Structum 2016 lapkritis by STRUCTUM

Žurnalas sėkmingam verslui

sprendimai iš patirties,

Geri atsiranda o patirtis – iš blogų sprendimų.

– B. le Patneris

www.estructum.lt

2016 I lapkritis

„Viega Advantix Vario“ sieninis dušo latakas

Daugiau vietos jūsų gyvenamajai erdvei.

viega.lt

Individualus pagal jūsų poreikius Dizainas - amžinas! Galimybės - neribotos! Tai – naujasis „Viega Advantix Vario“ sieninis dušo latakas. Montavimo gylis yra ypač mažas – vos 25 mm, todėl jį galima elegantiškai integruoti į jūsų vonios interjerą ir beveik į bet kurią sieną. Kadangi jį galima milimetro tikslumu sumažinti nuo 1200 iki 300 mm, jis gali būti tiksliai pritaikytas jūsų poreikiams. Viega. Connected in quality.

TURINYS

2016 m. LAPKRITIS

Taip greitai lekia laikas. Artėja didžiosios metų šventės, kurios daugeliui asocijuojasi su atgimimo virsmu ir naujomis perspektyvomis. Tikriausiai jau ne vienas iš mūsų pradėjo mintyse suvedinėti savo darbo rezultatus – vertinti per beveik visus metus nuveiktus darbus. Gal dar kas buvo suplanuota ir nespėta įvykdyti, o iki metų galo liko tiek nedaug... dar įmanoma spėti.

Darbais kuriame savo gyvenimą. Kai lydi sėkmė – bepigu. Tačiau kartais panašu, kad tenka dirbti panašiai kaip Sizifui, nes, kad ir kaip stengiamės, LR finansų ministrės Rasos Budbergytės teigimu, šiemet šalies bendrojo vidaus produkto augimas sulėtėjo ir tesieks 2,3 %. BVP procentai nepakankamai atspindi žmonių gyvenimo gerovę, nes yra tik ekonominis rodiklis, toli gražu neišreiškiantis įvairiausių kitaip matuojamų socialinių veiksnių – juk gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo finansinės sėkmės, bet ir nuo daugelio nematerialių faktorių. Statistikos specialistų skaičiavimais svarbiausio valstybės ekonominio rodiklio – bendrojo vidaus produkto – Lietuvos ūkio struktūroje tarp pagrindinių jo sektorių informacija ir ryšiai tesudaro 2 %. Tačiau niekas nepaneigs, kad ši BVP dalis yra neatsiejama nuo aibės kitų šalies ūkio vystymosi rodiklių. Kiekvienas žurnalo „Structum“ numeris iki šiol buvo skirtas sukurti viešąją „B2B“ erdvę su aiškia pozicija visomis išgalėmis nors mažute dalimi nematerialiai prisidėti prie BVP augimo. Todėl ir šiame lapkričio mėnesio leidinyje rasite publikacijų gausą, skirtą visiems statybų procesų dalyviams – architektams, inžinieriams, statybininkams, technologams, dizaineriams, tiekėjams. Tai margaspalvė informacija tiems, kurie nuoširdžiu kasdieniu darbu kuria mūsų gyvenimo kokybę ir vis siekia padidinti tą visai Lietuvai svarbų BVP rodiklį, kurį reikėtų labiau sieti ne su pragyvenimo lygiu, o su šalies ekonomine stiprybe. Tikiu, kad reikalinga ir laiku gauta informacija visada yra pati geriausia pagalbininkė bet kurioje į stiprybę ir geresnį gyvenimą orientuotoje veikloje. Dalia Zilinskienė

4 �� Įgyvendintas turto ir gerovės simbolio įkvėptas projektas 12 �� Palėpės laiptai, arba Fakro – tai ne tik langai 14 �� Kodėl viešbučiai taip noriai investuoja į interjerų dekoratyvumą? 15 �� „ibis Styles Vilnius“: įdomus konferencijoms, patogus šeimoms, draugiškas gamtai 19 �� Augalų paveikslai suteikia erdvei gyvybės 20 �� Modernios biuro patalpos kvepia sveikata ir pinigais 24 �� Aktyvus sėdėjimas gerina darbo rezultatus ir savijautą 28 �� Salonas – žingsneliu rytdienoje 33 �� Stilingos durys gali būti ir nematomos... 34 �� TWINMOTION – CAD architektūros ir dizaino profesionalams 38 �� „Structum“ iniciatyva toliau gaivinamos apleistos šalies teritorijos 42 �� Pramoninį rajoną atgaivino solidus verslo centras 47 �� Sostinės „Naujoji Rivjera“ – kokybiško gyvenimo pasirinkimas 50 �� Klaipėdos baseinas primins senovės Romos amfiteatrą 55 �� „SCHOMBURG Baltic“ žino kaip įrengti baseiną 56 �� „UŽUPIO VARTAI“ – šiuolaikiškai atgimusi istorinė klasika 64 �� „Voltex “ – hidroizoliacija racionalioms statyboms 65 �� Mažieji namai, kuriuose saugu gyventi 66 �� Šildymo būdai: kas iš tikrųjų pažangu 70 �� Pranašumas – moderni pastatų valdymo sistema 73 �� SAMSUNG diegia didžiausią Europoje pastato klimato valdymo sistemą 74 �� Pastatų išmanumas verčia pasitempti 78 �� Užtikrintas saugumas – esminis poreikis 82 �� Saulės gaminama elektra: nestandartinių sprendimų taikymo nišos 86 �� Saulės elektrinės. Kaip sekasi ir ar galėtų būti geriau? 89 �� Paslaugi, įdarbinusi Saulę stotelė 90 �� Ar patogu Lietuvoje turėti elektromobilį? ®

Žurnalas STRUCTUM I ISSN 2335-2116 I Leidėjas UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I L. E. P. Direktorė Audronė Dausevičienė, audrone@estructum.lt I Vyr. redaktorė Dalia Zilinskienė, +370 620 80 266, dalia@estructum.lt I Vyr. redaktorėS PAVADUOTOJA Sonata Ramanauskienė, +370 620 80 440, sonata@estructum.lt I Tekstų autoriai: Dalia Zilinskienė, Sonata Ramanauskienė, prof. Algirdas Jonas Galdikas, Mindaugas Skomantas, Andrius Karazinas, Giedrė Linden, Stasys Liaukevičius I Nuotraukų autoriai: Andrius Ufartas, Donatas Babenskas, Leonas Garbačauskas, Martynas Ambrazas, Tautvydas Stukas, Vytautė Ribokaitė I DIZAINAS Vilija Avižinytė I REKLAMOS SKYRIUS: +370 610 04 066, info@estructum.lt I AdministraCIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė, administracija@estructum.lt I Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras, www.kkc.lt I Vyr. finansininkė Janina Tunkevič I SPAUSDINO UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą I Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama I © UAB „STRUCTUM projektai“, 2016 I © STRUCTUM, 2016 I Žurnalas platinamas nemokamai I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.estructum.lt

ARCHITEKTŪRA

Įgyvendintas turto ir gerovės simbolio įkvėptas projektas Mindaugas Skomantas

Šių metų rugsėjo 9 d. viename gyvybingiausių Kinijos didmiesčių Daliane duris atidarė įspūdingo dydžio – 221 900 m2 ploto – prekybai ir poilsiui skirtas centras „Olympia 66“. Grandiozinio objekto projektą sukūrė viena didžiausių tarptautinių architektūros ir dizaino kompanijų „Aedas“, kurios projektavimo biurai veikia visame pasaulyje. Šios įmonės kūrėjai yra suprojektavę tokius architektūros perlus kaip Dubajaus metro ir dangoraižius „U-Bora Towers“.

ARCHITEKTŪRA

Kinijoje šis simbolis dažniausiai naudojamas naujųjų metų sutikimo atributuose ir kinams reiškia gerovę bei turtą.

oBJEKTAS: prekybos ir poilsio centras „olympia 66“ Daliane (Kinija) PRoJEKTAS: architektūros ir dizaino kompanija „Aedas“ ATSAKInGIEJI ARCHITEKTAI: Christine Lam ir Davidas Claytonas DIZAInAS: architektūros ir dizaino kompanija „Aedas“ UŽSAKoVAS: „Hang Lung Properties Ltd“ STATyToJAS: „ove Arup & Partners Hong Kong Ltd“ APŠVIETIMAS: „DUo Lighting Design + Associates“ SKLyPo PLoTAS: 63 400 m2 BEnDRAS PLoTAS: 221 900 m2 AUKŠTInGUMAS: 7 antžeminiai ir 3 požeminiai aukštai PRoJEKTAS ĮGyVEnDInTAS: 2015 m. nUoTRAUKų ŠALTInIS: architektūros ir dizaino kompanija „Aedas“

Pastato „Olympia 66“ projektavimo komandai vadovavo „Aedas“ vyriausieji architektai Christine Lam ir Davidas Claytonas, kuriems pavyko savo kūryba ne tik paliudyti pagarbą Kinijos kultūrinėms tradicijoms, bet ir organiškai įlieti į miesto kraštovaizdį naująjį objektą. nors jo architektūrinėje išraiškoje dominuoja išskirtinės architektūrinės formos, tačiau yra užtikrintos ir visos prekybos centrui funkcionuoti būtinos sąlygos. Pastatą sukūrę autoriai nepaliko nuošalyje ir visuomeninei veiklai skirtų erdvių. Projekto techninėje dalyje taip pat dominavo tvarios statybos tendencijos. Projektas „Olympia 66“ buvo įvertintas daugybe tarptautinių apdovanojimų dar nespėjus jo įgyvendinti: prade-

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Pagrindinis objekto fasadas išradingai sukomponuotas iš šešiakampių modulių su įvairiais apšvietimo efektais, atkuriančiais žaižaruojančių karpio žvynų faktūrą.

ARCHITEKTŪRA

dant nuo 2011 m. nominacijos „Tarptautinio prekybos ir poilsio“ (RLI) žurnalo rinkimuose ateities projektų kategorijoje iki 2013 m. triumfo „Miestovaizdžio“ prizų apdovanojimuose architektūrai augančiose rinkose („Cityscape Awards for Architecture in Emerging Markets“). Taip pat 2011 m. „Olympia 66“ projektuotojų darbas prestižinio „International Property Awards“ renginio metu buvo įvertintas kaip vienas geriausių prekybinių objektų projektas ir pelnė bronzos medalį „For Best Chinese Future Projects at MIPIM Asia Awards“. Dabar jau įgyvendintas projektas „Olympia 66“ pasaulyje yra išgarsėjęs kaip inovatyvaus dizaino pavyzdys ir tapo neginčijama Daliano miesto pažiba. Architektai sugebėjo milžinišką pastatą labai išmaniai įterpti į gatvės, kurioje yra nemažai aikščių ir viešųjų erdvių, kraštovaizdį. Šio prekybos centro architektūra kūrėjai atidavė duoklę urbanistiniam kontekstui ir išlaikė pagarbą vietinio Kinijos regiono kultūrai. Septynių aukštų centro pastatu, siekiant jo harmoningo įsiliejimo į esamą aplinką ir kartu įvairiausių miestiečių bendruomenių poreikių patenkinimo, buvo sėkmingai sukurta pusiausvyra tarp sudėtingų formų ir daugialypio funkcionalumo. Šiandien „Olympia 66“ Daliano mieste garsėja ne tik kaip puikiai funkcionuojantis didžiausias

prekybos centras, bet ir milžiniškas miestiečių bei jų svečių gyvenimo būdo įvairiose poilsiui skirtose erdvėse kompleksas. Projektui įgyvendinti buvo parinkta vieta miesto garsiojoje Wusi Lu alėjoje, kuri yra pačioje komercinio ir prezentacinio Daliano rajono širdyje. 63 400 m2 ploto prekybos centro aikštė svariai papildo gretimai esančią Olympia aikštę ir taip pratęsia visą aikščių grandinę, išsidėsčiusią pagal pagrindinį miesto kelią Zhongshan Lu. Rytuose plyti Žmonių aikštė, kurioje įsikūrusios municipalinės įstaigos, o vakaruose – gerai matoma nuo prospekto ir Wusi Lu alėjos Xinghai aikštė. Į naująjį prekybos ir gyvenimo stiliaus objektą nesunku atvykti iš kitų miesto vietų, nes yra puikus susisiekimas ne tik antžeminiu transportu, bet ir artimas ryšys su naujuoju Daliano požeminiu geležinkeliu. Prekybos ir poilsio centras „Olympia 66“, tapęs miestiečiams stilingo gyvenimo būdo etalonu, suvokiamas kaip šiuolaikinės architektūros apraiškos pavyzdys su akivaizdžiais rytietiškos simbolikos elementais, pabrėžiančiais legendinę miesto istoriją, – Dalianas yra vienas pagrindinių Kinijos uostamiesčių. Šis nūdienos didmiestis 1858 m. buvo okupuotas britų, o vėliau – Rusijos imperijos. Ir tik 1950 m. Kinijai jį pavyko oficialiai atgauti iš Sovietų Sąjungos.

ARCHITEKTŪRA

Kalbant apie kūrybines architektų paieškas projektuojant centrą, tenka atkreipti dėmesį į juos įkvėpusį prekybos centro dizaino simbolį – karpius dvynius. Kinijoje šis simbolis dažniausiai naudojamas Naujųjų metų sutikimo atributuose ir kinams reiškia gerovę bei turtą. Dviejų plaukiojančių karpių įvaizdžio žaismingumas sukuria dinamiškas formas, kurios leidžia lankytojų srautams cirkuliuoti kilpų trajektorija per ištisinę parduotuvių ir viešųjų erdvių grandinę iki pat žaliosios terasos ant pastato stogo. Naujajame „Olympia 66“ pastate vidinės lenktos arkos tarsi atkartoja šokančių karpių linijas, kaip ir atitinkamai išlenktas viso pastato planas. Įdomus konstrukcijos ir pastato stogas, sudarytas iš sluoksniuotų segmentų ir su skaidriu laiptuotu keliuose lygiuose įstiklinimu, per kurį tiesioginės ir atspindėtos šviesos srautai patenka į dviejų centro holų erdves. Pagrindinis objekto fasadas išradingai sukomponuotas iš šešiakampių modulių su įvairiais apšvietimo efektais, atkuriančiais žaižaruojančių karpio žvynų faktūrą. Pastatas neatsitiktinai suprojektuotas su daug įėjimų – taip buvo siekta sustiprinti jo erdvių urbanistinius ryšius ir jų integraciją miesto gyvenime. Gatvės lygyje parduotuvių vitrinomis besitęsiantis fasadas ne tik suteikia atvirumo prekybinės paskirties patalpoms, bet ir daro pastatą pirmame aukšte kur kas pralaidesnį iš jo sklindančiai vizualinei informacijai. Pagrindiniai įėjimai į centrą lengvai pastebimi ir greitai nuveda lankytojus į bendrąsias centro erdves, skirtas renginiams ar atsikvėpti ir padaryti pertraukėlę prieš paneriant į šurmuliuojantį prekybos bei pramogų sūkurį. Milžiniškos centro „Olympia 66“ aukštų erdvės padalytos į atviras renginių erdves ir prekybines zonas, o centrinė pastato dalis jungia du didelius atriumus ir kryžmai sieja kampinius įėjimus. Pramoginės veiklos ir renginių erdvės išdėstytos pagal parduotuvių taką ir suteikia lankytojams plačių galimybių pailsėti kavinėse ar aplankyti parodas. Suformuotos erdvios pastato terasos taip pat skatina atsipalaiduoti apsipirkinėjimo metu. Pastato viduje nesunku orientuotis – lankytojams eksponuojamas pastate integruotas skaitmeninis patalpų planas padeda jiems rasti trumpiausius kelius į pageidaujamas centro vietas. Trys centro požeminiai aukštai skirti aptarnavimo dokams ir 1 400 vietų automobilių stovėjimo aikštelei. Judėjimas pastato rūsyje turi ryšį su požeminiu geležinkeliu, kurio net dvi keleivių išlaipinimo stotelės yra įrengtos B1 aukšto erdvėse. Didelį dėmesį projekto „Olympia 66“ autoriai, atsižvelgdami į šiaurės Kinijos klimatą, skyrė pastato tvarumui ir energijai taupyti. Nors didžioji izoliuoto stogo dalis, sukomponuota iš persidengiančių sluoksnių, ir skaidrus aukštų įstiklinimas leidžia tiesioginei šviesai patekti į pastatą, tačiau tuo pačiu metu gerai apgalvotas pastato konstrukcinis sprendimas saugo jį nuo kaitrios vasaros saulės. Taip užkertamas kelias šilumos nuostoliams žiemą ir išnaudojama saulė vasarą. Lenktos stogo konstrukcijos taip pat naudojamos kaip didelės šviesos pakopos, optimaliai padidinančios atspindėtos šviesos kritimą žemyn į atviras prekybos centro erdves. Dėl efektyvių energijos taupymo sprendimų projektas „Olympia 66“ buvo įvertintas tarptautiniu LEED („Leadership in Energy and Environmental Design“) auksinės klasės sertifikatu. 

ARCHITEKTŪRA

Komfortas virtuvėje vienu paspaudimu. Metris® Select maišytuvas virtuvei su inovatyvia „Select” technologija. Nauji maišytuvai su „Select” mygtuku ant čiaupo leidžia patogiai ir efektyviai dirbti prie plautuvės. Prieš pradedant darbą virtuvėje, vanduo atidaromas ir temperatūra sureguliuojama rankenėle įprastu būdu. Vėliau naudojamas tik „Select“ mygtukas.

Paspaudus „Select” mygtuką, vandens tekėjimas yra įjungiamas arba išjungiamas. Darbo metu prie plautuvės tiesiog paspauskite mygtuką pirštu, ar kita rankos vieta. Tai taupo laiką, yra patogu ir maišytuvas visada bus švarus!

Metris ® Select 320 Sidabro laimėtojas konkurse „Focus Open Designpreis 2014“. www.hansgrohe.lt

ARCHITEKTŪRA

Palėpės laiptai, arba Fakro – tai ne tik langai

LAIPTAI Bendrovė FAKRO, galinti pasigirti 25 metų sėkme ir tradicijomis, yra viena stoglangių gamybos lyderių, nuolat papildanti savo gaminių asortimentą. Vienas reikšmingiausių žingsnių šioje srityje – sudedamieji palėpės laiptai. Kadangi šis gaminys nuolat tobulinamas, jo populiarumas nepaliaujamai auga.

ARCHITEKTŪRA

eškodami naujų rinkos nišų ir kitų plėtros krypčių, prieš 16 metų įmonės FAKRO inžinieriai pradėjo dirbti su nauja gaminių grupe, t. y. sudedamaisiais palėpės laiptais. Konstruktoriai juos kūrė atsižvelgdami į ekonominius ir logistinius aspektus bei gaminių saugumą ir patvarumą. Lemiamu veiksniu įgyvendinant projektą (kaip ir stoglangių atveju) tapo žaliavos ir galimybė optimizuoti platinimą bei logistiką. Po kelerių metų sudedamieji palėpės laiptai buvo įtraukti į FAKRO asortimentą, o jau šiandien bendrovė siūlo daugiau kaip 20 tokių palėpės laiptų modelių. Išskirtinis lankstumas

Palėpės laiptai FAKRO padeda saugiai patekti į palėpę, tad nebereikia įrenginėti brangių ir užimančių daug vietos stacionarių laiptų. Jie atitinka visus techninius ir saugos reikalavimus, yra ypač patogūs naudoti, juos paprasta sumontuoti. Kadangi sudedamieji laiptai užima nedaug erdvės, ją galima lengviau įrengti ir sutaupyti vietos kitokiems poreikiams. Klientui jie pristatomi visiškai sumontuoti, o papildomi veiksmai prieš montavimą – nebūtini. Priežiūra? Jokių sunkumų! Dėl specialios dangčio atraminio mechanizmo konstrukcijos (o kai kuriuose modeliuose dėl papildomo strypo) laiptai greitai ir nesunkiai atidaromi ir uždaromi. Mūsų laiptai – jūsų poreikiai Platus FAKRO sudedamųjų palėpės laiptų modelių pasirinkimas atitinka įvairiausius individualius klientų poreikius. „Nepaisant pasirinkimų ir pageidavimų, visi FAKRO sudedamųjų palėpės laiptų modeliai užtikrina puikų sandarumą bei šilumos izoliaciją, atitinka Europos standartus“, – pabrėžia bendrovės FAKRO produktų valdymo direktorius Sebastianas Talarchykas. Iš siūlomos modelių gausos kiekvienas gali atrasti kažką konkretaus pagal savo poreikius. Ypač verti dėmesio segmentiniai laiptai su medinėmis ar plieninėmis kopėčiomis ir žirkliniai laiptai – jų funkcionalumas ir pranašumai pateikti toliau pagal pasirinktus modelius. LWT – laiptai su išmanumo variacijomis Jeigu jums svarbu, kad šiluma iš jūsų namų neišgaruotų per greitai, be to, jums patinka mediena, siūlome rinktis sudedamuosius palėpės laiptus LWT, turinčius išskirtinę šilumos izoliaciją. Dėl savo puikių termoizoliacinių savybių jie padeda sutaupyti nemažai šilumos energijos, nes trigubų tarpinių sistema užtikrina puikų sandarumą. Tai ne tik patogu, bet ir leidžia sutaupyti. Verta paminėti laiptus „LWT Passive House“, galinčius tapti kompleksiniu sprendimu pasyviajam namui. Ypatingo dėmesio verti ir laiptai „LWS Smart“, priskiriami laiptų grupei su medinėmis kopėčiomis. Kodėl? Nes juos labai patogu naudoti, lengva sumontuoti, jie turi patogų, lengvą termoizoliacinį dangtį – ir visa tai už prieinamą kainą! Taip pat klientai dažnai renkasi „LWK Komfort“ laiptus su praktiškomis kopėčiomis, kuriomis naudojantis lengviau užlipti ar nulipti laiptais.

Paslėpti mechanizmai lengvina naudojimą Bendrovė FAKRO taip pat siūlo segmentinius laiptus su metalinėmis kopėčiomis. Iš jų verta išskirti modelį „LML Lux“, t. y. aukščiausios kokybės gaminį, gebantį patenkinti net reikliausių klientų poreikius. Turėkluose paslėptas mechanizmas, dėl kurio kopėčias lengviau išskleisti ir suskleisti, o ištraukiamos kojelės praverčia, kai norima greitai pritaikyti kopėčių ilgį prie patalpų aukščio jų netrumpinant. Be to, konstrukcija turi papildomą laiptelį, kuris sumažina atstumą tarp paskutinės kopėčių pakopos ir palėpės grindų. Kopėčiomis lipti saugu, nes jose sumontuoti neslidūs laipteliai. Paskutinė palėpės laiptų kategorija – vadinamieji žirkliniai laiptai. Prie jų priskiriami LST laiptai turi standartiškai įrengtą termoizoliacinį dangtį. Specialus mechanizmas jį išlaiko bet kurioje palenkimo pozicijoje atidarant arba uždarant. Todėl kopėčios saugiai sulankstomos ar išlankstomos. Žvilgsnis į ateitį – naujoviškumas Nuolat augantys pardavimo rodikliai ir užimamos rinkos dalis leidžia optimistiškai žvelgti į ateitį ir sistemingai plėtoti gamybą. Be to, bendrovė FAKRO nuolat optimizuoja gamybą ir platinimo bei logistikos išlaidas. „Patentuoti konstrukciniai sprendimai ir jų naujoviškumas užtikrina naudojimo saugumą bei patogumą, pateisindami net pačių reikliausių klientų lūkesčius“, – tikina S. Talarchykas. 

www.fakro.lt I el. p. atstovas@fakro.pl.

ARCHITEKTŪRA

Kodėl viešbučiai taip noriai investuoja į interjerų dekoratyvumą? Keliaudami ir apsistodami viešbučiuose pastebime, kad dažno jų interjeras yra gausiau ar saikingiau dekoruotas lipdiniais. Mados kritikai atkreipė dėmesį, kad gyvenimui gerėjant į madą ateina prabangesni, gausiau dekoruoti drabužiai. Panašūs principai galioja ir viešbučiams – gausiau dekoruotuose viešbučiuose nakvynė kainuoja brangiau. Aukštesnės klasės viešbučiai dažniausiai būna įsikūrę istoriniuose pastatuose miestų centruose, tačiau pasitaiko ir išimčių. Šiuolaikinis žmogus savo gyvenime mielai derina tradicijas ir progresą – tai, kas patikrinta ir patikima, jungia su tuo, kas funkcionalu ir praktiška. Šie svarbūs aspektai sąveikauja ir interjere. Modernios ir klasikinės detalės viešbučių interjere svečiui garantuoja ramybę ir patogumą. Tokių viešbučių lankytojai neretai turi ne tik išlavintą skonio ir stiliaus pojūtį, bet ir yra šiek tiek išlepinti aukštų aptarnavimo kokybės standartų... Tad, norint įtikti šiai keliautojų kategorijai, viešbučio interjerui ir apstatymui reikia skirti didesnį dėmesį. Pavargusiam, toli nuo namų, šeimos atsidūrusiam keliautojui svarbu pasinerti į jaukų ir patogų kokoną, kuriame jis jausis saugiai ir šiltai. jauki detalių kupina aplinka nebyliai jam šnabžda, kad čia bus viskuo pasirūpinta. Dėmesys detalėms viešbučių interjere Duoklė tradicijoms – klasikinės detalės – interjere varžosi su modernaus silueto lipdiniais. Pirmiausia tai sienų ir lubų dekoravimas lipdiniais – apdailos juostelėmis, kuriančiomis gražų foną ir suteikiančiomis kambariui stilių. Klasikos akcentai suteikia prabangos ir jaukumo pojūtį.

Tradiciškai gausiau dekoruojami viešbučių holai, restoranai ir brangiausi numeriai. juose suformuojami židiniai, naudojamos konsolės, kolonos, piliastrai. Koridoriams ir paradinėms laiptinėms dekoro taip pat negailima. Praktiškumas ir grožis interjero apdailos elementai iš poliuretano „Classic Line Decor“ išsiskiria praktiškumu. Tai labai aktualu ne tik įrengiant viešbučio erdves, bet ir vėliau – jas eksploatuojant. „Classic Line Decor“ lipdiniai: - lengvesni nei gipso ar mediniai; - paprastai ir greitai sumontuojami, minimalios laiko ir medžiagų sąnaudos; - lengvai transportuojami; - nereikia daug priežiūros, lengvai valomi; - atsparūs drėgmei; - išsiskiria stabilumu – netrūkinėja, neskilinėja dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių; - atsparūs įspaudimams ir įbrėžimams, netrupa. Dekoro elementai yra paruošti dažyti, jų paviršius padengtas kietu ir smūgiams atspariu išoriniu baltų dažų sluoksniu. Didelis kolekcijos „Classic Line Decor“ modelių pasirinkimas leidžia juos lengvai pritaikyti viešbučių, kavinių, restoranų, verslo bei poilsio patalpų, butų, namų interjerams. O įvairių istorinių laikotarpių lubinių ir sieninių juostų ornamentai bei reljefai padeda kurti daugybę interjero dekoravimo derinių, suteikiančių sienoms bei luboms išraiškingumo, pakeliančių aplinkos vertę. „Classic Line Decor“ lubinės apdailos juostos jau papuošė viešbučius Vilniuje „Kempinski Hotel Cathedral Square“ (5 žvaigždutės), „Artis Centrum Hotel“ (4 žvaigždutės), restoranų, pobūvių ir viešbučių centrą „Belmontas“. 

UAB „Patikimas turtas“ („Classic Line Decor“) I T. Ševčenkos g. 19, LT-03111, Vilnius I tel. 8 646 55 035 I el. p. uzsakymai@classiclinedecor.com I www.classiclinedecor.com

ARCHITEKTŪRA

„ibis Styles Vilnius“: ĮDOMUS KOnFeRenCijOMS, PATOGUS ŠeiMOMS, DRAUGiŠKAS GAMTAi

SonATA RAMAnAUSKIEnė

iuolaikiniam klientui nebeužtenka vien produkto – kartu su juo reikia siūlyti kažką daugiau, kitaip, nestandartiškai. Šią mintį stipriai palaiko viešbučio „ibis Styles Vilnius“ generalinė direktorė SiMOnA ARŠTiKienė. nors pačiam pastatui beveik treji metai, iki praėjusios liepos čia spėjo pasikeisti keletas koncepcijų. Vilniuje įsikūrusio viešbučio likimą visiškai pakeitė franšizės sutartis su tarptautiniu „AccorHotels“ tinklu, įnešdama į jo veiklą spalvingo prancūziško šarmo. Šis sprendimas leido pereiti į naują aptarnavimo lygį – siūlo išskirtinės koncepcijos, stilingą viešbutį už patrauklią kainą.

Fotografas Tautvydas Stukas.

ARCHITEKTŪRA

šalia įkurti golfo laukus. Kalbant apie slidinėjimą – savo pašonėje turime šaunius kaimynus – Liepkalnio slidinėjimo trasą, o regioniniame parke – net dvi išvystytas puikias trasas (2,7 km ir 6 km), žiemą tinkamas slidinėti, o šiltesniu laiku – ir pasivaikščioti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Trasos prasideda nuo pat mūsų viešbučio, todėl yra gausiai lankomos mūsų svečių. Šalia viešbučio esančio ežero teritorijoje yra įsikūręs ir vandenlenčių parkas – tai irgi puiki galimybė pasiūlyti svečiams aktyvų ir prasmingą laisvalaikį“, – pasakoja generalinė direktorė, pabrėždama, kad tokios kaimynystės gali būti naudingos kaip pridėtinė vertė, o skleidžiama informacija apie tai per metus stipriai pagausino viešbučio klientų ratą. Juk patogu atvykti į vietą, patogiai išsidėsčiusią šalia oro uosto, kurioje galima pajausti ir miesto pulsą, ir kartu – visiškai kitokią, žalią aplinką. Nuo „ibis Styles Vilnius“ už 3,5 km yra Vilniaus senamiestis, iki Vilniaus geležinkelio ir autobusų stočių – 4 km, o iki parodų centro „Litexpo“ – 7,7 km. Į šias vietas galima nukakti ar iš ten grįžti su viešbučio nemokamu autobusiuku. Tikras viešbučio sėkmės kodas Pats „AccorHotels“ tinklas skirstomas į skirtingus segmentus, pradedant ekonomine ir baigiant prabangos klase. Ekonominei klasei priklauso „ibis“ ženklų šeima, kuri susideda iš „ibis Budget“, „ibis“ ir „ibis Styles“ ženklų. Ekonominiame segmente „ibis“ ženklas yra vienas pasaulio lyderių. „Visi jie skirtingų standartų, tačiau „ibis Styles“ savo politika yra lanksčiausias. Man prancūziška politika, logika, kultūra ir net vaikų auklėjimas labai priimtini, todėl net nesudvejojusi pasinėriau į naujosios viešbučio koncepcijos įgyvendinimo darbus. Šiuo atveju mes neturime labai griežto standartizavimo, bet visada stengiamės vadovautis tam tikromis tinklo gairėmis ir rekomendacijomis“, – pasakoja viešbučių versle jau 15 metų besidarbuojanti Simona. Jauna moteris didžiąją veiklos dalį praleido užsienio viešbučiuose, yra gerai išsistudijavusi platų viešbučių stilių ir kategorijų spektrą, net viešbučių administravimo magistrą apsigynė Ispanijoje. Ji labai džiaugiasi, galėdama įgytą patirtį svečiose šalyse pritaikyti „ibis Styles Vilnius“. Sako, kad viešbutis – tai gyvas organizmas, o viešbučių verslas yra jos aistra ir meilė. Aktyvus laisvalaikis veikia it magnetas Sostinės Pavilnių regioninio parko širdyje, Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, įsikūręs trijų žvaigždučių viešbutis „ibis Styles Vilnius“ – pirmasis toks viešbutis Baltijos šalyse. „ibis Styles“ ženklui šiuo metu jau priklauso 339 viešbučiai 34 šalyse. Kiekvienas „ibis Styles“ viešbutis pasakoja skirtingas istorijas, kurios perteikiamos išskirtiniu interjeru bei detalėmis. Pavyzdžiui, Vokietijos Konstanco mieste veikiančiame viešbutyje vyrauja jūrinė tematika – kambariai, vestibiulis ir kitos patalpos perteikia marinistinį peizažą. Lenkijoje, Vroclavo viešbutyje, svečiai pasijunta tarsi nužengę į pasaką „Alisa Stebuklų šalyje“. „ibis Styles Vilnius“ tematika susijusi su aktyvaus gyvenimo būdo propagavimu. Faktai, kad viešbutis priklauso MODUS grupei, kuri daugiausia valdo automobilius, ir tai, kad jis yra įsikūręs regioniniame parke, čia leidžia skatinti aktyvų, ryškų, jaunatvišką svečių gyvenimo būdą. Ši žinutė deklaruojama detalėmis visų viešbučio erdvių interjeruose. Pavyzdžiui, apie konkrečią sporto šaką, kuria galima pasimėgauti netoliese ar net viešbučio teritorijoje, svečias kambaryje sužino iš dekoratyvinių mozaikų aplikacijų. Kiekviename iš keturių viešbučio korpusų skiriamas dėmesys skirtingam sportui: automobilių raliui, vandens sportui, slidinėjimui ir golfui. „Mes savo veikla labai remiame ir propaguojame šias sporto šakas. Išduosiu paslaptį – jau pasvajojame

Architektūriniai sprendiniai atitinka reikalavimus Dar prieš pasirašant franšizės sutartį buvo matyti, kad pastato architektūriniai sprendiniai visiškai atitinka „ibis Styles“ reikalavimus. Nuostabus sutapimas yra tai, kad šio viešbučio forma yra E raidės – tai tarsi užuomina į ekologiją, kuri užima svarbią vietą viešbučio koncepcijoje. „Raidės“ nugarėlė atsukta į Minsko plentą ir taip apsaugo viešbutį nuo triukšmo, automobilinių dujų ir kitų miesto „dovanų“. „AccorHotels“ tinklas yra sukūręs išskirtinę aplinkosauginę programą „Planet 21“, pasaulyje pripažintą kaip vieną stipriausių tokio pobūdžio viešbučiams skirtų programų. Vadovaudamasis jos rekomendacijomis, viešbutis „ibis Styles Vilnius“ yra ant stogo įsirengęs saulės kolektorius ir taip pasigamina energijos. Kiekvienos patalpos įranga turi savo individualų valdymą: kambarių šildymą / vėsinimą reguliuoja patys svečiai. „Atidarius langą, įranga automatiškai išsijungia, tikrai nešildome Minsko plento“, – šypsosi pašnekovė, puikiai išmananti komunalinių sąnaudų vertę ir žinanti, į ką investuoti ir kaip taupyti. Labai artimos jai ir inovatyvių sprendimų paieškos. Penki kartai išsaugo medį Viešbutyje yra 92 kambariai ir 22 apartamentai (su virtuvėle, nedidele svetaine ir 1–2 miegamaisiais). Jie unikalaus dizaino, kuris suteikia visapusį komfortą už patrauklią kainą. Dažnas svečias nustemba vonios kambaryje radęs dušo želę ir šampūną be parabenų ar sužinojęs, kad didžioji kambarių valymo

ARCHITEKTŪRA

priemonių dalis yra ekologiška. „Tą esame įsipareigoję pagal „AccorHotels“ standartus ir tai ypač vertina viešbučio svečiai“, – sako viešbučio vadovė. Vonios kambariuose programos „Planet 21“ medžio formos lipdukai svečius informuoja, kaip naudoti savo rankšluostį ir kur jį padėti, kad kambarinė galėtų jį palikti ar pakeisti. Juk penkis kartus panaudotas tas pats rankšluostis išsaugo vieną medį! S. Arštikienė pasidžiaugia, kad iki šios dienos „AccorHotels“ tinklas tokiu būdu jau pasodino milijonus medžių. Viešbučio vertę didina ir ekologiška patalynė, pagaminta iš 100 % medvilnės. Net ir lova yra aukštos kokybės: jos rėmas medinis, aptrauktas natūralia medžiaga, miego komfortą garantuoja trisluoksnis (kietesnis, minkštesnis ir antčiužinis) čiužinys. „Saugodami aplinką pritraukiame dar daugiau klientų, nes jiems dabar būtent to reikia ir tai patinka“, – pasakoja S. Arštikienė, paminėdama ypatingą šio viešbučio (esančio Vilniaus mieste!) privalumą: jam priklauso beveik 2 ha dydžio gamtos plotas, kurį komanda prižiūri ir puoselėja niekada nenaudodama kenksmingų chemijos produktų ir leisdama augalams augti natūraliai pagal gamtos dėsnius. Pagal programą „Planet 21“ viešbučio personalas įsipareigojęs bent kartą per metus atlikti kokį nors su aplinkosauga susijusį veiksmą, pavyzdžiui, organizuoti talką gamtoje. Be to, jam rengiami metiniai mokymai apie ekologiją. „Diskutuojame, ką kiekvienas „aš“ ir ką visi „mes“ galime dėl jos padaryti, pavyzdžiui, taupydami elektrą, vandenį, popierių (spausdindami ant abiejų lapo pusių) ir ko mes galime nenaudoti, nemėtyti, nešvaistyti. Pastebėjau, kad jaunimui tai labai rūpi, jiems labai patinka daryti kažką dėl bendro tikslo“, – džiaugiasi viešbučio vadovė. Laimingos šypsenėlės provokacija „ibis Styles Vilnius“ komanda gyvena itin draugiška nuotaika, kurią visada lydi šypsena – tai tarsi laimingos šypsenėlės provokacija, perduodama ir svečiams. Viešbučio vadovė tiki, kad siekiant užsibrėžto tikslo reikia mokėti perduoti šiltą vidinę kolektyvo emociją – ir ją geriausiai perteikia šypsenėlė! „Nuolat stebime tarpusavio komunikavimą, bendrai tariamės, todėl pats viešbučio valdymas natūraliai pereina iš vertikalaus į horizontalų. Aš tikiu daugiau nei 100 %, kad pirmąkart įėjęs svečias pajunta viešbučio atmosferą, vos pažvelgęs į pirmą sutiktąjį – šiuo atveju registratūros – darbuotoją“, – įsitikinusi ji.

tams patrauklus viešbučio pranašumas – didžiulė automobilių aikštelė. Tai šiandien itin aktualu pasirenkant konferencijos rengimo vietą. Užburiantis NAPOLEONO kąsnis ir ne tik... Viešbučio „ibis Styles Vilnius“ svečiai iš lūpų į lūpas perduoda dar vieną svarbią žinutę: čia esanti virtuvė pajėgi suvilioti net didžiausią gurmaną. Ir ne egzotiškais ar neįprastais valgiais, bet kokybe ir tikrais, natūraliais patiekalų skoniais, kuriuos galima išsirinkti iš įvairiausią maistą siūlančio valgiaraščio. Čia visada yra ir gardžių, sveikų patiekalų vaikams, pavalgyti ras veganai bei vegetarai. Restorano, kuriame gali tilpti iki 80 žmonių, maistu rūpinasi labai dėmesingas ir itin profesionalus virtuvės šefas Vytautas Vadeiša „Tikras siurprizas viešbučio svečiams yra išskirtinė, jau garsėjanti visoje sostinėje mūsų konditerija, ypač rekomenduoju „Napoleoną“, – atsisveikindama šypsosi viešbučio vadovė S. Arštikienė. Ji žino, kad maži žingsneliai padeda žingsniuoti į didelį tikslą. Juk ne veltui viešbutyje viešėjusi su šeima Jovita iš Kipro atsiliepimuose parašė: „Čia viskas tiesiog idealu: švaru, šalia graži gamta, yra žaidimų aikštelė vaikams, o maistas – tiesiog tobulas!“ 

Kiekvienas „ibis Styles Vilnius“ svečias savo kambaryje randa pasveikinimo dovanėlę – lietuvišką obuolį su šypsenėle ir atviruką su užrašu „An Apple a day – keeps doctor away“ („Obuolys per dieną – neprileis daktaro nė vieno“). „Taip pagal programą „Planet 21“ remiame aplinkinius verslus. Konferencijos kitu kampu Viešbutis aktyviai vysto ir konferencinę veiklą. Jame yra visiškai įrengtos trys konferencijų salės (bendras salių plotas yra 195 m², gali tilpti iki 180 žmonių), kurios siūlo kelis kompleksinius specialius paketus seminarams, mokymams ir susitikimams. „Tačiau siūlome ne tik modernias sales – siūlome su savo komandomis susirinkimus daryti kitaip, konferencijas rengti kitokiu „kampu“: išeiti į lauką, organizuoti diskusijas ant pievos. Šiuo aspektu mūsų galimybės yra labai tinkamos. Pavyzdžiui, antrą susitikimo dalį galima praleisti kulniuojant su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis ar užsiimant kitokiu sportu. Jau pasitvirtino siūlymas surengti konferenciją lauke, moderniame viešbučio kempinge apsistojus su kemperiais ir palapinėmis, o po renginio pasinaudoti puikiomis lauko kepsninių paslaugomis“, – pasakoja S. Arštikienė. Didelis ir labai klien-

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Augalų paveikslai suteikia erdvei gyvybės Šiuolaikinių interjerų, kuriuose madingai paliekamas apdorotas atviras betonas, kai yra daug akmens ir jį imituojančių detalių arba kai kiek per steriliai atrodo futuristinio stiliaus aplinka, situaciją labai pagerina augalai. Be to, urbanistiniuose miestuose vis labiau stengiamasi atsigręžti į gamtą, o tai taip pat provokuoja moderniuose interjeruose įkomponuoti augalus. Tai paskatino kurti „gyvus“ paveikslus iš augalų. Lietuvoje šią naujieną pristato gėlių salonų tinklas „Florisima“. Įmonė šiems paveikslams naudoja atvežtinius augalus, nes masinei prekybai skirtų kambarinių augalų Lietuvoje beveik neauginama. „Parenkame kuo mažiau lepius, tinkamus auginti kambario sąlygomis augalus ir susodiname juos į paveikslo konstruktyvą, atsižvelgdami į kliento nuomonę ar į užsakovo eskizą“, – pasakoja įmonės direktorius Viktoras Bobinas, įsitikinęs, kad tokie paveikslai ypač naudingi moderniems biurams ar kitoms darbo erdvėms, nes jie natūraliai puošia aplinką, grynina orą, poilsio zonose leidžia greičiau atsipalaiduoti, efektyviau pailsinti akis. „Gyviems“ paveikslams nereikalinga ypatinga augalų priežiūra, užtenka juos laiku laistyti ir tręšti. Augalų paveikslams naudojami specialūs Olandijos gamintojų konstruktyvai. Augalams laistyti nereikia papildomo vandentiekio ir nuotekų prievado, nes laistymas vyksta iš talpų, integruotų paveikslo rėme. nuotraukose matyti nerūdijančiojo plieno rėmas, kuris gali būti nudažytas pilkai ar baltai – tokie yra gamintojų standartiniai sprendimai.

Paveikslų dydžiai gali būti parenkami pagal patalpų planą, yra keletas standartinių matmenų variantų. Taip pat yra galimybė suformuoti neriboto dydžio augalų sieną. Gėlių salonų tinklas „Florisima“ biurams ir kitoms viešosioms erdvėms taip pat gali pasiūlyti ilgalaikį augalinį sienų dekorą tiek paveikslų pavidalu, tiek pano tipo vertikaliųjų sienų iš stabilizuotų samanų pavidalu. Įmonė savo metraštį rašo nuo 1990 metų. ji siūlo originalias gėlių puokštes, daug geros kokybės skintų ir vazoninių augalų, didelį pasirinkimą dirbtinių augalų, vazonų ir floristinių aksesuarų, įrengia žaliąsias sienas vertikalioje plokštumoje. Taip pat teikia augalų priežiūros konsultacijas, prižiūri augalus: laisto, tręšia, atlieka kosmetinį genėjimą, profilaktinius darbus nuo ligų ir kenkėjų. 

Augalų paveikslas kabinamas ant sienos kaip įprastas paveikslas, tvirtinant gembes į sieną. Kabinti tokius paveikslus rekomenduojama vietose, kur užtenka natūralios šviesos, tačiau, jei tokios galimybės nėra, jos trūkumą gali kompensuoti papildomas apšvietimas šviesos diodų prožektoriais. Daugiau informacijos https://florisima.lt/apie-mus?XTCsid=0qakgneqc6acnv0p872qg8rii2 UAB „Floristas“, gėlių salonas „Florisima“, tel. +370 5 215 9538

ARCHITEKTŪRA

MoDERnIoS BIURo PATALPoS kvepia sveikata ir pinigais

SonATA RAMAnAUSKIEnė

Pastato energinis efektyvumas – nuostabu, išmanumas – būtinas, o ar darbo vietos komfortui ir kokybei skiriamas tinkamas dėmesys? Specialistai vienbalsiai tvirtina, kad būtent jis gerina darbuotojo savijautą, nuo kurios tiesiogiai priklauso produktyvumas.

ARCHITEKTŪRA

Labai svarbu tinkamai apsibrėžti biuro patalpų kokybę. Pasaulinė žaliųjų pastatų taryba apskaičiavo, kad darbuotojų susirgimo tikimybė net iki 25 % mažėja biurų pastatuose, kurie buvo projektuoti ir pastatyti remiantis BREEAM vertinimo standartais. Juos atitinkantys pastatai 6 % padidina produktyvumą, o tai reiškia, kad įmonei ar kompanijai tikrai naudinga persikelti į aukštesnės klasės biuro patalpas. Būtina „ramybės sala“ Prieš imantis biurų pastatų projekto, būtina skrupulingai apsvarstyti, kokiais būdais įmanoma sukurti kuo palankesnes darbo sąlygas. Šiandien praktiškai visur, projektuojant pastatus, naudojamo BREEAM diegiami reikalavimai yra gerokai aukštesni už galiojančias higienos normas ir statybų reglamentus, privalomus absoliučiai visiems pastatams. Antai administraciniuose pastatuose pagal higienos normas triukšmo lygis yra nereglamentuojamas, o BREEAM diegiami standartai nurodo, kad triukšmo lygis darbo vietose siektų ne daugiau kaip 40 decibelų. Didelis dėmesys garso izoliacijai skiriamas siekiant užtikrinti aukštą akustinį komfortą biurų patalpose. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus parenkamos garso izoliacijos medžiagos.

užsienyje naudojama inovatyvi technologija „Intelligent Desk „iDrive“ leidžia darbo stalui įsiminti tinkamiausią darbuotojui stalo aukštį tiek sėdint, tiek stovint.

Vis aktualesnės tampa šiuolaikiniuose biuruose daugelio dizaino bendrovių plėtojamos garsą slopinančios sistemos. Tai gali būti tiek specialios akustinės plokštės, tvirtinamos ant sienų, lubų ar sėdimųjų baldų, tiek atskiri tylos kambariai, įrengiami biuruose, tačiau jų visų tikslas tas pats – nuo biuruose keliamo didelio triukšmo darbuotojams sukurti „ramybės salas“. Jos tinka dialogams su klientais, darbams aptarti, naujoms idėjoms generuoti, poilsiui. Baldų pertvaros, specialūs atitvarai, sienelės, net šviestuvai gaminami iš garsą sugeriančių medžiagų. Pagaliau įsigali supratimas, kad garso kontrolė turi būti kiekviename biure.

Oras – ir be formaldehidų... Skiriant dėmesį darbo sąlygoms, svarbu atsižvelgti ir į kitus esminius BREEAM standarto reikalavimų aspektus, kurie gali užtikrinti ir vidaus patalpų oro kokybę. Ši priklauso ne tik nuo pastato vėdinimo sistemos, bet ir nuo statybose naudojamų medžiagų ir apdailos. Verta rinktis apdailos medžiagas, neturinčias formaldehidų ar kitų lakiųjų organinių junginių, nes būtent dėl jų padidėja kvėpavimo takų ligų, gerklės ir akių dirginimo rizika. Užterštose patalpose daug laiko praleidžiančius darbuotojus gali kamuoti kosulys, galvos skausmas bei svaigimas, pykinimas, odos dirginimas ir pan. Apšvietimas gerina minčių, idėjų ir finansų tėkmę Apšvietimas – neatsiejamas sėkmingo verslo komponentas, nes gerai besijaučiantys darbuotojai mažiau pavargsta, didėja jų darbo našumas, motyvacija. Apšvietimą biure būtina suprojektuoti taip, kad jis užkirstų kelią atspindžiams, blaškantiems darbuotoją. Dėl to šviestuvai turi turėti aukšto lygio optinę kontrolę bei tinkamą dizainą. Svarbus ir tolygus veido apšvietimas, lemiantis kokybišką vizualinę žmonių tarpusavio komunikaciją.

ARCHITEKTŪRA

Šiaurės Amerikos apšvietimo inžinerijos asociacijos IES duomenimis, šiuo metu dauguma biurų yra apšviesti iki dviejų kartų daugiau už rekomenduojamą normą. Įmonės nukenčia dėl mažėjančio darbuotojų produktyvumo, kurį gali sukelti ne tik per mažas, bet ir pernelyg intensyvus apšvietimas. Norint išvengti pastarojo, geriausia „sluoksniuoti“ skirtingo tipo apšvietimą, t. y. jį kombinuoti, kai naudojamas ne tik foninis, bet ir darbinis apšvietimas. Taip sutaupoma ir elektros energijos. BREEAM reikalavimai taip pat susiję su tinkamu patalpų ir darbo vietos apšvietimu. Projektuojant naują arba atnaujinant seną biuro apšvietimo sistemą svarbu ne tik tai, koks šviesos šaltinis naudojamas, bet ir kaip visa tai yra suplanuota: kur ir kokie šviestuvai padėti, pakabinti ar įmontuoti. Architektūriniai šviesos diodų (LED) profiliai itin dera solidžioms kompanijoms, kurioms labai svarbus išskirtinis biuro interjeras. Jie gali būti įmontuojami arba paviršiniai. Dėl galimų įvairių profilių jungimo kampų biure galima sukurti išskirtinį, unikalų apšvietimą. Kabantys LED šviestuvai sukuria tiesioginį darbo vietos apšvietimą. Kadangi šviesos diodai turi transformatorius, kurie keičia 220 V įtampą į tinkamą LED juostelei, todėl reikėtų numatyti vietą ir jam. Renkantis tiesioginio apšvietimo šviestuvą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į LED juostelės spalvos atkūrimo indeksą Ra arba CRI. Stalai su atmintimi Asmeninės darbo vietos temperatūrą reguliuojantys stalai, kėdės, besirūpinančios ant jų ar prie jų sėdinčio darbuotojo

sveikata, ir garsą sugeriantys šviestuvai – išmaniosios technologijos jau įsitvirtina biurų pasaulyje. Vis dėlto ergonomiški, kilnojamo aukščio stalai Lietuvos biuruose dar retoki. Na, o modernios stalų technologijos plečiasi: antai į juos diegiamos išmaniosios sistemos, kurias naudojant galima reguliuoti apšvietimą ar darbo vietos temperatūrą. Be to, tokios sistemos yra prijungiamos prie interneto ir turi asmens atpažinimo funkciją: jos gali identifikuoti sėdinčiojo padėtį ir patarti, kada ją keisti. Kas svarbu – visa informacija apie darbuotoją, jo įpročius yra išsaugoma „debesyje“. Tai reiškia, kad asmuo gali keisti savo darbo vietą ar net persikraustyti dirbti į kitą filialą ir ten, jam atsisėdus prie tokio stalo ir prisijungus, naujoji darbo vieta automatiškai susireguliuoja pagal jo poreikius. Skandinavijos šalyse, JAV, Australijoje ar Didžiojoje Britanijoje itin populiarūs ergonomiški biuro baldai, automatiškai prisitaikantys prie žmogaus ūgio. Sistemingas sėdimos darbo pozos keitimas į stovimą ir atvirkščiai gerina dėmesio koncentraciją, kūrybiškumą ir fizinę kūno būseną. Ergonomika padidina darbuotojų motyvaciją ir jų darbo efektyvumą, sumažina „nedarbadienių“ dėl pablogėjusios sveikatos skaičių. Pavyzdžiui, užsienyje naudojama inovatyvi technologija „Intelligent Desk „iDrive“ leidžia darbo stalui įsiminti tinkamiausią darbuotojui stalo aukštį tiek sėdint, tiek stovint. Ji primena, kad laikas keisti darbo pozą, ši technologija turi sąsają su apšvietimo šaltiniais, todėl darbo vietos apšvietimo intensyvumas keičiasi keičiant stalviršio aukštį. Taip pat ji sukuria ir daugiau sąsajų su duomenų tinklais, projektoriais, užuolaidomis, prie jos netgi galima prijungti išmanųjį telefoną ar planšetę ir per juos valdyti savo darbo stalą.

ARCHITEKTŪRA

Lietuviškas staliukas nustebino pasaulį Lietuvos įmonė „Innospark“ sukūrė šviesos staliuką „Monai“ su cirkadiniu apšvietimu. Jis ryte padeda geriau susikoncentruoti ir būti darbingam, o vakare – geriau pasiruošti miegui ir pailsėti. Spalvą ir šviesos intensyvumą keičiančio staliuko savybės konkrečiu metu organizmui padeda išskirti reikalingus hormonus. Apšvietimo ryškumą ir intensyvumą galima keisti nuotoliniu pulteliu, o ateityje tą bus galima daryti į išmanųjį telefoną parsisiuntus programėlę. Staliuką „Monai“ biure galima naudoti ir kaip pagrindinį šviesos šaltinį, ir poilsio zonoje. Baldas sukurtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto mokslininkais. Pernai Ūkio ministerijos teikiamuose apdovanojimuose už inovacinius projektus „Monai“ pripažintas geriausiu naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kategorijoje. Darbdavio ir darbuotojo darbo vietos supanašėja Daugelyje Vakarų šalių biurų įprasta, kad visi dirba atvirose erdvėse, darbdaviui ir darbuotojams prieinamos tos pačios technologijos – įsigali suvokimas, kad patogi darbo vieta darbuotojui – būtinybė siekiant produktyvumo. Ypač tokia tendencija stipri Skandinavijos šalyse. Dabar biurų dizaine įsivyrauja minkštumo, šilumos, ryšio su gamta įspūdis, neformali aplinka. Spalvos irgi kuo natūralesnės, primenančios, kad ir ryškių augalų spalvas (pavyzdžiui, pienės geltonumas). Balde galima aptikti net 3–4 skirtingų spalvų kombinacijas: tarkime, gali skirtis tarpusavyje vidinės ir išorinės krėslo pusės, krėslo sėdynės bei atkaltės spalvos. Dažnai pasirenkamas medis, veltinis, linas... Aktyvaus sėdėjimo kėdės – ir Lietuvoje Atsižvelgiant į sveikatingumo poreikius kuriamos ir šiuolaikinių biurų kėdės. Populiarėja aktyvaus sėdėjimo kėdės,

kurios nuo įprastų skiriasi tiek išvaizda, tiek funkcijomis. Tokiose kėdėse diegiamos išmaniosios technologijos, įspėjančios darbuotoją, kada jis sėdi netaisyklingai. Lietuvoje aktyvaus sėdėjimo kėdes ir kitokius išmaniuosius biuro baldus siūlo MB „Aktyvus sėdėjimas“. Tokie baldai patogūs, stilingi, patvarūs, nes juos gamina kol kas tik geriausi pasaulio gamintojai. Pagalvėlė – ne tik sėdimosios minkštumui Amerikiečiai, siekdami apsisaugoti nuo pavojingojo užsisėdėjimo, sukūrė išmaniąją pagalvėlę biuro kėdei ar krėslui. Joje įrengti jautrūs davikliai, fiksuojantys ant jos sėdinčiojo pulsą, kvėpavimo ritmą, kūno padėtį ir net streso lygį. Vos 1 mm storio jutikliai gali fiksuoti pačius menkiausius kūno judesius. Jų surinkti duomenys „Bluetooth“ ryšiu siunčiami į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, kur juos apdoroja speciali programėlė, kuri pagalvėlės savininkui realiuoju laiku pateikia informaciją apie užfiksuotus parametrus ir su jais susijusius patarimus, tarkime, bent trumpai pavaikščioti ar atlikti keletą fizinių pratimų. Pagal pulsą ir kvėpavimo dažnumą pagalvėlė nustato ir streso lygį, pataria, kaip su juo susitvarkyti. Joje įrengtos įkraunamos baterijos talpos pakanka vienam mėnesiui.

Spalvą ir šviesos intensyvumą keičiančio staliuko savybės konkrečiu metu organizmui padeda išskirti reikalingus hormonus.

Išmaniojo stiklo variacijos Moderniose biurų patalpose labai praverčia reguliuojama išmaniojo stiklo plėvelė „Smart Glass“, leidžianti valdyti stiklo skaidrumo savybes. Vienu jungiklio paspaudimu galima padaryti taip, kad stiklas iš permatomo virstų matiniu: tokioje plėvelėje esantys skystieji kristalai, veikiami elektros srovės, susigrupuoja, sudarydami tvarkingą struktūrą, ir praleidžia šviesą, o išjungus elektros srovę kristalų struktūra tampa netvarkinga ir vaizdas per stiklą tampa nepermatomas. Toks išmanumas labai praverčia esant reikalui keisti privatumo lygį, tarkime, susirinkimų salėse ar vadovų kabinetuose, taip pat ji gali būti naudojama kaip aukštos kokybės projektoriaus ekranas. Taikant šią technologiją, vasarą biuro patalpoms vėsinti išeikvojamą energiją įmanoma sumažinti net iki 50 %, nes dėl šiltos šviesos nepralaidumo nebereikia naudoti kondicionierių. Yra ir kitų pritaikymo galimybių. Išmaniosios plėvelės būna limpančios – naudojamos ant bet kokio stiklinio paviršiaus, sienelės ar pertvaros, o nelimpančios tinka stiklams laminuoti. 

ARCHITEKTŪRA

AKTyVUS SėDėJIMAS GERInA DARBo REZULTATUS IR SAVIJAUTĄ Aktyvus sėdėjimas – tai konceptualus požiūris į sėdimą darbą. Pagal jį darbe sėdintis žmogus turi laisvai ir intuityviai keisti padėtis, kuo daugiau judėti darbo vietoje, kad jo savijauta nenukentėtų dėl sėdėjimo. Šiam požiūriui jau keturi dešimtmečiai. „Žmogus sukurtas judėti – kol judėsime, tol būsime sveiki. Tad kodėl darbo vietoje turėtume tapti statiški ilgoms darbo valandoms? judėkime!“, – kviečia MB „Aktyvus sėdėjimas“ vadovas Vaidas Bernotas.

ARCHITEKTŪRA

Galvojantiesiems, kad aktyvus sėdėjimas gali trukdyti susikaupti, V. Bernotas primena: „ne, tai neblaško. net medicina yra įrodžiusi priešingai: judėjimas darbo vietoje labai skatina koncentraciją, greitą mąstymą, efektyvų sprendimų priėmimą, suteikia žmogui daugiau energijos, palaiko nuotaiką. Rezultatas – efektyvesnis įmonės darbas ir aukštesnė darbuotojų motyvacija. Kalbame apie visus sėdimą darbą dirbančius žmones.“ MB „Aktyvus sėdėjimas“ atstovauja amerikiečių itin funkcionalios biuro įrangos gamintojui „Humanscale“, kuris į Lietuvą įžengė būtent per bendradarbiavimą su šia įmone. Šiandien tai vienas didžiausių pasaulio biuro kėdžių ir monitorių laikiklių gamintojų, veikiantis visuose žemynuose. Tai inovatoriai, nuo įsikūrimo 1983 m. besilaikantys to paties principo ir jį tobulinantys: produktai turi būti tokie paprasti ir kartu efektyvūs, kad žmogus juos naudotų intuityviai. Be to, būdami nesudėtingi, „Humanscale“ gaminiai suteikia didelę judėjimo laisvę tiesiog darbo vietoje, o tai – sveikata. „Požiūris radikalus, todėl nepasiūlyti jo Baltijos šalių rinkai tiesiog negalėjome. Be to, žiūrintieji BBC televiziją kasdien turi progą matyti pilną biurą „Humanscale“ produktų“, – pasakoja direktorius. Padėjo tūkstančiai matmenų Į MB „Aktyvus sėdėjimas“ kreipiasi įmonės, kurių personalas dirba sėdimą darbą ir tokį patį darbą dirbantys individualūs klientai. Dažnai kreipiasi užsienio įmonių filialai ar bendro kapitalo įmonės – Vakarų europoje aktyvus sėdėjimas seniai nebe naujiena. „Humanscale“ gamintojui MB „Aktyvus sėdėjimas“ Baltijos šalyse atstovauja vos kiek daugiau nei metus, bet su jų produktais vietą jau rado estijos ir Latvijos rinkose – išbandžiusieji juos akivaizdžiai pastebi skirtumą ir vertę, lyginant su kitų gamintojų panašiais gaminiais. Reguliuojamo aukščio stalais ir paprastumu išsiskiriančiomis ergonominėmis kėdėmis ar kitais biuro priedais „Aktyvus sėdėjimas“ aprūpinęs ir daug vidutinių bei mažų įmonių, individualių klientų Lietuvoje. „Tai rodo, kad mūsų žmonės taip pat vis labiau supranta sėdėjimo grėsmes ir ieško efektyvių sprendimų“, – atkreipia dėmesį V. Bernotas. „Humanscale“ produktai yra sukurti studijuojant žmogų, jo elgesį, pomėgius ir įpročius. iš čia kyla pagrindinis

„Humanscale“ principas – paprastumas: aukščiausios klasės ergonomika užtikrinama taip, kad naudotojas dažnai net nepastebi produktų funkcionalumo. „Dirbantysis neturi galvoti, kurią rankenėlę turi pasukti, kad kėdės atlošas atsiloštų, nes jei jam reikės apie tai galvoti, jis labai greitai to tiesiog nebedarys“, – tikina V. Bernotas. Verta prisiminti mokslininką nielsą Di�frientą, studijavusį žmogų daugiau kaip tris dešimtmečius. 1974 m. jis su keliais bendraautoriais išleido knygą „Humanscale“ (pažodžiui „žmogaus matmenys“). „Tai tūkstančiai matmenų, apibūdinančių žmogų: stovint, einant, sėdint, reaguojant į šviesą, tamsą, kvėpuojant, skaitant, rašant... Dabar šį pamatinį ergonomikos veikalą naudoja visi bandantieji kurti ergonominius baldus. 1983 m. Robertas Kingas įkūrė biuro baldų kompaniją „Humanscale“ ir įtikino ergonomikos tėvą n. Di�frientą dirbti kartu. iš šio bendradarbiavimo gimė ergonomikos ir paprastumo šedevrai – „Freedom“, „Di�frient World“ kėdės ir kiti produktai“, – pasakoja bendrijos vadovas. Gamtos dėsniai darbo vietoje „Humanscale“ – itin draugiška aplinkai kompanija. jų produktuose naudojama labai daug perdirbtų medžiagų, o patys produktai lengvesni ir iš mažiau sudedamųjų dalių nei kitų gamintojų. Todėl jie atitinka „BiFMA level 2“, gamtosauginį GReenGUARD standartus. Taip pat gamintojas aktyviai dalyvauja propaguodamas ir LeeD, BReeAM bei „Ska“ pastatų standartų taikymą. „Humanscale“ produktai labai ilgalaikiai, gamintojo garantija daugumai produktų siekia dešimt metų. MB „Aktyvus sėdėjimas“ vadovas V. Bernotas primena, kad žmogaus judesio laisvę, aktyvumą ir ergonomiką darbo vietoje galima pasiekti neįtikėtinai paprastais sprendimais be mygtukų, svirtelių, reguliavimo. Tik reikia atkreipti dėmesį į tinkamą įrangą: intuityvias kėdes, reguliuojamojo aukščio darbo stotis, biuro priedus. ir prisiminti „Humanscale“ filosofiją – paprastumą – bei jų kuriamus produktus. „juos pasirinkę iškart pajusite, kad yra bekompromisė kokybė, paprastumas, funkcionalumas ir, kas mūsų laikams neįprasta, neįtikėtinas ilgalaikiškumas! Tikime tuo, ką darome“, – sako jis. 

ARCHITEKTŪRA

Akvilė Myško-Žvinienė, architektė

Vaida AtkočaitytĖ, architektė

ARCHITEKTŪRA

Žingsneliu

r y td i e n o j e

Leono Garbačausko nuotraukos.

Sonata Ramanauskienė

yvenantiesiems šiandiena ir rytdiena patiks vilnietiško prekybos salono SKYTECH.LT aplinka. Jo novatoriškas interjeras toliau tęsia pradėtą įmonės biuro idėją, atspindinčią požiūrį į verslą, – norą visada būti žingsneliu rytdienoje. „Interjero idėjos atspirties tašku tapo užsakovo išreikštas stilistikos pageidavimas, kad interjeras primintų kosminį laivą. Taip gimė futuristinis, lekalinių formų interjeras“, – pasakoja interjero architektės Vaida Atkočaitytė ir Akvilė Myško-Žvinienė. Laisvė kurti draugišką erdvę Kūrėjos sutinka, kad visuomeninės paskirties interjerai sudėtingesni, nes turi daugiau techninių reikalavimų ir suvaržymų. Bet kartu ir lengvesni, nes juos kuriant atsiranda daugiau kūrybinės formų, spalvų ir kt. laisvės. „Kadangi dažnai keičiasi lankytojai, interjero paskirtis leidžia naudoti ir itin kontrastingas, ryškias ar tamsias spalvas, kurios namų aplinkai ir poilsiui skiriamoms patalpoms gali netikti, greitai pabosti ar net erzinti“, – atkreipia dėmesį jos. Išdiskutavusios

su užsakovu pirminę interjero koncepciją, atsižvelgdamos į pageidavimus ir darbo specifiką, naujajame salone Vaida su Akvile sukūrė jaukią ir draugišką erdvę, kurioje galima ne tik apžiūrėti ir įsigyti pageidaujamų prekių, pasikonsultuoti su vadybininkais, bet ir pasinaudoti vietoje įrengtais elektroninės parduotuvės savitarnos terminalais. Pirminis interjero variantas, egzistavęs dar nuo 2009 m., kai šioje vietoje buvo atidarytas UAB SKYTECH.LT salonas, laikui bėgant ir prekybai plečiantis, nebeatitiko pakitusių reikalavimų. Todėl pagrindinė interjero kūrėjų užduotis buvo jo erdves funkciškai perprojektuoti į pagrindines ir pagalbines patalpas, sukurti prekybos salę ir internetinės savitarnos, prekių atsiėmimo, darbuotojų, sandėlio bei tualeto zonas. „Tai buvo tęstinis projektas – 2013 m. sukūrėme ir įgyvendinome šios įmonės biuro interjerą, todėl ir dabar stengėmės išlaikyti tuos pačius projektavimo principus ir pasirinktą stilių. Pagrindiniai iššūkiai buvo nedidelėje erdvėje sutelkti daug skirtingų funkcijų (prekių eksponavimas, išdavimas, savitarnos, darbuotojų zona su buitinėmis patalpomis, techniko ir sandėlio zona su naujų prekių priėmimu). Buvo svarbu išlaikyti futuristinio interjero stilistiką, tarp lekalinių interjero formų surasti eksponavimo vietas pakankamai griežtų ir masyvių stačiakampio formos prekėms (kompiuterių monitoriams, procesoriams, spausdintuvams ir t. t.)“, – prisimena architektės. Masyvioms ir dažniausiai juodos spalvos prekėms jos suformavo stačiakampio formos kontrastingą baltą nišą su stiklinėmis lentynomis. Beje, salone dominuoja achromatinės juoda ir balta spalvos, o jas pagyvina žali akcentai – visos trys spalvos yra firminės įmonės spalvos.

ARCHITEKTŪRA

Futuristiniai sprendimai suteikė laisvę judėti Architektėms kuriant interjerą (nesvarbu, visuomeninį ar privatų) svarbiausia išlaikyti dermę tarp stilistikos, dizaino elementų parinkimo / projektavimo ir interjero funkcinio patogumo žmogui. Todėl ir salone buvo labai svarbu sukurti tokį interjerą, kuriame būtų patogu ir saugu judėti, o jo paviršiai būtų kiek įmanoma atsparesni poveikiui, lengvai prižiūrimi ir valomi. „Salone itin svarbus komfortiškas darbuotojų susisiekimas tarp patalpų, nes jau tokia ta darbo specifika – reikia nuolat judėti pristatant / atiduodant prekes. ne mažiau aktualus klientų judėjimas prekybos salėje, todėl akylai sudėliojome atitinkamus atstumus tarp pastatomų vitrinų. Be abejo, visi sprendiniai sukurti nepamirštant futuristinio stiliaus dizaino“, – apie savo darbą kalba kūrėjos. Kuriant interjerą, siekta maksimaliai išnaudoti jo funkcionalumą. naujosios technologijos – pagrindinė šio salono prekė – taip pat turėjo įtakos erdvių planui ir stipriai vizualiai paveikė interjerą. Pavyzdžiui, išradingai įdiegta klientų kompiuterizuota aptarnavimo sistema, suteikianti galimybę lengviau paskirstyti klientų srautus. Užrašai leidžia tiksliau orientuotis Salono SKyTeCH.LT veidą pabrėžia ir UAB „Menų kalvė“ pagaminti logotipas ir užrašai, leidžiantys lengviau orientuotis erdvėse. Įmonė atliko techninę šių projekto elementų dalį. Tam buvo naudojamos šiuolaikinės priemonės: skaidrus organinis stiklas, lipni plėvelė, o užrašams ir logotipui formuoti bei pjaustyti – lazeris. Įmonės direktorius Donatas Šimukonis sako, kad užsakovai nebuvo įnoringi, darbą lydėjo abipusis supratingumas: „Architektės buvo labai patenkintos kokybės ir kainos santykiu, plačia mūsų naudojamų medžiagų pasiūla.“ UAB „Menų kalvė“ aktyviai dirba jau dešimt metų. Per tą laiką yra sukaupusi nemažą patirtį reklamos,

PATALPų eKSPLIKACIjA 1. Parduotuvės zona 51,8 m2 2. Prekių atsiėmimo zona 11,9 m2 3. Darbuotojų zona 14,6 m2 4. Sandėlys 35,6 m2 5. Pagalbinė patalpa 3,4 m2 6. Techniko darbo zona 5,4 m2 7. WC 2,9 m2 ---------Viso: 125,6 m2

dekoracijų, interjero ir baldų gamybos srityje. Įmonė sugeba modernias šiuolaikines technologijas derinti su rankų darbu, kuris, pasak D. Šimukonis, yra neatsiejama kūrybos ir gamybos proceso dalis. „Menų kalvė“ nebijo iššūkių, todėl įgyvendina ir nestandartinius, vienetinius projektus, bendradarbiauja su dizaineriais, projektuotojais bei įvairiais menininkais. „nes ypatingą dėmesį skiriame savitumui, išskirtinumui ir aukštai kokybei“, – sako jis. Vitrinos įkūnijo idėjas Futuristinę salono stilistiką sustiprino pagrindiniams interjero elementams suteiktos geometrinės formos. ypač didelis dėmesys skirtas salono baldams. „išgryninusios funkciją, visus elementus sujungėme pasirinkta futuristine stilistika, leidžiančia nevaržomai manipuliuoti elementų formomis, taip sukuriant ypatingą jų patogumą“, – kūrybos eigą vardija architektės, kurioms futurizmo teikiami pranašumai siejasi su tiksliai apibrėžtomis geometrinėmis formomis, preciziškumu, tvarka, lygiais paviršiais ir t. t. Todėl baldams jos parinko kiek įmanoma glotnesnes (dažytas MDF, HPL ir t. t.) medžiagas. Vienas pagrindinių akcentų salono interjere – aptakių formų iš grindų iškylančios penkios vitrinos, kurių viršutinė plokštuma banguoja per patalpą susiliedama į grindų plokštumą. „Šiems akcentams itin atidžiai parinkome apdailos medžiagos, nes jos turėjo ne tik įkūnyti mūsų sukurtas idėjas, bet ir būti lengvai eksploatuojamos“, – sako Vaida su Akvile. Vitrinų gamybai buvo naudojamas kelių sluoksnių lankstus MDF, o paviršius padengtas itin atspariu aukšto slėgio laminatu. itin minimalus iki 1 mm HPL medžiagos storis leido nepastebimai suformuoti ir atskirti viršutines ir šonines vitrinų plokštumas, sukurti vizualų perėjimą į grindų plokštumą. Ypatingi grindų viražai Salone išgauti norimas lubų formas suteikė galimybę įtempiamos CLiPSO lubos. Futuristinę nuotaiką sukūrė ir lietos grindys, suteikiančias patalpoms vientisumo ir galimybę išpiešti norimą raštą. Medžiagas salono SKyTeCH.LT grindų dangai įruošti tiekė UAB „MC-Bauchemie“, Vokietijos statybinių medžiagų gamintojo „MC-Bauchemie Müller GmbH & Co. KG“ atstovybė Baltijos šalyse. Buvo išlieta epoksidinė elastifikuota grindų danga MC-DUR 1252, padengta matiniu poliuretaniniu laku

ARCHITEKTŪRA

MC-DUR 2095 M, kuris dar labiau pagerina dangos valomumo ir apsaugos nuo braižymosi savybes. Epoksidinė danga MCDUR 1252 išsiskiria iš kitų rinkoje siūlomų epoksidinių dangų tuo, kad yra elastifikuota, t. y. perdengia smulkius įtrūkimus, puikiai prisitaiko prie galimų temperatūrinių svyravimų ir yra „malonesnė“ vaikščioti, be to, atspari UV spindulių poveikiui, t. y. negelsta. „Tai buvo svarbu parenkant produktus salonui, nes grindų danga čia balta ir juoda, o būtent šios spalvos su laiku labiausiai kinta veikiant UV, – pabrėžia įmonės pardavimų vadovė Vaida Aušrienė, patvirtindama, kad projektas tikrai netradicinis dėl išskirtinių vizualinių sprendimų ir apvalių geometrinių formų liejimo grindų dangoje. – Tai buvo nelengva užduotis net ir patyrusiems epoksidinių dangų įruošimo specialistams, rekomenduotiems UAB „MC-Bauchemie“, kuri jau 17 metų siūlo ir teikia inovatyvius sprendimus, technologijas bei produktus įvairioms statybos sritims. Minėtoji danga visiškai patenkino salono reikalavimus tiek praktine, tiek dizaino prasme.“ Tokia grindų danga idealiai tinka biurams, prekybiniams salonams, laiptinėms, gamybinėms patalpoms – dėl atsparumo dėvėjimuisi, trinčiai, UV, cheminėms ir temperatūrinėms apkrovoms, taip pat dėl puikių valymo savybių. Pasak architekčių V. Atkočaitytės ir A. Myško-Žvinienės, liejant epoksidines grindis keliais sluoksniais ir skirtingomis spalvomis, atsirado galimybė suformuoti norimą raštą ir milimetrų tikslumu atvesti prie pastatomų vitrinų briaunų, sukuriant nepertraukiamos linijos įspūdį. UAB „MC-Bauchemie“ Veiverių g. 150, LT-46391 Kaunas Tel.: +370 610 23 500, +370 37 352 224 El. p. vaida.ausriene@mc-bauchemie.com www.mc-bauchemie.lt

Preciziką lėmė griežta tvarka Kadangi įgyvendinant tokį futuristinį interjerą svarbu tinkama tvarka sudėlioti darbus, pastatomų vitrinų montavimas ir liejamų grindų įrengimo darbai buvo itin kruopščiai suplanuoti. Mat, pastačius vitrinų tvirtinimo pagrindą, reikėjo išlieti juodą grindų sluoksnį, paskui pastatyti vitrinų baldinį karkasą, tada lieti baltąjį rašto sluoksnį ir tiksliai privesti jį iki baldo briaunų bei apsauginio grindų sluoksnio. Ir tik po viso to buvo galima pagal specialius lekalus gaminti stiklines detales ir duris vitrinoms su specialiai joms suprojektuotais ir gamintais stiklinių durelių vyriais. Registratūros baldas buvo kombinuotas iš kelių skirtingų medžiagų ir paviršių, atsižvelgiant į eksploatavimo poreikį – labiausiai pažeidžiama šio baldo stalviršio dalis, skirta prekėms išduoti ir tikrinti, buvo padengta aukšto slėgio laminatu. Pirkėjų atsiskaitymo zona registratūroje pagaminta iš lankstaus dažyto MDF paviršiaus su apšviesto organinio stiklo elementais. Viršutinėje dalyje integruotos funkcinės koriano detalės.

Futuristinę nuotaiką sukūrė ir lietos grindys, suteikiančias patalpoms vientisumo ir galimybę išpiešti norimą raštą.

ARCHITEKTŪRA

nėra daug. Tad inspiracijos architektėms teko semtis iš užsienio analogų. Jos prisipažįsta, kad kuriant šį bei SKYTECH biuro interjerą labiausiai įkvėpė architektės Zahos Hadid darbai. Kartu joms nedidelėje parduotuvės erdvėje norėjosi paprastumo ir kad ji nebūtų perkrauta papildomais elementais, kad liktų daugiau vietos eksponuojamoms prekėms – tam puikiu pavyzdžiu tapo žinomo prekių ženklo „Apple“ prekybos salonai. Ar architektės sutinka su teiginiu, kad išmanumas šiandien pradeda užimti lyderio vietą praktiškai visur ir ar tai turi įtakos pačiai interjero madai? Pasak Vaidos ir Akvilės, išmanumas tampa vis svarbesniu žmonių aplinkoje, prisideda prie jų gerovės, padeda kūrėjams įgyvendinti anksčiau, atrodo, sunkiai įgyvendinamas idėjas, suteikia papildomų galimybių interjero elementams. Ne veltui kasmet vis daugiau baldų gamintojų pristato baldų idėjas su išmaniosiomis technologijomis.

Dabar penkios lekalinių formų pastatomos vitrinos yra vizualiai sujungtos grindų raštu, išdėstytu lyg grandinėlė, nuvedanti link savitarnos terminalo, kur galima pačiam peržiūrėti prekes ir jas užsisakyti. Futuristinį dizainą pabrėžia įtaigus apšvietimas Architektės Vaida ir Akvilė vienbalsiai sutinka, kad apšvietimas labai veikia bendrą žmogaus savijautą: „Ne veltui, atsižvelgiant į tai, kokį interjero įspūdį, nuotaiką norima sukurti, parenkami šviesos šaltinių tipai. Šiuo atveju siekėme paryškinti prekybos salės erdvę, atskirus elementus. Mūsų suprojektuotas apšvietimas yra trijų tipų: pagrindinis (apšviečiamos įtempiamosios lubos), papildomas funkcinis (papildomai apšviečiamos tiek pastatomos vitrinos, tiek vitrinos nišose bei darbuotojų zona) ir akcentinis (paryškinami pagrindiniai interjero elementai)“, – sako dizainerės. Pasak jų, apšvietimas turi labai didelės įtakos šio salono futuristiniam dizainui. Pavyzdžiui, geometrinių formų įtempiamųjų lubų šviesos intensyvumą darbuotojai gali pasirinktinai reguliuoti šviesos reguliatoriumi – taip įmanoma kurti bendrą erdvės nuotaiką. Papildomas apšvietimas apšviečia ir paryškina vitrinose esančias prekes, taip gerindamas prekių matomumą. Akcentinis apšvietimas paryškina reklaminius užrašus, baldus ir kitus specifinius interjero elementus. „Apšvietimą drąsiai galiu vadinti savo silpnybe, – prisipažįsta V. Atkočaitytė, šia sritimi susidomėjusi dar studijų laikais, nors tikrasis susidomėjimas ypač sustiprėjo po pažinties su pasaulyje puikiai žinomu ir daugiau nei 20 metų patirtį turinčiu apšvietimo dizaineriu Koertu Vermeulenu. – Turėjau galimybę dirbti jo įkurtoje apšvietimo kompanijoje („ACT Lighting design“) Belgijoje su labai įvairiais projektais. Darbas komandoje su profesionaliais apšvietimo dizaineriais suformavo kitokį požiūrį į apšvietimo dizainą ir padėjo pagrindą ieškoti savo kelio šioje srityje, siejant apšvietimo dizainą su interjero dizainu.“ Įkvėpimas alsuoja užsienyje Tokio tipo ir stipriai vyraujančios futuristinės stilistikos interjerų, kaip prekybos salonas SKYTECH.LT, Lietuvoje tikrai

„Visos interjero naujovės yra svarbios, atsižvelgiant į projektuojamą interjerą. Tačiau naudojamų paviršių medžiagiškumas ir apšvietimo naujovės mums atrodo pačios svarbiausios ir labiausiai naudingos – nesvarbu, kokia yra interjero paskirtis ar investicijos“, – sako V. Atkočaitytė ir A. Myško-Žvinienė, kurioms šio salono projektavimas bei įgyvendinimo darbai užtruko trejus metus. Jos džiaugiasi visų prisidėjusių tiekėjų ir gamintojų pastangomis bei puikiu bendradarbiavimu ne tik su jomis, bet ir vienų su kitais. „Šis darbas mus išmokė, kad net ir labai sudėtingus projektus įmanoma įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant, suburiant profesionalų komandą“, – sako jos. 

www.e-durys.com Tel. +370 650 66 658

ARCHITEKTŪRA

pav. 1

pav. 2

pav. 3

Pav. 4

pav. 5

STILINGOS DURYS GALI BŪTI IR NEMATOMOS

adinamosios nematomos durys naudojamos ne tik futuristiniuose ar moderniuose interjeruose, bet ir klasikiniuose. Tą patvirtina ne vienų metų patirtį turinčios elektroninės parduotuvės „e-durys“ vadovas Virmantas Baronaitis. Todėl futuristinio stiliaus salono SKyTeCH.LT projekto idėja, kad durys jo interjere būtų akiai nepastebimos, visiškai atitiko įmonės veiklos koncepciją. Tiesa, užsakovo ir architekčių pageidavimas, kad salone durys būtų visiškai nematomos, t. y. nesimatytų jokių papildomų matomų elementų, tokių kaip stakta ir apvadai, „e-durys“ kolektyvui nebuvo išskirtinis užsakymas. „Mūsų nematomos durys „integro“ pačios savaime idealiai įsiliejo į interjero aplinką, – sako direktorius V. Baronaitis. – Tokios durys nematomomis tampa dėl specialios aliuminio staktos, kuri paslepiama po tinku ar gipso kartonu ir nudažoma tais pačiais dažais kaip siena.“ Pagal idėją salono durys turėjo būti vienoje plokštumoje su siena (pav. 4). „Durys atsidaro į techninės patalpos vidų, o plokštumą reikėjo išlaikyti su išorine siena, todėl teko naudoti duris su atvirkštinio varstymo stakta (pav. 3). Tuo ir unikalios nematomos durys „integro“. Kad ir kaip jos būtų atidaromos – į išorę ar vidų, vis tiek atrodo vienodai“, – pasakoja V. Baronaitis.

„iš praktikos galiu pasakyti, kad vadinamosios nematomos durys puikiai pritaikomos įvairiausių stilių interjeruose. yra tokiu patalpų, pavyzdžiui, kaip drabužinės, sandėliukai ir pan., kurioms naudojant įprastas duris interjeras „užteršiamas“. Todėl panašiais atvejais nematomos durys yra itin tinkamos“, – pasakoja „e-durys“ vadovas. jis kartu pabrėžia, kad durys „integro“ ne visuomet naudojamos kaip nematomos – kai kuriuose interjeruose kaip tik norima akcentuoti duris, bet ne stakta ar apvadais, kurie gali apsunkinti aplinką. Tokiu atveju durys dengiamos egzotine faneruote, dažoma blizgiais dažais, ant jų klijuojamas veidrodis (pav. 2. Audronės Ambrazienės ir Daivos Pocevičienės įgyvendintas interjero projektas) ar plonas natūralaus akmens masės sluoksnis. elektroninėje durų parduotuvėje „e-durys“ paprastas, standartines duris galima užsisakyti neišeinant iš namų. Specialistai visuomet pasirengę konsultuoti telefonu arba atvykę į objektą. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje montavimo darbus atlieka patikrinti parduotuvės partneriai. O norintieji gyvai įvertinti durų kokybę gali apsilankyti „e-durys“ salone, esančiame baldų centre „Klasikos namai“, Žirmūnų g. 70, Vilnius. „e-durys“ taip pat aktyviai bendradarbiauja su interjero architektais, dizaineriais ir įgyvendina įvairius netipinius sprendimus. nematomos durys iki lubų, stumdomosios durys sienoje (pav. 5), beapvadės durys (pav. 1)...  Salone SKyTECH.LT buvo panaudota „Integro 50 In“.

Salonui SKyTeCH.LT durų tiekėjai parinko ir įrengė bazines gruntuoto MDF pagrindo duris „integro 50 in“, kurios, nudažytos sieniniais dažais kartu su siena, tapo maksimaliai nematomos.

ARCHITEKTŪRA

TWINMOTION – CAd architektūros ir dizaino profesionalams jau kuris laikas kaip viena šiuolaikinių programinės įrangos tendencijų girdima realiojo laiko (angl. real-time) vizualizavimo technologija. 3D vizualizavimo programinės įrangos plėtotojas „Abvent“ šiais metais pristatė naują realiojo laiko vaizdo vizualizavimo programinės įrangos versiją „Twinmotion 2016“.

Vaizdo prezentacija vos per keletą minučių

Praėjusiais metais konkurse „World Building Awards 2015“ kompiuterinių technologijų kategorijoje „Twinmotion“ buvo apdovanota sidabro medaliu. nauja 2016 m. versija, pasak gamintojo, tarsi kūrėjų svajonės įgyvendinimas – į vizualizacijas ir 3D įtraukianti programinė įranga, skirta dizaino, architektūros, urbanistinio ir kraštovaizdžio projektų vaizdui pateikti. „Abvent Twinmotion 2016“ yra reikšmingas proveržis projektus pateikiant vaizdo formatu. Ši realiojo laiko programinė įranga pranašauja

ARCHITEKTŪRA

bręstančią revoliuciją 3D vaizdų pateikimo technologijų srityje, panašiai kaip nekilnojamojo turto vystymo kokybinį progresą projektuojant pastatus paveikė BiM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) technologijos. Gamintojas „Abvent“ savo produktų sąraše taip pat turi tarp architektų ir dizainerių populiarią programinę įrangą „Artlantis“, kuri išsiskiria intuityviu naudojimu, greitu veikimu ir gebėjimu generuoti aukščiausio lygio fotorealistines vizualizacijas. „Abvent“, remdamasi gerąja „Artlantis“ patirtimi, pasistengė, kad „Twinmotion“ išsiskirtų iš kitų realiojo laiko vizualizavimo variklių intuityvumu, lengvu įsisavinimu ir patogiu naudojimu. Kiekvienas vartotojas gali sukurti aukščiausio lygio vaizdinį produktą, neskirdamas daug laiko programinei įrangai perprasti. Su „Twinmotion“ galite generuoti vizualizacijas per kelias sekundes, o vaizdinei medžiagai pateikti užteks kelių minučių! „Twinmotion“ gali importuoti pagrindinių paplitusių formatų failus iš „ArchiCAD“, „Revit“, „Sketchup“ ir daugybės kitų programinių įrangų per FBX, DWG, DAe, SKP, C4D, Li3 failų formatus, yra „plug-in“ sąsajos su programomis „Revit“ ir „Sketchup“. Taip pat galima sujungti keletą „Twinmotion“ projektų ar kitų formatų modelius į vieną scenos failą. importuoti failai gali būti atnaujinti bet kuriuo darbo metu, išsaugant paviršius su jau priskirtomis medžiagomis.

Failų išsaugojimas animacijos išraiška yra ypač sklandus dėl naudojamų automatinių kameros trajektorijos nustatymų. naujoji funkcija „Phasing“ (darbo etapai) suteiks galimybę eksportuoti vaizdo failus ir simuliuoti statybos eigą vaizdo klipe. Ruošiant animacinę medžiagą, ją galima suskaidyti ir modelį pateikti etapais – atskleisti statybos procesą nuo žemės darbų, pastato konstruktyvo kėlimo, fasadų, aplinkos sutvarkymo ir pan.

Programinėje įrangoje integruota labai gausi objektų ir medžiagų biblioteka. esama plati šviesos šaltinių gama tuo neapsiriboja, papildomai galima importuoti kitus pasirinktus ieS apšvietimo failus. Pagal poreikius sureguliavus tekstūros parametrus, gaunami fotorealistiniai vaizdai filmuko pavidalu. „Twinmotion“ navigavimo lauke paprasta modeliuoti 3D aplinką. Funkcija „Push/pull“ formuojamas kraštovaizdis, vandens telkiniai arba tiesiog importuojamas reljefas tiesiai iš „Google earth“ duomenų bazės. Įdiegta aplinkos geometrizavimo funkcija „Point Cloud“ konvertuos 3D taškų duomenis į objektus. Su funkcija „Brush“ projektas papildomas augalija, žmonėmis, automobiliais ir kt. Vizualiniai efektai, tokie kaip vėjas, lietus, sniegas ir daug kitų, reguliuojami vos vieno mygtuko paspaudimu ir visa tai tiesiogiai atsispindi modelio peržiūros ekrano vaizde. Dinamikos ir charakterio prezentacijai suteiks animuoti objektai, pagal nurodytą kreivę judės automobiliai, laisvai aplinkoje vaikščios žmonės. Pagal tipologiją pasirenkami net automobilių tipai ir jų greitis, žmonių kontingentas, spalvos.

„Twinmotion“ bandomosios ir edukacinės licencijos mokymosi tikslais suteikiamos nemokamai tinklalapyje https://twinmotion.abvent.com. Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į programinės įrangos atstovus Lietuvoje UAB „Design Solutions“, www.designsolutions.lt. 

„Twinmotion“ grafinės medžiagos pateikimas patenkins reikliausio vartotojo lūkesčius. Be gausybės kameros charakteristikų nustatymų, galima keisti scenos spalvų gamą, pasirenkant vieną iš 29 vizualaus efekto filtrų. Taip pat projektas gali būti konvertuojamas į „White Model“, „Black & White“, „Sketch“ ar kitos individualios išraiškos grafinį efektą.

www.estructum.lt

PAgRIndInIS PRojeKTo PARTneRIS

PRoJEKTo PARTnERIAI

PRoJEKTo InFoRMACInIAI PARTnERIAI

PAGRInDInIAI PRoJEKTo RėMėJAI

IŠMANUSIS MIESTAS

„Structum“ iniciatyva toliau

Ukm

gaivinamos apleistos šalies

teritorijos

Akmenė

Vytautės Ribokaitės nuotraukos

IŠMANUSIS MIESTAS

Jonava Šiauliai

SonATA RAMAnAUSKIEnė

Lapkričio viduryje Lietuvos Architektų rūmuose įvyko viešas žurnalo „Structum“ projekto – konkurso „išmanusis miestas iii“ pristatymas. Prieš dvejus metus pradėtas tęstinis projektas yra unikalus, nes sujungia į vieną galingą bendradarbiavimo jėgą du – viešąjį ir privatų – sektorius, siekiant įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti, sukurti ir pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai.

mergė

Ateities miestai priklauso ateities kartoms

Sporto infrastruktūra gerina miesto funkcionalumą

Konkursas sulaukia vis daugiau bendraminčių, palaikančių „išmaniojo miesto“ idėją ir tikinčių projektu. Bet labiausiai „Structum“ kolektyvą džiugina tai, kad sulig kiekvienais metais drąsių ir išmanių studentų yra vis daugiau, o ir aukštųjų mokyklų, norinčių dalyvauti šiame konkurse, skaičius vis stipriau auga. „Vienas pagrindinių šio projekto tikslų yra tai, kad gabusis Lietuvos jaunimas, architektūros, miestų planavimo, statybos ir kitų specialybių studentai kurtų Lietuvai, o ne emigruotų į užsienį, nes ateities miestai priklauso ateities kartoms ir būtent dėl to jos turi susikurti tokią aplinką, kurioje norėtų gyventi, dirbti ir gerai jaustis“, – kalbėjo sakydama atidarymo kalbą „Structum projektai“ administracijos vadovė Aurelija Ruželienė.

Viešo projekto „išmanusis miestas iii“ pristatymo metu apie išmaniojo miesto koncepciją, miesto ir žmogaus santykį, miesto specifikos bruožus, erdvių panaudojimo galimybes ir universalųjį dizainą, naudingą kuriant viešąsias erdves, studentų komandoms ir garbingiems renginio svečiams kalbėjo kompetentingi šių sričių žinovai. Pasak LR aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus narmonto, kiekvienas iš mūsų sąvoką „išmanusis miestas“ gali suprasti savaip, todėl jis pasidomėjo, kaip tai supranta politikai ir kaip tai reglamentuoja teisės aktai. „Atradau, kad išmanusis miestas pirmiausia siejamas su energiniu efektyvu-

Tradiciniu tapusiame konkurse „išmanusis miestas iii“ šįkart ir vėl dalyvauja studentai, turintys ambicijų nuosekliai kurti ir praktiškai įgyvendinti savo darbuose pateiktas pažangias, inovatyvias ir kartu gyvenimiškai realizuojamas idėjas. Pristatymo renginyje buvo įvardytos konkurse dalyvaujančios Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus dailės akademijos Kauno skyriaus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Kauno technologijos universiteto, Kauno technologijos universiteto Menų kambario, Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų komandos. Dalyvių išradingumui bei minčių brandumui pasireikšti šiais metais skiriamos penkios teritorijos keturiose – Akmenės, jonavos, Ukmergės ir Šiaulių rajonų – savivaldybėse. Suformuotos komandinės grupės jau pasirinko po vieną iš savivaldybių pateiktų tikslinių teritorijų ir pasirinktam sklypui / zonai sukurs išsamų projektinį pasiūlymą, atitinkantį miesto poreikius, finansines galimybes, realią susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros situaciją. Įdomiausias konkurso aspektas – tikimybė, kad geriausi ir išmaniausi teritorijų pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui studentų projektai bus įgyvendinti tikrovėje. „Structum projektai“ administracijos vadovė Aurelija Ruželienė.

IŠMANUSIS MIESTAS

Universalus dizainas – pagal silpnąją grandį

tikiuosi, kad „Išmanusis miestas III“ padės atrasti tinkamus Lietuvos miestams sprendinius bei sėkmės receptus, kurie sustabdys norą išvažiuoti gyventi kitur.“

mu, o ne – kaip bebūtų keista – renovacija ar ištekliais ir jų efektyviu naudojimu. Žiūrint iš ministerijos perspektyvų, kyla klausimas: ar mes iš tikrųjų pajėgūs sukurti miestą gerą dėl jo išmanumo, bet apskritai GERĄ miestą – kas yra viena iš šiandienių šalies aktualijų. Išmanusis miestas – labai didelis iššūkis, su kuriuo susiduria visas pasaulis, šiandien bandantis sugrąžinti miestą visuomenei ir jį taip projektuoti, atnaujinti, kad jis būtų skirtas visų pirma žmonių patogumui. Todėl kalbant apie išmanųjį miestą reikia galvoti ne tik apie technologijas, bet ir tai, kad jis būtų patogus, saugus, praktiškas“, – sakė pranešėjas. Kalbėdamas apie patogų išmanų miestą, M. Narmontas išskyrė vieną labai primirštą Lietuvoje sritį – miesto funkcionalumą per sporto infrastruktūrą, minėdamas ne stadionų likimus, o paprastas aikšteles su sporto įranga, prieinamas visiems bendruomenės nariams: „Jų labai trūkta, o esamos pritaikytos nedideliam žmonių ratui. Todėl mūsų ministerija rekomenduoja statant daugiabutį namą visada įkurti žaidimų aikštelę, kuri būtų skirta ne tik 2–6 metų vaikams, bet ir įvairų amžiaus grupių gyventojams. Esu įsitikinęs, kad sporto infrastruktūra tikrai gali padaryti miestą patrauklesnį visiems žmonėms. Ir, tikiuosi, kad „Išmanusis miestas III“ padės atrasti tinkamus Lietuvos miestams sprendinius bei sėkmės receptus, kurie sustabdys norą išvažiuoti gyventi į Londoną, Dubliną ar kur kitur.“

Architektas, VDA architektūros katedros vedėjas, profesorius Marius Pranas Šaliamoras taip pat įsitikinęs, kad išmanumas yra ne vien technologijų naudojimas. „Išmanumas – tai visko žinojimas, kurį mes gauname per protą, išmintį, technologijas, kurių vienų nepakanka, nes būtina, kad viskas veiktų darniai ir kad dėl to žmogus jaustųsi gerai. Pagrindinė išmanumo esmė – tai tam tikra išmanumo visuma, kuri apima planavimą, projektavimą (objekto, aplinkos, infrastruktūros), technologijas, ekologiją ir dėmesį žmogui. Pastarasis yra pats svarbiausias, nes mes turime suvokti, kam projektuojame ir kuriame, kad ne vien energinių parametrų reikia siekti“, – kalbėjo renginio svečias, nurodęs, kad projektuojant žmogaus patogumui reikia taikyti technologijas, derinamas su septyniais principais: 1) visiems nariams turi būti taikomos vienodos galimybės naudotis aplinka, įranga ir gaminiais; 2) projektavimo sprendimai turi tikti visiems ir turi būti plačiai ir lanksčiai pritaikomi (pavyzdžiui, apšvietimas ar darbo vieta turėtų tikti tiek dešiniarankiams, tiek kairiarankiams, baldai ir rankenos turi tikti ir suaugusiesiems, ir vaikams, ir pan.); 3) gyventojas turi dėti minimalias fizines pastangas (pavyzdžiui, lengvas ėjimas, lipimas, atidarymas); 4) įranga turi būti patogi visiems; 5) projektavimo sprendiniai – gražūs, logiški ir lengvai (intuityviai) suprantami; 6) svarbi traumų ir rizikos prevencija; 7) turi būti tinkamas objektų, erdvių ir funkcijų pasiekiamumas. Profesoriaus įsitikinimu, architektams ir projektuotojams reikia pakeisti mąstymą: nereikia žmogaus užgožti ir auklėti savo sumanymais, o išmaniąsias technologijas būtina taikyti taip, kad žmogus iš aplinkos, į kurią patenka, intuityviai suprastų, kaip jam elgtis.

išmaniąsias technologijas būtina taikyti taip, kad žmogus iš aplinkos, į kurią patenka, intuityviai suprastų, kaip jam elgtis.

„Projektuojant svarbu atsižvelgti į psichologinius žmogaus poreikius, į jo aplinkos suvokimą, be to, būdamas gražus dizainas gali užprogramuoti mūsų elgesį. Tai vadinama universaliu dizainu, kai projektuojama visiems pagal silpnąją grandį. Šiandien jau nustatyta, kad mieste, suprojektuotame universalaus dizaino principu, turizmas išauga 20 %, prekyba didėja 40 %. Tad labai kviečiu savo išmaniuosiuose projektuose atsižvelgti pirmiausia į žmogaus poreikius“, – linkėjo susirinkusiems studentams M. P. Šaliamoras.

IŠMANUSIS MIESTAS

Dizainas „iš apačios“ neleis klysti planuojant viešas erdves VU Filosofijos fakulteto sociologijos mokslų daktarė Maryja Šupa į susirinkusiuosius prabilo apie vadinamąjį dizainą „iš apačios“, kai į miesto erdvių, miestų vystymą ir architektų darbą įtraukiama bendruomenė. „Įtraukus bendruomenę būna mažiau nuostolių, nusivylimų, neestetinių sprendinių ir konfliktų dėl erdvių naudojimo“, – sakė ji. Sociologė atskyrė erdvės ir vietos sąvokas: bet kokia vieta tampa erdve tada, kai joje atsiranda noras kažką veikti, kai ją renkasi žmonės, kai ji kažkam turi prasmę. „Geri architektai kuria erdves, puikūs architektai – vietas, – taiklų pasakymą priminė renginio dalyviams M. Šupa. – Kaip sukurti ne erdvę, o būtent vietą? Šiame veiksme dalyvauja du „žaidėjai“. Architektai žino, kaip sustiprinti estetinius, inžinerinius vietos aspektus ir ką padaryti, kad tą vietą sutvertų. Kita pusė – bendruomenė – geriausiai išmano, kas kiekvieną dieną turės vykti toje erdvėje, ir dėl to gali paaiškinti, kaip erdvę galima paversti vieta. Nuo abiejų „ekspertų“ komunikavimo kokybės priklauso, kiek gyvos ir prasmingos bus tos erdvės.“ Sociologė atkreipė dėmesį – jei erdvėje bendruomenė nesirenka, architektai turi ją sukurti patrauklią arba stiprinti tinkamai suprojektuodami taip, kad ji keltų norą joje telktis ir kažką veikti. Tačiau tikrajam abiejų pusių bendradarbiavimui reikalinga bendra autorystė (praverčia skirtingos kompetencijos, skirtingi įgūdžiai, skirtingas prisidėjimas prie formavimo), kai abi suinteresuotosios pusės yra šeimininkai. „Labai dažnai į vieną vietą susirinkę architektai, savivaldybių atstovai, politikai, kartais ir paveldosaugos specialistai bei vietos bendruomenės iš pradžių neranda bendros kalbos, nes visi sureikšmina skirtingus erdvės aspektus. Dėl to bendradarbiavimas turi būti tęstinis, kad per kelis kartus pavyktų „išmokti“ vieniems kitų kalbą – iki įvyksta susikalbėjimas. Svarbiausias tikslas yra išsigryninti, ką galima suteikti / atimti erdvei ją keičiant“, – pabrėžė mokslų daktarė M. Šupa. Išmaniosios technologijos atspindi miesto kaitą Miesto išmanumui kiekvienu laikotarpiu taikomas koks nors pavadinimas ar šūkis, atspindintis tuo metu madingą miesto stilių. Dabar populiarus šūkis „Tamprus miestas“, t. y. sugebantis prisitaikyti, pavyzdžiui, prie imigrantų skaičiaus ar prie energijos pabrangimo, reikalui esant – susimažinti ir pan. Bet svarbiausia, pasak „Išmanusis miestas III“ pristatymo svečio vyriausiojo Vilniaus miesto architekto Mindaugo Pakalnio, ne miesto stiliaus įvardijimas, o miesto turinys, kurį išmaniosios technologijos turėtų pakeisti tik iš dalies, nes didžiausią dėmesį būtina skirti žmogaus gyvenimo kokybei. Žvelgiant iš kitos pusės, išmaniosios technologijos yra būdas pamatyti, kaip miestas keičiasi, vystosi, kokių problemų turi. Jas taikant galima stebėti, kaip pasiskirsčiusios mieste skirtingos amžiaus gyventojų grupės, kur susitelkę labiau ar mažiau išsilavinę gyventojai, kaip vyksta judėjimas ir pan. M. Pakalnio teigimu, išmaniųjų technologijų pritaikymas turi padėti gyventi geriau. Tačiau kaip padaryti, kad jos nepakenktų ateities sprendimams? „Diskutuodami su vienu švedų mokslininku padarėme išvadą, kad po kokių 20 metų

nebereikės automobilių – užteks, atsisiuntus programėlę į mobilųjį telefoną, išsikviesti automobilį be vairuotojo, kuris pristatys į reikiamą vietą. Tad ir kyla abejonė, ar šiandien karštligiškai platinamos gatvės yra tinkamas sprendimas ateičiai? Ir kad planuojant šeimai po penkias aikšteles automobiliams nebus padaryta klaidos? Juk visiškai greitai autobusai bus elektriniai, jau dabar technologijos leidžia jiems kaip tramvajams gatvėmis važiuoti pagal jutiklius kaip bėgiais. Tokios ir panašios išmaniosios technologijos kurs mūsų gyvenimo komfortą, – pasakojo susirinkusiesiems architektas. – Todėl kviečiu studentus ir jų vadovus drąsiai mąstyti apie projektuojamų savivaldybių erdvių ateitį: koks turėtų būti jų identitetas, savitumas, kad iš jo žmonės ne bėgtų, o grįžtų – tai irgi labai išmanu. Kokia galėtų būti tų erdvių ateitis tarp kitų Lietuvos miestų ir miestelių, kad jos galėtų veikti bendroje šalies urbanistinių centrų sistemoje. Juk turime gerą gyventojų sklaidą – ne taip kaip latviai ar prancūzai. Kuo išmaniau išnaudokite mūsų šalies privalumus – tokia strategija tikrai neužkirs kelio miesto ateičiai.“

„Geri architektai kuria erdves, puikūs architektai – vietas“, – taiklų pasakymą priminė M. Šupa.

Projekto konkurso „Išmanusis miestas III“ sumanytojai, pagrindinis projekto rėmėjas UAB FIMA ir vertinimo komisija, kurią sudaro miestų planavimo, architektūros ir aplinkotvarkos sričių specialistai, taip pat tikisi visapusių motyvuotų pasiūlymų skirtoms teritorijoms atnaujinti. Nes, įgyvendinus geriausius, savivaldybėse per ilgesnį laikotarpį sugrįžtų investicijos, padidėtų gyventojų užimtumas, o tai padėtų spręsti socialines problemas, būtų sukurta palankesnė ekonominė aplinka ir skatinama tolesnė teritorijos urbanistinė plėtra. 

„Linkiu kuo išmaniau išnaudoti mūsų šalies privalumus.“ 41

Donato Babensko nuotrauko

STATYBA

Pramoninį rajoną atgaivino solidus verslo centras

GIEDRE LInDEn

ilniaus naujamiesčio Panerių gatvė po truputį atsigauna. Šią pramoninę teritoriją jau papuošė naujas verslo centras – vos trijų aukštų, bet solidus, modernus ir elegantiškas. Pastato statybas užsakė bendrovė „eigesa“, o statybos projektą – nuo pamatų iki visiško vidaus įrengimo su baldais ir vejos užsėjimo – ėmėsi vykdyti ne vieną išskirtinį objektą pastačiusi UAB „irdaiva“. 42

STATYBA

Fasado sprendimai – gerai apgalvoti Biurų pastatą patikėta suprojektuoti UAB Projektų rengimo centras. Tai – dešimties metų patirtį ir kvalifikuotų specialistų komandą turinti įmonė, kuri rengia statinių projektus, atlieka projekto vykdymo priežiūrą ir energinius auditus, vykdo profesionalią techninę priežiūrą, kuria investicinius projektus, sertifikuoja pastatų energinę būklę ir pan. UAB Projektų rengimo centras projekto vadovė ir architektė Toma Kartočienė prisiminė, kad detaliuoju planu ten, kur iškilo naujasis verslo centras, buvo numatyti pastatų aukščio ir sklypo užstatymo apribojimai. Tad sugalvoti, kaip ten ne tik pastatyti trijų aukštų pastatą, bet ir įgyvendinti kliento pageidavimą įrengti daugiau vietų automobiliams, buvo nelengva. Aplinka toje vietoje gana asketiška ir skurdoka, todėl nesinorėjo, kad pastatas labai išsiskirtų, bet buvo pageidaujama, kad atrodytų solidus. Tad fasadams panaudotos tamsiai pilkos spalvos ilgalaikės keraminės pakabinamosios plokštės ir aliuminio bei stiklo konstrukcijos. Fasadinės keraminės plokštės buvo pasirinktos taip pat ne atsitiktinai. Panerių gatvė yra gana užteršta – dėl didelių transporto srautų ir šalia esančio geležinkelio čia nuolat daug dulkių. Tad labai svarbu buvo, kad fasadai būtų ilgalaikiai ir nesunkiai prižiūrimi. Be to, pasak T. Kartočienės, šios keraminės fasadų plokštės atrodo ir itin estetiškai. Nedidelį biurų pastatą norėjosi sukurti nesudėtingos, aiškios architektūros. Projektuodami šį objektą UAB Projektų rengimo centro architektai laikėsi nuostatos nuolat bendrauti su užsakovu ir teikti jam informaciją, kuri leidžia justi projekto įgyvendinimo ritmą, kartu derinti detales, priimti specifinius sprendimus ir taip išpildyti individualius techninius sprendinius. Architektė T. Kartočienė džiaugėsi, kad su šio pastato užsakovu sekėsi puikiai sutarti, rasti bendrus sprendimus, tad, nepaisant visų iššūkių, dirbti buvo išties malonu. Tarsi vaikiškas konstruktorius Kaip pasakojo UAB „Irdaiva“ projektų vadovas Tomas Juodvalkis, statytojams vienas didžiausių iššūkių buvo tai, kad pagrindinis pastato konstruktyvas buvo įrengiamas žiemą. „Situaciją gelbėjo įdomus pastato projektuotojų ir konstruktorių sprendimas dalį konstrukcijų montuoti naudojant surenkamus elementus. Siekiant kuo efektyviau išnaudoti pastato aukštį, buvo pasirinktas, kaip statybininkai vadina, „skandinaviškas“ karkasas, t. y. gelžbetoninių kolonų ir sijų „Delta Beam“ derinys su sistema „Peikko“. Tai leido greitai ir be šlapių procesų tarsi iš vaikiškų konstruktoriaus elementų organizuoti pastato surinkimą. Kita vertus, tokią sistemą reikia itin atidžiai projektuoti ir gaminius paruošti gamykloje“, – atkreipė dėmesį T. Juodvalkis. Įrengiant pastato konstruktyvą žiemą teko ir strategiškai suplanuoti darbų eilės tvarką, kad šalčiausiomis dienomis vyktų sausi procesai, o atšilimo momentais – darbai, kuriems reikia geresnių meteorologinių sąlygų, pavyzdžiui, mūrijimas. Anot pašnekovo, toks planas pavyko. Į darbą įsitraukė ir užsakovas Dar vienas iššūkis buvo įrengti termoprofilių surenkamus fasadus. „Šie fasadai ypatingi tuo, kad irgi gali būti

Objekto užsakovas: UAB „Eigesa“ Generalinis rangovas: UAB „Irdaiva“ Projektuotojas: UAB Projektų rengimo centras Projekto vadovės: architektės Toma Kartočienė ir Lina Šliogerytė Interjero autorė: Goda Ramaškienė (UAB „Trys metrai“) Adresas: Panerių g. 38A, Vilnius Statybos pradžia: 2015 m. spalis Statybos pabaiga: 2016 m. rugpjūtis Sklypo plotas: 1 264 m2 Bendras pastato plotas: 801,50 m2 Pastato tūris: 3 750 m3 Pastato aukštis: 10 m (3 aukštai)

sausai montuojami tiesiog objekte iš termoprofilių, termoizoliacinių medžiagų, sandarumo plėvelių. Populiariai tariant, šis namas neturi išorinių mūrinių sienų. Jų yra tik ten, kur turi būti, kad būtų išsaugotas stabilumas. Visa kita yra itin šiltas termoprofilių fasadas su kabinamosiomis keraminėmis plokštėmis“, – paaiškino projektų vadovas. Nelengva buvo ir suderinti medžiagų bei gaminių dizainą, ypač kiekvieno elemento spalvas, taip, kad pastato išorė būtų vientisa. Tai pasiekta daug valandų praleidus drauge ne tik projektuotojams, statybininkams ir technologams, bet ir statybos užsakovui, kuris asmeniškai itin daug prisidėjo prie galutinio rezultato. Tarsi specialiai siūtas kostiumas Statant verslo centrą siekta, kad pastato išorė ir vidus darniai derėtų, todėl interjere, kaip ir eksterjere, dominuoja pilki atspalviai, kampuotos formos. Planuojant aukštus atsižvelgta į juose dirbančių įmonių poreikius. Todėl į projektavimo procesą aktyviai įsitraukė ne tik užsakovas, bet ir nuomininkai. Taip kiekvienas biuras buvo pritaikytas būtent čia dirbančiai įmonei, užuot suprojektavus bendrą plotą nuomai. „Tai – tarsi kostiumas, kuris sukuriamas ir pasiuvamas tik tau“, – palygino pašnekovas. Įvairias biurų pastato apšvietimo užduotis visapusiškai išsprendė daugiau nei 20 metų patirtį turinti UAB „Mazgas“, kurios profesionalūs specialistai visuomet siekia inovatyvių apšvietimo sprendimų. Ir šį kartą, įgyvendindami naujojo administracinio pastato projektą, atestuoti šios įmonės specialistai įrengė efektyvų ir labai ekonomišką bei ilgalaikį fasadų apšvietimą.

„Aermec“ oro kondicionavimo įrenginys.

STATYBA

Triukšmas netrukdys

... didžiausių iššūkių buvo tai, kad pagrindinis pastato konstruktyvas buvo įrengiamas žiemą.

Pastatui šiluma tiekiama centralizuotai, tačiau įrengta ir automatizuota šilumos valdymo sistema. Tad šilumos suvartojimą galima stebėti ir valdyti nuotoliniu būdu. Naujajame administraciniame pastate šildymo ir vandentiekio sistemų stovai bei horizontalios jungtys sumontuoti iš daugiasluoksnių metalopolimerinių sistemos WAVIN TIGRIS ALUPEX vamzdžių ir presuojamųjų jungčių. Rinkoje vis dar naudojami įprasti stovai iš metalinių vamzdžių, tačiau šiam objektui parinkti stovai iš metalopolimerinių 50 mm skersmens vamzdžių bus naudojami kur kas ilgiau.

Biuro darbuotojų ir atvykusių interesantų netrikdys ir panaudoto, žemyn nutekančio vandens garsai, nes vidaus nuotekyno sistemai įrengti buvo parinkti specialūs betriukšmiai vamzdžiai iš mineralizuoto polipropileno WAVIN ASTO. Gaminiai parinkti ypač kruopščiai Įrangą inžinerinėms sistemoms tiekė UAB „NIT“. Kaip pasakojo UAB „NIT“ technikos direktorius Mindaugas Palio-

nis, vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo įranga buvo parinkta pagal užsakovo keltus aukščiausio energinio efektyvumo, kokybės ir patikimumo reikalavimus. Vėdinimo įranga privalėjo turėti aukšto efektyvumo priešpriešinių srautų rekuperatorius, ekonominius ventiliatorių EC variklius, gamyklinius triukšmo slopintuvus, originalius aukšto efektyvumo oro filtrus. Oro kondicionavimo įranga turėjo būti su inverteriniais kompresoriais, inverteriniais ventiliatorių varikliais ir gamykloje integruotais inverterinių cirkuliacinių siurblių mazgais. Atsižvelgiant į tai, pasirinkti vienų didžiausių ir patikimiausių Europoje gamintojų produktai. Biurų pastate sumontuoti didžiausio Italijoje oro kondicionavimo ir vėdinimo įrangos gamintojo „Aermec“ oro kondicionavimo įrenginiai. Šios vienos Europos ir pasaulio lyderių ŠVOK įrangos gamintojų produktai laikomi ypač kokybiškais ir patikimais. Orui ruošti parinkti Vokietijos įmonės „Blauberg“ įrenginiai, atitinkantys aukščiausius kokybės reikalavimus ir pagaminti, atsižvelgiant į klientų lūkesčius. Vėdinimo ir oro kondicionavimo įranga bus valdoma ypač kokybiška Švedijos gamintojo „Regin“ valdymo automatika. Šis gamintojas derina sudėtingą procesų valdymą su paprastu instaliavimu ir naudojimu, tuo pačiu optimizuodamas sistemų energijos sąnaudas. Ties pagrindiniu įėjimu į pastatą sumontuota modernios išvaizdos elektrinė durų užuolaida „2VV Essensse“. Tokios Čekijoje gaminamos oro užuolaidos padeda užtikrinti laminarinį oro srautą, veikia netriukšmingai ir turi šilumokaičio apsaugą nuo purvo. Jos leidžia reguliuoti oro srautą, didinti oro tėkmę, optimizuoti oro srautų atkirtimą. 

STATYBA

žurnalas, kuris tarnauja savo skaitytojams

prenumeruokite žurnalą VALSTYBĖ 2017 metams

tik už 24 eurus (12 numerių) įprasta kaina – 32,40 euro www.valstybe.eu

Leono Garbačausko nuotraukos

STATYBA

UŽSAKoVAS: UAB „yIT Kausta būstas“ GEnERALInIS RAnGoVAS: AB „yIT Kausta“ oBJEKTAS: trijų daugiabučių namų kompleksas PRoJEKTo AUToRIAI: architektai Tumas Mazūras (projekto vadovas), Tauras Paulauskas, Audronė Palšytė ir Giedrius Stogis (UAB „Unitectus“) oBJEKTo KonSTRUKToRIUS: ToMAS GUŽAS SKLyPo PLoTAS: 3 906,00 m2 PASTATų KoMPLEKSo BEnDRAS PLoTAS: 8 629,78 m2 BUTų PLoTAS: 34–94 m2 AUKŠTInGUMAS: 4, 5 ir 6 aukštai ADRESAS: Sporto g. 5, Vilnius

Sostinės „naujoji Rivjera“ – kokybiško gyvenimo pasirinkimas

TUMAS MAZūRAS, architektas

DALIA ZILInSKIEnė

isiškai neseniai, ketinant atnaujinti Vilniaus įvaizdį, vienoje gražiausių sostinės vietų – dešiniojoje neries pakrantėje – baigtas statyti modernus gyvenamųjų namų kompleksas „naujoji Rivjera“. čia, Sporto gatvėje, statybų bendrovės „yiT Kausta“ pastatytame trijų pastatų komplekse galės įsikurti 85 šeimos. netenka abejoti, kad jie džiaugsis pro langus atsiveriančiais išskirtiniais vaizdais – istorinius amžius liudijančia Gedimino pilimi ir nuolat vilnijančios neries tėkme, ramiai atspindinčia įdomų ir margaspalvį miesto gyvenimą. Tai – svajonės išpildymas tiems, kuriuos naujai dienai gali įkvėpti upės grožis, o vakarinė jos vėsa – atgaivinti po dienos darbų. 47

STATYBA

Pasak jo, buvo džiugu gauti iš „YIT Kausta“ užsakymą suprojektuoti šiuolaikišką namų kompleksą Sporto gatvėje, nors šiandien jau galima teigti, kad tai buvo savotiškas iššūkis. Sėkmingai išpildyti patikėtą projektavimo užduotį ir reikalavimus padėjo visos per daugiau nei 20 projektavimo metų sukauptos žinios bei patirtis. „Visų pirma šis projektas buvo įdomus dėl išskirtinės vietos: nemažo natūralaus šlaito reljefo aukščių skirtumo, per visą sklypą siekiančio daugiau nei 6 m, taip pat sudėtingo urbanistinio vietos konteksto ir projektuojamos teritorijos padėties miesto centro atžvilgiu. Sutikite, projektuoti daugiabutį, pro kurio langus matosi ir Lietuvos upių motina Neris, ir Lietuvos valstybingumo simbolis – Gedimino bokštas, ir Trijų kryžių kalnas – tokia galimybė pasitaiko ne kiekvieną dieną. Todėl nuo pat pradžių kartu su kolegomis architektais Audrone Palšyte, Tauru Paulausku, Giedriumi Stogiu stengėmės ieškoti tokių projektinių sprendinių, kurie, pastačius „Naujosios Rivjeros“ namų kompleksą, šioje miesto vietoje užtikrintų jo šeimininkams aukštą gyvenimo kokybę“, – prisimena T. Mazūras. Architekto manymu, gyvenimo kokybę naujajame objekte sudarys ne vienas dėmuo. Prieš projektuojant teko ne tik įvertinti urbanistinius veiksnius ir sau atsakyti, kaip sumodeliuoti pastatus taip, kad didžiajai daliai gyvenNuo 1966 m. Lietuvoje veikiančią įmonių grupę „YIT Kausta“ sudaro viena didžiausių tojų būtų atviri vaizdai į upę ir žalius jos šlaiLietuvoje rangos, statybos paslaugų ir komercinio nekilnojamojo turto vystymo įmonių tus. Architektūrinį dėmenį įprasmino harmoAB „YIT Kausta“ bei gyvenamosios statybos objektų tiesioginiais pardavimais ir projektų ningo santykio tarp miesto gyvenimo ritmo ir plėtra užsiimanti UAB „YIT Kausta būstas“. galimybės gyventi ramioje oazėje ieškojimas. Nuo 2001 m. įmonė Lietuvoje jau yra sėkmingai įgyvendinusi 25 būsto projektus Vilniuje, Svarbus vaidmuo teko ir inžineriniams veiksKaune bei Klaipėdoje, kuriuose įrengė daugiau nei 2 000 butų. niams – juk šiuolaikinio miesto gyventojai jau nebegali apsieiti be įvairiausių modernių eksploatavimo sistemų ir prietaisų, kurie mūsų gyvenimą pada„Naujoji Rivjera“ – jau trečiasis „YIT Kausta“ įgyvendintas ro kur kas labiau komfortišką. „Todėl su visa projektuotojų gyvenamųjų namų projektas sostinės Neries pakrantėje. Šis komanda tikrai turėjome ką veikti“, – teigia architektas. kompleksas papildo kvartalo „Rivjera“ ansamblį, kuris konĮmonių grupė „YIT Kausta“ priklauso didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“. Suomijos statybos paslaugų koncernas veikia nuo 1912 metų. Įmonės padaliniai plėtoja veiklą Vidurio ir Rytų Europoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje. YIT grupei priklausančiose įmonėse aštuoniose šalyse dirba per 5,3 tūkst. darbuotojų.

kurse „Metų gaminys 2008“ buvo įvertintas aukso medaliu. Kiek toliau, Žirmūnų gatvėje, praėjusiais metais „YIT Kausta“ baigė ir „Upės rezidencijos“ daugiabučių namų kvartalo statybas. Šiuo metu netoliese įmonė rengia dar vienų gyvenamųjų namų projektą. Gyvenimo kokybei svarbu vieta

„Pastaraisiais metais sostinės Neries pakrantė tampa viena patraukliausių vietų gyventi. Dėl itin gerai išvystytos infrastruktūros, galimybės gyventi miesto centre, o laisvą laiką leisti prie upės, kur nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, gyvenimą krantinėje renkasi net gyventojai, iki tol svarstę apie namą užmiestyje. Beje, tokios pat tendencijos pastebimos ir Kauno miesto plėtroje, kur ant dešiniojo Neries kranto vyksta Piliamiesčio kvartalo statybos. Juk pirmieji miestai ir jų gyventojai kūrėsi šalia upių – todėl tai tarsi simbolinis sugrįžimas prie ištakų“,– sako „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Vadovo teigimu, pati vieta padiktavo kai kuriuos sprendimus – butuose gyventojų patogumui ir poilsiui įrengti erdvūs balkonai, terasos pirmuosiuose aukštuose, iš kurių gyventojai gali grožėtis vaizdu į upę bei senamiesčio panorama ir patekti į kiemą. Apie išskirtinę objekto vietą Vilniuje savo požiūrį išsakė ir jo projekto autorius – architektas Tumas Mazūras, sutikęs pasidalinti su žurnalu „Structum“ kūrybinėmis mintimis bei įžvalgomis.

Beje, gyvenimo kokybė šioje vietoje priklausys ir nuo puikiai išplėtotos aplinkinės infrastruktūros – netoliese esančių mokyklų, vaikų darželių, prekybos centrų. Be to, naujasis gyvenamųjų namų kompleksas pastatytas šalia jau Vilniaus miesto savivaldybės planuojamos sporto ir laisvalaikio pakrantės zonos, tad galima tikėtis, kad netolimoje ateityje „Naujosios Rivjeros“ butų šeimininkai galės naudotis dar geresnės infrastruktūros pranašumais. Bendrai surasti geriausi sprendimai „Taip pat turiu pripažinti, kad šioje miesto vietoje nebuvome pionieriai ir jau turėjome į ką lygiuotis: „YIT Kausta būstas“ yra pastačiusi ne vieną daugiabutį namą pakrantėje. Ši aplinkybė, viena vertus, lyg ir palengvino užduotį, kita vertus, – pasunkino. Privalėjome ne tik išlaikyti kolegų užduotą architektūrinių sprendimų kokybę, siekdami, kad pastatai tarpusavyje derėtų, bet kartu sukurti ir kažką visiškai nauja, savita. Juk kiekvienas architektas skirtingai supranta uždavinius, savaip interpretuoja kokybės kriterijus, leidžiasi į nevienodus kompromisus – būtent iš to ir audžiamas mūsų miestų urbanistinis audinys, o architektūrinė veikla yra tuo įdomi“, – dalijasi mintimis projekto autorius. Kita vertus, projektuoti šį objektą T. Mazūrui buvo įdomu ir dėl paties užsakovo indėlio: „YIT Kausta būstas“ specialistai gerai žinojo, ko ir kiek jiems reikia, ką norės matyti kaip galutinį rezultatą, kėlė aukštus reikalavimus tiek architektūriniams,

STATYBA

tiek konstrukciniams, tiek inžineriniams sprendiniams. Buvo svarbi ir objekto projekto kokybė, ir projektavimo darbų tempas. Galiu pasidžiaugti, kad užsakovas buvo paskyręs energingus projekto vadovus, su kuriais kartu buvo lengviau rasti geriausius projektinius, estetinius ir praktinius sprendimus.

gatvių triukšmo. Pietinėje dalyje įrengta aktyvaus poilsio erdvė: saugi žaidimo aikštelė vaikams, pasivaikščiojimo takai, sumontuoti jaukūs mediniai suoliukai, ant kurių prisėdusios mamos galės bendrauti, kol žais vaikai“, – komfortišką aplinkos modeliavimą prisimena architektas T. Mazūras.

Kaip mūsų bendromis jėgomis surasti ir įgyvendinti sprendiniai pasiteisins, ar po kelerių metų atrodys pažangūs ir bus taip pat įdomūs – parodys ateitis, tačiau dėl rezultato esu ramus, nes mes visi stengėmės ir pranokome savo lūkesčius“, – tikina architektas.

„Naujosios Rivjeros“ naujakuriai galės džiaugtis itin šiltais būstais, nes vidinės pastatų sienos ir perdangos tarp butų yra papildomai apšiltintos, o šiuolaikiški medinių profilių trijų stiklų paketų langai ir balkono durys puikiai sulaiko šilumą. Tai sumažina šildymo išlaidas ir saugo gyventojus nuo triukšmo. Be to, kiekviename bute įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, namuose užtikrins gaivų orą.

Pranašumų – daugybė Sklype trys skirtingo aukštingumo kompleksą sudarantys namai pastatyti taip, kad vienas kitam neužstotų vaizdo į kitą upės krantą ir į upę atsiverianti erdvė būtų puikiai matoma. Todėl aukščiausias šešių aukštų namas buvo pastatytas greta Sporto gatvės, o kiti penkių ir keturių aukštų namai – arčiau Olimpiečių gatvės, link upės. Po pastatais įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su dviračių saugojimo patalpomis ir įvažiavimu iš Sporto gatvės. Į ją patogu patekti ir tiesiai iš laiptinių nusileidžiančiais liftais. „Drauge su užsakovu daug dėmesio skyrėme aplinkai: norėjome, kad kiekvienas „Naujosios Rivjeros“ pastatas turėtų savo erdvę ir kad tų erdvių paskirtis būtų skirtinga. Pagrindinė erdvė – Sporto gatvės lygyje: čia vieta susitikimams. Vakarinėje sklypo dalyje įrengta ramaus poilsio zona su atsiveriančiais puikiais vaizdais, apsodinta augalais ir atribota nuo

Vidutinė buto su daline apdaila 1 m2 kaina čia siekia 2 480 Eur, tačiau 80 % butų jau yra parduoti. Matyt, tokiai paklausai įtakos turi itin ribota gyvenamosios statybos plėtra Neries pakrantėje. 

Dėl itin gerai išvystytos infrastruktūros, galimybės gyventi miesto centre, o laisvą laiką leisti prie upės gyvenimą krantinėje renkasi net gyventojai, iki tol svarstę apie namą užmiestyje.

STATYBA

Klaipėdos baseinas primins senovės Romos amfiteatrą

UAB „Cloud architektai“ vizualizacijos.

STATYBA

Sonata Ramanauskienė

Klaipėdai atiteko didelė atsakomybė pirmajai imtis analogo Lietuvoje neturinčio projekto – pagaliau pradėta statyba itin svarbaus daugiafunkcio objekto, įtraukto į Vyriausybės svarbių šalies ekonominių projektų sąrašą. Tai naujas baseinas su sveikatingumo centru, kuris taps ir vienu didžiausių Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamų projektų per 2014–2020 m. ES investicijų laikotarpį.

Ekonominis naudingumas pranoko siekį Tarptautinį konkursą dėl techninio projekto kūrimo ir architektūrinio sprendimo sąlygų laimėjo Olandijos kompanijos „Slangen + Koenis Architecten“ ir Lietuvos architektų biuro UAB „Cloud architektai“ duetas, nurungęs kitus olandų ir vokiečių projektuotojus. Visus konkurso pasiūlymus vertino ekspertų komisija, kurią sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakingi specialistai, pastatų energinio naudingumo ekspertai, Plaukimo federacijos, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos atstovai. Lietuvos ir Nyderlandų profesionalių specialistų komandos sėkmę ekonominio naudingumo konkurse lėmė tai, kad ji pasiūlė energiškai itin taupų objektą, be to, labai daug šiuo požiūriu prisidėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius, atlikęs pastato energinį modeliavimą. „Buvo keliama užduotis atitikti A klasės reikalavimus, tačiau

Antanas Dagelis, „Cloud architektai“ vadovas, architektas

pagal tam tikrus parametrus pasiekti rezultatai tenkina net pasyviojo namo standartus“, – pasakoja „Cloud architektai“ vadovas, architektas Antanas Dagelis. Jo komandos partneris olandų kompanijos „Slangen + Koenis Architecten“ kūrybinė grupė turi 30 metų ir 300 baseinų projektavimo patirtį, yra suprojektavusi nacionalinį plaukimo centrą Olandijoje. FINA reikalavimai kėlė iššūkių? Tarptautinį konkursą lėmė faktas, kad Lietuvoje iki šiol nėra tokios praktikos pavyzdžių – per nepriklausomybės metus mūsų šalyje nepastatytas nė vienas sportinis baseinas, kuris atitiktų Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus ir jame būtų galima rengti tarptautines varžybas. O bendros lietuviškos ir užsienio kompanijų jėgos turėtų įgyvendinti maksimalų rezultatą. A. Dagelis tikina, kad jų komandai žodis „iššūkis“ asocijuojasi tik su teigiamomis emocijomis. „Jei juokais, tai jau spėjome susidurti su vienu iššūkiu – cirku. Mat, kai reikėjo daryti grunto geologinius tyrimus, paaiškėjo, kad sklypas išnuomotas... cirkui, tad jų laiku atlikti negalėjome, teko luktelėti. O šiaip jokių išskirtinių nesklandumų nebuvo, jautėme, kad miestui labai reikia šio objekto“, – sako jis. FINA reikalavimai yra itin griežti ir preciziški visų pirma baseino vonios gabaritų, ženklinimo ir įvairiausių baseinų priedų aspektu, taip pat jie apima logistikos, sportinę (voniai, starto bokšteliams ir pan. keliamus standartus) ir tarptautinių varžybų sritis (šie labiau susiję su tribūnomis, spaudos zona, pritaikymu filmavimui ir pan.). „Atsižvelgdami į juos ir projektuodami Klaipėdos baseiną, kaip ir kitus projektus, kartu kėlėme sau užduotį sukurti kuo tvaresnį pastatą, – pasakoja A. Dagelis. – Technologinės bazės išmanymas labai svarbus – projektuojant tokio tipo

STATYBA

Šachtos schemos nuotr.

objektus įkvėpimas virsta žinojimu, kaip sukurti funkcionalią architektūrą, kurios patvarumas suteiktų vertę jos vartotojui bei plačiajai visuomenei, nes būtent jai jis ir yra skirtas“.

Objekto techninis projektas kainavo beveik 600 tūkst. eurų. Ir nors 40 % baseino koncepcijos patrauklumą lėmė projekto kaina, ne mažiau svarbus buvo deklaruojamas maksimalus metinis būsimo baseino suvartojamos energi-

STATYBA

jos kiekis, architektūrinė pastato išraiška bei funkciniai ir inžineriniai sprendimai.

įsikurs pirčių kompleksas, 300 kv. m sporto salė, 1 000 vietų žiūrovų salė, komercinės patalpos. Maksimaliai vienu metu baseine galės plaukioti net 125 asmenys.

Išvaizdą derino ir prie kaimyninės arenos

Bendrovės „Cloud architektai“ direktorius A. Dagelis pabrėžia, jog šiame baseine bus naudojama nemažai pažangių technologijų, kurios Lietuvoje yra naujovė. Jis šį baseiną prilygina senovės Romos amfiteatrams, kurių scenose kovodavo gladiatoriai, bet prireikus arenos būdavo paverčiamos į jūrų mūšiams skirtus baseinus.

Tiesa, šio pastato architektūrinė išvaizda bus kuklesnė, nes jis turi būti labai kompaktiškas, taupus, architektūriniai sprendimai – paprasti. Savo išvaizda naujasis uostamiesčio baseinas panėšės į Klaipėdos areną. Patys architektai dėl to nejaučia nusivylimo. „Šiuolaikinėje architektūroje labai svarbus žodis „gana“ arba, kitaip tariant, „formos švarumas“. Daugumai formos laužymas, medžiagų gausa ir baroko elementai dar kelia sentimentų. Tačiau sunkiau projektuojant yra formą išlaikyti švarią, o funkcinį planą – paprastą ir nesuveltą. Būtent šie dalykai išduoda architekto profesionalumą. Kuklumas nėra prastumas, todėl švari architektūrinė forma ar įtaigus jos proporcijų ir erdvių santykis yra siekiamybė. Projektuojant kiekvieną objektą, labai svarbus laikas ir vieta. Ne visada ir visur tinka įmantrūs sprendimai. Pats baseino dydis ir ekonominiai rodikliai yra konstantos, kurios taip pat veikia formą ir architektūrą, – apie savo sprendimus kalba A. Dagelis, su savo komanda ir partneriais nenorėję pernelyg išsiskirti iš konteksto ir siekę išlaikyti Klaipėdos miesto nuotaiką. – Baseino vaizdą, spalvinę gamą derinome prie Klaipėdos arenos norėdami, kad susidarytų savotiškas sporto objektų ansamblis.“ Skirsis vandens temperatūra ir baseino gyliai Baseiną projektavę architektai sugebėjo suderinti ir po vienu stogu sutalpinti daugybę skirtingų funkcijų: centro atskirose erdvėse – integruotame dešimties plaukimo takelių, 50 m ilgio ir 25 m pločio baseine – galės treniruotis ir plaukikai mėgėjai, taip pat čia bus ruošiami nardytojai, laisvalaikį žmonės galės leisti sporto ir SPA procedūrų zonose: čia taip pat

„Šiuolaikinė baseino vonia yra savotiškas transformeris, leidžiantis pritaikyti vandens plotą įvairioms veikloms – profesionalų plaukimo, laisvalaikio, edukacinėms ir reabilitacinėms veikloms. Tai pavyksta dėl pakeliamojo dugno, kuris reguliuoja gylį nuo 0 iki 2,5 metro. Naktį baseino dugną pakėlus iki nulinio lygio, vanduo centimetru nuleidžiamas, todėl nebereikės, kad dirbtų vandens perpylimo sistemos, taip bus sustabdomas vandens garavimas. Be to, baseino vonią atlenkiamomis sienutėmis bus galima padalyti į kelias dalis. Todėl joje vienu metu galės būti ir keli 50 m, ir 25 m ilgio takeliai, ir zona su išnyrančia platforma užsiėmimams sekliame vandenyje“, – apie baseino funkcionalumą pasakoja architektas. Pasirinkta technologija išbandyta prestižiniuose pasaulio baseinuose, ji išsiskiria ypač dideliu patikimumu ir lengva eksploatacija. Kita naujovė Lietuvoje – technologija, kuri, panaudojus pertvarą, leis tam tikruose baseino plotuose turėti skirtingą (besiskiriančia keturiais laipsniais) vandens temperatūrinį režimą. Dar vienas projekto išskirtinumas – vandeniui paruošti naudojami būgniniai filtrai. Jie apie 90 % vandens išvalo iki jam patenkant į tradicinius smėlio filtrus, todėl mažiau kaupiasi įvairios taršos nuosėdų ir pats vanduo yra gerokai sveikesnis, galima naudoti mažiau chloro.

STATYBA

Baseinui bus naudinga ir dar viena šalies rinkos naujovė – inovatyvi oro srautų valdymo sistema. Ji visame objekte užtikrins vienodą temperatūrą. Taigi centras turės modernią vandens valymo ir oro srautų valdymo sistemą bei kt. Nardymo šachta – pagal NATO pavyzdį Klaipėdos daugiafunkciame centre taip pat bus įrengta vienintelė Lietuvoje specializuota nardymo šachta, kurios gylis sieks 9 m, o plotis – 8 metrus. Ji pagaminta iš specialaus nerūdijančiojo plieno. Tai naujas dalykas Baltijos šalyse, šachta jau domisi potencialūs klientai. Ji bus pritaikyta ir profesionaliems narams rengti. „Toje „statinėje“ (šachtoje – red.) vienu metu galės treniruotis iki 15 narų. Ji bus tinkama ir mėgėjams, ir profesionalams. Toks modelis sukurtas pagal Olandijos NATO bazę“, – aiškina architektas. Atsinaujinantys ištekliai netikėtu rakursu

Kylančio uostamiestyje, Dubysos gatvės 12 numeriu pažymėtame žemės sklype, objekto visus statybos ir baseino įrengimo darbus pagal jungtinės veiklos sutartį atliks AB „Axis Industries“ ir UAB „Deglas“. Juos planuojama užbaigti iki ateinančių metų pabaigos.

Pasak projektuotojų, Klaipėdos baseinas su sveikatingumo centru bus vienas energiškai efektyviausių baseinų visoje Europoje – trijų aukštų pastatas atitiks aukščiausius energinio efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo standartus. Bendras jo plotas sieks daugiau nei 7,4 tūkst.

Bendra baseino statybos rangos darbų sutarties vertė – 15,823 mln. eurų: daugiau nei 11,1 mln. eurų skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. – iš valstybinių lėšų, Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis – 3,72 mln. eurų. 

Buvo keliama užduotis atitikti A klasės reikalavimus, tačiau pagal tam tikrus parametrus pasiekti rezultatai tenkina net pasyviojo namo standartus.

m2. Dalis reikiamos elektros energijos bei karštas vanduo bus gaunamas pritaikius energiją taupantį sprendimą – saulės kolektorius. Energinį statinio efektyvumą žada užtikrinti ir planai būsimojo baseino tualetuose panaudoti lietaus vandenį. „Yra pasiūlyta įrengti sistemą, kuri leis tiek ties lubomis, tiek ties vandens paviršiumi išlaikyti vos vieno laipsnio temperatūros skirtumą. Kad kondensato susidarytų dar mažiau, numatyta naudoti oro džiovintuvus, kurie šilumą grąžintų į patalpas. Langų būsimajame baseino pastate numatyta tiek, kad pakaktų apžvalgai ir šviesai į pastatą patekti“, – naujoves toliau vardija architektas A. Dagelis. Jo vadovaujamos „Cloud architektai“ komandos kūrybinę grupę sudaro: Jovilė Porvaneckaitė, Erik Slangen, Jakko Koenis, Andrius Vilčinskas, Dean Moran, Simonas Čalnaras.

STATYBA

„ Baltic“ žino, kaip įrengti baseiną UAB „SCHOMBURG Baltic“ jau daugiau kaip dešimt metų dirba Baltijos šalių rinkoje. Ji yra Vokietijos kompanijos „SCHOMBURG GmbH & Co KG“, įkurtos 1939 m., patronuojamoji įmonė. Tai kompanija, kurianti ir gaminanti statybinės chemijos produktus. Viena pagrindinių jos veiklos sričių – baseinų įrengimo produktų sistema. Apsisprendus įrengti viešąjį baseiną, pirmiausia svarbu nustatyti jo paskirtį – ar tai bus gydomasis su specifiniais mineraliniais vandenimis, jūros vandeniu, ar skirtas treniruotėms ir pan. O jau tada pagal baseino matmenis, gylį, formą, numatomą apdailą, vietą (vidaus patalpose ar lauke jis bus eksploatuojamas) UAB „SCHOMBURG Baltic“ gali patikimai parinkti produktų sistemą. Ilgametė įmonės patirtis bus geriausia garantija. „Būdami kompanijos dalis mes aktyviai dalyvaujame produktų tobulinimo veikloje, teikdami visą informaciją apie vykdomus darbus ir galimus statybininkų pageidavimus. Prisidedame prie tarptautinių kompanijos komandos darbų, susijusių su baseinų įrengimu ir priežiūra eksploatacijos metu. Jos nariai – specialistai iš Europos, Amerikos, Azijos, Afrikos – renkasi kartą per metus Vokietijoje, pagrindinėje „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ gamykloje Detmolde, ir aptaria praėjusių metų referencinius objektus, dalijasi patirtimi. Didžiuojamės būdami šios komandos nariai“, – pasakoja bendrovės vadovas Gytis Jonas Vitkus. Per savo veiklos metus UAB „SCHOMBURG Baltic“ yra tiekusi medžiagas ir prižiūrėjusi darbų eigą daugelyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos baseinų. Vienas pirmųjų bendrovės baseinų Lietuvoje su „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ medžiagomis įrengtas 2006 m. – tai vandens pramogų parkas „Trasalis“. „Didžiausia problema šiame objekte buvo sudėtingos formos paviršių formavimas ir jų paruošimas apdengti hidroizoliacija AQUAFIN. Naudo-

dami specialius baseinų lyginimo mišinius ir jų priedus, šią problema sėkmingai išsprendėme“, – pasakoja G. J. Vitkus. Naudojant tuos pačius mišinius buvo atlikti panašūs darbai ir Druskininkų vandens pramogų parke. UAB „SCHOMBURG Baltic“ produktai buvo panaudoti ir įrengiant „Grand SPA Lietuva“ vandens parką Druskininkuose, „Eglės“ sanatorijos vandens zonas Druskininkuose ir Birštone. „Čia susidūrėme su kitokiu iššūkiu – aukšto mineralingumo vandeniu, todėl tose zonose naudojome cheminiam poveikiui atsparias epoksidinių dervų pagrindu pagamintas medžiagas“, – prisimena bendrovės vadovas. Įmonė įrengė baseinus ir Druskininkų sanatorijoje „Baltarusija“, „Grand SPA Vilnius“ Anykščiuose, plaukimo baseinus Šakiuose, 25 m Sportininkų rengimo centro baseiną Druskininkuose, daug privačių baseinų. Giliausią baseiną „SCHOMBURG Baltic“ savo praktikoje įrengė Vičiūnų ugniagesių gelbėtojų rengimo centre – jo gylis nuo 1,5 iki 6 metrų. Šiuo metu įmonė atlieka darbus Radviliškio plaukimo baseine. Siekdama maksimalaus rezultato bendrovė produktyviai bendradarbiauja su architektais ir konstruktoriais. 

El. p. gytis@schomburgbaltic.eu, tel. +370 698 25 309.

STATYBA

„Užupio vartai“ – šiuolaikiškai atgimusi istorinė klasika 56

Martyno Ambrazo nuotraukos

STATYBA

Dalia Zilinskienė

Aušra Gvildienė, architektė

rabėgus metams nuo darbų pradžios, Užupyje baigtas įgyvendinti naujausias šio istorinio rajono nekilnojamojo turto projektas „Užupio vartai“. Trijų korpusų pastate yra 38 įvairaus dydžio butai, o cokoliniame aukšte ir dalyje pirmojo aukšto įrengtos nuo 45 iki 94 m2 komercinei veiklai pritaikytos patalpos. Į pastato rekonstrukciją buvo investuota daugiau nei 5 mln. eurų. Projektas išsiskiria tuo, kad išlaikytas unikalus pastato charakteris – istorinė komplekso pastatų dalis rekonstruota išlaikant visas pastato išorės ir vidaus vertingąsias savybes, o kita dalis – pastatyta naujai.

Istoriškai ypatinga vieta Dabartinis Užupio užstatymas formavosi jau nuo XVI amžiaus. Nors ši teritorija buvo už miesto gynybinių sienų ribų, tačiau didelę reikšmę jos plėtrai turėjo prekybinis kelias į Polocką. Šiaurinė priemiesčio dalis kartu su dabartinėmis Krivių ir Filaretų gatvėmis nuo XVI a. priklausė Šv. Dvasios brolijai – čia gyveno šventikai ir cerkvių tarnautojai. Vakarinėje ir pietinėje priemiesčio dalyse gyveno amatininkai, daugiausia audėjai. Nuo XIX a. Užupį pamėgo ir smulkūs valdininkai. Atgaivintame „Užupio vartų“ pastate XX a. pradž. veikė mokykla, buvo vaikų prieglauda ir ligoninė. Vėliau pastatą valdė draugija „Dobrochodnaja kapeika“, M. Milevskos labdaros draugija „Caritas“. XX a. antroje pusėje po pastato rekonstrukcijos jame įkurta ligoninė. Projektuoti objektą tokioje ypatingoje sostinės senamiesčio vietoje buvo patikėta ne bet kam, o žinomai projektavimo įmonei, kuri per savo 15 metų kūrybinį kelią jau buvo sukaupusi daugybės restauravimo ir rekonstravimo projektų istorinėje erdvėje patirtį. Nuo pat įmonės pradžios joje kurianti projekto autorė architektė Aušra Gvildienė atskleidė kai kuriuos, susijusius su „Užupio vartų“ projekto rengimu, niuansus, pasidalijo savo kūrybinių paieškų momentais.

Duoklė istoriniam architektūros kontekstui Pasak A. Gvildienės, dažniausiai kiekvienas senamiestyje projektuojamas objektas visų pirma yra iššūkis pačiam architektui, nes projektuojamas jau susiklosčiusioje istorinėje

aplinkoje ir turi būti suvokiamas kaip kažkada įgyvendintų idėjų bei naujų sumanymų visuma. „Užupis Vilniaus miesto kontekste gali būti laikomas tarsi miestas mieste, turintis savitą struktūra, gatvių tinklą, aikštes, skersgatvius ir, žinoma, čia gyvenančius žmones. Mano nuomone, projektuojant istorinėje aplinkoje, pirmiausia reikia ją gerai išstudijuoti ir su ja susigyventi, kad, pajutus, kas tai vietovei yra būdinga, o kas – svetima, po to dar pastudijavus sukauptą istorinę medžiagą ir remiantis tyrimais, vėliau būtų galima visą informaciją apibendrinti ir su naujomis idėjomis ją įkūnyti“, – teigia architektė. Pradėjus rengti pastato Polocko g. 2 rekonstravimo projektą, kūrėjos pagrindine idėja tapo nepakenkti esamai aplinkai, su ja susilieti ir tuo pačiu, neimituojant istorinių pastatų, naujai interpretuoti naujas pastato dalis. Šios idėjos buvo siekiama keliais būdais. „Visų pirma sutvarkėme istorinį pastatą. Pavyzdžiui, kiemo erdvėje atkūrėme apnykusį buvusio dvarelio portiką, o sovietiniu laikotarpiu labai grubiai perstatytų buvusių vežiminių vietoje, kiemo gilumoje ir ties Krivių gatve, suprojektavome naujus šiuolaikinius korpusus. Tačiau, taikantis prie esamos aplinkos, jų fasadų apdailai buvo parinktos Užupio pastatams būdingos apdailos medžiagos: tinkas ir geltonos plytos. Man einant pro šalį, susidaro įspūdis – lyg viskas čia jau seniai yra susiformavę, o kai priartėji prie Krivių gatvės korpuso, supranti, kad tai naujas pastatas. Jeigu tokį įspūdį šis kompleksas sukelia ne tik man, bet ir kitiems žmonėms, tai, manau, pasiekiau sau iškeltą tikslą“, – taip savo indėlį atgaivinant Užupį vertina A. Gvildienė.

STATYBA

Objektas: daugiabutis pastatas su komercinėmis patalpomis Sklypo plotas: 3 899,01 m

Užstatymo plotas: 1 864 m2 Bendras plotas: 6 496 m2 Pastato tūris: 22 423 m3 Aukštingumas: 3 ir 4 aukštai Projekto autorė: architektė Aušra Gvildienė (UAB „Archinova“) Objekto konstruktoriai: Sergėjus Mekinkovas ir Borisas Feofanovas Užsakovas: UAB „Parko gama“ Generalinis rangovas: UAB „Naresta“ Statybos vadovas: Vytautas Matvejevas Adresas: Polocko g. 2, Vilnius

Stiprus generalinis rangovas – sėkmės sąlyga Objekto plėtotoja – investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomo fondo „Lords LB Opportunity Fund II“ dukterinė įmonė UAB „Parko gama“ taip pat atidžiai rinkosi, kam galima būtų patikėti „Užupio vartų“ statybos užsakymą, nes jau nuo pat projektavimo etapo buvo aišku, kad šiam projektui sėkmingai įgyvendinti reikalingas itin patikimas generalinis rangovas su atitinkama patirtimi. Todėl visai neatsitiktinai statybos generalinio rangovo teises laimėjo UAB „Naresta“, kuri jau daugiau nei du dešimtmečius keldama vis ambicingesnius tikslus yra puikiai įvaldžiusi pažangias statybos technologijas. Šiandien, vaikščiojant po Vilniaus senamiestį, sunku būtų rasti gatvių, kuriose šios bendrovės statybininkai nebūtų palikę savo darbo pėdsakų ir nesimatytų akivaizdaus jų indėlio į kultūros paveldo objektų sostinės širdyje išsaugojimą. UAB „Naresta“ pelnytai gali didžiuotis per ilgą laikotarpį sukaupta didžiule paveldosauginių objektų restauravimo patirtimi, atliekant Vilniaus senamiesčio pastatų autentiš-

kumo atkūrimo darbus. Jos specialistai naujam gyvenimui yra prikėlę ir nemažai Lietuvos bažnyčių, o tarp žinomiausių restauruotų objektų – garsieji sostinės senamiesčio Šventų Jonų gatvėje esantys Amerikos lietuvio Juozo Kazicko rūmai, visiškai atitinkantys XIX a. pradž. lietuviškų dvarų stilistiką.

STATYBA

Be to, užsakovams buvo svarbu ir tai, kad visa UAB „Naresta“ veikla bei plėtra yra tikslingai orientuota į patikimo statybos generalinio rangovo poziciją, nepaisant kitų didžiausių rinkoje konkuruojančių statybų kompanijų. Ne veltui, „Verslo žinių“ viešai skelbiamais duomenimis, UAB „Naresta“ pagal savo jėgomis atliktus statybos darbus patenka į didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių 20-tuką.

Papildomi rūpesčiai statybų nesutrukdė Naujam gyvenimui prikelti Užupio užstatymo fragmentą nebuvo visiškai lengvas uždavinys. Pasak UAB „Naresta“ specialistų, statant „Užupio vartus“ pakako ne tik neeilinių užduočių, bet buvo atsiradę ir tam tikrų iš anksto nenumatytų, su statybos senamiestyje specifika susijusių trikdžių. Kokias statybos kliūtis teko įveikti ir į ką įdėti pastangų, kad būtų pasiektas norimas rezultatas? Apie tai papasakojo bendrovės statybos projekto vadovas Jevgenij Kleinov. Pasak jo, statybas iš dalies apsunkino archeologiniai tyrinėjimai, dėl kurių nuolatos buvo pristabdomi grunto kasimo ir pamatų įrengimo darbai, ir tai trukdė pakankamai tiksliai suplanuoti darbus. Buvo ir transportavimo problemų. Pavyzdžiui, kasant gruntą po naujais korpusais, nebuvo galimybės pakrauti jį į sunkvežimius pagrindinėje gatvėje, todėl šiems teko važiuoti per gretimus kiemus, kuriuose stovi daug lengvųjų automobilių, ir dėl pravažia-

vimo nuolatos derintis su jų savininkais. Be to, atliekant esamo pastato pamatų sustiprinimo ir rūsio įgilinimo darbus, nebuvo sąlygų mechanizuotai kasti ir pakrauti perteklinį gruntą, todėl visas gruntas buvo kasamas rankiniu būdu ir specialiais transporteriais tiekiamas iki pakrovimo vietos.

SIEKTA IŠSAUGOTI „UŽUPIO VARTŲ“ MŪRO SIENŲ BEI KOLONŲ VERTINGUS FRAGMENTUS, DAUG DĖMESIO SKIRTA PAMATAMS, KURIEMS ĮRENGTI REIKĖJO PASITELKTI ATITINKAMUS KONSTRUKCINIUS IR ŠIUOLAIKINIUS TECHNOLOGINIUS SPRENDIMUS.

J. Kleinovo teigimu, statybos metu nebuvo visiškai lengva išsaugoti vieno iš suprojektuoto pastato esamą trijų aukštų išorės sieną ir ją sujungti su naujomis korpuso konstrukcijomis. Be to, po atliktų laboratorinių tyrimų teko išsaugoti ir esamas monolitines gelžbetonines briaunotąsias perdangas. Taip pat esamo korpuso sienose palyginti daug buvo aptikta išlikusių senųjų krosnių kaminų šachtų, kurioms sustiprinti ir užtaisyti taip pat prirei-

STATYBA

UAB „Naresta“ statybininkai taip pat nepriekaištingai susitvarkė su užduotimi įrengti projektinėje istorinio pastato vietoje dvi laiptines su liftais. Beje, gyventojų patogumui naujajame „Užupio vartų“ komplekse buvo įrengti keturi šiuolaikiški „Schindler 3300“ modelio liftai. Tobulesnės šio modelio liftų techninės detalės leido padidinti liftų kabinas, todėl jos yra erdvesnės ir talpina daugiau keleivių. Nors kabinos yra didesnės, tačiau šiems liftams įrengti tinka standartinės šachtos. Kalbėdamas apie fasadus, statybos projekto vadovas J. Kleinov patikslino, kad UAB „Naresta“ statybininkai atsakingai rūpinosi apdailos medžiagų pritaikymu, atkuriamo ir naujų fasadų suderinamumu, senų karnizų, ypač vidiniame kieme ties išsaugotomis kolonomis, atkūrimu. Buvo atkurti ir esamo pastato pažeisti mūro fragmentai, o fasadų tinkas – išsaugotas ir dalinai pertinkuotas bei nudažytas. Naujų korpusų fasadai iš keraminių plytų mūro pirmame aukšte buvo apdailinti sendintomis klinkerio plytomis, o viršutiniai jų aukštai – padengti dekoratyviniu tinku.

kė papildomų darbo bei laiko sąnaudų. Ne mažiau jų teko skirti ir visoms išsaugotoms laikančiosioms konstrukcijoms – senoms mūro sienoms sustiprinti bei trūkiams jose užtaisyti. Kad reikės atlikti šiuos darbus ir rasti naujus konstrukcinius sprendimus, išaiškėjo tik statybos metu, po to, kai jau buvo nuo sienų pašalintas atšokęs senasis tinkas. Buvo ir daugiau nekasdienių užduočių. Turint galvoje, kad išsaugotame pastato korpuse anksčiau nebuvo liftų ir jų šachtų, o sena laiptinė neatitiko šiandienos reikalavimų,

UAB „Naresta“ specialistai, siekdami išsaugoti išlikusių „Užupio vartų“ mūro sienų bei kolonų vertingus fragmentus, daug dėmesio skyrė ir pamatams, kuriems įrengti turėjo pasitelkti atitinkamus konstrukcinius ir šiuolaikinius technologinius sprendimus. Po dalimi laikančiųjų konstrukcijų naujų pamatų įgilinimas siekė 4 m, buvo įrengti nauji pamatai po liftų šachtomis ir laiptinių sienomis. Esamo istorinio korpuso pamatai iš akmens mūro įrengti statybininkų vadinamu „pavedimo“ būdu. Jų hidroizoliacijai užtikrinti buvo nuspręsta panaudoti natrio bentonito „Voltex®“ kilimą, kurį pateikė UAB „Mosas“. Talkino ir subrangovai. Ilgametė požeminių statinių projektavimo ir statybos įmonė UAB „Grunsta“ suprojektavo ir įrengė polinius pamatus bei atramines sienas, taip pat atliko dalį projekte numatytų pamatų stiprinimo darbų.

STATYBA

„Nors statant „Užupio vartus“ teko susidurti su kai kuriais iššūkiais, bet planus įvykdėme laiku nevėluodami nė dienos. Manome, kad pavyko įgyvendinti architektų sumanymus ir pateisinti užsakovo lūkesčius. Kadangi viena iš mūsų įmonės veiklos specializacijų yra renovacija ir restauracija, ir ateityje planuojame dalyvauti vykdant paveldo atkūrimo darbus, – apibendrino statybų pabaigą J. Kleinov ir pridūrė: – Yra ir kita UAB „Naresta“ atliekamų darbų specializacija – monolitinė statyba, kurioje ji laikoma viena šios srities lyderių.“

Visiems naudingas šiltinimo medžiagų pasirinkimas Įgyvendinant „Užupio vartų“ projektą buvo vadovaujamasi ilgalaikių sprendimų pasirinkimo nauda, kuri leidžia ateityje užtikrinti saugią, energiškai efektyvią ir patogią gyvenamąją bei darbo aplinką. Todėl renkantis šilumos izoliaciją buvo svarbu ne tik šiluminės savybės, bet ir ilgalaikiškumas, medžiagos gaisrinė klasė. Požeminių automobilių stovėjimo aikštelių luboms apšiltinti buvo pasirinktos vertikaliai orientuoto plaušo plokštės „PAROC CGL 20cy“. Požeminiams garažams ypač svarbu lubų konstrukcijų apsauga nuo ugnies. „PAROC CGL 20cy“ plokštės gelžbetonio konstrukcijose atitinka net REI 240 klasifikaciją, t. y. šiomis plokštėmis teisingai apšiltinta konstrukcija gaisro metu gali išlaikyti apkrovas (R), vientisumą (E) ir izoliacines savybes (I) net 240 minučių. Be to, šios plokštės gerai slopina garsą ir yra lengvai montuojamos.

Prie šiltinamo paviršiaus jos klijuojamos be jokio papildomo mechaninio tvirtinimo. Apšiltinus lubas, jų gruntuotas paviršius dažniausiai nudažomas arba nupurškiamas dažais.

Apskritai panašių klasikinių, tik pėstiesiems skirtų kiemelių Vilniuje sunku rasti. Čia buvo išsaugotos vidinį kiemą puošiančios kolonos, atkurtas dekoras, frontonas. Toks fasadas yra vienintelis visame Užupyje.

Visiškai kiti reikalavimai yra keliami tarpaukštinėms perdangoms. Čia labai svarbu ne šilumos, bet smūgio garso izoliavimas. Todėl buvo pasirinktos „PAROC SSB 1“ – smūgio garsą izoliuojančios plokštės. Vėdinamosios sienos buvo apšiltintos plokštėmis „PAROC WAS 35“. Šios plokštės yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui, todėl tinka neintensyviai vėdinamųjų sienų šilumos izoliacijai. Konstruktorių manymu, jos idealiai pritaikytos renovuojamų ir naujai statomų pastatų vėdinamųjų atitvarų šilumos izoliacijai.

Andriaus Ufarto nuotrauka.

STATYBA

Tinkuojamos „Užupio vartų“ išorės sienos buvo apšiltintos itin efektyviai šilumą izoliuojančiomis ir apkrovą laikančiomis plokštėmis „PAROC Linio 10“, specialiai gaminamomis plonasluoksniu tinku apdailintiems fasadams. Atsparios šarmams, laidžios vandens garams, stabilių matmenų plokštės buvo pasirinktos siekiant užtikrinti fasado ilgalaikiškumą ir nedegumą. Šlaitinio stogo šilumos izoliacijai buvo pasirinktos statybininkams gerai žinomos ir įprastos universalios plokštės „PAROC eXtra“. Jos gerai priglunda prie šiltinamo paviršiaus, lengvai montuojamos į karkasą. Beje, pastato šildymo, vėdinimo ir vandentiekio sistemas įrengusios UAB „SD ranga“ specialistai vamzdynams izoliuoti taip pat naudojo „Paroc“ techninės izoliacijos gaminius. Ploniems vamzdžiams izoliuoti buvo pasirinkti lengvai montuojami kevalai „PAROC Hvac Section AluCoat T“, o storesniems vamzdynams buvo pasirinkti dembliai „PAROC Hvac Lamella Mat AluCoat“.

Naujakuriams patrauklūs sprendimai Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, vertindamas „Užupio vartus, patikino: „Apskritai panašių klasikinių, tik pėstiesiems skirtų kiemelių Vilniuje sunku rasti. Čia buvo išsaugotos vidinį kiemą puošiančios kolonos, atkurtas dekoras, frontonas. Visą šį ansamblį paryškina tarp kolonų esanti didinga antrojo aukšto lodžija, priklausanti vienam iš butų. Toks fasadas yra vienintelis visame Užupyje. Ir pastato viduje atkartota išorėje moderniai atgimusios klasikos dvasia. Naujo suplanavimo 1–4 kambarių butai turi balkonus arba terasas, o papildomos erdvės būstams suteikia aukštos lubos ir gilūs langai. Taip pat moderniai įrengti nauji požeminiai garažai, iš kurių į butus galima patogiai pakilti liftais. Rūsio dalyje, skirtoje komercinėms patalpoms, paliktos autentiškos skliautinės lubos, suteiksiančios išskirtinumo bet kokiam interjerui. Ypač patrauklu čia bus gyventi tiems, kam jaukus būstas neįsivaizduojamas be natūralios židinio šilumos – naujakuriams palikta galimybė įsirengti židinį“, – pasakoja NT ekspertas. Marius Žemaitis, projektą vystančios investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas labiau buvo linkęs kalbėti apie išskirtinę „Užupio Vartų“ techninę kokybę: „Pastatas pastatytas naudojant tik aukščiausios kokybės medžiagas ir suprojektuotas sukuriant itin jaukų mikroklimatą. Erdvės suplanuotos taip, kad į jas patektų kuo daugiau natūralios ir dirbtinės šviesos.“ Neabejojama, kad naujakuriams nekils rūpesčių dėl pastato eksploatacijos. Objekto statybose svarius kokybiško darbo pėdsakus paliko UAB „SD ranga“, kurios specialistams buvo patikėtas modernių vėdinimo, šildymo ir vandentiekio inžinerinių tinklų įrengimas.

Pažangus apšvietimas Norint nepriekaištingai įgyvendinti šį prestižinio objekto Užupyje projektą, ne mažiau svarbu buvo įrengti ir aukštus reikalavimus atitinkantį apšvietimą. Atlikti elektros instaliacijos darbus ir įrengti pažangią, tausojančią aplinką apšvietimo sistemą apsiėmė UAB „Inžinera“, kurios viena iš specializacijos sričių – statinio elektros ir silpnųjų srovių inžinerinių sistemų instaliavimas. Įmonės vadovo Giedriaus Valiuko teigimu, buvo padaryta viskas, kad UAB „Inžinera“ aukštos kvalifikacijos specialistų sumontuota apšvietimo sistema lik-

tų patenkinti visi – projekto autoriai, generalinis rangovas ir, svarbiausia, gyventojai. Pastariesiems ypač turėtų imponuoti specialiai parinkti prie įvairių interjero sprendimų puikiai derantys, itin estetiški šviesos diodų (LED) šviestuvai. Taip pat ne mažiau gyventojus turėtų džiuginti būsimos mažos sąskaitos už tokio apšvietimo ekonomišką elektros energijos vartojimą. „Beje, geri rezultatai buvo pasiekti neatsitiktinai – tai galima laikyti sėkmingu generalinio rangovo ir subrangovo bendradarbiavimu“, – apibendrino darbą statant „Užupio vartus“ G. Valiukas.

Užtikrintas saugumas Mažas butų ir gyventojų skaičius, uždaras, tik pėstiesiems skirtas pastato vidinis kiemas turėtų laiduoti ramų ir tvarų gyvenimą, skatinti tarpusavyje bendrauti. „Užupio vartuose“ jau kuriama darni naujakurių bendruomenė. Jos saugiu gyvenimu tinkamai pasirūpinta iš anksto. UAB „Pristis“ sėkmingai įdiegė modernius ir patikimus automatizuotus sprendimus – visuose korpusuose veikia šios įmonės sumontuota adresinė priešgaisrinė sistema „Detnov“, dūmų ir CO šalinimo automatika, elektroniniai ryšiai, ypač patogi vartotojui naudoti skaitmeninės telefonspynės sistema. Taip pat, įgyvendindami projektą, UAB „Pristis“ specialistai sumontavo aukštos raiškos IP vaizdo stebėjimo sistemą, skirtą užtikrinti saugią pastato aplinką. Belieka naujakuriams geranoriškai palinkėti greičiau įsikurti tokiuose namuose, apie kokius galbūt daugelis tik svajoja. 

„Voltex “ – hidroizoliacija racionalioms statyboms ®

Vilniuje sėkmingai įgyvendinti požeminių automobilių stovėjimo aikštelių projektai, naudojant hidroizoliaciją „Voltex®“: LR užsienio reikalų ministerija, „Pirklių namai“, „Swedbank“, „Quadrum“, „K29“, „Uniq“, „Park town“, „Verslo centras S7“ ir „Verslo centras S9“.

Vytenio g. 41, Vilniuje.

Domintis, kaip įgyvendinant „Užupio vartų“ projektą statybų specialistams, pasitelkus atitinkamus konstrukcinius ir šiuolaikinius technologinius sprendimus, pavyko nepriekaištingai užtikrinti išlikusio istorinio korpuso pamatų iš akmens mūro hidroizoliaciją, reikėtų išsamiau susipažinti su įrengto natrio bentonito „Voltex®“ kilimo išskirtinėmis savybėmis. Ši praktiška, lengvai įrengiama ir nesenstanti hidroizoliacija buvo parinkta iš UAB „Mosas“ pasiūlos ir sėkmingai panaudota išskirtinio objekto senamiestyje pamatams nuo vandens apsaugoti. UAB „Mosas“ direktorius Rimantas Bernotas gali pagrįstai teigti, kad Lietuvoje jau nusistovėjo praktika aktyvią bentonitinio molio „Voltex®“ hidroizoliaciją naudoti tokiose statybose, kur yra aukštai gruntiniai vandenys, molingi nesidrenuojantys gruntai, statybos vyksta ant šlaito, taip pat kai pamatų konstrukcija montuojama iš betono blokų, blokelių ar kitos sistemos su daugybe konstrukcinių siūlių, kurioje jau per pirmuosius eksploatavimo metus atsiranda įtrūkimų. Jo nuomone, dar prieš įrengiant pamatų plokštę ar rostverką, tiesiog labai racionalu pasinaudoti paprastu ir patikimu būdu hidroizoliuoti pamatus, t. y. įrengti bentonitinio molio paklotą „Voltex®“. Tai – kompozitinė medžiaga, sudaryta iš dviejų geotekstilės sluoksnių ir tarp jų esančio granuliuoto bentonitinio 0–3 mm frakcijos molio. Šis molis, veikiamas vandens, plečiasi ir vėliau, būdamas prispaustas grunto ar betono, tankėja ir tampa vandeniui nelaidžia membrana, neleidžiančia drėgmei skverbtis į pastato konstrukciją.

Bentonito molio masė, veikiama milžiniškos plėtimosi jėgos, aplimpa tvirtinimo elementą ir apsaugo tvirtinimo vietą nuo spūdinio vandens skverbimosi. Betonas Neaustinės geotekstilės pluoštas Austinės geotekstilė Granuliuotas Volclay natrio bentonitas Neustinės geotekstilė

Statant „Užupio vartus“ labai pravertė dar viena unikali „Voltex®“ hidroizoliacijos savybė, itin aktuali rekonstruojant ar renovuojant senus pastatus. Dėl to, kad ši hidroizoliacija prie pamatų tvirtinama mechaniškai (ji neprilydoma ir neklijuojama), nesunku išsaugoti istorinio pastato vertę. Patogu ir tai, kad, atidengus senuosius pamatus, nebūtina šalinti buvusios hidroizoliacijos ar kitaip jų ruošti naujai hidroizoliacijai įrengti, pavyzdžiui, apibetonuoti. Kad „Voltex®“ paklotas priglustų prie pamatų visa plokštuma, pakanka nuvalyti birias medžiagas ir užtaisyti gilias įdubas ar nelygumus.

„Užupio vartai“, Polocko g. 2, Vilniuje.

Pagrindiniai pakloto „Voltex®“ pranašumai: Bentonito molio masė veikiama

- ilgalaikiškumas – 100 metų naudojimas(!); milžiniškos plėtimosi jėgos, - nepažeidžiamumas – bentonitiniam moliui aplimpa tvirtinimo elementą ir apsaugo tvirtinimo vietą nuo plečiantis, užsitraukia pažaidų vietos; spūdinio vandens. - galimybė įrengti bet kuriuo metų laiku, esant bet kokioms oro sąlygoms; - atsparumas dažniems užšalimo ir atšilimo ciklams – nesutrūkinėja; - atsparumas slėgiui – atlaiko 70 m vandens stulpo slėgį (7 bar); - ekologiškumas; - nebūtina drenažo sistema aplink pastatą. „Voltex®“ paklotai naudojami ne tik hidroizoliuojant pamatus, bet ir balkonus bei terasas, automobilių stovėjimo aikšteles, eksploatuojamus (žaliuosius) stogus, taip pat – tunelius, geriamojo vandens šulinius, įvairius rezervuarus ir baseinus.  UAB „Mosas“ I Tel. +370 5 261 0179 I www.hidroizoliacija24.lt I www.mosas.lt

STATYBA

Mažieji namai, kuriuose saugu gyventi Specialistai pastebi, kad Lietuvos priemiesčiuose vyravę mums įprasti 150–200 m2 namai jau „traukiasi“ savo dydžiu. Tas matoma ir visoje Europos rinkoje, ir JAV, kur taip pat pradžioje dygę didesni ir įmantrūs namai ėmė mažėti. Tai iš dalies siejama su mažėjančiu šeimos narių skaičiumi, be to, susiklosčiusi situacija rinkoje labai pabrangino didelių būstų išlaikymą, jaunos šeimos nebenori „įstrigti“ bankų pančiuose. Atsiradusi kovos su mada (angl. countertrend) tendencija orientuota į mažesnius ir paprastesnius namus – būtent tokie išpopuliarėjo per pastaruosius dešimtmečius. Kartu gimė „mažųjų namų judėjimo“ sąvoka, apibūdinanti architektų, aktyvistų ir kuklių namų gerbėjų pastangas turėti gražius, tačiau kartu funkcionalius namus, kurie tilptų 40 m2 ar mažesniame (kartais net 8 m2!) plote. Tai praktinis atsakas į sparčiai didėjančias būsto išlaidas ir mažėjančias pajamas bei kartu – idealistinė gero dizaino ir protingo išteklių naudojimo išraiška. Tokia koncepcija įkūnija tikslą ir siekiamybę supaprastinti savo gyvenimą, susikurti prieinamus antruosius namus arba rasti naujoviškų būdų gyventi nuosavame name. Alternatyva keliems dešimtmečiams Kai kurie mažųjų namų moduliai yra ant ratų (kartais net primena standartinius namelius ant ratų), tačiau jie projektuojami taip, kad žmogus juose galėtų gyventi ne kelias savaites, o kelis ar net keliasdešimt metų. Pagrindinė šių praktiškų ratuotų mažųjų namų koncepcija gimė 1966–1976 m. kartai, dabar sparčiai prie jos jungiasi ir

1984–1994 m. karta. Tai paskatino noras prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių poreikių, optimizuoti savo išlaidas, išsigryninti poreikius. Dauguma mažųjų namų šeimininkų yra vidutines pajamas gaunantys asmenys arba tie, kurie sąmoningai siekia „kurti geriau, o ne daugiau“. Tiesa, pats judėjimas nedidelis (kol kas tik apie keli procentai gyventojų nori keltis gyventi į 40 m2 ar mažesnį namą), tačiau perspektyvus. Daugumą gyventojų rinktis alternatyvų gyvenimo kelią skatina saugumo paieškos dėl ištinkančių stichinių nelaimių (pavyzdžiui, JAV užklupęs 2005 m. uraganas Katrina) ir dėl ekonominių krizių (pavyzdžiui, Didžioji recesija). Jungtis prie dabartinio šiandien sparčiai besiplečiančio mažųjų namų judėjimo skatina ir nestabili vidutines pajamas gaunančių šeimų situacija. Tokius modulinius namus pigiau statyti ir prižiūrėti, jie dažnai statomi iš perdirbtų ar daugiausia ekologiškai švarių medžiagų. Pasirinkus mažuosius namus išvengiama statybos leidimų, reikia gerokai mažiau išteklių statybai ir įkurtuvėms. Mažieji namai yra puiki išeitis jaunoms šeimoms, siekiančioms turėti savo būstą ir greičiau išsikelti iš tėvų namų. Tokia gyvenamojo būsto alternatyva pamažu atsiranda ir Lietuvoje. Įvairius modernius mažųjų namų modulius siūlo UAB „Ryterna modul“, kurios specializacija – modulinių pastatų ir mobiliųjų statinių gamyba. Bendrovė gaminius daugiau kaip 12 metų tiekia per savo padalinius ar įgaliotuosius atstovus į Lietuvą, Didžiąją Britaniją, Suomiją, Švediją, Norvegiją, Vokietiją, Belgiją, Rusiją, Baltarusiją. „Ryterna modul“ sėkmingai dirba pagal sertifikuotą kokybės vadybos sistemą, atitinkančią standarto ISO 9001 reikalavimus. 

Kaunas: Agronomijos g. 45, +370 37 491 016 Vilnius: Panerių g. 64, +370 698 40 738 El. p. info@rmodul.lt, www.rmodul.lt

STATYBA

STASyS LIAUKEVIčIUS

ildymo variantų šiandien vis daugėja, alternatyvių galimybių atsiranda vis įvairesnių, tad kokių pranašumų jos turi, lyginant vieną su kita? Kada, kur ir kaip efektyviau jas naudoti? nuo ko priklauso turimos šildymo sistemos efektyvumas? Kaip išnaudoti inovatyvias šildymo priemones, norint laikinai pasišildyti, o kokios jų garantuoja ilgalaikę šilumą? Specialistai pataria, kad pirmiausia, renkantis šildymo būdą, vertėtų įvertinti investicijas ir sąnaudas per ilgesnį laikotarpį.

ŠiLDyMO BūDAi:

kas iš tikrųjų pažangu 66

STATYBA

Šiluma be atviros ugnies Žmonės šildytis pradėjo prie atviros ugnies vos išmokę ją užsidegti. Atsiradus pastatams buvo sugalvota krosnis, dar ir iki šių dienų daug kur išlikusi kaip patalpų šildymo priemonė. Ir tik gerokai vėliau susivokta, kad patalpas galima šildyti vandeniu, sušildytu specialiai tam skirtoje krosnyje ir į kiekvieną patalpą atitekančiu vamzdžiais – taip atsirado katilai ir centralizuotas šilumos tiekimas. Pagrindiniai šio šildymo būdo pranašumai išlikę iki dabar: patalpose nenaudojama atviros ugnies, šiluma gaminama vienoje specialiai tam skirtoje vietoje, patalpose tapo švariau, kūrenti tapo patogiau, o centralizuoto šilumos tiekimo miestuose atveju naudoti ugnį užtenka tik vienoje vietoje, kartu taip mažiau teršiama aplinka. Pagal šildymo įrengimo būdą skiriamos vietinės ir centrinės katilinės. Jos skirstomos ir pagal šilumnešio rūšį: būna vandens, garo, orinio šildymo. Šiandien katilinės naudoja ir skirtingą kurą: medieną (malkos, biokuras, granulės), dujas, skystąjį kurą (mazutas, krosninis kuras, dyzelinas), elektrą (elektriniai radiatoriai, šildytuvai, infraraudonųjų spindulių šildytuvai, kt.) ir šilumos siurblius, saulės kolektorius, geoterminius išteklius. Alternatyvūs šilumos šaltiniai: magistralinės dujos; LPG (suskystintosios dujos) granulės; dyzelinis kuras; elektra; geoterminis (žemės) šilumos siurblys.

„Malkų“ šiluma Pats pigiausias ir dėl to bene populiariausias šildymo būdas (ypač šildant individualius namus) yra šildymas malkomis – jis kainuoja tiek, kiek kainuoja malkos (puiku, jei turima nuosavo miško...), plius jų paruošimas, atvežimas, sandėliavimas ir kūrenimo darbas. Šis šildymo būdas yra geras ir priimtinas vietovėse, kur nėra didelio gyventojų tankumo, t. y. kaimo vietovėse ar nedidelėse gyvenvietėse, kuriose nėra galimybių šilumą tiekti centralizuotai ar atvesti dujų vamzdynus. Vis dėlto šis būdas netinkamas miesto teritorijoje dėl taršos. Nors šiuolaikiniai „malkų“ katilai yra pakankamai sandarūs, degimo procesas juose vyksta gana žemoje temperatūroje, dažnai, esant nepakankamam oro kiekiui, blogėja kietojo kuro degimo sąlygos. Kuras sudega nevisiškai (malkomis kūrenamo katilo naudingumo koeficientas yra tik apie 50–70 %) ir į aplinką išmetama gana daug kenksmingų teršalų, kurie draikosi čia pat, kieme, ar kaimynų kiemuose – dūmais išmetami dideli kiekiai anglies viendeginio (smalkių), suodžių ir įvairių angliavandenilių, kurių

didelė dalis (pavyzdžiui, benzpirenas) yra kancerogeninės, vėžį galinčios sukelti medžiagos. O jei į katilą dar įmetama gumos, plastiko ar kitokių atliekų... Modernėjant technologijoms, modernėja net ir šildymas malkomis. Kietojo kuro katilą galima prijungti ir prie grindinio šildymo sistemos, ir panaudoti karštam vandeniui ruošti, ir įrengti akumuliacines talpas ar sumontuoti katalizatorius teršalams filtruoti. Tačiau tuomet toks šildymas malkomis pabrangsta. Be to, turint kietojo kuro katilus, juos reikia nuolat prižiūrėti, kad neužgestų, dažnai papildyti įkrovas – žmogus tampa „pririštas“ prie namo.

Nematomas šilumos šaltinis – dujos Teikiantieji prioritetą patogumui dažnai renkasi šildymą dujiniais katilais – vartotojas gali išvykti ilgesniam laikui, svarbu tik valdikliais nustatyti pageidaujamą kambario temperatūrą. Tačiau esant dabartinei dujų kainai šis būdas gana brangus, nors, nepaisant to, ilgalaikėje perspektyvoje šildymas gamtinėmis dujomis išlieka vienu pigiausių šildymo būdų. Per dešimties metų laikotarpį bendros investicijos į įrangą ir išlaidos – tiek būstui šildyti, tiek ir karštam vandeniui ruošti – kurui būtų apie 15 tūkst. eurų. Tiesa, šildymas deginant gamtines dujas kol kas įmanomas tik ten, kur atvestas dujotiekis ir kur yra galimybė prie jo prisijungti. Nors jau atsiranda technologijų, leidžiančių sumontuoti suskystintųjų naftos dujų sistemas prie individualių namų ir šildymui bei karštam vandeniui ruošti naudoti dujinius katilus. Tai – nepriklausomos dujų tiekimo sistemos, kuriose dujos tiekiamos iš balionų, dedamų į spintą, sumontuojamą šalia namo. Dujos iš šių balionų tiekiamos tiek į katilą, tiek į dujinę viryklę. Kai dujos balionuose baigiasi, specialiais GSM valdikliais išsiunčiama SMS žinutė namo savininkui ir dujas tiekiančiai įmonei, kurios darbuotojai atvyksta ir pakeičia išsekusius dujų balionus pilnais. Pati tokio šildymo dujų spinta sumontuojama šalia namo, o ne jo viduje, tad, net ir atsiradus dujų nuotėkiui, į namą jos nepaklius. Tačiau specialus jutiklis dujų nuotėkį pajus ir automatiškai sustabdys dujų tiekimo sistemos veikimą. Investicijos į tokią dujinio šildymo sistemą būtų panašios kaip ir į bet kurią kitą šildymo sistemą, atsižvelgiant į namo dydį bei pageidaujamus šildymo įrenginius. Ši technologija gali būti puiki alternatyva gyvenantiesiems ten, kur nėra dujotiekių, tačiau norintiems turėti patogią šiuolaikišką šildymo sistemą.

STATYBA

šiluma Granulės šildo ilgai, bet užima vietos Beveik toks pat patogus kaip dujinis šildymas yra šildymas granules deginančiais katilais. „Beveik“, nes granulėmis kūrenamą katilą dažniausiai užtenka prikrauti 1–2 kartus per savaitę; nes, įsirengus namuose granulinį katilą, būtina pagalvoti ir apie patalpą, kurioje granulės būtų sandėliuojamos; nes tenka kartkartėmis išvalyti ir pelenus. Laimė, kitaip nei malkomis kūrenamas katilas, granulėmis kūrenamuose katiluose pelenų susidaro nedaug. Taigi granulėmis kūrenami katilai būtų kažkas tarp malkų ir dujinių katilų. Techniniu aspektu granuliniuose katiluose degimas vyksta subalansuotai: kuro ir oro santykis nuolat palaikomas taip, kad kuras visiškai sudegtų. Svarbiausias skirtumas, lyginant su malkiniais katilais, yra tai, kad šiluminė galia reguliuojama ne uždarinėjant orą, o dozuojant kuro padavimą ir primaišant reikiamą visiškam sudegimui oro kiekį. Taigi degimas šiuose katiluose optimalus, angliavandeniliai visiškai oksiduojami, o dūmai nesulyginamai švaresni už malkinių katilų išskiriamus. Kokybiškas degimo procesas lemia, kad naudingumo koeficientas granules deginančioje katilinėje siekia apie 80–90 %. Eksploatacijos kainos aspektu granulinis katilas yra komfortiškesnis nei įprastas kietojo kuro katilas, tačiau jam reikia didesnių pradinių investicijų, o kuras yra brangesnis. Kuro kainos aspektu granulėmis kūrenami katilai artimesni dujomis kūrenamiems katilams. Pastaruoju metu šildymo kaina, deginant granules, faktiškai prilygsta šildymo kainai deginant dujas. Apskaičiuota, kad per dešimt metų šis šildymo būdas kainuotų apie 19 tūkst. eurų. Tiesa, kol kas neaišku, kaip pasikeis dujų kaina, kai 2017 m. pasibaigs „Gazprom“ nuolaidos galiojimas.

Elektra – už patogumą reikia mokėti Bene patogiausias, tačiau ir brangiausias šildymo būdas yra šildymas elektra. Elektros energija gali būti naudojama daugybei šildymo įrenginių – elektriniams radiatoriams, įvairių tipų šildytuvams, šilumos siurbliams, infraraudonų-

jų spindulių ir joniniams šildytuvams ir t. t. Vienas bendras dalykas, kuris juos visus sieja, – valdymo patogumas: tereikia paspausti mygtuką ir šildymas pradeda / nustoja veikti. Skaičiuojama, kad 60 m2 ploto butui apšildyti (laikant apie 20 laipsnių patalpų oro temperatūrą) reikėtų mokėti apie 130–160 eurų per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kokia lauko oro temperatūra. Tiesa, yra viena šalis, kurioje šildymas elektra, – vyraujantis būdas. Tai Norvegija, kurioje dėl kalnuoto šalies reljefo sudėtinga atvesti centralizuotą šilumos tiekimą ar dujų tinklus (nepaisant to, šie energijos tiekimo būdai ten taip pat jau skinasi kelią ir populiarėja). Be to, nereikia pamiršti norvegų atlyginimų dydžio, kalbant apie tai, kad elektros energijos kilovatvalandė Norvegijoje kainuoja panašiai kaip Lietuvoje... Lietuvos vartotojams, norintiems turėti patogų elektrinį šildymą, specialistai pataria įsirengti oro kondicionierius: žiemą šildantis su kondicionieriais sunaudojama 3–4 kartus mažiau elektros nei su elektriniais radiatoriais, o vasarą jais galima vėsinti patalpas.

Šilumos siurbliai – tinkama alternatyva? Šilumos siurblys – viena naujausių technologijų, šilumą paimanti iš grunto arba negilių gręžinių. Saulės įšildyta dirva sušildo vamzdį, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis (freonas), taip su gręžinio vandeniu į namą atkeliauja ir šilumos energija. „Gruntas–vanduo“ tipo šilumos siurbliu galima apšildyti visą pastatą. Renkantis šilumos siurblį, reikia įvertinti keletą aspektų. Pirma, toks šildymas naudoja elektros energiją, kuriai tiekti reikalinga didelė ir nepigi infrastruktūra. Praktika rodo, kad geoterminis šildymas tiek įrengimo, tiek ilgalaikės eksploatacijos požiūriu būtų brangiausias – didžiausios investicijos skiriamos įrangai, nors išlaidos elektrai per dešimt metų būtų santykinai mažesnės.

STATYBA

Planuojant įrengti vandeninę šildymo sistemą (radiatoriai, šildomosios grindys) ir karšto vandens paruošimą, tinka „oras– vanduo“ tipo siurblys. Toks siurblys šilumą galutinai atiduoda vandeniui, tad patalpos šildomos radiatoriais ar per grindinę šildymo sistemą. Jo efektyvumas ir galingumas svyruoja, atsižvelgiant į lauko temperatūrą. „Oras–vanduo“ tipo šilumos siurbliai veikia gana efektyviai, lauke esant maždaug +7 °C temperatūrai, tačiau jų galia ir efektyvumas mažėja, kai lauko temperatūra nukrinta iki +2 °C ar neigiamos temperatūros. Tokio siurblio yra gerokai paprastesnė ir pigesnė instaliacija bei eksploatacija, tačiau, norint apsidrausti, jį reikėtų derinti su dyzeliniu, dujiniu ar kietojo kuro katilu, kuris perimtų šildymą atšalus. „Oras–vanduo“ tipo siurbliui nereikia ypatingos priežiūros, todėl jį įjungtą galima palikti ir ilgesniam laikui. „Oras–oras“ tipo šilumos siurblys perduoda šilumą ar šaltį tiesiogiai patalpų orui tarsi kondicionieriai. Jis šildo tik vieną patalpą, jo išpučiamas oro srautas sujudina patalpose esantį orą, šiek tiek jį pasausindamas. „Oras–vanduo–oras“ tipo šilumos siurblio sistema vėsina ir šildo patalpas tiesiogiai per orą ir kartu atiduoda šilumą radiatoriams ar grindinei šildymo sistemai, ruošia karštą vandenį buitinio vartojimo reikmėms. Renkantis šilumos siurblį, aktualiausias kriterijus yra jo naudingumo koeficientas, vadinamas COP (angl. Coefficient Of Performance). Jei COP yra 4, tai reiškia, kad elektros sąnaudų ir šilumos santykis yra 1:4. Kuo aukštesnis COP, esant žemai lauko temperatūrai, tuo mažesnės išlaidos bus šaltomis žiemos dienomis.

Saulės energiją valdo lietuviškas klimatas Saulės kolektorių sistemos naudojamos ir šildymui, ir karštam vandeniui ruošti. Vis dėlto vien tik jomis namo šilumos poreikių iki galo patenkinti Lietuvoje pavyksta ne visada – dažniausiai saulės kolektoriais galima patenkinti iki 80 % karšto vandens poreikių arba iki 30 % šildantis sunaudojamos šilumos poreikių. Pavyzdžiui, kad saulės kolektoriais būtų galima paruošti bent apie 65 % 3–4 asmenų šeimos karšto vandens poreikio, reikia apie 6 m2 ploto saulės kolektorių. Jei norėtume

paruošti visą karštą vandenį šiai šeimai, reikėtų apie 30 m2 ploto saulės kolektorių. Panašiai ir su šiluma patalpoms šildyti.

Kai sušildomi paviršiai... Dar vienas būdas patalpoms šildyti – infraraudonųjų spindulių šildymas. Įsirengti tokią šildymo sistemą gana pigu. Geriausia infraraudonųjų spindulių šildymo plokštes naudoti kaip alternatyvią sistemą, kuria galima pakeisti malkinį, granulinį, geoterminį ar dujinį šildymą. Infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelės sistema, kitaip nei dauguma įprastų šildymo sistemų, ne tik sušildo grindų paviršių (plyteles, linoleumą ar kiliminę dangą). Apie 90 % infraraudonųjų spindulių yra tolimojo diapazono, todėl jie sušildo ir objektus, patenkančius į jų veikimo plotą, įskaitant ir žmogaus kūną – patys daiktai tampa tarsi šildytuvai ir taip taupoma elektra. Be to, šiai sistemai nebaisūs skersvėjai, ji papildomai jonizuoja orą.

Kojomis – per šiltas grindis Dar vienas neįprastas ir efektyvus šildymo būdas – šildomos grindjuostės: siauri ir ilgi elektriniai arba vandeniniai šildytuvai, tvirtinami sienų apačioje. Pageidautina taip apjuosti visą patalpos perimetrą. Grindjuostinės šildymo sistemos taip pat būna infraraudonųjų spindulių plėvelės tipo. Tokios namų šildymo sistemos pranašumas – šiluminis ekranas, sklindantis iš apačios per visą sieną, taip oras neatvėsta dėl sąlyčio su šaltomis sienomis, į patalpą nepatenka sienų ir langų skleidžiamas šaltis, sienos apsaugomos nuo drėgmės (neleidžiama susidaryti kondensatui) ir jos ima atspindėti šilumą į patalpą. Ypač ši sistema pasiteisina naudojama kampinėms patalpoms šildyti. 

STATYBA

Pranašumas – moderni pastatų valdymo sistema Šiuolaikiniuose pastatuose kasdien diegiamos vis sudėtingesnės inžinerinės sistemos. Statant vieną moderniausių sostinės pastatų – verslo centrą „Quadrum“ – pačias sudėtingiausias inžinerines užduotis, be kurių neįmanoma pastato eksploatacija, apsiėmė įgyvendinti infrastruktūros statybos bei priežiūros bendrovė „Gemmo“. sujungti tinklu. Skydai jungiami į tris sistemos dalis: rytinio ir šiaurinio pastatų bei parkingo, kuris traktuojamas kaip atskiras korpusas, nors faktiškai yra kitų dviejų korpusų fundamentas ir patekimo į juos punktas. Dėl griežtų BREEAM reikalavimų įmonė patyrė iššūkių. Pagrindinis buvo – rasti specialistų, kurie viso darbų proceso metu kompetentingai vykdytų BREEAM reikalavimus, apimančius tam tikrų statybos rodiklių kontrolę kiekvieno statybų žingsnio metu. Taip pat teko pasistengti renkant statybinę dokumentaciją, nes net ir kai kurie didžiausi įrenginių ir statybinių medžiagų gamintojai nėra jos iki galo parengę (BREEAM standartas gamintojams nėra privalomas, jis savanoriškas).

Įmonė sumontavo elektros tinklus (jėgos linijas, apšvietimo tinklą), silpnų srovių tinklus (duomenų tinklus, apsaugos sistemos tinklus), apsaugos sistemos elementus (priešgaisrinę signalizaciją, įėjimo kontrolės ir neteisėto patekimo į patalpas aptikimo sistemas, vaizdo stebėjimo sistemą (CCTV), evakuacijos sistemą (EVAC), pastato valdymo sistemą (BMS). „Quadrum“ turi didelį pranašumą – jo visos sistemos sujungtos tarpusavyje. Pastato valdymo sistema, kuriai priklauso apšvietimo sistema ir jos kontrolė, mikroklimato valdymas, šildymas / vėdinimas / oro kondicionavimas (ŠVOK – vykdomas šalčio sijomis, kurios nesukelia didelių temperatūrų skirtumų oro gūsių, neskleidžia triukšmo ir nekondensuoja drėgmės), priešgaisrinė sistema (sprinkleriai, vandens rūko gesinimo sistema, dujų ir dūmų ištraukimo sistemos), vandens tiekimo sistema (įskaitant drėkinimo sistemas terasose). Tai reiškia, kad BMS kontrolės priemonėmis priežiūros specialistas gali reguliuoti visų sistemų darbo parametrus pagal poreikį. Kiekvienas „Quadrum“ korpusas turi savo valdymo sistemą. Kiekvienas aukštas turi savo valdymo skydą, kuriame išdėstytas aukšto sistemų valdymas. Visi valdymo skydai

Norint įvykdyti BREEAM reikalavimus, teko: 1) nustatyti, kurie iš jų taikomi „Gemmo“ darbams pagal rangos sutartį ir sudaryti jų tikrinimo tvarką; 2) tikrinti projektinių reikalavimų ir pasirinktų tiekėjų produkcijos parametrų atitikimą; 3) rinkti duomenis statybų proceso metu, įskaitant ir informaciją iš subrangovų; 4) rengti ataskaitą, įtraukiant „Gemmo“ kokybės valdymo ir išorės BREEAM specialistus. Patirtis, įgyta statant „Quadrum“ kompleksą, svariai papildė „Gemmo“ tarptautinę darbo patirtį ir dar labiau patobulino individualius ir komandinio darbo įgūdžius. „Gemmo“, kaip tarptautinei įmonei, didžiausias iššūkis buvo adaptuotis ir veikti pagal Lietuvos statybos techninį reglamentą, kuris, jos vertinimu, yra gana komplikuotas. Bendrovės nuomone, Lietuvos statybų reglamentavimas turėtų labiau atitikti ES standartus ir taisykles, nes skirtumai yra gana dideli. 

Elektromechaninės ir inžinerinės statybų dalies darbus objekte „Quadrum“ vykdė „Gemmo SPA“ patronuojamoji įmonė UAB „Gemmo inžinerija“. „Gemmo SPA“ – 1919 m. įkurta Italijos įmonė, paslaugas teikianti tarptautiniu mastu, kurios konsoliduota apyvarta siekia 250 mln. eurų. Įmonė teikia paslaugas pastatų elektromechaninių ir inžinerinių sistemų, energijos tiekimo infrastruktūros, geležinkelių ir kelių inžinerinių sistemų, gatvių apšvietimo sistemų diegimo ir priežiūros srityse.

STATYBA

KONFERENCIJA

diegia didžiausią Europoje pastato klimato valdymo sistemą Didžiausio Lenkijoje statomo biurų pastato „Warsaw Spire“ oro kondicionavimo sprendimas buvo patikėtas bendrovei „Samsung“. efektyvius žaliųjų pastatų sprendimus siūlanti įmonė vykdys didžiausią „DVM S Water“ europoje ir antrą pagal dydį pasaulyje biurų kondicionavimo projektą. Pastatų kompleksą „Warsaw Spire“ plėtoja belgų nekilnojamojo turto bendrovė „Ghelamco“. Kompleksą sudarys 220 m aukščio bokštas su stikliniu fasadu ir du 55 m aukščio pagalbiniai pastatai. Verslo centrui „Warsaw Spire“ siekiama gauti sertifikatą, liudijantį, kad pastatas atitinka tarptautinį tvariųjų statinių standartą BReeAM. Prieš metus jam suteiktas „europaProperty Cee investment & Green Building“ apdovanojimas nominacijoje „Žaliasis ateities pastatas“. Tvariuosius „Warsaw Spire“ sprendimus jau įvertino ir pirmieji nuomininkai – dar nebaigus statybos darbų, pasirašyta sutartis su kompanija „MasterCard“, kurios būstinė įsikurs žaliojo pastato 31 aukšte. Bendrovė „Samsung“ pastato plėtotojams pasiūlė įrengti sistemą „DVM S Water HR“. Pagrindiniai jos pranašumai – kompaktiška įranga, tylus darbas ir individualus valdymas skirtingose biurų patalpose. „DVM S Water“ išsiskiria aukštu šaldymo (EER = 5,83; ESEER = 8,23) ir šildymo (COP = 6,12) funkcijų energiniu efektyvumu, nepriklausančiu nuo išorės sąlygų. Ši sistema yra itin galinga ir efektyvi, padeda taupyti iš-

laidas ir tausoti aplinką. Sistemą sudaro kompresorius su aukšto efektyvumo šaltnešio garų įpurškimo technologija, kuri užtikrina dviejų pakopų galingą ir greitą šildymą bei aušinimą su minimaliu energijos suvartojimu, tad yra itin draugiška aplinkai. Įdiegus „Samsung“ oro kondicionavimo sistemą komplekse „Warsaw Spire“, kiekvienas pastato nuomininkas savo patalpose galės individualiai reguliuoti ir optimizuoti temperatūrą. Tai leis tiesiogiai didinti darbuotojų komfortą ir mažinti energijos sąnaudas. Sistemos veikimo principas įgalina dviejų pakopų energijos regeneravimą vėsinimo sistemoje bei vandens kontūre. Perteklinė šiluma, susidaranti techninėse patalpose, gali būti 100 % panaudojama visam pastatui šildyti. Tai užtikrina dar didesnį našumą ir mažesnius nuostolius. Unikalios šilumos atgavimo technologijos, taikomos „Warsaw Spire“ pastato mikroklimato palaikymo sistemoje, atskleidžia milžinišką „Samsung“ šildymo bei vėsinimo sistemos potencialą. Tai įtvirtina bendrovę „Samsung“ tarp pajėgiausių analogiškų sistemų gamintojų visame pasaulyje.

MARGARITA ABRAITė, „Samsung“ ŠVoK produktų verslo vystymo vadovė Baltijos šalims. Tel. +370 615 41 614.

Vytautės Ribokaitės nuotraukos

KONFERENCIJA

Pastatų išmanumas verčia pasitempti Sonata Ramanauskienė

ene kiekvienas žurnalo „Structum“ numeris pasipuošia išskirtiniu perlu – tema apie statybinės, architektūrinės ar inžinerinės srities išmanumą. Todėl natūralu, kad spalio pabaigoje įvyko „Structum“ konferencija „Kas paverčia pastatus išmaniaisiais? Pastatai ir aplinką tausojančios išmaniosios technologijos“.

konferencija 74

Vytautės Ribokaitės nuotr.

KONFERENCIJA

Pastato išmanumą lemia žmogiškasis faktorius Nesuklysime pasakę, kad sąvoką „išmanusis pastatas“ gaubia paslapčių ir savotiško neapibrėžtumo šydas. Nes žmogaus išradingumui ir technologinei pažangai ribų nėra – tai tarsi nesibaigiantis aukščiausiosios išminties materializavimosi procesas, apimantis mokslą, fantaziją, išradingumą, gamybą ir lūkesčius, kuriant žmogaus aplinkos komfortą ir saugumą... Sparčiai vystosi dirbtinis intelektas, technologijų išmanumas diktuoja nuolat kintantį gyvenimo stilių, tad vien norint patenkinti, pavyzdžiui, šiuolaikinių architektų poreikius šiandien tiesiog privalomos išmaniosios technologijos. Tačiau kiek ir kokių išmaniųjų sprendinių reikia Lietuvos pastatams, kokias inovacijas galime įsisavinti dabar, o kas lieka ateities svajonėse ir perspektyviniuose planuose, kodėl ir kokios priežastys gena ar stabdo inovacijas – visa tai jau profesionalų ir valdančiųjų kompetencijų sinergijos galia. Todėl svarbu nuolat ieškoti atsakymų, dalintis įžvalgomis ir praktinėmis galimybėmis. Pradėjusi konferenciją LR aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pirmiausia išskyrė pagrindines išmaniojo namo savybes: žavėti (apšvietimo valdymo galimybės praktiškai neribotos), nustebinti (kiekvieną jungtuką galima užprogramuoti pagal savo poreikį ir taip nustatyti įvairias namo būsenas), apsaugoti (nuo įsilaužimo, gaisro, dujų ar vandens nuotėkio; įvažiavimo vartų ir lauko durų perimetro apsauga; vaizdo stebėjimo sistemos instaliacija; elektros jungiklių ir kištukų apsauga nuo vaikų ir kt.), sutaupyti (svarbiausia išmanumo savybė, leidžianti individualiai valdyti šildymo ir vėdinimo režimus; „būvio“ jutiklių ir apšvietimo reguliatorių gebėjimas įjungti apšvietimą, kiek reikia

ir tik kai jo reikia). „Vykstant nesustojančiam statybų procesui daugėja objektų, vartojančių energiją, kuri kol kas dažniausiai gaunama deginant kurą. Todėl, siekiant sumažinti šalies priklausomybę nuo kuro, tiekiamo iš kitų šalių, ir taršą – pastatų energinio naudingumo didinimas neišvengiamas. Jį įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai, tad mūsų šalis tą pasirengusi įveikti palaipsniui“, – kalbėjo viceministrė. Pagal 2010 m. ES 31 direktyvą minimalūs energinio naudingumo reikalavimai naujiems ir esamiems (modernizuojamiems) pastatams nustatomi atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo lygį, užtikrinantį mažiausias sąnaudas, patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą, t. y. kada įdėtas papildomas euras į pastato energinį efektyvumą sumažina išlaidas jį eksploatuojant, greičiausiai atsiperka ir dar pagerina gyvenimo komfortą. Sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai apskaičiuojami pagal Europos Komisijos patvirtintą metodiką.

Pasak dr. Artūro Kriukovo, išmaniųjų pastatų sėkmę didele dalimi lemia aukšta specialistų kvalifikacija.

Nustatant pastatų energinio naudingumo normas, Lietuvoje apskaičiuota per 1 800 galimų variantų, atsižvelgiant į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą ir skirtingą energijos kainų kitimo scenarijų, klimato sąlygas ir kt. Kaip parodė rezultatai, Lietuvai optimalus lygis atitinka A ir aukštesnio energinio naudingumo pastatų klasę, kuri privaloma nuo š. m. lapkričio 1 dienos. „Vienas esminis dalykas: inovacijos, naujosios technologijos labai svarbios išmaniuosiuose namuose, tačiau išmaniuosius namus kuria ir valdo žmonės! Todėl namas tiek bus išmanus, kiek protingas ir išmanus bus jos diegėjas“, – pabrėžė D. Matonienė.

Šiai aplinkos viceministrės minčiai paantrino UAB „JUNG Vilnius“ atstovas regione, dr. Artūras Kriukovas, įsitikinęs, kad išmaniųjų pastatų sėkmę didele dalimi lemia aukšta specialistų kvalifikacija. Pasak jo, turi būti numatytas ir įrengtas aiškus energijos taupymo projektas, todėl labai svarbu modernizuoti išmaniųjų pastatų valdymo sistemą pagal vienintelį bendrą pasaulinio lygio standartą. Gera žinia ta, kad šios sistemos dedamąsias gamina daugybė pasaulio gamintojų, o tai reiškia, kad, iškritus iš rinkos vienam iš jų, visada bus įmanoma rasti patikimų produktų pas kitus. „Todėl išmanusis pastatas niekada „nepakibs“, kaip tai gali atsitikti su kompiuteriu, – pasakojo jis. – Pats sistemos tinklas, prilygstantis megakonstruktoriui, surenkamas iš paprastų komponentų, jame lengva rasti informaciją apie kiekvieno veikimą. Puikus išmaniojo pastato Lietuvoje pavyzdys – Kauno „Žalgirio“ arena.“

KONFERENCIJA

Apgalvoti – racionaliai, įžvelgti ir diagnozuoti – iš anksto Konferencijoje kalbėjęs Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas, Lietuvos Žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys, įmonės „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius įsitikinęs, kad tik racionalūs sprendimai kuria pastato vertę, o juos priimti labai padeda tvarių pastatų vertinimo standartas BREEAM. „Pastate racionaliai neapgalvotos išmaniosios sistemos būna perteklinės, o investuotos lėšos tampa beprasmės. Tuo tarpu skaitmeninio modeliavimo metu galima puikiai prognozuoti ir įvertinti išmaniąsias sistemas ir jas įrengti tokias, kad visiškai tenkintų visus reikalavimus nešvaistant lėšų. Vertė, kurią kuria tvarūs pastatai, – tai kokybė, kurią tiesiogiai įvertina vartotojai. Pastato pridėtinę vertę rodo ir jo likutinė vertė, užimtumas, nuomos kainos. O pastato eksploatacijos sąnaudos taps gerokai mažesnės tik atsakingai projektuojant“, – kalbėjo pranešėjas. Jau dabar Lietuvoje yra puikių pavyzdžių, tokių kaip Dzūkijos miškuose pastatytas tvarumo principu grįstas kaimo sodybų kompleksas. „Tai netipinis variantas. Tačiau ir tipinis projektas dažniausiai integruojamas į konkrečią aplinką, kuri beveik niekada nebūna tipinė, tad jis vis tiek taps nors iš dalies netipinis, nes reikės atsižvelgti į užsakovo norus ir lūkesčius, kurie paprastai būna individualūs, su konkrečiais reikalavimais. Todėl, investavus lėšas į brangesnį projektavimą, pasiekiamas akivaizdžiai geresnis rezultatas statybos metu visais atžvilgiais“, – tikino R. Simonavičius.

ras“ idėją, parodydami, kad aukšto energinio naudingumo namai gali nesudėtingai tapti norma. Konferencijos dalyviams buvo pristatyti pastato mazgai, panaudojant silikatinius blokelius „Siliblokas“, akytbetonio blokus „Airstone“ bei keraminius blokelius „Kerapor“, taip pat buvo įvertinti šalčio tilteliai ir atlikti energijos skaičiavimai, liudijantys, kad toks pastatas atitinka A+ klasę. Namo vizualizaciją, planą ir konstrukcinius mazgus su konkrečiomis medžiagomis A+ klasės namo statybai galima nemokamai atsisiųsti adresu: www.kubinismetras.lt/paslaugos/apliusnamas. „Kurdami šį projektą įsitikinome, kad atskirai kiekvienos namo dalies A ar A+ klasę pasiekti yra nesudėtinga. Tačiau visi namo elementai turi būti vertinami kartu. Supratome, kad vienoje vietoje pralošdami A+ klasei, pavyzdžiui, įdėdami langą šiaurinėje pusėje, galime tai kompensuoti kitoje vietoje, pavyzdžiui, pastatydami tinkamą sieną ar gerai pastorindami stogą – taip viską sudėjus galima išgauti energinę A+ klasę. Tereikia viską profesionalai sudėlioti“, – kalbėjo architektai.

Vienas esminis dalykas: inovacijos, naujosios technologijos labai svarbios išmaniuosiuose namuose, tačiau išmaniuosius namus kuria ir valdo žmonės! Todėl namas tiek bus išmanus, kiek protingas ir išmanus bus jos diegėjas.

Jam pritaria ir UAB „Fima“ Informacinių ir ryšių technologijų sprendimų departamento direktorius Šarūnas Liktoravičius, sakydamas, kad kartu labai svarbu numatyti, kaip išmanusis pastatas atrodys rytoj. „Metas įsisąmoninti – taip, kaip buvo anksčiau, nebebus. Energinio efektyvumo įstatyminis reguliavimas nuolat tik griežtės, reikalavimai pastatams didės. Todėl projektuojant ir statant būtina išankstinė pastato diagnozė: ko jam gali prireikti po tam tikro laiko – kad prižiūrinti organizacija / pastato operatorius galėtų iš karto pasirūpinti reikiamomis priemonėmis ir profilaktika. Štai pastatas, kurį tikrąja žodžio prasme galima vadinti išmaniuoju, – tai Minske mūsų pastatytas viešbutis „Marriott“ – jo dauguma sistemų (šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, sujungtų su inžinerinėmis sistemomis) įrengtos taip, kad ir po 15–20 m. jomis būtų galima naudotis be didelių finansinių investicijų.“ A ar A+ klasę pasiekti nesudėtinga! Architektų studijos „Kubinis metras“ architektai Marius Bliujus ir Vitalij Avreicevič atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje populiaru statyti namą iš tradicinių mūrinių konstrukcijų, apšiltintų polistireniniu putplasčiu. Reaguodami į nuo lapkričio 1 d. įsigalėjusius naujus reikalavimams, jie konferencijos dalyviams pademonstravo A+ energinio naudingumo klasės individualaus namo projektą – mūrinio namo, apšiltinto pilkuoju polistireniniu putplasčiu „Neopo-

Į tą dėlionę Vytautas Zamalaitis, „Villeroy & Boch“ ir „Gustavsberg“ atstovas Lietuvoje, įskaičiuoja ir šiuolaikišką, išmanųjį bei ekonomišką vonios kambarį privačiose ir viešose erdvėse. Jis atkreipia dėmesį, kad inovatyvūs produktai (unitazai, plautuvės, čiaupai, dušai, pisuarai ir kt.) šiandien gaminami ne tik ekonomiški ir naudojantys kuo mažiau išteklių, bet ir dailiai atrodantys ir galintys puikiai papildyti modernų interjerą. „Pavyzdžiui, BREEAM leidžia apskaičiuosi įvairiausios vonios ir virtuvės įrangos galimas vandens ir energijos sąnaudas. Imamas bazinis lygmuo ir skaičiuojama, kiek pavyksta sumažinti sunaudojamo vandens procentais. Antai naujausios kartos unitazams su atviro apiplovimo kraštu apiplovimo funkcijai jau užtenka 4,5 ar net ir 3,38 litro vandens vietoje įprastų 6 litrų.“ Mikroklimato dedamosios: nuo tinko iki žaliosios sienos

Geresnį pastatų mikroklimatą ir trumpesnį statybų laiką gali garantuoti tam tikri pastato išorės apdorojimo būdai. Tai konferencijos dalyviams pademonstravo UAB „Baumit“ techninis projektų vadovas Edvardas Labakojis, pristatydamas, anot jo, tikrą perversmą tinkuojamų fasadų šiltinimo sistemų srityje – austrišką kvėpuojančio namo fasado polistireno sistemą „Baumit Open“. Ji ypatinga tuo, kad turi garų pralaidumo lygį, geresnį nei vatos. „Baumit Open – KlimaFassade“ yra difuzinė (atvira) sistema, dėl to sienos greičiau džiūsta ir tai sutrumpina statybos laiką, o ateityje padeda išvengti drėgmės sukeliamos žalos. Be to, ji 23 % efektyvesnė nei įprasta šilumos izoliacija. Dėl tiesioginio tvirtinimo į mūrą su inovatyviomis klijuojamomis smeigėmis „Baumit KlebeAnker“ išvengiama šilumos nuostolių dėl susidariusių šilumos tiltelių. „Klijavimas vietoje smaigymo – tokį vaidmenį atlieka „Open“ smeigės. Jos ne tik laiko šiltinimo plokštę, bet ir, kalbant apie renovaciją, kartu pritvirtina ant namo jau esamą senąjį tradicinį tinką. Tai papildomo

KONFERENCIJA

mechaninio tvirtinimo alternatyva“, – pasakojo ekspertas, atkreipdamas dėmesį ir į ypatingą sistemos nanotechnologijų pagrindu pagamintą dekoratyvinį tinką, kuris dėl jame esančios fotokatalizės (suaktyvinto titano dioksido) pats valosi padedamas šviesos. Pastatų mikroklimatą gali lemti ir tinkamas urbanistinis atsinaujinimas, pavyzdžiui, atsigręžiant į žaliąją architektūrą. Architektė, darnios urbanistinės plėtros specialistė Dalia Bardauskienė konferencijoje pabrėžė, kad žalioji architektūra – reikšmingas XXi a. reiškinys. „iš tikrųjų kalbama apie mažą segmentą atskirose miestų teritorijose. Deja, žalieji pastatai kol kas sudaro vos keletą procentų mūsų urbanistinėje aplinkoje. O juk daugiau nei 70 % žmonių Lietuvoje gyvena miestuose!“ – iškėlė problemą architektė, pabrėždama, kad ypač svarbu suprasti, kur palanku, efektyvu ir energiškai naudinga statyti pastatą, taip pat kokiais būdais efektyviau išnaudoti žaliąją architektūrą ir ją taikant atnaujinti miestų infrastruktūrą. – Deja, daugiabučių namų gyvenamuosiuose rajonuose kol kas pažangus atsinaujinimas stringa, dėl gyventojų mažėjimo miestas tampa ekonomiškai neefektyvus, jo eksploatavimas nuolat brangsta ir sumažėja galimybių jame vystyti žaliąją architektūrą.“

„Tam, kad turėtume savo žalią aplinką, apvilktume pastatus ar savo miestą žaliu drabužiu, reikia atsakyti į klausimą, kokias mes iš to naudas galime turėti? – tęsė mintį UAB „in Pleno“ direktorė Ilona Stakėnienė. – Pirmiausia būtų pagerinta žmonių būties gerovė. juk artėjant savaitgaliui dažniausiai stengiamės ištrūkti į užmiesčio sodybą, kažkur į gamtą. Tad kodėl gi tos gamtos negalėtume turėti savo mieste? Kitas dalykas – žaliaisiais pastatų „paltais“ mes galime pagerinti pastatų šilumines savybes, taip kartu prisidėdami ir prie klimato kaitos, miesto triukšmo taršos mažinimo, oro kokybės gerinimo. Tad kodėl savo išmaniųjų biurų pastatuose mes negalėtume turėti augalų, kurie darbo metu džiugintų akį, valytų orą ir keltų nuotaiką, sukurdami puikias poilsio oazes?“ Pasak pranešėjos, ir patys urbanistiniai pastatai, pasipuošę augalais, atrodytų kitaip. Žaliąsias sienas kurti padėtų išmaniai naudojamos pagalbinės sistemos, skirtos įvairiausiems vijokliniams augalams. jas naudojant nereikia investuoti į fasado apdailą – pastatas natūraliai keičiasi kelis kartus per metus; stabdomas garsas; valomas oras; atsiranda malonus vaizdas. 

konferencija

INŽINERIJA

Užtikrintas saugumas – esminis poreikis

ikriausiai bet kuriam žmogui saugumas yra esminis poreikis ir gyvenimo sąlyga, užtikrinanti psichologinę pusiausvyrą bei leidžianti gerai jaustis aplinkoje, taip pat produktyviai dirbti ar ramiai ilsėtis. Tačiau, suprantama, kad niekas nėra visiškai apsaugotas nuo įvairiausių neprognozuojamų pavojų ar gresiančių avarijų. Todėl nenuostabu, kad visada rūpinamės savo saugumu, kur bebūtumėme. Bene didžiausią saugumo lygį galime susikurti sau artimoje kasdienėje aplinkoje, kurioje praleidžiame daugiausia laiko. Daugeliui tai susiję su buvimu pastatuose ar šalia jų.

INŽINERIJA

Saugos sistemų svarba Mūsų išmaniųjų technologijų amžiuje yra tikrai nemažai galimybių ir įvairiausių efektyvių techninių priemonių saugiam gyvenimui užtikrinti. Jų yra sukurta labai daug ir su pačiomis skirtingiausiomis funkcijomis, todėl šiandien žmonių saugumo užtikrinimas pastatuose ar šalia jų bet kuriuo atveju priklauso ne tiek nuo sienų storio ar aukščio, kiek nuo įrengtų elektroninių pastato apsaugos ir kontrolės sistemų. Integruotą pastate modernią saugumo sistemą galima įjungti mobiliuoju įrenginiu ar kompiuteriu, prijungtu prie interneto. Ji gali atlikti daugybę naudingų funkcijų ir teikti realią pagalbą įvairiausiose situacijose. Pavyzdžiui, jutikliams užfiksavus dujų nuotėkį ar dūmus, sistema gali iš karto išsiųsti įspėjimą savininkui ir atsakingoms tarnyboms, o, atsiradus vandens nuotėkiui, ne tik informuoti, bet ir reikiamoje vietoje atjungti vandentiekį. Ji gali atbaidyti ir ketinančius įsilaužti į namus vagis tuo, kad pagal judesio jutiklių signalą visame pastate iškart uždegs šviesas, įjungs garso aliarmą. Taigi saugos sistemos dažniausiai projektuojamos ir montuojamos tam, kad būtų galima užtikrinti priešgaisrinę apsaugą ir gaisro prevenciją, įsilaužimo signalizaciją, patekimo į pastatą kontrolės sistemą bei vaizdo stebėjimą, operatyviai aptikti vandens, naftos ir chemijos produktų nuotėkį, išvengti avarijų. Saugos sistemos jau tapo neatsiejama šiuolaikinių pastatų dalimi. Deja, dar pasitaiko atvejų, kai mažiausiomis sąnaudomis pelno siekiantys statybų verslo atstovai ar NT plėtotojai nenori to įsisąmoninti ir nėra pakankamai suinteresuoti skirti užtektinai lėšų užtikrinti visapusiškam saugumui pastatuose, šalia jų. Vaizdo stebėjimo sistemos Bene dažniausiai pastatuose naudojama saugumo sistema remiasi nepertraukiamu vaizdo stebėjimu. Nuotolinis vaizdo stebėjimas jau ne vieną dešimtmetį laikomas pakankamai efektyvia priemone besirūpinantiems asmeniniu ir savo turto saugumu. Kamerų užfiksuoti vaizdai padeda tiriant įsilaužimus ir vagystes, leidžia išsiaiškinti incidentus, identifikuoti įsibrovėlius, ne veltui vengiančius vaizdo kameromis nuolat stebimų teritorijų ir patalpų. Žmonių saugumui užtikrinti rinkoje siūlomas ne vienas šiuolaikiškas technologinis sprendimas – tereikia kreiptis į šios srities kvalifikuotus specialistus, kurie padėtų parinkti konkrečiam objektui geriausiai tinkančią vaizdo stebėjimo sistemą ir galėtų ją profesionaliai įrengti. Vaizdo kameros teritorijoms saugoti Vaizdo kameros teritorijoms stebėti parenkamos, atsižvelgiant į tai, kur jos bus įrengtos. Pavyzdžiui, pagrindinės problemos, kurių siekia išvengti daugiabučių namų gyventojai, yra susijusios su gyvenamųjų namų teritorijų apsauga nuo nepageidaujamų ir įtartinų piliečių į jas patekimo, vagysčių iš butų, balkonų ir sandėliukų, mažosios architektūros elementų niokojimo, kiemo ir vaikų žaidimų aikštelių inventoriaus laužymo, automobilių plėšimų antžeminėje ar požeminėje stovėjimo aikštelėse.

Daugiabučių namų bendrijoms ir savininkams geriausiai rinktis saugos sistemas su sumontuotomis didelės raiškos vaizdo stebėjimo kameromis su internetiniu ryšiu. Tokios kameros be pertraukos stebi ir įrašinėja vaizdus visą parą, o, daugiabučio gyventojams susitarus, kiekvienas jų bet kuriuo momentu gali internetu prisijungti prie pasirinktos kameros ir pasižiūrėti, kas vyksta prie namų, automobilių stovėjimo ar vaikų žaidimų aikštelėje. Net ir tuo atveju, jeigu bus įvykdytas nusikaltimas, didelės raiškos stebėjimo kamera įrašyti vaizdai padės atpažinti ir surasti nusikaltėlius. Be to, vaizdai iš tokių kamerų gali būti persiunčiami ir matomi mobiliajame telefone. Šiandien vaizdo stebėjimo sistemų pranašumo, norint užtikrinti gyventojų saugumą, jau nereikia įrodinėti, nes, net išvykus, jos leidžia matyti savo būstą ir aplinkinę teritoriją, pastebėti susidariusias avarines situacijas bet kuriuo paros metu, o suveikus signalizacijai – įvertinti, ar aliarmas buvo klaidingas.

Vaizdo kameros patalpoms stebėti

Kamerų užfiksuoti vaizdai padeda tiriant įsilaužimus ir vagystes, leidžia išsiaiškinti incidentus, identifikuoti įsibrovėlius, ne veltui vengiančius vaizdo kameromis nuolat stebimų teritorijų ir patalpų.

Pastatų vidaus patalpoms stebėti naudojamos kitokios modifikacijos vaizdo stebėjimo kameros nei išorėje. Neretai vandalai ir vagys mėgsta plėšti ir niokoti turtą būtent daugiabučių laiptinėse ir požeminėse stovėjimo aikštelėse, kur būna nedideli žmonių srautai. Kai čia nėra įdiegtų apsaugos sistemų, daugiabučio namo gyventojai kenčia nuo liftų gadinimo, plėšimo iš pašto dėžučių ar vagysčių iš automobilių. Šioms vietoms apsaugoti geriau sumontuoti mažesnes ir sunkiau pastebimas, tačiau didelės raiškos vaizdo stebėjimo kameras. Tai – pakankamai racionalus sprendimas, nes tokių kamerų reikia kur kas mažiau, nei vis dar įsiūlomų mažos raiškos kamerų. Modernių kamerų aukšta vaizdo kokybė leidžia net ir naktį įžiūrėti veidus, automobilių valstybinius numerius ir pan. Pavyzdžiui, vienos 360 laipsnių apžvalgos kampo vaizdo kameros visiškai užtenka stebėti šešioms automobilių stovėjimo vietoms, taip pat visam laiptinės plotui su pašto dėžutėmis ir įėjimais. Visada vaizdo stebėjimo kameras geriau įrengti su jas saugančiais nuo sugadinimo tvirtais metaliniais korpusais.

INŽINERIJA

Išmanieji telefonai kaip sargai Užtikrinant gyventojų saugumą tikrai reikšmingas vaidmuo priskiriamas išmaniųjų telefonų funkcijoms ir juose integruotų programų galimybėms. Palyginti daug vartotojų savo išmaniajame telefone jau yra įdiegę programas, kurios leidžia matyti konkrečios apsaugos sistemos statusą, gauti pranešimus apie jos įjungimą ir išjungimą, atsiradusius eksploatacinių sistemų gedimus, duomenų testavimą.

Įdiegus specialiąją apsaugos programą, piktograma mobiliojo telefono ekrane taip pat praneša apie gaisrą, aliarmą, elektros įtampos dingimą ar įsilaužimą. Visi pranešimai iš saugomo objekto apie įvykius yra siunčiami realiuoju laiku. Tokios šiuolaikinės programos pritaikytos saugoti ne tik gyvenamosios, bet ir kitos paskirties pastatus bei objektus. Šiandien jos taip ištobulintos, kad išvykus nuotoliniu būdu galima valdyti pastato vėdinimo, šildymo, garso bei kitų

„Cloud 4G“ – plačiai naudojama daugiafunkcė IP kamera Prie aukštos vaizdo raiškos (iki 4 Mpix) kameros „Cloud 4G“, veikiančios su 4G mobiliuoju ryšiu, galima prisijungti įprastu ir planšetiniu kompiuteriu bei išmaniuoju telefonu. Ši naujoviška kamera yra universali, tinka stebėti aplinką patalpų viduje ir didelėse teritorijose. Ji nepamainoma statybvietėse, kai reikia sekti statybos procesus tiek lauke, tiek viduje. Naudojant vaizdo kamerą „Cloud 4G“ patogu stebėti ir saugoti teritorijoje esančią įrangą, techniką bei medžiagas, pavyzdžiui, sukrautas sandėliuoti medienos rietuves. Taip pat, pasitelkus „Cloud 4G“, galima sekti ir kas vyksta laikinoje sunkiosios technikos stovėjimo aikštelėje, nes kamera gali per nuotolį realiuoju laiku informuoti apie įsibrovimą į teritoriją. Be to, ši mobilumu ir funkcionalumu išsiskirianti vaizdo kamera yra puiki pagalbininkė nuotoliniu būdu valdantiems projektus ir vadovaujantiems pavaldiniams projektų vadovams „Cloud 4G“ turi daug pranašumų. Ji labai lengvai sumontuojama – tam nereikia kviesti specialistų, užtenka norimoje vietoje įjungti į elektros lizdą kištuką. Ne mažiau patogi ir tada, kai nėra galimybės prisijungti prie elektros tinklo, nes

gali dirbti prijungta prie išorinių akumuliatorių. Kamera „Cloud 4G“ nepriekaištingai veikia ir naktį – joje integruotos naujausios pašvietimo technologijos užtikrina gerą matomumą tamsiuoju paros metu. Daugiafunkcė kamera gali būti komplektuojama su ryšio kokybę gerinančia išorine antena. Tuo pačiu metu prie kameros gali prisijungti iki keturių vartotojų. Jos vaizdo įrašai saugomi nuotoliniu būdu debesyse ir yra skirtingai programuojami – gali būti nuolatiniai nepertraukiami, įrašomi tik judant arba nustatytu laiku. Beje, kamera „Cloud 4G“ jau daugiau nei metus sėkmingai naudojama mūsų ir užsienio šalyse. Lietuvoje siūloma ilgalaikė ar trumpalaikė kameros „Cloud 4G“ nuoma, jos išbandymas prieš įsigyjant (angl. try and buy), taip pat nuolatinė pagalba visais susijusiais su įranga klausimais. 

UAB „IT Sistemos“ I Žvalgų g. 8, Vilnius Tel. +370 618 00 483 I el. p. info@itst.lt www.itst.lt

INŽINERIJA

sistemų režimus, varstyti užuolaidas ar žaliuzes ir sudaryti įspūdį, kad gyventojai yra namuose. Norint pradėti naudotis pastatų saugos programa išmaniajame telefone pirmiausia reikia sudaryti atitinkamą sutartį su tokią paslaugą teikiančia bendrove. Tuomet bus galima ją atsisiųsti ir naudojant savo sukurtą vartotojo vardą bei slaptažodį prisijungti prie saugos sistemos. Vėliau tereikės užsiregistruoti ir priskirti jai saugomą objektą.

Dvejopai užtikrinamas saugumas Neretai turto savininkams norisi užsitikrinti jo saugumą visomis įmanomomis priemonėmis. Tuomet bute, name ar sodyboje sumontuota moderni elektroninės apsaugos sistema sujungiama ir su visą parą veikiančiu saugos tarnybos centriniu stebėjimo pultu (CSP), kuris, gavęs aliarmo signalą, nedelsdamas išsiunčia į įvykio vietą ginkluotą greitojo reagavimo grupę (GRG) ir apie įvykį informuoja objekto savininką ar jo paskirtą atsakingą asmenį. Šiais metais Barselonoje įvykusioje parodoje „MWC 2016“ buvo pristatytas robotas, saugantis Atvykę apsaugos darbuotojai įvertina išmaniuosius namus. Jį galima valdyti išmaniuoju telefonu. Numatyta, kad kartu su robotu situaciją ir užtikrina saugumą. Jeigu kyla gali būti sukomplektuotas virtualiosios realybės šalmas, 360 laipsnių kampu filmuojanti vaizdo gaisras, įvyksta stichinė nelaimė, avarija, kamera ir skraidyklių valdiklis „Smart Controller“. fizinės apsaugos darbuotojai tuojau pat Į naująjį robotą įtaisyta šešių megapikselių vaizdo kamera su jutikliais, mikrofonas ir garso informuoja atitinkamas gelbėjimo tarkolonėlė. Prie jo galima prisijungti per išmanųjį telefoną ir išvykus stebėti, kas vyksta namuose, nybas. pavyzdžiui, ar saugiai laiką leidžia vaikai. Jei namie bus paliktas gyvūnas, robotas šeimininko balsu gali jį net pakalbinti, taip pat pažaisti su augintiniu lazerio spinduliu. Toks robotas gali Dažniausiai visi apsaugos darbuotojai išgąsdinti ir bandančius į namus įsilaužti vagis. Jis nesunkiai valdomas internetu per „Wi-Fi“ ryšį. turi ginklus, radijo ryšio ir specialias Per jį taip pat galima valdyti visas išmaniojo namo sistemas. priemones. Juos nesunku atpažinti, nes jie nešioja vienodas uniformas ir atvažiuoja skiriamaisiais ženklais pažymėtais automobiliais su įdiegta navigacine sistema, kuri fiksuoja ir laiką, kad vėliau užtektų įvykio eigos įrodymų ir nekiltų nesusipratimų. Jeigu kyla incidentas, kiti nusikalstami veiksniai – vagystė, viešosios tvarkos pažeidimas ir pan., darbuotojai stengiasi juos neutralizuoti ir informuoja teisėtvarkos tarnybas. Jau įprasta, kad visa susijusi su įvykiu informacija klientams pateikiama interneto savitarnos svetainės išklotinėje.

Naujoviškos telefonspynės Dar daugiau saugumo ir patogumo suteikia pačių naujausių technologijų išmaniosios sistemos, sudarančios gyventojams galimybę bet kada kontroliuoti asmenų į savo būstą patekimą. Akivaizdžiai su laiku tobulėja ir pačios telefonspynės. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja naujoviškos vaizdo telefonspynės su integruotais ekranais. Suskambėjus durų skambučiui, moderniai sukonstruotos išmaniosios telefonspynės ekrane automatiškai pasirodo skambučio valdymo funkcijos ir atsiranda galimybė matyti ir kalbėtis su atvykusiu asmeniu, kuris aiškiai matomas ekrane. Naujovė taip pat ir atvykėliui leidžia lauko stotelės ekrane matyti viduje esantį pašnekovą. Naujosios telefonspynės, palyginti su anksčiau gamintomis, turi didelį pranašumą – kaskart atvykusiam lankytojui paspaudus durų skambutį į telefonspynės atmintį automatiškai įrašomas jo atvaizdas. Todėl bet kada vėliau nėra sunku sužinoti, kas prašėsi įleidžiamas, kai viduje nebuvo šeimininkų. Tiesa, galvojant apie saugumą ir įrengiant tokią telefonspynę, labai svarbu tinkamai parinkti sistemai priklausančią vaizdo kamerą, dėl to patartina pasikliauti šios srities profesionalais.

Biometrinė įėjimo kontrolė Pastaruoju metu inžinerinių technologijų progresas pažengė į priekį tiek, kad tai, kas anksčiau buvo rodoma tik fantastinio siužeto filmuose, jau yra naudojama realybėje. Tai – biometrinė įėjimo į objektą kontrolė, kuri pagal piršto antspaudą pati nustato, kas turi teisę įeiti į pastatą. Ji dabar naudojama jau ne tik įslaptintuose objektuose, pavyzdžiui, laboratorijose, kompiuterių tarnybinių stočių patalpose arba įvairių strateginių įmonių ar įstaigų konstruktorių skyriuose, bet ir biuruose, privačiuose gyvenamuosiuose pastatuose. Žmogaus piršto antspaudų supainioti neįmanoma. Jie laikomi patikimiausia identifikavimo priemone, todėl atpažįstanti piršto antspaudą biometrinė įėjimo kontrolė visiškai užtikrina, kad į vidaus patalpas nepageidaujami asmenys patekti negalės. Kaip tai veikia? Pirmiausia biometrinės kontrolės prietaise integruotas jutiklis nuskaito ir sukuria pirštų atspaudo vaizdą. Piršto antspaudas išsaugomas įrenginio atmintyje, todėl vėliau, kai norima patekti į objektą ar patalpas, yra atpažįstamas, o mirksinčių lempučių sistema parodo, ar asmuo bus į vidų įleistas. Dažniausiai, parengiant naudoti biometrinę identifikavimo sistemą, joje užprogramuojami kelių pagrindinių asmens pirštų atspaudai. Dažniausiai biometrinės kontrolės prietaisas, prijungtas prie atskiro įtampos maitinimo, sumontuojamas potinkinėje dėžutėje ir sujungiamas su įprastu 12 V įtampos atidarymo mechanizmu. Sunku nepastebėti, kad šiuolaikinės technologijos per pastarąjį dešimtmetį taip stipriai pažengė į priekį, kad bet kuriame modernių sistemų saugomame pastate žmonės jau gali jaustis pakankamai saugiai. 

INŽINERIJA

Saulės gaminama nestandartinių elektra: sprendimų taikymo nišos

saulė

Prof. Algirdas Jonas Galdikas, Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto direktorius, Dainius Horbačiauskas, inžinierius technologas, Saulius Pakalka, mokslininkas tyrėjas

Patobulinus ir žymiai atpiginus fotoelektros technologijas, saulės generuojama elektra daugelyje šalių tapo konkurencinga. Pasaulyje kasmet pastatoma 40–50 GW suminės galios saulės jėgainių (fotoelektrinių). Tai sudaro didžiausią naujai įvedamų elektros generacijos pajėgumų dalį. Fotoelektrinės įjungiamos į įprastas elektros energijos tinklų sistemas ir jų teikiama elektra tiekiama naudotojams kartu su energija, generuota naudojant įprastas, pavyzdžiui, iškastinio ir branduolinio kuro technologijas.

INŽINERIJA

„Sanyo Solar Ark“ pastatas Japonijoje.

Tačiau yra ir kitas fotoelektros naudojimo sektorius, kai elektrą gamina į namų ir lauko apyvokos reikmenis ar prietaisus, taip pat transporto priemones, statinius integruoti saulės moduliai, dažnai neprijungti prie jokių elektros tinklų. Baldai, automobilių stogai, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijos, gatvių apšvietimo įrenginiai ir kitokių statinių dalys tampa lokaliu elektros energijos šaltiniu, kuris gali maitinti arba įkrauti mobiliuosius telefonus, kompiuterius, akumuliatorinius įrankius, lokalaus apšvietimo, signalizacijos, elektromobilių įkrovimo ir kitus įrenginius. Atskira šios „mažosios“ saulės energetikos sritis yra į pastatus integruota fotoelektra, kuri greta šilumos siurblių ir šilumą gaminančių saulės kolektorių tampa viena patraukliausių šiuolaikinių technologijų, leidžiančių įgyvendinti energiškai nulinio ar aktyvaus pastato koncepciją. Sprendimai, susiję su į pastatus integruotais fotoelektros moduliais, taip pat yra viena iš priemonių, įgyvendinat Europos Sąjungos pastatų energinio naudingumo direktyvą, pagal kurią ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai turi būti beveik nulinės energijos pastatai. Šiai „mažajai“ saulės energetikai reikia skirtingų sričių specialistų pastangų. Baldų dizainerių, statinių architektų ir projektuotojų, fotoelektros, elektronikos ir IT mokslininkų bei įvairių sričių inžinierių bendros pastangos yra sėkmės laidas, neretai pagal specialius užsakymus kuriant ir gaminant modernius, vizualiai patrauklius ir techniškai funkcionalius gaminius. Toks veiklos pobūdis atveria visiškai naujas galimybes smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams, nes dažniausiai didžiosios pramonės įmonės labiau linkusios gaminti didelius kiekius jau technologiškai nusistovėjusių parametrų gaminių. Daugeliu atveju saulės modulių integravimas į įvairius gaminius iš esmės sprendžia ne energijos tausojimo ar lėšų taupymo, bet patogumo klausimus. Pavyzdžiui, kad nereikėtų tiesti laidų nuo elektros lizdo iki skėčio pajūryje, gaminami stalai, gultai, foteliai su integruotu energijos šaltiniu.

Prof. Algirdas Jonas Galdikas, Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto direktorius

Ir tokie jie gali būti naudojami bet kurioje gamtinėje aplinkoje. Be to, kai norima įrengti gatvių apšvietimą ar signalizacijos sistemas nutolusiuose nuo elektros tinklų objektuose, elektros kabelių tiesimas iki jų gali būti brangus ir neekonomiškas. Tokiais atvejais lokalus fotoelektros šaltinis su elektros kaupimo akumuliatoriais yra kur kas pigesnis sprendimas. Kitokia situacija, kai fotoelektros sistemos yra integruotos į pastatus – tuomet galia būna didesnė, bet jos kaupimas akumuliatoriuose – brangus. Tuomet, jei pastato sava elektros instaliacija yra prijungta prie tinklo, integruotą fotojėgainę taip pat verta prijungti prie elektros tinklo, kad jis galėtų atlikti akumuliatoriaus energijos kaupiklio funkciją. Esminė tokio gaminio ar statinio su fotoelektra sudedamoji dalis yra energijos šaltinis, t. y. integruotas specializuotas saulės modulis. Galutinio gaminio taikymo naudoti paskirtis diktuoja reikiamas saulės modulio charakteristikas: generuojamą elektros energijos galią, jo dydį ir formą, spalvą bei kitus parametrus. Saulės modulių gamintojams tenka siekti, kad jų gamybiniai pajėgumai atitiktų labai įvairius reikalavimus, t. y. gamyba visuomet turi būti lanksčiai organizuota. Vargu ar viena įmonė gali sau leisti turėti kelias visiškai skirtingų modulių gamybos technologijas, pavyzdžiui, kristalinio silicio ir plonųjų sluoksnių modulių. Todėl visiškai tikėtina, kad šioje verslo srityje savo nišą gali rasti nedideli įvairiausių technologijų modulių gamintojai.

INŽINERIJA

Energiją taupantis gatvės apšvietimo stulpas su įdiegtais fotoelektros moduliais.

Tačiau visiškai akivaizdu, kad šiandien labai išsivysčiusi ir pigiausia kristalinio silicio saulės elementų bei modulių gamybos technologija dažniausiai atitinka konkurencingos kainos, generuojamos galios dydžio, ilgalaikiškumo, matmenų ir mechaninio lankstumo, taip pat estetinio vaizdo reikalavimus.

Saulės elektra ir gatvių apšvietimas Viena sparčiai populiarėjančių sričių, kurioje naudojami nestandartiniai saulės energetikos sprendimai, – gatvių apšvietimas. Nors gatvių apšvietimo stulpų su integruotais standartiniais saulės moduliais yra įvairių, tačiau, vis dažniau užsakovams pageidaujant ir estetiškai patrauklių sprendimų, pastaruoju metu atsiranda nemažas poreikis gaminti nišinius saulės modulius.

UAB „Glassbel Baltics“ biuro pastatas Klaipėdoje.

Gatvių apšvietimo stulpai gaminami su integruotomis kameromis, signalinėmis sistemomis, garsiakalbiais ir kitokia šiuolaikinių technologijų modernia įranga. Tokio tipo gaminiams ypač svarbūs ir patrauklaus dizaino sprendimai, kai saulės moduliai yra neišsiskirianti arba, priešingai, estetiškai priimtiną akcentą suteikianti galutinio produkto integrali dalis. Nuotraukose matomi gatvių apšvietimo stulpai su integruotais, Lietuvoje pagamintais specialiaisiais saulės moduliais. Į pastatus integruotos saulės technologijos Kaip jau buvo minėta anksčiau, viena iš galimybių įdarbinti saulę elektros energijai gaminti yra saulės modulių į pastatus integravimas (angl. Building Integrated Photovoltaics, BIPV). Naudojant šią technologiją, išsprendžiamos dvi užduotys – pastato konstrukcijos ir energijos gamybos. Tokiu atveju saulės moduliai gali būti naudojami kaip konstrukcinis ir statybinis elementas bei lokalus energijos generavimo šaltinis. Nors saulės modulių į pastatus integravimo technologija yra žinoma palyginti jau seniai, tačiau tik pastaraisiais metais pastebimas platesnis jos taikymas. Dažniausiai didžiausios kliūtis šios technologijos taikymo

Pasaulinė mugė Vonios, pastatų, energijos ir oro kondicionavimo sistemos Atsinaujinantys energijos šaltiniai

plėtrai, be vis dar gana aukštų kainų, yra ribotos gamintojų galimybės pasiūlyti sprendimų, kurie būtų patrauklūs tiek architektams, tiek ir logiški generuojamos energijos kiekio požiūriu. Deja, standartiniai saulės moduliai, kuriuos siūlo dauguma gamintojų, yra energiškai efektyviausi, tačiau mažiausiai patrauklūs estetiško dizaino prasme. Paskata proveržiui BIPV srityje galėtų būti nestandartiniai, pagal specifinius užsakovo poreikius ir architekto sumanymą lanksčiai pritaikomi sprendimai – pavyzdžiui, fotoelektriniai moduliai su spalvotais saulės elementais ir tonuotais stiklais ar pan. Tai svarbu dėl to, kad kiekvienas architektas nori, jog naujai projektuojamas pastatas turėtų savitą išraišką ir būtų unikalus, todėl tikrai ne visada tam tinka pasiūlyti standartiniai sprendimai. Greitai lanksčių BIPV technologijų diegimas naujai statomuose pastatuose taps ne prabanga, bet neišvengiama būtinybe, nes gali užtikrinti energiškai nulinio ar aktyvaus pastato koncepcijos įgyvendinimą ir suteikti pastatui originalų veidą. Puikus pavyzdys – „Sanyo Solar Ark“ pastatas Japonijoje, laikomas vienu sėkmingiausių pasaulyje architektūrinių sprendimų su integruota fotoelektra. BIPV pavyzdys Lietuvoje – EK 7BP projektas „SmartFlex“ Vienas iš realių pavyzdžių, kaip saulės energetikos technologijos gali būti integruotos į statinius, yra UAB „Glassbel Baltics“ biuro pastatas Klaipėdoje. Įgyvendinant ES iš dalies finansuojamą projektą, kurio tikslas – individualių, kliento poreikiams pritaikytų pastato elementų (BIPV) gamybos industrializavimas, saulės moduliai buvo įrengti antriniame šio pastato fasade. Šioms fasadų instaliacijoms buvo panaudoti ir specialiomis technologijomis dažyti stiklai, kurie sudaro objekto išskirtinumo įspūdį. Be to, pastatui buvo sukurta ir speciali elektroninė sistema, leidžianti optimizuoti elektros energijos gamybą. Beje, saulės energetika yra labai universali. Ji šiandien taikoma ne tik Žemėje, bet ir kosmoso platybėse. Dar 2014 m. vasarį į kosmosą buvo paleisti lietuviški nanopalydovai su įdiegtais mūsų šalyje pagamintais saulės moduliais. Jie nepertraukiamai aprūpino energija visą palydovo elektroninę sistemą („LituanicaSAT-1“) Nemažos dalies saulės modulių gamintojų ir dizainerių nuostabai Lietuvoje pagaminti saulės moduliai atviro kosmoso sąlygomis užtikrino reikiamą energijos tiekimą nanopalydovui per visą jo misijos laikotarpį. 

Esminė gaminio ar statinio su fotoelektra sudedamoji dalis yra energijos šaltinis, t. y. integruotas specializuotas saulės modulis.

Frankfurtas prie Maino 2017 03 14 – 2017 03 18

Water. Energy. Life.

Statybos paslaugų technologijos. Ateities sprendimai ir jų įvairovė. www.ish.messefrankfurt.com info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 5 213 55 34

Šalis-partnerė

INŽINERIJA

Saulės elektrinės. Kaip sekasi ir ar galėtų būti geriau?

Andrius Karazinas, Lietuvos saulės energetikos asociacijos ekspertas, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos narys, UAB „Solet Technics“ direktorius

2014 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) papildymą, atvėrusį duris dvipusei apskaitai. Pakeitimai turėjo įsigalioti nuo kovo 2 d., tačiau reali galimybė tapti gaminančiu vartotoju atsirado tik gegužę, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK) pagaliau patvirtino pasaugojimo kainos apskaičiavimo metodiką. Šiandien, prabėgus jau beveik dvejiems metams, galima mėginti pažvelgti, kiek naujos galimybės paskatino saulės elektrinių plėtrą Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad gaminantys vartotojai ne tik nėra subsidijuojami mokesčių mokėtojų pinigais, o dar ir prisideda prie elektros tinklų išlaikymo.

Šiek tiek statistikos ir įžvalgų Tiek Valstybinė energetikos inspekcija (VEI), tiek VKEK viešai pateikia informaciją apie leidimus užsiimti veikla energetikos sektoriuje. Tiesa, susiprasti skaičiuose gali būti ne taip paprasta, nes tiek komercinės elektrinės (ir jų perleidimai kitiems ūkio subjektams), tiek naujai statomos savo poreikiams su / be teisės pasaugoti elektros energiją skirstomuosiuose tinkluose yra kaupiami viena-

www.solet.lt

me registre. Maža to, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki tol vykdžiusi duomenų apie išduotus leidimus rinkimo funkciją LR energetikos ministerija ją perleido VEI, tad dabar turime du nelygiaverčius registrus. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimai vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (su saulės elektrinėmis) yra dviejų rūšių: pirmasis suteikia galimybę plėsti elektros energijos pajėgumus ir jo pagrindinė funkcija – rezervuoti pareiškėjui dalį bendros gaminančių vartotojų kvotos (šiuo metu – 10 MW); antrasis leidžia gaminti elektros energiją ir liudija apie faktiškai įdiegtą galią. Pareiškėjams nėra prievolės gavus pirmąjį leidimą įgyvendinti projektą, tad racionaliau vertinti, kiek vis tik tų leidimų buvo realizuota iš tiesų, kitaip tariant, – vertinti tik antruosius.

INŽINERIJA

Galima patvirtinti: taip, dvipusės apskaitos galimybė tikrai paskatino naujų elektrinių atsiradimą – iki 2015 m. pabaigos fiziniai asmenys jų įrengė per 0,5 MW (žr. 1 lentelę). 2016 m. augimas buvo spartesnis – net 1,038 MW (greičiausiai dėl dar vieno AIEĮ pakeitimo, kuriuo atskaitos diena perkelta iš sausio į balandį). Nors vertinant su bendra šiandiene saulės elektrinių galia Lietuvoje (apie 70 MW) tai tesudaro vos 2,3 %, o tokiais plėtros tempais bendra 10 MW galia būtų pasiekta tik 2025 m., teigiami pokyčiai džiugina. Be abejo, prie šito labai smarkiai prisidėjo ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) parama – jo padedami fiziniai asmenys galėjo gauti iki 30 % elektrinės įsigijimo išlaidų kompensaciją. Įdomu tai, kad nors valstybinio sektoriaus organizacijos per dvejus metus ir investavo į beveik 0,4 MW elektrinių įrengimą, kol kas vos viena jų tapo gaminančiu vartotoju (greičiausiai dėl maksimalios 50 kW elektrinės galios ribojimo). Iš pateikiamos statistikos akivaizdžiai matyti, kad skatinamos renovuotis daugiabučių bendrijos kol kas neįsirengė nė vienos elektrinės, nes AIEĮ nuostatos neleidžia tapti gaminančiu vartotoju, o, be šios galimybės, tokių investicijų svarstyti net neverta. Maloniai stebina kitų juridinių asmenų (pavyzdžiui, verslo įmonių) saulės elektrinių saviems poreikiams dalies (nors ir nykstamai mažos – vos 0,4 %) augimas, kurį dažniausiai galima paaiškinti nebent tvarios veiklos politikos ir žaliosios rinkodaros priemonių įgyvendinimu.

1 lentelė.

Išduoti leidimai gaminti elektros energiją gaminantiems vartotojams* Instaliuota saulės elektrinių galia, kW

2015-12-31

2016-10-19

Iš viso

Fizinių asmenų

566

1 038

1 604

Valstybinio sektoriaus

Daugiabučių namų bendrijų

Kitų juridinių asmenų Iš viso

596

1 038

1 634

2 lentelė.

Išduoti leidimai gaminti elektros energiją savo poreikiams (be gaminančio vartotojo teisės)* 2015-12-31

2016-10-19

Iš viso

Fizinių asmenų

Valstybinio sektoriaus

Instaliuota saulės elektrinių galia, kW

135

251

386

Daugiabučių namų bendrijų

Kitų juridinių asmenų

174

267

Iš viso

213

270

483

*Šaltinis: Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Žiūrėta 2016-11-14.

Neišnaudotos galimybės Priežasčių, kodėl visai Lietuvai saulės elektrinių plėtra naudinga, čia nevardysime, tačiau akivaizdu, kad šių jėgainių savo poreikiams statybos tempai yra pernelyg vangūs. Ar yra kokių nors būdų, neskiriant valstybės finansinių ište-

INŽINERIJA

klių, juos paspartinti? Taip, yra. Būkime sąžiningi, pagrindinis veiksnys, kuris lemia sprendimą investuoti į elektrinę savo poreikiams, yra atsipirkimo laikas, t. y. per kiek laiko dėl mažesnių sąskaitų už elektrą vartotojas sutaupys pinigų tiek, kiek reiktų jų investuoti dabar. Atsipirkimo laikas tiesiogiai priklauso nuo jėgainės kainos, gamtinių sąlygų, teisinės bazės, elektros tinklų infrastruktūros, biurokratinių procesų ir pan. Taigi, ką galėtume pakeisti?

pagrindinis veiksnys, kuris lemia sprendimą investuoti į elektrinę savo poreikiams, yra atsipirkimo laikas, t. y. per kiek laiko dėl mažesnių sąskaitų už elektrą vartotojas sutaupys pinigų tiek, kiek reiktų jų investuoti dabar.

Biurokratinės naštos smulkiesiems gamintojams sumažinimas. Kuo elektrinė mažesnė, tuo jos kainos struktūroje fiksuotos dokumentų tvarkymo išlaidos didesnės, tuo atsipirkimo laikas ilgesnis. Ar tikrai racionalu taikyti tas pačias procedūras, pavyzdžiui, 2 kW ir 90 kW jėgainėms? Atsisakius išankstinių prijungimo sąlygų, leidimo plėsti elektros energiją ir perleidus bendros gaminančių vartotojų kvotos kontrolę tinklų operatoriui, supaprastinus projekto derinimo ir elektrinės atidavimo eksploatuoti reikalavimus, būtų galima sutaupyti iki 5 % mažos elektrinės kainos! Gaminančių vartotojų rato praplėtimas. Praktika rodo, kad asmenys vengia investuoti į elektrinę daugiau, nei jiems reikia elektros savo poreikiams, t. y. parduoti

jos galimybės nėra, o bet koks perteklius ataskaitinę dieną yra anuliuojamas. Šiandien dvipuse apskaita gali pasinaudoti tik valstybinio sektoriaus organizacijos (beje, toli gražu ne visos) ir fiziniai asmenys. Nėra nė vienos objektyvios priežasties, dėl kurios reikėtų nesuteikti šios teisės visiems: daugiabučių namų bendrijoms, tikinčiųjų bendruomenėms, ūkininkams, galų gale ir tam pačiam verslui. Pastarieji paprastai disponuoja didesniais finansiniais ištekliais, tad tikimybė išvysti spartesnį saulės energetikos augimą, finansuojamą privačiomis investicijomis, gerokai išauga. Maksimalaus jėgainės dydžio ribojimo atsisakymas. Šiuo metu AIEĮ įtvirtintos nuostatos gaminančiu vartotoju fiziniams asmenims leidžia tapti tik su iki 10 kW elektrinėmis, valstybinio sektoriaus organizacijoms – tik iki 50 kW. Statistika rodo, kad ypač pastarosioms tokia galia per maža ir jos vengia tapti gaminančiais vartotojais. Ir apskritai, ar įstatymo funkcija yra tiksliai apibrėžti techninius parametrus? Gal teisingiau ir racionaliau šią teisę perleisti technines prijungimo sąlygas išduodančiam ir informacija apie infrastruktūros galimybes konkrečioje vietoje disponuojančiam tinklų operatoriui, maksimalią galią susiejant nebent su esamo įvado galia? Pasaugojimo mokesčio skaičiavimo metodikos auditas. Kol nebuvo susiformavusi praktika, pasaugojimo mokestis buvo apskaičiuojamas labiau remiantis prielaidomis nei faktinėmis išlaidomis. Be to, anot daugelio ekspertų, pati mokesčio apskaičiavimo metodika yra labai paini, o mokestis – neadekvačiai didelis. O gal pasekti kai kurių kitų šalių pavyzdžiu ir nustatyti fiksuotą metinį pasaugojimo mokestį, atsižvelgiant į elektrinės galią, tarkime, 10 eurų už instaliuotą 1 kW? Beje, tai smarkiai leistų supaprastinti dvipusę apskaitą ir sutaupytų išlaidų pačiam operatoriui. 

Paslaugi, įdarbinusi Saulę stotelė jonaviečių inovacija neįprastai įdarbinti saulę sulaukė dėmesio ir Lietuvoje, ir užsienyje. Dar vasarą buvo pristatytas analogų pasaulyje neturintis įrenginys viešosioms erdvėms – daugiafunkcė, saulės baterija įkraunama stotelė. Prisijungus prie jos USB laidu galima nemokamai įkrauti telefonus, kitus mobiliuosius įrenginius, naudotis belaidžiu internetu, pripūsti dviračių padangas ir kamuolius, paskambinti pagalbos telefonu. jau parinkta dešimt funkcijų, kurias galima priskirti šiam įrenginiui. Pirmoji Lietuvoje Tokį naujovišką įrenginį jonavos miestui padovanojo UAB „Militera“. Pirmoji viešųjų erdvių paslaugų stotelė, naudojanti tik saulės energiją, buvo pastatyta prieš dvejus metus. Pasak bendrovės direktoriaus elmanto Mickevičiaus, tuomet, gavus užsakymą dviračių takams pagaminti padangų pripūtimo įrenginį, paaiškėjo, kad negalima privesti elektros laidų, tad buvo sugalvota įdarbinti saulės energiją. Šiandien viešose erdvėse leidžiantiems laiką gyventojams naujoji daugiafunkcė stotelė jau tapo patogiu mini servisu, o pirmąjį sumontuotą dviračių take oro pūtimo įrenginį tegalima laikyti jos „proseneliu“. Greitai stotelės unikalumą įvertino KTU mokslininkai, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra – nors visos modernios stotelės funkcijos jau buvo seniai žinomos, tačiau nebuvo įdiegtos viename įrenginyje. Stotelėmis domisi ne tik miestų savivaldybių, bet ir užsienio šalių rinkos atstovai. „Ateityje stotelėje bus įdiegta dar daugiau funkcijų, pavyzdžiui, leidžiančių gauti internetu informaciją apie lankytinas vietas, naudotis įmontuota garso sistema“, – teigia idėjos autorius e. Mickevičius. Pranašumai jau įvertinti inovatyvų įrenginį jau pamėgo visi, ypač jaunimas, kuris daugiau naudojasi belaidžiu internetu, mobiliaisiais telefonais ir kasdien mina dviračių pedalus. „Tiesa, kad aplink

UAB „Militera“ Stanislovo Gedimino Ilgūno g. 16-209, Jonava Tel. +370 699 97 736 www.militera.lt

viešąsias erdves įsikūrę gyventojai nesiskųstų dėl šalia stotelių jaunuolių keliamo erzelio, galima apriboti jų veikimo laiką“, – patikslina e. Mickevičius. Daugiafunkcės stotelės patinka savivaldybių atstovams ir dėl kitų pranašumų. jų korpusas yra metalinis, todėl per tris naudojimo mėnesius jau įsitikinta, kad stotelės puikiai apsaugotos nuo vandalų, yra atsparios niokojimui. jose gali būti sumontuotos vaizdo kameros, nuolat stebinčios, kas aplink jas vyksta. Pasirūpinta ir stotelių išvaizda – ji gali būti estetiškai priderinta prie aplinkos, dekoruojant įrenginį įvairiomis medžiagomis. Tai gali būti lipnios aplikacijos su regionui būdingais motyvais, medžio ar keramikos dekoracijos. „Siekėme pagyvinti šaltą metalą. Dalį ženklų, informuojančių apie įrenginio funkcijas, teko kurti patiems, nes iki šiol kur nors panašių matyti dar neteko“, – sako UAB „Militera“ vadovas. Saulę reikėtų įdarbinti daugelyje vietų – tokios stotelės labai pageidautinos parkuose, paplūdimiuose, sporto aikštynuose, kitose viešose vietose. 

INFRASTRUKTŪRA

Ar patogu Lietuvoje turėti elektromobilį?

transportas Giedrė Linden

emos apie elektros energijos rinką Lietuvoje nagrinėjamos vis dažniau. Mūsų šalies gyventojams aktualūs įvairūs klausimai: nuo visiems svarbių elektros energijos kainų ar kaimyninėje Baltarusijoje kylančios Astravo atominės elektrinės statybų iki galimybės panaudoti alternatyvius energijos šaltinius ar infrastruktūros elektromobiliams sukūrimo. Pastaroji tema kol kas atrodo aktuali tik gana nedidelei grupelei žmonių. Juk Lietuvoje registruotų elektra varomų transporto priemonių dar nėra nė pusės tūkstančio, tačiau jau greitai situacija turėtų gerokai pasikeisti. Nes, kaip rodo duomenys, Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičius sparčiai didėja. Pirmieji elektromobiliai mūsų šalyje buvo užregistruoti prieš penkerius metus – 2011-aisiais. Tuomet jų buvo vos keturi. Nuo tada šių transporto sparčiai daugėjo kasmet. VĮ „Regitra“ duomenimis, 2015 m. balandžio 1 d. mūsų šalyje buvo užregistruoti 104 elektromobiliai, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu jau dukart daugiau – 222. Be to, Lietuvoje jau yra registruota ir apie 60 elektrinių motorolerių bei per 400 troleibusų. Lietuvos elektromobilių asociacijos atstovai prognozuoja, kad 2017 m. šalyje elektromobilių skaičius gali išaugti iki 450–600, o jeigu atsirastų valstybinės subsidijos, ir dar labiau. Tad kuo gi ypatingi elektromobiliai, jų priežiūra ir su elektromobiliais susijusi infrastruktūra? Ar mūsų keliai pritaikyti tam, kad vis daugiau žmonių persėstų į šias ekologiškas transporto priemones? Perka ne tik įmonės Kalbama, kad dauguma elektromobilių Lietuvoje yra tarnybinės, o ne asmeninės transporto priemonės. Esą taip yra todėl, kad prie gyvenamųjų namų įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles yra sudėtingiau nei prie biurų. Tačiau Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis su tuo nesutinka. Įsitikinimas, jog dauguma elektroElektromobilių skaičius Lietuvoje VĮ „Regitra“ duomenimis, 2016 m. balandžio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 222 elektromobiliai. Perkamiausi elektromobiliai Lietuvoje 1. „Nissan“ – 188 elektromobiliai 2. „Volkswagen“ – 23 elektromobiliai 3–4. BMW ir „Tesla“ – po 19 elektromobilių 5. „Chevrolet“ – 15 elektromobilių

INFRASTRUKTŪRA

transportas mobilių yra tarnybiniai, atsirado todėl, kad įmonės labiau linkusios skelbtis įsigijusios elektromobilius. Privatūs asmenys jais tiesiog važinėja, per daug nesigirdami. Tam pritarė ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius. Anot pašnekovo, prieš ketverius ar penkerius metus elektromobilius išties dažniau pirkdavo įmonės. Tada jie daugiausia buvo perkami rinkodaros tikslais, siekiant taip pareklamuoti įmonę. Bet šiuo metu didžiąją dalį elektromobilių įsigyja fiziniai asmenys, įvertinę jų pranašumus. Stotelių padaugės jau kitąmet nors elektromobilių skaičius Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, sparčiai auga, mūsų šalyje vis dar nepakanka šių transporto priemonių įkrovimo stotelių. Šiuo metu miestuose yra 23 elektromobilių įkrovimo stotelės. Septynios iš jų yra Kaune, šešios – Vilniuje (tarp jų ir vadinamoji „žalia“ stotelė, naudojanti saulės energiją), keturios – Klaipėdoje. Dar dvi greitojo įkrovimo prieigas LAKD yra įrengusi kelio A1 ruože tarp Vilniaus ir Kauno: vieną – Vievyje, kitą – prie elektrėnų. esama situacija turėtų pagerėti jau kitąmet. 2017 m. Lietuvos miestuose ketinama įrengti per 150 elektromobilių įkrovimo stotelių. Dar daugiau kaip 30 stotelių turėtų atsirasti magistraliniuose keliuose. Tai numatyta Susisiekimo ministerijos ir LAKD parengtame projekte, kuriuo siekiama skatinti naudojimąsi elektromobiliais, taip mažinti transporto poveikį aplinkai. elektromobilių infrastruktūros plėtrai numatyta skirti 3 mln. eurų europos Sąjungos (eS) lėšų.

Anot A. Teškevičiaus, jau šiemet planuojama pradėti dešimties greitojo įkrovimo prieigų įrengimo darbus keliuose A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ir A2 (Vilnius–Panevėžys), o 2017 m. magistralėje „Via Baltica“, kuri apima kelio e67 ruožą nuo Varšuvos iki Talino. „Tikimės, kad iki 2022 m. šalia valstybinės reikšmės kelių turėsime jau 28 prieigas. Be to, per 2014–2020 m. eS investicijų periodą prieigas turėtų pradėti įrenginėti ir savivaldybės“, – komentavo A. Teškevičius. Savotiškas verslo standartas elektromobilių įkrovimo stotelių daugėja ir dėl kylančių naujų pastatų, ypač komercinės paskirties. Tiesa, kol kas nėra prievolės prie naujai statomų objektų įrengti vietas elektromobiliams įkrauti. Tačiau A. Teškevičius vylėsi, kad teisės aktai greitai bus pakoreguoti ir tai taps privaloma. „Tai būtų stipri paskata sukuriant būtinąją infrastruktūrą ir suteikiant elektromobilių vairuotojams saugumo jausmą“, – įsitikinęs LAKD specialistas. ir nors kol kas nėra privaloma, anot Vilniaus architektūros studijos architektės Vaidos norkūnaitės, projektų užsakovai ir plėtotojai patys yra suinteresuoti, kad statant naujus pastatus tokių vietų atsirastų. Visuomeninių pastatų projektų plėtotojai yra nusiteikę įrengti jų kuo daugiau. Kolegei pritarė ir Vilniaus architektūros studijos direktorius architektas Algimantas Pliučas: „Pastaruoju metu ruošiant administracinės paskirties pastatų projektus, visada buvo pageidavimų jų įrengti. Tai jau tapo savotišku verslo standartu – negali turėti didžiulės įmonės didžiulio pastato be vietų elektromobiliams. juk įmonės planuoja elektromobilių, kaip tarnybinių automobilių, įsigijimą, nes tai atsiperka. Todėl jiems svarbu,

INFRASTRUKTŪRA

kad būtų numatyta ir greitojo įkrovimo stotelių, kai, atvažiavęs elektromobiliu, pasikrauni jį ir toliau važiuoji darbiniais reikalais, ir tokių stotelių, kuriose elektromobiliai būtų paliekami krauti per naktį.“ Rengiant naujų gyvenamųjų namų projektus, elgiamasi įvairiai: arba numatomos vietos, kuriose gyventojai galėtų įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles, arba jos įrengiamos iškart. O štai prie senos statybos gyvenamųjų pastatų tokių stotelių atsiradimu gyventojai turi pasirūpinti patys, suderinę šį klausimą su namo administratoriumi. Pasak L. Jokužio, įrengti elektromobilių krovos stoteles prie gyvenamųjų namų nėra koks nors iššūkis ir tikrai įmanoma. Paklaustas, kas moka už stotelių prie gyvenamųjų pastatų priežiūrą, jis sakė, kad už privačias stoteles susimoka patys savininkai, o už bendro naudojimo – kiekvienas prie jos prisijungęs ir specialią kortelę turintis vartotojas. Važiuoti patogiau ir pigiau L. Jokužis įsitikinęs, kad elektromobilį turėti verta, net jei jums ir nelabai rūpi ekologija, dėl kurios visuomenė skatinama verčiau rinktis elektra varomas transporto priemones, galinčias padėti sumažinti išmetamųjų dujų, kurios yra vienas pagrindinių taršos šaltinių miestuose, kiekį. Kaip tik todėl ES ir įvairių pasaulio organizacijų strategijose, taip pat ir Europos baltojoje knygoje numatyta didinti ekologiškų transporto priemonių kiekį. Pats elektromobilį vairuojantis L. Jokužis teigia, kad juo važiuoti kur kas patogiau nei automobiliu su vidaus degimo varikliu. Vairuojant elektromobilį nereikia perjunginėti pavarų, mašina važiuoja tyliai, nėra vibracijų, trauka visada išlieka gera, neatsižvelgiant į greitį. „Persėdus nuo elektromobilio į kokį nors vidaus degimo varikliu varomą panašaus galingumo automobilį, atrodo, kad jis visai nevažiuoja“, – šyptelėjo pašnekovas. Elektromobilių energijos sąnaudos taip pat nedidelės. Anot L. Jokužio, palyginti su įprastais automobiliais, jos atitiktų 2 l/100 km. „Net ir palyginus aukštos klasės elektromobilius, tokius kaip „Tesla“, su analogiško galingumo automobiliais, turinčiais vidaus degimo variklį, elektros energijos sąnaudos būtų gerokai mažesnės. Vairuojant elektromobilį jos atitiktų 3 l/100 km, o paprastą tokio pat galingumo automobilį – apie 20 l/100 km. Taigi elektra leidžia išgauti didelį galingumą mažomis sąnaudomis“, – pasidžiaugė pašnekovas. Elektromobiliai patikimesni Visi dideli automobilių gamintojai, tokie kaip „Nissan“, BMW ar „Volkswagen“, savo servisuose Lietuvoje vykdo ir elektromobilių priežiūrą. Kai kurie gamintojai autorizuotus elektromobilių servisus mūsų šalyje atidarė netgi anksčiau, nei Lietuvos keliuose atsirado jų gaminamos elektra varomos transporto priemonės. Pavyzdžiui, BMW autorizuotą elektromobilių servisą su specialiomis įkrovimo stotelėmis ir šioms transporto priemonėms pritaikytais diagnostikos įrenginiais bei specialiais įrankiais atidarė prieš dvejus metus. Tuo metu Lietuvoje BMW „i“ serijos elektromobiliai Lietuvoje dar net nebuvo parduodami. Kuo ypatingas elektromobilių remontas? „Visų pirma, jų gedimo rizika yra gerokai mažesnė, nes elektromobiliai yra

gerokai paprastesni. Su bėdomis susiduriama tada, kai, bandant parplukdyti elektromobilį iš Amerikos, jis išsiunčiamas su nusėdusia baterija. Automobilis plaukia du mėnesius, po to dar muitinėje prastovi kokį mėnesį. Tada baterija tiesiog „užsibaigia“. Tai – dažniausia problema. Bet tai net ne gedimas, o nežinojimas, kaip elektromobilį naudoti. Vokiečiai atliko tyrimą, koks automobilis yra pats patikimiausias, ir išrinko „Toyota Prius“. Palyginus jį su elektromobiliu „Nissan Leaf“, paaiškėjo, kad pastarasis buvo net keliolika kartų patikimesnis už patį patikimiausią vidaus degimo varikliu varomą automobilį“, – paaiškino L. Jokužis. Kas stabdo spartesnę plėtrą? Tad kodėl elektromobilių Lietuvoje vis dar tiek mažai? Juk, pavyzdžiui, Norvegijoje, kuri gyventojų skaičiumi už Lietuvą yra vos apie du kartus didesnė, elektromobilių skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo 100 kartų. 2012 m. jų Norvegijoje buvo tik apie 1 000, o šiandien jau apie 100 tūkstančių! L. Jokužis įžvelgė dvi priežastis. Visų pirma, Lietuvoje, skirtingai nei Norvegijoje, vairuojantiesiems elektromobilius kol kas netaikomos jokios mokestinės lengvatos. Nors Lietuvos elektromobilių asociacijos atstovai jau kelerius metus kalbasi apie galimybę taikyti tokias lengvatas ir su Finansų, ir su Susisiekimo ministerija, kol kas to nėra. Antra priežastis yra tai, kad Lietuvoje žmonės vis dar labiau linkę pirkti ne naujus automobilius. Vidutinis automobilių amžius Lietuvoje vis dar siekia apie 15 metų, nors pastaruoju metu jis atjaunėjo. Tikėtina, kad ir 80–90 % elektromobilių mūsų šalies gyventojai perka iš antrų rankų. Tokių antrinėje rinkoje kol kas nėra daug, nes apskritai elektromobiliai pradėti gaminti tik prieš ketverius metus, o dauguma gamintojų pirmuosius savo elektromobilius pristatė tik 2013–2014 metais.

Rengiant naujų gyvenamųjų namų projektus, elgiamasi įvairiai: arba numatomos vietos, kuriose gyventojai galėtų įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles, arba jos įrengiamos iškart.

Vis dėlto elektromobilių Lietuvoje kasmet natūraliai daugėja. Tikėtina, kad netolimoje ateityje mūsų gatvėmis važinės ir vien elektra varomos belaidės visuomeninio transporto priemonės. Siekis turėti elektra varomas miesto keleivių pervežimo priemones yra pirmenybinė sritis Europoje. „Jau dabar daugelis gamintojų pradeda gaminti miesto autobusus su greitais įkrovimais stotelėse, kol laipinami keleiviai. Tai – pailginto važiuojamojo atstumo troleibusai, tik jie be laidų, arba tiesiog autobusai su didele baterija, kuri įkraunama kartą per naktį. Manau, kad po kokių 5-7 metų tokius autobusus matysime ir mūsų miestuose“, – vylėsi L. Jokužis. 

Žvejybos nuostoliams dėl jūrų žinduolių ir paukščių padengti – ES parama Žvejybos įmonės su nekantrumu laukia šaltesnių orų – rudenį prasideda intensyvesnė verslinė žvejyba priekrantėje ir atviroje Baltijos jūroje. Tačiau artėjant žiemai priekrantės zonoje ima telktis ir daugiau iš šiaurės atskridusių paukščių, padidėja atsitiktinė jų priegauda – nerdami ieškoti maisto, paukščiai įsipainioja į tinklus ir juose žūsta. Sparnuočiai atneša didelių nuostolių ir patiems žvejams – suveliami jų tinklai, apgadinamas laimikis, mažinami žuvų ištekliai. Su panašiomis problemomis susidūrę žvejai dabar gali sumažinti savo patirtus nuostolius – siekiant atlyginti dėl paukščių ir jūrų žinduolių patirtą žalą, Žemės ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“. Siekiama stiprinti verslinę žvejybą Žemės ūkio ministerijos atstovai atkreipia dėmesį, kad nors paukščių daroma žala nėra tokia didelė kaip jūrų žinduolių, tokių kaip ruoniai, sparnuočiai taip pat stipriai prisideda prie sumažėjusių žvejų laimikių. „Dėl jūrų žinduolių ir paukščių įtakos bei kitų priežasčių bendri priekrantės žvejų versliniai sugavimai per pastaruosius 10 metų gerokai sumenko. Žvejų tinklais per žiemą sugaunama apie 10 proc. visų žiemojančių paukščių, tad ši problema tapo aktuali tiek žvejams, tiek ornitologams, – pasakoja Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Bartišius. – Jūriniai paukščiai ne tik įsivelia į tinklus, bet ir trukdo vystyti akvakultūrą – dirbtinės žuvų sankaupos pritraukia maitintis atskridusius paukščius, todėl siekiama ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti tinkamą jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir kartu palaikytų verslinę žvejybą.“ Pasak specialisto, dėl prastėjančio laimikio mažėja ir taip negausi priekrantės žvejų bendruomenė – Lietuvos Baltijos jūros priekrantės zonoje žuvis gaudo daugiau nei 50 žvejų įmonių, o atviroje jūroje – viso labo apie 20 žvejybos bendrovių. Todėl priemone siekiama išlaikyti stabilias žvejų bendruomenės socioekonomines sąlygas, užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir palaikyti verslinės žvejybos priekrantėje bei atviroje jūroje gyvybingumą.

Daugiau informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

Paramos gavimo sąlygos Teikti paraiškas ES paramai dėl paukščių ir jūrų žinduolių atsiradusių nuostolių atlyginimo gauti žvejybos įmonės gali iki 2016 metų gruodžio 29 dienos. Svarbu atitikti pareiškėjams keliamas sąlygas – parama priemonei įgyvendinti skiriama tiems, kurie žvejoja Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais ir kurių bendrosios pajamos iš žvejybos pasyviosios žvejybos įrankiais ataskaitiniais metais yra virš apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamų. Ūkio subjektas taip pat turi būti vykdęs verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje. Kompensacija mokama pagal ūkio subjekto gautas bendrąsias pajamas ataskaitiniais metais už sužvejotą produkciją. Taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. 