Structum 2019 birželis

520 West 28th, Niujorkas WICONA elementinio fasado sistema

Architektas: Zaha Hadid Architects Fasadų gamintojas: Stahlbau Pichler Foto: ©Hufton+Crow

„520 West 28th“ – pirmasis apartamentų pastatas Niujorke, suprojektuotas „Zaha Hadid Architects“ Pastato fasadų sistema ir jo kreivės dera kartu šiame 11 aukštų statinyje. Jų formos maksimaliai padidina kiekvieno būsto privatumą ir tuo pačiu metu sukuria dinamiškumo ir judėjimo jausmą. Išsiskiriantis ir originalus pastatas, prikaustydamas žvilgsnius, nepalieka abejingų. „WICONA“ naudoti sprendiniai: individualiai pritaikyta elementinių fasadų sistema su elektros pavaromis į išorę išstumiamomis langų varčiomis.

Skaitykite daugiau apie apdovanojimą „Architizer A+“ pelniusį projektą www.wiconafinder.com arba žiūrėkite vaizdo įrašą „goo.gl/oDnEgp“.

YEARS since 1948

A&K HOME CONSTRUCTION – Kanados standartai Lietuvoje!

A&K HOME CONSTRUCTION specialistai, dirbę su milijono vertės objektais Kanadoje, dabar savo energiją ir idėjas sutelkia į kokybės standartų kėlimą vidaus apdailos darbuose Lietuvoje.

Preciziškumas, aukšta darbo kokybė, tikslumas terminuose ir efektyvi komunikacija su klientu garantuojama pasirinkus visas įmonės siūlomas paslaugas.

• Gipso kartono plokščių montavimas • Sienų ir lubų glaistymas • Dažymas • Tapetavimas • Plytelių klojimas ir klijavimas • Grindų montavimas • Elektros instaliacijos darbai • Santechnikos darbai • Griovimo-ardymo darbai • Dizainerio konsultacijos

www.akhome.lt , Tel. 8 641 44 440, El. p. info@akhome.lt

Naujoji V klasė Jūsų verslo poreikiams ir kelionėms Palydovas, kuriuo galima pasitikėti. Su savo pagalbos ir saugos sistemomis V klasės automobilis padės jums daugybėje vairavimo situacijų ir leis pasiekti kelionės tikslą saugiau, mažiau pavargstant ir savarankiškiau. Judėkite pirmyn su naująja V klase.

UAB „Silberauto“ − oficiali Daimler AG atstovė Lietuvoje: Vilnius, Pirklių g. 9, tel. 8 5 266 59 00 Kaunas, Vakarinis aplinkkelis 6A, tel. 8 37 301 201 Klaipėdos r., Vilniaus pl. 8, Sudmantų k., Sendvario sen., tel. 8 46 323 780 www.mercedes-benz.lt

PROJEKTUOJAME IR GAMINAME PAGAL PATEIKTĄ ESKIZĄ, NUOTRAUKĄ AR BRĖŽINĮ.

IŠSAKYKITE MUMS SAVO IDĖJĄ, O MES PAVERSIME JĄ BALDU! www.mbi.lt I Mob. +370 670 93222 I Mob. +370 657 97281

REDAKCIJOS ŽODIS

‘06

ISSN 2335-2108

Jauna vizija iškeitė svajones į komfortą ir staiga krūptelėjo supratusi, kad vienintelis būdas išlikti – būti kitokiai. Suvokė, kad tas, kas iškeičia tolimus horizontus ir ryškias spalvas į trumpas pritapimo akimirkas, apsuptas plieno gijų, staiga nubunda it po košmaro, bylojančio apie niekada neateisiantį rytojų. Pamatė, kad tie, kurie prisiekia tikrai žinantys ką daro, netikėtai sustoja, gręžiasi atgal į labirintais apipintus miestus, paliktus praeityje – griūvančius, bet pasiruošusius vėl būti atstatytus. Išgirdo, kad kažkas kuria tik tam, kad be pateisinimo ar prasmės būtų įlietas į istorijos vingį. Ir pasižadėjo sau – niekada neišsižadėti savosios utopijos. Trumpas akimirkas paversti ateities monumentais, susuptais į prieš svajones linkstanti metalą, atpinti betoninius raizginius ir užlieti juos tauriomis vizijomis, atstatančiomis miestus, kurie niekada ir nelaukė būti apleisti, suteikti prasmę ir tikslą misijai, nešamai kuriančių kitokį pasaulį – išmanų.

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

2019 M. NR.6 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

TURINYS 8 Skaniausi pasaulyje 14 Rinkitės patikimą partnerį savo restoranų verslui!

18 Šefas iš pietų afrikos į smiltynę perkėlė dalijimosi maistu tradicija 19 Šiuolaikinės terasos charakteris 22 Keliamės į lauką: terasos be saulės, lietaus, vėjo ir vabzdžių 26 Šiuolaikinių sporto klubų dizaino užkulisiai 30 Tausojanti danga – europinių sporto erdvių požymis 34 Naujoji „Telia“ būstinė: unikalios darbo erdvės – investicija į darbuotojų gerovę 42 Sujungti technologijas ir estetiką – „JUNG Showroom“ apdovanojimai 48 Spalvos metale: eksterjero ir interjero transformacija 54 „Švyturys Bhouse“ – istorija dvelkiantis modernumas 64 Slėnio vila – šiuolaikinės architektūros monumentas gamtos prieglobstyje 76 Jubiliejiniame „Išmanusis miestas“ renginyje – ateities miestų projektai 86 Paveldo restauracija ir renovacija klimato kaitos kontekste 90 Tikslas – naujas senų statinių gyvenimas 98 Langų įterpimo į šiltinimo sluoksnį tvirtinimo sistema JB-D® 100 Draugas ar priešas? Dirbtinio intelekto vaidmuo šiandienos visuomenėje 104 Miestų aikštės – bendruomenės siela, apibrėžianti miesto kultūros kokybę 108 Miesto aikštės – bendruomenės istorijos atspindys 109 Svarbiausia – tvarumas 110 11 priežasčių sodinti medžius ir želdinius miesto erdvėse

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199

Darulis, Karolis Bingelis, Amandas Juška, Pierre Monetta, Richard Powers, Edmon Leong, Pixebay, © shutterstock.com, © istockphoto.com

DIREKTORĖ

REKLAMOS SKYRIUS

Ignė Dutova info@structum.lt

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė vytaute@structum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Jelena Grabovskaja jelena@structum.lt

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape

DIZAINAS Dovilė Steniukynaitė dizainere@structum.lt TEKSTŲ AUTORIAI Jelena Grabovskaja, Agnė Vilkišienė, Giedrė Linden, Mantas Lapinskas, Vytautė Kazanavičiūtė NUOTRAUKŲ AUTORIAI Paulius Čilinskas, Karolis Kiniulis, Adomas Žadeika, Norbert Tukaj, Vaidotas

8

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2019 © STRUCTUM, 2019 Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

KONF E R E NCIJA

DATA: 2019 m. rugsėjo 5 d.

LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras MULTIKINO PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

TECHNOLOGIJOS IR INOVACIJOS ARCHITEKTŪROJE BEI STATYBOJE Naujosios technologijos ir modernios inžinerinės inovacijos – neatsiejama statybų ir architektūros dalis. Novatoriški sprendimai palengvina darbą architektams bei statybininkams, taupo išteklius, gelbsti sprendžiant sudėtingas ar net kritines situacijas ir užtikrina preciziškumą, kurį galima pasiekti tik pasitelkus dirbtinio intelekto sumanumą.

Technologijos jau seniai peržengė naujos eros slenkstį, už kurio slypi šiuolaikiškos ir novatoriškos galimybės. Nuo sparčių dronų statybų aikštelėje, nuotolinio valdymo ir internetu sąveikaujančių įrenginių, grafinio automatizavimo sistemų ir jau prisijaukinto BIM metodo bei kitų inovacijų, padedančių pagreitinti sėkmingą projektų realizavimą nulemiančius procesus, naujosios technologijos persismelkia ir į pastato vidų: dėl išmaniųjų pastatuose integruotų apšvietimo, oro kondicionavimo, apsaugos ir namo valdymo sistemų pastatai tampa vis labiau pritaikyti žmogaus poreikiams, lengvai valdomi ir tausojantys išteklius.

Dalyvavimas konferencijoje yra NEMOKAMAS, vietų skaičius ribotas!

Daugiau informacijos ir registracija: www.structum.lt/konferencijos

ARCHITEKTŪRA

SKANIAUSI PASAULYJE Nuotr. Pierre Monetta, Richard Powers, Edmon Leong

Šiuolaikiški, išskirtiniai, prabangūs ir inovatyvūs...

Geriausi pasaulio restoranai vilioja ne tik ypatingais patiekalais, bet ir originaliais architektūros, dizaino ir netgi inžinerijos sprendimais. JAV architektas Davidas Rockwellas kartą yra pasakęs: „Geras restorano dizainas – tai ideali maisto, aptarnavimo ir dizaino pusiausvyra, pasakojanti darnią istoriją.“

10

ARCHITEKTŪRA

„PLAZA ATHÉNÉE“, PARYŽIUS, PRANCŪZIJA Architektai, dizaineriai: „Jouin Manku“ Vienas prabangiausių ne tik Prancūzijos, bet ir viso pasaulio restoranų „Paris Athénée“ yra viešbučio „Hôtel Plaza Athénée“, įsikūrusio Paryžiuje, prestižinėje Montenio aveniu, prabangiuose rūmuose, dalis. Restorane vyrauja prabangi klasika. Dizainas – elegantiškai modernus ir rafinuotas. Virtuvėje – naujausia technika, padedanti pasiekti tobulų rezultatų. „Jouin Manku“ biuro komandos, kurią sudaro Patrickas Jouinas bei Sanjit Manku, teigimu, didžiausiu įkvėpimu naujajam restorano interjerui tapo muzika ir šokiai, jų kuriamas laisvumas ir lengvas, nesuvaržytas judėjimas. „Jokio „užgriozdinto“ interjero“, – sako P. Jouinas. Spalvų paletė – rami, primenanti žiemą. Vyraujančios spalvos – balta, grietinėlės, smėlio, pilka. Interjere naudotas prancūziškas ąžuolas.

11

ARCHITEKTŪRA

„THE JANE“, ANTVERPENAS, BELGIJA Architektai, dizaineriai: „Piet Boon Studio“ Virėjai Sergio Hermanas ir Nickas Brilas kartu su „Piet Boon Studio“ architektų bei dizainerių studija sukūrė netikėtą „vakarienė su roko prieskoniu“ koncepciją. Šiuolaikiškas rokenrolo restoranas „The Jane“ įrengtas buvusios karinės ligoninės koplyčioje. Didelė dalis koplyčios palikta autentiška, pavyzdžiui, lubos, atnaujintos tik būtiniausios objekto dalys. Interjere naudoti kokybiški išskirtiniai natūralūs akmenys, oda ir ąžuolo mediena.

Išskirtiniu akcentu tapo šviestuvas, sukurtas taip, kad atspindėtų „dieviškumo“ idėją. Taip pat buvo sukurtas bendras apšvietimo planas, akcentuojantis unikalius pastato ir interjero elementus. Šitaip išgauta vaizdinga atmosfera, kurioje dera meniškumas ir inžinerija.

12

ARCHITEKTŪRA

„AMMO RESTAURANT“, HONKONGAS, KINIJA Architektai, dizaineriai: Joyce Wang Dar viena neįtikėtina vieta, virtusi restoranu, yra restoranas „Ammo“ Honkonge. Dabar tai unikali ir įspūdinga vieta pavalgyti, o anksčiau čia buvo sprogmenų sandėlis, įkurtas XIX amžiuje britų kariuomenės.

Tai kultūriniu ir istoriniu požiūriu svarbi vieta, todėl Joyce Wang, kurdama naują interjero koncepciją, siekė išlaikyti tradicijas ir nepaneigti šio objekto prestižinio konteksto.

Didelė dalis naudotų medžiagų ir įgyvendintų idėjų siejasi su karine pramone. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių interjero akcentų yra trijų skulptūrinių spiralinių laiptų kompozicija, pagaminta iš varinių vandentiekio vamzdžių. Šviestuvai pagaminti iš išlenktų vario strypų.

13

ARCHITEKTŪRA

H. R. GIGERIO MUZIEJAUS BARAS, GRIUJERAS, ŠVEICARIJA Architektai, dizaineriai: H. R. Gigeris Griujero mieste, Šveicarijoje, įsikūręs H. R. Gigerio muziejus ne tik eksponuoja garsaus menininko, mokslinės fantastikos srities atstovo, kūrinius, bet ir kviečia atsigaivinti įspūdingai įrengtame H. R. Gigerio bare.

Baro baldų ir interjero architektūros dizainas primena ikoninį filmą „Alien“ – skeleto struktūra, padengta dvigubomis slankstelių arkomis, peržengiančiomis skliautuotas senovinės pilies lubas. Ši erdvė – tarsi civilizacijos liekanos, priešistorė, kurios nesuspėjome pamatyti.

Menininkas H. R. Gigeris bare sukūrė nežemišką atmosferą, išskiriančią šią vietą iš daugybės įdomiausių bei įmantriausių pasaulio barų.

14

ARCHITEKTŪRA

GERIAUSI PAGAL SKONĮ...

Vis dėlto svarbiausia restorane – konceptualumas, išskirtinumas ir aiški vizija. Juk nepaisant įstabių interjerų, kaustančių lankytojų dėmesį, restoranai taip pat yra vertinami pagal naudojamas technologijas, virtuvėje naudojamą techniką bei įrankius, tiekiamą maistą, aptarnavimą ir daugybę kitų faktorių.

Vienas tokių restoranų, atitinkančių svarbiausius, ypač – skonio, kriterijus, – tai „Eleven Madison Park“ restoranas, esantis Niujorke, JAV. „Bentel & Bentel“ suprojektuotas restoranas įsikūręs „art deco“ stiliaus „Metropolitan Life North“ pastate, esančiame priešais Madisono aikštę, Manhatano Flatirono rajone. Nuo 2016 m. restoranas nesitraukia iš 50 geriausių pasaulio restoranų sąrašo dešimtuko.

Kitas pavyzdys – „Osteria Francescana“ restoranas, esantis Modenoje, Italijoje. 2018 m. „Osteria Francescana“ buvo pavadintas geriausiu pasaulio restoranu, net vertinant iš 50 geriausių pasaulio restoranų. Tai pirmasis italų restoranas, kuriam suteiktas šis apdovanojimas.

15

ARCHITEKTŪRA

RINKITĖS PATIKIMĄ PARTNERĮ SAVO RESTORANŲ VERSLUI! Restoranų, arba viešojo maitinimo, verslas yra vienas iš daugialypių pramonės sektorių.

Maitinimo paslaugos sudaro nemažą mūsų kasdienybės dalį. Kiekvieną dieną kavinės ir restoranai susiduria su iššūkiais ir griežtėjančiais kokybės standartais bei didėjančiais klientų ir svečių poreikiais. Visos šios įmonės ir organizacijos kiekvieną dieną užsako, priima ir apdoroja didžiulius maisto produktų kiekius, norėdami patenkinti augančius klientų poreikius.

Didėjant kasdieniams iššūkiams, apdorojamo ir ruošiamo maisto porcijų kiekiams, apimtims, griežtėjant kokybės standartams, susiduriama su darbo efektyvumu ir kasdiene rutina, dažnai neužtenka darbuotojų, turimų resursų bei maisto ruošimo įrangos ir įrenginių.

Efektyvūs ir patikimi procesai, susiję su prekių papildymu, yra bet kokio šio sektoriaus verslo svarbus veiksnys.

16

ARCHITEKTŪRA

Siekiant gauti laiku ir tinkamos kokybės bei darbo pobūdį atitinkančius įrenginius ir juos panaudoti efektyviai, reikia tinkamai koordinuoti daug administracinių ir organizacinių procesų. Geriausias sprendimas – kreiptis į savo srities profesionalus.

BALTIC MASTER maisto gamybinės ir prekybinės įrangos skyrius padės Jums tinkamai suprojektuoti virtuvės išdėstymą pagal Jūsų veiklos pobūdį, pasirinkti patikimą, ekonomišką ir resursus tausojančią įrangą. Teikiame individualias konsultacijas ir kartu ieškome sprendimų atitinkančių Jūsų lūkesčius, poreikius ir vizijas. BALTIC MASTER jūsų partneris teikiantis visas Jūsų verslui reikalingas paslaugas iš vienų rankų.

Tam, kad padarytum įspūdį klientui, neužtenka vien gero virtuvės darbo. Taip pat klientas tikisi ir įsimintinų įspūdžių.

Pirmą gerą įspūdį apie Jūsų restoraną gali suteikti gerai parinkti interjero ir dizaino sprendimai. Kiekvienas tinkamai parinktas dizaino elementas nuo sienų ir lubų iki apšvietimo ir baldų sukuria bendrą įspūdį apie maitinimo įstaigą.

BALTIC MASTER interjero projektavimo profesionalai parinks geriausius dizaino sprendimus, atliks autorinę priežiūrą, sukurs Jūsų restorano patalpų planus su įrangos išdėstymu ir padės išspręsti visus Jums kylančius uždavinius.

Kreipkitės į BALTIC MASTER ir gaukite viską iš vienų rankų!

17

RELJEFINĖS JUOSTELĖS SIENŲ IR LUBŲ DEKORUI

„Classic Line Decor“ – beribės galimybės siekiant interjero unikalumo. www.classiclinedecor.com I Salonas Vilniuje: T. Ševčenkos g. 19 I Tel.: 8 601 49 040 Interjeras sukurtas „Interdio“ I Jevgenija Žuk nuotr.

ARCHITEKTŪRA

19

ARCHITEKTŪRA

ŠEFAS IŠ PIETŲ AFRIKOS Į SMILTYNĘ PERKĖLĖ DALIJIMOSI MAISTU TRADICIJĄ Rima Aukštuolytė, tinklaraščio „Diena su kava“ autorė Ar žinote, kas sieja maistą ir architektūrą? Tikriausiai didžioji dalis iš karto pasakytų, kad tai – vizualus pavidalas, kuris svarbus tiek tam, kas jūsų lėkštėje, tiek pastato fasadui.

Tačiau iš Pietų Afrikos kilęs virtuvės šefas Morné Castelyn, kuris nuo šio pavasario darbuojasi Smiltynės Jachtklubo restorane, įsitikinęs, kad abi šias profesijas sieja paprastas dalykas – kūrybinė idėja.

Kitas svarbus dalykas, pasak šefo, kalbant apie maistą ir architektūrą, yra balansas. Geras virtuvės šefas geba sujungti skirtingus skonius į visumą, o architektas, pasitelkęs proporcijas ir skirtingas medžiagas, turi sujungti į tvirtai stovintį pastatą.

„Gali nuskambėti paprastai, bet mano propaguojamos virtuvės išskirtinumas – tik aukščiausios kokybės mėsa ar žuvis. Tokius reikalavimus atsinešu iš savo gimtinės – Pietų Afrikos. Beje, jei paklaustumėte, kas man yra pats tobuliausias patiekalas, atsakyčiau, kad mėsainis. Nustebinau?

Bet juk mėsainyje turi būti idealios ingredientų proporcijos ir skoniai turi derėti idealiai, kaip architektūros kūrinyje.

Smiltynės Jachtklubo restorane patys kepame specialias mėsainių bandeles, malame mėsą, o viską gardiname specialiai sukurtu padažu“, – vardija M. Castelyn.

MAISTAS RUOŠIAMAS ANT ATVIROS UGNIES

VALGYTI KAIP NAMUOSE

Iki šiol Smiltynės Jachtklubo restoranas garsėjo ne tik unikalia vieta, iš kurios atsiveria kerintis vaizdas į Klaipėdos uostą. Visi žinojo, kad tik Smiltynės Jachtklubo restorane, šioje Kuršių marių pusėje, galima paragauti pačių skaniausių itališkų picų, kepamų malkinėje krosnyje. Šiemet restorane krosnis kūrenama ir toliau, tačiau, šefo pageidavimu, virtuvėje įrengta ir speciali kepsninė su grotelėmis, kūrenama malkomis.

Pasak M. Castelyn, visas maistas pateikiamas atskiruose padėkluose, todėl kiekvienas svečias jau savo lėkštėse gali susikurti unikalius derinius. Pagrindinis principas – tarpusavio bendravimo ir maisto dalijimosi kultūra, kad valgymas prie stalo taptų šeimos ir draugų ritualu.

„O kai jau turi idėją, belieka atsidaryti magišką ingredientų dėžutę, kurią kiekvienas šefas bei architektas turi savo galvoje, ir pradėti kurti“, – juokiasi M. Castelyn.

Būtent maisto gamyba ant atviros ugnies išskiria Pietų Afrikos Respublikos virtuvę: ilgaamžės kepimo ant laužo tradicijos ir šeimos susibūrimas – jos pagrindas. Žinoma, derėtų dar prisiminti ir mėsos paruošimo tradicijas. M. Castelyn nuomone, būtent atvira ugnis suteikia mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams išskirtinį skonį.

M. Castelyn sudarytame meniu tiesiogine prasme galite užuosti dūmo kvapą: juodintas žiedinis kopūstas, ant

20

grotelių kepta jautiena, kiauliena, vištiena – skirta mėsainiams: „Man patinka „sąžiningas maistas“. Patiekalai turi būti paruošti sveikai ir skaniai.“ Jei galėtume palyginti jo kuriamą virtuvę su pastatu, tai būtų klasikinis, tvirtai pastatytas namas šeimai, kurioje tradicijos perduodamos iš kartos į kartą.

„Man svarbu, kad bet kada atvykę svečiai gautų tik aukščiausios kokybės maistą ir norėtų čia sugrįžti. Įsivaizduokite, atvykstate, grožitės uosto vaizdu ir mėgaujatės tikru vasarišku maistu, kurį galite dalytis tarpusavyje. Man pačiam labai artimas „šeimos stiliaus“ valgymas. Kitaip tariant, iškepsime jums patį geriausią viščiuką, o jis keliaus aplink stalą ir visi juo dalysitės, lyg pietautumėte namuose prie stalo“, – šypsosi šefas, kuriam Lietuva jau tapo namais.

ARCHITEKTŪRA

ŠIUOLAIKINĖS TERASOS CHARAKTERIS Jelena Grabovskaja

Kai užduodame sau klausimą, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė terasa, tai dažniausiai į galvą ateina vienas žodis, kuris nusako visą koncepciją – paprastumas. Taip, šiuolaikinės terasos yra paprastumo įkūnijimas – tiek forma, tiek įranga. Minimalizmas ir geometrinės figūros, kurios pabrėžia ryšį su gamta, – taip galima trumpai apibūdinti modernių terasų vaizdą.

GEOMETRIJA Šiuolaikinių terasų formos toli gražu nėra sudėtingos. Jos daugiausia svyruoja apie paprastas geometrines formas.

Didelės erdvės dažnai skirstomos į kelis lygius ir skirtingas zonas, pavyzdžiui: valgymo ir laisvalaikio. Visi baldai ir dekoro elementai išsiskiria paprastomis stačiakampio arba kvadrato formomis, kurios kartais sušvelninamos viena kita lenkta linija.

MINIMALIZMAS Šiuolaikinio stiliaus terasoms būdingas ekonomiškumas formos, medžiagos, spalvų ir dekoro elementų aspektais. Tačiau paprastumas ir minimalizmas nereiškia, kad kuriamas paveikslas bus nykus ar nuobodus. Tų pačių medžiagų, formų ir spalvų įdomūs, netradiciniai deriniai paverčia galutinį rezultatą originalia erdve. Taip pat minimalus skirtingų formų ir medžiagų naudojimas leidžia didesnį dėmesį koncentruoti, į kurį nors vieną

21

ARCHITEKTŪRA

elementą – grindinį arba baldą, kurio santūrumas arba kokybė tampa pagrindine erdvės atmosferos nata. Taigi esminė šiuolaikinių terasų taisyklė – mažiau yra geriau.

Jokio perteklinio dekoro ir spalvų ar linijų chaoso.

PRAKTIŠKUMAS Šiuolaikinės terasos atspindi visas dabarties architektūros tendencijas. Todėl madingas architektūrinis betonas vis dažniau naudojamas kartu arba net vietoje medžio, stiklo ir metalo. Dėl natūralaus paprastumo ši medžiaga puikiai tinka minimalistinio pobūdžio objektams, puikiai dera su gamta ir suteikia erdvei modernizmo dvasios.

Betoniniai gėlių vazonai tampa labai geru fonu ir akcentuoja natūralų augalų grožį, o betoniniai baldai tampa originalia alternatyva lauko baldams iš rotango, medžio ar plastiko. Tokį nepaprastą betoninių baldų ir grindų populiarumą visų pirmiausia lemia šios medžiagos praktiškumas. Betono ilgalaikiškumas, lengva priežiūra ir atsparumas atmosferos poveikiui kartu su šiuolaikinių technologijų galimybėmis, dėl kurių architektūrinis betonas gali įgauti ne tik šilko lygumą, bet ir įvairias formas, tekstūras ar storį, daro jį tiesiog nepamainomą naujųjų laikų terasoje.

22

ARCHITEKTŪRA

SANTŪRUMAS Naudojamos terasų statyboje medžiagos turi ne tik derėti, bet ir tapti lengvu pastato architektūriniu aidu. Tai reiškia, kad ir jų spalvinis sprendimas atkartos individualaus namo ar verslo centro gamą. Kadangi šiuo metu architektūroje vyrauja baltos, pilkos ir rudos spalvos bei jų atspalviai, terasų koloristika irgi tokia pat. Dažniausiai terasa visiškai atkartoja namo spalvinį sprendimą, tik keliais tamsesniais ar šviesesniais tonais išryškinamas vienas ar keli dekoro elementai. Tokio pat principo laikomasi ir renkantis augalus – jie arba visiškai susilieja ir atkartoja namų augalų atspalvius, arba priešingai – išsiskiria ryškesniu tonu ir tampa vizualiu traukos tašku erdvėje.

PATOGUMAS Mūsų gyvenimo tempas vis mažiau laiko palieka buitiniams rūpesčiams, todėl šiuolaikinėms terasoms parenkami augalai, kurie idealiai tinka užsiėmusiems žmonėms. Jų nėra daug, jiems nereikia sudėtingos priežiūros. Nedaug dėmesio reikia ir šiuolaikinei vejai – dėl jos praktiškumo keičiasi modernių terasų architektūrinis sprendimas: išnyksta riba tarp terasos ir žaliosios zonos aplink namą.

23

ARCHITEKTŪRA

KELIAMĖS Į LAUKĄ: TERASOS BE SAULĖS, LIETAUS, VĖJO IR VABZDŽIŲ Jaukus rytas su puodeliu kavos, savaitgalio pietūs arba jauki vakarienė lauko terasoje – tikras malonumas. Tačiau subjuręs oras ar – atvirkščiai – pernelyg intensyvūs, varginantys saulės spinduliai gali sugriauti planus. Mūsų šalies klimatui būdingos orų permainos kels gerokai mažiau rūpesčių, pasirinkus protingus terasų įrengimo sprendimus. Šiuolaikinės technologijos leidžia nepaisyti net nepastoviausių ir nepalankiausių meteorologinių prognozių – galime apsisaugoti nuo vidurdienio kaitros, sulaikyti vėją ir mėgautis romantišku lietaus barbenimu į terasos pastogę be jokios baimės sušlapti. Atrodo neįtikima? Neabejokite – tai įmanoma! Susikurkite tokią terasą, kuriai nėra blogo oro. Tai padaryti jums padės paprasti ir patogūs sprendimai. Pats metas pasidairyti, kas gi naujesnio siūloma šioje srityje.

ZIP SCREEN išorinės ritininės langų žaliuzės ir neįstiklintų terasinių konstrukcijų uždangos. Šios lauke montuojamos naujosios kartos išorinės ritininės žaliuzės apsaugo erdves nuo saulės, vėjo, lietaus ir net nuo vabzdžių. Ši daugiafunkcė saulės kontrolės sistema turi ypač stiprią konstrukciją (gali

24

sulaikyti net uraganinius vėjus), yra didelių matmenų ir efektyviai valdoma elektriniu būdu. Gaminiai ypač tinka terasoms, panoraminiams, sustumiamiems langams ir zonoms, kurių nuo saulės pakankamai neapsaugo viduje pakabintos užuolaidos ar kitos uždangos.

Ritininės žaliuzės, pagamintos su specialiais SCREEN tipo audiniais, pakeitė požiūrį į tradicines ritinines žaliuzes, kurios būdavo visiškai neperregimos ir tik iš dalies pralaidžios šviesai arba nepakankamai apsaugodavo nuo saulės.

SCREEN langų uždangos padarė tikrą revoliuciją dėl savo įvairiapusiškumo: gamyboje naudojamas stiklo pluoštas puikiai apsaugo patalpas nuo perkaitimo, saulės šviesa išsisklaido uždangos išorinėje pusėje ir net itin saulėtą dieną sumažėja atspindžiai. Beje, šis audinys leidžia matyti vaizdą pro langą, tačiau efektyviai blokuoja matomumą iš lauko pusės, taigi patikimai saugo privatumą. Šio tipo ritininės žaliuzės rekomenduojamos net pasyviesiems namams, nes padeda sumažinti šildymo ir vėdinimo išlaidas.

Išorinės ritininės žaliuzės, montuojamos ant langų, veikia kaip tinkleliai nuo uodų. Iš ZIP SCREEN konstrukcijų suformuotose terasose šios ritininės žaliuzės (jeigu aklinai uždengiami visi šonai) taip pat apsaugo nuo vabzdžių.

Kokybiškus SCREEN audinius Lietuvos rinkai vieni pirmųjų pristatė įmonės „Ardena“ langų uždangų ekspertai, kurie iš karto suprato šio produkto išskirtinumą ir galimybes.

ARCHITEKTŪRA

Išaugęs audinio populiarumas ir ypač didelis vartotojų susidomėjimas juo lėmė tai, kad buvo sukurta išskirtinė konstrukcija, leidžianti SCREEN audinius pritaikyti lauko erdvėms. Tai jiems suteikė dar daugiau privalumų ir universalumo.

PERGOLĖ Tai visame pasaulyje sparčiai populiarėjanti pavėsinių ir stoginių sistema, padedanti sukurti komfortišką, dekoratyvų, funkcionalų ir daugeliu atvejų lengvai pritaikomą pastogės sprendimą privačių namų, kotedžų arba komercinių patalpų eksterjerui. Tokia pavėsinė yra iš dalies mobili, lengvai pritaikoma pagal poreikius skirtingomis oro sąlygomis.

Pergolėse suderintos visos markizėms būdingos funkcijos, tik jos yra kur kas universalesnės ir lengviau pritaikomos pastato išorėje. Pergolės itin atsparios vėjui, apsaugo terasos zoną ne tik nuo saulės, bet ir nuo lietaus. Ypač patvarus, impregnuotas audinys yra visiškai nepralaidus vandeniui: bandymais įrodyta, kad net daugiau nei du mėnesius ant stogo kaupęsis vanduo visiškai neprateka pro audinį ir jam nekenkia. Šių pavėsinių konstrukcija montuojama labai paprastai, yra gana lengva. Jas statyti galima ir užbaigus namo ar lauko zonos statybos darbus, nes nėra keliami jokie specifiniai polių, pagrindo įrengimo reikalavimai. Pergolių stogeliai gali būti montuojami ant joms specialiai pritaikytų konstrukcijų, tai leidžia paprastai ir palyginti pigiai sukurti jaukią, nuo saulės ir lietaus apsaugančią pastogę. Kitas

būdas – įrengti pergolės stogą ant namo terasinės konstrukcijos elementų ar medinių karkasų vietoj įprasto stogo.

EOLIA Tai fasadinės ritininės žaliuzės iš storo markizinio audinio, skaidrios plėvelės ar SCREEN audinių. Ši burės principu veikianti šoninė uždanga įtempiama ir užfiksuojama prie stabilaus pagrindo kabliais, taip sukuriant jaukią užuovėją, apsaugą nuo saulės bei lietaus (tai priklauso nuo pasirinkto audinio). Pasirinkus konstrukciją su šoniniais valais (trosais), tokios ritininės žaliuzės gali būti fiksuojamos ir tarpiniuose aukščiuose, išlieka stabilios net ir vėjuotą dieną.

Tiesa, kitaip nei ZIP SCREEN, šios ritininės žaliuzės nėra atsparios labai dideliam vėjui, tad esant itin stipriems gūsiams jas reikėtų suskleisti. Paprastai šios uždangos valdomos rankiniu būdu, tačiau, kaip ir daugelis įmonės „Ardena“ siūlomų gaminių, gali būti valdomos ir elektra, įrengus automatinius daviklius.

Tai išties racionalus sprendimas, kai norisi sulaikyti saulės spindulius, nuolat traukiančius skersvėjus, apsaugoti terasos baldus ir kitus joje esančius daiktus nuo šoninio lietaus, nestiprių, bet erzinančių gūsių.

„ARDENA“ PREKYBOS SALONAI: VILNIUS ,Vytenio g. 20 KAUNAS, Savanorių pr. 288 KLAIPĖDA, Minijos g. 42 (PC „NIC“) ŠIAULIAI, Pramonės g. 17B (PC „NIC“) www.ardena.lt

25

ARCHITEKTŪRA

WWW. ALUCOBOND.COM I WWW. ALUCOBOND.LT

IE ŠK A N T IEMS MODER NAU S G A R DEROBO

26

ARCHITEKTŪRA

CUBE PLANT - Gerina erdvės klimatą.

- Filtruoja orą patalpose.

- Įrenginius lengva prižiūrėti ir naudoti tiek viduje, tiek lauke.

- Platus formų ir medžiagų pasirinkimas.

- Inovatyvus dizaino objektas.

- Integruotos akustinės plokštės sugeria garsus ir optimizuoja patalpos akustiką.

SEDI J. Kubiliaus 1, Vilnius www.sedi.lt mob.: +370 682 10685

27

ARCHITEKTŪRA

ŠIUOLAIKINIŲ SPORTO KLUBŲ DIZAINO UŽKULISIAI Jelena Grabovskaja

Sporto salės per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą renesansą ir tapo didesnės dalies žmonių kasdienio gyvenimo dalimi. Nors visų jų misija ta pati – dovanoti sveikatą ir gerą savijautą, sporto salės ir sveikatingumo klubai yra be galo įvairūs ir orientuoti į skirtingas rinkas. Vis dėlto, kad ir kokie būtų šių erdvių klientai – veganai ar vyresnio amžiaus žmonės, yra vienas dalykas, kuris visada ir vidur daromas dėl jų ir jiems – puikus dizainas.

28

ARCHITEKTŪRA

GEROS SPORTO SALĖS BRUOŽAI Specialistai pabrėžia, kad, siekdamas išlaikyti aktualumą ir konkurencinį pranašumą, sporto salės savininkas turi nuolat vertinti savo erdvės dizainą, išdėstymą ir funkcionalumą. Tam, kad būtų galima kuo geriau išnaudoti turimą erdvę, būtina apsvarstyti, kaip projektavimo sprendimai paveiks klientų patirtis. Patirties įgiję ir iš savo klaidų pasimokę klubai sugeba projektuoti vartotojų pasitenkinimą. Būtent šis jausmas lemia, kad žmonės grįžta į konkrečią sporto salę. Todėl pastarųjų metų sporto salių interjero dizaino tendencijos ir nukreiptos į kuo didesnį vartotojų pasitenkinimą.

DAUGIAFUNKCĖS ERDVĖS IR ĮRANGA Funkcinių treniruočių populiarumas lėmė, kad atsiranda vis daugiau atvirų, lanksčių erdvių sporto salių. Vis dėlto net ir mažesnėse erdvėse daug klubų sugebėjo novatoriškai panaudoti turimas patalpas, kad jas galėtų pritaikyti funkciniams pratimams atlikti. Tam kai kurie klubai fiksuoja skirtingas grindų dangas. Pasiekiamas tikrai teigiamas efektas.

Tačiau grindų dangų įvairovė nėra vieninteliai novatoriški ir universalūs dizaino elementai, kuriuos gali pasitelkti sporto salė. Specialistai siūlo kūrybingai pažvelgti ir į

joje naudojamą įrangą. Pavyzdžiui, praplėsti mūšio virvių funkcionalumą ir naudoti jas kaip pakabas treniruočių diržams.

Protingi architektai jau dabar naudojasi daugiafunkciškumo populiarumu ir, pavyzdžiui, projektuoja nuolydžio rampas ar stadiono laiptus šalia tradicinių laiptų, kurie veikia kaip papildomi treniruokliai.

29

ARCHITEKTŪRA

GRUPINIS MOKYMAS Naujoji tendencija, pastebima vis daugiau stambių sporto klubų tinklų sistemų, – vadinamosios butiko treniruočių grupės. Didelių prekių ženklų pėdomis seka ir mažesni sporto paslaugų industrijos atstovai – nemažai naujų sporto salių projektuoja studijos tipo treniruočių kambarius, kuriuose yra tik viena, bet aukštos klasės sporto įrenginių eilė.

Tokio pobūdžio studijos sportuojantiems klientams atrodo daug intymesnės ir individualesnės. Jose vyraujantis sporto įrenginys dažnai yra labai specializuotas ir išsiskiria savo dizainu. Na, o patalpų interjeras nukreiptas į klientų visišką panirimą į tai, ką jie daro, ir kuria ypatingos atmosferos bei unikalumo jausmą.

Anksčiau sporto klubų erdvės buvo kupinos įvairiai parinktos įrangos, o dabartinės treniruoklių salės dizaino tendencijos teikia pirmenybę tokiems modeliams, kuriuose pagrindinis dėmesys sukasi apie vieną treniruoklį.

YPATINGAS ATIDUMAS DETALĖMS Daug elitinių sporto salių, kurdamos kiekvieną klubo detalę, pasitelkia psichologiją. Dizaineriai pabrėžia, kad žmonės yra linkę leisti savo galutiniam įspūdžiui švelninti bet kokią neigiamą patirtį. Nemažai daliai klientų sunkus fizinis darbas nėra veikla, kuri iš tikrųjų teikia malonumą, kol jis nebaigtas. Taigi puikus dizainas gali iš dalies suteikti klientui savotišką atlygį už sunkų darbą.

30

Kai kurie stambūs sporto paslaugų teikėjų ženklai daugiau dėmesio skiria paskutinės patalpos, kurią klientas mato klube – persirengimo kambario – detalėms. Be stilingo interjero, jų spintelės aprūpinamos puikiomis smulkmenomis, pavyzdžiui, prabangiais vonios reikmenimis ir rankšluosčiais.

Specialistai sutinka, kad spintelės yra viena iš tradiciškai pamirštamų sričių, nors jos potencialas ir įtaka yra tikrai dideli. Sporto klubo nariai ir šioje patalpoje nori jaustis saugiai bei patogiai. Todėl šiandien architektai ir dizaineriai projektuodami persirengimo kambarių zoną stengiasi padidinti dušo erdves, numatyti viso dydžio dušo duris, individualias patalpas pasinaudojus dušu ir gerai apšviestas persirengimo zonas. Visa tai gali prisidėti prie kliento patogumo ir pasitenkinimo sporto sale.

VIZUALŪS DĖMESIO TRAUKOS TAŠKAI Žinoma, geras natūralus apšvietimas ir žvaigždėto dangaus vaizdas – pageidaujami elementai beveik bet kurioje erdvėje. Tačiau net ir tuomet, kai konkrečioje patalpoje šie elementai neįmanomi, šiuolaikinės sporto salės randa kitų būdų, kaip padidinti savo patalpų vizualų patrauklumą.

Tai, kad dramatiškas apšvietimas ir grafika yra galingi rinkodaros įrankiai, pripažįsta ir sporto salių architektai.

Bet netgi šių elementų įtraukimas į sporto salės dizainą gali būti labai praktiškas. Grindų grafika ir sienų freskos jau tapo nauja augančia tendencija, nes apima ir funkci-

ARCHITEKTŪRA

nio mokomojo kilimo vaidmenį. Šių elementų įtraukimas į sporto salės interjerą ne tik padidina erdvės energiją, bet ir suteikia vartotojams žinių, kaip naudotis naujesne funkcine įranga.

Skaitmeniniai ekranai – dar viena taktika pritraukti dėmesį. Jais aprūpinami visi įmanomi įrenginiai ir taip keičiamas jų vaizdas. Ekranai naudojami informacijai ir pranešimams siųsti, naujai patirčiai įgyti arba virtualioms treniruotėms programuoti bei naudoti.

INTERAKTYVI TECHNIKA Sporto salės šiandien atsidūrė unikalioje padėtyje – pažengusių sveikatos mokslų, skaitmeninių technologijų ir naudotojų patirties dizaino kryžkelėje. Įvairios interaktyvios, ergonomiškos ir pritaikomos technologijos rinkoje suteikia treniruoklių salėms daug išteklių, kai kalbama apie naujovių diegimą. Žinoma, įranga yra viena akivaizdžiausių sporto salės dizaino sričių, kurios turi būti tobulinamos tobulinant pačias technologijas. Vis labiau krypstama į ekologinius sprendimus. Pavyzdžiui, ekologiški funkciniai takeliai, kurie veikia naudodami kinetinę energiją.

Kaip visuomenės suvokimas apie fizinį tinkamumą perkeliamas iš kultūristų vaizdų į funkcinio stiprumo modelį,

biometrinių duomenų ir technologijų pokyčiai keičia vartotojų požiūrį į kūno rengybos naratyvą. Naujieji įrenginiai ir bioparametrų skaitytuvai gali būti naudojami kaip įdomus metodas, padedantis žmonėms likti aktyviems ir rinktis sportą. Dabar sporto klubai gali pasiūlyti geresnę technologiją, suteikiančią jų nariams naujų ir patobulintų priemonių pageidaujamai fizinei formai įgyti.

SUBTILUMAS VS VEIKSMAS Sporto salės estetinė kryptis vis labiau priklauso nuo klientų ir jų gyvenimo būdo. Dabartinės treniruoklių salių dizaino tendencijos rodo, kad tai yra suskirstymas į sveikatos klubus, sukurtus kaip raminantis viešbutis, ir tokius kaip Holivudo veiksmo filmų rinkinys.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dauguma tendencijų, populiarių tokiose pramonės šakose, kaip svetingumas, maitinimo paslaugos, dabar taikomos ir sveikatos klubo interjerui. Šiandien projektuojamos treniruoklių salės neatrodo kaip sporto salės. Jei išneštume įrangą, jos primintų gražų viešbučio vestibiulį ar biuro patalpas. Butiko viešbučio stilius gali būti ypač patrauklus sporto klubo nariams, darbe patiriantiems stresą. Naudojami natūralūs elementai ir augalai – o tai būdinga šiai estetikai – padeda sukurti oazę, kurioje galima puikiai atsipalaiduoti po įtemptos dienos.

31

ARCHITEKTŪRA

TAUSOJANTI DANGA – EUROPINIŲ SPORTO ERDVIŲ POŽYMIS Gyventi sportuojant – tai jau tampa mūsų laikų aksioma. Dažnas tokio gyvenimo būdo mėgėjas sporto klube lankosi dažniau nei maisto parduotuvėje. Gausėjantis aktyvų gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių būrys skatina sporto klubų rangovus, dizainerius ir įrangos tiekėjus nuolat kelti savo produktų bei paslaugų kokybės ir saugumo kartelę. Jau ne pirmus metus savo vietą tarp atsakingų sporto įrangos tiekėjų užtarnautai užima ir UAB „Eurosportas LT“.

KOKYBIŠKAS REZULTATAS – GREITAI IR SKLANDŽIAI Sporto salių, aikštynų bei stadionų, vaikų žaidimo aikštelių, aktyvaus poilsio zonų danga tiek patalpų viduje, tiek ir lauke. Puiki smūgių absorbcija. Išskirtinės žaidimo savybės. Įrengimas greitas ir kokybiškas. Bendravimas su klientais sklandus ir rezultatyvus. Tokius standartus sau iškėlusi kompanija atsakingai ir sąžiningai jų laikosi. Nenuginčijamas šios sėkmingos verslo taktikos rodiklis – darbai.

UAB „Eurosportas LT“ įrengtos sporto erdvės motyvuoja sportuoti. Laikas eina – kokybė išlieka. Funkcionalumas – kaip ir pirmomis dienomis.

TAUSOJANTI ĮRANGA – IŠ PATIKIMŲ GAMINTOJŲ Geras galutinis rezultatas – teisingo pasirinkimo vaisius.

Laiko patikrinti gamintojai – aukštos klasės sporto dangos ir įrangos garantas. „KRAIBURG Relastec GmbH & Co“ guminė produkcija grindims ir elastinė danga „Sportec®“ – vienas iš sporto aikštės sėkmės faktorių. Visi „Sportec®“ produktai gaminami pasitelkiant aplinką tausojančius procesus. 90 % dangos sudaro perdirbtos gumos produktai. „Sportec®“ elastinė danga idealiai amortizuoja smūgius, todėl puikiausiai tinka ne tik sporto, bet ir

32

daugiafunkciams centrams. Nors ir elastinga, medžiaga yra itin atspari. Beje „KRAIBURG Relastec GmbH & Co“ gamina ne tik ritininę dangą sporto centrams, bet ir gumines plyteles laisvų svorių zonoms, vaikų žaidimo aikštelėms.

Preciziška darbų kokybė ir patirtis – savybės, kurios leidžia UAB „Eurosportas LT“ įrengti etaloninę sporto dangą. Įmonė visada pasiruošusi pasiūlyti visą gamą vidaus ar lauko sportinių dangų – nesvarbu ar tai nedidelis mokyklos sporto aikštynas, ar Europos krepšinio čempionato finalo arena.

UAB „EUROSPORTAS LT“ Perkūnkiemio g. 3, LT – 12127, Vilnius, www.eurosportas.lt

ARCHITEKTŪRA

33

ARCHITEKTŪRA

PATIRTIS, KŪRYBIŠKUMAS, INOVACIJOS IR DĖMESYS DETALĖMS – KELIAS Į KOKYBIŠKĄ ARCHITEKTŪRĄ

34

ARCHITEKTŪRA

JAU DAUG METŲ „ARCHIMODULIS“ SĖKMINGAI VYKDO ĮVAIRIUS PROJEKTAVIMO, DIZAINO, PRIEŽIŪROS IR NT PIRKIMO KONSULTAVIMO DARBUS: • gyvenamųjų, daugiabučių, komercinių bei gamybos ir sandėliavimo pastatų projektavimo darbus; • projekto vykdymo priežiūrą; • kuria interjero dizainą; • teikia konsultacines paslaugas perkant nekilnojamąjį turtą; • organizuoja projektavimo darbų suderinimą, dėl nusistovėjusių ir suderintų darbinių santykių tarp projektuojančių architektų, inžinierių, konstruktorių, matininkų, geologų, archeologų, istorikų ar kitų projektavimo ir tyrinėjimo darbuose dalyvaujančių aukštos klasės specialistų;

Įmonės vadovas architektas Vytas Lužys

35

ARCHITEKTŪRA

NAUJOJI „TELIA“ BŪSTINĖ: UNIKALIOS DARBO ERDVĖS – INVESTICIJA Į DARBUOTOJŲ GEROVĘ Nuotr. Vaidotas Darulis

Neseniai Saltoniškių gatvėje iškilęs antrasis „S7“ verslo centras jau tapo didžiausios Lietuvoje telekomunikacijų bendrovės „Telia“ būstine, į kurią „Telia“ darbuotojai įsikėlė iš skirtingų biurų. Bendrovės vadovas Danas Strombergas atskleidžia, kad į darbuotojų gerovės gerinimą kompanija investavo 5 mln. eurų, o prie įsikūrimo prisidėjusi komanda tam skyrė daugiau nei 10 tūkst. valandų.

MODERNUS POŽIŪRIS Į DARBUOTOJĄ IR TVARUMO IDEOLOGIJOS

36

UŽSAKOVAS: UAB „M.M.M. projektai“ GENERALINIS RANGOVAS: statybos kompanija „Mitnija“ PROJEKTUOTOJAI, ARCHITEKTAI: UAB „Eventus Pro“ URBANISTINĖ KONCEPCIJA, ARCHITEKTAI: „Archinova“, „Arrow Architects“ INTERJERO PROJEKTAS: A2SM, Viačeslavas Malenko, Kristina Čimkutė, Greta Prialgauskaitė

„Naujoji „Telia“ būstinė, kurioje dirba 1 200 žmonių, atveria naujas galimybes darbuotojams ir kompanijai. Žmonės čia gali dirbti laisvai, vieni su kitais bendradarbiauti ir kartu siekti tikslų, teikdami aukščiausios kokybės telekomunikacijų paslaugas ir geriausią patirtį klientams.

Ne mažiau svarbios ir paties pastato savybės bei jame įdiegtos technologijos, iki minimumo sumažinančios poveikį aplinkai“, – sako D. Strombergas.

ant stogo įrengti saulės elementai, o pastato sanitariniuose mazguose naudojamas lietaus vanduo, kurį surenka specialūs lietaus vandens kolektoriai.

Naujasis „Telia“ biuras, palyginti su įprastais biurų pastatais, naudoja 40 % mažiau energijos, 55 % mažiau vandens ir išmeta 46 % mažiau anglies dvideginio. Be to, mažiausiai 10 % reikiamos elektros energijos pagamina

D. Strombergo teigimu, sertifikatą „BREEAM Excellence“ turinčiame pastate įdiegtos energijos ir vandens taupymo sistemos yra puikus pavyzdys, kaip inovacijos padeda įveikti XXI a. iššūkius, o kompanijos sprendimas čia persi-

ARCHITEKTŪRA

kelti jau yra naudingas aplinkai. Šis pastatas taip pat atliepia „Telia Company“ grupės strateginę viziją – iki 2030 m. pasiekti nulinę CO2 emisiją visoje veiklos grandinėje, rūšiuoti arba perdirbti visas atliekas ir į šias veiklas įtraukti 100 % darbuotojų. „Pokyčiai neįmanomi be žmonių ir „Telia“ darbuotojai jau yra įsitraukę. Prie darbo stalų nėra šiukšliadėžių, biure nenaudojama plastikinių ar popierinių puodelių, atliekos rūšiuojamos, spausdiname tik būtinus dokumentus ir naudojame spausdinimo sistemą „Follow Me“, kuri užtikrina, kad kiekvienas išspausdintas popierius pasiekia savininką“, – vardija D. Strombergas. „Telia“ būstinėje taip pat įrengtos išmaniosios apšvietimo ir šildymo bei vėdinimo sistemos, kurios automatiškai prisitaiko prie lauko sąlygų ir taupo energiją. Pavyzdžiui, jei lauke šviečia saulė ir dėl to temperatūra viduje pakyla, sistema automatiškai įvertina, ar efektyviau būtų užtraukti žaliuzes ir įjungti apšvietimą, ar suaktyvinti kondicionavimo sistemą. Elektros energiją taupo ir išmanioji apšvietimo sistema, kuri įjungia šviesas tik tada, jei patalpose yra žmonių.

Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje yra 420 vietų automobiliams, iš kurių 40 skirta tik elektromobiliams. Šiose vietose taip pat įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, kuriose galima įkrauti visų rūšių elektromobilius.

Tam, kad automobilių statymo vietos būtų išnaudotos efektyviai, „Telia“ darbuotojai sukūrė programėlę „Yzio“, kuri leidžia dalintis automobilių vietomis tarpusavyje.

Aikštelėje ir pastato teritorijoje taip pat yra 200 vietų dviračiams, motoroleriams, motociklams, įrengti dušai.

Bendras „Telia“ būstinės plotas siekia 15 tūkst. m2, iš kurių biuro erdvėms skirta 13 tūkst. m2. Svarbiausias šio biuro akcentas yra laisvė: dirbti ten, kur nori, išreikšti save, bendrauti, dalintis. Kiekvienas aukštas suskirstytas į daug skirtingų erdvių, pritaikytų įvairaus tipo darbui. Žmonės gali laisvai pasirinkti savo darbo pobūdį ir asmeninius poreikius atitinkančią erdvę – nuo aktyviųjų poilsio ir pramogų zonų iki „coffice“ staliukų su minkštasuoliais bei tyliųjų erdvių su standartiniais darbo stalais. Šiose erdvėse taip pat yra įvairių susitikimų kambarių, skirtų tiek „Skype“ skambučiams ar pokalbiams akis į akį, tiek komandų susitikimams.

INTERJERO KONCEPCIJOS UNIVERSALUMAS „Telia“ interjero viziją realizavusi kūrėjų komanda A2SM pasakoja, kad siekiant sukurti šį organišką ir lankstų interjerą su užsakovu buvo pradėta dirbti labai anksti – erdvių rinkimosi etape. Kadangi pasirinktas pastatas dar tik turėjo būti statomas, kūrėjai galėjo prisidėti prie pastato erdvių planavimo ankstyvoje stadijoje ir pasistengti, kad statinys, įskaitant ir bendras erdves, būtų pritaikytas konkrečiai „Telia“. „Į naująjį biurą, kaip pagrindinę „Telia Lietuva“ būstinę, buvo numatyta perkelti visus Vilniuje dirbančius darbuotojus iš skirtingų mažesnių lokacijų, todėl norint suderinti skirtingus darbo įpročius ar specifiką buvo įtraukti ir darbuotojai, vyko kūrybinės dirbtuvės. Vėliau sekė ilgas procesas derinant, perprantant ir formuojant užduotį darbo erdvėms“, – pasakoja A2SM atstovai ir sako, kad jų bei užsakovų komunikacija buvo sklandi, todėl dauguma

37

ARCHITEKTŪRA

idėjų sutapo nuo pat pradžių. „Didžioji dalis sprendimų atrasti atsižvelgiant į užsakovo poreikius. Kūrybine prasme taip pat turėjome didelių galimybių siūlyti ir realizuoti idėjas, kurias matėme kaip atitinkančias pastato ir užsakovo programą“, – atskleidžia interjero autoriai.

Anot jų, realizuota darbo erdvė yra itin mišri – atitinkanti skirtingus darbo stilius bei įpročius. Šiame biure darbuotojas darbo vietą gali rinktis pagal savo darbo pobūdį, tos dienos užduotį ar nuotaiką. Tai – šiame biure taikoma darbo vietos dalijimosi pagal veiklos pobūdį metodika (angl. activity-based working), kurią interjero kūrėjai architektai vadina drąsiu ir inovatyviu sprendimu. Ši metodika ypač naudinga, nes įprastų darbo vietų yra mažiau nei darbuotojų, tačiau jos gausiai keičiamos alternatyviomis darbo vietomis ir tai leidžia žmonėms rinktis. „Kiekvienas iš šešių aukštų padalinti į skirtingo aktyvumo zonas – nuo visiškai atvirų susėdimo zonų, laisvam darbui ar pokalbiams su kolegomis tinkančios erdvios virtuvėlės iki įprastų darbo vietų ar atskirtos tyliosios zonos, pritaikytos darbui, kuriam reikia susikaupti. Be to, dviejuose pastato aukštuose esančios aktyvios zonos yra skirtos būtent darbuotojams atsipalaiduoti, atsitraukti nuo darbo. Čia įrengtos žaidimų zonos. Darbo vietų įvairovę papildo ir didelis skaičius susitikimų kambarių, kurie taip pat varijuoja pagal uždarumą ir dydį. Susitikimų kambarių biure yra kiek daugiau nei 160“, – pasakoja A2SM atstovai.

Autoriai taip pat akcentuoja, kad kuriant interjerą daug dėmesio skirta medžiagiškumui – būtent skirtingos medžiagos tapo pagrindine raiškos priemone. Jos padėjo sukurti skirtingas emocijas, perteikti norimą simboliką. „Pastatas atsinešė miško temą, kuri gan ryškiai matoma

38

bendrų erdvių sprendimuose. Biuro patalpose nenorėjome pernelyg stiprių tiesioginių asociacijų, todėl jungėme pastato temą su biuro nuomininko ženklo siunčiama žinute. Iš to atskyrėme vėliau projekte naudotą dizaino kalbą – organiškas, minkštas formas, jungiamas su vertikalia smulkia tekstūra“, – sako autoriai. Interjere pasirinkta pilkų tonų paletė yra kaip pagrindas, įvedant žemiškas sodrias papildomas spalvas. Medžiagiškumas kartu su forma varijuoja nuo lengvų metalo konstrukcijų, smulkiai „šukuoto“ tekstūrinio tinko iki stambių geometrinių formų interjere ir jas atkartojančių baldų.

KONKURENTŲ NETURINTIS GROŽIS Pasak A2SM komandos, šio projekto išskirtinumas tas, kad biuras buvo „užaugintas“ ir yra skirtas būtent įmonei „Telia“. Viskas – nuo vizijos iki kiekvienos išpildytos detalės – rėmėsi į puikų rezultatą, kurį garantuoja aiškus suvokimas, kam kuriamas interjeras, bei pagarba būsimam naudotojui.

Apie projekto unikalumą kalba ir prie šios vizijos realizavimo prisidėjusi UAB „Narbutas“ komanda. „Narbuto“ komanda didžiuojasi prisidėjusi prie vieno gražiausių biuro įrengimo projektų – „Telia Lietuva“. Didelis ačiū architektų studijai A2SM, kurios interjero koncepciją išpildėme. Pasirinktos ne tik standartinės „Narbuto“ baldų kolekcijos, bet buvo įgyvendinta ypač daug nestandartinių įvairaus medžiagiškumo baldų sprendimų. Taip pat neapsieita ir be užsienio tiekėjų baldų kolekcijų. Pasirinkti: „Arper“, „Inclass“, „Quinti“, „Emu“, „Copiosa“, „Pedrali“, „Cappellini“, „Infiniti“, „Softline“, „Gaber“, „Normann Copenhagen“ minkštasuoliai, kėdės, stalai“, – akcentuoja rinkodaros vadovė Gabrielė Vaitonytė.

ARCHITEKTŪRA

AKUSTIKOS IR ESTETIKOS SINTEZĖ Šiek tiek kitokiu medžiagiškumu – akustiniu ir estetiniu – rūpinosi UAB „Interjero linija“. „Telia“ projektui naudotas „Interjero linijos“ akustinis užuolaidinis audinys „Carmen“ iš „Vescom“. Tai unikalus „Annette Douglas“ sukurtas ir ištobulintas audinys, turintis puikių akustinių savybių, tokių kaip garso sugerties koeficientas αlphaw 0,5. Kad atitiktų visuomeniniam sektoriui keliamus reikalavimus, šis audinys pagamintas iš liepsną atstumiančio 100 % poliesterio. Akustinis užuolaidinis audinys „Carmen“ yra perregimas, kaip ir kiti siūlomi šio gamintojo „Annette Douglas“ sukurti akustiniai audiniai.

Akustiniai audiniai gelbsti, kai garsas trikdo bendravimą ir menkina darbo našumą, todėl garso perteklių galima sumažinti akustinėmis medžiagomis. Jos sumažina aido sklidimą, absorbuoja garsą ir gerina susikalbėjimą patalpose. Perregimi audiniai nesuskaido erdvės, bet ją sujungia. Jų kuriamas vaizdas leidžia jaustis bendros erdvės dalimi ir kartu atsiriboti akustinėje plotmėje. Esant didelėms biuro erdvėms, ieškoma sprendimų, kaip šiose erdvėse integruoti konferencijų, pasitarimų, poilsio vietas. Šiuo atveju akustinių užuolaidų atitvaros puikiai pasitarnauja.

Pastaruoju metu akustiniai audiniai tampa vis populiaresni. Šiuolaikiniai biurai ieško naujų sprendimų geresniems akustiniams sprendimams pasiekti. Prireikus izoliuoti erdves, „Interjero linija“ gali pasiūlyti ir naktines (neperregimas) akustines užuolaidas.

39

ARCHITEKTŪRA

ti gamtos, augalų tematika pastate padiktavo ir apšvietimo sprendimų parinkimo kryptį. Bendrai pagal paskirtį ir naudotus sprendimus galima išskirti tris patalpų tipus.

Pirmasis „atviro biuro“ (angl. open space) darbo vietų apšvietimas. Sprendimas buvo naudoti bendrą tolygų apšvietimą zonoms, kuriose įrengta ne daugiau kaip 24 darbo vietos atskiroje erdvėje. Naudoti medžių šakų motyvą atkartojantys šviestuvai, montuojami prie akustinių lubų segmentų. Antrasis patalpų tipas – susitikimų / poilsio kambariai, kuriuose vyrauja pakabinami šviestuvai, kuriantys jaukią ir privatesnę atmosferą, taip pat savo korpusų spalvine gama įsiliejantys į bendrą interjerą ir tampantys jo dalimi. Trečiasis tipas – bendros erdvės / koridoriai. Šių patalpų dalyje šviestuvai sumontuoti virš pakabinamų segmentinių lubų kuria šviesos ir šešėlių žaismą matomose plokštumose (lubos, sienos, grindys)“, – apie sprendimus pasakoja „Gaudrės“ pardavimų padalinio vadovas Darius Jankauskas.

Pasirinktų apšvietimo sprendimų pranašumai – visi naudoti šviestuvai yra su šviesos diodų (LED) šaltiniais, darbo vietų šviestuvuose naudotas akinimą ribojantis mikroprizmatinis sklaidytuvas bei papildoma optinė plėvelė. Taip buvo pasiektas maksimalus vizualinis komfortas. „LED apšvietimo technologijos yra šiuolaikiškas sprendimas, leidžiantis taupyti elektros energiją, gerai suderinamas su valdymo sistemomis, be to, LED šviesos šaltiniai suteikia galimybę rinktis lankstesnę gamybos technologiją, formas ir gabaritus“, – teigia D. Jankauskas.

IŠSKIRTINIS PUIKAUS APŠVIETIMO PAVYZDYS Apšvietimo sistemų specialistai UAB „Gaudrė“ užtikrino, kad „Telia“ darbo erdvėse įrengti apšvietimo sprendimai atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus. Šio projekto pradžioje komanda gavo sudėtingą užduotį – sukurti „šakos“ motyvo šviestuvą, kuris būtų naudojamas grupėje ir savo forma primintų medžio šakas. Specialistai turėjo pagaminti vientisą korpusą, išgauti šviečiančio ploto tolygumą, suprojektuoti tvirtinimą prie akustinės lubų plokštės. Be to, techniniu požiūriu šviestuvai turėjo atitikti ir keliamus aukštus reikalavimus biuro apšvietimui dėl apšvietos lygio, tolygumo, akinimo apribojimo. Komanda džiaugiasi, kad bendromis pastangomis viskas puikiai pavyko. „Bendrą idėjinę pastato interjero viziją kūrė architektai, tad tai turėjo įtakos ir apšvietimo sprendimams. Vyraujan-

40

„Gaudrės“ specialistai biure įdiegė apšvietimo valdymo sistemą, kuri efektyviai prisitaiko prie išorinių lauko sąlygų, t. y. reaguoja į natūralų apšvietimą, esant pakankamai natūralios šviesos iš pastato išorės, šviestuvai automatiškai pritemdomi, yra išlaikoma reikiama atskirų zonų (darbo vietų, pasitarimo / poilsio patalpų ir koridorių) apšvieta. Be to, apšvietimas valdomas pagal realų būvį, nesant žmonių šviestuvai po nustatyto laiko automatiškai pritemsta ir visiškai išsijungia. „Automatinė valdymo sistema leidžia sutaupyti iki 80 % elektros energijos, natūralaus šviesos kiekio ir būvio / patalpų užimtumo automatinis identifikavimas eliminuoja galimas žmogaus klaidas. Juk retas palikdamas savo darbo vietą išjungia šviesą ar esant pakankamam apšviestumui pritemdo šviestuvus“, – pasakoja specialistas.

Paklaustas, ar svarbu biurams taikyti ypatingus apšvietimo sprendimus, ekspertas sako, kad biuro patalpos savo paskirtimi išsiskiria iš kitų jau vien tuo, kad žmonės praleidžia jose didelę dalį dienos, todėl reikia atsižvelgti ir siekti aukšto komforto lygio bendru lygmeniu. „Turime ne tik tenkinti higienos reikalavimus, siekti, kad šviesa būtų jauki bei neakintų, o šviestuvai neturėtų pulsacijos, bet ir užtikrinti sklandžią estetinę apšvietimo sprendimų integraciją į erdvę“, – pabrėžia D. Jankauskas. Įmonės „Gaudrė“ direktorius Vladislavas Mickevičius džiaugiasi galutiniu rezultatu ir komandos darbu, teigdamas, kad „Telia“ darbo erdvės yra puikus ryškaus šiuolaikinio apšvietimo pavyzdys, o svarbiausia tai, kad čia panaudoti aukšto lygio techniniai sprendimai ir didelė dalis šviestuvų sukurta individualiai būtent šiam projektui ir pagaminta Lietuvoje.

ARCHITEKTŪRA

GAMTOS MOTYVAI KILIMINĖJE DANGOJE Pasaulinis lyderis naujoviškų ir tvarių grindų, sporto erdvių paviršių sprendimų bei kiliminių dangų srityje „Tarkett“ su biuro erdvių kūrėjais bendradarbiavo tiekdamas kiliminę dangą. Objekte naudota „Desso“ kiliminės dangos kolekcijos: DESERT, STREET TRACKS & VIEW, PALLAS, kurių produkcija gaminama naudojant tik 100 % perdirbtą ECONYL® verpalą kartu su perdirbamu „DESSO EcoBase®“ pagrindu. Įkvėpta gamtos, „Desert“ (liet. „Dykuma“) danga interpretuoja jai duotą vardą – joje matomi dykumos motyvai, atsiradę dėl unikalių raštų ir kiekvienos kiliminės plytelės unikalumo.

Vis dėlto svarbiausia, kad šiai kiliminei dangai būdingi ne tik puikūs estetiniai aspektai, bet yra puoselėjami ir tvarumo standartai, prisidedantys prie sertifikuojamo BREEAM pastato vertinimo. „Tarkett“ atsakingai renkasi žaliavų tiekėjus ir siekia, kad visa produkcija remtųsi ekologijos principais. Todėl ši kiliminė danga yra pagaminta tausojant gamtinius ir naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip Saulės energija. „Kokybė ir tvarumas ypač svarbūs renkantis kiliminę dangą. Būtina atkreipti dėmesį, iš ko ji pagaminta, kokios medžiagos naudotos, ar jos sveikos, ar joms apdoroti bei pagaminti neeikvoti gamtiniai ir energiniai ištekliai, neteršta gamtą. Be to, kilimai ir kiliminės dangos turi tiesioginę įtaką oro, kuriuo kvėpuojame, kokybei“, – ekologinį sąmoningumą akcentuoja gamintojo „Tarkett“ atstovas Lietuvoje Audrius Mizaras, pabrėždamas, kad „Tarkett“ nuolat ieško būdų, kaip pagerinti gamybos procese naudojamas medžiagas, kad padidintų visus svarbiausius aspektus: estetiką, gerovę ir tvarumą.

42

Specialistas džiaugiasi, kad architektai pasitikėjo šios medžiagos kokybe vizijai išpildyti ir pasirinko ją „Telia“ erdvėms. Paklaustas apie iššūkius, teigia, kad neįveikiamų užduočių nebūna, o spaudžiantys terminai tik padeda tobulėti. „Didžiausias iššūkis buvo laikas, per kurį turėjome dideliam objektui pateikti dangą, tačiau abejonių, ar pavyks, nebuvo, tiesiog dirbome dar energingiau ir atkakliau“, – prisimena A. Mizaras.

Sveiki ir komfortiĹĄki namai su VELUX

JUNG SHOWROOM

SUJUNGTI TECHNOLOGIJAS IR ESTETIKĄ – „JUNG SHOWROOM“ APDOVANOJIMAI Nuotr. Karolis Kiniulis

Išmanus objektas – koks jis? Užduotas kūrybiškumą ugdantis bei technologijas ir estetiką jungiantis klausimas atsakymų ieškoti motyvavo kelis mėnesius trukusiame konkurse „JUNG Showroom“, kurio organizatoriai „JUNG Vilnius“ bei „Structum projektai“ sukūrė platformą talentingiems architektams bei dizaineriams, pristatyti išmanios erdvės koncepciją, kurioje tikslingai susilieja novatoriškumas, elegancija ir meniškumas.

44

JUNG SHOWROOM

„Šiuolaikinis vartotojas yra reiklus ir kažin ar sutiks aukoti savo gyvenimo kokybę ir komfortą dėl estetikos, todėl siekėme šiuo konkursu edukuoti ir skatinti interjero dizainerius, architektus „jaukintis“ naujausias technologijas ir taikyti jas kuriamuose interjeruose ar architektūroje“, – sako Raimundas Skurdenis, jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas.

Konkurso dalyviai kūrė vizualizacijas ir koncepcijas „JUNG“ demonstraciniams viešbučio kambario bei buto projektams ir siekė realizuoti erdvę, kurioje išmanieji „JUNG“ sprendimai būtų reprezentuojami ir demonstruojami natūralioje aplinkoje. Projektuose derinti energijos pusiausvyros, estetikos, praktiškumo ir efektyvumo elementai, darbai atspindi išmaniojo namo koncepciją ir užtikrina projektų funkcionalumą bei dizaino įvairovę, valdymo patogumą, pažangių technologijų panaudojimą ir estetiką.

SUSIJUNGĖ INOVACIJA, ESTETIKA IR MENAS „JUNG Vilnius“ ir „Structum projektų“ konkurso „JUNG Showroom“ uždarymo, vykusio verslo centro „Helios City“ 26-ame aukšte, vakaro metu apdovanoti daugiausia komisijos ir portalo „Structum“ skaitytojų balsų gavę dalyvių darbai. Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo daugiau nei 150 žmonių, įskaitant garsiausius šalies interjero dizainerius, architektus bei projekto partnerius.

45

JUNG SHOWROOM

tektas „DO Architects“ vadovas Algimantas Neniškis ir tarptautinis komisijos narys – architektas, Katalonijos pažangios architektūros instituto mokslininkas Marco Ingrassia. Dizainerių kuriami išmanieji namai ir viešbučio numeriai buvo vertinami, atsižvelgiant į išmaniųjų namų sistemų integraciją bei sinergiją, vokiškos kokybės vertinimą, funkcionalumą, pristatomą koncepciją ir jos įgyvendinimą. ŠĮKART TRIUMFAVO MOTERYS

Vis dėlto, nors visi darbai buvo originalūs, inovatyvūs bei kūrybiški, kompetentinga komisija turėjo priimti sunkų sprendimą ir išrinkti penkis finalininkus. Jais tapo Sonata Tarailienė, Veronika Viršičiūtė, Dovilė Bernotaitė, Vaiva Kairienė ir dizaino studija „Lava studio“.

Dalyvius vertino tarptautinė komisija: „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis, architektas, „Studijos lapė“ vadovas Tomas Lapė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, architektas, „Architektūros linijos“ vadovas Gintaras Čaikauskas, archi-

46

Finalininkų ir laimėtojų pasveikinti susirinko gausi minia savo srities profesionalų, vertinančių kūrybinį dalyvių indėlį, siekiant sukurti inovatyvias ateities erdves. Susirinkusiuosius pasitiko užburiančios Egidijos Mačiulytės dainos, o vėliau jas pakeitė skambūs vedėjo Giedriaus Leškevičiaus žodžiai. Netrukus sveikinimo žodžius tarė „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova bei „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis, turėjęs galimybę įvertinti visus 28 darbus.

Sveikinimais bei linkėjimais taip pat dalinosi komisijos nariai ir architektai. Architektas Gintaras Čaikauskas, tardamas sveikinimo žodį, gyrė iniciatyvą surengti apdovanojimų ceremoniją ir pakviesti visus architektus bei interjero dizainerius: „Tokiuose renginiuose architektai gali pasidalinti idėjomis, išlįsti iš pogrindžio.“ Architektas tai pat pajuokavo, kad savo dienos neįsivaizduoja be išmaniųjų technologijų, o projekto partneriai ir padeda jam pradėti dieną.

JUNG SHOWROOM

„JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis ir „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova

„YCL studio“ architektas ir partneris Aidas Barzda ir žmona

„ArchDesign“ architektės Miglė Šalnaitė, Jūratė Norkutė ir Dalia Jovaišienė

Architektai

„A2Design“ interjero dizaineris Artūras Čižiūnas ir Mantas Šlėderis

Projekto „JUNG Showroom“ nugalėtoja Dovilė Bernotaitė

„Architektūros linijos“ įkūrėjas Gintaras Čaikauskas

„Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova ir „Studija lape“ architektas Tomas Lapė

47

JUNG SHOWROOM

Šventei įsibėgėjus, skambant vakaro muzikai, įdomiems pašnekesiams užsimezgant ir vėl pritylant, buvo pradėti skelbti partnerių simpatijas pelnę projektai. Savo vardo nominacijas už geriausiai integruotus partnerių produktus įteikė bei sveikinimo žodžius tarė konkurso partneriai: „JUNG“, „TECE“, „Villeroy & Boch“, „Gaudrė“, „Gaja Decor Group“, „Thibault Van Renne“, „Baltijos Brasta“, „Beola“ ir „Grohe“.

Netrukus atėjo metas visų ilgai lauktai akimirkai – sužinoti tris geriausius projekto darbus. Autoritetingos komisijos nutarimu trečiąją vietą laimėjo Vaiva Kairienė. Antroji vieta atiteko Veronikai Viršičiūtei. O pirmosios vietos nugalėtoja tapo Dovilė Bernotaitė ir jos pasiūlytas išmaniojo buto interjeras. „Išmaniosios technologijos namuose išlaisvina ten gyvenančius žmones – jos prisitaiko prie kiekvieno mūsų ritmo,

48

JUNG SHOWROOM

gyvenimo būdo, įpročių. Jos leidžia žmonėms negalvoti apie įprastus buities niuansus ir pasimėgauti laiku namuose“, – sako geriausia išmaniojo buto kūrėja pripažinta interjero dizainerė D. Bernotaitė. „JUNG Vilnius“ vadovas ir „Structum projektai“ direktorė džiaugėsi nugalėtojų darbais ir jiems atitekusiais prizais.

Pagrindinis konkurso prizas – kelionė į išmanųjį viešbutį ir galimybė pamatyti įgyvendintas vizualizacijas naujame „JUNG“ pastate. Prizininkai taip pat gavo išskirtines „Valgoma nevalgoma“ kurtas puokštes iš vaisių.

Beje, visi darbai dalyvavo portalo „Structum“ organizuotame mėgstamiausio projekto balsavime. Jame per dvi savaites savo balsą atidavė beveik 3 tūkst. žmonių.

Pasibaigus apdovanojimų ceremonijai, svečiai persikėlė į terasą klausyti gyvos Kristijono Ribaičio ir Jurgio Tamošiūno muzikos skambesio bei vaišintis „Ovantis“ užkandžiais, „Liu Patty“ desertais bei kava „Lavazza“.

49

ARCHITEKTŪRA

SPALVOS METALE: EKSTERJERO IR INTERJERO TRANSFORMACIJA Metalas visuomet buvo reikšmingas architektūros bei interjero elementas. Pastaruoju metu ši tekstūra ypač dažnai naudojama tiek gyvenamuosiuose, tiek komerciniuose objektuose, siekiant suteikti pastato interjerui ar eksterjerui kibirkšties.

POPULIARIAUSIŲ RŪŠIŲ METALAI Vienas dažniausiai interjere – baldams bei apšvietimui – naudojamų spalvotojų metalų yra žalvaris. Vario ir cinko lydinys išsiskiria ypatinga geltona spalva. Kitam unikaliais atspalviais žėrinčiam metalui – variui – būdingas šiltas rausvas tonas, galintis papildyti bet kokį elegantišką ar net eklektišką interjerą. Dar vienas vario ir alavo lydinys –

50

bronza – jau seniai tapo vienu mėgstamiausių, naudojamų baldų ir architektūrinių elementų, pavyzdžiui, langų, turėklų ir kt., kūrybai. Dėl didesnių sąnaudų bronzos akcentai populiarūs prabangiuose projektuose. Plienas, ypač nerūdijantysis, taip pat gana dažnas aukštos kokybės interjeruose (ypač virtuvės sprendimams). Plieno akcentai interjere siejami su modernizmu bei minimalizmu. Panašus į nerūdijantįjį plieną, bet šiltesnės ir elegantiškesnės išvaizdos – nikelis dažniausiai naudojamas interjero akcentams, tokiems kaip rankenos ar pan., sukurti. Aliuminis – minkštas metalas, daugiausia naudojamas durims ir langams. Dėl jautrumo cheminėms reakcijoms jis gali įgyti skirtingų ir ilgalaikių spalvų (nuo anodavimo proceso). Yra ir kitų procesų, leidžiančių aliuminiui įgauti vario, žalvario, nerūdijančiojo plieno ir net chromo atspalvius. Kadangi geležis tvirta, ji dažniau

ARCHITEKTŪRA

naudojama eksterjero sprendimams arba industriniame interjere. Šis metalas, kaip puošybos elementas, ypač taikytas Viktorijos ir moderno (art nouveau) periodais.

Anot „Sherwin-Williams“ spalvų rinkodaros direktorės Jackie Jordan, konkreti metalo apdaila populiari tam tikru laiku, tačiau tendencijos greitai keičiasi. Kai „metalinė mada“ vėl grįžta, ji jau būna pasikeitusi. Todėl dauguma dizainerių metalo gaminius, ypač interjerui, renkasi atsargiai.

METALINIAI DAŽAI Carmen Christensen, dizainerė, įsikūrusi Sarasotoje, Floridoje, kalba apie vis didesnį susidomėjimą poliruotais metaliniais paviršiais. Ji sako, kad judėjimas atspindi mados tendencijas, ir vis daugiau žmonių renkasi sidabro papuošalus bei platinos ar balto aukso vestuvinius žiedus, kad atrodytų šiuolaikiškiau ir minimalistiškiau. „Šiuo keliu einame ir mes. Pavyzdžiui, siūlome šviestuvus su poliruotu chromu, – sako C. Christensen. – Poliruotasis chromas ypač dažnas, nes jis labiau tinka šiuolaikiniam skoniui.“ Yra ir kitas sprendimas tiems, kas ieško metalinio blizgesio, bet nesiryžta prisijaukinti tikrųjų metalų tvirtybės.

Tai – metaliniai dažai, kurie, beje, gali papuošti interjerą pačiais įvairiausiais sodriais atspalviais. „Tai modernu ir nauja. Metaliniai dažai yra įdomūs, inovatyvūs ir atitinkantys naujos kartos poreikius. Jie erdvėms suteikia vėsią, jaunatvišką, energingą atmosferą“, – sako Tara Rae Hill, „HOK Architects“ vyresnioji dizainerė.

Kokia aplinka idealiai tinka metalinėms detalėms? Anot specialistų, nėra jokių apribojimų. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos reikėtų apsvarstyti. Nei metalinės detalės, nei metaliniai dažai nėra pigūs. „Jūs galite maksimaliai padidinti šio sprendimo poveikį naudodami metalinius akcentus pačiose matomiausiose, svarbiausiose vietose,

51

ARCHITEKTŪRA

52

ARCHITEKTŪRA

pavyzdžiui, vestibiulio zonose ir specialiose erdvėse“, – rekomenduoja „OWP&P Architects Inc.“ architektas Markas Hironsas. Įspūdingi metaliniai dažai gali suteikti puikų vaizdą ir tokią kokybę, kurios negalima pasiekti naudojant kitas dangas ar medžiagas. Jie puikiai dera su kitais dažais, baldais ir apmušalais. „Metalinių dažų spalvų paletė paprastai yra didelė, kaip ir įprastų dažų. Todėl juos galima lengvai suderinti su kitomis interjero spalvomis, įskaitant audinius ir grindų dangas. Pavyzdžiui, erdvė, sukurta daugiausia iš neutralių spalvų, gali būti fenomenaliai sustiprinama neutralia metalo spalva arba, jei dizaineris nori ką nors pabrėžti, – ryškia akcentine metalo spalva“, – sako Rogeris Paulsonas, Mineapolio architektūros apdailos specialistas, primindamas, kad metaliniai dažai gali pakeisti net tikrą varį ar žalvarį.

įsikūręs 100 m2 restoranas buvo papuoštas blizgančiais lakštais iš rausvo gofruoto metalo, sukuriant jaukų kontrastą su neapdorotomis tinko sienomis. Rausvas metalas dengia medinio baro stalo priekį, stalviršius ir formuoja žibintų, kurie kabinami skirtinguose salės kampuose, disko formos pagrindą.

METALINIŲ IDĖJŲ ĮGYVENDINIMAS Norint realizuoti metalo apdailą didžiulėje erdvėje, T. R. Hill pataria sprendimus rinktis strategiškai. Pavyzdžiui, suderinti juos su minkštais neutraliais apmušalais ar matiniu ir pliušiniu paviršiumi.

Vienas pavyzdžių – architektų studijos „Crosby Studios“ darbas Maskvoje, Rusijos sostinėje. Čia, Maskvos centre,

53

PIRITAS – entuziastingos idėjos autentiškiems sprendimams Kūrybingi MB „Piritas“ specialistai net sudėtingiausias vizijas paverčia realybe.

Drąsios idėjos tampa preciziškai realizuotais projektais, užburiančiais unikalumu bei kokybe.

• El.paštas: info@piritas.lt • Tel.: +370 698 31935 • Rodūnios kelias 11, Vilnius

ARCHITEKTŪRA

„ŠVYTURYS BHOUSE“ – ISTORIJA DVELKIANTIS MODERNUMAS Klaipėdos senamiestyje po rekonstrukcijos duris plačiai atvėrė nauja alaus darykla ir neįprasta poilsio vieta „Švyturys BHouse“ gastrobaras. Nauja originali erdvė jungia ir klubą, ir gastrobarą „Švyturys Brewery“ patalpose. Šį modernų barą alus pasiekia tiesiai iš „Švyturio“ alaus daryklos, esančios už stiklinės sienos, tad čia suteikta galimybė stebėti ir patį alaus gamybos procesą. Bet, kol gastrobaras įgavo dabartinį individualų interjerą ir savitą atmosferą, teko paplušėti nemažam būriui įvairių statybos sričių profesionalų.

NAUJOS ALAUS ISTORIJOS Pasak studijos „Plazma“, kuri laimėjo kviestinį konkursą, architektų, projektavimo užduotis buvo plati ir aiškiai apibrėžta: gastrobaras su scena, parduotuvė, degustavimo erdvė, ekspozicijos zona, konferencijų salė ir kt., t. y. vieta bendrauti ir pažinti alaus gamybos tradicijas. „Mūsų pasiūlyta interjero koncepcija rėmėsi tuo, kad alaus tradiciją galima pažinti kiek kitaip, ne standartinėje įprastoje alaus pub’o erdvėje, o šmaikščiau ir elegantiškiau, pasakojant naują alaus gėrimo istoriją. Erdvė ir paskirtis suponavo išskirtinės vietos poziciją, bet ją kuriant teko laikytis daugybės reikalavimų, kurie, kad ir kaip keista, padėjo atsiskleisti architektų kūrybiniam potencialui ir sukurti kažką ypatinga. „Švyturio BHouse“ erdvėje medžiagiškumo ir interjero elementų tarpusavio santykis – vienas svarbiausių momentų. Jis kuria interjero išskirtinumą ir bendrą nuotaiką“, – atskleidžia architektė Laura Janavičiūtė.

56

OBJEKTO PAVADINIMAS, VIETA: „Švyturys Brewery“ ir „Bhouse“ gastrobaras, Klaipėda UŽSAKOVAS / ŠEIMININKAS: UAB „ŠvyturysUtenos alus“ VALDYTOJAS: UAB „Contestus projektai“ INTERJERO ARCHITEKTAS (-AI): architektūros studija „Plazma“, Laura Janavičiūtė, Rytis Mikulionis, Aistė Galaunytė, Viltė Zubrytė, Gytis Vaitkevičius ĮGYVENDINIMO METAI: 2018

Autoriai drąsiai formavo netikėtus derinius: marmuras su neapdirbtu rifliuotu metalu ar industriniai jūriniai šviestuvai su elegantiškais odiniais baldais, taip darydami interjerą įdomų ir keliantį klausimų. Tikriausiai drąsiausias ir labiausiai neįprastas sprendimas šiame interjere – žuvų dalių skulptūros. Jos iš pradžių šokiruoja, vėliau su jomis susidraugauji, o galiausiai atrodo, kad jos čia jau gyvena amžius. Architektų nuomone, tokio tipo interjere reikia pasakoti istoriją ir suteikti lankytojui netikėtų emocijų. Jeigu kyla klausimų, kodėl atsirado konkretus sprendimas, vadinasi, kelias buvo pasirinktas teisingas. „Kurti šį projektą buvo įdomi ir vertinga patirtis. Malonu, kad užsakovas patikėjo mūsų vizija ir idėjomis“, – džiaugiasi studijos vadovas architektas R. Mikulionis.

ARCHITEKTŪRA

PROJEKTO VALDYMAS NUO IDĖJOS GIMIMO UAB „Contestus projektai“ prie šio projekto prisijungė viena pirmųjų, kai dar net nebuvo sukurta pastato vizija.

Užsakovas turėjo tik idėją – pastatyti naują kraftinio alaus liniją, įrengti restoraną, parduotuvę ir alaus muziejų. Pasirinkti šiam projektui valdyti UAB „Contestus projektai“ užsakovams nebuvo sunku – dirbdama rinkoje daugiau nei 10 metų įmonė įrodė, kad jos darbuotojai yra srities profesionalai ir vieni stipriausių statybos projektų valdymo rinkos dalyvių. Per savo gyvavimo laikotarpį kompanija prisidėjo prie daugiau nei 70 statybos projektų valdymo bei nekilnojamo turto objektų plėtros visoje Lietuvoje.

Nuolatinis dėmesys skirtas proceso dalyvių darbams suvaldyti ir tinkamai darbams organizuoti, nes prie gastrobaro įrengimo prisidėjo nemažai savo srities specialistų: interjero architektai, statybininkai, sceninės įrangos profesionalai, menininkai, kūrę ir montavę skulptūras restorane, ekspozicijos autoriai bei įgyvendintojai. Be to, visų jų darbą reikėjo suderinti su teritorijoje vykstančiais statybos darbais. Visų savo srities profesionalų darbą reikėjo suderinti, kad gamykla ir gastrobaras duris atvertų laiku.

UAB „Contestus projektai“ darbuotojai patys valdė visą projektą nuo pat pirmųjų žingsnių: koordinavo detaliojo plano korektūros procedūras, talkino rengiant bei viešinant projektinius pasiūlymus, koordinavo projektavimo procesą, atliko statybos valdymą, kuris apima rangovų bei subrangovų parinkimą ir valdymą, ieškojo ir kontroliavo tiekėjus, valdė statybos procesą statybos aikštelėje, organizavo statybos užbaigimo procedūras ir atliko techninę priežiūrą.

Įranga, sumontuota gamybos zonoje, buvo projektuojama ir gaminama Vokietijoje. Jos montavimas taip pat buvo didelis iššūkis, organizuojant statybos procesą.

Didelėms talpoms, kurios turėjo būti sumontuotos iki galo nepastačius pastato, prireikė nemažai kūrybiškumo.

Jos buvo įkeliamos per laikinas technologines angas stoge, įvežamos per vitrininius langus bei per milimetrų tikslumu paliktas angas sienose. Šio proceso sklandumas užtikrintas tinkamai koordinuojant vokiečių specialistų bei vietinių statybininkų komunikaciją bei darbus.

Pastatas turėjo būti funkcionalus, jame turėjo tilpti reikiama gamybos įranga, restoranas, parduotuvė bei alaus muziejaus ekspozicija. Taip pat vienas pagrindinių prioritetų buvo terminas, nes šio vystytojo veikla ypač priklauso nuo sezono.

Kadangi objektas buvo įgyvendinamas be generalinio rangovo, jo funkcijas iš dalies perėmė UAB „Contestus projektai“ – projektas įgyvendintas projekto valdymo būdu. UAB „Contestus projektai“ yra tokio modelio pradininkė Lietuvoje.

57

ARCHITEKTŪRA

Pastate profesionaliai įrengtos vandentiekio ir nuotekų, vėdinimo, grindinio šildymo inžinerinės sistemos, taip pat ir pastato valdymo sistema. „Buvo įdomu įveikti iššūkius, integruojant inžinerines sistemas į ypatingą šio pastato dizainą, kartu išlaikant maksimaliai komfortišką patalpų mikroklimatą“, – sako UAB „Dizaja“ direktorius Titas Kecorius.

EKONOMIŠKUMAS IR KOKYBĖ UAB „Airwave Lietuva“ prisidėjo prie „Švyturio BHouse“ gastrobaro projekto tiekdama oro kondicionierius „Midea“. Šis aukščiausios kokybės kondicionierių gamintojas iš Kinijos naudoja japoniškus „Toshiba“, „Hitachi“, „Sanyo“ kompresorius ir technologijas, be to, jau yra gerai užsirekomendavęs ir Lietuvoje. Kondicionieriai „Midea“ dažnai įrengiami skirtingo poreikio ir dydžio pastatuose – nuo nedidelių individualių namų iki stambių pramoninių objektų. Pavyzdžiui, Vilniuje „Midea“ įrenginiai buvo pasirinkti net tokio giganto kaip prekybos centras „Nørdika“ oro kondicionavimo sistemų sprendimui. Dauguma užsakovų pasirenka būtent šį oro kondicionavimo produktą dėl jo pagrindinio pranašumo – kainos ir kokybės santykio. Dar vienas svarbus „Midea“ įrangos pliusas – suderinamumas. Šiuos oro kondicionierius galima lengvai prijungti prie bendros pastato valdymo sistemos. Konkrečiai „Švyturio BHouse“ gastrobare restorano pirmame aukšte kanaliniai oro kondicionieriai „Midea“ buvo sumaniai paslėpti virš pakabinamų lubų ir nematomai prisideda prie kuriamos gastrobaro atmosferos.

INDIVIDUALŪS SISTEMINIAI SPRENDIMAI Dėsninga, kad prie gastrobaro įrengimo prisidėjo ir UAB „Elteros projektai“ – kompanija, kuri bene vienintelė Lietuvoje gamina tokią didelę gamą pastatų automatikos valdiklių bei keitiklių, užtikrinančių bendrą sklandų inžinerinių sistemų darbą.

58

UAB „Elteros projektai“ „Švyturio BHouse“ gastrobare atliko pastato mikroklimato automatizavimo, pastato valdymo sistemos (PVS, angl. BMS) diegimo ir programavimo darbus. Pastato valdymo sistema apima: vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangos stebėjimą bei jos valdymą; gamybinių, technologinių ir sandėliavimo patalpų temperatūros stebėjimą bei valdymą; šilumos punkto parametrų stebėjimą ir paties mazgo valdymą; centralizuotą skaitiklių nuskaitymo sistemą; drenažinės siurblinės ir riebalų gaudyklės būsenų stebėjimą. Sustyguoti tam tikras sistemas nebuvo lengva, nes reikėjo sujungti skirtingų gamintojų (vėdinimo ir vėsinimo įrangos su gamykline automatika) įrangą į vientisą sistemą. Kadangi kompanija yra įpratusi kiekvieną atsiradusią kliūtį savo darbe spręsti individualiai ir ieškoti optimalaus problemos sprendimo, mažiausiai kainuojančio ir pačiai įmonei, ir užsakovui, ir galutiniam vartotojui, buvo pagamintas specialus keitiklis, konvertuojantis vėdinimo sistemos signalus į šaldymo įrangai suprantamus signalus. „Švyturio BHouse“ gastrobaro projekte UAB „Elteros projektai“ naudojo pačios kompanijos gamybos laisvai programuojamus valdiklius „ELKO 610“ ir taip pat įmonės kurtą bei programuotą pastato valdymo sistemą, kuri yra unikali lankstumu ir leidžia į kompanijos valdiklius įprogramuoti įvairiausius valdymo algoritmus pagal sistemos veikimo specifiką bei kliento pageidavimus. UAB „Elteros projektai“ valdikliai suderinami su pagrindiniais automatikos srityje naudojamais ryšio protokolais, kas taip pat suteikia lankstumo integruojant įvairių gamintojų įrangą.

Bendros inžinierinės sistemos dalimi tapo ir „Švyturio BHouse“ gastrobaro bendrovės UAB „Klaipėdos liftas“ įrengti šveicariški Schindler liftai, kurių vienas kyla iki trečiame aukšte esančios terasos, o antras skirtas maistui.

ARCHITEKTŪRA

kė ypatingų konstrukcijų: visi UAB „Marx Vilnius“ gaminami ir montuojami gaminiai buvo unikalūs, sudėtingi savo sprendiniais. Šiam projektui teko pateikti daug skirtingų sprendimų vienu metu. Sprendimų įvairove išsiskyrė: arkiniai fasadai, nestandartiniai priešgaisriniai gaminiai, aliuminio lakšto kirsti tinklai bei aliuminio kompozito apdailos ant fasadų. Lauko aliuminio fasadai lenkti, skirtingo lenkimo laipsnių – kiekviena arka turėjo būti išmatuota vietoje ir gaminama pagal faktinius angos matmenis. Priešgaisrinė pertvara, skirianti gamybos bei restorano zonas, yra nestandartiškai didelių matmenų, todėl reikėjo konstruktorių sumanumo įgyvendinti viską laikantis architekto ir užsakovo pageidavimų, patenkinti priešgaisrinių gaminių standartus. Ypač unikali priešgaisrinė stiklinė perdanga, pro kurią turi matytis rūsyje sustatytos alaus statinės. Ant jos ne tik galima vaikščioti, bet ji taip pat atitinka ir priešgaisrinius EI 60 reikalavimus.

ĮSPŪDINGI LANGAI Vienas svarbiausių šios neįprastos erdvės akcentų buvo išpildytas bendradarbiaujant bendrovėms „Sapa Building System“ ir „Marx Vilnius“. Kompanijų įnašas į patrauklų gastrobarą – lauko aliuminio arkiniai fasadai bei langai, aliuminio profilio stoglangiai, vidaus aliuminio profilio vitrinos, priešgaisrinė aliuminio profilio pertvara ir priešgaisrinė EI 60 stiklinė perdanga.

Kompanijų vadovai neslepia, kad „Švyturio“ projektas buvo gana sudėtingas ir unikalus. Dar konkurso metu buvo daug dirbta su projektu, sprendžiami projektavimo klausimai, pasiūlyti tinkami užsakovui bei architektui sprendiniai. Nors projektui įgyvendinti skirtas trumpas terminas, iššūkis buvo priimtas. Jau vykstant „Švyturio BHouse“ gastrobaro įrengimo darbams, „Marx Vilnius“ specialistams reikėjo per labai trumpą terminą rasti ir pasiūlyti tinkamus sprendinius architekto vizijoms bei užsakovo norams įgyvendinti. Tam prireikė visos komandos bendro įtempto bei tikslingo darbo.

Visi aliuminio gaminiai gaminti iš „Sapa“ profilio. UAB „Marx Vilnius“ galėjo kompleksiškai pasiūlyti visus gaminius – lauko fasadus, langus, vidaus vitrinas, priešgaisrines pertvaras – iš vieno gamintojo profilių. Kadangi „Švyturio BHouse“ gastrobaras yra išskirtinis architektūra, jam prirei-

59

ARCHITEKTŪRA

AKUSTIKA PROFESIONALAMS UAB „Scenos techninis servisas“ (STS) „Švyturio BHouse“ gastrobare įrengė įgarsinimo ir apšvietimo sistemas, taip pat parengė bei įgyvendino patalpų akustiką gerinantį projektą. Būtina paminėti, kad UAB STS yra viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių įmonių, siūlančių inovatyvius kompleksinius objektų instaliacijų sprendimus. Įmonė, atsižvelgdami į patalpą, jos ir užsakovo poreikius, renginių, vykstančių joje, tipus, suprojektuoja būtent tai erdvei tinkamą įgarsinimo, apšvietimo, mechaninę, scenos ir vaizdo sistemas. Be to, UAB STS viena iš seniausiai pramoginių renginių technologijų integracinius projektus vykdančių Lietuvoje kompanijų, todėl užsakovui neteko dvejoti dėl pasirinkimo ir ieškoti kitų darbų vykdytojų. Maža to, UAB STS jau buvo bendradarbiavusi su „BHouse“ administruojančiais žmonėmis – įmonės specialistai padėjo įrengti legendinį „Kaštono“ barą Klaipėdoje.

Užsakovų reikalavimas buvo įrengti universalią erdvę, kuri tiktų įvairaus pobūdžio vakaro renginiams: koncertams, komikų pasirodymams, diskotekoms ir pan., tačiau buvo svarbu, kad sisteminiai sprendiniai būtų lankstūs ir tinkami naudoti dienos metu. Pavyzdžiui, „Švyturio BHouse“ gastrobarui pradėjus veikti pagrindinė salės įgarsinimo sistema naudojama ir kaip foninis garsas dienos metu.

Gastrobarui įrengti buvo pasirinkta būtent ši bendrovė dar ir dėl to, kad UAB STS vykdydama projektus vadovaujasi aukščiausiais kokybiniais standartais, todėl jos klientams siūloma įranga skirta naudoti profesionaliai, ją gamina pasaulyje pripažinti gamintojai, kurių kokybe ir profesio-

60

ARCHITEKTŪRA

nalumu netenka abejoti. „BHouse“ šeimininkai galėjo būti tikri, kad STS darbuotojai įrengs universalią erdvę, kurios technologinė bazė leis organizuoti įvairaus pobūdžio renginius, be to, tai atliks ne tik profesionaliai, bet ir pasitelkdami aukščiausios kokybės medžiagas bei įrenginius. Įrengdami „Švyturio BHouse“ gastrobarą UAB STS darbuotojai su dideliais sunkumais nesusidūrė. Tiesa, atlikus visus suplanuotus darbus, testuojant ir derinant įgarsinimo sistemą, buvo pastebėta, kad didelis patalpos tūris bei stogui įrengti naudotos statybinės medžiagos neleidžia užtikrinti tinkamos garso bangų sklaidos patalpoje, o tai ateityje galėjo kelti nepatogumų koncertuojančioms grupėms bei jų klausantiems „BHouse“ lankytojams. Todėl prie jau numatytų darbų prisidėjo technologinis kelias tinkamai gastrobaro salės akustikai suformuoti.

Pagrindinei salei įgarsinti UAB STS naudojo vieno žinomiausių pasaulyje profesionalaus tipo įgarsinimo įrangos gamintojo „L-Acoustics WiFo“ sistemą, papildytą žemadažnėmis kolonėlėmis, kurios buvo sumontuotos scenos barjere. Taip pat šio gamintojo mažesnės 5XT modelio kolonėlės sumontuotos zonoms po balkonais ir antrojo aukšto balkonams įgarsinti. Apšvietimo sistemai „Švyturio BHouse“ gastrobare pasitelktas JAV gamintojo „Chauvet“ apšvietimo prietaisų ir jų valdymo komplektas. Jį sudaro užliejančios šviesos LED PAR tipo prožektoriai bendrai atmosferai patalpoje formuoti bei „judančios galvos“ motorizuoti efektinės šviesos prietaisai.

Dar vienu svarbiu uždaviniu, su kurio patyrusi įmonė nesunkiai susidorojo, buvo „Švyturio BHouse“ gastrobarui tinkamiausio garso sklaidos formavimas. Patalpos akustiką UAB STS tvarkė naudodama portugalų gamintojo „Jocavi“ akustines plokštes, kuriomis buvo padengta apie 60 % lubų. Taip siekta padidinti garso bangų sklaidos kontrolę patalpoje. Gastrobaro salės gale įrengta speciali akustinė užuolaida. Ji naudojama koncertu metu, siekiant sumažinti garso bangų atspindžius nuo galinės patalpos sienos.

Beje, užuolaidos vizualinis sprendimas visiškai atitinka gastrobaro bendrą interjero spalvinę ir stilistinę atmosferą.

Baigusi dirbti su projektu UAB STS komanda atkreipia dėmesį, kad „Švyturio BHouse“ gastrobare didžiausias iššūkis buvo suderinti architektūrinius bei garso kontrolės (patalpų) akustikos sprendinius. Patalpa yra didelio tūrio, industrinio dizaino, t. y. daug garso bangas atspindinčių paviršių: stikliniai vitrininiai langai, inžineriniai mazgai ir kt. Buvo užduotis nekrintančiomis į akis priemonėmis pasiekti kuo geresnę natūralią patalpų akustiką. Komandiškai bendradarbiaudama su architektais STS su šia užduotimi sėkmingai susitvarkė. „Svarbiausia nuo pat projektavimo pradžios prie bendro stalo sėsti užsakovui, architektams ir šou technologijų integratoriams – tartis ir bendrai ieškoti architektūrinių, funkcinių bei technologinių sprendinių sinergijos. Tai pagrindinis sėkmingo projekto garantas“, – sako STS pardavimų vadybininkas Julius Gružinskas.

61

ARCHITEKTŪRA

ARCHITEKTŪRINIAI BALDAI „Švyturio BHouse“ gastrobaro interjerui skirta nepaprasta užduotis – sukurti nepakartojamą erdvės ir jaukumo atmosferą. Įveikti šį iššūkį buvo patikėta 20 metų baldų projektavimo, gamybos ir įrengimo patirtį turinčiai UAB „Ergolain“. „Didžiuojamės ne vienu tokiu „HoReCa“ objektu, įrengtu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Mūsų pranašumas – didelė patirtis, įrengiant tokio tipo objektus Skandinavijos šalyse. „Švyturys Brewery“ Lietuvoje ir net Baltijos valstybėse yra išskirtinis interjeru, naudojamomis medžiagomis ir pačia koncepcija. Esu tikra klaipėdietė, todėl „Švyturio“ gamyklos pastatas ir nauja modernumo persmelkta idėja paversti alaus daryklą prieinamą žmogui buvo labai įdomi. Tad subūrėme komandą, dėjome daug pastangų, kad būtent mus pasirinktų kaip baldų gamintojus“, – atskleidžia UAB „Ergolain“ projektų vadovė Dovilė Jakaitė. Kadangi kompanija buvo labai suinteresuota prisidėti prie šio projekto, dalyvaudama baldų gamintojo konkurse stengėsi pasiūlyti geras kainas, protingus ir argumentuotus ilgamete patirtimi tokio pobūdžio objektuose sprendimus.

Laimėjusi konkursą UAB „Ergolain“ įrengė visus nestandartinius „BHause“ gastrobaro zonos, Gero alaus parduotuvės, II aukšto baro ir ekspozicijų erdvės bei biuro baldus administracinėje gamyklos dalyje, taip pat viso pastato vidinius sieninius skydus WC ir kitose bendro naudojimo patalpose. Novatoriško UAB „Ergolain“ požiūrio prireikė įgyvendinant architektų idėjas, kurios gali

62

ARCHITEKTŪRA

atrodyti kaip statybinės dalies sprendimai. Pasitarus su užsakovu ir architektu, buvo nuspręsta, kad, norint išlaikyti bendrą spalvų gamą ir medžiagiškumą bei kitus technologijos niuansus, reikia projektuoti ir gaminti baldininkams ne visai būdingus gaminius. Buvo iškelti reikalavimai kuriamų baldų kokybei, ilgalaikiškumui ir funkcionalumui. Kartu su užsakovais bei architektais specialistai sprendė, kokias medžiagas ir paviršius būtų geriausia naudoti tokio tipo pramogų vietoje, o vėliau derino spalvas. Užsakovams ir architektams buvo labai svarbu, kad interjeras būtų išbaigtas, todėl UAB „Ergolain“ gamino daug natūrinių pavyzdžių, bandė skirtingus paviršius, kol priėmė galutinį sprendimą.

Objekte buvo naudojama daug dydžiu ir forma išskirtinių metalo gaminių. Centrinio baro dekoracija – daugiau negu 3 m aukščio nerūdijančiojo plieno arkos, susijungiančios su baru bei veidrodžio skydais virš baro, kuria tęstinumo įspūdį. Joms antrina šonuose milteliniu būdu smėlio tekstūra dažyti metalo rėmai su oksiduoto maumedžio masyvo ir metalinio tinklo intarpais. Visi skydai, kurių dalies aukštis daugiau negu 6 m, yra segmentiškai išdėstyti objekte ir sujungiami tarpusavyje, formuojant originalią patalpos struktūrą. Barams naudotas natūralus akmuo derinamas su kitomis nestandartinėmis medžiagomis – karšto valcavimo rifliuotais lakštais, jūrinio konteinerio fasadą imituojančiais metalo lankstiniais bei kitomis baldinėmis medžiagomis.

Didžiausias iššūkis kompanijai šiame projekte buvo pats pastatas – rekonstruotos gamyklos patalpos su aukštomis lubomis, nestandartinėmis sienomis ir erdvėmis, o darbus teko derinti su kitomis objekte dirbančiomis įmonėmis. Taigi prireikė itin tikslaus Projektų valdymo skyriaus darbo ir visos UAB „Ergolain“ komandos preciziško požiūrio. Objekto matavimo ir montavimo darbai buvo atliekami pačiame statybų įkarštyje, kad viskas būtų laiku pristatyta plačiajai auditorijai. Projektuojant ir montuojant sieninius skydus, UAB „Ergolain“ komandai dėl išskirtinio rezultato teko glaudžiai bendradarbiauti su maisto liftų įrangos, ekspozicijos bei kitais tiekėjais. „Ši vieta labai svarbi klaipėdiečiams ir turi savo istoriją, veidą. Tai unikali erdvė žmogui – su savo interjeru, aludarystės ekspozicija, išskirtiniu maistu, gyvo garso muzika bei įvairaus žanro renginiais. UAB „Ergolain“ didžiuojasi sakydami, kad tai išskirtinis objektas Klaipėdoje, prie kurio įgyvendinimo mums teko prisidėti. Tai atviras ir įvairus traukos centras, atnešantis Klaipėdai naujų vėjų ir svečių iš kitų miestų bei šalių“, – džiaugiasi D. Jakaitė.

63

ARCHITEKTŪRA

66

ARCHITEKTŪRA

SLĖNIO VILA –

ŠIUOLAIKINĖS ARCHITEKTŪROS MONUMENTAS GAMTOS PRIEGLOBSTYJE Agnietė Vilkišienė, Vytautė Kazanavičiūtė Nuotr. Norbert Tukaj, Adomas Žadeika

67

ARCHITEKTŪRA

UŽSAKOVAS: privatus asmuo GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Sivysta“ PROJEKTUOTOJAS: UAB „Arches“ ARCHITEKTAS: UAB „Arches“, A. Liola, R. Liola, E. Neniškis, E. Geštautaitė, M. Kaučikaitė

Daugybę apdovanojimų susižėręs unikalus objektas „Slėnio vila“ tapo tiltu tarp žmogaus ir gamtos, modernizmo ir minimalizmo sinteze, jungiančia skirtingus elementus į unikalią, organišką visumą, kuri reprezentuoja medžio didybės rodomą grožį bei teikiamą komfortą.

ARCHITEKTŪRINĖS VIZIJOS VERPETAS – GERBTI GAMTĄ IR REPREZENTUOTI ŠIUOLAIKINĘ KULTŪRĄ „Tik keli šimtai metrų nuo judrios miesto gatvės ir atsiduri išskirtinėje parko aplinkoje. Gamtos ramybė ir harmonija... – tarsi nukeldamas į paslaptingą kraštą poetiškai pasakoti pradeda UAB „Arches“ architektas, vienas iš projekto autorių Arūnas Liola. – Šį pojūtį dar labiau sustiprina natūralus slėnis, senoji raguva. Saulėtas slėnio šlaitas. Pamiškė. Buvusios medinės sodybos vieta. Regioninio parko teritorija. Reglamentuoti architektūriniai sprendiniai. Teritorijos architektūrinės raiškos apribojimai ir užsakovų vizija gyventi moderniame name – tai pagrindiniai atspirties taškai.“ Tiek daug procesą veikiančių faktorių, rodos, galėjusių nulemti visiškai kitokią šio projekto eigą ir rezultatą. Tačiau sumaniems kūrėjams viskas pavyko! „Pasiūlytas sprendinys maksimaliai atsitraukia į saulėtą pamiškės šlaitą.

68

Naujas tūris projektuojamas buvusios sodybos vietoje.

Išsaugomas esamas šlaitas bei visi sklype esantys vertingi medžiai. Pastatas tarsi „pakimba“ virš slėnio, atsiverdamas į jį ištisinėmis vitrinomis. Cokolinis aukštas dalinai slepiasi šlaite. Juodo skalūno apdaila padeda jam tarsi išnykti pamiškės šešėlyje. Eksponuojamas tik pirmo aukšto tūris, apdailintas natūraliu medžiu. Lakoniška, skulptūriška tūrių forma interpretuoja tradicinio dvišlaičio namo siluetą.

Tūrio skaidymas, kintančios tūrių formos, humaniškos proporcijos, stiklo ir medžio dermė kuria lengvumo įspūdį. Vidinės erdvės atkartoja tūrio formas. Vientisa fasadų ir stogo natūralaus medžio apdaila kuria formos vientisumą.

Medžiagiškai ir spalviškai tarpsta pamiškės ir šlaito fone.

Skaidant tūrį kuriamos mikroerdvės – kiemai. Tai namas gamtoje. Tad ir visos pagrindinės patalpos turi išėjimus į lauko erdves. Jos išsidėsto skirtinguose lygiuose, kuria tiesioginio santykio ir privatumo pojūtį, leidžia mėgautis tiek rytine, tiek vakarine saule. O pirmojo aukšto konsoliškai prasikišantis tūris suformuoja ir dengtą terasą. Pirmo aukšto vitrinas dalinai dengia vertikalios medinės žaliuzės.

Jos apsaugo pastatą nuo perkaitimo, kuria fasado ažūriškumą bei tampa neatsiejama interjero dalimi. Siekiant minimizuoti intervenciją į gamtinį slėnį, suprojektuotas apželdintas veja bei natūraliu granitu grįstas įvažiavimas iki pastato. Sklypą juosia ažūriška tvora, išsaugomi medžiai“, – kiekvieną detalę prisimindamas pasakoja architektas ir pabrėžia, kad pagrindinis siekis buvo maksimaliai išsaugoti išskirtinę gamtinę aplinką, gerbiant tradicijas, sukurti naują, šiuolaikinę architektūrinę raišką.

Architektas A. Liola sako, kad ypatinga aplinka įpareigoja siekti jautresnio rezultato. Šiuo atveju tai suprato ir patys užsakovai. Tai, anot jo, buvo pirminė gero rezultato priežastis. Žinoma, iššūkių buvo. Vienas jų – rasti tinkamą balansą tarp tradicijų ir naujos raiškos bei estetikos.

ARCHITEKTŪRA

„Čia viskas susiję, tarsi papildo ar pratęsia tą patį pasakojimą. Norėjosi, kad cokolinis aukštas susilietų su pomiškio šešėliu. Todėl jo apdailai pasirinktas natūralus tamsiai pilkas skalūno akmuo. Viršutiniai tūriai, apdailinti natūralia pušies mediena („Kebony“ modifikuota mediena), lyg tradicinės sodybos tūrių interpretacijos, slepiasi tarp rudų pušų kamienų. Vertikalus visų apdailų motyvas išlengvina ir susieja pastatą su gamtos vertikalėmis“, – pasakoja architektas.

Išnaudojus reljefą, pastatas turi du lygius. Cokoliniame lygmenyje yra visos pagalbinės ar nekasdienio naudojimo patalpos. Viršutiniame, t. y. pirmame, aukšte – visos gyvenamosios patalpos. Tačiau beveik visos jos turi sąsają su lauku. Individualias terasas, išėjimus. Tai namas gamtoje ir ši sąsaja tampa labai svarbia. Pagrindinis interjerų „kūrėjas“ taip pat yra aplinka. Patalpos atsiveria į ją didelėmis vitrinomis. Tūrių medžio apdaila tiesiogiai įsilieja ir į vidaus erdves. Eksponuojamas medžiu apdailintas kintančių aukščių stogas.

Interjero bei eksterjero apdaila rūpinosi ir ne vieną įmonė. Viena jų – UAB „Stradivarijai“, kuri prie šio projekto prisilietė gamindama duris. Patvarios, saugios, į interjerą įsiliejančios durys buvo pagamintos remiantis aukščiausiais kokybės bei estetikos standartais.

GENERALINĖS RANGOS DARBAI – KOKYBIŠKAM REZULTATUI UAB „Sivysta“ šiame projekte atliko generalinio rangovo pareigas. Įmonė nuo 2002 m. yra sukaupusi pakankamai patirties, vykdydama sudėtingus ir išskirtinius projektus,

kuriems reikia aukštos kvalifikacijos vadovų bei darbuotojų. Joje įdiegti tarptautiniai standartai ISO 9001, ISO 14001, BS-OHSAS 18001. „Vykdant projektą, naudotos naujausios technologijos bei medžiagos – tokios, kurios buvo labai mažai arba visai nenaudotos Lietuvoje. Šie iššūkiai privertė nuolatos visą komandą – tiek vadovus, tiek darbuotojus – mokytis, tobulėti, ieškoti originalių sprendinių. Didžioji dalis namo konstrukcinių sprendinių yra nestandartiniai ir pritaikyti būtent šiam pastatui. Nuo pamatų, sienų, dvigubo stogo PVC ir „Kebony“ medienos iki vidaus apdailos sprendinių bei protingojo namo sistemos“, – pasakoja UAB „Sivysta“ specialistai ir akcentuoja, kad objekte įdiegta protingojo namo sistema. Ji namo gyventojams leidžia nuolatos stebėti ir valdyti tiek pastato apšvietimo, šildymo, vėsinimo ar kitas sistemas planšetiniu kompiuteriu arba nuotoliniu būdu telefonu, naudojant individualiai sukonfigūruotą programą. Pastatui vėsinti pasitelktas ne tik kondicionierius, bet ir kapiliarinė šaldymo sistema, kurį leidžia nesirinkti ant sienos kabančio kondicionieriaus vidinio bloko. Visi kapiliarai užtinkuoti – taip šaldomas visas sienos arba lubų plotas. Pastatui šildyti naudojamas geoterminis šildymas, šilumą tiekiant į grindinio šildymo sistemą. „Didžiuojamės, kad teko prisidėti prie tokio projekto ir kad pavyko pasiekti puikių rezultatų. Šiandienos statomų namų didžiausia problema – projektinės dokumentacijos trūkumas, ne laiku priimami sprendimai, neapsisprendimas. Džiugu, kad to pavyko išvengti, vykdant „Slėnio vilos“ projektą“, – tikina „Sivystos“ projektų vadovas.

69

ARCHITEKTŪRA

70

500 KG LENGVUMO ĮSPŪDŽIUI SUKURTI

ALIUMINIS NERIBOJA PASIRINKIMŲ

Projekte „Slėnio vila“ lengvumo įspūdį sukūrė stiklo ir medžio dermė. Stiklo paketai tapo fasado dalimi, sienomis, durimis. Profilių sistemas tiekusios bendrovės „Reynaers Aluminium“ projektų vadovas Tomas Gumbrys pasakoja, kad architektai numatė vienoje dalyje sumontuoti langus beveik per visą pastato plotį. Todėl į Reynaers CW50HI sistemą teko sumontuoti du milžiniškus, po maždaug 500 kg sveriančius, stiklo paketus. Nors tai ne maksimalus šios sistemos laikomas svoris tačiau tokio stiklo paketo pakėlimas, sumontavimas, atramų užtikrinimas – išskirtiniai darbai, kuriems reikėjo nuosekliai ruoštis. Ir tai – ne vienintelis išskirtinumas.

Pasak „Reynaers Aluminium“ projektų vadovo, tokie profiliai šiame projekte buvo pasirinkti ir dėl to, kad aliuminis nevaržo galimybės rinktis spalvas. Aliuminio profilį galima nudažyti bet kokia spalva arba sukurti dvispalvį. Plastikinių gaminių spalvų gama yra gerokai apribota. Be to, dažnai šiuolaikinėje architektūroje projektuojami gabaritai viršija plastikinių langų gaminių galimybes. Tuo tarpu aliuminis suteikia laisvą požiūrį. „Reynaers“ turi standartinių 450 spalvų paletę ir tai tik pradžia, nes įmonė projektines spalvas gali sukurti pagal užsakovo pageidavimus.

„Architektai numatė, kad projekte turi būti kuo daugiau slankiųjų durų su masyviais profiliais, šiame projekte buvo net 11 slankiojančių išorinių durų, pagamintų iš Reynaers CP155LS sistemos. Su standartiniais šios sistemos sprendiniais galima pagaminti slankiojančias duris iki 3500 mm aukščio, o varčia gali sverti net 400kg. Sumontuotos sistemos rinkoje yra jau ne pirmus metus, kasmet patobulinamos ir visada patikimos. Kuo jos išskirtinės? Reynaers CP155LS sistema pasižymi unikaliu sandarinimo užtikrinimu, kur naudojamos kūginės formos sandarikliai, kurie remiasi į kūginės formos staktas. Šių sandariklių ir unikalių užraktų dėka gaunamas net 4 klasės sandarumas. „Slėnio vila“ turėjo atitikti A energinio efektyvumo klasę. Sudėtingiausia slankiosios sistemos vieta, užtikrinant sandarumą, yra suvėrimo profilis ties viršutiniu ir apatiniu rėmais. Kadangi santykinai nedideliame tūryje sumontuota tiek daug slankiųjų sistemų, buvo skiriamas ypatingas dėmesys renkantis sistemą ir nepriekaištingai ją montuojant. Na, o sandarumo testo rezultatai įrodė, kad sistemos parinktos ir sumontuotos tinkamai, pasiektas norimas sandarumas ir pastatui suteiktas A klasės sertifikatas“.

STATYTA TAIP, KAIP TURĖTŲ BŪTI STATOMI VISI PROJEKTAI Paklaustas apie viso projekto trukmę, T. Gumbrys šypsosi: „Statyba visada susiveda į terminus, kokybę ir biudžetą. Jeigu norima padaryti greitai, tai bus arba viršytas biudžetas, arba nukentės kokybė. „Slėnio vila“ neturėjo būti pastatyta taupant ir atsisakant kokybės, todėl terminai nustatyti laikantis technologinių reikalavimų. Svarbiausia viską padaryti kokybiškai. Rezultatai nuteikia optimistiškai ne tik dėl puikaus projekto įgyvendinimo, bet ir dėl to, kaip buvo organizuojamas statybų procesas – didelis dėmesys skirtas projektavimui. Jo metu viskas išnagrinėta ir užbėgta už akių didžiajai daliai galimų problemų.“ Reynaers Aluminium projektų vadovas atvirauja, kad „Slėnio vila“ buvo projektuojama, planuojama, tikrinama ir tik tada statoma, o ne atvirkščiai, kaip kartais pasitaiko.

Gyvenamieji namai, tokie kaip „Slėnio vila“, neturi jokio vienodumo, kiekvienas kampas ar mazgas – individualus ir gerai apgalvotas tiek architekto, tiek aliuminio konstrukcijų gamintojo.

ARCHITEKTŪRA

SKULPTŪRIŠKĄ INTERJERĄ PAPILDANTYS BALDAI „Slėnio vilos“ objekte UAB „Virūna“ projektavo ir gamino visus nestandartinius baldus: spintas, vonios, vaikų bei darbo kambario baldus. Jiems kurti pasirinktos dvi medžiagos – faneruotas beicuotas ąžuolas ir dažytos MDF plokštės. Viskas derinta prie grindų ir sienų spalvų. „Unikalumas slypi paprastume, priderintose formose, linijose. Kiekvienas baldas „iškrapštomas“ iki smulkmenų.

Visas darbas vyksta kartu su architektais. Jų idėjos, stilius, užsakovų pageidavimų išsakymas – viską surenkame ir įgyvendiname. Šiame objekte baldai ne dominuoja, o tarsi papildo skulptūrišką minimalistinį interjerą“, – pasakoja UAB „Virūna“ direktorius Vytautas Paulauskas. Anot jo, kaip ir daugumoje projektų, „Slėnio viloje“ ypatingas dėmesys skirtas slepiant tvirtinimus, jungtis elementus, pavyzdžiui, visi baldai be rankenėlių. „Baldams svarbu ne tik dizainas, bet ir tai, kokią funkciją jie atlieka. Svarbu užtikrinti komfortą namo šeimininkui. Kad kiekvienam daiktui, drabužiui būtų suplanuota vieta. Puiku, kad šiuolaikinės furnitūros pasiūla leidžia įgyvendinti visus sumanymus. Tiesa, projekte išskirtiniu baldu vadinčiau darbo kambario baldų kompoziciją. Monolitinės formos darbo vietą“, – pasakoja V. Paulauskas. Paklaustas apie iššūkius, įmonės vadovas sako, kad jų būna visada, tačiau jie visi įgyvendinami, tereikia gerai pasukti galvą. Efektyvius sprendimus rasti padeda tai, kad įmonės dizaineriai kuria ne tik baldus, bet ir turi konstrukcinių sprendimų kūrimo praktikos. Beje, šiame projekte daugiausia mąstyti prireikė akvariumą „apsiuvant“ akmeniu, rastas ypatingas sprendimas, kaip prie jo prieiti ir gražiai padengti šia medžiaga.

„Galutinis projekto rezultatas yra puikus. O mums geriausias įvertinimas, jeigu architektai ir toliau nori dirbti su mumis, rekomenduoja mūsų komandą“, – sako įmonės „Virūna“ direktorius.

71

ARCHITEKTŪRA

HARMONIJA VONIOS KAMBARYJE

PRIE GAMTOS PRIARTINANTIS ĄŽUOLAS

„Su šiuo ramaus dizaino kokybišku projektu buvo ypač įdomu dirbti“, – sako UAB „Stiluss“ direktorius Stasys Jodauga.

Grindų gamintojas „Woodlife flooring“ projekto „Slėnio vila“ dalimi tapo sukurdamas kokybišką grindų dangą, kuri ne tik buvo tikslingas pasirinkimas dėl techninių aspektų, bet taip pat prisidėjo ir prie kuriamos unikalios šio objekto atmosferos.

„Stiluss“ komanda su projektuotojais aptarusi bendrą koncepciją išsigrynino tinkamas medžiagas, formas ir spalvas. Tačiau visas vaizdas susidėliojo tik susitikus su užsakovais ir išsiaiškinus jų poreikius bei norus. „Tai nėra vien atskiri gaminiai, tai tinkamai parinkti individualūs sprendimai, kurie nepastebimai įsilieja į visą interjerą.

Namo projektas kurtas išlaikant harmoniją tarp modernaus dizaino ir unikalaus kraštovaizdžio, kas atsispindi ir interjere. Parinkome tokius gaminius, kuriems nereikia sudėtingos, išskirtinės priežiūros, yra patvarūs ir išsiskiria savo draugiškumu aplinkai“, – teigia S. Jodauga.

Specialistas taip pat akcentuoja, kad siekiant pasirinkti tinkamą vonios įrangą svarbu įvertinti daugybę skirtingų faktorių, ne tik kokybę. „Norint sukurti jaukius namus, rekomenduojame rinktis ne pagal prekių ženklus, o pagal tai, ar produktas atitinka Jūsų poreikius. Kitaip tariant, kas tinka vienam, kitam gali ir netikti. Pavyzdžiui individualiuose projektuose svarbiausia asmeniniai užsakovo poreikiai, patirtis, emocija ir individualumas. Tai visai nebūdinga visuomeniniams projektams, kur būtiniausi aspektai – higiena, patvarumas bei ekologiniai reikalavimai. Dar kiti, ypatingesni poreikiai, kai projektas skirtas žmonėms su negalia. Todėl mūsų svarbiausias tikslas – atrasti geriausius sprendimus, atitinkančius individualius kliento poreikius. „Slėnio vila“ yra dar vienas įgyvendintas namo projektas, kurio kiekvienoje erdvėje sukurta skirtingų daiktų harmonija. Smagu, kad jis taip puikiai pavyko. Tačiau labiausiai džiaugiamės, kad galutiniu rezultatu patenkinti ir projektuotojai, ir užsakovai. Juk tai svarbiausia.“, – pabrėžia išskirtinius vonios baldus bei įrangą tiekiančios įmonės „Stiluss“ direktorius.

72

„Woodlife flooring“ tiesiogiai dirba su dizaineriais bei architektais tiek individualiuose, tiek komerciniuose projektuose. Šis objektas – ne išimtis. „Woodlife flooring“ projektų vadovas Povilas Markauskas pasakoja, kad ąžuolines parketlentes šiam projektui pasirinko architektai. Pasak jo, skirtingas medis pasirenkamas norint išgauti konkretų efektą. Tačiau ąžuolas – vienas universaliausių sprendimų. Jis elastingas, puikiai laiko šilumą, yra mažiau skalus, tinkamas net ir šildomosioms grindims. „Su „Arches“ architektais dirbame jau ne pirmus metus, pažįstame vieni kitus, mokame suprasti jų norus, o jie žino mūsų galimybes. Darbus pradėjome nuo pokalbio, paskui gaminome spalvinius pavyzdžius, siekėme „pataikyti“ tiesiai į architektų vizijos dešimtuką“, – darbo aspektus prisimena P. Markauskas ir teigia, kad projekte buvo malonu dirbti, nes tiek architektai, tiek užsakovai viso proceso metu palaikė inovatyvias, netradicines idėjas. Viena jų – sprendimas medines grindis sudėti net į vonios kambarius! „Nors medines grindis vonios kambariuose montuojame daugiau nei 10 metų, su tokiu sprendimu sutinka tik pažangūs architektai ir užsakovai.

Daugelis mano, kad medis netinkamas vonioje, neaišku, kaip reaguos į vandenį bei drėgmę. Tačiau realybė visai kita. Kartą į vonią susidėję medį, klientai niekada nebegrįžta prie plytelių“, – sako specialistas.

Pasak P. Markausko, šimtmečius gaminamos medinės grindys nei anksčiau, nei dabar neturi ypatingų painių

ARCHITEKTŪRA

specifikacijų. Svarbiausias kriterijus – jų kokybė. Gamintojai šiandien yra susiskirstę į skirtingas grupes pagal kainos ir kokybės parametrus: vieni ruošia trisluoksnį parketą, kiti, kaip „Woodlife flooring“, gamina inžinerines parketlentes ant drėgmei atsparios beržo faneros, ant kurios vėliau klijuojamas masyvo sluoksnis. „Visi šie gamybos niuansai apibrėžia gaminio kokybę, ilgalaikiškumą bei pridėtinę vertę, kuri suteikiama objektui“, – akcentuoja projektų vadovas.

Medis – prabangos ir komforto simbolis. Tai puikiai atsispindi šiame objekte, kuriame akivaizdus vientisumas. „Viskas suderinta: ir vieta, ir stilius. Nuostabu, kad viena inovatyviausių Lietuvos architektų studijų „Arches“ susidorojo su šio projekto keliamais iššūkiais. Juk mūsų šalyje tokie objektai dar naujiena. Pasaulyje jų gausu, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Kanadoje, tačiau mes dar tik pamažu artėjame prie tokių sprendimų... Džiugu, kad rinkoje jau atsiranda tam tinkamų medžiagų bei brandžių kūrėjų ir užsakovų, matančių unikalią viziją bei suprantančių tikrąją tokių objektų vertę“, – džiaugiasi P. Markauskas, priminėdamas, kad nuo gamtos toli nepabėgsime, o ir natūralių medžiagų keliamas pojūtis niekam neprilygsta.

73

ARCHITEKTŪRA

„Tikriausiai taip nebūna, kad 100 % viską pavyktų įgyvendinti. Tačiau šiuo atveju galima būtų sakyti, kad visi projekto dalyviai siekė ir stengėsi, kad rezultatas būtų kiek įmanoma geriausias. Kiekvienas įnešdamas savą indėlį dėl bendro rezultato“, – sako architektas A. Liola.

2018: „Surface Design Awards“, vykusio „Business Design Centre“, Londone, aukščiausias tarptautinės komisijos įvertinimas „Slėnio vilai“ už tvarius fasadinius sprendinius. | Kanados architektų įvertinimas – „Slėnio vila“ vienas geriausių medinių namų projektų. „Canadian Wood Council’s Wood Design and Building Awards“ kiekvienais metais renka geriausią medinės architektūros pavyzdį pasaulyje. 2017 m. apdovanojimas „International Merit Award“ atiteko „Arches“ projektui „Slėnio vila“.

2017: „Arches“ projektas „Slėnio vila“ žurnalo „The Journal of the American Institute of Architects“ surinktos tarptautinės komisijos išrinktas geriausia konkurso „RADA Awards“ 2017 m. gyvenamosios architektūros realizacija kategorijoje „Nestandartiniai projektai, didesni nei 280 m²“. Projektas „Slėnio vila“ žurnalo „Namas ir aš“ organizuotame konkurse „Tendencijos 2017“ tapo geriausiu net dviejose kategorijose – „Individualaus gyvenamojo namo“ ir „Pri-

74

vataus interjero“. | Portalo „interjeras.lt“ organizuojamame konkurse „Metų interjeras / Auksinė paletė ’16“ projektas „Slėnio vila“ nominuotas ir apdovanotas kaip „Geriausias privatus interjeras“. | Projektas „Slėnio vila“ nominuotas 2016 m. „Archiformos“ apdovanojimuose už savitą meninę koncepciją.

2016: Projektas „Slėnio vila“ šiuolaikinės Lietuvos architektūros parodoje konkurse „Žvilgsnis į save 2015–2016“ apdovanotas pagrindiniu prizu „Metras 1/5“. | Lietuvos architektų sąjungos ir dienraščio „Lietuvos rytas“ organizuotame konkurse „Mano erdvė 2016“ geriausiu namo interjeru išrinktas studijos „Arches“ projektas „Slėnio vila“.

TOWER CRANES Local construction sector wouldn’t be what it is now without “Kauno kranai”. Using Liebherr and Wolff equipment lets us satisfy our custumers by being the oldest tower crane operators that provide lifting services that are higher, heavier, safer.

OVERHEAD CRANES &

LIFTING EQUIPMENT

High volume lifting requires special solutions that our company provides.

Building and manufacturing one of a kind solutions to our customers is routine for our department team. The experience and knowledge collected over the years lets us excel in overhead, jib, gantry crane design and manufacture. We do not confine ourselves there, we are also well known for our unique lifting beams, clamps and other lifting solutions.

Having built the infrastructure to manufacture and maintain huge amount of machinery we also take upon a task to produce unique quality steel structures. We offer premium quality welding and assembly works to our clients.

MOBILE CRANES We are one of the largest companies in our region that lease and service mobile cranes. Our company is proud to represent and operate Grove, Liebherr and Demag mobile cranes that are capable lifting of up to 300t in harsh, remote conditions.

CONTACT US www.kranas.lt

Elektrėnų g. 6, LT-51222 Kaunas, Lithuania

9001:2015

+370 37 354048 info

EN 1090-1

14001:2005

www.structum.lt

SKAITYKITE KASDIEN

PASAULIO ARCHITEKTŪROS IR STATYBŲ NAUJIENAS STRUCTUM PORTALE

www.structum.lt

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

PAGRINDINAI PROJEKTO

IŠMANUSIS MIESTAS

JUBILIEJINIAME „IŠMANUSIS MIESTAS“ RENGINYJE – ATEITIES MIESTŲ PROJEKTAI Nuotr. Karolis Bingelis, Amandas Juška, Emilija Vinžanovaitė

Penkios Lietuvos regionų savivaldybės šiemet jau penktąjį kartą pakvietė jaunuosius aukštosiose mokslo įstaigose besimokančius architektūros, inžinerijos, statybos ir kitų programų studentus rengti projektus ir prisidėti prie Lietuvos miestų ir miestelių augimo bei plėtros. „Išmanusis miestas“ – vienas inovatyviausių tokio tipo nacionalinių projektų Lietuvoje, kuris vienija Lietuvos rajonų savivaldybes, aukštųjų mokyklų studentus, privataus bei valstybinio sektorių atstovus ir sprendžia probleminių viešųjų šalies erdvių likimą.

78

IŠMANUSIS MIESTAS

KONKURSO DALYVIAI SPRENDĖ ĮVAIRIAS MIESTO PROBLEMAS STRUCTUM inicijuojamo projekto metu 22 komandos iš Lietuvos universitetų ir aukštųjų mokyklų pagal konkurse nurodytus kriterijus orientavosi į aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimą ir efektyvų energijos bei išteklių naudojimą. Kad tai įgyvendintų, studentai turėjo pasitelkti inovatyvius sprendimus ir pažangiąsias technologijas.

Jaunimą skatinančio kurti konkurso „Išmanusis miestas“ įdomiausias aspektas – kad dalyviai turės galimybę savo projektus įgyvendinti tikrovėje.

Nuo konkurso pradžios per penkerius metus „Išmaniajame mieste“ dalyvavo net 23 savivaldybės iš visos Lietuvos, 7 aukštosios mokyklos, 400 studentų, kurie pateikė 65 savo kurtus projektus. Anot organizatorių, šiemet aktyviausi buvo ketvirtojo kurso studentai, pristatę savo baigiamuosius darbus. „Džiaugiuosi, kad kasmet gauname labai kruopščiai ir atsakingai parengtų darbų, tokių sulaukėme ir šiemet.

Kompetentingai tarptautinei komisijai tikrai nebuvo lengva išrinkti geriausius, o tai tik įrodo, kad judame į priekį išmaniųjų miestų kūrimo link ir norime spręsti įvairias demografines bei socialines problemas“, – kalbėjo projekto „Išmanusis miestas“ sumanytoja ir organizatorė, žurnalo STRUCTUM leidėja Ignė Dutova.

Kaip ir kasmet, pasirinkę po vieną iš Visagino, Skuodo r., Tauragės r., Alytaus ir Anykščių r. savivaldybių pateiktų tikslinių teritorijų, studentai, kuruojami savo dėstytojų, būrėsi į grupes ir teikė konkursui savo projektinius pasiūlymus. Siekdami atskleisti „Išmaniojo miesto“ specifiką, dalyviai turėjo savo idėjas sieti su darniosios plėtros ir išmaniojo miesto principais, taip pat panaudoti bent vieną kiekvienos grupės partnerio siūlomą produktą, paslaugą ar darbo įrankį.

Konkurso iniciatyvą palaikę projekto partneriai: „Huawei“, ABB, „Cowi“, „Samsung“, „Hydro Building Systems WICONA“, „YIT Kausta“, „Technonicol“, „Eternit Baltic“, „StS“, „VELUX Lietuva“, „IMI Hydronic Engineering“, „Jung“, „Baltic Master“, „Termoblokeliai“, „Elektros taupymo sprendimai“, „Ginalas“, „UTU“.

Iš aukštųjų mokyklų konkurse dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas bei kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. O jų darbus vertino kompetentinga komisija - architektai Gintaras Čaikauskas, Gražina Janulytė Bernotienė, Tomas Skripkiūnas, Aidas Barzda, Artūras Blotnys, verslo atstovai Alvydas Kvedaravičius, Marius Zubrickas, Edita Meškauskienė, Mindaugas Statulevičius, urbanistai Džiugas Lukoševičius, Donatas Baltrušaitis, bei Aplinkos ministerijos atstovai Marius Narmontas ir Rėda Brandišauskienė.

SPECIALIAI RENGINIUI SUKURTA 2D MENO INSTALIACIJA Renginio metu vedėjas Giedrius Leškevičius, pradėjęs vakarą su Franko Sinatros daina „Love“, dėkojo visiems dalyviams už jų ryžtą kurti geresnį rytojų ir visoms Lietuvos Respublikos ministerijoms bei Lietuvos regionų savivaldybėms, kurios jau ne pirmus metus globoja „Išmaniojo miesto“ konkursą. Savo sveikinimo kalbose politikai linkėjo, kad studentų pristatyti projektai virstų realiais kūnais. „Mažesni miesteliai ir regionai, kaip ir didesni miestai, nori būti šiuolaikiški, inovatyvūs, išmanūs. Linkiu, kad tai, kas yra sukurta per penkerius metus, būtų realizuota.

Džiaugiuosi, kad su tokiu nedideliu kolektyvu galima padaryti tiek daug“, – savo sveikinimo kalboje sakė Jonavos r. savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Pasak vidaus reikalų viceministro Tautvydo Tamulevičiaus, regionuose yra labai didelis potencialas, todėl toks projektas, kaip „Išmanusis miestas“, gali padėti išspręsti tam tikras problemas. „Jūs keičiate pasaulį ir ilgainiui jūsų įgyvendinti projektai tampa miestų veidu ir pasididžiavimu. Linkiu matyti savo projektus, virstančiais kūnu. Nemažinkite tempo ir kurkite Lietuvai, nes jūs esate Lietuvos ateitis“, – pabrėžė T. Tamulevičius.

79

IŠMANUSIS MIESTAS

Ateities miestas – tai kintantis, stebinantis naujomis formomis, inovacijomis ir keliantis nuostabą darinys. Galvodama apie išmaniojo miesto idėją norėjau žiūrovui suteikti ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir sukurti emociją, patirtį.

– pasakojo meno instaliacijos sumanytoja J. Vaitkutė

80

IÅ MANUSIS MIESTAS

81

Tauragės r. meras Dovydas Kamiskas

Skuodo r. meras Petras Pušinskas

Alytaus m. meras Nerijus Cesiulis

Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius

Jonavos r. meras Mindaugas Sinkevičius

Visagino meras Erlandas Galaguz

IŠMANUSIS MIESTAS

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusio konkurso „Išmanusis miestas“ apdovanojimų renginio metu svečius pasitiko Manto Petruškevičiaus kurta gėlių kompozicija bei studentų darbų ekspozicija. Renginyje buvo galima išvysti ir ne vieną žinomą politiką bei visuomenės veikėją. Tarp jų: menininkė Jolita Vaitkutė, nuomonės formuotoja Simona Lipnė, LR vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius, kultūros viceministrė Ingrid Veliūtė, LR susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, Tauragės r. savivaldybės, Visagino savivaldybės, Skuodo r. savivaldybės, Alytaus savivaldybės merai ir kt. Šventišką vakaro atmosferą kūrė ne tik vakaro svečiai, dalyviai, partneriai ir draugai, bet ir aksominio balso dainininkės Evelinos Sašenko atliekama prancūziška muzika.

Renginio ir viso projekto akcentas – specialiai sukurta menininkės J. Vaitkutės 2D instaliacija ateities miestų tema, kurios ambasadoriais tapo bendrovės „Jung“, „Tarkett“ ir „Unideco“.

Pati menininkė palaiko tvarių ateities miestų idėją ir sako, kad reikia būti draugiškiems ne tik savo artimai aplinkai, bet ir galvoti apie paties miesto darnią plėtrą. „Ateities miestas – tai kintantis, stebinantis naujomis formomis, inovacijomis ir keliantis nuostabą darinys. Galvodama apie išmaniojo miesto idėją, norėjau žiūrovui suteikti ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir sukurti emociją, patirtį“, – pasakojo meno instaliacijos sumanytoja J. Vaitkutė.

Beveik 100 m2 ploto instaliacijai pagaminti naudota išskirtinių spalvų „Tarkett“ grindų danga iš kolekcijų „Desso Palatino“, „Desso Edges Small“ ir naujos kolekcijos „Desso Breccia“, kurios gaminiams būdingas marmuro efektas.

Kompanija – pasaulinė naujoviškos ir tvarios grindų bei sportinės dangos sprendinių lyderė – aktyviai prisijungė prie projekto. Panaudota „Tarkett“ danga yra ne tik ryški, bet ir patvari, todėl lankytojai galės žengti per instaliaciją nebijodami nieko sugadinti. Visas dėmesys sutelkiamas į erdvės pokytį, inovaciją, naujovę. Beje, kadangi „Tarkett“ uoliai siekia didesnio tvarumo ir ekologinių inovacijų, ins-

taliacijai naudotos dangos kokybė leidžia ją, pasibaigus ekspozicijai, perdirbti ir pakartotinai naudoti kaip techninę ar biologinę žaliavą.

PROJEKTO NUGALĖTOJAI NESLĖPĖ SAVO EMOCIJŲ Penkios geriausios „Išmaniojo miesto“ komandos, atrinktos žinomų architektų, urbanistų, universitetų dėstytojų, nekilnojamojo turto, statybų rinkos bei savivaldybių atstovų autoritetingos tarptautinės komisijos, prieš pat apdovanojimus dalyvavo darbų gynimuose. Pateikti projektai buvo vertinami atskirose kategorijose pagal pateiktas temas. Kiekvienoje kategorijoje buvo išrinktas nugalėtojas, išsiskiriantis savo idėjų originalumu, atlikimo kokybe ir sprendimų pagrįstumu. „Darbų vertinimą galiu palyginti su prezidento rinkimais.

Buvo tikrai sunku. Dalyviams tai tapo puikia bandomąja sesija prieš įėjimą į rinką. Linkiu kiekvienam studentui inovatyvių idėjų, proaktyvumo, įsiklausyti į klientą ir, svarbiausia, degančių akių bei vidinio pasitenkinimo tuo, ką darote“, – kalbėjo komisijos pirmininkas Marius Zubrickas, bendrovės „COWI Lietuva“ vykdomasis direktorius.

83

IŠMANUSIS MIESTAS

„JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis su žmona Nijole Skurdeniene

„Samsung“ marketingo vadovas Tadas Skiparis

Joniškio r. savivaldybės atstovai

Anykščių r. savivaldybės atstovai

Tauragės r. savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, vicemeras Sigitas Mičiulis ir „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova

84

Mocevičiaus firmos „Ginalas“ atstovas Eduardas Derenka

„Technonicol Lietuva“ vadovas Justas Razmus ir marketingo specialistė Jurgita Ostrauskienė

„Tarkett Lietuva“ vadovas Audrius Mizaras

„Huawei“ Baltijos šalių vadovas Danas Masiliūnas ir marketingo asistentė Samanta Jucaitytė

IŠMANUSIS MIESTAS

„Grohe“ atstovė Baltijos šalims Sigita Avlosevičienė ir pardavimų vadovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė

„Unideco“ rinkodaros vadovė Viktorija Urbelytė

„ABB“ infrastruktūros ir transporto segmento vadovas Audrius Lapinskas ir „Structum projektai“ pardavimų vadovė Audronė Dausevičienė

VGTU komanda su projekto vadove Dalia Dijokiene ir Visagino savivaldybės atstovais

Jonavos r. savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova

„Eternit Baltic“ marketingo vadovė Milda Kulyova ir projektų vadovas Andrius Gikevičius

„Hydro Building Systems“ Baltijos Šalių vadovas Rimantas Staknevičius ir „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova

VDA studentė Austėja Jurčiukonytė

Klaipėdos universiteto komanda su projekto vadove Jevgenija Rute

85

IŠMANUSIS MIESTAS

GERIAUSI STUDENTŲ DARBAI BUVO ĮVERTINTI TRIMIS PRIZINĖMIS VIETOMIS. Pirmosios vietos nominacijos buvo dvi – geriausio architektūrinio projektavimo ir geriausios urbanistinės koncepcijos.

1-OJI VIETA Geriausio architektūrinio projektavimo nominacijos nugalėtojas – Kauno technologijos universitetas. Projektas – Tauragės ledo arena. Projektą rengė: Ugnė Miškevičiūtė, Aistė Stulgytė, Agnija Ponomariova, Paulius Janonis, Aurimas Dermauskas, Martynas Arbačauskas. Projekto vadovė – dr. Laura Stasiulienė.

Geriausios urbanistinės koncepcijos nominacijos prizas atiteko Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandai. Projektas – Visagino draugystės kvartalo sutvarkymas, urbanistinėmis priemonėmis suformuojant Sedulinos pėsčiųjų alėjos atkarpą III mikrorajone. Projektą rengė: Martynas Germanavičius, Rūta Vitkutė. Projekto vadovė – Dalia Dijokienė.

2-OJI VIETA Klaipėdos universitetas. Projektas – Anykščių miesto Troškūnų g. teritorijos koncepcija „Sveikatingumo sodai“. Projektą rengė: Nedas Stakutis, Linas Gedvilas, Mark Gargun, Juozas Zakarauskas, Arnas Žvinklys, Veronika Biveinytė,

86

Dovilė Dirvonė. Projekto vadovės: Jevgenija Rutė, Viktorija Gričenaitė.

3-IOJI VIETA Vilniaus dailės akademija. Projektas – Rekreacinis kompleksas Alytaus dainų slėnyje. Projektą rengė: Austėja Jurčiukonytė. Projekto vadovas – Vytenis Gerliakas.

IŠMANUSIS MIESTAS

Specialiuosius prizus už geriausią produktų integraciją į projektą įsteigė konkurso partneriai VELUX, GINALAS, ETERNIT BALTIC. VELUX apdovanojo Anykščių miesto Troškūnų g. urbanistinės architektūrinės teritorijos Klaipėdos universiteto darbą – „Sveikatingumo sodai“. Projekto idėja – rekreacinė ir pažintinė garsų, kvapų bei vaizdų (spalvų) erdvė, turinti įtakos intelektinei ir emocinei žmogaus reakcijai.

GINALO įsteigtas prizas atiteko Kauno technologijos universiteto komandai už ledo arenos Tauragės r. savivaldybės projektinį pasiūlymą, kuris buvo paremtas inovatyviais ir šiuolaikiškais, palankiais aplinkai kūrybiniais sprendimais.

ETERNIT BALTIC už geriausią produkto integraciją ir puikų medžiagų parinkimą sveikino net dvi komandas bei jų atstovus. Už ETERNIT BALTIC fasado medžiagos „Equitone“ pritaikymą projekte buvo apdovanoti sveikatingumo namų interjero projekto atstovai: prizas atiteko Anykščiuose kūrusiai Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentei Glorijai Viškelytei bei jos vadovei Rasai Mazūrienei. Taip pat buvo apdovanota Kauno technologijos universiteto komanda, kūrusi daugiafunkcį sporto centrą Alytuje. Projekto rengėjai: Edita Barauskaitė, Goda Navakauskaitė, Arnoldas Butkevičius, Giedrius Savukaitis, projekto vadovė – Jurga Vitkuvienė.

SPECIALIOSIOS NOMINACIJOS „DELFI.lt“ skaitytojų sprendimu, specialusis prizas atiteko Kauno technologijos universiteto komandos nariams, pernai taip pat laimėjusiems šį apdovanojimą. Tauragės ledo arenos projektinio pasiūlymo rengėjai: Ugnė Miškevičiūtė, Aistė Stulgytė, Agnija Ponomariova, Paulius Janonis, Aurimas Dermauskas, Martynas Arbačauskas.

Projekto vadovė – dr. Laura Stasiulienė.

LR susisiekimo ministerijos įsteigtą prizą už nominaciją „Išraiškingiausia architekto ambicija“ laimėjo VGTU projekto Ledo arena Tauragėje rengėjas Lukas Ramanauskas. Šio projekto vadovas – Saulius Pamerneckis.

SAMSUNG įsteigtas prizas už „Tikslaus inžinerinio projektavimo ir profesionalaus statybinio išpildymo“ nominaciją iškeliavo į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos rankas. Projektas – Ledo arenos statyba Tauragės r. teritorijoje. Projektą rengė: Arneta Navickaitė, Miglė Meilūnaitė, Laimis Ambrasas, Darijus Kabošius, Povilas Apuokas. Projekto vadovės: Jelena Praniauskienė, Lina Sakalauskienė.

Didelis jaunų žmonių susidomėjimas, kuriant tvarią Lietuvos miestų ateitį, tik dar kartą įrodo, kad pasaulis nestovi vietoje ir stengiasi spręsti ekologijos bei globalinio atšilimo problemas. Kiekvienas toks tarpinstitucinis bendradarbiavimo pavyzdys suteikia galimybę priimti iššūkius ir prisidėti prie šalies vystymosi.

Už puikų renginį ir dovanas dalyviams dėkojame: „Samsung“, „Velux“, „C&D style“, „Skonio slėnis“, „Odoro“, „Amoka“, „Tripmap“, „Smells like Spells“, „Bar Advisor“, „Unseen Pictures“, „Gaja Décor“, „Tamsta“, „Aqua Park Druskininkai“, Smiltynės jachtklubui, „Kvapams Verslui“, „Passport“, „a.go“, „Huawei“, „Lemon Gym“, „Glassgo“, Edgarui Vegiui, „TUTU“, „Eugesta“, UAB „Virkida“.

87

STATYBA

PAVELDO RESTAURACIJA IR RENOVACIJA KLIMATO KAITOS KONTEKSTE Jelena Grabovskaja

Istorinių pastatų renovavimas neabejotinai yra subtilus ir daug laiko trunkantis procesas. Jis tikrai būtinas, norint išsaugoti ne tik praėjusių amžių architektų meninius šedevrus, bet ir originalų vietovės veidą bei atmosferą.

Didelės istorinės vertės ar kultūrinės reikšmės paveldo pastatų atkūrimas yra nepaprastai svarbus. Dar daugiau – šiuos pastatus būtina saugoti ir restauruoti. Būtent restauruoti, o ne renovuoti, kad vertingi architektūros objektai, pakliuvę į renovacijos programą, nebūtų neatpažįstamai subjaurojami.

PRAEITIES IŠSAUGOJIMAS ATEIČIAI Visos mus supančios erdvės yra dinamiškos ir gyvos – seni pastatai yra mūsų gyvenimo liudytojai ir istorijos įrodymai. Pastatų renovacija – tai mūsų atminties ir autentiškumo išsaugojimas. Pati renovacijos idėja kilo XVIII a. pabaigoje, siekiant išsaugoti 2 000 metų senumo pastatus. Per praėjusį šimtmetį saugomų istorijos paminklų sąrašas žymiai išaugo: nuo paminklo iki pastato, nuo gatvės iki kraštovaizdžio, nuo miesto rajoninių sprendimų iki vyriausybės politikos ir mokesčių lengvatų.

RESTAURACIJA IR RENOVACIJA, KAIP ATSAKAS Į KLIMATO KAITĄ IR ŽIEDINĘ EKONOMIKĄ Šiandien niekas neabejoja, kad istorinių pastatų išsaugojimas yra labai svarbus, siekiant suprasti tautos paveldą. Šiandien tampa ne mažiau svarbu, kad tai yra ekologiškai atsakinga praktika. Pakartotinai panaudojant esamus pastatus, istorinis išsaugojimas iš esmės tampa „istorinio“ perdirbimo programa. Pastatų komunikacijas galima modernizuoti, kad jos atitiktų šiuolaikinius pastatų poreikius ir statybų taisykles. Paveldo išsaugojimas yra ne tik atsakas į ekologinius dabarties iššūkius, bet ir ekonomiškai pagrįstas veiksmas – nekilnojamasis turtas įgyja didesnę komercinę vertę, nėra papildomai naudojamos statybinės medžiagos.

Geras tvarios renovacijos pavyzdys yra Sidnėjaus „Crago Flour Mill“ gamykla, veikusi nuo 1897 m., o XX a. devintojo dešimtmečio viduryje sustojusi ir apleista. 2008 m. architektų studija „Allen Jack + Cottier“ („AJ + C“), vykdžiusi gamyklos renovaciją, priėmė strateginį sprendimą statinius ne griauti, bet išsaugoti. Gamyklos komplekse buvo sukurtos 47 unikalios komercinės meno studijos, kurių kiekviena turi savo novatorišką dizainą ir atmosferą.

Projektavimo metu buvo atlikta išsami pastato analizė ir ieškoma būdų sumažinti bet kokios naujos struktūros, taip pat ir komunikacijų, poveikį pastatui ir jo istorijai.

Didelis dėmesys buvo skiriamas pastate išlikusioms jo garbingos darbinės istorijos detalėms, tokioms kaip įvai-

88

STATYBA

raus pobūdžio grūdų malimo mechanizmai, išsaugoti.

Atsisakę nugriauti pastatą, architektai sutaupė apie 21 tūkst. tonų anglies dioksido. „Tvariausias dalykas, kurį galime padaryti, yra nekurti naujų daiktų, – teigia „AJ + C“ architektas Peteris Irelandas. – Dažnai sakau klientui, kad viskas yra turtas tol, kol neįrodysime kitaip.“ Specialistai teigia, kad visoms naujoms energijos taupymo technologijoms galima pasimokyti tvarumo iš senųjų pastatų. Pavyzdžiui, iki kondicionierių atsiradimo pastatai sėkmingai gelbėjo nuo kaitros dėl kryžminių skliautų ventiliacijos koridoriuose, žaliuzių, nuosvyrų ir mūrų. Senųjų pastatų mūrai geriau sulaiko šilumą žiemą ir šaltį vasarą.

Jeigu seni pastatai tinkamai suremontuojami, jie gali naudoti mažiau energijos nei nauji pastatai.

Viena opiausių problemų senuosiuose pastatuose – apšvietimas. Daugelyje pastatų reikia įrengti papildomą apšvietimą arba šviesos liukus. Vienas geriausių šios problemos sprendimo pavyzdžių pasaulyje – Melburne, Australijoje, esantis biurų pastatų kompleksas „171 Collins Street“. Šis kompleksas, į kurį įeina ir Viktorijos laikų namas, gavo aukštą 6 žvaigždučių ekologinį įvertinimą „Green Star“. Tai pirmasis aukščiausios klasės komercinis 6 žvaigždučių pastatas Melburne per 20 metų. „171 Collins Street“ pastatuose buvo naudojami aukščiausios kokybės izoliaciniai stiklai, kurie leidžia padidinti šviesos

atspindį, ir įrengtas įspūdingas devynių aukštų stiklo atriumas, suteikiantis natūralią šviesą tiek bokštui, tiek gretimam „Mayfair“ pastatui. Specialistai atkreipė dėmesį ir į po grindimis sumontuotą oro paskirstymo sistemą, kuri tiekia šviežią orą, o kartu ir užtikrina sveikesnę bei ekologiškesnę darbo vietą, didesnį našumą ir energijos vartojimo efektyvumą. Pastate taip pat yra lietaus vandens surinkimo sistema, kuri filtruoja ir panaudoja vandenį iš naujo, visų pirma – tualetams ir oro kondicionavimo sistemai. Taip pat pastate įrengtas 315 kW gamtinių dujų kogeneracijos generatorius, kuris prarastą šilumą paverčia energijos šaltiniu, o išmetamo anglies dioksido kiekį sumažina dviem trečdaliais.

Svarbus renovacijos aspektas yra tai, kad didesnių senovinių pastatų atkūrimas gali būti labai veiksmingas būdas skatinti vietos ekonomikai. Istorinių pastatų restauravimo projektai suteikia daug naujų darbo vietų statybininkams, dekoratoriams, restauratoriams, architektams, prekybininkams ir amatininkams, o po darbų pabaigimo vietos ekonomikai naudos teikia turizmo ir laisvalaikio pramogų paslaugos. ŠIUOLAIKINĖS RESTAURACIJOS TECHNOLOGIJOS Renovuojami pastatai turi ne tik iliustruoti istoriją, bet ir išlaikyti aktualumą ateities kartoms. Tai reiškia, kad atnaujinant senovinius pastatus būtina numatyti tinkamas komunikacijų sistemas, kurios būtų pritaikytos gyvenimo sąlygoms ir atitiktų saugumo poreikius.

89

STATYBA

Bet kurio restauravimo proceso galutinis tikslas – išsaugoti objektą kiek įmanoma ilgiau. Restauravimo metodikos ir medžiagos parenkamos kiekvienam konkrečiam objektui atskirai, nes dėl netinkamo medžiagų arba technologijų parinkimo galime netekti vertingiausių objektų arba jų nykimas gali pradėti dar labiau progresuoti. Todėl restauratoriui svarbi ne tik patirtis ir įvairiapusė praktika, bet ir žinios apie naujausių restauravimo medžiagų savybes. Restauravimo procese naudojamos medžiagos turi išlikti stabilios ilgus metus ir nekeisti restauruojamų medžiagų savybių. Labai svarbu, kad atkūrimo procese naudojamos technologijos neiškreiptų pradinės objekto autoriaus idėjos, t. y. neturi keisti originalios medžiagos faktūros bei spalvinio sprendimo, ir turi būti grįžtamos, kad netrukdytų pakartotiniam restauravimui. Šiandien vis dažniau vietoj natūralių medžiagų naudojamos sintetinės, nes su jomis lengviau dirbti, atskiroms operacijoms reikia mažiau laiko. Tai pagreitina bendrą restauravimo procesą.

Dar vienas nenuginčijamas sintetinių medžiagų privalumas – didelis atsparumas. Šiuolaikinės technologijos leidžia ne tik pakeisti senas medžiagas naujomis, bet ir suteikia galimybę praplėsti restauravimo ribas. Pavyzdžiui, Johnas Ruskinas suteikė restauravimui naują kūrybiškumo gyslelę – privertė restauruotas struktūras papasakoti savo istorijas. Naujos medžiagos ir skaitmeninės technologijos leido moksli-

90

ninkams pasinerti į įdomius eksperimentus – ant senovinių pastatų sienų tepamas skystas lateksas, kuris fiksuoja sienų dulkes ir užterštumus. Sustingęs lateksas nuimamas ir tiriamas, siekiant atverti istorijas, kurias liudija restauruojamas pastatas.

2017 m. menininkas Jorge'as Otero-Pailos ir neurologas Andreasas Kelleras, besispecializuojantis kvapų srityje, pradėjo dėstyti naujovišką restauravimo programą, kuri nagrinėja ryšį tarp kvapo ir atminties, analizuojant senų objektų kvapus. Tikslas – išgauti retų knygų, senų baldų ir pastatų kvapų pagrindinę sudedamąją medžiagą, kad vėliau būtų galima eksponuoti ne tik, tarkime, 1906 m. namo architektūrą ir interjerą, bet ir svarbų jo identiteto požymį – kvapą.

Deja, ne visų istorinių pastatų restauravimo kelias yra lengvas. Gana dažnai tiksliai restauracijai nepakanka duomenų, o pats pastatas yra smarkiai suardytas. Šiuolaikinės technologijos leidžia išspręsti šią problemą pasitelkiant trimatį (3D) lazerinį skenavimą. Pavyzdžiui, „Google Arts & Culture“ kartu su lazerinio skenavimo nekomercine organizacija pradėjo projektą „Open Heritage“. Projekto tikslas – naudojant trimatį skenavimą, didelės raiškos nuotraukas ir kameras DSLR, virtualiojoje realybėje atkurti istorinę architektūrą ir taip palengvinti restauratorių darbą. Šiuo metu projektas skaitmenine

STATYBA

forma išsaugojo 25 paminklus iš 18 šalių. Vienas virtualiojoje realybėje išsaugotų pastatų – Ananda Ok Kyaung šventykla Bagane, Mianmare, nukentėjusi žemės drebėjimo metu 2016 metais.

SENOVINIŲ PASTATŲ RENOVACIJA Pastarąjį dešimtmetį didėja tendencija, kai paveldo struktūros įtraukiamos į šiuolaikinės architektūros projektus, siekiant suteikti didesnę estetinę vertę. Atkuriant tokius hibridinių struktūrų pastatus, būtina atsižvelgti į skirtingus tiek šiuolaikinio pastato, tiek su juo susijusio istorinio pastato poreikius. Dar vienas didžiausias iššūkis derinant senąją ir naująją architektūrą – estetiškas ir patrauklus rezultatas pakeičiant pastato funkcijas. Kaip sėkmingą paveldo ir modernumo derinimo pavyzdį galima pateikti renovuotą pastatą Toskanoje. Griūvančius pastatus savininkai pavertė „Monteverdi“ butiko tipo viešbučiu su kaimiško stiliaus liukso miegamaisiais ir uoloje įkurdintu SPA centru. Architektams teko spręsti sudėtingą uždavinį – ne tik atstatyti pastatą, bet ir nuspręsti, kokį laikotarpį atspindės jo galutinė išvaizda. Bėgant metams, pastatas buvo kelis kartus rekonstruojamas ir, pavyzdžiui, XX a. viduryje jis buvo papuoštas nebūdingais pastato stiliui balkonais bei langų dizaino elementais. Šių „naujų“ detalių rekonstrukcijos metu buvo nutarta atsisakyti. Architektai taip pat nusprendė išnaudoti visas senas namo medžiagas, likusias po rekonstrukcijos. Kaip jie tai padarė? Tarkime, senas duris perdarė į spintos dureles.

KOKYBIŠKAI RENOVUOTAS PASTATAS = SANDARUS PASTATAS UAB „Soudal“ gaminiai renovuojant, remontuojant, statant pastatą: Montavimo putos • Hermetikai • Mastikos • Juostos • Klijai •

www.soudal.lt

91

KONFERENCIJA

TIKSLAS – NAUJAS SENŲ STATINIŲ GYVENIMAS Nuotr. Paulius Čilinskas

92

Ką daryti su senais pastatais? Kartais jie net ir praradę išdidumą mums pasakoja senas istorijas, o kartais patys tampa priminimu. Norime tikėti, kad jie verti renesanso.

Tačiau ko reikia, kad renovuoti statiniai sugrįžtų į visuomenės gyvenimą su visu turimu potencialu? Šių atsakymų ieškojome birželio 6 dieną vykusioje „Structum“ ir Lietuvos architektų sąjungos organizuotoje konferencijoje „Antras gyvenimas – naujas gyvenimas. Restauracija.

Renovacija“. Konferenciją moderavo Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla.

pasidalyti istorinių pastatų ir gyvenamųjų namų renovacijos procesų subtilybėmis bei gerosiomis patirtimis“, – sakė L. Dagilis, apibendrindamas konferenciją.

Turime puikių renovacijos pavyzdžių, tokių kaip „Vilnius Tech Park“ ar Kauno kareivinių miestelis. Tai antram kvėpavimui prikelti statiniai, kurie net ir po renovacijos išlaikė savo autentiką. Gaila, kad daugelis pamiršome Kauno centrinio pašto istoriją. Šis ir daugelis kitų statinių verti būti išsaugoti dėl turtingos istorijos ir architektūrinio paveldo. „Structum“ projektų vadovas Linas Dagilis priminė, kad, rengdami tokios tematikos konferencijas, tiek organizatoriai, tiek jų partneriai siekia atkreipti dėmesį į senų, bet naujo gyvenimo nusipelniusių statinių svarbą, jų atminimą ir tikisi, kad konferencijoje išgirstos sėkmės istorijos paskatins visuomenės įsitraukimą ir domėjimąsi renovacija. „Kokybiškos renovacijos proceso nepavyks užtikrinti, jeigu jame nedalyvaus patikimi specialistai, savo srities ekspertai. Todėl į konferenciją pakvietėme ir ekspertus iš privačiojo sektoriaus. Šie specialistai sutiko

XVIII amžiuje Sapiega šioje teritorijoje formavo barokinį parką, o XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje rūmai buvo perimti ir paversti ligonine. Buvo rekonstruotas ligoninės priestatas. XIX amžiuje ligoninė sparčiai plėtėsi ir padidėjo nuo 300 iki 700 ligonių vietų. Ši teritorija visada buvo uždara ir tik po Nepriklausomybės atgavimo ji atverta visuomenei. Tačiau pastatai buvo problemiški.

2014 m. Vilniaus savivaldybė nusprendė perkelti ligoninę, o šiuos pastatus už simbolinę kainą išnuomoti verslui.

Verslas savo ruožtu įsipareigojo atnaujinti statinius.

POKYČIAI, KURIE PRIBLOŠKĖ NE TIK LIETUVĄ Vienas iš A2SM įkūrėjų, architektas Aurimas Sasnauskas konferencijos dalyviams papasakojo apie „Vilnius Tech Park“ renovaciją. Tai projektas, apėmęs 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą.

„Dar veikė ligoninė, kai užsakovas pasirinko dirbti su mūsų komanda, ir mes atėjome apžiūrėti statinių. Matėme, kad korpusai labai blogos būklės. Įžengėme į koridorių labirintą. Didysis pastatas buvo sujungtas koridoriais, visi koridoriai – su pandusais. Kai kur sienos

KONFERENCIJA

užklotos pigiomis plytelėmis, pakeisti langai ir stogas.

Tačiau vaizdas buvo liūdnas. Vėliau įdėmiau pažvelgėme į pastatus. Surinkome visą informaciją apie vertingus pastato elementus, kurie buvo išsaugoti, tokie kaip metaliniai, nors šalti, bet įdomūs ir gražūs langai, laiptai, senos krosnys, plytelės. Fasadai buvo saugojami kaip kultūros paveldas“, – pasakojo pranešėjas.

„Renovuodami turime surasti vėsinimo, šildymo, dirbtinio apšvietimo sprendinius, sumažinant išlaidas. Jau dabar matome, kad šešėliavimas pagerina patalpų mikroklimatą, tiesiog įrengiant apsauginius saulės ekranus. „Hydro“ grupės prekių ženklas „Wicona“ turi AFS sistemų technologiją. Tai dvigubo stiklo paketo langai, kurie padeda pasiekti puikių rezultatų“, – sakė pranešėjas.

A. Sasnauskas prisiminė, kad vienintelė intervencija į šį pastatų kompleksą buvo konferencijų priestatas. Taigi, išsaugota vidinių kiemų struktūra. Visos erdvės pritaikytos naujoms funkcijoms: baras, kavinė, konferencijų erdvės, bendradarbystės erdvės. Vienas iš įdomiausių sprendimų – surinkti senus, įdomius elementus, juos restauruoti ir pritaikyti naujoms funkcijoms. Architektų komanda eskizavo ne tik šviestuvus, tačiau ir priimamojo stalus, kitus interjero elementus.

Šios sistemos garso izoliacija siekia net 50 decibelų. Pirkėjai džiaugiasi didelių formatų varstomais gaminiais. Pagal lango matmenis tarp stiklo paketų įmontuotas variklis valdo žaliuzių judėjimą. Pralaidi sistema natūraliai aušina variklį. Ši sistema leidžia sujungti langus į langų grupę ir valdyti patalpas, reaguojant į natūralų apšvietimą. Taip pat yra galimybė papildomai sumontuoti orlaides.

TVARU IR ENERGETIŠKAI EFEKTYVU Bendrovės „Hydro Building Systems“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius atkreipė dėmesį į tai, kad renovacijos tikslai kiekvienam iš mūsų gali skirtis. Vieniems tai – akustinių savybių pagerinimas, kitiems – energijos taupymas ar išmaniųjų įrenginių įdiegimas.

Pastatų renovacijai „Hydro Building Systems“ prekių ženklas „Wicona“ siūlo ir daugiau pasirinkimų. Kaip pavyzdį R. Staknevičius nurodė dviejų langų viename rėme sistemą. Ši sistema leidžia pasyviai išgauti energiją iš lango.

Rimantas Staknevičius

Pastato gyvavimo ciklams sunaudojama apie 40 proc. pasaulio energijos. Jeigu teisingai suprojektuosime pastatus, pavyks sutaupyti 20 proc. energijos. Nuo 2030 m. naujai statomi statiniai turės būti su nuliniu energijos sunaudojimu, o 2050 m. absoliučiai visi statiniai turės nenaudoti energijos. Taigi visi statiniai bus renovuojami.

Aurimas Sasnauskas

93

KONFERENCIJA

Kamilė Lodaitė

SPRENDIMAI, KURIE PALENGVINS RENOVACIJĄ Bendrovės „Technonicol“ vadovas Justas Razmus džiaugėsi, kad visi konferencijos pranešėjai ir dalyviai dalijosi mintimis ne apie atskiras galimybes, o sisteminius sprendinius. Statybinės sistemos kuriamos laboratorijose, mokslo centruose ir tai užtikrina svarbų aspektą renovacijoje, t. y. kokybę ir patvarumą. „Renovacija turi atspindėti kelis aspektus. Pirmiausia – tai saugumas, antras renovacijai keliamas reikalavimas – patvarumas ir kokybė. Dalis auditorijos pasakytų ir dar vieną svarbią savybę – kainą. Tai svarbus aspektas, bet jokiu būdu negali būti svarbiausias. Renovacija pirmiausia yra socialinis procesas“, – teigė J. Razmus. „Technonicol“ vadovas pasakoja, kad rinkoje įmonė yra jau 25 metus. Turi 18 mokslo centrų visame pasaulyje.

Dirba 90 šalių ir turi daugiau nei 100 patikimų statybinių sprendimų pamatams, fasadams ir stogams. J. Razmus konferencijoje daugiausia dėmesio skyrė stogams. Pasak jo, renovuojamo pastato stogui negali būti taikomi kitokie reikalavimai nei naujo pastato stogui. „Technonicol“ kuria produktus, kurie leidžia pasiekti norimus rezultatus. Naujausia galimybė – saulės energiją atspindintis stogas. „Kaip juokavome su kolegomis, pats „žaliausias“ stogas yra baltas. Buvo ištirtas karščio salos efektas. Mieste visi paviršiai įkaista labiau nei miške ar kaime. Todėl mieste vėsinimui išleidžiama daugiausia pinigų. Įkaitę paviršiai spinduliuoja karštį, todėl pastatų viduje jaučiame diskomfortą. Stogas specialia technologija padengiamas pabarstais, kurie naudojami ant standartinės dangos.

Dėl šios technologijos pastatas nesugeria į save karščio ir taip galima sumažinti vėsinimo sąnaudas. Antras privalumas – dėl to, kad dangos neveikia saulės spinduliai, ši technologija padeda užtikrinti stogo ilgalaikį tinkamumą“, – sakė „Technonicol“ vadovas.

94

Justas Razmus

DIDŽIOSIOS MAGIJOS PAIEŠKOS „G. Natkevičius ir partneriai“ architektė Kamilė Lodaitė konferencijoje pasakojo apie istorinio Kauno kareivinių komplekso revitalizaciją. Kaip ji pati sakė, tikslas buvo nieko neimituoti, o panaudoti seną struktūrą, tačiau viduje sukurti visiškai naują kokybę žmonėms dirbti ir gyventi.

Revitalizacija – tam tikros teritorijos prikėlimas naujam gyvenimui. Tai sukūrimas teritorijos, kuri pritrauktų naujų gyventojų. Kauno kareivinių miestelis yra įsikūręs Žemųjų Šančių teritorijoje. Ši teritorija saugoma kaip paveldas.

Kaip pasakoja K. Lodaitė, architektų komanda, atvykusi pirmą kartą apžiūrėti objekto, rado užkaltus langus, byrėti pradėjusius pastatus, dalis plytų buvo dažytos, nes, matyt, jas bandyta saugoti, tačiau nesėkmingai, stogai – kritinės būklės. Tačiau objekte būta svarbių architektūrinių elementų, tokių kaip arkos, frontonai. „Vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių buvo architektų bendradarbiavimas su paveldosaugininkais. Projekto tvarkybos projektą rengė specialistai, kurie žinojo, ką išsaugoti, kurioje vietoje iškirsti angas. Antras sėkmės faktorius – kompleksinė regeneracija. Retai kada yra galimybė atgaivinti teritoriją, o ne atskirą statinį. Projektas išskirtinis ir dėl funkcinės įvairovės: administraciniai pastatai, prekybos centras, darželis, gyvenamieji namai, sporto klubas. Nepaisant to, buvo išlaikyta pirminė miestelio struktūra“, – sakė pranešėja.

KONFERENCIJA

Plytos labai intensyvios, todėl atsisakyta naudoti dirbtines medžiagas. Antstatai – iš grūdinto plieno, balkonams formuoti panaudoti metalo lakštai, o nauji elementai sukurti iš tapybiško betono. „Ruošiantis šiai konferencijai, manęs paklausė, ką lengviau projektuoti – seną ar naują. Ir vienareikšmiškai senų pastatų rekonstrukcija tave įpareigoja žaisti jau sukurtomis taisyklėmis, bet už tai rezultatas yra dvasia, kurios niekada neturės naujos statybos pastatas“, – sakė K. Lodaitė.

LIFTŲ RENOVACIJA IR KEITIMAS Architektė pasakojo ir neįprastas situacijas, tarkime, Kareivinių miestelio rekonstrukcijos metu teko liftus įrengti taip pat, kaip šulinį į žemę – iš viršaus nuleisti į žemę. Šis sprendimas padėjo išsaugoti buvusias statinio konstrukcijas. Mantas Romaška, UAB „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojas, pasakojo, kad dešimtame aukšte gyvenantis gyventojas lifte per dieną vidutiniškai praleidžia tiek laiko, kiek praleidžia keliaudamas į darbą. „Iš mūsų prižiūrimų liftų didžioji dauguma liftų, t. y. beveik 60 proc., viršija 40 metų ribą, o beveik visi Vilniuje liftai viršija 20 metų ribą. Vidutinis amžius yra 42 metai, seniausias liftas – 54-erių. Saugus lifto naudojimo resursas yra iki 25 metų, vėliau reikia nustatyti lifto būklę ir planuoti jo renovaciją. Šiuo metu Vilniuje dėl prastos būklės yra išjungti 34 liftai“, – informavo pranešėjas.

M. Romaška akcentavo tai, kad lifto saugumui įtakos neturi kabinos renovacija. Per dažnai gyventojams sukuriama iliuzija, kad pakeitus lifto kabiną liftas yra naujas. „Liftas yra ne tik kabina, tai potencialiai pavojingas ir sudėtingas įrenginys, kuris dėl judančių dalių kelia pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Senuose liftuose

dažniausiai pasitaiko kelios problemos. Viena iš jų – dėl nusidėvėjimo – kabiną keliančio įrenginio triukšmas ar vibracija. Taip pat greičio ribotuvas, kuris kontroliuoja liftą, sustabdo, jeigu liftas kristų. Trečioji – durų keliamas triukšmas. Visoms šioms problemoms spręsti reikalinga kapitalinė lifto renovacija. Pirmiausia dėl kainos, tačiau ir dėl trumpesnės darbų atlikimo trukmės. Naujo lifto pirkimas leistų ne tik pasirinkti apdailą, tačiau ir pasididinti kabinos plotą. Tačiau tai yra brangiau“, – sakė bendrovės „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojas. „Baltijos liftai“ prižiūri daugiau nei 2 000 įrenginių. Maždaug pusė iš jų yra įrengti senos statybos daugiabučiuose. Kasmet įmonė atlieka maždaug 50 liftų keitimo ir renovacijos projektų.

Mantas Romaška

95

KONFERENCIJA

Paul Arsene

„SUMAIŠYKIME“ MIESTĄ „JDS Architects Brussels“ studijos atstovas Paulas Arsene'as sakė, kad kiekvienas rekonstrukcijos projektas – tai būdas sukurti daugiau galimybių pastatui, miestui ar teritorijai. „JDS Architects Brussels“ – belgų architektų studija, vykdanti projektus Danijoje ir Belgijoje. Studija dirba su renovacijos projektais ir visada skatina objektus renovuoti, nes tai yra pigiau, nei statyti naujus. „Vienas iš įdomesnių mūsų renovacijos projektų buvo Kopenhagoje. Gyvenamojo namo savininkai norėjo rekonstruoti savo pastatą ir suteikti statiniui daugiau funkcijų. Todėl ant pastato stogo buvo įkurtas sodas. 2010 m. ta pati idėja buvo pritaikyta Briuselyje, ant Tarptautinio teismo stogo įrengiant terasas“, – pasakojo pranešėjas.

2011 m. Osle buvo kuriama čiuožinėjimo trasa, vietoje ten buvusių elementų. „Kai kalbame apie rekonstrukciją, turime kalbėti ir apie gamtos atkūrimą. Šis projektas buvo nebrangus. Todėl panaudojome kolonas ir nesudėtingą struktūrą, kuri iš tam tikrų „kampų“ primena Eifelio bokštą. 2017 m. buvo kuriamas dar vienas renovacijos projektas, kurį mes vadiname paslaptingu namu („Secret house“). Pagrindinis tikslas taip pat buvo siekis išsaugoti medžius“, – konferencijos dalyviams pasakojo studijos atstovas.

Architektas P. Arsene'as prisimena, kad kuriant šį projektą buvo siekiama akcentuoti išsaugotus medžius ir natūralią gamtą bei į aplinką integruoti gyvenamąjį namą. Dar vienas projektas – meno muziejaus įkūrimas. „Mes buvome įpareigoti sukurti jungtį tarp miesto ir muziejaus programos. Pastatas dabar yra atidarytas, bet su juo dirbome metus. Per šį laiką konsultavomės su milžiniška specialistų komanda. Mūsų tikslas buvo sukurti „Meną visur“. Nusprendėme paliesti kuo mažiau seno pastato,

96

Artūras Kriukovas

kuriame anksčiau buvo senų automobilių salonas. Pats pastatas priminė katedrą“, – rekonstrukcijos projektų iliustracijas rodė P. Arsene'as.

JUNGIKLIS PADEDA Artūras Kriukovas, „Jung Vilnius“ Vilniaus techninio skyriaus vadovas, sakė, kad renovacijos poreikį kiekvienas gali nustatyti. Kam atrodo patogu ir naudinga šiandien, o kas norėtų pakeisti kažkuo geresniu. „Renovaciją galime skirstyti į tris kategorijas: minimalią, maksimalią visapusišką ir suplanuotą iš anksto (kada renovaciją planuojame prieš penkerius, dešimt metų).

Minimalios renovacijos metu (elektros jungiklių prasme) mes pakeičiame tik esamą įrangą, o laidus paliekame.

Vienas iš pavyzdžių, koridoriaus jungiklio pakeitimas į judesio daviklį. Tai leidžia gauti papildomų funkcijų“, – sakė pranešėjas ir vardijo galimybes, pavyzdžiui, vonios kambaryje turėti dienos ir nakties šviesos kiekį, galima prijungti radiją, praplėsti šviesos srautą, viską reguliuoti tiesiai išmaniuoju telefonu.

KONFERENCIJA

Pasak A. Kriukovo, visapusiška renovacija yra analogiška naujai statybai, kai yra galimybė viską perdaryti iš naujo.

Tai lankstumas, tačiau jis kainuoja brangiai. Įdomus žingsnis, kada kitą renovaciją planuoti iš anksto. Tuomet mechanizmus galima atskirti ir juos bei jų dalis keisti bet kada. „Užuot mokėjęs visą kainą, aš keičiu pusę jungiklio ir moku pusę sumos. Dar viena galimybė – pastato KNX instaliacijos, dėl kurios apšvietimas, temperatūra ir kiti įrenginiai sujungiami vienoje instaliacijoje. Taigi, jeigu noriu pakeisti, turi tiesiog perprogramuoti, tada pakeitimas kainuoja palyginti mažai“, – pasakojo A. Kriukovas.

Paklaustas apie sistemų programavimą, jeigu trumpam laikui dingo elektra, „Jung Vilnius“ Vilniaus techninio skyriaus vadovas patikino, kad nustatymai niekur nedings ir, atsiradus elektrai, prietaisai bei įrenginiai veiks, kaip veikė iki tol. Įmonė „Jung“ įsteigta daugiau nei prieš šimtą metų Vokietijoje. Pranešėjas pripažino, kad per šį laiką renovacijos tema buvo nagrinėta bei tyrinėta ne kartą ir Vokietijoje, ir kitur Europoje. Lietuva vis dar ieško geriausių sprendimų.

Todėl vienareikšmiškai pravartu konsultuotis su gamintojais, kurie žino net mažiausius renovacijos aspektus.

INOVATYVI INŽINERIJA PASTATŲ RENOVACIJAI UAB „Geberit“ projektų vadovas Vytautas Dinda teigė, kad visi, dalyvaujantys renovacijos procese, sutinka, jog renovacijos tikslas yra seną pastatą atkurti naujam gyve-

nimui, pritaikyti, padaryti jį funkcionalesnį. Su kokiomis problemomis susiduriame? Žinoma, prasta garso izoliacija. Taip pat nesandarūs buitinių, lietaus nuotekų vamzdynai, korozija vandentiekio vamzdynuose. „Kaip pakeisti seną lietaus nuotekų vamzdį? Praktiškai esame susidūrę, kad dažniausiai senuose namuose arba namuose, kurie turi plokščią stogą, lietaus nuotekų stovai sumontuoti pastato viduje. Todėl juos keisti yra sudėtinga ir labai brangu. „Geberit“ turi problemos sprendimą, tai – „Pluvia“ sistema. Šią sistemą „Geberit“ gamina daugiau nei 40 metų. Ji dažnai naudojama renovuojamuose pastatuose. Sistemoje yra ir programinė įranga“, – pasakojo V. Dinda.

Kaip veikia lietaus nuotekų sistemos vamzdynas? – klausė konferencijos dalyvių pranešėjas. Vamzdynas surenka vandenį. Tam, kad vanduo bėgtų, reikalingas oras. Vanduo traukia orą, taigi dažniausiai sistemos užpildomos vandeniu iki 50 procentų. O štai vakuuminės sistemos veikia pilno užpildymo principu. Projektuojant sistemą, vamzdynų skersmenys yra bent du kartus mažesni nei standartinės sistemos. „Geberit“ projektų vadovas konferencijoje pasakojo, kad renovuojant pastatą į senąjį lietaus nuotekų vamzdyną įleidžiamas „Pluvia“ vamzdis. Kadangi jo skersmuo yra du kartus mažesnis, senasis vamzdis tampa kaip šarvas. Įmonė turi efektyvų sprendimą nuleisti vandenį nuo stogo į laukus. Sąnaudų efektas yra mažesnis keliais kartais, nei keičiant seną nuotekų vamzdyną į naują.

Vytautas Dinda

97

KONFERENCIJA

dėmesį į garso izoliaciją. Kaip pagerinti žmogaus gyvenimą – kaip suvaldyti elektromagnetinius taršos šaltinius ir garsus? „Vienu atveju užteks įrengti garsą izoliuojantį fasadą, kitu atveju – teks įrengti lokaliai nutolusias akustines sieneles.

Akustinio granulato kompozicinės plokštės „Nigum“ suderintos su mums žinomomis medžiagomis, gauname neblogus rezultatus. Jeigu norime pasiekti A garso klasę, tradiciniu būdu turėtume įrengti 60 cm betono pertvarą.

Kiek reikėtų armatūros? Ar tai būtų sveika? Lygiai tokią pačią charakteristiką galime išgauti derindami 15 mm jau minėtą akustinę plokštę“, – sakė pranešėjas.

Audrius Micūra

V. Dinda taip pat minėjo, kad paprastai nuotekų sistemose atsiranda triukšmas dėl vamzdynų tiesioginės sąveikos su konstrukcijomis ir kai pakeičiama nuotekų kritimo ašis.

Buitinių nuotekų sistema „Silent PP“ gaminama iš trisluoksnės, aplinkai draugiškos medžiagos. Viduriniame sluoksnyje yra mineralinė medžiaga, kuri gerina visos sistemos akustiką.

KAIP SUVALDYTI GARSĄ?

Bendrovės „Lorensa“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Micūra konferencijoje pastebėjo, kad garsas yra svarbus komponentas mūsų sveikatai. Todėl būtina atkreipti

98

Renovuojamuose pastatuose net lifto šachtas galima izoliuoti padengiant šiomis kompozicinėmis plokštėmis.

Jų panaudojimas leidžia sutaupyti, nes vienas kvadratinis metras kainuoja vos septynis eurus.

Pasak A. Micūros, tankiai apgyvendintose teritorijose didelė problema – ventiliatorių keliamas triukšmas. Vienoje vietoje negalima statyti trijų tokių pačių charakteristikų įrenginių, nes jie kelia rezonansą. Tačiau jeigu susidarė tokia situacija, galima suvaldyti triukšmą bet kur ir bet kada. Taip pat paprastai galima integruoti ne tik garso, bet ir elektromagnetinių bangų suvaldymą. Iki šiol nei Lietuvoje, nei Europoje nebuvo A garso klasės pertvarų.

Naujovė Lietuvoje ir Europoje – modulinis, lengvai surenkamas, aukščiausios garso klasės reikalavimus atitinkantis kompozicinis sprendimas.

UAB „PAVELDO SPRENDIMAI“ – NAUJAS STATINIŲ VEIDAS • Konsultavimas kultūros paveldo apsaugos tvarkymo klausimais • Akmens mūro ir natūralaus akmens tvarkyba • Plytų mūro tvarkyba • Fasadų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų ir dažytų paviršių tvarkyba • Stogų dangų tvarkyba • Sienų tapybos tvarkyba • Stiuko ir gipso lipdybos tvarkyba • Medinių konstrukcijų tvarkyba • Interjerų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų ir dažytų paviršių tvarkyba • Medžio apdailos ir stalių gaminių tvarkyba • Metalo gaminių ir metalo konstrukcijų tvarkyba

paveldosprendimai.lt +370 614 14714 visi@paveldosprendimai.lt

STATYBA

Netinkamai sumontuoto lango rezultatas – drėgmė, šaltis ir pelėsis.

LANGŲ ĮTERPIMO Į ŠILTINIMO SLUOKSNĮ TVIRTINIMO SISTEMA JB-D® Bendrovės SFS aukštos kokybės tvirtinimo detalės kasdien naudojamos tiek individualios statybos projektuose, tiek visuomeninės bei pramoninės paskirties statybose. Šį kartą SFS, kaip tvirtinimo detalių gamintojas, kalba apie matomas ir nematomas pastato konstrukcijos vietas, t. y. fasado renovaciją, izoliacinius sprendimus ir langų įrengimą.

Kaip nėra standartinių namų ar jų stogų, taip nėra ir standartinių tvirtinimo detalių stogams bei fasadams.

Tam, kad gamintojai stogo tvirtinimo detalių pakuotes

100

Temperatūros srautai sienoje, kai: 1) langas įmontuotas sienoje; 2) langas šiek tiek įterptas į izoliaciją; 3) langas įterptas toliau į izoliaciją.

ženklintų Europos Sąjungoje reikalaujamu CE ženklu, jie privalo gauti Europos techninio sertifikavimo valdybos (ETA) leidimą. Būtent ETA patvirtina gaminamų detalių ypatybių tinkamumą konkrečiai sistemai ar sprendimui. „Dažnai statybininkai pakeičia sprendimus ir apie tai neinformuoja. O kai nesilaikoma sistemos gamintojo ar paslaugų teikėjo nurodymų, negali būti suteikiama ilgalaikė 15–25 metų gaminio garantija, tada galioja tik už statybininkų darbą suteikiamas garantinis laikotarpis, kuris yra gerokai trumpesnis – 2–5 metai. Tokiu atveju nukenčia galutinis vartotojas“, – sakė įmonės „SFS“ atstovas Lietuvoje A. Maslenikov. Jo teigimu, šios aplinkybės ir netinkamų tvirtinimo detalių pasirinkimas lemia,

STATYBA

kad namas trumpiau tarnaus, jį eksploatuojant greičiau prireiks remonto darbų, atsiras papildomų išlaidų keičiant sugadintą galutinį stogo ar fasado vaizdą.

Fasadų renovacijos tikslas – sumažinti šildymo išlaidas ir padidinti pastato šilumos izoliaciją. Renovacija prasideda keičiant langus ir įterpiant juos į izoliaciją – į išorę. Atsižvelgiant į būsimus izoliacinius reikalavimus statant pasyviuosius namus, būtina tinkamai sumontuoti langus į izoliacijos sluoksnį. Jei langai būtų montuojami į pastato sieną – langų keitimo ir renovacijos rezultatas būtų ne toks efektyvus, kaip tikėtasi.

Norėdami sumažinti langų ir durų montavimo izoliacijoje laiką SFS sukūrė langų tvirtinimo sistemą JB-D®.

JB-D® – tvirtinimo sistema, kuri beveik visa į langą gali būti sutvirtinama gamykloje. Tik apatinė tvirtinimo linija turi būti sumontuota objekte – naudodamiesi ja galėsite reguliuoti lango padėtį angoje. Maksimalus lango išsikišimo atstumas iš angos – 150 mm.

Lyginant sistemos JB-D® ir impregnuoto medinio ar kitos medžiagos rėmo aplink langą naudojimą, montuojant langą į izoliaciją išryškėja keletas trūkumų ir sunkumų.

Pirma – surinkimo laikas ir medžiagos kaina yra daug didesnė, antra – darbai lauko pusėje yra daromi iš vidaus sudėtingai ir nepaisant saugumo reikalavimų, arba naudojant pastolius, kas dar labiau padidina lango montavimo kainą. Be to, mediena yra gyva medžiaga, tad sunku pasiekti reikiamą hermetiškumą, nes medis laikui bėgant traukiasi ir plečiasi.

Po kurio laiko, nuėmus lango apdailą, jo poziciją angoje galima reguliuoti, ko negali pasiūlyti jokia kita rinkoje esanti sistema.

Montavimo laikas statybvietėje sutrumpėja tris kartus.

Mūsų siūlomų tvirtinimo detalių asortimentą galite rasti SFS tinklalapyje www.sfs.lt Visais rūpimais klausimais galite kreiptis: el. paštu lt.info@sfsintec.biz arba tel. +370 699 24 425

101

DRAUGAS AR PRIEŠAS? DIRBTINIO INTELEKTO VAIDMUO ŠIANDIENOS VISUOMENĖJE Mantas Lapinskas

Per pastaruosius metus padaręs įspūdingą pažangą dirbtinis intelektas (DI) drastiškai keičia pasaulį. Ši pažanga įvairi ir apimanti skirtingą programinę įrangą bei algoritmus, o DI daro vis labiau pastebimą poveikį tiek įmonių veiklai bei užduotims, tiek kasdieniam vartotojų gyvenimui.

Kas toliau?

INŽINERIJA

„Prietaisai vis labiau taps asmens ekosistemos dalimi. Jie mus išklausys, numatys mūsų poreikius ir padės mums, kai reikia – net ir nepaprašius“, – knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras, Pasaulio ekonomikos forumo kūrėjas Klausas Schwabas. Galimybė balsu valdyti namų prietaisus, važiuoti pusiau autonominiu automobiliu, atrakinti telefoną pagal veidą ar pirštų antspaudus, elektroninio pašto dėžutėje naudojantis DI filtruoti nepageidaujamus laiškus – DI jau dabar daro pastebimą įtaką galutiniams vartotojams.

KTU alumnas Gediminas Misevičius atkreipia dėmesį, kad DI naudojamas labai įvairiai ir išskirti vieną sritį būtų sudėtinga. Juolab kad DI naudojimo apimtis galima vertinti pagal skirtingus kriterijus – sprendimų skaičių, išleidžiamus pinigus, sukuriamą naudą ar matomumą galutiniam vartotojui. „DI naudojamas tiek savavaldžiuose automobiliuose, tiek medicinos diagnostikos, tiek produktų kūrimo, tiek logistikos, gamybos, tiek fizinio bei kibernetinio saugumo srityse, teisėje ir t. t.“, – vardija G. Misevičius. Pasak jo, kadangi įmonės, naudojančios DI, per ilgą laiką patiria mažiau išlaidų, jos gali geriau kon-

kuruoti rinkoje galutiniams vartotojams pasiūlydamos pigesnius produktus arba funkcionalumą, kurio neturi kitos įmonės. „Tai gali būti šnekamosios kalbos atpažinimas ir konvertavimas į tekstą, teksto analizė ir supratimas, atsakymo paieška ir atsakymo generavimas tekstu, teksto perskaitymas, vaizdų atpažinimas, sprendimų priėmimas pagal daugybę kriterijų, mašininis mokymasis ar dar pažangesnis – gilusis mokymasis. Tiesa, kol kas matome tik siauro, silpno taikomojo pobūdžio DI taikymo atvejus, kai užduotis sugebama atlikti labai siaurose srityse“, – teigia jis.

KODĖL ROBOTAMS REIKIA EMOCIJŲ?

Turbūt labiausiai žinomas dirbtinio intelekto produktas – pirmoji pasaulyje humanoidė Sofija, gavusi net Saudo Arabijos pilietybę. Anot G. Misevičiaus, tokie robotai gali būti naudojami ten, kur yra galimybė pakeisti aptarnaujantįjį personalą, pavyzdžiui, viešbučio priimamajame.

103

INŽINERIJA

Įvairių tyrimų duomenimis, žmogus labiau linkęs dirbti ar bendrauti su tokiu robotu, kuris turi ir „emocijas“ – gali nusišypsoti, atsiprašyti. Žmonėms tokios roboto pagalbininko savybės net svarbesnės nei atliekamų veiksmų tikslumas. G. Misevičiaus nuomone, būtent dėl to Sofija ir patraukia dėmesį, surenka žmonių būrius, nors realiai jis ne ką geresnis pašnekovas nei „Alexa“, „Siri“ ar „Google Assistant“ virtualūs asistentai. „Ateityje vis daugiau prietaisų supras balso komandas, o namų kameros galės atpažinti svetimus veidus lauko kamerose ir informuoti savininką“, – tikina KTU alumnas. Jo teigimu, produktai, kurie tik dabar tampa prieinami komercinėms organizacijoms, taps prieinami ir galutiniams vartotojams.

IŠŠŪKIAI SPARTESNEI DI PLĖTRAI Robotinio procesų automatizavimo (RPA, angl. robotic process automation) sprendimus, anot G. Misevičiaus, naudoja vis daugiau įmonių Lietuvoje, ypač paslaugų centruose, kur žmonės keičiami į RPA įrankius. „Nors RPA ir nelaikyčiau DI sritimi, tačiau programiniuose robotuose

104

taip pat galima pritaikyti mašininio mokymosi algoritmus, pakelti RPA į aukštesnį lygį. Programinius robotus taip pat prižiūri žmonės, tačiau jų reikia gerokai mažiau, o darbas nuo to tampa tik efektyvesnis“, – teigia jis.

G. Misevičius pasakoja, kad „Swedbank“ Švedijoje jau taip pat naudoja programinius robotus, kurie bendrauja su banko klientais atsakydami į įvairius klientų klausimus: „Jei robotas nesugeba atsakyti, įsikiša žmogus ir padeda savo „kolegai“ pagelbėti klientui.“ Pasak jo, nereikės ilgai laukti, kol tokių sprendimų pamatysime ir lietuvių kalba.

Kur kas sunkesnis uždavinys lietuvių kalbai – šnekamosios kalbos supratimas. Kaip didžiausias kliūtis DI plačiam paplitimui ir vartojimui G. Misevičius nurodo piniginius išteklius ir įmonių susirūpinimą tuo, kiek investicijos į šias technologijas atsipirks. „Niekas nenori investuoti ir diegti naujovių, jei jos neatneša akivaizdžios naudos. Kartais tai gali būti ne finansinė, o papildoma pridėtinė vertė, kurios naudą pinigais išreikšti sunku, pavyzdžiui, padidėjęs klientų lojalumas, naujų produktų pasiūla ir pan.“, – tikina jis. Dėl to, G. Misevičiaus nuomone, įmonėms visų pirma reiktų skaitmenizuoti savo sistemas iki reikiamo lygio, o tik tada pereiti prie DI taikymo. „Specializuotoms DI įmonėms kurtis Lietuvoje

INŽINERIJA

yra visos sąlygos. Tik vėl – nuo susikūrimo iki produkto išleidimo reikia „sudeginti“ nemažai pinigų, todėl čia ilgesnis kelias nuo idėjos iki produkto nei kitose IT srityse – daugiau eksperimentavimo ir bandymų, ypač jei naudojami mašininio mokymosi algoritmai“, – teigia G. Misevičius.

DIRBTINIS INTELEKTAS – GRĖSMĖ VISUOMENEI? Nepaisant dirbtinio intelekto naudos, neretai kalbama, kad DI gali būti ir žalingas visuomenei. G. Misevičius tikina, kad ši grėsmė nėra spekuliatyvi, bet iš to, kur jis pritaikomas šiandien, jokios realios grėsmės kol kas nėra. „Imkime autonominio automobilio pavyzdį. Jis valdomas algoritmais, o daugelio automobilių duomenys renkami ir vėliau naudojami algoritmams pagerinti, patobulinti, diegiami į automobilius kaip atnaujinimai. Jei tai neautomatizuotas procesas, kontroliuojamas žmogaus – viskas gerai. Tačiau jei kiekvienas automobilis pats galėtų pagal išmoktus duomenis atsinaujinti, tai jau būtų problema, nes toks mokymasis gali nuvesti ne ten, kur žmogus tikėjosi, ir tam tikrose situacijose pražudyti žmogų“, – teigia KTU alumnas.

Skaitmeninės plėtros vadovas sako, kad DI tik su mokymosi savybe gali nukrypti nuo pradinių tikslų ir ištobulėti

taip, kad net bandytų patraukti žmogų kaip savo kliūtį, todėl ši tema orientuota į tolimą ateitį. „Kadangi dabartinis DI dirba tik tam tikrose srityse, jo galimai padaroma žala yra labai ribota, manau, per artimiausius 30–50 metų mes tikrai neturėsime superintelekto – bendrojo / plataus dirbtinio intelekto (AGI, angl. Artificial General Intelligence). Tai reiškia autonominio roboto, kuris turi bendrų sugebėjimų su žmogumi, pavyzdžiui, išmokti bet kokių dalykų, dirbti bet kokį darbą: gali būti kolega studentas ar kolega darbe“, – teigia jis.

Prietaisai vis labiau taps asmens ekosistemos dalimi. Jie mus išklausys, numatys mūsų poreikius ir padės mums, kai reikia – net ir nepaprašius.

105

MIESTŲ AIKŠTĖS – BENDRUOMENĖS SIELA, APIBRĖŽIANTI MIESTO KULTŪROS KOKYBĘ Miesto aikštės – svarbiausios viešosios vietos, supažindinančios su miesto kultūra, kurioje slypi vietos tapatumas. Tai svarbus miesto dizaino elementas bei urbanistinis objektas, kurio funkcijoms atlikti svarbus vietos funkcionalumas, ilgalaikiškumas, o dar projektavimo stadijoje turi būti atsakingai parinkti ne tik patyrę ir profesionalūs rangovai, bet ir šiuolaikiškos bei kokybiškos medžiagos. Iš naujo įprasmintas miesto veidas neturi subyrėti po 106

kelerių metų, o jo dangos, želdynai ir fontanai, pėsčiųjų takai, apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės, mažosios architektūros elementai ir kita infrastruktūra privalo dar ilgus metus būti viešųjų erdvių išmanaus sutvarkymo pavyzdys. Svarbi ir darbų kokybė, ir jų organizavimas – tvarkomos miesto aikštės negali paralyžiuoti svarbiausių miesto transporto arterijų ir sujaukti darnaus gyvenimo.

INFRASTRUKTŪRA

ARCHITEKTŪRINĖ ESTETIKA Viešosios zonos yra miesto socialinio ir kultūrinio gyvenimo centrinis taškas, dažnai paveikiamas esamos politinės tvarkos, religijos, moralinių vertybių bei architektūrinių tendencijų.

Gintautas Tiškus (VGTU) savo darbe „Kai kurie estetiniai aikščių formavimo aspektai ir jų identifikacijos Lietuvos miestų aikštėse“ rašo: „Vienas svarbiausių aikštės, kaip architektūrinės erdvės, atributų yra ribos, kurios išskiria aikštę iš aplinkos ir suteikia jai geometrinę formą. Geometrinė aikščių forma visais aikščių formavimo laikais buvo ir yra svarbus estetinis aspektas, lemiantis aikštės erdvės ir aplinkos konteksto darną. [...] Antras svarbus aikštės atributas – jos funkcija, kuri lemia trečiąjį atributą – aikštės vidinį turinį, tai yra aikštės architektūrą ir estetiką.“

gas jų parinkimas (arba, priešingai, trūkumas) gali turėti tiesioginės įtakos žmonių būsenai jiems esant aikštėje.

Austrijos architektas ir miesto planuotojas Camillo Sitte, kurio knyga „Miesto planavimas pagal meno principus“ buvo parašyta XIX a. ir iki šių dienų laikoma klasikine miesto planavimo literatūra, ypatingą dėmesį skyrė aikštėms ir jų vaidmeniui visuomenėje. C. Sitte rėmėsi principu, kad viešosiose erdvėse būtina sukurti jausmingą miesto erdvės patirtį, o ne tik patrauklią, nieko nereiškiančią estetiką.

Unikalus aikštės ir aplinkinių pastatų santykis sukuria emocinę patirtį, panašią į bet kurio kito meno kūrinio poveikį. Pakanka žvilgtelėti į tokius pavyzdžius kaip Šv.

Morkaus aikštė Venecijoje ar Šv. Petro aikštė Romoje, kartu su aplinkiniais pastatais ir dangaus kupolu tapusias unikaliomis kompozicijomis. Dauguma didžiųjų pasaulio aikščių turi skulptūrinių dekoracijų ir paminklų. Greta mažų aikščių yra namų, bažnyčių ar rūmų, kurie ir žymi jų buvimą. Didelę reikšmę tokiose miesto zonose turi, pavyzdžiui, plytelių kompozicija bei apšvietimas. Tikslin-

107

INFRASTRUKTŪRA

„VIDAUS“ ELEMENTAI Vokiečių architektas Josefas Stübbenas savo darbuose būtent ir išskyrė aikščių „vidaus elementus“, darančius didelę įtaką šių erdvių charakteriui. Tokie yra meniniai objektai, fontanai, žibintai, skelbimo stulpai, dekoratyviniai aksesuarai, augalai – medžiai, krūmai, gėlės. Jis taip pat didelį dėmesį skyrė aikštės paviršių zonavimui, kuris, anot jo, turėtų būti šiek tiek įdubęs. J. Stübbenas teigė, kad aikščių dizainas turėtų būti žaismingas ir įdomus, jame derėtų geometrija, menas bei gamta.

G. Tiškus savo darbe cituoja Konstantiną Jakovlevą ­Mateckį, kuris knygoje „Miesto kraštovaizdžio architektūra“ rašė: „Formuojant aikštės erdvę, želdynų kompozicijas, svarbu įvertinti ne tik augalo ekologines biologines savybes, bet ir jo išvaizdą. Medžių išvaizdą lemia jų architektūrinės ir dekoratyvinės savybės, kurias sudaro medžio dydis (aukštis, plotis), kamieno ir šakų struktūra, lajų forma ir spalva. [...] formuojant stambias erdves naudojami dideli medžiai, [...] mažoms erdvėms formuoti naudojami nedideli medžiai.“ Kitaip tariant, dekoratyviniai aikštės elementai ir želdynai turi būti vientisa architektūrinė visuma.

VIEŠOSIOS AIKŠTĖS FUNKCIJOS Kai ankstus rytas beldžiasi į langus ir norisi išeiti į miestą, įkvėpti jo kol kas dar minios šurmulio nepaliesto oro ir

108

INFRASTRUKTŪRA

pasiklausyti tik pradedančių žadinti paukščių čiulbėjimo, einame į miesto aikštę. Kai vėlai vakare, pavargę po dienos darbų, norime su užtarnautu puodeliu kvapios kavos prisėsti prie čiurlenančio fontano, einame į miesto aikštę.

Kaip paversti labiausiai bendruomenišką poilsio vietą ne tik patraukliu miesto veidu, atveriančiu jos unikalumą ir amžiais grynintą žavesį, bet ir jaukumą atspindinčia siela?

Kaip sukurti tokią erdvę ne tik pasitelkiant kokybiškiausius pastarųjų dešimtmečių statybų industrijos atradimus, bet ir nesutrukdyti miesto gyvybei būtinos „kraujotakos“?

Juk miesto aikštė jau nuo ankstyvųjų amžių buvo atvira visuomeninio gyvenimo ir raiškos mieste erdvė. Antikinės Graikijos miestuose agora buvo miesto tarybos susirinkimų vieta. Senovės Romos aikščių forumai veikė ne tik kaip turgaus aikštės, bet ir kaip miesto gyventojų susirinkimo erdvė. Šiandien miesto aikštės tapo kritiškai svarbiomis zonomis, ypač dideliuose miestuose, sukuriančiomis akimirkos atotrūkį nuo spartaus ar net chaotiško miesto gyvenimo.

Psichologinė aikštės funkcija nėra veikiama jos dydžio ar geometrinės formos, tokia zona bet kokiu atveju veikia kaip jungiamasis ryšys tarp miesto ir žmogaus bei tarp atskirų bendruomenės narių. Aikštės suteikia prieglobstį nuo saulės, sausakimšų gatvių, įtampos ir veikia kaip susitikimų vietos, iškilmingų renginių erdvės, atlieka kultūros simbolių, bylojančių apie miesto ar net šalies istoriją, funkciją.

Pastaruoju metu daugelyje šalies miestų vyko ir tebevyksta svarbiausių jų viešųjų erdvių – miestų aikščių – pertvarkymas ar atnaujinimas, kurį lėmė kultūriniai, politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kt. pokyčiai. Urbanistikos specialistai akcentuoja, kad tvarkant aikštes miestuose svarbu išspręsti klausimus, kaip padaryti, kad vienoje erdvėje derėtų daugybė funkcijų ir jos atitiktų skirtingų žmonių įsivaizdavimą, kaip ši vieta turėtų atrodyti. Moderni, inovatyvi viešoji erdvė kartu gali būti ir pavyzdinė, ir demokratiška.

109

INFRASTRUKTŪRA

MIESTO AIKŠTĖS –

BENDRUOMENĖS ISTORIJOS ATSPINDYS

Turbūt nieko nenustebinsime pasakydami, kad miestų aikštės dažnai tampa simboliniais miestų prekių ženklais, kurie įsimenami, prisimenami ir siejami su konkrečiu miestu, renginiu ar tiesiog išskirtiniu architektūriniu sprendimu. Turbūt neįsivaizduotumėte Vatikano arba Venecijos be Šv. Petro ar Šv. Morkaus aikščių, Krokuvos – be Tur-

gaus aikštės, o Kauno ir Vilniaus – be Rotušės ir Katedros aikščių. Pasižvalgę po Lietuvos miestus ir miestelius, taip pat rasime aikščių, kurios anksčiau buvo turgaus, mugių vietos, o dabar tapo rekreacinėmis vietomis miestiečiams ir miesto svečiams. Čia rengiamos laikinosios bibliotekos, vaikų žaidimo vietos, įsikuria lauko kavinės ar tiesiog... vyksta pamokos.

Tokioms išskirtinėms erdvėms kurti svarbu pasitelkti itin kokybiškas medžiagas. Būtent tokias ir siūlo UAB „Betono mozaika“. Įmonės gaminiai naudoti įrengiant ne vieną unikalią aikštę Lietuvoje ir užsienyje.

Šiose aikštėse panaudoti UAB „Betono mozaika“ produktai su natūralaus akmens faktūra:

AIKŠTĖ VARĖNOJE

Lauryno Ivinskio aikštė Kuršėnuose unikali savo raštu – naudojant dviejų spalvų UAB „Betono mozaika“ gaminius, sukurtas lino audinį primenantis raštas. Tautine pyne papuoštas visas 5 000 m2 aikštės plotas, naudoti natūralaus akmens faktūros gaminiai. Simboliška, kad aikštėje puikiai dera senovinis raštas, naujos technologijos betono gaminiai, novatoriškas fontanas ir mažosios architektūros elementai.

Ši aikštė subtiliai atkuria Varėnos miesto herbe įamžintus simbolius – bitę ir baltus viržių žiedus. Bitė, simbolizuojanti senas krašto bitininkystės tradicijas, atgimė aikštėje įrengtu bei upę simbolizuojančiu fontanėliu, kurio ištakose – fontanas korys, o „deltoje“ – bičių spiečius. Heraldinius viržių žiedus atpažinsime natūralaus akmens gaminiuose, kuriais dengta beveik 7 000 m2 erdvė. Modernumo aikštei suteikia lakoniškos mažosios architektūros formos ir natūralaus juodo akmens faktūros dviračių takelis. Aikštę puošiantys želdiniai taip pat parinkti neatsitiktinai – tai kultūriniai ir laukiniai Dzūkijos augalai, auginti dzūkų sodybose ir vešėję Dzūkijos gamtoje.

AIKŠTĖ JONIŠKYJE

AIKŠTĖ SIGULDOJE

Aikštė įamžina Joniškio istoriją ir dvi unikalios architektūros sinagogas – Baltąją ir Raudonąją. Jas sujungia aikštės dangoje simboliškai atkartojami skirtingų medžiagų ir faktūrų jungimo motyvai. Natūralių akmenų grindinys, derinamas su natūralaus akmens faktūros betono gaminiais, tarsi simbolizuoja praeities ir dabarties, skirtingų kultūrų ir konfesijų jungtį į vieną nedalomą visumą.

UAB „Betono mozaika“ gaminiai šiame projekte panaudoti grindinio dangų rekonstrukcijai. Projektui pasirinkta natūralaus akmens produkcija buvo gaminama specialia technologija, paviršiniam gaminių sluoksniui naudojant skirtingas betono spalvas – taip buvo išgauti įvairūs atspalviai.

AIKŠTĖ KURŠĖNUOSE

110

INFRASTRUKTŪRA

SVARBIAUSIA – TVARUMAS Švarus miestas, kur nė viena plastikinė pakuotė nėra palikta gamtos valiai, o vėjas nešioja tik žydinčių liepų kvapus ir fontanų purslus. Tokia šiandienė tvarių miestų vizija, kurią įgyvendinti padeda kompanija „isort.eu“.

Kompanijos produkcija ne tik leidžia palaikyti švarą, bet ir suteikia galimybę tvariai rūšiuoti atliekas.

GAUSUS PASIRINKIMAS „Isort.eu“ arsenale – įvairių dydžių, įvairaus dizaino talpos antrinėms žaliavoms rūšiuoti iš skirtingo, taip pat ir perdirbto, plastiko, nerūdijančiojo ir cinkuoto plieno ar perdirbto aliuminio. Tiems kas nori ne tik rūšiuoti, bet ir nelaukti, kol gamta pasirūpins biologinėmis atliekomis, „isort.eu“ siūlo maisto atliekų perdirbimo į nebrandintą kompostą per 24 val. įrenginius, kurių pajėgumai siekia nuo 2 kg iki 15 tonų per dieną. Taip pat įmonė tiekia ir pakaitalą daugiausia aplinką teršiančiam daiktui – plastikiniam maišeliui. „Isort.eu“ vietoje jo kviečia naudoti greitai suyrančius biomaišus. Ekologinių pasiūlymų paletėje yra ir mikrobiologinių filtrų įvairaus dydžio atliekų talpoms, kurie sugeria blogą kvapą, ir mikrobiologinių WC valymo priemonių, taupančių iki 90 % vandens.

iš visų produktų galima drąsiai rinktis tą, kuris patraukė savo dizainu, nes bet kurio gaminio kokybė bus aukšta.

Asortimente – ir vaikams skirtos šiukšlių dėžės, o tiems, kas mėgsta labiau neįprastas formas, – „kiaušinio“, kavos puodelio, skardinės, butelio formos talpos atliekoms rūšiuoti.

Bet ir tai dar ne riba – „isort.eu“ turi keletą pačių sukurtų produktų prototipų, todėl planuoja jau kitąmet pradėti jų gamybą. Dėl šios priežasties, net jei klientai ir neranda tarp siūlomų produktų norimo sprendimo, „isort.eu“ pasiruošusi jį rasti arba net pagaminti.

Miestams „isort.eu“ siūlo talpas šunų ekskrementams surinkti, įvairias talpas atliekoms rūšiuoti gatvėse, reprezentacinėse vietose. Dar šiemet kompanija planuoja pastatyti per 100 naujų talpų atliekoms rinkti Vilniaus Gedimino prospekte. Yra nemažai planų ir kitiems miestams.

IŠSKIRTINĖ KOKYBĖ IR DIZAINAS Šiuo metu „isort.eu“ dirba su daugiau nei 15 gamintojų iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos, Olandijos, Vokietijos, Slovėnijos, Švedijos, Honkongo, Tailando, Japonijos.

Reikalavimai produkcijai yra gana aukšti – svarbi produktų kokybė, medžiagos, iš kurios pagamintas produktas, palankumas aplinkai ir įdomus dizainas. Visi „isort.eu“ atstovaujami gamintojai atitinka šiuos reikalavimus. Todėl

111

INFRASTRUKTŪRA

11 PRIEŽASČIŲ SODINTI MEDŽIUS IR ŽELDINIUS MIESTO ERDVĖSE suplanuojant erdves prie gatvių ir skverų, sumažinant energijos suvartojimą gretimuose pastatuose. Tinkamai parinkę augalų rūšis ir aukščius, galime tikėtis netikėtų ir visus stebinančių rezultatų.

ASTA SEMENAITĖ UAB „Ronesa“ vadovė, architektė

Vis daugiau dėmesio skiriant pasaulinio klimato atšilimo pasekmėms atkreipiamas dėmesys į neigiamą medžiais neapsodintų gatvių, skverų aikščių ir kitų urbanizuotų erdvių poveikį klimato kaitai.

Medžiai ir želdiniai – tai ne tik prabanga ar gražus aksesuaras naujai urbanizuojamoje erdvėje, bet ir neatsiejama žaliųjų miesto arterijų sudedamoji dalis, kurios nauda tokia didelė, kad neįmanoma įsivaizduoti tvaraus miesto ir bendruomenės be šių žaliųjų draugų.

Dauguma miesto erdvių problemų įveikiamos pritaikant geriausius architektūrinius sprendinius: kruopščiai

112

Ar atkreipėte dėmesį, kad, eidami karštą dieną miesto gatvėmis, greitai pajuntame, kaip keičiasi oro temperatūra erdvėse, apsodintose želdiniais. Net patys nejausdami ieškome vietos pavėsyje automobiliui pastatyti arba suolelio po medžiu parke. Kartais net nesusimąstome, kodėl taip gerai jaučiamės senuose dvarų parkuose...

Vis dėlto įrengiant žaliąsias erdves daugumą gąsdina želdinių kaina, baimė, kad ilgesniais sausros periodais jie gali nudžiūti, o kur dar rudenį krentantys lapai, kuriuos taip pat svarbu sutvarkyti. Todėl savaime kyla klausimas, kokios būtų priežastys projektuoti ir įrengti daugiau žaliųjų erdvių bei želdinių mūsų aplinkoje.

Toliau pateikiame keletą jų.

KODĖL NAUDINGOS ŽALIOSIOS MIESTO ERDVĖS? 1. Sumažina gatve važiuojančio transporto greitį. Medžiais apsodintos erdvės sukuria žaliąsias sienas, padedančias lengviau suvokti atstumus ir suprasti, kokiu greičiu važiuojama. Tyrimų duomenimis, greičio skirtumas apsodintose ir neapsodintose gatvėse – nuo 5 iki 40 km/val.

INFRASTRUKTŪRA

2. Pagerina verslo sąlygas. Parduotuvės ar kavinės, įsikūrusios prie medžiais apželdintų gatvių, gauna 10–12 % didesnį pelną nei tos, prie kurių nėra želdinių.

3. Palengvina lietaus vandens surinkimo problemas.

Medžiai lietaus metu sugeria iki 30 % lietaus vandens ir išgarinę atiduoda į atmosferą. Tinkamai suplanavus, šaknų sistema pasisavina dar 30 % vandens jį nudrenuodama į gruntą.

4. Apsaugo nuo atmosferos veiksnių. Esant nesmarkiam lietui, veikia kaip apsauga nuo lietaus. Saulėtomis dienomis apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat einant medžiais apsodinta gatve jaučiama net 5–15 laipsnių žemesnė temperatūra.

5. Sumažina išmetamųjų dujų poveikį mūsų sveikatai.

Smogas yra viena iš didelių miestų problemų. Medžiai savo žaliąja mase perdirba kenksmingas dujas ir taip sumažina kenksmingų dalelių kiekius ore.

6. Užtikrina žemesnę kelio, šaligatvių dangos ir pastatų sienų temperatūrą. Kietosios dangos ir sienos sugerdamos šilumą ir ją išskirdamos padidina aplinkos temperatūrą net 3–7 laipsniais. Tai atitinkamai lemia ir didesnes pastatų vėsinimo sąnaudas. Tyrimų duomenimis, pastatuose prie

tinkamai apželdintų erdvių pastato energijos sunaudojama 15–35 % mažiau.

7. Garantuoja žemiau esantį ozono sluoksnį. Dėl didelės kenksmingų dujų koncentracijos ir karščio susidaro mūsų sveikatai kenksmingas smogas. Želdiniai padeda spręsti šią problemą.

8. Suteikia gatvėms, automobilių aikštelėms ir pastatams estetinę vertę bei malonesnę aplinką. Atrodytų, net pats mažiausias žalias plotas visai kitaip formuoja erdvę, vizualiai praplatina gatves, pagyvina dideles pastatų sienas.

9. Sušvelnina ir paslepia mažąją architektūrą bei kitus elementus, tokius kaip šiukšlių dėžės, lempų stovai, įvairi gatvės architektūra bei kiti kelio ir gatvių elementai, reikalingi saugumui ir funkcijai atlikti.

10. Sumažina kraujo spaudimą, pagerina nuotaiką ir psichologinę sveikatą. Juk visi žinome, kaip mus veikia supanti aplinka.

11. Veikia laiko suvokimą. Tyrimų duomenimis įrodyta, kad žmonėms atrodo, jog eidami arba važiuodami tą patį atstumą medžiais apsodintomis gatvėmis jie užtrunka trumpiau.

113

modulinai pastatai

www.Rmodul.lt

Namai ten, kur tu nori.

PATALPOS TEMPERATŪROS FANKOILŲ REGULIATORIUS

Komforto zona Lengva intuityviai valdyti patalpos temperatūrą ar vėdinimą ir susikurti sau tinkamiausią mikroklimatą.

JUNG.LT