangiau. Aukštesnės klasės viešbučiai dažniausiai būna įsikūrę istoriniuose pastatuose miestų centruose, tačiau pasitaiko ir išimčių. Šiuolaikinis žmogus savo gyvenime mielai derina tradicijas ir progresą – tai, kas patikrinta ir patikima, jungia su tuo, kas funkcionalu ir praktiška. Šie svarbūs aspektai sąveikauja ir interjere. Modernios ir klasikinės detalės viešbučių interjere svečiui garantuoja ramybę ir patogumą. Tokių viešbučių lankytojai neretai turi ne tik išlavintą skonio ir stiliaus pojūtį, bet ir yra šiek tiek išlepinti aukštų aptarnavimo kokybės standartų... Tad, norint įtikti šiai keliautojų kategorijai, viešbučio interjerui ir apstatymui reikia skirti didesnį dėmesį. Pavargusiam, toli nuo namų, šeimos atsidūrusiam keliautojui svarbu pasinerti į jaukų ir patogų kokoną, kuriame jis jausis saugiai ir šiltai. Jauki detalių kupina aplinka nebyliai jam šnabžda, kad čia bus viskuo pasirūpinta. Dėmesys detalėms viešbučių interjere Duoklė tradicijoms – klasikinės detalės – interjere varžosi su modernaus silueto lipdiniais. Pirmiausia tai sienų ir lubų dekoravimas lipdiniais – apdailos juostelėmis, kuriančiomis gražų foną ir suteikiančiomis kambariui stilių. Klasikos akcentai suteikia prabangos ir jaukumo pojūtį.

Tradiciškai gausiau dekoruojami viešbučių holai, restoranai ir brangiausi numeriai. Juose suformuojami židiniai, naudojamos konsolės, kolonos, piliastrai. Koridoriams ir paradinėms laiptinėms dekoro taip pat negailima. Praktiškumas ir grožis Interjero apdailos elementai iš poliuretano „classic Line Decor“ išsiskiria praktiškumu. Tai labai aktualu ne tik įrengiant viešbučio erdves, bet ir vėliau – jas eksploatuojant. „Classic Line Decor“ lipdiniai: - lengvesni nei gipso ar mediniai; - paprastai ir greitai sumontuojami, minimalios laiko ir medžiagų sąnaudos; - lengvai transportuojami; - nereikia daug priežiūros, lengvai valomi; - atsparūs drėgmei; - išsiskiria stabilumu – netrūkinėja, neskilinėja dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių; - atsparūs įspaudimams ir įbrėžimams, netrupa. Dekoro elementai yra paruošti dažyti, jų paviršius padengtas kietu ir smūgiams atspariu išoriniu baltų dažų sluoksniu. Didelis kolekcijos „classic Line Decor“ modelių pasirinkimas leidžia juos lengvai pritaikyti viešbučių, kavinių, restoranų, verslo bei poilsio patalpų, butų, namų interjerams. O įvairių istorinių laikotarpių lubinių ir sieninių juostų ornamentai bei reljefai padeda kurti daugybę interjero dekoravimo derinių, suteikiančių sienoms bei luboms išraiškingumo, pakeliančių aplinkos vertę. „classic Line Decor“ lubinės apdailos juostos jau papuošė viešbučius Vilniuje „Kempinski Hotel cathedral Square“ (5 žvaigždutės), „Artis centrum Hotel“ (4 žvaigždutės), restoranų, pobūvių ir viešbučių centrą „Belmontas“. 

UAB „Patikimas turtas“ („Classic Line Decor“) I T. Ševčenkos g. 19, LT-03111, Vilnius I tel. 8 646 55 035 I el. p. uzsakymai@classiclinedecor.com I www.classiclinedecor.com

ARCHITEKTÅªRA

„MG Valda“ nuotr.

ARCHITEKTŪRA

Kai

meno galerija dera su poilsiu: ieškokite „Artagonisto“! Sonata Ramanauskienė

ilniaus Senamiestyje naują savo gyvavimo etapą pradeda pastatas su žavingu art deco stiliaus fasadu. Jo istorija siekia XVI amžių. 1530–1743 m. jis priklausė siuvėjų cechui, vėliau – laikrodininkams J. ir B. Veineriams. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „MG Valda“ čia įrengė ir pati valdys nedidelį keturių žvaigždučių unikalios koncepcijos viešbutį „Artagonistas“ su gurmanišku restoranu. Tai ir pirmas išmanusis viešbutis Lietuvoje, kartu tapęs tikra meno galerija. Kelionės laiku pėdsakai Naujojo viešbučio „Artagonistas“ pastatą Pilies gatvėje iš tikrųjų sudaro du vienas šalia kito stūksoję apleisti, besiskiriantys architektūrine ir paminklosaugine verte pastatai (Pilies g. 36 ir 34), kurių istorijos nuo šiol susilieja į vieną, dabar išsiskirsiančią ypatingu dėmesiu menui. Namas Pilies g. 36 (buvęs Lietuvių labdarybės draugijos namas (kodas 1050) yra valstybės saugomas. Jis susiformavo XVI–XIX a. pabaigoje. Sklypo planas netaisyklingas, apima kvartalo dalį nuo Pilies iki Rusų gatvės. Pastatas susideda iš kelių korpusų, mat XVII a. šioje vietoje buvo keli namai. 1654–1677 m. iždo raštininkas S. J. Kotla įsigijo tris namus. 1717 m. pastatai atiteko Čenstochovos vienuoliams paulinams, 1750–1759 m., baroko laikotarpiu, juose šeimininkavo M. ir B. Lopacinskiai, kurie nukentėjusius per gaisrą namus smarkiai rekonstravo. 1759–1792 m. pastatas priklausė Žaboms – tuomet buvo užstatytas trečias aukštas. 1800 m. namas atiteko vaistininkui J. Gutui – jis

čia įsirengė vaistinę. 1885 m. jo šeimininku tapo pirklys A. Syrkinas, o 1901 m. jis atiteko F. Zavadzkiui. Name buvo nuomojami butai, veikė parduotuvės, kelios įmonėlės. 1928 m. jį įsigijo Lietuvių labdarybės draugija. Po Antrojo pasaulinio karo name buvo butai ir visuomeninių organizacijų patalpos.

PLOTAI: Pilies g. 34 – 819 m2; Pilies g. 36 – 789 m2; bendras plotas – 1 608 m2 Kambariai: 34, nuo 15 iki 49 m2 Vienu metu viešbutis gali priimti iki 65 svečių Konferencijų salė: 28 m2 Kavinė: 57 m2 Baras ir restoranas: 165 m2 Virtuvė: 70 m2 Investicija į projektą viršija 5 mln. eurų Darbai buvo vykdomi nuo 2014 m. kovo iki 2016 m. spalio

ARCHITEKTŪRA

Pastatas Pilies g. 34 nėra įregistruotas ar valstybės saugomas objektas, todėl kultūros paveldo tvarkybos darbų projekto numatyti objekto Pilies g. 36 tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai neturėjo įtakos objekto vertingosioms savybėms. Jame kurį laiką veikė viešbutis „Šekspyras“, o dar prieš tai buvo įrengtas viskio baras. Bendra rekonstrukcija, kurios tikslas buvo sukurti ryškų, modernų, kiek ekscentrišką ir komfortišką viešbutį, užtruko porą metų, o investicijos į projektą viršija 5 mln. eurų. Čia interjero detalės stipriai skiriasi nuo įprastų kitiems viešbučiams. Pavyzdžiui, „Artagonistas“ išsiskiria atvirais vonios kambariais – čia, beje, visos dušų kabinos įrengtos naudojant berėmio stiklo technologijas. Taip pat viešbučiui būdingos šviesios patalpos ir kiti modernūs sprendimai, atitinkantys naujausias viešbučių interjero ir dizaino tendencijas.

„Artagonisto“ legenda byloja, kad tai prieštaringa asmenybė: maištaujanti, kolekcionuojanti patirtis, laisvamaniška, meniška ir šiek tiek snobiška...“ 22

Juodos spalvos kerai Viešbutyje – 34 kambariai. Ir jie visi skirtingi? Studijos „Plazma“ architektai sutinka, kad identiškų kambarių iš tikrųjų nėra. Nors planinė struktūra per tris aukštus panaši, kiekvie-

nas kambarys turi savitumo: savo meninį sprendimą arba ypatingą detalę, pavyzdžiui, išlikusį sienų tapybos ar gotikinio mūro fragmentą. Atsižvelgdami į saugomus pastato paveldo elementus, architektai pagrindines interjero medžiagas parinko gana tradicines: tai akmens masės plytelės, kiliminės dangos, baldinė plokštė. Kiekvieno aukšto koridoriaus grindys dekoruotos ryškiais skirtingų spalvų kilimais, na, o kambariuose vyrauja subtilūs natūralių spalvų deriniai su nedideliais spalviniais niuansais. Visus kambarius siejantis elementas – juoda spalva. Juodi baldai, durys, vonios kambarių bei sienų apdaila – šiek tiek dramatiška, bet toks kontekstas yra puikus fonas meniniams sprendimams paryškinti. „Spalvomis nesistengėme pataikauti madai. Tikslingai kūrėme foną meno objektams, kurie gali keistis arba likti kaip neatsiejama pastato dalis“, – aiškina viena interjero autorių Evelina Talandzevičienė. Technologijos lėmė baldų preciziką Viešbutyje ypatingas dėmesys skirtas baldams, nes būtent nuo jų labai priklauso svečių viešnagės kokybė. UAB „Idėjų parkas“ meistrai viešbučiui pagamino ir įrengė kietuosius baldus iš plokštės, dengtos juodai dažyta lukšto faneruote, taip pat įrengė vonios kambariuose stalviršius iš natūralaus lieto akrilo akmens su veidrodžiais. Baldai kiekvienam kambariui gaminti individualiai, išlaikant nurodytą vienodą stilistiką: juodos metalo detalės ir plokštės,

ARCHITEKTŪRA

preciziškai apdoroti balti stalviršiai. „Daug darbo įdėjome ne tik į gamybos procesą, bet ir į įrengimą, pasikliaudami griežta darbo kultūra dėl džiugaus rezultato“, – pasakoja įmonės direktorius Dainius Tamuliūnas. „Artagonisto“ restoranas pasipuošė originaliais „Plazma“ architektų sukurtais, „Idėjų parkas“ įmonės pagamintais stalais ir barais. Virš baro įrengta lubinė metalinė apšvietimo plokštė. Čia precizikai ir kokybei išgauti pagelbėjo modernios „Trumpf“ lazerinio pjovimo staklės. „Naudojant tokias technologijas vienetiniai gaminiai sukuriami sueikvojant mažiausias laiko ir medžiagų sąnaudas ir pasiūlant mažesnę kainą“, – pasakoja vadovas. Baldai su subtiliais sprendimais „Artagonistas“ – aukštos klasės meno viešbutis, tad ir baldai, kuriuos tiekė UAB „Subtilitas“, turėjo turėti tam tikrą išliekamąją vertę dizaino prasme, nepriminti standartinių / kataloginių viešbučio baldų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas minkštųjų baldų patvarumui, ilgalaikiškumui, patogumui ir lengvai priežiūrai. Kambariams „Subtilitas“ pasiūlė šiek tiek netipinius minkštuosius baldus: su odine minkštąja dalimi, krėslus – su pakojais, o dvivietes sofas – neskirtas gulėti. „Jie nedideli ir mobilūs, bet pakankamai minkšti ir patogūs“, – sako įmonės, kuriai buvo patikėta apstatyti konferencijų erdves, vestibiulius ir kitas viešas zonas, direktorius Gytis Vaitkevičius. Kadangi šiais laikais konferencijų erdvė turi būti ypač lengvai transformuojama, o baldai lengvai perkeliami ir kompaktiškai sandėliuojami, iš „Subtilito“ į „Artagonistą“ atkeliavo olandų ir italų gamintojų modernia klasika tapusios

kėdės „Kristalia Boum“. „Šie baldai nėra labai oficialūs ir formalūs, stilistika dera prie interjerinių ir papildo meninius sprendimus“, – įsitikinęs G. Vaitkevičius. Ypač svečių dėmesį vestibiulyje pritraukiantys baldai – serijos „Viccarte“ staleliai su inkrustuotomis silikoninėmis rankų darbo žuvytėmis, kurios atrodo it tikros. UAB „Subtilitas“ visada gali pasiūlyti baldų pagal interjero stilistiką / nuotaiką, suderindama baldų madų tendencijas, kainą ir kokybę. Anot vadovo, net labiausiai prieinamos kainos baldai turi tenkinti stiliaus ir kokybės standartus.

ARCHITEKTŪRA

nei per kietas, tinka įvairaus svorio žmonėms ir kartu su antčiužiniu sukuria ypatingą komfortą. Ypatingos priežiūros šiems čiužiniams nereikia, užtenka kas 30 dienų čiužinį apversti ar apsukti – tai pratęsia jų naudojimo laiką. Higieną užtikrina antčiužinis ir higieninis antčiužinis – šie sluoksniai nuolat skalbiami, todėl, tikėtina, kad čiužinys tarnaus ilgiau nei aštuonerius metus.

Garantuota poilsio dozė Puikų miegą viešbučio svečiams garantuoja pasaulyje pripažinto gamintojo „Hilding Anders AS“ čiužiniai. „Miego centro“, tiekusio šiuos čiužinius, vadovas Arūnas Pakamanis sako, kad viešbučio vadovybė labai aiškiai suformulavo užduotį: svečių miego komfortas turi būti ypač geras, todėl ir čiužinys turi būti labai kokybiškas, storas ir pagamintas patikimo gamintojo. „Artagonistui“ parinktas naujausias čiužinys „Hilding Anders“, skirtas aukščiausios kategorijos viešbučiams. Jis pagamintas Belgijoje taip, kad nėra nei per minkštas,

Kartu su čiužiniais „Miego centras“ viešbučiui tiekė ir lovas, kurias sudaro pagrindas ir galvūgalis, suprojektuoti „Plazmos“ architektų. Tiek lovų, tiek galvūgalių audiniai nuimami ir skalbiami. „Ilgokai užtruko, kol buvo parinkti tinkami audiniai lovoms. Kelis kartus buvo užsakomas nedidelis kiekis audinio bandomajai lovai, kad įsitikintume, ar jis tinkamai „gula“, ar geras jo kritimas, ar bendras lovos vaizdas toks, kokio pageidaujama. Buvo pagamintos net kelios bandomosios lovos“, – prisimena įmonės vadovas A. Pakamanis, pabrėždamas, kad „Miego centro“ siaura specializacija leidžia pasiūlyti didelį asortimentą čiužinių ir kitų miego prekių iš Vokietijos, Švedijos, Danijos, Čekijos ir Lietuvos. Įmonė Lietuvoje atstovauja čiužinių gamintojui „Hilding Anders AS“ – trečiam didžiausiam pasaulyje ir didžiausiam čiužinių gamintojui Europoje, Azijoje ir Rusijoje, jau daugiau nei 75 metus dirbančiam 40-yje šalių ir valdančiam per 30 gamyklų. „Miego centro“ parduotuvių yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Puikiai pailsėję „Artagonisto“ svečiai galės mėgautis pačių pasigaminta kava kiekviename kambaryje esančiuose išskirtiniuose kavinukuose „Chemex“, čia taip pat siūlomas vanduo su vandens filtro funkciją atliekančia baltąja anglimi „Binchotan“ , kurios dėka žmogaus organizmas pasipil-

ARCHITEKTŪRA

Ekscentriškas, ryškus ir išskirtinis – būtent toks viešbučio charakteris kurtas su menininkais, kurių drąsūs ir oponuojantys masiniam skoniui meno kūriniai puošia kambarius.

do tam tikromis naudingosiomis medžiagomis. Pasinaudoti šiuo unikaliu produktu viešbutis svečiams siūlo nemokamai. Minkštą žingsnį svečiams garantavo grindų kilimines dangas viešbutyje išklojusios UAB „Grindoja“ specialistai, prieš tai kruopščiai išlyginę grindų aukščių skirtumus ir kitokius nelygumus, panaudodami išlyginamąjį mišinį ir itin geros kokybė klijus. Žalieji paveikslai papildė grožio galeriją

Vardijant originalaus viešbučio „Artagonistas“ išskirtinumus, neįmanoma nepaminėti ir „gyvųjų“ paveikslų. Viešbučio kūrėjai, žinodami, kad patalpas vizualiai pagerina ir jausminiai pagyvina žalieji augalai, pakvietė gėlių saloną „Florisima“ apželdinti ir augalais dekoruoti holą, barą, kambarius, įėjimą, taip pat vidaus ir lauko balkonus. Užsakovas „MG Valda“ siekė gyvais augalais dar labiau sustiprinti meniškos aplinkos įspūdį, suteikti jai gyvasties, t.y. ją, kaip ir visą viešbučio interjerą, pateikti kitu kampu – moderniai ir jaukiai. „Tai paskatino mus ieškoti

inovatyvių sprendimų, ir vienas iš jų – užsienyje radome augalų paveikslų gamintojus. Būtent šiame viešbutyje buvo pritaikyti mūsų pirmieji augalų paveikslai Lietuvoje“, – pasakoja „Florisima“ vadovas Viktoras Bobinas. Tokie paveikslai natūraliai puošia aplinką, grynina orą, poilsio zonose leidžia greičiau atsipalaiduoti, efektyviau pailsinti akis. Viešbučio „Artagonistas“ žalieji paveikslai sukurti iš nedidelių augalų, kurie daugiau ir nebeužaugs. Jiems naudojami specialūs Olandijos gamintojų konstruktyvai, pačios vandens talpos yra paslėptos paveikslo rėme, augalai sodinami į tam tikras kasetes, o drėgmė, reikalinga žaliesiems augalams, patenka per kasetėje įmontuotą specialų audinį.

ARCHITEKTŪRA

cijos, tekstilės, sienų grafikos ir freskų, gatvės meno darbai, esantys „Artagonsite“, pažymėti žinomų pavardžių: tai Algirdas Kuzma, Nerijus Erminas, Jurgis Tarabilda, Linas Jusionis, Vytautas Viržbickas ir Ieva Rojūtė, Rodion Petrov, Aistis Kavaliauskas, Vita Opolskytė, Marija Šnipaitė, Kristina Ališauskaitė, Eglė Karpavičiūtė, Gabrielė Šermukšnytė, Vaiva Šimoliūnaitė ir Rima Šimoliūnienė, Auksė Miliukaitė.

Todėl augalams nereikalinga ypatinga priežiūra: tereikia kartą per mėnesį papildyti vandens ir trąšų mišiniu talpas, į kurias jie „įsodinti“.

Menas – ne tik kaip dekoratyvus elementas, bet ir kaip objektas, „kalbantis“ pats už save šių dienų kalba, pasakojantis savo istoriją, provokuojantis, kuriantis nuotaiką – štai tokį susikūrėme iššūkį.

Gėlių salonų tinklas „Florisima“ taip pat siūlo originalias gėlių puokštes, daug geros kokybės skintų ir vazoninių augalų, didelį pasirinkimą dirbtinių augalų, vazonų ir floristinių aksesuarų, įrengia žaliąsias sienas vertikalioje plokštumoje. Tarsi menininkų galerija: tikros progos hedonistiškiems aiktelėjimams

Viešbutis kaip meno galerija – tokia projekto idėja kilo “MG Valda” komandai, o jos įgyvendinimas realybėje buvo patikėtas kūrėjų grupei, priklausančiai architektų studijai „Plazma“. Architektai Evelina Talandzevičienė, Rytis Mikulionis, Skirmantė Deniušienė ir Dina Sargautienė pateikė sprendimus, kaip viską techniškai įgyvendinti. „Sujungti viešbučio ir meno galerijos temas – tokios linijos išvystymas buvo pagrindinis tikslas. Menas – ne tik kaip dekoratyvus elementas, bet ir kaip objektas, „kalbantis“ pats už save šių dienų kalba, pasakojantis savo istoriją, provokuojantis, kuriantis nuotaiką – štai tokį susikūrėme iššūkį“, – pasakoja E. Talandzevičienė. Šie tikslai nesikirto su užsakovų norais, pristatytas sumanymas sutapo. „Užsakovo norą – matyti galutinę menų integraciją projekte – įgyvendinti buvo sunku. Kadangi tai buvo labai gyvas procesas, kai kas netgi gimė vietoje, kitaip tariant, idėja buvo vystoma dirbant“, – prisimena R. Mikulionis. Įgyvendindama sumanytą interjero konceptą, studija „Plazma“ bendradarbiavo su kuratore, „The Rooster Gallery“ įkūrėja Jurgita Juospaityte-Bitiniene. Ji padėjo rasti menininkų, kurie sutiktų dalyvauti šiame projekte, o užsakovas „MG Valda“ pagal tam tikrus kriterijus, su tikslu ir siekiu suderinti skirtingas meno kryptis, atsirinko 16 menininkų, kuriems buvo patikėta savo unikaliais darbais praturtinti viešbučio pastato erdves tarp sienų, išsilaikiusių daugiau kaip penkis amžius. Tapybos, skulptūros, instalia-

„Ekscentriškas, ryškus ir išskirtinis – būtent tokį viešbučio charakterį kūrėme bendradarbiaudami su menininkais, kurių drąsūs ir oponuojantys masiniam skoniui meno kūriniai puošia kambarius. Svečiai neras dviejų identiškų, todėl viešbutis – tarsi savotiška galerija“, – didžiuojasi viešbučio „Artagonistas“ vadovas V. Vaičekauskas. Čia ras peno akims ir širdžiai mėgstantys ir klasiką, ir modernumą, ir eleganciją, ir bohemišką gyvenimo būdą... Paslaugos pagal Artagonistą

Meno darbais galima grožėtis ne tik kambariuose, bet ir bendrosiose „Artagonisto“ erdvėse: įėjus į viešbutį, priimamajame, svečius pasitinka įspūdingo dydžio piešinys ant sienos, besitęsiantis per keletą aukštų – tai personažas Artagonistas, kuris tikriausiai iš pradžių gali šokiruoti ne vieną svečią. Jis gimė menininko J. Tarabildos eskizuose. „Ieškodami geriausio meninio sprendimo pagrindinei viešbučio erdvei pasirinkome būtent šį personažą, nes jis taikliai iliustravo viešbučio temą ir pavadinimą. Kad ir kaip svarbu maloniai pasitikti viešbučio svečius, šiek tiek šokiruoti norėjosi, nes pati meno funkcija juk yra sukelti emociją. O „Artagonisto“ legenda byloja, kad tai prieštaringa asmenybė: maištaujanti, kolekcionuojanti patirtis, laisvamaniška, meniška ir... šiek tiek snobiška,“ – pasakoja studijos „Plazma“ architektė E. Talandzevičienė. V. Vaičekauskas irgi patikina, kad viešbučio koncepciją „MG Valda“ dėliojo į svetingumo paslaugas mėgindama pažvelgti šio personažo akimis. Užsakovas itin kruopščiai atrinko ir suformavo aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų komandą. „Artagonisto“ svečiai gali naudotis plačiu paslaugų spektru nuo nemokamų pusryčių ir „WiFi“ ryšio ir saugyklų, skalbyklos, posėdžių salės, gido / bilietų įsigijimo galimybės ir kt. Pavyzdžiui, norintiems privatumo viešbutyje kai kuriuos kambarius pasiekti įmanoma naudojantis atskiru įėjimu. Svečiai kviečiami pavakarieniauti restorane ir vestibiulyje arba pasivaišinti taure gėrimo bare, iš kurio atsiveria Pilies gatvės vaizdas. Iš viešbučio per tris minutes galima nueiti iki miesto rotušės, Šv. Jonų bažnyčios ir Katedros aikštės. Autobusų ir traukinių stotis yra už 3 km, Vilniaus oro uostas – už 7 km, o Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“ – už 4,2 km. „MG Valda“ didžiuojasi, kad jų sukurtas viešbutis jau pripažintas turintis geriausią vertę Vilniuje: čia viešintys svečiai gauna daugiau už tai, ką moka, palyginti su kitomis apgyvendinimo įstaigomis šiame mieste.

ARCHITEKTŪRA

Tarp aukštų – akį traukiantis funkcionalumas

Senamiesčio architektūra buvo įnoringa

Techninė ir inžinerinė dalis šiame projekte, kaip sako architektai, – tai jau visai kita istorija. Jie pasakoja, kad buvo sudėtinga įrengti inžinerines šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemas, trūko vietos, aukščio, ribojo išlikę saugomi elementai.

Senoji pastato architektūra daug kuo paveikė ir patį viešbučio projektą, ir išmaniojo interjero sprendinius. Darbų vadovas D. Barutis sako, kad svarbiausia buvo išsaugoti išlikusius kultūros paveldo elementus. Pagrindinis jų – senosios stogo konstrukcijos (medinės santvaros), dabar eksponuojamos ketvirtojo aukšto koridoriuje.

Architektų idėjos nesikirto su statybų techninėmis ir inžinerinėmis galimybėmis. Pasak generalinio rangovo UAB „Naresta“ darbų vadovo Dariaus Baručio, sumanymai iš dalies buvo modernūs, tad juo liko tik pritaikyti sename pastate. „Tiesiog šiuose pastatuose nėra dviejų vienodų patalpų, todėl studijos „Plazma“ komandai teko tikrai rimtai padirbėti“, – sako jis. Vienas modernių inžinerinių sprendinių buvo Pilies g. 34 pastato vidinio kiemo pavertimas registratūros patalpa. Visas kiemas buvo uždengtas aliuminio ir stiklo konstrukcijų stogu, išardytas trinkelių grindinys ir įrengtos šildomosios grindys. Senam pastatui, nors jis nedidelio aukštingumo, modernumo suteikia naujai suprojektuotas naujos kartos panoraminis „Schindler 5500“ modelio liftas su diržine pavara, kurį įrengė UAB „Schindler“. Jis kelia iš rūsio į patį viršutinį aukštą. Darbų vykdytojas D. Barutis pamini, kad lifto šachta įrengta iš metalinių konstrukcijų, kurios buvo aptaisytos berėmiu stiklu, taip išgaunant erdvės pojūtį siaurame koridoriuje.

Viešbučio vidaus funkcija gana komplikuota: aukščių skirtumai, netaisyklinga patalpų geometrija. „Visa tai lėmė stilistinį pasirinkimą ir duoklę Senamiesčiui – jei kreiva, tegu taip ir būna. Bendra stilistika – meniška, netaikėme į madingą stilių“, – apibūdina pasirinktą kryptį E. Talandzevičienė. Kadangi iš esmės viešbučio „Artagonistas“ patalpos nėra didelės, interjero kūrėjai pasitelkė erdvės pojūtį formuojančių elementų – spalvos, šviesos, baldų, augalų, medžiagiškumo – visumą. Architektai pasakoja, kad labai svarbu buvo išsaugoti ir eksponuoti išlikusią sienų tapybą. Senų sienų dažymo elementų išliko nedaug, jų atskiri fragmentai buvo užkonservuoti ir yra eksponuojami atskiruose kambariuose bei koridoriuose. Pilies g. 34 ir 36 pastatų centriniuose įėjimuose viešbučio gyventojai gali grožėtis vertingais XVII–XVIII a. grindų mozaikų fragmentais su rankų darbo keramine mozaika.

ARCHITEKTŪRA

Išmanumo prioritetas padidino komfortą Generalinio rangovo UAB „Naresta“ darbų vadovas D. Barutis pasakoja, kad jiems buvo svarbu patenkinti užsakovo „MG Valda“ lūkesčius kokybės atžvilgiu, todėl subrangovai buvo parenkami pagal patikimumo ir kainos santykį. Vienas pagrindinių jiems keliamų reikalavimų buvo visiškai automatizuotas viešbučio valdymas. Viešbutyje gausu inovatyvaus išmanumo. Jį čia padėjo įkūnyti „OdriControls“ (UAB „Odri“), užsiimanti automatikos, silpnų srovių ir elektrotechnikos sprendimų projektavimu ir įgyvendinimu. Įmonė viešbutyje suprojektavo ir įdiegė

Pastate užfiksuoti penki pagrindiniai sienų dekoravimo etapai, pradedant XVIII a. pradžia. Vertinga išlikusi XVIII a. pab. medinė sijinė perdanga virš antrojo aukšto, taip pat laiptinė su metaliniais turėklais ir mediniais porankiais. Grakščių pakopų jėga Akį patraukia iš pirmojo aukšto į rūsio patalpas, kuriose įrengtas ir baras, vedantys metaliniai sraigtiniai laiptai, pagaminti iš juodojo plieno S markės ir juodais matiniais dažais mobiliąja dažymo įranga nudažyti vietoje. Jų atskiras detales savo dirbtuvėse pagamino UAB „Dekometa“ ir surinkto jau viešbutyje. „Užsakovas norėjo grakščių metalinių, kalviško stiliaus laiptų, kurie atitiktų viešbučio ir Senamiesčio stilių. Sunkiausia buvo suderinti pageidaujamą grakštumą ir laiptams eksploatuoti būtiną standumą. Lengvumo įspūdį išgavome pakopas sujungdami plonais metaliniais strypeliais“, – pasakoja įmonės direktorius Vladislavas Vasilenko.

Užsakovo „MG VALDA“ norą – matyti galutinę menų integraciją projekte – įgyvendinti buvo sunku, tai buvo labai gyvas procesas, idėja buvo vystoma dirbant. elektrotechnikos, gaisrinės signalizacijos, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo sistemos, elektroninių ryšių ir televizijos tinklų, viešbučio pastato automatizavimo sistemas. Į vientisą pastato valdymo sistemą (toliau PVS) „OdriControls“ sujungė DALI apšvietimo (kiekvienas pastato šviestuvas turi savo adresą) ir KNX valdymo sistemas; protokolo „BACnet“ valdiklius; gaisrinę signalizaciją „Siemens Cerberus Pro“ – bei dūmų šalinimo sistemą. „OdriControls“ „Siemens Desigo CC“ PVS integravo su viešbučio valdymo sistema, todėl veikiant būvio jutikliams ji žino, kada svečias atvyksta ir kada reikia „paruošti“ kambarį, t. y. nustatyti komfortišką klimato režimą, žino, kada svečias išsiregistruoja, – kambario sistemos pereina į „miego“ (ekonomišką) režimą, taip taupydamos eksploatacines išlaidas, leidžia pačiam kontroliuoti komforto lygį kambaryje.

Laiptų konstrukcijos pagrindą sudaro apvalus metalinis vamzdis (išorinis skersmuo 300 mm). Prie stulpo privirintos metalinės pakopos, specialiai išlenktos iš 6 mm storio lakšto. Ant jų priklijuota stora guminė danga.

Visų kambarių statusai, režimai ir nuostatos fiksuojami PVS kompiuteryje, tad, atsiradus gedimų ar klientui pageidaujant, galima į juos nedelsiant reaguoti.

Turėklai pagaminti iš apvalių metalinių profilių, o apvalus laiptų porankis – išlenktas specialiomis valcavimo staklėmis. Metalinės detalės sujungtos suvirinimo būdu. „Reikėjo ypač atsargiai dirbti, kad nesugadintume esamo interjero“, – prisimena V. Vasilenko. Jo vadovaujama UAB „Dekometa“, bendradarbiaudama su statybos įmonėmis, įrenginėja metalinius turėklus, laiptus, tvoras ir kitus nestandartinius gaminius. Jų pamatyti galima tokiuose žinomuose objektuose kaip Ventės rago ornitologijos stotis, Druskininkų „Akvaparkas“, sostinės daugiabučių namų kompleksai „Light House“, „Pušų terasos“ ir kt.

„Naresta“ darbų vadovas D. Barutis pasakoja, kad tik ką baigtos diegti mobiliojo rakto funkcijos nuo šiol leis viešbučio svečiams, parsisiuntusiems specialią programėlę, išmaniaisiais telefonais atrakinti (užrakinti) kambario duris.

Pasak UAB „Odri“ direktoriaus Gintaro Strazdo, neapsieita ir be iššūkių: diegiant instaliaciją reikėjo išsaugoti sienas su freskomis (kabeliai eina plytų mūro jungtyse), parinkti įrangą, derančią su dizaino sprendiniais, ir pan.

Dar viena programėlė mobiliuoju telefonu leidžia valdyti kambario apšvietimą, temperatūrą ir užsisakyti papildomų paslaugų. Išmaniosios sistemos rodo, kada svečiai išeina iš

ARCHITEKTŪRA

kambario, todėl kambarinės gali nepastebimai juos sutvarkyti niekam netrukdydamos. Architektė E. Talandzevičienė į klausimą, ar išmanumo prioritetas kaip nors paveikė interjero sprendinius, atsako, kad išmanūs sprendiniai – tai duoklė svečių komfortui, šiuolaikiškumui, energinių išteklių taupymui. įrengta išmanioji planšetė bei tam skirti jungikliai tapo elegantiškomis ir moderniomis detalėmis, papildančiomis interjero visumą. Šilumą garantuoja modernūs sprendiniai Labai didelis dėmesys viešbutyje buvo skiriamas garso izoliacijai tarp kambarių ir bendro naudojimo patalpų (65 dB), taip pat garso izoliacijai įrengiant langus – kad būtų maksimaliai apribotas gatvės triukšmas. Skrupulingai įrengtos priešgaisrinės sistemos, durys ir langai. Šie sumontuoti mediniai su dviejų kamerų stiklo paketais. Tai nedaug paveikė energinę klasę, nes lauko sienos nebuvo apšiltinamos dėl kultūros paveldo saugomų fasadų. „Projektinė pastato energinė klasė buvo numatyta E, tokią ją ir pasiekėme. Energinę klasę galėjome paveikti tik naudodami inžinerines sistemas – rekuperacijos sistemą, šildymą, vėdinimą“, – vardija D. Barutis. ypatingų sprendimų prireikė ortakiams sutalpinti po lubomis žemose patalpose, išlaikant projektinį pakabinamųjų lubų aukštį. Rūsio, vidinio kiemelio patalpos ir „liukso“ kambariai šildomi grindiniu šildymu, kitos patalpos – radiatoriais. Vanduo šildymo sistemoje ir karštas vanduo šildomi dujomis. Buvo įrengti du nauji dujiniai įvadai. Visa viešbučio inžinerinė įranga sumontuota šiuolaikiška, vartojanti mažai energijos. įrengti nauji vandens ir buitinių nuotekų įvadai.

koridoriuje išlikusi senojo stogo medinė santvara dabar tapo eksponuojama paveldo dalimi, nes pats stogas buvo rekonstruotas: visiškai pakeistos konstrukcijos, šiltinimas ir danga“, – pasakoja E. Talandzevičienė. Vietos stoka pabėrė krūvą iššūkių

Senovinis mūras atlaikė ne vieną rekonstrukciją Pasakodamas apie darbų eigą UAB „Naresta“ atstovas užsimena, kad specialių statybinių sprendinių taikyti, norint du pastatus apjungti į vieną projektą, neprisireikė – abu pastatai turi bendrą sieną, tad liko tik įrengti atraminėje sienoje angas. Sienų konstrukcija yra senovinio mūro, jo storis svyruoja nuo 500 iki 1 000 mm. Atstatant Pilies g. 36 pastatą, buvo įrengtos ir išbetonuotos naujos monolitinės perdangos. Antro aukšto perdanga buvo betonuojama išsaugant senosios perdangos medines sijas ir paklotą. Jie šiuo metu eksponuojami kambariuose. Pilies g. 34 pastate perdangos buvo rekonstruotos pokario laikais, todėl jų neprisireikė keisti. Šis projektas studijos „Plazma“ architektų grupei tapo visapusiu iššūkiu būtent rekonstrukcijos, jungiančios du Senamiesčio pastatus, atžvilgiu. „ypač daug dėmesio prireikė sudėtingai „kreivai“ geometrijai su išlikusiais sienų, grindų dekoro, gotikinio mūro bei kitais saugomais paveldo elementais. Ketvirto aukšto

Kaip pasakoja D. Barutis, didžiausia statybinė problema, prikeliant naujam gyvenimui viešbučio „Artagonistas“ pastatus, buvo vietos stoka. Tai ypač apsunkino vykdomus konstruktyvo stadijos darbus, pavyzdžiui, betono, didelių gabaritų medžiagų pristatymą. Visi darbai buvo atliekami neturint papildomo statybvietės ploto, jo trūko ir medžiagoms sandėliuoti, nebuvo kur pastatyti statybinių vagonėlių ir t. t. Vienintelis įvažiavimas – per Latako gatvę, kuria ilgesni automobiliai neturėjo galimybės pravažiuoti. „Montuodami stogo metalines sijas, kurių ilgis buvo daugiau nei 7 m, teko gauti leidimą transportui ir kranui įvažiuoti į Pilies gatvę nuo katedros pusės“, – prisimena darbų vykdytojas. Pasak „MG Valda“ atstovų, šis projektas – viešbutis „Artagonistas“ – leis eksperimentuoti ir geriau suprasti, ar verta rimčiau pasinerti į viešbučių verslą. Koncernas viešbučių segmente kol kas nėra didelis žaidėjas, tačiau jau analizuoja galimybes imtis stambesnių projektų. 

ARCHITEKTŪRA

Pasaulio architektūros festivalyje triumfavo istorijos ir dabarties jungtis MInDAUGAS SKOMAnTAS

Vokietijos sostinėje pasibaigė devintasis Pasaulio architektūros festivalis (angl. World architecture Festival) – didžiausias kasmetis tarptautinis renginys, kurio metu išaiškinami išskirtiniai architektų darbai. Tūkstančius kūrėjų dominantis ir gausiai lankomas festivalis šiemet vyko ypatingoje vietoje – garsiojoje Berlyno arenoje, 1927 m. pastatytoje pagal gerai žinomo vokiečių architekto Franzo Ahrenso projektą.

ARCHITEKTŪRA

Nuotraukų šaltinis www.archdaily.com

ARCHITEKTŪRA

Šiais metais Berlyno festivalyje dalyvavo beveik 2 tūkst. architektų net iš 65 pasaulio šalių, idėjų ekspozicijose pasisemti atvyko daugybė interjero dizainerių ir inžinerinių profesijų atstovų. Stendus apžiūrėjo ir renginiuose dalyvavo nemažai projektavimo naujovėmis suinteresuotų statybos verslo atstovų. Prestižiniame festivalyje organizuojami ne tik daugiausia dėmesio sulaukiantys pačių geriausių metų architektūrinių projektų skirtingose kategorijose rinkimai, bet ir įvairiausios konferencijos, parodos, kūrybinės dirbtuvės bei daugybė kitų renginių. Pirmasis pasaulio architektūros festivalis 2008 m. buvo suorganizuotas Barselonoje, visus kitus kartus vyko tolimajame Singapūre, na, o šiemet jis vėl sugrąžintas į

Geriausiu šių metų interjero projektu pripažintas Kinijos miesto Hangdžou dizainerių grupės „AN Interiors“ interjeras, sukurtas drabužių parduotuvių tinklui „Heike“ ir Pavadintas „Juodųjų briaunų sistema“.

ARCHITEKTŪRA

Europą. Pasak ilgamečio festivalio direktoriaus Paulo Fincho, šis renginys skirtas tam, kad būtų galima džiaugtis ir pasidalinti geriausiais visame pasaulyje architektūros laimėjimais. Renginio dalyviams galioja griežtos taisyklės. Visi kūrėjai, pageidaujantys tapti kandidatais į garbingus architektūros festivalio laureatus, privalo sumokėti dalyvio mokestį, tačiau tik 200 atrinktų pretendentų suteikiama galimybė toliau dalyvauti konkurse ir pristatyti savo projektus festivalio publikai. Jiems garantuojama, kad visos pristatytų projektų prezentacijos bus išsaugotos oficialiame festivalio internetiniame kataloge „Pasaulio pastatų direktorija“ (angl. World Buildings Online Directory).

ARCHITEKTŪRA

Perdengta be atramų erdvė omnibusams Prieš 90 metų pastačius Berlyno areną, šįmet priglobusią daugybę pasaulio kūrėjų ir lankytojų, ji buvo pradėta naudoti kaip patogus depas omnibusams ir buvo laikoma vienu didžiausių Europoje pastatų su perdengta be atramų erdve. Nuo 1993 m. ši istorinė arena naudojama kultūros renginiams organizuoti, tačiau šiems poreikiams ji tapo dar geriau pritaikyta tik 2000 m., po to, kai buvo sėkmingai įgyvendintas šiuolaikinės rekonstrukcijos projektas. Parinkta tokia šių metų architektūrinio renginio vieta tarsi atliepė praėjusio festivalio gaires – šiemet apdovanojimuose akivaizdžiai triumfavo projektai, idėjiškai sujungiantys senas ir naujas erdves, tradicinius amatus ir šiuolaikinių

Parinkta tokia šių metų renginio vieta tarsi atliepė praėjusio festivalio gaires – apdovanojimuose akivaizdžiai triumfavo projektai, idėjiškai sujungiantys senas ir naujas erdves.

technologijų galimybes bei išsaugantys objektų kultūrinę ir urbanistinę atmintį. Berlyno festivalyje buvo išdalyti apdovanojimai 32 kategorijose, kurios tradiciškai buvo suskirstytos į tris sekcijas: įgyvendintų projektų, ateities projektų ir landšafto projektų. Šių metų žiuri komisijos darbui vadovavo garsusis britų architektas seras Davidas Chipperfieldas, vokiečių architektė Louisa Hutton ir Londono Bartletto architektūros mokyklos profesorius Frédéricas Migayrou. Buvo skirti trys prestižiniai festivalio apdovanojimai: „Geriausias pasaulyje projektas“, „Ateities projektas“ ir „Metų landšaftas“. Tituluotieji... 2016 m. geriausiu pasaulyje pastato projektu tituluotas Nacionalinio muziejaus Ščecine projektas, kurio autorius – architektas Robertas Konieczny ir jo architektūros studijos „KWK Promes“ (Lenkija) projektuotojai. Tai požeminis kosminės atmosferos minimalistinis muziejus po plačia, banguojančio reljefo viešąja aikšte šalia Barozzio Veigos Ščecino filharmonijos salės – pastato, kuris pernai pelnytai laimėjo Ludwigo Mieso van der Rohe’o vardo šiuolaikinės architektūros apdovanojimą. Pasak architekto D. Chipperfieldo, šis projektas praturtina miestą ir jo gyvenimą. Muziejus sieja tris vietos istorijos laikotarpius: laiką prieš Antrąjį pasaulinį karą, karo destrukcinį ir pokario vystymosi periodus, palikusius reikšmingą urbanistinę spragą miesto centre. „Tai – ne tik muziejus, bet ir topografijos dalis. Leistis po žeme – reiškia tyrinėti miesto atmintį ir archeologiją, na, o virš žemės matoma pastato dalis su banguotu stogu gali būti interpretuojama ir naudojama įvairiais būdais. Tai architektūrinis sprendimas, kuris apie praeitį kalba optimistiškai, poetiškai ir kūrybiškai“, – sako jis.

ARCHITEKTŪRA

Festivalio žiuri komisijos sprendimu metų „Ateities projektu“ tapo Pietų Melburno (Australija) pradinės mokyklos projektas, sukurtas australų architektų studijoje „Hayball“. Suprojektuota mokykla yra vertikalios mokyklos modelis, atliepiantis specifinį urbanistinį besivystančios „Žvejų užuolankos“, erdvės mieste, atnaujinimo kontekstą. Būsimoji mokykla, kurioje telpa 525 mokinių, taps integralia gyvenamojo rajono Montague dalimi, skirta švietimo ir bendruomeninei veiklai. Festivalio „ypatingosios žiuri“ nariai architektai Kimas Nielsenas, Ole Scheerenas ir Coren Sharples išrinko šį projektą dėl jo „būdo, kuriuo erdvė interpretuoja ir skatina pedagogiką“. Jie teigiamai įvertino tai, kad mokyklos projekte sujungiamos pastato vidaus ir išorės erdvės sukuria pagal poreikį skirtingam mokymuisi pritaikytas sąlygas, ir tai, kad projekto architektai, išnaudodami pastato centrinę laiptinę kaip bendravimo ir susitikimų erdvę, įveikė sau išsikeltą vertikalios mokyklos projektavimo užduotį. 2016 m. „Metų landšafto“ apdovanojimą pelnė Kopupaka rezervatas Oklande, Naujojoje Zelandijoje. Jį suprojektavo amerikiečių inžinierių kompanijos „Isthmus“ specialistai. Tai hibridinio parko projektas, kuriame lietaus vandens rezervuaras yra kompleksiškai sujungtas ir neatskiriamas nuo urbanistinio sprendimo kartu su vaikų žaidimų aikštele bei riedlenčių parku. Tai tapo įmanoma, subtiliai įterpus 22 ha ploto žaliojo rezervato erdves į bendrąjį gatvių planą. Žiuri komisijos nariai gyrė projektą kaip „sėkmingą maorių tradicijų vertimą į šiandienio miesto urbanistinę kalbą, kuri yra tiek poetiška, tiek ir kūrybiška, nes sukuria kraštovaizdį, išsaugantį vietos sielą ir gamtą“.

Mažojo projekto kategorijoje laimėjo Kinijos Honkongo universiteto architektūros katedros darbuotojų sukurtas projektas „ZCB bambukų paviljonas“. Jame – viešų renginių erdvė, kuri 2015 m. vasarą buvo suformuota Statybos industrijos suvažiavimui Kaulūno įlankoje, Honkonge. Tai 37 m pločio karkasinė kreivų linijų pavidalo struktūra iš bambukinio

ARCHITEKTŪRA

tinklo. Po ja – žmonėms patogi 350 m2 ploto, 200 sėdimų vietų erdvė. Struktūra pastatyta iš 473 didžiulių bambukinių stulpų, kurie buvo sulenkti statybvietėje ir rankomis sujungti pagal kantonietiškas bambukinių pastolių statymo meistrystės tradicijas. Žiuri šį projektą pripažino kaip „puikų architektūrinį rezultatą ir nuostabų pažangiausio, sujungiančio žavius tradicinius amatus ir meistriškumą modeliavimo pavyzdį“. Geriausiu šių metų interjero projektu pripažintas Kinijos miesto Hangdžou dizainerių grupės „AN Interiors“ interjeras, sukurtas drabužių parduotuvių tinklui „Heike“. Pavadintas „Juodųjų briaunų sistema“ jis buvo išrinktas iš kitų 62 pateiktų projektų. Patys dizaineriai savo įspūdingą kūrinį apibūdino kaip „niūrų interjerą su futuristinės melancholijos atmosfera“. Jų dizaino leitmotyvas – didžiuliai, tamsūs, briaunoti tūriai su nišomis prekėms ir tokiais funkciniais parduotuvės elementais kaip matavimosi kabinos ir laiptai. Požeminis kosminės atmosferos minimalistinis muziejus po plačia, banguojančio reljefo viešąja aikšte šalia Barozzio Veigos Ščecino filharmonijos salės – pastato, kuris pernai pelnytai laimėjo Ludwigo Mieso van der Rohe’o vardo šiuolaikinės architektūros apdovanojimą

Pagrindinę temą lėmė politika ir gamtos iššūkiai Pagrindinė šių metų festivalio tema – „Visų apgyvendinimas“ – buvo sumanyta dėl įvairių priežasčių, tačiau labiausiai tapo aktuali dėl politinių

ARCHITEKTŪRA

Žiuri komisijos nariai gyrė projektą kaip „sėkmingą maorių tradicijų vertimą į šiandienio miesto urbanistinę kalbą, kuri yra tiek poetiška, tiek ir kūrybiška, nes sukuria kraštovaizdį, išsaugantį vietos sielą ir gamtą“. aplinkybių ir gamtos katastrofų, verčiančių pakeisti vietą, bendruomeninės problematikos. Ši tema plačiai aptarta diskusijų ir seminarų metu – buvo siekiama ugdyti festivalių dalyvių supratimą, kodėl dėl demografinių sąlygų ir globalios urbanizacijos reikia pokyčių. Kad tai ne tik įpareigoja steigti prieglobsčius, bet ir daugiau investuoti į „kito“ gerovę.

Hadid Architects“ vadovas Patrikas Schumacheris apžvelgė būstų, kaip architektūrinių objektų, tipologiją. Jis gilinosi į šiuolaikinį diskursą, fokusuodamasis į politinį bei migracinį kontekstus. Anglijos Bornmuto menų universiteto rektorius, garsus istorikas ir kritikas seras Christopheris Fraylingas surengė turiningą diskusiją apie kiną, architektūrą ir Berlyną.

Kiekvienas festivalio vakaras būdavo baigiamas valandos trukmės festivalio lektorių pagrindine paskaita ir diskusijomis. Pavyzdžiui, kino kūrėjas Hubertusas Siegertas diskutavo su architektūros komandos „Sauerbruch Hutton“ vadove bei viena iš festivalio žiuri pirmininkų L. Hutton apie savo 2001 m. sukurtą dokumentinį filmą „Berlyno Babilonas“. Jame nagrinėjama iki dabar vykstanti miesto centro rekonstrukcija po Berlyno sienos nuvertimo, todėl buvo aptariamas konfliktas tarp noro griauti bei poreikio statyti nauja. Kitą vakarą „Zaha

Galima sutikti ar ginčytis dėl šių metų Pasaulio architektūros festivalio žiuri komisijos sprendimų, tačiau nekelia abejonių, kad šis renginys iš esmės atspindi dabarties ir ateities architektūros problematiką. Modernios, pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams statybos objektų pagarbus įterpimas į istorinį statybų kontekstą ir naujų apgyvendinimo sprendimų paieškos sparčiai bei kardinaliai kintant politinei ir demografinei situacijai – aktualiausi pažangios architektūros ir urbanistikos klausimai. 

Vytautės Ribokaitės nuotraukos

KONFERENCIJA

Konferencijos įžvalgos

2017-ųjų interjero kodo beieškant Sonata Ramanauskienė

iandien darnios pastato patalpų vidaus visumos be profesionalios patirties sukurti neįmanoma. Technologijų amžiuje žmogaus asmeninės ir darbo erdvės nebeįsivaizduojamos be gausybės išmanių įrenginių ir inovatyvių dizaino sprendinių. Todėl interjero specialistai kasdien susiduria su iššūkiu taikyti naujoves taip, kad jos organiškai įsilietų į aplinką, ją papildytų naujomis funkcijomis ir kartu papuoštų. Atsižvelgdamas į kintančius interjero rinkos pokyčius ir poreikius, žurnalas „Structum“ 2016 m. lapkričio pabaigoje sukvietė architektus, dizainerius, projektuotojus ir kitus interjero srities specialistus į konferenciją „2017-ųjų interjero kodas – inovatyvus natūralumas“. Pasiklausyti pranešimų ir dalyvauti atviroje

diskusijoje susirinko per 200 dalyvių: architektai (27 %), dizaineriai (28 %), įmonių vadovai (12 %), rinkodaros specialistai (9 %), baldų salonų atstovai (9 %), akademikai (6 %), projektų vadovai (4 %) ir kiti (5 %). Konferencijoje buvo aptariami dalykai, svarbūs šiuolaikiniam interjerui. Sveikindama renginio dalyvius „Structum projektai“ administracijos vadovė Aurelija Ruželienė pabrėžė, kad pagrindinis dalykas yra tai, kaip interjero sprendimai veikia žmogų ir kokiomis medžiagomis, formomis bei spalvomis turėtume kurti erdves, kad jose jis jaustųsi geriausiai. Tęsdama mintį žurnalo „Structum“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Sonata Ramanauskienė trumpai palietė sritį, apie kurią garsiai beveik nekalbama: apie interjero situaciją nedideliuose miesteliuose, mažesniuose miestuose. „Praktika rodo, kad dažniausiai interjerų

KONFERENCIJA

„Be to, dizaineriui yra savotiškas iššūkis sukurti maksimaliai skoningą, gal net su aliuzija į prabangą, bet visiškai biudžetinį interjerą. Deja, interjero specialistai beveik nesiskelbia teikiantys paslaugas rajonuose, o iš sostinės kviestis dizainerio niekas nedrįsta. Tačiau gal ledai pajudėtų, jeigu dizaineris būtų pasiekiamas, jo įkainiai būtų pritaikyti būtent vietinio mokumo lygiui ir jei pats dizaineris brūkšteltų vieną kitą straipsnelį ir neatlygintinai jį pasiūlytų išspausdinti vietinėje spaudoje tiesiog su savo kontaktine nuoroda? Provincijoje tikrai yra kur pasireikšti, tik čia gali prireikti ir psichologijos išmanymo. Bet tam ir yra specialistai. Juk šalia didelių saviraiškos darbų visada smagu turėti kitokių daigelių“, – kalbėjo S. Ramanauskienė.

dažniausiai sėkmės sulaukia dalykai, skirti nišinei auditorijai, nedideliam ratui žmonių ar labai konkrečiai sričiai. kūrimas ir jų įgyvendinimas koncentruojasi didmiesčiuose, taikantis prie miestelėnų skonio, poreikių ir finansinių galimybių. Dažniausiai manoma, kad periferijų gyventojams interjeras, kaip estetinė visuma, nerūpi, nes viskas esą remiasi į amžiną pinigų stygių. Bet tai netiesa! – kalbėjo ji. – Dauguma miestelių žmonių taip pat nori gyventi skoningoje ir patogioje aplinkoje. Tačiau iš kur jiems žinoti, kaip tai tinkamai atlikti, ką su kuo derinti, o kas yra didžiausia tegu ir kuklaus dizaino klaida?“ Provincijoje viskas kiek kitaip S. Ramanauskienė pabrėžė, kad provincijos būsto interjero dizainui tinka labiau kuklesni principai, jis nesiremia į drastiškus ar labiau meniškus sprendimus, kurių ten tikrai reikia mažiau – šiuo atveju praverčia daugiau išmoningo praktiškumo.

Nemateriali prigimtis – raktas į kūrybos sėkmę

Susirinkusiesiems architektas Tomas Lapė („Studija lape“ įkūrėjas) atskleidė, kad interjero atviro kodo programa užprogramuota modernumo sąvokoje. „Emocinio užtaiso, kurį skleidžia interjeras, išmatuoti neįmanoma. Tačiau aiškus pagrindinis kodas – viskas, kas naujesnio, yra integruota: forma, turinys, technologijos, medžiagos, funkcijos. Naujų jų jau praktiškai nebeišrandama arba jų atsiranda tik viena kita. Iš esmės jos galutiniame kūrinyje tampa integruotos. Integracija leidžia tam tikras kokybes turėti vienoje vietoje – taip gimsta nauja forma (pavyzdžiui, „laiptalangastalis“, „spintalaipčiai“)“, – kalbėjo jis. Viskas tarpusavyje tampa taip susiję – ypač vertinant naują architektūrą ir naują dizainą – kad darosi sunku suprasti, kas ką veikia: ar pirminė daikto funkcija, ar šalutinės daikto funkcijos, ar emocinis užtaisas. Todėl neretai visa tampa vieniu – kaip gamtoje. „Tad kas yra toji tobula forma? Gamtinės formos visada yra kažko pasekmė. Kažkas yra pasakęs, kad visa, kas egzistuoja, turi energiją, dėl kurios ir egzistuoja. Formą lemia jos turinys arba egzistencinis tikslas. Todėl mūsų kūryba mus gali džiuginti tik tiek, kiek atskleidžia mums savo buvimo priežastį, o ne materialų turinį. Vadinasi, nemateriali prigimtis ir yra raktas į mūsų kūrybos sėkmę, – aiškino dalyviams T. Lapė, įsitikinęs, kad turinys, jeigu yra tinkamas, visada randa sau priimtiniausią formą. – O integracija, mano supratimu, yra šiandienos ir ypač ateities tendencija, kuri pagimdys naujas formas. O šios gražios bus tik tada, jei jose galėsime išskaityti, ką jomis norėta pasakyti.“

mūsų kūryba mus gali džiuginti tik tiek, kiek atskleidžia mums savo buvimo priežastį, o ne materialų turinį.

Nišinių interjerų intrigos Konferencijos metu architektas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis aptarė šiuolaikinius visuomeninių interjerų projektavimo niuansus, juos iliustruodamas asmeninės ir kolegų kūrybos pavyzdžiais. „Imantis kažką daryti pirmiausia reikia suvokti, kokiu tikslu tai bus daroma? Nes kiekvienas būsimas komercinis interjeras visada turi numatomą vartotoją. Ir, jeigu užsakovas pageidauja, kad interjeras būtų visiems suprantamas, t. y. skirtas plačiajai masei, dažniausiai tokiu atveju jis tampa niekam neįdomus, – pastebėjimais dalijosi pranešėjas. – Jau įsi-

KONFERENCIJA

tą“, – pasakojo pranešėjas, aptaręs ir interjero ilgalaikiškumo, autorinių detalių, patalpų dekoravimo niuansus. Dėmesys tikslingai pritaikytoms apdailos medžiagoms Kaip išlaikyti visuomeninės paskirties objektų estetinį vaizdą ilgus metus, konferencijos dalyviams pasakojo UAB „Interjero linija“ direktorė Dainora Kizevičienė. Pasak jos, detalės sudaro interjero visumą, o ji džiugina arba ne. Ne veltui prekybos centrų, viešbučių, biurų, kavinių ar privačių medicinos įstaigų savininkai ieško būdų pritraukti būsimus klientus jaukia, patrauklia aplinka, nes interjeras tampa vizitine kortele, rimta įvaizdžio dalimi. Svarstant apie būsimą interjerą, dažnai susiduriama su dilema – kam teikti prioritetus? Funkcionalumui, vaizdui ar kainai ir kokybei? Šias savybes gali puikiai suderinti inovatyvūs, technologiškai pažangūs gaminiai. Svarbiausia, kad pirminė investicija sudarytų sąlygas eksploatacijai, kuriai nereikėtų papildomų išlaidų. „Norint tai pasiekti, reikia priimti teisingus sprendimus nuo pat įėjimo į pastatą. Pavyzdžiui, turi būti tinkamai išdėstyta įėjimo priežiūros sistema, pirminis ir antrinis kiliminės sistemos įrengimas, nes jis gali gerokai sumažinti periodines patalpų valymo išlaidas, grindys išlieka švarios visą dieną ir tai pailgina jų eksploatacijos trukmę“, – kalbėjo pranešėja.

Svarbiausia, kad pirminė investicija sudarytų sąlygas eksploatacijai, kuriai nereikėtų papildomų išlaidų.

tikinau, kad dažniausiai sėkmės sulaukia dalykai, skirti nišinei auditorijai, nedideliam ratui žmonių ar labai konkrečiai sričiai – jie kažkodėl tampa visiems labai įdomūs, madingi ir puikiai vertinami.“ Pasak jo, projektuojant gali praversti kai kurie dalykai. Pavyzdžiui, kiekvieno interjero sėkmę garantuos gerai sutvarkyta funkcija. Nebus tinkamo funkcinio apibrėžtumo ir gerai sutvarkytų funkcinių ryšių – interjerui nepadės joks dizainas. Sėkmingu galima pavadinti tą komercinį interjerą, kuris nepakeistas „išgyvena“ apie aštuonerius metus. R. Mikulionis aptarė klausimus, koks interjeras ir kokiame pastate turi teisę egzistuoti, kur baigiasi architektūra ir prasideda dizainas arba kur baigiasi dizainas ir prasideda menas. „Labai svarbus aspektas interjere – inžinerinių sistemų (šildymo, šaldymo, vėdinimo) tinkamas integravimas į būsimą interjerą. Tai viena sunkiausių ir atsakingiausių užduočių. Tiesa, šiandien madingiausia nieko neintegruoti, viską matyti ir visas sistemas naudoti kaip estetinę žinutę, kontrastuojant su kitokiais dalykais, – pasakojo pranešėjas. – Yra ir kitas, visiškai priešingas būdas, kai jokių sistemų neturi matytis, jų turi nesigirdėti, bet jos turi tobulai sukurti visą atmosferą. Viskas priklauso nuo biudžeto, tik reikia tinkamai pasirinkti, kurį principą konkrečiu atveju geriau taikyti, o gal išvis rinktis tarpinį varian-

dizaineris kaip ir architektas, kurdamas trumpalaikius daiktus, konstruoja šiuolaikinį pasaulį.

Taip pat svarbu visuomeniniam sektoriui dėl didelės apkrovos parinkti pritaikytas apdailos medžiagas, atitinkančias priešgaisrinius ir slidumo reikalavimus. D. Kizevičienė atkreipė dėmesį, kad visuomeniniam sektoriui ne visada tinka natūralios medžiagos. Jas dėl šiuolaikinių technologijų puikiai gali pakeisti vinilinės grindų ar sienų dangos, vizualiai sunkiai atskiriamos nuo natūralių, o eksploatacijos požiūriu gerokai ilgalaikiškesnės ir lengviau prižiūrimos, t. y. dauguma aspektų gerokai pranašesnės.

KONFERENCIJA

Šalia to atsiranda galimybė kurti įvairiausią dizainą, esant poreikiui – spręsti ir akustikos klausimus. Pasak pranešėjos, ieškant sprendimų svarbu nepasiklysti medžiagų džiunglėse. Siurblys, kuriantis papildomą patalpų vertę

Nyksta riba tarp produktų, skirtų visuomeninėms patalpoms ir skirtų privačiai erdvei, jutikliniai prietaisai atsiranda ne tik vonioje, bet ir virtuvėje.

Švaros ir gaivaus oro privačių bei visuomeninių pastatų problemą aptarė UAB „Aidora“ generalinis direktorius Eugenijus Šilagalis, pristatydamas inovatyvią išeitį – centrines dulkių siurbimo sistemas (CDSS). Skandinavijos šalyse net 80 % pastatų yra pastatomi su šia įranga, neatsilieka ir JAV. Lietuvoje CDSS taip pat pamažu skinasi kelią į pramonės įmonių, visuomeninius ir gyvenamuosius pastatus. Pranešėjas pabrėžė, kad, būdamos panašios, jos sprendžia skirtingus klausimus: pramonės įmonėse aktualūs dideli dulkių kiekiai, sprogios dulkės, ribotas valymo laikas, komercinėse patalpose reikalinga, kad būtų ekonomiškas, efektyvus, greitas valymas (pavyzdžiui, viešbutyje), o gyvenamosiose patalpose aktualiausia oro kokybė ir praktiškumas. CDSS garantuoja aukštą elektros energijos taupymą ir greitesnį išvalymą, geresnį patalpų mikroklimatą, nes oras siurbimo metu išpučiamas ne vietoje, o į lauką. „Įprastu dulkių siurbliu nesusiurbiamos visos dulkės, ne siurbimo metu sukeltos nuo paviršių dulkės kurį laiką cirkuliuoja

ore ir tik po to vėl nusėda. Be to, nusėdusios jos ant varikliuko su laiku ima degti, dėl to atsiranda nemalonus kvapas“, – vardijo E. Šilagalis, apgailestaudamas, kad dar ne visur laikomasi statybos techninio reglamento (STR) rekomendacijų, kokiuose visuomeninės paskirties pastatuose turi būti įrengta CDSS. O juk CDSS pakelia pridėtinę patalpų vertę! Lengvas naudojimas ir paprasta priežiūra (3–5 mėn. nereikia ja rūpintis), optimizuotas darbo laikas, iki 30 % mažesnės darbo sąnaudos (todėl galima derėtis su pastatus prižiūrinčiomis kompanijomis dėl valymo kainos), tylus darbas, galimybė naudoti ten, kur kitokių dulkių siurblių naudoti neišeina (sprogi aplinka, tarkime, medienos pramonės įmonėse, arba kai įrenginiai yra labai aukštai)... Nemenka CDSS nauda ir sveikatai: JAV atlikti klinikiniai tyrimai įrodė, kad CDSS mažina alerginių ligų simptomus, gerina miego kokybę, apsaugo nuo dėl ilgalaikio dulkių poveikio galinčių atsirasti ligų. Kai laimi tvarios architektūros ir universalaus dizaino tendencijos Architektė Gražina Janulytė-Bernotienė (Gražinos Janulytės-Bernotienės studija) konferencijos dalyviams užsiminė apie intriguojantį receptą, kaip sukurti interjero šedevrą: „Interjeras yra mokslo ir meno darinys, todėl turi savo spe-

CDSS garantuoja aukštą elektros energijos taupymą ir greitesnį išvalymą, geresnį patalpų mikroklimatą, nes oras siurbimo metu išpučiamas ne vietoje, o į lauką. 41

konferencija

KONFERENCIJA

cifiką. Dažnai savo gyvenimo erdvę, kurią sudaro interjeras, devalvuojame, gyvendami nuolat kintančių technologijų pasaulyje, dažnai nespėjame savęs identifikuoti su tais technologijų pokyčiais. Užtat didingi kūriniai palieka istorijoje labai didelį pėdsaką. Todėl mano recepto tikslas – sužadinti norą bent truputėlį pasigilinti į raidos dėsnius.“ Anot pranešėjos, pagrindiniai architektūros interjerą organizuojantys elementai – tai tendencijos, pereinančios iš vieno objekto į kitą, kaip antai naujos statybų technologijos, pagyvinančios naują visuotinę architektūrinę filosofiją, kuri dažniausiai apibrėžiama stiliais. O pastarieji šiandien galimi absoliučiai visokie, nors vis dėlto laimi tvarios architektūros, ekologinės architektūros ir universalaus dizaino tendencijos. „Pereinantys elementai yra neilgalaikiai, todėl ir kaip interjero kūrėjai, ir kaip dizaineriai turime labai realiai įvertinti jų kainą, vertę ir santykį su organizuojančiaisiais elementais“, – sakė pranešėja. Pereinantys elementai įprastai persipina su mada, tad turime įvertinti madą, kuri dažniausiai ir identifikuoja mūsų amžių. Pereinantys elementai gali suteikti interjerui ypatingo „skonio“, tik reikia siekti, kad jie po penkerių metų nedingtų, o išliktų kaip kūrinys ir gyventų ilgai. Juk dizaineris kaip ir architektas, kurdamas trumpalaikius daiktus, konstruoja šiuolaikinį pasaulį. Vien integruotas į, pavyzdžiui, minimalistinį interjerą mažas meno objektas sukelia visiškai kitą jausmą ir kitą potenciją. Labai svarbi interjerui, pasak G. Janulytės-Bernotienės, yra spalva, nes tai dalykas, priverčiantis atkreipti dėmesį: „Garsusis ispanas A. Gaudí tiksliai pasakė: naudodami spalvą didžiule verte paverčiame kontūrus ir planinę struktūrą labiau energiška.“ Jos manymu, mokėjimas perskaityti kontekstą reglamentuoja kūrėjo koncepciją, ir tai nereiškia savo braižo neturėjimo. Svarbiausia rasti esmines taisykles, kuriomis norėtumėte operuoti konkrečioje vietoje. Baigdama architektė dar kartą priminė, kad interjero erdvė nėra tik daiktų visuma, todėl architektas turi labai didelę potenciją modeliuoti visą toje erdvėje vykstantį gyvenimą, nukreipdamas dėmesį ir veiksmą į konkrečią vietą. Jis sugeba sukurti tokią scenografinę erdvę, kur žmonių interesas yra pati interjero erdvė, o ne objektas. Idėjos, o ne tūriai ir stiliai yra labiausiai vertinamos XXI a. architektūros paveldas. „Todėl būtų idealu, kad architektas, interjero autorius turėtų teisę, galėtų pasirinkti dailės, žaliosios architektūros, menų specialistus, kas garantuotų visavertę sėkmę. Deja, neretai tenka kovoti už teisę pabaigti objektą“, – kalbėjo G. Janulytė-Bernotienė.

Maišytuvai, padedantys atsipalaiduoti, saugantys gamtą Stipriai praplėsti bet kurio stiliaus interjero funkcionalumą gali išmaniosios, nestandartinių sprendimų ir originalaus dizaino virtuvės ir vonios kambario įrangos technologijos. Tuo įsitikinusi „Grohe AG“ pardavimų atstovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė, išskirdama naujų technologijų integracijos į interjerą svarbą – juk vonios kambarys yra puiki erdvė pasireikšti dizainerių ir architektų kūrybiškumui. Anot jos, visi kuriami produktai remiasi keturiomis vertybėmis: kokybe, technologijomis, dizainu ir aplinkos tausojimu. Aukštą vokišką kokybę lemia bekompromisis supratimas, kad vartotoją turi pasiekti tik daug kartų testuotas produktas. „Deja, kalbėdami apie išmaniojo namo technologijas, dažnai pamirštame apie vonios kambarį, kuris taip pat gali ir turi būti išmanus“, – sakė pranešėja. Didėjantis gyvenimo tempas skatina ieškoti atsipalaidavimo mažesnėse erdvėse, todėl gamintojai siūlo netgi namuose įsirengti SPA erdves vonios kambariuose: vandens masažų, lietaus, kvapų, garso, garo terapijas, valdomas išmaniuoju telefonu ar išmaniąja planšete. Spalvos, atsirandančios ir maišytuvų dizaino srityje, išlaisvina kūrybinį polėkį kurti individualius, asmeninius sprendimus, leidžiančius išsiskirti iš kitų. „Gera žinia ir ta, kad gaminami įvairiausių dydžių maišytuvai, padedantys susikurti puikią komforto zoną. Nyksta riba tarp produktų, skirtų visuomeninėms patalpoms ir skirtų privačiai erdvei, jutikliniai prietaisai atsiranda ne tik vonioje, bet ir virtuvėje, – pasakojo „Grohe AG“ atstovė, paminėdama ir pačią naujausią inovaciją, kuri sumažina plastiko naudojimo problemą – tai maišytuvas, angliarūgšte prisotinantis vandenį. – Toks sprendimas gali sutaupyti iki 80 % CO2 dujų, kas labai svarbu aplinkosaugai.“ Visi konferencijos dalyviai sutiko, kad šiuolaikinio interjero modernios tendencijos, estetika, koloristika, praktiškumas ir kūrybinių idėjų įgyvendinimo galimybės didele dalimi priklauso nuo gebėjimo praktiškai integruoti į visokio stiliaus interjerą naujoves, taip pat ir nuo to, kiek bus pasinaudota inovatyviomis paslaugomis, ir to, kaip bus panaudotas technologinis išmanumas, siekiant patenkinti žmogaus poreikius per jį supančią aplinką. 

KONFERENCIJA

Leono Garbačausko nuotraukos

GERIAUSI mETų ObJEKTAI

Kai susipina funkcija ir estetika, paprastumas tamPa kaRaLiŠkas

raėjusių metų pabaigoje Lietuvos interjero architektūros konkurse „Mano erdvė 2015“ geriausio gyvenamojo namo interjero nominaciją pelnė šalia Garliavos pastatytas namas, primenantis dekartišką kubą. Jį sukūrė Gintauto Natkevičiaus vadovaujamo UAB ARcHITEKTų BIURO „G. NATKEVIČIUS IR PARTNERIAI“ architektai. Namo vidus iškart išjudina jutiminį suvokimą, sužavi tekančių formų interjeru – itin šiuolaikišku, originaliu, atitinkančiu skaitmeninę erą ir naują biomorfinę epochą...

Namą Pakaunėje, Narsiečiuose, pradėjo statytis vienas iš biuro architektų, bet, susiklosčius aplinkybėms, jis buvo parduotas jaunai šeimai. Naujieji savininkai – tai sukėlė didžiulę pagarbą jiems – iš lėto, išlaukdami gerų meistrų ar geriausių sprendimų, įgyvendino maksimaliai viską, kas buvo sumąstyta architektų. Svarbi staigmena buvo tai, kad „kažkokiuose Narsiečiuose“ už Kauno, šalia Garliavos, buvo atrastas ir laurus nuskynė interjeras šio įdomaus fasado name. Ir kad į Lietuvą atvažiavęs vienas iš žymiausių pasaulio dizaino meistrų K. Rachidas sugebėjo „perskaityti“ šio namo interjero kodus.

Geriausi metų objektai

Namo kūrėjams rūpėjo ne tik ilgalaikiškumas, bet ir originali, natūrali apdaila. Pavyzdžiui, plienas „Cor-Ten“, iš kurio buvo pagamintos UAB ARCHITKETŲ BIURO G. NATKEVIČIUS IR PARTNERIAI projektuoto namo fasadinės plokštės, yra labai atsparus klimato sukeliamai korozijai ir atmosferos poveikiui. Dažnai sušlampančio, o paskui išdžiūvančio, veikiamo saulės spindulių plieno naudojimo laikas tik ilgėja, nes ant jo paviršiaus susidaro oksido sluoksnis – patina, kuri veiksmingai lėtina rūdijimo procesą. Rūdžių formavimosi procesas vyksta apie dešimtmetį. Jam pasibaigus, dar dešimt metų „Cor-Ten“ plienas tinkamas visu 100%. Ir tik po pusės amžiaus jį bus galima priduoti į metalo laužo supirktuvę. Šiam plienui nereikia jokios priežiūros ar papildomo apdirbimo, jį tinka naudoti su mediena, betonu, metalu ar stiklu. Beje, tokio skardos pynimo ir tokio išgauto vizualinio efekto dar nebuvo Lietuvoje atlikta. Dėl netipinio fasado apdailos sprendimo specialistams teko patirti nemažai iššūkių. Tiesa, inovacijų šiame name nebuvo naudota, architektams buvo daug įdomiau, kaip susipina funkcija su estetika. Šio namo kieta išorinė forma viduje suminkštinta lenktais sienų paviršiais, laiptine ir lenktomis sienomis. Buvo naudotos ir natūralios, ir sąlygiškai nenatūralios medžiagos. Ar betonas yra natūrali, ar nenatūrali medžiaga? Jis yra tarsi dirbtinis akmuo... O fasadui panaudotas plienas irgi yra natūrali ar nenatūrali medžiaga? Sunku atsakyti tik medį laikant natūralia medžiaga. Bet paradoksas tas, kad būtent šiame objekte medžio beveik nepanaudota. Tai gimdo tarsi neakivaizdžią diskusiją apie tai, kad jaukius ir estetiškai simpatiškus dalykus galima sukurti ir panaudojant kitokias tariamai nejaukias ir nenatūralias medžiagas – nebūtinai medį, šiltus tonus ir pan. Namo interjerą vienijantis elementas – grindų danga, vaizduojanti tarsi supintą drobę ant žemės. Didelis jų plotas ir tapo visų namo erdvių stuburu. Genialus paprastumas – taip galima pavadinti narsiečių namo grindis padengusias vinilo plokštes. Kerintis namo erdvinis funkcionalumas ir apdailos medžiagų lakoniškumas tarsi savaime padiktavo, kad grindų danga bus inovatyvi, lengvai pritaikoma ir naudojama. Narsiečių projekte atsparios drėgmei vinilinės plokštės „Expona“ suklotos visame name: laiptinė, svetainė, miegamieji, vonia, virtuvė... O grindų paviršius nėra apkrautas papildomais „aksesuarais“ (grindų sujungimais, perėjimais ir kt.). Antroji erdves vienijanti tema – iš betono išbetonuota dekoratyvinė lenkta tarsi kabė siena. Norėdami temą išrutulioti per visą interjerą, architektai ją tęsė per laiptų turėklų liniją, baldus, pertvarų kampus, tas juntama vonioje ir visur kitur. Nugludintos, suapvalintos formos tęsia grindų dangos temą. Šių dviejų stiprių interjerą vienijančių temų, susipinančių per abu namo aukštus, užėjęs žmogus negali nepastebėti. Net apšvietimas name užslėptas – kad neužgožtų ir nedalintų erdvių, išlaikydamas minimalizmo idėją... 

G eriausi e r i a u s i m et e t ų o b jektai jektai

– Cit y atvirų erdvių

žaliasis verslo centras

ostinės Žalgirio gatvėje rudeniop duris atvėrusio verslo centro „City“ statybos darbus vykdė viena stambiausių modernių biurų plėtotojų AB „Hanner“. Pastatas yra tvarus, pastatytas iš ekologiškų medžiagų ir vartojantis labai mažai energijos. Centro intriga – nuomininkams nereikės mokėti už šildymą.

Geriausi metų objektai

AB „Hanner“ projektai paprastai pasirenkami atsižvelgdami į objekto vietą – šiuo atveju vietos (centrinė miesto dalis) prioritetą papildė galimybė panaudoti jau esamą senąjį pastatą, nes tai leido sumažinti statybos išlaidas. Kadangi šiandien bendrovės renkasi atviros erdvės (angl. open-space ) principu suplanuotus verslo centrus, „City“ dydis šį poreikį pilnai atitinka. Žaliosios centro idėjos puikiai dera su pastato B+ klase (skirtumas tarp A ir B+ klasių yra labai nedidelis!). Čia nėr erdvių ir prabangių holų – keturi pastato įėjimai yra kiek paprastesni, tačiau visos pastato inžinerinės sistemos, patalpų vidaus įrengimo lygis atitinka A klasės pastatams keliamus reikalavimus. Pagal nuomos kainą šis pastatas lengviau prieinamas daugumai įmonių, todėl jį „Hanner“ laiko B klasės pastatu, jo atvirų erdvių biuruose galima efektyviau išnaudoti turimą plotą, šitaip sumažinant biuro išlaikymo išlaidas. Negana to, AB „Hanner“ pasiūlė padengti „City“ klientų šildymo išlaidas – nemokamų paslaugų pasiūlymai itin patrauklūs visiems klientams. Viena verslo centro dalis yra renovuotas, o kita – naujai pastatytas pastatas, todėl didžiausiu iššūkiu tapo šių pastatų sujungimas. Mat, renovuoto pastato patalpų aukštis buvo mažesnis, buvo sudėtinga sujungti fasadus taip, kad pastatas atrodytų vientisas. „City“ atitinka daugumą Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos nustatytos Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistemos kriterijų. Pavyzdžiui, dalis lietaus vandens nuo stogo surenkama į specialias saugyklas – šis vanduo naudojamas augalams laistyti, o moderni pastato valdymo sistema ir vandens nuotėkio jutikliai leidžia užkirsti kelią užliejimams. Pastate įdiegta atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistema. Ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai ruošia karštą vandenį (jo per parą gali pagaminti 1000 l) verslo centro restoranams ir daliai pastato sanitarinių mazgų, dviračiais atvykę darbuotojai dušuose taip pat naudoja šį vandenį. Centre sumontuoti šviesos diodų šviestuvai su energiją taupančiu valdymu, viešose centro erdvėse įrengtas energiją taupantis bendrųjų patalpų apšvietimo valdymas. Labai gerai išspręstas natūralaus apšvietimo klausimas – toliausiai nuo lango esanti darbo vieta yra 4,5 m atstumu. Šis rodiklis yra geresnis už A klasei keliamą reikalavimą – ne daugiau kaip 6 m nuo lango.

Projekto vystytojas: AB „Hanner“ Pastato energinė klasė: B+ Bendros projekto investicijos: 30 mln. eurų Rinkai bus pasiūlyta 20 tūkst. m2 ploto biuro patalpų Didžiausias Lietuvoje aukšto plotas – 3 600 m2 , kuriame bus galima įrengti iki 400 darbo vietų

Statant „City“ pastatą išsaugoti beveik visi sklype augantys medžiai. Naujai suformuota aplinkos infrastruktūra gerokai pakeitė sklypo ir pačios Žalgirio gatvės aplinką: čia atnaujinti pėsčiųjų takai, techninis šaligatvis, įrengtas dviračių takas, atsirado automobilių stovėjimo aikštelė. Po pastatu įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Iš viso įrengta 8 798 m2 betoninių trinkelių dangos, 140 m2 dviračių tako, 1 636 m2 asfaltbetonio dangos ir 1 967 m2 vejos. 

Centre „City“ sumontuota itin šiltų langų sistema. UAB „Velansta“ įrengė daugiau kaip 4 500 m² fasado konstrukcijų, iš kurių 4 000 m² sudaro PVC langai, skirti energiją taupantiems pastatams. Langams ir vitrinoms, nukreiptoms į pietų pusę, panaudoti stiklo paketai su saulės kontrolės danga. Pagrindinis iššūkis šiame objekte buvo lenkti stiklo paketai. Verslo centre „City“ palikta galimybė atverti langus. Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, išsiskiriančias aukščiausiu energiniu efektyvumu, įrengė UAB „Aircs“. Vėdinimo įrenginių su rotoriniais rekuperatoriais generuojama šilumos grąža viršija 75 %. Viena inovatyviausių HVAC rinkoje trijų vamzdžių freoninė sistema beveik dvigubai sutaupo energijos sąnaudas patalpoms vėsinti (palyginti su vandenine sistema) ir gali tuo pat metu vienas patalpas šildyti, o kitas vėsinti. Centre įrengta ir tradicinė radiatorinio šildymo sistema, automatiškai įsijungianti esant žemesnei nei –15 °C lauko temperatūrai. Mikroklimatą valdanti centrinė pastato valdymo sistema turi elektros energijos apskaitos funkciją kiekvienam klientui individualiai.

Viliaus Kriščiūno nuotr.

G eriausi e r i a u s i m et e t ų o b jektai jektai

Atgimusi kultūros meka – ne tik Kaunui

acionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) rekonstrukcija – pirmoji tokios apimties teatro rekonstrukcija. Šiandienio Kauno dramos teatro vietoje 1927 m., kai Vladimiro Dubeneckio projektavimo biuras gavo užsakymą, buvo pradėtas statyti kino teatras „Metropolitan“, tapęs ryškiu art deco pavyzdžiu Lietuvos architektūroje. 1952 m. architektas Kazimieras Bučas parengė jo pritaikymo vaidybos teatrui projektą,o 2005 m. teatro rekonstrukcijos projektą parengė Algimanto Kančo studija kartu su Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo institutu.

Geriausi metų objektai

Darbų laikotarpis: 2005 m. gegužė – 2016 m. rugsėjis Projektas: A. Kančo architektų studija Valdytojas: Nacionalinis Kauno dramos teatras Užsakovas: VĮ „Lietuvos paminklai“ Generalinis rangovas: UAB „Kaminta“ Pastato bendras plotas: 6 685 m2 Pagrindinis plotas: 4 479 m2 Pagalbinis plotas: 2 206 m2 Tūris: 42 017 m3

Buvo restauruotas teatro interjeras, pakeistas stogas, sutvirtinti pamatai, įrengta nauja scenos technika, pakeisti inžineriniai tinklai ir komunikacijos, atsirado įvairių salių. Didžiosios salės anksčiau buvusios kino salės vietoje nuolydis buvo per mažas, todėl reikėjo padidinti nuolydį ir 1 metru įgilinti sceninę dalį – teko tvirtinti pamatus. Fojė grindų aukštis pakeltas 0,5 metro. Taip pat buvo pagilinta kanalizacija, įrengta siurblinė, nauja automatinė priešgaisrine sistema. Džiugina ir padidinti grimo kambariai, palėpėje įrengtos patalpos repeticijoms, nauja Didžioji repeticijų salė (savo gabaritais atitinkanti didžiąją sceną), svečių viešbutis, praplatinta ir atverta vestibiulio erdvė. Virš administracinės pastato dalies, penktame aukšte įrengta mažoji scena su 110 vietų galerija. Atnaujintos ir dirbtuvių patalpos, rūsiai, fasadai. Šiandien Kauno dramos teatre modernizuotos visos salės. Virš pagrindinės salės teko iškelti dar vieną aukštą – ten įkurdinta Rūtos salė. Dėl to sienos buvo sustiprintos įrengiant naujas gelžbetonines perdangas ant metalinių sijų. Didžiojoje scenoje įrengta automatizuota įranga, įdiegtos modernios garso, vaizdo projekcijų, informacinių ir pavojaus pranešimų, garso transliavimo ir tarnybinio ryšio, kal-

bų vertimo sistemos. Įrengti dekoracijų keltuvai yra ypač tylūs ir greitaeigiai, o jų elektros maitinimo sistema ekologiška, sutaupanti iki 40–60 % energijos. Dekoracijų padėtys ir keitimo sekos programuojamos valdymo pultais su jutikliniais ekranais ir interaktyvia sąsaja. Scenos grindyse buvo sumontuotas dvigubas sukamasis 11 m skersmens ratas ir trys judančios orkestro duobės platformos. Taip pat teatre beveik už 2 mln. eurų sumontuotos modernios šildymo, vėdinimo – vėsinimo, vandentiekio – nuotekų bei automatikos inžinerinės sistemos. Be to, jame įrengti du krovininiai ir vienas keleivinis liftas, neįgaliesiems pritaikyti trys liftai-keltuvai: du stacionarūs prie įėjimų, viena vežiojamas ratukais. Dabar teatro žiūrovai grožisi ir didžiosios scenos fojė pasikeitimais: istorinius restauruotus minkštasuolius pakeitė modernūs odiniai baldai, akį traukia įspūdingo dydžio veidrodžiai, kabantys antrosios fojė nišose. Šiandienis NKDT pastatas – tai kolektyvinio darbo rezultatas. Ir nebesvarbu, kad darbai vyko įtemptai, teatralai ir statybininkai turėjo derinti darbų grafikus, nuolat reikėjo brėžti ribas, kur kas iš jų vaikščios... 

Geriausi metų objektai

Logistikos centras „L i d l “ – tokio Lietuvoje dar nebuvo

GERIAUSI mETų ObJEKTAI

auno rajone, Ramučių kaime atidarytas bendrovės „Lidl Lietuva“ logistikos centras. Tai – net šešių futbolo aikščių dydžio statinys. Nemaža centro dalis – net 14 tūkst. m2 – skirta šaldymo patalpoms, o 1,3 tūkst. m2 – biurams. „Lidl Lietuva“ logistikos centras yra vienas moderniausių prekių skirstymo centrų Baltijos šalyse, dėl savo techninių ir valdymo ypatumų pelnęs tarptautinį „BREEAM InUse“ sertifikatą. Tokį įvertinimą lėmė novatoriškų sprendimų visuma, leidusi reikšmingai sumažinti energijos ir vandens suvartojimą, sukurti produktyvias darbo vietas. PROJEKTO LAIKOTARPIS: 2014–2016 m. UŽSAKOVAS: UAB „Prekybos parkas“ PROJEKTUOTOJAS: UAB „Unitectus“ GEnERALInIS RAnGOVAS: AB „YIT Kausta“ II ETAPO SKLYPO PLOTAS: 144 741 m2 II ETAPO PASTATO PLOTAS: 20 881 m2

Pastate įrengti šviesos diodų šviestuvai taupiai naudoja energiją. Išmanioji davikliais valdoma apšvietimo sistema leidžia lanksčiai suprogramuoti apšvietimą. Be to, čia sumontuotos automatizuotos išorinės žaliuzės, mažinančios akinimo riziką ir dėl perteklinės šilumos vasaros sezonu apribojančios vėsumos poreikį. Šaldymo įrenginiuose sumontuoti išimtinai natūralūs aplinkai palankūs šaltnešiai, o vėsinimo ir šaldymo procesų metu pagaminta atliekinė šiluma naudojama kitoms centro erdvėms šildyti.

centro viduje įrengti nerūdijančiojo plieno, taip pat polimerbetoniniai paviršinio vandens surinkimo latakai, nerūdijančiojo plieno trapai ir pravalų dangteliai, o aplinkoje sumontuotos išskirtinės sistemos. Gilaus šalčio šaldytuvuose taip pat buvo įrengti išskirtiniai savo techninėms charakteristikomis vartai, sinchronizuoti su papildomais apsaugos radarais. Logistikos centre įdiegta moderni atliekų rūšiavimo sistema, pastatyti itin efektyvūs vandens prietaisai. Šiam centrui statyti buvo parinkti ir įrengti monolitiniai gręžtiniai poliai, o biuro pastato fasadų apdailai – vokiečių gamybos aliuminio kompozito kasetės. Nemažai dėmesio skirta ir logistikos centro „Lidl“ interjerui – jam įrengti naudotos itin kokybiškos gerai žinomų gamintojų apdailos medžiagos. 

Ne vieną profesionalą nustebino užsakovo sprendimas logistikos centre įrengti šildomąsias betonines šlifuotas grindis. Sandėliavimo zonoje buvo įrengtas grindinis šildymas, kurio šilumos šaltiniai yra ne tik dujinė katilinė, bet ir pramoninio šaldymo įrenginių sugeneruota perteklinė šiluma. Grindinio šildymo vamzdeliai buvo išvedžioti virš 29 tūkst. m2 ploto grindų. Administracinės centro patalpos šildomos naudojant orinius šilumos siurblius su lubinėmis kasetėmis. Atskira vėdinimo sistema, siekiant apsaugoti pastato konstrukcijas nuo rasojimo, buvo sumontuota virš šaldytuvų. Logistikos terminale dėmesys buvo skiriamas ir smulkesniems energinius išteklius taupantiems sprendiniams, tokiems kaip jutikliniai vandens maišytuvai ar pisuarai. Visos logistikos terminalo inžinerinės sistemos prijungtos prie bendros pastato valdymo sistemos.

Visomis prasmėmis ypatinga „Maxima“ plėtra

rieš daugiau nei du dešimtmečius Vilniaus Naujamiestyje, Naugarduko ir Žemaitės gatvių sankirtoje, buvo atidaryta pirmoji parduotuvė „Maxima“. Atsigaunant Naujamiesčiui, bendrovė „Maxima LT“ nusprendė čia statyti erdvesnę ir klientų poreikius labiau atitinkančią parduotuvę. Kartu iškilo ir šiuolaikiškas biurų pastatas. Užsakovas: UAB „Maxima LT“ Projekto autoriai: „Maxima LT“ ir „Užupio architektai“ Interjero autoriai: architektūros studija „Plazma“ Generalinis rangovas: UAB „Mitnija“ Statybos darbų pradžia: 2016 m. vasaris Statybos darbų pabaiga: 2016 m. gruodis Bendras statinių plotas: 11 263 m2 Sklypo plotas: 17 607 m2 Projekto vertė: 15 mln. eurų

Geriausi metų objektai

„Maxima“ pastatų kompleksą sudaro du pastatai: beveik 4,5 tūkst. m2 ploto dviejų aukštų prekybos centras „Maxima XX“ ir 6,8 tūkst. m2 ploto keturių aukštų bendrovės administracijos pastatas. Jame sukurta apie 430 modernių ergonomiškų darbo vietų „Maxima LT“ administracijos darbuotojams. Jų patogumui įrengti ir vieni pirmųjų liftų Lietuvoje, atitinkantys naujuosius standartus LST EN81-20/50. Visa pastato konstrukcijų gamyba užtruko apie 2,5 mėnesio. Per tą laiką pagamintos 268 kolonos, 110 sijų, o tai sudarė daugiau nei 1 100 m3 gelžbetonio gaminių, taip pat daugiau kaip 5 800 m2 sieninių konstrukcijų, plokščių ir kitų elementų. Stogo konstrukcijoje buvo pritaikytas surenkamojo gelžbetonio sprendimas – TT tipo plokštės. Šios plokštės, kurių ilgis siekė iki 17 m, padidino tarpatramius ir sumažino kolonų skaičių. Iššūkiu tapo nestandartinės „Z“ formos sijos. Investuotojas pageidavo, kad stiklo konstrukcijas būtų galima tvirtinti prie sijų. Dėl to tvirtinti fasadines plokštes yra paprasčiau ir pigiau. Tad teko ir gaminti nestandartinės formos sijos „lentynas“, ir siūlyti monolitinį sprendimą. Komplekse įdiegtos aplinką tausojančios šildymo, apšvietimo, vėdinimo, maisto prekių vėsinimo ir atliekų rūšiavimo sistemos. Vėsinančių šaldymo kompresorių išskiriama perteklinė šiluma bus efektyviai panaudota karštam vandeniui ruošti, prekybos salėms ir kitoms patalpoms šildyti bei vėdinti. Investicijos į naujojo prekybos centro šilumos atgavimo įrenginius sudaro daugiau nei 15 tūkst. eurų. Administraciniame pastate įdiegtos šviesos diodų šviestuvų ir apšvietimo valdymo sistemos leis sutaupyti apie 70 % elektros energijos, palyginti su įprastomis dienos šviesos apšvietimo sistemomis, taip pat leis sumažinti ir priežiūros išlaidas. Į aplinką tausojančių apšvietimo sistemų įdiegimą vien naujajame administraciniame pastate bus investuota daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Maxima LT“ duomenimis, per metus LED šviestuvų ir apšvietimo valdymo sistema, įdiegta administraciniame pastate, leis sutaupyti daugiau nei 17 tūkst. eurų.

www.vida rgana.lt in fo@vidar gana.lt

Greta prekybos centro bus įrengta kiek daugiau nei 250 automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat aikštelė 33 dviračiams. Moderniai didesnį saugumą ir patogumą užtikrinančiai infrastruktūrai sukurti bei aplinkosaugai bendrovė „Maxima LT“ skyrė daugiau nei 1,8 mln. eurų, t. y. 12 % visų investicijų. 

G eriausi e r i a u s i m et e t ų o b jektai jektai

R ekonstrukc ija : kuo tapo atgimusi M. Mažvydo biblioteka 1953 m. architektas Viktoras Anikinas parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektą, kuris buvo įgyvendintas 1963 m. 2006 m. pradėtas pastato rekonstrukcijos projektavimas. 2008 m. spalį pradėti rekonstrukcijos darbai, baigti 2016 m. rugsėjo 1 dieną. Pastato rekonstrukciją projektavo UAB Jungtinės architektų dirbtuvės, interjero projektą parengė architektas Jokūbas Jurgelis. Rekonstrukcijos generalinis rangovas „YIT Kausta“. Darbus atliko daugiau nei 40 subrangovų. Statybos pabaiga: 2018 m. Rekonstrukcijos projekto vertė: 27,2 mln. Eur

o aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos 2016 m. duris atvėrė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ji tapo „draugiškesnė“ įvairių poreikių lankytojams – čia atsirado vaikų užimtumo centras, įrengtas motinos ir vaiko kambarys. Pirmame pastato aukšte stovi rakinamos spintelės, veikia kavinė, suvenyrų parduotuvė, o greitai pasiekti reikiamą aukštą padės naujai įrengti liftai. Atsižvelgta ir į darbuotojų poreikius: po nauju stogu esančioje palėpėje įrengti darbo kabinetai, pasitarimų kambariai.

GERIAUSI mETų ObJEKTAI

Pro akis nepraslysta atnaujintas fasadas, lauko granitiniai laiptai – svarbiausias reikalavimas buvo išsaugoti autentiškumą. Todėl, nudaužius seną aptrupėjusį granitinį tinką, reikėjo iš naujo suformuoti kolonas, išlaikyti jų proporcijas, sujungti su viršuje esančiais lipdiniais. Rekonstrukcijos metu išsaugotos pagrindinės bibliotekos erdvės, taip pat pastatyta nauja knygų saugykla. Jai įrengti reikėjo nuardyti dalį stogo ir pro angą kranu iškelti supjaustytos senosios saugyklos dalis, o vėliau įkelti statyboms reikalingas medžiagas ir pastato viduje pastatyti devynių aukštų leidinių saugyklą, techninių patalpų aukštą. Bibliotekos lankytojų laukia 400 vietų. įrengta moderni konferencijų salė ir garso įrašų studija, atsirado vaizdo ir repeticijų patalpos, 24 vietų kino salė. Bibliotekoje atsirado galimybė įrašyti garsinę knygą, taip įamžinant savo tekstus, eiles ar kitus kūrybos darbus, muzikantams ar muzikantų grupėms – įsirašyti profesionalų albumą, dainą ar repetuoti. Taip pat įrašų studijoje jau vykdomi bibliotekos dokumentų skaitmeninimo darbai. Kadangi saugoma yra ir pastato vidinė struktūra, interjero elementai ir medžiagos buvo restauruojamos arba identiškai atkuriamos. Daug dėmesio skirta baldams, jų funkcijai, medžiagiškumui ir estetinei išraiškai. Pasak architekto J. Jurgelio, interjero idėja – atviras visuomenei objektas, kviečiantis ne tik skaityti, bet ir užsiimti įvairiomis kūrybinėmis, intelektualiomis veiklomis ar pramogomis. Estetiniais sprendimais siekta pabrėžti seno ir naujo santykį, aiškiai atskirti laikotarpius. Santechninę keramiką bibliotekos rekonstrukcijos užsakovai ir dizaineris rinkosi pagal funkcionalumo, patikimumo, modernaus dizaino ir lengvos priežiūros kriterijus. Durims taip pat buvo keliami kokybės, atsparumo ugniai, šilumos laidumo, apdailos dizaino ir panašūs reikalavimai. Interjerą papuošė ąžuolo lukštu faneruotos durys. Taip pat prireikė ir sustiprintų, ir įstiklintų, ir priešgaisrinių durų. Rekonstrukcijos metu sumontuota net 21 vėdinimo kamera, iš kurių 13 rekuperacinių ir 8 recirkuliacinės. įspūdingas jų tiekiamo oro kiekis – 144 400 m3/h. Vėdinimo kameros palaiko perteklinį oro slėgį ir užtikrina nepertraukiamą pastovių parametrų oro tiekimą. Tuo tikslu buvo papildomai sumontuoti rezerviniai variklai. Realios sąnaudos orui bibliotekos patalpose šildyti sudaro tik 300 kW/h šiluminės energijos. 

THE ULTIMATE FLOORING EXPERIENCE A Tarkett Company

G eriausi e r i a u s i m et e t ų o b jektai jektai

N aujoji R ivjera : kai ypatingas komfortas dera su gamta

isiškai neseniai Vilniaus įvaizdį atnaujino vienoje gražiausių jo vietų – dešiniojoje Neries pakrantėje – baigtas statyti modernus gyvenamųjų namų kompleksas „Naujoji Rivjera“. Statybų bendrovės „YIT Kausta“ pastatytame trijų pastatų komplekse galės įsikurti 85 šeimos, kurios brangina gyvenimą miesto širdyje, suderintą su neįkainojamomis gamtos ir istorijos dovanomis. „Naujoji Rivjera“ yra trečiasis „YIT Kausta“ įgyvendintas gyvenamųjų namų projektas sostinės Neries pakrantėje. Kompleksas papildo kvartalo „Rivjera“ ansamblį, konkurse „Metų gaminys 2008“ įvertintą aukso medaliu.

GERIAUSI mETų ObJEKTAI

UŽSAKOVAS: UAB „YIT Kausta būstas“ GEnERALInIS RAnGOVAS: AB „YIT Kausta“ OBJEKTAS: trijų daugiabučių namų kompleksas PROJEKTO AUTORIAI: architektai Tumas Mazūras (projekto vadovas), Tauras Paulauskas, Audronė Palšytė ir Giedrius Stogis (UAB „Unitectus“) OBJEKTO KOnSTRUKTORIUS: TOMAS GUŽAS SKLYPO PLOTAS: 3 906,00 m2 PASTATų KOMPLEKSO BEnDRAS PLOTAS: 8 629,78 m2 BUTų PLOTAS: 34–94 m2 AUKŠTInGUMAS: 4, 5 ir 6 aukštai ADReSAS: Sporto g. 5, Vilnius

Dėl itin gerai išvystytos infrastruktūros, galimybės gyventi miesto centre, o laisvą laiką leisti prie upės, kur nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, gyvenimą krantinėje renkasi net ir gyventojai, anksčiau svarstę apie namą užmiestyje. „yIT Kausta“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago teigimu, pati vieta padiktavo kai kuriuos sprendimus – butuose įrengti erdvūs balkonai, iš pirmųjų aukštų terasų galima ne tik grožėtis vaizdu į upę ar senamiesčio panorama, bet ir patekti į kiemą. Pasak projekto autoriaus, architekto Tumo Mazūro, šis užsakymas buvo savotiškas iššūkis. Projektas išskirtinis dėl nemažo natūralaus šlaito reljefo aukščių skirtumo, per visą sklypą siekiančio daugiau nei 6 m, taip pat sudėtingo urbanistinio vietos konteksto ir projektuojamos teritorijos padėties miesto centro atžvilgiu. Nedaug yra daugiabučių, pro kurių langus matyti ir Lietuvos upių motina Neris, ir Lietuvos valstybingumo simbolis – Gedimino bokštas, ir Trijų kryžių kalnas. Visa tai įpareigojo užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę, kurią čia sudaro ne vienas dėmuo. Svarbus vaidmuo teko ir inžineriniams veiksniams: įvairiausioms modernioms eksploatavimo sistemoms ir prietaisams, garantuojantiems inovatyvų komfortą. Gyvenimo kokybę papildo netoliese esančios mokyklos, vaikų darželiai, prekybos centrai. Be to, tikėtina, kad jau netolimoje ateityje savivaldybės dėka „Naujosios Rivjeros“ butų šeimininkai naudosis dar geresnės infrastruktūros pranašumais. ypač pabrėžiamas užsakovo indėlį: „yIT Kausta būstas“ komanda gerai žinojo, kokios kokybės, ko ir kiek jiems reikia, kokio galutinio rezultato tikisi. Sklype trys skirtingo aukštingumo kompleksą sudarantys namai pastatyti taip, kad vienas kitam neužstotų vaizdo į kitą upės krantą ir į upę atsiverianti erdvė būtų puikiai matoma. Todėl aukščiausias šešių aukštų namas pastatytas greta Sporto gatvės, o kiti penkių ir keturių aukštų namai – arčiau Olimpiečių gatvės, link upės. Po pastatais įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su dviračių saugojimo patalpomis ir įvažiavimu iš Sporto gatvės. į ją patogu patekti ir tiesiai iš laiptinių nusileidžiančiais liftais. Pagrindinė komplekso erdvė yra Sporto gatvės lygyje: čia vieta susitikimams. Vakarinėje sklypo dalyje įrengta ramaus poilsio zona su atsiveriančiais puikiais vaizdais, apsodinta augalais ir atribota nuo gatvių triukšmo. Pietinėje dalyje – aktyvaus poilsio erdvė: saugi žaidimo aikštelė vaikams, pasivaikščiojimo takai, sumontuoti mediniai suoliukai. „Naujosios Rivjeros“ būstai itin šilti, nes vidinės pastatų sienos ir perdangos tarp butų yra papildomai apšiltintos, o šiuolaikiški medinių profilių trijų stiklų paketų langai ir balkono durys puikiai sulaiko šilumą, saugo gyventojus nuo triukšmo. Kiekviename bute įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema užtikrins gaivų orą. 80 % butų jau yra parduoti – tokiai paklausai greičiausiai įtakos turi itin ribota gyvenamosios statybos plėtra Neries pakrantėje. 

nuotraukos šaltinis – „Quadrum“ .

GERIAUSI mETų ObJEKTAI

Sostinės centro veidą atnaujino kompleksas

QUADRUM

Geriausi metų objektai

ilniuje Dešiniajame Neries krante iškilo „Quadrum“ – didžiulis, pagal naujausias architektūros tendencijas suprojektuotas administracinių pastatų kompleksas. Tai tarsi verslo miestas mieste, kuris jau vien architektūrinės išraiškos prasme šiandien pelno būti vienu geriausių sostinės centro objektų.

Kompleksą sudaro 3 modernūs „Quadrum East“, „Quadrum North“ ir „Quadrum South“ pastatai. Įgyvendinant projektą, buvo įdiegti moderniausi techniniai ir technologiniai statybos sprendimai.

Visų korpusų fasadai puikuojasi stiklo atitvarų spindesiu. Statyboje naudoti ir kiti Lietuvoje reti statybos sprendiniai, tarp kurių – ir dailinamasis betonas, kurio paviršius atrodo itin estetiškai ir dėl to jam nereikia jokios kitos apdailos.

„Quadrum“ pastatų pagrindinės statybinės konstrukcijos yra monolitinio betono. Didžiausias pastatas – 17 aukštų rytinis korpusas, pastatytas ant betoninės plokštės, kuriai išlieti sunaudota 3 000 m3 betono. Kiti pamatai yra poliniai.

Dar vienas unikalus statybos Lietuvoje sprendimas – monolitinės tuštymėtosios perdangos, liejamos naudojant plastikinius „burbulus“. Šie „burbulai“ užima nemažai tūrio ir sumažina monolitinėje perdangoje betono kiekį. Perdangose buvo sumažintas ir armatūros kiekis, kurį kompensavo montavimo metu įtempti metaliniai linai. Beje, naujoviški ir kiti perdangų konstrukciniai sprendimai – monolitinėms tarpaukštinėms perdangoms buvo pasirinkta armavimo nuo praspaudimo sistema.

Pagal architektų sumanymą nuo trečiojo aukšto pagrindinis 17 aukštų pastatas tarsi pasislenka ir jo 14 aukštų pakimba virš žemės. Tam buvo specialiai pagaminta ir sumontuota 220 t svorio plieninė santvara.

Geriausi metų objektai

Verslo centro „Quadrum“ požeminėje automobilių parkavimo aikštelėje, administraciniuose pastatuose „East“ ir „Nord“ ir lauko terasose visų betoninių grindų dangų įrengimo darbus atliko UAB „Statybos partneriai“. Modernius automatinius parkingo vartus įrengė UAB „Amikonas“ (Gvartai.lt). „Quadrum“ verslo centras išsiskiria šiuolaikiškais energiją taupančiais sprendimais. Jame įrengtas geoterminis šildymas generuos daugiau nei 15% pastatams eksploatuoti reikalingos energijos. Komplekse įdiegtos inžinerinės sistemos užtikrina iki 30% mažesnes energijos sąnaudas. Taip pat komplekse sumontuota pati pažangiausia pastatų klimato valdymo sistema Baltijos šalyse. O, siekiant eksploatacijos ekonomiškumo, integruotas ir energiją taupantis pastatų apšvietimo valdymas. Dabar „Quadrum“ apšvietimas šviesotechniniais parametrais tenkina tarptautinių architektų pajėgų suformuluotus estetinius poreikius. Jo išmaniajai valdymo sistemai įrengti buvo pasikviesti konsultantai iš užsienio, anksčiau įgiję atitinkamos patirties Helsinkyje. Užsakovas: Norvegijos NT bendrovė „Schage Real Estate“ Statybos valdymas: UAB „AZCM“ Architektai: LUND+SLAATTO ARKITEKTER AS (Norvegija) ir UAB „Arches“ (Lietuva) Statybos darbų pradžia: 2013 m. gegužė Sklypo plotas: 9 435 m2 Užstatymo plotas: 4 710 m2 Bendras patalpų plotas: 70 000 m2 Automobilių stovėjimo aikštelė: 3 aukštai, 30 000 m2, 700 vt. Komplekso kaina: 75,3 mln. eurų Finansavimo šaltinis: „Schage Real Estate“, „DNB“ bankas automobilių vietų – daugiau nei 200 vnt. investicijos – 4,6 mln. eurų

GERIAUSI mETų ObJEKTAI

Ne mažiau šiuolaikiškos ir nuotekų bei geriamojo vandens sistemos. Komplekse įdiegta inžinerinė vandentiekio įranga apdraudžia nuo susirgimo legionelioze, o pačios moderniausios technologijos užtikrina saugų ir ilgalaikį vamzdynų eksploatavimą. Didelis dėmesys, siekiant kuo geriau pateisinti pastatuose veiksiančių įmonių poreikius, buvo skirtas patalpoms suplanuoti ir galimybei jas kuo lengviau pakeisti. Todėl buvo pastatytos skirtingų konstrukcijų vidaus pertvaros. Apdailos darbus atlikusios įmonė įrengė gražias ir aktyviai veiklai nuteikiančias patalpas. Ir tai tik dalis faktinės medžiagos apie naujovišką kompleksą – geriau viską pamatyti savo akimis... 

„Škoda“ atstovybių Lietuvoje nuotraukos

G eriausi e r i a u s i m et e t ų o b jektai jektai

Nauji Š KO DA namai stebina paslaugų įvairove

užsakovas: BĮ UAB „ARX“ Projekto ir statybų valdytojas: UAB „Contestus projektai“ Projektas: UAB „Vilniaus archprojektas“ Adresas: Dubliškių g. 7, Vilnius plotas – apie 4 500 m2 automobilių vietų – daugiau nei 200 vnt. investicijos – 4,6 mln. eurų

Geriausi metų objektai

akeliui į Gariūnus buvo atidarytas „Škoda“ ženklo salonas – pirmasis automobilių centras Lietuvoje, kuriam suteikta A energinio efektyvumo klasė ir kurio sandarumo parametrai yra geresni nei A++ sandarumo klasei privalomi rodikliai.

Pastato penktadalis skirtas „Škoda“ automobilių pardavimo salonui, o likusioji – priežiūros ir remonto patalpoms. Už salono įrengtos parduotų automobilių atidavimo, priėmimo į servisą patalpos ir pats servisas. Atskirame bloke – kėbulų remonto ir dažymo cechas, automobilio geometrijos atstatymo stendas, plovykla. Antresolėje suplanuotos administracijos, serviso darbuotojų poilsio ir buitinės patalpos. Vienas iš sudėtingesnių išsikeltų tikslų buvo reprezentatyviai pateikti kompleksą, kuris nuo Gariūnų gatvės matomas iš 3 pusių, o didžioji pastato dalis – gamybinės patalpos. Tai sėkmingai buvo išspręsta panaudojant automobilių pardavimo stoginę, kuri pratęsė estetiškiausios pastato dalies – pardavimo salono – fasadą, vizualiai pridengė ūkinį kiemą, suformavo sklypo perimetrą. Kalbant apie pastato estetiką, ją galima apibūdinti „Škoda“ šūkiu – „Simply Clever“. Fasadų ir interjero sprendiniams buvo taikomi specialūs firminio stiliaus reikalavimai, kuriuose buvo aiškiai nustatyti spalvų, formų, apdailos medžiagų, baldų ir įrangos pasirinkimo reikalavimai.

brangesnė plastikinių lituojamų vamzdžių sistema, pastatyti geležies šalinimo filtrai. Pastate ir teritorijoje įrengtas energiškai efektyvus šviesos diodų apšvietimas, leidžiantis pasiekti labai aukštus apšviestumo rodmenis. Šildomiems paviljonams reikalingi gerai izoliuoti vartai, todėl salonui parinkti aliuminio profilių pramoniniai vartai, atitinkantys naujausius techninius reikalavimus pagal Europos normą EN 13241-1. Visi „Škoda“ salono langai pagaminti pagal specialų užsakymą su užduotimi pasiekti būtiną 0,91W/m2K šilumos laidumo koeficientą. Jie patikimai užsandarinti. Vaikštant po naująsias serviso patalpas akis patraukia šviesios ir blizgios labai kietos epoksidinės grindys. Jos itin atsparios nusidėvėjimui ir cheminėms medžiagoms. 

Pastato inžineriniai sprendimai, siekiant užtikrinti aukštus energetinio efektyvumo rodiklius, parinkti atsižvelgus į salono specifiką. Pasirinktas geoterminis šilumos gavybos būdas, įrengta 18 giluminių gręžinių, kurių bendras ilgis apie 1200 m. Geotermija bei patalpų geometrija padiktavo ir grindinio šildymo būdą. Pastate įrengta kompresorinė, kurioje išsiskirianti šiluma naudojama serviso patalpoms šildyti. Energiškai efektyvus pastatas neįmanomas be rekuperacinės vėdinimo sistemos. Visuose vėdinimo įrenginiuose yra sumontuota išmanioji automatikos sistema, užtikrinanti saugų įrenginių darbą ir aukštus mikroklimato parametrus bei komfortą. Taip pat ši sistema leidžia valdyti vėdinimo įrenginius internetu ir labai palengvina įrenginių priežiūrą. Pastate sumontuotos technologinės, buitinės ir lietaus nuotekų sistemos. Vandentiekio sistemai buvo pasirinkta

G eriausi e r i a u s i m et e t ų o b jektai jektai

„Užupio vartai“ – šiuolaikiškai atgimusi istorinė klasika 66

Martyno Ambrazo nuotraukos

Geriausi metų objektai

ostinės Užupyje baigtas įgyvendinti naujausias šio istorinio rajono nekilnojamojo turto projektas „Užupio vartai“. Trijų korpusų pastate yra 38 įvairaus dydžio butai, o cokoliniame aukšte ir dalyje pirmojo aukšto įrengtos nuo 45 iki 94 m2 komercinei veiklai pritaikytos patalpos. Į pastato rekonstrukciją investuota daugiau nei 5 mln. eurų. Projektas išskirtinis, nes jame išlaikytas unikalus pastato charakteris – istorinė komplekso pastatų dalis rekonstruota išlaikant visas pastato išorės ir vidaus vertingąsias savybes, o kita dalis pastatyta naujai.

Užupis Vilniaus miesto kontekste laikomas tarsi miestas mieste, turintis savitą struktūrą, gatvių tinklą, aikštes, skersgatvius ir, žinoma, čia gyvenančius žmones. Todėl rengiant pastato Polocko g. 2 rekonstravimo projektą, pagrindine idėja tapo nepakenkti esamai aplinkai, su ja susilieti ir tuo pačiu, neimituojant istorinių pastatų, naujai interpretuoti naujas pastato dalis. Pirmiausia buvo sutvarkytas istorinis pastatas, kiemo erdvėje atkurtas apnykęs buvusio dvarelio portikas, o sovietiniu laikotarpiu labai grubiai perstatytų buvusių vežiminių vietoje (kiemo gilumoje ir ties Krivių gatve) suprojektuoti nauji šiuolaikiniai korpusai, jų fasadų apdailai parenkant Užupio pastatams būdingas apdailos medžiagas tinką ir geltonas plytas. Todėl šiandien susidaro įspūdis, lyg viskas čia jau seniai susiformavę...

apšiltinti pasirinktos vertikaliai orientuoto plaušo plokštės. Tarpaukštinėms perdangoms panaudotos smūgio garsą izoliuojančios plokštės. Vėdinamosios sienos apšiltintos laidžiomis vandens garams ir mažai laidžiomis orui plokštėmis. Tinkuojamos išorės sienos apšiltintos itin efektyviai šilumą izoliuojančiomis ir apkrovą laikančiomis plokštėmis.

Klasikinių, tik pėstiesiems skirtų vidinių kiemelių Vilniuje sunku rasti – vienas toks kaip tik yra „Užupio vartuose“. Jame išsaugotos vidinį kiemą puošiančios kolonos, atkurtas dekoras, frontonas. Ansamblį paryškina tarp kolonų esanti didinga antrojo aukšto lodžija – toks fasadas yra vienintelis visame Užupyje.

Visuose korpusuose jau veikia adresinė priešgaisrinė sistema, dūmų ir CO šalinimo automatika, elektroniniai ryšiai, ypač patogi vartotojui naudoti skaitmeninės telefonspynės sistema. Taip pat sumontuota aukštos raiškos IP vaizdo stebėjimo sistema. 

Pastato viduje atkartota išorėje moderniai atgimusios klasikos dvasia. Naujo suplanavimo 1- 4 kambarių butams papildomos erdvės suteikia aukštos lubos ir gilūs langai. Palikta galimybė įsirengti židinius. Iš moderniai įrengtų naujų požeminių garažų į butus galima patogiai pakilti liftais. Vietoj išsaugoto pastato korpuso senosios, neatitinkančios šiandienos reikalavimų laiptinės įrengtos dvi laiptinės su liftais. Iš viso naujajame „Užupio vartų“ komplekse įrengti keturi šiuolaikiški padidintų kabinų „Schindler 3300“ modelio liftai. Rūsio dalyje, skirtoje komercinėms patalpoms, paliktos autentiškos skliautinės lubos, suteiksiančios išskirtinumo bet kokiam interjerui.

„Užupio vartų“ techninė kokybė yra išskirtine, čia sukurtas itin jaukus mikroklimatas. Erdvės suplanuotos taip, kad į jas patektų kuo daugiau natūralios ir dirbtinės šviesos. Specialiai parinkti prie įvairių interjero sprendimų puikiai derantys, itin estetiški šviesos diodų šviestuvai, garantuojantys mažas sąskaitos už elektros vartojimą.

Objektas: daugiabutis pastatas su komercinėmis patalpomis Sklypo plotas: 3 899,01 m2 Užstatymo plotas: 1 864 m2 Bendras plotas: 6 496 m2 Pastato tūris: 22 423 m3 Aukštingumas: 3 ir 4 aukštai Projekto autorė: architektė Aušra Gvildienė (UAB „Archinova“) Objekto konstruktoriai: Sergėjus Mekinkovas ir Borisas Feofanovas Užsakovas: UAB „Parko gama“ Generalinis rangovas: UAB „Naresta“ Statybos vadovas: Vytautas Matvejevas Adresas: Polocko g. 2, Vilnius

Statant „Užupio vartus“ pakako ir neeilinių užduočių, ir tam tikrų iš anksto nenumatytų, su statybos senamiestyje specifika susijusių trikdžių. Statybas ir tikslų darbų planavimą iš dalies apsunkino archeologiniai tyrinėjimai. Visas gruntas buvo kasamas tik rankiniu būdu ir specialiais transporteriais tiekiamas iki pakrovimo vietos. Kasant po naujais korpusais, nebuvo galimybės pakrauti jį į sunkvežimius pagrindinėje gatvėje, todėl šiems teko važiuoti per gretimus kiemus. Pamatams įrengti buvo pasitelkti atitinkami konstrukciniai ir šiuolaikiniai technologiniai sprendimai. Po dalimi laikančiųjų konstrukcijų naujų pamatų įgilinimas siekė 4 m, buvo įrengti nauji pamatai po liftų šachtomis ir laiptinių sienomis. Renkantis pastato šilumos izoliaciją buvo svarbu ne tik šiluminės savybės, bet ir ilgalaikiškumas, medžiagos gaisrinė klasė. Požeminių automobilių stovėjimo aikštelių luboms

Geriausi metų objektai

Lietuvos mokslininkams –

išskirtinis mokslinis darinys

o pustrečių metų, kai Vilniaus studijų ir verslo slėnyje „Saulėtekis“ buvo įkasta simbolinė kapsulė, pažymėjusi ambicingo projekto pradžią, pagaliau galime džiaugtis didžiausiu ir moderniausiu Lietuvoje bei Baltijos šalyse Nacionaliniu fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų centru (NFTMC).

GERIAUSI mETų ObJEKTAI

Keturių aukštų komplekse suformuotos technologinės zonos, mokslininkų bei studentų darbo vietos. Jame įsikūrė 46 mokslinės laboratorijos. Jomis galės naudotis daugiau kaip 700 mokslininkų ir studentų, taip pat verslo atstovai. NFTMc yra ypatingas sinergijos galimybėmis, mokslo potencialo koncentracija ir moderniomis technologijomis. Pastatas atkartoja dvimatės medžiagos grafeno struktūrą. Ši medžiaga – tai mokslinių tyrimų rezultatas, už kurį 2010 m. buvo skirta fizikos Nobelio premija. NFTMc fasadai papuošti grafeno arba korio struktūrą primenančiu ornamentu. Fasadų apdailai buvo parinktos aliuminio kompozito plokštės. Korio formos kasetės pritvirtintos paslėptuoju būdu. Daug meistriškumo prireikė įrengiant didžiąsias pagrindinio pastato vitrinas. Jose įdėti vieni didžiausių Lietuvoje stiklo paketų, kurių vienas sveria beveik toną! Vidaus pertvaroms taip pat prireikė nestandartinių stiklo paketų. Su jais garso izoliacija yra ne mažesnė nei 48 dB. Pastato antžeminėje dalyje įsikūrė mokslo įstaigos, laboratorijos ir administracija, o vertikaliuose blokuose aplink vidinius kiemelius veikia atskiri institutai, susieti keturiomis keleivinių ir krovininių liftų grupėmis bei aštuoniomis laiptinėmis. Pastato įėjimo holas jungiasi su ašimi tapusiu centriniu pasažu. Aplink šią ašį kompaktiškai sutelktos mokslo įstaigos, institutai, laboratorijos. Holas sujungtas su laukiamosiomis ir susitikimų vietomis, informacijos ir apsaugos postu, konferencijų sale, kavine. NFTMc kiemuose ir teritorijoje įrengtos poilsio aikštelės su lauko suoliukais ir apšvietimu, taip pat atvira antžeminė 302 vietų 2,5 lygio automobilių aikštelė. Kuriant NFTMc interjerą, buvo naudotos natūralios medžiagos: akmuo, betonas, plienas. Moduliai iš fasado buvo perkelti į vidų ir kartu su skaidriu grafeninės struktūros stogu padėjo sudaryti norimą įspūdį. Grindų apdailai buvo naudotos aukščiausios kokybės kiliminės plytelės. Didelis dėmesys skirtas ir sanitarinei keramikai. Buvo parinkta nepriekaištingos kokybės čekiška sanitarinė keramika, kurios paviršiai padengti kokybiška glazūra, užtikrinančia higieną. Projektuojant NFTMc pasirūpinta ir jame dirbsiančių bei besilankysiančių žmonių saugumu. Informacinės apsaugos „salos“ uždaroje patalpoje yra pašaliniams neprieinamas apsaugos ir gaisrinės signalizacijos skydas. Pasitelkus inovatyvias skaičiavimo metodikas, gaisrosaugos inžinieriams pavyko sėkmingai suderinti ne tik aukštus saugos reikalavimus, bet ir įgyvendinti specifinius technologinius pastato poreikius bei iššūkius.  UŽSAKOVAS: Vilniaus universitetas PROJEKTO PARTnERIAI: VMTI fizinių ir technologijos mokslų centras ir VGTU ARcHITEKTAI: Remigijus Bimba, UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ INTeRjeRO AUTORIAI: Remigijus Bimba, Laura Dabravalskytė GEnERALInIS RAnGOVAS: UAB „Hidrostatyba“, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su partneriu UAB „fima“ STATYBOS DARBų PABAIGA: 2015 m. gruodis STATInIO PLOTAS: 27 369,24 m2 SKLYPO PLOTAS: 21 480 m2 SKLYPO UŽSTATYMAS: 10 500 m2 PASTATO AUKŠTų SKAIČIUS: 4 aukštai su cokoliu ir techniniu aukštu DAUGIAAUKŠTėJE AUTOMOBILIų STOVėJIMO AIKŠTELė: 302 vietos PASTATO KAInA: 45 351 419 € su PVM fInAnSAVIMO ŠALTInIAI: 85 % Europos struktūriniai fondai ir 15 % Lietuvos Vyriausybė

VIBRACIJOS IR TRIUKŠMO SLOPINIMO SPRENDIMAI

VU Nacionalinio ﬁzinių ir technologijos mokslų centro Saulėtekyje jautrios laboratorinės įrangos patalpų grindys buvo izoliuotos nuo aplinkos vibracijų Calenberg Cibatur kilimais.

UAB „Delta Nova“ Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius Tel. (8 5) 272 53 08, faksas (8 5) 272 10 62, mob. +370 615 136 69 El. p. info@deltanova.lt, www.deltanova.lt

KONFERENCIJA

ENERGETIKOS POKYČIAI IR PASTATŲ ŠILDYMO PERSPEKTYVOS DATA: Sausio 26 diena. LAIKAS: 10 val. VIETA: „Multikino” kino teatras, Pc „Ozas”, Ozo g. 18, Vilnius

ažnai kalbėdami apie energinių išteklių politiką klausiame, kokios yra galimybės kompensuoti šildymo išlaidas ir energines sąnaudas, pasitelkiant šiuolaikinę pastatų šildymo įrangą? Kokią naudą siekiant išsaugoti šilumą ir didinti pastatų sandarumą atneša tinkamai parinktos ir įrengtos šildymo, vėdinimo ir rekuperacijos sistemos? Kaip taupyti pastatų eksploatacines sąnaudas? Kokios statybinės medžiagos ir kokie inžineriniai sprendimai leidžia maksimaliai išnaudoti pastatų šildymo galimybes, ir kokie efektyviausi problemų sprendimo būdai? Kokią naudą ir iššūkius atneša privalomasis A klasės reikalavimas? Kokios yra pastatų šildymo ateities perspektyvos? Į šiuos ir kitus svarbiausius, su pastatų šildymo efektyvinimu susijusius klausimus atsakysime bei dalinsimės naujienomis, technologijomis ir gerąja patirtimi konferencijoje „EnERGETIKOS POKYČIAI IR PASTATų ŠILDYMO PERSPEKTYVOS“.

Registruotis į konferenciją galite telefonu mob. +370 686 87 886, +370 520 80 335; el. paštu konferencijos@estructum.lt arba paspaudus nuorodą https://docs.google.com/forms/d/1tehh6Hbec5TLBV3fnautSraSSimBDdQ7E7DEOih4yWU/edit

STATYbA

VERSLO CENTRAS „135“ STEBINA RACIONALIAIS SPRENDIMAIS, ORIGINALIU VIDUMI

STATYBA

Giedrė Linden

rąsus, originalus, kitoks. Toks yra nekilnojamojo turto plėtotojos UAB „Eika“ pastatytas verslo centras „135“. Jis iškilo Vilniaus Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankirtoje, vietoje nugriauto Greitosios medicinos pagalbos stoties pastato. Ir tegul jūsų neapgauna nuosaiki pastato išorė. Po ja slepiasi ypač originalus interjeras ir įdomūs sprendimai. Tikimasi, kad šis B+ biurų klasės pastatas taps čia dirbančių žmonių gyvenimo būdo dalimi. Verslo centras yra komplekso, kurį sudarys ir trijų korpusų daugiabučiai gyvenamieji namai, dalis. Pirmasis daugiabučių namų korpusas bus baigtas statyti ateinančių metų sausį, antrasis – 2017 m. kovo pradžioje, o trečiasis – tų pačių metų lapkričio pradžioje.

Užsakovas: UAB „Eika“ Generalinis rangovas: UAB „Eikos statyba“ Projektuotojas: UAB „Vilniaus archprojektas“ Pastato architektas: Saulius Pamerneckis (UAB „SP Architektų Grupė“) Bendrųjų erdvių interjero autorės: UAB „Incanto Solutions“ Bendras plotas: 8 tūkst. 400 m2 Sklypo plotas: 78,95 a Vietų skaičius transporto priemonėms: 200 vietų verslo centro darbuotojams ir 90 vietų gyventojams. Prie pastato įrengta elektromobilių įkrovimo stotelė Nuolatinių darbo vietų skaičius: maždaug 750–900 Statybų pradžia: 2015 m. gegužė Statybų pabaiga: 2016 m. lapkričio pabaiga Projekto vertė: apie 16,8 mln. eurų (viso projekto, įskaitant daugiabučius gyvenamuosius namus) Tikslus adresas: Žalgirio g. 135, Vilnius

STATYBA

Be didelių stiklo plokštumų Verslo centro ir gyvenamųjų namų kompleksą suprojektavo architekto Sauliaus Pamerneckio vadovaujama UAB „SP Architektų Grupė“. Architektai suprojektavo taisyklingo stačiakampio formos pastatą su vidiniu kiemu ir stogo terasomis. „Pagrindinis tikslas, projektuojant kompleksą „135“, buvo suderinti dvi pagrindines funkcijas – verslo centro ir gyvenamąją. Įvertinus projekto urbanistinę situaciją, pasirinkta santūri ir aiški tūrinė ir erdvinė kompozicija, kuri pratęsia ir formuoja Žalgirio ir Linkmenų gatvių išklotines. Sąmoningai vengta jau įprastomis verslo centrų fasadams tapusių didelių stiklo plokštumų, kad būtų sumažinti energiniai nuostoliai“, – pasakojo architektas S. Pamerneckis. Taisyklinga pastato forma pasirinkta siekiant išgauti kaip įmanoma daugiau naudingojo ploto, suplanuoti daugiau ir erdvesnių darbo vietų, sumažinti atstumą nuo langų iki tamsių zonų. Verslo centre darbo vietos išdėliotos kuo arčiau langų, o bendrosios patalpos (susitikimų kambariai, virtuvės, tualetai, ryšių patalpos, sandėliukai ir kt.), kurioms nereikia nuolatinės dienos šviesos, įrengtos pastato viduryje. Verslo centro fasadas – tamsiai pilkas, pagyvintas auksinio atspalvio intarpais. Jie yra langų apvaduose, ties centriniu įėjimu ir didžiulėje iškaboje.

„Spalviniai sprendimai ir medžiagiškumas buvo taikomi, remiantis principu, kad santūri tamsiai pilka pastato spalva nesukuria akį varginančio kontrasto, be to, natūraliai dera su aplinkui išlikusiomis žaliomis miesto erdvėmis. Dinamikos pastatui suteikia auksinio atspalvio intarpai, keičiantys savo pavidalą artėjant gatve prie verslo centro“, – paaiškino architektas. Drąsus interjeras Bendrųjų erdvių interjere, kurį sukūrė UAB „Incanto Solutions“ dizaineriai, gausu akcentinės geltonos spalvos. Po santūria išore besislepiantis vidus stebina. Interjere dera industrinis ir vadinamasis „undone“, t. y. – nebaigtų statybų, stiliai. Taigi kai kurios bendrųjų erdvių vietos atrodo tarsi nepabaigtos įrengti ar pažeistos statybų metu: kai kur palikti netinkuoti betoniniai paviršiai, atviros siūlės, tyčia negrabiai nuglaistytos arba dažais nutaškytos sienos. „Užsakovas buvo išties drąsus, kad sutiko su tokiais sprendimais. Lietuviai apskritai nėra drąsūs, ypač kurdami visuomeninių pastatų interjerus, o čia buvo leista ant vienos sienos išpiešti grafitį, kitą palikti neišbaigtą, aptaškytą dažais, užuot kvietus kokį nors dekoratorių, kad jis padarytų ją dailesnę, estetiškesnę. Džiaugiuosi, kad įtikinome užsakovą palikti „undone“ stilių. Jis suteikia daug šarmo“, – džiaugėsi bendrųjų patalpų, taip pat stogo terasos ir konferencijų cen-

STATYBA

tro interjerą sukūrusios UAB „Incanto Solutions“ direktorė Daiva Rabačiauskaitė. Visą sieną puošiantį grafitį sukūrė jaunųjų menininkų komanda „Spray Way“. Su šiais menininkais UAB „Eika“ susipažino per savo organizuotą „Link’Menų“ projektą. Jo metu jauniesiems menininkams leista kurti instaliacijas dabartinio verslo centro vietoje stovėjusiame Greitosios medicinos pagalbos stoties pastate iki jį nugriaunant. „Tą kartą „Spray Way“ komanda piešė didžiulius grafičius per visą pastato fasadą ir mums jie paliko itin gerą įspūdį“, – prisiminė UAB „Eika“ projektų vadovė Arvyda Mašickienė. Pastato holą papuošė ir originalus interjero autorių suprojektuotas šviestuvas iš kabančių bei šviečiančių metalinių kubų bei ypatingas tinklas su specialiu apšvietimu iš apačios. Skirtingų meninių akcentų atsirado kiekviename verslo centro aukšte. Patikimos medžiagos ir geri darbuotojai Drąsias interjero dizainerių ir architektų užmačias realybe padėjo paversti nemažas būrys patyrusių specialistų. Tinkavimo, dažymo, plytelių klijavimo, akustinių plokščių, apdailinių lentelių montavimo darbus verslo centre „135“ atliko UAB „Alfresta“. Taip pat šios įmonės darbuotojai montavo gipso kartono pertvaras bei lubas, atliko betoninių paviršių lubų ir sienų postatybinį nuvalymą bei jų impregnavimą aukšto slėgio beoriu dažymo aparatu. Tai pagreitino ir pagerino darbo procesą.

„Tinkuojama buvo su modernia vokiška tinkavimo įranga, naudojant ekologiškas, efektyvias tinkavimo medžiagas ir technologijas. Gipso kartono montavimo darbai buvo atliekami naudojant specialias gipso kartono plokštes. Taip pat buvo panaudotos ekologiškos akustinės plokštės, sugeriančios triukšmą ir izoliuojančios šilumą“, – prisiminė UAB „Alfresta“ direktorė Alina Damaševičienė. Kadangi įmonėje dirba tik patyrę, puikiai savo darbą išmanantys meistrai, užsakovo reikalavimus jiems pavyko įgyvendinti nesunkiai ir laiku. „Kolektyvo profesionalumas, kūrybinis potencialas ir asmeninė atsakomybė už bendrovės įsipareigojimus yra įmonės sėkmės, nuolatinio tobulėjimo garantas. Visada stengiamės darbus atlikti sutartu laiku. Taip pat mums visada malonu dirbti su savo darbą išmanančiais dizaineriais, kurių mintys yra įgyvendinamos, perteikiamos mūsų darbais“, – teigė A. Damaševičienė. Direktorė džiaugėsi, kad jos vadovaujama įmonė jau nebe pirmus metus sėkmingai bendradarbiauja su UAB „Eika“. Pastaruoju metu įmonė prisidėjo prie tokių UAB „Eika“ įgyvendintų projektų kaip „Linkmenų namai“, „Švitrigailos namai“, daugiabutis „Liepa 3“, „Domino namai“ ir kitų statybų.

Taisyklinga pastato forma pasirinkta siekiant išgauti kaip įmanoma daugiau naudingojo ploto.

STATYBA

Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos užtikrina spartą ir kokybę Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos yra tai, be ko šiais laikais sunku įsivaizduoti daugumos pastatų, tarp jų – ir administracinių, statybą. Tinkamai parinktos ir sumontuotos gelžbetoninės konstrukcijos lemia ne tik didesnę statybų spartą, pastato patvarumą, ilgalaikiškumą, bet ir geresnę šiluminę varžą, garso izoliaciją bei hermetiškumą. Išvengs temperatūrinių svyravimų. Statant verslo centrą „135“ su daugiabučių namų kompleksu, taip pat buvo neapsieita be surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų. Visas jas – kolonas, rėmsijes, sijas, kiaurymėtas ir pilnavidures perdangos plokštes, trisluoksnes bei viensluoksnes sienines konstrukcijas, laiptų maršus ir kitus elementus – tiekė gelžbetoninių konstrukcijų gamintoja UAB „Betonika“. „Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos šiame projekte pasirinktos dėl statybų spartos ir kokybinių charakteristikų. Juk jos ne tik greitai sumontuojamos, bet ir puikiai sulaiko garsą, išsiskiria puikiomis šilumos izoliacinėmis savybėmis. Patalpose išlaikomas komfortiškas mikroklimatas. Kadangi betonas turi savybę kaupti šilumos energiją, išvengiama staigių temperatūrinių svyravimų“, – aiškina UAB „Betonika“ generalinis direktorius Vytautas Niedvaras. Gaminiai į statybų aikštelę buvo gabenami iš Kauno ir Senųjų Trakų gamyklų. „Per metus patiekiame keliasdešimt tūkstančių kubinių metrų, šimtus tūkstančių kvadratinių metrų surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų. Tad gaminių tiekimo prasme šis projektas nebuvo išskirtinis. Į statybos aikštelę buvo atvežta per 800 m3 kolonų bei sijų, daugiau nei 18 tūkst. m2 perdangos plokščių ir beveik 12,7 tūkst. m2 sieninių konstrukcijų“, – vardija UAB „Betonika“ generalinis direktorius. Pagamino tūrines liftų šachtas. UAB „Betonika“ produktai buvo panaudoti ir statant daugiabučių namų kompleksą. Dviejuose gyvenamuosiuose korpusuose buvo panaudotos šios įmonės pagamintos tūrinės liftų šachtos. Tai – vientisas elementas, gaminamas labai tikslioje formo-

je. Kadangi sumontuojamas vienas elementas, o ne keli atskiri, tai leidžia pagreitinti statybos procesus. „UAB „Betonika“ tūrinės liftų šachtos yra pritaikytos visų Europoje gaminamų tipų liftams. O vientisas elementas turi daugiau pranašumų ir eksploatacijos metu – jį mažiau veikia vibracijos“, – teigia V. Niedvaras. Gyvenamųjų korpusų pastatų sieninėms konstrukcijoms buvo panaudota akmens vata. Bendri pastato sandarumo ir energiniai sprendimai leido naudoti optimalius šilumos izoliacijos kiekius. Dėl to daugiabučių namų gyventojai galės mėgautis maksimaliu komfortu, o patalpose nesijaus „sauso“ oro. Terminai buvo paankstinti. Atsižvelgdama į užsakovo pageidavimus ir pirkėjų poreikius, UAB „Betonika“ optimizavo savo gamybinius procesus ir darbai paskutiniame gyvenamosios dalies korpuse buvo baigti beveik keturiomis savaitėmis anksčiau nei planuota. Suspėti viską atlikti anksčiau nei nustatyti terminai leido praktiškai patikrinti tipiniai konstrukciniai mazgai, kurie jau buvo patikimai patikrinti ankstesniuose projektuose. „Mūsų įmonė visuomet griežtai laikosi tiekimo grafiko, nes tai ir yra pagrindinė sąlyga, kad kiti statybos darbai būtų atlikti laiku, nebūtų trikdžių bei prastovų, o suplanuota projekto baigimo data atitiktų realią“, – sako V. Niedvaras. Pašnekovas pridūrė, kad siekiant optimalaus rezultato gelžbetonio konstrukcijų montuotojams ypač svarbu laikytis montavimo instrukcijų, kurias jiems pateikia UAB „Betonika“, kaip gamintojas. Tuomet gaminiai sumontuojami patikimai, naudojamos tinkamos sandarinimo medžiagos ir detalės. O juk gaminių sandarumas ir montavimas padeda užtikrinti pastato stabilumą bei ilgalaikiškumą. „Šiame projekte teko dirbti su UAB „Eikos statyba“. Ši kompanija turi daug patirties, atlikdama surenkamojo gelžbetonio montavimo darbus, tad viso projekto metu jokių klausimų neiškilo“, – džiaugiasi UAB „Betonika“ vadovas.

STATYBA

Lubos užtikrins ir estetiką, ir akustiką Verslo centre „135“ buvo įrengtos metalinės tempto tinklo (angl. expanded mesh) ir mineralinės vatos kabamosios lubos. Tokios lubos padeda užtikrinti geriausias estetines ir akustines savybes, į ką buvo kreiptas ypatingas dėmesys. Iš viso verslo centre buvo sumontuota 1 360 m2 pakabinamųjų lubų. Dar 600 m2 bus montuojama vasarį, statant „135“ projekto daugiabučius namus. Įrengti lubas patikėta UAB „Montem“. Ši įmonė pasiūlė labiausiai užsakovo ir patalpų nuomininkų lūkesčius atitinkantį variantą. „UAB „Eika“ turėjo tikrai didelį lubų gamintojų ir montuotojų pasirinkimą. Todėl džiaugiamės, kad buvome pasirinkti mes ir sėkmingai įgyvendinome mums iškeltas užduotis. Darbų metu iškilusius klausimus pavykdavo greitai ir sklandžiai išspręsti su projekto valdytojais. Manyčiau, taip buvo todėl, kad projektą valdė tikra profesionalų komanda. Ji tinkamai sudėliojo darbus pagal eilės tvarką ir grafikus. Tikiuosi, su jais teks dirbti ir ateityje“, – vylėsi UAB „Montem“ direktorius Vaidas Daunaravičius. Biurų pastatui buvo parinktos švedų gamintojo AB „Ecophon“ kabinamosios mineralinės vatos lubos, kurios puikiai sugeria garsą. Šių lubų vatos gamybai naudojama daugiau kaip 70 % perdirbto stiklo. Be to, vata neturi pridėtinio formaldehido, o rišamoji medžiaga gaminama augaliniu pagrindu. Taigi pasirinktas produktas yra ypač saugus, o jo savybės rodo, kad gamintojui yra svarbūs žmogus ir gamta. Sumontuotos lubos išsiskiria ne tik aukšta kokybe, bet ir dizainu. Pavyzdžiui, penktame aukšte vyrauja juodos spalvos lubos, interjerui suteikiančios išskirtinumo. Įdomu ir tai, kad vienoje iš šio aukšto erdvių laikančioji lubų konstrukcija sumontuota per visą patalpos plotą, tačiau plokštės buvo montuojamos tik į 50 % ploto beveik atsitiktine tvarka, kurią „sudėliojo“ užsakovo architektė. Konstrukciją įtvirtino „ore“ Įrengti biurų pastato „135“ vidaus duris buvo patikėta kone dviejų dešimtmečių patirtį turinčiai UAB „Vauksa“. Ši bendrovė yra „Viljandi“ langus ir duris gaminančios Estijos kompanijos „Viljandi Windows & Doors“ dukterinė įmonė. UAB „Vauksa“ gamina „Viljandi“ medinius langus su aliuminiu, kurie gaminami tik iš kruopščiai atrinktos pušies medienos, todėl yra atsparesni aplinkos poveikiui ir išsiskiria gera šilumos izoliacija. Taip pat ši įmonė montuoja plienines priešgaisrines ir atsparias dūmams duris „Protectus“. Biurų pastate UAB „Vauksa“ įrengė net kelių tipų duris: varstomas, slankiąsias, švytuojančias ir dvivėres. Jų dizainas buvo minimalistinis, tačiau net kelių skirtingų spalvų. UAB „Vauksa“ pardavimų vadovas Lukas Aleksandravičius neslėpė, kad darbas šiame objekte jų įmonei nebuvo įprastas jau vien dėl to, kad biurų pastate „135“ teko projektuoti ir montuoti tokias duris, kokios paprastai gaminamos viešbučiams, bibliotekoms ir panašioms įstaigoms. Be to, į daugelį patalpų reikėjo ypatingesnių durų su didesne garso izoliacija. Su neįprasta užduotimi susidūrė ir durų montuotojai. Jiems teko montuoti slankiąją durų sistemą į gipso pertvarą. „Galima sakyti, įtvirtinome konstrukciją „ore“, – vaizdžiai paaiškino L. Aleksandravičius.

Nepaisant iššūkių, įmonė ne tik puikiai susidorojo su darbais, bet ir kai kuriuos jų etapus baigė visa savaite anksčiau, kas statybų rinkoje nėra labai dažna. Juk įprasta girdėti apie užtrukusius ir vėluojančius procesus. „Objektas buvo kruopščiai suplanuotas, todėl ir darbai vyko labai sklandžiai, pagal iš anksto numatytus etapus“, – sėkmės formulę įvardijo pašnekovas. Galimybės keisti darbo aplinką Šiuo metu jau išnuomota apie 75 % (arba maždaug 5 tūkst. 800 m2) verslo centro patalpų. Visos jos buvo suplanuotos individualiai, pagal nuomininkų darbo specifiką ir jų pageidavimus: vieni norėjo atviro plano erdvių su keliais kabinetais ar susitikimų kambariais, kiti – kabinetinės sistemos. Kiekviena čia veiksianti įmonė turės unikalų biuro interjerą, kuris labiausiai atitiks dirbančiųjų poreikius ir lūkesčius. „Verslo centre „135“ įsikursiančioms įmonėms sukūrėme visas sąlygas, kad jų darbuotojai turėtų galimybę pakeisti darbo aplinką ir dirbti, ilsėtis ar bendrauti su kolegomis įrengtose bendrose erdvėse ar gryname ore. Verslo centre įrengtas didelis holas su erdve poilsiui ir trumpiems susitikimas, pavasarį bus visiškai įrengtas vidinis kiemas bei stogo terasa šeštame aukšte. Bendrose erdvėse veiks nemokamas belaidis interneto ryšys (wi-fi). Tai užtikrins reikiamas sąlygas darbui ir poilsiui“, – žadėjo A. Mašickienė. Dalis verslo centro patalpų nuomininkų buvo įtikinti nerengti atskirų susitikimų ar pasitarimų kambarių savo biuruose, bet naudotis tam pritaikytomis bendrosiomis erdvėmis hole ir konferencijų centrų patalpomis pirmame aukšte. Apskaičiuota, kad jeigu įmonė atsisako 25 m2 ploto pasitarimų kabineto, tai gali padėti sutaupyti apie 5 tūkst. eurų nuompinigių per metus. Dar vienas labai svarbus šio verslo centro pranašumas – konferencijų centras su modernia įranga ir išskirtiniu interjeru. Jame yra keturios salės: „Urban“, „Green“, „Idea“ ir „Brain“. Salių pavadinimai parinkti ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į vidaus interjerą ir salių paskirtį. Didžiojoje salėje „Urban“ gali tilpti iki 80 žmonių, ji skirta mokymams bei konferencijoms. Salėje „Green“ telpa iki 50 žmonių, ji turi neįprastą dirbtinės vejos dangą, kuri sukuria itin jaukią atmosferą. Salės „Brain“ ir „Idea“ skirtos mažiems susitikimams iki 6–8 žmonių. „Brain“ daugiau skirta vadovų, o „Idea“ – kūrybiniams susitikimams. Iš viso verslo centre bus dvi terasos – maždaug 170 ir 120 m2 dydžio. Viena jų priklausys tik šeštojo aukšto nuomininkui UAB „Seo Pro“, antrąja bus galima naudotis visiems bendrai. Bendrojoje terasoje bus galima ir dirbti, ir ilsėtis. Ne darbo metu čia įvairius renginius planuoja rengti verslo centre įsikūręs restoranas „Čiop Čiop Event Studio“ su profesionaliais virtuvės šefais. Erdviame vidiniame kieme bus įrengta poilsio ir pramogų zona, numatyta vieta mankštai.

STATYBA

Taip pat plokščių kapsuliavimas padeda kalcio sulfate išvengti mikroįtrūkių, atsirandančių neatsargiai numetus ar sutrenkus plokštę arba ant jos nukritus sunkesniam daiktui, pavyzdžiui, elektriniam suktukui, plaktukui ir pan., ir dėl to eksploatacijos metu apkrovų (baldo ar kelių vienoje vietoje susibūrusių žmonių) veikiama plokštė gali suskilti ir įlūžti. „Keliuose objektuose, kur buvo naudojamos nekapsuliuotos plokštės, žmonės įlūžo į pogrindį. O kapsuliuota plokštė gali tik lengvai įlinkti, bet jokiu būdu nesutrupėti“, – tikino M. Kairys. Kapsuliuotos plokštės išsiskiria ir aukštesne grindų medžiagos degumo klase – A1, nekapsuliuotų plokščių degumo klasė – A2. Pagaliau naudojant plokštesnes plokštes, pogrindyje lieka daugiau erdvės, net ir išlaikant tą pačią grindų paviršiaus altitudę. Tai aktualu ten, kur pakeliamųjų grindų aukštis yra nedidelis arba pogrindyje montuojama masyvesnė įranga. Praktiškos kiliminės dangos. UAB „Kitoks požiūris“ verslo centre „135“ skirtinguose aukštuose paklojo ir gamintojo „Desso“ kiliminės dangos plyteles iš kolekcijų „Stratos“, „Essence“ ir „Fuse & Fields“.

Pakeliamosios grindys – kad erdves perplanuoti būtų lengviau Pasikeitus įmonių veiklos pobūdžiui, sukūrus naujas darbo vietas, verslo centruose dažnai perplanuojamos biurų patalpos. Todėl svarbu, kad įrengtų biurų erdvės atitiktų ir šiandienos, ir rytdienos poreikius. Tai padaryti gali padėti pakeliamųjų grindų sistemos, idealios tuomet, kai nėra galimybių komunikacijas įrengti sienose ar lubose. Pakeliamosios grindys, padedant UAB „Kitoks požiūris“, įrengtos ir verslo centre „135“. „Naudojant pakeliamųjų grindų sistemas pasidarė lengva planuoti, pertvarkyti ir kurti naujas darbo vietas su telefono linijomis, kompiuteriais bei apšvietimu. Laisva erdvė po pakeliamosiomis grindimis galės būti naudojama ir kitoms komunikacijoms – vandentiekiui, elektros, telefono, duomenų perdavimo linijoms, oro tiekimo, šildymo, ventiliacijos bei kondicionavimo sistemoms – įrengti. Taip paslėptas komunikacijas vėliau galima lengvai prižiūrėti“, – teigė įmonės „Kitoks požiūris“ vadovas Mantas Kairys. Atsparios drėgmei. Verslo centre „135“ UAB „Kitoks požiūris“ sumontavo visiškai kapsuliuotas kalcio sulfato grindis. Anot M. Kairio, kapsuliuotos grindų plokštės turi kur kas daugiau pranašumų, palyginti su nekapsuliuotomis. Jos yra apie pusantro karto lengvesnės, po sumontavimo gali būti eksploatuojamos kaip darbo platforma. Ant jų galima dirbti naudojant kopėčias, jos nebijo paviršiaus pažeidimų – vykdant darbus nereikia tokių grindų uždengti kartonu. Svarbu ir tai, kad kapsuliuotos plokštės yra visiškai apsaugotos nuo drėgmės patekimo į jų vidų, todėl, iki pradedant jas montuoti, galima drąsiai sandėliuoti „neuždarytame“ ir nešildomame pastate – lauko sąlygos jų nepaveiks. Negresia įlūžti. Kai diegiama papildoma pogrindinė įranga, komunikacijas bei darbus atlieka ir plokštes kilnoja kitų kompanijų darbuotojai, aktualus tampa plokščių kapsuliavimas, padedantis išvengti ir jų kampų bei kraštų apdaužymo.

THE ULTIMATE FLOORING EXPERIENCE A Tarkett Company

Kitaip nei ritininės, jos yra ne klijuojamos prie pagrindo, o tvirtinamos naudojant vadinamąją fiksaciją. „Fiksacija neleidžia plytelėms slankioti, tačiau nepriklijuoja jų prie pagrindo. Todėl, esant poreikiui, ypač lengva pakeisti vieną ar kelias kilimines plyteles naujomis“, – aiškino M. Kairys, pabrėždamas, kad „Desso“ kiliminių dangų gamintojas yra vienas pasaulinių lyderių ir pirmasis gamintojas, gavęs auksinį sertifikatą „Cradle to Cradle“ (C2C), paremtą žiedinės ekonomikos principais.

STATYBA

Inžinerinės sistemos Be įspūdingo interjero, vienas didžiausių verslo centro „135“ pranašumų yra modernios inžinerinės sistemos. Pastate suprojektuotos ir įdiegtos nestandartinės gaisrinės saugos priemonės, gaisro gesinimo sistema bei dūmų šalinimo srautiniai ventiliatoriai, leido užtikrinti aukštesnį saugos lygį mažesniais kaštais. Tokius sprendinius pasiūlė ir sėkmingai įgyvendino UAB „Poliprojektas“, turintis ilgametę patirtį teikiant technologines inovacijas Lietuvoje ir užsienyje. Kiekvienas aukštas turi savo vėdinimo mašiną, kuri projektuojama pagal tame aukšte įsikursiančių įmonių poreikius. Prie vėdinimo kameros sumontuota drėkinimo sekcija, kuri užtikrina, kad paduodamas šviežias oras į patalpas būtų pakankamai drėgnas. Drėkinimas numatytas šaltuoju laikotarpiu, kai lauke santykinė drėgmė yra stipriai sumažėjusi. „Tinkamas drėkinimas itin svarbus alergiškiems, išsausėjusios odos kamuojamiems ar kitokių odos problemų turintiems žmonėms. Norime visiems „135“ įsikursiantiems darbuotojams sukurti gerą mikroklimatą. Tai padės padidinti jų produktyvumą bei pasitenkinimą darbu“, – įsitikinusi A. Mašickienė. Šildymo ir vėdinimo sistemos verslo centre suprojektuotos pagal pasaulio šalis. Tai reiškia, kad vienu metu pietinėje pusėje dirbantys darbuotojai galės įsijungti vėsinimą, o šiaurinėje – šildymą. „Tai itin aktualu ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį, kai vienoje pusėje saulė patalpas prišildo, o kitoje – saulės nėra ir darbuotojai šąla. Sistemų efektyvumą ir išlaidų energijai taupymą užtikrina pastato valdymo sistema (BMS). Ji leidžia valdyti inžinerines sistemas nuotoliniu būdu. BMS leis reguliuoti patalpų temperatūrą, oro drėgnumą, paduodamo šviežio oro kiekį ne tik visam pastatui, bet ir atskirai aukštais ir atskiromis patalpomis“, – pranašumus vardijo A. Mašickienė. Netriukšmingos inžinerinės sistemos Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo bei vandens nuotekų sistemas įrengė UAB „Duventa“. Ši įmonė parinko gamintojo LG oro kondicionavimo sistemą. Būtent šiai sistemai būdingi geriausi rinkoje vėsinimo (EER) ir šildymo (COP) naudingumo koeficientai. Oro sistemą sudaro iki 2,8 kW vidiniai blokai, kuriems dirbant net ir maksimalia galia triukšmo lygis neviršija nustatytų 30 dBA. Taip pat sumontuota austrų gamintojo „Euroclima“ vėdinimo sistemos įranga su rotaciniu rekuperatoriumi, EC ventiliatoriais ir adiabatiniu drėkintuvu. Tai – patikima, dideliu energiniu efektyvumu ir konfigūracijų išpildymo lankstumu išsiskirianti sistema. Šildymo sistema yra kolektorinė, tad pats vartotojas gali reguliuoti šildymą pagal poreikį. Vėsinimo sistemą taip pat gali reguliuoti patys vartotojai. Šiame biurų pastate UAB „Duventa“ vandentiekio sistemą suprojektavo ir sumontavo iš daugiasluoksnių vamzdžių „Pipelife Pert/AL/Pert“ ir plastikinių polipropileno (PP-R) vamzdžių. Pasirinkta „Skolan-dB“ aukštos kokybės plastikinių vamzdžių vidaus nuotekų sistema, pagaminta iš mineraliniu pluoštu sutvirtinto polipropileno. Ji puikiai izoliuoja garsą ir padeda sumažinti nuotekų sistemos keliamą triukšmą. Taip pat buvo sumontuota vakuuminė lietaus vandens surinkimo sistema „Geberit Pluvia“, kuria nuo stogo suren-

kant lietaus vandenį naudojamas neigiamas slėgis. Vamzdynui prisipildžius vandens, jis stovu krenta žemyn. Tada vamzdyno viršuje susidaro vakuumas ir padidėja vandens surinkimo greitis. Todėl galima naudoti gerokai mažesnio nei įprastose sistemose skersmens vamzdžius. Taip sutaupoma vietos ir įrengimo išlaidų. Paprastai projektuojant ir įrengiant panašias sistemas, pamirštama apie plastikinių vamzdžių plėtimąsi, jų atsparumą smūgiams ar temperatūriniams svyravimams. Taip pat neįvertinama žmogaus klaidos galimybė. O sistemoje „Geberit Pluvia“ apgalvotos visos smulkmenos, įvertintos visos galimos grėsmės. Viskas suvirinama automatiniais aparatais, prie vamzdžio privirinami specialūs laikikliai. Jie sumažina plastiko plėtimąsi, o sistemai parinkta HDPE medžiaga yra atspari šalčiui ir smūgiams. Išnaudojo stipriąsias puses Pirmojo aukšto vandentiekio ir nuotekų sistemų bei sanitarinių prietaisų montavimo darbus, taip pat cokolinio bei pirmojo aukšto kondicionavimo sistemos montavimo darbus atliko UAB „Bajoras“. Ši įmonė projektuoja, parenka, parduoda ir montuoja šildymo, šaldymo, vėsinimo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio, nuotekų sistemas ir atlieka techninę jų priežiūrą. Kaip prisiminė UAB „Bajoras“ Komercijos padalinio vadovas Ramūnas Viederis, didžiausias iššūkis buvo suspėti visus darbus atlikti laiku. Nes terminas darbams atlikti buvo labai trumpas. „Tačiau mūsų įmonės stiprioji pusė yra užsibrėžtus darbus atlikti gerai, kokybiškai ir laiku. Tad spėjome įgyvendinti visas mums patikėtas užduotis“, – džiaugėsi pašnekovas.

STATYBA

Teko keisti techninį projektą UAB „APS grupė“, vykdanti lauko ir vidaus elektros projektavimo ir montavimo darbus, verslo centre „135“ atliko vidaus ir lauko elektros tinklų instaliavimo darbus. Šios įmonės darbuotojai sumontavo: įėjimo kontrolės, priešgaisrinės signalizacijos ir apsaugines sistemas, kompiuterinius tinklus ir evakuacinio įgarsinimo sistemą. Verslo centro kompiuterinių tinklų sistemą sudaro optinis magistralinis tinklas, paskirstytas po visą pastatą, o išskirtina yra tai, kad verslo centro pastatui yra išduota 25 metų kompiuterinių komponentų gamintojo sisteminė garantija. Vaizdo stebėjimo sistemą sudaro 38 vnt. lauko perimetro ir vidaus patalpų stebėjimo kamerų, kurių fiksuojama informacija nuolatos stebima budinčio personalo, o apsauginė sistema išsiskiria tuo, kad yra tarpusavyje apjungta su įėjimo kontrolės sistema, jos bendrai atvaizduojamos kompiuterio monitoriuje, naudojant monitoringo programą (monitoringas – kiekybinių ir kokybinių pakitimų stebėjimas tiriant aplinkos būklę). Adresinės gaisrinės signalizacijos sistemos signalai taip pat perduodami naudojant monitoringo programą, kuri sudaro sąlygas budinčiam personalui, esant reikalui, greitai sureaguoti į suveikimą ir įvertinti pavojaus lygį. Evakuacinio įgarsinimo sistema šiam projektui numatyta nebuvo, tačiau, siekiant užtikrinti maksimalų nuomininkų komfortą ir saugumą, UAB „Eika“ pageidaujant, buvo įrengta papildomai. Anot UAB „APS grupė“ vadovo Andžejaus Romančiko, bendrovės branduolį sudaro daugiau nei dešimtmetį kartu dirbanti komanda, o montavimo ir instaliavimo darbus atlieka aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys

ilgametę įvairaus sudėtingumo darbų įgyvendinimo patirtį. Todėl bendrovė yra pajėgi per trumpą laiką įrengti sudėtingas inžinerines sistemas. „Vykdant darbus, kaip tik ir teko susidurti su iššūkiais, kuriuos lėmė su pastato nuomininkų atėjimu atsiradę nauji techniniai reikalavimai, iš esmės pakeitę esamą techninį projektą. Todėl bendrovė buvo priversta skubiai parengti naujus reikalavimus įgyvendinančius sprendinius ir juos realizuoti verslo centre, o siekiant atlikti darbus užsakovo nustatytais terminais buvo pasitelkti didesni žmogiškieji ištekliai“, – prisiminė A. Romančikas. Efektyviam žmogiškųjų išteklių valdymui ir darbų organizavimui buvo pradėta naudoti pačios bendrovės jėgomis, pasitelkus IT bendrovę, neseniai suprojektuota ir įdiegta programinė įranga – personalo valdymo sistema „APS HRPro“. Jai būdinga galimybė ne tik sukurti kiekvienam objektui projektą ir priskirti jam darbuotojus, planuoti jų darbo valandas, bet ir kontroliuoti darbuotojų faktinį buvimą priskirtame objekte. Ateityje, įsigijus papildomą techninę įrangą, ši sistema leis kontroliuoti ir patį darbo procesą, t. y. atpažins faktinį darbuotojo veiksmą ir jo rūšį. UAB „APS grupė“ dirba reikiamos patirties, kvalifikuoti darbuotojai, turima darbo priemonių, leidžiančių diegti tarpusavyje integruotas objektų elektros, automatikos, kompiuterinio tinklo, įėjimo kontrolės, priešgaisrinės signalizacijos ir apsaugines sistemas, atitinkančias net įnoringiausių klientų lūkesčius. Taip pat įmonė gali pasiūlyti konkurencingas paslaugų kainas.

STATYBA

Gruntai lėmė polinių pamatų pasirinkimą Pamatus verslo centre „135“ projektavo ir įrengė UAB „Geotechniniai darbai“. Ši bendrovė turi labai didelę sudėtingų geotechninių klausimų sprendimo patirtį, esant įvairioms sąlygoms. Įmonės specialistai dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Rusijoje bei Baltarusijoje. Išanalizavus kelis pamatų tipus, buvo pasirinkti šiam objektui optimaliai tinkamo tipo poliniai pamatai. Poliai – srautinio injektavimo tipo. Jie ypač tinka tokiomis sąlygomis, nes aikštelėje vyrauja kaitūs smėliniai gruntai. Tokio tipo poliai išsiskiria labai didele šonine trintimi ir geru kontaktu tarp polio pado ir grunto. Taip pat tokių polių skersmuo puriuose gruntuose susiformuoja didesnis nei tankiuose, todėl optimaliai išnaudojamas pagrindo stiprumas per visą polio ilgį. Hidroizoliacija – stiprioji pastatų apsauga Verslo centro administracinio komplekso stogų įrengimo darbus atliko UAB „Stogų ekspertai“. Šiam 1200 m2 stogui buvo panaudoti du sluoksniai PREMIUM klasės hidroizoliacinės dangos „MIDA Technoelast“, kurią tiekė UAB „Kečas“. Gyvenamosios komplekso dalies stogus įrengė UAB „Nord Profil“. Ši įmonė jau daug metų savo klientams siūlo platų aukščiausios klasės medžiagų, skirtų namų stogams, asortimentą.

Tos pačios bendrovės darbuotojai įrengė ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės grindų hidroizoliaciją, atliko atvirkštinio automobilių stovėjimo aikštelės stogo įrengimo darbus. UAB „Nord Profil“ statybų vadovas Linas Bivainis pasakojo, kad hidroizoliacijai buvo naudojama ritininė stogo danga „Technoelast“. Apatiniam sluoksniui naudota hidroizoliacinė bituminė polimerinė stogo danga „Technoelast K-MS“, o viršutiniam sluoksniui – „Technoelast K-PS“. Šios polimerinės bituminės ritininės stogo dangos naudojamos pastatų ir konstrukcijų stogams įrengti, inžinerinių konstrukcijų hidroizoliacijai ir vandens garų izoliacijai užtikrinti. Jos yra ilgalaikės ir išsiskiria pačiomis geriausiomis techninėmis bei kokybės savybėmis, tinka ir naujų stogų statybai, ir senų stogų remontui. Verslo centrui parinktose dangose nėra jokių elementų, kurie keltų pavojų žmonėms ar gyvūnams. L. Bivainis džiaugėsi, kad darbams atlikti skirto laiko pakako ir net teko laukti darbų fronto, o patyrę įmonės „Nord Profil“ specialistai lengvai ir kokybiškai įvykdė jiems patikėtas užduotis. Pastato vizitinė kortelė Gražiai sutvarkyta pastato aplinka yra ne mažiau svarbi nei jo architektūrinė išraiška ar stilingas interjeras.

UAB „Kitoks požiūris“ nuot.

STATYBA

„Verslo centro išorė yra savotiška pastato vizitinė kortelė“, – įsitikinusi UAB „Genflora“ vadovė Jevgenija Puzelevič. Šios įmonės, kuri su UAB „Eika“ bendradarbiauja ne vienus metus, darbuotojams buvo patikėta pasirūpinti verslo centro „135“ aplinkos sutvarkymu.

Šį rudenį buvo atlikta dalis paruošiamųjų apželdinimo darbų – apželdintas verslo centro šlaitas ties centriniu įėjimu į pastatą iš Žalgirio gatvės pusės. „Kadangi tarp pastato ir Žalgirio gatvės buvo suformuotas

STATYbA

gana status šlaitelis, pasodinome čia kalninių pušų masyvą, jis apsaugos šlaitą nuo grunto slinkimo, sudarys apsaugos zoną nuo gatvės ir žaliuos ištisus metus“, – pasakojo J. Puzelevič. Anot pašnekovės, darbus vykdyti nebuvo sudėtinga, nes viskas buvo aptarta su verslo centro „135“ architektu S. Pamerneckiu. Rasti tinkamiausią sprendimą padėjo ir nuolatinis bendradarbiavimas su konsultante, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos asocijuota nare, ilgamete želdinimo ir želdinių priežiūros specialiste Kristina Narviliene. Paruošiamieji darbai buvo baigti iki gruodžio 1 dienos. Kiti želdinimo darbai vyks pavasarį. Bus bendri dušai AB „Eurovia Lietuva“ projekte „135“ UAB „Eika“ ir Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliko Linkmenų ir dalies Žalgirio gatvės dangos remonto darbus, įrengė pėsčiųjų ir dviračių takus, Linkmenų gatvės dalyje rekonstravo inžinerinius tinklus, sankryžoje pastatė naują šviesoforą. Taigi į darbą verslo centro darbuotojams bus patogu atvažiuoti tiek dviračiu, tiek automobiliu, tiek keliauti kitais būdais, pavyzdžiui, pėsčiomis. Verslo centre bus įrengta 150 saugomų vietų dviračiams ir dviračių remonto punktas. Kadangi pirmame aukšte įrengti vyrų ir moterų dušai su persirengimo patalpa visiems verslo centro darbuotojams, įmonėms nebereikėjo dušų įrengti atskirai savo patalpose. Rinkdami pertvaras netaupė Statant biurų pastatą „135“, visur siekta kokybės, taip pat ir įrengiant sanitarinius mazgus. Čia kreiptas nemažas dėmesys į kiekvieną detalę, taip pat ir lengvąsias dušų bei tualetų pertvaras. Jas ėmėsi gaminti ir įrengti UAB „Baltijos Brasta“. Ši įmonė pirmoji Lietuvoje prieš du dešimtmečius pradėjo įrenginėti lengvąsias dušų ir tualetų pertvaras ir šiuo metu yra didžiausia šių produktų gamintoja Lietuvoje. Ji turi daug įvairių sprendimų, galinčių patenkinti skirtingus klientų reikalavimus ir poreikius. Ne veltui ši bendrovė prisidėjo prie dažno svarbesnio objekto statybų Lietuvoje. Biurų pastate „135“ UAB „Baltijos Brasta“ sumontavo geriausiai dušo patalpoms tinkamas pertvaras „LTT extra 10“. Jos pagamintos iš 10 mm ištisinio aukšto slėgio laminato ir aliuminio profilių karkaso. Profilių karkaso sistema išdirbta Suomijoje, verslo grupės, kuriai priklauso ir UAB „Baltijos Brasta“. „Wc pertvaros buvo ne pigiausios, bet ir ne prestižinės. Pasirinktas viduriukas, kai nau-

dojama tvirta 24 mm MDP plokštė. Ji yra drėgmei atspari, kas svarbu tualeto patalpose, bet padengta įprasta danga – melaminu. Pertvarų karkaso sistema išdirbta Suomijoje, todėl estetiška ir patikima“, – paaiškino UAB „Baltijos Brasta“ projekto vadovas Giedrius Pyrantas. Nuskaitys automobilių numerius Darbuotojų ir klientų patogumui verslo centre įrengta patogi 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Automobilių stovėjimo aikštelių grindis biurų pastate „135“ įrengė prie ne vieno žinomo pastato statybų, tokių, kaip K29, „Quadrum“ ir kitų, prisidėjusi UAB „Statybos partneriai“. Tarpo tarp automobilių stovėjimo aikštelės perdangų ir namo sienos užpildymo darbus „Bayer“ 48 kg/m3 tankio poliuretano putomis atliko UAB „Rimar statyba“. įvažiuoti į verslo centro automobilių stovėjimo aikštelę bus galima tik nuskaičius transporto priemonės valstybinį numerį, kai jis iš anksto įvestas į sistemą, arba skambinant mobiliuoju telefonu. Pasak UAB „Eika“ projektų vadovės A. Mašickienės, toks nuskaitymas gali padėti sureguliuoti automobilių srautus. Kiekviena įmonė turės konkretų vietų automobilių stovėjimo aikštelėje skaičių, bet į sistemą galės suvesti neribotą skaičių savo darbuotojų ar klientų automobilių valstybinių numerių. Neatsižvelgiant į suvestų numerių skaičių, į aikštelę bus įleidžiama tik tiek automobilių, kiek nuomininkui suteikta leidimų. Viršijus šį limitą, papildomi automobiliai bus neįleidžiami, kol neišvažiuos kuris nors anksčiau įvažiavęs automobilis. įvažiuoti į aikštelę bus galima ir naudojantis mobiliuoju telefonu. Jeigu vairuotojo telefono numeris bus įvestas į sistemą, jis galės įvažiuoti į aikštelę nemokamai. Kitu atveju, jeigu numerio sistemoje nebus, automobilio laikymas aikštelėje bus apmokestinamas valandiniu tarifu. „įvažiavimas, naudojantis mobiliuoju telefonu, yra labai patogus nuolatiniams darbuotojams ir klientams, kai jie atvažiuoja kitu, į sistemą neįvestu automobiliu, bet jų telefono numeris yra atpažįstamas kaip sistemos vartotojo“, – paaiškino pašnekovė. Vairuotojai, neturintys leidimo naudotis aikštele nemokamai, taip pat galės pasinaudoti mobiliuoju telefonu. Tuomet jie trumpąja SMS žinute bus informuoti apie galimą mokamo stovėjimo laiką ir mokėjimo įkainius. Sąskaita už stovėjimą bus atsiųsta kartu su mobiliojo telefono sąskaita. Toks atsiskaitymas yra patogus, nes vairuotojui nereikia eiti iki parkomato ar turėti su savimi grynųjų pinigų. 

URTė MIKELEVIČIūTė

Atidaryta naujoji urbanistinė renginių studija „Čiop Čiop“

ostinės verslo centre „135“ įsikūrė išskirtinė urbanistinė erdvė – unikalios koncepcijos ir neformalios aplinkos renginių studija „Čiop Čiop“ su interaktyviu baru, žaliąja valgymo ir VIP zonomis, didele konferencijų erdve su scena ir net kino studija. „135“ plėtotoja EIKA teigia, kad suderinti tokio inovatyvaus ir netradicinio nuomininko kaip „Čiop Čiop“ veiklos funkcijas ir tinkamai pritaikyti turimas erdves jo paslaugų koncepcijai buvo nelengvas uždavinys.

Kulinarinės studijos „Čiop Čiop“ jau veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau, kaip pasakoja vadovė Urtė Mikelevičiūtė, plečiantis jų sumanymams ir klientų ratui savaime iškilo poreikis atidaryti dar vieną, išsiskiriančią iš jau esamų, erdvę. Todėl nuo gruodžio pradžios veikiančioje naujojoje studijoje telpa iki 200 svečių, jiems siūloma daugiau nei 300 m2 stilinga erdvė su interaktyviu baru, žaliąja valgymo ir VIP zonomis, didele konferencijų erdve su scena, su stogo „open kitchen“ stiliaus terasa grilio mėgėjams, prieskoninių žolelių siena, kino studija ir kitokiomis transformuojamomis erdvėmis. „Vienas mūsų išskirtinumų – kiekvienas klientas mūsų erdvę gali susikurti tokią, kokios nori. Pasirinkome kuo neutralesnį, minimalistinį studijos interjerą, kurį galima būtų dekoruoti pagal kliento norą, pasirinktą stilistiką ar temą. Toks interjeras yra puikus fonas drąsiausioms idėjoms įgyvendinti“, – pasakoja vadovė, besidžiaugianti naujųjų patalpų transformacijos galimybėmis.

Žalioji urbanistika – miesto žmogaus stiliui

Interaktyvumas neleidžia nuobodžiauti

„Čiop Čiop“ ne vienus metus yra vertinamas dėl savo unikalios koncepcijos ir įdomios aplinkos. Kolektyvas čia irgi išskirtinis: kiekvienas jų turi bent dvi profesijas, tai tarsi kūrybininkų agentūra, persipynusi su restorano koncepcija. „Esame tikri improvizatoriai!“, – didžiuojasi vadovė, pabrėždama, kad naujosios studijos valgiaraštis ir toliau išlieka orientuotas į kokybę, sotų ir skanų maistą. Tik šįkart prisideda naujovė – dienos pietūs. Vakarai skirti privatiems renginiams, susitarus iš anksto. Taip pat yra galimybė užsisakyti gėrimų ir užkandžių konferencijai ar susitikimui. Atsisveikindama U. Mikelevičiūtė nusišypso: „Noriu pabrėžti – mes nesame vien tik naujovių ieškotojai, nes gera klasika yra tikra vertybė, ir ją pateikti taip pat reikia meistriškumo.“ 

„Čiop Čiop“ savo esme yra pusiau studija, pusiau restoranas. Naujoje vietoje atsirado naujovė – interaktyvus baras su gamybos sala. Interaktyvaus baro sprendimas kiek neįprastas, nes jis yra žemesnis – prie jo susėdus galima patogiai kažką gaminti, dalyvauti edukacinėje programoje, stebėti barmenų pasirodymus ir degustacijas. Taip pat įrengta profesionalų virtuvė, matoma iš VIP zonos, – tiems, kurie nori stebėti realų virėjų darbą. VIP erdvė, skirta norintiesiems privatumo. Palaipsniui studijoje rasis meno instaliacijų, puošybinių elementų.

U. Mikelevičiūtei paliko įspūdį verslo centro „135“ šiuolaikiškumas, modernumas, energinis taupumas, jo plėtotojų įsiklausymas ir geranoriškumas iš anksto įrengiant patalpas pagal nuomininko pageidavimą. „Labai sutapo mūsų požiūriai į vertybes, į modernumą, sužavėjo urbanistinis minimalizmas, visiškai atitinkantis „Čiop Čiop“ aplinkos konceptą: tai miesto studija, todėl erdvės įrengtos taip, kaip patinka miestiečiams. Vis dėlto tai ne grynas lofto stilius – čia minimalizmas dera su šių metų kryptimi, kai įliejamos japoniško ar skandinaviško stiliaus detalės, kai šalia marmuro ar betono atsiranda žaliųjų ar medžio elementų. Naujoje studijoje bus įrengta ir žalių augalų zona. Joje auginsime ir prieskonius, kuriuos naudosime gamybai. Tokių interjerų kol kas daugiau Lietuvoje nėra“, – pasakoja ji. Kąsnis klasikinės improvizacijos...

VILnIUJE: Žvejų g. 2 ir Žalgirio g. 135 I KAUnE: Palangos g. 9 I KLAIPėDA: Trilapio g. 10 I Tel. +370 663 66 667 I El. p. skanu@ciopciop.lt I www.ciopciop.lt

ARCHITEKTÅªRA

A R C HTI ET IESKĖT Ū R A

Naujasis Darbo kodeksas: nekonkuravimo susitarimai Iš civilinės teisės perkeliami į darbo teisės reguliavimo sritį

erslo srityje nekonkuravimo susitarimai tarp darbuotojo ir darbdavio nėra naujiena. Jais darbuotojas darbo sutarties galiojimo metu ir (arba) tam tikrą laiką po darbo sutarties pasibaigimo įsipareigoja neužsiimti konkuruojančia veikla. Tačiau su naujuoju Darbo kodeksu (toliau DK) atsiranda tam tikrų jų reguliavimo naujovių.

VITA PARŠAITYTĖ, teisininkė

Iki šiol įstatymuose nekonkuravimo susitarimai nebuvo tiesiogiai sureglamentuoti, teismų jie buvo pripažįstami civilinėmis sutartimis, jiems taikant civilinio kodekso 2.164 str. nuostatas, reglamentuojančias konkurencijos ribojimą tarp prekybos agento ir atstovaujamojo, o susitarimo sudarymo taisyklėms formuotis esminę įtaką turėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Naujajame DK susitarimai dėl nekonkuravimo reglamentuoti 38 straipsnyje, tad nuo šiol jie pateks į darbo teisės reguliavimo sritį. Kokią praktinę reikšmę tai turi? Nekonkuravimo sutartį vertinant kaip civilinę sutartį sutarties šalys laikomos lygiavertėmis, tuo tarpu darbo teisėje darbuotojas laikomas silpnesniąja šalimi, tad, iškilus abejonių dėl sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Nustatytas konkretus minimalus kompensacijos dydis Naujajame DK nustatyta, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip 40 % darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Iki šiol darbuotojui mokamos kompensacijos konkretus dydis nebuvo nustatytas, todėl jį nustatant buvo remiamasi vertinamuoju kriterijumi pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nustačius konkretų minimalų kompensacijos dydį, atsiranda daugiau apibrėžtumo, naudingo abiem šalims: darbdavys gali iš anksto pagrįstai tikėtis, kad ginčo atveju nekonkuravimo susitarimas nebus nuginčytas dėl nepakankamo kompensacijos dydžio ir kartu bus apsaugomi darbuotojo ekonominiai interesai.

w w w. v i l a s t . l t Kompensacija mokama tik pasibaigus darbo sutarčiai

Bauda negali viršyti 3 mėn. kompensacijos dydžių

Naujajame kodekse nustatyta, kad kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. Iki šiol praktiškai pasitaikydavo „avansu“ mokamų kompensacijų, pavyzdžiui, atskiru priedu prie darbo užmokesčio, nurodant, kad kompensacija apima ir laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo.

Naujajame DK nustatyta, kad išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už 3 mėn., negalioja. Iki šiol minimalus baudos dydis niekur nebuvo reglamentuotas, todėl darbdaviai neretai nustatydavo nemažas baudas. Pagal naująjį reglamentavimą, jei darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra, pavyzdžiui, 1 000 Eur, o jam mokama kasmėnesinė kompensacija – 400 Eur, sutartyje numatyta bauda negalės būti didesnė nei 1 200 Eur. Kyla klausimas, ar suma, viršijanti tik 20 % vieno mėnesio darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, yra pakankama, siekiant atgrasyti nuo sutarties pažeidimo? Tiesa, naujajame DK numatoma ir tai, kad darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą.

Tokia tvarka buvo pripažinta tinkama, bet tik jeigu ji aiškiai išskirta ir atribota nuo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio ir jei jos dydis pakankamas. Pagal naująjį reguliavimą tokia tvarka nebus galima. Nekonkuravimo sutartis – tik po darbo sutarties pasibaigimo Naujojo DK 38 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas, pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys konkuruojančios veiklos. Šiuo atveju kyla klausimas dėl draudimo konkuruoti darbo santykių metu. Naujojo DK 24 str. 5 dalyje nustatyta šalių pareiga vengti interesų konflikto. Tai iš esmės gali būti vertinama kaip draudimas darbuotojui darbo sutarties galiojimo metu dirbti pas konkurentą. Naujasis kodeksas darbdavio pareigos už šį laikotarpį mokėti kompensaciją nenumato. Tačiau ir pagal šiuo metu galiojančio DK 235 str. dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis, laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartyje išaiškino, kad visais susitarimo nekonkuruoti sudarymo atvejais, taip pat ir susitarimui galiojant darbo santykių metu, turi būti nustatoma adekvati ribojimui kompensacija (civilinė byla Nr. 3K-3-32-687/2016, A.V prieš UAB „Robert Bosh“). Taigi vienareikšmiškai atsakyti, koks būtų teismo vertinimas analogiškoje situacijoje įsigaliojus naujajam DK, yra sunku.

Naujajame DK nustatyta, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip 40 % darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Nekonkuravimo susitarimus galima sudaryti tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu veikloje ir taip padaryti darbdaviui žalos. 

STATYBA

Aliuminis:

nuo statybos iki kĹŤrybos

STATYBA

Sonata Ramanauskienė

liuminis yra palyginti jaunas metalas. Tačiau šiandienos statybose jis naudojamas labai dažnai. Garsūs pasaulio architektai, naudodami aliuminio konstrukcijas, yra sukūrę daug nuostabių pastatų projektų, o mokslininkai pasitelkdami aliuminį vis dažniau atranda netikėtų sprendinių, naudingų statybų – ir ne tik – sektoriui.

Išteklių saugotojas Aliuminis pirmą kartą išgautas 1854 m., tačiau žmonių reikmėms labiau imtas naudoti tik XX a. šeštąjį dešimtmetį. Šiandien šis metalas neturi konkurentų, kai įrengiami pastatų fasadai, jis naudojamas langams, durims, sienų apdailos plokštėms, stogams, žaliuzėms, saugančioms nuo tiesioginių saulės spindulių, moduliniams gyvenamiesiems blokams, naftos ir dujų platformose, surenkamosioms konstrukcijoms ir kt. Aliuminio gaminiai tampa vienais svarbiausių gamybos išteklių ateičiai. Tą lemia ir faktorius, kad vieną kartą pagamintas aliuminis patenka į nenutrūkstamą perdirbimo ciklą, o perdirbtas į gaminius nepraranda vertingųjų ypatybių. Ekologinis požiūris į apstatytąją aplinką siejamas su išteklių vertės išsaugojimu, energiniu efektyvumu, poveikiu aplinkai, žaliavų perdirbamumu, nesudėtinga eksploatacija ir atsparumu – ir visa tai įkūnija aliuminis. Grožio ir praktiškumo dilema turi išeitį Statybų pramonė – viena svarbiausių sričių, prisidedančių prie žmonijos progreso. Juk, jei statybos nuolatos netobulėtų, iki šiol gyventume mediniuose neekonomiškuose nameliuose. Šiandien aliuminio konstrukcijų, kurias drąsiai galima vadinti tausojančiomis aplinką ateities konstrukcijomis, panaudojimo galimybės didžiulės. Aliuminis praverčia tiek naujam, tiek rekonstruojamam pastatui – čia naudojami įvairiausios paskirties (langų ir kitokie) aliumininiai profiliai, aliuminio stiklo fasadai, ugniai atsparios aliumininės konstrukcijos, į pastato aliuminines konstrukcijas integruota saulės energijos sistema, profiliai pritaikomi langų, durų, fasadų, stogų, žiemos sodų, slankiųjų sistemų, saulės kontrolės sistemų, nuo įsilaužimų saugančių, neperšaunamų ir priešgaisrinių konstrukcijų gamybai ir kt.

Architektai ir projektuotojai, spręsdami urbanistinėje aplinkoje statomų ar rekonstruojamų pastatų fasado apdailos klausimus, nuolat susiduria su pastato išorės grožio, šiuolaikiškumo ir praktiškumo dilema. Tuo tarpu naudojant plačią aliuminio konstrukcijų programą, kuri suteikia didelę kūrybinę laisvę, nesunku konstruoti įvairiausius pastatų fasadus bei permatomus stogus iš aliuminio ir stiklo. Leidžia sukurti neįtikėtiną namo išvaizdą Dabar ypač populiari viena naujausių pastato eksterjero įrengimo technologijų – ventiliuojamieji fasadai, kurių apdailos elementai tvirtinami prie aliuminio karkasų. Ši inovatyvi technologija vis dažniau pasitelkiama renovuojant pastatų išorę. Iš ventiliuojamųjų fasadų daugybės teigiamų savybių svarbiausia ta, kad tarp išorės fasado ir išorinės namo sienos paliekamas nemažas oro tarpas. Jame esantį orą ir tikrąją išorinę sieną uždengia aliuminio kompozicinė plokštė, kuri laikosi ant vertikaliai prie sienos pritvirtintų aliuminio profilių. Kodėl aliuminis? Nors jis labai tvirtas, jo tankis yra mažas, tad aliuminio detalės fasadui beveik neprideda papildomos masės. Be to, aliuminis atsparus rūdijimui. Aliuminio kompozicinių plokščių spalvinė gama išgaunama naudojant vieną inovatyviausių padengimo technologijų – skaitmeninį aliuminio lakštų dažymo procesą, užtikrinantį 100 % kūrybos laisvę. Tokia plokštė paprastai turi itin aktualią apsaugą nuo grafičių. Taikant ją suniokotos sienos lengvai nuplaunamos aukšto slėgio vandens srove. Ši plokštė niekada nenubyrės, taip užtikrindama itin ilgai nekintančią namo išvaizdą. Išskiriant architektūrines fasadų apdailos galimybes, dėmesio nusipelno pati aliuminio skarda, kuriai būdingos puikios techninės savybės, estetinė išvaizda ir plačios pritaikymo galimybės. Su įvairiausiomis modifikacijomis ji naudojama gaminant aliuminio kompozicines plokštes, „sumuštinio“

STATYBA

tipo plokštes, fasadines kasetes, profiliuotus skardos lakštus, apskardinant fasadinius elementus. Itin funkcionalios šiltosios aliuminio sistemos, iš kurių gaminami aliuminio langai ir durys, slankiosios arba ne aliuminio ir stiklo konstrukcijos terasoms, žiemos sodams, vidinės pastatų pertvaros, išorinės fasadų aliuminio sistemos. Pačios pažangiausios jos tinka net ir pasyviojo namo statyboms. Dar vienas svarbus aspektas – saugumas. Visos aliuminio stiklo konstrukcijos gaminamos su grūdintu stiklu, todėl net jam dūžtant niekas nenukentės, nes toks stiklas dūžta į daugybę mažų neaštrių, nežalojančių detalių. Aliuminio stiklo konstrukcijos turi didelį šviesos pralaidumą, todėl leidžia sukurti tokį fasadą, pro kurio langus maksimaliai plūs natūrali dienos šviesa. Aliuminio stiklo konstrukcijos gali būti naudojamos vidaus interjerui kurti. Jos berėmės, todėl sudaro didesnės erdvės įspūdį, patalpos atrodo atviros.

aliuminio putos – Tai naujausias išradimas, dar vadinamas „metalo putomis“, kuriam prognozuojama didelė sėkmė.

Pažangiosios aliuminio... putos Visame pasaulyje gaminių iš aliuminio ar jo junginių su kitomis medžiagomis (lydinių) tiek pramonėje, tiek buityje apstu. Šiuo metu kaip ypač stipria ir lengva medžiaga susidomėta aliuminio putomis. Tai naujausias išradimas, dar vadinamas „metalo putomis“, kuriam prognozuojama didelė sėkmė. Nepaprastus produktus – stabilizuotas aliuminio putas (angl. Stabilized Aluminium Foam, SAF) ir iš jų gaminamas plokštes – iš perdirbto aliuminio jau gamina viena Toronto (Kanada) inovatyvių technologijų įmonė.

STATYBA

Iš aliuminio ir keraminių stabilizavimo dalelių pagaminta plokštė „Alusion™“ atrodo lyg vandens suplakta puta didelėmis arba mažomis poromis. Tokios plokštės gaminamos naudojant ištisinio liejimo būdą, į lydinį purškiant dujas: žaliava kaitinama tol, kol jos temperatūra pakyla šiek tiek aukščiau nei yra lydymosi taškas, į lydinį purškiamos dujos, kurios stabilizuojasi išsilydžiusioje medžiagoje ir sukuria porėtą struktūrą. Specialiesiems efektams sukurti jos dengiamos įvairiomis dervomis, apsaugančiomis nuo druskų ir kitų cheminių medžiagų, arba derinamos su stiklu, kitų rūšių plokštėmis. Taip gimsta daugiafunkcė, nedegi, tvari medžiaga, kuriai nereikia specialios priežiūros, o dėl savo savybių ir išskirtinės išvaizdos teikiamų galimybių jau pripažinta inovacijas mėgstančių architektų ir dizainerių. Aliuminio putų plokščių raiški estetika leidžia jas individualiai pritaikyti tiek interjerui, tiek eksterjerui (net baldų gamybai), jas galima derinti su moderniais apšvietimo elementais, o dėl puikių garsą absorbuojančių savybių jos tinkamos naudoti visuomeninės paskirties pastatuose ir triukšmingose vietose. Nebaisus ekstremalumas Trečiasis pagal paplitimą elementas Žemėje aliuminis išgaunamas elektrolizės būdu iš aliuminio oksido, išskirto iš boksito. Kadangi pagrindinis aliuminio, kaip konstrukcinės medžiagos, trūkumas yra mažas atsparumas linkimui, jį paprastai lydo kartu su nedideliu kiekiu vario ir magnio (gaunamas duraliuminis). Naudojant lydinius iš aliuminio statybos srityje, sumažėja kitų metalų naudojimas, gerėja statinių atsparumas ir ilgalaikiškumas ekstremaliomis sąlygomis. Iš aliuminio lydinio su jo mechanines charakteristikas gerinančiais priedais ekstruzijos būdu gaminami įvairių formų profiliuočiai. Toks gamybos būdas leidžia pagal konstruktoriaus poreikius sukurti bet kokią profiliuočio skerspjūvio formą. Dėl gerųjų savybių komplekso aliuminis plačiai naudojamas vėdinimo įrenginiuose. Būdas gerokai pagerinti metalų savybes Kalifornijos universiteto mokslininkai panaudojo nanodaleles, kad sukurtų lengvą ir kartu ypač tvirtą magnio lydinį, ku-

ris gali sukelti tikrą revoliuciją statybų, automobilių ir lėktuvų pramonėje. XIX a. pab. atrastas Hallo ir Héroulto aliuminio gamybos procesas padėjo paprastai ir pigiai gaminti dar lengvesnį už aliuminį metalą – magnį. Dėl savo svorio magnis galėtų padaryti tikrą revoliuciją statybų pramonėje – juk lengvesnės konstrukcijos leistų statyti aukštesnius ir tvirtesnius pastatus. Deja, jis yra minkštesnis už aliuminį. Ir nors lydiniuose su kitais metalais jis įgauna reikalingas savybes, šie gamybos procesai yra brangesni, todėl magnis vis dar naudojamas keliasdešimt kartų rečiau nei aliuminis. Tačiau panašu, kad Kalifornijos mokslininkams pavyko pasiekti proveržį – jų neseniai pagamintas magnio, cinko ir ypač kietos keraminės medžiagos silicio karbido lydinys turi savybes, netgi viršijančias aliuminio: jis yra kietas, tvirtas, plastiškas ir stabilus aukštoje temperatūroje. Mokslininkai spėja, kad toks silicio karbido dalelių pritaikymas gaminant lydinius turėtų pagerinti ir kitų metalų savybes. Tai reiškia, kad artimiausiais metais pramonėje bus pradėti naudoti anksčiau netinkamais tvirtoms konstrukcijoms laikyti metalų lydiniai. Beje, aliuminio pasiūla pasaulyje pirmąjį šių metų pusmetį augo 10,3 %. Nauja būsena – skaidrus aliuminis Oksfordo universiteto mokslininkams pavyko sukurti skaidrų aliuminį jo paviršių apšvitinus didelės galios rentgeno spinduliais. Ši medžiagos transformacija vyko tik akimirksnį, tačiau mokslininkai tikina, kad tokios aliuminio būsenos iki šiol niekas nėra tyrinėjęs, nes plazminės būsenos medžiagų Žemės paviršiuje nėra, jos dažniausiai aptinkamos žvaigždėse, pavyzdžiui, Saulėje. Naujai medžiagos būsenai išgauti buvo pasitelkti FLASH lazerio spinduliai, kurie iš aliuminio atomų išmušė po vieną elektroną, tačiau nesuardė pačios medžiagos struktūros. Visa lazerio galia buvo nukreipta į mažytį lazerio tašką, kurio skersmuo buvo 20 kartų mažesnis už žmogaus plauko apimtį. Naują būseną aliuminis išlaikė 40 femtosekundžių.

STATYBA

Šis laimėjimas – permatomas aliuminis – gali padėti suvokti, kas vyksta tuomet, kai susikuria nedidelės žvaigždės. Pavykus šį procesą atkartoti Žemėje, būtų įmanoma užsitikrinti pigius ir nesibaigiančius energijos išteklius bei pasiekti tai, ką mokslininkai vadina šaltuoju skilimu. Skystas aliuminis – pigiau

Amsterdamo mokslinių tyrimų laboratorija sukūrė trimačio spausdinimo metalu technologiją, kuria metalinius objektus galima išspausdinti tiesiog ore, ant bet kokio pagrindo ir be jokių laikančiųjų konstrukcijų.

Aliuminio kasmet išgaunama apie 35–40 mln. tonų. Grynas aliuminis yra ganėtinai minkšta ir itin lengva medžiaga. Gal ir dėl to kai kurių aliuminio lydymo gamyklų teritorijose pūpso milžiniškas išbrokuotų detalių kalnas – juk perlydomas aliuminis taip pat išlieka labai vertinga žaliava pramonei. Jo perlydymas yra gana pelningas verslas, nes paties aliuminio gavybai reikalingos didelės sąnaudos. Pavyzdžiui, vien Vokietijoje net 49 %, arba 620 tūkst. tonų, aliuminio gaunama iš panaudoto metalo. Didžioji jo dalis į lydymo įmones patenka iš statybos pramonės ir automobilių gamyklų, į kurias dažniausiai aliuminis ir sugrįžta pakeitęs savo formą. Nes be šio korozijai atsparaus metalo šiandien neįmanoma įsivaizduoti statybos pramonei reikalingų mazgų ir konstrukcijų. Imtis naujo verslo – gamintojams tiekti skystą metalą – sugalvota siekiant sumažinti bendras gamybos sąnaudas. Mat, palyginus su luitais, skystas aliuminis turi kelis pranašu-

STATYBA

mus: jo nebereikia perkrauti, sandėliuoti, prireikia mažiau personalo darbo ir gamybos išlaidų. Be to, liejinių gamybos vietoje metalui perlydyti nebereikia papildomos elektros energijos, kuri sudaro apie 46,2 % bendrų sąnaudų. Pirmieji sunkvežimiai su šiuo skystu metalu pasirodė 1950 m. JAV.

zės tampa radiatoriumi, kurį sušildo saulė, o vasarą saulės kaitra atspindima išsaugant patalpos vėsą. Be to, su šiomis žaliuzėmis patalpoje daug šviesiau nei su ritininėmis užuolaidomis, nes jomis galima reguliuoti šviesos srautą, nukreipiant jį į lubas.

Apšvietimo šuolis – taip pat ir dėl aliuminio

Naudojant šias žaliuzes per metus jų kvadratinis metras sutaupytų apie 300 kW energijos – tiek, kiek per šį laikotarpį sunaudoja šaldytuvas.

Prieš porą metų Nobelio premijos laureatais fizikos srityje tapo profesoriai Isamu Akasaki (Japonija), Hiroshi Amano (Japonija) ir Shuji Nakamura (JAV) – už našių mėlynų šviesos diodų, kurie leido sukurti ryškius ir energiją taupančius baltos šviesos šaltinius, išradimą. Iki tol puslaidininkiai daugiausia buvo paremti vienatomėmis medžiagomis, t. y. siliciu. O čia yra labai įdomios medžiagos – dvinaris galio nitridas ir jo trinariai lydiniai su indžio ir aliuminio nitridais, kurių ne visi iki šiol galėjo būti traktuojami kaip puslaidininkiai. Priversti šias medžiagas šviesti buvo didelė problema. Jos pradėjo tai daryti atsitiktinai susidarius elektronus „sugaudančioms“ lokaliosioms būsenoms, kurios pateikė įdomų taikymą – mėlynos spalvos šviestuką. Šiandien mėlynų šviesos diodų naudojimas net kelis kartus mažina elektros energijos suvartojimą – pasaulio mastu tai sudaro šimtus milijardų dolerių per metus. Be to, ši technologija leidžia sukurti vadinamąjį išmanų apšvietimą, taip pat atvėrė kelią ir ultravioletiniams šviestukams. Trimatis spausdinimas metalu Amsterdamo mokslinių tyrimų laboratorija sukūrė trimačio spausdinimo metalu technologiją, kuria metalinius objektus galima išspausdinti tiesiog ore, ant bet kokio pagrindo ir be jokių laikančiųjų konstrukcijų. Aparatas gali naudoti įvairius metalus: aliuminį, plieną, nerūdijantįjį plieną, varį, bronzą – tereikia pakeisti spausdinimo galvutes. Pažangi ekstruzijos technologija leido neutralizuoti gravitacijos poveikį spausdinimo metu. Roboto purkštukas fiksuotais laiko tarpais išpurškia nedidelį kiekį ištirpinto metalo, iš kurio galima formuoti horizontalius, vertikalius arba kreivų formų strypus be jokių papildomų atramų, tiesiog ore.

Pasirodo, atlikus patentinę paiešką, nerasta analogų, tad, atlikus mokslinius bandymus VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje, docentui, UAB „Saulės vėjo aruodai“ direktoriui Giedriui Šiupšinskui teko sugalvoti naujų metodikų išbandyti šiam išradimui. „Supernova“ iš aliuminio ir akibrokštas su arbūzu Ar visada aliuminis, dažniausiai įsivaizduojamas kaip kietas metalas, yra toks stabilus ir nepavojingas? Pasirodo, kad aliuminis lengvai dega ir gali virsti net mini supernova! Antai Notingamo universiteto mokslininkai laboratorinėje traukos spintoje aliuminio miltelius tiesiog papūtė į liepsną ir... išsiaiškino, kad šio metalo dalelės lengvai įkaista ir virsta ugnies kamuoliais, kurie, sulėtinus vaizdą, labai primena sprogstančią žvaigždę. O ar galima numatyti, kas nutiks į arbūzą pilant išlydytą aliuminį (lydymosi temperatūra – 660 °C)? Atlikus tokį bandymą, vietoje tikėtino sprogimo buvo gautas liejinys, savo išvaizda šiek tiek primenantis prieš kelerius metus gautus skruzdėlynų liejinius, kai amerikiečių entomologas profesorius W. R. Tschinkelis tokiu būdu įrodė, kad skruzdės yra vienos geriausių architekčių gyvojoje gamtoje. Eksperimentas su arbūzu buvo pavojingas, nes lašas skysto aliuminio akimirksniu gali sukelti daug sunkesnių sužalojimų nei lašas ant odos užtiškusio verdančio aliejaus... 

Dabar išradėjų vizija yra šios technologijos pagrindu sukurti nebrangų spausdinimo aparatą, tinkamą statybininkams, architektams ir baldų gamintojams. Lietuviškas išradimas, įdomus pasauliui Lietuviai sukūrė tarptautinę rinką sudominusią inovaciją – žaliuzes, kurios vasarą patalpas vėsins, o žiemą padės jas šildyti ir leis ne tik sutaupyti pinigų, bet kartu ir būti draugiškesniems aplinkai. Šis produktas jau dabar apdovanotas mažų ir vidutinių įmonių Europos čempionate „Horizon 2020“ ir joms prognozuojamas didelis populiarumas visame pasaulyje. Vienas sėkmės faktorių –inovatyviosios žaliuzės yra perdirbamos ir gaminamos iš perdirbamo aliuminio ir plastiko. Produkto „Collect & Reflect“ ypatumas tas, kad viena žaliuzių juostelės pusė yra veidrodinė ir atspindi infraraudonąjį saulės šviesos spektrą, o kita juostelių pusė – padengta šilumą sugeriančia medžiaga. Kitaip tariant, žiemą tokios žaliu-

STATYbA

STOGLAnGIAI – sprendimas, kai trūksta natūralios šviesios Žmonės nemažą laiko dalį praleidžia uždarose patalpose, tad natūralios šviesos faktorius išlieka itin svarbus. Natūrali dienos šviesa teigiamai veikia produktyvumą, sveikatą ir emocinę savijautą. Jos trūkumą puikiai kompensuoja stogo langai, padedantys į patalpą patekti daugiau dienos šviesos. Stoglangių sistemos praleidžia iki 40 % daugiau šviesos, lyginant su vertikaliomis langų sistemomis. Ištisus metus džiaugtis maksimaliu natūralios šviesos srautu, aukščiausia stoglangių kokybe bei moderniu skandinavišku jų dizainu galimybę Lietuvoje suteikia danų kapitalo įmonė „Vitral“, gaminanti aliuminio stoglangių sistemas, kurios pritaikytos nuožulnioms arba plokščioms stogų konstrukcijoms. „Šios sistemos itin populiarios Skandinavijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse, kur šaltuoju periodu ypač trūksta natūralaus apšvietimo“, – sako UAB „Vitral“ direktorius Vytautas Pranulis. Jis atkreipia dėmesį, kad stoglangių sistemos ypač reikalingos ir dažnai montuojamos biuruose, švietimo įstaigose, prekybos centruose, ligoninėse, muziejuose, sporto centruose, kur nepakanka dienos šviesos, sklindančios pro vertikalius langus. Jos paklausios ir individualiuose namuose. Vienas iš įmonės išskirtinumų – ypatingas dėmesys klientui, nes kiekvienam užsakovui stoglangiai iš ilgalaikių medžiagų gaminami individualiai pagal projekto matmenis ir specifinius reikalavimus. Stoglangių sistemos septintus metus gaminamos naujausias technologijas ir reikalavimus atitinkančioje gamykloje Klaipėdoje. Jos parduodamos Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje pastaruoju metu irgi pastebimas didėjantis stoglangių poreikis. „Jau esame įgyvendinę projektų daugelyje Lietuvos miestų“, – tikina V. Pranulis, ypač atkreipdamas dėmesį į stoglangius „SkyVision“, skirtus plokštiesiems stogams. Stoglangių „SkyVision“ sistemos išsiskiria ilgalaikėmis medžiagomis, kokybiška vidaus klimato kontrole, šilumos ir garso izoliacija, lanksčiais ir nestandartiniais architektūriniais sprendimais. Su stoglangiais „SkyVision“ atlikti specialūs cWcT (angl. Centre for Window and Cladding technology) TN42 - TN66 ir TN67 smūgio atsparumo testai.

Daugiau informacijos apie kitas sistemas „SkyVision“ – „SkyVision Access“, „SkyVision Ecoline“, „SkyVision circular“, „SkyVision Walk-On“ – rasite „Vitral“ interneto svetainėje www.vitral.lt.

„SkyVision Fixed“ – tai nevarstomas aliuminio konstrukcijos stoglangis. Montuojamas esant iki 30 laipsnių stogo nuolydžiui (mažiausias nuolydis gali būti 4 laipsniai). Vidinė stoglangio rėmo dalis dažyta baltai, o išorinio stiklo kraštai padailinti 115 mm stilizuotomis juodomis linijomis, apsaugančiomis sandarinimo konstrukciją nuo UV spindulių. „SkyVision Comfort“ turi specialų nuotolinį varstymo mechanizmą su pavara. Atidarymo kampo laipsnis priklauso nuo pasirinkto stoglangio matmenų bei nuožulnos kampo. Varstymo mechanizmo grandinės ilgis siekia iki 30 cm. „SkyVision Linear“ – tai naujiena stoglangių „SkyVision“ šeimoje, tik ką pristatyta užsienio rinkoje. Ši kombinuota varstomų ir fiksuotų stoglangių sistema iš dviejų arba daugiau stoglangių vienoje eilėje leidžia uždengti didelius stogų plotus (sistema gali tęstis kelis metrus), o dėl kokybiško drenažo ir unikalaus stoglangių sujungimo į patalpą gali patekti dar daugiau natūralios šviesos. 

STATYBA

Palėpės laiptai, arba Fakro – tai ne tik langai

LAIPTAI Bendrovė FAKRO, galinti pasigirti 25 metų sėkme ir tradicijomis, yra viena stoglangių gamybos lyderių, nuolat papildanti savo gaminių asortimentą. Vienas reikšmingiausių žingsnių šioje srityje – sudedamieji palėpės laiptai. Kadangi šis gaminys nuolat tobulinamas, jo populiarumas nepaliaujamai auga.

STATYBA

eškodami naujų rinkos nišų ir kitų plėtros krypčių, prieš 16 metų įmonės FAKRO inžinieriai pradėjo dirbti su nauja gaminių grupe, t. y. sudedamaisiais palėpės laiptais. Konstruktoriai juos kūrė atsižvelgdami į ekonominius ir logistinius aspektus bei gaminių saugumą ir patvarumą. Lemiamu veiksniu įgyvendinant projektą (kaip ir stoglangių atveju) tapo žaliavos ir galimybė optimizuoti platinimą bei logistiką. Po kelerių metų sudedamieji palėpės laiptai buvo įtraukti į FAKRO asortimentą, o jau šiandien bendrovė siūlo daugiau kaip 20 tokių palėpės laiptų modelių. Išskirtinis lankstumas Palėpės laiptai FAKRO padeda saugiai patekti į palėpę, tad nebereikia įrenginėti brangių ir užimančių daug vietos stacionarių laiptų. Jie atitinka visus techninius ir saugos reikalavimus, yra ypač patogūs naudoti, juos paprasta sumontuoti. Kadangi sudedamieji laiptai užima nedaug erdvės, ją galima lengviau įrengti ir sutaupyti vietos kitokiems poreikiams. Klientui jie pristatomi visiškai sumontuoti, o papildomi veiksmai prieš montavimą – nebūtini. Priežiūra? Jokių sunkumų! Dėl specialios dangčio atraminio mechanizmo konstrukcijos (o kai kuriuose modeliuose dėl papildomo strypo) laiptai greitai ir nesunkiai atidaromi ir uždaromi. Mūsų laiptai – jūsų poreikiai

Platus FAKRO sudedamųjų palėpės laiptų modelių pasirinkimas atitinka įvairiausius individualius klientų poreikius. „Nepaisant pasirinkimų ir pageidavimų, visi FAKRO sudedamųjų palėpės laiptų modeliai užtikrina puikų sandarumą bei šilumos izoliaciją, atitinka Europos standartus“, – pabrėžia bendrovės FAKRO produktų valdymo direktorius Sebastianas Talarchykas. Iš siūlomos modelių gausos kiekvienas gali atrasti kažką konkretaus pagal savo poreikius. Ypač verti dėmesio segmentiniai laiptai su medinėmis ar plieninėmis kopėčiomis ir žirkliniai laiptai – jų funkcionalumas ir pranašumai pateikti toliau pagal pasirinktus modelius. LWT – laiptai su išmanumo variacijomis Jeigu jums svarbu, kad šiluma iš jūsų namų neišgaruotų per greitai, be to, jums patinka mediena, siūlome rinktis sudedamuosius palėpės laiptus LWT, turinčius išskirtinę šilumos izoliaciją. Dėl savo puikių termoizoliacinių savybių jie padeda sutaupyti nemažai šilumos energijos, nes trigubų tarpinių sistema užtikrina puikų sandarumą. Tai ne tik patogu, bet ir leidžia sutaupyti. Verta paminėti laiptus „LWT Passive House“, galinčius tapti kompleksiniu sprendimu pasyviajam namui. Ypatingo dėmesio verti ir laiptai „LWS Smart“, priskiriami laiptų grupei su medinėmis kopėčiomis. Kodėl? Nes juos labai patogu naudoti, lengva sumontuoti, jie turi patogų, lengvą termoizoliacinį dangtį – ir visa tai už prieinamą kainą! Taip pat klientai dažnai renkasi „LWK Komfort“ laiptus su praktiškomis kopėčiomis, kuriomis naudojantis lengviau užlipti ar nulipti laiptais.

Paslėpti mechanizmai lengvina naudojimą Bendrovė FAKRO taip pat siūlo segmentinius laiptus su metalinėmis kopėčiomis. Iš jų verta išskirti modelį „LML Lux“, t. y. aukščiausios kokybės gaminį, gebantį patenkinti net reikliausių klientų poreikius. Turėkluose paslėptas mechanizmas, dėl kurio kopėčias lengviau išskleisti ir suskleisti, o ištraukiamos kojelės praverčia, kai norima greitai pritaikyti kopėčių ilgį prie patalpų aukščio jų netrumpinant. Be to, konstrukcija turi papildomą laiptelį, kuris sumažina atstumą tarp paskutinės kopėčių pakopos ir palėpės grindų. Kopėčiomis lipti saugu, nes jose sumontuoti neslidūs laipteliai. Paskutinė palėpės laiptų kategorija – vadinamieji žirkliniai laiptai. Prie jų priskiriami LST laiptai turi standartiškai įrengtą termoizoliacinį dangtį. Specialus mechanizmas jį išlaiko bet kurioje palenkimo pozicijoje atidarant arba uždarant. Todėl kopėčios saugiai sulankstomos ar išlankstomos. Žvilgsnis į ateitį – naujoviškumas Nuolat augantys pardavimo rodikliai ir užimamos rinkos dalis leidžia optimistiškai žvelgti į ateitį ir sistemingai plėtoti gamybą. Be to, bendrovė FAKRO nuolat optimizuoja gamybą ir platinimo bei logistikos išlaidas. „Patentuoti konstrukciniai sprendimai ir jų naujoviškumas užtikrina naudojimo saugumą bei patogumą, pateisindami net pačių reikliausių klientų lūkesčius“, – tikina S. Talarchykas. 

www.fakro.lt I el. p. atstovas@fakro.pl.

INŽINERIJA

Doc. dr. Jūratė Sužiedelytė-Visockienė, VGTU Geodezijos ir kadastro katedros vedėja

Kultūros paveldą gelbėja erdvinis modeliavimas pagal nuotraukas

PAVELDAS

ūsų šalyje nekilnojamasis kultūros paveldas inventorizuojamas surašant visus galimus jam priskirti kūrinius ir kitus daiktus. Inventorizavimo duomenys nuolat tikslinami, kaupiami ir sisteminami Kultūros paveldo departamente. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami istoriniai ir fiziniai tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas. Paveikslo vidaus 3D modelis, sudarytas „Context Capture“ programa.

INŽINERIJA

Kiekvienai nekilnojamajai kultūros vertybei yra sudaroma kultūros vertybės pagrindinė dosjė, kur įrašomi kultūros vertybės bendrieji duomenys, apibūdinimas (sudėtis ir apimtis), istorinė medžiaga, kiti duomenys, suteikiamas kultūros vertybės kodas. Tuo tikslu inventorizuojama nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė apžiūrima vietovėje, aprašomi statinio kadastriniai duomenys – matmenys, pamatai, sienos, atramos, perdangos, stogas, kitos statinio konstrukcijos, įvertinama statinio būklė, apibūdinamas statinio planas, tūris, erdvė, interjeras, interjero būklė ir aprašoma fasado kompozicija, jo dekoras, nurodomas statinio stilius, dailės elementai, priklausiniai, įrašai, užrašai, ženklai, esančios statinyje memorialinės lentos. Vėliau renkami visi su statiniu susiję istoriniai duomenys: pirminė paskirtis ir naudojimas, autorius (-iai), pastatymo data, nustatomas datavimo pagrindas, taip pat aprašomi atlikti tyrimai, statinio konservavimo, restauravimo, remonto bei rekonstrukcijos darbai. Geometrinė informacija apie pastatus gali būti gauta atliekant geodezinius matavimus teodolitu bei tacheometru, taip pat atliekant fotogrametrinius matavimus pagal objekto nuotrauką ir naudojant lazerinio skenavimo duomenis. Europoje fotogrametriškai fiksuoti vertingus architektūros paminklus ir kaupti jų duomenis archyve pradėta dar nuo 1858 m., kai Vokietijoje inžinierius statybininkas Albrechtas Meydenbaueris pasiūlė pastatus fotografuoti ir iš padarytų nuotraukų pagal tam tikrą metodiką sudaryti fasadų planus. Šis pasiūlymas sulaukė pripažinimo tik po 27 metų. Tik 1885 m. Prūsijoje buvo įkurtas fotogrametrijos institutas, kuriam ir vadovavo A. Meydenbaueris. Jo pagrindinis tikslas buvo sudaryti vertingų architektūros paminklų fotogrametrinį archyvą. Šiuo tikslu buvo dirbama ne tik Europoje, bet ir Azijos šalyse – Indijoje, Persijoje ir kt. Iki 1914 m. fotogrametriškai buvo užfiksuota 2 000 pastatų ir gauta 16 400 nuotraukų. Praėjus dešimtmečiams jau buvo suprasta, kad tokia medžiaga įgijo neįkainojamą kultūrinę ir istorinę vertę. Daugumos nuotraukų negatyvai yra unikalūs kaip istoriniai dokumentai, o pats A. Meydenbauerio archyvas – tikras technikos ir kultūros paminklas. Lietuvoje medžiaga fotogrametriniam archyvui kaupiama nuo 1970 metų. Nuo to laiko pavasario ir rudens mėnesiais daromos vertingos architektūros paminklų fotogrametrinės nuotraukos, o žiemą – medžiaga sisteminama, tvarkoma. Be to, dar daromos ir objektų aplinkos topografinės nuotraukos, geodeziniais metodais matuojamos pastatų interjero detalės. Fotogrametrinio metodo pranašumas – erdvinis, detalus objekto modelis ir trimatėje koordinačių sistemoje (X, Y, Z koordinatės) gaunami pastato fasado elementai. Erdviniam modeliui sudaryti reikalingos dvi tarpusavyje persidengiančios nuotraukos bei keletas atraminių taškų, kurių koordinatės nustatomos geodeziniu būdu – teodolitu arba tacheometru. Fotogrametrinius matavimus sudaro šie darbai: - - -

fotokameros objektyvo optikos kalibravimas, nuo kurio priklauso rezultato tikslumas; objekto koordinavimas geodeziniu prietaisu; objekto fotografavimas;

- nuotraukų apdorojimas fotogrametrine sistema, siekiant sudaryti objekto geometrinį modelį; - geometrinio modelio skaitmeninimas erdviniu režimu, siekiant gauti objekto dvimačius (2D) vektorinius duomenis; - ortofotografinio vaizdo generavimas; - vektorinių duomenų redagavimas, 2D brėžinių braižymas. Taip, pavyzdžiui, fotogrametriniu metodu straipsnio autorei atlikus fotogrametrinius matavimus, buvo sudarytas Arnionių dvaro Molėtų r. fasado 2D brėžinys.

Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo 2D modelis.

Atlikus fotogrametrinius matavimus pagal gautus rezultatus buvo sudarytas ir Pivašiūnų bažnyčioje esančio nežinomo Lietuvos dailininko XVII a. vid. nutapyto Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo 2D modelis. Technologijoms tobulėjant, fotogrametrinių algoritmų pagrindu kuriamos naujos kartos 3D modeliavimo programinės įrangos. Nuotraukų ir kitų vaizdų apdorojimo programinių įrangų šiuolaikinėje rinkoje yra pačių įvairiausių. Jos skiriasi savo ypatybėmis, kaina, funkcijomis, sudėtingumu, gamintoju. Kiekviena programa turi savų pranašumų, į kuriuos ją įsigyjant būtina atsižvelgti. Žengdama su laiku koja kojon, bet kuri programinės įrangos gamybos kompanija stengiasi kuo dažniau ir greičiau atnaujinti savo sukurtą produktą tam, kad jis rinkoje taptų paklausus. Neseniai pasaulyje lyderiaujančios programinės įrangos kompanijos „Autodesk“ ir „Bentley“ pristatė savo naujus produktus paviršių ir objektų trijų matmenų modeliavimo bei vizualizacijos srityse. Šios programos perkėlė 3D modeliavimą ir vizualizacijas į kitą lygmenį: paviršiaus sukūrimo procesas tapo kur kas paprastesnis, greitesnis ir suprantamesnis vartotojui. Jas naudojant taip pat supaprastėjo ir gautų iš skirtingų šaltinių nuotraukų duomenų apdorojimas.

Lietuvoje medžiaga fotogrametriniam archyvui kaupiama nuo 1970 metų. daromos objektų aplinkos topografinės nuotraukos, geodeziniais metodais matuojamos pastatų interjero detalės.

INŽINERIJA

Paveikslo nuotrauka.

3D aptaisų paviršiaus tekstūra.

Vykdomi šie darbai: -

- - - -

objekto fotografavimas profesionalų naudojama ar mėgėjiška fotokamera, taip pat – iš bepiločio orlaivio (galima naudoti filmuotą objekto medžiagą, kuri gali būti suskaidyta į nuotraukas); atraminių taškų matavimas (nebūtina); automatiškai atliekamas nuotraukų apdorojimas; objekto erdvinio, ortofotografinio vaizdo paviršiaus taškų generavimas; duomenų analizė, matavimai, eksportavimas į kitus formatus.

Lietuvoje medžiaga fotogrametriniam archyvui kaupiama nuo 1970 metų. daromos objektų aplinkos topografinės nuotraukos, geodeziniais metodais matuojamos pastatų interjero detalės.

Vilniaus Gedimino techikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros mokslininkai kartu su mokslinės gamybinės UAB „Cad ir F ProjektServisas“ specialistais sėkmingai atliko ne vieną paveldo objektų 3D modeliavimo darbą naudodamiesi „Bentley“ kompanijos sukurta programa „Context Capture“.

Šių metų pavasarį atlikti Pivašiūnų bažnyčioje esančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo restauravimo darbai. Dievo Motinos apsiaustas ir paveikslo rėmas yra padengti brangia aukso ir sidabro danga. Paveikslui restauruoti ir reikalingam medžiagų kiekiui įvertinti buvo pasitelkta nauja trimačio modeliavimo technologija, nes pagal anksčiau sudarytą 2D modelį buvo galima nustatyti tik objekto plotą plokštumoje,

100

3D rėmo paviršiaus tekstūra.

neįvertinant jo paviršiaus išgaubtumo. Paveikslas fotografuotas aukštos skiriamosios gebos „Canon“ ir „Pentax“ skaitmeninėmis fotokameromis su skirtingo židinio nuotolio objektyvais. Padarytos 23 tarpusavyje persidengiančios nuotraukos. Siekiant gauti tikruosius paveikslo matmenis, geodezini prietaisu tacheometru buvo atliktas keturių taškų koordinavimas objekte. Vėliau, naudojantis „Bentley“ programa „Context Capture“, pagal nuotraukas sugeneruotas paveikslo aptaisų pagrindo trimatis vaizdas Tai buvo padaryta kur kas greičiau nei anksčiau naudotu fotogrametriniu metodu. Paveikslo paviršiuje, atsižvelgiant į reljefą, atsirado galimybė išmatuoti paveikslo aptaisų, žvaigždžių, mėnulio, karūnos ir kt. detalių erdvinius plotus. 

Arnionių dvaro Molėtų r. pastato fasado geometrinis modelis.

Arnionių dvaro Molėtų r. pastato fasado 2D modelis.

INÅ½INERIJA

101

INŽINERIJA KNYGA

Prof. dr. VLADISLOVAS ČESLOVAS AKSAMITAUSKAS

Dr. DOMINyKAS ŠLIKAS

inžinierių akiratyje: naujas vGtu leidinys

eseniai VGTU leidykla „Technika“ išleido informacinį pagalbininką mūsų inžinerinių tinklų specialistams – 232 puslapių apimties vadovėlį „Požeminių inžinerinių tinklų geodeziniai matavimai“. Jo autoriai – du visoje šalyje žinomi šios srities mokslo autoritetai, statybų profesionalams jau pateikę ne vieną svarų mokslinį darbą.

Vienas jų – Vladislovas Česlovas Aksamitauskas, VGTU Geodezijos ir kadastro katedros profesorius (buvęs katedros vedėjas), technikos mokslų daktaras, kurio interesų sritys: inžinerinių statinių deformacijų tyrimai, požeminių inžinerinių tinklų matavimai, bepiločių orlaivių naudojimas geodezijos tikslais. Kitas – VGTU Geodezijos instituto mokslo darbuotojas, technologijos mokslų srities matavimų inžinerijos mokslo krypties daktaras Dominykas Šlikas. Jo interesų sritys: geodeziniai statybų darbai, statinių horizontaliųjų ir vertikaliųjų deformacijų bei posvyrių tyrimai, antžeminių objektų 3D modeliai, geodezinių ir kadastrinių matavimų ekspertizės, aerodromų kliūčių žemėlapių sudarymas. Knygoje autoriai pateikė išsamią informaciją apie požeminių inžinerinių tinklų rūšiavimą, jų atliekamas funkcijas, paklojimo būdus. Išsamiai aprašyti ir vandentiekio tinklai, nuotakynai, drenažas, centralizuoto šilumos tiekimo, dujotiekio, elektros ir ryšių tinklai, kolektoriai. Leidinyje analizuojami požeminių inžinerinių tinklų išdėstymo principai gyvenvietėse, miestuose, gatvėse, aprašomos požeminių inžinerinių tinklų planų sudarymo technologijos, atliekant lauko ir kamerinius darbus, pateikiami geodeziniai prietaisai, naudojami sudarant požeminių inžinerinių

102

tinklų planus, taip pat programinė įranga, kuria braižomi požeminių inžinerinių tinklų planai, šulinių inventorizacinės kortelės. Daug dėmesio autoriai skyrė naujoms požeminių inžinerinių tinklų klojimo betranšėjėms technologijoms. Neabejotinai naujasis leidinys taps viena pagrindinių mokymosi priemonių geodezijos ir kartografijos studijų programos studentams. Jis bus labai reikalingas ir būsimiems statybos inžinerijos, vandens ūkio inžinerijos, miestų inžinerijos, aplinkos apsaugos inžinerijos, pastatų energetikos, kelių ir geležinkelių specialistams, taip pat ir jauniesiems architektams. 

INŽINERIJA

Darbų kokybė – eksploatacijos be rūpesčių sąlyga

XXI

UAB „Henrivita“ Dūmų g. 3, LT-11119 Vilnius Tel. +370 655 25 580 El. p. info@henrivita.lt www. henrivita.lt

a. netenka aiškinti požeminių inžinerinių tinklų svarbos, tačiau jų įrengimo darbai nėra paprasti. Daugelis sutiks, kad komunikacinių tinklų klojimo darbai, ypač žiemą, yra vieni sunkiausių. Juos tinkamai atlikti reikia ne tik profesionalios patirties – net naudojant specialiąją techniką prireikia nemažų fizinių jėgų ir didelės atsakomybės. Juk nuo šių darbų kokybės labai priklauso, ar vėliau nekels rūpesčių statomo objekto eksploatacija.

Apie visokeriopą patirtį šioje ir kitose statybų srityse daug gali pasakoti nemažos įmonės UAB „Henrivita“ direktorius Henrikas Karaznevičius. Jo teigimu, klojant komunikacijų tinklus, darbus apsunkina ne tik gamtinės sąlygos. Kartais realioje situacijoje būna sunku išpildyti ne visada teisingai projektuose nurodyto gylio reikalavimus, kai ima kliudyti seniau pakloti kabeliai, kuriuos reikia išsaugoti. Tačiau su laiku įgyta patirtis ir speciali šiuolaikinė grunto gręžimo technika leidžia atlikti sudėtingiausius darbus. Todėl net ir upės ar ežerai nebūna kliūtis – UAB „Henrivita“ specialistai jau ne kartą tiesė tinklus ir po vandens telkiniais. Jiems teko gręžti gruntą ir po automobilių keliais su galiojančiu garantiniu laikotarpiu, kloti komunikacijas ten, kur, atrodytų, to padaryti neįmanoma. Tačiau ir tokiais atvejais užteko profesionalumo rasti tinkamus sprendimus ir kokybiškai įvykdyti užduotis. Profesionalumas padėjo įgyvendinti stambių objektų projektus. Tarp jų įmonės vadovas paminėjo Šalčininkų r. savivaldybės užsakymą – daugiau nei 10 km ilgio vandentiekio tiesimą Jančiūnų kaimui. Pagal jį UAB „Henrivita“ pastatė ir vandenvietę, padarė gręžinius, įrengė filtrus ir išvedžiojo požeminius tinklus tiekti gręžinių vandeniui į visus gyvenvietės namus. Taip pat jos nutiestais vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklais naudojasi gyvenamojo kvartalo prie VGTU gyventojai. įmonė atlieka ir telekomunikacijų bei kitus elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo

darbus. Ji Trakų Vokėje ir Vilniaus Antakalnio rajone AB „Teo LT“ užsakymu paklojo šviesolaidžio kabelius. Komunikacijų tiesimas yra tik dalis sėkmingos UAB „Henrivita“ veiklos. Statybų rinkoje konkuruoti jai padeda labai platus teikiamų paslaugų spektras – pradedant projektavimo ir baigiant visais bendrastatybiniais darbais. Pasak H. Karaznevičiaus, jo vadovaujama įmonė turi atsakingus, nuolat kvalifikaciją keliančius darbuotojus, nuosavą šiuolaikinę statybinę techniką ir įrangą, tad dažnai vykdo generalinio rangovo funkcijas – įgyvendina gyvenamųjų, gamybinių, viešosios paskirties bei komercinių pastatų projektus nuo nulio iki raktų įteikimo. Atliktų darbų sąraše tokie objektai kaip rekonstruotas ir seminarijai pritaikytas Trinitorių vienuolynas, restauruotame Lateranų vienuolyne įkurta valgykla „Betanija“, Užsieniečių registravimo centras prie LR VRM (pirtis ir skalbykla, administracinis ir užsieniečių gyvenamasis pastatai), stadionai Lazdijų ir Vilniaus r., LR KAM užsakymu statomas stadionas Vilniuje. Prireikus įmonė gali įrengti interjerą, suorganizuoti nestandartinių baldų gamybą. Nuo pat UAB „Henrivita“ įsikūrimo didžiausias dėmesys skiriamas kokybei ir modernioms technologijoms, tad nieko keista, kad jos paslaugų prireikė įrengiant Hanoverio telekomunikacijų infrastruktūrą. Šiandien patikimai dirbanti statybų bendrovė jau planuoja plėtrą Lenkijoje ir kitose gretimose šalyse. 

VANDENTIEKIS I KANALIZACIJA I ELEKTROS TINKLAI IR INSTALIACIJA I APŠVIETIMAS I NUOTEKŲ ŠALINIMO SISTEMOS IR VALYMO ĮRENGINIAI I TELEFONIZACIJA I GAISRINĖ IR APSAUGOS SIGNALIZACIJA I AUTOMATIZACIJA.

103

INFRASTRUKTŪRA

Savivaldybių nekilnojamasis turtas: situacija ir lūkesčiai mln. m2 pastatų ir patalpų – tiek šalies savivaldybėms priklausė 2015 m. pabaigoje. Palyginkime – panašų plotą užima Anykščių miesto teritorija. Šio ploto išlaikymas finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, tad efektyvų valdymą būtina užtikrinti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko analizę, kiek pastatų ir patalpų turi savivaldybės, taip pat kiek jo nenaudoja, kiek nori parduoti ir kiek parduoda. Duomenis šiai analizei teikė pačios savivaldybės – svarbu paminėti, kad tokie duomenys nėra kaupiami ir analizuojami centralizuotai. Pagal gautus rezultatus matyti, kad savivaldybės tvarkosi labai skirtingai – vienos savo nekilnojamojo turto (NT) valdymą efektyvina, kitoms tai padaryti sekasi sunkiau. Kiek pastatų ir patalpų turi savivaldybės? Vienam gyventojui 2015 m. pab. teko beveik 4 m2 savivaldybių nuosavo turto. Suprantama, kad pagal bendrą plotą daugiausia NT turėjo sostinė – 1 612 tūkst. m2 (arba 297 m2 šimtui gyventojų). Kauno m. savivaldybei priklausė 1 122 tūkst. m2 pastatų ir patalpų, t. y. 372 m2 šimtui gyventojų, Klaipėdos m. – 635 2 tūkst. m , arba 407 m2 šimtui gyventojų. Žiūrint pagal šimtui gyventojų tenkantį plotą, labiausiai išsiskyrė mažosios savivaldybės – Kazlų Rūda (2 306 m2), Druskininkai (1 049 m2), Visaginas (1 044 m2). Vienas paaiškinimų yra tai, kad, nepriklausomai nuo savivaldybės dydžio, administracija turi bazinių patalpų, kurių plotas, skaičiuojant santykinai gyventojų skaičiui, tampa didesnis.

104

INFRASTRUKTŪRA

Tačiau kelios savivaldybės nebuvo susiskaičiavusios, kiek pastatų ir patalpų joms priklauso. Akivaizdu, kad neįmanoma efektyviai valdyti turto, net nežinant, kiek jo tiksliai yra. Todėl būtina ne tik vesti nuoseklią nuosavų patalpų ir pastatų apskaitą, bet ir analizuoti, kokia šio turto nauda savivaldybei, stebėti vertės pokyčius. Kiek turimo turto savivaldybės nenaudoja? 2015 m. pab. nenaudojamas turtas sudarė beveik 0,5 mln. m2, arba 4,2 % visų savivaldybių nuosavų pastatų ir patalpų. Palyginkime – tai atitinka 70 futbolo aikščių plotą. Daug tai ar mažai – nėra svarbu, nes savivaldybės apskritai neturėtų disponuoti nenaudojamu turtu. Jį reikėtų parduoti arba išnuomoti. Nes kuo daugiau nenaudojamo turto, tuo labiau „konservuojama“ vertė, prarandamos potencialios pajamos. Be to, dažnai nenaudojamiems pastatams išlaikyti vis vien reikia skirti lėšų. Lyginant su visomis nuosavomis patalpomis, nenaudojamo turto daugiausia buvo mažesnėse savivaldybėse – Pakruojo r. (20,8 %), Visagino (17,5 %), Rietavo (14 %), Kalvarijos (13,6 %). Tarp didžiųjų savivaldybių (pagal tankį) didžiausia nenaudojamo turto dalis buvo Panevėžio m. (6,1 %) ir Vilniaus m. (5,5 %) savivaldybėse. Yra ir puikių pavyzdžių – trys savivaldybės (Rokiškio r., Marijampolės ir Kėdainių r.) atsakė neturinčios nenaudojamo turto. Tačiau buvo ir tokių, kurios nežinojo, kiek nenaudojamo NT turi.

Čia svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek savivaldybė turi nenaudojamo turto. Pavyzdžiui, palyginus su kitomis, gana daug nenaudojamų pastatų ir patalpų turi, tačiau parduoti nori nedaug Vilniaus m., Vilniaus r., Palangos m., Švenčionių r. ir dar keturios savivaldybės. Būtent joms labiausiai reikėtų įsivertinti turto panaudojimo efektyvumą. DauAistė Čepukaitė, giausia savivaldybių patenka į Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė grupę tų, kurios turi palyginti nedaug nenaudojamų patalpų, bet nedaug ir nori parduoti. Kiek turto savivaldybės parduoda? Per 2015 m. buvo parduota 85 tūkst. m2 savivaldybių nuosavų pastatų ir patalpų. Lyginant su 2014 m. pab. parduodamų objektų sąraše esančiu plotu, 2015 m. iš didžiųjų savivaldybių daugiausia pardavė Šiauliai – 32,2 %. Klaipėdos m. savivaldybėje šis santykis sudarė beveik 9 %, sostinėje – beveik 8 %. Devynios mažosios savivaldybės 2015 m. nepardavė jokio sau priklausančio nekilnojamojo turto – pastatų ir patalpų. Viešasis aukcionas gali neįvykti, jei jame nedalyvauja nė vienas potencialus pirkėjas. Kaip efektyvinti nuosavo NT valdymą?

Kiek turto savivaldybės nori parduoti? Puiku, kad dalis savivaldybių pačios imasi spręsti nenaudojamo nekilnojamojo turto problemą. Iš viso 2015 m. pab. 5 % savivaldybių nuosavo ploto buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą. Paprastai į šį sąrašą įtraukiamos nenaudojamos patalpos, bet gali būti įtraukta ir naudojamų. Didžiausią turimo NT (pastatų ir patalpų) dalį – daugiau kaip pusę – į parduodamų objektų sąrašą buvo įtraukusi Pakruojo r. savivaldybė. Iš kitų mažesniųjų savivaldybių palyginti daug turto planavo parduoti Kauno r. (18,3 %), Jurbarko r. (17,6 %), Druskininkų (16,6 %) ir Rietavo (15,6 %) savivaldybės. Na, o Kalvarijos savivaldybės parduodamų objektų sąrašas 2015 m. pab. buvo tuščias. Mažą dalį turto taip pat ketino parduoti Kazlų Rūdos (0,5 %), Vilniaus r. (0,8 %), Joniškio r. (1 %), Radviliškio r. (1,1 %) savivaldybės. Didžiųjų savivaldybių grupėje į parduodamų objektų sąrašą daugiausia NT buvo įtraukta Šiaulių m. (26,4 %). Sostinėje ši dalis sudarė 4,3 %. Mažiausiai turimo turto norėjo parduoti Klaipėdos miestas – vos 0,2 %.

Efektyvus turto valdymas reiškia, kad susiję sprendimai turi teikti maksimalią naudą visuomenei. Racionaliam turto valdymui būdingas nešvaistymas. Taigi savivaldybėms turėtų priklausyti tik tiek pastatų ir patalpų, kiek užtenka jų funkcijoms įgyvendinti. LLRI analizė atskleidė, kad savivaldybės, kaip turto valdytojos, elgiasi nevienodai – vienos skuba atsisakyti pastatų ir patalpų ieškodamos efektyvesnių sprendimų, kitos nei pačios naudoja, nei kitiems duoda. Svarbu suprasti, kad nesugebėjimas (galbūt ir nenorėjimas) efektyviai tvarkytis su nekilnojamuoju turtu savivaldybėms kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos būtų galima skirti žmonių gerovei didinti, o ne išlaikyti pastatams, kurių dalis, kaip parodė analizė, yra net nereikalingi. Vienintelis receptas savivaldybėms – vesti nuoseklią apskaitą, analizuoti vertės pokyčius ir kelti sau klausimą, ar efektyviai valdomas turimas turtas, nenaudojamą parduoti sparčiau. 

105

Susipažinkite:

būsimieji išmaniojo miesto kūrėjai

rieš dvejus metus žurnalo „Structum“ skelbto konkurso „Išmanusis miestas“ itin sėkmingi rezultatai peraugo į kasmet vykstantį savarankišką konkursą. Jo esmė ta, kad studentų projektinius siūlymus savivaldybės, kurių teritorijas jie motyvuotai pasirenka pritaikyti dabartiniams poreikiams, žada įgyvendinti. Jaunieji mokslo atstovai jau trečią kartą susibūrė kurti, projektuoti ir mąstyti vadovaudamiesi konkurso „Išmanusis miestas III“ principais. Žurnalas „Structum“ kartu su pagrindiniu projekto partneriu UAB „Fima“ kviečia susipažinti su komandomis, jų vadovais ir pasirinktais objektais per atsakymus į mūsų klausimus.

1. Koks yra grupės credo? 2. Kokią teritoriją pasirinkote ir kodėl, kuo ji jums įdomi, perspektyvi? 3. Kokius iššūkius keliate sau, dalyvaudami šiame konkurse? 4. Gal jau susidūrėte su kokiais nors sunkumais? Jei taip, tai kokiais ir kaip juos nugalite? 5. Ar manote, kad toks projektas prisidės prie jūsų profesionalumo, o gal ir apsisprendimo dėl veiklos pasirinkimo ateityje? 6. Kas, jūsų manymu, yra išmanus miestas? 7. Objekto pavyzdys, kuris jus įkvepia? 8. Išmanusis miestas. Į kokį pasaulio miestą orientuojatės? 9. Grupės vadovo patirtis, lūkesčiai, linkėjimas.

w w w . e s t r u ct u m . l t

106

PAGRInDInIS PROJEKTO PARTnERIS

PAGRInDInIAI PROJEKTO RėMėJAI

PROJEKTO PARTnERIAI

PROJEKTO InfORMAcInIAI PARTnERIAI

107

IŠMANUSIS MIESTAS

Kauno technologijos universiteto komanda Nr. 1 Statybos ir architektūros fakultetas

Pasirinktos teritorijos – JONAVA ir UKMERGĖ

Deimantė Vaičiukynaitė (3 kursas, architektūra) Rūta Ašvydytė (3 kursas, architektūra) Algirdas Ramonas (3 kursas, architektūra) Paulius Usevičius (3 kursas, architektūra) Mantvydas Hoppen (3 kursas, statybos inžinerija) Tomas Celencevičius (3 kursas, statybos inžinerija) Tadas Gužauskas (1 kurso magistrantūra, statybos technologijos) Povilas Pečiukonis (3 kursas, Statybos inžinerija) Vadovai: Architektūros ir urbanistikos katedros doc. Gitana Šukaitytė ir Statybos technologijų katedros lektorė Odeta Viliūnienė

108

1. Mes tikime, kad atsidavimas darbui ir noras padėti visuomenei yra vienas svarbiausių žmogaus pašaukimų. Dalyvavimas projekte – didelė galimybė mums atskleisti savo įgytas žinias ir parodyti, kad galime prisidėti prie ateities miestų plėtros. Esame inovacijų karta, todėl norime eksperimentuoti. Kurdami šiandienai, nepamirštame praeities ir galvojame apie mūsų pasaulio viziją. 2. Jonava – Lietuvos regioninis miestas, kuris lygiuojasi į didžiuosius Lietuvos ir Europos miestus. Infrastruktūros vystymusi, naujomis investicijomis ir Europos Sąjungos paramos panaudojimu ji tampa patrauklesnė ir perspektyvesnė vieta gyventi, ilsėtis ir kurti verslą.

IŠMANUSIS MIESTAS

Ukmergė – vienas seniausių ir gražiausių Lietuvos miestų, kuriame gyvena apie 23 tūkst. gyventojų. XIX a. per šį miestą buvo nutiestas vienas svarbiausių kelių, jungiantis Sankt Peterburgą ir Varšuvą. Tai regioninis miestas, siekiantis naujovių, tvarkant viešąsias erdves ir kuriant bei plečiant paslaugų tinklą. Abu objektai leis realizuoti įvairias specialybines žinias ir ieškoti naujų specializuotų technologinių sprendimų. Taip pat, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, suprojektuoti daugiafunkcį objektą ir teritoriją, kurie taptų svarbiu miesto centru. 3. Esame sau labai reiklūs, todėl stengsimės išsiskirti originalumu, kūrybiškumu, sklandžiu bendradarbiavimu komandoje ir profesionalumu. Mūsų tikslas – paruošti projektus, kurie būtų inovatyvūs, stiprūs bei konkurencingi rinkoje ir puikiai atspindėtų sugalvotas vizijas. 4. Buvo sunku sudaryti dvi lygiavertes, stiprias komandas, tačiau radome kompromisą ir nusprendėme sutelkti jėgas į dukart didesnį iššūkį – rinktis dviejų savivaldybių temas. Tai padaryti nebuvo paprasta, nes visos temos buvo įdomios. O pirmuoju sunkumu ir kūrybine treniruote komandai tapo mūsų credo rinkimai. 5. Neabejojame, kad patirtis, kurią įgysime konkurse, bus neįkainojama ir naudinga ateities profesiniams sprendimams. 6. Išmanus miestas – nenutrūkstančio proceso rezultatas. Jis nuolat atsinaujinantis ir prisitaikantis prie esamų ekonominių, socialinių sistemų. Tokiame mieste viskas skirta jo gyventojams, erdvės įtraukia visuomenę, skatina veikti ir kurti. Išmanus miestas turėtų būti visomis prasmėmis (socialine, ekologine, ekonomine ir kt.) tobulėjantis miestas. 7. Vienas labiausiai įkvepiančių architektūros ir inžinerijos kūrinių – Bilbao Guggenheimo muziejus Ispanijoje. Architektūrinis stebuklas kelia įspūdį dinamiškumu ir masyvu-

mu. XX a. pastatytas šedevras padėjo industriniam baskų metropoliui tapti vienu populiariausių Ispanijos traukos taškų. 8. Amsterdamas – miestas, kurio plėtros projektai sujungia miesto istoriją, reikalingas inovacijas ir visuomenės norus, o savivaldybė skatina žmones prisidėti prie miesto projektų vystymo. Vienas pavyzdžių: 3D technologija spausdinamas tiltas. 9. Kiekvienais metais dalyvaujame šiame konkurse, todėl tikimės, kad sukaupta patirtis leis sėkmingai pasiekti finišą. Tikimės, kad pavyks realizuoti visas mūsų idėjas ir niekada nepritrūksime naujų. Linkime, kad nekamuotų kūrybinės krizės ir entuziazmo užtektų viso konkurso metu, kad išliktume savo srities inovatoriai ir kuo sėkmingiau pasinaudotume konkurso suteikta sprendimų laisve. Linkime komandai būti patiems patenkintiems savo rezultatu ir kad jų sukurti projektai būtų įgyvendinti praktiškai. 

109

IŠMANUSIS MIESTAS

Kauno technologijos universiteto komanda Nr. 2 Pasirinkta teritorija – AKMENĖ

1. Per kančias į žvaigždes! 2. Teritorija: sveikatingumo komplekso statyba ir aplinkos pritaikymas.

Martynas Kilius (architektūra) Eimantė Jautakytė (architektūra) Raphael Pelengaris (architektūra) Titas Streimikis (statybos inžinerija) Audrius Gudas (statybos inžinerija) Vadovas: Architektūros ir urbanistikos katedros doc. Gintaras Prikockis

110

3. Sukurti įgyvendinamą projektą, pateikti idėjų tolesniems veiksmams ir praplėsti savo patirtį dirbant grupėje ir komunikuojant skirtingomis kalbomis. 4. Su sunkumais kol kas nesusidūrėme. 5. Kuo daugiau veiklos tam tikroje srityje, tuo labiau profesionalumo lygis auga. Juk patirtis dar nieko neužmušė. 6. Išmanusis miestas – tai inovatyvus miestas, kuris nestovi vietoje, yra atviras naujovėms, nuolatos plečiantis savo

IŠMANUSIS MIESTAS

kultūrines gelmes, bet kartu nepamirštantis savo šaknų, istorijos. Tai miestas, kuris geba išsaugoti savo istoriją ir yra draugiškas aplinkai – ekologiškas. 7. Įkvepia Judantis tiltas (Londonas, Jungtinė Karalystė). Tai mažosios architektūros objektas – tiltas, skirtas pėstiesiems, tačiau kiekvieną penktadienį jis „atsiveria“ ir susiskleidžia į geometrinę figūrą.

8. Orientuojamės į Švedijos sostinę Stokholmą – išmanų ir inovatyvų miestą. Pati Švedija – miškingas, ekologiškas ir ekonomiškas kraštas. Šiukšlės Švedijoje nekaupiamos, o perdirbamos arba sudeginamos, taip efektyviai išnaudojamos visos galimybės ir neniokojama aplinka. 9. Linkime ištvermės komandiniame darbe. 

111

IŠMANUSIS MIESTAS

Kauno technologijos universiteto komanda „Menų kambarys“ Pasirinkta teritorija – JONAVA

1. „Geriausiai pasirengsi rytojui dėdamas didžiausias pastangas šiandien.“

Edita Barauskaitė (architektūra) Basheer Mohamed Sasvan (Prix) (naujųjų medijų kalba) Eglė Drungilaitė (architektūra) Donna Charlene Julien (architektūra) Vadovas: architektė, KTU „Menų kambarys“ vadovė Žiedūnė Duobaitė

112

2. Mes pasirinkome Jonavą. Ši teritorija yra mums pažįstama, todėl, žinodami jos didelį potencialą ir norą atsinaujinti, sieksime savo idėjomis prikelti ją naujam gyvenimui ir sudominti visuomenę. 3. Dalyvaudami šiame konkurse siekiame pagerinti komandinio darbo įgūdžius, ištirti naujas, nepažįstamas aplinkas ir įgyvendinti kilusias novatoriškas idėjas. 4. Iki šio etapo dar neteko patirti daug sunkumų. Galbūt sunkiausiai sekasi generuoti idėjas, kurios būtų patrauklios ir patogios visiems gyventojams.

IŠMANUSIS MIESTAS

5. Šis projektas – puiki proga pagerinti darbo įgūdžius, įgyti neįkainojamos patirties architektūros srityje. Manome, kad tai ne tik prisidės prie mūsų komandos profesionalumo, bet ir plačiai atvers duris ateityje. 6. Išmanusis miestas – tai miesto, kuriame saugiu, patogiu būdu visuomenei sujungiamos naujausios technologijos, modernus dizainas ir ekologiškumas, vizija. 7. Mus įkvepia tokie objektai kaip studijos „Oh! Land“ suprojektuotas Ribeiro do Matadouro parkas Portugalijoje, „Turenscape“ sukurtas raudonojo kaspino parkas Kinijoje ar studijos „White“ sukurtas Hasle uostas Danijoje. Šiuose projektuose modernusis dizainas yra originaliai priderintas prie aplinkos, atkreipiant dėmesį ir į žmonių poreikius. 8. Išmaniųjų miestų yra tikrai daug, tačiau didžiausias mūsų dėmesys krypsta į Portugaliją ir Daniją. 9. Vadovė Žiedūnė Duobaitė, dalyvaujanti „Structum“ konkurse su KTU studentų komanda antrus metus: „Tikiuosi, kad studentai šiame konkurse įgis naudingų žinių, kurias galės pritaikyti ir vėliau savo darbuose bei ateities projektuose. Linkiu išmokti dirbti komandoje, įsiklausyti vieniems į kitus ir pasiekti puikių rezultatų. Tegul šis konkursas jums būna tas laiptelis, ant kurio palypėję dar labiau priartėsite prie kūrybinio tobulėjimo ir profesionalumo.“ 

113

IŠmANUSIS mIESTAS

Vilniaus Gedimino technikos universiteto komanda Nr. 1 STATYBOS IR APLInKOS InŽInERIJOS fAKULTETAI

Pasirinkta teritorija – UKMERGĖ

Greta Zelenkauskaitė (3 kursas, Statybos fakultetas, architektūros inžinerija) Kristina Kandrotaitė (3 kursas, Statybos fakultetas, architektūros inžinerija) Skaistė Padegimaitė (3 kursas, Statybos fakultetas, architektūros inžinerija) Roberta Kriaučiūnaitė (3 kursas, Statybos fakultetas, architektūros inžinerija) Ignas Joniškis (3 kursas, Statybos fakultetas, architektūros inžinerija) Robertas Černiavskis (3 kursas, Aplinkos inžinerijos fakultetas, geodezija) Edvin Novikevič (3 kursas, Aplinkos inžinerijos fakultetas, geodezija) Rokas Bražiūnas (3 kursas, aplinkos inžinerijos fakultetas, geodezija)

114

Vadovai: doc. dr. Tatjana Grigorjeva, Statybos fakultetas, Architektūros inžinerijos katedros vedėja, doc. dr. Jūratė Visockienė, Aplinkos inžinerijos fakultetas, Geodezijos ir kadastro katedros vedėja 1. Rinkodaros guru vadinamas Sethas Godinas yra pasakęs: „Jeigu tave tai gąsdina – turi tai pabandyti“. Ši citata puikiai atspindi kiekvieną grupės narį, nes visi norime palikti komforto zoną ir pasiekti kuo daugiau. 2. Pasirinkome Ukmergės Gruodžio 17 g. teritoriją dėl patrauklios gamtos upės apsuptyje. Vietovė atvira, neužstatyta, todėl tokio pobūdžio vietoje patogu projektuoti naujus statinius. 3. Vienas pagrindinių iššūkių – suprojektuoti pastatą, atitinkantį išmanaus miesto poreikius. Kad juo būtų galima didžiuotis ne tik mums, bet ir Ukmergės gyventojams. Dar

IŠMANUSIS MIESTAS

vienas iššūkis – darbas su skirtingų disciplinų žmonėmis, su naujausiomis technologijomis bei inovatyvių sprendimų taikymas. 4. Kol kas su sunkumais nesusidūrėme. 5. Tokio pobūdžio projektas, į krūvą suburiantis kelių specialybių studentus, praplečia profesines žinias ir didina dalyvių profesionalumą. Be to, projekto metu gali išryškėti ir ateities pasirinkimo planai. 6. Išmanusis miestas – tai toks miestas, kuris projektuojamas ir statomas pasitelkiant naujausias technologijas ir inovatyviausius sprendimus. Tokiame mieste žmonės gyventų modernioje aplinkoje ir galėtų jaustis vienu žingsniu arčiau ateities. 7. Vienas iš įkvepiančių objektų – Ramiojo vandenyno kontrolės pastatas Dubajuje. Tai Artimuosiuose Rytuose pirmasis LEED projektas, turintis integruotą pastato automatizavimo sistemą, kuri naudoja tiek laidinius, tiek belaidžius jutiklius, valdiklius ir M2M ryšius. Dar vienas įkvepiantis pavyzdys – VGTU naujas pastatas. Jis yra skaitmeninio Vilniaus pradžia. Paruoštame modelyje suprojektuotos vidaus erdvės, sudaryta pastato vidaus vizualizacija. 8. Orientuojamės į Singapūro miestą.

9. Vadovė Jūratė: „Linkiu, kad bendras geodezijos ir architektūros inžinerijos studentų komandos sukurtas sporto kompleksas būtų įdomus, naudingas, turiningas ir džiugintų Ukmergės miesto gyventojus.“ Vadovė Tatjana: „Inžinerinė kūryba, paremta inovatyviais projektavimo metodais bei pažangiausiomis technologijomis, tegu padeda pasiekti puikų rezultatą, kuris užtikrins Ukmergės miesto gyventojų gerovę.“ 

115

IŠMANUSIS MIESTAS

Vilniaus Gedimino technikos universiteto komanda Nr. 2 Statybos ir Aplinkos inžinerijos fakultetai

Pasirinkta teritorija – NAUJOJI AKMENĖ Kazimieras Gailiešius (3 kursas, pastatų energetika) Milda Juškaitytė (3 kursas, aplinkos apsaugos inžinerija) Evin Aksionov (2 kursas, biomechanika) Edita Gasianec (3 kursas, aplinkos apsaugos inžinerija) Vadovas: Indrė Lešinskytė-Pakštienė, statinių inžinerinės sistemos, 4 nuotolinių studijų kursas 1. Grupės credo: „Ateiti, paimti, padaryti.“ Mūsų grupei nėra žodžio sunku ar neįveikiama, nes, kas telpa į šiuos žodžius, dažniausiai ir yra įdomu. 2. Pasirinkome Naująją Akmenę norėdami apie ją sužinoti kuo daugiau. Nes ji yra toli nuo didelių miestų ir arti Latvijos. Galima tik pasvajoti, kad Naujoji Akmenė išaugs į didelį miestą, arba galime ten realiai sukurti traukos centrą tiek paprastam žmogui, tiek sportininkui. Naujoji Akmenė yra ramus ir jaukus miestelis, tad čia atvykusieji gali pailsėti nuo didmiesčio įtampos – būtent tai ateityje ir pritrauks žmones. 3. - - - -

Pamatyti miesto projektavimą iš kitos pozicijos. Pritaikyti kuo daugiau inovatyvių sprendimų. Mokytis dirbti kolektyve, kartu spręsti iškilusias problemas. Susipažinti su tolimais Lietuvos miestais, prisiliesti prie jų augimo, taip pat projektuoti modernius pastatus, kurie galėtų organiškai įsilieti į miestelio gyvenimą, būtų jaukūs ir lankomi. Patiems augti kaip specialistams.

4. Sudėtinga rasti vyresnės kartos specialistą tarp dėstytojų, kuris noriai dalintųsi savo patirtimi. Tačiau mes tikime savo jėgomis ir drąsiai klausinėsime ne vieno konkretaus žmogaus, o bendrausime su specialistais, kuriuos sutiksime savo aplinkoje. Tikimės, kad skirtingų žmonių išsakytos nuomonės leis šią situaciją išspręsti dar geriau nei bendraujant su vienu žmogumi. 5. Pirmiausia projektas padės suvokti ne tik savo studijuojamos srities, bet ir kitų – gretimų – sričių situaciją. Teorines žinias galima bus pasitikrinti darant realų, o ne akademinį projektą, kuris dažnai prasilenkia su rinkos aktualijomis. Tikimės sutikti mūsų studijuojamų sričių profesionalus, kurie taip pat būtų suinteresuoti pasidalyti žiniomis su mumis. Toks projektas pagelbės ateityje projektuojat pastatus, padės pamatyti pastato projektavimą kitomis – pavyzdžiui, architekto – akimis. 6. Išmanusis miestas – tai pirmiausia bendruomenė, kurioje visi jos nariai vienodai svarbūs, kuriame mašinų stovėjimo aikštelės nėra įrengiamos naikinant vaikų žaidimų aikšteles, o žaliosios zonos nėra retenybė. Mieste turi būti skiria-

116

IŠMANUSIS MIESTAS

mas didelis dėmesys vaikščiojimui pėstute ir galėjimui važinėti dviračiais. Išmanusis miestas turi tarnauti žmonėms, o ne žmonės turi taikytis prie miesto sąlygų, atsisakydami esminių sveikatos ir kokybiško poilsio poreikių. Tai draugiškas miestas aplinkai: ją tausojantis, vartojantis mažiau energijos nei kiti tokio dydžio miestai. Esant poreikiui turi atsirasti gerai išvystyta viešojo transporto sistema. Ir tinkamas, neperteklinis apšvietimas. 7. Mus įkvepia daugybė skirtingų dalykų. Tai ne tik gražus rezultatas, bet ir suvokimas, kokie kūrybingi ir savo sritį išmanantys specialistai tokį rezultatą kūrė. Vertiname praeities specialistų darbus, be kurių šiandien negalėtume žengti dar toliau. Kadangi buvo labai sunku išskirti vieną kažkurį darbą (rezultatą), išskyrėme du: Tautos namus – nes vertiname tai, iš kur mes esame, ir vandens sporto kompleksą – tikrai labai nestandartinį sprendimą.

8. Pasaulyje yra labai daug įdomių ir kaip nors išmanių miestų. Miestas – ne tik pastatai, bet ir žmonės jame. Ir tik nuo žmonių sąmoningumo, nuo supratimo „ne tik kas man, bet ir aplinkiniams bus geriausia“ ir iš to sekančių ne visada pačių patogiausių sprendimų gaunamas išmanaus miesto rezultatas. Tokiu laikome Kanados miestą Vankuverį, kuris dydžiu yra visiška priešingybė Akmenei. Ši yra bemirštantis mažytis miestas, todėl mes ieškome nestandartinių sprendimų, kurių nesirengiame taikyti aklai. Vienas mūsų idėjų šaltinių yra Jacque’as Fresco. 9. Komandai palinkėčiau nepristigti originalių idėjų, neišsigąsti nekasdienių įspūdžių, nepristigti laiko įdomiausiems dalykams, turėti pakankamai motyvacijos sunkiausiu momentu vertinti ne tik savo panašumus, bet ir, svarbiausia, skirtumus. Ir ramiai, nesiblaškant siekti savo tikslo. Tikiu šiais žmonėmis, didžiuojuosi augdama ir tobulėdama su jais, džiaugiuosi mūsų bendradarbiavimu! 

117

IŠMANUSIS MIESTAS

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos komanda Pasirinkta teritorija – UKMERGĖ

1. „Sprendimas ką nors pradėti jau gali būti kažko didžio pradžia.“ Trumpai ir šmaikščiai – esame vasaros tramplino dragūnų komanda.

Edvinas Gladkij (2 kursas, statyba) Dmitrijus Glušakovas (2 kursas, statyba) Agnė Ablačinskaitė (2 kursas, statyba) Dominykas Pavilionis (2 kursas, statyba) Martynas Pauža (2 kursas, statyba) Gedas Petrauskis (2 kursas, statyba) Paulius Grabauskas (2 kursas, statyba) Vadovai: lektorė Anna Glinskienė ir doc. dr. Gintautas Ambrasas

118

2. Pasirinkome Ukmergės r. savivaldybės teritoriją. Ji mums įdomi tuo, kad čia yra daug erdvės fantazijai ir kūrybiškumui. Be to, Ukmergė yra strategiškai patogioje vietoje, ji panašiu atstumu nutolusi nuo Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos – ideali vieta būsimiems renginiams! Trumpai tariant: visi keliai veda į Ukmergę! 3. Didžiausias iššūkis yra palikti savo komforto zoną, nebijoti dirbti ir taikyti naujovių tose srityse, kurių nenagrinėjame studijuodami statybos inžineriją, ir taip praplėsti savo žinias. 4. Kol kas sunkumų nekyla, darbas vyksta sklandžiai. Kai komanda sudaryta iš smalsių, imlių ir panašiai mąstančių

IŠMANUSIS MIESTAS

studentų, nesunku surasti optimalų ir racionalų bet kurios problemos sprendimą. 5. Projektas ugdo ne tik mūsų profesinius, bet ir komunikacinius gebėjimus, todėl, be abejo, ši patirtis prisidės prie mūsų profesionalumo ateityje. Visi laukiantys iššūkiai ir net tam tikra nežinia vers ieškoti ir rasti tinkamus sprendimus galutiniam tikslui pasiekti, o dar nepatirtos naujovės praplės mūsų galimybių ribas, suteiks naujos erdvės kūrybai, inovacijoms ir taip vers tobulėti, siekti profesionalumo ne tik savo srityje, bet ir komunikuojant su projekte dalyvaujančiais partneriais bei rėmėjais. 6. Išmanusis miestas – tai gyvas organizmas. Tai daugybė naujausias technologijas bei išradimus įkūnijančių ir skirtingas funkcijas atliekančių elementų, sujungtų į darnią visumą ir tarnaujančių tvarios visuomenės labui. 7. Blogi pavyzdžiai irgi įkvepia! Matydami juos suprantame, kad taip dirbti nenorime. Todėl tokiu „įkvepiančiu“ pavyzdžiu pasirinkome būsimą (galbūt) Nacionalinį stadioną Vilniuje (Šeškinėje, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“). „Mes sieksime, kad stadionas būtų baigtas iki 2016 metų“, – žadėjo buvęs miesto meras A.

Zuokas. Kaip sakoma: pasakyta – padaryta! Belieka liūdnai pajuokauti, kad vis dar neprarandame vilties, jog šiais metais statyba bus baigta... 8. Orientuojamės į Singapūrą. 9. Vadovė Anna Glinskienė: „Tikėti ar netikėti išmintingais žodžiais, kurie sako, kad pasaulyje yra tūkstančiai kelių, o vienas iš jų – Tavo? Dar nedrįstu garsiai girti, kad neišgąsdinčiau jūsų jaunatviškų svajonių ir vilčių, kad per anksti neužriestumėte nosies, bet aš jumis didžiuojuosi! Didžiuojuosi, kad išdrįsote dalyvauti „Išmaniojo miesto III“ projekte, kad pasirinkote sunkesnį, bet įdomesnį nei įprastas studentišką kelią. Linkiu, kad nepritrūktų jėgų ir kantrybės šiame kelyje, kad nepavargtumėte spręsti atsirandančių problemų, kad iki galo išliktumėte tvirta komanda. Linkiu, kad jūsų akys žibėtų net ir dėl mažmožių, kad įgytumėte kuo daugiau patirties – ir profesinės, ir komunikuodami su žmonėmis, ir dirbdami komandoje, ir atlikdami savo asmenines užduotis! Stenkitės surasti tai, kas nuolat stebintų ir teiktų džiaugsmo. „Sirkite“ patys šiuo projektu, užkrėskite aplinkinius savo optimizmu ir mėgaukitės tuo, ką darote. Linkiu, kad jūsų sunkaus ir atsakingo darbo rezultatus įvertintų komisija.“ 

119

IŠMANUSIS MIESTAS

Vilniaus dailės akademijos komanda Nr. 1 Pasirinkta teritorija – NAUJOJI AKMENĖ

2. Pasirinkome Naujosios Akmenės gamtos ir kultūros parką, nes čia nuolat vyksta įvairūs kultūriniai renginiai ir jame gausu neįprastų medžio skulptūrų bei akmeninių estradų. Jei parkas būtų labiau modernizuotas, tuomet jis galėtų tapti turistų traukos centru, kas yra pagrindinė mūsų idėja.

Kauno fakulteto 1 kurso architektūros studentai: Modestas Žukauskas Vilija Revaitytė Raminta Sinkevičiūtė Vadovas: dėstytojas, architektas Mindaugas Butvila 1. „Suvienyta komanda, vedama pergalės.“

120

3. Kol kas esame architektūros pirmakursiai, tad vien dalyvavimas šiame konkurse jau yra iššūkis. Tačiau norime, kad mūsų galimybes įvertintų aplinkiniai, atsižvelgdami į idėjas ir į įdėtą darbą. 4. Su iššūkiais nesusidūrėme, nes projektas dar tik prasideda. 5. Šis projektas tikrai prisidės prie mūsų profesionalumo, nes pajusime, ką reiškia būti architektu, kaip vyksta darbo procesas. Kol kas mums tai nauja, bet, tikimės, kad tai padės geriau susipažinti su architektūros darbo specifika.

IŠMANUSIS MIESTAS

6. Išmaniajame mieste vyksta informacinių technologijų pritaikymas, siekiant pagerinti urbanistinę miesto erdvę ir skatinant jo ekonomikos augimą. Svarbu, kad ši rekreacijos teritorija galėtų būti kaip poilsio kompleksas, turintis galimybę plėstis. 7. Įkvepia Jurbarko jaunimo parkas, nes jame suprojektuotos ir įrengtos trys atskiros erdvės tam, kad čia galėtų rinktis skirtingų pomėgių žmonės. Pirmoji Jaunimo parke suorganizuota šventė parodė, kad ši moderniai sutvarkyta miesto erdvė ateityje taps puikia laisvalaikio praleidimo ir įvairių jaunimo pramogų vieta, leidžiančia kiekvienam atrasti save. 8. Las Vegasas – tikras pramogų sūkurys. Šviesos, spalvos, garsas, minios žmonių, kurių akyse – azartas, rizika ir adrenalinas. 9. Patirtis. Architektūros srityje sukaupta 15 metų darbo praktika. Konkursinių darbų parengta daugiau nei 40, iš kurių 15 darbų įvertinti prizinėmis vietomis. Imponuoja komandinis, nuoseklus, kūrybinis darbas. Lūkesčiai. Suburti komandą, kuri tarpusavyje susidirbtų ir rastų teisingus atsakymus rengdama šį konkursinį darbą. Palinkėjimas. Linkiu komandinio darbo, nes jis yra sėkmingo darbo pamatas. 

121

IŠMANUSIS MIESTAS

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto mokinių komanda Pasirinkta teritorija – AKMENĖ

1. Jauniausi, bet ne prasčiausi. 2. Akmenės gamtos ir kultūros parkas – įdomi, plati, daugiausia kūrybinės laisvės turinti tema, kurią gebėsime išvystyti.

Komanda sudaryta iš mokinių, ją kuruoja komanda „200m2“ Birutė Jankauskaitė (11 klasė, Kėdainių šviesioji gimnazija) Deividas Merončikas (10 klasė, Kauno „Saulės“ gimnazija) Mykolas Deveikis (12 klasė, Kauno dailės gimnazija) Augustinas Milkus (10 klasė, Kauno dailės gimnazija) Vadovai: dėstytojas, architektas Mindaugas Butvila ir architektas Paulius Kliučininkas

122

3. Darbas grupėje, rasti bendrą kompromisą dirbant kartu, nes komandą sudaro įvairių amžiaus grupių nariai. Sukurti architektūrinius sprendinius, kurie yra racionalūs, ekonomiški, išmanūs, šiuolaikiški, energiški, efektyvūs ir inovatyvūs. 4. Nesusidūrėme. 5. Manome, kad šis projektas padės apsispręsti, ar architektūros profesija yra ta sritis, ko mes norime. 6. Išmanus miestas – tai rūšiavimas, energijos taupymas, ekologiškumas, pritaikymas neįgaliesiems, universalumas (vienas daiktas atlieka kelias funkcijas, transformuojasi).

IŠMANUSIS MIESTAS

Toks miestas yra dinamiškas, darnus, švarus ir tvarkingas, automatizuotas ir būtinai – atsinaujinantis (energijos gaminimas ir pan.). 7. Inovatyviausias kuriamas miestas šalia Dubajaus – „Masdar City“. Tai iš savęs atsinaujinantis miestas, naudojantis saulės energiją visiems procesams. 8. Singapūras – modernus, inovatyvus, ekonomiškai stiprus, turistų kupinas miestas. 9. Patirtis. Architektūros srityje sukaupta 15 metų darbo praktika. Konkursinių darbų parengta daugiau nei 40, iš kurių 15 darbų įvertinti prizinėmis vietomis. Imponuoja komandinis, nuoseklus, kūrybinis darbas. Lūkesčiai. Stengtis, kad jaunieji kūrėjai kuo daugiau prisiliestų prie architektūros specialybės. Taip jie galės patys sau atsakyti, ar šis kūrybinis kelias jiems įdomus ir tęstinas. Palinkėjimas. Linkiu šio projekto metu nebijoti klysti, eksperimentuoti ir tarpusavyje daug diskutuoti. Ir kad to rezultatas būtų – sukurtas subtilus projektas. 

123

IŠMANUSIS MIESTAS

Klaipėdos universiteto komanda Nr. 1 Pasirinkta teritorija – JONAVA

Karolina Brundzaitė (1 kurso magistrantūra, kraštovaizdžio architektūra) Navneet Kumar (bakalauras, rekreacija ir turizmas) Dharmesh Rampariya (bakalauras, rekreacija ir turizmas) Ieva Serapinaitė (2 kurso bakalauras, rekreacija ir turizmas) Manpreet Singh (bakalauras, rekreacija ir turizmas) Rasa Jurkutė (medijų filosofija ir kultūrinės industrijos) Tomas Šiaulytis (4 kurso bakalauras, informatikos inžinerija) Gabrielė Vendelytė (medijų filosofija ir kultūrinės industrijos) Konkurso kuratorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė Kūrybiniai vadovai: doc. Ramunė Staševičiūtė, dizainerė Eglė Dučinskienė Asistentas kraštovaizdžio architektas Algirdas Straukas

124

1. „We want to make Jonava SMART! And we have a plan.“ 2. Teritorija prie Jonavos miesto 1-ojo tvenkinio yra ypač perspektyvi rekreacinio turizmo, kraštovaizdžio architektūros ir informatikos inžinerijos žinioms pritaikyti. 3. Aplinka, architektūra, infrastruktūra yra daugiau nei vien tik refleksijos, ir tai, kas mes esame, – tai kartu procesas, kuris kuria ir mus pačius. Šio projekto tikslas – optimaliai pritaikyti išmaniąją erdvę Jonavos mieste, praktiškai pritaikant studijų metu įgytas ir vis dar tobulinamas žinias. Mes ne tik norime išbandyti kiekvienas save, bet ir pasinaudoti galimybe prisidėti prie Lietuvos miestų plėtros bei ateities perspektyvų kūrimo.

IŠMANUSIS MIESTAS

4. Esame komanda, į kurią susibūrė skirtingų tautybių ir krypčių studentai. Nors kartais sudėtinga išdėstyti mintis net gimtąja kalba tiek mums, tiek mūsų komandos nariams iš Indijos, tačiau skirtingas požiūris į pasaulį, žmones, religiją praplečia pasaulėžiūrą ir įkvepia, kuriant išmaniojo miesto koncepciją. 5. Dalyvavimas tokio pobūdžio projekte skatina siekti savo užsibrėžtų tikslų ir suteikia galimybę praktiškai pritaikyti įgytas žinias studijų metu. Kartu į priekį mus veda noras kurti ir į Lietuvos miestų erdves įnešti modernumo, jaunatviškumo ir gyvybės.

9. Konkurse dalyvaujame antrą kartą. Šiemet džiugina puiki tarptautinė ir tarpdisciplininė komanda. Tikimės įdomaus darbo proceso ir įkvepiančių rezultatų. Esame dėkingi organizatoriams: studentams tokie konkursai reikalingi kaip gaivus vėjas. Linkime visiems sėkmingai įveikti visus etapus ir pasiekti finišą (tiek dalyviams, tiek organizatoriams). Šiam konkursui galioja olimpinis principas: svarbu dalyvauti, o ne nugalėti! Nedvejojant galima sakyti, kad dalyvavimas procese iki pabaigos jau yra didelis laimėjimas! 

6. Jau dėl žodžio „išmanus“ aišku, kad tai miestas, pulsuojantis gyvybe, žmonėmis, pažangiomis technologijų inovacijomis ir jų pritaikymu kasdienėje veikloje. Kiekvieną išmanųjį miestą sudaro esminės funkcijos, išsiskiriančios savo pažangumu. Tokio miesto erdvės pirmiausia tarnauja žmogui, todėl nuo miesto gyventojų poreikių priklauso, kas bus svarbiausia, kad miestas optimaliai vystytųsi ir būtų sukurtas jo identitetas. 7. Mus įkvepia „Quzhou Luming Park“, Čiudžou, Džedziango provincija, Kinija. Projekto autorius „Turenscape“. Tai stulbinamas, įspūdingas ir nepaprastai išradingas projektas. Be to, tai puikus pavyzdys, kaip pažangiai galima koreguoti aplinką. Erdvėje susipina įvairiausios laisvalaikio veiklos, kurios geriausiai atitinka gyventojų poreikius. Šis projektas leidžia pajusti kraštovaizdį. Parkas yra labai sėkmingas projektas, jame vietos gyventojai atsipalaiduoja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai bei dvasiškai. Visa tai tapo dinamiška miesto oaze – su šventėmis ir kitais panašiais renginiais, kurie ypač gerina rekreaciją. 8. Orientuojamės į Kinijos išmaniuosius miestus, o jų yra per 200. Vienas tokių – Inčuanas. Mieste veikia veidų atpažinimo sistema, šiukšliadėžės kaupia saulės energiją, informacija teikiama žmogaus silueto hologramomis. Nors miestas nėra plačiai žinomas, tačiau jame taikomos išmaniojo miesto idėjos vystomos ypač sparčiai ir optimaliai.

125

IŠMANUSIS MIESTAS

Klaipėdos universiteto komanda Nr. 2 Pasirinkta teritorija – AKMENĖ

Beata Žymančiūtė (3 kurso bakalauras, rekreacija ir turizmas) Antanas Vėlavičius (1 kurso magistrantūra, kraštovaizdžio architektūra) Gintarė Diginaitė (3 kurso bakalauras, statybos inžinerija) Deimantė Kubilaitė (4 kurso bakalauras, statybos inžinerija) Tadas Astrauskas (4 kurso bakalauras, statybos inžinerija) Tomas Silkinis (4 kurso bakalauras, informatikos inžinerija) Ignas Lomsargis (4 kurso bakalauras, statybos inžinerija) Vadovas: KU Jūrų inžinerijos katedros, Statybos inžinerijos studijų programos lektorė dr. Jevgenija Rutė

126

1. „ČIA – laikas keistis?!“ 2. Norėdama, kad Akmenės miestas taptų šiuolaikiškas ir patrauklus vietiniams bei užsienio šalių turistams, mūsų komanda sieks savo idėjomis užmirštą Lietuvos vietą (Akmenės r. savivaldybės teritoriją – sveikatingumo komplekso statyba ir aplinkos pritaikymas) paversti ne tik Lietuvos, bet ir Europos pavyzdžiu. 3. Savęs išbandymas, vietovės pažinimas, darbas komandoje, kūryba žmogui ir miestui. 4. Suprantame, kad sunkumų bus, bet mes esame pasiryžę juos visus įveikti.

IŠMANUSIS MIESTAS

5. Dalyvavimas šiame projekte bus puiki galimybė įgytas teorines žinias pritaikyti praktiškai. 6. Išmanus miestas – tai miestas, kuris prisitaiko prie naujovių, nuolat tobulėja, kuriamos geresnės gyvenimo sąlygos. Miestas, kuriame norėtųsi gyventi. 7. Įkvepiantis objektas – stadionas „Korea’s First International Sports Stadium“. Mus įkvėpė sudėtingos, įdomios konstrukcijos. Objektas darnus, palankus aplinkai, įsiliejantis į bendrą miesto urbanistinę struktūrą. 8. Miestas, į kurį orientuojamės, – Pekinas. 9. Komandos vadovė dr. Jevgenija Rutė: „Sukūrėme šaunią komandą, kurios nariai labai skirtingi: jauni, trokštantys permainų, naujovių. Linkiu komandai pagauti palankų vėją, nes jie žino, į kokį uostą plaukia.“ 

127

IŠMANUSIS MIESTAS

Klaipėdos universiteto komanda Nr. 3 Pasirinkta teritorija – ŠIAULIŲ R. KRYŽIŲ KALNAS

1. Darbas – iškalbingiau už tūkstantį žodžių.

Juozas Zakarauskas (medijų filosofija ir kultūrinės industrijos) Gytis Stučinskas (rekreacija ir turizmas) Viktorija Gričėnaitė (kraštovaizdžio architektūra) Aistė Švitraitė (kraštovaizdžio architektūra) Mehmet Can Coban (rekreacija ir turizmas) Evaldas Normantas (informatikos inžinerija) Vadovas: doc. Ramunė Staševičiūtė

128

2. Anglų dienraštis „The Daily Telegraph“ savo priede „Travel“ sudarė šiurpiausių pasaulio vietų sąrašą. Penktoje vietoje atsidūrė netoli Šiaulių esantis Kryžių kalnas. Tai mūsų grupę sudomino ir norime šią vietą padaryti patrauklesnę turistams. Renkamės Šiaulių r. savivaldybėje esančio Jurgaičių (Domantų) piliakalnio (Kryžių kalno) teritorijos su prieigomis sutvarkymą. 3. Mokėjimas dirbti komandoje visada būna iššūkis. Reikia pastangų priimant bendrą sprendimą, nuomones ar pasiskirstant užduotis. 4. Šaltasis metų sezonas trukdo tinkamai atlikti pasirinktos teritorijos tikslesnius tyrimus ir ištirti esamą situaciją.

IŠMANUSIS MIESTAS

Deja, oro nepasirinksi... 5. Šis projektas prisidės prie mūsų profesinės kompetencijos, nes dalyvaudami konkurse patobulinsime komandinius įgūdžius, įgysime patirties projektuodami viešas ir turistines erdves. 6. Išmanus miestas – tai inovatyvių technologijų taikymas viešose erdvėse. 7. Įkvėpimo semiamės iš trijų objektų mišinio: Jeruzalės Raudų sienos, Vatikano aikštės ir memorialinio paminklo Čekijoje. Jeruzalė mums atstoja religijos atspirties tašką – tarsi galingą sprogimą, po kurio religija pradėjo skleistis į visas pasaulio šalis. Vatikano aikštė mums asocijuojasi su krikščionybės branduoliu, iš kurio tęsiasi tolesnė religijos modernizacija. Pa-

skutinis elementas – memorialinis paminklas – mums simbolizuoja religijos ateitį, kelią į aną pasaulį po Paskutinės teismo dienos pagal Naująjį Testamentą. 8. Vatikanas. 9. Pasirinkta tema tikrai sudėtinga. Patirtimi, dirbant su tokiu objektu, vargu ar kas nors gali pasigirti, tad laukia rimtas iššūkis. Tai per daug žinoma ir jautri vieta visai Lietuvai, todėl nėra vilčių, kad vienas sprendimas visiems patiks – visada atsiras kritikų. Linkiu studentams būti labai atsargiems su savo sprendimais, bet, gal atrodys paradoksalu, kartu ir drąsiems. Greičiausiai žodis „išmanus“ plačiąja lietuviška savo prasme čia labiausiai tiktų. Komanda tarpdisciplininė, todėl tikiuosi optimalaus rezultato, išdiskutuoto įvairiais rakursais. Įdomaus ir kūrybingo darbo! 

129

IŠmANUSIS mIESTAS

Klaipėdos valstybinės kolegijos komanda Pasirinkta teritorija – JONAVA

Karolina Auškalnytė (KD8-2 grupė, kraštovaizdžio dizainas) Vilma Baužienė (KD8-2 grupė, kraštovaizdžio dizainas) Mindaugas Kupšys (G18-3 grupė, geodezija) Jurgita Vasytė (G18-3 grupė, geodezija) Kornelija Grikšaitė (G18-3 grupė, geodezija) Aurimas Einikis (S34-2 grupė, statyba) Dovydas Janušas (S34-2 grupė, statyba) Vida Gerikienė, Lina Kuklienė, Indrius Kuklys, Vida Ovaltaitė, Vilma Vaičekauskienė, Jurgita Drizgaitė, Gražina Beniušienė (Aplinkos ir statybos inžinerijos katedros lektoriai) Vadovas: KVK Aplinkos ir statybos inžinerijos katedros vedėja Dainora Jankauskienė 1. Esame KVK Aplinkos ir statybos inžinerijos katedros studentai, nestokojantys fantazijos ir kūrybiškumo, mėgstantys svajoti ir generuoti idėjas, o savo tikslus ir svajones lai-

130

kantys savo pačių rankose. Priimdami netradicinius sprendimus, kuriame naujus projektus, todėl mūsų credo: „Nauji projektai suka pasaulį, o galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas daro gyvenimą įdomų!“ 2. Jonavos miesto 1-ojo tvenkinio teritorijos sutvarkymo idėjos projektas pasirinktas, nes tai yra ideali galimybė išreikšti savo jaunatvišką entuziazmą sukuriant skirtingo amžiaus ir pomėgių visuomenės grupėms patraukliai saugią ir išmanią erdvę, kuri taptų Jonavos miesto širdimi. Teritorijoje esantis vaizdingas kraštovaizdis visiškai neišnaudotas, todėl galima nevaržomai leisti pasireikšti savo fantazijai ir išradingumui, projektuojant darnios aplinkos būtiniausius infrastruktūros objektus (dviračių ir pėsčiųjų takus, sporto, poilsio ir rekreacines zonas, prieplaukas), juose įrengiant ateities miesto inžinerinius sprendinius (šviečiančios LED trinkelės takuose, išmanusis gatvės apšvietimas, panaudojant puslaidininkių šviesos diodų (LED) technologiją ir t. t.) bei ateities kartoms patrauklias erdves (išmaniuosius krėslus, kuriuose būtų galima išbandyti virtualią realybę, nau-

IŠMANUSIS MIESTAS

dojant virtualiosios realybės akinius, įrengiant mobiliųjų telefonų belaides įkrovimo stoteles ir pan.). 3. Pagrindinis iššūkis – suformuoti teritorijoje temines, inovatyvias ir informatyvias zonas, tenkinančias skirtingo amžiaus žmonių grupių poreikius ir stebinančias savo unikaliais, netikėtais kompoziciniais sprendimais, pritaikant naujausias technologines tendencijas, išreiškiančias visas mūsų idėjas, tačiau neperžengiant realybės ribų. Darysime tai, ko dar nesame darę, ir tai bus išties didelė ir nauja patirtis. Tikimės pasisemti naujų idėjų bei žinių, realizuodami savo sukurtas vizijas. 4. Esame optimistai ir manome, kad nėra nieko neįmanoma. Didžiausia problema, su kuria susidūrėme šiuo metu, yra vienu metu suburti visą komandą į vieną vietą, todėl ačiū išmaniosioms technologijoms, padedančioms nepertraukiamai bendrauti. Įdomiausias, bet ne sunkiausias darbas – susipažinti su teritorija ir ją įvertinti. 5. Dalyvavimas konkurse „Išmanusis miestas“ – tai geras teorinių ir praktinių žinių pritaikymas bei projektinė patirtis. Realaus projekto analizavimas, įvairių patirčių toje srityje nagrinėjimas neabejotinai pavers mus geresniais profesionalais. Įgyta patirtis padės lengviau priimti ateities sprendimus panašaus profilio darbuose. Pasirinkę šią užduotį mes turėsime laisvę interpretacijai. Viskas priklausys nuo mūsų kūrybiškumo ir vaizduotės! 6. Išmanusis miestas turėtų padaryti žmonių gyvenimą paprastesnį, lengvesnį, kokybiškesnį, prie kurio kūrimo aktyviai turėtų prisidėti ir patys gyventojai. Jo sprendimų visuma turi apimti efektyviai išnaudotas ir pritaikytas moderniausias mokslines technologijas, nepamirštant racionalaus gamtinių išteklių naudojimo. 7. Įkvepia Niujorko centrinio parko įkūrimo pavyzdys: čia vyrauja laukinė gamta – pievos, medžiai, vandens kaskados ir grotos... Daugumai niujorkiečių tai atrodo taip natūraliai, kad

jie tiki, esą čia viskas sukurta gamtos. O juk kiekvienas medis, krūmas ar uola sukurta žmogaus rankomis! Centrinis Niujorko parkas yra masinių pramogų ir švenčių, pasivaikščiojimų vieta. Aktyvaus sporto mėgėjai čia žaidžia beisbolą, kriketą, tenisą, jodinėja žirgais ir važinėjasi dviračiais. Meno mėgėjai gali pasiklausyti muzikos, pasižiūrėti spektaklį ar apsilankyti parodoje. Vaikų laukia ne tik zoologijos sodas, bet ir daugybė žaidimų aikštelių... 8. Austrijos sostinė Viena, priėmusi protingą „Išmaniojo miesto“ strategiją, šiuo metu tampa vienu patraukliausių Europos miestų. Iš pirmo žvilgsnio išmaniosios technologijos neatrodo suderinamos su Austrijos sostinės dvasia, bet vis dėlto Viena yra užsibrėžusi ilgalaikius išmaniojo miesto vystymo planus, tarp kurių galima surasti tokius kaip: „Išmanioji energetika 2050“ ar „Kelių sistema 2020“. Vienos kūrimo strategai deda dideles pastangas ateityje sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį ir reformuoti miesto transporto sistemą ir užstatymo planavimą. 9. Visada malonu dirbti su žmonėmis, kurie yra ne tik savo profesijos meistrai, bet ir nestokoja gero humoro jausmo, turi platų ir nuoširdų žvilgsnį į profesiją ir supantį pasaulį. Tegu nauji iššūkiai jus įkvepia ir suvienija! Sėkmės! 

131

IÅ MANUSIS MIESTAS

132

KONTAKTAI: Tel. + 370 698 46 745 El. p. info@agrenta.lt

KROVINIŲ PERVEŽIMO PASLAUGOS (1–120 M3) NEGABARITINIŲ KROVINIŲ (IKI 21 M ILGIO) GABENIMAS Į SKANDINAVIJOS ŠALIS IR ATGAL - MELIORACIJOS REKONSTRUKCIJOS IR VALYMO DARBAI - ILGASTRĖLIŲ EKSKAVATORIŲ IR BULDOZERIŲ NUOMA - POLIŲ GRĘŽIMAS

A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“ atlieka žemės kasimo ir stumdymo darbus. Turėdami Ilgastrėlius ekskavatorius ir buldozerius atliekame įvairius inžinerinius darbus. Prireikus išvežame žemes.

More than concrete

Atstovas Lietuvoje UAB „Argilla“ www.argilla.lt Eigulių g. 2, Vilnius Tel. +370 684 200 50